SwO street #7

SwO

street

mados miestų dienoraščiai: milanas, londonas, roma. lt identity paroda. Veronika Kemsky: ,,įkvėpimas užklumpa, grįžus iš egzotiškų šalių”.

Tėtis švenčia: Lanos del Rey, škotas ir roko gerbėjai. Mados fotosesijos: paprasta painiava, žvilsnis į pavasarį, bohemiška mergina dėvi odą, maištautojos.Ieva Blaževičiūtė: ,,atrodo, svajonė išsipildo, ir nebėra kur dėtis”. tavo malonumas greitame miesto ritme!

Nr. 7 2013 kovas - balandis

SwO

street

SwO street – dvimėnesinis nemokamas miesto žurnalas.

Akvilė Lesauskaitė vyriausioji redaktorė / Editor-in-chief

Ačiū prisidėjusiems / our precious contributors:

Anžela Ter-Vardanian kūrybos direktorė / creative director

Mia Börü / Cristina Maria Saracut @SMC Model Management./ Jan Lührs / Matas Ignatavičius @Supermodels / Laura Zygmantaitė / Kovaldas / Emma Ellis-Brown, Morgan Shelly, Gabrielle Savannah Pollock @Boss Models South Africa / Galia Molly Karon / Coreen Perrang / Melissa Cohen / Caitlin Hoogervorst / Jill Wantenaar / Varvara Barto / Mira Lyfar / Lina P.@kmodels

Agnė Bolytė kalbos redaktorė / language editor Straipsnių autoriai / writers: Monika Bartoševičiūtė Šarūnė Kleivaitė Viktorija Mačkinytė Milda Pranckevičiūtė

Puslapiuose panaudoti Viktorijos Mačkinytės koliažai Viršelis: Miglė Golubickaitė Dizainas / design: SwO © SwO street Nr. 7 (2013 kovas-balandis)

Visos leidinyje panaudotos nuotraukos bei straipsniai, jei nenurodyta kitaip,

fotografai / photographers:

yra SwO group nuosavybė. Naudoti ir platinti informaciją be raštiško redakcijos

sutikimo

griežtai

draudžiama.

Už

reklamos

turinį

redakcija

neatsako.

Rokas Baltakys Miglė Golubickaitė Darius Gražys Sasha Lebedeva Sabina Rynas Torne Velk

SwO

street | 2

www.swo.lt

numeryje skaitykite 4|

Redaktorės laiškas. Mados miesto dienoraštis: Milanas

7|

,,LT identity” paroda

6| 8|

Tėtis švenčia: Lanos del Rey, škotas ir roko gerbėjai

10|

FOTOSESIJA: paprasta painiava

20|

Veronika Kemsky: ,,įkvėpimas užklumpa, grįžus iš egzotiškų šalių”

18| 22|

28| 30| 36| 38| 46|

www.swo.lt

Mados miesto dienoraštis: Londonas

Mados miesto dienoraštis: Roma

fotosesija: bohemiška mergina dėvi odą

Ieva Blaževičiūtė: ,,atrodo, svajonė išsipildo, ir nebėra kur dėtis” FOTOSESIJA: žvilgsnis į pavasarį Fotografai, kvėpuojantys mada FOTOSESIJA: maištautojos

Spalvų pasaulyje. Henry Hargreaves apie save ir kasdienybę

3|

SwO

street

mados miesto dienoraštis:

milano madų savaitė, ruduo-žiema 2013/14 redaktorės laiškas Akvilė Lesauskaitė

K

ai man buvo dešimt metų, Prancūziją kamavo 46 laipsnių karščio vasara, o radijo žinios skambėjo liūdna rutina tampančiais mirčių dėl kaitros pranešimais. Tą vasarą tėvai mane nusivežė į Paryžių. Vaikščiodama tarp stiklinių vitrinų dangoraižių rajone, užsukau į parduotuvę. Pamenu, žiūrėjau į marškinėlius, ant kurių skaičių aplikacija buvo prisiūta kartu su gėlių motyvais, ir galvojau, kaip tai gražu ir madinga. Po kelių metų, aišku, baisėjausi, kad galėjau taip išvis sugalvoti. Šiandien, po gero dešimtmečio, tą patį motyvą išvydau Angelo Marani kolekcijoje (nuotrauka puslapyje dešinėje) Milano madų savaitės metu. Šis dizaineris, beje, vienas įdomiausių mados savaitės veidų, kaskart sulipdantis iš pažiūros nederančias medžiagas, faktūras ir motyvus į vizualiai patrauklius mados junginius.

SwO komanda jau trečią sezoną traukia į madų savaites. Dar džiugiau tai, kad pamažu plečiame savo mados žemėlapį. Aš ką tik aplaksčiau Milaną, kuriame anksčiau teko ir gyventi, Viktorija jau antrą kartą siunčia mados kronikas iš Londono, o Milda, įsikūrusi Romoje, pirmąkart apsilankė vietinėje Altaromoje. Šiame SwO street’e – Milanas, Londonas bei Roma. Bus daugiau. Mūsų Šarūnės lėktuvas ką tik nusileido į Buenos Aires, kur ji gyvens gerą pusmetį.

Kaip visuomet, besibaigiant madų savaitei, dauguma žiūrovių aukštakulnius iškeičia į žemapadžius, o nuovargis atsispindi net makiažu nuteptuose, tačiau akivaizdžiai pervargusiuose jaunučių manekenių veiduose, kuriuos tik dar labiau išryškina aitrios podiumo šviesos.

Milane vasario mėnesį pristatytos 147 kolekcijos, o madų savaitė užsibaigė jaunųjų dizainerių kūryba. Kaip pasakojo italų ,,Camera Moda”

SwO

street | 4

prezidentas Mario Boselli, mados ateičiai svarbiausios dvi kolonos – tai jauni kūrėjai ir socialinis atsakingumas. Milane tvyravo keistos nuotaikos: šalis jaučiasi nustekenta krizės, mados savaitės sekmadienį kaip tik vyko rinkimai, o keistos socialinės tendencijos – pozuojantys tinklaraštininkai, dingstantys už kampo vos prasidėjus šou, jau kelerius metus nesikeičiantis gatvės stilius (,,pastebėk mane”) – kūrė keistą, klampią nuotaiką. Neisiu į google ieškoti, kieno čia citata (įtariu, kad atradau ją pavargusi ,,skrolindama” facebook’e), bet turbūt girdėjote tą mokslininko posakį, kad technologijos ateitis – tai buka minia. Prisiminiau tai, kai viename kolekcijos pristatyme, kuris buvo atviras publikai (dauguma mados savaičių uždaros), sugužėję į salę su savo skaitmeniniais aparatais svečiai ėmė fotografuoti ne modelius, net ne save, o... savo suolus.

