SwO street 4

SwO

2012 Nr. 4 rugsėjis-spalis

street

paskutinis ištrūkimas. satta outside:

neb-

Romas zabarauskas: ,,jei į save rimtai žiūri, tai ir kiti pradės į tave rimtai žiūrėti”. persefonė kyla. maišelių viduje - vilnius. živilė geina.

Evie Parazitė. Sulankstytos uvai

-

verksi.

idėjos: Laura Dailidėnienė. Išskirtinis interviu su fotografe Torné Leigh

Velk iš Pietų Afrikos.

Iš rudens tendencijų: oda - bet kokiai drabužinei! Juodo-

sios mados serijos: Juun J ir Damir Doma. Karališkas spindesys

tavo malonumas greitame miesto ritme!

SwO

street

SwO street - dvimėnesinis nemokamas miesto žurnalas.

vyriausioji redaktorė: Akvilė Lesauskaitė akvile.lesauskaite@swo.lt kūrybos direktorė: Anžela Ter-Vardanian anzela.vardanian@swo.lt mados redaktorius: Marius Stanevičius kalbos redaktorė: Agnė Bolytė

TURINYS 2| redakcinis puslapis 4| FOTOSESIJA: paskutinis ištrūkimas vakarėlių apžvalgos: 10| Satta Outside: nebuvai - verksi 12| Galapagai 14| Tundra 2012 16| interviu: Romas Zabarauskas 20| FOTOSESIJA: Persefonė kyla 26| maišelių viduje - Vilnius 28| interviu: Živilė Geina 30| jaunų eksperimentų sintezė: Evie Parazitė 34| sulankstytos idėjos: dizainerė Laura

Dailidėnienė 36| Tornė, Pietų Afrikos mergaitė 38| iš rudens tendencijų: oda - bet kokiai

drabužinei 40| fotosesija: let’s grunge 46| juodosios mados serijos: Juun J, Damir

Doma 52| fotosesija: karališkas spindesys 56| drabužis ir baldas - tai jau klasika

rašė: Monika Bartoševičiūtė Miglė Kraujalytė Aida Ivanauskaitė Džiulija Tunian viršelio fotosesija: Lena Fromlewicz fotografai: Rūta Druskytė Darius Gražys Evelina Šumilovaitė Gemma Albors Ashley Marie Lena Fromlewicz Tom Bickels Ačiū prisidėjusiems: LOFTAS / Maz Lin Noir / Ivana Pardal / Eva R. / Eva Rodriguez / Romas Zabarauskas / Lauren Telo / Marieke Merts / Taniel (Faith Model Management) / Gintarė Čekanauskaitė / Živilė Geina / Agnes Flick / Anastasija Gorelova / Simona Geištoraitytė / Evie Parazitė / Ena Kielska / Torné Leigh Velk / Olga Szarek-Ratkowska / Yam Tzaidi / Inna Rabovsky / Danielle Liberman / Keren Wolf / Ingrida Žiemytė / Justina Svambarytė

© SwO street 2012 Nr. 4 (rugsėjis-spalis) Dizainas: SwO Visos leidinyje panaudotos nuotraukos bei straipsniai, jei nenurodyta kitaip, yra SwO group nuosavybė. Naudoti ir platinti informaciją be raštiško redakcijos sutikimo griežtai draudžiama. Už reklamos turinį redakcija neatsako.

Lietuvoje vasarą festivaliauti galima į valias. Vieną savaitgalį mano pažįstami rengiasi rožiniais drabužėliais ir traukia klausytis Tundros muzikinių haliucinacijų, kitą šoka į džinsinius šortus ir pasiryžta iškęsti metalistų savaitgalį dėl kokių, pavyzdžiui, Chase and Status. SwO street vakarėlių reportažai šį kartą iš gamtos ir po atviru dangumi vyksančių festivalių - tai ,,Tundra’12”, ,,Galapagai’’ (buvusios Roko Naktys) ir ,,Satta Outside”.

Rugsėjį jums pristatome Živilę Geiną ir jos nostalgiškas dokumentines fotografijas, ką tik iš Niujorko grįžusį Romą Zabarauską, skandalingai išgarsėjusį su savo filmais, o dar labiau - tvirta pozicija (kuo labiau lietuvių komentatoriai puola, tuo labiau jis savo pažiūrų laikosi!). Šįkart - net penkios fotografijos istorijos ir toks kiekis mados, kokios SwO street’as, miesto žurnalas, dar nematė. Rugsėjį jis net vejasi mūsų pusmetinį SwO magazine.

Ruduo dažnam - nauja pradžia, o madai rugsėjis - iš viso auksinis metas. Pasitikite savo naujus mokslo metus ar naują rudenį biure džiugiai. Gal sugalvosite įsigyti Vilnius inside maišelį, kurio viduje - interjerų iliustracijos? Ar pasiskaitę Mariaus mados prognozes nuspręsite atnaujinti savo, brolio ar draugės spintą? O gal grįšite prie seniai užmirštos aistros, fotografijos, ir užsisvajosite, kad ir jūsų darbai vieną dieną papuoš žurnalo puslapius?

Verskite SwO street ir iki lapkričio.

SwO

street | 2

Akvilė

SwO store

www.swostore.com

www.swo.lt

3|

SwO

street

_paskutinis ištrūkimas fotografas/photographer: Gemma Albors stilistas/stylist: Ivana Pardal visažistas/make-up artist: Eva R. modelis/model: Eva Rodriguez Dunham

SwO

street | 4

www.swo.lt

www.swo.lt

5|

SwO

street

SwO

street | 6

www.swo.lt

www.swo.lt

7|

SwO

street

SwO

street | 8

www.swo.lt

www.swo.lt

9|

SwO

street

satta

SwO

street | 10

e d i ts u o

satta outside: nebuvai - verksi Monika Bartoševičiūtė

Treti ar ketvirti metai. Šaltėt šaltėja, kompanijos keičiasi, bet reivas išlieka.

Satta Outside festivalis: nėra ką daug ir aprašinėti, reikia pamatyti. O kuo toliau, tuo jis mus labiau stebina.

Vieta: Šventoji (skersai, išilgai) Būna, jog žmonės Satta Outside festivalio vietoje laukia jau savaitę prieš, kiti gi negali atsigauti ir pasilieka dar savaitei po. Taip jaunimas stebina ramius miestelėnus, augina pajamas Cento IKI ir šturmuoja paplūdimį.

Vieta superinė, kaip ir dera mažoje kaimelio bendruomenėje - kur tik nueisi, sutiksi žmogų, kurio veido patinimas panašus į tavąjį.

Jaunosios kartos, kurios spėjo peržengti aštuoniolikos ribą (arba ne) taip pat atvyko išbandyti savo organizmo.

All in all, žmonės linksmi, nieko nešykšti, draugauti nusiteikę.

Muzika: Kuo toliau, tuo labiau nesigaudau, bet užgrūdintas repas skamba taip pat Teisingai šaukė plakatai, jog didžiosios dalies muzikantų nežinosime. Bet ir nereikia. Ne dėl vardų važiavome (gal tik dėl Mouse on Mars), o dėl geros elektronikos ir naujų pojūčių. Žinoma, metai bėga, o senas lietuviškas repas nesikeičia. Tas netrukdo, tai netgi labai gerai: esi užtikrintas, jog kasmet tikrai pamatysi repo padangę - lyg senų giminių susitikime.

Kaip būti pastebėtam tūkstantinėje minioje?

Žmonės: Kartos pasikeitė, tačiau seniau pakerėti vis dar atvyksta Trečius ar ketvirtus metus iš eilės suveikia apžavai ir į Satta Outside skubu ne tik pati, bet ir bandau temptis kartu visus likusius draugus.

Už jūrų ir marių pasklidus žiniai, kad Lietuvoje dedasi kažkoks ,,oho, aha, ėhė” atskrido ir italai, ir portugalai, ir net Amerikos lietuviai. www.swo.lt

Šimtai žmonių festivaliui Humanose jau nusipirkę pačius unikaliausius rūbus, o tu, žinoma, nori iššokti aukščiau bambos ir būti visų fotografų objektyvų centre. Ką daryti? O gi nusipirk skraidančią karvę, arba guminį gandrą, arba (senas geras triukas) pripučiamą delfiną. Ir kitus reiverius pradžiuginsi, užsimetęs ant galvos savo naująjį gyvūną, ir bus su kuo visiems pasifotografuoti.

camping’as, netgi yra žmonių, kurie nenueina iki pagrindinės scenos ir visą festivalį prabūna prie palapinių, o įspūdžių, atrodo, tiek pat. Čia buvo kiek kitaip. Didžioji dalis festivalininkų dienomis ošė prie Red Bull scenos Šventosios paplūdimyje. Buvo ne prasčiau, negu Viduržiemio kurortuose.

