Mano pramonė (2013 05)

N R . 1 2 ( 1 1 0 ) * 2 0 1 3 pa v asaris

P L AT I N A M A S N E M O K A M A I AUDITUOJAMAS 10.050 TIRAŽAS

Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per mėnesį sumažėjo 1%, o ne Lietuvos rinkoje — 1,4%.

"Mat ton" nuotr .

Mažėjo pramonės produkcijos kainos

P

er mėnesį, balandį palyginti su kovu, gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos sumažėjo 1,2%, o neįskaitant rafinuotų naftos produktų, – 0,5%.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per metus visos parduotos pramonės produkcijos kainos sumažėjo 2,9%, o neįskaitant rafinuotų naftos produktų, – padidėjo 0,8%.

Bendrajam kainų pokyčiui balandį didžiausią įtaką turėjo 2,6% sumažėjusios rafinuotų naftos produktų, 1% – chemikalų ir chemijos produktų gamybos, 2% – guminių ir plastikinių gaminių gamybos kainos ir 0,3% padidėjusios maisto produktų gamybos kainos.

02

2 0 13 pava s a r i s

Europos gamybos

sektorius sveikata netrykšta Europos pramonės sektoriaus, vieno svarbiausių regiono ūkiui, būklė rodo, kad ilgai laukto ekonomikos atsigavimo dar teks palūkėti.

Bendrovės konstatuoja, jog paklausa neauga, o gamybos sektoriaus negalavimai persimetė ir į šiaurinę Europos dalį.

„Siemens“ infrastruktūros ir urbanistikos padalinio, labiausiai priklausomo nuo vyriausybių išlaidų, pelnas smuko net 90%.

Chriso R atcliffo („Blo omberg“) nuotr .

Rūta Slušnytė

R

egiono gamintojai per artimiausius šešis mėnesius geriausiu atveju tikisi stabilios veiklos, o blogiausiu – dar didesnio, nei fiksuojama pirmąjį ketvirtį, pardavimų nuosmukio. Kompanijos, viena po kitos skelbiančios pirmojo ketvirčio rezultatus, kalba apie paklausos nuosmukį Europoje, turintį neigiamos įtakos finansiniams įmonių rodikliams.

Vokietijos „Siemens“, didžiausias Europos inžinerijos koncernas, buvo priverstas sumažinti visų metų pelno prognozę. „Siemens“ pirmojo metų ketvirčio pelnas iš tęstinės veiklos ūgtelėjo iki 982 mln. EUR, palyginti su 979 mln. EUR pernai tuo pačiu laikotarpiu. Tai nuvylė „Bloomberg“ apklaustus analitikus, laukusius 1,21 mlrd.

EUR ketvirčio pelno.

Visų metų „Siemens“ pelnas bus ties žemesniąja ankstesnės prognozės, nuo 4,5 mlrd. iki 5 mlrd. EUR, riba, ketvirtadienį paskelbė kompanija. Anksčiau prognozavusi stabilius pardavimus, dabar „Siemens“ numato nežymų jų nuosmukį.

Peteris Loescheris, „Siemens“ vykdomasis vadovas, mėgindamas atremti silpnos Euro­pos ekonomikos iššūkius, įgyvendina 6,3 mlrd. EUR kompanijos išlaidų karpymo programą. Anksčiau ketinta sutaupyti 6 mlrd. EUR, tačiau vakar kompanija paskelbė didinanti šį tikslą, atsižvelgdama į mažesnes žaliavų kainas.

Pernai lapkritį p. Loescheris pripažino, kad „Siemens“ reakcija į užsitęsusias Europos ūkio problemas – kiek pavėluota. Pagal pelningumo rodiklius „Sie-

mens“ pastaruoju metu atsilieka nuo konkurenčių ABB ir „General Electric“: praėjusiais fiskaliniais metais „Siemens“ pelno marža siekė 9,5%, palyginti su ABB 10,3% pelningumu ir „General Electric“ – 15%. „Siemens“ vylėsi, kad išlaidų karpymo programa padės pasiekti 12% pelningumo rodiklį. „Augimo variklis stringa visame pasaulyje. Kinijos padėtis atitinka žemesnes prognozių ribas, Europoje – recesijos aplinka, JAV – laikinų apribojimų laikotarpis“, – sakė p. Loescheris, užsimindamas apie automatinius JAV biudžeto karpymus.

Bloga vasara Pasak kompanijų vadovų, net jei paklausos nuosmukis pietinėje Europos dalyje jau pasiekė dugną, nerimą kelia tai, kad ekonominiai negalavimai šliaužia tolyn į šiaurę. „Nutiko taip, kad neigiama paklausa iš Pietų Europos migruoja šiauriau“, – „The Wall Street Journal“ cituoja Keithą McLoughliną, Švedijos buitinės elektronikos gamintojos „Electrolux“ vadovą. „Vis dar jaučiame gilios 2008ųjų finansų krizės pasekmes“, – teigė Hubertus von Griunbergas, Šveicarijos ABB koncerno vadovas. ABB rezultatams neigiamos įtakos turėjo tai, kad taupančios vyriausybės atideda investicijas į elektros tinklus. „Gerovės sumažėjimas ir būtinybė vyriausybėms taikyti taupymo priemones turi reikšmingos įtakos daugeliui mūsų verslo segmentų“, – akcininkams sakė p. von Griunbergas.

Nuo 2009 m. ABB savo sąnaudas jau sumažino beveik 4 mlrd. EUR, tačiau koncerno

grynasis pelnas pirmąjį ketvirtį vis tiek sumažėjo 3%.

Koncernas „Volvo“, antrasis pagal pajamas sunkvežimių gamintojas pasaulyje, pirmąjį metų ketvirtį paskelbė prasčiausius pardavimų rodiklius nuo 2009 m. – grynosios pajamos per tris pirmuosius metų mėnesius susitraukė 25%, iki 58,3 mlrd. SEK. Analitikai komentuoja, kad Europos tikriausiai laukia dar viena bloga vasara.

Lūkesčiai Apie prastėjančią nuotaiką signalizuoja lūkesčių indeksai – Londono „Markit“ skaičiuojamas PMI (pirkimo vadybininkų indeksas) balandį išliko toks pat kaip kovą, ties 46,5 riba. Rodiklis, žemesnis nei 50, rodo nuosmukį. Ekspertai komentavo, kad tyrimas atspindi nerimą dėl ekonomikos silpnumo. Pesimizmas apniko ir Vokietiją, didžiausią euro zonos ekonomiką. „Ifo“ instituto skaičiuojamas Vokietijos verslo pasitikėjimo indeksas balandį smuko. Be to, pirmąjį ketvirtį Vokietijoje buvo užregistruoja mažiau naujų automobilių, o anksčiau ši rinka klestėjo.

Smukusi paklausa, vangus ūkio augimas net stipriausiose euro zonos šalyse – pagrindiniai argumentai, raginant Europos lyderius atsisakyti bekompromisio taupymo politikos ir ieškoti būdų paskatinti atsigavimą.

Vis dėlto dalis vadovų, kuriuos cituoja „The Wall Street Journal“, tikisi, jog Europos ekonominis ciklas netrukus pasisuks teigiama kryptimi, prie to prisidėtų ir galimi politikos pokyčiai, švelninant fiskalinius reikalavimus.

2 0 13 pava s a r i s

03

Kinijos ypatumai nuo plėtros neatgraso

Per penkerius metus „Volkswagen“ Kinijoje planuoja investuoti 9,8 mlrd.

EUR. Herk aus Mil a še vičiaus nuotr .

Kol euro zonos ekonomika nerodo atsigavimo ženklų, pasaulio pramonės lyderiai plėtrą sieja su besivystančiomis rinkomis, žinoma, ir Kinija. Tačiau pernelyg didelė sėkmė Kinijoje irgi gali būti pavojinga. Net garsiausios pasaulio kompanijos, kurių pavadinimai Vakaruose simbolizuoja kokybę, netikėtai gali užsitraukti prastą šlovę Kinijoje.

V

okietijos automobilių milžinė „Volkswagen“ (VW) kovą susigrąžino į gamyklas 384.181 automobilį Kinijoje. Taip kompanija reagavo į per Kinijos valstybinę televiziją paviešintus skundus, kad VW „Golf“ ir kituose modeliuose trūkumų turi pavarų dėžės. Kinijos televizija taip pat skelbė, kad vairuojant BMW, „Audi“ ir „Mercedes“ (priklausantis „Daimler“ – aut. past.) automobilius Kinijoje dėl tam tikrų gaminant mašinas naudojamų medžiagų svaigsta galva. „Žinoma, kad mes labai rimtai vertiname signalus Kinijoje ir tiriame atvejį“, – „Bloomberg“ cituoja Joachimą Schmidtą, „Mercedes“ pardavimų vadovą. Tačiau jis sako nustebęs dėl minėtų skundų, kadangi komponentai, kurių kokybę dabar tiria Kinijos institucijos, yra naudojami visame pasaulyje.

Kinijos rinkos prižiūrėto-

jai pastaruoju metu paskelbė kampaniją ir ja siekia demaskuoti nekokybiškų ar net pavojingų prekių gamintojus.

Nors patikrų neišvengia ir kinų bendrovės, bet užsienio kompanijos – dažnesni taikiniai. Pasak Kinijos valstybinės žiniasklaidos, „McDonald's“ pardavinėjo pasenusius viščiukų sparnelius, „Carrefour“ pigią vištieną ženklino kaip aukštos kokybės produktą, nusidėjo ir „Apple“, kuri, pataisiusi savo gaminamų „iPhone“ elektronikos sutrikimus, nepakeitė įrenginių korpusų dangtelių. Visos šios kompanijos atsiprašė vartotojų ir pasisiūlė ištaisyti klaidas.

Geidžiama rinka Kinija, didžiausia pasaulyje automobilių rinka, turi lemiamos svarbos Vokietijos automobilių koncernams, prognozuojantiems rekordinius pardavimus pagal mašinų skaičių 2013-aisiais, netgi nepaisant Europos rinkos nuosmukio. „Trys svarbiausi dalykai, kuriuos reikia padaryti, kai iškyla problema – analizuoti,

analizuoti ir analizuoti, o tuomet greitai ją išspręsti“, – sako Wolfgangas Hatzas, „Porsche“ tyrimų ir plėtros vadovas.

Savotiškas garsių Vakarų kompanijų nuolaidžiavimas Kinijos prievaizdams – suprantamas. Prarasti tokio dydžio rinkos būtų neatleistina. Visi prisimena, kaip smuko „Toyota“ pardavimai, kai Kinijoje pernai, kilus teritoriniam konfliktui su Japonija, pradėta boikotuoti japoniškus automobilius. 2012-aisiais „Toyota“ pardavimai Kinijoje sumažėjo 4,9%, rašo „Bloomberg“. O „Volkswagen“ grupės pardavimai šalyje pernai pašoko 25%, iki 2,81 mln. mašinų.

Nepaisydami Kinijos rinkos ypatumų, VW neabejoja, kad ši šalis artimiausius penkerius išliks pagrindiniu augimo varikliu. Vokietijos gamintoja plečia pajėgumus ir žada pasiūlyti daugiau vietos rinkai pritaikytų modelių, taip pat ir elektromobilių.

Iki 2018 m. VW gamybos pajėgumus antrojoje pasaulio ekonomikoje ketina išplėsti 60%,

ISSN 2 0 2 9 - 5 1 9 7

LEIDĖ JAS

R e da kto r i us

UAB „Verslo žinios“

Aurelijus Katkevičius

J. Jasinskio g. 16A, LT – 01112 Vilnius Tel. (370 5) 252 6300 Faksas (370 5) 252 6313 El. p. office@verslozinios.lt

D i za i n e r ė

G ENE RALINIS DI R EKTO R IUS

Ugnius Jankauskas V Y R IAUSIASIS R EDAKTO R IUS

Rolandas Barysas

Kristina Jarmalytė Reklama

Eglė Ostrauskaitė Tel. (370 5) 252 6319 reklama@verslozinios.lt S paust u v ė

UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė T i ra ž as 10 050 egz.

Drau d ž i a m a ko p i j uot i i r p l at i n t i š i o l e i d i n i o t e kst us i r va i z d o i n fo r m ac i j ą b e UAB „V e rs lo ž i n i os“ ra š t i š ko su t i k i m o. C i t uoja n t b ū t i n a n uo ro da į l a i k ra š t į „V e rs lo ž i n i os“ .

U ž r e k l a m os t u r i n į i r j oj e pas i ta i ka n č i as į va i raus p o b ū d ž i o k l a i das r e da kc i ja n eatsa ko. v i s i „ m a n o “ s e r i j os l e i d i n i a i yra n u m e ruoja m i i š e i l ė s , n e p r i k l auso m a i n uo t e m at i kos .