Bet grįžtu prie ankstesnės temos: mados talentai. Dar vienas dėmesio vertas italų dizaineris – Marco de Vincenzo, kurio podiumu žygiavo ir lietuvė Giedrė Kiaulėnaitė, po renginio prisipažinusi, kad lietuvių mados savaitėse, be manekenių, beveik nesutinkanti (kai mes – fotografas Darius Gražys, Juozas Statkevičius, SwO street nr. 6 herojė Olga Rink ir aš – prasprukome pasisveikinti į užkulisius). Kad dizaineris įdomus pasauliui, puikiai bylojo ir tai, kad po persirengimo salę lakstė Vogue aksesuarų redaktorė Giovanna Battaglia, o interviu atbėgo pasiimti ir Kijevo mados savaitės organizatorė, mados reporterė Darija Šapovalova.

Turiu naujieną: kovo pabaigoje swostore.com ieškokite pusmetinio, sunkaus, dažais kvepiančio SwO magazine nr. 4. Numerio tema – ,,Nufotografuok mane”. O kol kas – gaivaus pavasarinio oro. Atrodo, po žiemos lengviau kvėpuoti visiems!

Giedrė Kiaulėnaitė eina Marco de Vincenzo podiumu

Dariaus Gražio nuotraukos

www.swo.lt

www.swo.lt

5|

SwO

street

Massimo Rebecchi modelis

Angelo Marani kolekcijos modelis

Kai žinai, kad kažkur aplink tave yra daroma daugiau, norisi stengtis penkis kartus stipriau.

mados miesto dienoraštis: londono madų savaitė, ruduo-žiema 2013/14 Rašė: Viktorija Mačkinytė asmeninio archyvo nuotraukos

London College of Fashion kolekcija

Į gerklę pildama dar vieną karštos arbatos

puodelį ir sėdėdama tarp pustuščių, popierinių kinų maisto dėžučių bandau atgauti energiją ir įprastą kūno temperatūrą. Kol dar nors šiek tiek funkcionuoja raumenys ir akys laikosi neužsimerkusios, dalinuosi su jumis pirmosios Londono mados savaitės dienos įspūdžiais.

Kad ir kiek daug mums visiems suteiktų šis dukart per metus vykstantis renginys, pavakariop kiekvieno mados industrijos darbuotojo veide jau įžvelgiau nuovargį ir nepasitenkinimą.

Saulėtu rytu prasidėjusi diena ir puiki savijauta stengiantis apsimesti, kad į šį miestą jau atėjo pavasaris, vakare atnešė gergždžiančią gerklę ir mėlynus sustingusius pirštus. Manau, ne tik man, bet ir daugeliui mados savaitės dalyvių. Žadu sau, jog rytoj šios klaidos nedarysiu, tačiau kyla įtarimas, jog vakare vėl teks bandyti surasti skausmo nekeliančią pėdų poziciją ir glaustis prie visų namuose esančių bei šilumą skleidžiančių objektų.

Jaučiu, kaip mano stalinė lempa palaipsniui priverčia raudonuoti skruostus, tad nustoju skųstis ir garsiai tariu: mados savaitė yra kvapą gniaužiantis ir neįtikėtinus tūrius norų ir planų atnešantis renginys. Pirmasis dalykas, kurį pastebėjau šiandien, atvykusi į Somerset House – ši mados savaitė atrodo visiškai kitokia, nei ji buvo rugsėjo mėnesį. Tam greičiausiai didelę įtaką turi ir mano pačios besikeičiantis požiūris, grožio, mados suvokimas, tačiau į viską ėmiau žiūrėti naujomis akimis. Nebesinorėjo būti visų pastebėtai ir užfiksuotai, tetroškau stebėti, matyti ir apmąstyti pati. Tiek kolekcijas, tiek įdomius susirinkusius žmones, kurie perdėtai pakelia savo balso toną, kai pašnekovui ima pasakoti apie savuosius pasiekimus mados industrijoje.

Ima juokas, atrodytų, kam girtis, bet džiaugiuosi, kad vis pasitaiko proga išgirsti tokių istorijų.

SwO

street | 6

Viktorija

Jena Theo

Kitas dalykas, kurį pastebėjau jau praėjusioje mados savaitėje, tačiau šiandien pajutau ir savo kailiu – tai skirtumas tarp išankstinių lūkesčių, kas yra mados savaitė ir to, kas joje iš tiesų dedasi. Mums visiems dažnai girdimas pasakymas „lakstymas iš šou į šou“ galėtų būti išverstas į „stovėjimą begalinėje eilėje vienam šou pasibaigus, laukiant kito“. Atrodo, mados pasaulis gyvena savo pačių laiku – vienam šou vėluojant, kitas, į kurį norėjai suspėti, jau spėja pasibaigti, beprotiškoms minioms žmonių tenka laukti ištisą valandą, stovint eilėje lauke, kol pirmosios dvi salės eilės bus užpildytos sėdinčiomis garsenybėmis. Faktas vienas – nieko negali suplanuoti. Eidama iš vieno pristatymo ir mintyse ramindama save, jog vėl reikės laukti kito, nugirdau vieną pokalbį – viena iš dalyvių, rankose sklaidydama kvietimus į skirtingus šou, su savo palydovu šnekėjo, jog nori nenori, bet privalai tapti išrankesnis. Visų šou neaplankysi, net jei tave nuolat vežios asmeninis vairuotojas.

Nepaisant eilių ir visuotinio nepasitenkinimo, kuomet net Vogue Twitter puslapyje buvo galima perskaityti viešą žinutę: „About to step into the @PPQCLOTHING madness #lfw – and that’s just the queue“ (,,Įžengiame į ,,PPQ” beprotybę – ir tai dar tik eilė“), dizaineriai pasistengė rudens sezono madą paversti tikrai patrauklia.

