Bankai ir draudimas, 2014 by Verslo žinios, UAB

FINANSAI, INVESTICIJOS, REZULTATAI VŽ PRIEDAS

bankaiirdraudimas 2014 04 30

Paslaugos

Pinigų politika

„Lietuvoje privačios bankininkystės paslaugų rinka siekia apie 10 mlrd. Lt, o tokių klientų yra apie 6.000“ 16 p. • Modestas Plakys, „Nordea Bank“ Privačios bankininkystės departamento vadovas

Trys teorijos: kiek iš tikrųjų vertas litas 8 p.

Gyvenimas be paskolų: mada ar įprotis

53,1

Nuomonė :: Nors pinigų politika skatina skolintis, palūkanos nėra didelės, o indėliai vis auga, paskolų portfelis nesipučia. „Verslo žinios“ klausia ekspertų, ar tai tam tikras požiūrio lūžis Vakarų visuomenėje, o ir Lietuvoje, kai gyvenimas tik iš savo pajamų tampa taisykle, ar tai tik laikinos nuotaikos?

DNB banko vy•riausioji •Indrė Genytė-Pikčienė analitikė

Liuksemburgas

Belgija

Kipras

Austrija

Vokietija

Nyderlandai

Didžioji Britanija

Danija

Airija

Malta

Euro zona

Portugalija

Ispanija

Švedija

Italija

Suomija

Portugalija

Graikija

Slovėnija

Čekija

Kroatija

Slovakija

1,4 2,4 2,5 2,6

Estija

Bulgarija

Vengrija

Latvija

Šaltiniai: ECB, „Eurostat“, DNB

Lenkija

Gyventojų indėlių suma, tenkanti vienam gyventojui, tūkst. EUR, 2013 m. gruodis

Lietuva

••

Rumunija

Tiek įmonės, tiek gyventojai, tiek bankų sistema dar puikiai prisimena vartojimo perkaitimą ir jo nulemtą gilų nuosmukį, todėl visi elgiasi atsargiau, stengiasi sukaupti finansinę pagalvėlę. Indėliai auga todėl, kad sunkmečiu daug kas nudegė kapitalo rinkose – nė vienas investuotojas dar kartą ten grįžti neketina. Nereikia pamiršti ir Lietuvos gyventojams įgimto konservatyvumo. Dėl šių priežasčių gyventojai bankų indėlius pasirinko kaip saugų užutėkį savo lėšoms, nepaisydami nulinės grąžos. Tačiau tai visiškai nereiškia, kad taip bus ir ateityje. Dabartinę elgseną lemia ūkio raidos ciklas: konkurencingumą verslas atgavo kelerius metus įšaldęs atlyginimus, o ir artimiausios perspektyvos nelabai aiškios. Kai nesi tikras dėl savo finansinės ateities, pajamų srauto, imti būsto kreditą ar investuoti į plėtrą būtų neprotinga. Be to, griežtėja ir kreditų pasiūla, pinigų srautą gniaužia griežtėjantys kreditavimo procesų priežiūros reikalavimai. Kita vertus, net ir išaugusi indėlių apimtis Lietuvos kredito įstaigose, palyginti

Palūkanų pajamų mažėjimą jie kompen- dėlių – paskolos buvo finansuojasuoja didindami paslaugų įkainius. Taip mos iš pirminių jų bankų. Jie plėjie gauna didesnes pajamas beveik neprisi- tė kreditavimą, kol jiems tai buvo imdami jokios rizikos. Lietuvos bankų sek- naudinga, o paskui staiga beveik jį toriuje susiformavusi oligopolinė struk- sustabdė. Tai sudavė skaudų smūgį tūra, trūksta konkurencijos. Pastaraisiais Lietuvos ekonomikai. metais trims didžiausiems bankams – AB Kai bankų kredito išteklių pagrinDNB, AB „Swedbank“, AB SEB – teko 74% dinis šaltinis yra vietos ištekliai – viebankų sistemoje suteiktų paskolų ir 74% tos indėliai, staigus kredito išteklių sutelktų indėlių. Pastebima bankų paskolų augimas ir kreditavimo plėtra mažai mažėjimo ir indėlių didėjimo tendenci- tikėtina. Tada bankai, siekdami dija. Kadangi bankai nesuinteresuoti plėsti dinti kreditavimo apimtį, didėjant kreditavimo, todėl turi likvidžių lėšų per- paskolų paklausai privalo pritraukti teklių. Bankai nėra suinteresuoti vietos papildomai indėlių. Pagrindinis būkredito ištekliais, be to, nesant konku- das – didinti už indėlius mokamų rencijos, gali mokėti už indėlius artimas palūkanų normą, o dėl to brangsta nuliui palūkanas. Kodėl esant tokiai padė- kredito ištekliai ir didėja paskolų čiai nemažėja indėlių bankuose? Išskirčiau palūkanų norma. Dėl didėjančios šias priežastis: indėliai iki pareikalavimo paskolų palūkanų normos brangsta didėja dėl priverstinio darbo užmokesčio paskolos ir mažėja paskolų paklaupervedimo į bankų sąskaitas; indėlininkai sa. Taip veikia kredito rinkos neturi pasirinkimo; lemia ir kriminogeni- savireguliacija, stabdanti 27,5 26,9 nė situacija Lietuvoje, kai gyventojai bijo pavojingą kreditavi25,7 laikyti santaupas namie; nėra patikimų, mo plėtrą. patogių ir priimtinų gyventojams investavimo priemonių. Keleto bankų dominavimas pavojingas dar ir tuo, kad vėl 22,4 22,6 gali pasikartoti 2008–2009 m. krizė 21,1 Prof. dr. Meilutė Jasienė, Vilniaus uniLietuvoje. Iki jos bankai teikė 20,4 19,9 19,5 versiteto Finansų katedros vedėja daugiau paskolų nei Prognozuoti skolinimosi įpročių kaitą per turėjo vietos 18,4 18,5 ilgesnį laikotarpį sudėtinga, ypač dėl poli- i n tinio nestabilumo Ukrainoje. Lietuvoje po 16,2 16,2 15,6 krizės gyventojai ir įmonės, be abejo, pasi15,1 darė atsargesnės. Viena priežasčių – 2008 m. antroje pusėje netikėtai drastiškai bankų padvigubintos ilga- 12,2 12,6 laikių paskolų kintamosios palūkanų normos, sužlugdžiusios ne vieną įmonę ir būsto paskolą paėmusį asmenį. Bankai taip pat vengia prisiimti 7,1 kredito rizi6,5 k ą . 5,6 5 3,6 3,8 2,9 su kitomis šalimis, yra labai maža. Pagal namų ūkių indėlius bankuose vienam gyventojui Lietuva Europos Sąjungoje penkta nuo galo. Apie tai, kad ateityje kreditavimas gali atsigauti, byloja ir pernai, sparčiau šoktelėjus darbo užmokesčiui, kiek išaugęs būsto kreditavimas. Lietuvos ūkiui vėl stojus į tvaraus augimo vėžes, galime laukti indėlių apimties augimo stabilizacijos, o ilgainiui ir santūraus kredito rinkos atsigavimo. Į tvarų augimo kelią Lietuvos ekonomika pati pasirengusi grįžti jau dabar, tačiau neapibrėžtumas dėl padėties Rusijoje gali sujaukti šį palankų scenarijų, tad vidutinio laikotarpio apibendrinimus šiuo metu daryti labai sunku.

Verslo žinios, 2014 04 30, trečiadienis

bankaiirdraudimas

Sveikam leidžia gyventi, o užkrėstą su orkestrais laidoja Vitą Vasiliauską, Lietuvos banko valdybos pirmininką, kalbina Dalius Simėnas

ietuvos centrinio banko vadovas prognozuoja, kad mažos palūkanos išliks ir kitais metais, o gal ir tolesnį laikotarpį, kaip ir mažesni įkainiai už tarptautinius pervedimus, Lietuvai įstojus į euro zoną.

Bankų sektoriaus laukia reikšmingų pokyčių tarpsnis. Tai susiję su Lietuvos planuojamu įsiliejimu į euro zoną jau 2015 m., taip pat bankų sąjungos taisyklių įsigalėjimu. Kaip visa tai atsilieps bankų veiklai?

ketvirčio duomenys rodo, kad valdžios sektoriaus skolinimasis traukiasi, o privačiam sektoriui jau išduodama daugiau paskolų nei grįžo senų. Naujų paskolų augimas privačiam sektoriui stebimas nuo 2013 m., toks jis išlieka ir šiemet. Kaip keisis Lietuvos banko (LB) priežiūros tarnybų, kitų padalinių veikla, darbuotojų skaičius, kai Lietuva, tikėtina, įsilies į bankų sąjungą, taip pat turint omenyje, kad šalis po 2015 m. neturės savos valiutos, o trys didžiausi bankai bus prižiūrimi ECB?

Kaip jau žinote, LB perėjo pakankamai reikšmingą persitvarkymo etapą. Kai Lietuvos bankui buvo pavesta prižiūrėti draudimo ir vertybinių popierių rinkas ir nagrinėti vartotojų ginčus su finansines paslaugas teikiančiomis įstaigomis, mūsų vykdomų funkcijų padaugėjo, tačiau darbuotojų skaičius banke sumažėjo nuo 800 iki maždaug 600. Kalbant apie ateitį, tai reikia turėti omenyje, kad po galimo įstojimo į euro zoną turėsime tris veiklos sferas, kurios pareikalaus apsvarstyti funkcijas ir todėl galimi tam tikri banko struktūriniai pokyčiai. Pirmiausia, tai dėl minėto bendrojo bankų priežiūros mechanizmo įsigalėjimo. Vėlgi, kol kas trūksta aiškumo, kaip vyks LB ir ECB bendradarbiavimas. Bet, turint omenyje, kad Lietuvoje Ar tai nereiškia, kad tos pa90% mūsų bankų pildomos išlaidos bus tiesiog sektoriaus priklauso perkeltos ant klientų pečių? šalims, kurios bus už bankų Geras klausimas. Be jokios sąjungos ribų, abejonės, bus papildomų tas dabartinis sąnaudų, susijusių su admiŠiaurės ir nistracine našta. Visų pirma ir Baltijos šalių dėl minėto turto įvertinimo. bendradarbiavimo Prieš ECB perimant bankų modelis priežiūrą, jų turtas įvertinamas auditorių ar kitų nepriturės pasiklausomų vertintojų. Žinoma, keisti. Kaip jis tai kainuoja, bet nemanyčiau, atrodys, dabar dar kad tai turės tiesioginės įtakos negalėčiau konkrečiai pasakyti, bet tikrai nemanyčiau, bankų sektoriaus paslaugų kad dėl perduodamų trijų kainų didėjimui. Tuo labiau didžiausių bankų priežiūros kad, nors ir kalbame apie ECB galėtume sumažinti tris bankus, kurie užima 70% mūsų priežiūros tarnybos rinkos, yra ir kitų bankų, darbuotojų skaičių, kadangi kurie veikia toje aplinkoje ir kurie tų sąnaudų neturės. Kas priežiūros uždaviniai ir procesai iš tikrųjų darosi dėl bendros aplinkos, tai mes vis sudėtingesni. nesitikime, kad kas nors iš Taip pat turėtume kalbėti esmės pasikeistų. Gyvename žemų palūkanų aplinkoje, tiek apie pinigų politiką, kuri paskolų, tiek bankų finansavi- yra pakankamai naujas mosi srityje. Prognozuojame, dalykas LB. Įsiliejus į kad panaši aplinka turėtų išlik- euro zoną, LB dalyvaus ti ir 2014 m., o gal ir žvelgiant ECB pinigų politikoje, toliau. Bent jau euro zonos, o t. y. mūsų atstovai ir visos ES rodikliai rodo, kad dalyvaus pinigų žemų palūkanų aplinka turėtų politiką vykdančiuose komitetuose ir laikytis. Paskolų portfelio aš, be abejo, kaip apimtis ir naujai išduodamų Lietuvos centrinio ir grąžinamų senų paskolų banko vadovas, santykis taip pat smarkiai nesikeičia. Tiesa, š. m. pirmo esant teigiamam Jeigu kalbėtume apie bankų reguliavimo dalykus, išskirčiau bankų sąjungos reikalus. Bendrasis priežiūros mechanizmas euro zonoje įsigalioja nuo 2014 m. lapkričio 4 d. Tad jeigu sprendimas dėl Lietuvos prisijungimo į euro zoną bus teigiamas, Lietuva nuo kitų metų sausio 1 d. automatiškai taps bendrojo bankų priežiūros mechanizmo dalimi. O tai reiškia, kad mūsų bankų priežiūros sistemoje dalyvaus ir Europos centrinis bankas (ECB). Visų pirma tai paliečia tris didžiausius mūsų bankus – SEB, „Swedbank“ ir DNB, kurie sudaro 70% viso bankų sektoriaus. Prognozuojant galimą prisijungimą būtini parengiamieji darbai – turto įvertinimas ir streso testai. O tai reiškia papildomą administracinę naštą visų pirma šiems bankams.

sprendimui dėl euro, dalyvausiu ECB valdančiosios tarybos veikoje. Tai reiškia, kad taptumėme vieni iš pinigų politikos formuotojų kartu su kitomis 18 euro zonos valstybių narių ir mums atitinkamai reikėtų pertvarkyti ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybą. Iki šiol pinigų politiką vykdėme daugiau teoriniu lygiu, o realiai tokios tikros funkcijos neturėjome, t. y. tebeturime valiutų valdybą ir fiksuotą lito kursą. Trečias aspektas, į kurį atkreipčiau dėmesį, yra vadinamasis makroprudencinis mandatas. Mes Lietuvos banko įstatymo pataisomis, kurios šiuo metu svarstomos Seime, prašome suteikti mandatą sistemiškai prižiūrėti ir formuoti visą finansų rinkos politiką, reaguojant į galimus rinkos burbulus, į krizes ir tam panaudojant įvairias priemones. Tai yra Europos sisteminės rizikos valdybos funkcijų modelio įgyvendinimas Lietuvoje. Taigi, turime tris pagrindines kryptis, kurių įgyvendinimas tu-

Didžioji dalis būstų pirkimo sandorių finansuojama ne iš būstų paskolų, o iš privačių lėšų. Tad čia, sakyčiau, daug klausimų kyla, bet tai jau kitų valstybės institucijų sfera. JUDITOS GRIGELYTĖS nuotr.

rės įtakos LB struktūriniams pokyčiams ir, be jokios abejonės, darbuotojų skaičiui. Manau, kad ateityje mūsų pagrindinėse tarnybose darbuotojų skaičius tikrai turėtų augti, tačiau taip pat turime ir pagalbinių funkcijų, kurios užtikrina, kad LB veiktų kaip organizacija. Čia aš matau labai aiškią viziją – daugiau paslaugų pirkti išorėje ir taip turėti optimalų banke dirbančių žmonių skaičių. Ar įstojus į euro zoną reikšmingai atpigs tarptautiniai pervedimai? Kada jie susilygins su vietiniais? Kodėl jie šiuo metu brangesni? Iš tiesų šiandien kainų skirtumai tarp pavedimų nacionaline valiuta ir pavedimų eurais yra didžiuliai. Kita vertus, pavedimai eurais sudaro mažąją visų pavedimų dalį. Yra apskaičiuota, kad pavedimams eurais atpigus iki vietinių lygio bankų klientai kasmet galėtų sutaupyti maždaug po 80 mln. Lt. Čia neverta net ir spėlioti – tereikia tik atkreipti dėmesį į faktus, kas yra įvykę kaimyninėje Latvijoje ir Estijoje, kurios jau yra euro zonos narės. Ten pavedimų įkainiai eurais susilygino su vietinių pavedimų kaina. Aš tikrai nematau priežasčių, kodėl

Lietuvoje galėtų įvykti kitaip. Būtų labai keista, jeigu neturėtume analogiškos situacijos, kaip įvyko pirma Estijoje, o vėliau ir Latvijoje. Kas nutiks aukso, užsienio valiutų atsargoms, Lietuvai perėjus nuo lito prie euro? Apibendrintas atsakymas į viešojoje erdvėje pasigirdusias spekuliacijas būtų toks: niekas nesikeis. Kaip esant litui užsienio atsargų uždavinys yra padengti litą, taip ir esant eurui pagrindinė paskirtis bus padengti į apyvartą išleistų eurų kiekį mūsų šalyje. Lietuvos banko valdomas finansinis turtas, užsienio atsargos ir yra didžioji Lietuvos finansinio turto dalis, niekur nedingsta. Prisijungdami prie euro zonos kartu atliksime du veiksmus. Pirma, Lietuvos bankas visiškai apmokės savo dalį Europos centrinio banko kapitale. Tai yra maždaug 43 mln. EUR. Ir, antra, bendram valdymui ECB perduosime dalį užsienio atsargų. Ne atiduosime, ne padovanosime, o tai padarysime turto apsikeitimo forma. Toji perduodama dalis sudarys apie 4–5% visų užsienio atsargų, kurias valdysime kartu su kitu euro zonos centriniu banku. Tiek už įmoką ir dalyvavimą ECB kapitale, tiek už valdomas bendras ECB užsienio atsargas bus gaunama grąža. Likusią finansinio turto dalį, kaip ir dabar, Lietuvos bankas valdys savarankiškai. Lietuvos bankas nuosavybės teise priklauso valstybei, todėl kalbėti, kad čia kažkokie žali žmogeliukai valdo, pabrėžiu, 5 mlrd. EUR, ne 15 mlrd. EUR, kaip kartais girdime, ir niekam neatsiskaito, kažkam atiduoda, yra neteisybė, ir tiek. Dar norėčiau paaiškinti, kaip tos atsargos atsirado. Dažnai yra spekuliuojama, kad čia mokesčių mokėtojų pinigai, kad Vyriausybė kažką davė. Norėčiau labai aiškiai pasakyti, kad pačioje pradžioje po nepriklausomybės atkūrimo LB įstatinis kapitalas iš tikrųjų buvo suformuotas Vyriausybės. Bet įnašo pagrindas buvo suformuotas ne pinigais, o pastatais. Čia, kur mes sėdime, Gedimino pr. 6, šis pastatas buvo įnašas. Dalis LB finansinio turto, t. y. auksas, buvo paveldėtas iš smetoninio Lietuvos banko. O užsienio valiutų atsargos

tęsinys 4 p.

