SwO street

SwO

2012 Nr. 1 kovas-balandis

street

umas

on Tavo mal

itme!

sto r ie m e m a it gre

city loves night // 7 Vilniaus ,,greituko” nuodėmės // Vilnius Temperature // gatvės lyga // Islandijos talentai // Fotosesijos! // Vilnietės užrašai // Fritz Richard iš Paryžiaus moko mus šokti hip-hop’ą

street SwO street - dvimėnesinis nemokamas miesto žurnalas.

vyriausioji redaktorė: Akvilė Lesauskaitė akvile.lesauskaite@swo.lt viršelio fotosesija: Darius Gražys rašė: Vita Brasaitė Lina Charašauskaitė Miglė Kraujalytė kūrė: Viktorija Mačkinytė fotografavo: Karolina Valeikaitė Dainius Ščiuka Justina Cha Rūta Druskytė

© SwO street 2011 Nr. 1 (kovas-balandis) Dizainas: SwO Visos leidinyje panaudotos nuotraukos bei straipsniai, jei nenurodyta kitaip, yra SwO group nuosavybė. Naudoti ir platinti informaciją be raštiško redakcijos sutikimo griežtai draudžiama. Už reklamos turinį redakcija neatsako.

Koliažas fone: Viktorija Mačkinytė

Ar jums nebūna, kad, pasižiūrėję į gatvės šokėjus, užsigeidžiate šokti patys? Šokis – tai tik vienas gatvės kultūros vaisių, bent jau mane veikiantis labiausiai. Kol studijavau (ne šokį, tiesa) mainų programoje, pažinojau vieną šokėją, atrodė, muzika keliavo jo gyslomis, o ne kraujas.

Atgyjantis nuo kiekvieno ausį užkliudžiusio ritmo, šokantis net prie viryklės, besivirdamas kavą, jis man padėjo parengti ,,Išmok šokti” puslapį.

SwO vardu džiaugiuosi, galėdama pristatyti naują nemokamą leidinį vilniečiams ir įsimylėjusiems sostinę. Barselona, Berlynas – renginiais ir veikla spurdantys miestai.

Kaskart ten nuvažiavę čiumpame nemokamus laikraščius ir dairomės, kaip čia visur suspėti.

Manote, Vilniuje gyvenimas nepakankamai verda? Kažkada gatvėje lakstę po pamokų, vėliau kartu ėmę groti, piešti, dainuoti paaugliai šiandien – tas Vilniaus veidas, kuriuo didžiuojasi gyventojai ir kurio ilgisi išvykę.

Draugiškas, jaukus ir kūrybingas.

Sostinės gatvėse knibžda neįtikėtina koncentracija išradingų, originalių ir talentingų žmonių. Pamėginsime ne tik įkvėpti jus užsienio istorijomis, bet ir kuo daugiau apie juos papasakoti. Gal SwO street – pirmasis leidinys, atskleisiantis pasauliui apie Tave?

Dėkojame prisidėjusiems: Beata Zverko, Milda Noreikaitė, Fritz Richard, Elžbieta Noemi Josadė, Greta Girdvilytė, Adelė Paliokaitė, Andželika (Supermodels), Antanas Minkevičius, Gabija Varnaitė, Laura Lasva, Justinas Čiapskis, Marius Žygaitis, Gintaras Čepkauskas, Gabrielė Kūnevičiūtė, Rolandas Palekas

Iki susitikimo gegužę, Akvilė

street | 2

www.swo.lt

www.swo.lt

TURINYS

2| 3| 4| 10| 11|

12|

14| 16| 24| 25| 26| 28|

30| 33| 34| 40|

43| 43|

redaktorės laiškas turinys city loves night interviu su ĀBCD kiečiausia break dance grupė 7 Vilniaus ,,greituko” nuodėmės batuotas katinas bundantis pavasaris Vilnius Temperature konkursas gatvės lyga Bart Simpson hip-hop’o žingsnis ne, čia negyvena eskimai barzdakepurės indian games top Vilniaus vietos?

Klausiame architektų! vilnietės užrašai prie kavos

3|

street

_city loves night fotografė Karolina Valeikaitė plaukų stilistė ir vizažistė Beata Zverko modelis Milda Noreikaitė

www.swo.lt

5|

street

SwO

street | 6

www.swo.lt

www.swo.lt

7|

street

24 val.* ypač didelės ypač juodos ypač ilgai išlieka

NaUJieNa

MEGA VOLUME COllaGeNe 24 val.

Claudia SChiffer

pirmasis** blakstienų tušas su koncentruotu kolagenu -blakstienas storinančiu elementu.

*Įvertino 62 moterys. **Iš L’Oréal Paris.

ĀBCD: „Tu esi tai, ką galvoji“ Lietuvaitis Aleksandras Šulženko, muzikos virtuvėje žinomas slapyvardžiu ĀBCD, savo elektronine muzika praskaidrina vis daugiau niūrių dienų. Londone studijuojantis ir kuriantis vaikinas, įkvėptas 80-tųjų pop melodijų, dub estetikos ir moderniosios glitchy/wonky elektorininės muzikos, kol kas plačiau žinomas tik internetinėje platformoje. Tačiau originalių ritmų kūrėjas nelieka nepastebėtas, vis dažniau atkreipia išrankiųjų elektroninės muzikos gerbėjų dėmesį. Kaip pats ĀBCD sako, „apibūdinimas reikalingas tik kurtiesiems.“ Tad ĀBCD muzikoje skleidžiamas idėjas ir jausmus siūlau išgirsti savarankiškai: soundcloud.com/abcdbeats.

Kalbino: Vita Brasaitė Trumpai papasakok apie save.

Groju keliais instrumentais, studijuoju muzikos technologijas West London universitete, kuriu muziką, pasivadinęs ĀBCD. Ar ką nors reiškia tavo pseudonimas ĀBCD? Ieškojau kažko absoliučiai paprasto ir „rendominio“ (atsitiktinio, nuo žodžio random, - red.past.)

Kada gimė muzika tavo širdyje? Anksčiau grojai punk rock grupėje AFM, gal viskas prasidėjo nuo jos?

Manau, man širdy muzika gimė, kai dar būnant priešmokyklinio amžiaus tėtis namie leido muziką iš kasečių. Po to pažintis su Ja tęsės muzikos mokykloje ir visuose projektuose, kuriuose grojau.

AFM buvo vienas jų.

Kada supratai, kad gali kurti elektroninę muziką?

Viskas susiklostė labai natūraliai, negaliu pasakyti, kad buvo kažkokių didelių sunkumų. Turint muzikos teorijos žinias, jas galima taikyti bet kuriame muzikos žanre. Aišku, teko išmokti viską daryti kompiuteriu, bet tam neprireikė labai daug laiko. Tiesiog kažkuriuo metu nebuvo žmonių, su kuriais norėčiau kartu groti, todėl pradėjau muziką daryt vienas.

Suvokiau, kad tai ne taip sunku, kaip gali pasirodyti iš praždių.

Kaip manai, kuo tavo muzika kitokia?

Priklauso nuo to, su kuo lyginsi. Bendrai tariant, mano muzika yra kitokia, nes ji – mano smegenų darbo vaisius. Skirtingi žmonės – skirtingos ir smegenys, vadinas, skirtinga muzika.

Baigęs mokyklą išvykai į Daniją, vėliau į Didžiąją Britaniją; kokiu tikslu? Į Daniją išvažiavau studijuoti. Per pirmus studijų metus supratau, kad pasirinkta studijų kryptis manęs visgi nedomina, todėl nusprendžiau sieti gyvenimą su muzika ir padaviau paraiškas į Anglijos universitetus, nes girdėjau gerų atsiliepimų apie kai kuriuos iš jų.

Stojamiesiems dokumentus siųsti tais metais jau buvo vėlu, teko Danijoj pasilikti dar vienerius metus. Viena vertus, laiko švaistymas. Antra vertus, per tuos metus su dar pora emigrantų iš lietuvos sukūrėme M.T.Junker. Viskas galų gale išeina į gera.

Dabar gyveni Londone. Ar Londonas – vienas iš tų miestų, kurie įkvepia tave kurti? Ar tau tai nė kiek nesvarbu?

Kodėl, pavyzdžiui, nelikai Klaipėdoje?