L a i k ra š t yj e s paus d i n a m i a n ks č i au UAB „V e rs lo ž i n i os“ l e i d i n i uos e s k e l bt i st ra i ps n i a i .

o į gamyklas ir naujų modelių kūrimą investuoti apie 9,8 mlrd. EUR. VW atstovai teigia, kad tai bus didžiausias istorijoje investicijų į automobilių pramonę projektas Kinijoje. Užbaigus investicijas,

Kinijoje iš viso išdygs 19 VW gamyklų. Šiemet VW Kinijoje planuoja parduoti daugiau nei 3 mln. savo mašinų.

Jochemas Heizmannas, VW plėtros Kinijoje vadovas, teigia, kad jau ir šių metų pir-

masis ketvirtis koncernui Kinijoje buvo fantastiškas. Tačiau tiksliai prognozuoti artimiausius mėnesius sunku, kadangi padėtis Kinijos rinkoje išlieka įtempta, teigė p.

Heizmannas.

reklama

Naujausi metodai, padedantys racionaliai ir efektyviai prižiūrėti bei eksploatuoti pramonės įrengimus, bus pristatyti gegužės 22 d. Vilniuje, parodos „Balttechnika“ metu rengiamoje tarptautinėje konferencijoje „Inžinerinės priežiūros ateitis 2013“.

Pramonės įrengimų priežiūros specialistams, inžinieriams, technikos vadovams, gamybos procesų organizatoriams skirtoje konferencijoje bus pristatyti naujausi ir efektyviausi sprendimai, supažindinta su konkrečiais pavyzdžiais, taikomais pažangiausiose gamybos įmonėse. Konferenciją organizuoja Lietuvos techninės priežiūros inžinerijos asociacija (LTPIA). „Techninės įrangos priežiūros, gamybinių įrengimų aptarnavimo bei efektyvaus jų eksploatavimo technologijos pastaruoju metu vystosi neįtikėtinu greičiu. Naujausi inžineriniai sprendimai sparčiai tobulėja. Geriausi techninės priežiūros specialistai nuolatos tobulinasi ir jiems tai jau tampa visą gyvenimą trunkančiu mokymosi procesu“,- sako LTPIA prezidentas Paul Daugalis.

Konferencija „Inžinerinės priežiūros ateitis“ suteikia unikalią galimybę sužinoti apie naujausius metodus, technologijas ir strategijas, padedančias pagerinti pramonės įmonių

pro pag o

Rūta Slušnytė

Čia susitinka ir partneriai ir konkurentai

konkurencingumą per veiksmingą įrengimų priežiūrą ir turto valdymą. Šiemet LTPIA konferencijoje pranešimus skaitys pranešėjai iš Olandijos, Vokietijos, Čekijos, Estijos ir kitų šalių.

Viena populiariausių ir daugiausiai dėmesio sulaukiančių temų šiuo metu yra kompiuterizuotos priežiūros valdymo sistemos (Computerized Maintenance Management System, CMMS). Pranešimus šia tema skaitys Egon Doyer (SKF) ir Nerijus Pilipavičius („Orlen Lietuva“). Geriausi turto valdymo, verslo ir gamybos resursų planavimo, įrengimų priežiūros sprendimai bus pristatomi per gerąją praktiką ir konkrečius pavyzdžius sėkmingose įmonėse: „Nordic Sugar“, „Orlen Lietuva“, „TUV Rhienland“, SKF, „TechPro“, „Phoe-

nix Contact“ ir kt. „Inžinerinės priežiūros ateitis 2013“ yra jau trečioji konferencija. Ji tampa tradicine, kasmetine. Klausytojų skaičius auga, pranešėjų geografija plečiasi,- sako Paul Daugalis.

– Mūsų tikslas, kad Lietuvoje rengiama konferencija išaugtų iki didžiausių tokio pobūdžio renginių pasaulyje: „Euromaintenance2014“ (Suomija), „EasyFairs Maintenance 2013“ (Belgija), „SMRP 2013“ (JAV)“ ir pan.

Registruotis į seminarą galite tel. +370 653 35881 arba el.p. ltpiaseminarai@gmail.com Daugiau informacijos: http://www.ltpia.lt

Užsak. Nr.Nr. 23679

04

2 0 13 pava s a r i s

Bijo šnipų

ir plepių darbuotojų „Pagrindinė gamyba šiandien vyksta Kinijoje ir jie tikrai mūsų neklaus bei patento neprašys. O patentas prieinamas visiems“ – aiškina p. Jokužis.

Pasak jo, bus neįmanoma net įrodyti, kad technologija, gamybos metodas ar algoritmas buvo perimtas iš Lietuvos kompanijos. „Elintos“ įmonių grupė, sako p. Jokužis, iš konkurentų Lietuvoje spaudimo nejaučia, bet atvejų, kai dėl savų gaminių teko bartis, buvo. „Klientas paėmė projektą ir nunešė kitam gamintojui bei paprašė padaryti projektą pigiau. Su klientu kalbėjomės, bet į teismą nesikreipėme. Tokie dalykai – verslo etikos klausimas“, – teigia p.

Jokužis.

Susidūrėme su pramoniniu šnipinėjimu, nes daugelį dalykų pradėjome pirmi“, – teigia Klemencas Agentas, bendrovės vadovas. vl adimiro ivanovo nuotr .

Žvilgčioti per konkurento petį – verslo kasdienybė.

Lietuviai didžiausią nerimą jaučia dėl Kinijos gamintojų ir komercinių paslapčių nutekinimo keičiantis darbuotojams.

Dina Sergijenko

A

psisaugoti verslininkai gali patentais ir teisinėmis sutartimis, bet, sako Vytautas Jokužis, „Elintos“ įmonių grupės vadovas, patentuoti reiškia atskleisti paslaptį.

Saugo pakuotes ir dizainą Linas Čereška, „BIOK laboratorijos“ direktorius, tvirtina, kad bendrovei dažniausiai tenka rūpintis prekių ženklų apsauga. Juos ir su gaminiais siejamus šūkius įmonė registruoja. Metodai, kaip gaminama kosmetika, taip pat saugomi. „Buvo atvejis, kai Ukrainos gamintojas bandė patentuoti pavadinimą „Rasa“, tik užrašytą kirilica. Panašiai buvo ir su Prancūzijos gamintoju, kuris į rinką išleido produktus su žodžiu „Margarita“ pavadinime. Teko apsaugoti savo prekių ženklą“, – pasakoja p. Čereška.

Itin griežtos sutartys pasirašo-

mos su visais darbuotojais. Sutarčių nuostatos apima visą įmonės vidaus veiklą.

UAB „Mantinga“ dažniausiai susiduria su bandymais kopijuoti bendrovės gaminių pakuotes ar pakuočių dizainą. Dėl šios priežasties bendrovė savo idėjas, tokias kaip apsipilti neleidžiantis puodelis geriamai sriubai, patentuoja. „Maistininkai pasižvalgo vieni į kitus, kas ką gamina, tai normalu. Susidūrėme su pramoniniu šnipinėjimu, nes daugelį dalykų pradėjome pirmi“, – teigia Klemencas Agentas, bendrovės vadovas.

Konkurentai kopijavo bendrovės sukurtą sumuštinių pakuotę, dar vėliau kiti šaldytos tešlos pakuotės spalvas artino prie gaminamų „Mantingos“. Verslininkas sako, kad nepyksta ant kopijuojančiųjų, nes tai parodo, jog bendrovė yra rinkos lyderė.

Advokatas Vilius Martišius, Rasos Žabolienės advokatų kontoros „Metida“ atstovas, teigia, kad daugiau verslininkų ėmė rūpintis komercinių paslapčių apsaugojimu.

Tai greičiausiai lėmė dažnėjantys atvejai, kai nukenčia apie informacijos apsaugą pamiršę verslininkai. Vis dėlto kovoti su tokių valstybių, kaip Kinija, pramoniniu šnipinėjimu sudėtinga. „Teoriškai apginti įmanoma, bet praktiškai – labai sunku. Tektų įrodyti, kad kinai naudoja lietuvių technologijas, informaciją ir pan.“, – nurodo advokatas.

Tyrimas: ES tabako direktyva Lietuvai kainuotų 173 mln. Lt

S

varstoma nauja Europos Sąjungos (ES)Tabako gaminių direktyva (TGD) neigiamai paveiktų visos Europos ekonomiką. Lietuvoje be darbo liktų 3.000 žmonių, o valstybės biudžetas netektų 173 mln. Lt (50 mln. EUR), rodo tyrimų bendrovės „Roland Berger Strategy Consultants“ atliktas tyrimas.

Tyrimo duomenimis, visoje Europoje būtų prarasta iki 175.000

darbo vietų ir į valstybių biudžetus nesurinkta iki 5 mlrd. EUR mokesčių visoje Europoje.

Tarp svarstomų ES pasiūlymų yra standartizuotų cigarečių pakuočių ir ženklinimo įvedimas, mentolio skonio bei plonųjų cigarečių uždraudimas. „TGD priėmimas padarytų didelį neigiamą poveikį ne tik tabako sektoriui, bet ir visai Europos ekonomikai, – teigia Patrickas Mannspergeris, „Roland Berger

Strategy Consultants“ partneris.

- Šiuo metu tabako gaminių sektorius kasmet atneša daugiau kaip 100 mlrd. EUR mokesčių, todėl, sumažėjus šioms įplaukoms, reikės mažinti kitoms sritims skiriamas lėšas arba didinti kitus mokesčius, o tai turėtų neigiamą poveikį ekonomikai ir darbo rinkai ES.“ Ataskaitoje taip pat teigiama, kad pakuočių standartizavimas turėtų poveikį vartotojų elgesiui, skatindamas pereiti prie pigesnių

cigarečių, o nelegali prekyba dar labiau išaugtų. Be to, priėmus direktyvą, nelegali prekyba, kuri jau dabar sudaro apie 11% ES surūkomų cigarečių, gali išaugti 25–55%, kadangi plonų ir mentolio skonio cigarečių galima bus įsigyti tik nelegalioje rinkoje. Dėl šios priežasties metinis parduodamų nelegalių cigarečių kiekis gali išaugti nuo 68 mlrd. iki 84–106 mlrd. cigarečių.

Tabako gaminių direktyva

(TGD) kai kurioms šalims padarys ypač didelį poveikį. Pavyzdžiui, Lenkijoje ji gali kainuoti iki 50.000 darbo vietų ir iki 780 mln. EUR nesurinktų mokesčių.

Bulgarija gali prarasti iki 29.000 darbo vietų, o Graikijoje metinės biudžeto pajamos iš mokesčių gali sumažėti 220 mln.EUR. Tyrimų bendrovė "Roland Berger" tyrimą atliko „Philip Morris International Inc.“ (PMI) užsakymu. (VŽ)

2 0 13 pava s a r i s

05

Automobilių pramonės

tendencijos dar nedžiugina komponentų gamintojų Sąstingis Europos automobilių pramonėje ir nedrąsus augimas Azijos bei JAV rinkose elektronikos komponentus šio sektoriaus milžinams gaminančią Kauno įmonę verčia atlikti daugiau smulkesnių užsakymų.

Indrė Sesartė

A

tlikdama smulkesnius užsakymus UAB „Accel Elektronika“ šiemet tikisi pasiekti nežymų augimą. Dabar įmonėje įgyvendinami 7 naujų produktų kūrimo projektai, kurie po metų dvejų pavirs realiais serijiniais užsakymais.

Iš viso šiemet Kaune numatoma sukurti iki 10 naujų produktų – į projektų įgyvendinimą „Accel Elektronika“ investuoja 3,5 mln.

Lt. Nuo naujo elektronikos mazgo idėjos iki pirmo serijinio produkto pateikimo užsakovui paprastai praeina 1–2 metai.

Tikimasi, kad didesnių ir pelningesnių užsakymų Kauno gamyklai pavyks gauti su pernai įmonę įsigijusio naujo savininko JAV kompanijos „Littelfuse“ finansine injekcija.

Tačiau kol kas naujieji akcininkai neskuba investuoti į įrangos, kauniečiams reikalingos naujiems produktams kurti, įsigijimą, todėl „Accel Elektronika“ neatsisako

smulkesnių projektų. Į juos inves- mas didinti 13%, tačiau dėl Eurotuojamos įmonės ir skolintos lėšos. pos gamintojus užklupusių sunkumų „Accel Elektronika“ apyvarPrancūzams nesisekė ta didėjo 6,5%.

Pasak Arvydo Stanio, elektronikos Šių metų automobilių pramonės komponentų įmonės generalinio prognozės, anot p. Stanio, jau nėra direktoriaus, automobilių pramo- tokios pesimistiškos kaip pernai. nės tendencijos nėra linksmos, to„Mes esame prisijungę prie duodėl būtina išlaikyti esamus klien- menų bazės, kurioje pasaulio autus. „Turime nuolat kurti naujus tomobilių gamintojai dalijasi rinproduktus, kitaip atsigavus rinkai kos prognozėmis, vertina konkrenespėtume paaugti. Dabar auto- čius rezultatus. Balandį, palyginti mobilių pramonės atsigavimo žen- su sausiu, gamintojai prognozavo klų matyti Azijoje ir JAV, o Europo- 2% augimą“, – teigia „Accel Elekje automobilių gamyba nedidėja“, tronika“ vadovas.

