Patirtis Pietų Afrikos Respublikoje rodo, kad krizė yra puiki galimybė pokyčiams

Giedrė Steikūnaitė. bernardinai.lt/2020 04 22

 milijonus gyventojų turinčios Pietų Afrikos Respublikos PAR vyriausybė piliečiams iš namų išeiti oȨcialiai uždraudė kovo  d. 6ustabdžius komercinÛ veiklą, didžiulÛ pajamų nelygybÛ turinčioje šalyje labiausiai kenčia skurdžiau gyvenantieji. 7ačiau iš krizių galima pabandyti išpešti ir ko nors gero. Kaip dabartinÛ krizÛ išnaudoti taip reikalingiems struktūriniams pokyčiams visuomenėje? Koks turėtų būti pilietinės visuomenės vaidmuo šioje situacijoje? Apie tai kalbamės su socialine mentore, moterų teisių aktyviste, 30 metų darbo patirtį pilietinėje visuomenėje turinčia Keiptaune PAR įsikūrusios %endruomenių vystymosi išteklių asociacijos angl. Community Development Resource Association direktore 12MVULA DLAM,1,.

Community Development Resource Associaton nuotrauka

Nomvula, kokios mintys aplanko stebint, kas šiomis dienomis vyksta pasaulyje? Tokiomis aplinkybėmis žmogus staiga suprant, koks trapus yra gyvenimasĴ abartnė situacija akivaiŒdžiai rodo, kad turime grįžt prie esminių dalykų. Ji primena, koks išprotėjęs yra mūsų pasaulis, ir verࣂia sustot, pamąstyt. Jei kriŒės dėka imsimės pokyࣂių, žmonijai tai bus didelis pliusas. (ienas dalykų, su kuriais žūtbūt privalome atsisveikint, yra mūsų besaikis vartotojiškumas. abartnėmis sąlygomis namų iŒoliacijoje labai aiškiai matau savo būtniausius poreikius. AkivaiŒdu, kad galiu puikiai pragyvent su žymiai mažiauĴ (iliuosi, jog ši patrts mus išbudins keist įproࣂius ir kartu pergalvot, kaip leidžiame savo laiką.

Kaip manote, kokių vidinių pokyčių ji mums atneš? Œoliacijoje esame verࣂiami nuoširdžiai save įvertnt: koks esu iš tesų. aip elgiuosi su aplinkiniaisĵ !ealybė stovi priešais mus tarsi veidrodis, nuo kurio negalime nusisukt. Tikiuosi, kad atsipeikėsime ir pakeisime savo santykį su gamta. ažnai jauࣂiamės esantys aukšࣂiau, viršiau, atskirai nuo jos. haĴ š tesų esame tk viena jos dalių, mums sustojus, ji toliau eina savo keliu – juk gamtos gyvenimas tęsiasi ir per kriŒę, keiࣂiasi metų laikai. Nesame gamtos valdovai ir neturėtume elgts taip, tarsi tokie būtume. Ši kriŒė taip pat labai aiškiai parodė, kad mūsų visuomenėse nesirūpinama paࣂiais pažeidžiamiausiais. Taip, ir anksࣂiau teoriškai žinojome, kad milijonai kasdien sėda prie tušࣂio stalo, taࣂiau dabar viskas tapo labai realu, ir turime su tuo tvarkyts, negalime tesiog nusisukt kaip anksࣂiau. Negalime pabėgt nuo to fakto, kad sukūrėme pasaulį, kuriame milijonai žmonių gyvena skurde. Tai yra mūsų visų reikalas. Turime sukurt socialinės apsaugos sistemas, užtkrinanࣂias žmonių gerovę. Jei dabartnę kriŒę vertnsime kaip galimybę griūnant senajam sukurt naują, teisingesnį pasaulį, kaip užtkrint, kad šios galimybės nepraleistumeĵ Aplink daug panikos, kai jokie konstruktyvūs veiksmai nėra įmanomi. Atsakysiu remdamasi ietų Afrikos pavyŒdžiu. Jau daugel metų sakome, kad turime vieną valstybę, bet dvi ekonomikas. Tad jau seniai kalbame ir apie būtnybę ją padaryt įtraukią. Šalies ekonomika negali tarnaut tk saujelei privilegijuotųjų, taࣂiau juk aiškiai matyt, kad rimtesnių