Verslo Ĺžinios, 2014 04 30, treÄ?iadienis

bankaiirdraudimas

Verslo žinios, 2014 04 30, trečiadienis

bankaiirdraudimas Sveikam leidžia gyventi, o užkrėstą su orkestrais laidoja pradžia 2 p. susiformavo LB supirkinėjant užsienio atsargas ir užsienio valiutą. Tai didžiąja dalimi – Lito patikimumo įstatymu įtvirtintos valiutų valdybos veikimo rezultatas, kai didėjanti litų paklausa buvo tenkinama superkant bazinę valiutą – eurus. Jeigu palygintume mūsų atsargas su kitų ES šalių, taip pat ir euro zonos narių atsargomis, pamatytume, kad mūsų užsienio atsargų lygis toli gražu nėra didelis. Iš tikrųjų tuos raumenis dar reikėtų augintis. Be to, užsienio atsargos yra labai tiesiogiai susijusios su viešaisiais finansais. Kai valstybė nori skolintis tarptautinėse rinkose, investuotojai visuomet vertina, kiek ji turi užsienio atsargų, kad žinotų, kiek valstybė galėtų iš rezervų padengti skolos, jeigu kas nors negero nutiktų. Čia užsienio atsargoms tenka reikšmingas vaidmuo, todėl nelabai įsivaizduoju tokios situacijos, jeigu vieną dieną tuos 5 mlrd. EUR išdalintume ir pravalgytume. Mano galva, iš karto kristų Lietuvos kredito reitingai ir valstybei tai būtų nevisiškai saugu. Galų gale teisiškai ES teisė draudžia finansuoti vykdomąją valdžią. Užsienio atsargų paėmimo ir atidavimo atveju būtų tiesioginis ES teisės pažeidimas, o ką jau kalbėti apie LB nepriklausomumo išsaugojimą ir kitus dalykus. Ar tai reiškia, kad Vyriausybė negali tų rezervų paimti ir padalinti, kaip pakalba politikai, tarkime, per krizę nurėžtoms pensijoms atkurti ar kitiems įsipareigojimams įvykdyti? Ne, tikrai ne. Mano galva, tas diskusijas reikia baigti, nes jos tėra spekuliacijos. Įsiliejusi į euro zoną, Lietuva gauna tam tikrų garantijų – sunkmečiu ji turės priėjimą prie Europos centrinio banko išteklių, Europos stabilumo mechanizmo (ESM) su 700 mlrd. EUR, mes jį taip pat turėsime finansuoti ir atitinkamai turėsime teisę juo pasinaudoti per krizes. Ar nesidubliuoja šios garantijos su rezervais?

tam tikras stabilumo fondas rezervų pavidalu Lietuvoje yra, tik dėl ypatingo centrinio banko statuso jis yra toks autonomiškas. Mes tas sukauptas atsargas investuojame, iš grąžos išsilaikome patys ir, kai uždirbame pelno, didžiąją jo dalį pervedame tai pačiai vykdomajai valdžiai. Iš viso Lietuvos bankas jau pervedė į valstybės biudžetą daugiau kaip 1,6 mlrd. Lt pelno. Praėjo keletas metų po „Snoro“, kiek daugiau nei metai po Ūkio banko uždarymo. Gal jau turėjote progą per laiko atstumą įvertinti, kurie sprendimai pasiteisino, o kurie ne? Dar 2011 m., kai buvo padaryti bankų sektorių reguliuojančių įstatymų pakeitimai, sumanymas buvo Lietuvoje įdiegti bankų pertvarkymo mechanizmą, numatant galimybę atskirti užkrėstą banko dalį nuo sveikosios ir šiai suteikti galimybę gyvuoti, o užkrėstąją, vaizdžiai kalbant, su orkestrais palaidoti. Tai, beje, sėkmingai buvo įgyvendinta Ūkio banko atveju. „Snoro“ atveju to padaryti nepavyko, todėl, kad užkrėstoji dalis buvo gerokai didesnė nei galėjome įsivaizduoti. Taigi šiuo aspektu, mano manymu, LB kartu su kitomis valstybės institucijomis tikrai pasielgė labai teisingai ir operatyviai. O ką šiandien darytumėte kitaip, jeigu susiklostytų panaši padėtis bankų sektoriuje? Manau, kad susiklosčius panašiai padėčiai elgtumėmės lygiai taip pat. Bazinis scenarijus yra probleminių bankų skaldymas. Nepavykus arba nepasiteisinus tam scenarijui, be jokios abejonės, būtų inicijuojamas bankrotas. „Snoro“ atveju buvo pasirinktas bankrotas dėl labai paprastos priežasties. Tai buvo pigiausias variantas ir mes, įvertinę visą riziką, priėmėme sprendimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

kad visi nuostoliai turėtų būti padengti. Kaip vertinate „Snoro“ administratoriaus Neilo Cooperio pasitraukimą? Mūsų mandatas baigiasi, kada panaikiname licenciją ir kreipiamės į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kas toliau vyko, kiek tai yra susiję su „Snoro“ administravimu, tai jau peržengia mano kompetencijos ribas. Teisėsaugos institucijos atliko savo darbą ir, kiek tie tyrimai liečia bankroto administratorių, tai pagyvensime ir pamatysime, kaip viskas baigsis. Bet vėlgi, jeigu šiuo atveju kalbame apie galimą žalą kreditoriams, manau, kad turėtų suveikti tokie dalykai kaip bankroto administratoriaus atsakomybės draudimas. „Snoro“ bankroto administratorius skelbia, kad į banką grąžino beveik 2 mlrd. Lt, o per pirmą š. m. pusmetį „Snoro“ kreditoriams bus baigti išmokėti 934 mln. Lt. Teismuose bylinėjamasi dar dėl 2,4 mlrd. Lt „Snoro“ turto. Kada tie visi iš „Snoro“ turto pardavimo gauti pinigai pasieks valstybės, kitų banko kreditorių sąskaitas ir padengs dėl bankroto patirtus nuostolius? Kiek žinau, pirmosios paskolos Finansų ministerijai iš „Indėlių ir investicijų draudimo“ (IID) jau yra grąžintos, kiek tai yra susiję su „Snoru“. Be abejo, po to atėjo eilė Ūkio bankui, jį skaidant IID taip pat įmokėjo savo dalį (kiek daugiau nei 900 mln. Lt). Liūto dalies grįžtant

pagrindiniam kreditoriui – IID. bet palaukime pačių kredito unijų judėjimo reakcijos ir Ne ką mažesnio mąsto pasiūlymų, kuriuos jos turi apsivalymą išgyvena kredito pateikti, kaip esame susitarę unijų sektorius. Koks šiuo iki gegužės pradžios. Bet jeigu metu yra sektoriaus sveikakalbame apie kooperatinį bantos lygis, ar daug dar tokių ką, tai jo sudėtinės dalys turi unijų, kurios, Jūsų žodžiais, būti sveikos. Tik tada tokia su orkestru turėtų būti palaiidėja gali būti sėkmingai įgydotos? vendinta. Esame girdėję apie tos pačios Vilniaus taupomoKalbant apie priežiūrą, tai sios kasos siekį tapti banku (š. savaime suprantama, kad m. sausį pripažinta nemokia ir negaliu pasakyti, kokie bus jai atšaukta licencija – VŽ). Tai konkretūs mūsų veiksmai. noriu labai aiškiai pasakyti – Jeigu matysime problemų, tikrai neleisime ligoniams sėsti tikrai imsimės veiksmų, kurie prie lėktuvo vairo. Esame apsaugotų likusią finansų už tai, kad turėtume kaip sistemą. Dar 2012–2013 m. įmanoma daugiau finansinių sandūroje LB kredito unijoms tarpininkų, bet vėlgi – neleisime nepamatuotai rizikuoti, nustatė skirtingus rizikos nes kredito įstaigos visų pirma normatyvus, priklausomai operuoja neprofesionalių nuo unijų vykdomo verslo rinkos dalyvių pinigais. Todėl modelio. Tai reikėjo operatyviai padaryti dėl padidėjusios rizikos valdymas mums yra rizikos. Neseniai vyko posėdis, prioritetas. kuriame mūsų priežiūros tarnybos, Finansų ministerijos Kandidatai į prezidentus vėl ir kredito unijų asocijuotų iškėlė valstybino banko idėją? Kokie jūsų vertinimai? struktūrų atstovai, kiek man yra žinoma, rado bendrą Mes neutraliai žiūrime į požiūrį, kaip stiprinti sektorių. Taip pat, beje, kartu su valstybinį banką. Deja, kredito unijų atstovais, Seimui patirtis nėra pati geriausia. svarstyti yra pateiktos Kredito Jeigu grįšime į 1995–1996 m., unijų įstatymo pataisos. prisiminimai apie Lietuvos Tikiuosi, kad tos pataisos bus valstybinį komercinį banką sėkmingai priimtos šios Seimo turbūt būtų ne patys geriausi. pavasario sesijos pabaigoje. Bet vėlgi – reikia tiesiog neturėti iliuzijų, nes valstybinis bankas turėtų veikti lygiomis Ar matote prielaidų, kad konkurencijos sąlygomis su telkiantis kredito unijoms privačiais bankais. Tai yra Lietuvoje galėtų atsirasti dar savo veiklą turėtų finansuoti vienas stambus rinkos dalyvis, gal kooperatinis bankas, taip pat, reguliavimo atžvilgiu kuris sudarytų konkurenjam jokių nuolaidų nebūtų cinę atsvarą šiuo metu jau daroma. Taip kad sprendimą dėl valstybinio banko veikiantiems bankams? steigimo ar nesteigimo reikia Kredito unijų judėjimo ateitį priimti tik gerai įvertinus visus aš matau kaip konsolidacijos šiuos veiksnius, tokio banko ateitį. Be jokios abejonės, gali finansavimo poreikį ir viešųjų finansų prioritetus. Jeigu vykdomoji valdžia nuspręstų, tai mes, kaip reguliuotojas, lauktume paraiškos dėl licencijos ir apsispręstumėme. Matome, kad butų pardavimai didėja. Ar nesiformuoja naujas nekilnojamojo turto burbulas?

Aš nelyginčiau dabartinės padėties su 2006–2007 m., nes pats atsigavimas po sąstingio yra natūralus reiškinys. Šią rinką stebime, dabar turime įrankių, kokių Matote, čia yra du skirtingi LB neturėjo 2006–2007 m., ir dalykai. ESM yra vyriausybių Draudžiamasis įvykis, susijęs jeigu matysime, kad kas nors mechanizmas, vyriausybių su „Snoro“ banku, reiškė mažtokio pradeda formuotis, tai daug 4 mlrd. Lt išmokėjimų fondas, o ECB yra bankų tikrai reaguosime. Bet dabar apdraustų indėlių turėtojams. sistemos dalis. Jeigu kalbame daugiau matau euforinę būseną, siejamą su euro įvedimu. apie priėjimą prie ECB likvidu- Iš viso veiksmo pradžioje mo, tai turime kalbėti apie Didžioji dalis tų būstų pirkimo indėlių draudimo fonde, bankus, bankų sistemą, kuriai kuriame kaupiamos bankų, sandorių finansuojami ne iš prieinamas ECB finansavibūstų paskolų, o iš privačių kredito unijų įmokos, buvo mas. ESM yra fondas, kurio lėšų. Tad kyla daug klausimų, maždaug 1,7 mlrd. Lt. Tai nėra lėšos skolinamos euro zonos bet tai jau kitų valstybės instimokesčių mokėtojų pinigai. tucijų sfera. Dramatiškų būstų valstybei narei, kai ji patiria Be abejo, trūkumui finansuoti kainų pasikeitimų neįžvelgiaproblemų ir negali normareikėjo valstybės paramos. liomis sąlygomis pasiskolinti Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas: „Prisi- me. Tiesa, pastebime atskirų Tai vyko paskolų forma, jungę prie euro zonos taptumėme vieni iš pinigų politikos formuopinigų tarptautinėse rinkose. nekilnojamojo turto plėtotojų beje, VĮ „Indėlių ir investicijų Bet tai yra vyriausybinis savibandymus pasinaudoti situadraudimas“ moka palūkanas. tojų. Iki šiol pinigų politiką vykdėme daugiau teoriniu lygiu.“ tarpio pagalbos mechanizmas. O tos sumos, jeigu kalbame cija ir išnaudoti eurą, teigiant, O užsienio atsargų vieta yra, kad, štai, žiūrėkite, visi perka, veikti ir, matyt, veiks mažesapie „Snorą“, bus grąžinamos laukiama pardavus „Snoro“ pavadinkime, centrinių bankų iš dviejų šaltinių: „Snoro“ paskolų portfelį, nes svarbiau- nės kredito unijos, jos ras savo parduoda, tai ir jūs neatsilikisia šio buvusio banko turtinė nišą, ypač smulkiojo verslo se- te. Tai iš tiesų jaučiama, bet ašyje. Čia ir yra ta takoskyra turto pardavimo ir mėnesio pozicija yra paskolų portfelis, gmente. Kai prieš kelis mėne- aš manau, kad tai yra daugiau tarp centrinių bankų ir vykdo- įmokos, kurias gauna indėlių mosios vadžios. Bet dar kartą sius viešiesiems svarstymams emocinis dalykas. Būstų draudimo fondas iš bankų bei kurį, kiek mums žinoma, yra pabrėžiu – rezervai iš Lietuvos kredito unijų sektoriaus. Jeigu planuojama parduoti iki šių pasiūlėme mūsų viziją dėl paskolų augimas yra, bet jis niekur nepabėga. Jie, kaip ir kredito unijų ateities, norėjo- nuosaikus. metų pabaigos. Čia kalbama įvertinsime tuos grįžtančių buvo, taip ir lieka LB, o kartu pinigų srautus iš bankų įmokų apie 1,5 mlrd. Lt paskolų port- me pasiūlyti būtent kooperatifelį, todėl galima tikėtis, kad nio banko idėją. Tikrai esame Lietuva preliminariai tenkina ir Lietuvos valstybėje. Kitaip ir bankrutuojančių bankų panaši suma grįžtų visų pirma už kooperacijos skatinimą, euro zonos kandidatėms ketariant, galime sakyti, kad pardavimo, pamatysime, Sakote – pigiausias variantas, bet vis dėlto „Snoro“ bankrotas mokesčių mokėtojams kainavo daugiau nei 2 mlrd. Lt.

••

liamus reikalavimus, tad yra didelė tikimybė, kad vasarą sulauksime leidimo įsivesti eurą nuo 2015 m. Ką dar turi nuveikti Lietuvos institucijos, projektuodamos šalies gyvenimą euro zonoje? Čia labai svarbu neatsipalaiduoti ir nepasiduoti gyvenimui ne pagal išgales. O atskiri sprendimai, pavyzdžiui, smarkiai padidinti išlaidas, gali paveikti viešųjų finansų tvarumą. Mano manymu, valstybėje viskas vyksta labai nuosekliai. Valstybės gyvenimas paremtas biudžetu, 2014 m. biudžeto formavimas yra pasibaigęs ir man neteko girdėti kokių nors pasiūlymų dėl jo persvarstymo. Visi svarstymai nusikelia į 2015 m., kai bus tvirtinamas biudžetas, ir tai yra gerai. O priemonių, kaip išvengti atsipalaidavimo ir išlaidavimo, yra, turime Fiskalinės drausmės įstatymą, taip pat Seime praėjusią savaitę priimtas Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinis įstatymas. Kaip vertinate padėtį pačioje euro zonoje? Ekonominę padėtį euro zonoje vertinu atsargiai pozityviai. Europos Komisija, Tarptautinis valiutos fondas šiemet prognozuoja maždaug 1% BVP augimą. Todėl mūsų prisijungimas gali įvykti pragiedrulių aplinkoje, o tolesnio padėties gerėjimo pagrindai taip pat jau padėti. Čia turiu omenyje tą pačią bankų sąjungą, tų pačių viešųjų finansų reikalų valdymą. Šios sritys, bent jau reguliavimo atžvilgiu, yra kokybiškai pasikeitusios. Lietuvoje pastaruoju metu daug kalbama apie euro sąnaudas ir naudą. Ką dar svarbu žinoti verslui rengiantis įsivesti eurą? Verslui taip pat reikės prisitaikyti prie naujos valiutos. Akcentuočiau protingų investicijų galimybę. Šiuo metu pastebime, kad mūsų gamybos potencialas yra beveik visiškai išnaudojamas, todėl iš tiesų yra labai svarbu tų mažų palūkanų aplinkoje, pakankamai pigaus skolinimosi aplinkoje, išnaudoti galimybę ir investuoti į pajėgumo plėtrą. O narystė euro zonoje naudą visų pirma duos dėl mažesnės valiutos rizikos, todėl visos palūkanų mažėjimo prielaidos yra. Taip pat neliks litų keitimo į eurus sąnaudų, atpigs tarptautiniai pavedimai, be to, naudą pajausime per tarptautinę prekybą. Yra aiškiai įrodyta tarptautiniais tyrimais, kad tarptautinė prekyba suintensyvėja, o turint omenyje mūsų atviros ekonomikos modelį mums tai yra labai svarbu. Šitie visi aspektai, be abejo, įvertinant sąnaudas, kurios yra vienkartinės, ne pastovaus pobūdžio, ir yra tas potencialas, kuris leis mūsų BVP per artimiausius septynerius metus papildomai augti maždaug po 2%. Be abejo, jeigu neįvyks koks nors dramatiškas įvykis, visų pirma sietinas su įvykiais Rytuose.

Verslo Ĺžinios, 2014 04 30, treÄ?iadienis

bankaiirdraudimas

Verslo žinios, 2014 04 30, trečiadienis

bankaiirdraudimas

Pelnas grįžo, komisiniai džiugina, bet kreditavimas dar įšalęs Bankai :: Kai kurie mokesčių planai klientams nėra naudingi Paulius Čiulada Paulius.Ciulada@verslozinios.lt

Mažesnieji šalies bankai jau baigia pamiršti, kas yra nuostolinga veikla, labiausiai juos džiugina kaip ant mielių augančios komisinių mokesčių įplaukos. Tačiau kreditavimas, ypač verslo, vis dar trypčioja vietoje, o auganti ekonomika vis dar neskatina pradėti tuštinti indėlių sąskaitų. Visi mažesnieji šalies bankai, išskyrus „Finastą“, praėjusiais metais, palyginti su 2012-aisiais, veikė pelningai, nors didesnės jų dalies pelnas susitraukė. Daugiausia pelno generavo „Danske Bank“ Lietuvos filialas ir „Nordea Bank Finland“ Lietuvos skyrius (atitinkamai 94 mln. ir 39,5 mln. Lt), o Šiaulių bankas, kuriam metai buvo neeiliniai dėl gerosios Ūkio banko dalies perėmimo, tenkinosi 10,7 mln. pelnu (Šiaulių banko grupės pelnas sudarė 18,5 mln. Lt). Pagrindine priežastimi, trukdančia bankams didinti pelną, patys bankai vis dar laiko neatsigaunantį kreditavimo poreikį. „Manau, kad metai buvo gana geri. Tiesa, reikia pažymėti, kad bankų paskolų portfelis rinkoje vis dar neauga, mat verslo klientų kreditavimo poreikis išlieka ribotas – įmonės neskuba investuoti į gamybos pajėgumo plėtrą ir atsargiai vertina perspektyvas“, – komentuoja Ramūnas Bičiulaitis, „Danske Bank“ Lietuvos filialo Finansų tarnybos direktorius. Pasak jo, nekilnojamojo turto rinka, nors ir suaktyvėjo per pastaruosius metus, dar negreitai pasieks 2007 metų aktyvumo lygį, todėl ji dar nesukuria ryškaus kreditavimo poreikio. „Taip, skolinasi aktyviau, daugiausia būsto įsigijimo ar atnaujinimo reikmėms, tačiau šis suaktyvėjimas išlieka nuosaikus“, – aiškina pašnekovas. Iš duomenis VŽ pateikusių 6-ių bankų savo paskolų portfelį pernai padidino 4, o dviejų bankų paskolų portfeliai susitraukė. „Gyventojų, turinčių skolintis tam, kad patenkintų savo vartojimo poreikius, dalis sumažėjusi iki minimumo“, – pabrėžia Vytautas Jurėnas, FMĮ „Orion Securities“ analitikas. Pasak jo, dalį bankų paskolų rinkos atsiriekė greitųjų vartojimo kreditų bendrovės, kurių paslaugomis naudodamiesi kai kurie jauni žmonės jau susigadino kredito istoriją ir ši tendencija gali apsunkinti paskolų portfelio augimą ateityje. Vertina dvejopai Nors palūkanų už indėlius smuko iki nematytų žemumų, gyventojai pinigų iš indėlių

Jurėnas, FMĮ „Orion Securities“ analitikas: „Gyventojų, turinčių skolin•tis•Vytautas tam, kad patenkintų savo vartojimo poreikius, dalis sumažėjusi iki minimumo“.