Nors androginiškumas į mados pasaulį žengė jau pernai, šį sezoną jis kaip niekad ryškus.

Dizaineriai atsisako didelį tūrį užimančių kostiuminių drabužių, į šalį traukiasi puošnios vakarinės suknelės, retai išvysi aptemptus, figūrą išryškinančius drabužius. Galėčiau teigti, jog ateinantis šaltasis 2013 metų sezonas gali tapti vienu mano mėgstamiausių. Rytą pradėjusi spalvingomis ir jaunatviškomis London College of Fashion kolekcijomis, vėliau negalėjau nustoti linksėti galva, kaskart išvydusi naują Jena Theo sukurtą modelį – minimalizmu persisunkę, aiškios struktūros drabužiai ir neįtikėtinai puikiai parinktos lengvų ir kietesnių medžiagų kombinacijos ant liesų ir aukštų modelių atrodė TAIP gerai, jog norėjosi ne tik stebėti, bet prieiti ir paliesti, kad įsitikinčiau, jog tai nėra tik optinė apgaulė. ,,PPQ” šou pažėrė aibę spalvų ir įdomių dizaino sprendimų. Daugybė pokalbių po kolekcijos sukosi apie prie pūstų suknelių derintus, paties Manolo Blahnik kurtus batelius. Mėgavausi visomis regėtomis kolekcijomis, tačiau oficialus mano favoritas – JeanPierre Braganza, kuris savo kurtais drabužiais genialiai tildė moteriškumą, nei vieno modelio taip ir nepaversdamas berniuku. Keliu tostą ir pašūkčioju už minimalizmą – kol ,,aukštosios gatvės mados” parduotuvės vis dar žiba nuo siaurų miniatiūrinių sijonėlių, dizaino namai moko kiekvieną, jog grožis slypi visiškai kitur.

Pirmoji mados savaitės diena, nors ir šiek tiek nuvylusi organizuotumo stoka (bet juk tai įprasta, tad telieka džiaugtis, jog man suteikta galimybė prie to priprasti), mane be galo džiugina savo minimalizmu, ramiu ir detalizuotu grožiu bei lengvumu. Norisi atsidaryti spintą ir į juodus maišus sugrūsti viską, kas prieštarauja tykiai tvarkai, o traukiniu grįžtant namo – perrengti kas antrą Londone gyvenančią merginą.

Viena ryškiausių mados sostinių šiandien atskleidžia, jog grožis čia egzistuoja – tereikia žiūrėti reikiama kryptimi ir tinkamu žvilgsniu. www.swo.lt

LT identity paroda šiuolaikinės liaudies motyvų interpretacijos Fotografavo: Rokas Baltakys

www.swo.lt

7|

SwO

street

Tėtis švencia: Lanos Del Rey, škotas ir roko gerbėjai T.Ė.T.Ė. apdovanojimai LOFTE Vakarėlio apžvalga: Monika Bartoševičiūtė alternatyvioji muzikos scena

M

ama liko namie, o tėtis išėjo švęsti į menų fabriką ,,LOFTAS”. Kovo 2 dieną ir SwO atėjo apžiūrėti publikos, kuri susirinko į alternatyviosios muzikos apdovanojimus ,,T.Ė.T.Ė. 2012”. Atėjome laiku, tačiau – iki kol pirmieji muzikantai užsiropštė ant scenos – galėjome beveik dvi valandas stebėti ir nagrinėti susirinkusius svečius. ,,Juodieji” roko gerbėjai, Lanos Del Rey mergaitės, naujos kartos paauglės ir stilingas škotas...

Stebėjome, kaip gurkšnojant Tuborg alų užsimezga pokalbiai, na, o mes likome santūrūs, nors stilingojo škoto taip ir nepranokome. Sužinojome, jog vaikinai šventėms puošiasi languotais marškiniais, o grupė ,,Siela” vis dar priverčia poras apsikabinti. ,,Tebūnie šviesa, tamsuoliai” – tokiais žodžiais apdovanojimus pradėjo vedėjai. Žiūrime, kas laimėjo šį kartą.

Metų debiutas – ,,Tie Geresni”.

Metų vaizdas – ,,Deeper Upper”.

Metų elektro – ,,Golden Parazyth”.

Metų etno – ,,Spanxti”.

Metų albumas – Markas Palubenka.

Tautos balsas – ,,Tie Geresni”.

Metų hip-hop – Lilas.

Metų punk – ,,Lucky Strike”.

Metų experimental – ,,Avaspo”.

Metų funk – ,,Saulės kliošas”.

Metų metal – ,,Awakening Sun”.

Metų rock – ,,Garbanotas Bosistas”.

Metų festivalis – ,,Satta Outside”.

Metų muzikos skleidėjas – music.lt Metų charizma – Dominykas Vaitiekūnas.

Metų DJ komanda – ,,Baltic Balkan”.

SwO

street | 8

www.swo.lt

Simple complication Istorija / fotography: Sasha Lebedeva Stilius, plauk킬 stilius / style, hair: varvara barto Modelis / model: lina p. @kmodels Makia탑as / make up: mira lyfar Drabu탑iai / clothing: Accessorize, Mango, Blacky Dress, Flair, Karen Millen, New Look, Naf Naf, Adidas Original, H&M, Marilyn, Centro, V. Barto, Shape, Supreme

paprasta painiava

SwO

street | 10

www.swo.lt

www.swo.lt

11 |

SwO

street

SwO

street | 12

www.swo.lt

www.swo.lt

13 |

SwO

street

SwO

street | 14

www.swo.lt

www.swo.lt

15 |

SwO

street

SwO

street | 16

www.swo.lt

www.swo.lt

17 |

SwO

street

ALTAROMA: ROMOS MADŲ SAVAITĖ mados miesto dienoraštis Rašė: Milda Pranckevičiūtė Romos madų savaitės archyvo nuotr.