Arvydas Stanys, „Accel Elektronika“ generalinis direktorius: „Turime nuolat kur­ – komentuoja p. Stanys.

Elektronikos komponentus ti naujų produktų, kitaip atsigavus rinkai nespėtume paaugti.“ INDRĖ S SESARTĖ S NUOTR . „Accel Elektronika“ vadovo tei- „Accel Elektronika“ kuria ir gamigimu, praėjusiais metais nesė- na automobilių pramonės milžikmių ruožas lydėjo jų produkci- nams „Daimler“, „Chrysler“, „GeInfo Automobilių rinka jos užsakovus – Prancūzijoje auto- neral Motors“, „Maserati“, „Volvo“, ES naujų lengvųjų automobilių registracija 2012 m., palyginti su 2011 m., sumažėjo 8,2%, vien mobilius gaminančius „Renault“, „Renault“ ir kitoms kompanijoms. gruodį fiksuotas 16,3% smukimas. „Peugeot“, „Opel“: jie mažino gaIš didžiųjų Europos rinkų vienintelėje Jungtinėje Karalystėje pernai įregistruota daugiau mybą, buvo uždarytos kelios gaautomobilių nei 2011 m. – 5,3%.

UAB „Accel Elektronika“ pajamos myklos.

Vokietijoje rinka pernai smuktelėjo 2,9%, Ispanijoje – 13,4%, Prancūzijoje – 13,9%, Italijoje – mln. Lt (be PVM) „Tai grandininė reakcija. Mū19,9%.

2010 m.

30 sų užsakovai mažina gamybą ir Didžiausias kritimas praėjusiais metais fiksuotas Graikijoje – pardavimas sumažėjo 40,1%.

2011 m.

46 mums mažėja užsakymų, mažė2012 m. ES parduota 12,054 mln. automobilių, 2011 m. – 13,130 mln., 2010 m. – 13,343 mln. ja pajamų“, – pripažįsta p. Stanys.

2012 m.

49 naujų lengvųjų automobilių. ŠALTINIS: EUROPOS AUTOMOBILIŲ GAMINTOJŲ ASOCIACIJA (ACEA) Pernai Kauno įmonė planavo paja- ŠALTINIS: BENDROVĖS DUOMENYS

* * *

* * * **

06

2 0 13 pava s a r i s

Susiaurino specializaciją –

uždirbo pelno Teorija, kad gamintojas jokiu būdu negali siaurinti asortimento, teisinga tik iš dalies – atsisakiusi kai kurių gaminių, sporto aprangą siuvanti UAB „Kirptė“ dalį pirkėjų prarado, tačiau bendrovės pajamos 2012 m. išaugo 25%, o 2013 m. gali padidėti 40%.

Rima Rutkauskaitė

„N

do partnerių. „Dabar pats darbymetis – pas stambius užsakovus iš Vokietijos bei Italijos keliauja bandomosios siuntos, vyksta derybos. Užmegzti ryšiai su kompanijomis „Castelli“ ir „Sports fool“. Beje, aprangą su ženklu „Sports fool“ jau ne vienus metus dėvi Lietuvos dviratininkų rinktinė“, – pabrėžia p. Grabys.

Paprastai užsakovas atsiunčia pageidavimą, ko norėtų, o siuvėjai sukonstruoja gaminį, išrenka audinius, sukomplektuoja priedus ir pasiuva pavyzdžius. Audinius įmonė perka ir iš kinų, ir iš italų – jų pasiūla milžiniška. „Sportinis poliesteris ištobulintas tiek, kad niekam jau nebepasiūlyčiau medvilninių marškinėlių“, – juokauja verslininkas.

Anot jo, siekiama, kad dvirati- Andrius Grabys, Alytaus UAB „Kirptė“ vadovas: ninkų apranga bendroje gamyboje sudarytų vis didesnę dalį gaminių. Viena, todėl, kad šiai specifinei aprangai pasiūti bendrovė jau yra sukaupusi pakankamai patirties, žinių. Antra, jų poreikis nuolat didėja – dviratininkams skirtą aprangą dėvi ir mėgėjai: tiek kasdien važinėjantys į darbą dviračiu, tiek minantys paminas tik Zitos Stanke vičienė s nuotr . laisvalaikiu.

ors skausmingai, atsisakėme kai kurių menkos pridėtinės vertės produktų, sumažinome asortimentą. Iš pradžių nuogąstavome, kad atsisakius gaminių bus prarasta klientų. Ši teorija pasitvirtino – dalis užsakovų nusigręžė. Bet padidinę aukštesnės pridėtinės vertės produktų gamybą uždirbome pelno“, – aiškina Andrius Grabys, Alytaus UAB „Kirptė“ vadovas.

Bendrovė susitelkė į komandų – regbio, futbolo, krepšinio – aprangą, kuriai pasiūti reikalinga sudėtinga dažymo technika – sublimacija. Ir atsisakė anksčiau siūtų treningų, džemperių ir pan. „Kai kartu su apranga atlikdavome kitus užsakymus – tekdavo rinkti audinius, juos pirkti, saugoti sandėlyje. Tam reikėdavo įšaldyti daug apyvartinių lėšų, o uždarbis buvo menkas“, – pripažįsta direktorius.

Mažinant sąnaudas, buvo sustabdytos ir investicijos į nuosavą prekių ženklą „Suci“, nes Lietuvoje tokios produkcijos rinka maža – čia parduodama vos 2% produkcijos. Gamintojai norėjo plėstis ten, kur jautėsi stipriausi – siūlydami gamybos sprendi- Spaudimas didinti atlyginimus mus tokiems gamintojams, kaip Didėjantys užsakymai spaudžia verslininkus investuoti į įrangą, „Adidas“ ar „Hummel“. todėl dairomasi dar vienos subliNauja kryptis macinės mašinos. Sąnaudas tuMaždaug prieš pusmetį „Kirptė“ rėtų kilstelėti atlyginimų didiėmėsi naujos srities – pradėjo siū- nimas. Pasak vadovo, nuo 850 iki ti aprangą dviratininkams. Šios 1.000 Lt pakeltas minimalus atsporto srities profesionalams ir lyginimas jiems įtakos neturėjo dviračių mėgėjams skirti drabu- – sporto aprangos gamintojai možiai gerokai skiriasi, pavyzdžiui, ka didesnį nei minimalų atlyginuo regbio žaidėjų aprangos, – te- nimą savo darbuotojams. Tačiau ko mokytis, įgyti praktikos. Pri- jie bus priversti didinti darbo užstatė savo gaminių parodose, ra- mokestį, kad susidarytų kiek žy-

❞ Siekiame plėstis ta kryptimi, kur jaučiamės stipriausi – siūlydami gamybos sprendimus tokiems gamintojams, kaip „Adidas“ ar „Hummel“.

mesnis skirtumas tarp labiau pa- nei 1.000 Lt moka tik 5% įmonių.

Praėjusiais metais žymiai patyrusio bei geriau dirbančio specialisto ir tarp ką tik pradėjusio didėjo ir sporto drabužius gaminančios AB „Audimas“ pajamos: dirbti žmogaus algos. apyvarta – 30%, pelnas – 64%.

Lyderis sparčiai augo Rimvydas Povilaitis, „Audimo“ Beje, Lietuvos aprangos ir teks- valdybos pirmininkas, dienraštilės įmonių asociacija apklausė čiui "Verslo žinios" yra kalbėjęs, narius ir nustatė, kad vidutinis kad sėkmę reikėtų sieti ne tik su mėnesinis atlyginimas asociaci- Europos ir Lietuvos rinkų atsigajai priklausančiose įmonėse siekia vimu: įmonė pagrindą prekybos 1.670 Lt – 17% bendrovių darbuoto- šuoliui paklojo priimdama sprenjams moka nuo 2.100 iki 2.300 Lt, dimus daugiau dėmesio skirti už8% – daugiau kaip 2.300 Lt, mažiau sienio klientams ir investuoti į

naujas technologijas. Naudos davė investicijos į besiūles lazerines technologijas, klijavimo ir marginimo įrenginius. Be to, gausėjo gaminių su svetimais prekių ženklais skubių užsakymų. „Tokie užsakymai būna mažesni ir rizikingesni nei planiniai, tačiau pelningesni“, – sako p. Povilaitis. „Audimas“ savo gaminius parduoda Vokietijos, Norvegijos, Švedijos, Didžiosios Britanijos, Šveicarijos, Italijos užsakovams.

„Lituanica“

Europai siūlo lininę avalynę Indrė Sesartė

O

dinę avalynę iki šiol gaminusi AB „Lituanica“ sukūrė ir Europos užsakovams išsiuntė lininės avalynės prototipų, o iki vasaros tikisi sulaukti pirmųjų užsakymų.

Anot Kęstučio Deltuvos, Kauno fabriko generalinio direktoriaus, iki šiol jie nesiuvo tokios avalynės, tačiau didelių investicijų į lininės avalynės gamybą neprireikė. „Tam tikromis technologijomis mes sustiprinome liną ir iš jo pagaminome vasaros sezono avalynę. Matome, kad europiečiai domisi marginto lino avaly-

ne, tad pagaminome šios produkcijos prototipų ir išsiuntėme prekybos partneriams. Pirmi jų atsiliepimai yra teigiami, jaučiame didelį užsakovų susidomėjimą“, – kalba p. Deltuva.

Lininės avalynės pavyzdžių išsiųsta Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Suomijos, Latvijos, Estijos užsakovams. Jie iki balandžio pabaigos, vėliausiai – gegužės pradžios „Lituanicai“ pateiks atsakymą dėl naujo gaminio. „Gali dar tekti keisti avalynės formą ar kitus parametrus pagal konkrečius užsakovų pageidavimus. Dabar laukiame atsakymų, o tuomet pradėsime tokius batus siūti“, – sako „Litua-

nicos“ vadovas.

Kauno fabrikas pernai neprašovė, rinkai pristatydamas ne įprastą odinę, o naujovišką avalynę, kurios batviršiui naudojama nanotechnologijomis apdirbta medžiaga. Nauja produkcija, anot p. Deltuvos, buvo palankiai įvertinta Europos pirkėjų, todėl pavyko daugiau kaip 10% padidinti pajamas. „Ši avalynė gerai perkama Vokietijoje, Olandijoje, Didžiojoje Britanijoje, užsakoma naujų siuntų. Lietuvoje taip pat susidomėta naujoviškais batais“, – pasakoja vadovas. Anot jo, „Lituanica“ eksportuoja apie 70% produkcijos.

Nauja produkcija tinkama ortopedinių bėdų turintiems pirkėjams, nes jos batviršis pagamintas iš „kvėpuojančios“ medžiagos, nepraleidžia purvo, vandens, bate palaikoma 37 laipsnių temperatūra.

Su specializuota, įvairesnio spektro avalyne, pasak „Lituanicos“ vadovo, jiems tapo lengviau konkuruoti užsienyje, kur parduodama daug pigios Azijos šalyse pagamintos odinės avalynės.

Pono Deltuvos teigimu, šiuo metu „Lituanica“ turi avalynės gamybos užsakymų iki liepos pabaigos.

Kauno batsiuvių produkcija parduodama 5 firminėse parduotuvėse ir per prekybos par-

tnerius Lietuvoje, tačiau dėl sumenkusio naudojimo vien praėjusiais metais čia parduota 30% mažiau avalynės.

Info AB „Lituanica“ pajamos mln. Lt

* * * *

2010 m.

5,6

2011 m.

5,8

2012 m.

6,5

2013 m.

8*

* Prognozė ŠALTINIS: BENDROVĖS DUOMENYS

2 0 13 pava s a r i s

07

ABB tiki pajamomis iš

saulės energijos Kai pasaulio inžinerijos kon­c er­ nai vienas po kito traukiasi iš saulės energetikos sektoriaus, kiti jame mato augimo perspek­ ty­v ų. Atsilaisvinusią vietą rin­ ko­j e, likusią po to, kai saulės projektų atsisakė „Siemens“ ir „Bosch“, pretenduoja užimti Švei­carijos konglomeratas ABB. Rūta Slušnytė

A

pelnui išryškės per metus. Pasak p. Hogano, kompanija neketina įsigyti saulės modulių gamyklų.

Baigti sandorį planuojama iki 2013 m. pabaigos.

Vokietijos „Siemens“ ir „Bosch“ neseniai pasitraukė iš saulės energetikos projektų – anot jų, priežastys yra perpildyta rinka ir silpna ekonomika Europoje. Vyriausybėms karpant subsidijas atsinaujinantiems šaltiniams, verslininkai šiuo sektoriumi domisi gerokai mažiau.

Vokietijos „SMA Solar“, didžiausia pasaulyje saulės jėgainėms skirtų keitiklių gamintoja, praėjusį mėnesį paskelbė apie 58% pernai smukusias pajamas iš pagrindinės veiklos. Gamintoja perspėjo, kad konkurentų siūlomos mažesnės kainos gali turėti neigiamą įtaką verslui.

