SwO street #25 by SwO magazine

SwO

Nr. 25 2017 spalis–lapkritis

street

NERŪPESTINGA PRADŽIA

TAVO MALONUMAS GREITAME MIESTO RITME!

SwO

street

Ieva Raudeliūnaitė VYRIAUSIOJI REDAKTORĖ / EDITOR-IN-CHIEF ieva@swo.lt Anžela Ter-Vardanian KŪRYBOS DIREKTORĖ / CREATIVE DIRECTOR anzela.vardanian@swo.lt Monika Bartoševičiūtė NAUJIENŲ REDAKTORĖ / FEATURES EDITOR Agnė Adomaitienė KALBOS REDAKTORĖ / LANGUAGE EDITOR ŽURNALĄ RENGĖ / TEAM: Liucija Adomaitė Laura Vanagaitė Rūta Žukė Lina Juciūnaitė Aliona Kuznetsova Olga Nepravda David Garcia Ačiū prisidėjusiems / Our precious contributors: Irina Dzhus / Yana Kostyuchenko / Anica Buckson Kate Novak @ Maggie Inc / Aistis Kavaliauskas Rūta Kiškytė / Julija Straižytė / Jurgis Tarabilda Narvydas Naujalis / Miglė Kartanaitė / Phiphi Liang Šarūnė Skirmantaitė / Laura Petkevičiūtė / Dovilė Tiriūtė Dan-Medhurst / Robertas Daskevičius / Rokas Darulis Justė Urbonavičiūtė / Aleksandr Esikov / Victoria Maykova Anastasia Belena / Oleg Demčenko / Marta Ruiz Álex Montoya / Javier Doatis / Natalie Schwarz SwO street – nemokamas miesto mados žurnalas Dizainas: SwO © SwO street Nr. 25 (2017 spalis–lapkritis)

Leidinyje panaudotos nuotraukos ir straipsniai, jei nenurodyta kitaip, yra UAB „SwO group“ nuosavybė. Naudoti ir platinti informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama. Už reklamos turinį redakcija neatsako.

SwO

street

www.swo.lt

NUMERYJE SKAITYKITE: FOTOSESIJA: GRAVITACIJA PAPRASTUMO GURMANAMS – „SPIANATO“ ATGAL Į ATEITĮ FOTOSESIJA: INFRASTRUCTURE VIZUALI KULTŪRINIO KOLIAŽO IDĖJA APIE STASĮ ŠALTOKĄ IR NE TIK FOTOSESIJA: MIESTO ŠVIESOS UŽMEGZTI DIALOGĄ MENU POKALBIS SU ILIUSTRATORE JULIJA STRAIŽYTE INTERVIU SU DOMU STRUPINSKU FOTOSESIJA: DOMIN

„OUTLOOK“ FESTIVALIO DEŠIMTMETIS

4 18 28 34 44 52 56 64 72 76 80 88

Nuotrauka – „Max Mara “, ruduo 2017

Viršelyje: FOTOGRAFAS – David Garcia VIZAŽAS IR PLAUKAI – Marta Ruiz MODELIS – DASHA (5th Avenue Model Management) STILISTAS – Álex Montoya FOTOGRAFO ASISTENTAS – Javier Doatis RETUŠUOTOJA – Natalie Schwarz

Mes visada laukiame talentų! Rašykite mums laiškus el. paštu redakcija@swo.lt

www.swo.lt

3 | SwO

street

GRAVITY GRAVITACIJA

FOTOGRAFAS – DAVID GARCIA VIZAŽAS IR PLAUKAI – MARTA RUIZ MODELIS – DASHA (5TH AVENUE MODEL MANAGEMENT) STILISTAS – ÁLEX MONTOYA FOTOGRAFO ASISTENTAS – JAVIER DOATIS RETUŠUOTOJA – NATALIE SCHWARZ

SwO

street

www.swo.lt

Viršutinis drabužis: DIRK BIKKEMBERGS Suknelė: LOLA CASADEMUNT Auskarai: KIWI + POMELO Kojinės: PUNTO BLANCO Avalynė: GUCCI

www.swo.lt

5 | SwO

street

Viršutinis drabužis: CUSTO BCN Sportiniai marškiniai: MALAHIERBA Kelnės: WOM & NOW Avalynė: MIREIA PLAYÀ

SwO

street

www.swo.lt

7 | SwO

street

Sportinis viršutinis drabužis: AMERICAN VINTAGE Sportiniai marškiniai: WOM & NOW Kelnės: CUSTO BCN Avalynė: UNITED NUDE Auskarai: KIWI + POMELO

SwO

street

www.swo.lt

9 | SwO

street

SwO

street

| 10

www.swo.lt

Viršutinis drabužis: BCN Plaukimo kostiumas: AKAI Papuošalai: KIWI + POMELO Leginsai: OYSHO Šortai: DIRK BIKKEMBERGS

www.swo.lt

11 | SwO

street

Viršutinis drabužis: CUSTO BCN Kelnės: MEDWINDS Auskarai: KIWI + POMELO

SwO

street

| 12

www.swo.lt

Viršutinis drabužis: FRED PERRY Baikeriška striukė: LOLA CASADEMUNT Suknelė: CUSTO BCN Kelnės: WOM & NOW

www.swo.lt

13 | SwO

street

Viršutinis drabužis: DIRK BIKKEMBERGS Suknelė: LOLA CASADEMUNT Auskarai: KIWI + POMELO Kojinės: PUNTO BLANCO Avalynė: GUCCI

SwO

street

| 14

www.swo.lt

Viršutinis drabužis: FRED PERRY Baikeriška striukė: LOLA CASADEMUNT Suknelė: CUSTO BCN Kelnės: WOM & NOW

www.swo.lt

15 | SwO

street

Viršutinis drabužis: DIRK BIKKEMBERGS Auskarai: KIWI + POMELO

SwO

street

| 16

www.swo.lt

17 | SwO

street

PAPRASTUMO GURMANAMS – „SPIANATO“ Autorė – Anžela Ter-Vardanian Nuotraukos – Olego Demčenko, Nectarome, Spianato

Nuotrauka – Olego Demčenko

Kaip kilo mintis įkurti „Spianato“? Anastasija, kodėl būtent SPA produktai?

isada turėjau silpnybę gurmaniškiems dalykams, kai dėmesys kokybei kiekviename etape persipina su autentiškumu ir išskirtinumu. Kai asortimentui keliama aukšta kartelė, kai vienas iš svarbiausių kriterijų yra pagarba gamtai. Skamba per daug gerai? Šio pokalbio herojų nedidelis, tačiau unikalus asortimentas pavergė mano širdį. Jų prekiaujama produkcija yra aukščiausios kokybės, ji nėra testuojama su gyvūnais, sudėtyje nėra žalingų sudedamųjų dalių tokių kaip parafinas, parabenai, ftalatai, nuodingi skiedikliai, silikonai. Profesionalios žinios ir giliomis tradicijomis paremtas požiūris į kūno puoselėjimo kultūrą nepaliks abejingų, tad kviečiame artimiau susipažinti su „Spianato“ įkūrėja Anastasija.

SwO

street

| 18

Jaučiu ypatingą silpnybę odos lepinimo, plaukų puoselėjimo produktams. Nemažą gyvenimo dalį paaukojau profesionaliam sportui, kelionėms, todėl puikiai žinau, kaip svarbu yra odos ir sielos atgaiva. Vertinu kokybišką poilsį, lai mažą, tačiau vertingą atsidėkojimą savo kūnui – pasilepinimą aromatingoje vonioje, odos valymo procedūras, odos maitinimą, plaukų stiprinimo terapijas namų sąlygomis. Mane visada žavėjo grožio puoselėjimo prabangios, unikalios, natūralios priemonės, vertingų augalų ekstraktų išgavimo būdai, rankų darbo gamyba, pagarba gamtai ir savo gaminamai produkcijai, atsidavimas savo darbui. Kiekvienas toks prabangus produktas – unikalus, lyg užšifruotas laiškas, turintis unikalų charakterį, poveikį, išraišką. Tarsi asmeninis kreipinys, kurį kūrėjas adresuoja savo vartotojui, tikėdamasis, kad jo pranešimas bus perskaitytas itin atidžiai, kūnui ir sielai suteiks visišką harmoniją. Metams bėgant, tapau išrankesnė – pirkdavau ne tik skaniai kvepiančias ir įtaigiai reklamuojamas priemones, tačiau pradėjau domėtis giliau, ieškoti pirmiausia unikalių, kokybiškų namų SPA produktų sau. Taip, radau vieną liniją, kurios poveikiu likau nepaprastai sužavėta, tai ir tapo postumiu įkurti „Spianato“. Iki šiol neįsivaizduoju savo namų SPA be kokybiškų aliejų odai ir plaukams.

www.swo.lt

19 | SwO

street

SwO

street

| 20

www.swo.lt

21 | SwO

street

Kaip manai, ar profesionalios kosmetologijos žinios būtinos norint prekiauti grožio priemonėmis? Nesu kosmetologė. Esu biologė, turiu neuromokslų magistro laipsnį, taip, turiu patirties ir žinių kosmetologijos srityje, tačiau pirmiausia vertinu savo siūlomus produktus pro biologijos ir chemijos prizmę. Esu tvirtai įsitikinusi, kad jeigu pristatai, juo labiau siūlai produktą kitiems – jis turi būti pelnytai to vertas ir naudingas. Taip pat turi apie jį viską žinoti. Kadangi „Spianato“ asortimento pasiūla yra grožio-sveikatos priemonės, premium SPA klasės terapinės odos lepinimo priemonės, šiuo klausimu esu radikali. Man svarbu viskas – produkto estetinis apipavidalinimas, žinoma – sudėtis ir komponentų sinergija, tarpusavio sąveika ir tuo grindžiamas poveikis odai, visam organizmui. Išsilavinimas leidžia išmanyti šiuos dalykus ne tik iš grožio specialistės pusės, tačiau jau iš mokslinės. Todėl siūlomam prekių asortimentui keliu aukštą kartelę. Su kokiais sunkumais susiduri darbe? Be abejo, kiekvienas darbas reikalauja pastangų, o jeigu jis mylimas – stengiesi dvigubai. Nuolatinis rūpestis, veiksmas, noras, kad vartotojas liktų patenkintas – kelia didelį džiaugsmą, skatinimą judėti pirmyn. Nevadinčiau to sunkumu, tačiau kartais susiduriu su prašymais papildomai paaiškinti, kas yra terapinės klasės eterinis aliejus, kokia jo nauda be malonaus kvapo. Koks yra jūsų pirkėjas? Daugiausia, tikriausiai – moterys, tačiau ar tarp jų yra vyrų? Didžiąją „Spianato“ asortimento dalį sudaro produktai, skirti profesionaliam SPA, tačiau adaptuoti ir individualių vartotojų poreikiams. Jeigu mūsų pirkėją galėčiau apibūdinti keliais žodžiais, tai apibudinimas skambėtų taip – paprastumo gurmanas. Kodėl paprastumo? Nes paprastume slypi tobulumas. Žodis paprastumas išreiškia natūralumą, ryšį su gamta ir jos geriausiomis dovanomis, autentiškumą, gamybą su meile. Kodėl gurmanas? Tai išrankus, rafinuotą skonį turintis smaguriautojas, daugiausia dėmesio skiriantis produkto kokybei. SPA produktų asortimento dalis yra universali: pirties, vonios, dušo procedūroms, veido, kūno lepinimui, tinka tiek moterims, tiek vyrams, todėl vyrų klientų yra. Arba jau išbandžiusios moterys pradeda pirkti, lepinti ir savo vyrus (aut. past. šypsosi). Vyrai, nors ir neprisipažįsta, tačiau ne mažiau mėgsta lepintis SPA malonumais nei moterys. Kalbant apie namų SPA, taip, galbūt jis kartais yra griežtesnis, trumpesnis, tačiau naudingas ir malonus poilsis kūnui ir sielai.