Prasidėjus Romos madų savaitei, nežinojau,

ko tikėtis... Buvau tikra, kad neišvysiu itin ekstravagantiškų jos svečių (kuriuos galima pamatyti Niujorke ar Milane) ar ,,kutiūrinių” dizainerių kūrinių. Ši madų savaitė gal ir neprilygsta kitoms savo garsumu, bet tikrai niekuo ir nenusileidžia. ,,AltaRoma AltaModa” organizatoriai, bendradarbiaudami kartu su italų Vogue, kasmet rengia konkursą „Who is on next“ (,,Kas bus kitas”), kurio metu dizaineriai varžosi dėl finansinių prizų ir progos pasirodyti Romos madų savaitėje. Pirmasis vardas, atrastas „Who‘s on next“ metu – San Andres Milano. Spalvų blokai, pastelės, masyvūs kryžiai, minimalizmu kvepiantys deriniai – viskas atitiko mano skonį!

Stebėdama kolekciją nuolat mąsčiau, kad San Andres Milano kūryba, galima sakyti, apibrėžia ir visą Romos madų savaitę... Tai toli gražu ne aukštoji mada, o kasdienai skirti drabužiai, tačiau nuo to mada nepatrauklesnė netampa.

Pirmoji diena, nors ir buvo bene baisiausia, praėjo sklandžiai – naujos pažintys, nauji žmonės, įspūdžiai, nauji madų namai, kurie, pasirodo, turi ką parodyti. Štai Renato Balestra Italijos madoje buvo labai įtakingas prieš kelis dešimtmečius, o dabar, kaip pripažįsta, kuria vien dėl malonumo. Nors ir netapau didele jo gerbėja, bet pamatyti šį pasirodymą – privaloma. Žurnalistai kuždėjosi, kad viešai peikti kolekciją nevalia, nes Renato Balestra vis dar toks pat svarbus ir ne ką mažiau įtakingas. Jo garbei madų savaitės metu buvo surengtas netgi atskiras ,,mėlynasis” vakarėlis, kurio metu svečiai galėjo ne tik sužinoti apie dizainerio meilę mėlynai spalvai, bet ir išvysti jo praeities kūrybos perliukus. Beje, girdėjau ir tai, kad šiandien R. Balestra kuria orientuodamasis į Rytų rinkas – ir tai labai akivaizdu...

Marco Bologna – dar vienas vardas, atrastas Vogue žurnalo dėka. Jau ir anksčiau teko girdėti, kad ši kolekcija pritrauks bene daugiausiai

SwO

street

| 18

San Andres Milano

žiūrovų. Ir išties, pirmoje eilėje vienas po kito susėdo Silvia Fendi bei kiti garsūs mados atstovai.

Tiesą sakant, negalėjau patikėti, kad pirmoje eilėje... sėdėjau ir aš. Vos ėmus skambėti muzikai, mintys išsisklaidė, o pirmam modeliui linguojant klubais į taktą užsisvajojau, kaip puikiai pati atrodyčiau su dizainerio drabužiais (nepaisant to, kad tai visai ne mano stilius).

Beprotiški raštai, ryškios spalvos, akį traukiantys aksesuarai, kitaip tariant, gana klasikiniai ir nesudėtingi drabužių siluetai, dizainerio interpretuoti savaip bei pagardinti su beprotybės prieskoniu. Ir deriniai buvo tokie estetiški, kad norėjosi dar ir dar...

Italų ir libaniečių kraujo turinčio Tony Ward kolekcijos pristatymą žiurėjau trečiają – paskutinę – dieną. Prieš pat pasirodymą pavyko patekti į užkulisius, kuriuose nebuvo jokio chaoso. Keista, nes maniau, kad drabužinėse prieš renginius visada verda tikras pragaras – visi skuba, ieško, neranda... Bet išvydau priešingą vaizdą: ramius, pasiruošusius, padažytus ir nuobodžiaujančius modelius, dizainerį, duodantį interviu, šmirinėjančius fotografus ir, žinoma, sukneles... Nuostabius rankų darbo kūrinius. Vos jas palietus (pasinaudojau proga), per kūną perbėgo šiurpuliukai, nedingę viso pasirodymo metu. Nors dizainerio braižas pavasario/vasaros kolekcijoje begėdiškai priminė Elie Saab (rodos, kad libaniečiai pažįsta moterų kūnus ir žino, kaip medžiagos audiniu pabrėžti tai, ką moteris turi geriausio), negalėjau atitraukti akių, nes viskas kvepėjo tobulybe.

Tris dienas trukę kolekcijų pristatymai baigėsi.

Romoje pristatyta apie dvidešimt kolekcijų, pati aplankiau turbūt 14. Nuovargį jau buvau bepamirštanti, nes norėjosi suspėti visur, kur tik įmanoma. Tiesa, į „Fendi“ spaudos konferenciją tiesiog... pavėlavau. O gaila, nes žinau, kad ten apsilankė ir pats Karlas Legerfeldas...

www.swo.lt

Marco Bologna

www.swo.lt

Tony Ward

Marco Bologna

R. Balestra vakarﾄ様is

19 |

SwO

street

Veronika Kemsky: ,,įkvėpimas užklumpa, grįžus iš egzotiškų šalių” mados iliustratorė Rašė: Milda Pranckevičiūtė asmeninio dailininkės archyvo nuotraukos

Harper’s Bazaar Arabia, 2012 m. spalis

Veronika Kemsky – mados

iliustratorė, kuri, kiek pati save pamena, jau nuo mažumės žavėjosi menu ir grožiu. Ji gimė ir augo Maskvoje, kurioje apstu įvairiausių muziejų bei galerijų, tad natūralu, kad gyvenamoji vieta ugdė ir būsimos mados iliustratorės skonį ir akį.

Baigusi vidurinę mokyklą, V. Kemsky įstojo į kūrybingą – mados dizaino – specialybę. Maksvos Technologijos universitetą baigusi su pagyrimu, vėliau Veronika nusprendė pagilinti žinias toje pačioje sferoje ir pradėjo kostiumo dizaino studijas sostinėje esančiame Puškino Leningrado universitete. Tai, galima sakyti, ir buvo didysis lūžis Veronikos gyvenime. „Kol kūriau baigiamąją kolekciją Puškino universitete, teko labiau įsigilinti į mados iliustracijų istoriją,

SwO

street | 20

ypač – XX a. piešinius. Atvirai sakant, likau pakerėta. Susižavėjimas niekur neišnyko, netgi priešingai – jis pavirto noru išbandyti savo pačios jėgas šioje srityje. Pradėjau, žinoma, dirbdama sau ir savo malonumui, tačiau kiek vėliau gavau atskirą rubriką „Tailor and cutter“ žurnale“ – sako Veronika. „Tailor and cutter“ puslapius, iliustruotus Veronikos, pastebėjo kitų, įtakingesnių mados žurnalų redaktoriai. Vienas jos projektų, kuriuo didžiuojasi labiausiai – Vietname pristatytos Harper‘s Bazzar knygos „Vieneri metai su stiliumi“ iliustracijos. Po to, regis, pasaulis ėmė kristi jai po kojomis – Harper‘s Bazzar, Elle, Cosmopolitan, L'Officiel leidiniai – visų jų puslapiuose mirga Veronikos eskizai...