Nightjar, minia, spalvos, dūmai, jūra. Kas nebuvote su manimi tą akimirką – verkit.

Dozę spalvų gavo visi, lūkuriavę tarp futbolo aikštelės, Kalnapilio palapinės ir Red Bull scenos. Nuo kilogramais skrendančių sausų dažų neišsisuko nei šunys, nei daiktai.

Moralas:

Nuoširdžiai sakau, grįžti sekmadienį nenorėjau ir nesugebėjau. Iki pat trečiadienio draugiškai laistėm prisiminimus, aptarinėjome įspūdžius, žodžiu, peno temoms turėsiu metams į priekį. O kol kas - skaudanti gerklė, sulaužyti kaulai ir vėl... prisiminimai.

Kur žmonės migruoja?

Jei buvote festivaliuose, turite žinoti, jog dažniausiai veiksmo ir susitikimų vieta yra

11 |

SwO

street

Galapaga

SwO

street | 12

i

www.swo.lt

Šiemet jau antri metai, kai festivalis išplėtė savo muzikinį meniu – be šiam festivaliui įprastų muzikos žanrų, roko ir metalo, kurie daug metų buvo festivalio vizitine kortele, šiemet „Galapaguose/Roko Naktyse“ buvo galima išgirsti pačios įvairiausios muzikos.

Pirmą kartą po dešimties metų festivalyje pasirodė Andrius Mamontovas, taip pat vokiečių industrinio metalo grupė „Oomph!“ bei daugelis kitų.

Festivalis, kurį pradėjo muzikantai, norėdami padaryti šventę sau, savo draugams muzikantams ir draugų draugams, šiemet švenčia dešimtus metus ir tikrai nepanašus į tą nedidelį susibūrimą, koks buvo prieš dešimtmetį.

Pirmosios dienos svarbiausiu ir įspūdingiausiu „Galapagų/Roko naktų“ pasirodymu tapo britų drum & bass stipruolių „Chase & Status“ šviesų ir muzikos šou. „Pirmoji „Galapagų“ diena taip įsiūbavo minią, kad didžioji dalis žmonių nenorėjo pabaigti vakarėlio, kol pilnai neišaušo“, – patenkintas startinės „Galapagų/Roko naktų“ dienos įspūdžiais dalinosi festivalio prodiuseris Algirdas Barniškis-Blėka.

www.swo.lt

„Šiais laikais muzikiniai žanrai nebeturi aiškių ribų. Manau, svarbiausia yra atliekamos muzikos kokybė. Aš ir pats dabar mielai klausau hip hop’o, drum & bass ir kitokios muzikos, nors anksčiau buvau išskirtinai ištikimas rokui. Dabar man svarbu, kad muzika turėtų reikiamu metu ir reikiamoje vietoje veikiantį užtaisą“, – sako Blėka, kuris pats daug metų įvairiuose muzikiniuose projektuose groja gitara.

Tikėtina, kad „Galapagai“ kitais metais dar labiau plės savo muzikines ribas. Viena jau aišku, kad 11-asis festivalis įvyks 2013 m. pirmąjį rugpjūčio savaitgalį, kaip įprasta, Zaraso saloje.

Nuotraukos: Maz Lin Noir

13 |

SwO

street

TUNDRA 2

SwO

street | 14

012

www.swo.lt

Rūtos druskytės nuotraukos

Atidundėjo Tundra šiais metais kaip viesulas ir, deja, išdundėjo taip pat greitai. Trys paros beprotybės, praleistos naktimis šokant su elektorininės muzikos Dievais, dienomis kenčiant ar mėgaujantis saulės karščiu ir vandens pramogoms. Oras buvo dieviškas visas tris paras, nors visoje likusioje Lietuvoje siautėjo lietūs ir perkūnijos. Stebuklinga vieta ta Dubūrio ežero sala. Noriu pagirti Tundros pramogas - jų organizavimas kaip visada nepriekaištingas; dienos metu, kai nevyko koncertai, veiklos buvo per akis, nuo gulėjimo viename iš daugelio hamakų iki šokinėjimo nuo Marlboro boktštelio. Žmonių, stilių įvairovė kaip visada raibino netgi išrankiausias akis: aplink sukiojosi ir apsikarstę spalvotais, raštais margintais rūbais tranzeriai, ir tam tikru kiekiu baltų juostelių pasidabinę sportui prijaučiantys jaunuoliai. Maistas, gėrimai... buvo visko. Galėjai gauti ir vištos kulšelės, ir visai neblogos kokybės picos, o visa tai užsigerti nuostabaus skonio ledų kokteiliu. Aš manau, kad tūnant miško apsuptyje toks dienos meniu tikrai neblogas.

Vienintelis mano riebus minusas kabinamas dekoracijoms, kurių šiemet buvo tikrai per mažai, ir, palyginus su ankstesniais renginiais, scenos toli gražu neatrodė įspūdingai. Aišku, ir žymieji TOI TOI švara nepasižymėjo, bet kai tiek žmonių, tai visai suprantama ir nepeikiama.

Tačiau muzikos kokybė nenuvylė: norintiems bent trumpam palikti savo kūną ir paskęsti muzikoje, puikiai tiko psy-trance teritorija, siekiantiems išsitaškyti - bass ir techno scenos, o poilsiui po savo sparneliu mielai priglaudė festivalio chill deivė.Sunku žodžiais nupasakoti Tundros festivalio įspūdžius su visais privalumais ir trūkumais, jei bent šiek tiek svajoji, koks tas jausmas pabuvojus Tundroje, siūlau nustoti žiūrėti nuotraukas ir kitąmet ruoštis atsiduoti Tundros dvasiai.

Džiulija Tunian

www.swo.lt

15 |

SwO

street

SwO

street | 16

www.swo.lt

Romas Zabarauskas – „ -jeigu į save rimtai žiūri, tai ir kiti pradės rimtai žiūrėti“ Romas Zabarauskas – kūrybingas bei politiškai ir visuomeniškai aktyvus režisierius iš Lietuvos. Šiuo metu Romas baigė režisūros studijas Niujorko Hunter College ir pluša prie ilgametražės kino juostos „Streikas“ kūrybinių darbų. Būtent apie kūrybinius kelius ir takelius bei įspūdžius, grįžus iš šio didmiesčio, pakalbėti su Romu susitikome pačioje sostinės širdyje – netoli Baltojo tilto. Nors Vilnius visai kitoks nei Niujorkas, šiltą vasaros popietę čia taip pat netrūko gyvybės ir šurmulio. Romas irgi pasirodė būtent toks - gyvybingas, spindintis bei kupinas idėjų...

Romai, ne paslaptis, jog pastaruosius metus studijavai Niujorko Hunter College...

Kokie įspūdžiai, grįžus iš šio universiteto?

Ko ten išmokai, kokios ten dar naudingos patirties įgavai?

Prieš trejus metus išvykau studijuoti į Paryžių, po antro kurso pasitaikė puiki galimybė mokslą Paryžiuje iškeisti į mokslą Niujorke. Pasisekė: kadangi Prancūzijoje mokslas nemokamas, Niujorke taip pat nereikėjo mokėti. Niujorkas – šiuolaikiškas ir veržlus miestas, apsukęs man galvą, patiko labiau nei Paryžius ar bet kuris kitas aplankytas miestas. Apskritai šie metai buvo tarsi nesibaigiantis kino festivalis – Niujorke nuolat galima sutikti daug savo srities profesionalų, nueiti į pačius įdomiausius renginius ir vakarėlius...

Su kokiais žmonėmis susipažinai Niujorke?

Nežinau, kiek reikėtų čia pasakoti?! Susipažinau su režisieriumi John Cameron Mitchell („Triušio uola“), kuriam patiko „Streiko“ idėja, kaip, beje, ir kitam garsiam režisieriui Gus Van Sant („Gerasis Vilas Hantingas“, „Milk“). Sutikau prodiuserį Jason Ryan Yamas, su kuriuo įsteigėme savo kompaniją „Streikui“ prodiusuoti. Jason dirbo prie šių metų Kanų Kritikų savaitėje rodyto dokumentinio filmo „Walk Away Renee“, tad teko susipažinti ir su jo režisieriumi Jonathan Caouette. O įdomiausi vakarėliai dažnai būna kieno nors namuose, net pats nežinai, pas ką atsiduri... Bet negaliu gi dabar taip visko imti ir atskleisti (Romas juokiasi – aut. past.). tuomet plačiau prabilkime apie tavo kuriamą ilgametražį filmą „Streikas“. Apie ką bus ši kino juosta, ką ji atspindės?