BB už 1 mlrd. USD sutiko įsigyti JAV saulės energetikos bendrovę „Power-One Inc“, antrąją pagal dydį pasaulyje keitiklių, skirtų saulės jėgainėms sujungti su elektros tinklais, gamintoją. ABB viliasi, kad augimas besivystančiose rinkose atgaivins saulės sektorių, šiuo metu išgyvenantį produkcijos perviršį ir paklausos nuosmukį, Europoje tvyrant recesijai. ABB sutiko sumokėti 6,35 USD už vieną „Power-One“ akciją. Tai 57% daugiau nei „Power-One“ akcijų kaina penktadienį, tačiau gerokai mažiau nei jų vertė 2010-aisiais, pakilimo metais – 13 USD. Analitikai komentuoja, kad „Power-One“ įsigijimas – protingas ABB žingsnis, tinkamu laiku plečiant saulės produktų portfelį.

Joe Hoganas, ABB vykdomasis Prognozuoja augimą vadovas, mano, kad teigiamas Vis dėlto ABB vadovybė mano, kad sandorio poveikis ABB grynajam krintančios saulės modulių kai-

nos ir brangstanti elektra rodo, jog saulės elementai tampa konkurencingu energijos šaltiniu. „Ilguoju laikotarpiu saulės energija yra sparčiausiai auganti energijos rinka pasaulyje. ABB tiki šia rinka“, – „Reuters“ cituoja Ulrichą Spiesshoferį, ABB padalinio vadovą.

Pasak jo, konglomeratas ryžtasi įsigijimams šioje rinkoje, nes mato, kad saulės energija tampa

vis paklausesnė besivystančiose rinkose, tokiose kaip Kinija ir Artimieji Rytai. „Saulės energijai daug dėmesio skiria taip pat kai kurios tradicinės rinkos, kaip Japonija“, – sakė p. Spiesshoferis.

Atsinaujinanti energetika – vie­ nas ABB strateginių prioritetų.

2011-aisiais ABB įsigijo 35% Vo­kie­ ti­jos „Novatec Solar“ akcijų. Prognozuojama, kad saulės energeti-

koje naudojamų keitiklių rinka iki 2021 m. augs kasmet po 10%, augimą daugiausia lems paklausa besivystančiose rinkose. Konsultacijų kompanijos IHS duomenimis, 2012 m. bendros keitiklių sektoriaus pajamos siekė 7 mlrd. USD. „Power-One“ dirba apie 3.300 žmonių, daugiausia Kinijoje, Italijoje, Jungtinėse Valstijose ir Slovakijoje. 2012 m. kompanijos pardavimai siekė 1 mlrd. USD.

Joe Hoganas, ABB vykdoma­ sis vadovas, tei­gia, kad saulės energijos rinkoje lū­ku­riuoti ne­ga­lima – būtini greiti sprendimai. „Blo omberg" nuotr .

08

2 0 13 pava s a r i s

Gaminti sudėtingesnį gaminį

apsimoka Ką daryti, kai įmonė patiria sunkumų, o tuo­m etinis jos vado­ vas susivynioja daik­ tus ir pareiškia pa­­si­­traukiantis? Pa­ grin­d i­n iam akcininkui telieka stoti prie bend­ rovės vairo, o norint verslą sėkmingai valdyti, kartais tenka dar labiau rizikuoti – įkeisti asmeninį turtą.

Rasa Dževeckytė

T

okią istoriją, kurioje teko vienas iš pagrindinių vaidmenų, pasakoja Darius Čereška, Utenos UAB „Seifuva“ vadovas. Jis įmonei vadovauja nuo 2008 m. rudens, kai buvęs jos vadovas daug neaiškindamas pasitraukė iš pareigų. Tačiau išsamių jo pasitraukimo priežasčių aiškinti nė nereikėjo: įmonę slėgė didžiulės skolos, užsakymų nebuvo, o ir žaliavos kaina buvo tokia, kad vargiai apsimokėjo ką nors gaminti. O dar paskola bankui... „Todėl kai sužinojau, kad įmonės vadovas pasitraukia, ilgai negalvodamas perėmiau vadovauti pats, nes tebuvo du būdai: arba skelbti bankrotą, arba bandyti grąžinti įmonę į normalias vėžes. Kito pasirinkimo neturėjau“, – sako pašnekovas.

Krizė prasidėjo anksčiau Ponas Čereška pasakoja, kad nuo pat įkūrimo sėkmingai dirbusi įmonė pirmuosius sunkumus pajuto dar prieš ekonominį sunkmetį, mat ėmė staigiai kilti metalo iš Rusijos kaina. Anksčiau už kilogramą buvo mokama 0,8 Lt, o 2008 m. kaina pakilo 2,8 Lt. Dabar ji jau kiek sumažėjo – iki 1,9 Lt. „Dar prieš prasidedant sunkmečiui, mūsų užsakymus kaip kirste nukirto, nes tiek mokėdamas už žaliavą konkurencingos gaminio kainos nepasiūlysi. Todėl žūtbūt reikėjo rasti išeitį, kad galėtume išgyventi“, – pasakoja verslininkas.

Didžiausias akmuo po kaklu buvo 2 mln. Lt banko paskola. Ją įmonė gavo dar ekonomikos augimo

Darius Čereška, Utenos UAB „Seifuva“ vadovas: „Žūtbūt reikėjo rasti išeitį, kad galėtume išgyventi.“ VLADIMIRO IVANOVO NUOTR .

laikais, kai bankai buvo ypač dosnūs. Tačiau padėčiai pasikeitus jie tapo sunkiai sukalbami. „O mums apyvartinės lėšos buvo reikalingos kaip oras. Todėl, neturėdamas kitos išeities, užstačiau savo butą Vilniuje, gavau 300.000 Lt paskolą iš kredito unijos Vilniaus taupomosios kasos.

Taigi skausmingiausią problemą, iš kur gauti pinigų einamiesiems mokėjimams, kaip ir išsprendėme. Tada sėdau į automobilį ir pats ėmiau važinėti pas pirkėjus, aiškinti padėtį, bandžiau atnaujinti sutartis. Tai davė vaisių, nes visai kas kita, kai atvažiuoja pagrindinis įmonės akcininkas ir pradeda derybas, atvirai pasakoja apie esamą įmonės padėtį“, – patirtimi dalijasi Utenos įmonės vadovas.

Investuotojo paieškos Gavusi apyvartinių lėšų, įmonė jau galėjo įkvėpti oro, tačiau kraujui sustiprinti reikėjo kur kas didesnių investicijų. Todėl kaip vieną iš realiausių galimybių įmonės va-

dovas matė investuotojo pritraukimą. Tačiau jo paieškos nebuvo sėkmingos. „Bendravau su daugeliu Lietuvos investuotojų, tad sukaupiau patirties apie jų požiūrį. O šis gana įdomus: jie siūlosi „įdėti“ 1 litą, o grąžos nori bent 4 Lt. Bendros kalbos neradome nė su vienu, matyt, seifų gamyba jiems pasirodė neperspektyvi. Tačiau tikiu, kad mes išsikapstysime, juolab tokių ženklų yra. Tuomet galėsime net pasidžiaugti, kad investuotojo nepavyko rasti“, – šypteli p. Čereška.

Daugiau paslaugų Šiuo metu vadovas džiaugiasi, kad įmonė, dar prieš prasidedant krizei, nemažai investavo į naujas technologijas. Tačiau jis pripažįsta padaręs klaidą pirmiau: 1 mln. Lt investavo pastatui apšiltinti, o tik paskui ėmė modernizuoti ir plėsti gamybą. „Pastatą apšiltinti reikėjo, tačiau tai būtume galėję padaryti vėliau, pirmiausia reikėjo moderni-

zuoti įrangą, atnaujinti technologijas. Ką padarysi, kad investavome pasirinkdami netinkamus prioritetus, tačiau ir tos mūsų investicijos į gamybą leido sumažinti darbuotojų skaičių kone perpus.

Tai iš karto pasijuto finansiškai“, – atskleidžia p. Čereška.

Tačiau esminis dalykas, leidžiantis išgyventi, – sudėtingesnio produkto gamyba. Anksčiau įmonė gamindavo tik seifus ginklams laikyti, o dabar jie jau gamina aukštesnio saugumo seifus. Šiuo metu bendrovė bando gauti dar sudėtingesnio gaminio sertifikatą, o kad tam būtų atliktas bandymas, tenka sumokėti 25.000 Lt, be to, reikia į laboratoriją Švedijoje mažiausiai 3 seifų, kurie ten yra pjaustomi, sprogdinami ir pan.

Tad vienas bandymas sertifikatą gauti atsieina 35.000 Lt. „Dabar siekiame trečios klasės sertifikato. Kartą mums buvo atsisakyta jį išduoti, tad dabar tobuliname gaminį ir netrukus vėl bandysime gauti sertifikatą. Nes

kuo sudėtingesnis gaminys, tuo daugiau pridėtinės vertės jis suteikia įmonei, tuo mažesnės jo transportavimo sąnaudos“, – aiškina p. Čereška. Įmonė imasi vis naujos veiklos, tarkime, vėjų jėgainių ar konteinerių iš aliuminio gamybos, tačiau vadovas įsitikinęs, kad pagrindinė veikla ir toliau išliks seifų gamyba.

Info Norėdama išgyventi, „Seifuva“ ėmėsi šių veiksmų Prie įmonės vairo stojo pagrindinis akcininkas Jis įkeitė asmeninį turtą, kad įmonei gautų lėšų apyvartai Įmonės vadovas pats važiavo pas kiekvieną pirkėją, kad atnaujintų bendradarbiavimą Įmonė pradėjo gaminti sudėtingesnius gaminius, siekia aukštesnės klasės sertifikatų Išplėtė eksporto rinką Ėmėsi naujų gaminių, tarkime, vėjo jėgainių gamybos

* * * * **

2 0 13 pava s a r i s

09

Verslo plano ne visada reikia

Mažosios bendrijos „Mummy moon“ įkūrėjos Vėjūnė Unikauskienė ir Ieva Judelytė gali būti pavyzdys, kaip tikėjimas idėja ir smagus avantiūrizmas gali padėti įsukti verslą.

Milda Tarcijonaitė

V

erslininkės ne tik užsiima didmenine vaikiškų drabužių prekyba užsienio šalyse, bet ir neseniai atidarė parduotuvę „Baltas miškas“, kurioje galima įsigyti vaikiškų ir moteriškų drabužių bei aksesuarų. Parduotuvė dirba vos keletą savaičių, tačiau verslininkės jau planuoja plėtrą – ieškos erdvesnių patalpų.

Ponia Judelytė pradėjo siūti gyvendama Norvegijoje, nors prieš tai siuvimo mokslų nebuvo ragavusi. „Parsisiunčiau siuvimo knygą, nusipirkau geriausią siuvamąją ir pradėjau. Iškarpų pasidaryti nemokėjau, todėl sunkiai galėjau pasiūti antrą tokį patį drabužį. Kūriau kaip man atrodė, drabužius matuodavau pagal dukrytę“, – prisimena p. Judelytė.

Savo kūrybos drabužiais papuoštą dukrą Domicelę p. Inga fotografavo Norvegijos gamtos fone ir nuotraukas dėjo į feisbuką. Prieš keletą metų drabužius vaikams retai kas siuvo, todėl drabužėliai greitai sulaukė dėmesio. „Visai nemoku skaičiuoti, todėl pirmuosius gaminius pardavinėjau už juokingą kainą. Drabužis kainuodavo mažiau nei audiniai. Vadinasi, aš sumokėdavau, kad drabužį nupirktų“, – prisipažįsta p. Judelytė.

Ne vietos rinkai Ponia Ieva vaikiškų drabužių verslo su Lietuva nesiejo, iškart ieškojo partnerių užsienyje. „Parašiau vienai Japonijos įmonei ir pasiūliau pirkti drabužių didmeniniais kiekiais, nors pati galimybių atlikti užsakymo negalėjau. Supratę, kad kol kas negalėsiu vykdyti įsipareigojimų, jie laukė metus. Dabar jie yra mūsų prekių ženklo atstovai parodoje „Playtime“ Japonijoje“, – pasakoja p. Judelytė.

Supratusi, kad viena verslo plėtoti nepajėgs, p. Ieva pakvietė prisidėti bičiulę p. Unikauskienę.

Ieva Judelytė ir Vėjūnė Unikauskienė, mažosios bendrijos „Mummy moon“ įkūrėjos:

❞ Paroda Londone įkvėpė ryžto plėtoti verslą.“ Juditos Grigely tė s nuotr .

Pirmą kartą lietuviškus drabužius užsienyje verslininkės pristatė parodoje Londone „Bubble“. Ponia Ieva kartu su vyru, 2 mažais vaikais, drabužėlių kolekcija, dekoracijomis nuvyko į parodą. „Tai didmeniniams pirkėjams skirta paroda, ten neateina mamos su vaikais. Paaiškėjo, kad į šią parodą specialiai dėl mūsų atskrido kitos parodos „Playtime“ Prancūzijoje atstovai. Tada supratome, kad rinka stebi naujokus ir esame tikrai įdomios“, – pasakoja p. Unikauskienė.