Natūralu, man iškart kilo klausimas:

iš kur ji semiasi įkvėpimo? „Labiausiai mane kūrybai įkvepia gamta ir gyvūnai, tačiau šių tematikų atspindžių beveik niekuomet neišvysite piešiniuose. Ypač stimulas iliustruoti užklumpa grįžus iš egzotiškų šalių, kuriose vyrauja nuostabi gamta ir naujojo pasaulio nepaliestas vietinių gyvenimo ritmas“. Šiuo metu Veronika Kemsky bendradarbiauja su žurnalais Singapūre, Rusijoje, Turkijoje, tačiau kūrėja nemiega ant laurų, o skinasi kelią didesnių tikslų link. „Mano ambicijos – plačios, bet labiausiai norėčiau dirbti mados, papuošalų, kosmetikos reklamos rinkose.“ Rodosi, kol kas jai tai puikiai sekasi – visai neseniai mergina pasirašė kontraktą su prabangia kosmetikos parduotuve Singapūre, kurios vitrinoms kurs mados piešinius. www.swo.lt

Harper’s Bazaar Singapore, 2012 m. gruodis

Naujųjų metų sveikinimas klientams

Harper’s Bazaar Singapore, 2012 m. gruodis

www.swo.lt

Sveikinimo atvirukas Rusijos Cosmopolitan

21 |

SwO

street

SwO

street | 22

www.swo.lt

bohemiška mergina

dėvi odą!

leather meets boho chic Istorija / fotography: Sabrina Rynas Stilius / style: Mia Börü Modelis / model: Cristina Maria Saracut @SMC Model Management Plaukų stilius, makiažas / hair and make up: Jan Lührs Drabužiai ir aksesuarai/ cloting and accessories: Elbsegler Original, Michael Kors, Muse Couture, Jil Sander, Vintage Prada, Christian Louboutin, Swarovski, BoHeMia, Mayser, Miu Miu, Giuseppe Zanotti

www.swo.lt

23 |

SwO

street

SwO

street | 24

www.swo.lt

www.swo.lt

25 |

SwO

street

SwO

street | 26

www.swo.lt

www.swo.lt

27 |

SwO

street

Pokalbis su ieva blaževičiūte Rašė: Viktorija Mačkinytė talentai Londone asmeninio fotografės archyvo nuotraukos

Nors daugelis lietuvių, o tarp jų ir aš pati, mano, jog Londonas, kalbant apie klimatą, yra šiltesnis nei Lietuvos miestai, vėjuotą rytą susitikusi su fotografe Ieva Blaževičiūte tenorėjau ieškoti kuo šiltesnės ir jaukesnės vietelės mūsų pokalbiui. Veidą stingdantis vėjas ir pirštus paralyžiuojantis šaltis mus atvedė į šviesią kavinukę, kurioje su Ieva kalbėjome apie planus, svajones ir kasdienę kūrybą.

Ieva Londone studijuoja grafinį dizainą, prisideda prie žurnalo „Boys by Girls“ kūrybos ir nuolatos fotografuoja. Kam? Ogi mums.

Savo fotografijų projektą „I dream here too“ („Ir aš čia svajoju“) Ieva pradėjo neatsitiktinai.

Visą gyvenimą besidomėjusi Japonija ir jos kultūra prieš keletą metų mergina išpildė savo svajonę – aplankė šį egzotišką kraštą. Ji teigia, jog išsipildžius ilgai puoselėtai svajonei viskas tiesiog sustojo: „Žinai, kai išsipildo didžiausia svajonė, nebežinai, ką daryti. Lyg ir darai kažką, lyg kažkas išeina, lyg eini kažkur, bet, regis, nebėra kur dėtis“, – pasakoja Ieva. ,,O aš tiesiog norėjau paklausti, apie ką žmonės svajoja.” Šis projektas Ievos galvoje gimė vieną eilinę dieną, bestudijuojant universitete. Kaip ji sako pati, tiesiog paėmusi kamerą nufotografavo keletą žmonių, nes „reikėjo“. Ieva priėjusi prie kone penkiasdešimtmetės moters, kuri, pasirodo, buvusi fotografijos pirmakursė. Moteris vėlai pradėjo mokytis fotografijos, mat trisdešimt metų rūpinosi savo neįgalia dukterimi. Tuomet Ieva suprato, kiek daug neįtikėtinų istorijų kasdien slypi šalia mūsų.

Ieva, Ar manai, kad gimei toje vietoje, kurioje turėjai gimti?

Taip. Nes turiu nuostabią šeimą ir neįsivaizduoju, kur kitur galėčiau būti. Nors domiuosi įvairiomis kultūromis, kartais net tokiomis tolimomis kaip, pavyzdžiui, Azija, vis tiek esu lietuvė. Gyvendama skirtingose šalyse nebejaučiu priešpriešų tarp kultūrų.

SwO

street | 28

Ko norėtum atsisakyti savo kasdienybėje?

dėl fotografijos mane atpažįsta nepažįstami žmonės.

Manau, per pastaruosius metus šiek tiek pasikeitė mano požiūris į aplinkinius. Nustojau kitais rūpintis, dėl jų išgyventi. Kai mokiausi Italijoje, per dvejus metus susipažinau su kokiais keturiais šimtais žmonių, kurių nei vieno, baigus mokslus, mano gyvenime nebeliko. Lietuvoje irgi taip pat – kai kraustausi iš vienos vietos į kitą, žmonės atsiranda ir prapuola. Atrodo, susipažinus su nauju žmogum supranti, jog dėl jo reikia pasistengti, geriau jį pažinti, bet, remdamasi savo patirtimi, kartais tiesiog pamąstau, jog neverta. Tačiau vėliau pagalvoju: galbūt tas žmogus buvo vertas ir mano energijos, ir pastangų, ir laiko? Tikriausiai norėčiau atsisakyti savo nerūpestingo požiūrio.