SwO

street

| 22

Kaip manai, ar Lietuvoje klesti kūno puoselėjimo kultūra? Lietuvoje yra puikių vietų kūno ir sielos palaimai – sveikatingumo centrai įgauna pagreitį, populiarėja natūralios grožio puoselėjimo terapijos. Šis kraštas turi gilias SPA tradicijas – pirties, odos priežiūros ritualus. Tačiau, vis tik labiau propaguojamas kitoks kūno grožio puoselėjimas – mados vėjų procedūros – putlinimas, klijavimas ir t. t. Nesakau, kad tai yra blogai ar gerai. Bet ko trūksta – tai atsipalaidavimo, meilės sau ir savo kūnui. Kaip šaltojo sezono metų atgaivinti veido, kūno odą? Kokią produkciją rekomenduotum turintiems sausą ar riebią odą? „Nectarome“ premium SPA linija tinka visiems odos tipams. Tai linija, skirta odai palepinti, vitaminizuoti, tai – bendras stiprus terapinių eterinių aliejų poveikis organizmui. O kas yra maloniau nei po sunkios darbo dienos, šalto oro pasinerti į karštą, jūra ar žolelėmis kvepiančią aromatingą vonią arba atsigaivinti duše, naudojant apgaubiantį šiluma ir terapiniu poveikiu dušo gelį? Asortimente turime ir lietuviškų produktų propolio ekstrakto pagrindu, skirtų specifinei odos priežiūrai – intensyviam maitinimui, suskirdusios odos priežiūrai. Tiek sausai odai, tiek riebios odos savininkams pirmiausia būtinas odos drėkinimas, visais metų laikais būtina palaikyti odos drėgmės pusiausvyrą, ypač – žiemą. Drėkinti ir maitinti odą, saugoti ją nuo šalčio – pagrindinės šaltojo sezono taisyklės. Būnant šaltame ore, reikia naudoti riebesnės konsistencijos priemones, kurių pagrindą sudaro ne vanduo, o aliejus, sudarantis apsauginę plėvelę odos paviršiuje ir tokiu būdu neleidžiantis išgaruoti drėgmei. Svarbu: priemonę tepti ant odos būtina likus 30–40 minučių iki išėjimo į lauką. „Spianato“ siūlo veiksmingų odos lepinimo priemonių asortimentą: gėlių vandenį tiek sausos, tiek riebios odos drėkinimui, su tam tikru papildomu terapiniu poveikiu. Organinių veido kaukių pasirinkimas – odos drėkinimui, maitinimui, sebumo sekrecijos reguliavimui, raminamojo, tonizuojamojo poveikio. Klienčių favoritais tampa aliejų rinkiniai veidui – naudojami prieš miegą, geriausiai ant drėgnos, įšilusios odos. Svarbu kompleksinė odos priežiūra – reguliarus odos valymas + drėkinimas + maitinimas.

www.swo.lt

Esi natūralaus grožio puoselėtoja, pati gali pasigirti labai gražia ir švytinčia oda. Ar daug dėmesio skiri savo odos priežiūrai? Dėkoju, tačiau nesu tobulos odos savininkė, pati turiu labai jautrią odą. Gyvenimo tempas, aplinkybės diktuoja savo taisykles, todėl tikrai ne visada paskiriu sau tiek laiko, kiek norėtųsi. Neįsivaizduoju savo odos priežiūros be trijų veiksmingų bazinių ritualų, kuriuos sėkmingai atlieku namie: odos šveitimo, drėkinimo ir maitinimo. Nepamirštu ir plaukų bei galvos odos lepinimo. Ką patartum norintiems švytinčios, jaunos ir išpuoselėtos odos? Paprastos, bet pačios veiksmingiausios taisyklės: sveika mityba, vandens vartojimas, geras poilsis ir miegas. Niekas taip negadina mūsų odos, kaip kokybiško poilsio stoka, streso poveikis. Kaip neurobiologė, žodį stresas ir jo poveikį suprantu gilesniame, ląsteliniame lygmenyje. Kalbant apie išorės priežiūrą, labai svarbus kokybiškų, kuo natūralesnių, pelnytai vadinamų kokybiškomis, priemonių naudojimas. Oda yra viso organizmo sveikatos atspindys. Pirmiausiai reikia mylėti save, savo kūną, rūpintis savo gyvenimo kokybe.

www.swo.lt

Kiek laiko naudojiesi „Spianato“ produkcija? Kokius odos pokyčius pastebėjai? Asmeniškai linijos „Nectarome“ produktus naudoju jau virš 3 metų. Tikra palaima tiek odai, tiek atgaiva visam organizmui. Nereikėjo ilgai laukti, kad pastebėčiau teigiamą poveikį plaukų ir galvos odai – ji tikrai tapo skaistesnė, pamaitinta, glotni, sveikai atrodanti. Mėgiamus produktus naudoju ir toliau. Nepabosta, kaskart jaučiu didelį malonumą, kai atlieku plaukų stiprinimo aliejais ritualą. Įsimylėjau ir produkcijos rafinuotus, svaiginančiai gardžius kvapus, kurie atlieka ir respiracinį, terapinį individualų poveikį visam organizmui. Kokios yra tavo mėgstamiausios procedūros? Jeigu kalbame apie namų SPA – tai pasilepinimas karštoje vonioje, prisotintoje aliejumi ar jūros druska, odos šveitimas, plaukų stiprinimo aliejais ritualai.

23 | SwO

street

Tikriausiai esi išbandžiusi visus jūsų siūlomus produktus. Įvardyk 3 mylimiausias priemones. Kodėl būtent jos? 1. Stiprinamasis plaukų aliejinis kompleksas. Esu didelė plaukų priemonių fanatikė. Neatsiejamas mano plaukų priežiūros ritualų produktas – aliejus: tiek galiukams, tiek šaknims, galvos odai. 2. Aliejinė jūros druska odos šveitimui su pelargonijomis. Būsiu banali, tačiau kvapas ir poveikis skina laurus. 3. Aliejinis SPA kompleksas veidui su hidrolatu naudojimas prieš miegą ar po dušo, vonios SPA. Kokios pagrindinės taisyklės renkantis priemones? Ar reikia jų laikytis, ar galima eksperimentuoti? Šiais laikais labai svarbi produkto išvaizda, stiprus ginklas – kvapas, taip pat reklamos paveikumas. Tačiau svarbiausia – domėtis sudėtimi, nes odos priežiūros priemonės – tai, visų pirma, yra odos maistas. Ir viskas, ką naudojame – patenka į ląstelės vidų. Kuo tavo manymu natūrali kosmetika yra pranašesnė už dekoratyvinę? Natūrali kosmetika – tai sveikata, ilgalaikis efektas, natūralaus grožio puoselėjimas, odos ir sielos lepinimas. Dekoratyvinė kosmetika – tai grožio atskleidimo padėjėja, padedanti paryškinti ar paslėpti tai, ką norime. Lyginti neįmanoma – tai būtų tas pats, kaip lyginti gyvas gėles su dirbtinėmis. Be abejo, yra labai gražių dirbtinių gėlių kompozicijų, tačiau jos niekada neatstos gyvų gėlių. Kokie natūralios kosmetikos minusai? Nematau minusų, bet žiūrint iš vartotojo pusės – galbūt įvardyčiau trumpesnį galiojimo laiką. Taip pat klaidinga manyti, kad natūrali reiškia mažiau efektyvi – anaiptol, siekiant norimo rezultato, laukimas yra ilgesnis, tačiau rezultatas žymiai efektyvesnis. Kokios populiariausios „Spianato“ prekės šiais metais? Nors „Spianato“ veikla įgavo pagreitį tik šių metų pavasarį, tačiau jau galima matyti, ką vartotojai pamėgo labiausiai, tai – natūralios jūros dugno kempinės, juodasis muilas su priedais, plaukų aliejus, aliejų veidui rinkiniai. Koks tavo didžiausias pastarųjų metų grožio atradimas? Galbūt šiuo klausimu būsiu banali, tačiau tai geras miegas.

SwO

street

| 24

www.swo.lt

25 | SwO

street

Kokie ypatingi ingredientai naudojami jūsų produkcijai gaminti? Kalbant apie liniją „Nectarome“, pagrindiniai ingredientai yra tyras Argano aliejus ir terapinės klasės eteriniai aliejai, skirtingo pavidalo augalai–dumblių druskos, vertingo poveikio augalų dalių milteliai, molis, vulkaninės kilmės medžiagos. Į kokius komponentus pirmiausia atkreipi dėmesį renkantis priemones? Kodėl? Viskas priklauso nuo priemonės paskirties. Pirmiausiai reikia atkreipti dėmesį į pagrindines veikliąsias medžiagas ir jų vietą komponentų sudėties sąraše. Ne paslaptis, kad komponentai ir jų kiekis sudėtyje yra nurodyti mažėjančia tvarka. Visuomenė, sąmoningai besirenkanti sveikesnį gyvenimo būdą, skiria vis daugiau dėmesio priemonių sudėties analizavimui. Tačiau reikia atsiminti, kad ne mažiau svarbus dalykas yra priemonės komponentų sinergija, t. y. jų veikimas kartu, tarpusavio suderinamumas, sąveika. Nuo to priklauso ir pats priemonės poveikis, veiksmingumas. Komponentai būtinai turi vienas kitą papildyti, skatinti efektyviai atlikti savo darbą, didinti naudojimo efektyvumą. Argano aliejus, išgaunamas iš Maroke augančių medžių, yra laikomas vienu brangiausiu pasaulyje. Papasakok mums plačiau apie šį ingredientą, naudojamą daugelyje prabangios kosmetikos gaminių. Kodėl jis yra toks svarbus? Argano aliejus yra vienas brangiausių pasaulyje, pelnytai vadinamas skystuoju auksu. Kodėl? Visų pirma, kelias nuo vaisiaus užsimezgimo iki aliejaus išgavimo yra labai ilgas, medis auga lėtai, pirmuosius 12– 14 metų neduoda jokių vaisių. Tam, kad išgauti apie 1 litrą aliejaus, prireikia maždaug 8–10 kilogramų vaisių, o tai jau sudaro vieno medžio metinį derlių. Po gausaus derliaus vyksta vaisių surinkimas, jų džiovinimas saulėje. Nuo senų laikų tuo užsiima berberės moterys. Naudodamos akmenis, moterys meistriškai atskiria išdžiūvusį kevalo sluoksnį nuo riešuto. Vėliau yra praskeliamas pats riešutas ir išimamas vertingasis branduolys. Siekiant palengvinti ir pagreitinti visą aliejaus išgavimo procesą, šiais laikais naudojamas šaltas mechaninis spaudimo būdas, kuris savo rezultatais prilygsta rankiniam aliejaus išgavimo būdui. Nerafinuotas, sertifikuotas ir tik iš Maroke augančių medžių vaisių spaudžiamas produktas pasižymi daugeliu odai naudingų savybių tik jam būdingu natūraliu, egzotiškai subtiliu aromatu. Sudėtyje esantys antioksidantų, karotinoidų, skvaleno ir vitamino E gausa apsaugo nuo laisvųjų radikalų žalos, priešlaikinio odos senėjimo, skatina ląstelių atsinaujinimo procesus. Brandžios odos eliksyras. Nesočiųjų riebalų rūgščių poveikis akivaizdus – oda minkštinama ir glotninama,

SwO

street

| 26

skaistinama, išlyginamos raukšlės, suteikiamas švytėjimas. Efektyviai naudojamas strijų prevencijai, nėštumo metu, vyrams po skutimosi, kūdikių ir vaikų jautrios odelės priežiūrai. Ramina, gydo nudegusią, sudirgusią, pleiskanojančią, infekcinių bėrimų kamuojamą odą. Argano aliejus naudojamas nagų odelėms minkštinti, lūžinėjantiems nagams stiprinti, nuo senų laikų pelnytai laikomas vienu geriausių plaukų gelbėtoju. Teigiamai veikia plaukų šaknis, plačiai naudojamas plaukų sustiprinimo ir maitinimo ritualuose. Drėkina ir maitina plaukus, daro juos paklusnius, užkerta kelią šakojimuisi, suteikia spindesio. „Nectarome“ kosmetikos linija, paremta senovės Afrikos tradicijomis, skirta odos apsaugai ir gydymui. Papasakok daugiau apie linijos sudėtį ir poveikį odai. Daugiau kaip 20 metų kompanija „Nectarome“ specializuojasi fitoterapijos ir aromaterapijos, augalinių žaliavų distiliavimo srityse. Kompanijos nuopelnas – tradicinių receptų standartizavimas, veiksmingų natūralių ekologiškų produktų kūrimas, kurie savo poveikiu ir naudojimo malonumu stebina ne tik užsienio klientus, bet ir pačius žinovus – marokiečius. Senovės Afrikos tradicijų išmintis vienijama su mokslu pagrįstomis žiniomis ir pasiekimais. Dėl aukštos kokybės ir efektyvaus poveikio, profesionali linija apdovanota prabangos ženklo trofėjumi, ir yra naudojama geriausiuose SPA, sveikatingumo centruose, prabangiuose viešbučiuose. Natūralūs ekologiški produktai, kosmetiniai ir vidinio vartojimo aliejų rinkiniai išgaunami meistriškai sukryžiuojant standartizuotus terapinės klasės eterinius aliejus su pirmojo šalto spaudimo Argano aliejumi. Ekologinė etika – žodžiai, kurie galbūt ne visiems kažką pasako, tačiau ką jie reiškia jums? Ekologinė etika iš esmės tiria žmogaus elgesio principus, būtinus gyvybės rūšims ir jų egzistavimo sąlygoms išsaugoti. Tam, kad įgyvendinti minėtus principus, žmonija tampa komunikuojančia solidaria bendrija valstybėms įsijungiant į pasaulines ir tarptautines organizacijas, kurios savo ruožtu prisiima gamtosauginius įsipareigojimus, tampančius piliečių elgesio standartais ir praktiniais veiksmais. Ekologinė etika visų pirma man reiškia žmogaus moralinį santykį su gamta, mąstymą apie gamtą kaip apie bendriją, o ne kaip apie prekių sandėlį.

