SwO street #8

SwO

Nr. 8 2013 gegužė – birželis

street

UŽkulisiai pas ,,Just Cavalli” / Sveiki atvykę į džiungles / baltijos madą vienija ,,frontrow” puslapis / mada, alsuojanti religija / talentai londone: marija vainilavičiūtė, elnė, milda čergelytė - merginos, kurias privalote žinoti! / rumunų estetika vilniuje / hipiams yra ko pavydėti / nešiojami piešiniai

tavo malonumas greitame miesto ritme!

SwO

street

SwO street - dvimėnesinis nemokamas miesto žurnalas.

Akvilė Lesauskaitė vyriausioji redaktorė / Editor-in-chief

Ačiū prisidėjusiems / our precious contributors:

Anžela Ter-Vardanian kūrybos direktorė / creative director

Mateo Medina / Daniela Velez./ Raul Payares / AE Models / Estrafalarios y comunes / Jonathan León/ Mireia Make Up / Pere Montsant / Àxel Pérez / Nik Jesih / Bea Gómez / Fleming models/ Miranda Márquez / Trend Models / Edita Valytė / Emese Bako / Dovilė Kemėšytė / Vytoldas Miliauskas / Monika Romanovska

Agnė Bolytė kalbos redaktorė / language editor autoriai / writers: Monika Bartoševičiūtė Šarūnė Kleivaitė Viktorija Mačkinytė Milda Pranckevičiūtė fotografai / photographers:

Nuotraukoje dešinėje: Georgia May Jagger ,,Just Cavalli” kolekcijos pristatymo metu Milano mados savaitėje. Fotografas: Darius Gražys.

Dizainas / design: SwO © SwO street Nr. 8 (2013 kovas-balandis)

Visos leidinyje panaudotos nuotraukos bei straipsniai, jei nenurodyta kitaip, yra SwO group nuosavybė. Naudoti ir platinti informaciją be raštiško redakcijos sutikimo

Gemma Albors Darius Gražys Mateo Medina (viršelis / cover) Covaldic Vinicius

griežtai draudžiama. Už reklamos turinį redakcija neatsako.

Mes visada laukiame talentų! Rašykite mums laiškus el. paštu redakcija@swo.lt.

Ar žinojote, kad ,,The Rolling Stones“ atlikėjo M. Jagger duktė Georgia – manekenė, užbaigusi Roberto Cavalli kolekcijos ,,Just Cavalli“ pristatymą Milano mados savaitėje? SwO fotografas Darius Gražys pateko į užkulisius pas patį dizainerį ir žymiausias industrijos manekenes (nuotr. dešinėje).

Sveiki atvykę į džiungles... perskaitėte teisingai. Viena mūsų mados fotosesija fotografuota Pietų Amerikos tankumynuose!

Rumunų fotografas Covaldic, pusmečiui atvykęs pasisvečiuoti į Vilnių, laiko veltui neleidžia. Jo futuristine estetika alsuojanti mados istorija – SwO street puslapiuose.

Romantika, draugai, muzika ir piknikai pievoje... kartais hipiams iš tiesų yra ko pavydėti! Saulėtą mados fotosesiją pristato iš Barselonos kilusi ir Londone kurianti menininkė Gemma Albors.

Nešiojami piešiniai: išvydę Elviros suknelių nuotraukas manysite, kad tai – eskizai. Anaiptol! Tai funkcionalūs drabužiai, primenantys greita dizainerio ranka juodu tušinuku sukurtus brėžinius.

Frontrow.lv – puslapis, sukurtas siekiant mados pasauliui parodyti, kokių talentų turi trys Baltijos šalys. Kalbiname jo įkūrėją, įspūdingąjį androgeną iš Rygos Jaroslavą.

Naujų pažinčių skiltyje – pokalbiai su fotografėmis Elne, Marija Vainilavičiūte bei dizainere Milda Čergelyte.

Verskite puslapius ir susipažinkite su mūsų komandos atrastais talentais bei naujausiomis mados fotosesijomis!

Gražios vasaros pradžios, Akvilė

SwO

street | 2

www.swo.lt

numeryje skaitykite 2|

Redaktorės laiškas

džiungles!

4|

12|

16| 18|

22| 28| 29|

30|

32|

34| 40|

42|

www.swo.lt

FOTOSESIJA: sveiki atvykę į Talentai Londone. Marija Vainilavičiūtė

Susipažinkite: Elnė

Jauna ir skubanti kurti: Milda Čergelytė

FOTOSESIJA: patirtys Emocinė policija

Giedrius Plauša: mada yra labai plati!

Gluminantis pavadinimas ir konceptualūs darbai: ,,3some” trijulė

Teologinė akimirka: mada, alsuojanti dvasingumu

FOTOSESIJA: nesutarimai

Piešta realybė. Elvira T. Hart kuria nešiojamus stebuklus

Pirmoji eilė, sukurta Yaroslavo

3|

SwO

street

sveiki atvykę į džiungles Welcome to the jungle Istorija / photography: Mateo Medina http://cargocollective.com/mateomedina

Modeliai / models: Daniela Velez, Raul Payares @AE Models http://www.aemodels.co

Pateikimas / production: Estrafalarios y comunes http://estrafalariosycomunes.tumblr.com

SwO

street | 4

www.swo.lt

www.swo.lt

5|

SwO

street

SwO

street | 6

www.swo.lt

www.swo.lt

7|

SwO

street

SwO

street | 8

www.swo.lt

www.swo.lt

9|

SwO

street

SwO

street | 10

www.swo.lt

www.swo.lt

11 |

SwO

street

MARIJA Vainilavičiūtė: ,,Paradoksalu, bet tikrumo ieškau labiausiai surežisuotame fotografijos žanre – mados fotografijoje.”

Akvilė Lesauskaitė

Vieną vėlyvą popietę sėdėjau Londone, alkūnėmis pasirėmusi į ,,Speakeasy“ barą, kuris Marijos išmaniojo telefono aplikacijoje iškilo tarp pasiūlymų, mums susiruošus gerti skaniausios kavos Soho rajone.

Tai buvo vienas tų retų susitikimų, kai nedirsčiojau į laikrodį (ir net užmiršau nueiti į kitą susitikimą).

Atsipeikėjom jau sutemus – apie ką gali užsiplepėti keturias valandas ką tik susipažinę žmonės? Tuoj papasakosiu. Į Londoną Marija persikraustė baigusi fotografijos studijas Notingemo Trento universitete.

Mane ji pažino iškart, nors aplink Topshop kampą gatvėje zujo ir stoviniavo minia daugiau ar mažiau vienodai apsirengusių žmonių. Toks tas Londono stilius – nerūpestingas, atmestinas, kiek maištaujančiai rafinuotas ir neišvengiamai suvienodinantis praeivius gatvėje.

SwO

street | 12

Fotografija nėra tavo pirmasis darbas, užimantis visą dieną.

Kaip jautiesi pati? Ar gaila, kad kartais trūksta laiko fotografuoti, ar kaip tik, – tai leidžia dirbti prie kokybės ir išvengti ,,išpyškintų“, neapgalvotų kadrų srauto?

Tiesa, fotografijos mano gyvenime šiuo metu gerokai mažiau nei norėtųsi. Žinoma, gaila, kad kol kas neturiu galimybės viso savo laiko skirti dalykui, kuris mane daro laimingiausiu žmogumi pasaulyje, bet gyventi kažkaip irgi reikia. Laiko trūkumas priverčia suvokti jo vertę ir bandyti jį išnaudoti kuo efektyviau, tad apie išpyškintus kadrus net kalbos nėra. Apskritai, savo laimei ar nelaimei, bet esu perfekcionistė, todėl visada stengiuosi fotografuoti protingai, o ne „šaudyti” tikintis, kad kažkas gausis.

