Bankai ir draudimas, 2013 by Verslo žinios, UAB

Finansai, investicijos, rezultatai VŽ P r i e da s

bankaiirdraudimas 2013 04 30

Interviu

Draudimas

„Nebūkime egoistai, nes 2004 m. Europa nebuvo egoistė.“ f 2 p.

Dėl didesnės rinkos dalies „PZU Lietuva“ aukojo pelną f 22 p.

••Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas

Pernai labiausiai mažėjo „popierinis“ bankų pelnas Draudimai:: Bankų grynosios paslaugų ir

komisinių pajamos ūgtelėjo 9,6% Vytautas V. Žeimantas vytautas.zeimantas@verslozinios.lt

Pernai bankai uždirbo trečdaliu mažiau pelno nei 2011 m., tačiau didžiausius pokyčius pelno eilutėje lėmė „popierinio“ pelno pokyčiai: vėl išaugo atidėjiniai blogoms paskoloms, lėčiau augo investicijų į savo antrines lizingo bendroves vertė. Mažėjo ir bankų grynosios pajamos iš palūkanų. Pernai, skaičiuojant be Ūkio banko, komerciniai bankai Lietuvoje uždirbo 721,5 mln. Lt grynojo pelno – trečdaliu mažiau negu 2011 m. 2012 m. pelningai dirbo šeši bankai ir šeši užsienio bankų filialai, nuostolingai – vienas bankas ir du užsienio bankų filialai.

Aplinkybės, kurios mažino bankų pelną: Augo atidėjiniai Pernai bankų pelnas buvo mažesnis dėl sumažėjusios paskolų vertės – 2011 m. šis pokytis prie pelno pridėjo 164,4 mln. Lt, o pernai pelnas mažėjo dėl to 49 mln. Lt. 2012 m. paskolų vertės pokytis neigiamą įtaką pelnui darė SEB ir DNB bankuose. Aldona Jočienė, Lietuvos banko Riziką ribojančios priežiūros departamento direktorė, pabrėžė, kad bankai nuolat vertina paskolų vertę. „Jeigu įvertinus skolininko būklę ir užstato vertę nustatoma, kad dalies paskolos susigrąžinti nebepavyks, tai daliai paskolos bankas padaro atidėjinius. Tokiu būdu pelno nuostolio ataskaitoje fiksuojamos paskolos vertės sumažėjimo išlaidos, – apie bankų pelno šaltinius kalba p. Jočienė. – Jeigu skolininko būklė netikėtai pagerėja, bankas gali atkurti anksčiau pripažintus specialiuosius atidėjinius, tokiu būdu pelno nuostolio ataskaitoje fiksuojamos pajamos.“

Mažėjo palūkanų pajamos Bankų pelnai sumažėjo ir dėl 124 mln. Lt susitraukusių grynųjų palūkanų pajamų. Grynųjų palūkanų pajamų mažėjimą iš esmės lėmė 285 mln. Lt sumenkusios palūkanų pajamos iš paskolų portfelio. Bankų palūkanų išlaidos, nors mažėjo, bet ne taip, kaip krito palūkanų pajamos. LB pabrėžė, kad bankų turtas ir įsipareigojimai šiuo metu yra suderinti taip, kad bankų grynosios palūkanų pajamos mažėja palūkanų normoms krintant ir atvirkščiai – grynosios palūkanų pajamos didėja palūkanų normoms rinkoje kylant. Todėl mažos palūkanų normos šiuo metu bankams nėra palankios. Paprašyta paaiškinti šį LB teiginį, p. Jočienė sako, kad didžioji dalis paskolų palūkanų yra nuolat peržiūrima. Kai EURIBOR ar VILIBOR krinta, bankas pradeda gauti mažiau palūkaninių pajamų.

••

Aldona Jočienė, Lietuvos banko Riziką ribojančios priežiūros departamento direktorė:

Jeigu pakyla banko turimų obligacijų arba akcijų kaina, fiksuojamas pelnas. Jeigu kitais metais rezultatas kristų, būtų nuostolis.

„Bankų įsipareigojimų pusėje didelę dalį įsipareigojimų sudaro indėliai iki pareikalavimo, kuriems palūkanos nemokamos arba mokamos labai mažos palūkanų normos, todėl ši įsipareigojimų dalis bankams kainuoja panašiai nepriklausomai nuo palūkanų normų lygio rinkoje, – teigia p. Jočienė. – Terminuotieji indėliai taip pat nėra perkainojami taip dažnai kaip paskolų palūkanos.“ Indėlininkui padėjus indėlį tam tikram laikotarpiui, bankas įsipareigoja mokėti tam tikras palūkanas jų nekeisdamas, o paskolų palūkanų normos paprastai peržiūrimos kas pusmetį.

Investicijos į lizingo bendroves Du šalies bankai antrus metus iš eilės ketvirtąjį ketvirtį perkainojo investicijas į pelningai dirbančias antrines lizingo bendroves. Taip jie atkuria ankstesniais metais pripažintą šių investicijų vertės sumažėjimą. Užpernai iš šio veiksmo bankai uždirbo 221,6 mln. Lt, o pernai šis atkūrimas siekė tik 118,8 mln. Lt, todėl prie pelno jis pridėjo 102,8 mln. Lt mažiau.

Konkurencijos tarybos bauda Metinį bankų sektoriaus rezultatą sumažino ir trims bankams Lietuvos konkurencijos tarybos (KT) skirtos baudos. KT nubaudė daugiau kaip 57 mln. Lt bauda saugos tarnybą UAB „G4S Lietuva“ (G4S) ir tris didžiausius šalies bankus – AB DNB banką, AB SEB banką ir AB „Swedbank“ už susitarimus, ribojančius G4S konkurentų galimybes veikti grynųjų pinigų tvarkymo ir inkasavimo paslaugų rinkose. Bankams tekęs baudos dydis – 47 mln. Lt. Šį sprendimą bankai apskundė teisme, tačiau pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus bankai tokias baudas įtraukė į 2012 m. išlaidas.

Operacinės išlaidos

Pajamos iš investicijų

Operacinės išlaidos bankuose 2012 m., palyginti su 2011 m., ūgtelėjo 3,7% – iki 1 mlrd. Lt, tačiau šį padidėjimą iš esmės lėmė DNB banko naujos informacinės sistemos diegimo išlaidos. Kai kurie bankai, siekdami optimizuoti operacines išlaidas, ir toliau mažino darbuotojų skaičių. 2012 m. vidutinis darbuotojų skaičius bankų sektoriuje (išskyrus užsienio bankų filialus) sumažėjo 237 darbuotojais. Anot LB, vienas bankas nurašė IT sistemos vertę, dėl to bankų pelnas sumažėjo 58,6 mln. Lt.

Aplinkybės, kurios didino bankų pelną Komisiniai Bankų grynosios paslaugų ir komisinių pajamos 2012 m., palyginti su 2011 m., ūgtelėjo 9,6% ir sudarė 0,6 mlrd. Lt. Šį augimą daugiausia lėmė buvusių „Snoro“ klientų migracija į kitus bankus: dėl išaugusio operacijų masto padidėjo šių bankų uždarbis iš paslaugų ir komisinių. Be to, bankai didino kai kurių paslaugų įkainius.

Praėjusiais metais bankai reikšmingai pagerino veiklos rezultatą, vykdydami prekybos ir kitą finansinę veiklą: palyginti su 2011 m., jis išaugo daugiau nei 2 kartus – iki 207 mln. Lt. „Toks papildomas pajamų šaltinis bankams yra naudingas, ypač dabartinėmis sąlygomis, kai mažėja iš paskolų portfelio uždirbamos palūkanų pajamos, tačiau šios rūšies pajamos yra gana nepastovios, jos priklauso nuo rinkos struktūros ir bankų investicinių sprendimų“, – rašoma LB apžvalgoje. Ponia Jočienė teigia, kad prekybos ir kitos finansinės veiklos rezultatas – daugiausia bankų gautas grynasis pelnas už prekybinį finansinį turtą ir prekybinius finansinius įsipareigojimus – operacijas užsienio valiuta, palūkanines finansines priemones, akcijas, išvestines finansines priemones. „Šioje pozicijoje įrašomas ir tikrosios vertės pasikeitimo grynasis rezultatas. Jeigu pakyla banko turimų obligacijų arba akcijų kaina, fiksuojamas pelnas. Jeigu kitais metais rezultatas suprastėtų, būtų nuostolis“, – teigia p. Jočienė.

Pagrindiniai veiksniai, padarę įtaką bankų pelnui (be ŪB), mln. Lt

••Neigiami veiksniai

Paskolų vertės pokyčiai Grynosios palūkanų pajamos Investicijų į lizingo bendroves vertės atkūrimas IT sistemos nurašymas Konkurencijos tarybos paskirtos baudos Operacinės išlaidos

••Teigiami veiksniai

Prekybinė ir finansinė veikla Grynosios paslaugų ir komisinių pajamos Iš viso Grynasis pelnas Šaltinis: Lietuvos bankas

Pajamos 2011 m. 164,4 1.224 221,6 0 0 n. d.

2012 m. -49 1.100 118 -58,6 -47 n. d.

Skirtumas -213,4 -124 -103 -58,6 -47 -35,5

100 550

207 600

+107 +50

1.120,8

721,5

-399

Verslo žinios, 2013 04 30, Antradienis

bankaiirdraudimas

„Nebūkime egoistai, nes 2004 m. Europa nebuvo egoistė“ Interviu:: Lietuvos bankas žada kas ketvirtį viešinti kiekvieno banko rodiklius

pie planus prireikus bankus gelbėti ne tik valstybės biudžeto, bet ir indėlininkų pinigais, bendrą bankų priežiūros mechanizmą Europoje nuo 2014 m., apie bankų įmokas į Indėlių draudimo fondą, priklausomai nuo banko verslo rizikos, eurą ir kitas aktualijas Vitą Vasiliauską, Lietuvos banko valdybos pirmininką, kalbina žurnalistas Dalius Simėnas. – Neseniai dalyvavote Dubline vykusiame ES šalių narių finansų ministrų ir bankų valdytojų susitikime. Kokie aktualūs Lietuvai sprendimai ten buvo pasiekti? Be abejo, centriniam bankui esminis klausimas – bankų sąjunga. Gera žinia, kad po sudėtingų, tačiau konstruktyvių diskusijų pavyko rasti kompromisą dėl bendro kredito įstaigų priežiūros mechanizmo. Beliko balsavimas Europos Parlamente ir, tikėtina, iki metų vidurio du reglamentai, būtini šiam mechanizmui paleisti, bus priimti. Kita svarstyta aktualija – Bankų pertvarkymo direktyva. Pristatyta ir idėja, ir jos veikimo mechanizmas. Šios idėjos esmė – bankų problemas spręsti visų pirma savininkų, akcininkų ir kreditorių pinigais, taip vadinamuoju „bail-in“ bankų problemų sprendimo būdu. Taip būtų išvengta grėsmingų situacijų, kai bankų problemos virsta viešųjų finansų bėdomis, kaip jau yra atsitikę kai kuriose šalyse, kai bankai buvo gelbėti valstybės lėšomis. (Klasikinis bankų gelbėjimo būdas yra vadinamasis „bail-out“ principas, kai bankai gelbėjami išoriniais pinigais – red. past.). Žinoma, čia nekalbama apie apdraustus indėlius – ES, taip pat ir Lietuvoje indėliai iki 100.000 EUR yra draudžiami, ir dėl jų garantijų nediskutuojama. Svarstant Bankų pertvarkymo direktyvą pareikšta nuomonė, kad būsimosios direktyvos nuostatos neturėtų galioti „atgal“. Kitaip tariant, naujoji bankų pertvarkymo schema turėtų būti taikoma ne įsisenėjusioms, o tik naujoms, jau po jos įsigaliojimo susidariusioms problemoms spręsti. Į šį naujosios direktyvos veikimo etapą bankai turėtų įžengti visiškai susitvarkę senąsias balansų bėdas. Iš principo buvo akcentuojamas kuo spartesnis bankų sąjungos teisės aktų priėmimas, siekiant, kad bendras bankų priežiūros mechanizmas startuotų 2014 m. Kai

pirmininkausime ES, teks vadovauti darbui su Bankų pertvarkymo direktyva. Taip pat gali tekti dirbti prie Mokėjimo paslaugų direktyvos, pinigų plovimo prevencijos priemonių. Lietuva turi bankų gelbėjimo minėtu „bail-in“ principu patirties ir aš Bankų pertvarkymo direktyvą laikyčiau mūsų prioritetu. Jeigu mums pavyktų suderinti šalių narių pozicijas, tai būtų iš tiesų didelis pasiekimas.

– Prie „Snoro“ ir Ūkio banko gelbėjimo operacijos valstybė mokesčių mokėtojų pinigais prisidėjo 3 mlrd. Lt suma. Tai beveik dukart daugiau nei patys bankai buvo sukaupę Indėlių draudimo fonde. Kaip vertinate bankų gelbėjimo pasekmes viešiesiems finansams ir kaip ketinate užtikrinti kredito įstaigų krizių sprendimų finansavimą ateityje? Keisti indėlių draudimo sistemą nėra taip paprasta. Tai paliečia visą finansų industriją. Šiuo metu kalbant apie bankų gaivinimą ir indėlių draudimą ES lygiu diskutuojama, kokį taikyti modelį, ar, sakykime, išankstinį (ex-ante), ar įmokų rinkimo po bankroto (ex-post).

„Svarbu sukurti vidinę konkurenciją, šiuo metu ji stiprėja mokėjimų rinkoje. Naujausiais bankų sektoriaus duomenimis, iš mokėjimo paslaugų bankai uždirbo mažiau, tad darome prielaidą, kad rinkos dalį atsiriekė naujos elektroninių mokėjimų įstaigos.“

Dauguma pasisako už pirmąjį variantą, kad reikia sukaupti lėšų iki draudžiamojo įvykio, o ne atsitikus įvykiui jas rinkti. Kalbant apie mūsų indėlių draudimo sistemą, reikėtų derintis prie bendrų procesų Europos Sąjungoje, nes, kaip jau sakiau, modelių kaitaliojimas veikia industriją. Be abejo, yra tobulintinų dalykų. Kai kurios kredito įstaigos (kredito unijos – red. past.) dabar Lietuvoje moka perpus mažesnes indėlių draudimo įmokas. Mano nuoširdžiu įsitikinimu, indėlių draudimo sistema turi būti paremta kiekvieno subjekto rizikos laipsniu ir įmokos faktiškai turėtų būti individualizuotos. Naujausioje finansinio stabilumo apžvalgoje esame pateikę pasiūlymų, kaip galėtų keistis indėlių draudimo sistema. Rizikos laipsnio inidividualizavimas – ganėtinai svarbus aspektas ir mes to link nuosekliai einame. Nuo šių metų vidurio planuojame skelbti individualių rinkos dalyvių veiklos rezultatus – keičiame praktiką nuo bendrų sektoriaus rezultatų skelbimo prie individualių, šitaip rinkai aiškiai parodytumėme kiekvieną individualią įstaigą. Vėliau galvosime apie pasikeitimus indėlių draudimo sistemoje. Kalbant apie Indėlių draudimo fondą šiandien, jo finansinės padėtis labai priklausys nuo Konstitucinio Teismo sprendimo. Keliamas klausimas dėl VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ kaip kreditoriaus eiliškumo. Nuo to, koks bus priimtas sprendimas, ar įstatymai, kurie nustato šio didelio valstybės kreditoriaus prioritetą kreditorių eilėje, neprieštarauja Konstitucijai, priklauso ir fondo finansai. – Šiandien matome, kad tas apsauginis buferis buvo per menkas, t. y. Indėlių draudimo fonde sukauptų lėšų neužteko. Kaip vis dėlto keisis draudimo įmokos kredito įstaigoms? Šiuo metu darbo grupė nagrinėja kredito unijų veiklą. Joje yra sutarimas dėl įmokų, mokamų į Indėlių draudimo fondą, suvienodinimo su kitomis kredito įstaigomis (šiuo metu bankai moka įmokas po 0,45%, o kredito unijos – po 0,2% nuo turimų indėlių – red. past.). Tai, matyt, bus pirmas žingsnis, o toliau, vėlgi – tas mano minėtas individualizavimas pagal kiekvieną iš kredito įstaigų. Savaime suprantama, kad sukaupti šimtaprocentinę išmoką būtų nerealu ir tarptautinė praktika yra tokia, kad yra sukaupiamas dalinis fondas ar buferis. Dabar vyks-

ta diskusijos, kokio dydžio turėtų būti tas fondas. Prieš „Snoro“ atvejį buvo sukaupta tikrai nemažos sumos – 1,7 mlrd. Lt – ir dabar kiekvieną mėnesį fondas gauna maždaug po 15 mln. Lt. Sumos anksčiau buvo didesnės, bet dabar jau nebeturime dviejų rizikingiausių rinkos dalyvių. Įmokų didinimas reiškia papildomas sąnaudas. Reikia bendros diskusijos su visa rinka. Dabartinėje aplinkoje staigūs judesiai nebūtų racionalūs. Todėl, mano manymu, neturėtų būti išimčių, kad tos įmokos būtų analogiškos, o toliau dėl modifikavimo reikia šnekėtis su rinka. – Jei kalbėtume apie bankrutavusių bankų „Snoras“ ir Ūkio bankas blogąjį turtą, kokie numatyti turto realizavimo terminai, kada tos lėšos pasieks kreditorių sąskaitas? Konstitucinio Teismo sprendimo tikimės dar šią vasarą. Esame gavę paklausimą iš teisėjo, kuriam buvo paskirta byla. Jis klausia mūsų nuomonės, tad iš to mes sprendžiam, kad pasirengimas nagrinėti yra prasidėjęs. Dabar „Snore“ yra daugiau nei vienas milijardas litų, kurie išsprendus kreditorių eilės klausimą galėtų atsilaisvinti. Aš nekalbu apie paskolų portfelį, kitus turto objektus, antrines įmones, kurios būtų pardavinėjamos ir atitinkamai lėšos galėtų atitekti kreditoriams. Balandžio 19 d. kreipėmės su pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos Ūkio bankui iškėlimo. Procesas užsitęs, kol bus paskelbtas bankroto administratorius, sušauktas kreditorių susirinkimas, išrinktas kreditorių komitetas. O tada prasidės realus darbas, t. y. kreditoriai nustatys, kaip greitai judėti realizuojant turtą. Kaip sakiau, po Konstitucinio Teismo sprendimo paaiškės, kokius kreditorinius reikalavimus gali susigrąžinti Indėlių draudimo fondas. – O kaip bus, jeigu Konstitucinis Teismas nuspręs, kad valstybė turi stoti į bendrą kreditorių eilę? Apskaičiuota, kad tuomet būtų apie 50% lėšų atgavimo tikimybė. Iš tikrųjų yra svarbus pats sprendimas, nes šiuo atveju bus atlaisvinta lėšų. Šiuo metu tie pinigai, paprastai tariant, yra užšaldyti. – Ar Lietuva dalyvaus kuriant bendrą Europos bankų priežiūros mechanizmą, kuris numato 3 didžiųjų bankų kiekvienoje ES šalyje

tęsinys 4 p.

Verslo žinios, 2013 04 30, Antradienis

bankaiirdraudimas „Nebūkime egoistai, nes 2004 m. Europa nebuvo egoistė“ pradžia 2 p. narėje kontrolės perdavimą Europos centiniam bankui, o kitų rinkos dalyvių reguliavimą paliekant nacionaliniams centriniams bankams? Narystė euro zonoje reiškia prisijungimą prie bendro priežiūros mechanizmo. Ne euro zonos valstybėms narėms palikta teisė prisijungti. Turėdamas omenyje mūsų bankų sektoriaus struktūrą – 90% rinkos valdo Skandinavijos šalių bankai, kurie nėra euro zonos šalių kredito įstaigos, – nematyčiau reikalo iš karto Lietuvai jungtis prie bendro priežiūros mechanizmo. Mes ir toliau laikysimės nuoseklaus, išsamaus bendradarbiavimo su Šiaurės šalių priežiūros institucijomis, pirmiausia su Švedijos bankų priežiūros tarnyba (Švedijos SEB ir „Swedbank“ – didžiausi bankai Lietuvoje – red. past.). Be abejo, pritariame bendrai priežiūrai, tačiau Lietuvos prisijungimas prie jos – tai jau vėlesnio etapo klausimas. – Danijos centrinis bankas neseniai pakėlė bazinę palūkanų normą, nors Danijos krona, kaip ir litas, yra fiksuotu kursu susieta su euru. Danų vyriausiasis bankininkas griežtinamą pinigų politiką grindžia siekiu pažaboti įvairaus turto burbulus, kuriuos pučia pigūs pinigai. Kodėl Lietuva nevykdo savarankiškos pinigų politikos, jei tai daro danai? Danijos atvejis mums yra puikiai žinomas, nes danai, kaip ir mes, susieti su valiutų keitimo mechanizmu. Jie, kaip ir mes, yra fiksavę valiutos kursą su euru, tik jie yra pasilikę kurso svyravimo galimybę 2,25% į vieną arba į kitą pusę. Danija, kaip ir mes, yra priklausoma nuo Europos centrinio banko pinigų politikos. Danai faktiškai yra vienintelė valstybė, kuri nustačiusi neigiamas palūkanas, ir tą ji daro siekdama susilpninti savo valiutą. Savarankiška pinigų politika – tai iš tiesų tradicijų klausimas. Danai šią tradiciją puoselėja nuo 1936 m. Mes savo modelį sukūrėme 1992 m., kada įsivedėme talonus, jų kursas buvo visiškai plaukiojantis. 1993 m. įsivedėme litą ir pradėjome intervencijas į valiutų rinkas, o 1994 m. įsivedėme valiutų valdybos modelį. Mūsų pinigų politika buvo orientuota į fiksuotą kursą ir galiausiai į euro įsivedimą. 2002 m., kai litą susiejome su euru, tai natūralu, kad horizonte matėme visateisį dalyvavimą ekonominėje ir pinigų sąjungoje. Dabar, be abejo, galėtų būti variantas grįžti prie plaukiojančio kurso pinigų politikos. Tačiau aš asmeniškai tam nematau priežasčių. Netgi priešingai, manyčiau, kad tai būtų labai pavojinga. Mes tam iš tikrųjų neturime gebėjimų. O valiutų valdybos modelis per pastaruosius dvidešimt metų yra visiškai pasiteisinęs. Mūsų centrinis bankas yra

nepriklausomas, niekas negali daryti įtakos mūsų pinigų politikai, ir tai yra vertybė. Mes nesame Lenkija, turime visiškai kitokią ekonominę struktūrą. Todėl, mano galva, to, ką dabar turime, ir turėtumėme laikytis. Diskutuoti galime, tačiau šiandien nematau priežasčių, kodėl turėtumėme 180 laipsnių keisti mūsų pasirinktą pinigų politikos horizontą. Be to, aktyviai veikiame per išmintingo skolinimo gaires, kurios numato nekilnojamojo turto kainų burbulų prevenciją. Finansų ministerija taip pat yra pateikusi Lietuvos banko įstatymo projektą, kuriame Lietuvos bankas būtų įvardytas kaip vienintelė institucija Lietuvoje užtikrinanti finansų stabilumą. Šiandien to nėra. Mano įsitikinimu, toks mandatas suteiktų galimybių mūsų institucijai preventyviai veikti įvairiausius burbulus. – Lietuva yra numačiusi įsivesti eurą nuo 2015 m. Ar, Jūsų nuomone, šiandien galime jaustis komfortiškai, kad kitų metų pavasarį, kaip bus pateiktas Europos Komisijos ir Europos centrinio banko verdiktas, šalies makroekonominiai rodikliai atitiks euro zonos kandidatėms keliamus Mastrichto reikalavimus? Turiu omenyje, infliaciją, skolos lygį, biudžeto deficitą. Pats slidžiausias kriterijus – infliacijos kriterijus. Lietuvos banko prognozė rodo, kad dabar yra kelerių metų langas, kai infliacijos kriterijus dėl objektyvių priežasčių gali būti tenkinamas. Tai galėtų būti 2014 m., 2015 m., jeigu, žinoma, kas nors nepasikeis tarptautinėse rinkose. Visų pirma turiu omenyje naftos ir maisto produktų kainas. Estai įsivedė eurą atsivėrus tam pačiam langui, Latvijos ir mūsų

jų“ sąrašo. Taip pat yra svarbi Konvergencijos programa, nes joje turi būti užtikrintas mūsų politikos tęstinumas. Prisiminkime 2006 m. mums nebuvo leista įsivesti euro dėl to, kad neturėjome vykdomos politikos tvarumo. Dėl to vėliau atsirado formalus neatitikimas. Mūsų infliacija buvo labai nedaug didesnė, reikalavimų neatitiko gal kelintas skaičius po kablelio. Mano galva, siekiant euro reikia laikytis tvarios politikos visai atžvilgiais. Visų pirma tai turėtų būti taikoma viešiesiems finansams ir biudžeto deficito reikalavimui.

turbūt nėra vienareikšmiškai palankus narystei. Ar Lietuva čia gali turėti tam tikrą lankstumą, tarkim, palaukti, kol ten reikalai susitvarkys? Kokia būtų Jūsų asmeninė nuomonė?

Turime objektyviai vertinti padėtį ir centrinis bankas turi sverti visus pliusus ir minusus. Aš siūlau grįžti šiek tiek atgal ir paklausti: o kaip buvo 2004 m.? Tai gal tada irgi mūsų nereikėjo pakviesti į Europos Sąjungą? Euro projekto nereikėtų vertinti tik kaip pliusų ir minusų projekto. Reikėtų žiūrėti plačiau, vien grynai piniginio skaičiavimo čia negali būti. – Premjeras Algirdas Net jeigu nusileidžiame iki Butkevičius pareiškė, kad jis piniginio skaičiavimo, tai tų Lietuvos galimybes įsivesti pranašumų ir trūkumų neto eurą vertina „50 ir 50 procen- vis tiek yra teigiamas Lietuvos tų“. Esą euro įsivedimo riziką naudai. padidino „šiek tiek netikėtas Nebūkime egoistai, nes Ūkio banko bankrotas“, todėl, 2004 m. Europa nebuvo pasak premjero, neaišku, egoistė. Tai ir dabar taip kaip Europos centrinis nesielkime sakydami: tegul bankas įskaičiuos kai kurias jie pirma susitvarko, o tada prarastas pinigų sumas. Gal jau eisime. Jeigu jau dalyvauji galėtumėt paaiškinti, apie sprendžiant problemas, tai ką čia kalba Vyriausybės dalyvauk iki galo. Be jokios vadovas? abejonės, euras neišsprendė ir neišspręs mūsų ekonomiPremjeras, matyt, turėjo kos problemų, nes euras – tai omenyje valstybės suteiktik finišo tiesiosios kirtimo tas paskolas, kurios buvo juostelė. suteiktos VĮ „Indėlių ir Visada reikia nešiotis kišeinvesticijų draudimas“ (IID) nėje adatą, kad retkarčiais įsipo „Snoro“ įvykio 2011 m. ir bestume į minkštą vietą, kad po Ūkio banko įvykio 2013 neužsimirštume ir išliktume m. vasarį, ir prognozes, kaip konkurencingi. Čia yra esmė. tos paskolos galėtų grįžti. Ir Būtent pietinių Europos jeigu Konstitucinio Teismo valstybių, kurios šiandien turi sprendimas būtų toks, kad viešųjų finansinių problemų, IID atsiduria vienoje eilėje su pagrindinė bėda yra prarastas kitais kreditoriais, tai reikštų, konkurencingumas. Įsivedus kad į Indėlių draudimo fondą eurą atėjo pigių pinigų, nustagrįžtų gerokai mažiau pinigų. tytos mažos palūkanos ir visi Atitinkamai IID galimybės užsnūdo. Tas pamokas mums sugrąžinti paskolas valstybei reikia išmokti ir nekartoti būtų mažesnės arba tai truktų tų klaidų, kurios jau buvo ilgiau. padarytos. Yra euras, nėra Jeigu išsikeliame ambicineuro, atsakinga drausminga gus tikslus ir juos paskelbiame finansų politika yra esminis Europai, visam pasauliui, tai momentas.