Filmas turėtų atspindėti jaunimo gyvenimą. Man atrodo, jog trūksta įdomių filmų apie jaunimą, taigi tai buvo viena pirmųjų motyvacijų, tuo labiau, pats esu jaunas.

Be to, pernai per Kalėdų atostogas Vilniuje gyvenantis britų muzikos pasaulio atstovas Markas Splinteris pasiūlė idėją - padaryti klubinį, muzikinį filmą, kuriame apie muziką būtų galvojama daugiau nei apie bet ką kitą. Taip ir „užsikabinau“. www.swo.lt

Kalbino: Miglė Kraujalytė Fotografė: Evelina Šumilovaitė Kadangi žinojau, jog važiuosiu į Niujorką, kilo mintis palyginti skirtumus tarp Vilniaus ir Niujorko, pamąstyti, kuo Vilnius gali būti netgi įdomesnis. Kai Niujorke pasakoju apie Lietuvą, visiems kaip tik labai smalsu sužinoti, kas gi ten dedasi. Paklausę lietuviškos elektroninės muzikos nemažai mano draugų Niujorke stebisi, kodėl apie tai dar nieko nežino! Paradoksalu, tačiau Lietuvoje vyksta labai daug įdomių dalykų, tik lietuviai dar patys to nežino – mes kartais nedrįstame, o kartais ir nemokame savęs tinkamai pristatyti pasauliui.

Taigi vienas iš tikslų ir bus lietuviškos elektroninės muzikos scenos pristatymas, bet neapleidžiu ir politinių temų. Pagrindinis filmo herojus - niujorkietis DJ‘ėjus Luke (aktorius Ebeneezer Sowah – aut. past.) nori būti maištininku, bet taip pat yra visiškai išlaikomas savo turtingų tėvų... Per 21-ąjį gimtadienį vaikinas sulaukia skambučio iš lietuvės močiutės – tuo tarpu tėvai jam sakė, jog ji yra mirusi. Pasak tėvų, Luke močiutė yra rasistinių pažiūrų, nepritarusi tėvų santuokai, mat vaikino tėvas yra lietuvis, o mama - afroamerikietė. Vis dėlto Luke supyksta ant savo tėvų dėl tokios melagystės ir keliauja į Lietuvą pats išsiaiškinti, kaip ten viskas yra. Vilniuje Luke susitiks ne tik su savo močiute, bet ir su vietine klubinėtoja Marta bei kitais Lietuvos elektroninės muzikos dalyviais. Gavęs netikėtą Vilniaus mero pasiūlymą ir patyręs ne vieną sunkų išbandymą, Luke pagaliau taps tikru maištininku...

Rodosi, sulaukti paramos filmo kūrimo darbams nebuvo sunku. Ar Amerikoje palaikymo ir susidomėjimo sulaukia daug jaunimo siūlomų idėjų?

Finansinę paramą gauti sunku bet kur, ypatingai nepriklausomui kinui. Pradinį finansavimą surinkome kūrybinių idėjų paramos portale Kickstarter.com – filmui per dešimt tūkstančių dolerių paaukojo 240 rėmėjų, tarp jų nemažai ir iš Lietuvos. Gautų lėšų pakako filmo pirmos dalies kūrybiniams darbams, dabar ieškome tolimesnio finansavimo. Lėšų ieškosime tiek Lietuvoje, tiek užsienyje - visa tai yra ganėtinai sunku ir beprotiška, bet, kai darai, tai ir pasidaro!

Kokie pagrindiniai skirtumai tarp Lietuvos ir Amerikos kino industrijos?

Europoje nepriklausomam kinui reikia gauti valstybės finansavimą. Tai reiškia, jog filmas turi atitikti tos valstybės formuojamą kultūrinę politiką. Pavyzdžiui, Lietuvoje kino kritikai mėgsta vienokius, o Prancūzijoje

17 |

SwO

street

kitokius kino filmus ir panašiai. Amerikoje nepriklausomą kiną dažniausiai kuria savo pastangomis, kūrėjai patys ieško, iš kur gauti privačių lėšų, galų gale prisideda ir savomis. Yra sėkmės istorijų, kuomet viskas atsiperka, tačiau dalis kūrėjų tiesiog bankrutuoja.

Todėl dabar Amerikoje dažnai galvojama apie mikro biudžetą, filmus su video kamera ir minimalia technika - yra ir tokių sėkmės istorijų. Mes, aš ir mano kūrybinė grupė, einame viduriniu keliu. Taupome, bet nedarome kompromisų su kokybe – kaip tik daug ką nustebinome, jog pasirinkome filmuoti su kino juosta. Mūsų pozicija tokia: jeigu į save rimtai žiūri, tai ir kiti pradės rimtai žiūrėti, neaplenkiant ir galimų finansuotojų.

Teko girdėti, jog esi vienas tų aktyvistų, kurie nori sukurti geresnę ateitį ir geba viešai reikšti savo nuomonę... Štai prieš nesąžiningai vykdomą bankų politiką protestavai ir Amerikoje. Į gatvę išėjai rankose laikydamas užrašą: „Linksminkis, mylėkis ir kurk istoriją“ („Make Parties, Make Love, Make History”- angl.). Ką šiuo šūkiu norėjai pasakyti?

Rugsėjo mėnesį Niujorke prasidėjo judėjimas „Occupy Wall Street“ („Užimkime Volstrytą“ – aut. past.), kuris kritikavo Volstrytą ir dideles korporacijas dėl įvairių spekuliacijų ir savo galios piknaudžiavimo. Žmonės kaltino bankus, jog šie savo spekuliacijomis sukėlė krizę.

Bankus išpirko valstybė mokesčių mokėtojų pinigais, o tuo tarpu žmonės prarado pastogę, nes buvo užstatę savo namus. Šio judėjimo metu buvo užimtas Liberty parkas,

kuriame įsikūrė tarsi mini miestelis: buvo ir biblioteka, ir valgykla... Dominavo gera nuotaika, galėjai ateiti pakalbėti su dalyviais – jie visi turėjo ką pasakyti ir paaiškinti, pasidalinti informacija. Iš tikrųjų ten buvo fantastiška, tačiau žiemą protestuotojams parke nebuvo leista pasilikti ir nuo tada judėjimas truputį nuslopo.

Nors, atrodo, parkas neturėjo būti pagrindiniu elementu, tačiau simboliškai tai buvo labai svarbu. Dabar protestai vyksta kitokia forma: diskusijos, visokios mažesnio lygio akcijos. Džiaugiuosi, kad spėjau prisijungti prie Liberty parko užėmimo - prisijungiau prie „Occupy Cinema“ („Okupuok kiną“- aut. past.) grupės, suorganizavome kelias filmo peržiūras, dalyvavome eitynėse, kurių metu nešėme ekraną su projektoriumi. Dabar parko nebeliko, bet vis dar prisijungiu idėjiškai, - rašydamas straipsnius, kurdamas.

Tiesa, tu maištauji ir kurdamas filmus... Pavyzdžiui, „Man septyniolika“ - trumpametražė kino juosta apie savižudybę - sulaukė įvairių komentarų bei vertinimų. Šį filmą sukūrei dar 2008ais metais. Kaip šiuo metu vertini šį savo filmą? Kokius jausmus jis tau sukelia?

Kino juosta „Man septyniolika“ buvo pirmas mano rimtesnis filmas, bet profesionaliu debiutu laikau „Porno Melodramą“. Man atrodo normalu, jog menas analizuoja politinius, socialinius klausimus. Nėra taip, jog kurdamas galvoju, kaip savo kūriniu imsiu ir pakeisiu pasaulį, bet kaip menininkas reaguoju į tai, kas vyksta aplinkui. Nemanau, jog mano filmai yra, ar kada nors bus didaktiški - jie nagrinėja realybę nevienareikšmiškai. Kita vertus, laikau save politiškai aktyviu menininku ir žmogumi.

Po „Man septyniolika“ premjeros viena moteris, berods „Jaunimo linijos“ atstovė, apkaltino mane, kad filmas gali paskatinti nusižudyti. Bet jeigu tokia yra realybė, negi turėčiau jos nenagrinėti?.. Ir nors filmas nėra tiesiogiai pamokantis, žinau, kad viena socialinė darbuotoja, pasitelkusi tinkamus komentarus, jį panaudojo edukacinei programai mokyklose.