Paroda Londone, pasak pašnekovių, įkvėpė ryžto plėtoti verslą. Verslininkės ieškojo užsakovų, siuntė drabužių katalogus ir siūlė didmeninių užsakymų.

Prekių ženklu „Mummymoon“ pažymėtas prekes dabar platina Korėjos, Japonijos, Škotijos įmonės.

domai siuvėjų. Tai užtruko, kol rado tinkamų. Iš pradžių kreipėsi į didesnes siuvyklas, nes atrodė, kad taip ir greičiau pasiūs vaikiškus drabužėlius, ir paslaugos kaina bus mažesnė. „Taupydamos sumokėjome dukart. Kai pamatėme siuvinius, supratome, kad mums netinka: siūlės nevienodos, dirbta atmestinai. Dalį drabužių teko persiūti. Dabar dirbame su 7 užsiaugintomis siuvėjomis, kurios į darbą įdeda ne tik daug kruopštumo, bet ir širdies“, – pasakoja p. Unikauskienė. Šių metų pradžioje verslininkės nusprendė atidaryti parduotuvę, nes, viena vertus, nebenorėjo drabužių pardavinėti svetimose parduotuvėse, kur prekės parduodamos su didoNorėjo pažinti klientą ku antkainiu, kita vertus, stenVerslininkės pasakoja, kad dau- gėsi iš arčiau pamatyti savuogėjant užsakymų prireikė papil- sius pirkėjus. Pamačiusios skel-

Verslininkės pripažįsta, kad jas lydi sėkmė. Pavyzdžiui, amerikiečių vaikų madų žurnalo „Baby & Kids Magazine“ atstovai patys susirado lietuves. „Mes tik nusiuntėme drabužių, o jie patys pasidarė fotosesiją paplūdimyje“, – pasakoja p.

Judelytė.

Kalbėdamos apie investicijas į verslą, pašnekovės mano, kad jei būtų turėjusios daugiau finansų, idėjoms įgyvendinti būtų reikėję mažiau laiko. „Pradėjome nuo mažai. Nusiperki 2 metrus audinio ir pasiuvi suknelę. Ją parduodi ir nusiperki daugiau audinio.

Vėliau, kai atsirado daugiau užsakymų, lėšų verslo plėtrai paskolino šeimos nariai“, – paaiškina p. Ieva ir Vėjūnė.

bimą, kad nuomojamos patalpos Vilniuje, Užupyje, pašnekovės netruko jas išsinuomoti, suremontuoti ir jau po mėnesio duris atvėrė parduotuvė „Baltas miškas“. „Drabužius parduodame be didelio antkainio. Manome, kad geriau parduoti daugiau už mažesnę kainą. Tada ir asortimentas dažnai keičiasi. Prekiaujame ir kitų dizainerių drabužiais, žaislais, papuošalais. Šiems taip pat netaikome įprasto parduotuvės antkainio“, – kalba p. Judelytė.

Verslininkės džiaugiasi, kad ne visą mėnesį dirbanti parduotuvė klientų stoka skųstis negali: per 2 savaitės pasiekta 12.000 Lt apyvarta. Ateityje pašnekovės planuoja atidaryti keletą kartų didesnę parduotuvę, nes jau dabar sunkiai telpa visos prekės.

10

2 0 13 pava s a r i s

Pagamintų ir b su krokodilų o Europos baldų pirkėjų nuotaikas ir poreikius galima suži­ no­t i neiš­ va­ž iavus iš Kau­no. Šias tendencijas atspindi Kau­ no baldų kom­p onentų ga­m yklos „Bal­t ic Fur­ niture Com­ po­n ents“ (BFC) at­l ie­ ka­m i užsa­k y­ mai. Įmonės kli­entai – Euro­p os kor­ pusinių baldų gamybos fab­ rikai. Jie ban­ do nuspėti paklausias prekes, o šie užsakymai ir atkeliauja į Kauną.

UAB „Baltic Furniture Components“ pluša 100 darbuotojų. ALGIMANTO BAR ZDŽIAUS NUOTR .

Indrė Sesartė

P

olivinilchloridine (PVC) plėvele, kuri yra atspari vandeniui, atmosferos poveikiui, padengti svetainės ir prieškambario, virtuvės, vonios kambario baldų fasadai iš Kauno kasdien išvežami į Vokietijos, Didžiosios Britanijos baldų fabrikus. Kaip mėgsta sakyti įmonės darbuotojai – „fasadus baldų fabrikams išvežame tarsi bandeles dar šiltus, nespėjusius atvėsti“. „Baldų fabrikų užsakymai paskutiniu metu yra smulkesni ir sudėtingesni. Tai reiškia, kad mūsų produkcijos užsakovai gamina mažesnes, sudėtingesnių konstrukcijų baldų partijas, kad galėtų pirkėjams vis dažniau pasiūlyti naujų gaminių“, – palydėdamas į gamybines patalpas aiškina Tomas Naudžius, BFC gamybos vadovas.

Suvaldyti geležį Šviesiuose, erdviuose baldininkų gamybos cechuose karaliauja tvarka ir švara. Nuo pat įmonės įkūrimo 2006 m. čia dirbantis Dainius Čepulis, technologas, sako, jog patalpos, kaip ir vykdomų užsakymų skaičius, gerokai prasiplėtė.

Ponas Čepulis prisimena įmonės veiklos pradžioje buvusias nedideles gamybos apsukas, kurios nė iš tolo neprilygsta dabartiniam pajėgumui. „Įsivaizduokite, pradžioje vilkikui produkcijos pagamindavome per 2 savaites, dabar kas dieną išvažiuoja po vilkiką“, – palygina technologas.

Ponas Čepulis kartu su kolega Mariumi Uzelmanu, cecho vadovu, yra įmonės senbuviai, jie kasdien sprendžia gamyboje iškilusius techninius klausimus. „Pokyčių biuras“ – tokia lentelė kabo ant šių darbuotojų patalpų durų gamybos ceche.

Ir tai ne šmaikštus posakis, o tiesiogiai jų veiklą atspindintis apibūdinimas.

Apie pokyčiais paremtą BFC gamybą pasakoja ir Žydrūnas Tuminauskas, technikos inžinierius. Jis taip pat yra įmonės senbuvis ir vadovaujasi šūkiu: „Ne geležis turi valdyti mus, o mes ją.“ Pasak p. Tuminausko, todėl būtina užbėgti gedimams už akių ir tikrinti, tobulinti įrangą, kad ji dirbtų taip, kaip reikia gamybininkams – ilgai ir patikimai. Įrangos tobulinimas – tai meistrystė. Tai dar aiškiau suvoki, kai sužinai, jog net ir įrangos gamintojai pripažįsta savo klaidas, tarkim, panaudodami netinkamo metalo mazgus. Visa tai išlenda gamybos procese. „Yra pasitaikę atvejų, kai mes nustatėme tam tikrą staklių gedimą, įrangos gamintojai pripažino savo klaidą ir buvo pakeisti visi probleminiai mazgai minėtose staklėse“, – kalba p. Tuminauskas.

Renkasi iš 100 plėvelių Gamybos dirigentas p. Naudžius kviečia jų produkcijos – baldų fasadų – gamybos kelionę pradėti nuo tolimiausiojo cecho. Keturiomis CNC staklėmis apginkluotame ceche sukiojasi įgudę darbuotojai. „Visko pradžia yra čia, – ro-

dydamas į sandėlio kampą sako p. Naudžius. – Iš atvežto medienos plaušo (vadinamosios MDF plokštės) pjovimo staklėmis išpjaunami ruošiniai, tada jie dedami į CNC apdirbimo stakles ir pagal šablonus frezuojami ruošiniai vykdant konkretų užsakymą.“ Užsakymus darbuotojai mato prie staklių esančiuose kompiuterių ekranuose.

Tuomet fasadų ruošiniams reikia klijų, kad PVC plėvelė glotniai priliptų prie paviršiaus. Ant staklių sudėlioti ruošiniai apipurškiami klijų sluoksniu. Klijų užpurškimo įrenginys tiksliai dozuoja jų kiekį ir pats save kontroliuoja. „Jei tik klijų pradedama purkšti daugiau ar mažiau nei reikia – iškart užkaukia sirena. Patikėkite, ji gerai girdisi“, – aiškina p. Naudžius. Gamybos vadovo teigimu, klijais fasadai užpurškiami per 4 minutes ir išdžiūva. Netrukus aukštoje temperatūroje prie jų bus klijuojama plėvelė.

Mašina pajėgi apipurkšti klijais fasado paviršių, briaunas apipurškia darbuotojai – sukrauti komponentai patenka į patalpą ir jose gauna klijų dušą. Na, o iš čia jau kelias tiesiai į presavimo įrenginius, jie prispaus plėvelę prie paviršiaus.

Presas pagal konkretų užsakymą parinktą plėvelę prie baldų fasado prispaudžia 100 laipsnių temperatūroje.

Kokios būna plėvelės? Pasak p. Naudžiaus, pagal klientų pageidavimus gamyboje naudojamos iki 100 rūšių plėveles – įvairaus storio (0,3–0,5 mm), spalvos, tekstūros. Kalbėdamas apie tekstūrą, gamybos va-

„Baldų fabrikų užsakymai paskutiniu metu yra smulkesni ir sudėtingesni. Tai reiškia, kad mūsų produkcijos užsakovai gamina mažesnes, sudėtingesnių konstrukcijų baldų partijas, kad galėtų pirkėjams vis dažniau pasiūlyti naujų gaminių“, – aiškina Tomas Naudžius, BFC gamybos vadovas. ALGIMANTO BAR ZDŽIAUS NUOTR .

dovas prisimena vieną užsakymą, kai buvo gaminami pavyzdžiai su krokodilų odos imitacija. Tiesa, didesnio kiekio klientams taip ir neprireikė. „Mes galime bet kokia plėvele padengti baldų komponentus. Yra tokių PVC plėvelių, kuriomis padengtas fasadas atrodo tarsi būtų pagamintas iš medžio masyvo, jų tekstūra tokia pat kaip natūralaus medžio masyvo. Žodžiu, galimybės ne-

ribotos. Viskas priklauso nuo dizainerių fantazijos, rinkos poreikio“, – pasakoja BFC gamybos vadovas.

Kraunama dar šilta produkcija Ponas Naudžius, prieidamas prie ką tik plėvele padengto fasado, teigia, kad visos PVC atliekos yra perdirbamos. Jas perka katilinės, kiti perdirbėjai.

Plėvelėmis padengti fasadai yra kruopščiai nuvalomi. Toliau – supakuoti ir sudėti ant padėklų, fasadai keliauja į gręžimo cechą. Čia baldų komponentuose išgręžiamos reikiamos ertmės vėlesniam jų montavimui jau pas užsakovus – baldų gamyklose.

Tuomet fasadai pagal užsakymus supakuojami ir dar šilti paruošiami krauti į vilkikus. „Mes gaminame tiesiai į mašiną, krauname dar šiltą produkciją“, – pažymi p. Naudžius. Gamyba sustyguota taip, kad sandėlis nebūtų apkrautas.

Prieš dvejus metus BFC pradėjo veikti naujas cechas, jame vykdomi fasadų su stiklu užsakymai. „Šį cechą įrengėme matydami tokios produkcijos poreikį, kad klientui nereikėtų ieškoti kitų gamintojų“, – aiškina gamybos vadovas. Į šį cechą patekusios plėvele dengtos durelės, spintelės ir kiti komponentai paruošiami įstatyti stiklą. Iš Lenkijos perkami stiklo ruošiniai čia pat klijuojami rankiniu būdu ir sutvirtinami. Šiame ceche, anot gamybos vadovo, pagaminama labai maža dalis – vos 2% – produkcijos. Cecho pajėgumas – 220 gaminių per vieną pamainą.

Ponas Čepulis, technologas, teigia, kad nors dabar šis cechas pagamina tik nedidelę produkcijos dalį, tačiau dėl sudėtingėjančių užsakymų jo pajėgumus gali prireikti labiau išnaudoti. „Mūsų gamykla gamina daugiau kaip 1.200 įvairių artikulų fasadų (anksčiau gamindavome apie 500). Turime prisitaikyti prie rinkos poreikių ir

2 0 13 pava s a r i s

11

baldų fasadus odos imitacija Info

Komentarai

Veiklos istorija

* * * * * * * *

2006 m. sausio 12 d. Kaune pradėjo veiklą baldų fabrikas „Baltic Furniture Components“, veiklą pradėjusioje įmonėje dirbo 25 darbuotojai. Veiklos pradžioje buvo trys stambieji akcininkai, šiuo metu BFC akcijas valdo du stambieji akcininkai – vokietis Markus Wilke ir Rimas Varanauskas. Į Kauną fabriką iš Vokietijos nutarta perkelti dėl mažesnių gamybos sąnaudų. Kauno įmonė perėmė ir visus p. Wilke's fabriko turėtus klientus – korpusinių baldų gamybos įmones.