JUDITOS GRIGELYTĖS nuotr.

Bičiu•laitis, •Ramūnas „Danske Bank“

sąskaitų netraukia ir išlaidauti neskuba – bankai vis dar gali pasigirti indėlių rekordais. Lietuvos filialo Finansų tarnybos „Bankų indėlių portfelis auga jau nebe direktorius: „Reikia pirmi metai po 2009 metų nuosmukio. pažymėti, kad bankų Manau, tai yra labai gerai, nes verslas ir gypaskolų portfelis rin- ventojai pajamas skiria ne tik kasdienėms koje vis dar neauga, reikmėms, bet ir taupymui. Manau, šias mat verslo klientų lėšas kiek vėliau įmonės panaudos investikreditavimo poreikis cijoms į verslo plėtrą“, – sako p. Bičiulaitis. Tačiau p. Jurėnas kritiškesnis – esą indėišlieka ribotas.“ HERlių augimas įrodo ekonomikai nelabai paKAUS MILAŠEVIČIAUS lankią tendenciją, kad gyventojų ir verslo lūkesčiai dar nėra tokie optimistiniai, jog būtų galima santaupas ar nepaskirstytąjį pelną panaudoti įsigijimams ar naujoms investicijoms.

Ūkio bankas buvo ketvirtas bankas pagal indėlių portfelį, tačiau nebuvo sistemiškai svarbus.

Įsivažiuoja mažinimas Mažesniųjų bankų, kurie pernai mažino atidėjinių blogosioms paskoloms sumą, ir tų, kurie ją didino, skaičius pasiskirsto tolygiai – po tris. Tačiau kalbinti pašnekovai labiau linkę įžvelgti atidėjinių mažinimo tendenciją, kuri reiškia, kad blogosios paskolos tampa gerosiomis ir tai teigiamai paveikia grynąjį rezultatą. „Manau, šis procesas (atidėjinių mažinimo – VŽ) jau įsivažiavęs. Lietuvos ekonomika stabilizavosi ir pradėjo augti, smarkiai pagerėjo įmonių finansinė būklė, o gyventojų pajamos tapo stabilios, mažėja nedarbas. Šie pokyčiai bankams leidžia mažinti padarytus atidėjinius abejotinoms

paskoloms“, – kalba p. Bičiulaitis. Jis pabrėžia, kad prie atidėjinių mažėjimo prisideda ir besibaigiantys su verslo kreditavimu susiję teismo procesai, kurie prasidėjo per krizės įkarštį ir baigiasi tik dabar.

palūkanų pajamos išaugusios“, – svarsto pašnekovas. Kapitalo pakankamumo ir likvidumo reikalavimus 2013 m. gruodžio 31 d. vykdė visi duomenis VŽ pateikę mažesnieji bankai. Mažiausias kapitalo pakankamumo rodiklis minimu metu buvo Šiaulių banko (11%, o reikalaujama 8%), tačiau šių metų Kėlė komisinius Įdomios tendencijos stebimos bankų atas- pradžioje banko akcininkai nusprendė iškaitų palūkanų skiltyse – visi mažesnieji leisti naujų akcijų ir iš banko lėšų kapitalą bankai pernai paaugino komisinių paja- padidinti 20 mln. Lt. mas, tačiau grynąsias paslaugų ir komisinių pajamas (skirtumą tarp to, už kiek Poveikis vienam bankui bankai paskolina, ir to, už kiek pasiskolina) Specialistai pažymi, kad pernai sustabdyta padidinti sekėsi ne visiems. Ūkio banko veikla buvo gana stiprus smū„Po krizės bankai rado išeitį, kaip kom- gis bankų sektoriui, tačiau daugiau įvaizpensuoti dalį prarandamų pajamų. Jie džio, o ne finansų atžvilgiu. pakėlė įvairių paslaugų komisinius moMat realių pasekmių iš to teturėjo kesčius. Buvo ieškoma būdų uždirbti: Šiaulių bankas, perėmės 2,7 mlrd. Lt verbrango operacijos grynaisiais pinigais, taip tės gerąją Ūkio banko dalį – turtą ir įsipat prekyba vertybiniais popieriais ir netgi pareigojimus. O sisteminės rizikos banko pervedimai. Buvo pasiūlyti mokesčių pla- žlugimas nesukėlė, masinio indėlių atsiėnai, kuriais naudodamasis neretas klientas mimų ir pinigų persikraustymo į kojines iš tiesų bankui palieka daugiau mokesčių, taip pat nesulaukta. nei vykdydamas mokėjimų operacijas už „Ūkio bankas buvo ketvirtas bankas standartinius įkainius. Bankui tai garantuo- pagal indėlių portfelį, tačiau nebuvo sisteja fiksuotas pajamas kas mėnesį“, – sako miškai svarbus kaip skolintojas. Akivaizdu, p. Jurėnas. Tačiau, anot jo, bankų komisi- kad Ūkio banko turto ir įsipareigojimų pernių pajamos netrukus gali pradėti mažėti, ėmimas atsiliepė ir atsilieps tik Šiaulių bannes vis labiau populiarėja elektroniniai ir ko rezultatams. Bankui siekiant tvarkyti mobilieji atsiskaitymai, kurie už įprastus pagausėjusius indėlius, tenka pardavinėti kitą perimtą turtą – gautos lėšos bus skirtos paprastai yra pigesni. „Kita vertus, tuomet, kai tai nutiks, paskolų portfeliui padidinti“, – komentuokreditavimas jau turėtų būti atsigavęs, o ja p. Jurėnas.

Bankų rezultatai

Bankas (banko grupė) Grynasis pelnas Metinis Paskolų Pokytis Indėlių Pokytis Atidėjiniai Pokytis Turtas Pokytis Grynosios Pokytis Grynosios Pokytis Kapitalo (nuostolis) pokytis, 2013 m. per portfelis per 2013 m. per 2013 m. per palūkanų per paslaugų ir per pakankamumo 2013 m., % portfelis metus, 2013 m. metus, pabaigoje, metus, pabaigoje, metus, pajamos metus, komisinių metus, rodiklis mln. Lt pabaigoje, % pabaigoje, % mln. Lt % mlrd. Lt % 2013 m., % pajamos % 2013 m. mlrd. Lt mlrd. Lt mln. Lt 2013 m., pabaigoje*, mln. Lt % Šiaulių bankas 10,7 -28 2,7 33*** 4,5 109*** 148,5 31 5,3 79 83 50 16,6 91 11,4 Šiaulių banko grupė 18,5 41 2,4 37*** 4,5 109*** 154,1 30 5,3 81 82,7 44 14,7 82 11,1 „Danske Bank“ A/S Lietuvos filialas 94 -1,6 3,21 0,1 3,06 11 265 -33 4,85 -4,7 69 -12,5 18 16 n. d. „Nordea Bank Finland“ PLC Lietuvos skyrius 39,5 2 7,2 -3,4 3,5 27 110 17 n. d. n. d. 111,2 5,5 38,1 6 48,2 Medicinos bankas 2,38 -42 0,47 -4,34 0,72 -1 88,66 -5 0,88 -1,06 26,45 17,5 16,36 7 15,4 Medicinos banko grupė 4,51 -13 0,47 -4,34 0,72 -1 88,66 -5 0,86 -1,42 26,79 17,2 16,36 7 16 „Citadele“ bankas 6,14 -48 0,62 3 0,69 -6 34,90 -17 1,00 -3,11 20,74 -13,4 11,98 18 18,6 „Citadele“ banko grupė 6,15 -48 0,71 9 0,69 -6 45,50 -4 1,08 0,68 22,75 -12,2 10,84 9 17,5 „Bigbank“ 2,4 280 0,118 39 0 0 22 49 0,121 38 29 27 0,8 74 n. d.

Likvidumo rodiklis 2013 m. pabaigoje**, % 54 54 34,2 n. d. 49,7 49,9 42,5 42,7 563,5

Pastabos. „Finasta“ savo duomenų nepateikė. „Nordea Bank Finland“ Lietuvos skyrius nurodė ikimokestinį pelną, nes grynojo pagal apskaitos politiką neskaičiuoja. Neaudituoti duomenys. * Rodiklis turi būti ne mažiau nei 8%. ** Rodiklis turi būti ne mažiau nei 30%. *** Buvo perimtas Ūkio banko paskolų ir indėlių portfelis. Šaltinis: bankų pateikti duomenys

Verslo Ĺžinios, 2014 04 30, treÄ?iadienis

bankaiirdraudimas

Verslo žinios, 2014 04 30, trečiadienis

bankaiirdraudimas

Trys teorijos: kiek iš tikrųjų vertas litas mia kiti veiksniai: Lietuvos starto pozicijos, palyginti su euro zonos valstybėmis, maža darbo jėgos kaina ir pan. Mantas Skardžius, DNB banko turto valdytojas, teigia, kad perteklinis einamosios sąskaitos deficitas byloja apie silpną šalies konkurencingumą. Tai galima ištaisyti sumažinus valiutos kursą arbą atlyginimus (vidinė devalvacija). „Daug pravalgymui skyrusios Baltijos šalys turėjo didelį einamosios sąskaitos deficitą. Atėjus sunkmečiui jos pasirinko vidinę devalvaciją, taupymo politika leido normalizuoti einamosios sąskaitos deficitą“, – teigia p. Skardžius. Jeigu tai nebūtų padaryta, laikyti litus taptų vis rizikingiau, todėl rinka norėtų jų atsikratyti ir šalis būtų priversta devalvuoti litą. Šiuo metu Lietuvos einamosios sąskaitos deficitas yra nedidelis ar sukasi apie 0, todėl dėl jo litas nenuvertėtų jį atsiejus.

Makroekonomika ::

Ilgalaikius pokyčius nagrinėjanti teorija rodo, kad Lietuvoje sparčiau kylant kainoms litas ir toliau stiprėtų Vytautas V. Žeimantas vytautas.zeimantas@verslozinios.lt

Litas šiuo metu susietas su euru ir nieko nekeičiant planuojama jį pakeisti į eurą, tačiau, artėjant perėjimo prie euro datai, verta apsižvalgyti, koks šiuo metu realus euro ir lito kursas.

Kainų lygio indeksai, kai ES 28 valstybių indeksas lygus 100

turto valdytojas: „Jeigu nagrinėtume hipotetinį atvejį, kas būtų litą atsiejus nuo euro, tai greičiausiai jis kiek nuvertėtų dėl nedidelio palūkanų skirtumo ir naujo netikrumo.“ VLADIMIRO IVANOVO NUOTR.

Šalis 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. Danija 141,4 139,8 140,6 138,6 137,5 139,9 143,0 140,4 142,6 140,5 Vokietija 106,4 105,0 103,5 102,7 101,8 103,7 107,0 103,5 102,0 101,7 ES 28 100 100 100 100 100 100 100 100 100 100 Lietuva 52,4 53,6 54,9 57,4 60,1 66,0 67,0 63,6 64,5 63,9 ŠALTINIS: „EUROSTAT“

savo prekes, tačiau gyventojų perkamoji galia dėl to auga. „Chronišką per mažą lito ir kitų kylančių rinkų vertę išsivysčiusių valiutų atžvilgiu galima sieti su perkamosios galios pariteto skirtumais. Vienos valstybės kitas pagal pragyvenimo lygį vejasi dešimtmečiais, todėl kylančių rinkų, taip pat ir Lietuvos, valiutos tradiciškai būna nepakankamai įvertintos išsivysčiusių šalių valiutų atžvilgiu“, – teigia p. Tauraitė. Skaičiuojami JAV doleriais Mėsainio indeksas rodo, kad dideli skirtumai tarp „Big Mac“ indekso ir nominalaus šalies valiutos kurso yra ir esant plaukiojančiam nominaliam kursui. Tarkime, Lenkijos zlotas iki USD nepritraukia 35%. „Big Mac“ indeksas rodo, kad gerokai pervertintos yra Skandinavijos, Šveicarijos valiutos, o ypač silpnos – besivystančių šalių. Perkamosios galios pariteto taisyklė galioja ilguoju laikotarpiu, tačiau ji neaprašo gerai valiutų elgsenos trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu. Šalių prekių ir paslaugų

krepšeliai labai skirtingi, reikia atsižvelgti į prekybos ir darbo jėgos judėjimo apribojimus, transporto sąnaudas, teisines ir politines kliūtis. Vidutinis laikotarpis Vaidievutis Geralavičius, Lietuvos centrinės kredito unijos vyriausiasis ekonomistas, teigia, kad šiuo metu lito ir euro kursas daugiau ar mažiau atitinka pusiausvyros lygį. Jeigu paimtume pagrindinius makroekonominius duomenis, kurie geriausiai apibūdina lito ir euro kursą, pamatytume, kad vieni rodikliai rodo lyg šiokį tokį lito nuvertinimą, kiti – lyg nedidelį pervertinimą. Tai atspindi einamosios sąskaita ir užsienio prekybos balansas. „2013 m. turėjome nedidelį einamosios sąskaitos deficitą, o 2012 metais buvo labai nedidelis perteklius. Be to, pastaruosius metus eksportas sparčiai augo. O tai vienas pagrindinių požymių, pagal kurį galime teigti, kad lito ir euro kursas yra geras“, – vardina p. Geralavičius. Anot ekonomisto, mažesnį kainų lygį le-

Malaizija -51,8

-66,8 Indija

-51 Ukraina

-50,2 Indonezija

Taivanas -43,4

Egiptas -47,4

Rusija -43,3

Šri Lanka -42,1

Meksika -40

Kinija -40,7

Vietnamas -38,5

Tailandas -36,9

Saudo Arabija -36,6

Japonija -35,7

Filipinai -35,5

Lenkija -35,2

-34,4 Argentina

Lietuva

-25,2

-34,4 Pakistanas

-25 Pietų Korėja

Čekija -24,9

-22,9 Peru

-22,2 Singapūras

Čilė -20,2

-18,7 Turkija

Vengrija -16,6

-7,2 Kosta Rika

-6,2 Kolumbija

Australija -3,3

JAV 0

Urugvajus 6,2

Didžioji Britanija 0

Kanada 8,4

Euro zona 7,3

Izraelis 8,5

Brazilija

13,5 Švedija

Danija 12

Šveicarija

Venesuela

-1,1 Naujoji Zelandija

54,7 36

68,6

54,7

„Big Mac“ indeksas rodo, kiek valiuta pervertinta ar nepakankamai įvertinta, % nuo USD, 2014 m. sausis

Zlotas – dar silpnesnis „Egzistuoja skirtingi valiutos pervertinimo matavimo būdai, ir dažnai jų kiekybiniai įverčiai skiriasi, tačiau pliuso ar minuso ženklas paprastai sutampa skaičiuojant ir pagal keletą modelių. Išplėtotas yra „The Economist“ skaičiuojamas „Big Mac“ indeksas“, – komentuoja Vilija Tauraitė, SEB banko vyriausioji analitikė. Remiantis juo litas yra 25% per mažai įvertintas JAV dolerio atžvilgiu, o JAV doleris neįvertintas euro atžvilgiu, taigi litas dar labiau neįvertintas euro atžvilgiu nei 25%. Vadinasi, lito kursas turi potencialą stiprėti. Kuo stipresnė valiuta, tuo sunkiau eksportuotojams parduoti

Skar•džius, •Mantas DNB banko

Norvegija

Ekonomikai įtakos turi ne tik nominalus valiutos kursas, kurį fiksuoja biržos, bet ir vadinamasis realus, kuris skaičiuojamas pasitelkus ekonomikos teoriją. Jis parodo, kokios ilgalaikės valiutos krypties galima tikėtis. Nominalus valiutos kursas nuolat keičiasi, jei nėra susietas su kurios nors šalies valiuta, tačiau yra ir kitų būdų įvertinti valiutos kursą. Skaičiuojant kursus pagal vadinamąjį perkamosios galios paritetą, daroma prielaida, kad visose šalyse toks prekių ir paslaugų rinkinys turi kainuoti tiek pat. Ir jeigu vienoje šalyje toks rinkinys kainuoja dvigubai pigiau, sakoma, kad jų tarpusavio valiutų kursas turėtų būti 1 ir 2. Pasaulio banko duomenimis, 2012 m. Lietuvoje įsigyti tų pačių prekių ir paslaugų buvo galima 40% pigiau nei Jungtinėse Amerikos Valstijose ar Vokietijoje, vadinasi, USD ir lito kursas turėtų suktis apie 1,6 Lt už 1 USD (nominalus kursas šiuo metu – apie 2,5 Lt už 1 USD). Nominalūs valiutų kursai po truputį artėja prie realių. Kadangi Lietuvos nominalus kursas yra silpnesnis už realų, Lietuvoje kainos nuolat kyla sparčiau nei JAV ar euro zonoje. Dabar norint įsigyti vieną USD pakanka 2,5 Lt, o 1994 m. balandžio 1 d., kai Lietuva susiejo litą su USD 1 ir 4, nominalus USD kursas ir buvo beveik 4 Lt. Apie tai, kad mūsų nominalus kursas nuolat artėja prie realaus kurso, byloja ir „Eurostat“ statistika. Ji rodo, kad Lietuvoje pastarąjį dešimtmetį kainos pakilo 24%, labiau nei vidutiniškai 28-iose ES šalyse. Kainų atotrūkis nuo ES vidurkio per dešimtmetį sumažėjo nuo 47,6% iki 36,1%. Šiuo atveju vertinamos namų ūkių išlaidos kartu su PVM ir kitais netiesioginiais mokesčiais.