Amžinas laiko trūkumas ir Londono tempas tą perfekcionizmą tik sustiprina, o taip pat dar moko iš kiekvienos minutės išspausti viską, ką gali. Čia niekur nenusigausi, jei nežinosi, ko nori, nebūsi greitas ir apsukrus. Ironiškai kažkur nusigauti Londone (tiesiogiai ir metaforiškai) gerokai užtrunka...

Tavo pirmoji fotosesija šiemet nepraėjo be menkų nesklandumų.

Sniegas vasariškose nuotraukose, objektyvas... papasakok daugiau.

Sausį fotografavau ASOS modelį „Fucking Young!” tinklaraščiui. Paprastai fotosesijos dieną visada atsitiks kažkas nenumatyto, bet ta diena (ir šiaip pirmo mėnesio įvykiai mano gyvenime) privertė susimąstyti, kad 2013-ieji mane bando... Buvau pasigavusi konjuktyvitą (labai bjaurus akių uždegimas) ir turėjau naudoti kremą akims, nuo kurio matai kaip per miglą. Fotosesijos rytą pradėjo snigti ir snigo visą dieną, o fotografavome mes lauke... Paskutinę minutę teko ieškoti kitos visažistės. Lyg to būtų maža, fotosesijai net neįpusėjus numirė mano mėgstamiausias objektyvas... Bet mūsų šauni komanda su viskuo susidorojo ir rezultatais visi likom patenkinti. Nors dažniausiai nelabai malonūs, bet tokie netikėtumai ir yra viena iš priežasčių, dėl ko myliu fotografiją – nė viena diena nebus tokia pati.

Nuotraukų retušavimas tau – mažas džiaugsmas ar greičiau prievolė?

Ir džiaugsmas, ir prievolė. Kai spaudžia terminai ir turi šūsnį nuotraukų, laukiančių kol jas sutvarkysi, tai nėra didelis džiaugsmas... Bet, kai turiu pakankamai laiko arba kai retušuoju nuotrauką ar dvi savo tinklaraščiui, tai malonumas. Kartais, kai norisi nuo visko ir visų pabėgti, tai veikia ir kaip gera terapija.

Ar fotografuoji grįžusi Lietuvoje, ar čia tik ilsiesi? Pamenu, minėjai, kad tavo sesė kuria makiažus fotosesijoms.

Dažniausiai Tėvynėn traukiu pabėgti nuo chaotiško Londono, pabūti su šeima ir ten likusiais draugais. Paprastai šie pabėgimai būna labai trumpi, bet, jei turiu laiko, stengiuosi ir pafotografuoti. Juolab, kad mano jaunesnioji sesutė yra puiki šukuosenų ir makiažo meistrė. Štai praėjusį pavasarį su mados tinklaraštininke Kriste iš „Feed Your Fashion Animal” susiorganizavom fotosesiją Vilniaus senamiestyje. Nors nesumeluosiu sakydama, kad dauguma nuotraukų, parsivežtų iš Lietuvos, visgi yra asmeninio pobūdžio – draugų, šeimos portretai.

Kokios dainos tau patinka? Įkvepiančios, priverčiančios šokti ir/ar dainuoti. Muzika yra turbūt antra didžiausia aistra po fotografijos, ačiū mano melomanui tėčiui. Klausausi visko, – nuo klasikos iki elektronikos, bet mano tikra meilė muzikoje yra rokas. Rolling Stones, Velvet Underground, The Doors, Pink Floyd, Brian Jonestown Massacre, Black Angels ir dar daugybė kitų atlikėjų, be kurių nebeįsivaizduoju nė dienos.

www.swo.lt

Asm. archyvo nuotraukos www.swo.lt

13 |

SwO

street

Ar turi mėgstamiausias vietas? Kokios jos – Vilniuje ir Londone?

Ar būna linksmų pažinčių su lietuviais Londone? Neretai nutinka, kad kaimynai, išsilakstę iš, tarkim, kokių Fabijoniškių, vėliau visi vėl susitinka kokiame Londono rajone.

Keista, bet nors ir esu gana nostalgiškas žmogus, prie vietų neprisirišu. Mėgstu permainas, naujoves, turbūt todėl man smagiau atrasti naujas vietas nei grįžti į senąsias. Nors jei reiktų pasakyti, kur dažniausiai esu Vilniuje, tai be jokios abejonės būtų senamiestis. Jo savumas ir jaukumas mane traukia. Londone tai būtų pora mano mėgiamiausių kavinukių ir parkai. Parkai čia pasakiški.

Kad ir kaip keista bebūtų, bet nuo persikraustymo iš Notingemo į Londoną lietuvių mano draugų rate vos vienas kitas. Kažkokiu būdu vis atsiduriu australų kompanijose. Jie juokiasi, kad tai – likimas. Prieš gerus pusę metų susipažinau su australe ir išsiaiškinom, kad be to, kad turime bent keletą bendrų pažįstamų, vaikinas, kuriuo buvau rimtai susižavėjusi tik atsikrausčiusi į Londoną, buvo jos kursiokas. Pasaulis tikrai mažas!

Buvote suvienijusios kūrybines jėgas su Londone gyvenančia Kriste iš ,,Feed your fashion animal“. Kas iš to gimė?

Praeitą pavasarį prieš grįžtant į Vilnių parašiau Kristei žinutę ir pasiūliau surengti gana spontanišką fototestą.

Kristė buvo mūsų stilistė, mano jaunesnioji sesutė Kotryna, šiuo metu studijuojanti sceninį įvaizdį, sukūrė makiažą ir šukuoseną, modeliu buvo Nida iš Supermodels agentūros. Mes su seserimi pažįstame Kristę dar nuo vaikystės laikų, todėl buvo labai smagu ir lengva bendradarbiauti. Rezultatas – labai vasariška, kažkiek nostalgiška Nidos portretų serija Vilniaus senamiestyje.

Kaip gimsta tavo fotosesijų siužetai? Beverčiant knygos puslapius, bėgiojant parke ar ...? Įkvėpimas visada aplinkui. Mano užrašų knygutė ir telefonas pilni idėjų fotosesijoms, kurios gimsta klausant muzikos, stebint žmones, stebint šviesą, skaitant knygas ir tiesiog gyvenant. Tavo paties jausmai ir išgyvenimai yra neatsiejama kūrybinio proceso dalis. Dar mane labai įkvepia vietos... Būna, nuklystu į kokį užkampį ir jau matau prieš save nuotrauką.

Išvardink keletą fotografų, kuriais žaviesi.

Deborah Tuberville, Peter Lindbergh, Sarah Moon, Guy Bourdin, Hedi Slimane, Juergen Teller... Sąrašas be pabaigos.

SwO

street | 14

www.swo.lt

Tavo fotografijose labai jaučiama vienišumo estetika.

Kas svarbiausia tau pačiai – kurie kriterijai kirba galvoje, ruošiantis fotosesijoms?

Vienintelis kriterijus, apie kurį galvoju, yra tikrumas. Tiek fotografijoje, tiek gyvenime esu tikrumo ieškotoja. Man norisi tikrų žmonių, tikros muzikos, ir – svarbiausia – tikros emocijos. Paradoksalu, bet tikrumo ieškau labiausiai surežisuotame fotografijos žanre – mados fotografijoje. Nežinau, galbūt užsiimu Don Kichotiškomis kovomis, bet yra kaip yra. Net ir mados fotografija man turi bent jau atrodyti realistiška, ir, manau, būtent emocijos, atmosferos autentiškumas šį įspūdį ir sukuria.

