FINANSAI, INVESTICIJOS, REZULTATAI VŽ PRIEDAS
bankaiirdraudimas 2014 04 30
Paslaugos
Pinigų politika
„Lietuvoje privačios bankininkystės paslaugų rinka siekia apie 10 mlrd. Lt, o tokių klientų yra apie 6.000“ 16 p. • Modestas Plakys, „Nordea Bank“ Privačios bankininkystės departamento vadovas
Trys teorijos: kiek iš tikrųjų vertas litas 8 p.
Gyvenimas be paskolų: mada ar įprotis
53,1
Nuomonė :: Nors pinigų politika skatina skolintis, palūkanos nėra didelės, o indėliai vis auga, paskolų portfelis nesipučia. „Verslo žinios“ klausia ekspertų, ar tai tam tikras požiūrio lūžis Vakarų visuomenėje, o ir Lietuvoje, kai gyvenimas tik iš savo pajamų tampa taisykle, ar tai tik laikinos nuotaikos?
DNB banko vy•riausioji •Indrė Genytė-Pikčienė analitikė
Liuksemburgas
Belgija
Kipras
Austrija
Vokietija
Nyderlandai
Didžioji Britanija
Danija
Airija
Malta
Euro zona
Portugalija
Ispanija
Švedija
Italija
Suomija
Portugalija
Graikija
Slovėnija
Čekija
Kroatija
Slovakija
1,4 2,4 2,5 2,6
Estija
Bulgarija
Vengrija
Latvija
Šaltiniai: ECB, „Eurostat“, DNB
Lenkija
Gyventojų indėlių suma, tenkanti vienam gyventojui, tūkst. EUR, 2013 m. gruodis
Lietuva
••
Rumunija
Tiek įmonės, tiek gyventojai, tiek bankų sistema dar puikiai prisimena vartojimo perkaitimą ir jo nulemtą gilų nuosmukį, todėl visi elgiasi atsargiau, stengiasi sukaupti finansinę pagalvėlę. Indėliai auga todėl, kad sunkmečiu daug kas nudegė kapitalo rinkose – nė vienas investuotojas dar kartą ten grįžti neketina. Nereikia pamiršti ir Lietuvos gyventojams įgimto konservatyvumo. Dėl šių priežasčių gyventojai bankų indėlius pasirinko kaip saugų užutėkį savo lėšoms, nepaisydami nulinės grąžos. Tačiau tai visiškai nereiškia, kad taip bus ir ateityje. Dabartinę elgseną lemia ūkio raidos ciklas: konkurencingumą verslas atgavo kelerius metus įšaldęs atlyginimus, o ir artimiausios perspektyvos nelabai aiškios. Kai nesi tikras dėl savo finansinės ateities, pajamų srauto, imti būsto kreditą ar investuoti į plėtrą būtų neprotinga. Be to, griežtėja ir kreditų pasiūla, pinigų srautą gniaužia griežtėjantys kreditavimo procesų priežiūros reikalavimai. Kita vertus, net ir išaugusi indėlių apimtis Lietuvos kredito įstaigose, palyginti
Palūkanų pajamų mažėjimą jie kompen- dėlių – paskolos buvo finansuojasuoja didindami paslaugų įkainius. Taip mos iš pirminių jų bankų. Jie plėjie gauna didesnes pajamas beveik neprisi- tė kreditavimą, kol jiems tai buvo imdami jokios rizikos. Lietuvos bankų sek- naudinga, o paskui staiga beveik jį toriuje susiformavusi oligopolinė struk- sustabdė. Tai sudavė skaudų smūgį tūra, trūksta konkurencijos. Pastaraisiais Lietuvos ekonomikai. metais trims didžiausiems bankams – AB Kai bankų kredito išteklių pagrinDNB, AB „Swedbank“, AB SEB – teko 74% dinis šaltinis yra vietos ištekliai – viebankų sistemoje suteiktų paskolų ir 74% tos indėliai, staigus kredito išteklių sutelktų indėlių. Pastebima bankų paskolų augimas ir kreditavimo plėtra mažai mažėjimo ir indėlių didėjimo tendenci- tikėtina. Tada bankai, siekdami dija. Kadangi bankai nesuinteresuoti plėsti dinti kreditavimo apimtį, didėjant kreditavimo, todėl turi likvidžių lėšų per- paskolų paklausai privalo pritraukti teklių. Bankai nėra suinteresuoti vietos papildomai indėlių. Pagrindinis būkredito ištekliais, be to, nesant konku- das – didinti už indėlius mokamų rencijos, gali mokėti už indėlius artimas palūkanų normą, o dėl to brangsta nuliui palūkanas. Kodėl esant tokiai padė- kredito ištekliai ir didėja paskolų čiai nemažėja indėlių bankuose? Išskirčiau palūkanų norma. Dėl didėjančios šias priežastis: indėliai iki pareikalavimo paskolų palūkanų normos brangsta didėja dėl priverstinio darbo užmokesčio paskolos ir mažėja paskolų paklaupervedimo į bankų sąskaitas; indėlininkai sa. Taip veikia kredito rinkos neturi pasirinkimo; lemia ir kriminogeni- savireguliacija, stabdanti 27,5 26,9 nė situacija Lietuvoje, kai gyventojai bijo pavojingą kreditavi25,7 laikyti santaupas namie; nėra patikimų, mo plėtrą. patogių ir priimtinų gyventojams investavimo priemonių. Keleto bankų dominavimas pavojingas dar ir tuo, kad vėl 22,4 22,6 gali pasikartoti 2008–2009 m. krizė 21,1 Prof. dr. Meilutė Jasienė, Vilniaus uniLietuvoje. Iki jos bankai teikė 20,4 19,9 19,5 versiteto Finansų katedros vedėja daugiau paskolų nei Prognozuoti skolinimosi įpročių kaitą per turėjo vietos 18,4 18,5 ilgesnį laikotarpį sudėtinga, ypač dėl poli- i n tinio nestabilumo Ukrainoje. Lietuvoje po 16,2 16,2 15,6 krizės gyventojai ir įmonės, be abejo, pasi15,1 darė atsargesnės. Viena priežasčių – 2008 m. antroje pusėje netikėtai drastiškai bankų padvigubintos ilga- 12,2 12,6 laikių paskolų kintamosios palūkanų normos, sužlugdžiusios ne vieną įmonę ir būsto paskolą paėmusį asmenį. Bankai taip pat vengia prisiimti 7,1 kredito rizi6,5 k ą . 5,6 5 3,6 3,8 2,9 su kitomis šalimis, yra labai maža. Pagal namų ūkių indėlius bankuose vienam gyventojui Lietuva Europos Sąjungoje penkta nuo galo. Apie tai, kad ateityje kreditavimas gali atsigauti, byloja ir pernai, sparčiau šoktelėjus darbo užmokesčiui, kiek išaugęs būsto kreditavimas. Lietuvos ūkiui vėl stojus į tvaraus augimo vėžes, galime laukti indėlių apimties augimo stabilizacijos, o ilgainiui ir santūraus kredito rinkos atsigavimo. Į tvarų augimo kelią Lietuvos ekonomika pati pasirengusi grįžti jau dabar, tačiau neapibrėžtumas dėl padėties Rusijoje gali sujaukti šį palankų scenarijų, tad vidutinio laikotarpio apibendrinimus šiuo metu daryti labai sunku.