Na, o kaipgi filmas „Porno Melodrama“ apie gėjus?

Lietuvoje LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų, translyčių asmenų) teisių situacija yra tragiška. Apskritai, mano nuomone, mūsų visuomenėje bet koks seksualumas yra labai siaurai suvokiamas, o gėjų teisės ypač limituotos.

Ne paslaptis, jog ir pats esu gėjus, taigi natūralu, jog man ši tema ypač jautri. Su „Porno melodrama“ bandžiau atkreipti dėmesį ir į „Nepilnamečių apsaugos įstatymą“, sukėlusį tarptautinį skandalą dėl savo homofobiškos nuostatos. Kiek vėliau buvo priimta švelnesnė įstatymo versija, bet, manau, jog tas įstatymas vis tiek yra homofobiškas, nes jame nepilnamečiams draudžiama propaguoti kitokią šeimos sąvoką, nei vyro ir moters santuoka. Todėl įstatymą vis dar reikėtų pakeisti. kokie režisieriai tave žavi labiausiai?

Man patinka europietiškas kinas, europietiška modernaus kino klasika, pradedant Jean-Luc Godard, Luchino Visconti, baigiant Pedro Almodóvar. Iš naujesnių filmų

SwO

street | 18

www.swo.lt

paminėčiau Christophe Honore ,,Meilės dainas” ir Lars Von Trier ,,Melancholiją”. ką manai apie populiarųjį kiną, kurio apstu kino teatruose?

Kaip čia pasakius… Manau, jog kiekvieną filmą reikia žiūrėti, diskutuoti ir galvoti, kas jame įdomu, kaip jis veikia. Panika pop kultūrai nėra labai prasminga. Populiarusis ir elitinis kinas turi skirtingas funkcijas, kurios abi reikalingos. Tiesą sakant, manau, kad Lietuvoje trūksta rimto požiūrio į populiariąją kultūrą, todėl ji taip lėtai ir tobulėja. iš ko susideda geras filmas?

Tai priklauso nuo to, kokį filmą nori kurti.

Man šiuo metu įdomus nepriklausomas kinas.

Nepriklausomam kinui dažniausiai keliami tokie klausimai: kodėl tokio kino reikia šiandien? Ir kodėl būtent tu turi kurti šį filmą?

Manau, jei Lietuvoje režisieriai laikytųsi šių dviejų principų, tuomet kinas būtų įvairesnis, labiau sukrečiantis ir apskritai nuoširdesnis.

www.swo.lt

19 |

SwO

street

SwO

street | 20

www.swo.lt

_Persefonė kyla fotografas/photographer: Ashley Marie stilistas ir visažistas/stylist and make-up artist: Marieke Merts plaukų stilistas: Lauren Telo modelis/model: Taniel (Faith Model Management)

drabužiai ir aksesuarai: TopShop, Wardrobe, Babette, Lilla Clothing Shop, Cottage Clothing, Vamp Clothing, Dear Dorothy, Marieke Sixx design, YDE

www.swo.lt

21 |

SwO

street

SwO

street | 22

www.swo.lt

www.swo.lt

23 |

SwO

street

SwO

street | 24

www.swo.lt

www.swo.lt

25 |

SwO

street

maišelių viduje - Vilnius Prim Prim vizualinės komunikacijos studija jau buvo šio numerio planuose, tačiau įvykus keletui pokyčių, manau, dabar tiesiog ne verta, bet būtina šias mergaites pristatyti. Prim Prim prasidėjo Miglės Vasiliauskaitės ir Kotrynos Zilinskienės iniciatyva; tai, galima sakyti, naujo požiūrio reklamos agentūra, kurią įkūrė iš dizaino pusės atkeliavę žmonės. Tokie dažniausiai vaikosi kūrybingų užduočių ir sprendimų, o ne biudžeto sąmatų. Ne per seniausiai prie Prim Prim prisijungė dar keturios narės, dailės akademijos studentės. Taip ir gimė jų projektas - Vilnius inside maišeliai.

Vilnius inside projektas - tai penki balti skirtingi maišeliai. Pailgi, su ilgomis juodomis rankenomis, puošti Vilnius inside logotipu - juodu tašku su kyšančiomis kojomis. Kiekvieno viduje - vis naujas miesto interjero piešinys - troleibusas, turgus, spaudos kioskas, Gedimino pilis ar tiesiog... butas.

Gintarė Čekanauskaitė - viena iš keturių merginų, prisidėjusių prie Prim Prim, pasakoja, kaip viskas prasidėjo: ,,Prim Prim buvo praktikų sąraše, kurį mums akademija davė, o kas norėjo, siuntė jiems savo portfolio, kad priimtų į praktiką. Nors iš pradžių turėjo lyg ir vieną vietą, Prim Prim sumanytojos atrinko keturias studentes. Kadangi jos nenorėjo praktikantėms duoti sauso darbo, o siekė nuveikti ką įdomesnio, tai pateikė mums keletą projektų, apie kuriuos mąstė, ir mes pasirinkome būtent šį - Vilnius inside.’’

Troleibusas, turgus, kioskas... nejaugi tai tikrieji Vilniaus simboliai? Maloniai šurmuliuojančio, bet vis dar provinciško? ,,Kai ėmėmės šio

SwO

street | 26

Akvilė Lesauskaitė

projekto, tada ir prasidėjo visos diskusijos: ką daryti, kas yra tie tikrieji Vilniaus simboliai, kaip juos vaizduoti ir panašiai. Simbolius paprasčiausiai atsirinkome balsavimo būdu; visos rašėme, kas mums yra Vilnius, o tada sužiūrėjome, kokių simbolių daugiausiai ir balsavome tarpusavyje.”

Ar tai buvo draugų projektas? O gal nepažįstamos, susibėgusios kartu, kurs ir toliau? ,,Taip ir pradėjome bendrauti - tik praktikoje su Prim Prim, nes anksčiau nei viena asmeniškai merginų nepažinojome. Bet ir siuntėme portfolio būtent ten, nes iš Prim Prim darbų nusprendėme, kad tai labai kūrybiška jauna įmonė, kur nėra kažkokių stiprių rėmų ir kurioje galėsime daugiau pasireikšti. Taip ir nutiko. O pats Vilnius inside pavadinimas padiktavo proceso eigą. Šįkart norėjome miestą pavaizduoti kitu kampu. Iš vidaus. Atskleisti tai, ko dar nelabai matėm. Tad natūraliai pirma mintis ir kilo tokia, jog kažkas bus pavaizduota maišelių viduje. Taip ir išsivystė įvairūs interjerai - skirtingų vietų vidūs.”

Ką šiuo metu veikia Gintarė? ,,Dirbu ir atostogauju, o nuo rudens prasidės ketvirtas mano kursas grafinio dizaino katedroje VDA. Kaip patekau į Prim Prim? Į praktiką atvažiavau tiesiai iš Varšuvos, kur pusę metų mokiausi grafikos Varšuvos meno akademijoje.”

Daugiau Prim Prim projektų rasite: http://www. primprim.lt

www.swo.lt

1. Buto viduje

2. Kiosko viduje

5. Gedimino pilies viduje

4. Troleibuso viduje

3. Turgaus viduje

www.swo.lt

27 |

SwO

street

živilė geina:,,atsilieku keliais dešimtmečiais. O gal aš jau ateity?”

Monika Bartoševičiūtė

Vasaros diena, saulėtas laiškas... Nematai žmogaus - įsivaizduoji šypseną, jo nelieti, bet pajunti šilumą.

Tokie mano įspūdžiai apie Živilę. Živilė Geina mums padovanojo dalelę savęs, o mes, kaip kokie knygnešiai, pasidalinom su pasauliu. Padalinsime ne tik nuotraukomis, bet ir biografijos nuotrupomis.

Ir taip, mus pavadino knygnešiais, gražiausias ir giliausias komplimentas man, so far.

Kodėl? Nes įdomu projektuoti naują realybę.

Tiesiog - Živilė Geina.

Ką? Sielą.

Ką stengiesi perteikti nuotraukoje?

Pabaiga? Enjoy the moment - mėgaukis akimirka.

Šiuo metu man įdomiausia avangardinė dokumentika. Tai ir stengiuosi vystyti.

ar tavo fotografavimo paslaptis – technika?

