12
Churchillis be cigaro
60
66
Winstonas Churchillis surūkydavo po 10 cigarų per dieną ir retai leisdavosi fotografuotis be jų. Išimtis – viena žymiausių nuotraukų, kurią matote žurnalo viršelyje. Kanados vyriausybė paprašė foto grafo Yousefo Karsho padaryti portretinę Churchillio nuotrauką. „Turite dvi minutes, ne daugiau“, – piktai tarė britų premjeras, nes nebuvo iš anksto informuotas apie fotosesiją, ir, kaip visada, prisidegė cigarą. Fotografas priėjo prie Churchillio, mandagiai atsiprašė „atleiskite, sere“ ir... ištraukė iš burnos cigarą. Nuot raukoje įamžinta veido išraiška atspindi ne ryžtą, kaip įprasta manyti, o pasipiktinimą. Daugiau apie neprilygstamąjį Winstoną Churchillį skaitykite mūsų parengtoje didžiojoje temoje.
74 20
28
Turinys 5 • 2015 4 Naujienos Nauji radiniai, atradimai ir teorijos. 6 Kadras Nikita Chruščiovas buvo pametęs galvą dėl kukurūzų.
Aleksandras Ikamas
8 Klauskite Atsakymai į skaitytojų klausimus.
RAITI PIEMENYS Kaubojaus darbas viliojo užkietėjusius pramuštgalvius.
48
PUIKIAUSIAS GARSAS Italas Andrea Amati 1555 m. sukūrė šiuolaikinį smuiką, kuriam naudojo ožkos žarnas ir ašutus.
20 Pamišę dėl šokių aikštelės Kankanas šturmavo Paryžių. shutterstock
26
12 Musulmonai prieš frankus Susirėmė galingi priešai. 26 Nuo galvos iki kojų: kaubojus Kiekviena saga atliko savo funkciją. DIDŽIOJI TEMA
28
Winstonas Churchillis Vienišas berniukas................................... 30 p. Ištiktas didžiausios bėdos................ 34 p. Karinis štabas po žeme....................... 40 p. Pergalė bet kokia kaina...................... 42 p.
50 Lietuviai XIX a. Vietnamo kare Minos, lietus ir vabalai. 56 Įdarbinus pilkąsias ląsteles Graikų išradingumas neturėjo ribų. 60 Didmiesčių gidas: Niujorkas Imigrantų pėdomis Manhatane. 66 Žmogėdros medžioklė Indijos tigrė nužudė 436 žmones. 74 Istorinė apžvalga Skandinavų dievai. 76 Svarbūs istoriniai įvykiai Džinsų eros pradžia.
12
MUSULMONŲ BŪRIAI 732 m. mūšyje prie Puatjė buvo sprendžiamas krikščioniškos Europos likimas.
bridgeman
78 Dailės kūrinių paslaptys Paveikslo „Mona Liza“ detalės. 80 Gyvasis istorijos liudininkas Metai, kai užklydo baltasis. 82 Testas Gamtos katastrofos. Istorija 5 • 2015
VIRŠELIO ILIUSTRACIJOS: MARY EVANS / SCANPIX & SHUTTERSTOCK, L. ICART / BRIDGEMAN, POLFOTO / CORBIS & SCANPIX / CAMERA PRESS
48 Smuikas tobulai muzikai Puikus instrumentas su stiprintuvu.
3
Naujienos
Redaktorius: Emrah Sütcü
mary evans & bridgeman
Karolis IV
Muziejus įsigijo ritulio lazdą KANADA | Kanados istorijos muziejus už 0,21 mln. eurų įsigijo seniausią pasaulyje ledo ritulio lazdą. Pardavėjas 2008 m. pamatė šią lazdą kabančią ant kirpyklos sienos ir įsigijo maždaug už 670 eurų. Iš klevo apie 1835 m. drožta lazda yra rankų darbo.
Brangi ledo ritulio lazda drožta iš vientisos klevo medienos. canadian museum of history
Australija buvo labai arti Ispanijos prekybos kelių, todėl, Ispanijos karaliaus Karolio IV nuomone, britų kolonistus reikėjo išvaryti iš šio žemyno.
