Neminimas ir belgų dalyvavimas sudėtingame dekoloni acijos procese ar elgijos vaidmuo po nepriklausomybės išgyventose kri ėse yra tik nuoroda į atrice o Lumumbos žmogžudystę . Norėdami išgirsti trupu pamąstymų apie elgijos vaidmenį dekoloniacijos krache lankytojai turi paėjėti tolėliau ir pažiūrėti ongo rašytojo oli o Jeano ofane o liudijimą gerokai mažiau pastebimą nei kiti stendai , kad suprastų, kodėl toks dekoloni acijos proceso pateikimas netinkamas. r nors kongie ių balsų įtraukimas pagirtinas ir būtinas – tiesa, vienur jis sėkmingesnis nei kitur – tokie liudijimai neturėtų būti vieninteliai pagrindinių ekspo icijų diskursą atremiantys „kontrapasakojimai“. aliausiai nei „ olonijinės istorijos ir nepriklausomybės“, nei „ epreentacijos“ salės nežengia toliau paviršutiniškų teiginių apie mu iejaus vaidmenį renkant duomenis ar formuojant supratimą apie centrinę Afriką. inios buvo itin svarbios koloniali mo sėkmei užtikrinti, o mu iejus rinko ir skleidė informaciją, kurią visuomenė vartojo ir kuria
kolonijinė administracija naudojosi. endras teiginys „ epre entacijos“ salėje lankytoją informuoja, kad „mu iejus turi didelę kolonijinių fotogra jų ir lmų kolekciją ... , kuriuos kūrė išskirtinai baltieji ir kurie atspindi daugiausia jų perspektyvą“ ir kad tai „lėmė ... visuomenės įsivai davimą apie centrinę Afriką ir afrikie ius“. iename stende pateikiami „rasiniai“ ir kultūriniai kriterijai, pagal kuriuos koloni uoti žmonės buvo klasi kuojami. Ta iau niekur nepaaiškintas mu iejaus, kaip rasinių „klasi kacijų“ kūrėjo, vaidmuo ir jų santykis su kolonijiniu projektu per kolonijinę antropologiją. Neužsimenama ir apie tai, kaip tokios klasi kacijos ir toliau veikia ir formuoja dabar – tiek centrinėje Afrikoje, tiek elgijoje. itaip nei prieš renovaciją, dabar mu iejus pasmerkia koloniali mą kaip sistemą: ekspo icijose pripažįstamas koloniali mo smurtas, išnaudojimas ir rasi mas. Tai svarbus žingsnis į priekį. Ta iau trūksta paaiškinimo, kaip būtent koloniali mas veikė. okie buvo ir yra ilgalaikiai jo padariniai aip kolonijinio rasi mo formos tęsiamos šiandien r koks
buvo mokslo bei paties mu iejaus vaidmuo koloni acijos projekte alis šios problemos sprendimo galėtų būti ribų tarp disciplinų ekspo icijoje panaikinimas. „ oloniali mas“ nėra tik istorijos dalis – jis labai aiškia gija įsigyvenęs visoje mu iejaus institucijoje, pastate ir kolekcijoje. ūtent šia galimybe muiejus privalo pasinaudoti ateityje: akcentuoti koloniali mo tęstinumus ir sąsajas, o ne i oliuoti „kolonijinę praei “ mažoje salytėje be jokio platesnio konteksto. oma ute a untum ue in aso e im s menininkas ir kuratorius aura sen iyumva arc itektė ir menininkė i Ruandos
1
on o aralystė da artinėse on o An olos ir Ga ono teritori ose e istavo am iais
2
micore aliav tec nolo i korporaci a su pa rindine ūstine riusely e on o plė imas vyko ir te evyksta ūtent dėl did iuli io e teritori o e esan i amtos i tekli atrice as umum a pirmasis po nepriklausomyės on o Demokratinės Respu likos prem eras o vyriausy ė siekė perimti on o amtos i tekli kontrol i uvusi kolonist ei kit akar ė ir taip pa erinti yvenimo s ly as mili onams konie i u udytas m el i os ir A vald ios u sakymu
4
an l kal os vertė Giedrė Steikūnaitė africasacountry.com
assiano somas n otra a
Apie Ganą ir ganiečius:
ana
stereotipus apie Ganos gyventojus, jų gyvenimo būdą neigia GL programos dalyvė, savanorė Gintė Marija Gylytė 34