Trumpas laikotarpis Operatyvius valiutų kursus biržose lemia ir kitokie dydžiai. „Ūkiškai kalbant, dviejų valiutų kurso svyravimą lemia palūkanų normų skirtumas, tikimybė, kad tas skirtumas ateityje keisis, politinio, ekonominio ar kito nestabilumo premija“, – komentuoja p. Skardžius. Pavyzdžiui, A valiutos 6 mėnesių „Airibor“ siekia 0,50%, B valiutos 6 mėnesių „Baibor“ siekia 1,20% – tokiu atveju A valiuta bus parduodama ir B valiuta perkama tol, kol brangstanti B valiuta nepristabdys B šalies ekonomikos. Šiai stabtelėjus, „Baibor“ palūkanos krinta ir tai sumažina B valiutos patrauklumą ir jos kursas krenta. Jei B šalyje esti politinis ar kito pobūdžio neapibrėžtumas – B yra besivystanti ekonomika, turi didelį biudžeto deficitą ar pan. – investuotojams reikia papildomo paskatinimo – premijos, kuri priverstų juos judėti B valiutos link. Grįžkime į Lietuvą. „Šešių mėnesių EURIBOR ir VILIBOR svyruoja nuo 0,45% iki 0,50% ir tai nesukelia jokio spaudimo nei į vieną pusę. Minėta rizikos premija, kurią neva reikėtų pridėti prie EUR – ekonomiškai stipresnio ir didesnio regiono valiuos palūkanų – yra nykstamai maža“, – teigia p. Skardžius. Jei litas staiga būtų atsietas nuo EUR, ekonominės aplinkybės per naktį nepasikeistų. „Vis dėlto didžiausią įtaką euro ir lito kursui turėtų minėta rizikos premija, kurią reikėtų pridėti prie euro ir lito palūkanų normų, kad būtų atsvertas atsiradęs neapibrėžtumas. Tad mano subjektyvus spėjimas yra toks, kad per artimiausius 6 mėnesius atsieto euro ir lito kursas judėtų aukštyn – t. y. litas silpnėtų“, – baigia komentarą p. Skardžius.

Šaltinis: „The Economist“

Verslo žinios, 2014 04 30, trečiadienis

bankaiirdraudimas Vadovas

Darbuotojų sk. 2012 12 31

Darbuotojų sk. 2013 12 31, tūkst. Lt

Indėliai 2012 12 31, tūkst. Lt

Indėliai 2013 12 31, tūkst. Lt

Naujai pasirašytos būsto paskolos 2012 m., sk.

Naujai pasirašytos būsto paskolos 2013 m., sk.

Būsto paskolų portfelis 2012 12 31, tūkst. Lt

Būsto paskolų portfelis 2013 12 31, tūkst. Lt

Klientams suteiktos paskolos 2012 12 31, tūkst. Lt

Klientams suteiktos paskolos 2013 12 31, tūkst. Lt

Ikimokestinis pelnas 2012 12 31, tūkst. Lt

Ikimokestinis pelnas 2013 12 31, tūkst. Lt

Turtas 2012 12 31, tūkst. Lt

Turtas 2013 12 31, tūkst. Lt

Bankas

Vieta 2012

Vieta 2013

Komerciniai bankai pagal turtą 2013 12 31

SEB bankas, AB

23.590.946

23.122.318

243.529

107.373

16.592.797 l*

17.133.273 l*

5.875.230

5.976.689

4.115

3338

13.224.857

12.393.390

1.741

1.823

Raimondas Kvedaras

Swedbank, AB

19.418.459

18.901.562

617.732

389.209

13.364.024

12.774.504

5.774.852

5.740.132

594.652

428.122

14.937.758

14.815.508

2.047

2.157

Dovilė Grigienė

DNB bankas, AB

12.036.511

11.580.673

61.117

88.428

9.411.845

8.967.084

3.517.514

3.303.945

527.122

376.335

6.256.532

5.886.161

1.221

1.364

Bjornar Lund

Šiaulių bankas, AB

5.250.828

2.931.466

12.600

17.130

2.723.662

2.052.809

101.242

95.290

4.530.021

2.165.852

680

481

Vytautas Sinius

Danske bank A/S Lietuvos fil.

4.852.737

5.090.342

101.760

118.317

3.290.555

3.260.304

2.035.319

2.048.036

681

381

3.056.918

2.759.549

717 c*

413 c*

Gintautas Galvanauskas

Citadele bankas, AB

996.465

1.028.497

7.610

6.769

622.743

606.780

310.473

329.109

686.258

730.809

294

342

Alma Vaitkunskienė

Medicinos bankas, UAB

879.801

889.242

389

2.353

467.808

489.013

11.356

11.793

719.081

726.086

610

562

Gintaras Treinys

–

Nordea Bank AB Lietuvos skyrius

neskaičiuoja*

9.362.072

39.547

38.761

7.154.236

7.403.790

2.409.760

2.490.441

636

648

3.515.009

2.763.069

308

316

Inga Skisaker

neskaičiuoja* – pasak įmonės atstovės, pagal naudojamą valdymo apskaitą, tokie duomenys banke nėra skaičiuojami l* paskolos ir lizingas grynąja verte c* 341 darbuotojas vykdo funkcijas „Danske Bank“ grupės paslaugų centre (2012 m. jų buvo 30) Kiti bankai VŽ duomenų nepateikė Šaltinis: bendrovių pateikti duomenys

Vadovas

Buveinė

Pasirašytų sutarčių finansuojama suma 2013 m., (tūkst. Lt)

Pasirašytų lizingo sutarčių vertė 2011 m., tūkst.Lt

Pasirašytų lizingo sutarčių vertė 2012 m., tūkst.Lt

Pasirašytų lizingo sutarčių vertė 2013 m., tūkst. Lt

Pasirašytų lizingo sutarčių 2011 m., vnt.

Pasirašytų lizingo sutarčių 2012 m., vnt.

Pasirašytų sutarčių skaičius 2013 m., vnt.

Lizingo portfelis 2011 m., tūkst. Lt

Lizingo portfelis 2012 m., tūkst. Lt

Lizingo portfelis 2013 m., tūkst. Lt

Bendrovė

Vieta 2012

Vieta 2013

Lizingo bendrovės pagal 2013 12 31 lizingo portfelį grynąja verte

SEB lizingas, AB 1*

1.514.825

1.634.225

1.840.883

3.114

2.710

2.605

615.214

599.272

562.390

511.899

Vilnius

Raimondas Kvedaras, banko valdybos pirmininkas

Swedbank grupės įmonės Lietuvoje*

1.292.072

1.396.816

1.679.325

4.968

4.558

4.490

581.776

633.513

501.959

471.240

Vilnius

Inga Makarevičienė, gen. direktorė

Nordea Finance Lithuania, UAB

957.864

796.752

646.496

6.019

6.018

7.402

578.820

609.774

558.455

548.188

Vilnius

Rimas Petrauskas, generalinis direktorius

DNB lizingas, UAB

401.654

331.115

352.157

2.697

2.139

1.546

275.752

234.842

149.724

214.686

Vilnius

Šarūnas Nedzinskas, generalinis direktorius

–

Pohjola Finance, UAB

313.822

n.d.

1.245

n.d.

294.194

n.d.

240.868

Vilnius

Erika Voverė, generalinė direktorė

Šiaulių banko lizingas, UAB

218.911

215.945

179.244

24.263

24.415

7.307

113.080

149.394

168.566

94.385

Šiauliai

Mindaugas Rudys, generalinis direktorius

UniCredit Leasing Lietuvos filialas

202.510

92.698

20.596

1.220

663

130

211.869

112.254

23.554

160.283

Vilnius

Laimonas Belickas, direktorius

Danske bank A/S Lietuvos fil.**

148.316

132.778

175.789

685

563

564

94.820

58.476

61.609

74.365

Vilnius

Gintautas Galvanauskas, generalinis direktorius

Ūkio banko lizingas, UAB

123.473

302.870

n.d.

104.810

n.d.

138.839

n.d.

137.894

Kaunas

Mindaugas Valančius, generalinis direktorius

Citadele faktoringas ir lizingas, UAB

101.052

55.023

57.597

864

454

261

103.938

28.497

16.770

77.307

Vilnius

Aurimas Staškevičius, direktorius

–

Medicinos bankas, UAB

13.378

n.d.

153

n.d.

18.595

n.d.

14.313

Vilnius

Gintaras Treinys, administracijos vadovas

1* 2013 m. lapkričio 25 d. „SEB lizingas“ baigė savo veiklą ir buvo prijungtas prie SEB banko, perėmusio visus antrinės bendrovės įsipareigojimus ir turtą * UAB „Swedbank lizingas“ ir UAB „Swedbank autoparko valdymas“ **Nuo 2009 m. finansinio lizingo veikla yra plėtojama ir nauji sandoriai sudaromi „Danske bank A/S“ Lietuvos fil., ne UAB „Danske Lizingas“ Šaltinis: Lietuvos bankų asociacija

Verslo žinios, 2014 04 30, trečiadienis

bankaiirdraudimas

Bankai Lietuvoje nebloga Paklaustas, kodėl DNB bankas ir dabar nemoka dividendų, Ramūnas Abazorius, DNB banko valdybos narys ir prezidento pavaduotojas, teigia, kad „priežastis aiški – mūsų akcininkas turi ilgalaikių planų, todėl pelną investuoja į banko plėtrą“. Ponas Adomavičius tvirtina, kad stiprus nuosavas kapitalas yra sėkmingos banko veiklos skirtingomis sąlygomis garantas. Ši nuostata įtvirtinta ir naujuose kapitalo pakankamumo reikalavimuose, numatytuose CRD IV direktyvoje. Pagal ją nuosavo kapitalo dalis nuo 2015 m. sausio 1 d. turi būti ne mažesnė kaip 10,5%, dar vėliau šis reikalavimas didėja iki 12.5%. „Swedbanke“ nuosavo kapitalo dalis šiuo metu siekia 16%. Ponas Iržikevičius teigia, kad „Lietuvos bankas nėra galutinai nustatęs Bazelio III normatyvų, tačiau pagal preliminarius skaičiavimus juos SEB bankas atitiktų“. Juos atitinka ir DNB. „Skirtingose Europos šalyse padėtis nėra vienoda, tačiau Švedijos priežiūros institucijos jau dabar kelia arba artimiausioje ateityje kels aukštesnius reikalavimus ir tai, kas šiandien atrodo kapitalo perteklius pagal Lietuvoje galiojančius reikalavimus, ateityje, tikėtina, taps privaloma norma visiems bankams“, – teigia p. Adomavičius.

Finansinės paslaugos :: Lietuvos banke

laiko pinigus už 0% palūkanų Vytautas V. Žeimantas vytautas.zeimantas@verslozinios.lt

Jei ne vienas didesnis sandoris su viešuoju sektoriumi, bankų paskolų portfelis pernai būtų susitraukęs, bankų verslas dar tik atsigauna po sunkmečio. Nors skolinimo mastai nedideli, bankai ir toliau didina nuosavo kapitalo dalį bankuose, todėl jo grąža nėra itin didelė. Pernai paskolų portfelis augo lėčiau nei infliacija – 0,4%, o jeigu atimsime 1,1 mlrd. Lt paskolą Finansų ministerijai, iš augimo gausime 1,4% dydžio kritimą. Praėjusių metų viltys, kad skolinimas atsigaus, nepasiteisino. Sparčiausiai augo viešajam sektoriui teikiamos paskolos – 27%, nekilnojamojo turto paskolų portfelis paaugo vos 0,7%, o verslui išduotų paskolų – susitraukė 3,2%. Kita vertus, svarbu, kad paskolų portfelis iš viso ūgtelėjo ir naujų kreditų srautas buvo kiek didesnis už grąžinamų paskolų. Iki šiol mažėjant paskolų apimčiai, per bankų sistemą pinigai išeidavo iš Lietuvos ekonomikos ir lėtino jos augimą. Tiksliai pamatuoti šio portfelio gylį nėra lengva, nes pernai bankrutavo Ūkio bankas, o 2012 m. – „Snoras“ ir abiejų šių bankų rodikliai buvo išbraukti iš bendrovės bankų statistikos. Laiku sumažino Pernai, priešingai nei 2012 m., bankai laiku sumažino palūkanas, mokamas už indėlius ir kitus savo įsipareigojimus, todėl mažėjant bendram palūkanų lygiui jų palūkanų maržos beveik nepasikeitė. „SEB banko grupės palūkanų išlaidos pernai mažėjo sparčiau nei palūkanų pajamos, nes mažėjo skolinimosi iš pirminio banko sąnaudos – bankas grąžino paskolą. Taip pat mažėjo indėlininkams mokamos palūkanos“, – teigia Jonas Iržikevičius, SEB banko Pagalbos verslui tarnybos ir finansų direktorius. Nepaisant šių pokyčių, SEB pernai nepasivijo „Swedbank“ pagal grynųjų palūkanų maržos dydį: „Swedbank“ ji išlieka didesnė – 1,74%. Didesnę grynąją maržą bankui padeda pasiekti tai, kad jis turi daugiau indėlių, o už juos mokamos mažesnės palūkanos. Be to, bankas turi daugiausia nuosavo kapitalo, o už jį palūkanų iš viso nereikia mokėti. Iš trijų didžiųjų bankų reikšmingiau mažėjo DNB banko grynosios palūkanų pajamos. „DNB grynosios palūkanų pajamos 2013 m. buvo mažesnės dėl pernai vis dar mažėjusios, palyginti su 2012 m., palūkanų bazės rinkoje. Dėl to mažėjo palūkanos už suteiktas paskolas“, – komentuoja Ramūnas Abazorius, DNB banko valdybos narys ir prezidento pavaduotojas. DNB bankas savo verslą finansuoja ne tik iš indėlių, tačiau ir iš pirminės įmonės paskolos – balanse prie įsiskolinimų bankams stovi skaičius 4 mlrd. Lt. – tai trečdalis viso DNB turto. SEB lėšų iš savo pirminio banko pritraukia ne per paskolą, o per 6,7 mlrd. Lt indėlį savo banke. „Šie resursai naudojami ir kaip finansavimo šaltinis, ir kaip likvidumo valdymo įrankis. Resursai iš pirminio banko yra įvairių terminų ir su skirtingomis sąlygomis, kurių forma gali būti dvejopa – tiek paskola, tiek indėlis. Finansiniu požiūriu tarp šių dviejų galimų formų nėra skirtumo“, – teigia p. Iržikevičius. Anot Mariaus Adomavičiaus, „Swedbank“ Finansų tar-

••

Jonas Iržikevičius, SEB banko Pagalbos verslui tarnybos ir finansų direktorius: „SEB banko grupės palūkanų išlaidos pernai mažėjo sparčiau nei palūkanų pajamos, nes mažėjo skolinimosi iš pirminio banko sąnaudos – bankas grąžino paskolą. “ JUDITOS GRIGELYTĖS NUOTR.

nybos vadovo, „Swedbank“ visuomet pirmenybę teikė indėliams. „Indėliai, mūsų manymu, yra patikimiausias ir stabiliausias finansavimo šaltinis, o tokios nuostatos teisingumą patvirtina ir naujausi bankų likvidumo reikalavimai, įrašyti Bazelio III CRD IV direktyvoje“, – teigia p. Adomavičius. Tačiau du trečdalius indėlių bankuose šiuo metu sudaro indėliai iki pareikalavimo. Anot p. Adomavičiaus, bankui naudingi ir einamieji indėliai – jie taip pat naudojami teikiant paskolas. Jis taip pat primena, kad Lietuvoje galioja 0,45% indėlių draudimo mokestis. Jis apriboja bankui galimybę mokėti didesnes palūkanas klientams. Šiuo požiūriu Lietuvoje registruoti bankai turi nevienodas konku-

rencines sąlygas su Lietuvoje veikiančiais užsienio bankų skyriais ir kredito unijomis. „Swedbank“ prognozuoja, kad 2014 m. palūkanų normos išliks panašaus lygio kaip 2013 m. Laukia didesni reikalavimai Preliminarūs vertinimai rodo, kad didieji Lietuvos bankai jau dabar atitinka Bazelio III reikalavimus, o grąža iš investicijų į banko kapitalą Lietuvoje neišsiskiria iš investicijų kitose Europos Sąjungos šalyse. Vietinė bankų priežiūra šiuo metu nedraudžia bankams mokėti ir dividendų savo pirminėms bendrovėms. Nepaisant šių veiksnių, bankai šalyje nuolat palieka pelną. SEB šiemet 103,6 mln. Lt išmokėjo dividendais savo akcininkui pirmą kartą per 15 metų.

Investuoja su 0% grąža Paskolų poreikis pernai buvo per mažas, kad sugertų papildomą į bankus per indėlius ir bankų pelną tekantį pinigų srautą. Neturėdami kur pelningai investuoti lėšų, bankai jas laiko ir Lietuvos banke, nors už tokį indėlį gauna 0% palūkanų. SEB lėšos bankuose ir kitose kredito įstaigose siekia 3,7 mlrd. Lt, dar 1,3 mlrd. Lt buvo padėti centriniame banke. „Swedbanke“ praėjusių metų pabaigoje centriniame banke laikė 1,7 mlrd. Lt. Ponas Adomavičius teigia, kad „Swedbank“ nuosekliai laikosi konservatyvios investavimo politikos, todėl tam tikrais periodais nebelieka esminio skirtumo tarp lėšų laikymo centrinio banko sąskaitoje ar kitų panašaus rizikingumo priemonių. „Remiantis privalomųjų atsargų laikymo tvarka, centrinis bankas teoriškai mokėtų tam tikras palūkanas už laikomas lėšas, tačiau pagal naudojamą formulę apskai-

Klientams suteiktos paskolos 2014 m. sausio 1 d., % nuo visų paskolų

Remiantis privalomųjų atsargų laikymo tvarka, centrinis bankas teoriškai mokėtų tam tikras palūkanas už laikomas lėšas, tačiau pagal naudojamą formulę apskaičiuotas dydis pastaruoju metu lygus nuliui.

••

Ramūnas Abazorius, DNB banko valdybos narys ir prezidento pavaduotojas: „Mūsų akcininkas turi ilgalaikių planų, todėl pelną investuoja į banko plėtrą.“ HERKAUS MILAŠEVIČIAUS NUOTR.

Šaltiniai: Lietuvos bankas, VŽ, neaudituoti duomenys

Verslo žinios, 2014 04 30, trečiadienis

bankaiirdraudimas

ai gyvena ir neskolindami čiuotas dydis pastaruoju metu lygus nuliui“, – teigia p. Adomavičius.