Ar laikai save menininke? O gal tiesiog tau patinka, kai šiuo požiūriu esi vertinama aplinkinių?

Ar tapti fotografe nusprendei pati? Ar tam įtakos turėjo tėvų požiūris, tave supanti aplinka?

Tėvai neprieštaravo, tereikėjo jiems parodyti, ką ir kodėl aš darau. Fotografuoti pradėjau, nes pajutau, kad kasdieniame gyvenime pastebiu vaizdus, kuriuos norisi užfiksuoti. Tereikėjo paprašyti kameros, o vėliau geresnės nusipelnyti.

Fotografijos srityje, atrodo, judėjau po truputį, bet iš tiesų viskas įvyko labai greitai.

Bet ar vadintum save Fotografe?

Fotografe gal ne, nes tai nėra mano pagrindinė veikla, kuriai skiriu visą dėmesį. Tačiau būtent

Sakyčiau, labiau esu dizainerė, o ne menininkė, nes menininkas kuria sau, o dizaineris – kitiems.

Tačiau visose srityse atiduodu dalį savęs, taip pat atsižvelgiu į esamą situaciją. Jeigu darau darbą klientui, stengiuosi atlikti jį taip, kaip pageidauja. Žinoma, visuomet noriu, kad darbas patiktų ir man pačiai, tačiau pirmenybę visuomet teikiu užsakovui.

Pasidalink su mumis savo tikslais.

Manau, misijos neturiu, bet mintyse nešiojuosi vieną idėją – kažkas kažkada yra man parašęs: „Po penkerių metų norėčiau būti tavim“. Manau, gražu turėti svajonę būti kieno nors kito svajone.

Malonu, kai tavo pavyzdys įkvepia kitą ką nors daryti. Galbūt tai skamba šiek tiek pagyrūniškai, tačiau, jeigu tai, ką darau dėl savęs, įkvepia ir kažką kitą, kodėl ne?

Jeigu namuose kiltų gaisras, ką pirmiausiai pasiimtum su savimi bėgdama?

Turbūt griebčiau kompiuterį, mat nieko ypatingo neturiu. Galbūt dar dienoraštį.

Kas tau yra mada? Klausiu tam, kad

www.swo.lt

neklausčiau, kas tau yra menas. O gal tai vienas ir tas pats?

Iš tiesų niekad apie tai negalvoju. Greičiausiai tai tam tikra saviraiškos forma. Vienam tai reikalinga dėl savęs, kitam – dėl kito žmogaus, bet „madą“ lietuviškąja prasme siečiau su tendencijų vaikymusi. Pats žodis „mada“ mūsų kalboje labiau asocijuojasi ne su saviraiška ir kūryba, o su bandymu paklusti tam tikroms taisyklėms.

Kaip vizualiojo meno atstovė, pasidalink, kas yra svarbiausia mūsų akims.

Mūsų...kieno? Visų? Turbūt visi labai vertina gerą orą, tai pastebėjau tik persikrausčiusi į Londoną. Keista matyti, kaip, šviečiant saulei, staiga keičiasi ir žmonių elgesys...

Ar manai, kad fotografuoti gali bet kas?

Ne. Manau, gebėjimas sukurti gerą kompoziciją yra įgimtas dalykas. Gali, žinoma, to mokytis, bet fotografijos esmė yra greitas, momentinis apsisprendimas. Tam didelę įtaką daro ir charakterio bruožai – ar pamatysi, ar spėsi, ar išdrįsi paspausti mygtuką tinkamu metu, ar sugebėsi per sekundę nustatyti reikiamą kompoziciją. turbūt genetika už tave nusprendė, jog tapsi fotografe?

Aš piešiau nuo pat mažumės, o kaip pradėjau fotografuoti, net nežinau. Mano senelis buvo korespondentas, jis nekūrė meninių fotografijų, tačiau nuolat fiksuodavo akimirkas kadruose. Gal viskas ir atėjo iš jo, iš mano vaikystės.

Pokalbį su Ieva tęsiame besišypsodamos. Vėliau atsisveikiname. Ji užfiksuoja akimirką ir pasiteirauja, kokia mano svajonė. Atsakau, jog noriu niekada neprarasti tikėjimo.

www.swo.lt

29 |

SwO

street

žvilgsnis į pavasarį SwO

street | 30

www.swo.lt

A glance to the spring Istorija / fotography: miglė golubickaitė Modelis / model: matas ignatavičius @ supermodels Makiažas / make up: laura zygmantaitė Drabužiai / clothing: Kovaldas https://www.facebook.com/MigleGphotography

www.swo.lt

31 |

SwO

street

SwO

street | 32

www.swo.lt

www.swo.lt

33 |

SwO

street

SwO

street | 34

www.swo.lt

www.swo.lt

35 |

SwO

street

Lukasz Wierzbowski ir Michał Deska: fotografai, kvėpuojantys mada kaimynai fotografai Rašė: Monika Bartoševičiūtė asmeninių archyvų nuotraukos

Tai du kaimyninės Lenkijos fotografai – Lukasz Wierzbowski ir Michał Deska – istorijas pasakojantys vizualia kalba, o emocijas atskleidžiantys nuotraukomis. Abu kūrėjai ieško santykio tarp modelio ir jį supančios aplinkos: fotografai stengiasi užfiksuoti tą lemiamą, tačiau naturalų judesį.

Nors šiuos menininkus sieja panašios gyvenimo sąlygos, amžius, net vizijos, įdomu, kaip abu vyrai žiūri į vaizdo atsiradimo procesą. Pristatau trumpą pokalbį su dviem fotografais, kvėpuojančiais mada.

atskleiskite, kokius modelius jums smagiau fotografuoti – judančius ar sustingusius?

Lukasz: Tikrai judančius. Tie tarsi netyčia ,,pagauti” kadrai yra netikėti, jie labiau jaudina.