Mados fotografijos parodoje „Madamorfozės“ gavai „Garbės Diplomą“ - kokie jausmai užplūdo? palengvėjimas, šokas, įvertinimo džiaugsmas?

Viskas labai švelnu ir paprasta. Matyt, atsilieku keliais dešimtmečiais, o gal aš jau ateity? Nė nežinau.

Buvo tiesiog labai linksma (šypsosi, - aut.past.).

Kaip įvardintumei savo nuotraukų stilių?

„Kai kur teko skaityti, kad tai -

Trys žodžiai apie save:

I am seapunk!

Kuriose pasaulio vietelėse gyvenai? Ką laikai tikraisiais savo namais?

Kol kas gyvenau tik Europoje, bet noriu labiau save pažinti Peru ar Balio saloje. O tikrieji namai - tai ne daiktai aplinkui, o ramybė, kurią galima susikurti visur.

Jaukiausia tau miesto triukšme ar gamtos tyloje?

Jaukiausia prisigerti didelio, pilko, neoninio miesto triukšmo ir paskui sugrįžti pasėdėti į savo lofto terasą. Aukštai, virš miesto gatvių, tarp bazilikų, ir pomidorų vazonuose.

Užslėpti talentai?

Dar ne laikas atskleisti... Žmonės, padarę didžiausią įtaką tavo gyvenimui?

Manau, kad visi, apie kuriuos skaičiau ir su kuriais kalbėjau, ar į kuriuos žiūrėjau.

Kas? Eksperimentas.

Kur? Galvoje.

Kada? Kai niekas nemato!

SwO

street | 28

www.swo.lt

nuotrauka, sukėlusi daugiausiai diskusijų. ką galėtum papasakoti apie savo pačios darbus šiai parodai?

Tuometiniuose darbuose aš nagrinėjau įspūdžio ir laikinumo ryšį madoje. Klausiau savęs, ar užtenka tik įspūdžio, akimirkos, ar reikia ir apčiuopiamos vertės. Ir priėjau prie išvados, kad užtenka efekto, nes niekas niekad nepanorėjo gyvai pamatyti tų kostiumų iš nuotraukų, kurių net nėra ir nebuvo! įsimintiniausi fotografijos ar mados projektai, kuriuose teko sudalyvauti?

Man labiausiai patinka uždari, slapti, kameriniai ir buitiniai projektai.

Ar lankaisi mados renginiuose?

Nesilankau.

Ką manai apie madą? Kas arčiausiai širdies – aukštoji ar gatvės kultūra? Čia nėra ką pasakoti... aš manau, kad savo požiūrį į madą galiu tiesiog parodyti savo kūryboje: kaip vilkėti, pritaikyti aukštąją madą miške ar skersgatviuose. ar domiesi ja? kokius mados veikėjus labiausiai vertini?

Aš gyvenu mada. Palieku ją ir vis grįžtu. Kaime randu prosenelės sukneles, vartau Martin Margiela albumus ir viskas tarsi susilieja manyje į vieną..

Ką šiandien parekomenduotum mūsų skaitytojams?

Ulrich Seidl filmą ,,Dog Days’’!

29 |

SwO

street

jaunų eksperimentų sintezė: evie parazitės kūryba Aida Ivanauskaitė

,,Esu 22 metų vilnietė, nuo šio rugsėjo pradėsianti krimsti fotografijos mokslus Kingstono universitete Londone. Mano vardas Ieva, tačiau fotografuoju po Evie Parazitė pseudonimu. Evie - mažybinė Ievos vardo forma angliškai, o parazitė - nuo seno užsilikusi pravardė (neva esu nepiktybinis parazitas).

Fotografija rimčiau susidomėjau vos baigusi mokyklą, ir, nors tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio, dėl įgūdžių stokos pabijojau iškart stoti mokytis. Dabar jau nebeįsivaizduoju savo gyvenimo be fotografijos, tai tapo dalimi manęs: pasaulį pradėjau matyti kadrais, galvoje nuolat laksto būsimų fotosesijų idėjos.”

P

asivadinusi slapyvardžiu Evie Parazitė – jaunoji menininkė, kaip teigia ji pati, jau keturis metus yra susisaičiusi su fotografija. Jaučiamas poreikis ne tik fotografuoti, tačiau įgauti žinių ir patirties, nuvedė ją į Britaniją, kur mergina studijuoja fotografiją, todėl šiuo metu gyvena tarp gimtojo Vilniaus ir Londono.

Estetiškai ,,skanios” fotografijos pritraukia dėmesį pakankamai, kad norėtum suprasti ir pamatyti daugiau.

O apžiūrėti tikrai yra ką. Vienąkart dėmesį patraukia pastelinės, o kitą kartą - ryškios, kartu besimaišančios spalvos ir atspalviai, kurie tampa tarsi skiriamuoju ženklu. Apžvelgus daugelį fotografijų jos net tampa savos, kadangi prisijaukini tą spalvų žaidimą ir jų sukuriamą pasaulį, kuris yra kitoks nei tas, kuriame gyvename patys. Tačiau to naujo pasaulio nebūtų be jame šurmuliuojančių žmonių. Gausybė įvaizdžių, kurie, atrodytų, galėtų egzistuoti tik įsivaizduojamoje dimensijoje. Kartais fotografė pasirenka žmogų, kuris yra toks įdomus, kad papildomo įvaizdžio ir scenografijos kurti nė nereikia. Tai tokie asmenys, į kuriuos tikrai atkreiptum dėmesį pamatęs vieną jų einant gatve, kurie yra gražūs ir keisti, įdomūs ar paprasti, o Evie fotografijose jie tiesiog dominuoja.

SwO

street | 30

Tačiau taip menininkė kuria ne visada – kitą kartą ji pasirenka visai skirtingą kampą ir žmones įamžina labai paprastai, kuomet visą darbą atlieka aplinka ir įgudusi fotografės akis bei ranka, tad abu šie elementai nekuria įvaizdžio, bet atskleidžia fotografuojamus asmenis. Žmogus, jo nuotaika ir emocija čia yra svarbiausi - žiūrėdami matome juos susimąsčiusius ar besislepiančius nuo dėmesio, kartais plačiomis akimis ir mintimis žvegiančius į mus. Žiūrėdama į šias fotografijas pagaunu save spėliojant, kas vyko prieš nuspaudžiant kameros mygtuką ir gimstant vienam ar kitam kadrui - kaip tas vyras, apsuptas paukščių, atsidurė ant tilto arba, iš kur ta spalvota mašina ir vaikinas, bandantis peršokti ar įlipti į ją? Daug įvairių bei kitokių kampų. Spalvų, aplinkos, personažų ir matomo fotografės braižo sintezė sukuria tokį meno kūrinį, kuris leidžiasi būti interpretuojamas ir kalba pats už save, todėl mano požiūris ir pastebėjimai gali visiškai nesutapti su jūsų, kurį susidarysite, žvelgdami į šias fotografijas. Tačiau nenuginčijama, jog jauna menininkė ieško, bando, eksperimentuoja, o svarbiausia - myli tai, ką daro ir mėgaujasi tuo. Neretai tai turbūt tampa svarbiau už visus apdovanojimus, nuopelnus ar aplinkinių pagyras. www.swo.lt

31 |

SwO

street

Evie parazite

SwO

street | 32

www.swo.lt

DJ mados iliustracijų paroda

sek naujienas http://www.facebook.com/ SwO.magazine.LT

Akvilė Lesauskaitė , 2012.

anija nvin m

La

tikras mados vakarėlis studio9! jau greitai info:

www.swo.lt

33 |

SwO

street

Sulankstytos idėjos

Dizainerė Laura Dailidėnienė A/w 2012-2013 „Sepia“ Marius Stanevičius

Sepija - tai ne kas kita, o rudi dažai, išgaunami iš gyvo moliusko. Jie plačiai naudojami tapyboje, fotografijoje ir dažnai aptinkami meninkų kūriniuose.

Stebint visą naujausią dizainerės Lauros Dailidėnienės kolekciją, kuri spalviškai nusidažo anglies, sepijos, pieno baltumo, kreminės, degintų beržo šakų, turmalino tonais ir kontrasto suteikiančiu japonišku raudoniu, prieš akis iškyla M.C. Escherio kūryba. Tik čia jo darbai, atgimę drabužiuose - spalvoti, tarsi specialiai nudažyti, taip suteikiant visai kolekcijai gyvumo, formos, nuotaikos, koncepcijos ir, kaip pati dizainerė teigia, sepijos įspūdį.