www.swo.lt

Kol kas jūsų asortimentas nėra didelis, tačiau jis yra aukščiausios kokybės ir unikalus. Kaip formuojate „Spianato“ asortimentą? Pagrindinės linijos, kurias ir toliau atstovausime – „Nectarome“, „Kokkinos S.A.“. Labiau orientuojamės į kūno lepinimo terapijas, todėl planuojame dar labiau plėsti aukščiausios SPA klasės produktų asortimentą, kuris skirtas ne tik profesionaliam naudojimui, bet maksimaliai pritaikytas ir individualių vartotojų poreikiams. Prabangių kvepalų nišą užims gryni terapinės paskirties difuziniai aliejai ir kvapai, skirti patalpoms. Orientacija yra į kokybę, ne kiekį. Pagrindinis kriterijus, pagal ką ateityje bus atrinktos dar kelios linijos – norimų atstovauti kompanijų etika turi visiškai atitikti mūsų požiūrį į kūną, gamtą ir estetiką.

www.swo.lt

Taip pat svarbų vaidmenį atlieka gamintojų patirtis ir profesionalumas, visiškas atsidavimas savo darbui, moksliškai įgytos ir pagrįstos žinios, jų pritaikymas ir perdavimas iš kartos į kartą ar kitiems kolektyvo nariams. Pagarbą kelia ir tas faktas, kad norint oficialiai atstovauti patikusią liniją, gamintojui rūpi būsimo atstovo profesionalios žinios, patirtis, vyksta savotiškas griežtas atstovo egzaminavimas. Pasidalink su SwO skaitytojais ateities planais? Be abejo, planuojame pasiūlyti dar daugiau unikalių odos lepinimo ir sveikatos stiprinimo priemonių, bendradarbiauti su aukštos klasės sveikatingumo centrais, SPA oazėmis. Neatmetu ir unikalaus SPA butiko atidarymo galimybės.

27 | SwO

street

ATGAL Į ATEITĮ Autorė – Liucija Adomaitė

Gucci

Nuotraukos – mados namų archyvai, Chanel, Rick Owens, Craig Green, Gucci, Marcus Tondo, Kim Weston Arnold

o gero jokioje kitoje komercinėje meno šakoje šūkis weird is good (liet. keista yra gerai) nėra toks aktualus kaip mados srityje. Čia vienas stilistinis kuriozas gena kitą, o keistenybės, regis, neturi ribų. Neįtikėtinas mados imlumas ją supantiems kontekstams – istorijai, kultūroms, fantazijoms, neretai būna priežastis to, ką vadiname naujais, kartais sunkiai suprantamais trendais, o kartais kvapą gniaužiančiais mados brizais, atpūstais iš Vakarų mados sostinių, egzotiškų kontinentų ar istorinės užmaršties. Taip patenkame į savotišką idėjinio šviežumo paieškų ratą, varomą nepasotinamu nustebink mane troškuliu. Tokiu atveju dizaineriai sukuria, o gal greičiau – susimuliuoja kolekcijose pačius netikėčiausius siužetus, primindami mums, kad ir kas benutiktų – fashion has our back (liet. mada saugo mūsų užnugarį).

SwO

street

| 28

„Keista yra gerai“

www.swo.lt

29 | SwO

street

Craig Green

Ką dėvėsime per pasaulio pabaigą?

Štai 2017-ųjų rudens-žiemos kolekcijoje Craig Green aprengė modelius laboratorinius kostiumus primenančiais vandeniui atspariais kombinezonais. Juos britų dizaineris papuošė suveržiančiais kelių metrų ilgumo diržais, gobtuvais, įrėminančiais ir apsaugančiais veidą tarsi akvalangas bei keistais vamzdžiais, kuriuos nesunku įsivaizduoti avariniu atveju tiekiant deguonį. Modelio rankoje matyti technologinį miegmaišį primenantis įrenginys, kurio vizualinės estetikos nebuvimas sufleruoja jo, ko gero, nepamainomą paskirtį. Dizainerio Rick Owens šių metų rudens-žiemos kolekcijos vizija nedaug tesiskyrė nuo Craig Green. Modeliai žygiavo podiumu įsukti į kokonus, pūkines antklodes, švarkus, virstančius į vienvietę palapinę. Atrodo, kad kiekvienas įvaizdis buvo kuriamas iš to, kas žmogui, pakliuvusiam į apokalipsės įkarštį, būtų gyvybiškai būtina. Taip pat tam tikros medžiagos pasirinkimas tiesiogiai priklausė nuo daikto paskirties ir pobūdžio, vadinasi, estetinės variacijos čia būtų ne tik nenaudingos, bet iš esmės trukdančios ginti pasaulį.

SwO

street

| 30

Craig Green

Distopinės nuotaikos jau kurį laiką šmėžuoja ant pasaulio hautecouture podiumų dėl įvairių priežasčių – nuo nestabilaus globalinio politinio klimato iki informacijos perkrovos, esame priversti semtis idėjų ir ieškoti išeities taškų ten, kur dar to nedarėme. Arba buvome apie tai pamiršę. Kaip ir dauguma trendų, postapokaliptinis įvaizdis iš esmės nėra naujas. Štai kultinė japonų dizainerė Rei Kawakubo dar 1982-aisiais pristatė savo kolekciją pavadinimu „Destroy“, kurią žurnalistė Judith Thurman straipsnyje New Yorker žurnale apibūdino kaip niūrias ir skarmaluotas naujos sistemos uniformas. Dar kiti mados kritikai kolekcijai taikė itin neskoningą Hiroshima-chic apibūdinimą. Akivaizdu atrodė tai, kad dekonstravus tradicinę grožio sąvoką, terminas utility (liet. praktiškas) tapo neišvengiamas. Mada ne tik uždavė klausimą, ką mes nešiosime pasaulio pabaigos akivaizdoje, bet tarsi patvirtino, kad tam turime būti pasiruošę. Po daugiau nei trisdešimt metų industrija sugrįžo prie šio klausimo.

www.swo.lt

Rick Owens

www.swo.lt

31 | SwO

street

SwO

street

| 32

Chanel

Kitas, ne mažiau svarbus kultūrinis sugrįžimas yra antgamtinių gyvybės formų tematika, pastaraisiais metais sulaukusi milžiniškos sėkmės tokiuose filmuose kaip „Alien: Covenant“ ar „Mad Max: Fury Road“. „The Guardian“ kino kritikas Andrew Puliver šios naujai atgimusios bangos populiarumą komentuoja taip: „iš esmės tai – retro, moderniai pritaikytas mėgstantiems šio stiliaus originalumą“. Tokios apokaliptinės, sci-fi, survival (liet. išgyvenimo) siužeto linijos kine atrodo įprastos, tačiau yra pakankamai alternatyvios mados kontekste. Čia keistenybių ir rebusų žaidimas prasideda tada, kai toks įtakingas ir ilgametis mados ženklas kaip „Gucci“ savo modeliais pasirenka ateivius. Dar balandžio mėnesį „Gucci“ savo „Instagram“ paskyroje paskelbė tęstinius vaizdo įrašus, vaizduojančius stulbinamo grožio posh ateivius, tokius kaip Kerelanda Encanta ar Xeod, pasakojančius savo istoriją žalio ekrano fone. Vienas iš modelių pasirodė esantis tikrų tikriausias robotas, atvykęs iš „Gamyklų Planetos“, o jo prisistatymas skambėjo taip: „Aš šneku šešiais milijonais dialektų ir galiu atkartoti visą jautrių būtybių galaktiką savo nerviniame tinkle... Bet kartais jaučiuosi vienišas“. Tokia „Gucci“ modelio robotiška melancholija iškart primena R2-D2 personažą iš „Star Wars“ ar liūdno veido merginą Rachael filme „Blade Runner“, kuri iš tiesų buvo „Nexus-6“ tipo robotas, tikintis esąs žmogumi.

Gucci

Žmogų keičia ateiviai

„Gucci“ rudens-žiemos kampanijos grotažymė #gucciandbeyond pasufleravo, kad galime tikėtis dar daugiau. Ir štai „Gucci“ kūrybos vadovas Alessandro Michele patiekia mums ant stalo tikrų tikriausią kosminę odisėją. Kaleidoskopiškas, ryškus, nieko nepaisantis retrofuturizmas karaliauja „Gucci“ rudens-žiemos fotoistorijoje. Vintažinė „Gucci“ fantazija tarsi nubloškia mus atgal į butaforija mirgantį 60-ųjų ar 70-ųjų Holivudą, kuriame kinas suko netikėčiausias versijas apie netolimoje ateityje pasirodysiančias technologijų inovacijas, kažkur netoliese egzistuojančias gyvybės formas ir žmogiškąjį potencialą. Mados fotografo ir režisieriaus Glen Luchford kurtame kolekcijos videofilme matyti tiek daug elementų, pasiskolintų iš „Star Treck“, kad „Gucci“ autorinėmis teisėmis dalijasi su „Universal Studios“. Iš tiesų, visuma pasirodo tokia eklektiška, prabangi, perpildyta ir keista, kad gyvūnas iš 1954-ųjų amerikietiško siaubo filmo „Creature from the Black Lagoon“, staiga išnyrantis iš pelkės glūdumų su bejėgiu modeliu ant rankų, atrodo savaime suprantamas momentas. Retrofuturistinė „Gucci“ kakofonija pasirodo esanti viena gražiausių šio sezono keistenybių.

www.swo.lt

Kosminės kelionės Tuo tarpu Karl Lagerfeld nieko nelaukė. „Chanel“ 2017 metų rudensžiemos kolekcijos pristatymo metu jis paleido tikrų tikriausią raketą. Žinoma, legendinis „Chanel“ maestro nuo seno garsėja įmantrių scenos dekoracijų pasirinkimu. Dar visai neseniai mados padangę sudrebino stilinga maisto parduotuve virtęs podiumas, kur viską spėjančios jaunos mamos chia sėklas pirko įsispyrusios į „Chanel“ tvido sportinius batelius. Šį kartą podiumas tapo milžiniška, kvapą gniaužiančia kosmine stotimi. Grand finale buvo pažymėtas Elton John daina „Rocket Man“ ir grotažyme #ChanelGroundControl. Į kosminių kelionių tematiką daug rimčiau pasižiūrėjo ir gatvės puošeivų numylėtas „Y-3“ brendas, jungiantis „Adidas“ su Yohji Yamamoto. Kompanija „Virgin Galactic“, kuri nusprendė padaryti neįmanomą – žmogų paversti kosminiu keliautoju, pakvietė „Y3“ sukurti šiam tikslui technologinę aprangą. Čia prioritetu tampa funkcija ir pritaikomumas, o „Chanel“ pristatymo metu matytas sceninis, publikai kiek meilikaujantis įvaizdis, pasirodo, vėlgi esantis nereikalingas.

www.swo.lt

Pradedu matyti kertinius skirtumus, skiriančius technologinę inovaciją ir šio sezono podiumus užkariavusią technologinę fantaziją. Akivaizdu, kad drabužio dizainas nėra linkęs pataikauti funkcijai, jei to nereikalauja kolekcijos idėja. Ši, kad ir kokia būtų, iš esmės negali išeiti už stilistinės vizijos rėmo ribų – imame matyti nuoseklius kirpimus, spalvų gamą, papildančias detales. Craig Green diržu neprisisegsite prie lėktuvo, o tuo labiau kosminės raketos kėdės, o Rick Owens pataluose, minkštai gaubiančiuose kolekcijos modelius, miegoti, ko gero, būtų vėsoka. Kita vertus, mados trendas nurodo neišvengiamą teminį dėsningumą. Tokios apokaliptiškai futuristinės nuotaikos, kuriomis persismelkę gyvena šiandien mados namai – lyderiai, gali būti būdas mums pasakyti kažką labai svarbaus. Kažką, ką mada gali sakyti nesibaimindama nei cenzūros, nei galimybės pažeisti logišką pasakojimą.