Grynasis pelnas, mln. Lt

Mažina darbuotojų skaičių Negalėdami pasigirti dideliu pajamų augimu, bankai nukreipė žvilgsnius į sąnaudų dalį: jie investuoja į technologijas ir optimizuoja valdymą. 2013 m. kovo 27 d. Lietuvoje veikiantis bankas „Swedbank“ pardavė turėtą 49,67% antrinės gyvybės draudimo bendrovės „Swedbank Life Insurance SE“ akcijų paketą. Dabar Estijoje registruotas bankas „Swedbank“ kontroliuoja 100% gyvybės draudimo bendrovės akcijų. 2013 m. pabaigoje bendrovė „SEB lizingas“ buvo integruota į banko veiklą, todėl „SEB lizingo“ finansiniai rezultatai 2013 m. buvo įtraukti į SEB banko finansinę ataskaitą. „Swedbank“ pernai pertvarkė fizinio, e. aplinkos tinklą – šiuo metu beveik visose Lietuvos savivaldybėse bankas įrengė savitarnos erdves, veikiančias visą parą. Keičiantis klientų operacijų pobūdžiui, šiek tiek mažėjo ir darbuotojų skaičius. SEB banke darbuotojų skaičius didinant efektyvumą nuo 1.550 sumažėjo iki 1.512. Marius Adomavičius, „Swedbank“ Finansų tarnybos vadovas: „Bankui naudingi ir einamieji indėliai – jie taip pat DNB pernai tęsė investicijas į savo IT sistemą – pernai šios išlaidos išaugo naudojami teikiant paskolas. “ JUDITOS GRIGELYTĖS NUOTR. 50,8 mln. Lt ir tai atitinkamai sumaži2013 m. viduryje „Swedbank“ keitė Augant šalies ekonomikai, didėjo ir (13 mln. Lt). no praėjusių metų banko pelną. savo paslaugų kainodarą. klientų aktyvumas. 2013 m., palygin„Toks augimas, vertinant bendrą Keitė įkainius „Pakoreguotos paslaugų kainos ti su 2012 m., „Swedbank“ atliekamų finansinių paslaugų rinkos būklę Grynosios paslaugų ir komisinių pa- labiau atitinka realias banko patiria- operacijų skaičius padidėjo 9% ir tai Lietuvoje, yra normalus, – teigia p. jamos visuose trijose didžiuosiuose mas sąnaudas ir motyvuoja klientus turėjo didelę įtaką banko komisinių Iržikevičius, – paslaugų kainodaros bankuose augo po kelias dešimtis mi- naudotis elektroniniais kanalais“, – pa- pajamų augimui. SEB banko grynųjų pokyčiai reikšmingos įtakos 2013 m. lijonų litų. keitimus komentuoja p. Adomavičius. komisinių pajamos augo maždaug 7% rezultatams neturėjo, nes grynųjų pi-

••

Banko grupė 2013 m. 2012 m. „Swedbank“ 394 369 SEB 212 84 DNB 45,5 80,4

Nuosavas kapitalas, mln. Lt

Banko grupė 2013 m. 2012 m. „Swedbank“ 3.302 2.895 SEB 2.601 2.386 DNB 1.432 1.387

Nuosavo kapitalo grąža, %

Banko grupė 2013 m. 2012 m. „Swedbank“ 11,9 12,7 SEB 8,1 3,5 DNB 3,1 5,7

Turtas, mln. Lt

Banko grupė 2013 m. 2012 m. SEB 23.590 23.122 „Swedbank“ 19.550 19.400 DNB 11.974 11.525 Šaltinis: bankų ataskaitos pagal TFAS, audituoti duomenys

nigų operacijų banko skyriuose įkainių pokyčiai įsigaliojo metų pabaigoje. Vis dėlto pajamoms augti įtakos turėjo didesnis klientų aktyvumas naudojantis savitarnos paslaugomis.“ DNB pajamos iš paslaugų ir komisinių pernai išaugo 16,8%.

Verslo žinios, 2014 04 30, trečiadienis

bankaiirdraudimas

Specialistai pataria, kur in

Turto valdymas ::

Besivystančios rinkos išlieka pasaulio ekonomikos variklis Simona Milišauskaitė simona.milisauskaite@verslozinios.lt

••

Investicijų riziką besivystančiose šalyse specialistai pataria skaidyti, investicines lėšas nukreipiant į išsivysčiusiose šalyse veikiančių tarptautinių bendrovių akcijas, kurių reikšminga pajamų dalis atkeliauja iš augančių rinkų. JUSTINOS JURŠYTĖS NUOTR.

Pastaraisiais metais grąža iš besivystančių rinkų akcijų buvo viena prasčiausių, palyginti su kitomis investicijomis, tačiau „Verslo žinių“ apklausti specialistai sako, kad ilgu laikotarpiu būtent šios rinkos turi didžiausią potencialą. Tik investuotojams nereikėtų pamiršti apie riziką, taip pat pravartu turėti laisvų lėšų, už kurias būtų galima pirkti sunkmečiu atpigusias akcijas. „Pastarąjį dešimtmetį besivystančių rinkų augimas lėtėjo, bet artimiausias kelias dešimtis metų šios rinkos vis tiek išliks pasaulio ekonomikos variklis, nes ilguoju laikotarpiu, vertinant ekonomikos augimo ir investicijų grąžos perspektyvą, svarbiausi veiksniai yra šalies demografinės tendencijos, kapitalo investicijos ir technologinė pažanga“, – komentuoja Tomas Bakutis, „Swedbank“ Asmeninės bankininkystės departamento portfelių valdytojas. Pasak jo, besivystančiose rinkose ateinančius keletą dešimtmečių dirbančiųjų ir bendro šalies gyventojų skaičiaus santykis išliks pastovus – apie 70%, o išsivysčiusiose šalyse bus aiškiai matoma nepalanki šio

rodiklio mažėjimo tendencija. „Teigiami veiksniai, kurie buvo akivaizdūs pastaruosius keletą dešimtmečių, besivystančiose rinkose išliks ir ateityje: pigesnė darbo jėga, augantis produktyvumas, pažanga komunikacijos ir transporto sektoriuose, auganti vidurinė klasė ir gerosios patirties perėmimas iš išsivysčiusių šalių“, – teigia p. Bakutis. Jo nuomone, ieškant ilgalaikių investicijų besivystančiose rinkose, reikėtų atkreipti dėmesį į vartojimo prekių, sveikatos apsaugos ir telekomunikacijų sektoriaus bendroves. „Auganti vidurinė klasė didins besivystančių šalių vidaus vartojimą, o didesnes pajamas gaunančių gyventojų dėmesys, patenkinus svarbesnius materialinius poreikius, nukryps į rūpinimąsi savo sveikata, norą pailginti gyvenimą. Tai bus palanku medicinos prietaisų gamintojams ir farmacijos įmonėms. Technologinė pažanga didins automatizuotų procesų mastus, bus plėtojamas telekomunikacijų sektorius“, – aiškina p. Bakutis. Nemenką potencialą besivystančiose rinkose mato ir Donatas Frejus, finansų maklerio įmonės „Orion Securities“ fondų

valdytojas. „Apskritai daugelio turto klasių grąžos ir kainos santykis yra per žemas, tačiau tam tikri segmentai teikia vilčių, pirmiausia – besivystančios rinkos, kurios pastaruoju metu nebuvo palankiai vertinamos investuotojų. Rytų Europos akcijų rinkos, įskaitant Baltijos šalis, vis dar yra gerokai primirštos ir pasaulyje vertinamos gana skeptiškai, todėl čia galima rasti įdomių bendrovių ilgalaikiam investavimui“, – sako p. Frejus. Anot Manto Skardžiaus, DNB banko turto valdytojo, kalbant apie ilgalaikį investavimą, saugiausiems, tačiau vis dar turintiems augimo potencialą, regionams galima priskirti JAV ir Europą, o Japoniją galima pamiršti, mat pastarosios sąstingį gali išjudinti tik monetariniai ar fiskaliniai eksperimentai, kaip pastarojo meto „Abenomika“ (angl. 2007 12 31 abenomics – žodis, atspindintis 1.245,6 Japonijos premjero Shinzo Abe vykdomai ekonomi2005 12 30

kos skatinimo politikai apibūdinti – VŽ). Investuotojams reikėtų atsargiai vertinti ir investicijas į egzotiškus kraštus, pavyzdžiui, Afrikos šalių įmonių akcijas. Neatsiejama rizika Kad ir kokios patrauklios būtų investicijų besivystančiose rinkose perspektyvos, investuotojams svarbu nepamiršti šių rinkų rizikos. „Stipriai svyruojantys valiutų kursai,

2010 12 31

1.151,4

706,5

Investicijų sėkmę labiausiai apsprendžia įsigijimo kaina.

2014 03 28

1993 12 31

539,3

1996 12 31

476,3

984,9

1999 12 31

489,4

2002 12 31

292,1

Besivystančių akcijų rinkų indeksas „MSCI Emerging Markets“, punktais

ŠALTINIS: „BLOOMBERG“

Verslo žinios, 2014 04 30, trečiadienis

bankaiirdraudimas

nvestuoti dešimčiai metų aukšta infliacija, socialinės aplinkos pokyčiai ir politinė rizika – neatsiejama besivystančių rinkų dalis. Kai kuriose valstybėse vyriausybės yra aktyviai įsitraukusios į įmonių valdymą, o norint didinti efektyvumą, valstybėms pamažu teks valdymą perduoti privačiam sektoriui. Tokie pokyčiai gali virsti nemenkais iššūkiais“, – sako p. Bakutis. Riziką investicijų specialistai pataria skaidyti pasirenkant bendrai į besivystančias rinkas ar į atskirus sektorius investuojančius fondus, taip pat investicines lėšas nukreipti į išsivysčiusiose šalyse veikiančių tarptautinių bendrovių akcijas, kurių reikšminga pajamų dalis atkeliauja iš augančių rinkų. „Aktyviems investuotojams reikėtų vadovautis taisykle, kad investicijų sėkmę labiausiai apsprendžia įsigijimo kaina. Geriausios investicijos būna tada, kai dėl panikos vertybiniai popieriai parduodami už kainą, kuri yra mažesnė nei įsigyjamos bendrovės turto likvidacinė vertė. Deja, tokios situacijos pasitaiko retai, dėl to investuotojams visuomet pravartu turėti laisvų lėšų, už kurias galima būtų apsipirkti kokiame nors regione per krizę“, – teigia p. Frejus. Anot jo, ilgalaikiams investuotojams reikėtų ieškoti tokio turto, kuris generuoja tam tikras pajamas, tokias kaip dividendai, paskolų palūkanos ar nekilnojamojo turto nuomos pajamos. „Vertinant investicijų perspektyvas ir alternatyvas, tenka daryti

Besivystančiosios rinkos Augimą skatins Mažesnės darbo jėgos sąnaudos Augantis produktyvumas Pažanga komunikacijos ir transporto sektoriuose Auganti vidurinė klasė Gerosios patirties perėmimas iš išsivysčiusių šalių

• • • • •

Investicijų riziką didins Stipriai svyruojantys valiutų kursai Aukšta infliacija Socialinės aplinkos pokyčiai Politinė padėtis

• • • •

prielaidą apie generuojamų pajamų tvarumą ateityje. Čia geriau būti konservatyviems ir pasilikti pakankamai vietos prognozavimo klaidoms. Tyrimai rodo, kad spartus augimas rinkose yra sistemingai pervertinamas, todėl reikėtų atsargiai vertinti bendroves, kurioms piešiama rožinė ateitis“, – sako p. Frejus. Tik žemės ūkis Iš pirmo žvilgsnio investicijos į žaliavas ilguoju laikotarpiu atrodo gana patikimai, tačiau investicijų specialistai tvirtina, kad daugelio žaliavų kainų augimo potencialas yra ribotas. „Žaliavų vartojimas sparčiai auga, tačiau atrandama vis naujų išteklių, pavyzdžiui, dabar vykstanti skalūnų dujų revoliucija. Be to, auga antrinių

žaliavų perdirbimo mastai, plėtojasi alternatyvios ir tobulinamos esamos technologijos. Technologinė pažanga yra ypač svarbus veiksnys, keičiantis vienų žaliavų naudojimą kitomis ar lemiantis visai naujų pakaitalų atsiradimą, o tai daro reikšmingą įtaką žaliavų kainoms“, – aiškina p. Bakutis. Pavyzdžiui, anot investicijų valdytojo, kai kurie ekonomistai prognozavo, kad telekomunikacijų sektoriaus plėtra sustos dėl didelio vario poreikio laidų gamybai, tačiau pradėtas šviesolaidžių ir belaidės technologijos naudojimas iš esmės pakeitė padėtį. Defliacijos rizika, apie kurią vis dažniau kalbama išsivysčiusiose šalyse, taip pat nėra palankus veiksnys žaliavų kainoms augti. Vienintelės žaliavos, turinčios nemažą augimo potencialą, yra žemės ūkio žaliavos, tad ilguoju laikotarpiu greičiausiai atsipirks investicijos ne tik į pačias žaliavas, tačiau ir į žemės ūkio produkcijos, žemės ūkio technikos ar trąšų gamybos sektoriuje veikiančias bendroves. „Auganti populiacija neišvengiamai kels žemės ūkio produkcijos kainas ir taip leis sočiau gyventi ūkiams bei žemės ūkio produkciją tiekiantiems verslams“, – sako p. Skardžius. Jam antrina p. Bakutis, anot jo, žemės ūkio sektorius yra mažiau veikiamas technologinių pokyčių, o augantis gyventojų skaičius, ribota žemės pasiūla ir nepakeičiamas maisto produktų poreikis leidžia tikėti investicijų į šią šaką perspektyva.

Komentarai

Bakutis, „Swed•bank“ •Tomas Asmeninės bankininkystės departamento portfelių valdytojas: „Technologinė pažanga yra ypač svarbus veiksnys, keičiantis vienų žaliavų naudojimą kitomis ar lemiantis visai naujų pakaitalų atsiradimą, o tai daro reikšmingą įtaką žaliavų kainoms.“

••

Donatas Frejus, finansų maklerio įmonės „Orion Securities“ fondų valdytojas: „Tyrimai rodo, kad spartus augimas rinkose yra sistemingai pervertinamas, todėl reikėtų atsargiai vertinti bendroves, kurioms piešiama rožinė ateitis.“

••

Mantas Skardžius, DNB banko turto valdytojas: „Saugiausiems, tačiau vis dar turintiems augimo potencialą regionams galima priskirti JAV ir Europą, o Japoniją – pamiršti, mat pastarosios sąstingį gali išjudinti tik monetariniai ar fiskaliniai eksperimentai, kaip pastarojo meto „Abenomika“.

Verslo žinios, 2014 04 30, trečiadienis

bankaiirdraudimas

Nedirbančių pinigų debesis dar labiau padidėjo Bankų turtas, mlrd. Lt Skolos vertybiniai popieriai 2012 m.

5,1 7,8

2013 m.

Paskolos, iš viso

50,8

2012 m.

50,9

2013 m.

Paskolos privačioms įmonėms

Apžvalga :: Atidėjinių

ir paskolų portfelio santykis siekė 4,2%, sunkmečiu atidėjinių buvo dvigubai daugiau

bankruta•vo•Pernai AB Ūkio bankas, veiklą nutraukė AS „UniCredit Bank“ Lietuvos skyrius. JUDITOS GRIGELYTĖS NUOTR.

Petras Volungė info@verslozinios.lt

Nerasdami, ką finansuoti, pinigų perteklių bankai laikė indėliais Lietuvos banke, investavo į obligacijas, – iš viso vadinamojo likvidaus turto dalis bankuose pasiekė beveik 27% viso turto. Didesnį pelną bankams padėjo uždirbti laiku 390 mln. litų sumažintos palūkanos už indėlius ir pirminių bankų paskolos bei 38,5 mln. Lt išaugusios grynosios pajamos iš komisinių. Pernai bankuose gerokai išaugo turto dalis, kuri tiesiog laikoma grynaisiais arba investuojama į vertybinius popierius, kuriuos galima greitai paversti pinigais, rašoma Lietuvos banko apžvalgoje. Visas likvidus turtas 2014 m. sausio 1 d. sudarė net 27% bankų sistemos turto. Lietuvos banke komercinių bankų laikomos lėšos padidėjo 13%, investicijos į Lietuvos Vyriausybės vertybinius popierius per metus išaugo 34%, beveik keturis kartus – iki 0,8 mlrd. Lt padidėjo investicijos į ES šalių vyriausybių skolos vertybinius popierius. Investicijos į ES šalių bankų skolos vertybinius popierius per metus išaugo 14% – iki 1,4 mlrd. Lt. Didžiąją bankų įsipareigojimų dalį (47,6 mlrd. Lt) sudarė bankų Lietuvoje pritraukiami klientų indėliai. Nors ir įsivyravo žemos palūkanų normos, 2013 m. bankuose laikomų indėlių apimtis didėjo. 2014 m. gali atsirasti papildomų indėlių augimo prielaidų: prieš įvedant eurą gyventojai, norėdami išvengti valiutos keitimo rūpesčių, gali namuose saugomas lėšas perkelti į bankus. 2013 m. didėjant indėliams, bankai mažino įsiskolinimą kontroliuojantiems bankams: per metus šie įsipareigojimai sumažėjo beveik 1 mlrd. Lt ir 2014 m. sausio 1 d. sudarė 19,1 mlrd. Lt. Grynasis įsiskolinimas kontroliuojantiems bankams (įsipareigojimų jiems ir lėšų juose skirtumas) 2014 m. sausio 1 d. sudarė 13,1 mlrd. Lt. Portfelis pasunkėjo 0,4% Šalyje veikiančių bankų paskolų portfelis 2013 m. reikšmingai nekito. 2014 m. sausio 1 d. bankų suteiktos paskolos sudarė 51 mlrd.

2013 m. bankų palūkanoms, mokamoms už įsipareigojimus, pasiekus žemiausią lygį istorijoje (1,19%), galimybės labiau sumažinti esamas palūkanų išlaidas (ir taip palaikyti stabilias grynąsias palūkanų pajamas) yra beveik išnaudotos.