Visada reikia nešiotis kišenėje adatą, kad retkarčiais įsibestume į minkštą vietą, kad neužsimirštume ir išliktume konkurencingi.

atvejai yra analogiški. Prognozės rodo, kad biudžeto deficitas neturėtų kelti problemų. Nors šiuo metu Lietuvai tebetaikoma 2009 m. pradėta perviršinio deficito procedūra – vadinamoji Europos Komisijos taikoma poveikio priemonė šalims, kurių valdžios sektoriaus deficitas viršija 3% nuo šalies BVP. Jei siekiame įtikinti, kad mūsų ekonominė politika yra atsakinga, nuosekli ir tvari, visų pirma ji turi būti tokia – privalome tvarkytis taip, kad neperžengtume 3% ribos ir būtume išbraukti iš „pažeidė-

nereikėtų ieškoti pasiteisinimų arba priežasčių, kodėl negalėtumėme tų tikslų pasiekti. Reiktų susitelkus dirbti, nes iš principo deficito klausimai yra išsprendžiami. Tiesiog reikia bendrų pastangų. Mano manymu, tai nėra racionalu, kai jau išsikėlėme tikslą žengti vieną žingsnį į priekį, o po jo eiti du žingsnius atgal. – Euras nėra tikslas, tai yra priemonė pasiekti tvarumui, darniai ekonomikos plėtrai. Šiuo metu euro zona išgyvena skolų krizę, tai tas makroekonominis laukas

maža rinka ir natūralu, kad Skandinavijos bankai Baltijos šalis suvokia kaip namų rinką. Todėl naujam bankui, kitam rinkos dalyviui, čia ateiti būtų labai sunku. Tikimės, kad „Finasta“ šiemet bus parduota, susidomėjimas ja jaučiamas. Į mus kreipiasi įvairių investuotojų, jie tikrai nėra skandinavai. Be jokios abejonės, tinkamą, klasikinę korporatyvinę kultūrą išpažįstančių naujų rinkos dalyvių atėjimą tikrai sveikintume. Dar yra svarbu sukurti vidinę konkurenciją, šiuo metu ji stiprėja mokėjimų rinkoje. Iš paskutinių bankų sektoriaus duomenų matome, kad iš mokėjimo paslaugų bankai uždirbo mažiau, ir darome prielaidą, kad rinkos dalį atsiriekė naujos elektroninių mokėjimų įstaigos. Kitas dalykas – tai bankų paskolų alternatyvų sukūrimas. Čia kalbu apie vertybinių popierių rinką, kuri šiandien Lietuvoje yra sekli, kaip ir visoje kontinentinėje Europoje, kur dominuoja bankinės orientacijos finansų rinka. Visi proveržiai čia būtų sveikintini. Skolinimo alternatyvą galėtų suteikti kredito unijos, bet reikalinga jų konsolidacija. Lietuvoje yra 80 kredito įstaigų, taigi realios konkurencijos jos negali sudaryti. Mes tiktai sveikintumėme natūralius kredito unijų virsmus į bankus, nors asmeniškai aš nematau, kuri iš įstaigų galėtų ja būti. Spaudoje matėme įvairių pamąstymų, bet pagyvensime – pamatysime. Kitas svarbus aspektas – kolektyvinio investavimo subjektai, kurie galėtų finansuoti pradedantįjį verslą. Tai būtų tikrai sveikintina. Šiuo metu Seime atsidūrusios pataisos dėl kolektyvinio investavimo subjektų teisinės aplinkos tobulinimo. Bandoma pasiūlyti Liuksemburgo reguliavimo modelį, be to, svarbu ir sutvarkyti mokestinę aplinką. – Pataisos yra gerai, bet kol kas Lietuvoje turime tik užuomazgų, o nematome rizikos kapitalo proveržio. Ar sugriežtėjęs bankų reguliavimas, skolinimo apribojimai kredito unijoms galėtų būti kaip papildomas veiksnys, per rizikos kapitalo fondus pritraukiantis verslui pinigų?

Taip, tai galėtų būti dar vienas papildomas kanalas. Tik klausimas, ką tie fondai galėtų finansuoti. Mano manymu, čia reikėtų kalbėti apie verslą pradedančias įmones. Tai jokiu būdu negalėtų būti, tarkim, – Šiaurės šalių kapitalo banmažmeninė bankininkystė, o kai dominuoja Lietuvoje. būtent pradedančiųjų finanTurbūt visus indėlius, kaip savimas, kai visi supranta, su ir tuos kiaušinius, laikyti vienoje pintinėje nėra sveika kokia rizika jie susiduria ir tai niekam. Kaip skaidysime rizi- suprasdami deda savo pinigus. ką? Ar sulauksime naujų rin- Mes bankų sektoriuje jau turėjome rizikos kapitalo, ir kos dalyvių iš kitų regionų? Kokią rinkos viziją matote po tai lėmė, kad dabar neturime penkerių ar dešimties metų? dviejų rinkos dalyvių („Snoro“ ir Ūkio bankų – red. past.). Ten Gal jau galite atskleisti, kas buvo tik bankų pavadinimas, perka banką „Finasta“? bet savo esme tai buvo net ne Mes tikrai labai sveikintume rizikos kapitalo, o apskritai, sakyčiau, toks daugiau lošimų, naujus rinkos dalyvius, bet būkime realistai. Visa Baltijos kazino verslas. šalių rinka yra sekli, čia gyve– Kaip vertinate pastarųjų na apie 7 mln. gyventojų. Tai

dvejų metų Lietuvos kredito įstaigų sektoriaus valymo operaciją? Galbūt šiandien ką nors darytumėte kitaip? Tos problemos, kurios buvo išspręstos per pastaruosius dvejus metus, buvo įsisenėjusios bėdos, ir jos parodo, kad reikia laiku reaguoti ir taikyti atitinkamas priemones. Taigi pamokos ateičiai būtų tokios: reikia priimti, kad ir sunkius sprendimus, bet juos reikia priimti laiku. Galiu tik patikinti, kad taip ateityje ir bus dirbama. Kitu atveju, jei problemos nėra sprendžiamos, metai iš metų jos darosi tik didesnės apimties. Šiandien bankų sektorius, manau, tikrai yra sveikesnis, kokybiškai kitos būklės. Mano įsitikinimu, tai yra geros prielaidos, kad bankų sektorius darytų teigiamą įtaką realiai ekonomikai. – Kaip prognozuojate, kada, sugriežtinus reguliavimą, bankų paslaugos vėl taps prieinamesnės verslui, ypač smulkiajam? Naujausiais mūsų duomenimis, traukiasi gyventojų imamos būsto paskolos, t. y. daugiau grąžinama nei skolinamasi. Kalbant apie įmonių finansavimą, per pastaruosius metus jaučiamas nedidelis paskolų verslui augimas. Mūsų tyrimai rodo, kad maždaug 75% visų įmonių sako, kad dėl neaiškumų tarptautinėse rinkose jos yra linkusios palaukti, nesiskolinti ir dažniau renkasi verslą finansuoti nuosavomis lėšomis. Tokia yra paklausa šiandien. Be abejo, skolinimas bankams sugriežtintas, bet, antra vertus, nesinori, kad tas finansavimas būtų tarp pakilimų ir nuokalnių. Geriau matyti nuoseklų judėjimą, augimo tendenciją, ką dabar ir turime. Bankų skolinimas tiesiogiai susijęs su ekonomine padėtimi. Kai ta padėtis bus aiškesnė Europoje, kai tarptautinės finansų rinkos bus daugiau mažiau nusiraminusios, tada, manau, pasikeis ir kreditavimo politika. Kol kas yra neaiškumų dėl tarptautinės sudedamosios, nors Lietuvos ekonominis horizontas ganėtinai šviesus. – Ar matote prielaidų, kad skolinimasis ir toliau pigs? Kaip vieną iš argumentų, kodėl verta įsivesti eurą, pigesnį skolinimąsi nurodo ir Vyriausybė. Paprastai įsivedus eurą, viena iš palūkanų dedamųjų – valiutos rizika dingsta. Šitai gali turėti įtakos finansinių šaltinių pigimui. Bet ir šiandien palūkanos jau tikrai mažos. Kartu išlieka klausimas, kada atsigaus kreditavimo paklausa. Taigi kokių nors dramatiškų pinigų kainos pasikeitimų tikrai nematyčiau. Iš principo reikia projektų, kurie galėtų būti finansuojami. Įmonės, jų savininkai turėtų priimti sprendimus finansuotis skolintomis lėšomis. Bet čia pagrindinis veiksnys yra tarptautinė aplinka. Kai tik ji atsigaus, aš manau, tiek įmonės, tiek bankai priims reikiamus sprendimus.

1st Prize in the Classic Category

TISSOT LE LOCLE AUTOMATIC CHRONOMETER

Classic watch with an automatic COSC certified movement, 316L stainless steel case, scratch-resistant sapphire crystal and water resistance up to 3 bar (30 m / 100 ft).

IN TOUCH WITH YOUR TIME Get in touch at www.tissot.ch The winning timepiece of the International Timing Competition, â&#x20AC;&#x153;Tissot Le Locleâ&#x20AC;?, portrays the innovative and traditional values of the brand. It pays tribute to the people of Le Locle who allowed Tissot to begin their exceptional journey nearly 160 years ago, providing them with the experience and skills they have today. This prize is therefore dedicated to all of those who contributed to the expertise that remains unique to Switzerland.

Verslo žinios, 2013 04 30, Antradienis

bankaiirdraudimas

Pelno buvo, bet nebuvo paskolų Rezultatai::Bankų rodiklius gražina mažos indėlių palūkanos

24,9 4 5 -5,8 37 -22,83 -20,68 -3,8 10,8 5

0,1 10,152 9,962 15 2,3 15,32 15,32 28,3 8,7 8,1

4.586 13 15 8,1 -35,0 23,55 23,55 -20,8 2,7 -4,5

- 22,5 21,0 - 11,57 14,07 14,27 - 12,81 12,64

Likvidumo rodiklis 2012 m. pabaigoje**, %

Kapitalo pakankamumo rodiklis 2012 m. pabaigoje*, %

22,723 23,955 25,910 79 10,8 22,51 22,86 122,6 55,4 57,5

Pokytis per metus, %

27 9 9 4,5 26 11,3 10,1 3,3 7,3 7,5

Grynosios paslaugų ir komisinių pajamos 2012 m., mln. Lt

17,5 0,088 3 1,028 2 1,078 -17,5 5,09 -21,5 0,364 2,01 0,89 2,01 0,87 -3,4 9,4 24,7 2,932 22,9 2,943

Pokytis per metus,%

15,158 41,814 47,529 398,324 3,5 93,17 93,17 135,6 110,4 113,3

Grynosios palūkanų pajamos 2012 m., mln. Lt

- 4 4 10,2 20 12,3 10,8 13,8 14,4 14,4

Pokytis per metus,%

- 0,731 0,731 2,76 0,317 0,73 0,72 2,8 2,166 2,166

Turtas 2012 m. pabaigoje, mlrd. Lt

Pokytis per metus,%

Pokytis per metus, %

Paskolų portfelis 2012 m. pabaigoje, mlrd. Lt

0,085 27,1 0,607 -5 0,656 -4 3,26 -3,9 0,057 14,0 0,49 6,52 0,49 6,52 7,4 -2,2 2,053 -0,8 1,916 -1,8

Atidėjiniai 2012 m. pabaigoje, mln. Lt

-30 104 128 9,1 -94 - - 23,7 16,1 -

Pokytis per metus,%

-0,413 11,757 11,818 95,256 -1,455 4,14 5,17 42,965 14,9 13

Indėlių portfelis 2012 m. pabaigoje, mlrd. Lt

„Bigbank“ „Citadele“ bankas „Citadele“ banko grupė „Danske Bank“ A/S Lietuvos filialas „Finasta“ Medicinos bankas Medicinos banko grupė „Nordea Bank Finland“ PLC Lietuvos skyrius Šiaulių bankas Šiaulių banko grupė

Metinis pokytis, %

Grynasis pelnas (nuostolis) 2012 m., mln. Lt

Bankų 2012 m. finansiniai rezultatai

728,2 44,76 44,7 84,06 48,75 48,89 58,5 42,78 41,56

* Rodiklis turi būti ne mažiau nei 8% ** Rodiklis turi būti ne mažiau nei 30% Šaltinis: bankų VŽ pateikti duomenys

Paulius Čiulada Paulius.Ciulada@verslozinios.lt

jamojo turto (NT) sektoriaus ir naujoms investicijoms dar nesiryžtančių įmonių. „Dar 2008 m. iki 40% visų naujai išduodamų paskolų vienaip ar kitaip buvo susijusios su NT. Tačiau kainų burbului sprogus NT sektorius vis dar neatsigavęs, o kartu su juo vis dar pradingusi ir didžiulė dalis paskolų paklausos – tiek iš juridinių, tiek iš fizinių asmenų pusės“, – sako p. Bičiulaitis. Anot jo, ir pačios įmonės pernai dar nebuvo linkusios plėsti gamybos, investuoti į naujus įrenginius ir šiam tikslui skolintis iš bankų. „Pramonė pernai vis dar išnaudojo mažiau kaip 75% pajėgumo ir daugiausia naudojosi tais įrenginiais, kuriuos buvo įsigijusi per ekonominį pakilimą. Tai yra natūralu – kol produkcija nereikalauja investuoti į gamybą ir leidžia dirbti esamu pajėgumu, tol naujų investicijų nesiimama“, – dėsto „Danske“ banko atstovas.

Mažesnieji šalies bankai 2012 m. pražygiavo su pelno vėliava, visgi uždarbis buvo labiau popierinis, o apmirusio skolinimo piktžaizdė taip ir liko neišgydyta. Tiesa, į šiuos metus jau žvelgiama su didesniu optimizmu. Praėjusiais metais pelningai dirbo 5 iš 7-ių vadinamųjų mažesniųjų Lietuvos komercinių bankų, pateikusių savo finansinius rezultatus „Verslo žinių“ priedui „Bankai ir draudimas“. „Citadele“, „Danske“, Medicinos, „Nordea“ ir Šiaulių bankams 2012-aisiais skaičiuojant pelną, iš nuostolių išbristi nepavyko tik „Finastai“ ir „Bigbank“ (žr. lentelę). Tiek bankai, tiek analitikai pelno priežasčių giliai pataria neieškoti ir pirštu baksnoja į atidėjinius. Mat pernai, kaip ir 2011-aisiais, bankai aktyviai mažino atidėjinius blogosioms (vėluojančioms) paskoloms. Pagal apskaitos standartus, atidėjinių blogosioms paskolos sumažinimas apskaitomas pelno (nuostolių) ataskaitoje ir teigiamai atsiliepia grynajam bankų veiklos rezultatui. Tiesa, bankai tikina, kad skaičiuoti pelną jiems leido ne tik mažėjantys atidėjiniai blogosioms paskoloms, bet ir gerėjusi bendra ekonominė padėtis. „Mažėjantys atidėjiniai blogosioms paskoloms iš tiesų teigiamai paveikė rezultatą, tačiau, net ir atmetus šį teigiamą efektą, matyti, kad daugelis bankų pernai ir be to sugebėjo dirbti pelningai. Taip, euro zonai praėję metai buvo itin sunkūs, tačiau Lietuvos ekonomikai 2012-ieji buvo pakankamai sėkmingi ir tai atspindi bankų rezultatai“, – komentuoja Ramūnas Bičiulaitis, „Danske Bank“ Finansų tarnybos direktorius ir generalinio direktoriaus pavaduotojas. Žaizda neišgydyta Milžiniški bankų nuostoliai jau yra praeitis, tačiau skausmingiausia bankų žaizda – sustingęs skolinimas – pernai dar nebuvo išgydyta. Bankų paskolų portfelis daugeliu atvejų arba traukėsi, arba tik šiek tiek augo. Pasak pačių bankininkų, paskolų portfelis į augimo vėžes pernai dar negrįžo dėl dviejų priežasčių – stagnuojančio nekilno-

„Finastos“ komisinių pajamos įrodo, kad investicinių produktų pardavimo rinka pernai buvo apmirusi ir pelno bankams negeneravo

Leido dūlėti Paradoksas – indėlių palūkanos praėjusiais metais nusirito į rekordines žemumas, tačiau bankai pernai sugebėjo padidinti indėlių portfelius. „Indėlių suma augo ne dėl to, kad gyventojai ar verslas puolė dėti indėlius už rekordiškai žemas palūkanas, tačiau dėl to, kad dažniausiai buvo tiesiog nedaroma nieko – sąskaitose gulinčios lėšos taip pat apskaitomos kaip indėliai“, – sako Aurimas Launikonis, nepriklausomas finansų analitikas ir finansų makleris. Anot jo, lėšų kaupimąsi įmonių ir gyventojų sąskaitose skatino politikų gąsdinimai antrąja krizės banga – tai malšino ir norą prisiimti naujų finansinių įsipareigojimų bankams. Grynosios palūkanų pajamos, t. y. skirtumas tarp palūkanų pajamų ir palūkanų sąnaudų, pernai įvairiuose bankuose judėjo nevienodai. „Palūkanų pajamos uždirbamos iš suteiktų paskolų, o jei daugelio bankų paskolų portfelis pernai traukėsi, natūralu, kad mažėjo ir palūkanų pajamos. Tačiau yra ir bankams palanki pusė – palūkanos už indėlius pernai taip pat traukėsi, o tai bankams leido gana pigiai finansuotis. Todėl daugelio bankų grynosios palūkanų pajamos beveik nemažėjo arba buvo bent jau sąlyginai stabilios“, – aiškina p. Bičiulaitis. Paslaugų ir komisinių pajamų augimą pernai skaičiavo „Citadele“, „Danske“, Medicinos, Šiaulių ir „Bigbank“ bankai, o jų susitraukimo neišvengė „Nordea“ ir „Finasta“.

Bankų atstovai aiškina, kad komisinių pajamas kėlė išaugęs verslo, gyventojų aktyvumas ir kartu su juo atsigavęs operacijų skaičius, tačiau analitikai „nuopelnus“ linkę priskirti kilstelėtiems paslaugų įkainiams. Pasak p. Launikonio, 35% pernai sumažėjusios „Finastos“ komisinių pajamos įrodo, kad investicinių produktų pardavimo rinka 2012 m. buvo apmirusi ir pelno bankams negeneravo. „Matyt, dėl to „Finasta“ pasuko į tradicinę bankininkystę ir ėmė aktyviai pritraukti ir skolinti pinigus – tai bankui leido išauginti grynąsias palūkanų pajamas. Lietuva investiciniam bankui kol kas per maža“, – nurodo p. Launikonis. Analitikas pabrėžia, kad minimalią leistiną normą (30%) pernai gerokai viršiję bankų likvidumo rodikliai, viena vertus, yra gerai, nes rodo, kad bankai yra pakankamai likvidūs, bet, antra vertus, tik dar kartą patvirtina, kad bankuose apstu neįdarbintų pinigų. „Kapitalo pakankamumo rodikliui po „Snoro“ ir Ūkio banko istorijų siūlyčiau iš viso neskirti tiek dėmesio. Kartais daug svarbiau, kas yra banko akcininkai ir kitos aplinkybės, nei banko kapitalo pakankamumo rodiklio judėjimas“, – teigia p. Launikonis. Antrą pusmetį Kalbėdami apie šiuos metus, pašnekovai prognozuoja, kad 2013-ieji bankams bus pelningi, visgi kalbėti apie vadinamąjį sveiką pelną esą dar anksti. „Apie NT sektoriaus atsigavimą, tikriausiai, dar reikėtų pamiršti ne tik šiemet, bet ir ateinančius kitus kelerius metus. Visgi manau, kad augantis verslo aktyvumas didina bankų komisinių pajamas, nors neigiamas spaudimas bankų grynosioms palūkanų pajamoms išliks“, – kalba p. Bičiulaitis. Ponas Launikonis bankų rezultatų, o ypač paskolų portfelio augimo, viltis sieja su verslo investicijomis. „Pernai įmonės dar vengė investuoti į plėtrą, tačiau norėtųsi tikėti, kad antrą šių metų pusę verslas pagaliau imsis didinti konkurencingumą ir kurti pridėtinę vertę. O savo ruožtu bankai, ieškodami, kur įdarbinti pinigus, imsis šių projektų finansavimo“, – viliasi p. Launikonis. Rolandas Norvilas, banko „Bigbank“ vadovas Lietuvoje, pažymi, kad sunkmečiu Lietuvoje veikiantys skandinavų bankai drastiškai griežtino verslo įmonių kreditavimo sąlygas, o tai ypač atsiliepė jaunesnėms smulkioms ir vidutinėms bendrovėms.

„Tačiau, pagal 2012 m. 9 mėn. rezultatus, visų Lietuvoje veikiančių bankų verslo paskolų portfelio pokytis pirmą kartą nuo 2009 m. buvo teigiamas, nors ir sudarė tik 47,4 mln. Lt. Todėl galima tikėtis, kad 2012ieji bus pirmieji metai, kai bankų sektoriaus veikla stabilizavosi, o tai savo ruožtu turėtų suteikti daugiau vilčių finansavimo ieškantiems verslininkams 2013 metais“, – sako p. Norvilas.

Komentarai:

••

Ramūnas Bičiulaitis, „Danske Bank“ Finansų tarnybos direktorius ir generalinio direktoriaus pavaduotojas: „Mažėjantys atidėjiniai blogosioms paskoloms iš tiesų teigiamai paveikė rezultatą, tačiau, net ir atmetus šį teigiamą efektą, matyti, kad daugelis bankų pernai ir be to sugebėjo dirbti pelningai.“

••

Aurimas Launikonis, nepriklausomas finansų analitikas ir finansų makleris: „Kapitalo pakankamumo rodikliui po „Snoro“ ir Ūkio banko istorijų siūlyčiau iš viso neskirti tiek dėmesio. Kartais daug svarbiau, kas yra banko akcininkai ir kitos aplinkybės, nei banko kapitalo pakankamumo rodiklio judėjimas.“

••

Rolandas Norvilas, banko „Bigbank“ vadovas Lietuvoje: „Galima tikėtis, kad 2012-ieji bus pirmieji metai, kai bankų sektoriaus veikla stabilizavosi, o tai savo ruožtu turėtų suteikti daugiau vilčių finansavimo ieškantiems verslininkams 2013 metais.“

Geriausias bankas Lietuvoje 2013 „Global Finance“ apdovanojimas, 2013 03 18

www.nordea.lt Tel. 1554

Verslo žinios, 2013 04 30, Antradienis

bankaiirdraudimas Skyrių skaičius 2012 12 31 Skyrių skaičius 201112 31

Darbuotojų sk. 2012 12 31 Darbuotojų sk. 2011 12 31

Indėliai 2011 12 31, tūkst. Lt

Indėliai 2012 12 31, tūkst. Lt

Būsto paskolų portfelis 2011 12 31, tūkst. Lt

Būsto paskolų portfelis 2012 12 31, tūkst. Lt

Klientams suteiktos paskolos 2011 12 31, tūkst. Lt

Klientams suteiktos paskolos 2012 12 31, tūkst. Lt

Ikimokestinis pelnas 2011 12 31, tūkst. Lt

Ikimokestinis pelnas 2012 12 31, tūkst. Lt

Bankas

Turtas 2011 12 31, tūkst. Lt

Turtas 2012 12 31, tūkst. Lt

Vieta

Komerciniai bankai pagal 2012 12 31 turtą

1 SEB bankas, AB

22.583.627 25.477.573

139.667

415.270

16.691.484 16.886.118 6.218.316

6.368.863 12.393.390 12.158.994 1.517

1.686

2 Swedbank, AB

18.901.562 17.839.044

389.209

646.360

11.831.294 11.935.985 5.740.132

5.877.990 14.860.581 13.018.597 2.157

2.256

3 DNB bankas, AB

11.580.673 11.242.806

88.428

82.018

1.325

4 5 6 7

Nordea Bank Finland PIc Lietuvos skyrius Danske bank A/S Lietuvos fil. Šiaulių bankas, AB Citadele bankas, AB

8 Medicinos bankas, UAB 9 Finasta bankas, AB 10 Bigbank AS filialas

9.362.072 5.090.342 2.931.466 1.028.497 889.242 363.812 88.183

42.965 9.060.424 34.731 g (43.000 g) 4.871.175 118.317 78.439 2.731.566 17.130 14.512 942.680 6.769 6.070 2.353 798.877 -24.340 g (4.140 g) 288.577 -1.455 -24.027 69.410 -413 -592

Bankomatų Bankomatų skaičius*** skaičius*** 2012 12 31 2011 12 31 539 541 55 (su DNB banku) (su DNB banku) 84 502 492 182 176 79 (+ 359 SEB) (+ 352 SEB)

Buveinė Vadovas Vilnius

Raimondas Kvedaras

Vilnius

Antanas Danys

Vilnius

Bjornar Lund

8.967.084

8.882.706 3.234.409

3.142.799

5.886.161

5.149.173 1.364

7.403.380

7.569.968 2.549.055

2.595.203

2.766.514

2.431.391

316

360

266**

263 Vilnius

Inga Skisaker

3.260.304 2.052.800 606.780

3.393.173 2.048.036 2.068.456 95.290 637.801 329.109

2.113.672 103.516 355.773

2.759.549 2.165.852 730.809

2.504.959 1.894.167 699.699

413 481 342

381 494 334

12 56 9

13 52 9

266** 266 266**

263 Vilnius 269 Šiauliai 263 Vilnius

Gintautas Galvanauskas Audrius Žiugžda Alma Vaitkunskienė

489.013

456.830

11.793

12.986

694.508

604.966

562

487

0 Vilnius

56.823 85.138

49.980 66.970

n.d. n.d.

317.011 n.d.

263.673 n.d.