33 | SwO

street

INFRAstructure FOTOGRAFĖ – OLGA NEPRAVDA VIZAŽAS IR STILIUS – IRINA DZHUS MODELIAI – ANASTASIA BELENA, VICTORIA MAYKOVA PLAUKŲ STILISTĖ – YANA KOSTYUCHENKO PLAUKŲ STUDIJA – ALEKSANDR ESIKOV

SwO

street

| 34

www.swo.lt

Suknelė: MARCHI Kaklo papuošalas: ET DIEU… CRÉA LA FEMME

www.swo.lt

35 | SwO

street

Suknelė: MARCHI Apyrankė: HANDS

SwO

street

| 36

www.swo.lt

Suknelė: NADYA DZYAK Papuošalai: HANDS

www.swo.lt

37 | SwO

street

Suknelė: MARCHI Papuošalai: HANDS

SwO

street

| 38

www.swo.lt

Suknelė: ANTON BELINSKIY Papuošalai: HANDS Avalynė: KOSTINA & SHOE SHOE

www.swo.lt

39 | SwO

street

Suknelė: ANTON BELINSKIY Apyrankė: HANDS

SwO

street

| 40

www.swo.lt

Suknelė: ANTON BELINSKIY Papuošalai: HANDS

www.swo.lt

41 | SwO

street

Suknelė: DZHUS Apyrankė: HANDS

SwO

street

| 42

www.swo.lt

Reklama

. ZAISMINGOS DETALES

Pirkiniai

Ilga tunika: ZARA, € 45 Sijonas: ZARA, € 22.99 Megztinis: ZAFUL (zaful.com), € 22 Terapinio SPA poveikio dušo gelis „Verbena“: NECTAROME (spianato.lt), € 34 Laikrodis: Sabrina Fossi Design (sabrinafossi.com), € 169 Žiedai: Giulia Barela (giuliabarela.com), € 175 Avalynė: GANNI (ganni.com), € 280 Rankinė: 8, € 98 Skrybėlė: 8, € 22.33 Pirštinės: JC de CASTELBAJAC x AGNELLE, € 180 Skarelė: DSQUARED², € 83 Cukrinė: DIESEL LIVING with SELETTI (naken.co.uk), € 122.80

www.swo.lt

43 | SwO

street

VIZUALI KULTŪRINIO KOLIAŽO IDĖJA POKALBIS SU MENININKU AISČIU KAVALIAUSKU Autorė – Laura Vanagaitė Nuotraukos – Aisčio Kavaliausko asmeninio archyvo

iuolaikinių menininkų nedomina noras įtikti bendruomenei ar kurti norint pasipriešinti visuomenei. Jie yra linkę pakeisti daugybę socialinių nuostatų, nusistovėjusių normų, sukurti ryšį tarp kūrinio ir žiūrovo, perteikti svarbią žinutę. Menininkas Aistis Kavaliauskas teigia, jog vizualusis menas yra vienas iš būdų, padedančių išlaisvinti mintis, jausmus arba netgi suteikia pradžią naujoms patirtims ir idėjoms. Menininkas savo darbuose vaizduoja jį supančios aplinkos simbolius, kaip pats apibūdina: „Tai yra koliažo tendencija, neatsiejama nuo šių dienų žmogaus gyvenimo ir padedanti perteikti save vizualiame formate“.

Kam teiki didžiausią dėmesį kurdamas? Kas tave domina vizualiojo meno srityje? Stengiuosi kuo plačiau domėtis įvairiomis menininkų pozicijomis ir strategijomis. Pažintas strategijas modifikuoju ir naudoju savo patirčių išreiškimui. Dažnai vizualus menas tampa ne mano domėjimosi sritimi, o būdu išsilaisvinti iš seniai kamuojančių minčių, jausmų arba atvirkščiai – naujų patirčių priežastimis.

SwO

street

| 44

Dabar vis daugiau dėmesio skiriu intuityviems kūrybiniams sprendimams. Stengiuosi pasitikėti savo intuicija kūrybos proceso pradžioje, idėjos lygmenyje, o logiką naudoju labiau atliekant techninius darbus. Taip pat daug dėmesio skiriu dermėms ir santykiams. Derinu vaizdinius iš artimos aplinkos, virtualaus pasaulio, urbanistikos ir kitų sferų. Tikiu, kad šiais laikais neišvengiama kultūrų koliažo tendencija, todėl neneigiu įvairių įtakų ir stengiuosi jas derinti.

www.swo.lt

45 | SwO

street

„Atrakink namus“ (Unlock home)

„Inkilas-Kamera“ (Birdhouse camera)

Tau yra svarbu perteikti savo darbuose miesto personažą, atspindėti kasdienį gyvenimą. Kokiais būdais tą darai? Dabar man svarbiau atskleisti asmenines patirtis per aplinkos motyvus. Ieškau jautresnio santykio su aplinka, nekuriant konkretaus personažo, naratyvo. Manau, kad kūrinio žiūrovas turi užbaigti kūrinį remdamasis savo asmenine patirtimi. Tikiu, kad kūriniai gali talpinti daugybę prasmių, nesureikšminant vien tik mano asmeninių. Kiek laiko jau dirbi vizualiojo meno srityje?

Kaip apibūdintum savo darbų stilių? Iš pirmo žvilgsnio tavo darbai atrodo paprasti, tačiau įsigilinus atsiskleidžia gilesnė darbo idėja, tarsi įtraukianti į savo pasaulį, pasakojanti tam tikrą istoriją. Ką stengiesi papasakoti žiūrovui, kokias emocijas nori sukelti? Šiuo metu mano kūriniai paremti kultūrinio koliažo idėja. Nevengiu įvairių įtakų. Pripažindamas save kaip įtakų kratinį, koliažą svarstau tiek savo identitetą, tiek mane supančią aplinką. Įvairių įtakų pripažinimas mane veda į nevientisą stilių, platesnį eksperimentavimo lauką. Mano pasiūlymai, svarstymai neįpareigoja kažkaip konkrečiai jaustis ir nebūtinai bando supiršti istoriją su naratyvu. Pradėjo patikti atviras, vieno teisingo supratimo nereikalaujantis menas.

Kas tave pastūmėjo dirbti meno srityje?

Tavo darbuose taip pat yra naudojami gatvės meno simboliai, tam tikros atlikimo technikos. Sakoma: „Tai leidžia žiūrovui jaustis lyg nuolat kintančioje ir dinamiškoje erdvėje arba tokią sukurti“. Kuo tau pačiam aktualus gatvės menas, kokią svarbą ši meno sritis suteikia kitoms Lietuvoje esančioms meno sritims?

Mažai tikiu savo galimybe rinktis tokius dalykus – greičiau virtinė atsitiktinių veiksmų mane atvedė ten, kur dabar stoviu. Žinoma, vizualiai išsireikšti troškau nuo pat vaikystės, tačiau nemažai priklausė ir nuo mane supančios aplinkos, žmonių.

Man sunku identifikuoti gatvės meną – visada sakau viešasis menas. Viešąjį meną suvokiu kaip gerą televizijos kanalą, pasiekiantį didelę, tačiau ne visada tikslinę auditoriją. Man patinka, kad viešasis menas erzina žmones, kelia diskusijas, aštrina protus.

Jei skaičiuojant visus tuos metus praleistus mokantis meno mokykloje ar Dailės akademijoje, galima sakyti, jog jau 14 metų, tačiau rimčiau gilintis ir dalyvauti meno pasaulyje pradėjau tik prieš kelerius metus.

SwO

street

| 46

www.swo.lt

47 | SwO

street

„Stebetojo paveikslas“ (Stalker’s Painting)

„Liberty “

Gatvės menas yra gana plati diskusija, kadangi vieni teigia, jog tai sritis, perteikianti svarbias aktualijas, kiti tuo metu teigia, jog tai tik suteikia neigiamą įvaizdį miestui, aplinkai. Kokia tavo nuomonė apie gatvės meną ir jo supratimą Lietuvoje? Ar manai, kad jis keičiasi ir žmonės jį priima kaip tam tikrą meno sritį? Visas menas susilaukia prieštaringų nuomonių. Mėgstu apsvarstyti viešąjį meną dvejopai. Kartais manau, jog didelio formato sieninės tapybos gali tik dar labiau sutirštinti vizualiosios taršos problemą. Tačiau pasaulyje yra nemažai pavyzdžių, kai viešasis menas geba atgaivinti nepatrauklias miesto erdves ir net pritraukti investicijas. Tokiu atveju net ne visada svarbi pačio vaizdinio vertė – atgijusi bendruomenė tampa didžiausiu pasiekimu.

SwO

street

| 48

Vienas iš projektų, sulaukęs nemažai dėmesio yra devynių drobių ciklas „Šešėlių teatras“. Ar galėtum papasakoti plačiau apie šį projektą, idėją? Yra ne viena priežastis, kodėl kūriniai išvysta dienos šviesą. Tikiu, kad iš menininko įdomiausia išgirsti pačią asmeniškiausią priežastį. Man šie kūriniai atspindi ganėtinai permainingą gyvenimo etapą – artimesnį susipažinimą su miestu. Tai buvo laikas, kai aš persikrausčiau iš netolimo taikaus užmiesčio į patį miesto betono sūkurį. Artimiau susidūręs su miestu pajutau jo psichologinį chaosą, kuris mane pribloškė. Tad „Šešėlių teatras“ gimė bandant prisijaukinti savo naują aplinką – vaikštant ir fiksuojant įvairius miesto sienų fragmentus, vėliau juos derinant su šešėlių teatro iliustracijomis.

www.swo.lt

„MURALAS“

Kas tau pačiam svarbu pristatant darbus žiūrovui, ką jis gali patirti žvelgiant į juos? Kaip anksčiau minėjau, man svarbu, kad žiūrovas gebėtų pats nustatyti ryšį su kūriniu remdamasis savo asmenine patirtimi. Vienas įdomiausių dalykų eksponuojant kūrinius – klausytis žmonių nuomonių. Tokiu būdu pamatau interpretacijų įvairovę, kuri stulbina ir įkvepia, o kartais gniuždo ir temdo protą. Baisiausias, bet ir patraukliausias dalykas yra išklausyti nuomonę, kuri stipriai prieštarauja asmeninei.

www.swo.lt

Ar gali papasakoti apie projektą „Vieta įsikvėpimui“? Kokia yra šio darbo koncepcija, atlikimo technika? Šis kūrinys yra vienas iš labiausiai sau prieštaraujančių mano darbų. Jis siūlo žiūrovui įsikvėpti, svajoti, tačiau kartu visiškai užgožia bet kokią inspiraciją savo stipriu vizualu. Nutapytas akrilu ant sienos.

49 | SwO

street

„Lizdas“ (Nest)

Su kokiais sunkumais tenka susidurti kuriant gatvės meno projektus, kas yra didžiausias iššūkis? Kuriant meną viešoje erdvėje didžiausia yra susitarimo problema. Sutarti su visomis pusėmis, kurios prisideda prie kūrinio įgyvendinimo, ganėtinai sunku. Nebent kūrinys atliekamas nelegaliai, tuomet iškyla kitos problemos. Žvelgiant į gatvės meną kitose šalyse ir Lietuvoje, ko labiausiai pasigendi ir kokius skirtumus įžvelgi? Iš esmės viešasis menas man yra tik iš dalies įdomus ir, nepriklausomai nuo šalies, turiu tik kelis šio žanro favoritus. Labiau tikiu stipriomis asmenybėmis negu skirtingų šalių meno tendencijomis.

Užbaigėme bendrą kūrinį „Lofto“ projekte „Open gallery“, kurį galima buvo išvysti jų festivalio erdvėje. Taip pat šiuo metu atidariau personalinę parodą Vilniuje, Grafo galerijoje. Paroda vyks iki 2017-10-24. Maloniai kviečiu visus apsilankyti. Kurioje šalyje norėtum pristatyti ar įgyvendinti projektą, bendradarbiauti su kitais menininkais?

