Radijo tremtyje be FM bangų

Giedrė Steikūnaitė. 15min.lt/2017 12 14

Pastaruosius pustrečių metų mažoje Rytų Afrikos valstybėje %urundyje vykstantis valdžios užsakytas smurtas prieš civilius gyventojus pabėgėliais pavertė daugiau nei  tūkst. žmonių. Valdžiai jėga uždarius sau neparankią žiniasklaidą, kaimyninėje Ruandoje įsikūrÛ nepriklausomi %urundžio žurnalistai tÛsia savo misiją ir rado originalų – bei labai drąsų – būdą gyventojams suteikti objektyvią informaciją.

Alamy ma]es ń $on oene ń &ĸor]ńA=ricaRene‰al ń Radifas yra viena svar0iausi‡ visuomenės in=ormavimo priemoni‡ urundyfe

Atsakomybė įvardyti tiesą

„ݭia mes pasiryžę gint žmogaus teises. same žmonių pusėje, esame prieš priespaudą. Manau, galime save vadint žmogaus teisių gynėjais“, – sako atrickas Ndu‰imana, vienas iš nepriklausomos radijo stotes „!adio nŒamba“ įkūrėjų ŐinŒamba kirundi kalba reiškia trimitąő. Su juo susitnkame !uandos sostnėje igalyje įsikūrusioje studijoje, kur kaip tk vyksta naujienų tarnybos pasitarimas. aip ir daugiau nei Ɠ25 tūkst. kitų burundieࣂių, šie žurnalistai dėl grėsmės savo gyvybei buvo priverst bėgt iš tėvynės ir šiandien dirba tremtyje. „!adio nŒamba“ kasdien parengia dvi 2Ə–ƒƏ minuࣂių trukmės naujienų laidas, kurias publikuoja internete ir per išmaniąją pokalbių programėlę „)hatsApp“ siunࣂia kontaktams urundyje. Šie savo ruožtu laidos įrašus persiunࣂia savo pažįstamų ratui. o perklausos žinutes savo pates saugumui patartna ištrint. nformacijos apie įvykius urundyje ištremtems žurnalistams suteikia pogrindyje dirbantys reporteriai ir patkimi kontaktai. Saugumui užtkrint šaltniai lieka anoniminiai, pašnekovų balsai transliacijose iškraipomi, kad nebūtų atpažint. „!adio nŒamba“

auditorija gali siekt daugiau nei ƒƏƏ tūkst. žmonių – žymiai mažiau, nei būtų transliuojant M bangomis, taࣂiau labai daug turint omenyje pavojingas programų gavimo ir klausymosi sąlygas bei ribotą priėjimą prie išmaniųjų telefonų ir interneto. artu su „T࣐l࣐! enaissance“ ir „!A-umura“, „!adio nŒamba“ yra viena nepriklausomų žiniasklaidos priemonių, drįstanࣂių viešai įvardyt urundžio valdžios vykdomus nusikaltmus prieš šalies žmones: žmogžudystes, pagrobimus, kankinimus, įkalinimus. Tai tęsiasi nuo 2ƏƐ5 m., kai urundžio preŒidentas ierreĽas NkurunŒiŒa paskelbė treࣂią kartą iš eilės sieksiants preŒidento posto, nors tai draudžia šalies konsttucija. Treࣂia kadencija taip pat prieštarauja po Ɛ2 metų trukusio ir daugiau nei ƒƏƏ tūkst. gyvybių nusinešusio pilietnio karo pasiektems Arušos taikos susitarimams, kurie numatė valdžios dalijimąsi tarp skirtngų politnių partjų ir etninių grupių. asipiktnę tokia savivale ir nepaisydami draudimo protestuot, burundieࣂiai išėjo į gatves. Juos pasitko valstybės „saugumo“ aparatas – žmonės valdžios įsakymu buvo šaudomi, „pradanginami“, rakinami kalėjimuose. 2ƏƐ5-ųjų liepą urundžio rinkimų komisija pranešė, kad .NkurunŒiŒa opoŒicijos boikotuotuose rinkimuose surinko ѵƖ.ƓƐ proc. balsų ir liks šalies preŒidentas. Smurtas prieš „valstybės priešus“ tęsiasi iki šiol.