Gyventi, kurti ir kvėpuoti įkvepia: aplinkiniai žmonės, gatvės triukšmas, klausoma muzika, netikėti, bet laukti atsitiktinumai.

Music must be a miracle: žymus džiazistas John Coltrane pasakė truputį kitaip:

music is an instrument. It can create the initial thought patterns that can change the thinking of the people. Tai ir yra stebuklas.

Žmonės, kurie turi peleninę vietoj širdies: visokių būna, visokių, matyt, ir reikia. Kitaip šis žaidimas, kurį vadiname gyvenimu, būtų pernelyg nuobodus.

Miega tik: tie, kurie neturi, ką veikti!

Aš manau, kad: tu esi tai, ką galvoji.

Čia tiesiog didžiulė gyvenimo įvairovė – nuo milijonierių rajonų iki getų, į kuriuos nesinori kojos kelti. Tie įvairūs įspūdžiai, be abejo, įkvepia kūrybai. Kita vertus, kiekvienas miestas turi kažką savito, todėl ir Klaipėdoj malonu pabūti. Kodėl nelikau Klaipėdoje? Nematau, kodėl reikėtų apsiriboti vienu miestu, kai yra žymiai platesnių galimybių. Be to, kažkur pakeliaut visada naudinga.

Kaip manai, koks likimas laukia tavo muzikos?

Ir apskritai, ką mąstai apie šiuolaikinę muzikos industriją?

Pastarojo dešimtmečio pasiekimai failų dalinimosi srityje gerokai sumažino įrašų kompanijų uždarbius. Bet net tarp pirataujančių sklinda idėja, kad savo mėgstamų atlikėjų įrašus reikia ne vogti, o pirkti. Visgi manau, kad greitai muzikantai pagrindines pajamas gaus ne iš įrašų pardavimo, o iš koncertinės veiklos – gyvumo jausmo, kai esi koncerte, niekaip nenukopijuosi ir nepavogsi. Šiuo atveju laimi muzikantas, o pralaimi didžioji muzikos industrijos mašina, kuri yra neefektyvi, neproduktyvi ir reikalauja begalės pinigų, kad išlaikytų save pačią.

Ar turi kokių ateities planų?

Kol kas liksiu Londone, mokytis dar liko pusantrų metų. Vėliau žiūrėsiu. Lietuva, tiesą sakant, labai traukia, nepaisant visų trūkumų. Dabar bendradarbiauju su pora repuotojų, netolimoje ateity turėtų kažkas pasirodyti, kol kas neįvardinsiu, kas ir kada, paliksiu paslaptyje.

kiečiausia break dance grupė Pirmajame SwO street numeryje nepasišnekučiuoti su kiečiausia break dance grupe būtų tiesiog nuodėmė.

Invisible Soul crew – daugelio jaunųjų šokėjų autoritetas. Šiuos battle’ų kovotojus žino visur: jie jau metų metus dalyvauja tarptautiniuose čempionatuose.

Atradome Antaną Vaitkų „Bandaną” ir uždavėme keletą klausimų apie komandą ir patį šokį:

Monika Bartoševičiūtė Apibūdink vienu žodžiu kiekvieną grupės narį: Jevgenij Tichonov (BB): griežtas Jevgenij Kirjanov (B-bloke): patrauklus Aleksandr Jerusalimskij (Sane One): organizatorius Ignas Ereminas (Malee): linksmas Arūnas Veversevičius (Aras): sportiškas Tomas Bajoriūnas (Aktivist): humoras Viktor Rymaido (Viktor): plastiškas Antanas Vaitkus (Bandana): veiklus Rokas Šaltenis (Ruckus): originalus Viktor Migunov (Migi): plonas Artiom Biriukov (Rowdy): tėvas Kaip susikūrė jūsų kompanija?

Nuotraukos iš asmeninio Invisible Soul crew archyvo

Invisible Soul susikūrė pradėjus bendrauti su skirtinguose Vilniaus rajonuose breiką šokančiais bachūrais, kurie tiesiog jautė būtinybę susijungti ir sukurti vieną stiprią Vilniaus komandą. Iš tiesų pagrindinis įvykis, paskatinęs susiburti, buvo prieš dešimt metų vykęs čempionatas Menų Spaustuvėje, kuriame dalyvavo visi tuometiniai Vilniaus B-boys. Invisible Soul komanda – tai buvo lyg dviejų komandų sujungimas į vieną – tai „Dance From the Soul”, kuriai

priklausė Ignas Ereminas (Malee), Arūnas Veversevičius (Aras), Tomas Bajoriūnas (Aktivist), Viktor Rymaido(Viktor), Antanas Vaitkus (Bandana) ir Antakalnio „Bafo Crew”, kurioje šoko šie nariai: Jevgenij Kirjanov (B-bloke), Aleksandr Jerusalimskij (Sane One), Artiom Biriukov (Rowdy). Žinoma, bėgant metams prisijungė ir daugiau šokėjų.

Ar kartais pagalvojate apie metą, kai teks išsiskirti?

Na. su kai kuriais komandos nariais jau esame išsiskyrę – jie išvykę į užsienį.

Linksmiausia patirta akimirka Invisible Soul istorijoje.

Linksmų akimrkų daugybė, tikrai nežinočiau, kurią iš jų išskirti.

O kur, tavo nuomone, yra smagiausia šokti? Ar tam reikia specialių aplinkybių, o gal ypatingo partnerio?

Kur ir kada smagiausia šokti? Manau, atsakyčiau, kad šokti smagu visur ir visada, jei tik groja gera muzika.

Kaip seni veteranai, gal prognozuosite naują, sceną sudrebinsiantį Lietuvos talentą?

Talentą, manau, turi kiekvienas šokėjas. Gebantis atskleisti pasirinkto šokio stiliaus ypatybes bei nuolat tobulinantis techniką kasdieninėse treniruotėse.

Kas tau yra šokis? Šokis – tai gyvenimo būdas, įspūdingiausia ir ryškiausia meno forma.

11 |

street

7 Vilniaus „greituko” nuodėmės ir dorybės Lina Charašauskaitė

7.

Akiratyje visuomet šmėžuoja kažkoks svarbus susitikimas, diena kupina užimtų minučių, kai beveik neužtenka laiko užkąsti ar bent pasimėgauti gardžia kava, nuostabaus skonio pyrago gabaliuku, šokoladiniu keksiuku (suteikiančiais energijos antplūdį) ar užsukti į sparčiai besiplečiančius greito, bet sveiko maisto restoranėlius.

Pasidavusi Puikybei, Godumui, Pasileidimui, Pavydui, Rūstumui, Persivalgymui ir Tingėjimui ir leidusi šiems užvaldyti mintis, susigėdau ir, apsilankiusi SEPTYNIUOSE Vilniaus greitojo maisto baruose, kavinėse bei restoranėliuose, noriu Gailėtis, kad tokios mintys užvaldė, Viltis ir Tikėtis, kad jos nepasikartos, Išmokti jas valdyti, Santūriai bei Teisingai pulsuoti miesto ritmu.

6.

Stabdykim akimirką žavingą septyniuose miesto greitukuose: 7. SOTAS (Vilniaus g. 9-2) Kvepianti duona, bandelėmis, pyragaičiais, viliojanti pikantiškais užkandžiais bei kavos kvapu vienoje srauniausių Vilniaus gatvių, pačiame miesto centre įsikūrusi kepyklėlė. Smagu čia užsukti pirmoje dienos pusėje, kai dar galima rasti mėgstamų bandelių, pyragaičių, keksiukų. Tai didelė angliavandenių karalystė.

5. SUSHI HOUSE (Vilniaus g. 45) Sushi – tai vienas sveikiausių patiekalų pasaulyje.

Visi užsukę sudalyvaus sushi paruošimo procese.

Gera vieta užsukti, jeigu skubate ir dairotės lengvo ir maistingo valgio. Galima mėgautis čia pat vietoje ar čiupti išsinešimui. Verta žinoti: 12 valandą čia visada visuotinė apgultis.

street | 12

5.