112 90

128 84

4 10

n.d. 0

n.d. Vilnius 0 Vilnius

Gintaras Treinys Andrius Barštys Rolandas Norvilas

g* grynasis pelnas ** AB Citadele bankas, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, ir Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius naudojasi bendru bankomatų tinklu AS UniCredit Bank Lietuvos skyrius artimiausiu pusmečiu planuoja užbaigti savo veiklą Lietuvoje Duomenų nepateikė: Allied Irish Banks, p.l.c. Lietuvos filialas, AP Anlage & Privatbank AG atstovybė Vilniuje, AS SMP Bank Lietuvos filialas, Balkan Investment Bank AD Banja Luka atstovybė Kaune, MP Bank hf. filialas Baltijos šalyse, UAB Pohjola Finance, Scania Finans Aktiebolag Lietuvos filialas, Skandinaviska Enskilda Banken (SEB) AB Vilniaus filialas, Svenska Handelsbanken AB Lietuvos filiala Šaltinis: bendrovių pateikti duomenys

Didžiausi VP viešosios apyvartos tarpininkai pagal 2012 m. NASDAQ OMX Vilnius apyvartą Vieta 2012 m. 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15

Vieta 2011 m. 5 1 2 7 3 8 6 11 9 14 4 19 12 10 15

Finansų maklerio įmonė ar banko skyrius SEB Pank, AS Bankas Finasta, AB SEB bankas, AB Swedbank, AB LHV Pank, AS Šiaulių bankas, AB Orion Securities, FMĮ UAB Swedbank, AS (Estija) Ūkio bankas, AB (iki bankroto)** Finbaltus, FMĮ UAB DNB bankas, AB Citadele bankas, AB Evli Bank Plc Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nordea Bank Finland Plc

Apyvarta 2012 m., Lt * Apyvarta 2011 m., Lt * 366.611.157 122.860.374 322.649.831 349.205.670 151.465.597 275.246.059 96.896.886 115.125.650 76.832.624 221.723.077 62.725.857 114.301.723 57.848.494 119.498.909 51.430.426 59.761.459 46.713.449 96.532.389 42.100.084 8.583.963 40.919.844 164.464.127 35.704.597 4.411.878 7.908.248 33.125.114 7.875.288 92.048.301 7.699.696 6.285.521

Sandorių skaičius 2012 m., vnt.* 7.175 16.919 35.795 21.399 11.471 1.082 15.194 1.942 11.926 6 4.930 356 524 406 649

Sandorių skaičius 2011 m., vnt.* 9.007 38.509 79.451 41.006 27.549 899 31.746 7.067 37.126 61 11.312 505 2.869 943 1.605

Buveinė Estija Lietuva Lietuva Lietuva Estija Lietuva Lietuva Estija Lietuva Lietuva Lietuva Lietuva Suomija Lietuva Suomija

Buveinė Talinas Vilnius Vilnius Vilnius Talinas Šiauliai Vilnius Talinas Šiauliai** Vilnius Vilnius Vilnius Helsinkis Vilnius Helsinkis

Prekybos padalinio vadovas Mattias Wallander Ernestas Daraška Arvydas Jacikevičius Marius Ignotas Alo Vallikivi Rimantas Januševičius Alius Jakubėlis Andres Suimets Rimantas Januševičius** Regimantas Čepukas Mindaugas Tutlys Skirmantas Chadzevičius Panu Jousimies Kęstutis Celiešius Petri Simberg

* į statistiką įtraukti prekybos akcijomis, fondais bei skolos vertybiniais popieriais automatinio įvykdymo ir tiesioginiai sandoriai. ** Dalį Ūkio banko įsipareigojimų perėmė Šiaulių bankas Šaltinis: NASDAQ OMX Vilnius

Verslo žinios, 2013 04 30, Antradienis

bankaiirdraudimas

DNB pelnas augo, o SEB Palyginimas::Nors ekonomika ir augo, blogųjų paskolų portfelis plėtėsi

Vytautas V. Žeimantas vytautas.zeimantas@verslozinios.lt

Pernai iš trijų didžiausių bankų augo tik DNB banko pelnas – šio banko grynoji palūkanų marža sumažėjus palūkanų sąnaudoms buvo didesnė nei kitų bankų. SEB ir „Swedbank“ daugiau uždirbti trukdė ir ne tokie palankūs kaip 2011 m. paskolų vertės portfelio pokyčiai. Pernai dviejų didžiausių Lietuvos bankų ikimokestinis pelnas krito – SEB banko – 70%, o „Swedbank“ – 40%, trečio pagal dydį banko DNB ikimokestinis pelnas pernai augo 10%. Bankų pelnui pernai didelę įtaką darė įvairaus turto vertės pokyčiai, kurie ne visuomet reiškia daugiau grynųjų – tai ir paskolų portfelio vertės pokyčiai, ir investicijų į lizingo bendroves vertės padidėjimas. Bankas pajamas gauna iš tradicinių savo paslaugų – paskolų, įprastų pinigų operacijų – ir įvairių turto vertės eilučių pokyčių. Bankai nuolat vertina savo paskolų portfelį, investicijų į savo lizingo bendroves ir kitas susijusias įmones vertę. Visa tai taip pat pripažįstama pelnu ar nuostoliu ir keičia banko galutini rezultatą. Pernai pelno pokyčiams, palyginti su 2011 m., didesnę įtaką turėjo įvairūs turto vertės svyravimai, nes vienais metais šie pokyčiai yra su pliuso ženklu, o kitais – su minusu. Sąnaudos augo greičiau „Swedbank“ ir SEB grynosios palūkanų pajamos mažėjo. Pernai smuko tiek palū-

••Ramūnas Abazorius, DNB banko valdybos narys:

Vertindami paskolų nuostolių su paskolų portfeliu santykį, matome, kad šio rodiklio reikšmė yra žemesnė už vidutinę analizuojant visą ekonomikos ciklą, o tai reiškia, kad patiriami paskolų nuostoliai sugrįžo į natūralų lygį. “ Herkaus Milaševičiaus nuotr.

kanų pajamos, tiek išlaidos, tačiau pajamos mažėjo greičiau, nes paskolų palūkanos paprastai keičiasi kas šešis mėnesius, o indėlių palūkanos (palūkanų išlaidos) keičiasi ne taip greitai. Priešingai nei dviejuose minėtuose bankuose, DNB banke grynosios palūkanų pajamos augo, nes palūkanų išlaidas pavyko sumažinti dar labiau, nei krito jų pajamos. Nors palūkanų marža (palūkanų pajamų ir palūkanų sąnaudų santykis) šiuose trijuose bankuose pernai mažėjo, didžiausia ji išliko DNB banke – 65,5%. „Tai tiesioginis toliau mažėjusių rinkos palūkanų normų atspindys. Įtakos turėjo ir tai, kad mažėjant tarpbankinėms palūkanų normoms, kontroliuojančiojo banko paskolos mūsų bankui taip pat atpigo“, – teigia Ramūnas Abazorius, DNB banko valdybos narys. Nors statistika rodo, kad bankų paskolų portfelis pernai augo, tačiau atėmus bankų išduotas paskolas savo lizingo bendrovėms neliks ir augimo. Marius Adomavičius, „Swedbank“ finansų tarnybos vadovas, teigia, kad banke sparčiai išaugus indėlių mastui atsirado galimybė suteikti daugiau paskolų „Swedbank lizingui“. Dėl to „Swedbank lizingas“ galėjo grąžinti dalį paskolų Švedijos „Swedbank“ anksčiau laiko. Per 2012 m. minėtos paskolos „Swedbank lizingui“ išaugo 781 mln. Lt. „Tai standartinės lėšų tvarkymo operacijos, o ne kokie ypatingi sprendimai“, – komentuoja p. Adomavičius. Jonas Iržikevičius, SEB banko prezidento pavaduotojas ir finansų direktorius, skaičiuoja, kad banko išduotos paskolos „SEB lizingo“ bendrovei per 2012 metus padidėjo 300 mln. Lt. „Tai reiškia, kad keičiasi „SEB lizingo“ turimų paskolų struktūra – didesnė dalis projektų finansuojama vietiniais, o

ne iš kitur skolintais ištekliais“, – teigia p. Iržikevičius. Į priešingas puses Dar viena tradicinė bankų pajamų eilutė – komisinės pajamos. SEB ir „Swedbank“ jos pernai augo maždaug po 20 mln. Lt, o DNB – apie 10 mln. Lt. Anot Lietuvos banko, jų augimą labiausiai lėmė pinigų kelionės iš „Snoro“ į kitus bankus. Kai kurie bankai, anot juos prižiūrinčio centrinio banko, didino komisinius įkainius. Teigiamus pokyčius šioje eilutėje bankai sieja ir su aktyvesniais klientais. „Swedbank“ pažymi, kad aktyvių klientų skaičius 2012 m. buvo 9% didesnis nei 2011 m., o jų atliekamų pinigų pervedimo sandorių skaičius išaugo 14%. Kitos banko pajamos, kaip minėjome, susijusios su įvairių bankų turto eilučių pokyčiais. SEB ir „Swedbank“ sunkmečiu labai sumažino savo portfelio vertę, vėliau ją sparčiai stengėsi atkurti. „Esama ekonominio ciklo fazių, kurios lemia tiek paskolų portfelio gerėjimą, tiek ir blogėjimą, 2011–2012 m. buvo paskolų portfelio kokybės gerėjimo metai ir per tuos metus bankas šioje srityje turėjo pajamų“, – aiškina p. Adomavičius. „Swedbank“ pernai šią vertę padidino 100 mln. Lt, o užpernai – net 300 mln. Lt. Atitinkamai didėjo ir banko pelnai. Kitą vertus, palyginti „Swedbank“ rezultatą, reikia atsižvelgti ir į tai, kad pernai jis tokių pajamų gavo 200 mln. Lt mažiau. SEB pernai tokių pajamų pernai gavo 180 mln. Lt mažiau – 2011 m. SEB bankas prie pelno pridėjo 124 mln. Lt teigiamą paskolų portfelio vertės pokytį, o pernai paskolų vertės nebedidino, o sumažino 52 mln. Lt. Ponas Iržikevičius, priešingai nei „Swedbank“ atstovas, teigia, kad paskolų nuostoliai – įprastas reiškinys ir ekonomikai kylant. „Tam tikri nuostoliai dėl kai kurių

Verslo žinios, 2013 04 30, Antradienis

bankaiirdraudimas

ir „Swedbank“ krito Palūkanų marža*, %

Bankas DNB „Swedbank“ SEB

2012 m. 2011 m. 65,5 56,8 60,7 62,8 44,4 46,4

*Palūkanų pajamų ir palūkanų išlaidų santykis Šaltinis: „Verslo žinios“

Bankų ikimokestinis pelnas, mln. Lt Bankas „Swedbank“ SEB DNB

2012 m. 2011 m. 389 646 139 415 88,4 82,0

Bankų nuosavas kapitalas, mln. Lt Bankas „Swedbank“ SEB DNB

2012 m. 2011 m. 2.701 2.355 2.275 2.141 1.369 1.308

Šaltinis: bankų finansinės ataskaitos

Nuosavybės ir ikimokestinio pelno santykis (nuosavybės grąža), % Bankas SEB „Swedbank“ DNB

2012 m. 2011 m. 6,1 19,3 14,4 27,4 6,5 6,3

Turto ir ikimokestinio pelno santykis (turto grąža), % Bankas 2012 m. 2011 m. SEB 0,62 1,6 „Swedbank“ 2,1 3,6 DNB 0,76 0,72 Šaltinis: „Verslo žinios“

Bankų turtas, mln. Lt Bankas SEB „Swedbank“ DNB

Turtas 2012 m. Turtas 2011 m. pabaigoje pabaigoje 22.583 25.477 18.901 17.839 11.580 11.242

Šaltinis: bankų finansinės ataskaitos

reiškia, kad patiriami paskolų nuostoliai sugrįžo į natūralų lygį.“ Lyginant bankų santykinius pelningumo rodiklius, vienareikšmiškai pirmauja „Swedbank“. Tarkime, pernai šio banko nuosavybės ir ikimokestinio pelno santykis (nuosavybės grąža) siekė 14,4%, o užpernai – net 27,4%. Kituose rašinyje minimuose bankuose ji yra kelis kartus mažesnė, tačiau, kaip minėta, šie bankai mažino, o ne didino paskolų portfelio vertę.

šių savo akcijų vertę. SEB bankas 2011 m. ją padidino 107 mln. Lt, o 2012 m. – 83 mln. Lt. Ponas Iržikevičius teigia, kad AB „SEB lizingo“ 2009 metų gruodžio mėn. grynasis turtas buvo neigiamas, todėl visa šį investicija buvo nurašyta kaip nuostoliai. Tačiau 2010–2012 m. pabaigoje atlikti vertės sumažėjimo testai parodė, kad reikia atkurti dalį nurašytos vertės, kurios bendra suma buvo 273 mln. Lt (tarp jų 2012 m. atkurtoji nurašytos vertės dalis buvo 83 mln. Lt). Paskubėjo nurašyti 2012 m. „Swedbank“ pelnas iš investiKitas turto straipsnis, kuris pernai ir cijų į antrines įmones vertės padidėjimo užpernai keitėsi, yra bankų investicijos siekė 38 mln. Lt. į savo lizingo bendroves. Po krizės gerėPernai bankai daugiau uždirbo ir iš injant jų padėčiai, bankai pradėjo didinti vesticinės veiklos bei operacijų užsienio

valiuta. SEB bankas iš operacijų užsienio valiuta pernai susižėrė 68 mln. Lt grynojo pelno. „Pajamų iš operacijų užsienio valiuta augimas patvirtina Lietuvos eksporto atsigavimą, taip pat parodo gausėjančius turistų srautus ir sugrįžtančių emigrantų parsivežamų pinigų srautus“, – teigia p. Iržikevičius Grynasis pelnas už operacijas užsienio valiuta 2012 m. „Swedbank“ siekė 47 Toks mln., jos įtrauktos kaip sudedamoji dalis buvo SEB į grynąjį pelną už prekybinį finansinį turbanko tą ir įsipareigojimus. pelnas iš DNB banke iš operacijų užsienio vaoperacijų liuta pajamos per daug nesikeitė, o iš užsienio investicijų pernai uždirbo daugiau kaip valiuta 10 mln. Lt grynojo pelno.

68 mln. Lt

projektų yra neatskiriama bankininkystės verslo dalis net ekonomikos atsigavimo laikotarpiu“, – pusę šimto milijono paskolų vertės sumažėjimą SEB banke komentuoja p. Iržikevičius. Ponas Abazorius, DNB banko valdybos narys, taip pat teigia, kad tam tikri paskolų nurašymai yra bankų duona ir ekonomikos pakilimo laikotarpiu. „Paskolų nuostoliai 2012 m. DNB banke sudarė 36,3 mln. Lt Tai kur kas mažiau, palyginti su 2011 m. ir 2010 m., kai tam tikslui reikėjo skirti atitinkamai 75,2 mln. Lt ir 263,1 mln. Lt, – teigia p. Abazorius, – vertindami paskolų nuostolių su paskolų portfeliu santykį, matome, kad šio rodiklio reikšmė yra žemesnė už vidutinę analizuojant visą ekonomikos ciklą, o tai

••

Verslo žinios, 2013 04 30, Antradienis

bankaiirdraudimas

Priedą prie pensijos galima įsigyti ir pardavus turto dalį Pensijų anuitetas:: Kol

kas poreikis nedidelis

Jolanta Malinauskienė jolanta.malinauskiene@verslozinios.lt

Amžius

Pensijų anuitetą – teisę į periodiškas pensijų išmokas iki gyvenimo pabaigos – galima įsigyti tiek iš antros pensijų pakopos fonde, tiek ir kitais būdais sukauptų lėšų. Tarkime, jau sukaupus lėšų ar tiesiog pardavus žemę už 10.000–13.000 Lt galima įsigyti apie 60 Lt mėnesinį pensijų anuitetą. Nuo 2014 m. pradedant į pensijų fondus pervesti ne tik socialinio draudimo įmokų dalį, bet ir pensijų kaupimo įmokas, mokamas kaupimo dalyvio lėšomis, ir papildomas įmokas iš valstybės biudžeto vėl atsirado galimybė sukaupti didesnę pensijos sumą. Vakarų Europoje, kur statistinis gyvenimo vidurkis yra ilgesnis nei vidutinis, gyventojai, gaunantys vidutines ir aukštesnes nei vidutinės pajamas, dažniausiai renkasi anuitetinį pensijų draudimą (iki gyvos galvos mokamą periodinę pensinę išmoką). Lietuvoje šiuo metu galimybę įsigyti anuitetą suteikia tik viena bendrovė, tačiau, pasak analitikų, ateityje šios paslaugos teikėjų skaičius didės, o anuitetų rinka plėsis. „Anuitetų skaičius ateityje turėtų augti, kadangi į pensiją išeis vis daugiau II pakopos pensijų kaupimo dalyvių, kurie kaupė pakankamai ilgai ir jų sukauptos lėšos viršys ribą, kurią peržengus atsiranda prievolė įsigyti pensijų anuitetą. Šiuo metu 60 m. gyventojui ši riba lygi 33.685 Lt, o 62 m. gyventojui – 31.920 Lt“, – sako Andriaus Škarnulis, Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų analizės skyriaus vyriausiasis specialistas. Minėtos ribos yra kasmet atnaujinamos, atsižvelgiant į demografinius pokyčius, tačiau tiek anuiteto įsigijimo prievolės riba, tiek ir anuiteto kaina nepriklauso nuo gyventojo lyties. Anuitetas padeda užtikrinti tam tikro dydžio pajamas iki anuitetą įsigijusio asmens gyvenimo pabaigos. Prievolė įsigyti anuitetą įteisinta siekiant apsaugoti nuo neracionalių sprendimų, kad pensijų fonduose sukauptos lėšos nebūtų staigiai ir neracionaliai išleistos. Tokiu atveju gyventojo vieninteliu pajamų šaltiniu taptų tik „Sodros“ kas mėnesį mokama senatvės pensija, kuri dėl dalyvavimo II pakopoje būtų mažesnė nei joje nedalyvaujant. Lietuvoje iki 2012 m. pabaigos buvo sudarytos 102 pensijų anuitetų sutartys. Daugiau nei pusė visų sudariusiųjų anuiteto sutartis pasirinko garantuotą išmokų laikotarpį, kai gyventojui mirus per garantinį laikotarpį dalį anuiteto lėšų paveldėtų artimieji. Galima ir už savus Jeigu II pakopos pensijų fondų dalyviui anuitetą įsigyti nėra privaloma, gavęs vienkartinę išmoką jis anuitetą įsigyti gali savanoriškai. Savanoriškai anuitetą įsigyti galima tuomet, kai už sumokėtą įmoką periodinės išmokos per metus sudaro ne mažiau kaip 200 EUR (57 Lt per mėnesį). Tokį anuitetą galima įsigyti už 10.000–13.000 Lt. Tačiau maksimalios ribos nėra apibrėžtos, kuo didesnė suma sumokama už

Komentaras

Kiek lėšų privačiame pensijų fonde sukaupus atsiranda prievolė pirkti pensijų anuitetą Suma, Lt

55 37.901 56 37.078 57 36.246 58 35.404 59 34.550 60 33.685 61 32.808 62 31.920

••

Dariaus Kuzmicko, „Danske Capital investicijų valdymas“ generalinio direktoriaus komentaras. Juditos Grigelytės

63 31.019

nuotr.

64 30.103 65 29.172 66 28.225 67 27.263 68 26.285

Rudžinskytė, „ERGO Life Insurance“ SE Gyvybės draudimo departamento direk•torė•Aistė Baltijos šalyse: „Apskaičiuodama draudimo išmokas, bendrovė turi prisiimti riziką ateinantiems 30 ar net daugiau metų. “ Vladimiro Ivanovo nuotr.

69 25.294 70 24.292 71 23.284 72 22.271 73 21.252 74 20.232 75 19.216 76 18.208 77

17 211

16 227

15 259

80 14.314 81 13.400 82 12.521 83 11.680 84 10.877 85 10.117

Šaltinis: Lietuvos bankas

anuitetą, tuo didesnės periodinės išmokos mokamos iki „gyvos galvos“. „Klientas, norėdamas įsigyti pensijų anuitetą, turi sumokėti vienkartinę įmoką ir daugiau jokių mokesčių likusį gyvenimą jis nemoka. Už sukauptą sumą žmogus nusiperka periodiškai mokamas išmokas iki pat gyvenimo pabaigos. Skirtingai nei „Sodros“ mokama pensija, jos negali būti sumažintos“, – sako Aistė Rudžinskytė, „ERGO Life Insurance“ SE Gyvybės draudimo departamento direktorė Baltijos šalyse. Pasak jos, sudarydama anuitetų sutartį draudimo bendrovė prisiima riziką, kad asmens gyvenimo trukmė neatitiks statistinio vidurkio, t. y. nesvarbu, ar kliento gyvenimo trukmė bus 70 ar 110 metų, bendrovė sutartu periodiškumu turės mokėti sutartyje nurodyto dydžio išmokas iki apdraustojo asmens mirties. Bendrovė taip pat prisiima riziką dėl investavimo rezultatų – nesvarbu, ar investicijų grąža yra teigiama, ar neigiama, bendrovė vykdo savo įsipareigojimus. Jei investicijų grąža didesnė nei planuota, bendrovė gali skirti dalį grąžos klientams išmokėdama perviršį. Skaičiavimo taisyklės Anuitetai ir Lietuvoje, ir kitose šalyse yra skaičiuojami vadovaujantis aktuarų praktikos standartais (International Standards of Actuarial Practice, ISAP), pripažintais Tarptautinės aktuarų asociacijos. Todėl santykiniai anuitetų dydžiai įvairiose šalyse yra panašūs. Lietuvoje išmoka yra kiek didesnis nei Didžiojoje Britanijoje, nes šioje saloje žmonės gyvena ilgiau. Tikėtina, kad gyvenimo trukmė ilgės ir Lietuvoje.

„Anuitetas – sudėtingas produktas. Apskaičiuodama draudimo išmokas, bendrovė turi prisiimti riziką ateinantiems 30 ar net daugiau metų. Bendrovė taip pat turi numatyti ir investicijų palūkanų normos kitimo tendencijas per ateinančius keliasdešimt metų“, – sako p. Rudžinskytė. Skaičiuojant anuiteto kainą, vertinama būsimojo anuiteto išmokos gavėjo vidutinė gyvenimo trukmė. Tiek Lietuvoje, tiek kitose išsivysčiusiose Europos šalyse per pastaruosius 20 metų vidutinė gyvenimo trukmė išaugo. „ERGO Life Insurance“ SE, analizuodama dabartinius statistinius duomenis, atsižvelgia į medicinos pažangą ir rengia prognozes, kaip kis vidutinė gyvenimo trukmė per ateinančius 30–40 metų. „Praėjo dar ganėtinai nedaug laiko, kai gyventojai pradėjo kaupti lėšas antros pakopos pensijų fonduose, todėl daugelio sukauptos sumos dar nepriartėjo prie ribos, kurią pasiekus jos jau turėtų būti mokamos anuitetu, tad klientams ši paslauga kol kas dar yra mažai aktuali“, – kodėl paslauga neparduodama kitose gyvybės draudimo įmonėse, aiškina Baiginat Kamuntavičienė, „SEB gyvybės draudimas“ generalinė direktorė. Pagal SEB statistiką, šiuo metu II pakopos pensijų fonduose gyventojų sukauptos sumos vidutiniškai siekia 5.000–6.000 Lt, o anuitetas turėtų būti įsigyjamas, kai suma pasiekia kelis kartus didesnę sumą. Pensijų anuitetų poreikis šalyje dar tik pradeda formuotis. Tačiau, įvertinus tai, kad vis daugiau žmonių ir vis anksčiau ima rūpintis savo pensija ir kaupia lėšas pensijų fonduose, ateityje anuitetų poreikis padidės.

Pensijų anuitetas yra naudingas, siekiantiems sumažinti riziką ir užsitikrinti savo finansinį stabilumą senatvėje. Šią paslaugą teikia gyvybės draudimo bendrovės, pensijų fondų dalyviui nuo pensinio amžiaus pradžios iki gyvenimo pabaigos įsipareigojančios mokėti periodinę pensinę išmoką iš fonde sukauptos sumos. Pastaroji priklauso nuo to, kokią pradinę pinigų sumą žmogus jau yra sukaupęs ir kokia tuo metu yra tikėtina konkrečios šalies vidutinė gyvenimo trukmė. Pavyzdžiui, jei statistiškai Lietuvos gyventojas sulaukęs pensinio amžiaus gali tikėtis išgyventi dar 15 metų, draudimo bendrovė skaičiuos anuiteto sumą į tai atsižvelgdama. Kuo didesnę sumą gyventojas perves gyvybės draudimo bendrovei, tuo didesnes periodines išmokas jis galės gauti. Tuo tarpu gyvybės bendrovė rizikuoja, jog konkretus klientas gyvens kur kas ilgiau nei statistiškai. Pagrindinis pensijų anuiteto privalumas - asmeniui nereikia atskirai rūpintis savo pinigais, tam tikru periodu jis gauna išmokas ir iš jų gyvena. Kitu atveju turint didelę sumą tenka rūpintis, kaip ją išsaugoti ir panašiai. Vis dėlto šiai paslaugai trūksta skaidrumo, nes sunku suprasti, kokiais principais vadovaudamosi draudimo bendrovės šią savo paslaugą įkainoja.

Pensijos anuiteto kaina

Lietuva Suma, Lt Mėnesinės išmokos dydis, Lt* 30.000 142 35.000 165 40.000 189 50.000 236 75.000 354 100.000 472 125.000 591 150.000 709 170.000 803 200.000 945

Didžioji Britanija Mėnesinės išmokos dydis, Lt 129 150 171 214 321 429 536 643 729 857

* Išmokos apskaičiuotos be perviršio. „ERGO Life Insurance“ SE išmokas padidina skirdama dalį savo pelno, šios išmokos vadinamos perviršiu. Kiekvienais metais skaičiuojama, kiek perviršio skiriama klientams. Skaičiuojant taikyta prielaida, kad anuitetą įsigyja 65 metų asmuo. Šiuo metu 65 metų asmuo pensijų anuitetą privalo įsigyti tuomet, kai II pakopos pensijų fonduose sukaupia 29.172 Lt. Šaltinis: gyvybės draudimo UAB „ERGO Life Insurance“

Verslo žinios, 2013 04 30, Antradienis

bankaiirdraudimas Gyvybės draudimo veiklos 2012 m. rezultatai Vieta Vieta 2012 2011 Bendrovė 1 1 Swedbank Life Insurance SE, Lietuvos filialas 2 2 SEB gyvybės draudimas, UAB 3 3 Aviva Lietuva, UAGDPB 4 4 Mandatum Life Insurance Baltic SE Lietuvos filialas 5 5 ERGO Life Insurance SE 6 6 Compensa Life Vienna Insurance Group SE Lietuvos filialas 7 7 PZU Lietuva gyvybės draudimas, UAB 8 8 Bonum Publicum, UAB 9 9 Amplico Life (AIG life) filialas 10 10 Nordea Life Assurance Finland Ltd Lietuvos filialas 11 11 Lietuvos draudimas, AB 1*

Pasirašytos draudimo įmokos 2012 m., Lt 130.232.157 122.345.820 112.541.897 60.422.161 55.990.471 36.002.327 20.985.309 18.163.082 14.969.128 2.577.118 427.741

Sudarytos Pasirašytos draudimo draudimo sutartys įmokos 2011 m., Lt 2012 m., vnt. 139.539.898 13.503 109.212.413 7.481 96.687.782 6.855 83.502.408 942 52.508.559 5.631 26.755.896 8.374 19.008.348 7.627 17.368.716 2.216 12.014.277 4.089 2.908.772 195 1.315.532 0

Sudarytos draudimo sutartys 2011 m., vnt. 13.077 7.769 6.816 838 5.746 5.971 10.167 2.148 2.481 1.059 0

Apmokėtos žalos 2012 m., Lt 170.910.292 66.008.799 35.578.699 34.335.107 51.592.646 6.900.702 8.013.540 6.852.353 1.860.931 205.398 7.881.209

Apmokėtos žalos 2011 m., Lt 11.5657.426 50.776.450 35.946.292 87.945.728 19.023.280 3.111.407 4.782.228 4.837.441 1.481.091 41.211 13.687.910

Išmokų skaičius 2012 m., vnt 20.582 10.402 6.784 2.938 4.269 2.113 2.948 2.540 557 87 5.076

Išmokų skaičius 2011 m., vnt 17.422 8.394 5.880 2.267 2.370 1.420 2.237 2.180 372 50 10.162

Buveinė Vilnius Vilnius Vilnius Vilnius Vilnius Vilnius Vilnius Vilnius Vilnius Vilnius 1*

Vadovas Evaldas Valeiša Baiginat Kamuntavičienė Asta Grabinskė Tomas Stonys Kęstutis Bagdonavičius Tomas Milašius Zbignev Gaverski Rasa Vasilienė-Vasiliauskienė Malgorzata K. Piotrowska Marius Plitninkas Kęstutis Šerpytis

*Pasirašytos įmokos tiesioginiame draudime, neišskaičiavus perdraudikų dalies, ir apmokėtos žalos tiesioginiame draudime, neišskaičiavus perdraudikų dalies, Lt 1* Vykdo įsipareigojimus pagal gyvybės draudimo sutartis, sudarytas iki 1997 m. liepos 31 d.. Šaltinis: Lietuvos bankas

Verslo žinios, 2013 04 30, Antradienis

bankaiirdraudimas

Nesumokėjai už telefoną, Palūkanos:: Ir už kintamąsias, ir už fiksuotąsias sumokama daugmaž vienodai Pijus Girdziušas pijus.girdziusas@verslozinios.lt

Bankų nustatyta palūkanų marža klientams skaičiuojama individualiai. Vis dėlto kartu tvirtinama, kad palūkanos už būsto paskolas šiuo metu yra istorinėse žemumose. Jūratė Gumuliauskienė, „Swedbank“ Finansavimo departamento direktorė, sako, kad klientui palūkanų marža skaičiuojama individualiai. Dėl skirtingų palūkanų bazių skaičiavimo principų klientams, pasirinkusiems vadinamąją „Prime“ palūkanų bazę, įprastai nustatoma mažesnė paskolos marža nei pasirinkusiems „Euribor“ ar „Vilibor“ bazę. Banko marža, pasirinkusiems palūkanų bazę „Prime“, įvertina kliento riziką ir banko siektino pelno dalį. O banko marža, pasirinkus „Euribor“ bazinę palūkanų normą, įvertina ne tik kliento riziką, banko siektiną pelno dalį, bet ir pinigų kainos dalį, kurią moka bankas skolindamasis lėšas rinkoje, nes Lietuvoje veikiantys bankai negali įsigyti pinigų už „Euribor“. „Paskolos marža priklauso nuo konkretaus kliento, jo padėties, pasirinktos būsto paskolos kainodaros ir panašių veiksnių. Klientams, pasirinkusiems „Prime“, palūkanų marža dažniausiai svyruoja ties 0,8–1,5% riba. Atitinkamai pasirinkusiems „Euribor/Vilibor“ svyruoja ties 1,6–2,1% riba“, – aiškina ji.

90% ••

tokia paskolų dalis Lietuvoje išduodama eurais

••Jei Lietuva įstos į euro zoną, šalies rizikos vertinimas turėtų pagerėti, o rizikos priedas šaliai – sumažėti, tačiau jis visiškai neišnyks.

Vladimiro Ivanovo nuotr.