Ispanija norėjo užimti Australiją ISPANIJA | Daug neseniai rastų laivyno dokumentų atskleidžia, kad 1793 m. ispanai ketino veržtis į Australiją, vos prieš penkerius metus kolonizuotą britų. Tokiam planui pritarė Ispanijos karalius Karolis IV (valdė 1788–1808 m.) ir subūrė 100 karo laivų armadą. Anot dokumentų, ispanai baiminosi, kad britų kolonistai užims prekybos kelius, vedančius į Ispanijos imperijos kolonijas Azijoje ir Lotynų Amerikoje.
Dokumentai, rasti australų istoriko Chriso Maxworthy, atskleidžia, kad armada turėjo plaukti iš Šiaurės Amerikos ir kad ispanai ketino panaudoti naujovišką „ugnies pabūklą“, galintį padegti britų laivus ir pastatus. Dėl nežinomų priežasčių buvo atsisakyta ketinimų pulti. Manoma, kad ispanai suprato, jog Didžiosios Britanijos kariuomenė stipresnė, todėl britai nesunkiai būtų atkovoję savo Ramiojo vandenyno kolonijas.
4
OLANDIJA | Sociologas Abramas de Swaanas savo naujoje knygoje „The Killing Compartments“ („Žudymo skyriai“) atskleidė, kas skatina paprastus žmones dalyvauti masinėse žudynėse. Remdamasis holokaustu ir ispanų vykdytomis indėnų žudynėmis Pietų Amerikoje, jis nustatė tris bendrus masinių žudynių dalyvių bruožus. De Swaanas nurodo, kad dažniausiai žiaurumu pasižymi ištikimi, bejėgiai ir empatijos stokojantys žmonės. Istorija 5 • 2015
IŠTIKIMYBĖ
bičiuliams ir vadovams – labai svarbus žudikų bruožas, verčiantis aklai paklusti įsakymams.
RUSIJA | Prieš 4 500 metų Sibire gyvenusio vyro palaikuose mokslininkai aptiko vėžio pėdsakų – pastebėjo mažų ertmių vyro kauluose. Tyrimai parodė, kad vyras mirė nuo prostatos arba plaučių vėžio, išplitusio į kaulus. Šis vyras – seniausia žinoma vėžio auka.
BEJĖGIŠKUMAS
– bendras masinių žudynių dalyvių bruožas. Jiems dažnai atrodo, kad jie nevaldo savo gyvenimo, todėl nejaučia atsakomybės dėl savo veiksmų.
EMPATIJA
– jiems svetimas dalykas. Masinių žudynių dalyviai jaučia simpatiją tik artimiausiems žmonėms.
Age / scanpix
Masinių žudikų portretas
Vėžys žudė prieš 4 500 metų
veržiasi Maždaug per 20 metų Šiaurės Afrikos musulmonų kariai sutriuškino visus priešininkus ir užėmė Pirėnų pusiasalį. 732 m. musulmonai veržiasi į šiaurę ir žygiuoja tiesiai į Frankų valstybę. Vienintelis žmogus, galintis padėti Vakarų Europai, yra galingasis šiaurės frankų valdovas Karolis Martelis. Jeigu Karolis pralaimės, Vakarų Europa taps musulmoniška.
Frankų valstybė • 732 Kai didžiulė musulmonų kariuomenė persikelia per Pirėnų kalnus, majordomas Karolis Martelis – galingiausias Frankų Austrazijos karalystės vyras – susiduria su didžiuliu iššūkiu. Kol priešas ruošiasi veržtis į Prancūzijos gilumą, Karolis suburia kariuomenę ir žygiuoja į pietus.