Galėtumėme išskirti tokius M.C. Escherio darbus kaip „Summetry No. 45“ (ypač aiškiai pasižymi, tarsi atsikartoja pačios dizainerės sukurtame audinyje, iš kurio pasiūtos palaidinės ir suknelės), „Sky & Water I Woodcut” (panašūs itin simbolistiniai raštai kliše įspausti ant odinių rankiniųkuprinių). Kai kurie darbai ir grafikos žaidimai man asmeniškai priminė net garsiojo Pierro Fornasetti darbus, grafiką, interjerą ir net architektūrą.

Drabužių forma - ypač paltų, liemenių ir kelnių - primena origami lankstinius.

Vienas ansamblis tarsi išlankstyta gervė, kitas – Fornasetti grafikos darbai: „Belvedere“, „Libertion“, „Division“, „Smaller and smaller“. Siluetai minimalistiniai, aiškūs, švarūs ir išbaigti. Griežtos linijos išlaiko savo kartelę ir neužleidžia vietos manierizmui bei romantikai. Sukurtas moters įvazidis – sportinis, prabangus, laisvas, lengvas, ryžtingas ir net kiek emancipuotas. Moteris, žingsniuojanti podiumu, tampa valdinga, kupina besiveržiančių idėjų.

Kolekcijoje dominuoja suknelės ir sijonai, nedengiantys kelių. Nepriglundę ir itin simetriški drabužiai iš tiesų primena origami lankstinius. Dizainerė, kurdama lookbook fotosesiją, šios fonui panaudojo šimtus išlankstytų popierinių paukščių.

SwO

street | 34

Detalių užuominos: norėčiau atkreipti dėmesį į rankinių dugną, avalynę, stikle inkrustuotus ornamentus. Kartu su vyru kurianti Laura – neišsemamas duetas, kuris, rodos, netrukus vėl pagaus netikėtų įkvėpimų ir naujausią kolekciją pristatys jau šį rudenį.

www.swo.lt

www.swo.lt

35 |

SwO

street

Torné, pietų afrikos mergaitė Išskirtinis interviu su fotografe Torné Leigh Velk iš Pietų Afrikos Akvilė Lesauskaitė

Čia, Lietuvoje, žinome krūvą žavių įžymybių bei aktorių, kilusių iš Pietų Afrikos. Ar jų nupoliruotas įvaizdis turėjo bent mažytę įtaką tavo pačios formavimuisi ir fotografijai?

Taip, tiesa, kad čia turime išties nuostabių žvaigžių, ne tik jų - čia pilna gražių žmonių. Kai kurių išvaizda labai komercinė, dar kiti puikuojasi aštresniu įvaizdžiu, treti - tiesiog grynos asmenybės, šviežiena fotosesijai. Visa įtaka, kuri mane veikia - tai įkvėpimo šaltiniai.

Manau, kad įkvėpimas - pats svarbiausias dalykas.

Papasakok daugiau apie savo miesto madą. Čia, Keiptaune, mada ganėtinai aukšto lygio. Merginos čia apsirūpinusios karščiausiomis mados naujienomis, čia ypač populiarūs tinklaraščiai, mados portalai ir leidiniai, apžvelgiantys tendencijas. Moterys tikrai visad atsižvelgia ir į sezoną, ir į mados naujoves.

Ar Keiptaune taip pat netrūksta ir mados renginių?

Taip, jie vyksta ganėtinai intensyviai. Per dažnai juose nesilankau, nes, tiesą pasakius, mados renginiai nėra mano kategorija, tačiau visad girdžiu kalbas apie juos bei jų atgarsius.

SwO

street | 36

Visgi pati fotografuoji gan daug modelių knygų ir mados istorijų. Koks tavo santykis su mada?

Kadrus stengiuosi išlaikyti kiek įmanoma aštrius, grynus ir nepagražintus. Jei fotosesijoje dominuoja įvaizdžiai, kartais stilizuoju pati, tačiau dažniausiai palieku tai stilistui. Didesnio masto fotosesijose, kuriose apžvelgiama mada, jis ar ji naudoja savo archyvo daiktus ir iš mados namų surinktus drabužius. ką gi, tuomet tavęs neįmanoma pavadinti mados maniake, ar ne? kaip rengiesi pati?

Manau, kad ne. Tačiau negaliu sakyti, kad esu visai abejinga dabartiniams mados procesams.

Jei susižaviu kokiu nors daiktu, nusiperku jį ir dėviu. Nešioju tai, ką noriu - dienos metu tai dažniausiai sportbačiai ir sportinis nertinis arba aukštakulniai bei švarkelis.

Skamba patogiai. Ar turi savo mėgstamą mados rolę?

Nuotraukoje: fotosesijos akimirkos

,,...tiesą sakant, nuotraukų retušavimas - tai pati smagiausia dalis!” ir, žinoma, kaip kiekvienas fotografas, mokausi iš kitų meistrų nuotraukų. Maniškis įkvėpimas ateina, benaršant po skirtingus fotografijų stilių archyvus - nuo skanaus glamūrinio iki aštraus ir kontrastingo.

Ką SwO skaitytojai turėtų apie tave žinoti?

Iš kur semiesi įkvėpimo?

Tai, kad turiu neįtikėtiną aistrą fotografiją. Manau, tai puiku, kai dievini savo karjeros pasirinkimą. Žiemą čia spaudžia šalčiai, tad aš visus metus nekantraudama laukiu vasaros - čia tobulas kraštas vasaros metu! Dar aš labai gerbiu ir mėgstu konstruktyvią kritiką - ji padeda mokytis ir augti.

Kur tik įmanoma. Facebook puslapiai, tumblr, tinklaraščiai, pinterest

kaip manai, kas fotografijoje sukuria kokybę?

Ilgai galvojau taipti dizainere, bet galiausiai ėmiau nebeteikti pirmenybės šiai sričiai. Kita vertus, visos jos svarbios ir visos susijungia fotografijoje.

Tikiu, kad nuotrauka susideda iš septynių esminių elementų. Jei juos visus pavyksta sujungti, nuotrauka išeina tokia, kokios ir norėjai: tai plaukai, makiažas, drabužiai, vieta, modelis, poza ir nuotraukos apdirbimas (retušas).

Kokia sunkiausia tavo darbo dalis?

Visad užtikrinti, kad klientas būtų patenkintas rezultatu.

Kaip išsirenki modelius?

Ar ieškai juose ko nors specifinio?

Tiesą sakant, dažnai modeliai patys mane susiranda. Dar dirbu su Ice arba Boss modelių agentūromis.

Kuo labiau patyręs modelis - tuo geresnis rezultatas, tad, matyt, patirties ir ieškau. www.swo.lt

Ar kada nors pastebėjai, kad intuityviai dairaisi modeliuose panašumo į save, kai renkiesi juos fotografijoms?

Visai ne, man atrodo, kad rinkdamasi juos, tiesiog vertinu, kuris man tiks komerciniam, o kuris meniškesniam, aštresniam darbui.

Kiekvienas pozuojantis turi savitus, išskirtinius, tik jam būdingus bruožus. Kiekvienas tiek juda, tiek pozuoja prieš kamerą skirtingai. Tai mane labai žavi.

Kaip atrodo tavo eilinė diena?

Jei tą dieną suplanuota fotosesija, turiu pasirūpinti, kad visi būtų vietoje ir laiku, įkrauti kamerą ir... fotografuoti! Tuomet tiesiog leidžiu laiką su savo vaikinu, draugais ir, aišku, sėdžiu valandų valandas, retušuodama nuotraukas.

Dievinu tai.

Oho, žinau visą eilę fotografų, kurie įsitikinę, kad nuotraukų koregavimas - tragiškiausia jų darbo dalis!

Ne, tiesą sakant, tai pati smagiausia dalis, cha cha!

fotografės autoportretas

Kuo labiausiai didžiuojiesi?

Didžiuojuosi viskuo, ką pavyko pasiekti būnant tokio jauno amžiaus. Įgyvendinus kiekvieną naują siekį ir tikslą ne tik džiaugiuosi, bet ir esu už tai dėkinga.

Kuo šiuo metu labiausiai žaviesi?

Naujomis pažintimis, naujų dalykų išbandymais bei atradimais.

Ar turi dar kokią kitą aistrą, be fotografijos?

Nelabai. Tai ir mano aistra, ir gyvenimo meilė! atskleisk, kokia tavo Mėgstamiausia drabužių linija?