Veiklos pradžioje į fabrikui priklausančias patalpas Kaune buvo perkelta Vokietijoje p.

Wilke's valdytos tokios pat baldų fasadų gamyklos įranga, įsigyta naujos technikos. Šiuo metu gamyklos užimamas plotas – 4.150 kv. m.

Visą pagamintą produkciją įmonę eksportuoja, nes Lietuvos baldų gamybos įmonės nenuperka tokio kiekio, kokį pajėgūs pagaminti kauniečiai, fasadų produkcijos.

Kaune pagaminti baldų fasadai eksportuojami baldų fabrikams į Vokietiją (į šią šalį eksportuojama 70% produkcijos), Didžiąją Britaniją, Daniją, Prancūziją.

80% „Baltic Furniture Components“ užsakymų įvykdo 8-iems pagrindiniams stambiesiems pirkėjams, likusią dalį – 10-iai mažesnių įmonių.

2013 m. į įrangos atnaujinimą įmonė numačiusi investuoti 1,5 mln. Lt – bus perkamos šlifavimo, gręžimo staklės, patikros stalai, kita įranga.

Nuo šio balandžio įmonei pradėjo vadovauti Povilas Žitkus, naujasis generalinis direktorius.

ŠALTINIS: BENDROVĖS DUOMENYS

„Baltic Furniture Components“ pajamos, mln. Lt 2006 m.

5*

2007 m.

12

2008 m.

12

2009 m.

15

2010 m.

16

2011 m.

24

2012 m.

27

2013 m.

30**

* pirmieji veiklos metai, ** prognozė, ŠALTINIS: BENDROVĖS DUOMENYS

žengti koja kojon su naujovėmis, diegti naują įrangą, tobulinti turimą. Atsižvelgdami į baldų madų tendencijas, poreikį, pradėjome gaminti ir visiškai naujo dizaino 90 laipsnių, lenktus fasadus. Taip pat nuolat geriname kokybę, nors užsakovams įkainių nekeliame.

Tiek mes, tiek mūsų produkcijos užsakovai yra suinteresuoti, kad būtų pagaminama tiek, kiek reikia, kad sandėliai nebūtų užkrauti produkcija“, – pažymi gamyklos senbuvis p. Čepulis.

Nauji investiciniai projektai Šįmet BFC į naują šlifavimo (kad būtų pagerinti fasadų paviršiai), gręžimo staklių (būtų operatyviau gręžiamos smulkios ertmės), patikros stalų (patikrinti produkcijos kokybę) įrangą numačiusi investuoti 1,5 mln. Lt, liepos mėnesį bus tęsiamas „Lean“ sistemos diegimas, šiam tikslui skiriama 160.000 Lt, gamyboje su 220.000 Lt investicijomis „Microsoft Exel“ programas pakeis „Pragma“. Šios programos leis dar efektyviau valdyti gamybos procesą, naujų gaminių diegimo procesą, didinti našumą, padės suvaldyti vis smulkėjantį asortimentą.

Kitąmet planuojamos 4 mln.

Lt investicijos į durelių frezavimo ir dažymo linijas, mat baldų fabrikai signalizuoja, jog juos domina dažytų fasadų produkcija. Dabar tokios BFC negamina, nes neturi reikiamos įrangos. „Būtina skaidyti riziką, be to, vis didėja dažytų, o ne plėvele dengtų fasadų poreikis. Mes jau esame numatę investicijas į dažymo cecho įrangą, turime dar patalpų ir jose jį įkurdin-

tume“, – pažymi administracijos pusėje pasitinkantis Donatas Sventickas, komercijos vadovas. „Plėveles mūsų įmonė perka iš įvairių šalių tiekėjų, jos atkeliauja ir iš Italijos, Japonijos, Vokietijos. Vadinamąsias MDF plokštes perkame iš dviejų Lenkijos fabrikų, klijus tiekia Vokietijos, Didžiosios Britanijos tiekėjai“, – vardija p.

Sventickas.

Pasak komercijos vadovo, BFC šiuo metu išnaudoja 55% pajėgumo, įmonės tikslas, jog našumas siektų 70–75%. „Prieš septynerius metus pradėję veiklą mes užaugome kartu su savo produkcijos pirkėjais – Europos baldų fabrikais. Anksčiau kai kuriems užsakovams buvome trečias–penktas pagal dydį klientas, dabar keletui jų esame pagrindiniai baldų komponentų tiekėjai – tai mums labai svarbus įvertinimas. Tai reiškia, kad tiesioginis darbas su fabrikais, mūsų darbų kokybė patenkina reiklių užsakovų poreikius. Beje, mes iki šiol nieko negaminame Švedijos milžinui IKEA“, – pabrėžia p. Sventickas.

Deklaruoja atvirumą Kauno gamykla BFC iš viso tiekia produkciją 18-ai Europos fabrikų, tačiau nepaliauja ieškoti naujų klientų. Pasak p. Sventicko, yra buvę, jog su nauju klientu pavyko užsakymą suderinti per rekordinį 3 mėnesių terminą, tačiau paprastai laikotarpis nuo pirmojo kontakto ir pirmojo konkretaus užsakymo trunka nuo pusmečio iki metų.

Lietuvos baldų fabrikams BFC tiekia tik labai nedidelę dalį produkcijos (apie 1%). Gamybos vadovo p. Naudžiaus

teigimu, taip yra dėl paprastos priežasties – Lietuvos fabrikai negali pateikti tokios apimties užsakymų, kuriuos būtų pelninga vykdyti jų gamyklai.

Tiekdami produkciją Europos fabrikams, kauniečiai konkuruoja su tokios pat produkcijos gamintojais iš Lenkijos, Čekijos, Slovakijos.

Kalbantis paaiškėja, kad BFC mielai bendradarbiauja su įvairiomis Lietuvos įmonėmis, keičiasi vertinga gamybos, personalo valdymo, darbo organizavimo, įrangos modernizavimo patirtimi. „Mes esame atvira įmonė ir matome prasmę su kitais gamybininkais pasidalinti minėta patirtimi. Mes kviečiamės kitų sričių gamybininkų į savo įmonę, aptariame darbo proceso metu kylančias problemas, galimus jų sprendimo būdus, matome prasmę keistis patirtimi. Todėl labai noriai kviečiame įmones dalintis gerąja patirtimi“, – kalba Renata Papartė, BFC personalo vadovė.

Kauno įmonė daug dėmesio skiria personalo mokymui ir jų motyvacijos kėlimui. Gavę ES paramą, BFC surengė dvejus mokymus darbuotojams, kaimo turizmo sodybose vyko komandos formavimo renginiai. „Kai darbuotojai pasakė, kad nori darbo vietoje nešioti ne švarkus, o medvilninius džemperius – šįmet tokiais ir apvilkome darbuotojus“, – pasakoja p. Naudžius. Jo kolegos p. Čepulio teigimu, svarbi motyvacija dirbti šioje įmonėje – ne tik laiku mokamas, poreikius tenkinantis atlyginimas, bet ir gera atmosfera darbo vietoje, šaunus, pokyčių nebijantis kolektyvas. BFC darbuotojų vidutinis atlyginimas siekia 2.100 Lt.

Tomas Naudžius, gamybos vadovas:

❞ Mes galime bet kokia plėvele pa­ deng­ti baldų komponentus, galimybės ne­ri­bo­tos. Viskas priklauso nuo di­zai­ nerių fan­tazijos, rinkos poreikio.“ Žydrūnas Tuminauskas, technikos inžinierius:

❞ Ne geležis turi valdyti mus, o mes ją. To­dėl būtina užbėgti gedimams už akių ir nuolat tikrinti, tobulinti įrangą.“ Renata Papartė, personalo vadovė:

❞ Esame atvira įmonė. Kviečiamėms ki­tų sektorių gamybos įmonių at­sto­ vų, va­žiuojame pas juos – dalijamės ver­­tin­ga gamybos, personalo valdy­ mo, darbo or­ganizavimo, įrangos mo­ der­nizavimo pa­tirtimi.“

12

2 0 13 pava s a r i s

Senieji partneriai

pažėrė užsakymų - tenka investuoti „Klasikinė tekstilė“ sulaukė papildo­ mų užsakymų. Gatavų drabužių užsa­k y­ mų apimtį tai padidino maždaug penk­ ta­daliu, gamybininkai priėmė nau­j ų darbuotojų, o į inovatyvias tech­no­ logijas ir energetikos sąnaudų to­l es­ nį mažinimą investuos apie 1 mln. Lt. Indrė Sesartė

L

abiausiai užsakymų kiekį kauniečiams padidino Japonijos, Prancūzijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos didmeninės gatavų drabužių prekybos įmonės. „Esame ilgamečiai šių 30-ies užsakovų klientai, juos tenkina mūsų kainos ir kokybės santykis ir tai, kad mes patys audžiame, galime iš mūsų arba klientų audinių operatyviai pasiūti pagal suderintus modelius gatavą produkciją“, – paaiškina Rimantas Baumilas, TŪB „Klasikinė tekstilė“ akcininkas.

Dėl išaugusių užsakymų gamybos cechuose pradėjo dirbti 20 naujų darbuotojų. Šiemet išaugę didmenininkų apetitai įmonę privertė dar kartą apsvarstyti pavasarį planuotos atidaryti pirmosios firminės parduotuvės Kaune klausimą.

miną, o išvaloma ir nukreipiama atgal į gamyklą. „Mes padarėme tik mažą žingsnelį, bet jis pasiteisino. Tai tęstinis projektas ir šįmet vėl bus panašaus dydžio investicijų į tokios sistemos tolesnį diegimą naujuose cechuose. Ir kitąmet tęsime tą projektą“, – kalba p. Baumilas. Jei tokia sistema bus įdiegta visame fabrike, tuomet, pasak akcininko, šildymo sąnaudas galima sumažinti perpus. Šiuo metu „Klasikinė tekstilė“ savo audinius, gatavus drabužius, namų tekstilę eksportuoja į 28 šalis. Didžioji produkcijos dalis – 40% – išvežama į Prancūziją, kauniečių gamybos lino gaminiai siunčiami į Vokietiją, Didžiąją Britaniją, Skandinavijos šalis, JAV, Japoniją, Braziliją, Argentiną.

„Patalpos buvo sutvarkytos, įrengtos, bet parduotuvės nusprendėme neatidaryti, dabar esame susitelkę į didmeninę prekybą eksporto rinkose“, – pažymi p. Baumilas. Mažmeninė prekyba vykdoma „Klasikinės tekstilės“ valdomoje e. parduotuvėje „LinenForAll.com“, pirkėjams sudaryta galimybė audinių ir gatavų drabužių nusipirkti tiesiai iš sandėlio.

Antrojo ciklo projektas „Klasikinės tekstilės“ vadovo teigimu, šįmet, kaip ir kasmet, įmonėje vykdomi įrangos modernizavimo procesai, įsigyjama inovatyvesnės įrangos. Pasak p. Baumilos, efektyvi gamyba įmanoma diegiant naujausias technologijas ir mažinant energetikos sąnaudas.

Todėl pernai „Klasikinėje tekstilėje“ buvo baigta pusantrų metų vykusi 16.000 kv. m įmonės pas-

Rimantas Baumilas, TŪB „Klasikinė tekstilė“ akcininkas: „Labiausiai užsakymų kiekį padidino Japonijos, Prancūzijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos didmeninės gatavų drabužių prekybos įmonės – vartojimas šiose šalyse auga.“ INDRĖ S SESARTĖ S NUOTR .

tato rekonstrukcijos, apšiltinimo darbai, jie kainavo 1,5 mln. Lt, tačiau dėl to ketvirtadaliu jau sumažėjo gamyklos šildymo sąnaudos.

Pernai buvo pradėtas, o šiemet tęsiamas gamybos procese susi-

darančios šilumos panaudojimo antruoju ciklu vandens, patalpų vėsinimui ir šildymui projektas.

Už 100.000 Lt pernai įmonėje buvo įrengta bandomoji sistema, kuri neleidžia šilumai išrūkti per ka-

Info TŪB „Klasikinė tekstilė“ pajamos, mln. Lt

* * * *

2010 m.

20

2011 m.

27

2012 m.

31

2013 m.

34*

* prognozė ŠALTINIS: BENDROVĖS DUOMENYS

Parodose rado kelią pas klientus UAB „Puikio“, gaminančios baldus vaikams, veikla įgavo pagreitį, kai įmonės meistrai sukūrė baldų ekspoziciją. Mat tada klientai galėjo produkciją apžiūrėti ne tik nuotraukose, bet ir baldų salone. Padidėjus susidomėjimui įmonė planuoja baldais prekiauti ir Latvijoje.

Vilma Gedeikienė, UAB „Puikio“ savinininkė: „Dalyvaudami baldų parodoje tarsi prisistatėme pirkėjams. Dar ir dabar ateina klientų, kurie apie mūsų baldus sužinojo būtent ten.“ Algimanto Bar zdžiaus nuotr .