Lt. Palyginti su 2013 m. pradžia, paskolų portfelis buvo 0,4% didesnis. Labiau jis neaugo, nes suteikiamų naujų paskolų srautas nebuvo didesnis už anksčiau suteiktų grąžinamų paskolų srautą. Verslo įmonių paskolų portfelis per metus susitraukė 3,2% ir metų pabaigoje sudarė 23,6 mlrd. Lt. Bankai aktyviau teikė būstų paskolas: 2013 m. pirmą kartą nuo 2008 m. užfiksuotas metinis būstų paskolų portfelio augimas. Per metus būstų paskolos padidėjo 128,7 mln. Lt ir metų pabaigoje sudarė 19,4 mlrd. Lt. Remiantis Lietuvos banko atlikta bankų skolinimosi sąlygų apklausa, galima teigti, kad gerėja bankų lūkesčiai dėl bendros ekonominės padėties, būstų rinkos perspektyvos, didėja konkurencija tarp bankų ir šiek tiek švelninamos skolinimosi sąlygos, todėl tikėtina, kad ateityje būstų paskolų portfelis augs. 2013 m. paskolos valdžios institucijoms ir savivaldybės įmonėms išaugo nuo 3,3 mlrd. Lt iki 4,2 mlrd. Lt. Šio sektoriaus paskolų augimą daugiausia lėmė pirmąjį metų ketvirtį suteikta 1,1 mlrd. Lt paskola Lietuvos finansų ministerijai. Gerėjanti skolininkų finansinė būklė, baigiamos dar krizės metais pradėtos išieškojimo procedūros, neveiksnių paskolų nurašymas ir tai, kad bankai dabar kredituoja mažiau rizikingus klientus, lėmė gerėjančius paskolų portfelio kokybės rodiklius. Specialiųjų atidėjinių ir paskolų portfelio santykis per metus sumažėjo 1,4 procentinio punkto – iki 4,2%, nuvertėjusių paskolų dalis paskolų portfelyje sumažėjo 2,9 procentinio punkto – iki 8,5%, o neveiksnių paskolų rodiklis sumažėjo 2,6 procentinio punkto – iki 11% 2010 m., kai paskolų portfelio kokybę apibūdinantys rodikliai buvo įgiję didžiausias reikšmes, neveiksnių paskolų rodiklis siekė 19,4%, o specialieji atidėjiniai sudarė 8,4% paskolų portfelio. Pasiekė ribą 2014 m. sausio 1 d. visi bankai vykdė nustatytus bankų veiklos riziką ribojančius normatyvus, be to, pagal išankstinius skaičiavimus, jie laikytųsi ir naujų kapitalo pakankamumo ir likvidumo rodiklių, kurių taikymas numatytas 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 575/2013. 2014 m. sausio 1 d. duomenimis, bankų sistemos kapitalo pakankamumas sudarė 17,6% ir buvo beveik 2 proc. punktais didesnis nei 2013 m. sausio 1 d. Rodiklio gerėjimą lėmė tai, kad bankai į kapitalo

bazę įtraukė 2012 m. audituotą pelną. Nepaisant aukštos bankų sistemos kapitalizacijos, mažesniems bankams kapitalo stiprinimas išlieka aktualus. Praėjusiais metais šalyje veikiantys bankai ir užsienio bankų filialai uždirbo 785,5 mln. Lt – tai 70,3 mln., arba 9,8% daugiau nei 2012 m. Jau keletą metų iš eilės mažėja bankams reikšmingiausios grynųjų palūkanų pajamos. Nors 2013 m. šių pajamų sumažėjimas nebuvo reikšmingas (16,2 mln. Lt), tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad, 2013 m. bankų sistemos paskolų portfeliui iš esmės nekintant, praėjusiais metais bankų gautos palūkanų pajamos iš paskolų portfelio sumažėjo net 406,6 mln. Lt (16,7%). Taigi, bankams pavyko išvengti didesnio grynųjų palūkanų pajamų mažėjimo tik 390,3 mln. Lt sumažinus palūkanų išlaidas. 2013 m. bankų palūkanoms, mokamoms už įsipareigojimus, pasiekus žemiausią lygį istorijoje (1,19%), galimybės labiau sumažinti esamas palūkanų išlaidas (ir taip palaikyti stabilias grynąsias palūkanų pajamas) yra beveik išnaudotos. Iš komisinių – 6,3% daugiau Mažėjant bankų grynosioms palūkanų pajamoms, vis labiau auga bankų grynųjų paslaugų ir komisinių pajamų dalis, palyginti su bendromis bankų pajamomis. Grynosios paslaugų ir komisinių pajamos 2013 m., palyginti su 2012 m., ūgtelėjo 38,5 mln. Lt (6,3%) – iki 652,1 mln. Lt. Grynųjų paslaugų ir komisinių pajamų augimas tiesiogiai susijęs su didesniu verslo ir gyventojų aktyvumu: augant šalies ekonomikai, didėjo bankų paslaugų paklausa ir operacijų apimtis (išskyrus grynųjų pinigų operacijų skaičių bankų skyriuose), o kartu didėjo ir grynosios paslaugų ir komisinių pajamos. Bankų veiklos efektyvumą apibūdinantys rodikliai dėl didesnio bankų veiklos pelno buvo šiek tiek geresni negu 2012 m.: metinis bankų sektoriaus nuosavybės grąžos rodiklis sudarė 8,9% ir ES mastu neišsiskyrė. Bankų grynoji palūkanų marža, parodanti skirtumą tarp palūkanų, kurias bankai gauna už investuotą turtą, ir palūkanų, kurias jie moka savo kreditoriams, 2013 m. faktiškai nekito ir, sudarydama 1,5%, buvo mažesnė nei 2011 m. ir 2012 m. Bankų veiklos efektyvumą apibūdinantis išlaidų ir pajamų santykis taip pat nepakito ir sudarė 56,5%. Metai išsiskyrė rinkos dalyvių kaita: bankrutavo AB Ūkio bankas, veiklą nutraukė AS „UniCredit Bank“ Lietuvos skyrius, pradėjo veikti „Pohjola Bank Plc“ Lietuvos filialas.

2012 m.

24,3

2013 m.

23,5

Būstų paskolos 2012 m.

19,2

2013 m.

19,4

Indėliai 2012 m.

43,5 47,6

2013 m.

Įmonių indėliai 2012 m.

14,8

2013 m.

Fizinių asmenų indėliai 2012 m.

24,3

2013 m.

Akcininkų nuosavybė 2012 m.

7,4

2013 m.

Pelnas 2012 m.

0,7

2013 m.

0,8 Šaltinis: Lietuvos bankas

Verslo Ĺžinios, 2014 04 30, treÄ?iadienis

bankaiirdraudimas

Verslo žinios, 2014 04 30, trečiadienis

bankaiirdraudimas

Klientas – nuo 350.000 litų Privati bankininkystė :: Formuojasi nauja sukaupto turto paveldėtojų karta „Šiandien jaučiame didesnį balansuotumą. Ypač svarbus tinkamas rizikos valdymo aspektas, kompleksiniai sprendimai, padedantys apsisaugoti nuo didelių investuoto kapitalo svyravimų. Anksčiau privačią bankininkystę daugelis suprato kaip išskirtinio aptarnavimo banko padalinį, o dabar privačios bankininkystės traktavimas keičiasi į specializuotą kompleksinę banko paslaugą, kada, be investavimo paslaugų, aktualūs tampa ir kiti finansinio turto valdymo aspektai, mokesčių, teisės, paveldėjimo klausimai, – pažymi p. Survilienė. – Šiandien klientai labiau yra linkę mokėti už kompetenciją ir gaunamus sprendimus, nei tai buvo prieš keletą metų, kai ši paslauga dar tik skynėsi savo kelią tradicinėje bankininkystėje.“

Rūta Balčiūnienė ruta.balciuniene@verslozinios.lt

350.000 Lt – nuo tokios finansinio turto sumos bankai Lietuvoje siūlo privačios bankininkystės paslaugas. Apytiksliai skaičiuojama, jog tokių klientų Lietuvoje yra apie 6.000. Visi kalbinti bankininkai pabrėžia, kad šių paslaugų poreikis kasmet auga 10–15%, o atsigaunanti ekonomika ir nekilnojamojo turto rinka dar labiau paspartins šį procesą. Modestas Plakys, „Nordea Bank“ Privačios bankininkystės departamento vadovas, skaičiuoja, kad naudojantis privačios bankininkystės paslaugomis Baltijos šalyse tvarkomas apie 9 mlrd. EUR (31 mlrd. Lt) vertės turtas, o klientų skaičius siekia apie 20.000 (oficiali statistika Estijoje rodo, kad valdomas turtas siekia 2,93 mlrd. EUR, klientų skaičius – 6.500). „Lietuvoje galima spėti, kad šie rodikliai atitinkamai yra 10,3 mlrd. Lt (skaičiuojant indėlius ir lėšas investiciniuose produktuose) ir 6.000 klientų, kurių asmeninės lėšos yra didesnės nei 345.000 Lt“, – kalba p. Plakys. Pasak bankininko, prieš Lietuvai tampant ES nare buvo nuolat žvalgomasi į tarptautinius privačios bankininkystės centrus Šveicarijoje ar Liuksemburge, o išaugus pasitikėjimui Lietuvoje veikiančiais bankais pasiturintys lietuviai lėšas

••

Modestas Plakys, „Nordea Bank“ Privačios bankininkystės departamento vadovas, spėja, kad Lietuvoje privačios bankininkystės paslaugų rinka siekia apie 10 mlrd. Lt, o tokių klientų yra apie 6.000. Juditos Grigelytės nuotr.

Lietuviai dažniausiai renkasi konservatyvias taupymo priemones: indėlius arba investicijas į valstybines obligacijas.

kasmet vis drąsiau patiki valdyti savoje šalyje esantiems specialistams. „Tiesa, lietuviai dažniausiai renkasi konservatyvias taupymo priemones: indėlius arba investicijas į valstybines obligacijas. O Skandinavijos šalių privačios bankininkystės klientų lėšos indėliais sudaro tik 10% viso portfelio, – tvirtina p. Plakys. – Konservatyviam Lietuvos gyventojų požiūriui įtakos turėjo pasaulio finansų krizė 2008–2009 m., „Snoro“ bankrotas ir menkos žinios apie investavimo priemones.“ Pasak bankininko, Suomijoje pasiturintys gyventojai planuoja investicijas 10 metų, o Lietuvoje dėl minėtų priežasčių dažniausiai renkamasi lėšas laikyti vienus metus, be to, atsargiai žiūrima į trejų metų investicijų planą. „Nordea“ privačios bankininkystės paslaugas teikia klientams, kurių finansinis turtas viršija 350.000 Lt arba mėnesio pajamos yra didesnės nei 15.000 Lt. Nuo milijono SEB bankas privačios bankininkystės paslaugas siūlo 1 mln. Lt ir didesnį finansinį turtą turintiems klientams. „Tai jau leidžia pasiūlyti netradicinių ir sudėtingesnių investavimo priemonių, atitinkančių tokių klientų poreikius ir padedančių pasiekti jų užsibrėžtus tikslus, – teigia Aušra Survilienė, SEB banko Privačios bankininkystės departamento direktorė. – Klientas gauna platų specializuotų finansinių paslaugų spektrą. Pradedant nuo kasdieninių banko operacijų, kreditavimo galimybių, investavimo ir turto valdymo sprendimų, konsulta-

cijų teisės ir mokesčių klausimais, sąskaitų atidarymo kitose šalyse ir pan. iki asmeninės finansų strategijos kūrimo.“ Tadas Ratkevičius, DNB banko Turto valdymo skyriaus vadovas, taip pat pabrėžia, kad 1 mln. Lt yra ta suma, kai galima išskaidyti portfelį ir pasiūlyti visą spektrą produktų, kurie duoda didžiausią grąžą klientui. Šias paslaugas DNB įvardija kaip turto valdymo, o ne kaip privačią bankininkystę. Su mažesnes lėšas turinčiais klientais dirba asmeniniai finansų konsultantai. „Turime klientų, kurie pradėjo nuo nulio ir, neturėdami jokių investavimo žinių, žingsnis po žingsnio tapo pakankamai profesionaliais investuotojais. Klientai moka už paslaugas, priklausančias nuo pasiektų rezultatų, t. y. nuo to, kiek klientas uždirbo. Šiuo metu vidutinis mūsų klientų portfelis yra apie 5 mln. Lt“, – skaičiuoja p. Ratkevičius. Pasak p. Ratkevičiaus, per pastaruosius kelerius metus klientai, jų poreikiai ir ypač jų apetitas rizikai keitėsi ir gana smarkiai, o pagrindinė to priežastis – situacija rinkoje, infliacijos tempai. „Anksčiau klientai nurodydavo, kad juos tenkintų pelningumas, infliaciją lenkiantis 6–8%, o dabar, be abejonės, jų lūkesčiai sumažėjo, nes norint pasiekti tą patį pelningumą reikia prisiimti daugiau rizikos“, – lygina p. Ratkevičius. Ponia Survilienė taip pat pabrėžia, kad anksčiau klientai nevengė rizikingų sprendimų, kurie palankiai susiklosčius aplinkybėms leisdavo tikėtis maksimalios grąžos, nevengė investuoti iš skolintų lėšų.

Mažesni – nuo mažesnių „Danske Bank“, kaip ir „Nordea“, privačios bankininkystės paslaugas pradeda teikti nuo 350.000 Lt. Pasak Igorio Pancerevo, „Danske Bank“ Privačios bankininkystės departamento direktoriaus, tai yra ta suma, nuo kurios jau natūraliai atsiranda poreikis tapti privačios bankininkystės klientu arba ieškoti tokių paslaugų – pradėti galvoti apie portfelio išskaidymą, įvairių finansinių sprendimų įgyvendinimą ir t. t. „Turinčiam mažesnę sumą privačios bankininkystės paslaugų klientui paprasčiausiai nereikia. Žinoma, daug kas priklauso nuo kliento poreikių, jo apetito ir potencialo“, – priduria p. Pancerevas. Paklaustas apie tokių klientų pranašumus, p. Pancerevas teigia, kad nėra vienareikšmių standartų, jog būdamas privačios bankininkystės klientas automatiškai gausi vieną ar kitą sprendimą, nuolaidą. „Ne apie tai kalbame su klientais. Jiems svarbiausia yra optimalus, protingas sprendimas. Klientas išlošia ne gaudamas nuolaidą, o priimdamas tinkamą finansinį sprendimą. Be jokios abejonės, tokie klientai, palyginti su kitais, gauna palankesnę kainodarą, sąlygas nei standartinis banko klientas. Tačiau kiekvienu atveju yra kalbama individualiai“, – nurodo jis. Ponas Plakys taip pat pabrėžia, kad privati bankininkystė – tai nėra nuolaidos ar kainodaros privilegijos. „Tai yra suvokimas, kad sukauptoms didesnėms lėšoms valdyti vien tik įprastų finansinių žinių neužtenka, todėl kompetentingas finansų patarėjas tampa būtinybe. Ir šiandien klientai tai puikiai supranta, – sako p. Plakys. – Žinoma, klientai gauna tam tikrų nuolaidų, palankesnių individualių susitarimų, išskirtinių produktų, jiems yra siūlomos atskiros patalpos, specializuoti renginiai, patogus automobilių statymas, ilgametę patirtį turintys asmeniniai bankininkai, kurie rūpinasi ilgalaikiu finansų ir investicijų planavimu, individualiai investicijų portfelį prižiūrintis investicijų portfelio valdytojas ir pan.“ Augimui vietos yra VŽ kalbinti bankininkai sutartinai teigia, kad per pastaruosius kelerius metus jų privačios bankininkystės klientų ratas paauga maždaug dešimtadaliu per metus. Tokio augimo tikimasi ir ateityje. „Privačios bankininkystės paslaugų poreikis Lietuvoje nuolat auga, prognozuojame, kad per artimiausius trejus metus rinka vidutiniškai didės po 15%“, – įsitikinęs p. Plakys. Jo teigimu, pagrindinės augimo priežastys – tai teigiamos ekonomikos perspektyvos, kurios augina bendrovių vertę ir mokamus dividendus. Be to, vyresnioji akcininkų karta vis dažniau svarsto apie verslo pardavimą, o atsigaunanti nekilnojamojo turto rinka, demografiniai pokyčiai, kurie būdingi visai Rytų Europai, formuoja naują sukaupto turto paveldėtojų kartą.

Verslo žinios, 2014 04 30, trečiadienis

bankaiirdraudimas

Užsak. Nr. 26887, AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas

Verslo žinios, 2014 04 30, trečiadienis

bankaiirdraudimas Didelė sandorio vertė atspindi Lietuvos draudimo rinkos galimybes Draudimas :: Po įsigijimo LD turėtų parduoti dalį savo aktyvų Renaldas Jakubauskas renaldas.jakubauskas@verslozinios.lt

dimo“ 2012 m. spalio 1 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d. grynąjį pelną (51 mln. Lt.), pirkėjas sumokėjo apie 12 bendrovės pelnų. „Manau, kad egzistuojančios sinergijos bei augimo galimybės pagrindžia tokią sandorio vertę“, – įsitikinęs p. Urba.

Lenkų draudikas PZU bendrovę „Lietuvos draudimas“ perka už daugiau kaip 600 mln. Lt, arba 12 metinių „Lietuvos draudimo“ pelnų, tokią nemenką kainą diktuoja tikėtinas rinkos augimas, sinergijos galimybės ir tvirtos lyderio pozicijos. Tiesa, Konkurencijos taryba dar gali pareikalauti parduoti dalį naujo darinio sutarčių. Lenkijos draudikė PZU ir Jungtinės Karalystės draudimo koncernas „RSA Insurance Group“ šį balandį sutarė dėl 360 mln. EUR (1,2 mlrd. Lt) sandorio, pagal kurį lenkams atiteks RSA padaliniai Baltijos šalyse ir Lenkijoje. Baigus sandorį PZU atiteks didžiausia Lietuvos ne gyvybės draudimo įmonė „Lietuvos draudimas“, už kurį pirkėjas sumokės 180 mln. EUR (621 mln. Lt). Ši suma gerokai didesnė už tą, kurią prieš sandorį prognozavo specialistai. Dauguma teigė, kad LD vertas apie 350 mln. Lt. Tiesa, buvo ir tokių, kurie prognozavo, kad sandorio vertė sieks 600– 700 mln. Lt.

Romanovskis, ne gyvybės draudikus vienijančios Lie•tuvos •Andrius draudikų asociacijos direktorius, prognozuoja, kad Lietuvos draudimo rinka augs sparčiau nei BVP. Juditos grigelytės NUOTR.