Nuotraukos: Justina Cha

6. TAKE AWAY&GROOV (Didžioji g. 28) Tai sveiko maisto restoranėlis bei kokteilių baras, įsikūręs Vilniaus širdyje bei skirtas skubantiems ir nenustygstantiems žmonėms. Maistas čia yra nekaloringas, turintis vitaminų, patiekiamas šviežias – bent toks šios vietos šūkis – nes gaminamas čia pat. Tik, savaime aišku, jog gyvename šalyje link Šiaurės ir šviežiomis daržovėmis galime pasidžiaugti tik šiltuoju sezonu. Išskirtinis tuo, jog kokteilius galima išsinešti. Vertiname teigiamai.

4. Krautuvėlė DŽIUGAS (Gedimino pr., Aušros vartų g., Pilies g.)

Skanėstų vieta, kurioje pirmu smuiku groja lietuviškasis kietasis pasididžiavimas – sūris „Džiugas“. Mažytė, bet labai jauki vietelė, kurioje ne tik galima nusipirkti sūrių, brandintų 12 ar 48 mėnesius, bet ir pasimėgauti nesaldžiaisiais pyragais, o pietų metu sudalyvauti sūrio bei medaus degustacijose „Laikas paragauti, laikas įvertinti“ bei kūną užpildyti kavos šūviu. Labai rekomenduojama gourmet.

4.

Kavos kultūra mieste labai įtakinga.

3. VERO CAFE (stilingai susipina raudona ir balta spalvos).

Stilinga bei jauki vieta kavos mėgėjams, į kurią smagu užsukti ir šiek tiek užtrukti; kavos kvapas suteikia jėgų. Baristų šypsenos ragina pasidalinti dienos naujienomis. Užsukusi pajutau itališką dvasią (tik vienintelis dalykas, ko Italijoje nerasime – tai kavos išpilstymas į popierinius puodelius), bet šioje kavinėje, jei tik kava geriama vietoje, baristos ją pateiks keraminiuose puodeliuose. Pasirinkimas didelis – nuo stipraus shot‘o „ristretto“ iki frappe su baltu kalnu plaktos grietinėlės ir šokolado pabarstukais.

2. COFEE INN (po visą miestą išsibarstę „oranžiniai rombai“).

Tai kavos išsinešimui pradininkas Lietuvoje. Tai miesto dirbančiųjų, studentų, moksleivių bei kofeino politiką palaikančių susitikimo vieta.

Kiekvienas užsukęs tikrai pajus miesto tempą. Žavi naujiena, kurią teko išbandyti – tai kava, paruošta „pour-over” būdu. „Pour-over” ypatingas tuo, kad kavą leidžia paruošti itin kruopščiai: tiksliai paskaičiuotas kiekis šviežiai maltos kavos lėtai užpilamas karštu vandeniu, tuomet kava teka per specialų filtrą. Maltos kavos kiekis, vandens temperatūra, užpylimo greitis – visa tai lemia galutinį kavos skonį, todėl galima labai preciziškai reguliuoti norimą rezultatą. Sklinda gandai, jog ši kava vadinama „šilkine juoda” – dėl jos tobulo ir lygaus skonio. O kur dar gardūs skanėstai...

1. KIBIN INN (Vilniaus g. 21) Visi skubame, viską darome apsupti didžiulio miesto tempo, bet ateina laikas, kai grįžtame prie šeimos tradicijų, kuomet gaminimas tampa malonumu. Kiekvienas, pirmą kartą užsukęs į vienoje labiausiai skubančių gatvių įsikūrusią Kibin Inn kepyklėlę, čia užsuks ir antrą, ir trečią kartą.

Interjeras primena žavią kaimo virtuvę, kurioje galime rasti neprilygstamo skonio kibinus, burnoje tirpstančius pyragus, naminius tortus ir kitus gardėsius. www.swo.lt

3.

2.

1.

batuotas katinas

Lina Charašauskaitė

1

S

akoma, kad pirmiausia vyras yra įvertinamas žvilgsniui nuslydus į jo batus, nes batai gali daug atskleisti apie šių savininką: jo charakterio bruožus, stilių, socialinį statusą. Batai yra bene svarbiausias vyro aprangos elementas. Tikram vyrui verta turėti daugiau nei keletą porų batų, kurie tiktų skirtingiems gyvenimo atvejams, derėtų prie dalykinės ar laisvalaikio aprangos. Jeigu vyras avės geros kokybės batais, kiti aprangos elementai gali būti ir atmestiniau pasirinkti, tai viso stiliaus nesugadins.

Sandalai yra pirmasis apavas, kurį avėjo senovės egiptiečiai, saugodami savo pėdas nuo degančio smėlio.

Jie buvo pagaminti iš papiruso lapų. Sandalai su įvairiais patobulinimais maišantis kultūroms buvo avimi iki pat XI amžiaus. Romos laikais apavas buvo gaminamas iš odos. Viduramžiais pasirodė „Apavo regulos“, kuriomis buvo nubrėžtos gairės, kas ir kokius batus gali avėti.

Tais laikais batai buvo ilgi ir siauri, todėl ir apie žmogaus padėtį bylodavo pats bato ilgis: ilgiausiomis bato nosytėmis galėjo didžiuotis didikai. Vėliau pasirodė batai aukštais kulniukais. Įdomu tai, jog aukštakulnius pirmieji pradėjo avėti vyrai. Jų pradininkas buvo Liudvikas XIV,

Karalius Saulė, kuris dėl savo mažo ūgio uždraudė avėti tokius batus moterims, tad kurį laiką jie buvo tik turtingųjų vyrų garderobo dalis. Batai nebuvo pritaikyti dešinei ir kairei kojai; ši svarbi detalė buvo pastebėta tik XVII a. pabaigoje. Jie buvo siuvami rankomis iš veršiuko, krokodilo, gyvatės, ožių odos. Dar vėliau buvo išrasti ilgaauliai batai. Jie idealiausiai tiko raiteliams.

Amerikiečiams 1845 m. išradus siuvimo mašiną, atsirado Batų pramonė, tačiau šią masinę gamybą europiečiai niekino. Anot vienos iš Anglijos atkeliavusios vyrų etiketo taisyklės, tikrasis džentelmenas batus siuvasi pas batsiuvį pagal individualų užsakymą, taip apavas pritaikomas prie kojos formos ir yra vienintelis ir unikalus kūrinys, skirtas batų šeimininkui.

Batų modeliai: Oxford (arba klasikinio dalykinio stiliaus batai). Labiausiai tinka prie dalykinio kostiumo. „Oxford“ batų pavadinimas kilo nuo Oxford‘o universiteto studentų, kai šie, maištaudami bei norėdami išsiskirti, nupjovė savo batų aulus. Jie tapo visuotinai pripažinti po Pirmojo pasaulinio karo. „Oxford“ batus galima atpažinti iš

tiesios siūlės, einančios skersai per bato keltį. Turi raištelius.

Brogues batai yra panašūs į „oxford“ batus, tačiau jų sparneliai yra toliau vienas nuo kito ir nesiliečia. Tinka prie neoficialios aprangos. Taip pat yra su raišteliais.

Loafers (mokasinai). Tai be galo patogūs laisvalaikio tipo įsispiriami batai be raištelių.

Tai vieninteliai batai, kuriuos galima avėti be kojinių.

2

3

Tinka ir kasdienai, ir į biurą prie neįparengojančio audinio kostiumo. Jie yra tapę stlingųjų laisvalaikio batų simboliu.

Monkstraps (arba „Monk“).

Tai batai, turintys odinę juostelę su metaline sagtimi išorinėje bato pusėje. Kaip ir mokasinai, tinka prie kasdieniškos aprangos, tačiau yra šiek tiek griežtesni.

Sportiniai bateliai. Tinka bet kuriuo metų laiku. Tai pats universliausias apavas. Nėra visuotinai sutariama, kur šie bateliai gimė: vieni kalba, jog spotinių batelių gimtinė yra Anglija, kiti, jog Amerika.

Tačiau sutariama dėl vieno – jie buvo skirti atostogų metui. Šiandien juos išvysime beveik visose gyvenimiško ritmo srityse.

Auliniai. Elegantiški ir skirti avėti prie puošnių drabužių: kasdieninio kostiumo ar aptemptų džinsų. Jų aulų ilgis yra iki čiurnos.