Michał: Aš mėgstu fotografuoti ir taip, ir taip, tačiau kartais būna akimirkų, kurias norisi surežisuoti. Todėl ir savo ateitį norėčiau sieti su mados fotografija. Dėl veiksmo ir dėl emocijų.

kokia yra modelių pozų reikšmė fotosesijose?

L. Tai išraiška, neskirta scenai, natūralaus judėjimo dokumentika.

M. Pozos dažniausiai yra natūralios, originalios, tačiau susijusios su drabužiais, vieta, idėja.

Ar gimimo vieta stipriai paveikė jūsų fotografijų braižą?

L. Aš gimiau ir užaugau mažame Lubliniec miestelyje, apsuptame miškų.

Pats gyvenau netoli parkų. Mano kasdienis gyvenimas buvo kupinas laukinės gamtos intarpų. Kiek pamenu, progai pasitaikius, ieškodavau nuostabių vietų, kurios mane įkvėptų.

Taip nejučia gimė ir daug siužetų mano istorijoms.

Kairėje: Lukasz nuotraukos

SwO

street | 36

M. Taip, aplinka tikrai turėjo įtakos mano įvaizdžiui, charakteriui, asmenybei. Manau, jog vietos, kurioje gimiau, aplinka buvo nuobodi ir skurdi. Fotografija mane nukeldavo į kitas dimensijas, leisdavo galvoti apie kitus pasaulius. Įsilieti į žmonių būrį, pajusti iš arti meną, grožį, kurio aplinkui buvo mažai. Buvau baikštus vaikas – mano draugė buvo tik kamera.

Michał nuotraukos www.swo.lt

Kaip gimsta idėjos fotosesijoms? kur jų semiatės?

L. Tiesą sakant, jos tiesiog staiga ima ir šauną į galvą. Be to, neretai jau fotografuojant kiekviena detalė – modelių elgesys, aplinkos ar mano paties nuotaika – pakiša naujų, unikalių minčių. Dirbant komandoje vaizdo kūrimo procesas yra ir labiau jaudinantis, ir linksmesnis.

M. Idėjos mano užklumpa, kai esu laisvas, atsipalaidavęs. Kartais tiesiog spontaniškai. Didžiulis įkvėpimas man – muzika, architektūra, drabužiai, žmonių elgesys, kinas, gamta, gyvūnai... Šiuo metu dairausi naujos kūrybiškos erdvės, gryno oro, nes jaučiu, jog idėjos mane apleidžia. ar turite kadrų, kuriais didžiuojatės?

L. Man dažnai atsibosta mano darbai, todėl neturiu mylimiausių fotografijų. Iš pirmo žvilgsnio sukurti kadrai man patinka, bet greitai pajuntu polėkį sukurti kažką naujo. Tas staigus palaimos momentas yra ne tik trumpas, bet ir veikia kaip narkotikas, stimuliuoja kurti daugiau.

M. Kai tik paėmiau kamerą į rankas, pradėjau fotografuoti viską, kas mane supa, bet ilgainiui apsistojau ties žmonių fotografija.

Ar turite taisyklių, kuriomis remtumėtės fotografuodami?

L. Aš nesilaikau jokių. Stengiuosi dirbti taip, kad būčiau patenkintas sulig kiekvienu fotoaparato mygtuko paspaudimu.

M. Neturiu susikūręs griežtų taisyklių ir šiuo klausimu esu lankstus. Esu žmogiškas: dievinu natūralumą ir improvizacijas.

Lukasz: sequin-covered-swans.tumblr.com Michał: facebook.com/pages/Michał-deskaphoto-creation Michał

M. Manau, kad esu patenkintas visomis savo nuotraukomis. Jos neturi pavadinimų, tiesiog egzistuoja kaip užfiksuotos mano laimės akimirkos, kuriomis aš didžiuojuosi.

Ką jums reiškia mada?

L. Aš dievinu spalvas, medžiagas, raštus. Mano mama buvo siuvėja, todėl mūsų namai būdavo pilni nuostabių drabužių. Aš pripažįstu ir net gerbiu tai, jog drabužiai daro didžiulę įtaką mūsų kasdieniam gyvenimui ir stengiuosi įtraukti tai į savo fotografijas. Mada – akcentas, užbaigiantis nuotrauką.

M. Galėčiau be perstojo kalbėti apie madą! Mada – tai gyvenimo būdas.

Mada – tai galimybė būti ne tik čia ir dabar, bet ir rytojuje. Ji leidžia žvelgti į ateitį.

Lukasz

Kodėl pasirinkote žmonių, o ne daiktų fotografiją?

L. Pirmasis mano projektas vadinosi ,,Nuotraukų parduotuvė”. Tai buvo serija, kurioje netrūko urbanistinių motyvų: miesto aplinkos, struktūrinių elementų, betono, metalo, stiklo detalių.

Vėliau pasigedau žmogiškų emocijų, todėl ėmiau fotografuoti savo šeimą ir draugus. Vis dar fotografuoju ir objektus, tačiau pagrindinis man rūpintis veikėjas – žmogus.

www.swo.lt

Lukasz

37 |

SwO

street

the rebels Istorija / fotography: Torné Leigh Velk Modeliai / models: Emma Ellis-Brown, Morgan Shelly Gabrielle, Savannah Pollock @ Boss Models South Africa Makiažas ir plaukų stilius / make up and hair: Galia Molly Karon, Coreen Perrang, Melissa Cohen Stilius / styling: Caitlin Hoogervorst, Jill Wantenaar http://www.facebook.com/tornevelkphotography