Verslo žinios, 2013 04 30, Antradienis

bankaiirdraudimas

sunkiau pasiskolinsi rizikos priedas šaliai turėtų sumažėti, tačiau jis visiškai neišnyks“, – kalba pašnekovė. Būsto paskolos palūkanų marža ypač priklauso nuo paskolos gavėjo rizikingumo. Jei asmuo nuolat vėluoja mokėti už telefoną, komunalines paslaugas, laiku neatsiskaito už tame pačiame banke ar kitose finansų institucijose paimtas paskolas, jis kuria neigiamą savo kreditinę istoriją. Tai gali jam kliudo skolintis ateityje, daro neigiamą įtaką naujų paskolų palūkanų dydžiui. „Banko maržai itin didelę įtaką daro kliento rizikingumas ir turimų įsipareigojimų vykdymas laiku. Banko ir kliento paskolos sutartyje numatoma, kad paskolos marža nesikeičia, jei klientas neturi besikartojančių esminių vėlavimų mokant paskolos įmokas“, – dėsto p. Gumuliauskienė. Jei besikartojančių esminių vėlavimų atsiranda, paskolos marža po 2 m. gali būti peržiūrima. Mokėjimo istorijai pagerėjus, sąlygos atkuriamos į pirminę sutartyje nurodytą maržą. Geriausiems klientams, įsigyjantiems kokybišką ir paklausų būstą, minimali dalyvavimo savo lėšomis įsigyjant būstą dalis negali būti mažesnė nei 15% įsigyjamo būsto vertės. Teikiant būsto paskolas būtina vertinti ne tik paskolos gavėjo ir jo šeimos pajamų dydį, bet ir šių pajamų tvarumą. Pagal banko reikalavimus vertinamas ne mažiau kaip 6 mėn. stabilių pajamų istorijos vidurkis. „Jeigu kreipiasi žmonės, tik pradėję dirbti arba nuolat kas keletą mėnesių Maržą gali peržiūrėti keičiantys darbovietes, kiekvienu atve„Jei Lietuva įstos į euro zoną, šalies rizikos ju analizuojame konkretų atvejį“, – dėsvertinimas turėtų pagerėti. Atitinkamai, to p. Gumuliauskienė. Rezultatas panašus Suteikiant būsto paskolą 30 m. asmeniui, pirmiausia būtų vertinamos gaunamos stabilios ir tvarios pajamos, kliento turimi finansiniai įsipareigojimai, paskolos įmokos pagal pasirašomą naują sutartį. Paskolos terminas gali siekti iki 35 metų. Klientas gali rinktis, kokiu metodu norės grąžinti paskolą bankui, – anuiteto (visą laikotarpį mokama vienoda suma) ar linijiniu (iš pradžių mokama daugiau, vėliau suma mažėja). „Pavyzdžiui, jei 150.000 Lt (ekvivalentu eurais) paskola būstų suteikiama 25 m. laikotarpiui su 2,4% palūkanomis, paskolą grąžinant anuiteto metodu mėnesio įmoka būtų apie 670 Lt, paskolą grąžinant linijiniu metodu – apie 805 Lt“, – skaičiuoja direktorė. Taip pat galima rinktis ar mokėti bankui kintamąsias palūkanas, ar fiksuoti jas 3–5 m. laikotarpiui. „Kintamoji palūkanų norma gali padidinti kliento kiekvieną mėnesį bankui mokamas palūkanų įmokas. O fiksuotosios apdraudžia klientus nuo trumpalaikių palūkanų pokyčių keičiantis ekonominei padėčiai. Bet per būsto paskolos laikotarpį ekonomika ir kyla, ir smunka. Tad paprastai pasirinkus kintamąsias ar fiksuotąsias palūkanas sumokama maždaug vienodai“, – dėsto p. Gumuliauskienė. Pašnekovė sako, kad fiksuotosios palūkanos fiksavimo metu visuomet būna šiek tiek aukštesnės nei kintamosios. Svarbu, kad klientas neapsigautų manydamas, kad iš vieno ar kito pasirinkimo galima uždirbti.

Riziką dalijasi Daiva Grikšienė, Šiaulių banko Rinkodaros ir komunikacijos departamento direktorė, aiškina, kad sprendžiant, ar klientui galima suteikti, pvz., 150.000 Lt būsto paskolą eurais, atsižvelgiama į kelis faktus. Ar asmuo gyvena vienas ar su šeima, ar turi kitų finansinių įsipareigojimų, kokie jie. „Jei asmuo gyvena vienas, neturi jokių finansinių įsipareigojimų ir jo mėnesio pajamos siekia apie 2.200 Lt ar daugiau, atskaičius mokesčius, maksimaliam 30 m. laikotarpiui jam gali būti suteikta minėto dydžio paskola. Mėnesinė įmoka siektų apie 880 Lt“, – sako ji. Banko marža Šiaulių banke susideda iš rizikos ir pelno maržos. Ši svyruoja nuo 1,5 iki 3,5%. Šiuo metu taikomos Šiaulių banko maržos nesikeičia nuo 2011 m. vidurio. „Banko marža priklauso nuo prisiimamos rizikos. O kadangi pasaulyje niekas neapdraustas nuo krizių, šalies rizika dalijasi klientas ir bankas. Palankesnės sąlygos taikomos įsigyjant butus, komercijos patalpas ir kūrybos dirbtuves banko finansuojamuose nekilnojamojo turto statybos projektuose“, – kalba p. Grikšienė. Kiekvienam dėl būsto paskolos į banką besikreipusiam klientui palūkanos skaičiuojamos individualiai. Pradinis įnašas turi siekti ne mažiau kaip 15% būsto paskolos dydžio. Tikrinant, ar asmuo turi pradelstų įsiskolinimų, vertinama jo kredito istorija, kaip kiekvienas asmuo moka paskolas ir atsiskaito už suteiktas paslaugas. Prieš pasirašant su klientu paskolos sutartį, bankas kreipiasi į asmens kredito istoriją saugantį registrą. „Šiaulių bankas skaičiuoja kliento pastarųjų 12 mėnesių pajamas. Dirbant trum-

piau nei metai, paskola nebus suteikta. Asmens darbovietė svarbi, bet esminės įtakos neturi“, – sako p. Grikšienė ir priduria, kad skaičiuojant, kokio atlyginimo žmogui reikia paskolai gauti, svarbu, kad klientas gautų pastovias pajamas, kurių užtektų pragyvenimui, turimiems ir būsimiems įsipareigojimams dengti.

Jei Lietuva įstos į euro zoną, šalies rizikos vertinimas turėtų pagerėti. Atitinkamai, rizikos priedas šaliai turėtų sumažėti, tačiau jis visiškai neišnyks

Poreikiai skiriasi Pastaruoju metu „Danske Bank“ fiksuoja, kad naujai išduodamų paskolų skaičius augo beveik dvigubai. Naujai išduotų paskolų vertė, palyginti 2012 m. II pusmetį su tokiu pačiu metu 2011 m., išaugo 37%. „90% paskolų išduodama eurais – tam įtakos turi Lietuvos planai įstoti į euro zoną, palankesnė bendra palūkanų norma. Kintamosios 6 mėnesių būsto paskolos palūkanos yra nuo 2,23% eurais ir 2,92% litais“, – aiškina Jūratė Nedzinskienė, „Danske Bank“ Asmeninės bankininkystės tarnybos vadovė. 2013 m. I ketv. duomenimis, išduotų būsto paskolų vidurkis buvo apie 180.300 Lt. Bankas būsto paskolas teikia 30 metų. Pusė paskolų imamoms 25–30 m. laikotarpiui, daugiau nei trečdalis – 15–24 m., 14% – 5–14 metų. „Konkrečios būsto paskolos suteikimo sąlygos priklauso nuo daugybės kriterijų ir jų tarpusavio santykio“, – dėsto vadovė. Anot jos, banko taikomi griežtesni reikalavimai leidžia klientui geriau įvertinti sprendimą ir užkerta kelią neapgalvotiems paskolos prašymams. „Klientų poreikiai skirtingi: vieni nori kuo mažesnės mėnesio įmokos, kiti – išsimokėti paskolą kuo greičiau. Daug dėmesio skiriame pasiūlymo formulavimui pagal kliento poreikius ir galimybes“, – nurodo p. Nedzinskienė.

Verslo žinios, 2013 04 30, Antradienis

bankaiirdraudimas

Augimą prognozuoja žemės ūkiui ir pramonei Lizingas:: Bendras portfelis

traukiasi, naujų sutarčių daugiau

Asta Šerėnaitė asta.serenaite@verslozinios.lt

Per 2012 metus lizingo portfelis Lietuvoje susitraukė dar beveik 5% ir metų pabaigoje kiek viršijo 5 mlrd. Lt. Naujų išperkamosios nuomos sutarčių apimtis per metus augo apie 8%, tačiau to dar neužteko sparčiai lieknėjančio lizingo portfeliui kompensuoti. Išperkamosios nuomos apimtis pagal naujas sutartis per metus ūgtelėjo 8,3% ir sudarė 2,7 mlrd. Lt, šis rodiklis vis dar nesiekia 2004 m. lygio. Vis dėlto, rinkos dalyvių nuomone, būtent toks ir yra vadinamasis normalaus reinvestavimo lygmuo, t. y. šia apimtimi Lietuvos bendrovės ir turi kasmet atnaujinti turtą, kompensuodamos natūralų jo nusidėvėjimą. Laimonas Belickas, SIA „UniCredit Leasing“ filialo Lietuvoje generalinis direktorius, Lietuvos bankų asociacijos (LBA) lizingo komiteto vadovas, pažymi, kad pastaraisiais metais portfelio mažėjimas taip pat jau gerokai sulėtėjo, o kai kuriais šių metų mėnesiais netgi augo. Palyginimui, per 2011 m. jis susitraukė 11%, o 2010 metais – beveik 23%. „Tikimasi, kad stabilaus augimo fazė bus pasiekta jau šiemet pagerėjus gyventojų ir verslo lūkesčiams“, – sako LBA lizingo komiteto vadovas. Pozicijas išlaikė Vertinant gruodžio mėnesio duomenis, per metus mažėjo daugelio lizingo paslaugų teikėjų portfelis. Jį padidinti per metus pavyko tik „Nordea Finance Lithuania“ (23,2%), bendrovėms „Šiaulių banko lizingas“ (23,4%), „Citadele faktoringas ir lizingas“ (7,3%) ir „UniCredit Leasing“ filialui Lietuvoje. Pastarojo portfelis per metus ūgtelėjo 350%, nuo 20 mln. iki beveik 93 mln. Lt. „Orientuojamės į smulkųjį ir vidutinį verslą, ne į stambų, kaip daro dauguma kitų. Turime kiek didesnę klientų bazę, truputėlį geresnę kainodarą“, – augimo nišą mato p. Belickas. Pirmaujantys pagal turimą lizingo portfelį, kaip ir ankstesniais metais, išliko bankas SEB, „Swedbank“ grupės įmonės ir augusi „Nordea Finance Lithuania“. Rinkos lyderio SEB portfelis 2012 m. gruodį , palyginti su 2011 m. gruodžiu,

Lizingo portfelio dinamika,

Naujai pasirašytų lizingo sutarčių vertė,

mln. Lt

12000

10500

9000

7500

6000

4500 3000

3000

1500

••

Aivaras Čičelis, SEB banko prezidento pavaduotojas ir Verslo bankininkystės tarnybos direktorius:

Transporto ir logistikos bendrovės pernai buvo linkusios į turimo parko atnaujinimą ar modernizavimą, bet ne į parkų plėtrą.“ Vladimiro Ivanovo nuotr.

4500

*Išankstiniai duomenys Šaltinis: Lietuvos bankų asociacija

2000 m. 2001 m. 2002 m. 2003 m 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m.*

sumažėjo apie 11%, o „Swedbank“ grupės įmonių – beveik 17%. „Mūsų statistika rodo, kad 2012 m. naujai sudarytų lizingo sutarčių vertė, palyginti su 2011 m., išaugo 6%, iki 495 mln. Lt“, – geras naujų sutarčių tendencijas pabrėžia Aivaras Čičelis, SEB banko prezidento pavaduotojas ir Verslo bankininkystės tarnybos direktorius. Liudas Zajančkauskas, „Swedbank“ Finansavimo ir lėšų valdymo departamento lizingo srities vadovas, taip pat pažymi, kad nepaisant portfelio traukimosi rinkos aktyvumą parodo naujai sudaromų sutarčių ir naujų klientų skaičius. „Prieš sunkmetį išsimokėtinai buvo parduota itin daug turto, laikui bėgant seni įsipareigojimai amortizuojami, o naujų pardavimų apimtis nėra tokia aukšta, kad atsvertų šią amortizaciją“, – sako p. Zajančkauskas. Stebi žemės ūkį ir pramonę Pasak p. Čičelio, praėjusiais metais daugėjo įsigyjamos pramonės įrangos ir technikos. Lizingo sutarčių vertė su šio sektoriaus įmonėmis per metus SEB banke padidėjo beveik 60%. „Šalies įmonių pajėgumo išnaudojimo lygis jau grįžo į prieškrizinį lygį, eksporto apimtis jį pranoko, todėl pramonės įmonėms būtina aktyviau investuoti“, – teigia p. Čičelis. Pernai taip pat šiek tiek augo sunkiasvorio transporto poreikis, bet transporto ir logistikos bendrovės dar tik atnaujina turimą parką, bet jo neplečia. „Lizingo paslaugų poreikis ir toliau turėtų augti, tą rodo pirmųjų mėnesių rodikliai. Didžiausią potencialą turi žemės ūkis ir pramonės sektorius“, – sako p.

Čičelis. Ponas Zajančkauskas taip pat pažymi, kad 2012 m. „Swedbank lizingas“ finansavo dvigubai daugiau žemės ūkio technikos – kombainų, traktorių, padargų – nei 2011 m. Tai esą lemia ir mažėjanti ES parama Lietuvos ūkininkams. „Komercinio transporto lizingo sutarčių 2012 m. mažėjo 3,2%, o įrangos ir specialios technikos sutarčių skaičius augo 26%. Kadangi komercinio transporto sutartys sudaro apie 75% visų sutarčių, tai įrangos naujų sutarčių prieaugis nedaro didelės įtakos visų sutarčių pokyčiui“, – vardina p. Zajančkauskas. Savo ruožtu, LBA duomenimis, bendra lizingo portfelio struktūra pernai keitėsi nedaug. Kilnojamojo turto grupėje, kuri sudaro beveik 80% viso portfelio, įrangos ir įrenginių dalis mažėjo bene labiausiai, o labiausiai augo lengvųjų automobilių ir kelių transporto dalis. Pernai naujų sunkvežimių registracijų padaugėjo trečdaliu, lizingo būdu įsigytų sunkvežimių – 41%. Itin spartų šuolį pademonstravo priekabų ir puspriekabių registracija – 2,5 karto daugiau nei 2011 m. Sparčiai daugėjo ir šio turto įsigijimų lizingu. Net ir lengvųjų automobilių įsigijimų lizingu padaugėjo beveik 13% (822 vienetais), nors jų registracija per metus sumažėjo 9%. Pozicijos keisis Kiek kitokios yra vartojimo lizingo tendencijos. LBA duomenimis, šio lizingo portfelis pernai ūgtelėjo apie 8%, bet naujų sutarčių skaičius beveik nepakito. Kaip ir ankstesniais metais, daugiausia išsimokėtinai buvo perkama buitinės, vaizdo ir garso aparatūros, kompiuterinės techni-

kos, baldų ir statybinių medžiagų. Rinkos lyderis ir toliau išliko „Ūkio banko lizingas“, dabar jau valdomas Šiaulių banko. Mindaugas Valančius, „Ūkio banko lizingo“ generalinis direktorius, sako, kad pokyčiai, susiję su Ūkio banku, esminės įtakos lizingo veiklai neturėjo, o bendrovės pardavimai netgi išaugo 20%. „Turėdami visapusišką Šiaulių banko vadovų palaikymą, siekiame dar labiau stiprinti vartojimo lizingo rinkos lyderio pozicijas“, – nurodo p. Valančius. „Pernai mūsų bendrovei buvo ne pačios dėkingiausios aplinkybės, tačiau pavyko dirbti sėkmingai ir pelningai, uždirbome 3,9 mln. Lt pelno“, – rezultatus aptaria Aurelijus Šveikauskas, UAB „Snoro lizingas“ generalinis direktorius. Pasak jo, bendrovė laukia, kada bus parduota investuotojams, tada esą planuojama keisti ir pavadinimą. Vadovas taip pat sutinka, kad Šiaulių bankas ir „Ūkio banko lizingas“ kartu mažmeninio lizingo rinkoje bus kur kas stipresni, nors dėl klientų konkuruoti tenka ir su kitais. Pasak jo, bendrovės veiklą galima lyginti ir su vartojimo kreditų segmentu, mat įmonė teikia ir vartojimo paskolas. „Rinka labai permaininga, tiek dėl mūsų padėties pasikeitimo, dėl „Ūkio banko“ veiklos stabdymo pernai. Nauji Lietuvos banko reikalavimai dėl mokumo vertinimo taisyklių, reklamos taip pat paveiks rinką ir, manau, kad šiemet tai gali lemti rinkos pozicijų persiskirstymą“, – sako p. Šveikauskas. Naujas reglamentavimas, pasak vadovo, gali lemti, kad dalis smulkesnių kreditų teikėjų klientų imigruos ir į vartojimo lizingo tiekėjų portfelius.

Pasirašytų lizingo sutarčių vertė 2011 m., tūkst.Lt

585 1.287 3.007 65 83 200 9 8 0

599.272 633.513 609.774 234.842 149.394 58.476 112.254 28.497 49.789

533.252 566.674 n.d. 228.998 141.672 n.d. 109.480 28.179 49.789

66.020 66.839 n.d. 5.844 7.722 n.d. 2.774 318 0

562.390 501.959 558.455 149.724 168.566 61.609 23.554 16.770 120.552

489.284 418.342 516.606 145.349 139.677 47.927 23.082 16.457 120.552

Tame tarpe Veiklos 2011 m., tūkst.Lt

Tame tarpe Veiklos 2012 m., tūkst.Lt

2.020 3.203 4.395 1.481 7.224 364 121 253 58.554

Tame tarpe Finansinis 2011 m., tūkst.Lt

Tame tarpe Finansinis 2012 m., tūkst.Lt

2.605 4.490 7.402 1.546 7.307 564 130 261 58.554

Pasirašytų lizingo sutarčių vertė 2012 m., tūkst.Lt

571 913 n.d. 85 31 n.d. 25 10 0

Pasirašytų lizingo sutarčių 2011 m., vnt.

2.139 3.645 n.d. 2.054 24.384 n.d. 638 444 32.100

Tame tarpe Veiklos 2011 m., vnt.

2.710 4.558 6.018 2.139 24.415 563 663 454 32.100

Tame tarpe Finansinis 2011 m., vnt.

227.848 142.239 n.d. 7.402 1 293 n.d. n.d. 1.443 1.465

Tame tarpe Veiklos 2012 m., vnt.

52.911 61.401 n.d. -1.549 2 845 n.d. n.d. 227 4.981

Tame tarpe Finansinis 2012 m., vnt.

1.840.883 1.679.325 646.496 352.157 179.244 175.789 20.596 57.597 94.354

Pasirašytų lizingo sutarčių 2012 m., vnt.

1.634.225 1.396.816 796.752 348.188 221.239 132.778 92.698 61.791 56.188

Ikimokestinis pelnas 2011 m., tūkst. Lt

Bendrovė SEB lizingas, AB Swedbank grupės įmonės Lietuvoje* Nordea Finance Lithuania, UAB DNB lizingas, UAB Šiaulių banko lizingas, UAB Danske lizingas, UAB** UniCredit Leasing Lietuvos filialas Citadele faktoringas ir lizingas, UAB Snoro lizingas, UAB

Ikimokestinis pelnas 2012 m., tūkst. Lt

1 2 3 4 6 7 10 9 8

Lizingo portfelis 2011 m., tūkst. Lt

Vieta 2011 m.

1 2 3 4 5 6 7 8 9

Lizingo portfelis 2012 m., tūkst. Lt

Vieta 2012 m.

Lizingo bendrovės pagal 2012 12 31 lizingo portfelį grynąja verte

73.106 83.617 41.849 4.375 28.889 13.682 472 314 0

Buveinė Vilnius Vilnius Vilnius Vilnius Šiauliai Vilnius Vilnius Vilnius Vilnius

Vadovas Karin Akvist Inga Makarevičienė Rimas Petrauskas Gita Steponėnienė Mindaugas Rudys Dalia Uždovinienė Laimonas Belickas Aurimas Staškevičius Aurelijus Šveikauskas

* UAB Swedbank lizingas ir UAB Swedbank autoparko valdymas **Nuo 2009 m. finansinio lizingo veikla yra vystoma ir nauji sandoriai sudaromi Danske bank A/S Lietuvos fil., ne UAB Danske Lizingas Šaltinis: bendrovių pateikti duomenys. Bendrovių Nordea Finance Lithuania ir Danske lizingas rezultatai pateikti iš Lietuvos bankų asociacijos tinklapio

BALANSAS 2012 M. GRUODŽIO 31 D. AB „Lietuvos draudimas” Įmonės kodas 110051834 J. Basanavičiaus g. 12, LT-03600 Vilnius

Gerbiami klientai ir partneriai, AB „Lietuvos draudimas“ (toliau – „Bendrovė“) 2012 m. išlaikė tvirtą ir stabilią lyderystę ne gyvybės draudimo rinkoje ir įgyvendino svarbiausią tikslą – būti pelningai augančia bendrove. Šį tikslą pasiekti įgalino ne tik nuolatinis veiklos efektyvinimas, bet ir tinkamas bei atidus rizikų valdymas, pardavimų tinklo plėtra, pardavimo kanalų stiprinimas ir didelis dėmesys klientui bei jo poreikiams. Praėjusiais metais Bendrovė pasirašė 7,6 proc. daugiau ne gyvybės draudimo įmokų, kurios per metus padidėjo nuo 353 mln. litų iki 380 mln. litų. AB „Lietuvos draudimas“ ir toliau išliko didžiausia ne gyvybės draudimo portfelio valdytoja Lietuvoje, užimančia 32 proc. šios rinkos (be pasėlių ir kreditų draudimo). „Lietuvos draudimas“ 2012 m. uždirbo 56 mln. litų audituoto grynojo pelno, iš jų investicinės veiklos pelnas yra 34 mln. litų. 2012 m. Bendrovės finansinė padėtis išliko stabili ir jos turima mokumo atsarga, sudaranti 188 mln. litų, net 3 kartus viršijo būtinąją mokumo atsargą, kuri buvo 63 mln. litų. Bendrovė 2012 m. klientams atlygino ne gyvybės draudimo nuostolių už 189 mln. litų, tuo tarpu 2011 metais draudimo išmokos sudarė 197,8 mln. litų. Šis rezultatas yra sąlygotas tinkamo, atidaus ir atsakingo rizikų valdymo ir palankiai susiklosčiusių aplinkybių, kai pavyko išvengti itin didelių žalų. 2012 m. Bendrovė iš esmės baigė pasiruošimą ir yra pilnai pasirengusi įgyvendinti naujuosius, daug griežtesnius mokumo ir rizikos vertinimo reikalavimus pagal koncepciją „Mokumas II“. „Lietuvos draudimas“ 2012 metais į pasiruošimą „Mokumas II“ investavo 356 tūkst. litų. AB „Lietuvos draudimas“ turi apie 0,5 mln. privačių ir verslo klientų. Klientų poreikiai išgirstami naudojant specialų įrankį – „Klientų balso“ sistemą ir matuojami remiantis NPS rodikliu (angl. Net Promoter Score), nurodančiu palankių klientų rodiklį. 2012 m. NPS rodiklis siekė 59 proc. Palyginus su 2011 m. jis padidėjo 2,1 proc. ir tai rodo tolygiai augantį pozityvių klientų atsiliepimų apie Bendrovę svorį ir rekomendacijos lygį. „Lietuvos draudimo“ klientams sudaryta galimybė savo patirtą žalą sureguliuoti patogiausiu būdu: nesudėtingos žalos sureguliuojamos pirmojo pokalbio metu su klientu, paskambinusiu į žalų skambučių centrą trumpuoju telefonu 1828. Vadinamuoju „čia ir dabar“ principu Bendrovėje reguliuojama apie 60 proc. žalų. 2012 m. ženkliai padidintas smulkių bei vidutinių žalų administravimo greitis (žalų, suadministruojamų per 6-15 dienų, skaičius išaugo 7 procentiniais punktais; bendras žalų, suadministruojamų iki 30 dienų, skaičius išaugo 8 procentiniais punktais). 2012 metų pabaigoje Bendrovėje dirbo 1149 darbuotojai. Vienas iš Bendrovės svarbiausių tikslų – darbuotojų įsitraukimas, lyderystės ugdymas, vidinės karjeros galimybės. 2012 m. Bendrovė padidino savo darbuotojų įsitraukimą nuo 4,55 (2011 m. rezultatas) iki 4,62 balo (2012 m. darbuotojų įsitraukimo apklausos rezultatai) ir pagal šį rodiklį ir toliau yra aukščiausioje pasaulio kompanijų kvartilėje. 2012 metais „Lietuvos draudimas“ dalyvavo pirmą kartą Lietuvoje surengtame tarptautiniame „Geriausio darbdavio“ tyrime ir buvo pripažintas „Geriausiu darbdaviu 2012“. Bendrovė – vienintelė didelių įmonių kategorijoje, pelniusi šį apdovanojimą. Tarp geriausių didelių (turinčių daugiau nei 1000 darbuotojų) įmonių Vidurio ir Rytų Europoje (Best Employers study for the Central & Eastern Europe), „Lietuvos draudimas“ vienintelis iš Lietuvos bendrovių pateko į Top 10. Šį tyrimą paskelbė „Aon Hewitt“. AB „Lietuvos draudimas“ siekia veikti kaip atsakingas visuomenės narys ir darbdavys, todėl prie gyventojų gerovės prisideda inicijuodamas socialinius projektus. 2012 m. jau 13 kartą Bendrovė vykdė saugaus eismo akciją „Apsaugok mane“, skirtą atkreipti visuomenės dėmesį į vaikų saugumą keliuose. Akcijos metu AB „Lietuvos draudimas“ apdraudė 370 tūkstančių Lietuvos moksleivių nelaimingų atsitikimų draudimu. Pasiekti rezultatai rodo užtikrintą ir finansiškai stabilią AB „Lietuvos draudimas“ veiklą. Didžiausias ateities dėmesys bus nukreiptas į pelningą augimą. Bendrovė tvirtai ir optimistiškai žvelgia į ateitį bei yra pasirengusi stiprinti orientaciją į klientą bei užtikrinti patikimo ir stabilaus rinkos dalyvio autoritetą ir neginčijamą lyderystę.

Kęstutis Šerpytis AB „Lietuvos draudimas“ valdybos pirmininkas 2013 m. kovo 7 d.

UAB „Deloitte Lietuva” Jogailos g. 4 LT-01116 Vilnius, Lietuva Įmonės k.: 111525235 PVM mok. k.: LT115252314 Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre Tel.: +370 5 255 3000 Faks.: +370 5 212 6844 www.deloitte.lt

NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA APIE FINANSINIŲ ATASKAITŲ SANTRAUKĄ Toliau pateikiama AB „Lietuvos draudimas“ (toliau – „Bendrovė“) finansinių ataskaitų santrauka, kurią sudaro 2012 m. gruodžio 31 d. balansas ir tada pasibaigusių metų pelno (nuostolių) ataskaita, yra parengta pagal Bendrovės audituotas finansines ataskaitas už 2012 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus. Savo 2013 m. kovo 7 d. išvadoje apie šias finansines ataskaitas mes pareiškėme nemodifikuotą nuomonę. Finansinių ataskaitų santraukoje nėra pagal Verslo apskaitos standartus, 2004 m. vasario 3 d. Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos nutarimo Nr. N-7 „Dėl draudimo įmonių finansinės atskaitomybės“ reikalavimus bei Lietuvos Respublikoje buhalterinę apskaitą ir finansinę atskaitomybę reglamentuojančius teisės aktus reikalaujamos atskleisti informacijos. Todėl finansinių ataskaitų santraukos skaitymas negali pakeisti audituotų Bendrovės finansinių ataskaitų skaitymo. Vadovybės atsakomybė už finansinių ataskaitų santrauką Vadovybė yra atsakinga už audituotų finansinių ataskaitų santraukos parengimą pagal Aiškinamajame rašte aprašytą pagrindą. Auditoriaus atsakomybė Mūsų atsakomybė – pareikšti nuomonę apie finansinių ataskaitų santrauką, pagrįstą procedūromis, kurias mes atlikome pagal 810-ąjį tarptautinį audito standartą (TAS) „Užduotys pateikti išvadą apie finansinių ataskaitų santrauką“. Nuomonė Mūsų nuomone, finansinių ataskaitų santrauka, parengta pagal audituotas Bendrovės finansines ataskaitas už 2012 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus, visais reikšmingais atžvilgiais atitinka finansines ataskaitas pagal Aiškinamajame rašte nurodytą parengimo pagrindą. UAB „Deloitte Lietuva“ Įmonės audito pažymėjimo Nr. 001275 Sigitas Babarskas Atestuotas auditorius Auditoriaus pažymėjimo Nr. 000403 Vilnius, Lietuvos Respublika 2013 m. kovo 7 d.