Kaina pagrįsta verte Mykantas Urba, FMĮ „Orion Securities“ Įmonių finansų skyriaus vadovas, pažymi, kad vertinant, ar už „Lietuvos draudimą“ buvo sumokėta teisinga kaina, svarbiausia atsižvelgti į tai, kad įmonę įsigyja strateginis pirkėjas, kuris savo struktūra ir verslo modeliu labai panašus į „Lietuvos draudimą“. „Neabejotinai, įgyvendintas sandoris generuos didelę sinergiją, kylančią tiek dėl sąnaudų optimizavimo, tiek ir dėl to, kad naujas darinys įgyja stiprias pozicijas rinkoje“, – naudą skai-

čiuoja p. Urba. Be to, mano jis, Lietuvos draudimo rinka vis dar turi nemažą augimo potencialą – draudimo bendrovių skvarba tokiuose segmentuose kaip turto draudimas ar civilinės atsakomybės draudimas, abiem atvejais išskyrus automobilius, yra pakankamai maža. „Tad lyderiaujančios įmonės įsigijimas PZU suteiks galimybes sėkmingai išnaudoti esamą rinkos potencialą“, – mano jis. O skaičiuojant pagal skelbiamą kainą, kurią sumokės lenkai (621 mln. Lt), ir „Lietuvos drau-

arba tuo užsiimtų pati ir kontroliuotų, kad tas portfelis, kuris viršija dominuojančią padėtį, būtų parduotas konkurentui.“ Anot p. Stanikūno, remiantis ankstesne KT praktika, tam paprastai duodamas ne ilgesnis nei 1 m. laikotarpis. „Ši procedūra nėra paprasta, Dalį portfelio teks perleisti nes reikia įvertinti portfelį, paNorint baigti sandorį, rei- skelbti konkursą ar kitu būdu kės gauti Lietuvos banko atrasti tų aktyvų pirkėją“, – sako ir Konkurencijos tarybos p. Stanikūnas. leidimus. PZU antrinė įmonė Lietuvoje UAB DK „PZU Konkurencijos pančiai Lietuva“, Lietuvos banko duo- Brokeriai, nepriklausomi menimis, pernai užėmė 13,6% draudimo tarpininkai, „Verslo ne gyvybės draudimo rinkos, o žinioms“ jau išdėstė savo „Lietuvos draudimas“ – 31,1%, nuogąstavimus, kad PZU ir tad PZU baigus sandorį lenkai „Lietuvos draudimo“ sandoužimtų dominuojančią padėtį ris, tikėtina, nėra pats geriau– užimama rinkos dalis viršy- sias scenarijus klientams, nes tų 40%. Rimantas Stanikūnas, sandoris neišvengiamai subuvęs Konkurencijos tarybos mažins konkurenciją. Tačiau pirmininkas, dabar advokatų Andrius Romanovskis, ne gykontoros „Glimstedt“ patarė- vybės draudikus vienijančios jas konkurencijos klausimais, Lietuvos draudikų asociacijos teigia, kad 40% ribos peržengi- direktorius, mano, kad baimės mas yra pagrindinis kriterijus yra visiškai nepagrįstos. sprendžiant apie dominuojan„Pirmiausia, šiuo metu dar čią verslo padėtį. nėra aiškios Lietuvos priežiū„Šiuo atveju tiktų struktūri- ros institucijų sąlygos, kuriomis niai įsipareigojimai – jie turė- bus duotas arba nebus duotas tų parduoti dalį savo aktyvų, leidimas įsigyti „Lietuvos drautuomet jie nesukurtų domi- dimą“. Tiek Lietuvos bankas, nuojančios padėties, – sako p. tiek Konkurencijos taryba paStanikūnas. – Konkurencijos prastai užima principingą pozitaryba, jei priimtų pasiūlymus ciją. Todėl rinkos dalyviai, tardėl dalies aktyvų pardavimo, pininkai ir juo labiau vartotojai įpareigotų atrasti patikėtinį turėtų būti ramūs – jų interesų

bus paisoma“, – prognozuoja p. Romanovskis. Kol kas nežinoma, kokį modelį pasirinks potencialus akcininkas, organizuodamas abiejų jam priklausančių bendrovių darbą, – ar bus viena bendrovė, ar dvi savarankiškai konkuruojančios seserys. „Komentarai apie galimą neigiamą įtaką konkurencijai šiuo metu yra per ankstyvi“, – tvirtina asociacijos vadovas. Jo įsitikinimu, bet kurios sėkmingai veikiančios bendrovės pagrindinis rūpestis yra klientų poreikiai. Jo vertinimu, tokioje konkurencingoje rinkoje, kokia šiuo metu yra draudimo rinka Lietuvoje, konkurencijos intensyvumas sumažėti negali. „Stipria konkurencija pasirūpins dar mažiausiai 4–5 aktyvūs rinkos dalyviai. Natūralūs savireguliaciniai mechanizmai užtikrins, kad rinka išliks gyvybinga, galbūt net matysime aštresnę konkurenciją, nes konkurentai akylai stebės įvykius rinkoje po galimo akcininkų pasikeitimo“, – mano p. Romanovskis. Anot jo, prognozuojama, kad Lietuvos draudimo rinka augs sparčiau nei BVP. „Kol pasieksime tokią kaip Vakaruose draudimo skverbtį, savo rinkos dalį visi dalyviai gali plėstis ne konkurentų, o naujų paslaugų ir klientų sąskaita“, – mano p. Romanovskis.

Verslo žinios, 2014 04 30, trečiadienis

bankaiirdraudimas Vieta 2013

Vieta 2012

Bendrovė

Pasirašytos draudimo įmokos 2013 m., Lt

Pasirašytos draudimo įmokos 2012 m., Lt

Sudarytos draudimo sutartys 2 013 m., vnt.

Sudarytos draudimo sutartys 2012 m., vnt.

Apmokėtos žalos 2013 m., Lt

Apmokėtos žalos 2012 m., Lt

Išmokų skaičius 2013 m., vnt.

Išmokų skaičius 2012 m., vnt.

Vadovas

Ne gyvybės draudimo bendrovių veiklos rezultatai 2013 m. 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20

1 3 2 4 5 6 7 8 11 10 13 12 9 14 16 15 17 19 18 20

Lietuvos draudimas, AB BTA Insurance Company SE filialas Lietuvoje PZU Lietuva, UAB DK ERGO Insurance SE Lietuvos filialas 1* Gjensidige Baltic, AAS Lietuvos filialas If P&C Insurance AS filialas Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialas Seesam Insurance AS Lietuvos filialas Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialas Vereinigte Hagelversicherung VVaG Filialas Compagnie Francaise D‘assurance Pour Le Commerce Exterieur Lietuvos Filialas ERGO Life Insurance SE *** Lamantinas, UAB DK Baltikums Lietuvos filialas Compensa Life Vienna Insurance Group SE Lietuvos filialas *** SEB gyvybės draudimas, UAB *** Būsto paskolų draudimas, UAB PZU Lietuva gyvybės draudimas, UAB *** Bonum publicum, gyvybės draudimo UAB *** Industrijos garantas, UADB (draudimo veiklos licencija sustabdyta)

409.909.911 186.822.879 179.705.212 154.661.879 103.051.426 92.413.111 51.614.063 48.094.884 14.598.002 13.940.392 12.582.372 12.492.051 10.901.453 9.401.936 8.819.766 5.774.268 4.662.299 20.237 17.934 916

379.879.107 159.732.295 161.889.033 156.292.723 94.966.048 92.000.998 42.984.122 41.768.610 11.430.215 11.764.803 9.839.561 11.060.403 13.550.351 8.374.976 5.842.864 7.148.850 4.925.511 23.680 47.952 2.841

1.679.144 967.191 830.021 559.011 419.111 181.522 159.576 172.719 54.542 897 111 3.848 109.393 50.014 170 119 0 0 65 0

1.619.217 980.122 744.692 560.102 405.513 169.338 144.955 146.982 14.345 700 78 4.211 164.922 46.675 202 166 2 0 295 5

196.385.919 89.831.129 101.048.934 85.898.978 57.692.098 47.358.427 26.604.539 26.635.950 6.678.427 3.674.842 8.155.224 5.686.212 672.526 4.103.664 6.007.005 5.552.235 69.547.893 40.585 14.950 1.311.144

189.031.136 82.774.781 86.293.068 81.624.340 51.170.623 51.161.249 29.655.346 23.998.834 6.082.233 2.957.701 5.679.485 6.840.938 206.344 545.378 3.319.762 8.699.573 65.091.526 4.910 22.650 2.564.030

79.766 33.685 75.352 30.993 82.746 25.222 7.663 10.462 3.444 210 56 17.513 71 108 46.442 62.389 388 2 16 21

75.885 26.816 62.369 29.774 32.012 21.760 10.701 9.115 2.778 266 48 19.485 80 42 19.525 134.435 792 6 30 640

Kęstutis Šerpytis, generalinis direktorius Tadeuš Podvorski, direktorius Marius Jundulas, generalinis direktorius Saulius Jokubaitis, direktorius Katerina Katrė Pavlidi, direktorė Žaneta Stankevičienė, generalinė direktorė Ignas Panka, direktorius Brigita Elona Blavaščiūnienė direktorė Liutauras Jasiūnas, direktorius Algimantas Navickas, administracijos vadovas Maris Lukins, direktorius Kęstutis Bagdonavičius, generalinis direktorius Danguolė Bradauskienė, generalinė direktorė Eduards Reinicans, vadovas Tomas Milašius, direktorius Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė, gen. direktorė Marijus Jūris Mikalauskas, direktorius Zbignev Gaverski, generalinis direktorius Rasa Vasilienė-Vasiliauskienė, direktorė Jonas Plačiakis, generalinis direktorius

Pasirašytos įmokos Lietuvos rinkos tiesioginiame draudime, neišskaičiavus perdraudikų dalies, ir apmokėtos žalos tiesioginiame draudime, neišskaičiavus perdraudikų dalies, Lt *** Bendrovė specializuojasi gyvybės draudime, tačiau yra pasirašiusi sveikatos, nelaimingų atsitikimų, kritinių ligų ir darbingumo netekimo draudimo sutarčių, kurios yra įvardijamos kaip turtinis interesas, susijęs su žmogaus sveikata. 1* iki 2013 m. sausio mėn veikė kaip Ergo Lietuva, ADB Šaltinis: Lietuvos bankas

Vieta 2013 m.

Vieta 2012 m.

Bendrovė

Pasirašytos draudimo įmokos 2013 m., Lt

Pasirašytos draudimo įmokos 2012 m., Lt

Sudarytos draudimo sutartys 2013 m., vnt.

Sudarytos draudimo sutartys 2012 m., vnt.

Apmokėta žala 2013 m., Lt

Apmokėta žala 2012 m., Lt

Išmokų skaičius 2013 m., vnt.

Išmokų skaičius 2012 m., vnt.

Vadovas

Gyvybės draudimo veiklos 2013 m. rezultatai 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

1 3 2 5 4 6 7 8 9 11

Swedbank Life Insurance SE, Lietuvos filialas Aviva Lietuva, UAGDPB SEB gyvybės draudimas, UAB ERGO Life Insurance SE Mandatum Life Insurance Baltic SE Lietuvos filialas Compensa Life Vienna Insurance Group SE Lietuvos filialas PZU Lietuva gyvybės draudimas, UAB Bonum Publicum, UAB Amplico Life filialas** Lietuvos draudimas, AB 1*

136.780.173 127.218.027 127.161.373 61.450.154 58.104.587 52.535.632 26.060.123 18.453.503 18.139.524 82.399

130.232.157 112.541.897 122.345.820 55.990.471 60.422.161 36.002.327 20.985.309 18.163.082 14.969.128 427.741

18.607 7.461 8.443 6.158 1.195 10.181 7.790 1.850 3.720 0

13.503 6.855 7.481 5.631 942 8.374 7.627 2.216 4.089 0

99.825.954 53.017.845 76.962.058 34.156.133 40.831.018 8.218.780 7.928.928 7.262.036 2.282.657 3.243.422

170.910.292 35.578.699 66.008.799 51.592.646 34.335.107 6.900.702 8.013.540 6.852.353 1.860.937 7.881.209

13.174 7.655 9.777 3.165 2.563 3.301 2.777 2.593 710 1.876

20.582 6.784 10.402 4.269 2.938 2.113 2.948 2.540 557 5.076

Evaldas Valeiša, direktorius Asta Grabinskė, generalinė direktorė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė, generalinė direktorė Kęstutis Bagdonavičius, generalinis direktorius Dormantas Zajančauskas, vadovas Tomas Milašius, vadovas Zbignev Gaverski, generalinis direktorius Rasa Vasilienė Vasiliauskienė, direktorė Malgorzata K. Piotrowska, direktorė Kęstutis Šerpytis, generalinis direktorius

Pasirašytos įmokos tiesioginio draudimo srityje, neišskaičiavus perdraudikų dalies, ir apmokėta žala tiesioginio draudimo srityje, neišskaičiavus perdraudikų dalies, Lt ** „Amplico Life Pierwsze Amerykansko-Polskie Towarzystwo Ubezpieczen Na Zycie i Reasekuracji Spolka Akcyjna“ filialas 1* Vykdo įsipareigojimus pagal gyvybės draudimo sutartis, sudarytas iki 1997 m. liepos 31 d. Šaltinis: Lietuvos bankas

Verslo žinios, 2014 04 30, trečiadienis

bankaiirdraudimas

Kapitalo tiek pat, tačiau portfeliuose daugiau švaros Užsienis :: Platindamos obligacijas su užstatu finansų institucijos suvaržo savo turtą

Mantas Valužis verslo konsultantas

Šiaurės šalių finansų institucijų, investavusių į Lietuvos bankus, padėtis praėjusiais metais šiek tiek pagerėjo, nes bankų pelningumas nesumažėjo, kapitalo pakankamumo rodikliai taip pat išliko panašaus lygio, o atidėjiniai blogoms paskoloms gerokai aptirpo. Grėsmė, kad nuostoliais virtę atidėjiniai mažins bankų patikimumą, traukiasi. Pernai Šiaurės šalių bankai toliau valėsi balansus. Atsirado neoficiali sąvoka – „apskaitiniai atidėjiniai (nuostoliai)“, kuri reiškia didžiulius bankų atidėjinius krizės įkarštyje finansinėse ataskaitose. Pagerėjus padėčiai, jie pradeda sparčiai mažėti. Blogos paskolos tampa ne tokios blogos – pinigai pradeda grįžti: arba atsigauna skolininkai, arba pelningiau parduodamas užstatas (dažniausiai nekilnojamasis turtas). Dėl šios priežasties bankai prieš dvejus trejus metus Lietuvoje blokavo paskolas naujiems NT projektams. Šiaurės šalių bankams labai svarbu, kad jie dabar vis lengviau gali prieiti prie ilgalaikio finansavimo tarptautinėse rinkose. Net dabar nelabai yra kur ilgam patikimai investuoti. Tad investuotojai palankiai vertina jų verslo raidą, reitingai taip pat nebeblogėja, o Švedijos bankai atitinka griežčiausius kapitalo pakankamumo reikalavimus be jokių pereinamųjų laikotarpių. Šiaurės regiono šalys naujus bankų kapitalo bazės reikalavimus įgyvendina skirtingais greičiais – ir Danijoje, ir Norvegijoje nuspręsta 12% 1 lygio pagrindinio kapitalo pakankamumo reikalavimus taikyti palaipsniui, Švedijoje – sparčiau – nuo 2015 m. pradžios. Be to, žemų palūkanų normų sąlygomis analizuoti bankai dirbo pelningai, o jų nuosavybės grąža iš esmės liko stabili.

••

Mantas Valužis, verslo konsultantas: „Bankai konkuruodami dėl patikimumo stengsis padidinti kapitalo patikimumą, nes finansų institucijos kapitalo pakankamumas reiškia klientų, partnerių ir investuotojų pasitikėjimą.“ VLADIMIRO IVANOVO NUOTR.

Lietuviai dažniausiai renkasi konservatyvias taupymo priemones: indėlius arba investicijas į valstybines obligacijas.

Tai rodo, kad bankai neblogai prisitaikė ir suvaldo prisiimamą riziką. Žinoma, jų rodikliai nepasiekė ikikrizinio lygio ir dar ilgai nepasieks. Kita vertus, jų veikla tapo gerokai saugesnė – ne tik dėl griežtesnių reikalavimų, bet ir dėl užsitikrintos solidesnės vyriausybės pagalbos sunkmečiu. Dirbti pelningiau bankams kol kas trukdo prislopusi paskolų paklausa. Iš kapitalo pakankamumo lentelės matyti, kad dalies bankų pakankamumo rodiklis sumažėjo, tačiau šią tendenciją atsveria gerokai sumažėję atidėjiniai. Dėl pastarosios priežasties bankus prižiūrinčios institucijos padėtį vadina stabilia ir neblogėjančia. Danija „Danske bank“ yra gerai kapitalizuotas, buvusios jo bėdos šiuo metu yra gerokai sumažėjusios. Jų atgarsis – mažesnis nei kituose bankuose pelningumas. Pavyzdžiui, daugumos bankų nuosavybės grąža viršija 10%, o „Danske bank“ pernai ji siekė 6,3%. Kita vertus, atidėjiniai probleminiams aktyvams nebedidėjo, ir pats bankas, ir kiti rinkos dalyviai tikisi, kad atidėjiniai mažės ir tai padidins banko pelningumą. „Danske bank“ nuo finansų krizės labiau nukentėjo nei daugelis kitų Šiaurės šalių finansų institucijų. Didžiąją dalį nuostolių ši institucija patyrė Airijoje, taip pat namų rinkoje – Danijoje, kur teko suformuoti didelės apimties atidėjinius probleminėms paskoloms, nes šiose šalyse dar prieš pastarąją krizę buvo perkaitusi nekilnojamojo turto rinka. Krizės laikotarpiu kainos pastebimai sumažėjo. Beje, 2013 m. birželį „Danske bank“ iš finansų priežiūros tarnybos gavo leidimą taikyti vidinius rizikos vertinimo metodus skaičiuojant riziką bei kapitalo pakankamumą ir nuo rugsėjo juos taiko visu pajėgumu.

Pirmojo lygio kapitalą sudaro 1. Įstatinis (pajinis) kapitalas be privilegijuotųjų akcijų (priklauso ir pagrindiniam pirmojo lygio kapitalui) 2. Kapitalo rezervas (emisinis skirtumas) 3. Atsargos kapitalas (atsargos rezervas) 4. Praėjusių metų nepaskirstytojo pelno dalis, kurios nenumatoma išmokėti kaip dividendų, arba praėjusių metų nuostolis (priklauso pagrindiniam pirmojo lygio kapitalui) 5. Einamųjų metų nepaskirstytasis pelnas (neįtraukiamas grynasis pelnas, gaunamas iš ateities pajamų, kurias duoda vertybiniais popieriais užtikrintas turtas), atėmus numatomus mokėti mokesčius ir dividendus, kaip nustatyta Lietuvos banko teisės aktuose (priklauso pagrindiniam pirmojo lygio kapitalui) 6. Bendrieji rezervai aktyvų nuostoliams dengti 7. Privilegijuotosios akcijos be kaupiamojo dividendo 8. Privalomasis rezervas Šaltinis: „Verslo žinios“

Tai reiškia, kad dėl rizikos vertinimo modelio įtakos gali smarkiai sumažėti atidėjiniai, nors visa tai tikrina bankų priežiūra. Kita vertus, tai reiškia, kad dalis per krizę suformuotų atidėjinių buvo „popieriniai“ („apskaitiniai“). Nuo Bazelio II susitarimo bankai turi galimybę taikyti standartizuotą rizikos vertinimo metodą. Taip daro kredito unijos ir kiti smulkesni bankai, kuriems per brangu taikyti savo vidiniais duomenimis remiantis sukurtus lankstesnius vidinius metodus. Savo metodus paprastai taiko stambesni bankai, žinoma, suderinę viską su priežiūros institucija. Danijos bankų atidėjiniai problemi-

nėms paskoloms praėjusiais metais sumažėjo, tačiau išliko nemenki. Trumpuoju laikotarpiu reikalavimai 1 lygio bendram nuosavam kapitalui reikšmingoms Danijos finansų institucijoms bus mažesni nei Norvegijoje ir Švedijoje, nes Danija juda lėčiau didindama bankų stabilumą, tačiau tikėtina, kad rinkos spaudimas turėtų sumažinti kapitalo pakankamumo skirtumus Šiaurės šalyse. Bankai konkuruodami dėl patikimumo stengsis padidinti kapitalo patikimumą, nes finansų institucijos kapitalo pakankamumas reiškia klientų, partnerių ir investuotojų pasitikėjimą. Pasitikėjimas finansų rinkose buvo ir liko viena iš didžiausių vertybių. Kita vertus, po kelerių metų savaime baigsis visi pereinamieji laikotarpiai, numatyti įgyvendinant Bazelio III ir su juo susijusių direktyvų reikalavimus. Taigi bankai tiesiog turės tenkinti aukštesnius minimalius reikalavimus ir rizikos valdymui (ypač likvidumo rizikos, dėl to atsiras papildomų privalomų skelbti finansinėse ataskaitose rodiklių NSFR (angl. Net Stable Funding Ratio) – grynasis stabilaus finansavimo rodiklis ir LCR (angl. Liquidity Coverage Ratio) – likvidumo padengimo rodiklis). Danijos kredito įstaigos pasirengusios tenkinti naujus CRD IV / CRR (ES direktyva, kuri atkartoja Bazelio III reikalavimus) kapitalo reikalavimus, kurie įsigaliojo 2014 m. pradžioje. Jei Danija nuspręs dalyvauti Europos bankų sąjungoje, „Danske bank“ ir kitus stambius šalies bankus tiesiogiai prižiūrės Europos centrinis bankas. Norvegija Norvegijos bankų kapitalo pakankamumo rodikliai nuolat didėjo. Vis dėlto net aukštesnių kapitalo pakankamumo rodi-

tęsinys 22 p.