„Concrete moon in color“

Kur galima tikėtis pamatyti tavo tolimesnius darbus? Ar planuoji juos pristatyti Lietuvoje ar ir užsienyje?

Kol kas apie tai daug nemąsčiau. Jaučiu, kad esu savo kūrybinių ieškojimų pradžioje, todėl labiau mąstau apie savo pozicijos įtvirtinimą ir išgryninimą.

SwO

street

| 50

www.swo.lt

51 | SwO

street

APIE STASĮ ŠALTOKĄ IR NE TIK: POKALBIS SU RAŠYTOJA GABIJA GRUŠAITE Autorė – Ieva Raudeliūnaitė Nuotraukos – Roberto Daskevičiaus, Roko Darulio, Justės Urbonavičiūtės

Nuotrauka – Roberto Daskevičiaus, I4U Studija

eseniai knygynų vitrinose pasirodė naujausias Gabijos Grušaitės romanas „Stasys Šaltoka: vieneri metai“. Nemažai laiko praleidusi Londone, o vėliau – tolimojoje Malaizijoje, jaunoji rašytoja nusprendė sugrįžti gyventi į Lietuvą ir pristato savo naujausią romaną „Stasys Šaltoka: vieneri metai“. Su Gabija kalbamės apie šios, jau antrosios knygos gimimą, ką jai reiškia būti rašytoja bei kokių ateities užmojų ji turi.

SwO

street

| 52

www.swo.lt

Kas tapo pirmuoju postūmiu tavo gyvenime, nulėmusiu norą rašyti? Susidomėjimas rašymu atėjo dar vaikystėje. Tad sunku konkrečiai atsekti, kada tai prasidėjo. Vėliau, paauglystėje, kaip ir dauguma, buvau susidomėjusi rašinėjimu. Apie profesionalų rašymą rimtai svarstyti pradėjau studijuodama antropologiją Londone. Tuo metu man nelabai patiko akademinis rašymo formatas, o literatūra man asocijavosi su laisvumu. Pirmiausiai pradėjau rašyti savo tinklaraštį, ilgainiui sekė pirmas romanas „Neišsipildymas“, vėliau – „Stasys Šaltoka: vieneri metai“. Kokių reakcijų sulaukdavai iš tinklaraščio skaitytojų? Pradėjus jį rašyti, natūralu, kad skaitytojų ir komentarų nebuvo gausu. Išleidusi pirmąją knygą „Neišsipildymas“ ir dabar „Stasį Šaltoką: vieneri metai“, supratau, kad mano draugai ar pažįstami visgi skaitė šį tinklaraštį. Tačiau jie nežinojo, kad jo autorė esu aš. Taip pat, daug kas manė, kad Stasys Šaltoka yra tikras asmuo, o ne išgalvotas personažas. Tad pasirodžius pastarajai knygai, sulaukiau daug nuostabos iš artimų žmonių. Kiek laiko truko tinklaraščio rašymas iki pirmosios knygos išleidimo? Tinklaraštį pradėjau rašyti dar 2008 m., o pirmoji knyga „Neišsipildymas“ pasirodė po poros metų. Rašymo procesas vyko lygiagrečiai. Pačiam tinklaraščiui bus jau dešimt metų. Ar išleidus knygą apie Stasį Šaltoką bus tęsiama jo istorija tinklaraštyje? Taip jo dienoraštis bus tęsiamas. Ateityje planuoju įrašus versti į anglų kalbą. Pasirodžius knygai, padidėjo ir paties tinklaraščio skaitomumas. Taip pat sulaukiu ir asmeninių žinučių iš skaitytojų, kurie perskaitę romaną noriai dalijasi savo įžvalgomis ir atsiliepimais.

Nuotrauka – Roko Darulio

Ar tikėjaisi, kad tinklaraščio įrašai nuguls į knygą?

www.swo.lt

Stasys Šaltoka, kaip personažas, atsirado labiau kaip pokštas ir satyra. Jo dienoraščio rašymas buvo tarytum bandymas pasijuokti iš savęs, sutirštintų spalvų ir pažįstamų žmonių pasaulio. Tačiau laikui bėgant Stasys augo kaip charakteris. Jutau, kad jis su laiku įgyja vis daugiau spalvų. Taip atėjo žinojimas, kad reikia parašyti pilną istoriją, nes tinklaraštis jau nebėra tinkama vieta.

53 | SwO

street

Atskleisk, kiek laiko truko naujausios knygos rašymas? Rašyti pradėjau iš karto po „Neišsipildymo“, t. y. 2011 m., ir baigiau įpusėjus šiems metams. Galima sakyti, kad tai truko maždaug šešerius metus. Nebuvo taip, kad prie teksto dirbčiau nuolat. Per tą laiką prirašiau ne vieną rankraštį, jie keitėsi, buvo perrašinėjami, kol pasiekiau galutinį rezultatą – tekstas tapo brandžiu. Taip pat nemažai laiko atėmė redagavimo darbai. Kodėl nusprendei per Stasio Šaltokos personažą gvildenti savęs ieškojimų temą? Stasys Šaltoka yra mano pačios aplinkos ir didmiesčio visuomenės atspindys. Juk sulaukus trisdešimties, daug kas nori būti pasiekęs stabilumą, karjeros aukštumas, turėti šeimą ir pan. Tačiau laikui bėgant, supranti, kad visgi tavo pasiekimai nebeteikia laimės prasmės. Tada imi savęs klausti, ką daryti su savo gyvenimu? Trisdešimtmetis yra gana svarbi takoskyra tarp jauno žmogaus ir suaugusio. Knygos viršelis yra labai įsidėmėtinas ir traukiantis žvilgsnį. Kaip gimė dizaino idėja?

Visgi vieną dieną socialiniame tinkle „Instagram“ pamačiau menininkų „The Taable“ iš Indonezijos darbus ir supratau, kad tai yra tai, ko ieškau. Nusiunčiau pavyzdį redaktorei Ūlai. Ji taip pat pritarė šiam pasirinkimui. Susisiekėme su kūrėjais ir taip gavome sutikimą naudoti atvaizdą knygos viršeliui. Kokie yra tavo rašymo įpročiai ir metodai? Kūrybiniame procese nesivadovauju viena aiškia struktūra. Tai reiškia, kad parašau kelis šimtus puslapių teksto, tada kokį mėnesį stengiuosi užsiimti kitomis veiklomis. Manau, kad visada yra gerai atsitraukti nuo rašymo. Rašymas vyksta etapais. Kokie yra tavo ateities planai ir ambicijos? Ar galvoji apie sekančią knygą? Esu tiksliai suplanavusi, kad 2018 m. pasirodys angliškas knygos apie Stasį Šaltoką vertimas. Taip pat pradėsiu ruoštis trečios knygos rašymui. Labai keista, bet šį kartą jau žinau, koks bus jos pavadinimas, apie ką ji bus. Tad dabar labiausiai norisi pradėti rašyti knygos juodraštį.

Nuotrauka –Justės Urbonavičiūtės

Kartu su leidykla ilgai galvojome, kaip turėtų atrodyti knyga. Turėjome ne vieną variantą, tačiau jie vis tiek neatrodė tinkami.

SwO

street

| 54

www.swo.lt

Reklama

VALIUKISKA NUOTAIKA

Pirkiniai

Paltas: 8, € 165 Auskarai: JUDE BENHALIM, € 63 Laikrodis: KOMONO, € 80 Medaus korio porėtumo jūros kempinės: KOKKINOS (spianato.lt), € 23 Megztinis: GANNI (ganni.com), € 396 Sijonas: ZARA, € 29 Avalynė: GANNI (ganni.com), € 290 Kojinės: GCDS, € 27 Džinsai: Weekday (weekday.com), € 26 Lėkštė: SELETTI (naken.co.uk), € 19 Delninė: MAISON BALUCHON, € 85 Odos serumas: ESPA, € 57 Kvepalai: LE LABO (libertylondon.com), € 196

www.swo.lt

55 | SwO

street

CITY LIGHTS MIESTO ŠVIESOS

FOTOGRAFĖ – ALIONA KUZNETSOVA VIZAŽAS – PHIPHI LIANG MODELIS – KATE NOVAK (MAGGIE INC) STILISTĖ – ANICA BUCKSON DRABUŽIAI IR AKSESUARAI – NADÈGE ROSCOE-RUMJAHN, SANDHYA GARG, LULU’S, H&M, COSMIC UNICORNZ, NANDANS, DLACHAE, ZARA

SwO

street

| 56

www.swo.lt

57 | SwO

street

SwO

street

| 58

www.swo.lt

59 | SwO

street

SwO

street

| 60

www.swo.lt

61 | SwO

street

SwO

street

| 62

www.swo.lt

63 | SwO

street

UŽMEGZTI DIALOGĄ MENU POKALBIS SU MENININKU JURGIU TARABILDA Autorė – Laura Vanagaitė

Nuotrauka – Miglės Kartanaitės

Nuotraukos – Jurgio Tarabildos asmeninio archyvo, Miglės Kartanaitės, Aisčio Kavaliausko

enuspėjamas ritmas ir įkvėpimas, kuris apjungia žiūrovą bei meno kūrinį. Menininko Jurgio Tarabildos darbuose kiekvienas galime susikurti savitą konceptą ir įžvelgti daug gilesnę istoriją. Šiuo metu vaikinas didesnę dalį savo kūrybos pristato galerijose ir instituciniame formate, o ne viešojoje erdvėje, tačiau neapsiriboja vienos srities kūryba. Kaip pats teigia,

SwO

street

| 64

tai platus vizualinės raiškos laukas – nuo tapybos iki šviesos instaliacijų. Rugsėjį vykusiame „Open gallery“ projekte Jurgis pristatė naujausią savo darbą, kurį atliko drauge su Aisčiu Kavaliausku. Tai kūrinys, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo tarsi abstrakcija, tačiau turi daug svarbesnę idėją.

www.swo.lt

65 | SwO

street

„World map“, Malaysia, Penang, 2015

Ar galėtum papasakoti mūsų skaitytojams, kada sukūrei savo pirmąjį darbą, jo koncepciją? Kas motyvavo jį publikuoti viešojoje erdvėje? Pirmasis darbas viešojoje erdvėje atsirado, kiek prisimenu, 2012 metais. Tuo metu studijavau Vilniaus dailės akademijoje skulptūros specialybę. Tai buvo tas laikas, kai gatvės menas pasaulyje pradėjo populiarėti valandomis, tačiau Lietuvoje tai nelabai jautėsi, buvo keli darbai, bet jie tuo metu nebuvo žinomi.

Norėjau, kad tai būtų labiau kaip pasiūlymas, o ne teiginys. Per ganėtinai trumpą laiką kūrinį pamatė labai daug žmonių: socialiniuose tinkluose atsirasdavo vis naujų nuotraukų su šiuo darbu. Nesitikėjau tokio didelio dėmesio, kuris galbūt ir motyvavo toliau domėtis menu viešojoje erdvėje. Ar domėjaisi gatvės menu visą laiką ir galvojai sieti savo gyvenimą su šia meno sritimi, ar tai buvo spontaniškas sprendimas? Kiek prisimenu, kūrybos pradžia viešojoje erdvėje buvo spontaniška. Ir ja domėtis labiau pradėjau tik tada, kai jau buvau sukūręs kelis darbus ant sienų. Tačiau viešoji erdvė yra ir bus viena iš sričių, kuria aš domiuosi ir kartais pritaikau savo kūryboje. Tai tikrai nėra mano vienintelė ir pagrindinė veiklos sritis. Ypač šiuo metu didesnė dalis mano kūrybos yra labiau galerijų ir institucijų formate, o ne viešojoje erdvėje.

SwO

street

| 66

„Noriu ledų“, 2012

Taigi pirmas mano darbas viešojoje erdvėje buvo ant senos, daug metų neveikiančios ledainės buvusiame Sereikiškių parke. Pakeliui į akademiją pro ją praeidavau beveik kasdien, ji visada man atrodydavo šiek tiek mistiška vien savo architektūrine forma. Eidamas pro ledainę bandydavau įsivaizduoti, kaip ji galėjo atrodyti tuomet, kai veikė, koks gyvenimas joje vyko ir taip gimė idėja tiesiogiai užmegzti tam tikrą dialogą su pačia vieta ir pro ją praeinančiais žmonėmis. Sugalvojau ant kartono nutapyti ir priklijuoti ant ledainės sienos stovintį mažą vaiką, kuris ant kaklo turėjo pasikabinęs lentelę su užrašu „Noriu ledų“. Tas vaikas – tai lyg aš pats arba daugelis kitų jaunų žmonių, kurie niekada nematė veikiančios ledainės ir niekada neragavo ledų. Darbas neišbuvo labai ilgai, galbūt dėl to, kad buvo priklijuotas, o ne nutapytas, tačiau man nesinorėjo tiesioginės intervencijos.