Eil. Nr. A. I. II. III. IV. V. B. I. I.1. I.1.1. I.1.2. I.1.3. I.1.4. I.2. I.3. I.3.1. I.3.2. II. II.1. II.1.1. II.1.2. II.2. II.2.1. II.2.2. II.3. II.3.1. II.3.2. II.4. II.4.1. II.4.2. III. III.1. III.1.1. III.1.2. III.2. III.2.1. III.2.2. III.3. III.4. III.5. III.6. III.7. IV. C. I. II. D. I. I.1. I.2. I.3. II. II.1. II.2. II.3. II.4. III. E. I. I.1. I.2. I.3. I.4. II. III. F. I. II. II.1. II.2. III. IV. Eil.Nr. A. I. II. III. IV. V. V.1. V.2. V.3. VI. VII. VII.1. VII.2. B. C. D. I. I.1. I.2. II. II.1. II.2. III. III.1. III.2. IV. IV.1. IV.2. V. VI. VI.1. VI.2. E. I. I.1. I.2. II. F. I. II. III. G. H. I. I.1. I.2. I.3. II. II.1. II.2. II.3. II.4. III. IV. V. V.1. V.2. V.3. V.4. I. I. II.

Turtas NEMATERIALUSIS TURTAS Plėtros darbai Prestižas Patentai, licencijos Programinė įranga Kitas nematerialusis turtas INVESTICIJOS Žemė, pastatai ir kitas nekilnojamasis turtas Draudimo įmonės reikmėms Žemė Pastatai Nebaigta statyba ir išankstiniai mokėjimai Kita Nuomojamų patalpų esminis pagerinimas Investicinis turtas Žemė Pastatai Investicijos į dukterines ir asocijuotas įmones Dukterinių įmonių akcijos Įtrauktos į vertybinių popierių biržų sąrašus Neįtrauktos į vertybinių popierių biržų sąrašus Dukterinių įmonių skolos vertybiniai popieriai ir šioms įmonėms suteiktos paskolos Skolos vertybiniai popieriai Paskolos Asocijuotų įmonių akcijos Įtrauktos į vertybinių popierių biržų sąrašus Neįtrauktos į vertybinių popierių biržų sąrašus Asocijuotų įmonių skolos vertybiniai popieriai ir šioms įmonėms suteiktos paskolos Skolos vertybiniai popieriai Paskolos Kitos finansinės investicijos Akcijos, kiti kintamų pajamų vertybiniai popieriai ir investicinių fondų vienetai Įtraukti į vertybinių popierių biržų sąrašus Neįtraukti į vertybinių popierių biržų sąrašus Skolos ir kiti pastovių pajamų vertybiniai popieriai Vyriausybės, centrinio banko ir savivaldybių vertybiniai popieriai Kitų ūkio subjektų vertybiniai popieriai Dalyvavimas investiciniuose puluose Paskolos, užtikrintos nekilnojamuoju turtu Kitos paskolos Indėliai kredito įstaigose Kitos investicijos Depozitai perdraudėjo įmonėje KITOS GYVYBĖS DRAUDIMO VEIKLOS INVESTICIJOS Gyvybės draudimo, kai investavimo rizika tenka draudėjui, investicijos Profesinių pensijų kaupimo veiklos investicijos GAUTINOS SUMOS Draudimo veiklos gautinos sumos Draudėjai Tarpininkai Kiti Perdraudimo ir persidraudimo veiklos gautinos sumos Perdraudėjai Perdraudikai Tarpininkai Kiti Kitos gautinos sumos KITAS TURTAS Materialusis turtas ir atsargos Transporto priemonės Biuro ir kita įranga Atsargos Išankstiniai mokėjimai Pinigai sąskaitose ir kasoje Kitas turtas SUKAUPTOS PAJAMOS IR ATEINANČIŲ LAIKOTARPIŲ SĄNAUDOS Sukauptos palūkanos ir nuomos pajamos Atidėtosios įsigijimo sąnaudos Ne gyvybės draudimo atidėtosios įsigijimo sąnaudos Gyvybės draudimo atidėtosios įsigijimo sąnaudos Kitos sukauptos pajamos Kitos ateinančių laikotarpių sąnaudos TURTAS IŠ VISO Savininkų nuosavybė ir įsipareigojimai KAPITALAS IR REZERVAI Įstatinis kapitalas Akcijų priedai (nominalios vertės perviršis) Savos akcijos (-) Perkainojimo rezervas Rezervai Privalomasis rezervas Rezervas savoms akcijoms įsigyti Kiti rezervai Ankstesnių ataskaitinių metų nepaskirstytasis pelnas Ataskaitinių metų nepaskirstytasis pelnas Ataskaitinių metų nepaskirstytasis pelnas Pelno (nuostolių) ataskaitoje nepripažintas pelnas FINANSAVIMAS (DOTACIJOS IR SUBSIDIJOS) SUBORDINUOTI ĮSIPAREIGOJIMAI TECHNINIAI ATIDĖJINIAI Perkeltų įmokų techninis atidėjinys Bendra suma Perdraudikų dalis (-) Gyvybės draudimo matematinis techninis atidėjinys Bendra suma Perdraudikų dalis (-) Numatomų išmokėjimų techninis atidėjinys Bendra suma Perdraudikų dalis (-) Draudimo įmokų grąžinimo techninis atidėjinys Bendra suma Perdraudikų dalis (-) Nuostolių svyravimo išlyginimo techninis atidėjinys Kiti techniniai atidėjiniai Bendra suma Perdraudikų dalis (-) KITI GYVYBĖS DRAUDIMO TECHNINIAI ATIDĖJINIAI Gyvybės draudimo, kai investavimo rizika tenka draudėjui, techninis atidėjinys Bendra suma Perdraudikų dalis (-) Profesinių pensijų kaupimo techninis atidėjinys KITI ATIDĖJIMAI Atidėjimai pensijoms ir panašiems įsipareigojimams Atidėtieji mokesčiai Kiti atidėjimai PERDRAUDIKŲ DEPOZITAI ĮSIPAREIGOJIMAI Įsipareigojimai, susiję su draudimo veikla Įsipareigojimai draudėjams Įsipareigojimai tarpininkams Kiti su draudimo veikla susiję įsipareigojimai Įsipareigojimai, susiję su perdraudimo ir persidraudimo veikla Įsipareigojimai perdraudėjams Įsipareigojimai perdraudikams Įsipareigojimai tarpininkams Kiti su perdraudimo ir persidraudimo veikla susiję įsipareigojimai Išleisti skolos vertybiniai popieriai, atskirai nurodomos konvertuojamos skolos Skolos kredito įstaigoms Mokesčiai, socialinio draudimo įmokos ir kiti įsipareigojimai Mokesčiai Socialinio draudimo įmokos Atlyginimai Kiti įsipareigojimai SUKAUPTOS SĄNAUDOS IR ATEINANČIŲ LAIKOTARPIŲ PAJAMOS Sukauptos sąnaudos Ateinančių laikotarpių pajamos SAVININKŲ NUOSAVYBĖ IR ĮSIPAREIGOJIMAI, IŠ VISO

2012 (Lt) 15.833.019 164.109 15.668.910 450.755.767 35.751.422 32.883.604 6.717.384 23.052.485 209.268 2.904.467 252.818 2.615.000 2.615.000 -

2011 (Lt) 16.354.881 232.016 16.122.865 401.105.098 36.670.383 33.832.617 6.980.630 23.486.314 209.268 3.156.405 363.766 2.474.000 2.474.000 -

415.004.345

364.434.715

8.323.615 7.937.858 385.757 389.556.698

6.486.976 6.133.198 353.778 357.947.739

318.064.780 71.491.918 17.124.032 -

286.333.705 71.614.034 -

93.142.703 87.883.124 74.088.262 888.423 12.906.439 2.797.223 2.797.223 2.462.356 22.416.177 10.168.613 5.953.122 2.670.115 1.545.376 10.823.095 1.424.469

92.101.931 86.284.725 70.082.618 752.702 15.449.405 3.623.403 119 3.623.284 2.193.803 33.125.408 15.698.503 5.135.304 2.809.363 7.753.836 14.966.830 2.460.075

45.572.235 23.152.687 23.152.687 268.226 22.151.322 627.719.901

47.118.771 20.316.366 20.316.366 627.857 26.174.548 589.806.089

2012 (Lt) 2011 (Lt) 249.178.585 212.462.871 40.281.000 40.281.000 3.236.754 3.236.754 10.201.119 10.385.571 8.056.200 8.056.200 8.056.200 8.056.200 131.104.557 140.501.846 56.298.955 10.001.500 56.298.955 10.001.500 319.535.769 318.594.821 187.639.049 175.193.020 188.944.763 176.256.621 (1.305.714) (1.063.601) 2.764.770 9.003.800 2.764.770 9.003.800 122.072.037 121.606.063 132.110.877 135.813.589 (10.038.840) (14.207.526) 49.655 71.275 49.655 71.275 7.010.258 12.720.663 7.010.258 12.720.663 -

PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITA UŽ METUS, PASIBAIGUSIUS 2012 M. GRUODŽIO 31 D. Eil. Nr. I. I.1. I.1.1. I.1.2. I.1.3. I.1.4. I.2. I.3. I.4. I.4.1. I.4.1.1. I.4.1.2. I.4.1.3. I.4.1.4. I.4.2. I.4.2.1. I.4.2.2. I.5. I.5.1. I.5.2. I.6. I.6.1. I.6.1.1. I.6.1.2. I.6.2. I.6.2.1. I.6.2.2. I.7. I.7.1. I.7.2. I.7.3. I.7.4. I.8. I.9. I.10. I.11. II. II.1. II.1.1. II.1.2. II.1.3. II.1.4. II.2. II.2.1. II.2.2. II.2.2.1 II.2.2.2 II.2.3. II.2.4. II.3. II.3.1. II.3.2. II.4. II.4.1. II.4.2. II.5. II.5.1. II.5.1.1 II.5.1.2 II.5.1.3 II.5.1.4 II.5.2. II.5.2.1 II.5.2.2 II.6. II.6.1. II.6.1.1 II.6.1.2 II.6.2. II.6.2.1 II.6.2.2 II.7. II.7.1. II.7.1.1 II.7.1.2 II.7.2. II.7.2.1 II.7.2.2 II.8. II.8.1. II.8.2. II.8.3. II.8.4. II.9. II.9.1. II.9.2. II.9.2.1 II.9.2.2 II.9.3. II.10. II.10.1. II.10.2. II.11. II.12. II.13.

3.046.554 1.947.254 1.099.300 28.910.733 6.043.905 2.006.056 2.454.377 1.583.472

1.728.531 1.728.531 29.601.047 5.142.633 1.495.174 2.131.936 1.515.523

3.588.705 3.588.705 -

3.232.678 3.232.678 -

III.5. III.5.1. III.5.2. III.5.2.1

III.5.2.2 III.5.3. III.6.

19.278.123 470.509 14.317 4.509.923 14.283.374

21.225.736 641.576 15.262 3.915.775 16.653.123

27.048.260 23.083.461 3.964.799

27.418.819 23.120.132 4.298.687

627.719.901

589.806.089

III. III.1. III.2. III.3. III.3.1. III.3.2. III.3.2.1. III.3.2.2. III.3.3. III.3.4. III.4.

III.7. III.7.1. III.7.2. III.8. III.8.1. III.8.2. III.9. III.10. III.11. III.12. III.13. III.14. III.15.

Generalinis direktorius

Kęstutis Šerpytis

Straipsniai TECHNINĖ DALIS - NE GYVYBĖS DRAUDIMAS UŽDIRBTOS ĮMOKOS, IŠSKYRUS PERDRAUDIKŲ DALĮ Pasirašytų įmokų suma (+) Persidraudimo įmokos (-) Perkeltų įmokų techninio atidėjinio pasikeitimas (+/-) Perkeltų įmokų techninio atidėjinio perdraudikų dalies pasikeitimas (+/-) PELNAS (NUOSTOLIAI) IŠ INVESTICIJŲ, PERKELTAS IŠ NETECHNINĖS DALIES KITOS TECHNINĖS PAJAMOS, IŠSKYRUS PERDRAUDIKŲ DALĮ DRAUDIMO IŠMOKŲ SĄNAUDOS, IŠSKYRUS PERDRAUDIKŲ DALĮ (-) Išmokos, įvykus draudiminiams įvykiams (-) Išmokos (-) Žalos sureguliavimo sąnaudos (-) Išieškotos sumos (+) Perdraudikų dalis (+) Numatomų išmokėjimų techninio atidėjinio pasikeitimas (+/-) Bendra suma (-) Perdraudikų dalis (+/-) KITŲ TECHNINIŲ ATIDĖJINIŲ PASIKEITIMAS, NEPATEIKTAS KITOSE POZICIJOSE, IŠSKYRUS PERDRAUDIKŲ DALĮ (+/-) Bendra suma (+/-) Perdraudikų dalis (+/-) GRĄŽINTOS (GRĄŽINTINOS) DRAUDIMO ĮMOKOS (DALYVAVIMAS PELNE), IŠSKYRUS PERDRAUDIKŲ DALĮ (-) Grąžintos įmokos (dalyvavimas pelne) (-) Bendra suma (-) Perdraudikų dalis (+) Draudimo įmokų grąžinimo techninio atidėjinio pasikeitimas (+/-) Bendra suma (+/-) Perdraudikų dalis (+/-) GRYNOSIOS VEIKLOS SĄNAUDOS (-) Įsigijimo sąnaudos (-) Atidėtų įsigijimo sąnaudų pasikeitimas (+/-) Administracinės sąnaudos (-) Perdraudimo komisiniai, perdraudikų pelno dalis (+) KITOS TECHNINĖS SĄNAUDOS, IŠSKYRUS PERDRAUDIKŲ DALĮ (-) TECHNINIS REZULTATAS PRIEŠ SUDARANT NUOSTOLIŲ SVYRAVIMO IŠLYGINIMO TECHNINĮ ATIDĖJINĮ NUOSTOLIŲ SVYRAVIMO IŠLYGINIMO TECHNINIO ATIDĖJINIO PASIKEITIMAS (+/-) NE GYVYBĖS DRAUDIMO TECHNINĖS DALIES PELNAS (NUOSTOLIAI) TECHNINĖ DALIS - GYVYBĖS DRAUDIMAS UŽDIRBTOS ĮMOKOS, IŠSKYRUS PERDRAUDIKŲ DALĮ Pasirašytų įmokų suma (+) Persidraudimo įmokos (-) Perkeltų įmokų techninio atidėjinio pasikeitimas (+) Perkeltų įmokų techninio atidėjinio perdraudikų dalies pasikeitimas (+/-) INVESTICINĖS VEIKLOS PAJAMOS Pajamos iš dalyvavimo kitų įmonių veikloje Pajamos iš kitų investicijų Pajamos iš žemės ir pastatų Pajamos iš kitų investicijų Investicijų vertės sumažėjimo atstatymas Investicijų perleidimo pelnas PELNAS IŠ KITŲ GYVYBĖS DRAUDIMO VEIKLOS INVESTICIJŲ Pelnas iš investicijų, kai investavimo rizika tenka draudėjui Pelnas iš profesinių pensijų kaupimo veiklos investicijų KITOS TECHNINĖS PAJAMOS, IŠSKYRUS PERDRAUDIKŲ DALĮ Pensijų kaupimo veiklos pajamos Kitos techninės pajamos DRAUDIMO IŠMOKŲ SĄNAUDOS, IŠSKYRUS PERDRAUDIKŲ DALĮ (-) Išmokos įvykus draudiminiams įvykiams (-) Išmokos (-) Išperkamosios sumos (-) Žalos sureguliavimo sąnaudos (-) Perdraudikų dalis (+/-) Numatomų išmokėjimų techninio atidėjinio pasikeitimas (+/-) Bendra suma (/+) Perdraudikų dalis (+/-) KITŲ TECHNINIŲ ATIDĖJINIŲ PASIKEITIMAS, NEPATEIKTAS KITOSE POZICIJOSE, IŠSKYRUS PERDRAUDIKŲ DALĮ (+/-) Gyvybės draudimo matematinio techninio atidėjinio pasikeitimas, išskyrus perdraudikų dalį (+/-) Bendra suma (/+) Perdraudikų dalis (+/-) Kitų techninių atidėjinių pasikeitimas, išskyrus perdraudikų dalį (+/-) Bendra suma (-) Perdraudikų dalis (+) GRĄŽINTOS (GRĄŽINTINOS) DRAUDIMO ĮMOKOS (DALYVAVIMAS PELNE), IŠSKYRUS PERDRAUDIKŲ DALĮ (-) Grąžintos įmokos (dalyvavimas pelne) (-) Bendra suma (-) Perdraudikų dalis (+) Draudimo įmokų grąžinimo techninio atidėjinio pasikeitimas (+/-) Bendra suma (-) Perdraudikų dalis (+) GRYNOSIOS VEIKLOS SĄNAUDOS (-) Įsigijimo sąnaudos (-) Atidėtų įsigijimo sąnaudų pasikeitimas (+/-) Administracinės sąnaudos (-) Perdraudimo komisiniai ir perdraudikų pelno dalis (+) INVESTICINĖS VEIKLOS SĄNAUDOS (-) Investicijų vadybos sąnaudos, įskaitant palūkanas (-) Investicijų vertės sumažėjimas (-) Sąnaudos dėl dalyvavimo kitų įmonių veikloje ir kitų investicijų (-) Nuostolis dėl vertės sumažėjimo (-) Investicijų perleidimo nuostoliai (-) NUOSTOLIAI IŠ KITŲ GYVYBĖS DRAUDIMO VEIKLOS INVESTICIJŲ (-) Nuostoliai iš investicijų, kai investavimo rizika tenka draudėjui Nuostoliai iš profesinių pensijų kaupimo veiklos investicijų KITOS TECHNINĖS SĄNAUDOS, IŠSKYRUS PERDRAUDIKŲ DALĮ (-) NUOSTOLIAI IŠ INVESTICIJŲ, PERKELTI Į NETECHNINĘ DALĮ (-) GYVYBĖS DRAUDIMO TECHNINĖS DALIES PELNAS (NUOSTOLIAI) NETECHNINĖ DALIS NE GYVYBĖS DRAUDIMO TECHNINĖS DALIES PELNAS (NUOSTOLIAI) GYVYBĖS DRAUDIMO TECHNINĖS DALIES PELNAS (NUOSTOLIAI) INVESTICINĖS VEIKLOS PAJAMOS Pajamos iš dalyvavimo kitų įmonių veikloje Pajamos iš kitų investicijų Pajamos iš žemės ir pastatų Pajamos iš kitų investicijų Nuostolio dėl vertės sumažėjimo atstatymas Investicijų perleidimo pelnas PELNAS IŠ INVESTICIJŲ, PERKELTAS IŠ GYVYBĖS DRAUDIMO TECHNINĖS DALIES INVESTICINĖS VEIKLOS SĄNAUDOS (-) Investicijų vadybos sąnaudos, įskaitant palūkanas (-) Investicijų vertės sumažėjimas (-) Sąnaudos iš dalyvavimo kitų įmonių veikloje ir kitų investicijų (-) Nuostolis dėl vertės sumažėjimo (-) Investicijų perleidimo nuostoliai (-) PELNAS (NUOSTOLIAI) IŠ INVESTICIJŲ, PERKELTAS Į NE GYVYBĖS DRAUDIMO TECHNINĘ DALĮ (-) KITOS PAJAMOS Finansinės veiklos pajamos Kitos pajamos KITOS SĄNAUDOS (-) Finansinės veiklos sąnaudos (-) Kitos sąnaudos (-) ĮPRASTINĖS VEIKLOS PELNAS YPATINGOSIOS PAJAMOS (PAGAUTĖ) YPATINGOSIOS SĄNAUDOS (NETEKIMAI) (-) YPATINGOSIOS VEIKLOS REZULTATAS - PELNAS (NUOSTOLIAI) ATASKAITINIO LAIKOTARPIO REZULTATAS - PELNAS PRIEŠ APMOKESTINIMĄ PELNO MOKESTIS (-) ATASKAITINIO LAIKOTARPIO REZULTATAS - PELNAS

Generalinis direktorius

2012 (Lt)

2011 (Lt)

353.534.335 379.879.240 (13.898.769) (12.688.248)

328.460.648 353.286.890 (12.523.418) (12.350.103)

242.112

47.279

18.959.090 455.715

1.993.469 431.869

(187.931.728) (189.184.165) (186.037.627) (196.165.787) (189.031.136) (197.856.080) (17.483.043) (16.996.285) 16.137.344 14.344.739 4.339.208 4.341.839 (1.894.101) 6.981.622 2.274.585 3.330.498 (4.168.686) 3.651.124 5.710.405 5.710.405 -

(1.035.312) (1.035.312) -

(117.134) (138.754) (138.754) -

(122.753) (150.700) (150.700) -

21.620 27.947 21.620 27.947 (143.763.298) (135.440.182) (117.025.143) (102.076.600) 2.836.323 1.199.301 (29.922.389) (34.705.362) 347.911 142.479 (4.507.731)

(4.540.782)

42.339.654

562.792

42.339.654

562.792

427.847 427.741 106

1.316.017 1.315.534 483

41.787.447 37.708.724 603.769 37.104.955 4.078.723 -

17.148.682 16.836.591 529.812 16.306.779 312.091 -

(6.415.589) (7.843.716) (6.184.963) (1.696.246) 37.493 1.428.127 1.428.127 -

(8.750.374) (15.807.144) (9.296.401) (4.391.509) (2.119.234) 7.056.769 7.056.769 -

6.239.030

8.825.586

6.239.030 6.239.030 -

8.825.586 8.825.586 -

(282.339) (12.179) (270.160) (7.931.928) (1.058.491) -

(1.936.199) (42.478) (1.893.721) (13.588.916) (938.615) (10.418.264)

(6.873.437)

(10.418.264) (2.232.037)

(33.178.407)

(3.452.974)

646.061

(438.179)

42.339.654

562.792

646.061 -

(438.179) -

33.178.407 -

3.452.974 -

(18.959.090) 1.080.670 1.080.670 (918.591) (918.591) 57.367.111 -

(1.993.469) 2.180.021 523.521 1.656.500 (512.946) (512.946) 3.251.193 -

57.367.111 (1.068.156) 56.298.955

3.251.193 6.750.307 10.001.500

Kęstutis Šerpytis

Vyriausioji buhalterė

Tatjana Kozlova

Vyriausioji buhalterė

Tatjana Kozlova

Vyriausiasis aktuaras

Kęstutis Gadeikis

Vyriausiasis aktuaras

Kęstutis Gadeikis

Verslo žinios, 2013 04 30, Antradienis

bankaiirdraudimas

Tarptautiniai finansai:: Norvegijos bankai turi galimybę gauti finansavimą ilgesniam laikotarpiui nei dauguma k

Skandinavijos bankai skubėjo

kaupti atsargas

Mantas Valužis, verslo konsultantas

Praėjusiais metais pagerėjo bankų galimybės skolintis tarptautinėse rinkose, tačiau pastaruoju metu dėl sunkumų su Kipro bankais ir abejonių Slovėnijos bankų sistema nerimas grįžo. Skandinavijos bankai kol kas išlieka ramus užutėkis – daugumos jų patikimumas pernai išaugo, Praėjusiais metais galimybės skolintis rinkoje pagerėjo, todėl bankams tapo lengviau finansuoti savo besibaigiančius finansinius įsipareigojimus. Padėtis pradėjo gerėti 2012 m. rugpjūčio antroje pusėje – vis daugiau bankų, taip pat iš Pietų Europos, įgijo galimybę pasiskolinti tarptautinėje rinkoje. Bankams šiuo metu sunkmečiu paimtas trumpalaikes paskolas lengviau paversti ilgalaikėmis. Trumpalaikio finansavimo dalis – dažniausiai tarpbankinės pinigų rinkos priemonės – Europos bankų balansuose toliau mažėjo. Tokiu būdu bankai valė savo balansus nuo trumpalaikių priemonių. Tarkime, kapitalo pakankamumo rodikliai pagerėjo „Danske bank“, „Nordea“, tačiau SEB šis rodiklis kiek krito (žr. lenteles). Tačiau padėtis dar toli gražu negrįžo į senas vėžes: naujų bankų obligacijų išleidimo mastai praėjusiais metais buvo nedideli – ypač 2012 m. vasarą dėl įtemptos padėties Pietų Europoje. Tarptautinėse finansų rinkose tarpbankinė rinka ir toliau išlieka apmirusi, o verslo pasaulį vis dar sukrečia neigiamos naujienos viename ar kitame regione. Paskutinis – Kipras, o dabar visų akys krypsta į Slovėnijos bankų sektorių. Skandinavijos bankai, nors veikiami bendrų slogių nuotaikų, Europos rinkoje išlieka pavyzdys. Lietuvos bankų rinkoje turime dar vieną banką iš Skandinavijos – Suomijos banką „Pohjola bank Plc“. Vis dėlto būtų geriau, jei Lietuvoje veiktų bankai ir iš kitų regionų, nes jeigu kartais Skandinavijos bankus apimtų

Mantas Valužis

••

2000–2003 m. – Vilniaus universiteto Finansų ir draudimo matematikos magistras 2008 m. apginta disertacija „Struktūrinių kredito rizikos modelių apibendrinimas“ 2008–2011 m. – Mykolo Romerio universiteto docentas 2009–2010 m. – UAB SGCF rizikos valdymo ekspertas Nuo 2011 m. – verslo konsultantas