Prieš trejus metus sukūrei fotografijų ciklą ,,Užmerktos akys“. Kaip ir kodėl jis atsirado? „Eyes Shut” sukūriau dar universitete kaip seriją pirmai mūsų parodai. Tai serija, tirianti žmogaus emocinę būseną, kai jis užsimerkęs.

Viskas prasidėjo nuo mano fotografuoto vienos draugės portreto, kuriame ji užmerktomis akimis. Ji tikrai emociškai stipri asmenybė, bet toje fotografijoje atrodė labai pažeidžiama ir silpna. Šis pastebėjimas paskatino domėtis emocinės būsenos fotografija – skaičiau tokių fotografų kaip Bettina von Zwehl, Anna Linderstam, Sam Taylor-Woods darbus, kuriuose jie nagrinėja pažeidžiamumą, emocinės būsenos kaitą, pasitelkdami hipnozę, besikeičiančias aplinkos sąlygas ir panašiai. Galiausiai pati pasikviečiau krūvą žmonių į fotostudiją ir paprašiau sėdėti tyloje užmerktomis akimis, o aš po kurio laiko juos nufotografuodavau. Rezultate, žiūrint į visas šešiolika serijos fotografijų vieną šalia kitos pažeidžiamumo, ramybės ir trapumo įspūdis yra akivaizdus.

Papasakok apie savo įprastą dieną.

Kadangi nedirbu 9-17 val. tipo darbo, kiekviena diena skirtinga. Vadovauju kavinukei Chelsea rajone, mano darbas yra užtikrinti sklandžią, pelningą jos veiklą. Ten išmokau daug apie kavą ir jos ruošimą ir tai tapo dar viena mano aistra bei priklausomybe... Praleidžiu daug laiko bendraudama su žmonėmis, kas ypač naudinga mezgant pažintis fotografijos, mados industrijoje. Juolab, kad būdamas toje Londono dalyje, niekada negali žinoti, kas bus kitas, įžengęs pro duris. Štai Rolling Stones būgnininkas Charlie Watts yra mūsų kaimynas, apsilankantis tikrai dažnai.

Kalbant apie laisvadienius, jų nelabai ir turiu. Laisvadieniai vienokia ar kitokia forma dažniausiai būna pašvęsti fotografijai ir naujam projektui, apie kurį, tikiuosi, dar greitai išgirsite. O kai taip nėra – lankau parodas, koncertus, filmus, leidžiu laiką su draugais kaip ir visi kiti mirtingieji. www.swo.lt

Kokia tavo, kaip fotografės, diena?

Vėlgi, fotografės dienos taip pat skirtingos. Jei kalbame apie įdomiausią galimą variantą – fotosesiją – pirmas ir svarbiausias dalykas ryte – geri pusryčiai. Fotosesijos dažniausiai trunka bent pusdienį ir, nors ir maloniai, bet išvargina tiek fiziškai, tiek psichologiškai, todėl miegas ir maistas yra labai svarbu. Tada susirenku, patikrinu visą techniką ir keliauju į fotosesijos vietą.

Ten su komanda dar kartą peržiūrim ir aptariam moodboard’us, potencialius taškus kiekvienam drabužių ansambliui, makiažus, šukuosenas ir t.t. Kai visi pasiruošimo darbai baigti, aš pradedu fotografuoti. Štai tokia būtų supaprastinta pavyzdinė fotosesijos diena mano gyvenime. Tačiau, kadangi jos niekada nepraeina be įvairių nesklandumų ir netikėtumų, nes beveik visada dirbi su naujais žmonėmis, naujose vietose, kas kartą ta diena vis kitokia. O kur dar galybė kitų dalykų, kurie lieka už kadro: idėjos gimimas, vietos paieškos, komandos surinkimas, datos nustatymas, nuotraukų atsirinkimas po fotosesijos, tada retušavimas... Net nekalbu apie socialinę mediją, pažinčių rezgimą, popierizmą ir t.t.... Už tų kelių nuotraukų slypi gerokai daugiau nei mato plika akis.

15 |

SwO

street

Susipažinkite: elnė Talentai londone Šarūnė Kleivaitė

Po pavadinimu „Elne Photography“ slypinti Elena Agafonovaitė, paklausta, ką apie ją privalu žinoti, atsako „Iš tiesų nieko neprivalu žinoti apie mane“. Ak, tas lietuviškas kuklumas...Vis dėlto jos nuotraukos pasako daug ir būtent dėl jų norime pažinti šią jauną fotografę. Taigi susipažinkite su Elena, arba Elne:

Kaip ir daugelis fashionistų ir meno gerbėjų, ji jau šešis metus gyvena Londone.

Baigė fotografijos studijas Vakarų Londono universitete (University of West London).

Dirba „production house“ (tai reklamos ir medijos gamyba), kur turi „žiauriai fainą studiją Old Street‘e“.

Elena dirba kompanijoje, kuri užsiima ne vien fotografija, tačiau ir grafiniu dizainu, video filmavimu, taip pat kuria reklamas ir dirba su didžiulėmis kompanijomis bei bankais, o ji atsakinga, žinoma, už fotografiją. „Elne Photography“ – tai asmeniniai darbai, kuriuose geriausiai atsiskleidžia merginos charakteris.

• • • •

•

Taigi, klausiame: kokia būtent yra ta Elenos asmenybė? „Tikiu, kad esu atsakinga ir atsidavusi dalykams, kurie man svarbūs. Esu spontaniška, liberalių pažiūrų ir dažnai pasiduodu šiai akimirkai. Taip pat esu labai nekantri. Man yra sakę, kad kantrybė ateina su laiku, bet ji dar neatėjo...“ Ją įkvepia žmonės, o einant gatve sustoti ir išsitraukti kamerą priverčia... plėšikai! (Mergina juokiasi.) Eleną ryte atsikelti paskatina ne mintis apie besiartinančios fotosesijos džiaugsmus bei rūpesčius, o žadintuvas, kuriam dar mažiausiai 15 kartų mergina liepia „snausti“. Jei fotografė lipdytų savo gyvenimo koliažą, jame būtų daug veidų, kelionių, įspūdžių bei judesio, o galiausiai ji viską apšlakstytų vynu. Norėdama pristatyti savo fotografijas nereginčiam žmogui, ji tiesiog paleistų David Lynch „Crazy Clown Time“ albumą, kurio dėka nematantis žmogus pajustų fotografijų dvasią. Štai tokia yra mūsų herojė.

Atrodo, kad ši mergina turi viską, ko reikia, norint pasiekti savo svajonę – darbštumą ir kūrybingumą. Ir štai, visos šios savybės atvedė į fotografiją. Daugelis susižavi fotografo darbu, kuris iš šono atrodo nuostabus ir nepriekaištingas.

Taip nutiko ir Elenai. Paklausta, kas pastūmėjo pasirinkti fotografės kelią, atsakė, jog pagrindinis dalykas, kodėl pasirinko būtent šią meno formą, buvęs tikėjimas, kad „nebus rutinos, daug keliausiu ir gyvensiu kaip princesė“.

Tokia realybė skamba išties pasakiškai, tačiau pati Elena pripažįsta, kad toli gražu nėra taip, kaip tikėtasi.