rūpesࣂių ši kriŒė nesukelia itn mažai visuomenės daliai. (isi kit balansuoja ant išgyvenimo ribos. Tad turime puikią progą realiai įgyvendint tai, apie ką tek laiko kalbame. ita vertus, stebiu, kaip vos per porą savaiࣂių šalies valdžia sugebėjo paspartnt teikt paslaugas gyventojams. NeįtkėtnaĴ Mes, pilietnės visuomenės atstovai, klausiame: tai kodėl to nedarėte anksࣂiauĵĴ ai kurios bendruomenės geriamojo vandens neturėjo kelerius metus, dabar vandentekis buvo sutvarkytas per dvi savaites. Mūsų užduots – užtkrint, kad valdžia savo įsipareigojimus ir ateityje vykdytų taip efektyviai. uikiausia galimybė, kurios privalome nepaleist. Kokių konkuečių veikvmų ࢪi†o met† imavi piѲieࢼn߰ viv†omen߰ ietų =uikofeĴ (ienas nuostabiausių dalykų yra būrimasis į vadinamuosius bendruomenės veiksmo tnklus Ő(T, angl. ommunity Acton Net‰orkső, skirtus padėt patems pažeidžiamiausiems. Mes – ne pelno siekiants sektorius, metų metus kartojame: bendruomenės nariai geriau nei bet kas kitas žino, kam tarp jų labiausiai reikia pagalbos ir kokios. ur gyvena vieniši vyresnio amžiaus žmonėsĵ urios šeimos neturi jokio pajamų šaltnioĵ urie vaikai gauna nemokamą maitnimą mokykloseĵ adangi karantno metu jos uždarytos, atsiranda įvairių vietnių iniciatyvų šiuos vaikus pamaitnt. Šie bendruomeniniai tnklai yra novatoriškas sprendimas, kaip padėt pažeidžiamiausiems visuomenės nariams. (T veiklas vykdo bendruomenių aktyvistai, turintys ryšių su nevyriausybiniu sektoriumi, kai kuriais atvejais ir su tam tkromis vyriausybės programomis. irmieji tnklai susikūrė eiptaune, vėliau paplito į kitus regionus. š esmės šie tnklai atlieka dvi funkcijas: pirma atranda, kur yra išteklių, o tuomet juos pristato žmonėms, kuriems jų labiausiai reikia. Tarkim, verslo įmonė nori paaukot maistoĸ vyriausybė pernelyg užimta kitais reikalais, tad kreipiamasi į bendruomeninį tnklą,

Community Development Resource Associaton nuotrauka

kuris maistą išdalija tems, kam trūksta. Šia idėja nesiekiama prikurt naujų organiŒacijų, o tesiog užtkrint išteklių judėjimą bei sujungt žmones bendruomeniniu lygmeniu. itas nuostabus dalykas, vykstants eiptaune, yra bendruomenių giminiavimasis: pasiturinࣂiosios padeda skurdžiau gyvenanࣂioms. Tai taip pat vyksta su minėtų tnklų pagalba. e to, kovojame už pragyvenimo šaltnių išlaikymą. Neformalusis sektorius A! yra didžiulis, ypaࣂ prekybos, tad, vyriausybei paskelbus ypatngąją padė€ ir uždraudus prekiaut gatvėje, tūkstanࣂiai šeimų liko be pragyvenimo šaltnio. ilo didžiulis nepasitenkinimas, ir galų gale valdžia turėjo nusileist: buvo peržiūrėtas ir pakeistas nacionalinis nelaimių įstatymas, prekeiviams išduot leidimai dirbt tam tkromis sąlygomis. Šiandien mažos ir mobiliosios krautuvėlės veikia, tk kad dėl žmonių judėjimo ribojimų jų uždarbis žymiai mažesnis nei anksࣂiau. Taࣂiau vis dėlto gyventojai gali rinkts paremt smulkiuosius prekeivius, o ne didžiuosius prekybos centrus. it smulkieji prekeiviai taip pat kovoja dėl išlikimo. Štai daržovių dėžes pristatantys augintojai daro valdžiai spaudimą reikalaudami priimt juos į maisto tekimo grandinę. Jiems tai puiki galimybė, kurią turime užtkrint ir ateityje. Juk tesiog nemoralu uždaryt smulkųjį verslą ir tuo pat metu leist didiesiems prekybos centrams lobt iš kriŒės. itas aspektas - viešasis transportas, kurio situacija A! yra labai prasta. Nei traukiniai, nei autobusai savo funkcijų tnkamai neatlieka. Taࣂiau turime taksi susivienijimus – savotškus kooperatyvus, vairuotojų ir savininkų asociacijas. Šie net ir tolimiausias bendruomenes pasiekiantys miniautobusai yra tkrasis viešojo transporto sistemos stuburas. e to, taksi yra bene vienintelis verslo sektorius mūsų šalyje, kurio savininkai yra juodaodžiai pilieࣂiai. Tad šiems miniautobusams buvo pavestas keleivių vežimas per kriŒę. Taࣂiau ir jie buvo priverst grasint valdžiai streiku, jei ši nepašalins laiko ir svorio apribojimų ir neįtrauks taksi sektoriaus į Cnansinio stmulo paketus, numatytus įvairiems kitems sektoriams. Kaip veuࢼnate ! piѲieࢼn߰v viv†omen߰v veikvm†v da0auࢼn߰fe situacijoje? Turint omenyje aplinkybes, mūsų pilietnė visuomenė daro viską, ką gali. Taࣂiau reikia pažvelgt ir kritškai. Manau, ši kriŒė parodė, jog turime žymiai aktyviau bendraut su valdžia. same užmigęĴ Tai puiki galimybė pilietnei visuomenei sustprint savo balsą. Jei to nepadarysime, valdžia išlaikys šiltus santykius su verslu, o pilietnė visuomenė ir vėl liks už borto.