•• •• •• ••

Šaltinis: „Verslo žinios“

epidemija, saugų prieglobstį pinigams bankas pageidauja, kad bankai turėtų parasti būtų sunku. kankamai kapitalo, reikalingo būsimiems nuostoliams ir likvidumo trikdžiams valŠvedijai – per dideli dyti. Švedijos bankai padidino savo likvidumo Greičiausiai ir 2013–2015 m. iš Švedijos atsargas, vis dėlto didelė jų priklausomy- bankininkystės rinkos nesitrauks nerimas. bė nuo užsienio rinkos finansavimo ilguoTačiau didžiausi Švedijos bankai tikisi ju laikotarpiu gali tapti pažeidžiama vieta padidinti savo pelną (prieš nuostolius dėl dėl padidėjusio nerimo finansų rinkose. neveiksnių paskolų). Rimtai pablogėjus padėčiai Vakarų Tokios prognozės grindžiamos fakEuropoje, taip pat galėtų padidėti bankų tu, kad yra išduota daug paskolų namų nuostolių dėl suteiktų paskolų, pirmiau- ūkiams ir įmonėms, be to, tikimasi, kad sia dėl skolinimo mažoms ir vidutinėms bankų pajamos augs greičiau nei jų sąįmonėms. Be to, žymus ekonominio ak- naudos. tyvumo sumažėjimas gali paskatinti būsto kainų smukimą Švedijoje. Namų ūkių „Danske“ išpirko obligacijas įsiskolinimas pastaruoju metu sulėtėjo, Didžiausių Danijos bankų padėtis yra vis dėlto namų ūkių finansiniai įsipareigo- gera. Keletui mažų ir vidutinių Danijos jimai Švedijoje šiuo metu yra rekordiškai bankų baigiasi suteiktos valstybės gaaukšto lygio. Tai reiškia tam tikrą grėsmę rantijos, todėl jie turi ieškoti kitokių fiŠvedijos ekonomikai ir jos bankams. nansavimo šaltinių. Danijos nacionalinio Kadangi dalis naujųjų skolininkų jau banko atliktas testavimas nepalankiomis šiuo metu negrąžina paimtų būsto pasko- sąlygomis rodo, kad didžiausi Danijos lų, tai gali lemti bankų problemas ateity- bankai yra patikimi – palyginti su 2011 je, priversti juos griežtinti savo skolinimo m., jų patikimumas išaugo. politiką. „Danske bank“ grupė, kaip ir planuoTačiau bankų testavimas nepalankio- ta, 2012 m. liepos pabaigoje išpirko limis sąlygomis rodo, kad jie yra pakanka- kusias valstybės garantuotų obligacijų mai atsparūs padidėjusiems nuostoliams emisijas. Keturiuose Danijos bankuose, dėl išduotų paskolų ir galėtų juos sava- kuriuos testavo Europos bankininkystės rankiškai padengti. institucija (EBA), kapitalo pakankamuKapitalo pakankamumo rodiklis SEB mas išlieka teigiamas ir visais testavimo banke siekia 15,6% – jis kiek sumažėjo, nepalankiomis sąlygomis scenarijais. palyginti su 2011 m., o „Swedbank“ jis Pirmojo lygio kapitalo pakankamumas išliko panašus – 20,3%. viršija EBA reikalaujamą 9% ribą, net jei Be to, bankai turi įvairių galimybių bankai nesulauktų vyriausybės finansididinti savo kapitalą: jie gali palikti ne- nių injekcijų. paskirstę savo pelną, didinti veiklos efektyvumą ar sumažinę prisiimamą riziką Norvegija – patikimesnė sumažinti ir kapitalo poreikį. Antriniai Norvegijos bankai turi galimybę gauti bankai gali sulaukti kapitalo injekcijų iš finansavimą ilgesniam laikotarpiui ir papirminių bankų. Susijungimai taip pat lankesnėmis sąlygomis nei daugelio kitų gali būti vienas iš sprendimo būdų. šalių bankai, nes investuotojai jų keliamą Švedijos finansų sistema turi keletą riziką vertina kaip santykinai mažą. struktūrinių trūkumų. Jos bankų sisteNorvegijos bankų finansavimo struktūma glaudžiai susijusi su tarptautinėmis ra tapo patikimesnė: pailgėjo finansavifinansų rinkomis ir yra pernelyg dide- mo trukmė, o trumpalaikis finansavimas lė, atsižvelgiant į Švedijos ekonomikos sumažėjo. mastus (ta pati problema kilo Kipre ir Palyginti su 2011 m., Norvegijos bankų Islandijoje). Todėl Švedijos centrinis pelnai padidėjo. Kapitalo pakankamumo

rodikliai kiek pagerėjo, tačiau jie dar nėra pakankami, kad atitiktų reikalavimus, kurie bankams bus keliami ateityje. DNB banke kapitalo pakankamumo rodiklis pernai siekė 13,6%. Finansų rinkų svyravimai nuo vasaros stabilizavosi, todėl rizikos premijos pinigų bei obligacijų rinkose smuko. Norvegijos bankai uždirba solidų pelną, nuostoliai dėl neveiksnių paskolų šiuo metu yra nedideli. Paskolų palūkanų normos nebuvo sumažintos, tačiau skolinimosi sąnaudos sumažėjo. Norvegijos ekonomikos augimas iš esmės pagrįstas aktyvia veikla naftos sektoriuje, gyventojų skaičiaus didėjimu ir mažomis palūkanų normomis. Nedarbo lygis šalyje išlieka nedidelis. Testavimas nepalankiomis sąlygomis, apimantis šešis didžiausius Norvegijos bankus, rodo, kad bankų kapitalo pakankamumas žymiai sumažėtų esant dideliam ekonomikos nuosmukiui. Norvegijos banko DNB pelnas praėjusiais metais išliko stabilus, o nuostoliai iš neveiksnių paskolų sumažėjo. Be to, DNB grupė praėjusiais metais uždirbo daugiau pajamų iš palūkanų. Pietūs – ECB malonėje Euro zonos šalyse, ypač labiausiai nukentėjusiose nuo krizės, bankų sektorius išlieka priklausomas nuo Europos centrinio banko (ECB) veiksmų. Rizikos premijos nuo gegužės smuko pinigų ir fiksuoto pajamingumo priemonių rinkose, tačiau euro zonos šalių skolos problemos išlieka neapibrėžtumo šaltinis. Krizės apimtose šalyse būsto kainos smunka, paskolos namų ūkiams išduodamos nepalankesnėmis sąlygomis, palūkanų normos naujai išduodamoms būsto paskoloms yra didesnės nei vidutiniškai euro zonoje. Euro zonos bankai neseniai sugriežtino kreditavimo standartus, o tai trukdo ekonomikai augti. Taip pat tikėtina, kad ekonomika euro zonoje augs silpniau, nei prognozuota, o tai mažins bankų pelnus.

Verslo žinios, 2013 04 30, Antradienis

bankaiirdraudimas

kitų šalių bankų

••Mantas Valužis, verslo konsultantas: „Būtų geriau, jei Lietuvoje veiktų bankai ir iš kitų regionų, nes jeigu kartais Skandinavijos bankus apimtų epidemija, saugų prieglobstį pinigams rasti būtų sunku.“

Pirmojo lygio kapitalą sudaro 1. Įstatinis (pajinis) kapitalas be privilegijuotųjų akcijų (priklauso ir pagrindiniam pirmojo lygio kapitalui). 2. Kapitalo rezervas (emisinis skirtumas).

Skandinavijos bankų kapitalo pakankamumas, %

Bankas „Danske bank“ „Swedbank“ „Nordea“ SEB DNB „Pohjola bank“

2012 27,9 20,3 16,2 15,6 13,6 13,1

2011 2010 23,1 21,9 20,2 20,8 13,4 13,4 16,8 17,1 13,0 14,1 10,6 13,3

2009 2008 21,3 15,3 19,8 15,5 13,4 12,1 17,2 15,3 12,4 11,0 13,5 11,3

3. Atsargos kapitalas (atsargos rezervas). 4. Praėjusių metų nepaskirstytojo pelno dalis, kurios nenumatoma išmokėti kaip dividendų, arba praėjusių metų nuostolis (priklauso pagrindiniam pirmojo lygio kapitalui). 5. Einamųjų metų nepaskirstytasis pelnas (neįtraukiamas grynasis pelnas, gaunamas iš ateities pajamų, kurias duoda vertybiniais popieriais užtikrintas turtas), atėmus numatomus mokėti mokesčius ir dividendus, kaip nustatyta Lietuvos banko teisės aktuose (priklauso pagrindiniam pirmojo lygio kapitalui).

Pirmojo lygio* kapitalo pakankamumas, %

Bankas 2012 „Danske bank“ 25,1 „Swedbank“ 18,7 SEB 14,5 „Pohjola bank“ 12,5 DNB 11,8 „Nordea“ 11,2

2011 2010 20,9 18,5 17,2 15,2 15,9 16,0 10,6 12,4 11,2 11,1 10,1 9,8

Pirmojo lygio* kapitalas, mln. EUR

6. Bendrieji rezervai aktyvų nuostoliams dengti.

Bankas „Nordea“ „Danske bank“ DNB SEB „Swedbank“ „Pohjola bank“

7. Privilegijuotosios akcijos be kaupiamojo dividendo.

Pagrindinio pirmojo lygio kapitalo* pakankamumas,%

8. Privalomasis rezervas. Šaltinis: „Verslo žinios“

Apytikriai nuostoliai, kuriuos bankas galėtų prisiimti nepažeisdamas Bazelio III reikalavimų, remiantis pastaraisiais duomenimis apie pirmo lygio kapitalą, mln. EUR Bankas 2012 2011 „Danske bank“ 14.134 11.864 „Nordea“ 6.844 4.707 SEB 5.057 5.503 DNB 4.533 3.624 „Swedbank“ 4.131 5.092 „Pohjola bank“ 685 373

2012 23.953 20.746 14.077 11.281 7.219 1.904

2011 2010 22.641 21.049 19.222 16.471 12.686 10.491 11.007 10.490 7.302 7.627 1.521 1.692

Bankas 2012 2011 2010 „Danske bank“ 19,3 15,6 12,8 „Swedbank“ 16,3 15,7 13,9 SEB 12,4 13,6 13,5 DNB 11,5 10,6 10,0 „Pohjola bank“ 10,6 10,3 10,5 „Nordea“ 10,2 9,2 8,9

Nuosavybės grąžos norma (ROE), %

Finansinė grupė „Swedbank“ SEB „Nordea“ DNB „Pohjola bank“ „Danske bank“

2012 14,4 11,5 11,6 11,3 11,2 6,5

2011 2010 12,2 8,1 12,3 8,9 10,6 11,5 13,5 13,9 9,2 9,9 3,6 6,3

Šaltinis: finansinės bankų ataskaitos *Pagrindinį pirmojo lygio kapitalą sudaro tik kai kurios pirmojo lygio kapitalo dalys

2009 2008 17,2 11,1 13,5 11,1 14,8 9,9 11,8 9,4 9,2 7,8 10,2 7,4

2009 2008 19.577 15.760 15.658 11.893 9.188 7.759 9.098 6.135 6.468 4.797 1.541 1.228

2009 2008 11,8 9,7 12,0 9,7 13,9 10,1 8,1 6,8 9,7 9,3 6,7

2009 2008 -12,5 15,2 3,3 13,2 11,3 15,3 10,0 14,0 10,0 5,0 3,0 0,5

Verslo žinios, 2013 04 30, Antradienis

bankaiirdraudimas

Pagaliau ir draudikai

išlipo iš nuostolių Draudimas::Atidėjinių investavimo grąža pernai siekė 6%

Praėjusiais metais po dviejų iš eilės nuostolingų laikotarpių draudimo bendrovės neaudituotais duomenimis kartu uždirbo 116 mln. Lt pelno. Vien iš investicinės veiklos pelnas siekė 53 mln. Lt. Ramūnas Baravykas, Lietuvos banko Rizikos modeliavimo skyriaus viršininkas, pažymi, kad 2012 m. draudimo rinkai buvo ypač sėkmingi. Draudimo paslaugų poreikis augo kartu su kitų ekonomikos sektorių aktyvumu. 12 iš 15 Lietuvoje veikiančių ne gyvybės draudikų dirbo pelningai – bendras jų pelnas neaudituotais duomenimis siekė beveik 116 mln. Lt. O dvejus metus prieš tai bendras draudimo rinkos rezultatas buvo nuostolingas. „Teigiami pokyčiai kitose ūkio šakose ir gerėjantys gyventojų lūkesčiai dėl ateities labiausiai skatino draudimo paslaugų paklausą, – teigia p. Baravykas. – Ne gyvybės draudimo rinka 2012 metais plėtėsi sparčiau nei buvo prognozuota pagal palankios raidos scenarijų – pasirašytų draudimo įmokų suma išaugo 6,6%, iki 1,2 mlrd. Lt.“ Parko neatnaujino Sparčiausiai augo kasko, transporto priemonių civilinės atsakomybės (TPCA) draudimo ir sveikatos draudimo įmokos. TPCA draudimo įmokos augo sparčiau nei sudarytų sutarčių skaičius – atitinkamai 9% ir 2,6%. Kasko draudimo – atvirkščiai – sutarčių skaičius augo sparčiau nei įmokų skaičius, tačiau tai nebūtai reiškia, kad įkainiai krito. Liutauras Jasiūnas, „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialo direktorius, teigia, kad kasko draudimo įmokų kreivė nebūtinai atkartoja sudarytų sutarčių skaičiaus kreivę. „Pavyzdžiui, naujo automobilio vidutinė draudimo įmoka gali siekti 2.200 Lt, o 5 metų senumo automobilio – 1.100 Lt. Taigi, norint gauti 2.200 Lt įmoką draudžiant tik senesnius automobilius teks apdrausti du automobilius“, – pateikia pavyzdį p. Jasiūnas. O tai, kad sutarčių buvo sudaryta daugiau nei augo įmokos, anot p. Jasiūno, rodo, kad naujų automobilių buvo įsigyta nedaug ir automobilių parko nusidėvėjimas buvo didesnis už jo atnaujinimą. Ponas Baravykas teigia, kad bendras draudimo bendrovių pelnas iš tiesioginės draudimo veiklos siekė 16 mln. Lt. Vien „Lietuvos draudimas“ iš tiesioginės draudimo veiklos uždirbo 22 mln. Lt.Tačiau ne visos draudimo paslaugos buvo pelningos. Bendrą pelningumą stipriai sumažino 25 mln. Lt nuostolis iš kredito draudimo paslaugos. Nuostolingos išliko ir su transporto priemonėmis susijusios draudimo veiklos. Tiesa, nuostoliai iš šių veiklų pernai buvo 15 mln. Lt – gerokai mažesni nei 2011 m., kai jie siekė 55 mln. Lt. Anot p. Baravyko, nuostolius pernai lėmė ankstesniais laikotarpiais dėl konkurencijos sumažėję draudimo tarifai. Didžiausią pelną ne gyvybės draudimo įmonės uždirbo iš turto ir bendrosios

civilinės atsakomybės draudimo, atitinkamai 19 mln. Lt ir 15 mln. Lt. Suskubo pas gydytojus Po kasko ir TPCA draudimo trečioje vietoje pagal pasirašytų įmokų augimą pernai buvo sveikatos draudimas. Šios draudimo rūšies įmokos augo 9%, tačiau išmokos didėjo dar sparčiau – 23%. „Augimui yra kelios priežastys – visų pirma atsigaunant ekonomikai žmonės pradėjo daugiau keliauti, be to, įmonės, kurios sunkmečiu buvo įšaldžiusios darbuotojų sveikatos draudimo programas, pernai jas atnaujino“, – teigia p. Jasiūnas. Sveikatos draudimo išmokų augimą p. Jasiūnas, sieja su tuo, kad darbuotojai kurį laiką vertėsi be draudimo ir jį atnaujinus kelerių metų susikaupusias problemas sprendė 2012-aisiais. Nors išmokos ir nemažos, anot p. Jasiūno, sveikatos draudimas turi geras perspektyvas. Turto draudimo įmokos krito 3,6%. Tokius prastus rezultatus lėmė 2012 m. sumažėjusi pasėlių draudimo apimtis. 2011 m. pasėlius apdraudusioms bendrovėms buvo labai nesėkmingi – žalos įmokas viršijo du kartus, todėl pernai gerokai išaugo pasėlių draudimo kaina, o tai gerokai praretino norinčiųjų apsidrausti gretas. „Galima drąsiai sakyti, kad 2012 m. draudikams buvo ramesni, stichinių nelaimių nebuvo – tai išskirčiau kaip pagrindinį praėjusių metų bruožą, palyginti su 2011-aisiais. Tiesa, rudenį Lietuvoje praūžė smarki audra, tačiau didesnių nuostolių ji nepadarė“, – teigia p. Jasiūnas. Tai iliustruoja skaičiai: 2011 m. turto draudimo srityje buvo išmokėta 170,4 mln. Lt vertės žalų, o 2012 m. – 104,4 mln. Lt. Sėkminga investicinė veikla Ponas Baravykas teigia, kad investicinės veiklos pelnas, kuriuo draudikai paprastai padengia draudimo veiklos nuostolius, 2012 m. buvo gerokai didesnis. Nors per metus finansų rinkose vyravo nepastovumas, Lietuvoje registruotos ne gyvybės draudimo įmonės uždirbo 53 mln. Lt pelno iš investicijų, t. y. 9 kartus daugiau nei prieš metus. „Lietuvos draudimo“ pelnas iš investicinės veiklos siekė 34 mln. Lt. Bendro Lietuvoje registruotų ne gyvybės draudimo įmonių investicinio portfelio vertė per metus beveik nepakito ir 2012 metų pabaigoje siekė 863 mln. Lt. Anot p. Baravyko, įmonių investicijos yra konservatyvios, dominuoja fiksuoto pajamingumo vertybiniai popieriai. 2012 metų pabaigoje 78% viso investicijų portfelio sudarė įvairių valstybių ir įmonių skolos vertybiniai popieriai. Taip suformuoto portfelio metinė investicijų grąža, anot p. Baravyko, siekė 6,1% ir buvo šiek tiek didesnė nei ilgalaikis vidurkis. Kelia nerimą „Tačiau žvelgiant į netolimą ateitį investicijų pajamingumas dėl užsitęsusių žemų palūkanų normų aplinkos – viena iš nerimą keliančių temų, – teigia p. Baravykas. – Draudikai jau dabar patiria sunkumų reinvestuodami lėšas – naujos investicijos į aukštą kredito reitingą turinčių ir saugesnėmis laikomų šalių vertybinius popierius generuoja gerokai mažesnę grąžą nei pernai.“ Esant mažesniam užtikrintumui dėl ekonomikos perspektyvų ir ribotoms investicijų pajamų galimybėms, draudikai turės stengtis gerinti tiesioginės draudimo veiklos rezultatus.

••

Ramūnas Baravykas, Lietuvos banko Rizikos modeliavimo skyriaus viršininkas:

Juditos Grigelytės nuotr.

Vytautas V. Žeimantas vytautas.zeimantas@verslozinios.lt

Pasirašytos ne gyvybės draudimo įmokos

„Draudikai jau dabar patiria sunkumų reinvestuodami lėšas – naujos investicijos į aukštą kredito reitingą turinčių ir saugesnėmis laikomų šalių vertybinius popierius generuoja gerokai mažesnę grąžą nei pernai. “

Draudimo grupės TPVCA Kasko Turto Sveikatos BCA Laidavimo Kitos grupės Iš viso

Suma, mln. Lt 425,0 286,9 234,6 113,7 71,0 42,8 39,7 1.213,8

Augimas 2012 m., % 9,0 11,9 -3,6 9,4 3,9 5,6 5,6 6,6

Pasirašytos ne gyvybės draudimo sutartys

Draudimo grupės TPVCA Turto Sveikatos Laidavimo Kasko BCA Kitos draudimo grupės Iš viso

Sutarčių skaičius, tūkst. vnt. 2.535,7 1.051,1 735,6 296,3 210,6 123,7 46,5 4.999,3

Ne gyvybės draudimo išmokos

Draudimo grupės TPVCA Kasko Turto Kredito Sveikatos Kitos grupės Iš viso

Suma, mln. Lt 243,5 198,4 104,4 70,8 55,1 25,5 697,7

Šaltinis: Lietuvos bankas

Augimas 2011 m., % 7,9 14,8 16,6 15,7 11,8 7,3 21,7 12,5

Augimas 2012 m., % 2,6 6,2 3,1 -4,6 17,8 6,2 16,5 3,7

Augimas 2011 m., % 6,0 3,9 -5,7 -1,0 5,3 21,2 14,9 3,6

Augimas 2012 m., % 3,7 -6,5 -38,7 34,0 23,5 -11,2 -6,2

Augimas 2011 m., % 4,2 0,0 40,3 -48,6 18,1 -4,1 1,9

Verslo žinios, 2013 04 30, Antradienis

bankaiirdraudimas

Ne gyvybės draudimas: dėl dide Rinka:: Ypač gausėjo

VVaG filialas VH Lietuva 1,0

sveikatos draudimo išmokos

Lamantinas 1,1 Seesam Insurance AS 3,4

Swedbank P&C filialas 0,9 Kitos 4,0

Compensa TU S.A. filialas 3,5 Lietuvos draudimas 31,3

If P&C Insurance filialas 7,6

Vytautas V. Žeimantas vytautas.zeimantas@verslozinios.lt

Gjensidige Baltic filialas 7,8

Ne gyvybės draudimo rinka pagal pasirašytas įmokas 2012 m.,% Šaltinis: Lietuvos bankas

Pernai ne gyvybės draudimo rinka veikė gerokai palankesnėje aplinkoje nei 2011 m. – kiek pakilo draudimo įkainiai bei sutarčių skaičius, žalos augo lėčiau nei draudimo įmokos, be to, daugiau bendrovės uždirbo ir iš atidėjinių investavimo. Lietuvos banko duomenimis, ne gyvybės draudimo rinkoje pernai savo dalis padidino „PZU Lietuva“ – iki 13,3% ir „BTA draudimas“ – iki 13,2%, jos atitinkamai užėmė antrąją ir trečiąją poziciją, o „Ergo Lietuva“ iš antrosios atsidūrė ketvirtoje vietoje. Saulius Jokubaitis, „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialo generalinis direktorius, pažymi, kad „PZU Lietuva“ ir „BTA draudimas“ teikia sveikatos draudimą, o „Ergo Lietuva“ sveikatos draudimą parduoda per gyvybės draudimo paslaugas teikiančią „Ergo Life Insurance“ SE. „Jeigu su kitais rinkos dalyviais būtų lyginama draudimo bendrovė „Ergo Lietuva“ ir „Ergo Life Insurance“ SE teikiamos ne gyvybės draudimo paslaugos, „Ergo“ užimtų antrą poziciją“, – tvirtina p. Jokubaitis. Lietuvos banko duomenimis, sveikatos draudimo įmokos pernai kilo 10%, o visa ne gyvybės draudimo rinka – 6,6%. Išliko nuostolinga UAB „PZU Lietuva“ uždirbtos įmokos per tris 2012 m. ketvirčius pašoko 21,1%, tačiau net ir taip sparčiai augant įmokoms įmonės veiklos rezultatas, įvertinus ir investicijas iš atidėjinių investavimo, išliko neigiamas (kai buvo rengiamas rašinys, bendrovė dar negalėjo skelbti metinių rezultatų). Marius Jundulas, „PZU Lietuva“

PZU Lietuva 13,3

Ergo Lietuva 12,9 BTA filialas 13,2

••

Marius Jundulas, „PZU Lietuva“ generalinis direktorius: „Didesnį pelną nedidelėje Lietuvos rinkoje uždirbti yra sudėtinga. Todėl „PZU Lietuva“ plečia savo veiklą ir steigia filialus Latvijoje ir Estijoje.

generalinis direktorius, teigia, kad bendrovei praėję metai buvo labai dinamiški. Įmonė plėtė draudimo paslaugų spektrą, investavo į paslaugų prieinamumą ir aptarnavimo kokybę. „Mūsų klientai nuo šiol kartu su turto draudimu gali įsigyti ir pagalbos namuose ar pagalbos verslui paslaugą. Pastebime, kad nutikus nelaimei žmonėms pirmiausia reikia realios pagalbos čia ir dabar – sutvirtinti išdužusį langą ar užtikrinti užlieto sandėlio apsaugą“, – teigia p. Jundulas. 2012 m. „PZU Lietuva“ įsiveržė į pirmą vietą pagal sveikatos draudimo įmokas, šio draudimo apimtis bendrovėje išaugo dukart. Tačiau „PZU Lietuva“ išmokėtos žalos

per tris pernykščius ketvirčius pagal visas draudimo rūšis augo dar sparčiau nei uždirbtos įmokos – 24%, iki 67 mln. Lt, didėjo ir administravimo sąnaudos, todėl įmonės veiklos rezultatas, kuris apima ir pajamas iš draudimo atidėjinių investavimo, per tris ketvirčius buvo toks pats kaip ir 2011 m. – 0,4 mln. Lt nuostolių. Ponas Jundulas teigia, kad augant pardavimams natūraliai didėja ir žalos. Ypač gausėjo sveikatos draudimo išmokos. „Pastaraisiais metais daug dėmesio skyrėme draudimo portfelio pertvarkai. Natūralu, kad tokie pokyčiai nenutinka per vieną dieną, tam reikia laiko. Tačiau veiklos tendencija yra nuosekliai gerėjanti“, – įsitikinęs p. Jundulas.

Jei ne „Snoras“ Pernai per tris ketvirčius „PZU Lietuva“ dėl pajamų iš kitų investicijų uždirbo 1,1 mln. Lt ikimokestinio pelno. 2011 m. per tokį patį laikotarpį ji patyrė 0,2 mln. Lt ikimokestinio nuostolio. „Jei ne „Snoro“ bankrotas, dėl kurio praradome 2,5 mln. Lt, 2011 m. būtume uždirbę 1,5 mln. litų pelno“, – teigia p. Jundulas. „PZU Lietuva“ nepaskirstytasis nuostolis nuo 2006 m. didėjo metai iš metų ir dabar siekia 43 mln. Lt. Tačiau bendrovės įstatinis kapitalas daugiau kaip du kartus viršija nepaskirstytuosius nuostolius – 90 mln. Lt. Ponas Jundulas teigia, kad akcininkai papildomu įnašu padengė nuostolius,

Ne gyvybės draudimo veiklos rezultatai 2012 m. Sudarytos Sudarytos Pasirašytos Pasirašytos Išmokų Išmokų Apmokėtos Apmokėtos draudimo draudimo draudimo draudimo skaičius skaičius žalos žalos sutartys sutartys įmokos* įmokos* Vieta Vieta 2012 m. 2011 m. 2012 m., Lt 2011 m., Lt 2011 m. 2012 m. 2011 m., Lt 2012 m., Lt 2012 2011 Bendrovė 1 1 Lietuvos draudimas, AB 379.879.107 353.317.856 1.619.217 1.605.652 189.031.136 197.830.563 75.885 80.037 2 3 PZU Lietuva, UAB DK 161.889.033 136.955.832 744.692 715.424 86.293.068 67.189.091 62.369 28.593 3 4 BTA Insurance Company SE filialas Lietuvoje 159.732.295 132.160.102 980.122 889.108 82.774.781 83.698.158 26.816 19.944 4 2 ERGO Insurance SE Lietuvos filialas 1* 156.292.723 143.779.394 560.102 514.989 81.624.340 78.737.099 29.774 30.711 5 6 AAS Gjensidige Baltic Lietuvos filialas 94.966.048 75.834.481 405.513 367.924 51.170.623 41.900.179 32.012 14.497 6 5 If P&C Insurance AS filialas 92.000.998 98.346.723 169.338 171.805 51.161.249 73.408.184 21.760 26.338 7 7 Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialas 42.984.122 52.529.044 144.955 173.801 29.655.346 18.485.884 10.701 7.759 8 8 Seesam Insurance AS Lietuvos filialas 41.768.610 37.623.055 146.982 123.940 23.998.834 34.305.630 9.115 10.033 9 10 Lamantinas, UAB DK 13.567.800 12.554.994 167.335 171.581 206.343 461.647 81 78 10 9 Vereinigte Hagelversicherung VVaG Filialas 11.764.803 32.445.152 700 881 2.936.671 63.472.209 266 1.170 11 12 Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialas 11.430.215 10.696.768 8.730 1.219 6.082.233 667.828 2.778 250 12 11 ERGO Life Insurance SE *** 11.060.403 12.213.859 4.211 4.317 6.840.938 6.718.053 19.485 18.540 13 14 Coface Austria Kreditversicherung AG filialas 9.839.561 9.315.020 78 55 5.679.485 3.570.428 48 41 14 16 Baltikums Lietuvos filialas 8.584.733 5.750.955 46.675 49.790 545.378 128.543 42 14 15 13 SEB gyvybės draudimas, UAB *** 7.148.850 10.645.937 166 172 8.699.573 10.358.686 134.435 142.645 16 18 Compensa Life Vienna Insurance Group SE Lietuvos filialas *** 5.842.864 4.034.352 202 120 3.319.762 3.197.543 19.525 23.221 17 15 Būsto paskolų draudimas, UAB 4.925.511 5.877.377 2 25 65.091.526 49.229.531 792 704 18 20 Bonum publicum, gyvybės draudimo UAB *** 47.952 17.773 295 76 22.650 6.900 30 15 19 19 PZU Lietuva gyvybės draudimas, UAB *** 23.680 33.173 0 0 4.910 11.600 6 4 20 17 Industrijos garantas, UADB (draudimo veiklos licencija sustabdyta) 2.841 4.824.009 5 28.768 2.564.030 10.000.068 640 4.603 *Pasirašytos įmokos Lietuvos rinkos tiesioginiame draudime, neišskaičiavus perdraudikų dalies, ir apmokėtos žalos tiesioginiame draudime, neišskaičiavus perdraudikų dalies, Lt *** Bendrovė specializuojasi gyvybės draudime, tačiau yra pasirašiusi sveikatos, nelaimingų atsitikimų, kritinių ligų ir darbingumo netekimo draudimo sutarčių, kurios yra įvardijamos kaip turtinis interesas, susijęs su žmogaus sveikata. 1* iki 2013 m. sausio mėn veikė kaip Ergo Lietuva, ADB

Buveinė Vilnius Vilnius Vilnius Vilnius Vilnius Vilnius Vilnius Vilnius Vilnius Kauno r. Vilnius Vilnius Vilnius Vilnius Vilnius Vilnius Vilnius Vilnius Vilnius Vilnius