Visi žinome, kad Londonas meno gerbėjams – lyg magnetas. Elena atvyko mokytis į šį miestą visiškai atsitiktinai. Visada įdomu sužinoti, kodėl žmonės renkasi būtent Londoną, o ne kokį kitą miestą Europoje. Talentingų lietuvių ten daugiau nei bet kur kitur. Ką Londonas turi tokio, ko neturi kitas miestas? „Londonas yra ,,nerealus“ miestas. Jis yra labai liberalus ir jame daug galimybių“, tačiau Eleną į Londoną atvedė ne multikultūrinės aplinkos paieškos, o... lankstinukas. „Dar besimokydama mokykloje Vilniuje, gavau lankstinuką iš vieno universiteto Londone. Man jo dizainas pasirodė toks „kitoks“, neįprastas ir artimas, o rožinė spalva – tokia liberali! Tada ir supratau, kad noriu mokytis užsienyje“, – sako fotografė. Pasirodo, Anglijos sostinė nebuvo pirmasis jos pasirinkimas. Elenai teko pagyventi ir laisvajame Amsterdame (kaip pati sako, labiau papramogauti, nei pagyventi), tačiau po kelių mėnesių pabodo toks Amsterdamo tempas ir, palikusi Olandiją, ji išvyko į Londoną.

SwO

street | 16

Elena savo fotografijas „Elne Photography“ tinkalapyje apibūdina kaip dešimto dešimtmečio ir avangardo kombinaciją. Kodėl traukia būtent tokios – „nešvarios“ ir eksperimentinės – išraiškos? „Man labai patinka eksperimentinės nuotraukos. Žinoma, taip pat vertinu ir suprantu komercinius reikalavimus, bet nesu didelė taisyklingos, griežtos fotografijos mėgėja, kitaip tariant, pernelyg nesižaviu nuotraukomis, kur vaizdas ryškus, nugludintas ir tvarkingas, o šviesa graži bei saldi. Man norisi judesio ir emocijų išsiliejimo. Esu atradusi porą savo technikų, kurios yra eksperimentinio pobūdžio. Avangardas tuo mane ir „veža“! Jame pilna bandymų, ieškojimų ir taisyklių laužymo. Na, o dešimto dešimtmečio „grunge“ stilius traukia savo estetika. Dievinu tą nuotaiką, niūrias, tarsi aprūdijusias spalvas, netvarką ir patį požiūrį, nors to meto muzika, tenka pripažinti, manęs nelabai traukia“. Įdomu, kuo Elena užsiima šiuo metu? „Baiginėju vienos mados kompanijos nuotraukas, dirbu su reklamos klipu, kurį neseniai filmavome, taip pat kaupiu idėjas vienai muzikos grupei ir dirbu prie naujo projekto savo naujam portfolio, kuris dar šiek tiek apgaubtas paslaptimis...“.

Tikimės, kad „Elne Photography“ greit atskleis įdomias paslaptis ir pažers mums naujų avangardinių fotografijų.

Laukiam nesulaukiam! www.swo.lt

Asm. Elnės archyvo nuotraukos

Verskite kitą puslapį ir pamatykite Elenos kurtas reklamines kampanijas Mildos Čergelytės vasaros kolekcijai!

17 |

SwO

street

Milda Čergelytė, arba mimi.c Įtemptą kasdienybę užpildo mada arba apie sekundę, skanesnę už bet kokį šampaną Šarūnė Kleivaitė

Po MIMI.C ženklu slypinti Milda Čergelytė tiems, kurie jos dar nepažįsta, prisistato kaip „Demi Couture dizainerė, siekianti priversti madistus vėl pamilti kokybę ir rankų darbą“. Žinoma, gimtinėje jai turbūt jau nebereikia prisistatinėti, nes mergina jau seniai pažįstama visiems Lietuvos madistams kaip viena jauniausių pripažintų dizainerių šalyje. Šį kartą nepasakosime jos sėkmės istorijos, kuri visiems puikiai žinoma: septyniolikmetė, užkariavusi „Mados Infekciją“.

Lietuvos spaudos bei interneto puslapiai marga nuo Mildos nuotraukų bei interviu. Interneto platybėse gausu dizainerės pasakojimų apie jos įtemptą kasdienybę, reikalaujančią ypatingai daug energijos ir ant Londono autobuso grindų byrančius karoliukus, siuvinėjant švarką. Visas šis sunkus darbas tikrai nenueina šuniui ant uodegos, nes šiai merginai vos dvidešimt vieneri, o ji jau spėjo: •

Įkurti nuosavą brand’ą MIMI.C.

•

Užkariauti Lietuvos mados podiumo stebėtojų simpatijas.

•

Socialiniame tinklapyje Facebook suburti daugiau nei 3300 gerbėjų.

•

Būti pripažinta geriausia kylančia dizainere Londone vykusiuose apdovanojimuose „Fashion Finest Awards“.

•

Pristatyti kolekciją Stambulo madų savaitės metu.

•

Du kartus pristatyti savo kolekciją Londone.

SwO

street | 18

www.swo.lt

Palaidinių nuotraukų fotografas: Daniel Sutka.

Reklaminės kampanijos kūrybinė komanda:

Fotografė: Elne. www.elne.co.uk

Mados redaktorė: Milda Čergelytė (MIMI.C). http://www.mimicfashion.co.uk

Asistuojantys stilistai: Cristina Soru, Carlotta Quacquarelli.

Plaukų stilistas: Jay Zhang.

Visažistė: Izabella Windak.

Modeliai: Aimee, Alice, Julia (Eclipse Model Management).

19 |

SwO

street

SwO

street | 20

www.swo.lt

Šį kartą SwO kalba su Milda apie jos vasaros kolekciją, įkvėpimus bei sunkaus darbo motyvaciją.

Kas sužadino idėjas tavo vasaros kolekcijai?

Vasaros kolekciją stipriai paveikė vizitas aukštosios mados savaitėje Paryžiuje, rankų darbas, taip pat matyti japoniški filmai ir muzika.

Kokiai moteriai skirti šie rūbai?

Stipriai, protingai, šarmingai, elegantiškai moteriai, kuri dėl savo išprusimo nebijo eksperimentuoti ir įkvėpimo semiasi ne tik iš Coco Chanel, bet ir iš David Bowie.

Ką jauti, matydama savo drabužius ant podiumo? Apie ką tuo metu galvoji?

Jaučiuosi lyg gimdydama... Šis jausmas neapsakomas. Tai – lyg kažkam prisipažinti, jog myli.

Kaip atrodo MIMI.C moters idealas? Įkvėpimo semiuosi iš žymių pasaulio mūzų, tokių kaip Tilda Swinton ar Bianca Jagger (jos – žinomos Saville Row klientės), taip pat menininkių – Marinos Abramovic ar rašytojos Saros Poisson, savo mamos. Kiekvienoje stiprioje moteryje randu po dalelę idealo, kiekvieną tobulybės trupinėlį kaupiu į savitą viziją ir svajoju apie tobulą kūrinį – MIMI.C moterį.

Kas tave motyvuoja taip sunkiai ir daug dirbti?

Esu narkomanė. Sekundė, kai iš tavo jausmų kilusi kūryba išvysta dienos šviesą ant podiumo, o galų gale yra interpretuojama kliento, nusipirkusio tavo kūrybą, yra skanesnė už bet kokį šampaną.

Kokie tavo bruožai atsiskleidžia kuriamoje aprangoje?

Mano drabužiuose yra mano meilė ir svajonės apie grožio tobulybę. Žinome, kad labai daug dirbi. Kas tau padeda palaikyti tempą?

Energijos suteikia mano artimieji, šilti jausmai ir įkvėpimas.

Koks tavo gyvenimo kredo?

Išnaudoti visą savo potencialą ir išlikti nuoširdžiam bei tikram.

Kaip skiriasi tavo gyvenimas Londone ir Lietuvoje?

Gyvenimas gana panašus, tik Londone viskas vyksta tris kartus greičiau.

Lietuvoje skubėdamas dar gali pastebėti, kas vyksta aplink. Londone – per darbus net apie nukritusį meteoritą išgirstu gal tik po savaitės...