Milda Tarcijonaitė

K

aunietė Vilma Gedeikienė, UAB „Puikio“ savininkė, baldus pradėjo kurti savo vaikams. Neslepia, kad visada norėjo imtis veiklos, susijusios su baldų dizainu. „Iš pradžių dirbau pagal verslo liudijimą, tačiau daugėjant užsakymų supratau, kad reikia plėtoti veiklą. Be to, po motinystės atostogų į ankstesnį darbą grįžti nenorėjau“, – prisipažįsta pašnekovė.

Gamina pagal užsakymą Įmonė gamina lovas, komodas, stalus, spinteles. Dažniausiai klientai perka dviaukštes lovas, spintas. „Nors turime jau pagamintų baldų, tačiau daugiau gaminame pagal individualius užsakymus: kambario dydį, vaiko poreikius ir pan.“, – sako p. Gedeikienė.

Norėdama išplėsti verslą, p. Gedeikienė 2012 metais įkūrė UAB „Puikio“ ir gavo paskolą pagal Verslumo skatinimo fondo programą.

Verslininkė pripažįsta, kad gau-

tos lėšos labai pravertė plėtojant verslą. „Gavome 20.000 Lt paskolą. Lėšas investavome į baldų ekspozicijos kūrimą, nes anksčiau mūsų pagamintus baldus pirkėjai galėjo apžiūrėti tik nuotraukose internete.

Baldai – toks gaminys, kurį žmonėms reikia pačiupinėti, iš visų pusių apžiūrėti“, – paaiškina įmonės savininkė. Pašnekovė priduria, kad dar viena priežastis, kodėl veiklą reikėjo perkelti iš virtualios erdvės į saloną, yra ta, kad ne visi žmonės naudojasi internetu, be

to, nedaugelis virtualioje erdvėje apskritai ieško baldų. Dabar įmonės baldus galima apžiūrėti ne tik tinklalapyje, bet ir interjero centre „Artis“ Kaune ir Šiauliuose baldų salone „Baldų alėja“. „Savo parduotuvės atidaryti neketiname, nes mums reikia didelio žmonių srauto. Kai esi baldų salone, tikėtina, kad ir lankytojų bus daugiau. Be to, taip lengviau atkreipti potencialių klientų dėmesį. Juk į firminę parduotuvę paprastai ateina tie, kurie jau ir taip susipažinę su gaminiu, o nežinantieji vargu ar užsuks“, – apie prekybos baldų salone pranašumus svarsto p. Gedeikienė.

Plėtra – Baltijos valstybės Vaikiškų baldų dizainą kuria p. Gedeikienė, o jos sumanymus įgyvendina apie 30 darbuotojų. Medžiagas baldų gamybai įmonė importuoja iš užsienio, daugiausia iš Austrijos. Įmonė savo gaminius pristatė baldų parodose Lietuvoje ir Latvijoje. Pasak p. Gedeikienės, dalyvauti parodose buvo naudinga, nes ten artimiau pažino klientus ir užmezgė naudingų verslo kontaktų. „Dalyvaudami baldų parodoje

Lietuvoje tarsi prisistatėme pirkėjams. Paroda vyko pernai, tačiau dar ir dabar ateina klientų, kurie apie mūsų baldus sužinojo būtent ten. Suprantama, juk baldus žmonės renkasi atidžiai, lygina kainą, kokybę – tas užtrunka“, – dėsto pašnekovė.

Verslininkė skaičiuoja, kad kambario, kuriame gyvens 2 vaikai, baldai (lovos, spintos, stalai ir t. t.) kainuotų apie 5.000 Lt. „Lietuvoje nėra daug vaikiškų baldų gamintojų. Pagrindinei konkurentai lenkai, nes jų produkcija, palyginti su mūsų, pigesnė. Tačiau stengiamės konkuruoti kokybe.

Aišku, šiek tiek nerimaujame, kai Lietuvoje duris atvers IKEA. Tikimės, kad pirkėjų drastiškai nesumažės“, – kalba įmonės savininkė. Šiuo metu p. Gedeikienė derasi su Latvijos verslininkais ir tikisi, kad netrukus vaikiškų baldų bus galima nusipirkti ir salone Rygoje. „Po parodos Latvijoje gavome pasiūlymą prekiauti savo gaminiais baldų salone Rygoje. Tikimės, kad iki rudens pavyks suderinti visas detales. Jei sumanymas pasiteisins, ketiname prekiauti ir Estijoje“, – plėtros planus dėlioja p.

Gedeikienė.

2 0 13 pava s a r i s

13

Klientai grįžta

bumerangu Kiekvienai prekei galima rasti pirkėją – tą galėtų patvirtinti vilnietis Nemunas Pakalnis, bumerangų gamintojas. Jis rado verslo nišą – originalių verslo dovanų ieškantiems klientams siūlo įsigyti bumerangų.

Milda Tarcijonaitė

„P

irmiausia bumerangais ir jų gamyba susidomėjo mano tėtis. Studijuodamas pradėjau kurti internetinius puslapius. Sukūriau tinklalapį „bumerangai.lt“ ir sugalvojau, kad vertėtų juos pardavinėti. Planavau, kad tėtis bumerangus gamins, o aš juos pardavinėsiu“, – apie verslą planą pasakoja Nemunas Pakalnis, bumerangų gamintojas.

Kad reikia rimtai imtis verslo, p. Pakalnis suprato, kai viena įmonė užsakė 100 bumerangų. Tiesa, teko pačiam pasiraitoti rankoves ir mokytis gaminti bumerangus, nes tėtis tokiam kiekiui pagaminti paprasčiausiai neturėjo laiko.

Nors daug kartų p. Pakalnis matė, kaip tėvas gamina bumerangus, vis dėlto pačiam ne iš karto pavyko pagaminti įnagį. „Pirmieji mano bumerangai neskrido, turbūt sugadinau penkis, kol pagaminau tinkamai“, – prisimena pašnekovas.

Klientų grupės Kokybiškai pagaminti bumerangą reikia laiko, be to, jo puošyba irgi užtrunka. Padaugėjus užsakymų, bumerangų puošyba pasirūpina p. Nemuno draugai. „Per dieną galiu pagaminti 1–2 bumerangus. Užtrunka, kol tinkamai nušlifuoji formą, reikia suderinti bumerangą, kad jis tiksliai grįžtų, dar reikia impregnuoti, nulakuoti, išpiešti“, – pasakoja p. Pakalnis, bumerangus pardavinėjantis pagal verslo liudijimą.

Lėšų rinkodarai ar klientų paieškai verslininkas neskyrė, bet išnaudojo šiuolaikines technologijas. „Kadangi jau turėjau sukūręs tinklalapį, tai padariau taip, kad jei į paieškos sistemą įvedi žodį

„bumerangai“, tada sistema vieną pirmųjų parodo mano tinklalapį. Taigi taip mane surado pirmieji klientai. Aišku, kai jau pardaviau keletą bumerangų, tada prisidėjo reklama „iš lūpų į lūpas“, – sako p. Nemunas.

Ponas Pakalnis išskiria dvi savo klientų grupes. Vieni nori įdomesnės, kai kam dar neįprastos pramogos. Kitas segmentas, beje, duodantis daugiausia pajamų, – verslo klientai, kurie bumerangus perka kaip dovanas. „Manau, kad įdomių verslo dovanų niša nėra užpildyta. Juk dažnas suka galvą, ką padovanoti, kad būtų ir gražu, ir naudinga. Pavyzdžiui, jei žmogui dovanoja įrėmintą bumerangą, tai galima ir sieną papuošti, ir, kai norisi, pamėtyti“, – apie dovanos funkcionalumą kalba p. Nemunas.

Žvalgosi į užsienį Ponui Pakalniui bumerangų gaminimas ir prekyba – tik pelningas užsiėmimas šalia tiesioginio darbo. Vis dėlto jei pavyktų išplėtoti prekybą bumerangais, pašnekovas norėtų šį verslą paversti pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu.

Nemažas viltis verslininkas sieja su prekyba užsienyje. Keliuose užsienio interneto puslapiuose, skirtuose rankdarbiais prekiaujantiems žmonėms, yra susikūręs savo paskyras ir pardavinėja bumerangus. Taip pat lietuvio gaminamų bumerangų galima įsigyti ir Švedijoje.

Ponas Nemunas turi idėją gaminti gintarinius bumerangus.

Vieną tokį jau yra sukūręs ir jo nuotrauką įkėlęs į tinklalapį, sako, kad toks įnagis kelia potencialių pirkėjų susidomėjimą. „Tai medinis bumerangas, padengtas gintarinėmis plokštelėmis. Jis ne tik suvenyras, jį galima naudoti pagal paskirtį – mėtyti ir bumerangas grįš. Įnagis kainuo-

Nemunas Pakalnis, bumerangų gamintojas: „Netikėtų ir įdomių verslo dovanų niša dar nėra užpildyta.“ Vl adimiro Ivanovo nuotr .

ja 800 Lt“, – pasakoja pašnekovas ir tikisi, kad ši naujovė turėtų sudominti verslo klientus.

Paprastas bumerangas kainuoja 150 Lt. Bumerangų prekybai įtakos ti-

ri sezoniškumas. Paklausa padidėja šiltuoju metų laiku ir prieš Kalėdas, kai įmonės ieško originalių dovanų. „Būna, įmonės užsako 20 bumerangų, tada tenka dirbti kas-

dien. Ypač toks užsakymų padaugėjimas juntamas kalėdiniu laikotarpiu. Žiemą susidomėjusių mažiau, tačiau, vos atšyla, padaugėja aktyviai laisvalaikį mėgstančių leisti pirkėjų“, – kalba p. Pakalnis.

14

2 0 13 pava s a r i s

Išranki Skandi atsiveria unika Keturi futbolo stadionai Šiaurės šalyse, tarp kurių – baigiama „Tele2 arena“ Stokholme, kur rungtynes galės stebėti 30.000 žiūrovų, dešimtys biurų, administracijos, gyvenamųjų pastatų, kurių techniniai sprendimai tampa kone vadovėliniais pavyzdžiais – toks pastarųjų metų UAB „Staticus“ užsakymų Skandinavijoje derlius.

en Hall“, kur įsikūręs „Barclays“ banko padalinys, „Tele2 arenoje“ įmonės darbų apimtis kone šešis kartus didesnė. „Staticus“ specialistų čia pritaikyti techniniai sprendimai dar įdomesni nei projekto mastą nusakantys skaičiai. „Statybų aikštelės plotas ten mažesnis nei pats objektas – jis ovalios formos, į viršų platėja, o po juo – gatvės, paprastų pastolių nepastatysi. Todėl teko sukurti savo montavimo įrangą – aplink areną sumontavome bėgius, kuriais važinėja platformos. Užsakovams labai patiko, kad montavimas niekam netrukdys, nereikės stabdyti eismo. Tai buvo viena priežasčių, kodėl jie mus pasirinko“, – pasakoja p. Vičius.

Šiuo metu „Staticus“ dirba 2 pamainomis, dar neseniai apsieidavo su viena. Vl adimiro Ivanovo nuotr .

Eglė Markevičienė

„S

taticus“ – maloni išimtis niūrokame Lietuvos statybos įmonių peizaže. Surenkamųjų fasadinių konstrukcijų projektuotoja, gamintoja ir montuotoja šiandien yra viena didžiausių tokio profilio įmonių Europoje. Beveik visas pardavimo pajamas, kurios pernai siekė beveik 88 mln. Lt, „Staticus“ uždirbo iš projektų Šiaurės šalyse – Švedijoje įmonė gavo apie pusę metinių pajamų, Norvegijoje – apie 40%. Įmonės apyvarta jau pranoko iki krizės pasiektą apimtį.

Tinkama strategija Prieš kelerius metus, kai nemaža dalis Lietuvos statybos įmonių desperatiškai ieškojo darbų ir buvo pasirengusios griebtis kukliausių užsakymų, „Staticus“ jau įgyvendino solidžius skandinavų projektus.

Anot Vaido Vičiaus, „Staticus“ rinkodaros projektų vadovo, eksporto strategiją Vilniaus įmonė pasirinko dar prieš krizę, ir tai su kaupu pasiteisino. Pradėjusi nuo kelių nedidelių projektų, įgavusi patirties ir pelniusi partnerių pasitikėjimą, Vilniaus bendrovė šiandien imasi sudėtingiausių darbų, bendradarbiauja su didžiausiomis Skandinavijos statybų bendrovėmis „Peab“, „Skanska“, „Af Gruppen“, NCC.

Pagrindinės Vilniaus bendrovės „Staticus“ veiklos sritys – aliuminio-stiklo, berėmio stiklo, apšiltintų sienų ir ventiliuojamųjų fasadų konstrukcijų projektavimas, gamyba ir montavimas. Ponas Vičius pažymi: įmonė teikia kompleksines paslaugas: pradedant konsultavimu ir baigiant garantine objektų priežiūra, o tai rimtas jos pranašumas Šiaurės šalių rinkose. Mat konkurentai Skandinavijoje linkę specializuotis – vieni užsiima montavimu, antri gamina, treti yra projektų valdytojai, o teikiančių visas paslaugas yra mažiau arba jie nedirba didelės apimties projektuose. „Nežinome nė vieno konkurento, kuris gali pasiūlyti tokį platų produktų, skirtų fasadams, spektrą. Skandinavai iš pradžių buvo nustebę, kad mokame daryti viską.