1. Drabužių tinklo H&M pavasario/vasaros kolekcijos modeliai 2. Mexx pavasario sezono reklaminė kampanija 3. H&M mokasinų modelio interpretacija 4.-5. E. Zegna kolekcijos užkulisiai

H&M, Aprangos archyvo nuotraukos

4

www.swo.lt

5

_bundantis pavasaris Fotografas: Darius Gražys Fotografo asistentas: Antanas Minkevičius Modelis: Gabija Varnaitė Vizažistė ir plaukų stilistė: Laura Lasva

street | 16

www.swo.lt

www.swo.lt

17 |

street

street | 18

www.swo.lt

www.swo.lt

street | 20

www.swo.lt

www.swo.lt

23 |

street

- iniciatyva, auganti kartu su muzika

Iš pradžių prie šios iniciatyvos darbavosi tik Saulius ir Andrius. Na, o kiek vėliau prie vaikinų prisijungė Edgaras. Štai taip susiformavo Vilnius Temperature – kolektyvas, su kuriuo muzikinėmis improvizacijomis jau dalinosi Saulės Kliošas, Freaks On Floor, Home Production, Garbanotas Bosistas bei dar keletas kitų atlikėjų. Tačiau gal nevyniokime pasakojimo į vatą – apie viską išsamiau mums pasakoja Vilnius Temperature projekto narys Andrius.

Kada susikūrė Vilnius Temperature projektas?

Na, oficiali data – 2011-ųjų liepos 21-oji.

Būtent tą dieną į VIMEO puslapį įkėlėme pirmąjį mūsų vaizdo įrašą, kuriame pasirodė atlikėjai Electric Lady. O šiaip tai pati projekto įdėja sukosi Sauliaus galvoje jau nuo žiemos pradžios.

Kodėl projektas įgavo būtent tokį pavadinimą?

Augdami Vilniuje supratome, kad gyvename ypatingoje klimato zonoje, kur temperatūros svyravimai akivaizdūs.

Visi keturi metų laikai čia yra unikalūs ir nuostabūs. Tai paskatino sujungti du dalykus: Vilnių – kinematografinį foną ir temperatūrą – kiekvienai grupei priskiriame tam tikrą temperatūrą. Taip ir atsirado šis pavadinimas.

Dauguma atlikėjų, kuriuos filmavote, kuria anglų kalba. Norite pritraukti daugiau stebėtojų iš užsienio, ar tai tiesiog jūsų asmeniniai įsitikinimai, asmeninis pasirinkimas?

Pirmenybės tikrai neteikiame atlikėjams, kuriantiems anglų kalba. Tai dažniausiai priklauso nuo jų pačių pasirinkimo – kokia kalba, kokią dainą jie nori atlikti.

Deja, taip jau išeina, kad didžioji dalis įrašų yra sukurti anglų kalba, tačiau yra nemažai puikiai atliekamų dainų ir gimtąja kalba. Ateityje stengsimės išlaikyti vienodą santykį tarp lietuviškai ir angliškai kuriančių atlikėjų.

Pagal kokius kriterijus jūsų vaizdo įrašuose daugiau ar mažiau pakyla temperatūros stulpelis? Matuojate oro ar muzikos temperatūrą? Šis klausimas yra gan dažnas (šypsosi Andrius,- aut. past.). O atsakymas nesudėtingas – kai grupė yra filmuojama, mes visad pažiūrime, kokia tuo metu yra lauko temperatūra. Tai ir lemia, kiek termometro stulpelis pakils mūsų vaizdo įraše. Paprasta.

Jūs filmuojate, montuojate ir ieškote atlikėjų, o patys ar kuriate? Galbūt grojate muzikiniais intrumentais?

Deja, ne. Aš, esant prograi, neatsisakau pagroti už DJ pulto. Saulius mokyklos laikais grojo gitara ir buvo subūręs duetą.

Dabar groja tik esant progai ir kai kas nors turi gitarą šalia. Edgaras, deja, irgi nekuria muzikos. Tad muzikos kūrimą kompensuojame kitais būdais...

Keletas vaizdo įrašų yra nufilmuoti senamiesčio skveruose. Ar tam prašote gyventojų leidimo, ar tiesiog ateinate

ir filmuojate? Kaip reaguoja praeiviai, patekę į filmavimo procesą?

Filmavimo metu, tiesą pasakius, praeivių reakcijas stebėti nebūna laiko. Jas pastebime vėliau, peržiūrinėdami filmuotą medžiagą. Dažniausiai stengiamės būti mandagūs ir atsiklausiame kaimynų ar aplinkinių, kuriems atliekama muzika galėtų trukdyti. Iki šiol didelių keblumų nebuvo, tačiau esame patyrę ir keletą kurioziškų situacijų. Vieną kartą filmavome Electric Lady „She's My Wicked One“. Befilmuodami išgirdome nelabai gražiai skambančius kažkokio vyriškio riksmus, raginančius nustoti groti. Po kelių minučių į mūsų pusę atskriejo du kiaušiniai. Gerai, kad į nieką iš mūsiškių jie taip ir nepataikė. Tiesą sakant, filmavimo aikštelėje visą laiką nutinka kas nors įdomaus.

Kokie Lietuvoje kuriantys atlikėjai jūs žavi labiausiai?

Andrius: Bėgant metams jie, be abejo, keitėsi, vieni išliko, kiti pasikeitė, tačiau kelis iš jų galėčiau įvardinti. Tai būtų tokie atlikėjai kaip Golden Parazyth,

Nuotraukos iš asmeninio Vilnius Temperature archyvo

Trys ambicingi vaikinai – Saulius Baradinskas, Andrius Januta ir Edgaras Kordiukovas ne vienerius metus vaikštinėjo sostinės gatvelėmis ir takeliais, kol galiausiai suprato, jog vien tik „brūžinti” asfaltą nepakanka. Reikia veikti, kurti ir dalintis idėjomis. Būtent kūrybinio polėkio vedamų vilniečių iniciatyva gimė akustinius atlikėjų pasirodymus filmuojantis projektas – Vilnius Temperature.

Bekešo Vilkai, Mörötki bei Despotin Fam; sąrašas dar galėtų tęstis ir tęstis, bet gal užteks...

Saulius: Proper heat, Garbanotas Bosistas, Happyendless, Vėjopatis.

Edgaras: Arlina Orlova, Freaks On Floor, Garbanotas Bosistas.

Muzika. Vieniems tai gyvenimo būdas, kitiems – laisvalaikio praleidimo forma, tretiems – saviraiška. Kas muzika yra jums? Kokią reikšmę jums turi šis žodis?

Na, į šitą klausimą, manau, atsakysime žvelgdami iš projekto kūrėjų perspektyvos. Nepaneigsime fakto, kad muzika šiam projektui yra vienas iš sėkmės šaltinių. Kiekviena grupė ar atlikėjas padeda mums augti, o tuo pačiu mes padedame jiems dalintis kūryba. Manau, laimi kiekvienas. Tad dar kartą pabrėžiu – be muzikos, kurią mes stengiamės parodyti, nebūtų ir pačio projekto.

Yra žmonių, kurie sako, jog, tarkime, repo muzika yra „teisinga“, ji atspindi tam tikras gyvenimo tiesas, asmeninę žmogaus patirtį, o pavyzdžiui, populiarioji muzika yra nieko verta ir tuščia. Kaip manote jūs, pagal kokius kriterijus derėtų rinktis, ko klausyti?

Na, čia suktas klausimas... Universalaus atsakymo šia tema tikrai nėra. Daug diskusijų ši tema sukėlusi internetiniuose forumuose, viešose erdvėse ir t.t.

Tiek repo, tiek populiarioji muzika turi dainų ir atlikėjų, kurie yra tušti. Manau, bus žmonių, kurie sutiks su šiuo teiginiu.

Apskritai neteisinga šitaip absoliutinti vieną muzikinį žanrą, iškeliant jį aukščiau už kitus. Gal dėl to ir turime tokią žanrų įvairovę šiais laikais, kai kiekvienas pagal savo asmeninius poreikius gali atrasti sau patinkantį muzikinį stilių. Ar tai būtų repas, populiarioji muzika ar koks kitas muzikinis žanras – tai nesvarbu, kol muzika teikia kažkokio peno tau kaip asmenybei. Manau, tuomet muzika nėra tuščia.