Michiko London. www.swo.lt

37 |

SwO

street

Iš rudens tendencijų: oda – bet kokiai drabužinei Mados žurnalai, apsipratę su praėjusių madų savaičių nuotraukų srautu, kaip susitarę teigia, jog oda – rudens-žiemos sezono būtinybė. Tai nesudėtinga pastebėti ir iš dalies tai tiesa – oda iš tiesų keistai, net demonstratyviai dominuoja kolekcijose. Tačiau tai, kad oda yra gražu – dar ginčytina, madinga – tarkime, šį sezoną tai tiesa, o kad praktiška tai, kas madinga – paistalai. Įsivaizduojate eilinę fashionistą su dirbtinės odos suknele be pamušalo arba žeme besivelkančiomis plačiomis odinėmis kelnėmis? Pamatę tokią, paklauskite, ar labai patogu? Kita vertus, nepaisant PETA protestų ir kitų kontraversiškų aktyvistų, oda kasdienybėje labai mylima. Dar daugiau: oda, nešiojama protingai, ar sumanios odinės detalės – itin lengvas būdas susikurti neišdildomą stiliaus įspūdį. Aš pati jau ne pirmus ir ne antrus metus ,,neišlipu“ iš odinių striukyčių. Man jos patinka, nes suteikia aštrumo klasikiniam įvaizdžiui, išskirtinei suknelei – žemiškumo, ir, svarbiausia, šiokią dieną puikiai padeda išnykti minioje.

Bet ne apie nepastebimą įvaizdį odinės tendencijos apžvalga – apie tai, kaip iš naujo atrasti ar prisijaukinti šią medžiagą.

SwO

street | 38

Akvilė Lesauskaitė

H&M

Tiesa, šis straipsnis kiek ,,nujuodėjęs“, tačiau ko jau ko, bet stilingų žmonių dažniausiai neišvysime stilingais odiniais drabužiais pasipuošusių nuo galvos ligi kojų. Spalvotais – ypač.

Jei išdrįsite žaisti su spalvota oda - puiku. Ramesnis sprendimas - juoda ir bet kokia neutralios spalvos oda. Šiek tiek ,,atsipūtęs“ ir nerūpestingas, griežtas ir biurui tinkamas ar saldus – nesvarbu, koks įvaizdis jus domina. Išsirinkite

tinkamas detales ir pirmyn į gatves – daugumą jų turbūt jau turite savo spintose. Štai pagrindiniai triukai, kurių pakaks, kad neperspaustumėte įvaizdžio ir netaptumėte iš festivalio pabėgusiu rokeriu. Svarbiausia – neperkraukite aprangos nereikalingomis detalėmis, ypač, jei drąsiai pasirinkote vien odinius drabužius nuo kelnių iki kepurės. Klasikinės formos ir jokių detalių arba detalių

mažuma – viskas, ko reikia. Oda jau ir taip - medžiaga, atkreipianti dėmesį ir atrodanti pakankamai išskirtinai, tad nutrūktgalviškos detalės, tokios kaip ekscentriški aksesuarai, tikrai nėra būtinos.

Renkantis odinius drabužius daugiausiai alternatyvų turi dvi kryptys: išbalęs kūnas su gotiško prieskonio rafinuotais drabužiais bei ryškios lūpos arba antrasis, natūralus įvaizdis, t.y. neutralios žemės spalvos ir tonai. www.swo.lt

Daiktai, kuriuos verta traukti iš spintos: Odiniai sijonai. Daugiausiai juodi, pieštuko formos, asimetriški, trumpučiai klostuoti, aukštu liemeniu, dekoruoti siuviniais ar lazeriu iškarpytais raštais. Visgi minimalizmas – paklausiausias variantas.

Odinės suknelės. Tiesą sakant, jas ,,įteisino“ įžymybės ir tiesiog žinomos šiuolaikinės stileivos, vis dažniau pasirodydamos su tokiomis suknelėmis oficialiuose renginiuose. Tiesaus kirpimo, itin trumpos – pačios populiariausios.

Odiniai švarkai. Štai šis drabužis – bene patogiausias ir mylimiausias gatvėje. Atvėsus būtent odinis švarkas bus atsparus lietui ir apsaugos nuo įkyrių lašų. Siluetai: tiesūs arba įliemenuoti. Įprasto švarko ilgio arba nusitęsiantys iki kelių linijos.

Odinės kelnės turbūt ne taip prigis kaip sijonai, tačiau jos taip pat dominavo ant podiumų ir, verta pasakyti, atrodė neprastai. Dažnai plačios, paaukštintu liemeniu. Žinoma, patogiausios – skinny tipo kelnės, kurių taip pat buvo apstu.

Odiniai kostiumai. Tik tikriems odos mylėtojams. Jei jau renkatės vien odinius drabužius, vietoj odinių kelnių rinkitės ką nors ne tokio aštraus arba bent jau akcentuokite liemenį diržu, kad išvengtumėte grubaus ir nelankstaus įvaizdžio.

Detalės. Piršinės – neišvengiamos ir madingos kiekvieną rudenį.

Keičiasi tik ilgiai bei medžiagos.

Odinių detalių blokai, įterpti į kitos medžiagos drabužius. Tik batai.

Pavyzdžiui, ilgi ir platūs. Įprasta, kartojasi kasmet. Tačiau būtent šiai tendencijai kone dauguma mūsų ištikimiausi.

ACNE

ACNE

Maison Martin Margiela

www.swo.lt

39 |

SwO

street

_let’s g runge

fotografas/photographer: Lena Fromlewicz modelis/model: Olga Szarek-Ratkowska

SwO

street | 40

www.swo.lt

www.swo.lt

41 |

SwO

street

SwO

street | 42

www.swo.lt

www.swo.lt

43 |

SwO

street

SwO

street | 44

www.swo.lt

45 |

SwO

street

Juodosios mados serijos: Damir Doma, Juun J Marius Stanevičius

juun j Šis dizaineris – turbūt įdomiausias mados atstovas, pasirodantis Seulo mados savaitėse. Juun J traktuojamas ir kaip vienas ryškiausių menininkų, kuriančių tik vyrišką madą nuo pat 1961 metų.

SwO

street | 46

Tradicinis lietpaltis ar paltas - amžina klasika - visada atrodys žaviai ir stilingai. Tai lyg vyriškas juodos mažos suknelės variantas. Tačiau kontraversiškas ir novatoriškas Juun J dizainas viską tarsi verčia aukštyn kojomis: paltui sukerpamos netradicinio ilgio rankovės, specialiai nuplėšoma apačia. Vyriškas paltas, kurio ilgis žemiau kelių, neretai pavirsta vyriška suknele su diržu per juosmenį, o vilnos paltas – ilga liemene.

Juun J žaidimai su formomis, draperijomis sėkmingai debiutavo Paryžiaus mados savaitėje dar tada, kai dizaineris pristatė vieną ryškesnių savo darbų 2007 metais.

www.swo.lt

Plačiau pasakoti apie savo „apsėstos meilės romaną“ su išilgintais, oversize stiliaus paltais ir lietpalčiais, atskleidžiančiais androgeniškumo idėjas, 42 metų dizaineris neskuba. Jis visuomenei pateikia kitokį drabužio siluetą, formą supranta savaip, o lyčių skirtumai kolekcijose nebeturi reikšmės – telieka moters atvaizdo įspūdis ir vyriškas siluetas. Paltai ir lietpalčiai – tarsi visas kolekcijos veidas. Pristatydamas kolekciją, dizaineris niekad nenaudoja papildomų aksesuarų, nes, kaip pats teigia, pats drabužis ir yra išpildytas siluetas ir idėja.

Dizainerio įkvėpėjai – Helmut Lang ir Karlas Lagerfieldas. Juun J kolekcijų braižas - susijungę retro futurizmas, novatoriškos idėjos ir tradicinės formos, kurios primena filmą ,,Bėgimas skustuvo ašmenimis” (mokslinės fantastikos klasika). Šis junginys, matyt, ir padėjo dizaineriui iškilti ir net lyderiauti dabartinėje „juodojoje madoje“, o jo kolekcijos šiandien – vienos stebimiausių ir aptariamiausių mados puslapiuose. Naujausios jo kolekcijos jau nepulsuoja aštria vyriška linija, nebėra hiperbolizuotai išdidintų pečių, o audiniai su laiku vis tampa lengvesni ir trapesni.

www.swo.lt

47 |

SwO

street

damir doma DAMIR DOMA kolekcijas galima apibūdinti keliais raktiniais žodžiais: minkštumas, melancholija ir aistra, sumišusi su ramybe. Kone kiekvieną kolekciją vainikuoja ir nuotaiką dar labiau sustiprina Allesandro Tineli ar Senjan Jansen muzika. ,,Damir Doma” ir ,,Silent” – dvi šio unikalaus kroatų dizainerio linijos – tai efemeriškas požiūris į žmogaus kūną, dvasią ir šiurkščių, rafinuotų audinių sugretinimas.