Ką norėtum pakeisti Lietuvos mados pasaulyje? Kodėl?

Nėra daug ką keisti, ši šalis per maža. Nustokite Vilnių lyginti su Londonu ar Milanu! Vilnius niekada nebus toks kaip didžiosios mados sostinės.

Vienintelis dalykas, ką pakeisčiau – tai visokios „martinėlės“ mados renginių pirmose eilėse.

Kokia muzika šiuo metu tave žavi?

Klausausi labai daug filmų garso takelių, man tai pavirina kraują, suteikia dramos kasdienybei. Galbūt pastaruoju metu išskirčiau Abelį Korzeniowskį.

Kas tave priverčia nusišypsoti gatvėje?

Mandagūs žmonės.

Kuo šiuo metu užsiimi?

London College of Fashion studijuoju moteriškų drabužių dizaino bakalaurą, taip pat dirbu vyriškų kostiumų konsultante. Šis darbas ne tik uždarbis, tačiau ir vyriško kostiumo studijos: esame apmokyti apie visas vyriško kostiumo ypatybes, siuvimą, darome mate to measure užsakymus.

Na, o kas lieka – skiriu MIMI.C. Nors rudens/žiemos sezono šou nedariau, vis dar likusi pavasario/vasaros kolekcija, kurią pardavinėju Dubajuje ir Londone ir tyliai užsiimu kitais – strateginiais – brand‘o reikalais. Ruošiu griausmingą sugrįžimą ir jis bus tarptautinio masto.

Su nekantrumu to laukiame!

21 |

SwO

street

patirtys EXPERIENCE Fotografė / Photographer : Gemma Albors Stiulius / Stylist : Jonathan León MUA, plaukų stilius / Make-Up, Hair : Mireia Make up Fotografės asistentas / Photography Assistant : Pere Montsant Modeliai / Models: Nik Jesih, Àxel Pérez @Fleming models, Bea Gómez @Fleming models, Miranda Márquez (Trend Models) Aksesuarai / Jewelry provided by: La Boheme Designs

SwO

street | 22

www.swo.lt

www.swo.lt

23 |

SwO

street

SwO

street | 24

www.swo.lt

www.swo.lt

25 |

SwO

street

SwO

street | 26

www.swo.lt

www.swo.lt

27 |

SwO

street

Lygiai prieš metus „Kino pavasaryje” debiutavo režisierės Lukrecijos Vaupšaitės filmas „Emocinė policija”. Pakalbinę jauną merginą išsiaiškinome, jog filmavimo užkulisiai, atvirkščiai nei tikėjomės, anaiptol nebuvo audringi. Anot režisierės, filmavimas vyko sklandžiai.

Emocinė Policija Jausminga apranga, tramdomi jausmai ir suvaržytas stilius

Monika Bartoševičiūtė Filmo kadrai iš režisierės asm. archyvo.

Kūrėjos žodžiais tariant, ,,Emocinė policija” – tai institucija, į kurią žmonės atvyksta užregistruoti emocinių nusikaltimų, tokių kaip širdies sudaužymas (jei kažkas jau sudaužė širdį, žala neišmatuojama) arba dėmesio trūkūmas... Visos nuodėmės ir nusižengimai, susiję su emocijomis bei užgautais jausmais.

Filmo veikėjų apranga ryški ir įsimintina, tačiau pirmuoju smuiku, anot Lukrecijos, kūrybos procese negriežė. Režisierė, paklausta, kokia šio filmo charakterių aprangos reikšmė, sakė: „Apranga yra sudedamoji dalis, kuri neturi užgožti istorijos, o ją papildyti.”

Pasmalsavome, kas galėjo režisierei padėti taip taikliai parinkti drabužius kiekvienam personažui ir kiek šis vintažinės idilės ruošimas užtruko: ,,Daugiausiai laiko surijo galutinių aprangos variantų derinimas, bet kadangi dizainerė Dovilė Gudačiauskaitė, dirbusi kūrybinėje komandoje, yra savo srities profesionalė, viskas ėjosi puikiai!’’.

SwO

street | 28

www.swo.lt

Giedrius Plauška: mada yra labai plati!

Monika Bartoševičiūtė Manto Lesausko nuotraukos.

Dažnai net ir patys nežinome, į kokias ribas telpa mada – juk tai gali būti viskas nuo aprangos iki... užrašų. ,,Mada yra labai plati” – teigia kūrybines industrijas Vilniaus dizaino kolegijoje studijuojantis Giedrius Plauška. Studentas skirtingas mados tendencijas – nuo vyraujančio kolorito iki populiarių tekstų – sėkmingai pritaiko savo darbuose, o įkvėpimo projektams semiasi konsultuodamas stilingus žmones drabužių parduotuvėje bei sekdamas mados naujienas. Tikiuosi, tokie įvairiapusiai žmonės visad prisidės prie mados industrijos plėtimosi Lietuvoje ir įneš gaivaus oro pliūpsnį.

Ir taip, ir ne. Mada labai platus dalykas – studijose tiesiogiai su ja nesusiduriu, tačiau madą naudoju savo darbuose. Praėjusį pusmetį kūriau festivalio ,,Mados Infekcija” teaser’į , o šiemet tarp darbų turėjau ir ,,Uff ” grožio salono branding’o atnaujinimo projektą.

Atskleisk, kaip gyvenime susidūrei su grožiu bei mada?

Jei atvirai, galvojau studijuoti madą. Dar būdamas Klaipėdoje piešdavau, eskizuodavau drabužius ir buvau įsitikinęs, kad studijuosiu drabužių dizainą. Tačiau viskas pasisuko taip, jog įstojau į kūrybines industrijas ir dėl to labai džiaugiuosi! Vis tik mada man išliko svarbi: aš domiuosi naujomis tendencijomis, turiu didžiulę mados žurnalų kolekciją. ar domėjaisi tuo nuo vaikystės?

Turbūt negalėčiau išskirti konkrečių metų ar datos, mados suvokimas ir pomėgis papraščiausiai augo ir formavosi bręstant. Aišku, atvažiavimas į Vilnių taip pat turėjo lemiamos įtakos. Vilniuje viskas kitaip nei Klaipėdoje, čia daugiau žmonių, skirtingų stilių, žiūrėdamas į juos ir pats įgauni stimulą atrodyti kitaip, išsiskirti iš žmonių. kur semiesi įkvėpimo?

Be studijų dar dirbu aprangos linijoje ,,Pull&Bear”, tuo pačiu darbe ir mokausi, nes gauname garsių mados namų, tokių kaip ,,Versace”, ,,Alexander McQueen” rudens/žiemos bei pavasario/vasaros kolekcijų portfolio, spalvų koloritą. Čia gautas žinias panaudoju ir savo darbuose.

Tavo ,,Uff” plakate mačiau aštrią frazę: ,,Nežudyk mano vaibo, kalę”.

Tai trend’iniai užrašai, kuriuos nuolat matome portaluose – ,,Facebook”, ,,Twitter” ir ,,Tumbrl”.

Tai taip pat yra mada, todėl užrašus – socialinę mados pusę – susiejau su vizualiąja – grožiu ir apranga.

O Kaip vertini madą Lietuvoje?

Studijuoji kūrybines industrijas, kurios apima skirtingas meno formas. kuri iš jų tau artimiausia?

Negaliu išskirti nė vienos meno formos – man viskas įdomu, todėl ir pasirinkau šią specialybę. Šį pusmetį daugiau laiko skiriame grafiniam dizainui – nė karto ligi šiol nesu kūręs su ,,Adobe Photoshop” ar ,,Adobe Illustrator‘’ programomis, todėl tai labai įdomi patirtis.