Ar Vilnius Temperature turi sistemą, pagal kurią renkasi atlikėjus? Nes pažvelgus tik į projekto pavadinimą, gali pasirodyti, jog pastarasis žiūri tik Vilniuje gyvenančius ir kuriančius atlikėjus. Kaip yra iš tiesų?

Sistemos tai tikrai neturime. Nesirenkame atlikėjų pagal tai, kuriame mieste jie gyvena. Tiesiog svarbu, jog atlikėjas būtų filmuojamas sostinėje, nes tokia yra viena iš projekto įdėjų – Vilnių naudoti kaip supantį kinematografinį foną.

Iš tiesų, taip jau gavosi, jog daugelis atlikėjų, kuriuos filmavome, gyvena Vilniuje, bet ateityje tikrai kviesime atlikėjus iš kitų miestų, o gal net iš užsienio. Norėtume paskatinti grupes ir atlikėjus susisiekti su mumis, jeigu jie yra už Vilniaus miesto ribų, nes sunku sekti tai, kas nuolat vyksta kituose Lietuvos miestuose. Manome, jog ne vien sostinėje yra puikių atlikėjų...

Štai ambicingų kauniečių grupelė Kaunas Acoustics taip pat filmuoja atlikėjų akustinius pasirodymus ir tokiu būdu skleidžia apie juos žinią. Ką jūs manote apie šį ir panašaus pobūdžio projektus Lietuvoje?

Apie juos sužinojome tik tuomet, kai patys pradėjome vystyti savo projektą.

Nesame su jais bendravę nei virtualiai, nei realiai. Jų iniciatyva taip pat yra sveikintina, bet, regis, ji mus padaro konkurentais. Smagu, jog Lietuvoje vyksta tokie projektai, tačiau nereikia pamesti ir sveiko proto. Tokioje mažoje šalyje nevertėtų kurti projekto kiekvienam miestui atskirai. Galbūt ateityje kažką bendro ir sugalvosime padaryti kartu su Kaunas Acoustics, bet pagyvensim – pažiūrėsim...

Kokie tolimesni Vilnius Temperature užmojai?

Užmojų turime daug, tik nemėgtame pernelyg kalbėti apie dalykus, kurie dar nėra konkretūs. Nenorime per daug žadėti. Tačiau keliais galime pasidalinti: planuojame pasidaryti daug daugiau Vilnius Temperature projekto lipdukų, nei buvome pasidarę anksčiau ir išdalinti juos žmonėms. Kitas užmojis – internetinis puslapis. Na, o paskutinysis, tiksliau, kol kas tai tik įdėja – jei pavyktų, vasarą pamėginti surengti koncertą, kuriame sugrotų visos mūsų nufilmuotos grupės ir atlikėjai.

Kalbino: Miglė Kraujalytė

konkursas Iš spalvotuose langeliuose esančių raidžių sudaryk žodį ir siųsk adresu redakcija@ swo.lt Laimėtojus paskelbsime gegužės 1 d.

SwO magazine Lithuania facebook puslapyje bei susisieksime asmeniškai.

Trys burtų keliu išrinkti skaitytojai turės galimybę bendradarbiauti rengiant SwO street nr. 3.

1. Vilniaus miesto pažiba kunigaikštis ...

2. Baras, Totorių gatvėje, kuriame gali paragauti vyšnių ar serbentų skonio alaus ,,Būsi ...”

3. Bene geriausiai šalyje žinomas dizaineris, įsikūręs Vilniuje.

4. Dabartinę katedrą suprojektavęs architektas.

5. Vilniaus plotas - apie ... šimtai kvadratinių kilometrų.

6. Mikrorajonas, kuriame yra Architektų gatvė.

7. SwO magazine Nr. 2 viršelio fotografo vardas 8. Menų fakbrikas kitaip 9. Kino teatro senamiestyje pavadinimas 10. Bažnyčia, kurią Napoleonas norėjo padovanoti mylimajai 11. Vardas karaliaus, kurio širdis ilsisi Katedros požemiuose: Vladislovas ... .

12. Epocha, lėmusi Vilniaus miesto veidą 13. Rašytojas, parašęs knygą „Vilnius.

Asmeninė istorija“

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

25 |

street

fotografės: rūta druskytė, justina cha

gatvės lyga loftas, 2012 sausis

išmok šokti:

BART SIMPSON

- hip hop’o žingsnis pagal fritz richard 1

2

3

7

8

9

13

14

15

1-3. Ištieskite savo kumščius tiesiai prieš save. Laikydami sugniaužtus kumščius ir svorį sutelkę ant kelių, veskite kumščius į viršų ir palengva tieskitės.

7-9. Dar kartą iškelkite kumščius į viršų ir nuleiskite priešais.

Tuomet analogišku būdu pereikite į dešinę. (Tik kūnu, o ne kumščiais.)

4-6. Grąžinkite kumščius į pradinę poziciją, tada su kojomis slyskite į kairę pusę, laikydami kumščius toje pačioje vietoje.

Svarbu – juda tik jūsų kūnas, o ne kumščiai. Atsidūrę kairėje pritraukite kumščius tiesiai priešais save.

11-12. Grąžinkite savo kumščius priešais save ir pakelkite juos į viršų, tuomet – vėl priešais save.

www.swo.lt

Nuotraukos: Akvilė Lesauskaitė. Iš prancūzų kalbos vertė: Elžbieta Noemi Josadė

4

5

6

10

11

12

16

Hip-hopo šokėjas iš Paryžiaus, pasivadinęs Funky Freeze slapyvardžiu, atskleidžia nesudėtingą, bet puikų šokio judesį.

Fritz : Šiandien mokysimės judesį, pavadintą žymiojo animacinio filmo herojaus vardu –,,The Bart Simpson". Šis judesys kilęs iš niujorkietiškos hip-hop šokio šakos, atstovaujamos žymaus Buddha Stretch ir jo grupės ,,Elite Force Crew".

Dabar atskleisiu jums, kaip įvaldyti šį judesį pačiu papraščiausiu būdu – žingsnis po žingsnio. Šiuos judesius galėsite panaudoti vakarėlių ir švenčių metu. Pasiruošę pradėti ? Pasilinksminkite!

13-16. Dar kartą slinkitės į kairę pusę, netraukdami kumščių iš esamos pozicijos. Tuomet grąžinkite sugniaužtus delnus priešais save. Iškelkite kumščius į orą ir vėl nuleiskite, taip grįždamį į pradinę padėtį.

Kaip galima ,,nepataikyti į natą’’ dainuojant, taip pat galima nuklysti nuo ritmo šokant. Tai vadinasi būti ,,off the beat". Tad būkite atidūs ir nepamirškite gerai pasilinksminti, nes tam ir skirtas Hip-Hop šokis! Peace!

Kartokite šiuos veiksmus kuo daugiau kartų. Mokykitės šokti su bet kokia muzika, vienas arba su draugais. Tik nepamirškite vieno labai svarbaus dalyko – visada jauskite ritmą, būkite jame.

Norite išvysti, kaip šoka Fritz’as ? Interneto platybėse jį rasite slapyvardžiu Funky Freeze. Gerų šokių!

www.swo.lt

29 |

street

Ne, čia negyvena eskimai Vita Brasaitė 2 1 Farmers Market 3 Saga Sig 5 4

Saga Sig

STEiNUNN

8 Börkur Sigthorsson 6

Kalda STEiNUNN

Farmers Market

7 Saga Sig 9

www.swo.lt

N

edažname krašte galima išvysti vidurnakčio saulę ar šiaurės pašvaistę apsuptam vaizdų, kurie prilygsta pasakos iliustracijoms. Islandija yra tokia šalis, kuri dovanoja ne tik ramias ir jaukias akimirkas gamtoje, bet ir daugybę talentingų žmonių. Žinant tai, jog šalies populiacija siekia vos 300 tūkstančių, tokia mintis atrodo neįmanoma. Tačiau visi ten turi savotiškų magiškų galių.

Tikėtina, jog tai dėl gamtos – juk islandus supa visi įmanomi geografijos vadovėlio vaizdai.

Turbūt nepatikėsite, bet ten vyrai mėgsta susirinkti į vietinį barą ir kartu draugiškai megzti.

Autentiška.