Manau, galime save vadinti žmogaus teisių gynėjais.

Traiškant opoŒiciją didelis dėmesys buvo skirtas nepriklausomai žiniasklaidai: prasidėjus visuotnėms demonstracijoms visos nepriklausomos radijo stotys buvo uždarytos apkaltnus jas opoŒicijos palaikymu.

Autorės nuotrĸ ń Radifas yra viena svar0iausi‡ visuomenės in=ormavimo priemoni‡ urundyfe

!adijas urundyje yra labai svarbi visuomenės informacijos priemonė, tad jo embargas skaudžiai atsiliepė patkimos informacijos vakuume atsidūrusiems gyventojams. endrame šalį užvaldžiusiame baimės ir smurto kontekste, kur nepritarimas valdžiai uždeda „valstybės priešo“ štampą, persekiot žurnalistus yra nesudėtnga. 2ƏƐ5 m. spalį „saugumo“ agentai nušovė žurnalistą ir operatorių hristopheĽą NkeŒabahi- Œi, jo žmoną ir paauglius vaikus. Laikrašࣂio „‰acu“ žurnalistas JeanĽas igirimana dingo 2ƏƐѵ m. liepą ir jo likimas iki šiol nėra žinomasĸ įtariama, kad jį pagrobė slaptosios tarnybos. 2ƏƐƕ-aisiais asaulio žiniasklaidos laisvės indekse „!eporteriai be sienų“ urundį įrašė ƐѵƏ-oje vietoje iš ƐѶƏ-ies, keturiais punktais žemiau nei pernai. Taࣂiau tkrieji žurnalistai net ir tokiomis sąlygomis toliau vykdo savo misiją. „Sugriovę nepriklausomas mūsų žiniasklaidos priemones, jie Œvaldžiaœ galvojo, kad mus nutldė, – sako atrickas. – Taࣂiau mes vis dar ࣂia ir vis dar priešinamės, nepaisant visko.“

Negali tylėti matydamas blogį

Nepriklausomas radijo ir T( stots valdžia uždarė 2ƏƐ5 m. gegužės ƐƓ d. o savaitės, gegužės 2ƒ d., „T࣐l࣐ !enaissance“ žurnalistas !everienas aŒikam‰e jau buvo !uandoje. „abėgėlio gyvenimas labai sunkus, – pokalbį igalio kavinėje pradeda jaunas vyras, šiandien rengiants reportažus ir „T࣐l࣐! enaissance“, ir „!adio nŒamba“. – ats pabėgėlio statusas man kankina širdį: jis reiškia, kad esu kitoks, nei šios šalies pilieࣂiai. ࢒odis „pabėgėlis“ nuolatos primena, kad nesu savo tėvynėje.“ !engdami reportažus, !everienas su kolegomis imasi ypatngų atsargumo priemonių: jų šaltniai ir pašnekovai tebegyvena urundyje ir už interviu nepriklausomai žiniasklaidai gali stpriai nukentėt. Taࣂiau vis tek sutnka kalbėt. odėlĵ „࢒monės