Ką tau pačiam reiškia grafičių menas? Koks, tavo nuomone, šios meno srities pagrindinis tikslas? Man visuomet įdomu visose meno išraiškose patirti ar perskaityti tam tikras idėjas, tačiau man asmeniškai, grafičių mene tą padaryti sekasi sunkiai. Būna įdomių grafičių intervencijų viešojoje erdvėje, bet didžioji dauguma vis tiek lieka tik mažai ką reiškiančiu pseudonimu ant sienos, todėl apie tikslus irgi kalbėti sunku – ar tai pseudonimų kiekybė ant miesto sienų, ar gyvenimo būdas.

www.swo.lt

„Think“, 2013

www.swo.lt

67 | SwO

street

Kokios yra pagrindinės temos, kurias reprezentuoji savo darbuose? Kas tave įkvepia? Nesistengiu kurti tam tikromis temomis, nes tuomet yra didelė rizika savo kūrinius paversti iliustracijomis. Stipriausias ir tikriausias įkvėpimas yra patirtys. Man svarbu sukurti tam tikrą emociją, patirtį, paliečiant žmogaus prisiminimus ar išgyvenimus. Galutiniuose kūrinių variantuose galima juos interpretuoti, įžvelgti nuo politikos iki vartotojiškumo temų. Su kokiais sunkumais tenka susidurti kuriant, piešiant ant sienų Lietuvoje? Kadangi dažniausiai dalyvauju įvairiuose projektuose viešojoje erdvėje, tai, ko gero, daugiausiai laiko užima biurokratija, leidimų gavimai ir pan. Kitas iššūkis – savęs tobulinimas, tai architektūra, kurią reikia išspręsti. Ne visada gauni vientisą, lygią sieną be langų, o ir pačios sienos būna ne vienoje plokštumoje. Be abejo, dirbant prie fasadinių sienų – lietuviški orai diktuoja darbo atlikimo terminus. Save vadini ne tik vienos srities atstovu, susijusiu su menu. Kokios sritys tave domina ir kokius darbus kuri laisvu metu? Menas viešojoje erdvėje tikrai nėra mano pagrindinė veiklos sritis, galbūt šiuo metu labiau šalutinė. Visos kitos sritys, tai platus vizualinės raiškos laukas – nuo tapybos iki šviesos instaliacijų. Kūrinių technikas ir medžiagas padiktuoja pačios idėjos. Vienos srities menininku nenorėčiau būti, manau, kad tapti nuspėjam nėra gerai. Ar gali papasakoti apie kūrybos procesą: kiek laiko užtrunka vieno gatvės meno projekto įgyvendinimas, kokias technikas naudoji? Galėtume aptarti konkretų projektą, pavyzdžiui, paskutinįjį, kurį kartu su draugu ir menininku Aisčiu Kavaliausku įgyvendinome menų fabriko „Loftas“ festivalyje pristatytame „Open gallery“. Tai buvo turbūt mūsų didžiausias iki šiol padarytas piešinys. Tai trijų aukštų namas – apie 16 metrų aukščio ir apie 20–25 metrų ilgio. Idėja – visas namo sienas padengti konkrečiu piešiniu, tarsi jis apgobtų pastatą, tad užtrukome apie dvi savaites. Tradiciškai dirbome su fasadiniais akriliniais dažais, naudojome specialų keltuvą, kuris leido pasiekti visus pastato kampus. Vienas iš darbų, sulaukęs daug dėmesio – kūrybos paroda „Don’t Ask Why“. Ar galėtum papasakoti, kokia buvo pagrindinė idėja? Paroda „Don’t Ask Why“ man yra žingsnis nuo meno viešojoje erdvėje. Nenoriu teigti, kad viešoji erdvė nebebus vienu iš kūrybos laukų, tačiau keičiasi supratimas apie mano, kaip menininko, interesus ir kūrybos kontekstus. Ėmęs kvestionuoti menininko ir viešosios erdvės, viešosios erdvės ir žiūrovo santykius, pradėjau jausti didelę atsakomybę už savo kūrybą. Miesto erdvės, sienos ir kiemai yra pilni skirtingų asmeninių patirčių ar prisiminimų.

SwO

street

| 68

Todėl išsikėliau retorinį klausimą – ar tam tikras mano kūrinys miesto kontekste netaps svetimkūniu, trukdančiu miestiečiams išgyventi savo vidines patirtis? Tai institucinė erdvė, galerija – sukuria visai kitokias galimybes reflektuoti asmeninius interesus. Tuščia, švari vieta, kurioje galiu būti nuo nieko nepriklausomas, reikšti savo idėjas, kurti naujus kontekstus ir patirtis. O žiūrovas turi galimybę atsirinkti – priimti arba atmesti. Pats parodos pavadinimas tarsi nereikalauja konkretaus, žodinio įprasminimo. Galbūt pagrindinė strategija buvo sukurti darbus, kuriems nereikėtų mano, kaip autoriaus, apibrėžimų ir jie patys savarankiškai užmegztų santykį su žiūrovu. Šis santykis vizualine reikšme ir simbolika yra atviras interpretacijai. Intuityvus mano naratyvas, manau, neišvengiamai jaučiamas, bet man svarbios naujos žmonių patirtys. Tai suteikia galimybę kūriniui vystytis toliau ir kurti vis naujas prasmes. Vienas iš tavo atliktų darbų „Think“ sulaukė nemažai dėmesio dėl savo koncepcijos. Ar galėtum papasakoti, kaip gimė šio darbo idėja? Kokią žinutę stengeisi perteikti? Tai buvo mano pirmas ir gana didelis kūrinys viešojoje erdvėje. Dar buvau visiškas naujokas šioje srityje, daug ko nežinojau, nesupratau pačio miesto konteksto ir kaip viskas vyksta, todėl tą laikotarpį vertinu kritiškai. Bet pamenu gavau sieną, kuri buvo įvardyta kaip laikina, tačiau kūrinys yra išlikęs iki šių dienų. Pačia idėja kvestionavau įsivyravusį stereotipą, kad piešiniai ant sienų yra tik jaunų tepliotojų darbas. Pavaizdavau seną žmogaus veidą, pridengtą skarele, kuris purškė iš flakonėlio žodį think. Tavo kūryboje didelis dėmesys yra skiriamas žiūrovo ryšiui su darbais atradimui. Kaip tai stengiesi pasiekti, kodėl tau yra svarbus šis psichologinis žaidimas, perteikimas per meną? Manau, kad jeigu kurčiau tik sau, tai taptų tam tikra saviterapinė išraiška. Kūryba – savotiška kalba, kurią aš moku geriausiai ir ją naudojant stengiuosi užmegzti tam tikrus dialogus. Visada įdomu paliesti žiūrovą per patirtis. Pavyzdžiui, vienas iš mano kūrinių pavadinimu „Trainspotting“ – tai pervažiuotų traukinio monetų kolekcija. Jos eksponuojamos specialiame monetų kolekcionavimui skirtame dėkle ir taip tampa nebe materialios vertės, o tam tikros patirties, laiko bei atsiminimų kolekcija.

www.swo.lt

„MC“, 2013

www.swo.lt

69 | SwO

street

„Nest“

SwO

street

| 70

www.swo.lt

„Tai buvo tas laikas, kai . gatves menas pasaulyje . pradejo . populiareti valandomis“

Gatvės menas yra vertinamas gana įvairiapusiškai, viena dalis žmonių teigia jog tai yra pastatų gadinimas, kiti teigia, jog taip miestas įgyja naujas spalvas. Kokių nuomonių, atsiliepimų tenka išgirsti apie gatvės meną, apie tavo kurtus darbus? Ar manai, jog požiūris į šią meno sritį po truputį keičiasi? Manau, kad neišvengiamai įvairių nuomonių visada buvo ir bus šiuo klausimu. Sunku pasakyti, nes prisiminus pirmą savo darbą „Think“, labai daug žmonių palaikė ir daug kam patiko, bet buvo ir tokių, kurie tai įvardydavo kaip teplionę ir, pavyzdžiui, praėjus beveik penkeriems metams, dirbdami paskutiniame projekte, tarp visų gerų komentarų girdėjome: kad geriau už tokius pinigus naują aikštelę išasfaltuotų. Bet manau, kad žmonės šiuo klausimu yra žymiai geriau susipažinę su gatvės menu, būtent dėl gatvės meno festivalių. Ar planuoji įgyvendinti projektus kitose šalyse?

Kuris darbas tau asmeniškai yra įsimintiniausias ir kurio koncepto suformavimui prireikė daugiausia laiko? Laiko atžvilgiu, tai buvo paskutinis projektas „Lofte“, apie kurį jau minėjau. Na, o įsimintiniausias projektas, tiksliau du piešiniai Malaizijoje, kuriuos įgyvendinau visiškai naujai statomoje krišnaitų šventykloje. Juose atvaizdavau pagrindinį jų šventiką skirtinguose siužetuose. Tai tokia patirtis, kokios turbūt Europoje tektų sunkiai paieškoti. Kokia tavo nuomonė apie Lietuvoje kuriamą gatvės meną? Ką pastebi menininkų darbuose? Kokius skirtumus įžvelgi lyginant juos su kitų šalių darbais? Kažkaip daug negaliu prisiminti, išskyrus tuos darbus, kurie yra sukurti gatvės meno festivalių metu ir tai, dauguma jų – užsienio menininkų. Todėl ir sunku vertinti, kai tai nėra taip globalu.

www.swo.lt

Viskas dar yra nekonkretu, bet planuose turiu piešinį viešojoje Estijos erdvėje su mano partneriais „Converse“. Taip pat turiu planų skleisti žinią apie savo parodą užsienyje, tačiau mano kasdienybė yra nenuspėjama ir spontaniška, tad kažko konkretaus neplanuoju. Kokia tavo svajonė? Ar planuoji išmokti naujų technikų, kooperuotis su kitais menininkais, panaudoti kitokius objektus? Konkrečių svajonių neturiu. Kaip ir minėjau, pati viešoji erdvė šiuo metu nėra mano pagrindinė domėjimosi sritis. Dabar labiau svajoju apie žinomas pasaulio galerijas, meno muges, į kurias labai norėčiau patekti su savo kūryba. Ką žmogus, norintis užsiimti gatvės menu Lietuvoje, turėtų žinoti prieš pradėdamas kurti? Pirmiausia turbūt pasiruošti ilgoms ir nuobodžioms biurokratinėms procedūroms, ne tik galimybei piešti, bet ir keltuvui ar pastoliams pasistatyti.

71 | SwO

street

KERTANT LINIJAS POKALBIS SU ILIUSTRATORE JULIJA STRAIŽYTE Autorė – Laura Vanagaitė Nuotraukos – Julijos Straižytės asmeninio archyvo

inijos, kurios perteikia ne tik aplink mus esantį pasaulį, bet ir yra tarsi ryšio su mūsų vidiniu bei išoriniu pasauliais simbolis. Iliustratorės Julijos Straižytės, kitaip žinomos kaip Yulia‘s days darbuose kiekvienas galime atrasti save, emocijas, kurias gėdijamės atskleisti, temas, kuriomis ne visi nori kalbėti, tačiau visi jas puikiai supranta, arba tiesiog simbolius, kurie mus žavi ir padeda mums vertinti juos labiau. Tai tarsi istorija, kuri yra perteikiama vizualioje formoje, tačiau su dar gilesne koncepcija. Šiuo metu Edinburge gyvenanti Julija kuria iliustracijas ir, kaip pati teigia, įkvėpimas gali ateiti netikėčiausiu metu. Pakalbinome menininkę apie jos kūrybą, įkvėpimą, iliustracijų pasaulį ir jo slėpinius.