Istorija 5 • 2015
13
KASDIENYBĖ
Pirmuosius kankano žingsnelius Paryžiaus darbininkų šokių salėse šoko tiek vyrai, tiek moterys. Vėliau šokis tapo pasirodymo numeriu, pavyzdžiui, 1890 m. „Moulin rouge“ – lanksčios šokėjos gundė turtingus vyrus leisdamos pažvelgti po sijonu. 20
Istorija 5 • 2015
Kankaną ne visada šoko gražios į eilę išsirikiavusios merginos. Ketvirtajame XIX a. dešimtmetyje žingsneliai buvo nevaržomi, vyrai šokdavo kaip pakliūva ir aukštai kilnojo kojas. L. icart / bridgeman
Mette iversen
D
ujų lempos apšviečia didžiąją „Moulin rouge“ salę ir sukuria žvaigždėto dangaus įspūdį. Orkestras groja ritmingą muziką, šampano burbuliukai šokinėja lankytojų taurėse. Scenoje triukšmingai šokamas kankanas. Šokėja, praminta La Goulue – Besotė, šokteli į priekį, atsistoja priešais pirmose eilėse sėdinčią publiką, aukštai iškelia koją ir nuspiria vienam skrybėlę. Susižavėję žiūrovai nusivožia skrybėles ir meta į orą. La Goulue padaro „saulutę“ ir akimirką pasislepia po nėriniuotais sijonais. Galop atsuka publikai nugarą, pasilenkia į priekį, užsikelia suknelę ant galvos ir parodo šilkines apatines kelnaites. Vyrai žiūri išpūtę akis. Salėje pasigirsta garsūs šūksniai ir juokas, kai publika pamato mažytę prie apatinių kelnaičių prisiūtą širdelę. 1890-ieji. Ne visai padori Paryžiaus pasilinksminimo vieta – „Moulin rouge“ („Raudonasis malūnas“) – švenčia pusės metų sukaktį. Aukštuomenės ponus traukte traukia kankanas: jie plūsta
norėdami pamatyti, kaip gražios moterys kilnoja sijonus ir demonstruoja savo kojas ir apatines kelnaites. Jausmingas pasirodymas – tai patobulinti pašėlę ir nepadorūs šokio judesiai, atsitiktinai atsiradę Paryžiaus darbininkų kvartaluose prieš šešiasdešimt metų. Neturtingiems miestiečiams reikėjo atsipalaiduoti, todėl jie mielai leido va-
karus apšiurusiose šokių salėse. Vyrai ir moterys mėgavosi vienas kito draugija tiek šokių aikštelėje, tiek tamsiuose salės užkaboriuose.
Studentai viliojo darbininkes 1830 m., dar gerokai prieš „Moulin rouge“ atveriant duris, per Liepos
Turtingi ponai dažnai netekdavo skrybėlių žvilgčiodami į nėriniuotus šokėjų apatinius. mary evans
A
B
C
MIESTO VADOVAS
IMIGRANTŲ
1
NIUJORKAS
2
nadia claudi
3
O
iki 1900 m. į JAV emigravo apie 12 mln. europiečių. Dalis jų vyko į Niujorką bėgdami nuo skurdo ir politinio bei religinio persekiojimo gimtosiose šalyse. Jie tikėjo miestu, kuriame kiekvienas gali atrasti savo laimę. Tačiau ir čia jų svajonės dužo: daugeliui imigrantų, ypač įsikūrusių Žemutiniame Ist Saide, pietinėje Manhatano dalyje, diskriminacija ir nedarbas tapo kasdienybe. Žmonės gyveno apgailėtinomis sąlygomis ankštuose butuose. „Iliustruotoji istorija“ seka imigrantų pėdsakais nuo susitikimo su Laisvės statula ir toliau vaikantis amerikietiškosios svajonės. Daugiau skaitykite:
o
New York Landmarks Preservation Commission: Guide to New York City Landmarks, John Wiley & Sons, 2008 Randi Minetor: New York Immigrant Experience: A Guided Tour Through History, GPP Travel, 2010
Auguste’o Bartholdi Laisvės statulos prototipas buvo jo motina Charlotte. granger / polfot
landai, airiai, vokiečiai, danai, švedai, norvegai ir suomiai – europiečiai sukūrė didžiulį JAV kultūrų katilą, Niujorko miestą. Dar XVII a. pradžioje olandų kolonistai apsigyveno pietinėje salos dalyje, dabar vadinamoje Manhatanu. Jie įkūrė Naujojo Amsterdamo miestą, o 1626 m. iš algonkinų indėnų nusipirko dabartinį Manhataną ir Staten Ailandą. 1664 m. anglai užkariavo koloniją ir pavadino ją Jorko kunigaikščio garbei Niujorku. Antroje XIX a. pusėje gyventojų skaičius staigiai ėmė augti. Nuo 1870
granger / polfoto
XIX–XX a. milijonai Europos imigrantų plūdo į Niujorką tikėdamiesi skurdą ir persekiojimus iškeisti į turtus ir laisvę.