Iš tokios vėjo nugarintos ir rūko apgaubtos salos mažos saujelės žmonių atsiranda vis daugiau nuostabos keliančių talentų, kurių darbai tampa žinomi visam pasauliui. Islandai savo autentiškumą ir vieningumą rodo net ir madoje. KRONKRON yra prekinis ženklas, 1998 metais įsikūręs Reikjavike, kuris įsitvirtino batų srityje ir išsivystė iki nemažos kompanijos. Dabar KRONKRON kuria viską: nuo įmantrių suknelių, kurių žemiški tonai dalinasi harmonija su ryškiomis, aikštingomis spalvomis, iki pėdkelnių, kuriose telpa visa spalvų paletė.

Dizainerė Steinunn Sigurðardóttir, kuriai priklauso pasaulinio lygio prekinis ženklas STEiNUNN, jau yra sudalyvavusi New York‘o mados savaitėje.

Turėdama išskirtinį gebėjimą maišyti skirtingas audinių tekstūras, dizainerė suteikia rūbams puikų 3D efektą.

Steinunn Sigurðardóttir puikiai jungia islandų liaudies palikimą su pačiais tikriausiais islandų peizažo vaizdais: ugnikalniais ir jų šešėliais, kriokliais, samanomis, gruntu. Visa tai dizainerė sugeba perkelti į savo kuriamus rūbus.

Būtų labai nesąžinga nepaminėti ir kito prekinio ženklo – Kalda.

Nors ir visai jaunas, tačiau potencialus ir labai daug žadantis www.swo.lt

Kalda buvo įsteigtas seserų Katrin Alda ir Rebekka Rafnsdottir 2010 metais.

Naudodamas modernųjį minimalizmą ir išlaikydamas kuklumą, duetas puikiai kuria viliojančius rūbus moterims.

Dar vienas unikalus islandų kūrybos šaltinis – Áróra.

Dizainerė Áróra Eir Traustadóttir kuria išskirtinius aksesuarus – karalienės Viktorijos laikų apykakles, kurios savo laiku buvo vienas iš pagrindinių moters aksesuarų, suteikdavęs kasdieninei kukliai suknelei puošnumo. Modernios dizainerės apykaklės yra tikras išsigelbėjimas toms, kurios nori į kasdienę aprangą įpūsti elegancijos ir krislelį romantikos.

Kaipgi be organiškiausios šalies medžiagos – islandiškos vilnos?

Kalbant apie Islandią, daugeliui prieš akis išnyra tradicinis megztinis lopapeysa. Farmers Market yra įžymiausias Islandijos prekės ženklas, kuris naudoja šią unikalią medžiagą ir kuria vienus iš kokybiškiausių lopapeysa. Farmers Market 2005 metais įkūrė dizainerė Bergþóra Guðnadóttir ir muzikantas Jóel Pálsson. Nusprendę išnaudoti islandiškos gamtos gėrybes, kūrėjai sukūrė autentišką rūbų ir aksesuarų liniją, kurioje galima rasti ne tik miesto ritmu alsuojančių rūbų, bet ir aprangą, pritaikytą atšiaurioms gamtos išdaigoms. Besisemdami įkvėpimo iš giliausių savo šaknų, Farmers Market kuriami rūbai, atrodo, alsuote alsuoja Islandijos gamtos harmonija.

Paslaptingos šalies samanos, ugnikalniai ir kriokliai vis dažniau tampa fotografų pamėgtu fonu. Islandė mados fotografė Saga Sig yra ne toli gražu ne pirmoji, kuri pasitelkia šiuos vaizdus, bet bene vienintelė, mokanti taip paslaptingai sujungti magišką gamtos energiją su mada. Ji gimė netoli nacionalinio parko, Thingvellir, kur mažas jos namelis buvo apsuptas vienišos gamtos. Gavusi pirmą savo kamerą, aštuonerių metų Saga Sig susidomėjo fotografija.

Persikėlusi gyventi į šalies sostinę pradėjo dirbti vintage

parduotuvėje, kur ir suprato, kad kuo puikiausia saviraiška jai – mada ir fotografija. Dabar Saga Sig studijuoja mados fotografiją Londone ir dirba tokiems žurnalams kaip Volt, Dazed & Confused, Topshop 214. Islandiški vaizdai vis dar dominuoja, o fotografės nuotraukos atrodo lyg iš kito pasaulio.

Börkur Sigthorsson taip pat nepamiršta savo gimtosios šalies vaizdų. Londone gyvenantis ne tik fotografas, bet ir kinematografas Börkur Sigthorsson išgarsėjo šiuolaikinio meno pasaulyje, kai 2010 metais Los Andžele atidarė parodą pavadinimu Work In Progress, kur pristatė savo fotografijas ir filmuotą medžiagą. Dabar Börkur Sigthorsson Londone kuria muzikinius klipus ir reklamas, yra pasirašęs sutartį su reklamos agentūra Generator Films.

Börkur turi unikalų braižą, pasižyminti aštria energija; fotografas emocingai perteikia mados pasaulį šalia islandiškų gamtovaizdžių. Susidraugavęs su Islandijos smėlio dykumų peizažais, Börkur Sigthorsson tapo mėgstamas dizainerių, todėl neretai fotografas ir jo darbai tampa žinomų kūrėjų įkvėpimo šaltiniu.

O kaipgi Islandija be muzikos? Šiaurės pašvaistės įkvepia ne tik dizainerius ir fotografus, bet ir muzikantus. Visi žino, kad Björk ir Sigur Rós kilę iš tos pačios fiordų ir ungikalnių nusietos Islandijos. Tačiau toli gražu tai nėra vienintelės Islandijos grupės. Vilnius šį rudenį buvo stipriai pamalonintas – islandiškos muzikos gerbėjai sulaukė net dviejų grupių iš Islandijos kocertų. Tai Gus Gus, kurie gyvuoja jau nuo 1995 metų, ir visą Europą šiuo metu krečiantys ir energijos suteikiantys FM Belfast. Žinoma, čia tik islandiškosios muzikos sąrašo pradžia. Šalies muzikos gerbėjai tęstų ir tęstų šį sąrašą, tačiau neatskleiskime visų paslapčių ir nepamirškime savarankiško atradimo džiaugsmo.

31 |

street

Börkur Sigthorsson

10 Galinga ir šilta Golfo srovė sušildo vienišą Islandijos salą, kuri anaiptol nėra vieniša. Nors gyventojų čia nėra daug, bet šalį garsinančių asmenybių skaičius vis didėja. Apsupta veikiančių ugnikalnių, geizerių ir kalnų Islandija dovanoja mums daugybę įkvėpimo šaltinių.

Ne, čia negyvena eskimai. Taip, netgi pusė Islandijos gyventojų tiki nykštukais, troliais ir huldufólk (huldufólk – nematomi troliai, ir, kaip teigia islandų tautosaka, niekad negali mėtyti akmenų, nes niekada nežinai, kada juo pataikysi į huldufólk).

KRONKRON

11

12

14 STEiNUNN 15

KRONKRON 13

FM Belfast 17

Kalda

16

Saga Sig FM Belfast

Börkur Sigthorsson 18 Nuotraukos iš asmeninių autorių archyvų. Kalda nuotraukų autorius: Silja Magg

street | 32

Nuotraukos autorius: Gulli Mar

barzdakepurės arba Barzdotosios kepurės iš Islandijos Miglė Kraujalytė Kepurė – tai ne tik nuo nenuspėjamų klimato išdaigų apsaugantis aksesuaras. Šiomis dienomis kepurė pirmiausiai padeda kurti žmogaus įvaizdį, atspindi nuotaiką, o tik tuomet atlieka šildančio gaminio funkciją.

Būtent dėl to į parduotuvių lentynas braunasi vis įvairesnių formų bei kirpimų kepurės. Į šias stiliaus detales kiek kitaip pažvelgti siūlo ir Islandų meno ir dizaino naujienas pristatantis projektas ,,Birkiland”.

www.swo.lt

Bene vienas įdomiausių ir tikriausiai šaltuoju sezonu reikalingiausių gaminių, kuriuos pristato ,,Birkiland”, yra Barzdotosios kepurės (Beard cap, - angl.). Šias kepures sukūrė dizaino namai Vik Prjonsdottir. Pastarieji klasikines kepures, vadinamas ,,lambshed-hood”, pavertė šmaikščiais ir išskirtiniais meno kūriniais, kurie primena Kalėdų senelio barzdą ir kelia šypseną.