SwO

street

| 72

Nuotrauka – Roberto Daskevičiaus, I4U Studija

www.swo.lt

Kada supratai, jog nori sieti savo ateitį su šia meno sritimi – piešimu, iliustracijų kūrimu? Kad noriu būti iliustratore supratau gana vėlai, baigusi psichologijos studijas. Man tada sukako 26-eri metai. Po studijų jaučiau vidinį spaudimą eiti dirbti pagal specialybę, bet greitai supratau, kad tai visiškai ne tai, ką noriu daryti gyvenime. O ką noriu daryti – dar nežinojau. Tada ir nusprendžiau, kad piešiu. Piešiau sau, man tai buvo kaip terapija. Tada tikrai neįsivaizdavau, kad būsiu iliustratore. Jeigu ne piešimas, atsirastų kažkas kita, gal dainuočiau arba fotografuočiau. Tiesiog suradau savo kūrybinę terpę ir tai kažkaip savaime išsivystė. Ar galėtum trumpai papasakoti apie tai, kaip nusprendei savo gyvenimą susieti su Edinburgu bei papasakoti apie savo studijas? Į Edinburgą persikėliau prieš trejus metus, baigusi psichologijos studijas Glazge. Glazgas labai įdomus miestas, bet leisti šaknų ten neketinau. Edinburgas yra stebuklingas miestas. Čia ir senoviniai pastatai, ir parkai, ir gamta, ir pilys viduryje miesto, ir festivaliai visą rugpjūtį. Toks miestas, kur atvažiuoji savaitei, o pasilieki visam laikui. Kad įstosiu į „Edinburgh College of Art“ visiškai nesitikėjau, bet tai buvo labai svarbus posūkis mano kūryboje ir gyvenime. Prieš tai nors ir nuolat piešiau, iliustravimas buvo labiau kaip hobis. Vis dar galvojau, kad sugrįšiu prie psichologijos mokslų. Teko labai daug išmokti per tą laiką, sutikau daug įdomių žmonių, bendraminčių. Supratau, kad menas negali egzistuoti vakuume. Studijų metu stengiausi pasisemti kiek įmanoma daugiau žinių, dalyvauti visuose projektuose, bendradarbiauti su kitais.

Nuotrauka – Roko Darulio

Koks buvo tavo pirmasis darbas, užsakymas, kurį reikėjo atlikti? Kas buvo sunkiausia, o kas – įsimintiniausia?

www.swo.lt

Pirmą rimtą užsakymą gavau iš Edinburgo universiteto. Teko iliustruoti Etiologijos fakulteto pastatą. Kadangi dažniausiai piešiu žmones ar gyvūnus, piešti pastatą, o dar ir Etiologijos fakulteto, buvo neįprasta patirtis. Prireikė pusantros savaitės tam, kad atlikti užsakymą ir buvo akimirkų, kai norėjau atsisakyti. Bet gerai, kad neatsisakiau, nes universitetas dosniai sumokėjo už mano darbą, o kiek vėliau mano iliustraciją panaudojo „Atvirų Dienų“ knygelėje. Smagu buvo pamatyti savo darbą atspausdintą (angl. in print).

73 | SwO

street

Kas tave įkvepia? Tai labai priklauso nuo temos, nuo užsakymo. Kartais pats užsakymas gali būti įkvepiantis, kai nuo pirmų akimirkų jau žinai, ką nori pavaizduoti. O būna taip, kad reikia aktyviai ieškoti įkvėpimo, bandyti skirtingas idėjas, daryti daug eskizų. Bet aš stengiuosi visą laiką būti atvira įkvėpimui, nes jis gali ateiti pačiu netikėčiausiu momentu: sporto salėje, stovint eilėje, važiuojant viešuoju transportu, ar plaunant indus. Dažniau nei rečiau geros idėjos atkeliauja atliekant pačius nuobodžiausius darbus. Svarbiausia yra būti budriam ir pasiruošusiam. Aš stengiuosi visada turėti po ranka užrašų knygutę, kur greitai užsirašau ar nubraižau tai, kas atėjo į galvą. Niekada nežinai, kur tos idėjos gali praversti. Ar galėtum pasidalyti su mūsų skaitytojais, kas yra svarbu norint tapti iliustratoriumi? Man atrodo čia nėra vienareikšmiško atsakymo, visiems tinkančio recepto. Kaip ir bet kurioje kitoje veikloje, būtinai turi būti didžiulis noras, ryžtas ir daug daug darbo. Kažkam yra duota daugiau, kažkam mažiau – taip jau yra. Bet aš manau, kad gabumas yra pervertintas dalykas.

Piešimas yra įgūdis, reikalaujantis daug praktinių pastangų. O man teko pradėti nuo didžiulio noro ir daug nevykusių darbų, į kuriuos dabar žiūrėti kartu ir juokinga ir gėda (angl. makes me cringe). Prie kokio projekto šiuo metu dirbi? Ką tik baigiau studijas, tad šiuo metu visos pastangos skirtos svetainės kūrimui ir darbų platinimui bei viešinimui. Taip pat kartu su Beata Tiškevič jau metus dirbame prie „Sekmadienių poezija“ projekto. Tai nėra pernelyg rimtas projektas, bet labai svarbus. Kartais praleidžiame vieną kitą sekmadienį dėl užimtumo. Bet stengiamės tęsti tradiciją. Smagu stebėti, kaip šis projektas auga ir transformuojasi. Ar gali papasakoti apie patį darbo procesą? Prasideda viskas nuo idėjų. Dažniausiai idėjos atkeliauja pačios, neprašytos. O kartais reikia prisikviesti. Įsijausti į tam tikrą atmosferą padeda mano vadinami darbo ritualai: susitvarkau stalą, kad turėčiau visas reikalingas medžiagas po ranka, kad niekas netrukdytų, pasileidžiu tam tikrą muziką, užsidegu smilkalus. Prieš pradedant piešti darau daug eskizų. Pats piešimas neužima daug laiko, bet reikalauja didelės koncentracijos. Daugiausia laiko užima linijos ir raštai, bet tai yra pats lengviausias darbo etapas, kai galiu atsipūsti. Man tas rašto kūrimas yra kažkuo labai ypatingas ir svarbus, man jis kaip meditacija. Ar kurdama iliustracijas dažnai bandai jose perteikti Lietuvos aplinką, kraštovaizdžius, kad žmonės žiūrėdami į tavo darbus pajustų tos šalies jausmą? Kai piešiu, tiesiog stengiuosi iliustruoti savo mintis, emocijas, pasaulėžiūrą. Nebandau sąmoningai perteikti Lietuvos aplinkos ar kultūros. Bet tai, kad gimiau ir augau Lietuvoje, žinoma, suformavo mano mąstymą ir skonį.

SwO

street

| 74

www.swo.lt

Iki šiol pamenu, kaip mama mus vedžiodavo į „ŠMC“ visas parodas. Žinoma, visa tai daro įtaką mano kūrybai. Mano darbuose yra daug folkloro elementų. Bet aš nelabai analizuoju ir nesistengiu sąmoningai atkartoti Lietuvai būdingą stilistiką. Kartais atrodo, kad mano piešiniai geriau už mane žino, aš tiesiog pasirodau prie popieriaus ir atlieku savo darbą. Kokias technikas naudoji? Stengiuosi išbandyti skirtingas technikas, bet mano pasirinkta terpė yra grafika, popierius ir fineliniai markeriai. Kokiam stiliui priskirtum savo iliustracijas, piešinius? Sunku objektyviai vertinti savo darbą, priskirti kažkuriam vienam stiliui. Grafika ir folkloras – du žodžiai, kurie ateina į galvą. Tavo darbus galima atrasti ne tik publikuojamus kaip piešinius, tačiau ir kaip iliustracijas, kurios yra sukurtos užrašų knygelių dizainui, spaudiniams, aksesuarams. Kur dar galime tikėtis išvysti tavo darbus?

Pati esu uždara, dažnai man yra sunku atsiverti, pasirodyti jautriai, pripažinti, kad kažkas yra negerai. Manau daugelis žmonių su tuo susiduria. Ypač pasaulyje, kur viskas turi blizgėti, būti tobula, išpuoselėta, nupoliruota. Piešimas man yra jausmų išlaisvinimas. Savo piešiniuose stengiuosi pavaizduoti viską taip, kaip yra – kad kartais skauda, būna nuobodu, liūdna, kad plaukai auga ir spuogai išdygsta netinkamose vietose, kad bijome, nerimaujame, stagnuojame ir visa tai yra normalu. Manau būtent tai žmonėms ir patinka mano darbuose, nes jie mato save tokius, kokius galbūt bijo parodyti kitiems. Esu įsitikinusi, kad mūsų pažeidžiamumas yra ryšio su žmonėmis raktas. Kokie tavo ateities planai? Kol kas intensyviai ieškau darbo, kuris sietųsi su menu ir kūryba. Ateityje noriu iliustruoti knygas, straipsnius – noriu dirbti iliustratore tiesiogine to žodžio prasme. Ateityje norėčiau rengti savo asmenines parodas ir dalį laiko skirti mokymui, kas žino, gal netgi vesti meno terapijos seminarus. Bet visa tai dar priešakyje.

Visus savo darbus publikuoju „Instagram“ ir Yulia‘s days „Facebook“ paskyrose. Artimiausiu metu planuoju sukurti internetinę svetainę, kur būtų galima atrasti mano darbus ir įsigyti tam tikrus produktus su mano iliustracijomis. O kol kas dėl užsakymų galima teirautis asmeniškai el. paštu arba socialiniuose tinkluose. Kokius simbolius labiausiai mėgsti vaizduoti savo darbuose? Kokias temas, žinutes stengiesi perteikti žiūrovui? Dažniausiai vaizduoju žmones ir gyvūnus. Neapsiriboju tam tikromis temomis, bet man svarbiausias yra atvirumas.

www.swo.lt

75 | SwO

street

MUZIKA KINE: „ŠIANDIEN GALINGA PRIEMONE TAPO TYLA“ INTERVIU SU DOMU STRUPINSKU Autorė – Rūta Žukė Nuotraukos – Narvydas Naujalis (portretinė nuotrauka), Rūta Kiškytė

inas – viena įtaigiausių meno formų. Tam, kad sukurtum paveikią iliuziją, istoriją, siekiant sukelti stiprias emocijas, neatsiejamu tampa ir kruopščiai parinktas garso takelis. Anot muzikos kūrėjo Domo Strupinsko, sukūrusio garso takelius tokiems filmams kaip „Redirected“ ir „Lošėjas“, muzika kine stiprina pasakojimo įtaigą ir netgi gali praplėsti istorijos kontekstą. Tačiau jis pats kine labiau vertina tylą, kuri šiandien tapo galinga priemone.

SwO

street

| 76

Daugelį gerų filmų papildo dar geresni garso takeliai: seriale „Twin Peaks“ muziką atlieka Angelo Badalamenti, „The Virgin Suicides“ – grupė „Air“, „Lost Highway“ – grupė „Rammstein“ ir atlikėjai David Bowie bei Marilyn Manson. Kokie garso takeliai yra geriausiai žinomi pasaulyje? Turbūt geriausiai žinomi populiariojo žanro kompozitorių Hans Zimmer („Gladiator“, „Inception“, „Interstellar“, „Dunkirk“), John Williams („Star Wars“) darbai.

www.swo.lt

„Man patinka filmai, kuriuose maZai mu Zikos“

Kokių žinote kino juostų, kuriose neskamba muzika? Man asmeniškai patinka filmai, kuriuose mažai muzikos. Tyla yra labai galinga priemonė, kartais, atrodo, net prabanga. Toli nesidairant, Šarūno Barto darbuose tiek mažai fiksuojamo garso, kad aplinka tampa antru veikėju, kuris pasako daugiau nei filme dalyvaujantys žmonės. Išskirtinai tylus užsienio režisierius yra Michael Haneke.

www.swo.lt

Kokio filmo garso takelis buvo įsimintiniausias? Dėl savitos estetikos ir asmeninių simpatijų tiek kamerinei muzikai, tiek kompozitoriui, labiausiai įsiminė Jonny Greenwood takelis filmui „There Will Be Blood“.

77 | SwO

street

Garso takelius kino filmams kuriate ir jūs. Su kolega Pauliumi Kilbausku projekte „The Bus“ gavote „Sidabrinę gervę“ už sukurtą muziką filmui „Lošėjas“. Taip pat kūrėte muziką filmui „Redirected“. Kokiuose dar projektuose dalyvavote? Kino garso takeliai užima tik ketvirtadalį mano muzikinio darbo, į juos nesiveržiu, laukiu sau artimesnio. Po „Lošėjo“ ir „Redirected“ sukūriau trumpametražius, o šių metų pabaigoje vėl pradėsiu darbuotis su keliais ilgametražiais filmais. Kuo įdomu kurti muziką filmams? Labiausiai įdomu rasti naują būdą kalbėti per muziką. Tinkamo tono, garsyno, instrumentų paieškos – man visada mieliausias etapas.