įpratę riŒikuot tam, kad galėtų išreikšt savo poŒiciją – jiems tai yra labai svarbu, – sako !everienas. – arydami reportažus pakeiࣂiame pašnekovo balsą, kad jį išgirdęs kaimynas neatpažintų ir neįduotų. Turime šaltnių valdžioje, nes ten dar likę tokių, kurie nepritaria tam, kas vyksta. Jie sako: „Skambink tą ir tą valandą, tada būsiu vienas ir atsakysiu į tavo klausimus.“ Savo šaltnių niekam neišduodame.“ lausiu !everieno, kodėl, puikiai suvokdami riŒiką ir kainą, mokamą už tesos sakymą, žurnalistai toliau dirba. Juk žymiai saugiau ir paprasࣂiau būtų patylėt, nesikišt, apsiribot „nekaltomis“ temomis. „࢒inome, kad pavojinga. Tą žinojome prieš pradėdami dirbt. Taࣂiau negali tylėt matydamas, kaip tavo šalyje vykdomas blogis. Tai didžiulis pavojus visai visuomenei, – atsako !everienas. – Mūsų karta praeis, o kas nutks su mūsų vaikų kartaĵ rivalome sukurt jiems gerovę. Jei žinome, kad mūsų darbas pavojingas, ar tai reiškia, kad turime jį mestĵ Ne. Jei aš sustosiu, ir kit sustos, kokią valstybę beturėsimeĵ Matome, kaip valdžia griauna mūsų šalį. Taࣂiau privalome daryt viską, kas įmanoma, kad urundis vėl būtų urundis mums visiems.“

Pabėgėlio gyvenimas labai sunkus.

Klasė, ne „rasė“

Taࣂiau giluminis smurto urundyje šaltnis yra ne treࣂioji preŒidento kadencija. alteji koloniŒatoriai į urundį, tuomet valdomą karaliaus M‰eŒi ( isabo, atsėlino apie ƐѶƖƓ m., kai kraštas tapo kolonijinio vieneto, pavadinto (okietjos !ytų Afrika, dalimi. aip ir priklauso profesionaliems koloniŒatoriams, vokieࣂiai kliovėsi „skaldyk ir valdyk“ politka: siekdami stprint savo įtaką ir valdžią, skatno ir kurstė gyventojų susiskaldymą. irmojo pasaulinio karo metais (okietjos kolonijas užėmė elgija, po karo Tautų Lyga jai paskyrė !uandos ir urundžio teritorijų valdymą. elgija perėmė karą pralaimėjusios (okietjos tradicijas ir

pridėjo savų: pvŒ., įvedė privalomas  korteles, kuriose buvo nurodyta žmogaus „tautybė“: hutu, tutsi arba t‰a. Taࣂiau hutai ir tutsiai nėra atskiros „gentys“ ar grupės: juos vienija kalba, kultūra, religija bei šimtme- ࣂius trunkants gyvenimas kartu vienoje teritorijoje. idžiausias skirtumas, kurį uropos koloniŒatoriai ir išnaudojo, buvo socialinis: didžioji dalis – bet ne visi – tutsiai buvo privilegijuota socialinė klasė, kontroliavusi galvijusĸ didžioji dalis – bet ne visi – hutai buvo neturtngi kaimo vietovių žemdirbiai. Šiuos klasės skirtumus stprino kolonijinė valdžia, skatnusi burundieࣂių tarpusavio kovas, o krašto ekonomiką išnaudojusi elgijos turtnimui. olonijinės elgijos letenos atsikratyta tk ƐƖѵ2 m., urundžiui paskelbus nepriklausomybę. Taࣂiau užcementuota „tautnė“ neapykanta pagimdė smurto ciklus. urundis išgyveno genocido tragedijas: ƐƖƕ2 m. valdžios pajėgos išžudė, įvairiais duomenimis, Ɛ5Ə–ƒƏƏ tūkst. hutųĸ ƐƖƖƒ m. prasidėjo iki 2ƏƏ5 m. trukęs pilietnis karas, kainavęs daugiau nei ƒƏƏ tūkst. gyvybių. Šiemet Tarptautnio audžiamojo Teismo teisėjai leido pradėt tyrimą dėl įtarimų nusikaltmais žmoniškumui urundyje. Spalio pabaigoje urundis pirmasis pasaulyje oCcialiai pasitraukė iš agos Teismo jurisdikciją nustatanࣂio !omos statuto, taࣂiau, anot žmogaus teisių organiŒacijų, šalies valdžios atsisakymas bendradarbiaut su tyrėjais paࣂiam tyrimui kelio neužkirs.