Ar susiduri su mada savo studijuojamoje specialybėje? www.swo.lt

Iš tikrųjų lietuviai yra labai stilingi žmonės, ypač sostinėje. Dirbdamas parduotuvėje, matau, kokie žmonės ateina ir kaip jie keičiasi. Netgi vyrai, kurie, regis, visad buvo pripratę prie juodų, tamsių atspalvių, dabar noriai renkasi rožines, mėtines spalvas. Dėl to labai džiaugiuosi ir, manau, ateityje žengsime dar toliau.

Iš Lietuvos dizainerių galėčiau išskirti Robertą Kalinkiną – man patinka tiek jo reklaminės kampanijos, tiek jo kuriami drabužiai.

Ko dabar nori jaunas žmogus?

Jaunas žmogus nori užaugti savyje, įsitvirtinti, suprasti savo prioritetus ir siekius.

29 |

SwO

street

3some: ne visai tai, apie ką pagalvojote jaunos idėjos įdomiausios. ypač, jei glumina Monika Bartoševičiūtė Asm. archyvo nuotraukos

SwO

street | 30

www.swo.lt

Trys jauni žmonės, mėgstantys gluminti, džiaugtis, atverti mintis ir kurti. Konceptuali menininkų studija Threesome oficialiai į pasaulį įžengė tik vasario mėnesį, tačiau braižo, fotografuoja bemaž visą gyvenimą. Išgirskime iš pirmų lūpų, kaip Augustinas Paukštė perka šokoladus Laurynai Narkevičiūtei ir Martynai Jovaišaitei bei sužinokime, kaip tamsūs atspalviai nesunkiai pritaikomi... kovo 11 dienai.

Matome, jog 3some Facebook puslapis sukurtas tik šių metų vasario mėnesį. Ar tai oficiali data, nuo kada kartu pradėjote dirbti, ar Jūsų komanda susibūrė daug anksčiau?

Pažįstami esame senokai ir visuomet žavėjomės vienas kito kūrybiniais darbais. Mintis sujungti jėgas į bendrą projektą kirbėjo jau kelerius metus ir, kai galiausiai suradome bendrą idėją bei tikslą, tuomet ir startavo mūsų projektas, kuris išaugo į konceptualią menininkų studiją Threesome. Tad vasario mėnesį pakėlėme šampano taures už ,,išėjimą” į viešumą.

Kodėl pasirikote iš pirmo žvilgsnio sugluminantį pavadinimą?

Kaip ir sakėte, dėl to, kad jis iš pirmo žvilgsnio suglumintų!

Ar dėl to susilaukiate daug komentarų bei reakcijų?

Tikrai taip, bet dėl to tik džiaugiamės. Mamų, tėčių ir senelių buvom suprasti, tai nemanom, kad kam nors dar turėtų kilti abejonių.

O kaip gi su nepadoriais pasiūlymais? Tikriausiai išgirstate ir tokių?

Kiekvieną dieną! Gauname įvairaus pobūdžio pasiūlymų, bet kolkas į juos atsakome neigiamai (šypsosi, aut. past.).

Augustinai, esi vienas vaikinas dviejų merginų kompanijoje. Ar diskutuojant apie idėjas kartais nepralaimi skirtumu 1:2? Ar gerai sutariate?

Labai myliu savo mergaites. Kartais, iškilus nesutarimams, padeda gėlės ir šokoladai. Žinoma, kaip ir bet kokiame komandiniame darbe būna, kad nuomonės išsiskiria, bet visuomet atsižvelgiame vienas į kitą ir randame dar geresnį sprendimą.

Esate grafikos dizaineriai, fotografai, ir open-minder’iai – kas už ką yra atsakingi Jūsų komandoje?

1 dizaineris. 2 fotografės. 3 open-minder’iai (atvirai mąstantys, red. vert.). Nevengiame įsitraukti į vienas kito sritis. Net susitikdami su užsakovais visuomet būname trise (nepaisant to, kokios srities projektą žadame įgyvendinti): taip ne tik smagiau, bet ir idėjos gimsta geresnės!

Daugiausiai Facebook profilyje dėmesio susilaukęs Jūsų darbas yra ,,LITHUANIA”. Papasakokite apie jį: Ką tas kūrinys jums reiškia, kaip jį sugalvojote?

Mums labai smagu, kad sulaukėme tiek dėmesio ir džiaugiamės kūrybišku indėliu, kurį ,,įdėjome” į kovo 11-osios šventę. Šiuo darbu siekėme suartinti kuo daugiau žmonių.

Ar turite elementų, kuriuos panaudojate kiekviename savo darbe?

Ryškesnis braižas, manau, dar atsiskleis ateityje. Dabar stengiamės išlaikyti minimalizmą ir kokybę. Tačiau turbūt sunku nepastebėti, kad tamsūs atspalviai mums arčiau širdies!

Ką planuojate ateityje? Gal galite ką nors išduoti?

Dabar mūsų siekis – iš esmės pakeisti žmonių požiūrį į grafinį dizainą bei fotografiją, naikinti paviršutiniškumą bei konservatyvumą pakeisti inovacijomis. Mūsų ateities planuose taip pat yra ir Threesome drabužių dizaino linija.

31 |

SwO

street

Teologinė akimirka Tendencijų spėjimai Viktorija Mačkinytė

Talentas. Darbas. Istorija. Idėja.

ateities tendencijoms.“

Į klausimą, kaip žodžius ir jausmus išreikšti drabužiais, atsako jauna dizainerė Francesca Higgins ir jos kolekcija „Theological momentum“ („Teologinė akimirka“).

Šiuo metu dizainerė analizuoja ir gilinasi į WGSN „Modern Myth“ („Modernus mitas“), 2014-2015 metų rudens/žiemos tendencijų prognozę. Įkvėpimą naujai kolekcijai dizainerė formuoja, kombinuodama religijas ir šiuolaikiškai žvelgdama į mitologiją. „Istorija, religija, šiuolaikiniai įsitikinimai, praeities pasakojimai – manau, šie dalykai yra svarbūs ir padeda suprasti bei sužinoti, kas mes esame. Jie suteikia tapatybes ir mano tikslas yra tai atspindėti savo darbuose.“

Francesca – Vinčesterio meno ir dizaino mokyklos (Winchester School Of Art and Design) studentė, neseniai laimėjusi WGSN organizuojamą ateities talentų konkursą.

Sukūrusi religine ikonografija paremtą kolekciją, dizainerė pasakoja mums apie santykį su tikėjimu, kūrybos tikslus bei procesus.

Paklausta apie savo ryšį su tikėjimu, dizainerė pasakoja pirmiausiai norėjusi religiją pateikti kaip meną. Įkvėpta vasarą aplankytos Siksto koplyčios Italijoje grožio, mergina sako supratusi, jog būtent tikslas ir stiprus tikėjimas gali padėti žmogui sukurti didingus dalykus. Francesca užaugo katalikiškoje šeimoje, kurioje pagal tradiciją sekmadieniais buvo lankoma bažnyčia. Dizainerė pasakoja, jog natūralu, kad užaugus ryšys su religija jau yra pasikeitęs, tačiau tikėjimas jai vis dar toks pat svarbus – tai galimybė atsirinkti svarbiausius dalykus iš bet kurios pasaulio religijos, kurie jai padėtų gyventi gražų gyvenimą ir būti geru žmogumi.