SwO

street | 38

www.swo.lt

maištautojos

www.swo.lt

39 |

SwO

street

SwO

street | 40

www.swo.lt

www.swo.lt

41 |

SwO

street

SwO

street | 42

www.swo.lt

www.swo.lt

43 |

SwO

street

SwO

street | 44

www.swo.lt

www.swo.lt

45 |

SwO

street

spalvų pasaulyje Henry Hargreaves pasakoja apie save ir kasdienybę

Rašė: Šarūnė Kleivaitė asmeninio archyvo nuotraukos

Šiais laikais būti išskirtiniu fotografu itin

sunku, juk atrodo, kad dabar beveik kas antras pilietis, turintis profesionalią kamerą, vadina save „fotografu“. Vis dėlto šis vaikinas, apie kurį šiandien sukasi kalba, yra tikrai kitoks. Henry Hargreaves nebijo ryškiausių vaivorykštės spalvų, vengia portretų, mėgsta elektroninius prietaisus virti aliejuje ir bando ne tik visą pasaulį, bet ir ledus nuspalvinti geltonai, žaliai bei mėlynai, o rytinį skrebutį mielai valgo su užrašu „tits“ (vert. krūtys). Kai kurie jo darbai gali atrodyti per daug neįprasti ar net nepriimtini, tačiau jis savo gerbėjų nepaliauja stebinti šmaikščia išmone. Negana to, menininkas puikiai pažįsta ir mados pasaulį! Jis yra ragavęs modelio duonos ir, tiesą pasakius, jam neblogai sekėsi, mat teko pozuoti net tokiems mados namams kaip Prada, Saint Laurent, Hugo Boss bei Jill Sander. Trumpas pokalbis specialiai Jums, mieli skaitytojai, su itin ryškia asmenybe iš Niujorko.

Vardas: Henry Hargrieves.

Amžius: 33 metai.

Gimimo vieta: Naujoji Zelandija.

Gyvenamoji vieta: Bruklinas, Niujorkas.

Darbo vieta: Viliamsburgas, Bruklinas.

Fotografo išpažintis ,,Mano mėgstamiausia spalva yra vaivorykštės.

Man patinka, kad aš esu pozityvus.

Mėgstu dainuoti Bob Dylan dainą „Desolation Song“.

Mano miestas yra Niujorkas!

Aš parduočiau savo sielą dėl geresnės.

Aš manau, kad galiu padaryti bet ką!

Mano mūza yra Charline Besnier.

Norėčiau gyventi magiškame sode.

Negalėčiau gyventi be rytojaus.”

SwO

street | 46

Trumpai papasakok apie savo modelio karjerą.

Dirbau modeliu 2001–2004 metais. Mano karjera prasidėjo Bankoke, kai keliavau po Aziją. Vėliau persikėliau į Europą ir ten tęsiau savo darbą. Tai buvo labai linksmi metai, be to, užsidirbau nemažai pinigų, tačiau supratau, kad tai ne man. Trūko iššūkių, tad persikėliau į Niujorką, išsinuomavau loftą Viliamsburge ir pradėjau fotografuoti.

Kokie didžiausi Modelio darbo privalumai ir trūkumai?

Būti modeliu yra nuostabu, kai esi jaunas.

Dirbdamas daug keliauji, susipažįsti su naujais žmonėmis, užsidirbi nemažai pinigų, bet tai nėra ilgalaikis užsiėmimas, todėl visada persekioja mintis, kad tai kada nors baigsis. Daug modelių įstringa tame kelyje ir vėliau nebežino, ko nori iš gyvenimo.

Kas tau yra mados industrija?

Kerintis žvilgnis į pasaulį, kuriame nenorėčiau gyventi.

Kada pradėjai domėtis menu?

Aš esu menininkas nuo vaikystės. Dar būdamas vaikas konstruodavau visokius keisčiausius dalykus. Prieš pradėdamas dirbti modeliu įgijau meninį išsilavinimą universitete. Vėliau nusprendžiau tiesiog mesti modelio darbą ir pasinėriau į fotografiją.

Tavo fotografijos labai spalvingos ir gyvos – tai lyg gera kasdienė emocijų dozė! Kaip tai atspindi tavo asmenybę?

Tai, ką fotografuoju, yra tai, į ką man patinka žiūrėti: spalvos, maistas, nostalgija ir... krūtys! nuotraukos yra ganėtinai ironiškos (aliejuje virti elektriniai prietaisai, spalvotas maistas ir pan.), tai turbūt ir traukia stebėtojo akį. Ar tu pats esi ironiška asmenybė?

Man patinka fotografuoti, nes nuotraukose galiu išreikšti vieną ar kitą nuomonę viešai, tačiau visi skirtingai ją interpretuoja. Manau, kad žmonių interpretacijos priklauso nuo jų asmeninių patyrimų. „The Deep Fried Gadgets“ (vert. aliejuje išvirti elektriniai prietaisai) yra puikus to pavyzdys. Buvo labai daug įvairių šių fotografijų interpretacijų: vieni jas susiejo su visuomene, kiti – su neapykanta, o treti – su daiktų švaistymu. Verta pasiklausyti įvairių nuomonių, nors tuo metu man tiesiog buvo įdomu pažiūrėti, kaip atrodo iPad‘as, išvirtas aliejuje... Mano manymu, geras menas yra žmonių emocijų veidrodis.

Ar tu savo kūryba siunti kažkokią žinutę žmonėms? Ar tai darai tiesiog todėl, kad kadrai atrodo linksmai ir gražiai?

Visos nutoraukos gimsta mano galvoje su

mintimi, kad jos tikrai paveiks žmones.

Kiekviena fotografija turi savo istoriją, tačiau palieku vietos ir žmonių fantazijai, kad jie patys galėtų susikurti savas išvadas ir mąstyti, o ne aklai priimtų manąsias.

Neįprastai fotografuoji kasdienius dalykus, tokius kaip ledai, makaronai, kvepalai ir t.t. Kaip atrodo tavo kasdienybė?

Rytais pakeliui į studiją visada užsuku nusipirkti kavos ir pyragaičio. Atvykęs į darbą, atsakinėju į laiškus, bet daugiausia dirbu su stilistu. Vakarais visada kur nors išeinu savęs palepinti.

Dažniausiai renkuosi gerą restoraną, o neretai ir kokį koncertą, spektaklį ar tiesiog barą. Dievinu vakarieniavimo tradicijas Niujorke! Tai viena priežasčių, kodėl persikėliau į šį miestą.

Koks tavo naujausias projektas? Šiuo metu darau gydytojo akies schemą iš morkų. Pasirodo, kad morkos ir regėjimas yra labai glaudžiai susiję. Ypatingą ryšį šie du dalykai turėjo per Antrąjį pasaulinį karą. Morkų ir regėjimo paralele buvo susieta net Vokietija ir Didžioji Britanija...

Viską pamatysite mano tinklalapyje!

www.swo.lt

47 |

SwO

street

www.swo.lt