Drabužių, aksesuarų ir avalynės kolekcija kuriama remiantis daugybe inspiracijų: meno, architektūros, pasaulio formos grynumo, gamtos, dykumų, jūrų. Damir Doma kolekcijos – žaidimas ir aistringas stebėjimas. Tai šešėlių ir šviesos kritimas, draperijos, medžiagiškumas, kontrastas tarp nuogumo ir sunkių, natūralių audinių. Nemažai kolekcijų įkvėptos actekų, majų kultūrų, istorinių įvykių, hermafroditiškos ir androgeniškos prigimties.

Vienu ar keliais sakiniais apibūdinti dizainerio kūrybos koncepciją, stilistiką ir braižą labai sudėtinga.

Drovi ir kukli asmenybė neretai tapatinama su medžiu: šis auga ramus bei tylus ir tik lapų pagalba išsako savo mintis. Toks ir yra dizaineris – jausmus ir savo pasaulio psichologiją visuomenei pateikia pasitelkęs madą.

Anot paties kūrėjo, pats geriausias kvapas yra tas, kuomet jauti lietaus lašus miške. Tokia interpretacija dažnai simboliškai atgimsta drabužyje: tai - rankogaliai, apdriskę it rudens lapai, tai daug draperijų, primenančių medžio žievę, gamtą primena ir standžių audinių paltai bei kieti it lukštai vilnos megztiniai.

Spalvos, tokios kaip natūralios žievės, plaušų, austrių, smėlio, šiaudų, dramblio kaulo, kviečių, molio, dulkių, chaki, grafito, burgundiško vyno – ryškiausios vyriškoje linijoje. Moterims skirtai dizainerio kūrybai būdingi kur kas tamsesni tonai. Tačiau naujausia kolekcija išduoda visiškai naują ir gan netikėtą pasirinkimą: raudona, mėlyna, balta – grynos ir aiškios spalvos. Siluetai neretai iš tolo primena vienuolių, beduinų, klajoklių figūras ar net Shaolin chalatus.

SwO

street | 48

www.swo.lt

www.swo.lt

49 |

SwO

street

Jaunas, ryžtingas ir konceptualus dizaineris studijavo Miunchene ir Berlyne, kurį laiką buvo Raf Simons asistentu. Pirmoji jo asmeninė pavasariovasaros kolekcija pasirodė 2008 metais, o po trijų metų Damir Doma pristatė ir pirmąją prêt-a-porter kolekciją moterims. Dizaineris, kuriam nusišypsojo didelė komercinė sėkmė, savo kolekcijas pristato dukart per metus, kuria atskirą liniją ,,SILENT by Damir Doma”. Pastarąją galima įsigyti prabangos ir avangardinės mados parduotuvėse visame pasaulyje: Dover Street Market, Darklands, Atelier NY, Mientus, LN-CC - tik kelios iš jų. Žinoma, kur dar DAMIR DOMA butikas Paryžiuje ir daugybė kitų vietų visame pasaulyje...

2009 metais Damir Doma į dienos šviesą paleido ir savo pirmąją kvepalų liniją itin ribotu tiražu - tai viso labo 2000 buteliukų. Kvapas sukurtas bendradarbiaujant su Six Scents Perfumes, o pajamos, gautos iš pardavimų, skirtos Pro Natura fondui.

SwO

street | 50

www.swo.lt

www.swo.lt

51 |

SwO

street

_karališkas spindesys

fotografė ir stilistė/photographer and stylist: Tom Bickels (Izraelis) plaukų stilistas/hair stylist: Yam Tzaidi visažistas/make-up artist: Inna Rabovsky modelis/model: Danielle Liberman (Passion) aksesuarai: Keren Wolf drabužiai: TNT, Tag woman, Emma

SwO

street | 52

www.swo.lt

www.swo.lt

53 |

SwO

street

SwO

street | 54

www.swo.lt

www.swo.lt

55 |

SwO

street

Drabužis ir baldas – tai jau klasika Marius Stanevičius

Ką bendro turi baldai, interjeras ir drabužiai? Kas įkvėpė 1950-ųjų kultūrą ir pasaulėžiūrą? Ir kokia gi mados muzika skamba šį rudenį iš Kristinos Kruopienytės kolekcijos muzikinės dėžutės? Trys klausimai, atsakymas vienas: baldų, interjero ir drabužių sintezė. Pristatome rudens-žiemos kolekciją vyrams ir moterims.

Pradėkime nuo ikvėpimo šatinių: 1950–ųjų metų

Sąsajų ir formų gausu visoje kolekcijoje: vienos

interjeras, baldai, daiktai, automobilių dizainas.

suknelės savo siluetu primena gulimuosius

Kušetės, pogulio sofos, idėjiški, konceptualūs

krėslus, jų ilgis ir trapecinė forma – to meto

ir išskirtiniai baldai, šiandien įvardijami su

baldų užtiesalus, užuolaidas, nesiekiančias

satyrine gaidele. Jie patogūs, jaukūs ir modernūs.

žemės. Netradicinės audinių ir spalvų inter-

Dažniausiai statomi namų kampuose ir sim-

pretacijos – signalas ir maža žinutė, agituojanti

bolizuoja idealų ir saldų gyvenimą. Agitacija

visuomenę nebijoti keistis, ieškoti naujų idėjų.

atsisakyti ir paneigti visas prieš tai buvusias ir

Drabužis vienspalvis, tačiau neretai - it koks

deklaruotas kultūras ypač akivaizdziai atsispindi

skoningas barbaras - įsiterpia ir kitos spalvos

to meto mene ir interjere. Atsisakoma smulkių

ar audinio detalė. Linijos švarios, užbaigtos,

detalių ir manierizmo, gėlėtų tapetų, fabrikinės

aiškios ir grynos. Moteriškoje linijoje domin-

estetikos. Tarsi iš naujo kuriamoje modernioje

uoja portveino raudonumo, orchos ir raudono-

kubistinėje erdvėje vieta užleidžiama ne kam ki-

sios žemės, kečupo, rubino, plytos, neoninės

tam, o švariam minimalizmui, lakoniškų daiktų

raudonos atspalviai, aviečių, sidabriškai pilka,

formoms ir grynoms spalvoms.

rašalo tonai. Vyriška kolekcijos dalis tamsesnė: tai vidurnakčio mėlyna, indigo, plieno, grafito, nuplauto betono, tamsaus šokolado spalvos

Koks tas ryšys tarp baldų ir drabužių, kurį

ir saikingų žalsvų ir mėlynų detalių avalynėje

atrado Kruopienytė? Bene toks pats, kaip baldų

visuma. Kalbant apie pastarąją – stilingas ir tam

ir filmo. Prisiminkime to meto klasika tapusius

laikmečiui būdingas koloritas, derantys forma,

filmus, aktorių sukurtus charakterius, naivumą,

detalių svarba ir ilgis. Dominuojantys audiniai:

linksmą ir nerūpestingą gyvenimą, meilę, aistrą

vilna, kašmyras, šilkas, oda.

prabangioms interjero detalėms, baldams ir automobiliams. Dizainerės Kristinos Kruopienytės

Rodos, kad to meto dizainas kaip reikiant įkvėpė

kolekcijos pavadinimas - ,,Jukebox” - labai

talentingą kūrėją. Kalbant apie sezoniškumą

simbolinis. Atrodo, dar 1865 metais sukurta

ir tendencijas, turėčiau atkreipti dėmesį į tai,

muzikinė dėžutė, laikui bėgant ir keičiantis

kad minimalizmas – vienas ryškiausių rudens/

formai, puikiai prilipo kaip pavadinimas šiemet

žiemos kolekcijų bruožų. Kristinos kuriamas

pristatytai kolekcijai. Modernėjant visuome-

vyro ir moters paveikslas – tarsi kadras iš seno

nei dėžutė tapo nebe tokia maža, o virto tikra

filmo, kuriame aktoriai šoka pagal svaiginančią

pop muzikos, svingo, džiazo, roko ir rokenrolo

muziką, sklindančią iš muzikinės dėžutės.

bomba vietos kavinėse ar disko stiliaus baruose.

SwO

street | 56

www.swo.lt

www.swo.lt

57 |

SwO

street

www.swo.lt