4
Dėl bado daugybei airių teko palikti gimtinę, nes joje siautė bulvių maras. granger / polfoto
a io sukurta tvirt Gustavo Eiffel vo bu ja ci uk tr geležinė kons niu. u vario sluoks padengta plon
D
E
JAV
SEKANT PRAEITIES PĖDSAKAIS
Niujorkas
7
Oranžinės riaušės
Ekskursija pradedama kelione keltu Laisvės statulos link ir tęsiama pėsčiomis po Žemutinį Ist Saidą Manhatane. Čia įsikūrę emigrantai sudarė nedidelius etninius anklavus. Šiandien mieste aiškiai matyti lenkų, italų ir airių imigrantų įtaka. Iš viso – 7,7 km (išskyrus kelionę keltu).
Collect Pond parkas
3
4 5
6
Kelionė po Žemutinį Ist Saidą
„Mirusių triušių“ riaušės
Five Points rajonas Eliso sala Laisvės statula
1
F
2
Pradžia
1
Laisvės statula Adresas: Liberty Island. Kelkitės keltu iš Battery Park, 1 Battery Place. Įėjimas mokamas. Informacija: www.statuecruises.com
heritage images / scala / nadia claudi
Statula „emigravo“ iš Prancūzijos Po varginamos keletą savaičių trukusios kelionės per Atlanto vandenyną imigrantus pirmiausia pasitikdavo 93 m aukščio Laisvės statula. Neturtingiems europiečiams tai buvo „auksinių durų“, vedančių į naująjį pasaulį, simbolis. Šiame pasaulyje, Amerikoje, visiems pakankamai darbštiems žmonėms buvo žadama gerovė ir laisvė. Laisvės statula, kaip ir imigrantai, sukorė ilgą kelią. Statulą, oficialiai vadinamą „La Liberté Éclairant le Monde“ („Laisvė, apšviečianti pasaulį“), Niujorkui dovanojo prancūzai. Ją sukūrė skulptorius Frédéricas Auguste’as Bartholdi. 1886 m. ji buvo pastatyta Bedloe saloje, šiandien vadinamoje Laisvės sala. Be pačios statulos, saloje veikia muziejus. Kita stotelė: Eliso sala, iš Laisvės salos kelkitės keltu Keltas prie Laisvės statulos plaukia iš Manhatano Battery parko. Šiame parke yra senasis Castle Clinton fortas, kuris nuo 1855 iki 1890 m. buvo imigracijos centras.
Istorija 5 • 2015
61
pavojinga misija
XX a. pradžioje Indijoje gyveno per 50 000 tigrų – kai kurie jų buvo žmogėdros. Corbis / aop & Shutterstock
trumpa apžvalga
Čampavatas
Nepalas Naujasis Delis Indija
žudiko medžioklė Kasper Schlie
1907 m. tigras žmogėdra Šiaurės Indijoje kelia siaubą ir baimę. Nei medžiotojams, nei kareiviams nepavyksta nušauti plėšrūno. Galop ši užduotis atitenka patyrusiam medžiotojui Jimui Corbettui.
M
ažame skurdžiame Palio kaimelyje Šiaurės Indijoje dvi dešimtys moterų renka ąžuolų lapus. 1907-ųjų vasara. Kaitri vidurdienio saulė šutina žemę. Tačiau galvijus reikia pašerti, tad į medžių viršūnes įsilipusios moterys raško medžių šakeles. Viena įlipa į medį, augantį prie skardžio, ir kraudama lapus į pintinę stengiasi išlaikyti pusiausvyrą. Moteris nepastebi tamsaus šešėlio, tyliai sėlinančio vos už kelių metrų. Kai ji išlipa iš medžio ištuštinti pintinės, kojas perveria aštrus skausmas. Kraupus skausmo kupinas mo-
ters šauksmas girdėti beveik už kilometro nutolusiame kaime. Didžiulis Bengalijos tigras akimirksniu suleidžia savo 10 centimetrų ilgio nagus moteriai į kūną ir milžiniška jėga parbloškia ją ant žemės. Kruvina sužeista moteris stengiasi nušliaužti nuo pabaisos, bet tą pačią akimirką tigras perkanda jai kaklą – girdėti, kaip knežinama trachėja ir kaklas. Didžiulis žvėris dingsta miške nešdamasis nasruose leisgyvę būtybę. Kitos moterys suakmenėjusios stebi tigro puolimą, o kai šis pasišalina, apimtos panikos ir šaukdamos bėga atgal į kaimą. Istorija 5 • 2015
67