Vadovas Kęstutis Šerpytis Marius Jundulas Tadeuš Podvorski Saulius Jokubaitis Katerina Katrė Pavlidi Žaneta Stankevičienė Ignas Panka Brigita Elona Blavaščiūnienė Danguolė Bradauskienė Algimantas Navickas Liutauras Jasiūnas Kęstutis Bagdonavičius Maris Lukins Eduards Reinicans Baiginat Kamuntavičienė Tomas Milašius Marijus Jūris Mikalauskas Rasa Vasilienė-Vasiliauskienė Zbignev Gaverski Jonas Plačiakis

Šaltinis: Lietuvos bankas

Verslo žinios, 2013 04 30, Antradienis

bankaiirdraudimas

esnės rinkos dalies aukoja pelną susijusius su „PZU Lietuva“ investicine veikla, vykdyta banke „Snoras“. „Didesnį pelną nedidelėje Lietuvos rinkoje uždirbti yra sudėtinga. Todėl „PZU Lietuva“ plečia savo veiklą ir steigia filialus Latvijoje ir Estijoje“, – apie planus kalba p. Jundulas. Kiti dirbo pelningai Kitos į ketvertuką patenkančios bendrovės pernai dirbo pelningai. „Lietuvos draudimas“ (LD) 2012 m. uždirbo 56 mln. Lt audituoto grynojo pelno, iš jo investicinės veiklos pelnas sudaro 34 mln. Lt, o pelnas iš tiesioginės draudimo veiklos – 22 mln. Lt. Laimonas Devyžis, LD Finansų departamento vadovas, teigia, kad į šiuos 22 mln. Lt pelnas iš atidėjinių investavimo nepatenka – tai draudimo veiklos pelnas be jokių investicinių pajamų. Tiek vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas, tiek kasko draudimo veikla LD buvo nuostolinga, tačiau nuostolius atsvėrė kitos draudimo rūšys. Augo įkainiai 2012 m. didėjo LD ir pasirašytų įmokų, ir sudarytų sutarčių skaičius. Per metus LD sparčiausiai augo kasko draudimas – buvo pasirašyta 10% daugiau įmokų. Kęstutis Šerpytis, LD generalinis direktorius, paklaustas apie draudimo įkainių tendencijas, atsakė, kad „draudimo kaina beveik visose rūšyse kito didėjimo linkme“. „Kaip žinome, kyla kainos autoservisuose, brangiau kainuoja tiek darbas, tiek detalės, kyla statybinių medžiagų kainos, brangsta darbo apmokėjimas, medicininės išlaidos. Tai

verčia mus koreguoti savo kainodarą“, – komentuoja p. Šerpytis. „Ergo Lietuva“ teigimu, draudimo įkainiai pernai iš esmės nekito, tačiau labiau buvo priderinti prie rizikos. „Draudimo įkainiai daugeliu atveju liko nepakitę, tačiau nuostolinguose veiklos segmentuose pasikeitė rizikos vertinimo kriterijai, jie suteikė galimybę išskaidyti riziką. Didesnės rizikos sutartims kainos ūgtelėjo, o mažesnės – mažėjo“, – nurodo p. Jokubaitis, „Ergo Insurance“ SE Lietuvos filialo generalinis direktorius. ADB „Ergo Lietuva“ 2012 m. rezultatas, neaudituotais duomenimis, yra 11,9 mln. Lt pelno (pernai bendrovė dar nebuvo filialas), o 2011 m. jos pelnas siekė 0,9 mln. Lt. Pagrindinės priežastys, lėmusios „Ergo Lietuva“ pelno augimą, yra didesnė draudimo produktų paklausa, dėl sumažėjusio nuostolingumo teigiamas draudimo techninės dalies pelnas ir geresnis investicinės veiklos rezultatas. Pernai labiausiai augo „Ergo Lietuva“ kasko (20%) vežamų krovinių draudimo (17%) ir pagalbos kelyje draudimo (16%) portfeliai. Į didžiausių žaidėjų ketvertuką patenkantis Latvijos kapitalo ne gyvybės draudimo bendrovės „BTA Insurance Company“ filialas Lietuvoje pernai uždirbo 10 mln. Lt grynojo neaudituoto pelno, palyginti, pernai pelnas siekė 3,1 mln. Lt. Bendrovės pasirašytos ne gyvybės draudimo įmokos pernai padidėjo 20,8%, iki 159,7 mln. Lt, užimama šalies ne gyvybės draudimo rinkos dalis kilstelėjo beveik 2 procentiniais punktais – iki 13,2%.

p. Šerpyčio, tradiciškai išlaiko turto segmentas, tačiau, ypač kalbant apie komercinį turtą, šis pelningumas gali būti sugriautas vienos didelės žalos. „Yra keletas draudimo rūšių, tokių kaip bendrosios civilinės atsakomybės draudimas verslui, kurių kainos mažėjo. Kituose segmentuose jos keitėsi didėjimo linkme, nes tai lėmė išorinės priežastys, teisės aktų pakitimai ir nauji žalų limitai, taip pat ir sugrįžimas į protingą, riziką atitinkantį kainų lygį“, – apibendrina p. Šerpytis.

Pagailėjo audros Prie geresnių viso ne gyvybės draudimo sektoriaus rezultatų prisidėjo ir mažesnės žalos. Jos augo lėčiau nei įmokos tiek dėl geresnio rizikos valdymo, tiek dėl to, kad pernai nebuvo audrų, kurios atneša skaudesnių nuostolių draudikams. Pagal draudimo portfelį visoje ne gyvybės draudimo rinkoje pirmoje vietoje žengiančio vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo pasirašytos įmokos padidėjo 9%, o išmokos – 3,7%. Antroje vietoje pagal įmokų portfelio dydį visoje ne gyvybės draudimo rinkoje kasko draudimo pasirašytos įmokos pernai augo 12%, o žalos krito net 6,5% (42% kasko rinkos užima LD). Tačiau, kaip minėjome, net palankiai klostantis tendencijoms, su transporto priemonėmis susijusių rūšių žalos viršija įmokas. Ponas Šerpytis teigia, kad nuostolingumo jau ne vienus metus iš eilės neįveikia privalomasis vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas – ypač dėl verslui priklausančių automobilių padaromų žalų užsienyje. Vairuotojų civilinės atsakomybės kainodara kilimo linkme pajudėjo dėl įstatymu padidintų žalų limitų – įstatymo pakeitimai įsigaliojo 2012 m. birželį. „Dėl didėjančių žalų autoparkams, brangstančių remonto paslaugų kasko draudimo rūšies padėtis taip pat balansuoja prie pat nuostolingumo ribos, kartais ją peržengia“, – komentuoja p. Šerpytis. Nelaimingų atsitikimų draudimo įmokų augimui įtakos turėjo Europos Komisijos sprendimai dėl lyties veiksnio pašalinimo. Pelningumą, anot

Rinkos atsigavo Atidėjinių pasikeitimai nei LD, nei „Ergo Lietuva“ pelnui didelės įtakos neturėjo – perkeltų įmokų atidėjiniai augo dėl to, kad gausėjo draudimo pasirašytos įmokos. Dalį pasirašytų įmokų bendrovės prie uždirbtų gali priskirti tik kitais metais, kai baigsis draudimo sutarčių galiojimas, o kol tai neįvyko, reikia padaryti minėtus perkeltų įmokų atidėjinius. Jų pokytis sudaro skirtumą tarp pasirašytų ir uždirbtų įmokų. Atidėjiniai dėl atsiradusių, tačiau neišmokėtų žalų nesikeitė, nes, kaip minėjome, žalų kiekis didėjo lėtai. Pernai draudimo bendrovės daugiau uždirbo iš investavimo. Paprastai jos investuoja į obligacijas, kurių vertė krenta, jei palūkanos kyla, ir atvirkščiai. Kaip žinia, 2011 m. dėl rinkose vyravusio sąmyšio obligacijų palūkanų normos išlaikė gana aukštą lygį. 2012 metais palūkanos mažėjo, o tai didino investicijų portfelio dydį. Tuo galima paaiškinti, kodėl 2011 m. pelnas iš investicijų buvo toks, galima sakyti, mažas, palyginti su 2012 metų rezultatu.

UAB „Finasta Asset Management” valdomų pensijų fondų 2012 m. ataskaita Fondas

Pensijų fondo rizikos grupė

Konservatyvaus investavimo Augančio pajamingumo Aktyvaus investavimo Racionalios rizikos Nuosaikaus investavimo Subalansuoto investavimo Savanoriškas akcijų pensija plius Savanoriškas obligacijų pensija plius

Grynųjų aktyvų Dalyvių skaičius vertė (GAV), Lt

Konservatyvaus investavimo Mažos akcijų dalies Vidutinės akcijų dalies Akcijų pensijų Konservatyvaus investavimo Vidutinės akcijų dalies Akcijų pensijų Konservatyvaus investavimo

1 725 1 474 6 014 11 554 3 737 16 806 1 645 1 177

Atskaitymai

Nuo įmokų Nuo turto vertės Už fondo keitimą: fondo keitimas toje pačioje bendrovėje daugiau kaip kartą per metus pensijų kaupimo bendrovės keitimas kartą per metus pensijų kaupimo bendrovės keitimas daugiau kaip kartą per metus Iš viso:

Atskaitymai Už valdymą: – nuo įmokų – nuo turto vertės – sėkmės mokestis Depozitoriumui Už sandorių sudarymą Už auditą Iš viso:

1.19% 0.99%

Per ataskaitinį laikotarpį priskaičiuota atskaitymų suma, Lt 7 458 107 334

2012 m.

2011 m.

2010 m.

2012 m.

2011 m.

2010 m.

2012 m.

2011 m.

2010 m.

Vidutinis apskaitos vieneto vertės pokytis per pastaruosius 3 metus

1.5337 2.0225 1.9601 1.5568 1.2435 0.9195 0.7555 1.5128

11.81% 15.20% 16.76% 15.35% 3.28% 11.62% 14.97% 14.83%

0.66% -4.97% -5.67% -13.63% 0.33% -2.84% -22.42% -2.32%

8.33% 16.47% 19.93% 27.58% 5.63% 13.30% 23.90% 9.95%

4.94% 11.00% 11.77% 12.40% 6.22% 10.37% 12.40% 11.70%

1.26% -10.41% -19.30% -37.01% 0.20% 0.29% -37.01% 2.87%

0.79% 13.64% 20.25% 35.22% 1.19% 11.54% 35.22% 1.71%

11.73% 15.09% 16.88% 15.19% 3.07% 11.33% 15.29% 15.91%

0.57% -5.07% -5.87% -13.80% 0.05% -3.22% -23.77% -2.62%

8.18% 16.03% 19.02% 25.84% 5.34% 12.38% 21.88% 5.35%

6.83% 8.43% 9.72% 8.32% 3.06% 7.10% 3.39% 7.24%

12 459 499 12 385 807 37 418 326 57 207 286 10 226 172 34 739 235 6 231 321 4 558 734

Augančio pajamingumo

Konservatyvaus investavimo Faktiškai taikomi atskaitymų dydžiai

Apskaitos vieneto vertė, Lt

Faktiškai taikomi atskaitymų dydžiai

1.49% 0.99%

Apskaitos vieneto vertės pokytis

Lyginamojo indekso reikšmės pokytis

Aktyvaus investavimo

Per ataskaitinį laikotarpį priskaičiuota atskaitymų suma, Lt 9 780 100 700

Faktiškai taikomi atskaitymų dydžiai

1.49% 0.99%

Per ataskaitinį laikotarpį priskaičiuota atskaitymų suma, Lt 34 989 340 694

Racionalios rizikos Faktiškai taikomi atskaitymų dydžiai

1.49% 0.99%

Metinė grynoji investicijų grąža

Nuosaikaus investavimo

Per ataskaitinį laikotarpį priskaičiuota atskaitymų suma, Lt 74 945 540 076

Faktiškai taikomi atskaitymų dydžiai

3.50% 1%

Per ataskaitinį laikotarpį priskaičiuota atskaitymų suma, Lt 20 413 100 654

Subalansuoto investavimo Faktiškai taikomi atskaitymų dydžiai

3.50% 1%

Per ataskaitinį laikotarpį priskaičiuota atskaitymų suma, Lt 86 189 328 351

0.00%

–

0.00%

–

0.00%

–

0.00%

–

0.00%

–

0.00%

–

0.00%

–

0.00%

–

0.00%

–

0.00%

–

0.00%

–

0.00%

–

0.00%

–

0.00%

–

0.00%

–

0.00%

–

0.00%

114 792 Savanoriškas akcijų pensija plius Per ataskaitinį laikotarpį priskaičiuota atskaitymų suma, Lt

Faktiškai taikomi atskaitymų dydžiai

110 480

% nuo ataskaitinio laikotarpio vidutinės grynųjų aktyvų vertės

375 682

615 021

Savanoriškas obligacijų pensija plius Per ataskaitinį laikotarpį priskaičiuota atskaitymų suma, Lt

Faktiškai taikomi atskaitymų dydžiai

% nuo ataskaitinio laikotarpio vidutinės grynųjų aktyvų vertės

2% nuo įmokėtos sumos 1% nuo vidutinės metinės turto vertės Ne didesnis kaip 15% nuo GA vertės augimo

8 034 60 239 –

0.13% 0.97% –

1% nuo įmokėtos sumos 1% nuo vidutinės metinės turto vertės

19 755 32 076

0.61% 0.99%

Ne didesnis kaip 0,2% nuo vidutinės metinės GA vertės Ne didesnis kaip 1% nuo sudarytų sandorių vertės Ne didesnis kaip 1% nuo vidutinės metinės GA vertės

12 128

0.19%

Ne didesnis kaip 0,2% nuo vidutinės metinės GA vertės Ne didesnis kaip 1% nuo sudarytų sandorių vertės Ne didesnis kaip 1% nuo vidutinės metinės GA vertės

3 631

0.11%

9 074

0.15%

9 680

0.16%

99 155

121 067

1 388

0.04%

9 680

0.30%

66 530

SU VISA METŲ ATASKAITA GALIMA SUSIPAŽINTI INTERNETO SVETAINĖJE WWW.FINASTA.COM UAB „Finasta Asset Management” Įmonės kodas 126263073 Maironio g. 11, LT-01124 Vilnius Faks. (8 5) 203 2244

– 414 540

Verslo žinios, 2013 04 30, Antradienis

bankaiirdraudimas

Gyvybės draudimo rinką aukš Gyvybės draudimas:: Lietuvos bankas prognozuoja, kad rinka šiemet augs 3% Bonum Publicum 3,9

Mandatum Life Insurance filialas 1,7

Amplico Life (AIG Life) filialas 7,2

Jusius, „Swed•bank •Mindaugas Life Insurance“ valdybos

Swedbank Life Insurance filialas 23,7

Ergo Life Insurance SE 9,9

pirmininkas: „Gyventojai linkę daugiau vartoti, mažiau taupyti, naudojasi finansavimo galimybėmis. Todėl, mūsų įsitikinimu, šiandien turi atsirasti naujas finansų planavimo dėmuo – finansinė apsauga.“ Juditos Grigelytės nuotr.

Gyvybės draudimo rinkos pasidalinimas pagal sutartis 2012 m., %

Aviva Lietuva 12

Šaltinis: Lietuvos bankas

SEB Gyvybės draudimas 13,1

PZU Lietuva gyvybės draudimas 13,4

Inga Razmaitė inga.razmaite@verslozinios.lt

Pernai komercinio segmento dalis, atsižvelgiant į visas pasirašytas įmokas, per metus sumažėjo 5,2%, iki 8,2%. Lietuvos bankas prognozuoja, kad Lietuvos gyvybės draudimo rinka šiemet plėsis apie 3%, o „Ergo“ draudimo grupės prognozėmis, šiemet augimas sudarys apie 4%.

Pernai visus metus strigusi gyvybės draudimo rinka gruodį pagal pasirašytų įmokų apimtį pasiekė visų laikų rekordą ir metus baigė padidėjusi 2,5%. Į dugną jos nenutempė ir pernai baigusios galioti gyvybės draudimo sutartys – daugumos jų draudėjai nepratęsė. Šių metų pradžioje gyvybės draudimo rinka augo 10%. 2012 m. sudaryta 56.913 gyvybės draudimo sutarčių, arba 1,5% daugiau nei 2011 m. Lietuvos banko duomenimis, sudarytų gyvybės draudimo sutarčių skaičius pernai nuosekliai mažėjo visus metus ir tik gruodžio mėnesio spurtas neigiamą pokytį padarė teigiamą. Paskutinį mėnesį buvo sudaryta 40% sutarčių daugiau, nei jų pasirašyta vidutiniškai per tų metų vieną mėnesį. Pernai gruodį iki visų laikų rekordo netikėtai šoktelėjo įmokų apimtis – jų buvo pasirašyta beveik 95 mln. Lt. Laimingas gruodis „Gruodžio mėnuo visada būdavo aktyviausias gyvybės draudimo rinkoje, tačiau pernai jis išties buvo įspūdingas. Palyginti, per mėnesį vidutiniškai gyvybės draudimo įmonės surenka apie 48 mln. Lt. Galima daryti prielaidą, kad gruodžio mėnesį stipriai išaugo vienkartinio pobūdžio įmokų skaičius“, – sako Mindaugas Jusius, „Swedbank Life Insurance“ valdybos pirmininkas. Jis skaičiuoja, kad dalis įmokų prieaugio buvo privačių asmenų įmokos – 39 mln. Lt, o juridinių asmenų įmokos gruodžio mėnesį išaugo maždaug 8 mln. Lt. Zbignevas Gaverskis, „PZU Lietuva gyvybės draudimo“ generalinis direktorius, teigia, kad šių metų pradžia rodo ir stiprėjantį juridinių asmenų pasitikėjimą gyvybės draudimu – įmokos iš bendrovių šių metų pradžioje 74% didesnės, ir ši tendencija turėtų išlikti visus šiuos metus.

Compensa Life filialas 14,7

Pasirašytos gyvybės draudimo įmokos Lietuvoje, mln. Lt

2002 m. 139,2 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m.

214,3 234,2 289,2 452,6 694,9 534,4 483,8 539,6 560,8 574,7

Šaltinis: Lietuvos bankas

Investicinis – populiariausias Praėjusiais metais iš viso pasirašyta 574,7 mln. Lt vertės sutarčių, arba 2,5% daugiau nei 2011 m. Lietuvos bankas skelbia, kad didžiąją rinkos dalį sudarančio investicinio gyvybės draudimo įmokų apimtis per metus pakilo 1,9%, iki 403,4 mln. Lt. Didėjo ir tradicinio gyvybės draudimo rūšių pasirašytų įmokų apimtis – per metus sparčiausias buvo anuitetų draudimo augimo tempas – 21%. „Rinka juda ir judės link investicinio gyvybės draudimo – jis išliks populiariausias produktas. Jo populiarumą lemia lūkesčiai dėl potencialaus pajamingumo. O kaupiamasis gyvybės draudimas, kai investicijų grąžą garantuoja draudimo bendrovė, išliks patrauklus todėl, kad siūlomos gyvybės draudimo palūkanos lenkia bankų siūlomas už terminuotuosius indėlius. Be to, abiem atvejais galima pasinaudoti pajamų mokesčio lengvatomis“, – kalba Kęstutis Bagdonavičius, „Ergo“ draudimo grupės Baltijos šalyse valdybos pirmininkas. Ponas Gverskis teigia, kad, be sumažėjusių terminuotųjų indėlių palūkanų bankuose, tradicinių produktų paklausą lemia nestabili padėtis akcijų rinkose, gana dažnas akcijų rinkų svyravimas ir jau išmoktos skaudžios pamokos, kai renkantis investicinius draudimus pasukama per daug rizikingomis kryptimis. „Noras kaupti be rizikos ir būti užtikrintam – pagrindinės priežastys, lemiančios tradicinio draudimo populiarėjimą“, – sako p. Gverskis. Renkasi tradicinį Remiantis vienos didžiausių pasaulio perdraudimo bendrovių „SwissRe“ duomenimis, naudojimasis draudimo apsauga Lietuvoje yra vienas žemiausių Europoje. Kaimynai lenkai ir kitų šalių gyventojai –

čekai ar slovakai – mus lenkia 5 kartus. „Swedbank Life Insurance“ užsakymu atlikta visuomenės apklausa rodo, kad 53% Lietuvos šeimų yra finansiškai neapsaugotos, o papildomų lėšų, netekus vieno iš šeimos maitintojų ar dėl kitos nelaimės praradus reikšmingą dalį pajamų, neprireiktų tik mažiau nei dešimtadaliui šeimų. „Tai iš esmės lėmė ir pačių mūsų šalyje veikiančių gyvybės draudimo įmonių veiksmai – stipriai akcentuotos taupymo ir investavimo paslaugos, mokesčių lengvata, o apie apsaugos reikšmę kalbėta nepakankamai aktyviai. Lietuvos gyventojai per mažai dėmesio skiria šeimos finansų, turto, sveikatos ar paskolų apsaugai“, – kalba p. Jusius. Tačiau draudimo apsaugos paslaugų poreikis nuosekliai didėja. Lietuvos banko duomenimis, 2012 m. dažniau buvo pasirenkami konservatyvesnio, tradicinio gyvybės draudimo produktai. Metų pabaigoje jų dalis sudarė 58,1% gyvybės draudimo rinkos struktūros, arba 8,7% punkto daugiau nei prieš metus. Vertinant visų draudikų, siūlančių tiek investicinio, tiek tradicinio gyvybės draudimo produktus, portfelio struktūrą, matyti, kad sumažėjo investicinio gyvybės draudimo sutarčių dalis. „Gyventojai linkę daugiau vartoti, mažiau taupyti, naudojasi finansavimo galimybėmis. Todėl, mūsų įsitikinimu, šiandien turi atsirasti naujas finansų planavimo dėmuo – finansinė apsauga“, – tvirtina p. Jusius. Rekordinės išmokos 2013 m. gyvybės draudimo rinka galėjo susidurti su stipriais iššūkiais dėl pernai pasibaigusių sutarčių įmokų sumažėjimo. Tačiau, kaip rodo pirmųjų mėnesių statistika, rezultatai pranoko draudimo bendrovių lūkesčius – šiemet rinka kyla daugiau kaip 10%. „Tai rodo, kad gerokai padidėjo naujai sudaromų sutarčių kokybė, kad draudimo bendrovės tiksliau įvertina klientų poreikius, o klientai pasirenka sau tinkamesnius ir pajamas atitinkančius draudimo sprendimus, todėl nutrūkusių su-

tarčių skaičius turi tendenciją mažėti“, – pasakoja p. Gaverskis. Kaip skelbia Lietuvos bankas, 2012 m. gyvybės draudimo rinkoje išmokėta 390,1 mln. Lt išmokų – 15,7% daugiau nei 2011 m. Tai pati didžiausia išmokų suma, atseikėta pagal gyvybės draudimo sutartis. Didžiausios išmokos buvo pervestos pagal investicinio gyvybės draudimo (189,3 mln. Lt) ir draudimo išgyvenimo atvejų (166,5 mln. Lt) sutartis. Tai yra baigusių galioti prieš dešimt metų sudarytų sutarčių padarinys. „Šios sutartys išsiskyrė itin palankia mokestine aplinka – klientai, mokantys įmokas, galėjo susigrąžinti pajamų mokesčio lengvatą, o išmoka praėjus ne mažiau kaip 10-iai metų nėra apmokestinama. Natūralu, kad dalis klientų pratęsė tokias sutartis, norėdami ir toliau kaupti lėšas“, – aiškina p. Jusius. Jis pasakoja, kad dauguma šių klientų ne tik pailgino sutarties terminą, bet ir peržiūrėjo kitas sutarties sąlygas, atsižvelgdami į pasikeitusias gyvenimo aplinkybes. Kai kurie gyventojai padidino įmokas, kad sukaupta suma būtų didesnė, kiti pakoregavo draudimo apsaugos dydį, kad jis užtikrintų realią finansinę apsaugą nelaimės atveju. „Vis tik didesnioji dalis klientų nusprendė pasiimti per 10 metų laikotarpį sukauptas lėšas. Šiuos klientus galima būtų skirti į dvi grupes. Pirmosios grupės klientų apsisprendimą lėmė natūralios priežastys: sulauktas pensinis amžius, lėšos buvo kaupiamos vaiko studijoms ar savarankiško jo gyvenimo pradžiai. Šie klientai sukauptas lėšas panaudos konkretiems tikslams ir vargu ar galima būtų tikėtis, kad jie pratęstų sutartis dar ilgesniam laikotarpiui“, – aiškina „Swedbank Life Insurance“ vadovas. Kitai grupei, anot jo, galima priskirti tuos klientus, kurie atsiėmė pinigus kasdieniam vartojimui arba ilgai planuoto pirkinio įsigijimui. „Neatmestina tikimybė, kad jų netenkino investicijų grąža. Šiuo atveju lėšos pirmiausia pateko į einamąsias gyventojų banko sąskaitas, o vėliau jos iškeliavo į terminuotuosius indėlius arba buvo panaudotos atsiskaityti už įsigytas prekes“, – komentuoja p. Jusius.

Verslo žinios, 2013 04 30, Antradienis

bankaiirdraudimas

štyn kojom apvertė gruodis Amplico Life (AIG Life) filialas 2,6

Compensa Life filialas 6,3

PZU Lietuva gyvybės draudimas 3,7

Kitos 0,5

Sudarytos gyvybės draudimo sutartys

Bonum Publicum 3,2 Swedbank Life Insurance filialas 22,7

Draudimo grupės Suma (vnt.) Investicinis gyvybės draudimas 23 865 Tradicinis gyvybės draudimas 33 048 Draudimas mirties atveju 15 341 Draudimas išgyvenimo atveju 16 955 Anuitetai 752 Iš viso 56 913

Augimas Augimas 2012 m.,% 2011 m.,% - 16,0 -10,6 19,4 - 22,1 - 8,2 -35,5 61,9 12,9 50,7 52,1 1,5 -16,6

Pasirašytos gyvybės draudimo įmokos

Draudimo grupės Suma (mln. Lt) Sutuoktuvių ir gimimų draudimas 5,8 Investicinis gyvybės draudimas 403,4 Tradicinis gyvybės draudimas 165,4 Draudimas mirties atveju 22,6 Draudimas išgyvenimo atveju 133 Anuitetai 9,8 Iš viso 574,7

Ergo Life Insurance SE 9,7

Gyvybės draudimo rinkos pasidalinimas pagal įmokas 2012 m., % Mandatum Life Insurance filialas 10,5

Šaltinis: Lietuvos bankas

Augimas Augimas 2012 m.,% 2011 m., % -23,4 -17,4 1,9 3,3 5,1 6,9 13,3 22,9 2,9 3,7 21,0 29,8 2,5 3,9

Šaltinis: Lietuvos bankas

SEB Gyvybės draudimas 21,3

Gyvybės draudimo sutarčių portfelio dalys, %

Aviva Lietuva 19,6

Investicinis gyvybės draudimas Draudimas mirties atveju Draudimas išgyvenimo atveju Anuitetai

2011 m. 2012 m. 50,6 41,9 29,8 27 18,7 29,8 0,9 1,3

Šaltinis: Lietuvos bankas

Gyvybės draudimo portfelis pagal pasirašytas įmokas, %

••

Kęstutis Bagdonavičius, „Ergo“ draudimo grupės Baltijos šalyse valdybos pirmininkas: „Kaupiamasis gyvybės draudimas, kai investicijų grąžą garantuoja draudimo bendrovė, išliks patrauklus todėl, kad siūlomos palūkanos sudarius gyvybės draudimo sutartį lenkia bankų siūlomas už terminuotuosius indėlius. “ Vladimiro Ivanovo nuotr.

Investicinis gyvybės draudimas Draudimas mirties atveju Draudimas išgyvenimo atveju Anuitetai Šaltinis: Lietuvos bankas

2011 m. 2012 m. 70,6 70,2 3,6 3,9 23 23,1 1,4 1,7

Verslo žinios, 2013 04 30, Antradienis

bankaiirdraudimas

Saugiai kaupti lėšas galima ne tik indėliuose Investicijos:: Pataria investuoti į trumpesnio termino obligacijas Simona Milišauskaitė simona.milisauskaite@verslozinios.lt

Pastaruoju metu krito ne tik indėlių, bet ir kitų saugiomis pripažįstamų investicinių priemonių palūkanos, todėl finansų specialistai pataria neapsiriboti terminuotais indėliais ir dalį taupymui skirtų lėšų investuoti į taupymo lakštus, obligacijas ar struktūrizuotas finansines priemones, taip paskirstant riziką ir padidinant tikėtiną uždarbį.