Paskui suprato, kad tokie subrangovai jiems labai patogūs – projektą lengviau suvaldyti, yra viena įmonė, kuri atsako už viso pastato išorės kokybę, lengviau koordinuoti darbus, nes jų nereikia derinti su daugybe subrangovų“, – vieną pranašumų, padėjusių užkariauti šiauriečių širdis, mini p. Vičius.

Nestandartiniai sprendimai Kitas vilniečių išskirtinumas – nestandartiniai sprendimai, ne veltui iš 325 įmonės darbuotojų net 24 – inžinieriai konstruktoriai. O jų ateityje reikės vis daugiau, nes pro-

jektai didėja ir sudėtingėja.

Dauguma nestandartinių sprendimų yra ilgų kūrybinių ieškojimų rezultatas, tam kartais prireikia ne vieno mėnesio. „Didelė šio pastato fasado dalis bus padengta siauromis stiklo juostomis, kurios kaip didžiulės žaliuzės sukiosis pagal saulę ir žėrės kaip kristalai, ir drauge neleis saulei prikaitinti patalpų, – apie Lundo mieste Švedijoje įgyvendinamą biurų pastato „Kristallen“ projektą pasakoja Algirdas Simuntis, inžinierius konstruktorius. – Toks buvo pradinis užsakovo sumanymas, o mes turėjome sugalvoti, kaip jį įgyvendinti – stiklai turi sukiotis, reaguodami į saulę, vėjuotumą, paros laiką. Projektavimas truko ilgai, apie pusmetį, sukūrėme kelis pavyzdžius, darėme bandymus, paskui tobulinome.“ Ponas Vičius rodo kito objekto fotografijas – tai ryškiaspalvis „Kuggen“ universiteto pastatas Geteborge, Švedijoje, gavęs ne vieną architektūros apdovanojimą. Jo konstrukciniai sprendimai „Staticus“ projektuotojams taip pat buvo rimtas iššūkis. „Kiekvienas ovalaus pastato aukštas vis platesnis už žemiau esantį, tokią apsaugą nuo saulės sumanė architektai. O viršutinio aukšto apsaugai buvo sugalvota speciali lenkta konstrukcija, kuri, sekdama paskui saulę, važiuo-

ja aplink viršutinio pastato aukšto fasadą. Teko ieškoti sprendimo, kaip visa tai turėtų veikti“, –- pasakoja p. Vičius.

Sprendimas buvo rastas, tačiau pradėjus eksploatuoti paaiškėjo, kad sistema retkarčiais stringa. „Ilgokai aiškinomės, kol radome priežastį. Pasirodo, kartą per savaitę netoli tos vietos apsisuka laivas, o jo radarai paveikia įrenginio automatinę sistemą. Šį tą pakeitėme, sistemą pavyko išgydyti,“ – prisimena jis.

Didžiausias objektas Į didžiausią užsienyje įgyvendinamą „Staticus“ projektą – „Tele 2 areną“ Stokholme (beje, ji statoma greta tautiečių širdžiai mielos „Globe“ arenos, iš kur Lietuvos rinktinė 2003 m. grįžo su Europos krepšinio čempionato aukso medaliais) švedai pasirengę investuoti 2,7 mlrd. Švedijos kronų (per 1 mlrd. Lt). Tai bus daugiafunkcis pusiau dengtas – su nuvažiuojančia stogo dalimi – pastatas, atitinkantis FIFA ir UEFA standartus, pritaikytas įvairioms sporto šakoms, renginiams organizuoti. „Šiam objektui pagaminome ir baigiame sumontuoti daugiau nei 34.000 kv. metrų konstrukcijų. Arenoje montuojamas dvigubas fasadas“, – atkreipia dėmesį p.

Vičius. Jei lygintume su lietuvišku „Staticus“ projektu – prie Neries prieš porą metų iškilusiu „Gre-

Vis daugiau gamybos Nors „Staticus“ pavadinimas kilęs nuo žodžio „statyba“, įmonės rinkodaros vadovas konstatuoja, kad statybos darbų ji atlieka vis mažiau ir tampa vis rimtesne gamybininke. Anksčiau „Staticus“ gamino daugiau atskirų konstrukcijų, kurios būdavo gabenamos į objektą ir ten montuojamos, o dabar ji stengiasi Vilniuje gaminti kuo labiau išbaigtus gaminius – vadinamuosius fasado elementus.

Tai beveik visiškai baigtas fasado fragmentas – apšiltintas, įstiklintas, su visa išorės, o neretai ir vidaus apdaila. Šiuos elementus objekte dirbantiems montuotojams belieka sujungti tarsi lego kaladėles. Ir darbai baigti. „Į Vilnių perkeliame vis daugiau darbų. Priežastys kelios – kur kas geresnė kokybė, nes ceche užtikrinama optimali temperatūra, čia galima naudotis modernia įranga ir įrankiais, nereikia dirbti dideliame aukštyje, todėl išvengiama klaidų, paprastesnė kokybės užtikrinimo procedūra. Kitas pranašumas – sutrumpėjęs montavimo laikas, kartu ir sąnaudos,“ – naudą grindžia Marius Turba, gamybos cecho vadovas.

Skandinavijoje fasadų elementai vis dar šiokia tokia naujovė, todėl vienas iš „Staticus“ darbų – partneriams ir užsakovams atskleisti jų pranašumus. „Architektai dažniausiai numato, kad sienos bus surenkamos ir langai bus montuojami statybų aikštelėje. O mes stengiamės įtikinti, kad statyti iš elementų yra kokybiškiau, pigiau, greičiau. Partneriai paprastai sutinka“, – pasakoja p. Vičius.

Augant užsakymams, plečiamas ir „Staticus“ gamybos pajėgumas. Greta pagrindinio apie 4.000 kv. metrų ploto cecho įmonė išsinuomojo papildomas patalpas, čia artimiausiomis dienomis žada perkelti sudėtingų gaminių gamybą. „Daugiau erdvės turėsime pagrindinei produkcijai – fasadų elementams, konstrukcijoms“, – aiškina p. Turba. Šiuo metu „Staticus“ dirba 2 pamainomis, dar neseniai apsieidavo su viena. „Apytikriai skaičiuo-

2 0 13 pava s a r i s

15

inavijos rinka alioms idėjoms jant, per mėnesį dirbdami viena pamaina pagamindavome apie 10.000 kv. metrų konstrukcijų, dabar, matyt, gerokai daugiau“, – nurodo p. Vičius.

Gaminių įvairovė Lydimi pašnekovų traukiame „į gamybą“ pažiūrėti, kaip gimsta šiuolaikinių namų dalys. Pradedame nuo fasadų elementų surinkimo cecho. Vienas elementas kaip tik baigiamas – į medinį skydą jau įmontuotas aliuminio langas, darbininkas kruopščiai tvirtina šiltinimo juostelę. „Užsakovas nori, kad biurų pastatas Osle būtų sertifikuotas pagal Norvegijos „Breem Nor“ pasyviojo namo sertifikavimo sistemą ir pasiektų aukščiausią klasę. Specialiai šiam projektui sukūrėme naują fasadinių konstrukcijų sistemą, kur panaudota daug medžio konstrukcijų, nes tik taip gaminys atitiks reikalavimus“, – aiškina p. Turba. „O čia elementai Švedijoje statom viešbučiui, – toliau veda gamybos vadovas. – Kol kas pati darbo pradžia – „atmušinėjame“ technologiją, sugaudome problemas.“ Anot jo, sudėtingesnis elementas bandomas bent dvi ar tris savaites ir tik tada pradedama masinė gamyba.

Kitoje elementų gamybos linijoje darbus dalijasi keli darbuotojai. „Jei „medinį“ fasadą daro vienas darbininkas, čia vienas žmogus surenka rėmą, kitas apskardina, trečias – stiklina“, – apie „Kristallen“ projektui gaminamus elementus aiškina p. Turba. Iš viso komanda turi atlikti 21 operaciją, jos visos aiškiai nurodytos greta esančiame informaciniame stende. Per dieną pagaminami 8–9 tokie elementai.

Papildomos fasadų detalės irgi gaminamos vietoje – iš kompozicinių plokščių modernios staklės gali išpjauti sudėtingiausias formas, kurių prireikia fasadų apdailai. „Ką AUTOCADu nupieši, tokią formą ir išgausi. Šiomis staklėmis galima ir žmogaus portretą padaryti 3D formatu iš storesnės plokštės. Tiesa, tokių sprendimų mums kol kas nereikia“, – juokiasi p. Turba. Tvarka čia griežta, prie sudėtingų staklių bet kas neprileidžiamas, yra atsakingas žmogus, ge-

bantis jomis dirbti, o kitiems čia ne vieta. „O šitos staklės geba pjauti dvigubu kampu, vienu metu atlieka du skirtingus pjūvius. Taip galima išgauti sudėtingas formas, kurių reikia vis daugiau – pastatai tampa sudėtingesni, statyba tobulėja“, – kitą įrenginį rodo jis.

Anot p. Turbos, gamybos patalpos kiekvieną kartą pritaikomos naujam produktui: darbo erdvės perstumiamos pagal gaminio dydį, darbo metodą. „Galėtume pagaminti didžiulius elementus, tačiau apimtį riboja transporto galimybės. Paprastai elementai telpa į įprastą uždarą vilkiką, nors yra tekę didelius elementus gabenti vilkikais su atviru stogu, anksčiau reikėjo ir atviros platformos, tokie dideli buvo gabaritai“, – paaiškina p. Vičius.

LEAN padeda „Staticus“ gamyboje diegiama LEAN sistema, anot p. Turbos, jau davė daug naudos – darbas vyksta efektyviau. Atsirado ir tvarkingi darbo vežimėliai, ir stelažai su informacija, kur matyti, kiek pasistūmėjęs projektas, kiek darbų atlikta, kurie žmonės atsako už vieną ar kitą operaciją, kokius standartinius darbus darbininkas turi atlikti, fiksuojamos kilusios problemos.

Fasadų, kurie bus surinkti objekte, gamybos linijoje irgi tvarka, prie kiekvienos darbo vietos matyti iškeltos skirtingų spalvų kortelės. Žalia reiškia, kad žmogus gali ramiai dirbti, jam nieko netrūksta, geltona – kad po pusvalandžio jam teks stoti, nes baigiasi kurios nors detalės, raudona informuoja, kad darbas stoja. „Yra atsakingi žmonės, kurie stebi ir turi pristatyti viską, ko reikia darbui, o darbininkai neturi vaikščioti iš darbo vietos“, – principą apibūdina gamybos vadovas.

Gatava ir kruopščiai supakuota produkcija vilkikais ir keltais keliauja į objektus, kur jos jau laukia įmonės montuotojai. Kiek „Staticus“ žmonių dirba užsienyje, priklauso nuo projekto apimties ir darbo grafiko, jei jis įtemptas, kartais vienam objektui prireikia ir 40-ies žmonių brigados.

Komentarai Vaidas Vičius, „Staticus“ rinkodaros projektų vadovas: „Skandinavijoje labai svarbu rekomendacijos, o kad jų gautum, pirmiausia reikia sėkmingai įgyvendinti mažą projektą ir tik tada galima imtis didesnių. Dabar jau turime solidų rekomendacijų bagažą.“ Marius Turba, „Staticus“ gamybos cecho vadovas: „Į Vilnių perkeliame vis daugiau darbų. Priežastys kelios – kur kas geresnė kokybė, nes ceche užtikrinama optimali temperatūra, čia galima naudotis modernia įranga, nereikia dirbti dideliame aukštyje, todėl išvengiama klaidų, paprastesnė kokybės užtikrinimo procedūra.

Kitas pranašumas – sutrumpėjęs montavimo laikas.“ Algirdas Simuntis, „Staticus“ inžinierius konstruktorius: „Didelė šio pastato fasado dalis bus padengta siauromis stiklo juostomis, kurios kaip didžiulės žaliuzės sukiosis pagal saulę ir neleis jai prikaitinti patalpų.

Toks buvo pradinis užsakovo sumanymas, o mes turėjome sugalvoti, kaip jį įgyvendinti.

Projektavimas užtruko apie pusę metų.“

❞ Nežinome nė vieno konkurento, kuris galėtų pasiūlyti tokį platų produktų, skirtų fasadams, spektrą", — teigia UAB "Staticus". Vl adimiro Ivanovo nuotr .

Info UAB „Staticus“ pardavimo pajamos ir eksporto apimtis, mln. Lt

* * * * *

2008 m.

78,7

15,3

2009 m.

59,5

22,8

2010 m.

58,9

50,3

2011 m.

74,6

74,4

2012 m.

87,7

86,5

Šaltinis: bendrovės duomenys

16

2 0 13 pava s a r i s