Keistos formos kepurės, papuoštos kaspinėliais, primenančiais vyriškus ūsiukus, išsiskiria ir tuo, jog didelis dėmesys čia skiriamas ir kepurės praktiškumui. Beard cap’ai yra pagaminti iš šimtaprocentinės vilnos. Šios kepurės puikiai priglunda ir uždengia ausis bei apgaubia kaklą. Tad su tokia kepure visai nebaisios oro išdaigos.

Islandijoje įsikūrusi ,,Birkiland” komanda savo internetiniame tinklapyje taip pat siūlo susipažinti ir su kitomis stiliaus, dizaino bei meno naujienomis. Tokiu būdu ,,Birkiland” siekia garsinti Islandijos dizainerių darbus bei suteikia galimybę juos įsigyti tiems, kurie yra tiesiog pakvaišę dėl išskirtinių ir originalių gaminių. Šioje internetinėje svetainėje kiekvienas gali rasti viską nuo interjero detalių iki originalių aksesuarų bei drabužių.

33 |

street

street | 34

www.swo.lt

_indian games

www.swo.lt

35 |

street

street | 36

www.swo.lt

fotografas DAINIUS ŠČIUKA / visažistė GRETA GIRDVILYTĖ / stilistė ADELĖ PALIOKAITĖ / modelis ANDŽELIKA (SUPERMODELS) / drabužiai iš BURLESQUE.LT

TOP Vilniaus vietos?

Klausiame architektų!

Kas geriau, jei ne jie, pažįsta mūsų jaukiąją sostinę?

Gintaras Čaikauskas (UAB „Architektūros linija“)

Nuotraukose: Mariaus Žygaičio nupasakotos vietos, asmeninio archyvo nuotr.

Pradėjau galvoti pasiūlyta tema ir matau, kad turiu nevieną mylimą vietą Vilniuje. Pasiūlysiu kelias: pavyzdžiui, iš savo darbo vietos pro langą matau puikiausią centro panoramą (Gedimino pilis, Trys kryžiai, Neries vingis, Šv. Rapolo bažnyčios ansamblis, Architektų sąjunga, Baltasis tiltas, krantinės su aikštynais ir t.t.). Šis vaizdas mane nuteikia ir įkvepia kasdieniam darbui, gal todėl ir turiu daug projektų Neries krantinėje...

Dar yra daug kitų vietų, pvz., netoli mano namų, šalia Verkių parko, yra puikių gamtos kampelių, kuriuose itin malonu pasivaikščioti.

Dar viena puiki vieta - naujoji Šv. Jonų varpinės aikštelė - super...

Marius Žygaitis Žirmūnų ir Vilkpėdės sankryža, ir apylinkės (Lat.54.665950° ; Long.25.250953°).

Visi, kas manėsi išmaną ar bent jau dėjosi, anoj vietoje patiesė teisingą, o kartu ir labai patrauklų asfalto piešinį. Urbanistika ir architektūra, o aš dar pridėčiau inžineriją – šioje vietoje jei ne kaip tolygią sritį, tai bent kaip dominuojančią. Šviežias asfaltas su neaiškios kilmės automobiliais, klibančiais link miškelyje esančių statybinių prekių centrų ir apynaujai bėgiai horizonte su tabletiniais vagonais; tiesa, yra ir stotelė, kuri labiau veikia kaip miegamoji vieta, nei tranzitinis taškas. Stebėtina tai, jog čia, žmogus, gali pajusti ramybę nuo žmonių ir jų emocijų, kurios nors ir paslapčia, vis tiek krypsta į kažką apčiupinėtino, ir nors aplinka sutvarkyta konkrečiai tų reikalų kelionėms, visgi nuo svetimų emocijų ten paprasta atsigauti. Jeigu estetiką suvoktume per matematinę išraišką su aiškia ir pragmatiška funkcija, tuomet ši vieta su skirtingų laikotarpių pastatais, inžineriniais nuotykiais ir itin ilgais horizontais turėtų būt saugoma kaip dabarties ir ateities vertybė; ten itin daug žmogaus veiklos įrodymų, nors pačius faktus ne taip lengva pastebėti, o ar verta? Tai tarsi alternatyvi sanatorija – Amsterdamo naujų rajonų pojūtis.

street | 40

www.swo.lt

Rolandas Palekas, architektas, dėstytojas Kokioje Vilniaus vietoje Jums maloniausia būti? Papasakokite, kodėl? Dėl asmeninių prisiminimų, harmoningų gamtos intarpų architektūroje ar miesto nuotaikos subtilybių?

Patinka Pūčkorių pažintinis takas. Eidamas sparčiu žingsniu ar per sniegą galiu pasportuoti, tai trunka apie 45 min. Jei turiu daugiau laiko – šiaip pasivaikštau, stabteldamas man įdomiausiose vietose. O jų pakanka.

Unikali gamta. Žmogaus rankų tvariniai – kai kur palūžę, bet vis dar autentiški.

Kokia tai vieta – nuošali ir tyki, iš kurios lengva stebėti praeivius, o gal atoki ir ne kiekvienam pasiekiama?

Tai jau beveik užmiestis. Vienas žaviausių dalykų, bent man – tekančios Vilnelės garsas. Šiaip tai gana rami vieta, šiokiadienį ir prastesniu oru čia sutiksi vieną kita žmogų.

Gal turite kokią ypatingą istoriją ar žinote legendą, apipinančią šią vietą? Galbūt tai istoriškai svarbi vieta?

Kažkada čia buvo žymi patrankų liejykla, švedų kariuomenė žinojo ir vertino Pūčkorių patrankas. Beje, vietovės vardas kilęs nuo rusiško žodžio „puška" – patranka.

Metas, kai ši vieta įspūdingiausia.

Nėra tokio meto. Ji tuo ir ypatinga, kad kaskart atrandi ją žaviai kitokią. Man patinka žiemą.

Kaip ten nukeliauti skaitytojams, užsimaniusiems atrasti naujas Vilniaus vietas?

Labai paprasta. Belmonto gatve – ir iki paties galo.

Gabrielė Kūnevičiūtė Šią savaitę jau antrą kartą apie Vilnių kalbėsiu. Gaila, nesu vilnietė, išnaršiusi visas netikėčiausias vietas. Bet bandom prisiminti... Aišku, niekuo neišsiskirsiu pasakydama, kad geriausiai jaučiuosi senamiestyje. Ar anksti ryte eičiau, ar vėlai vėlai naktį – ten malonu vaikščioti. Kartais išeinam su kambarioke vidury savaitės vakare, tiesiog pasižvalgyti. Nei viena iš mūsų nėra vietinė, bet tiek prisiminimų tie pastatai ir vietos sukelia.

Turim savo vietą. Iš tiesų nėra ji patraukli ir sutemus ten labai baisu eiti. O dar tie dusinantys laiptai, kuriais lipi milijoną metų... bet VAIZDAS! Matosi senamiestis, o toli – miškai. Kai eini užsimiegojęs į paskaitas, tai pažadina tas vaizdas. Kažkoks laimingas tampi.

Asmeninė istorija: ten galima prašyt gamtos padėti! Buvo man, einu į labai sunkų egzaminą, baisu, atrodo, kaip visada nieko neprisimeni. Sakau: Gamta, padėk. Tada vėjas šaką atpūtė ir prilipo ji prie mano palto; egzą išlaikiau, išsitraukiau geriausius klausimus.

(Aišku, nepagalvokit, kad čia rimtai aš žiūriu į tai, bet taip smagu prisiminti.)

Metas, kai ši vieta įspūdingiausi: auštant, kai giedra.

Kaip ten patekti: esate prie Mindaugo Maximos, o tada – žemyn link Pylimo gatvės.

Vienas žaviausių dalykų, bent man – tekančios Vilnelės garsas.

Rolandas Palekas www.swo.lt

41 |

street

Vilnius, nors ir nedidelis miestas, tačiau savaip žavus, turintis savitą koncepciją.

