Apie Ganą ir ganiečius

Neminimas ir belgų dalyvavimas sudėtngame dekoloniŒacijos procese ar elgijos vaidmuo po nepriklausomybės išgyventose kriŒėseĸ yra tk nuoroda į atriceĽo Lumumbos žmogžudystę Ɠ .

Norėdami išgirst trupu€ pamąstymų apie elgijos vaidmenį dekoloni- Œacijos krache lankytojai turi paėjėt tolėliau ir pažiūrėt ongo rašytojo oliĽo Jeano ofaneĽo liudijimą Őgerokai mažiau pastebimą nei kit stendaiő, kad suprastų, kodėl toks dekoloniŒacijos proceso pateikimas netnkamas. r nors kongieࣂių balsų įtraukimas pagirtnas ir būtnas – tesa, vienur jis sėkmingesnis nei kitur – tokie liudijimai neturėtų būt vieninteliai pagrindinių ekspoŒicijų diskursą atremiantys „kontrapasakojimai“. aliausiai nei „olonijinės istorijos ir nepriklausomybės“, nei „!epre- Œentacijos“ salės nežengia toliau paviršutniškų teiginių apie muŒiejaus vaidmenį renkant duomenis ar formuojant supratmą apie centrinę Afriką. ࢒inios buvo itn svarbios kolonialiŒmo sėkmei užtkrint, o muŒiejus rinko ir skleidė informaciją, kurią visuomenė vartojo ir kuria kolonijinė administracija naudojosi. endras teiginys „!epreŒentacijos“ salėje lankytoją informuoja, kad „muŒiejus turi didelę kolonijinių fotograCjų ir Clmų kolekciją Ő...ő, kuriuos kūrė išskirtnai balteji ir kurie atspindi daugiausia jų perspektyvą“ ir kad tai „lėmė Ő...ő visuomenės įsivaiŒdavimą apie centrinę Afriką ir afrikieࣂius“. (iename stende pateikiami „rasiniai“ ir kultūriniai kriterijai, pagal kuriuos koloniŒuot žmonės buvo klasiCkuojami. Taࣂiau niekur nepaaiškintas muŒiejaus, kaip rasinių „klasiCkacijų“ kūrėjo, vaidmuo ir jų santykis su kolonijiniu projektu per kolonijinę antropologiją. Neužsimenama ir apie tai, kaip tokios klasiCkacijos ir toliau veikia ir formuoja dabar€ – tek centrinėje Afrikoje, tek elgijoje. itaip nei prieš renovaciją, dabar muŒiejus pasmerkia kolonialiŒmą kaip sistemą: ekspoŒicijose pripažįstamas kolonialiŒmo smurtas, išnaudojimas ir rasiŒmas. Tai svarbus žingsnis į priekį. Taࣂiau trūksta paaiškinimo, kaip būtent kolonialiŒmas veikė. okie buvo ir yra ilgalaikiai jo padariniaiĵ aip kolonijinio rasiŒmo formos tęsiamos šiandienĵ r koks buvo mokslo bei pates muŒiejaus vaidmuo koloniŒacijos projekteĵ alis šios problemos sprendimo galėtų būt ribų tarp disciplinų ekspoŒicijoje panaikinimas. „olonialiŒmas“ nėra tk istorijos dalis – jis labai aiškia gija įsigyvenęs visoje muŒiejaus insttucijoje, pastate ir kolekcijoje. ūtent šia galimybe mu- Œiejus privalo pasinaudot ateityje: akcentuot kolonialiŒmo tęstnumus ir sąsajas, o ne iŒoliuot „kolonijinę praei€“ mažoje salytėje be jokio platesnio konteksto.

1 $oma ute0a untum0ue ʼn inࢪasofe ]im<s menininkas ir kuratoriusķ aura sen]iyumva ʼn arc_itektė ir menininkė iࢪ Ruandosĸ

2 on]o aralystė da0artnėse on]oĶ An]olos ir Ga0ono teritorifose e]Œistavo *(ʼn** amऒiaisĸ

Ɛ Ŀ&micoreļ ʼn ऒaliav‡ tec_nolo]if‡ korporacifa su pa]rindine 0ūstne riuselyfeĸ on]o plėࢪimas vyko ir te0evyksta 0ūtent dėl didऒiuli‡ ࢪiofe teritorifofe esanߜi‡ ]amtos iࢪtekli‡ĸ

4 atriceĻas umum0a ʼn pirmasis po nepriklausomy0ės on]o Demokratnės Respu0likos premferasĸ o vyriausy0ė siekė perimt on]o ]amtos iࢪtekli‡ kontrol< iࢪ 0uvusi‡ kolonist‡ 0ei kit‡ (akar‡ fė]‡ ir taip pa]erint ]yvenimo s.ly]as milifonams kon- ]ieߜi‡ĸ uऒudytas ƎƔѳƎ mĸ el]ifos ir A( valdऒios uऒsakymuĸ

ࢪ an]l‡ kal0os vertė Giedrė Steikūnaitė

africasacountry.com

assiano somas n†otra†haĶ ana

Apie Ganą ir ganiečius: stereotipus apie Ganos gyventojus, jų gyvenimo būdą neigia GL(1 programos dalyvė, savanorė Gintė Marija Gylytė