Terminuotų indėlių metinės palūkanos bankuose*, % Trukmė 1 metai 2 metai 3 metai

Investicijų alternatyvos indėliams Finansinė priemonė

Rizika

Likvidumas

Mokesčiai

Įsigijimas

Metinis pajamingumas

Taupymo lakštai

Žema

Aukštas

Netaikomi VP įsigijimo, perleidimo, saugojimo ar VP sąskaitos atidarymo mokesčiai. Palūkanos neapmokestinamos pelno mokesčiu.

Internetu, adresu „www. vtl.lt“, Lietuvos pašto skyriuose, už lakštus mokant grynaisiais pinigais. DNB, SEB ir „Swedbank“ bankų skyriuose arba internetu reikia turėti VP sąskaitą.

1 m. trukmės – 0,7%, 2 m. trukmės – 1,5%, 3 m. trukmės – 1,8%.

Lietuvos VVP

Vidutinė

Aukštas

Paprastai taikomi įsigijimo, perleidimo ir saugojimo mokesčiai, palūkanos neapmokestinamos pelno mokesčiu.

Bankuose ar finansų maklerio įmonėse reikia turėti VP sąskaitą

VVP, denominuoti litais: 1 m. trukmės – 0,6%, 2 m. trukmės – 1,3%, 3 m. trukmės – 1,8%. Euroobligacijos: 1 m. trukmės – 0,4%, 5 m. trukmės – 2,2%, 9 m. trukmės – 3%.

Užsienio šalių VVP

Vidutinė

Aukštas

Paprastai taikomi įsigijimo, perleidimo ir saugojimo mokesčiai, palūkanos neapmokestinamos pelno mokesčiu.

Bankuose ar finansų maklerio įmonėse reikia turėti VP sąskaitą

5 m. trukmės: Vokietijos – 0,33%, Prancūzijos – 0,7%, Italijos – 2,8%, Lenkijos – 2,9%, Ispanijos – 3%, Portugalijos – 4,4%.

Obligacijų fondai

Vidutinė

Aukštas

Paprastai taikomi įsigijimo, perleidimo ir saugojimo mokesčiai, gautas pelnas apmokestinamas pelno mokesčiu.

Bankuose ar finansų maklerio įmonėse reikia turėti VP sąskaitą

Fiksuotas pajamingumas nenustatomas, vertė gali ir kristi, ir kilti, vidutinė tikėtina grąža – iki 5% per metus.

Struktūrizuoti produktai (struktūrizuotos obligacijos, struktūrizuoti indėliai)

Vidutinė

Aukštas

Gali būti taikomi įsigijimo, perleidimo ir saugojimo mokesčiai, tačiau dažnai šie mokesčiai įskaičiuoti į produkto kainą. Gautas pelnas gali būti apmokestinamas pelno mokesčiu.

Bankuose ar finansų maklerio įmonėse, kurios yra išleidusios struktūrizuotą produktą. Struktūrizuotiems indėliams VP sąskaita nereikalinga, struktūrizuotoms obligacijoms – reikia turėti VP sąskaitą

Fiksuotas pajamingumas paprastai nenustatomas, vertė gali ir kristi, ir kilti, tačiau išlaikius investiciją iki išpirkimo paprastai galioja draudimas nuo vertės sumažėjimo.

Įmonių obligacijos

Didesnė nei vidutinė

Vidutinis

Paprastai taikomi įsigijimo, perleidimo ir saugojimo mokesčiai, palūkanos dažniausiai neapmokestinamos pelno mokesčiu.

Bankuose ar finansų maklerio įmonėse reikia turėti VP sąskaitą

A ir aukštesnio reitingo bendrovių 2 m. trukmės obligacijų pajamingumas gali siekti apie 1,2–1,6%, 4–5 m. atitinkamai – apie 2,5–3%. Žemesnio nei investicinio reitingo 5 m. trukmės obligacijų pajamingumas gali siekti 7% ir daugiau.

0,2–1,9 0,35–2,2 0,7–2,5

* 2013 m. balandžio 24 d. Šaltinis: www.indeliai. lt

Bene saugiausia taupymo alternatyva indėliams, anot analitikų, yra Lietuvos Vyriausybės taupymo lakštai (VTL), kurių gali įsigyti gyventojai ir kai kurios pelno nesiekiančios bendrovės. „Tai paprastas, visiems prieinamas ir saugus investavimo būdas. Už visą investicijų sumą garantuoja valstybė. Į VTL galima pradėti investuoti nuo 100 Lt, be to, nėra pirkimo, pardavimo mokesčių, palūkanos neapmokestinamos“, – pranašumus vardija Martynas Grikinis, investicinio banko „Evli“ gerovės valdymo patarėjas. Tačiau, pasak jo, norint parduoti VTL pirma išpirkimo termino, gali būti apribojimų, t. y. gali būti nustatytas tam tikras periodas po įsigijimo, per kurį lakštų parduoti negalima. „Jei investicijų suma yra mažesnė nei 100.000 EUR, taupymui gali būti patrauklesni indėliai, už kuriuos mažesni bankai greičiausiai mokės didesnes palūkanas nei VTL palūkanos. Tačiau jei suma viršija valstybės apdraustą 100.000 EUR sumą, saugiau investuoti į VTL“, – teigia p. Grikinis.

Didesnė suma Antras žingsnis nuo indėlių link didesnės grąžos ir aukštesnės rizikos yra vyriausybių obligacijos, į kurias galima investuoti litais, eurais, JAV doleriais ar kitomis valiutomis. „Lietuvos Vyriausybės vertybinius popierius (VVP) galima pirkti aukcionuose arba antrinėje rinkoje pagal bankų nustatytas kotiruotes, o palūkanos šiuo metu svyruoja nuo 0,10% iki 3,5% priklausomai nuo termino“, – teigia Donatas Frejus, finansų maklerio įmonės „Orion Securities“ Investicijų valdymo skyriaus vadovas. Pasak jo, obligacijų nebūtina išlaikyti iki išpirkimo termino, tačiau jas parduodant anksčiau negu numatytas terminas, galima ir papildomai uždirbti, ir patirti nuostolių priklausomai nuo tuometinių rinkos sąlygų. „Labiausiai keičiasi ilgalaikių obligacijų kainos rinkoje, nes tam įtaką daro palūkanų normų pokyčiai rinkoje, bendrovės finansinės situacijos kitimas ar obligacijų likvidumas“, – aiškina Kęstutis Celiešius, „Danske Bank“ Lietuvos filialo Finansų maklerio skyriaus vadovas. Investicijoms į Vyriausybės obligacijas dažniausiai bus reikalinga didesnė suma, palyginti su indėliais ar VTL. Paprastai minimali investicijų į euroobligacijas suma sudaro 1.000 EUR. Euroobligacijų yra išleidę dauguma Europos šalių, o VVP pajamingumas priklauso nuo šalies rizikos. Pavyzdžiui, 10 m. trukmės investicija į Vokietijos VVP duos mažesnę nei 1% metinę grąžą, o į Portugalijos atitinkamai – daugiau nei 5,5%. „Investuoti į vyriausybių obligacijas tikslinga siekiant aukštesnės grąžos, atsidėjus būtiną pinigų atsargą indėliuose arba taupymo lakštais, ir taip išvengti VVP pardavi-

Šaltiniai: „Nasdaq OMX Vilnius“, „Bloomberg“, www.finmin.lt, VŽ

mo pirma laiko esant nepalankiai padėčiai rinkoje“, – teigia p. Grikinis.

Uždarbis iš obligacijų fondo priklausys nuo pasirinkto fondo sudėties, strategijos ir rizikos

Pagal reitingus Skolos vertybinių popierių riziką galima vertinti pagal reitingus, kuriuos specialios agentūros, kaip „Standard & Poor‘s“, „Moodyës“ ar „Fitch“, suteikia ir valstybėms, ir daugumai bendrovių, leidžiančių obligacijas. Kuo aukštesnis reitingas, tuo mažesnė tikimybė, kad šalis ar įmonė obligacijų neišpirks. „Pasirinkus investavimą į obligacijas, tenka įvertinti konkrečios šalies ar įmonės riziką, tad svarbu nepamiršti, kad emitentas gali laiku neišmokėti palūkanų ar sutartu laiku neišpirkti obligacijų. Taip neseniai atsitiko Graikijoje“, – teigia p. Celiešius. Tiesa, pasak finansų specialisto, reitingai paprastai parodo tik esamą emitento padėtį ir ne visuomet atspindi obligacijų leidėjų ateities perspektyvas. „Investuojant į įmonių obligacijas, dažnai susiduriama su likvidumo problema, todėl seniau išleistas obligacijas dažnai būna sunku nupirkti arba parduoti, tad jas tenka laikyti iki išpirkimo. Be to, paprastai prekyba tokiomis obligacijomis vyksta gana didelėmis sumomis (nuo 50.000– 100.000 EUR ar USD), todėl daugiau tinka stambiems investuotojams“, – pasakoja p. Frejus. Fondai Nenorint prisiimti konkretaus banko, įmonės ar valstybės rizikos, galima investuoti į pinigų rinkos ar obligacijų fondus, tvirtina finansų specialistai. „Pinigų rinkos fondų metinis pajamingumas dažniausiai būna mažesnis nei in-

dėlių palūkanos, tačiau jei investuotojas nežino, kada prireiks lėšų, šie fondai yra tinkama investavimo priemonė“, – aiškina p. Celiešius. Pasak p. Frejaus, norint investuoti pasaulinėse obligacijų rinkose nedidelėmis sumomis ir išskaidyti riziką, itin patogi priemonė yra obligacijų fondai. „Uždarbis iš tokių fondų priklausys nuo pasirinkto fondo sudėties, strategijos ir rizikos, nes fondas gali investuoti į labai skirtingos rizikos ir pajamingumo obligacijas, todėl prieš investuojant būtina tuo pasidomėti“, – teigia p. Frejus.

••

Martynas Grikinis, investicinio banko „Evli“ gerovės valdymo patarėjas: „Šiuo metu centrinių bankų politika ir susiklosčiusi padėtis pinigų rinkoje neigiamai veikia saugių investicijų pajamingumą. Buksuojant ekonomikai, dirbtinai palaikomas didelis pinigų kiekis, todėl bankai ir rinkos dalyviai nėra linkę mokėti didelių palūkanų. Padėtis gali pasikeisti, jei centriniai bankai ims griežtinti pinigų politiką. Tad šiuo metu geriausia rinktis trumpo laikotarpio indėlius, VVP ir įmonių obligacijas, kurios yra atsparesnės palūkanų normų svyravimams. Struktūrizuoti produktai didžiausią grąžą uždirba iš susietų investicijų, todėl neigiamo poveikio palūkanų šuolio atveju neturėtų patirti.“

Struktūrizuoti produktai Gana naujas investavimo būdas siekiantiems uždirbti didesnę nei banko indėlių grąžą, yra struktūrizuotos obligacijos ar struktūrizuoti indėliai. „Struktūrizuotus finansinius produktus dažniausiai leidžia bankai, tokių produktų palūkanų dydis ir išpirkimo suma paprastai priklauso nuo kokio nors kito dydžio, pavyzdžiui, akcijų indekso, žaliavų kainų ar infliacijos“, – aiškina p. Frejus. Pasak jo, tai sudėtingos finansinės priemonės, todėl labai svarbu atidžiai įsigilinti į obligacijos išpirkimo ir palūkanų mokėjimo sąlygas, būtina įvertinti išleidžiančio banko mokumo riziką. „Struktūrizuotos obligacijos yra galimybė investuoti į didelės rizikos vertybinius popierius, turint saugumo garantijų nesėkmės atveju. Svarbu atkreipti dėmesį, kad tokio produkto pardavimas pirma numatyto išpirkimo termino gali būti nuostolingas dėl nepalankios padėties rinkoje ar papildomų pardavimo mokesčių, tad tokią investiciją geriausia būti pasiruošus išlaikyti iki išpirkimo termino“, – teigia p. Grikinis.

Verslo žinios, 2013 04 30, Antradienis

bankaiirdraudimas

Indeksas – visų laikų žemumose Būsto paskolos:: Kreditavimo sąlygos šiemet neturėtų keistis Jolanta Malinauskienė jolanta.malinauskiene@verslozinios.lt

Augant gyventojų pajamoms, palūkanoms išliekant rekordinėse žemumose, o būsto kainoms nekintant beveik trejus metus, galimybės įsigyti būstą yra pagerėjusios. % 110

Nors būsto įperkamumo indeksas šių metų pradžioje pasiekė visų laikų žemumas, o tai reiškia, kad dabar būstą įsigyti yra kaip niekad palankios sąlygos, būsto paskolų portfelis bankuose vis dar mažėja. Naujai išduodamų paskolų srautas neatsveria įmokų pagal anksčiau išduotas paskolas. Žemumas pasiekusios būsto paskolų palūkanos ir smuktelėjusios butų kainos pernai būsto paskolų rinkos neišjudino – Lietuvos banko duomenimis, 2012 m. naujai išduotų būsto paskolų vertė, palyginti su 2011 m., mažėjo 2,9%, iki 2,93 mlrd. Lt, o visas būsto paskolų portfelis smuko 1,4%, iki 19,27 mlrd. Lt. 2011 m. lapkritį įsigaliojo Lietuvos banko atsakingo skolinimo gairės. Didesnieji bankai tokių skolinimosi principų jau laikėsi iki įsigaliojant naujoms taisyklėms, o mažesniems bankams prie jų prisitaikyti buvo sunkiau. „Esminę įtaką mažėjančiam portfeliui daro mažesnis nei ekonomikos pakilimo metais būstų sandorių skaičius, be to, nemaža dalis sandorių atlieka-

metai

Būsto įperkamumo indeksas, % (kuo mažesnis, tuo būstą įsigyti lengviau)

100

6 Pradinio įnašo taupymo laikas, metais

80 70 60

5 4 3

50 40

0 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010

2011

2012

2013

Būsto įperkamumo indeksas – rodiklis, įvertinantis pagrindinius perkamajai galiai įtaką darančius veiksnius: būstų kainų, gyventojų pajamų ir skolinimo sąlygų lygį šalyje. Šaltinis: Lietuvos bankas

ma grynaisiais pinigais, nesinaudojant bankų paskolomis“, – sako Jūratė Gumuliauskienė, „Swedbank“ Finansavimo departamento direktorė. „Eurostat“ duomenimis, 85,3% Lietuvos gyventojų yra nusipirkę būstą už savo lėšas. Lietuva pagal šį rodiklį antra, o pirmauja rumunai (96,9%), nuo lietuvių kiek atsilieka bulgarai (85,1%). Vidutiniškai ES būstą nuosavomis lėšomis yra įsigiję 42,9% gyventojų. „Swedbank“ būsto paskolų portfelis nuo

2009 m. kasmet mažėjo apie 2–3% ir šiuo metu sudaro apie 5,7 mlrd. Lt. Naujai suteikiamų paskolų apimtis banke auga, pasak p. Gumuliauskienės, kasmet po 30%, tačiau jų srautas yra mažesnis nei anksčiau išduotų paskolų grąžinimo įmokos. SEB banke 2012 m., palyginti su 2011-ais, naujai suteiktų būsto paskolų skaičius išaugo 25%, iki 3.300 per metus, tačiau naujai suteiktų paskolų suma ūgtelėjo tik 13%, o banko būsto

paskolų portfelis toliau mažėja. „Mažėja vidutinė klientų būsto paskolos suma. 2011 m. ji siekė apie 146.000 Lt, o pernai – apie 132.000 Lt. Tam įtakos daro mažėjančios nekilnojamojo turto (NT) kainos ir didėjantis skaičius klientų, kurie linkę prie būsto pirkimo prisidėti didesne savo lėšų dalimi“, – sako Linas Januševičius, SEB banko Verslo plėtros departamento direktorius.

savimo rizikos vertinimas išlieka atidus. „Daugiau dėmesio skiriame atsakingo skolinimosi įpročių ugdymui, esminių principų išaiškinimui besiskolinančioms šeimoms. Būsto paskola yra didelis ir svarbus šeimos finansinis įsipareigojimas, todėl kiekvienam paskolos gavėjui svarbu padėti ir patarti, kaip skolintis, kad paskola netaptų šeimai per didele finansine našta ar neapgalvotu sprendimu“, – apie banko kreditavimo poRiziką vertina atidžiai litiką kalba p. Gumuliauskienė. Per pastaruosius metus bankų Ji priduria, kad kreditavimo palūkanos pasiekė žemumas. sąlygos neturėtų keistis ir šiais SEB banke būsto paskolų pa- metais. lūkanos skaičiuojant kartu su banko marža 2010 m. pabaigo- Atsigavimas – miestuose je siekė nuo 3,93% (skolinantis „Šiemet būsto įsigijimą gali litais) ir nuo 3,49% (skolinantis paskatinti atsigaunanti ekoeurais), o 2012 m. pabaigoje pa- nomika, gerėjantys gyventojų lūkanos siekė atitinkamai 2,55% lūkesčiai – darbo vietos ir pair 2,149%. jamų stabilumas, sukauptas Banko atstovas sako, kad pakankamas pradinis įnašas“, smukusios palūkanos paskatino – dėsto p. Gumuliauskienė. 2012 žmones, kurie galbūt atidėliojo m. pabaigoje „Swedbank“ užsasprendimą įsigyti nuosavą būs- kymu atlikta tyrimų agentūros tą, domėtis finansavimu, tačiau „Spinter“ gyventojų apklausa bankas, vertindamas finansavi- rodo, kad didžiajai daliai šalies mo riziką, siekia įvertinti ne gyventojų būstas yra saugumą tik dabartinę kliento finansinę ir jaukumą teikianti šeimos erpadėtį ir galimybes vykdyti dvė. įsipareigojimus, bet ir ateities Net 96% apklaustųjų pirmeperspektyvas. nybę teiktų nuosavam, o ne Pavyzdžiui, kaip šeimos biu- nuomojamam būstui. Tyrimo džetą paveiktų padidėjusios duomenimis, šiuo metu 88% palūkanos ir išaugusi paskolos Lietuvos gyventojų turi nuoįmoka. Mažesnės palūkanos savą namą ar butą, o 12% jį turi įtakos augančiam būsto nuomojasi. Būsto nuoma ir paskolų poreikiui, tačiau finan- nuosavo būsto įsigijimas turi

Vadovybės atsakomybė už finansinių ataskaitų santrauką Vadovybė atsakinga už audituotų finansinių ataskaitų santraukos parengimą pagal 1-oje pastaboje nurodytą parengimo pagrindą.

UAB “PricewaterhouseCoopers” J.Jasinskio g. 16B • LT-01112 Vilnius Telefonas (8 5) 239 2300 Faksas (8 5) 239 2301 El.p. vilnius@lt.pwc.com • www.pwc.com/lt Algirdo g. 38, LT – 03606, Vilnius Įmonės kodas 125709291 Telefonas (5) 2162860 Faksas (5) 2162859 El.paštas: biuras@cab.lt • www.cab.lt

Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro nariams

Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (toliau – Biuras) finansinių ataskaitų santrauką, kurią sudaro 2012 m. gruodžio 31 d. balanso santrauka ir tuomet pasibaigusių metų pajamų ir išlaidų santrauka, vadovybė parengė publikavimo tikslu pagal audituotas Biuro finansines ataskaitas už 2012 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus. Finansinių ataskaitų santrauka pateikiama be pakeitimų, ji pilnai atitinka audituotų finansinių ataskaitų, su kuriomis galima susipažinti Biuro buveinėje adresu Algirdo g. 38, Vilnius, balansą bei pajamų ir išlaidų ataskaitą.

2012 METŲ BALANSAS (litais)

Pasirašymo data: 2013 m. kovo 6 d. 2012 m. gruodžio 31 d.

Eil.Nr. TURTAS

2012 m. gruodžio 31 d.

A. I. I.1. I.2. I.3. II . II.1. II.2. III. IV. B. I. I.1. II . II.1. III . III.1. III.2. IV. V.

Auditoriaus atsakomybė Mūsų pareiga – remiantis procedūromis, atliktomis pagal 810-ąjį tarptautinį audito standartą (TAS) „Užduotys pateikti išvadą apie finansinių ataskaitų santrauką“, pareikšti nuomonę apie finansinių ataskaitų santrauką.

Nepriklausomo auditoriaus išvada apie finansinių ataskaitų santrauką

1 pastaba

2011 m. gruodžio 31 d.

Toliau pateikiama Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (toliau – Biuras) finansinių ataskaitų santrauka, kurią sudaro 2012 m. gruodžio 31 d. balanso santrauka ir tuomet pasibaigusių metų pajamų ir išlaidų santrauka, yra parengta pagal audituotas Biuro finansines ataskaitas už 2012 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus. Savo 2013 m. kovo 6 d. išvadoje apie finansines ataskaitas mes pareiškėme nemodifikuotą nuomonę. Įvykių, kurie įvyko po mūsų išvados apie finansines ataskaitas pateikimo, poveikis nėra atskleistas nei finansinėse ataskaitose, nei finansinių ataskaitų santraukoje. Finansinių ataskaitų santraukoje nėra pateikta visa Lietuvos Respublikoje finansinę apskaitą ir finansinių ataskaitų parengimą reglamentuojančių teisės aktų bei Verslo apskaitos standartų reikalaujama atskleisti informacija. Todėl finansinių ataskaitų santraukos skaitymas negali prilygti audituotų Biuro finansinių ataskaitų skaitymui.

Eil.Nr. NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI

2012 m. gruodžio 31 d.

savų pranašumų ir trūkumų, vis dėlto apie 8–10% šalies gyventojų galvoja apie nuosavo būsto įsigijimą per kelerius artimiausius metus naudojantis savomis ar skolintomis lėšomis. „Lietuvos gyventojų požiūris šiuo klausimu labai skiriasi nuo Vakarų europiečių, kuriems nuoma yra gyvenimo būdo dalis. „Eurostat“ duomenimis, Europos Sąjungoje būstą nuomojasi maždaug 4 kartus didesnė gyventojų dalis nei Lietuvoje“, – sako „Swedbank“ atstovė. Būstas investicija Lietuvoje laikomas rečiau nei Vakarų Europoje. Antrą būstą už paskolą įsigyti planuoja tik keletas procentų visų Lietuvos paskolų gavėjų. Ponia Gumuliauskienė atkreipia dėmesį, kad daugėja atvejų, kai antrą būstą įsigyja pasiturintys žmonės, jau turintys nuosavą būstą, tačiau norintys turėti pastovią vietą savo atostogoms ir savaitgalio išvykoms. Tokiam tikslui dažniausiai naudojamos asmeninės, o ne skolintos lėšos. „Swedbank“ 2012 metais didžioji dalis paskolų išduota senos statybos butams pirkti ir tik apie 15% paskolų – naujos statybos butams įsigyti. Senos statybos butų pasiūla rinkoje šiuo metu yra didesnė. NT rinka dar išgyvena sudėtingus laikus. Gyventojų finansinės galimybės taip pat auga nedaug ir daugiausia didžiuosiuose miestuose.

Išvada Mūsų nuomone finansinių ataskaitų santrauka, parengta pagal audituotas Biuro finansines ataskaitas už 2012 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus, visais reikšmingais atžvilgiais atitinka audituotas finansines ataskaitas pagal 1-oje pastaboje nurodytą parengimo pagrindą. UAB „PricewaterhouseCoopers” vardu Rimvydas Jogėla Partneris Auditoriaus pažymėjimo Nr.000457 Vilnius, Lietuvos Respublika 2013 m. balandžio 3 d.

2012 METŲ PAJAMŲ IR IŠLAIDŲ ATASKAITA (litais)

2011 m. gruodžio 31 d.

Eil.Nr. STRAIPSNIAI

Nuosavas kapitalas KAPITALAS PERKAINOJIMO REZERVAS (REZULTATAI) REZERVAI NEPASKIRSTYTASIS PELNAS (NUOSTOLIAI) Dotacijos, subsidijos Sukaupta pajamų suma, viršijanti išlaidas Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai PO VIENERIŲ METŲ MOKĖTINOS SUMOS IR ĮSIPAREIGOJIMAI PER VIENERIUS METUS MOKĖTINOS SUMOS IR ĮSIPAREIGOJIMAI Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai Atidėjiniai Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai Sukauptos sąnaudos ir ateinančio laikotarpio pajamos

47 175 855 59 986 817

45 588 242 46 562 355

59 986 817 83 785 35 756 872

46 562 355 83 751 20 602 385

1 687 850

937 285

22 458 310

24 938 934

NUOSAVO KAPITALO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO

107 162 672

92 150 597

Rasa Radzevičienė Auditoriaus pažymėjimo Nr.000377

Pasirašymo data: 2013 m. kovo 6 d. 2012 m. gruodžio 31 d. 2012 metai

2011 metai

Ilgalaikis turtas NEMATERIALUSIS TURTAS Plėtros darbai Teisės, licencijos Programinė įranga MATERIALUSIS TURTAS Transporto priemonės Kitas materialusis turtas FINANSINIS TURTAS KITAS ILGALAIKIS TURTAS Trumpalaikis turtas ATSARGOS, IŠANKSTINIAI APMOKĖJIMAI IR NEBAIGTOS VYKDYTI SUTARTYS Išankstiniai apmokėjimai PER VIENERIUS METUS GAUTINOS SUMOS Kitos gautinos sumos KITAS TRUMPALAIKIS TURTAS Trumpalaikės investicijos Terminuoti indėliai PINIGAI IR PINIGŲ EKVIVALENTAI SUKAUPTOS (GAUTINOS) PAJAMOS IR ATEINANČIO LAIKOTARPIO SĄNAUDOS

109 870 76 196 17 279 58 917 33 674 33 674 107 052 802

175 226 146 989 133 234 6 533 7 222 28 237 28 237 91 975 371

C. I. II. III. IV. D. E. F. I.

81 520 81 520 350 350 90 953 190 90 953 190 1 270 162

20 905 20 905 356 356 78 485 765 78 080 760 405 005 1 588 084

II.1. II.2. II.3.

14 747 580

11 880 261

Direktorius

Algimantas Križinauskas

Direktorius

Algimantas Križinauskas

TURTO IŠ VISO

107 162 672

92 150 597

Vyriausioji finansininkė

Audronė Vaitkienė

Vyriausioji finansininkė

Audronė Vaitkienė

II.

II.4.

I. I.1. I.2. I.3. II. III. IV. V. V.1. V.2. VI. VII. VIII. IX. X. XI.

VEIKLOS PAJAMOS Stojamieji Biuro narių mokesčiai Biuro narių atskaitymai Kitos veiklos pajamos VEIKLOS SĄNAUDOS VEIKLOS REZULTATAS KITA VEIKLA FINANSINĖ IR INVESTICINĖ VEIKLA Pajamos Sąnaudos ĮPRASTINĖS VEIKLOS REZULTATAS PAGAUTĖ NETEKIMAI ATASKAITINIŲ METŲ REZULTATAS PRIEŠ APMOKESTINIMĄ PELNO MOKESTIS GRYNASIS ATASKAITINIŲ METŲ REZULTATAS – PAJAMŲ SUMA, VIRŠIJANTI IŠLAIDAS (IŠLAIDŲ SUMA, VIRŠIJANTI PAJAMAS)

19 687 102 19 539 976 147 126 28 560 583 (8 873 481) 10 461 094 10 498 535 37 441 1 587 613 -

18 062 699 17 932 399 130 300 13 333 521 4 729 178 1 421 551 4 393 452 2 971 901 6 150 729 -

1 587 613 -

6 150 729 -

1 587 613

6 150 729

JŪSŲ KREDITŲ VADYBOS PARTNERIS!

LINDORFF - KREDITŲ VADYBOS PASLAUGŲ TEIKIMO LYDERIS EUROPOJE. Mes esame vienu žingsniu priekyje savo industrijoje, kaip profesionalus kreditų vadybos paslaugų teikėjas. Teikiame profesionalias sąskaitų vadybos, mokėjimų administravimo, skolų išieškojimo ir skolų portfelių pirkimo paslaugas. Savo klientams padedame priimti geriausius sprendimus, padidinti veiklos efektyvumą ir paspartinti pinigų srautus. Sužinokite, kaip Lindorff galėtų prisidėti prie Jūsų verslo vystymo. Kreipkitės telefonu: + 370 5 204 56 14; +370 5 204 56 05 | El. paštu: sales.lt@lindorff.com Adresas: Lvovo g. 25, 09320 Vilnius