Išlikusi senoji architektūra ir pastatų įvairovė puikiai atskleidžia, kaip plėtojosi šis Vidurio Europos miestas. Tai vienas Rytų Europos gotikos, baroko ir renesanso architektūros centrų. Vis dažniau išgirstu „man čia nusibodo", „Vilniuje neįdomu", tačiau galiu pasakyti, kad taip kalbantys žmonės – veikiami pilkos masės, paveikti rutinos, skubantys ir nepastebintys Vilniaus žavesio.

Atsakinėdamas į šiuos klausimus svarsčiau: kokią vietą pasirinkti? Jų galėčiau išskirti ne vieną, tačiau pasirinkau tą vienintelę. Klausite, kodėl? Turbūt, kad tai išskirtinė vieta man. Tai vieta šv. Ignoto gatvėje. Į ją galima patekti einant Domininkonų gatve, pasukus į Salomėjos Neries gimnazijos vidinį kiemą. Mes su draugais ją vadiname „Slaptąja vieta".

Slaptoji vieta iš pažiūros atbaidytų ne vieną vilnietį: apaugusi aplinka, užsilikusios statybinės atliekos. Matyti ir korozija apsitraukę statybininkų nameliai, dar vadinami konteineriais. Prie konteinerių įrengtos pakopos, ant kurių užsilipus atsiveria visai kitas vaizdas. Užlipus čia nuotaika pasikeičia, vaizdą aprėpi plačiu mąstu: žiūrint po kaire pastebi šv. Ignoto bažnyčios ansamblį, kiek dešiniau - šv. Kotrynos bažnyčią, matyti išlikę gotikiniai namų fasadai, gatvių tarpuose beskubantys praeiviai, mokyklos stadione futbolą bežaidžiantis jaunimas. Tampi stebėtoju, pabėgi nuo kasdieniškos rutinos, leidi sau pailsėti, pasigrožėti Vilniaus architektūra. Žiūrint žemyn matosi senoviniai požemiai, čia vyko archeologiniai tyrimai, tačiau, gaila, liko neįgyvendinti iki galo. Tai istoriškai labai svarbi vieta: po šv.

Ignoto gatve plyti milžiniški požemiai.

XVII a. viduryje karo su Maskvos didžiąja kunigaikštyste metu ši vieta buvo suniokota. Gerokai vėliau iškilo nauji statiniai, pasislinkę gilyn į anksčiau buvusius kiemus, todėl dalis rūsių atsirado būtent po gatve. Šioje vietoje jaukiausia būti prieblandoje arba anksti ryte. Šiuo metu vieta atrodo įspūdingiausiai. Turėkite ir Jūs savo slaptąją vietą, kuri padėtų užsimiršti kasdienius rūpesčius, padėtų pasisemti teigiamos energijos, ieškokite ir surasite!

Kalbino: Monika Bartoševičiūtė, Akvilė Lesauskaitė

Nuotraukos iš redakcijos archyvo

Justinas Čiapskis

vilnietės užrašai

*prie kavos

Prisiminimas Tau, mano miesto muzika,

V

ilnius – tai mano širdies miestas. Kad ir iš kokio tolimiausio pasaulio kampelio sugrįžčiau, visad turiu jėgų įšokti į sportinius batelius ir pasirinkti Kristinos Sabaliauskaitės aprašytą jausmų kelio maršrutą, mėgautis Vilniaus miesto gatvėmis, kurios skleidžia maloniausius kvapus bei prisiminimus.

Juk tiesa, jog kiekvienas sutiktas žmogus tampa pažįstamu, su kuriuo reikėtų pasilabinti, tačiau miestą užkariaujanti arogancija neleidžia net šyptelėti jau n-tąjį kartą sutiktam žmogui, nors ir palydime jį akimis.

Manieji – gintaro spalvos rėmeliai, primenantys drugelio sparnus – taip pat vis dar slepia akis, bet jos pastebi viską bei nelieka nepastebėtos - esu „mergina kažkur matyta“.

....ir aš Tave pirmą kartą išvydau. Tą kovo žvarbią, bet jau pavasariu kvepiančią dieną nekantraudama skubėjau į vieną Vilniaus gatvėje esančių restoranėlių – juk privalu prieš italų kalbos kursus apsigaubti itališka dvasia – sūrio pyragas su greitu espresso energijos šūviu. Stilinga vieta stilingiems žmonėms. Pro akinių kraštelius vis dar tebestebiu įeinančius ir išeinančius.

Iliustracija kairėje: Lina Charašauskaitė. Taškučių iliustraciją parengė: Viktorija Mačkinytė

Tai įprotis, kurį visad parsivežu iš svečių šalių, kur skanuoju naują aplinką, tradicijas, bendravimo ypatumus, maisto kultūrą, aprangą bei įdėjas, kurios tiesiog tampa kūrybos atspirties tašku. Ir... staiga įvilnijo trys simpatiški vyrai; tyčia nesuradę laisvų staliukų, atsisėdo prie „merginos kažkur matytos“. Pirmoji pažintis su misteriu Akiniai. (Taip, Tau to nesakiau, bet taip Tave vadinau, nes, nors ir buvai pristatytas vardu, jo neįsiminiau). Tu tada nekalbėjai. Prisipažinsiu, tą kartą nebūčiau galėjusi miesto skelbimų lentose kabinti madingų plakatųžinučių su užrašu: „Tą dieną Tavo akis slėpė stori juodi akinių rėmeliai.

Negalėjau atitraukti nuo Tavęs akių ir, kai tą kartą, Tave pirmą kartą išvydau, kaskart užsuku ten, tikėdamasi Tave sutikti.“ Tokių minčių neturėjau, tiesiog šypsojausi žaviems, komplimentus dalinantiems vaikinams. Juk visos merginos gražios, kerinčios, paslaptingos, vertos viso pasaulio, apie kokį tik galima svajoti...

Atsimeni, kai antrą kartą mes susitikome, aš užkliuvusi vos neapabučiavau žemės, tą kartą norėjau, kad ši prasivertų ir aš įkrisčiau, nes raudonis stipriai žnaibė veidą. Ir būtent tada mūsų žvilgsniai susitiko, bet tik akimirkai, kuri tapo kelione laiku: Londonas, Roma, Florencija, Paryžius ir kiti nublankdavo ir paskęsdavo manyje, kai tarp Vilniaus architektūrinio grožio išvysdavau Tave. Juk pameni, kaip susitikdavome netikėčiausiose vietose, bet vis išnykdavai kaip sapnas, o aš nenorėdavau, kad išauštų rytas. Ir galiausiai, po visų šių netikėtų susitikimų (pro akinukų rėmelius akys pažvelgė vienos į kitas), Tu mane apkabinai ir pasakei, kad viską prisimeni, tik sutikęs sutrikdavai ir prarasdavai balsą. Tą kartą nenorėjau, kad žemė atsivertų (juk tokią akimirką visos norime atrodyti gražios, o tą kartą aš buvau įšokusi į UGGS‘us bei nuslidinėtą paltą). Ore snaigės, intensyviai šokančios valsą, skleidė neapsakomą šilumą.

Tą naktį aš pirmą kartą išgirdau Tavo balsą. Tu man dainavai, kalbėjai žodžius, kurie buvo kaip muzika... Bet Tu dingai kaip sapnas ir mieste išaušo rytas...

Ir vėl grindinys pakyla, kai išaušta kita diena. Viskas: žvilgsnis, prisilietimas, rankos mostas, ir šypsenos kampučiai atgimsta. Vėl ir vėl.

Kodėl? Nes ten, kur sapnai, man nesibaigei. Viskas tik prasidėjo. Mūsų parduotuvė, automobilis, gatvės – viskas uždara karuselė. Kada ji baigsis suptis? O gal nesiliaus? Noriu ir nenoriu, kad baigtųsi. Paskambink – juk mano numeris Tavo kišenėje – kad žinočiau atsakymą.

43 |

street

le teint NAUJOVĖ

Taip gimsta tobula veido spalva.

Pagaliau harmoningai dera su odos tekstūra.

Tobulai atitinka odos atspalvį.

* pasaulyje

* Rinkos tyrimų duomenys, vertinant veido priežiūros priemonių populiarumą 29 šalyse. Pelnas ir pardavimų apimtys 2009 m. ir iki 2010 m. rugpjūčio mėn.

„MANO VIENINTELIS TRUE MATCH“.

Milla Jovovich naudoja True Match atspalvį W3 Golden Beige.