Francesca pasakoja, kad kurdama kolekciją neapsiribojo vien dvasingumo įkvėpimu ir religiniais motyvais. „Teologinė akimirka“ yra paremta WGSN „21-ojo amžiaus romantikos“ tendencijos analize. Būtent analizės ir spėjimai, kuria kryptimi juda mados industrija, įkvepia dizainerę kurti. „Manau, mums yra būtina suprasti, kas buvo anksčiau, kas vyksta visuomenėje dabar ir kokią įtaką tai gali padaryti

SwO

street | 32

Dabar dizainerė kuria savo baigiamąją kolekciją ir ateityje norėtų dirbti raštų dizainere arba mados tendencijų analitike. Francesca sako norinti, jog į jos sukurtus drabužius būtų žiūrima kaip į meno kūrinius: „Menas yra nuostabus dalykas dėl to, kad kiekvienas gali jį pripažinti ir įvertinti, manau, tas pats turėtų galioti ir madai.

Ateityje matau save kaip dizainerę, kuriančią novatoriškus, kasdienai skirtus drabužius.“ Francesca pasakoja, jog kaip dizainerė kūrybiniame procese ji anaiptol ne visuomet iškart priima teisingus sprendimus. „Kartais turi tiesiog išbandyti dalykus, ištraukti juos iš savo vidaus. Manau, yra svarbu dažnai rizikuoti, nes bent viena rizika kada nors tikrai pasiteisins – tai tiesiog ilgas mokymosi ir eksperimentavimo procesas.“ Dizainerė sako, jog bendraudama su klientais išmoko atsižvelgti į kitų nuomonę. Francesca Higgins savo kolekcijose siekia drąsos ir prieinamumo pirkėjams dermės.

Pristatome jums „Teologinę akimirką“ – sekundę religinių vaizdų, sumišusių su moderniu judesiu. Tai puikus pavyzdys, kaip madą galima paversti menu. www.swo.lt

www.swo.lt

33 |

SwO

street

Asm. dizainerÄ—s archyvo nuotraukos

nesutarimai

CONTROVERSY Fotografas / Photographer : Covalcic Vinicius Drabužių dizainerė / Designer : Edita Valytė Modeliai / Models : Emese Bako, Dovilė Kemėšytė, Vytoldas Miliauskas Make-up: Monika Romanovska

SwO

street | 34

www.swo.lt

www.swo.lt

35 |

SwO

street

SwO

street | 36

www.swo.lt

www.swo.lt

37 |

SwO

street

SwO

street | 38

www.swo.lt

www.swo.lt

39 |

SwO

street

Piešta Elviros realybė Elvira T. Hart Milda Pranckevičiūtė

Jūs žinote, kokios begalinės yra interneto platybės ir kiek įdomių bei talentingų žmonių ten galima atrasti. Taip ir mes atradome be proto talentingą ir savitą nišą turinčią kūrėją Elvirą.

Baigė ji Rietveldo akademiją Amsterdame, mados dizaino specialybę. Nuo to laiko ji įkūrė savo dizaino liniją, kuri taip ir vadinasi – „Elvira“. Ši linija – mišinys to, ką ji daro, ką mėgsta ir to, ką... piešia. „Piešimas visada buvo mano aistra.

Net kai buvau maža, piešti žmonės ir drabužius man buvo įdomiausia“.

Bet kaip mergina išsiugdė talentą bei meilę dizainui? Už tai, pasirodo, turėtume būti dėkingi jos senelei. „Kai buvau šešerių, močiutė mane išmokė megzti, dar po metų – nerti.

Tada ir pradėjau domėtis audiniais ir siuvimu. Pamenu, lyg pamišusi siuvau mažyčius drabužėlius savo lėlėms... Todėl natūralu, kad pasirinkau mados dizainą, juk jis sujungė mano dvi didžiausias aistras.“ Taip ir gimė žymiausias Elviros darbas – „nešiojami piešiniai“ („Wearable drawings“). „Tai buvo mano gyvenimo svajonė.

Mano pasiekimas. Tikra laimė matyti, kaip piešiniai – tiesiogine to žodžio prasme – atgyja!“– teigia jauna dizainerė.

SwO

street | 40

Nė nereikia klausti, iš kur ji semiasi įkvėpimo. Tai – pieštuko linijos, jų charakteristikos, interpretacijos... Iš pradžių Elvira bandė savo eskizus perteikti popieriuje, bet žmonės nematė to, ką ji taip stengėsi atskleisti. Atrodė, tarsi jiems tai būtų buvę nereikšminga. Bet tai buvo priežastis, kodėl ji taip piešė: „siekiau, kad mano rūbai realybėje atrodytų lygiai taip, kaip atrodo popieriuje“.

Po keleto bandymų dizainerė savo piešinius pradėjo naudoti kaip savo šablonus – pagal piešinį ir eskizą nuspręsdavo, kaip audinys turėtų atrodyti realybėje. Tuomet ji ėmėsi medžiagų apdirbimo, pasitelkdama odą ir karpydama ją lazeriu. ,,Nenorėjau atsisakyti dvimačių elementų, kurie būdingi piešiniui. Be to, kaip ir numaniau, šis efektas tikrai veikia žmones, priversdamas dar kartą atidžiau pažvelgti ir apmąstyti drabužį, į kurį žiūri”.

Kuri dalis drabužio gimime Elvirai artimiausia? „Eskizavimo procesas pats smagiausias, o pažvelgus į pirmuosius savo darbus dažnai net kyla šypsena – jie tokie estetiški ir turi tokį unikalų braižą.

Dažnai į piešinius malonu žiūrėti, juose susipina, žaisdamos išnyksta linijos, keičiasi tonų intensyvumas, ryškėja baltos ertmės ar juodos dėmės. Eskizą tikrai galima skaityti tarp eilučių. Kita vertus, žiūrovui nesunku pamatyti, ką dizaineris norėjo pavaizduoti savo piešiniu.

Visas informacijos srautas eskize sumažintas ir išgrynintas iki juodos, baltos spalvų ir linijos. Ir, žinoma, nepamirškime to tarpeklio, palikto stebėtojo vaizduotei ir asmeninėms interpretacijoms”.

Elviros drabužiai – atkreipiantys dėmesį. Akivaizdu, ne kiekvienas tokiais pasipuoštų į vakarėlį ar paskaitas, bet tikiu, kad dizainerės kūryba patiks tiems, kurie turi lakią fantaziją.

Dizainerė pripažįsta, kad daugumai žmonių prireikia laiko, kad suprastų, į ką žiūri. Nesvarbu, ar tai eskizas, ar jau pasiūtas kostiumas. „Man patinka stebėti žmonių reakcijas, kylančias apžiūrinėjant mano darbus. Neretai jie sutrinka, tuomet vienas klausimas veja kitą... Kas aš esu: menininkė ar dizainerė?“.

Mano akimis, Elvira – tai žmogus, atsidavęs savo kūrybai. Ir visai nesvarbu, kuriai industrijai ją priskirsite... www.swo.lt

www.swo.lt

Asm. dizainerÄ—s archyvo nuotraukos

jūsų bilietas į pirmą eilę Interviu su frontrow.lv įkūrėju Viktorija Mačkinytė Asm. archyvo nuotraukos

Yaroslav Barišnikov – kaimyninės Latvijos mados tinklaraštininkas, žymusis Baltijos šalių androginas. Kaip pats skelbia savo tinklaraštyje frontrow.lv, Yaroslav kiekvienam apsilankiusiajam suteikia VIP bilietą į mados pasaulį. Žmogus, Baltijos šalims teikiantis šviežiausią informaciją apie naujausius mados projektus ir, visų svarbiausia, garsinantis tiek gimtosios Latvijos, tiek Lietuvos ir Estijos modelių veidus, šį pavasarį lankėsi Vilniuje ir su SwO kalba apie savo karjerą, stilių ir įspūdžius iš Lietuvos mados pasaulio.