Kokios muzikos kine tendencijos šiuo metu vyrauja Lietuvoje ir pasaulyje? Populiariojo žanro filmuose, kaip ir visada, naudojama daug komercinės muzikos takelių. Europiniame arthouse ieškoma aktualių šiuolaikinių kūrėjų. O Lietuvoje jauna režisierių karta darosi vis drąsesnė ir įsileidžia vis daugiau muzikos į savo filmus. Ar garso takelių filmams kūryba Lietuvoje yra populiari meno rūšis? Ar tai perspektyvu? Ne. Tiesiog kol kas mažai to kino. Bet norėčiau, kad laikui bėgant būtų ir populiaru, ir perspektyvu.

„Lošėjo“ garso takelis netgi nugulė į muzikos albumą. Kuo įdomus buvo kūrybinis procesas?

Beje, muziką kuriate ir reklamoms. Esate minėjęs, kad kurdamas muziką 30-ies sekundžių trukmės reklamai sulaukiate daugiau pastabų nei kuriant ilgametražio filmo garso takelį. Kodėl?

Įdomu tai, jog režisierius Ignas Jonynas į mane ir Paulių kreipėsi atskirai – norėjo, kad kurtume muziką skirtingoms scenoms.

Filme esi įsipareigojęs vienam žmogui – režisieriui. Jis renkasi tą kompozitorių, kuriuo pasitiki.

Bet pasitarę nusprendėme dirbti kartu. Tad gal tas bendro taško fokusavimas ir buvo kabliukas. Jį radus, viskas vyko labai greitai ir sklandžiai.

Reklamoje sudėtingiau. Pirmiausia garso takelis turi patikti su tavimi tiesiogiai bendraujantiems projekto vadovui ir reklamos režisieriui, tuomet visiems gamybos namams, vėliau yra vertinamas reklamos agentūros žmonių ir galiausiai patenka pas klientą. Ir, žinoma, visi turi skirtingas nuomones.

Kodėl nusprendėte kurti dviese? Ar taip nėra sudėtingiau priimti sprendimus? Patempti ilgametražį filmą vienam gana sudėtinga. Užsižaidi, nebematai perspektyvos, atsiranda įvairių techninių kliūčių grojant ir bandant tuo pat metu įrašinėti. Dviese jau kita šneka. Vienas ieško garso, kitas dėlioja kompoziciją. Vienas dailina kokį miniatiūrinį štrichą, kitas struktūruoja visumą. Vienas groja, kitas sužiūri techninę dalį. O jei prasideda nesutarimas, laimi stipriausias argumentas filmo naudai. Kokios vyrauja taisyklės ar reikalavimai kuriant filmo garso takelį? Kaip vyksta darbai? Bendravimas su režisieriumi? Deja, kuo daugiau dirbu, tuo labiau suprantu, kad taisyklių nėra. Kiekvieną kartą būna vis kitaip. Kartais kuri muziką tik gavęs galutinį montažą, kartais bandai kažką sugraibyti perskaitęs scenarijų. Vieni režisieriai apie muziką prataria vos kelis žodžius, kiti taip įsijaučia, kad, regis, galėtų patys viską sugroti. Turbūt tai ir yra proceso žavesys.

SwO

street

| 78

Kuriate ir savo muziką. Kaip įvardytumėte savo muzikos žanrą? Kas įkvepia jus kūrybai? Savo muziką kuriu, kai lieka laisvo laiko, pabaigus užsakomuosius darbus. Čia mane labiausiai įkvepia laisvė. Galiu atsipalaiduoti nuo atsakomybės, nepaisyti žanro, kokybinių kriterijų. Šiuo metu jungiu gitaras su kamerine muzika ir moduliniais sintezatoriais. Kitąmet galva veiks turbūt vėl kitaip. Kaip kilo mintis kurti muziką? Studijuodamas komunikacijos mokslą, didžiąją laisvalaikio dalį kartu su bičiuliu Kalašu praleisdavau „Start FM“ rūsyje. Ten prasidėjo pirmi pasikrapštymai prie muzikos, susiformavo pirma mano grupė. Baigus mokslus muzika nebepaleido. Kitaip nebeišeina. Kokie jūsų ateities planai? Greit baigsiu įrašinėti antrą solinį albumą. Rudenį – reklamos darbymetis. Žiemą – darbas kine.

www.swo.lt

Reklama

BOHEMISKA SIELA

Pirkiniai

Paltas: SILVIAN HEACH, € 139 Suknelė: GANNI (ganni.com), € 263 Kvepalai: Maison Margiela, € 106 Natūralus septynių aroma žolelių gasulo molis: NECTAROME (spianato.lt), € 42 Piniginė: BRACCIALINI, € 83 Kojinės: MSGM (msgm.it), € 121 Apyrankė: Alcozer & J, € 82 Rankinė: Vivienne Westwood, € 145 Avalynė: 8, € 110 Palaidinė: Isabel Marant, € 535 Juoda avalynė: Erdem, € 770

www.swo.lt

79 | SwO

street

DOMIN FOTOGRAFĖ – LINA JUCIŪNAITĖ VIZAŽISTĖ – DOVILĖ TIRIŪTĖ (FACE POETRY) MODELIS – LAURA PETKEVIČIŪTĖ STILISTĖ – ŠARŪNĖ SKIRMANTAITĖ DRABUŽIAI – FEMINE.TROPIC.REBELLIOUS, ZARA

SwO

street

| 80

www.swo.lt

81 | SwO

street

SwO

street

| 82

www.swo.lt

83 | SwO

street

SwO

street

| 84

www.swo.lt

85 | SwO

street

SwO

street

| 86

www.swo.lt

87 | SwO

street

„OUTLOOK“ FESTIVALIO DEŠIMTMETIS Autorė – Anžela Ter-Vardanian Nuotraukos – Anželos Ter-Vardanian, Dan-Medhurst

ažiuojant šiais metais į „Outlook“ festivalį žinojome, kad tai bus nepamirštami metai. Kaip ir pridera didelėms ir svarbioms šventėms, „Outlook“ festivalis buvo kupinas visko – lietaus, žaibų, pavojų, pykčių, nusivylimų, meilės, vilties, džiaugsmo ir daug daug kokybiškos muzikos bei dar daugiau garso! Šokome kasdien nesustodami, įskaitant ir neoficialios programos dienas. Drąsiai galime teigti, jog kasmet „Outlook“ festivalis įrodo, jog ne veltui yra vadinamas pirmaujančiu, kiečiausiu bei galingiausiu bass muzikos festivaliu pasaulyje. Prieš daugelį metų jį įkūrė bass muzikos propaguotuojų komanda, norėdama perkelti festivalių kultūrą į visiškai kitą lygmenį. Globaliai pagarsėjusį ir visuotinai gerbiamą festivalį vis dar rengia ta pati komanda, su kupina meilės širdimi ir visa siela, tradicinėje vietoje – Fort Punta Christo, Kroatijoje.

SwO

street

| 88

www.swo.lt

89 | SwO

street

Didysis veiksmas prasidėjo Pulos mieste, 2000 metų senumo amfiteatre, viename iš šešerių didžiausių pasaulyje ir vieninteliame išsaugojusiame visus keturis bokštus iki šių dienų. Čia buvo pristatytas legendinis DJ Shadow, sukūręs nepakartojamą gyvo garso šou milžiniškai auditorijai, taip pat Dizzee Rascal. Čia pat buvo pristatytas unikalus, konceptualus ir žadą atimantis projektas „Outlook Orchestra“ kartu su tokiais muzikantais kaip Dawn Penn, Newham Generals, Horace Andy ir daugeliu kitų, kurie atliko „Outlook“ festivalio himnus. Orkestras sudarytas iš 20 geriausių Jungtinės karalystės muzikantų, papildytas Zagrebo nacionaliniu stygininkų orkestru bei jamaikietiško reggae, Londono grime, hip hop, garage, drum and bass ir dubstep muzikos žanrų geriausiais MC ir vokalistais, vadovaujama ne ko kito, o Tommy Evans. Saulės spindulių persmelktoje paplūdimio scenoje ketvirtadienį buvo pristatyti nepaprasti tokių atlikėjų kaip Jorja Smith, pirmosios reggae muzikos ledi – Dawn Penn, Mouse Outfit gyvi pasirodymai ir jų skambesiai iš Mančesterio, Princess Nokia ir kt. Judant link forto teritorijos šventė jau buvo įsibėgėjusi. „Garden“ scena buvo pavaldi grime muzikos aukštuomenei – „Butterz“, londoniečių radijo stoties „Radar Radio“ kūrinių buvo galima pasiklausyti „Stables“ scenoje, o pagrindinėje scenoje vyko Loyle Carner pasirodymas. Savaitgalį drum and bass meistrai palaikė stiprų frontą paplūdimio scenoje kartu su DJ Marky iš Brazilijos, kuris tūkstantinei miniai pagrojo vieną iš energingiausių savaitgalio setų. Kitas įsimintinas momentas – galingas „Critical Sound“ šeimos pasirodymas „Garden“ scenoje, kurie kartu su Kasra kolektyvo nariais, Ivy Lab ir kt. tiesiog įžiebė ją. „Void“ scenoje buvo galima išgirsti hipnotizuojančius, gilesnius ir tamsesnius Commodo, Gantz, Mala ir kitų Deep Medi narių skambesius.

SwO

street

| 90

www.swo.lt

91 | SwO

street

Šeštadienį „Swing Ting“ perėmė paplūdimio scenos valdymą, visą dieną klausytojai mėgavosi jų firminiu, saulėtu skambesiu, šokėjai buvo vaišinami tikrais jamaikietiškais muzikos motyvais kartu su Equiknoxx ir Shanique-Marie. Judant link forto teritorijos „GIGGS“ (Landlord) visiems įrodė, kad jis vis dar išmano savo reikalą ir net labai gerai, o DMZ, Loefah ir Sgt Pokes atsivežė pilnavertį, aukščiausios prabos dubstep klasikinį setą su staigmena – P Money. Tą dieną Mančesterio grietinėlė palaikė energiją aukščiausiame lygmenyje kartu su „LEVELZ“, būrių žvaigždžių ir „Outlook“ festivalio senbuviu – MC Chunky. Paskutinę oficialią festivalio dieną, „Lisbon Principe“ būrys surengė vieną stipriausių muzikinių naktų pagrindinėje arenoje. AJ Tracey atsivežė savo vakarų Londono skambesį į Punta Christo fortą, o „Moat“ sceną užvaldė garage muzikos žvaigždės – Wookie, Conducta, Scott Garcia ir kt., kurie privertė šokti pakėlus rankas iki pat ankstyvo ryto. „Void“ scena buvo sausakimša „Hatcha and Friends“ gerbėjų, o „Stables“ galima buvo pasiklausyti senosios mokyklos Loefah ir Josey Rebelle setų. Be visų scenų ir arenų, kur vyko pasirodymai, muzika galima buvo pasimėgauti ir atviroje Adrijos jūroje, kadangi kiekvieną dieną atplaukdavo laivai pilni garso sistemų ir ištikimiausių bass muzikos gerbėjų, kurie nepabūgo nei lietus nei bangų! „Knowledge“ arenoje galima buvo pasiklausyti Zed Bias, Randall, gal-dem, Youngsta diskusijų ir iš pačių „Outlook“ festivalio organizatorių lūpų išgirsti apie jų sukauptą patirtį, sunkumus ir darbo vaisius. Per 10 „Outlook“ gyvavimo metų, festivalis suvienijo nepaprastai daug bass muzikos mėgėjų ir melomanų iš viso pasaulio bei žmonių, kurie dalijasi ta pačia aistra kokybiškoms garso sistemoms. Reiškiame didžiulę padėką visiems kūrėjams, muzikantams, prodiuseriams, undergroudiniams elektroninės muzikos leiblams, kolektyvams ir promoterių komandoms, kurie per pastaruosius 10 metų buvo šio festivalio dalimi ir kurių dėka šių metų festivalis buvo toks ypatingas. Net lietus ir griaustinis nesugebėjo sugadinti pakylėtos minios nuotaikos, kuri tvyrojo ore iki pat paskutinės festivalio dienos. Nepaisant visų kliūčių, mes vieningai – draugų, senos ir naujos šeimos narių būryje šventėme „Outlook“ festivalio 10-metį vienoje iš jaukiausių Adrijos jūros pakrančių. Iki kitų metų, draugai!

SwO

street

| 92

www.swo.lt

93 | SwO

street

#SwOstreet

SwO.lt/live-feed

SwO magazine Facebook