uikus pavyŒdys – vyriausybės įsteigtas solidarumo fondas, iš kurio Cnansuojama apsauginė apranga, papildomi ventliatoriai ligoninėse ir kit panašūs dalykai. ondui pinigų skiria šalies turtngiausieji – verslininkai. Taࣂiau nevyriausybinėms organiŒacijoms praktškai neįmanoma iš šio fondo gaut Cnansavimo, nors ir vykdome visuomenei gyvybiškai svarbias socialines veiklas. Tikrai galime labiau pasistengt ir už tai pakovot – juolab kad, mano nuomone, į fondo valdybą turėtų būt paskirta ir pilietnės visuomenės atstovų. Juk, kaip žinome iš patrtes, paprastai tokiais atvejais viešųjų pirkimų sutartys pasirašomos su savais, tad sudaromos puikios galimybės korupcijai. ad vėliau nebūtume nemaloniai nustebint, akylą priežiūrą vykdyt turime dabar. Apskritai nevyriausybinės organi- Œacijos turėtų užsitkrint tvaresnį Cnansavimą. Jau gana tos priklausomybės nuo donorų iš užsienio.

Kurioms kitoms sritms, jūsų manymu, reikėtų teikt prioritetą?

rivalome žymiai daugiau dėmesio skirt žmonijos atsparumui, pirmiausia – maisto saugumui. albėdama su kolegomis iš kitų Afrikos valstybių, kuriose maisto auginimas savo reikmėms yra įprasta praktka – Malavio, ,imbabvės, otsvanos, – jų balsuose jauࣂiu tvirtybę. Jie neneigia susiduriantys su iššūkiais šios pasaulinės kriŒės metu, taࣂiau akivaiŒdu, kad jie gerokai stpresni nei kit. Maisto saugumas – užtektnai geros kokybės maisto visiems pasaulio gyventojams – yra vienas svarbiausių dalykų žvelgiant į atei€. &žtat turime įtkint vyriausybę, kad smulkūs ūkininkai užaugina pakankamai maisto mūsų šaliai, ir juos būtna remt ir palaikyt. Turime išmokt būt paslankesni, lankstesni, aktyvesni. Ši kriŒė sugebėjo milžinišku mastu sutrikdyt mūsų gyvenimus, taࣂiau nemanau, kad ji yra paskutnė. Jų bus daugiau. lausimas mums yra toks: kokias novatoriškas socialines, ekonomines struktūras sukursime, kad jos atsilaikytų prieš panašias kriŒesĵ Senojo, „normalaus“ pasaulio nebėra. +ra tk nauja realybė, iš mūsų reikalaujant mąstyt ir elgts kitaip, nei buvome įpratę.

Ar į ateit žvelgiate su viltmi?

࢒inoma, ir dar kaipĴ albėdama su kitais pilietnės visuomenės atstovais, nepriklausomais energijos tekėjais jauࣂiu jų entuŒiaŒmą: dabar puiki proga pokyࣂiams ir kurt geresnį pasaulį. Savaime suprantama, nerimauju dėl žmonių, prarandanࣂių pragyvenimo šaltnį – ypaࣂ dabar, kai A! ekonomika ir taip išgyvena recesijąĸ nerimauju dėl sveikatos apsaugos sistemos, kuri gali neatlaikyt spaudimo dėl prarandamų gyvybių. Taࣂiau galimybės ateiࣂiai yra nuostabios, jei jų neišnaudosime pokyࣂiams, gailėsimės.