Yaroslav pasakoja, jog besimokydamas mokykloje ir neturėdamas pernelyg daug veiklos vasaros atostogų metu, savo tinklaraštį rašyti jis pradėjo vos keturiolikos. Kaip bebūtų, pats Yaroslav nesižavi savo aistros madai istorija.

Kilęs iš neturtingos šeimos ir gyvenęs nedideliame Latvijos miestelyje, Yaroslav tiesiog nebegalėjo taikstytis su pinigų trūkumu. Dėl ekonominės krizės abiems tėvams praradus darbus, vaikino noras ir žavėjimasis įmantriais drabužiais ir naujausiomis technologijomis anaiptol neblėso. Internete nuolat stebėdamas turtingus ir garsius dainininkus, aktorius, žavėdamasis fotosesijomis Rusijos Vogue puslapiuose, žiūrėdamas MTV laidas ir muzikinius klipus, palaipsniui Yaroslav pradėjo stebėti internete talpinamus garsiausius madų šou. Pats tinklaraštininkas pasakoja, kad ėmė gyventi idėja, jog vieną dieną jis galės sau leisti įsigyti visus tuos dalykus. Žavėdamasis batais, rankinėmis ir garsiomis etiketėmis, Yaroslav nusprendė, jog nori išgarsėti ir praturtėti. Vedamas šios minties, jis išmoko garsiausių mados namų istorijas, atrado vietinius tinklaraštininkus ir ėmė gyventi mintimi, jog galbūt kas nors domėsis jo idėjomis, jo pasirinkimais, dalykais, kurie įkvepia būtent jį.

Taip jis pradėjo rašyti.

Kas pastūmėjo tave darbui būtent modelių vadybos srityje? Ar visada norėjai tai daryti, ar tai tebuvo viena iš pasirinktų veiklų tarp daugybės kitų, egzistuojančių mados pasaulyje?

Niekada nemąsčiau apie modelio darbą, tiesą pasakius, buvau apkūnus vaikas, kol man sukako penkiolika. Kai nustojau valgyti ir numečiau daugiau nei 30 kilogramų, ėmiau galvoti apie modelio karjerą, tačiau savo nuotraukų taip niekur ir nenusiunčiau. Kartą Rygos mados savaitėje užkulisiuose padėjau QOOQOO mados namų dizainerei Alyonai Bauskai. Per paskutinį drabužių primatavimą pastebėjome, jog ant vienos pakabos buvo likę kabėti marškinėliai ir tamprės. Alyona paprašė manęs juos pasimatuoti ir po kelių minučių aš jau demonstravau drabužius ant podiumo. Tai buvo labai jaudinanti patirtis – visi tie stebintys žmonės, šimtai fotoaparatų objektyvų ir, žinoma, akinančios šviesos. Man patinka būti ant scenos, esu mokęsis aktorystės, tad pasirodyti viešumoje man nebuvo nauja; kaip bebūtų, įsimylėjau tą jausmą. Kiek vėliau spaudoje jau galėjau skaityti apie save kaip apie naują vietinę sensaciją – Latvijos Andrej Pejic – Yaroslav Barišnikov.

Gauni galimybes apsilankyti visuose mados renginiuose Baltijos šalyse. Ar mada Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje labai skiriasi?

Na, kartą esu buvęs Talino mados savaitėje ir tik kartą ,,Mados Infekcijoje” Vilniuje. Rygos mados savaitė man jau yra kaip namai. Didžiausi mano pastebėti skirtumai – pačių renginių organizavimas. Pasirinktos erdvės ir renginių stilius dažnai pasako daugiau, nei turėtų. Man taip pat labai patinka įvertinti publiką, stebėti, kokie stilingi žmonės yra susirinkę. Prasidėjus šou, pasidaro sunkiau – matau drabužius, makiažą, modelius... ir tik tada galiu pasakyti, kad šou buvo geras. Negalite visiškai pasitikėti mano nuomone dėl patirties skirtingose mados savaitėse trūkumo, tačiau vieną dalyką galiu drąsiai teigti – Baltijos šalys juda teisinga kryptimi ir turi didelį potencialą.

Kyla tik klausimas apie organizatorių profesionalumą ir rėmėjų dosnumą.

SwO

street | 42

Kas tavo ateities planuose? Ar tęsi tai, ką jau pradėjai daryti, ar norėtum plėstis kitoje mados srityje?

Kai pradėjau dirbti dar besimokydamas mokykloje, nebeturėjau laiko rašyti tinklaraštį. Kiek vėliau, kai nuspręndžiau tęsti, supratau, jog informacija, kuria dalinuosi, yra atsibodusi jau man pačiam. Tuomet pradėjau galvoti, kas galėtų būti įdomu globaliniu mastu, tačiau miela mano širdžiai. Tada ir gimė Frontrow. Šiuo metu tai – puikus puslapis apie Baltijos šalių modelius ir kitas įdomias mados temas. Noriu, jog mano tinklaraštis būtų pirmasis paieškos rezultatuose, iššokantis, domintis apie Lietuvos, Latvijos ar Estijos modelius. Tam tikra model-pedia. Dar vienas dalykas, kurį labai norėčiau daryti – dirbti mados žurnalui užsienyje. Kaip bebūtų, man niekada nepatiko per daug planuoti, nes juk negali žinoti, kas tau paskambins rytoj.

Kaip apibūdintum įprastą savo dieną?

Ryto kava, cigaretė. Makiažas, drabužių derinio pasirinkimas. Elektroninio pašto patikrinimas ir – tiesiai į mokslus. Vėliau einu į darbą. Dar viena kava, darbas, darbas, darbas. Kas nors valgomo į skrandį ir kelionė namo. Netgi namuose dirbu – mokslų projektai ir visa kita. Mano šiokia diena neskamba labai madingai.

Esi garsus ne tik dėl savo darbų mados pasaulyje, bet ir dėl neįprastos išvaizdos. Ar sunku išlaikyti savitą stilių, ar tai pavyksta natūraliai?

Na, stilius nebėra toks pats, koks buvo anksčiau. Jis evoliucionuoja kartu su manimi. Besikeičiant mano požiūriui į pasaulį, keičiasi ir mano stiliaus pasirinkimai. Anna Dello Russo kartą yra pasakiusi, kad „mada visuomet yra nepatogi”, – ir aš visiškai su ja sutinku. Tai auka, kurią aš renkuosi savanoriškai. O visiems nepritariantiems visuomet mėgstu pasakyti: „Man nerūpi, ką galvojate apie mane. Aš išvis apie jus negalvoju.” Mano išvaizda priklauso nuo mano minčių ir sielos būsenos. Todėl kartais atrodau švelnus, o kartais – brutalus. Būtent apranga kuria man pasitikėjimą savimi ir kursto energiją gyventi.

Visai neseniai lankeisi ,,Infekcijoje”, kokios tavo mintys apie šį renginį? Ar tai buvo įkvepianti patirtis?

Galbūt išvydai ką nors, kas virto naujomis idėjomis, parsivežtomis namo?

O taip! Kai atvykau į ,,Mados Infekciją”, buvau šokiruotas... Gerąja prasme – buvau šokiruotas renginio lygiu. Didžiulės instaliacijos buvo tiesiog vienetinės, organizacija – nuostabi. Kolekcijos taip pat kvapą gniaužiančios!

Jūs Lietuvoje turite puikių dizainerių ir labai gaila, jog jų nėra Rygoje. Buvau labai įkvėptas, grįžęs namo pasakojau draugams apie tai, ko Ryga galėtų pasimokyti iš Vilniaus. Kaip jau minėjau anksčiau, abi sostinės turi didžiulį potencialą ir vieną dieną galėtų gimti naujas, bendras mados projektas. Dėl to būčiau daugiau nei laimingas.

www.swo.lt

www.swo.lt