Verslo Ĺžinios, 2014 04 30, treÄ?iadienis

bankaiirdraudimas

Verslo žinios, 2014 04 30, trečiadienis

bankaiirdraudimas Kapitalo tiek pat, tačiau portfeliuose daugiau švaros Kapitalo pakankamumas, %

Bankas 2013 2012 2011 2010 2009 2008 Danske bank 27,2 27,9 23,1 21,9 21,3 15,3 DNB 14,0 13,6 13,0 14,1 12,4 11,0 Nordea 18,1 16,2 13,4 13,4 13,4 12,1 Pohjola 12,7 13,1 10,6 13,3 13,5 11,3 SEB 15,4 15,6 16,8 17,1 17,2 15,3 Swedbank 19,4 20,3 20,2 20,8 19,8 15,5

Pirmojo lygio kapitalo pakankamumas, %

Bankas 2013 2012 2011 2010 2009 2008 Danske bank 24,3 25,1 20,9 18,5 17,2 11,1 DNB 11,7 11,8 11,2 11,1 9,2 7,8 Nordea 11,7 11,2 10,1 9,8 10,2 7,4 Pohjola 12,7 12,4 10,6 12,4 11,8 9,4 SEB 14,5 14,5 15,9 16,0 14,8 9,9 Swedbank 18,6 18,9 17,2 15,2 13,5 11,1

Pirmojo lygio kapitalas, mln. EUR

••Mantas Valužis, verslo konsultantas. pradžia 20 p. klių nepakaktų atsilaikyti esant gana dideliems nuostoliams. Rizikos koeficientų pagal Bazelio II susitarimą atsiradimas padėjo didinti kapitalo pakankamumą, tačiau nesvertinio akcinio kapitalo rodikliai atitinka lygį, galiojusį 1990 m. Nesvertinis akcinis kapitalas yra nerizikingas kapitalas, apmokėtas realiais pinigais. 1990 m. Norvegijoje bei kitose šalyse buvo pradėti diegti Bazelio I reikalavimai, kuriuose pagrindinis dėmesys skirtas tik kredito rizikai, o didesnio kapitalo iš bankų nebuvo reikalaujama. Palyginti su ikikriziniu laikotarpiu, visų Norvegijoje veikiančių bankų finansavimo ilgalaikėmis priemonėmis dalis išaugo. Ilgalaikes skolas daugiausia sudaro rizikingos (t. y. nepadengtos VP) bankų obligacijos ir padengtos obligacijos. Nepadengtos obligacijos neturi užstato. Padengtos obligacijos – obligacijos su užstatu, dėl to bankams, kaip tokių obligacijų emitentams, tampa keblu valdyti savo turtą. Padengtos obligacijos nėra didelė naujovė. Pavyzdžiui, Vokietijoje jos leidžiamos jau nuo 18 a. (vok. Pfandbriefe) ir yra neatsiejama vokiškosios bankinės sistemos dalis. Iš pirmo žvilgsnio padengtos obligacijos turi daug panašumų su liūdnai pagarsėjusiais turtu užtikrintais vertybiniais popieriais (angl. asset backed security, arba ABS). Tačiau tik iš pirmo žvilgsnio. ABS suteikia galimybę paskolas suteikusiai institucijai perkelti riziką kitiems investuotojams ir visiškai atsiriboti nuo rizikos. Dėl to ABS emitentas neturi paskatų deramai vertinti pateikiamo užstato rizikingumo. Padengtų obligacijų emitentas skolinasi už užstatą, kurio kokybę atskiru reguliavimu nustato ir prižiūri finansų priežiūros institucija. Pavyzdžiui, kaip užstatas pateikiamos būsto paskolos, kurių paskolos ir užstatyto turto santykis neperžengia tam tikros ribos. Emitentas – tik banko licenciją turinti insti-

VLADIMIRO IVANOVO NUOTR.

tucija – skolinasi užstatydamas geriausią savo turimą turtą. Negana to, jeigu iki obligacijos išpirkimo užstatytas turtas pradės nebetenkinti reikalavimų, jį bankas turės pakeisti kitu, blogiausiu atveju grynaisiais. Be to, į padengtą obligaciją investavęs investuotojas apsaugotas ne tik užstatytu turtu, kurio kokybė nuolat stebima, jis taip pat turi regreso teisę į visą kitą emitento turtą. Tai ypač svarbu, kai padengtas obligacijas platina atskira, tačiau su užstato pateikėju susijusi institucija. Investuotojai tiksliai žino, kokių procedūrų laukti, jeigu emitentas nesugebėtų obligacijų išpirkti. Kadangi padengtos obligacijos kreditorių eilėje yra net pirmiau apdraustų indėlių, jos patrauklios tiek stambiems užsienio investuotojams (ypač jeigu platinamos užsienio valiuta), tiek smulkiesiems investuotojams, turintiems abejonių dėl indėlių draudimo. Nuo 2007 m., kai jos pradėtos leisti Norvegijoje, tokios obligacijos tapo vienu iš svarbiausių bankų finansavimo šaltinių. Tokius pokyčius paspartino apsikeitimo susitarimai su Vyriausybe, pagal juos per finansų krizę bankai galėtų keisti savo išleistas obligacijas į VVP, bei stipri saugių finansinių priemonių paklausa rinkoje. Tokios priemonės suteikia bankams daugiau galimybių išplėsti investuotojų skaičių ir pasiekti naujų rinkų. Kita vertus, tokio finansavimo trūkumas tas, kad didelė dalis banko turto tampa suvaržyta – mažesnė jo dalis priei-

Dosjė

•

2000–2003 m. – Vilniaus universiteto finansų ir draudimo matematikos magistras 2008 m. apginta disertacija „Struktūrinių kredito rizikos modelių apibendrinimas“ 2008–2011 m. – Mykolo Romerio universiteto docentas 2008–2009 m. – UAB SGCF rizikos valdymo ekspertas Nuo 2011 m. – verslo konsultantas

• • • •

Šaltinis: „Verslo žinios“

nama bankų kreditoriams, jei bankas bankrutuoja. Be to, minėti suvaržymai gali tapti nauju rizikos šaltiniu ir susilpninti finansinį stabilumą. Norvegijos bankų pomėgis leisti padengtas obligacijas daro juos jautresnius galimiems investuotojų lūkesčių pokyčiams, tačiau padengtų obligacijų paklausa iki šiol buvo stabilesnė nei kitų didmeninio finansavimo būdų. Norvegijos bankai padidino maržas ir taip sustiprino savo atsparumą didesniems nuostoliams dėl probleminių paskolų. Pastaruoju metu būsto kainos Norvegijoje po spartaus kelerių metų augimo sumažėjo, todėl tikėtina, kad daugės blogų NT paskolų. Greičiausiai mažės ir vidaus vartojimas, o kartu įmonių pajamos, dėl to bankuose gali padaugėti ir verslui išduotų blogų paskolų. Švedija Nors ekonomika atsigauna lėtai, Švedijos bankai praėjusiais metais pasiekė neblogų rezultatų. Jie išlaikė patrauklų pelningumą ir kapitalo pakankamumą. Tai lėmė santykinai didelė paskolų paklausa ir menki nuostoliai dėl probleminių paskolų. Tikėtina, kad šių bankų pajamos ir toliau nuosaikiai didės, palaikomos ekonomikos plėtros, o atidėjiniai probleminėms paskoloms taip pat turėtų mažėti. Pagrindiniai Švedijos bankai nuolat didino pirmojo lygio kapitalo rodiklius ir yra gerai kapitalizuoti. Pirmojo lygio pagrindinio kapitalo rodikliai tapo didesni dėl mažesnių vidutinių rizikos koeficientų. Tai lėmė du veiksniai. Pirma – šiuo metu bankai turi didesnę dalį paskolų, kurių kredito rizika yra mažesnė nei anksčiau. Antra – vis didesnė bankų rizikos svorių dalis vertinama taikant vidinius rizikos vertinimo metodus, kurie grindžiami duomenimis apie praeityje išduotų paskolų nuostolingumo raidą. Paprastai taip įvertinti rizikos koeficientai yra žymiai mažesni, nei taikant standartinius vertinimo modelius. 2013 m. gegužę įvestas aukštas – 15% rizikos koeficientas

būsto paskoloms neturi žymesnės įtakos didžiausių Švedijos bankų 1 lygio pagrindinio kapitalo pakankamumui. Kita vertus, aukštas rizikos koeficientas reiškia, kad padidės bankų kapitalo poreikis. Tikėtina, kad šie veiksniai ir pokyčiai padės absorbuoti didelį namų ūkių ir eksporto įmonių, priklausančių nuo susilpnėjusių eksporto rinkų, įsiskolinimą. Didieji Švedijos bankai vis dar turi struktūrinių likvidumo problemų. Tai reiškia, kad jiems kiltų problemų finansuojant savo investicijų portfelį, jei krizinis laikotarpis finansų rinkose užtruktų ilgiau. Trumpalaikis jų finansavimas reiškia priklausomybę nuo užsienio investuotojų lūkesčių. Tačiau ji šiuo metu yra sumažėjusi dėl geros bankų reputacijos ir sugebėjimo patekti į tarptautines rinkas bei padengtų obligacijų finansavimo likvidžioje ir stabilioje vidaus finansų rinkoje. Nuo 2013 m. pradžios iki tol krizės laikotarpiu išlikęs stabilus Švedijos namų ūkių skolinimasis dėl padidėjusių disponuojamųjų pajamų pradėjo atsigauti. Tikimasi, kad šis nuosaikus augimas tęsis ir artimiausioje ateityje. Namų ūkių įsiskolinimo rodiklio augimas didžiąja dalimi paaiškinamas paklausos ir pasiūlos veiksnių – žemų palūkanų normų, mokesčių tarifų pokyčiais, urbanizacijos ir menko intensyvumo statyba. Be to, dėl didelio įsiskolinimo namų ūkiai šiuo metu yra jautresni pasiūlos ir paklausos veiksnių pokyčiams. Esant tokioms aplinkybėms, namų ūkiai gali būti priversti keisti finansinę elgseną, ir tai gali turėti įtakos realiajai ekonomikai. Dalis šių šalių finansų institucijų valdomo turto yra dislokuota Rytų Europos regione, kuriame šiuo metu ypač padidėjusi politinė rizika. Tai gali netolimoje ateityje atsiliepti ir šių institucijų kredito rizikos vertinimui, dėl to joms gali pabrangti skolinimosi sąnaudos. Tačiau fundamentalių ir ekonomiškai pagrįstų grėsmių tvariai sektoriaus plėtrai artimiausiu metu nėra.

Bankas Danske bank DNB Nordea Pohjola SEB Swedbank

2013 2012 2011 2010 2009 2008 21.486 20.746 19.222 16.471 15.658 11.893 13.115 14.077 12.686 10.491 9.188 7.759 19.300 19.244 17.134 16.628 19.577 15.760 2.038 1.904 1.521 1.692 1.541 1.228 11.700 11.281 11.007 10.490 9.137 6.135 6.794 7.219 7.302 7.627 6.468 4.797

Pagrindinio pirmojo lygio kapitalo pakankamumas, % Bankas 2013 2012 2011 2010 2009 2008 Danske bank 18,9 19,3 15,6 12,8 11,8 9,7 DNB 11,4 11,5 10,6 10,0 8,1 6,8 Nordea 11 10,2 9,2 8,9 9,3 6,7 Pohjola 11,3 10,6 10,3 10,5 9,7 SEB 12,5 12,4 13,7 13,5 13,9 10,1 Swedbank 17,4 17,0 15,7 13,9 12,0 9,7

Apytikriai nuostoliai, kuriuos bankai galėtų prisiimti nepažeisdami Bazelio III reikalavimų dėl pirmo lygio kapitalo, mln. EUR

Bankas 2013 2012 2011 Danske bank 14.412 14.134 11.864 DNB 4.147 4.533 3.625 Nordea 6.103 6.844 4.708 Pohjola 725 685 373 SEB 5.244 5.057 5.504 Swedbank 3.871 4.131 5.093

Nuosavybės (kapitalo) grąža (ROE), % Bankas Danske bank DNB (grupė) Nordea (grupė) Pohjola SEB Swedbank (grupė)

2013 2012 6,4 5,7 13,1 11,8 11 11,6 14,6 11,2 17,7 5,2 12,5 14,6

2011 2010 2009 2008 2,5 5,9 2,8 -0,9 13,5 13,9 10,0 14,0 10,6 11,5 11,3 15,3 9,2 9,9 10,0 5,0 9,2 4,3 10,6 19,0 12,2 8,1 -12,5 15,2

„Moody‘s“ suteikti kredito reitingai, 2013 m. lapkritis

Bankas Ilgalaikis Danske bank Baa1* DNB A1** Nordea Aa3*** Pohjola Aa3*** SEB A1*** Swedbank A1*** * Žemesnis investicinis reitingas ** Aukštesnis investicinis reitingas *** Aukštas saugumo lygis

Akcininkų nuosavo kapitalo dalis visame banko kapitale, % Bankas Danske bank DNB Nordea Pohjola SEB Swedbank

2013 2012 2011 2010 2009 2008 69,44 69 67,72 58,63 55,27 72,41 81,1 84,06 81,32 70,5 65,78 62,09 74,27 72,19 74,71 69,28 77,49 70,42 88,71 81,27 97,7 78,65 72,28 64,29 81,16 79,43 80,9 78,82 71,11 55,01 89,48 83,48 86,09 77,44 67,78 56,7

Šaltiniai: Bankų finansinės ataskaitos, Danijos, Norvegijos, Suomijos, Švedijos centrinių bankų finansinio stabilumo ir finansų rinkų apžvalgos, „Moodyís Investors Service“ medžiaga.

Verslo Ĺžinios, 2014 04 30, treÄ?iadienis

bankaiirdraudimas

Verslo žinios, 2014 04 30, trečiadienis

bankaiirdraudimas

Pelnus lėmė ir proting

Ne gyvybės draudimas :: Iš investicinės veiklos pelnas mažėjo keturis kartus Ramūnas Baravykas Lietuvos banko Rizikos modeliavimo skyriaus viršininkas

Pastangos gerinant rizikos valdymą subrandino vaisius. Neaudituotais duomenimis, 12 draudikų metus baigė fiksuodami pelną, o vienas turėdamas nuostolių. Mažėjant investicijų pelningumui, draudikai didžiąją pelno dalį uždirbo iš pagrindinės savo verslo veiklos. Pasirašytų draudimo įmokų suma išaugo beveik 9%, iki 1,3 mlrd. Lt. Pernai draudimo sektorius augo gerokai sparčiau nei Lietuvos BVP. Draudimo rinką labiausiai skatino gyventojai ir smulkios įmonės, atsigaunantys automobilių pardavimai, nekilnojamojo turto rinkos plėtra. Kartu su šiais sektoriais augo ir nuosavybės draudimo poreikis. Iššūkių nestokojančios rinkos sąlygos skatino draudikus ieškoti vidinių išteklių veiklos rezultatams gerinti, dėmesingiau prisiimti riziką. Ir tai davė vaisių – pernai Lietuvoje veikiantys ne gyvybės draudikai tiesioginės draudimo veiklos pelną padidino iki 74 mln. Lt. Pelningas turto draudimas Didžiausią pelną draudikams uždirbo turto segmentas. Pernai Lietuvoje neįvyko didelių gamtinių nelaimių, todėl turto draudimo veikla draudikams buvo sėkminga. Pasirašytų įmokų apimtis per 2013 m. išaugo beveik 9% ir viršijo 255 mln. Lt sumą, o draudikų generuotas beveik 45 mln. Lt techninis pelnas šioje grupėje buvo 2,4 karto didesnis nei 2012 m.

Ba•ravykas, •Ramūnas Lietuvos banko Rizikos modeliavimo skyriaus viršininkas: „Populiariausių lietuviškų programėlių sąrašuose dominuoja naujienų, viešojo susisiekimo maršrutų ir taksi firmų peržiūros, automobilių stovėjimo programėlės, o draudimo sektorius tik pradeda atrasti šią nišą.“ JUDITOS GRIGELYTĖS NUOTR.

Didžiausią pelną draudikams uždirbo turto segmentas.

Ypač aktyvūs draudikai buvo gyventojų turto draudimo segmente, jame įmokos nuo 2010 m. auga po 10%. Gyventojų suneštos įmokos jau viršijo verslo turto draudimo įmokas. Visgi lemiamą įtaką šio portfelio pelningumui turėjo sumažėjusios išmokos. Nors įmokos priklausomai nuo segmento augo 8–9%, išmokos pagal turto draudimo sutartis sumenko 26%, iki 78 mln. Lt. Tokį pokytį lėmė juridinių asmenų draudimo segmentas – čia išmokų apimtis susitraukė 48%, iki 32 mln. Lt. O gyventojams priklausančio turto draudimo išmokų sumos ūgtelėjo 9%, iki 45 mln. Lt ir net 40% viršijo juridiniams asmenims išmokėtas turto draudimo sumas. Pelno taip pat davė bendrosios civilinės atsakomybės draudimo ir laidavimo draudimo paslaugos. Šių draudimo sutarčių portfeliai draudikams atitinkamai uždirbo 17 ir 12 mln. Lt pelno. Sveikatos draudimo paslaugų apimtis vertinant pasirašytas draudimo įmokas išaugo 9%, iki 124 mln. Lt, tačiau šioje grupėje uždirbtas draudikų pelnas sumenko 15%, iki 4 mln. Lt. Per 6 mln. Lt pelno draudikai uždirbo ir iš prekinio kredito draudimo. Į teigiamą zoną grįžo ir automobilių kasko draudimas. Draudikai šioje grupėje uždirbo beveik 2 mln. Lt techninio pelno. Kasko draudimo segmentą labiausiai stimuliuoja naujų automobilių pardavimai. Per 2013 metus sudaryta beveik 27.000, arba 13% daugiau draudimo sutarčių. Naujų sutarčių skaičius

dviženkliais skaičiais auga jau antrus metus iš eilės – galiojančių sutarčių skaičius pasiekė rekordą. Pirmiausia draudikai pagyvėjimą pajuto nekomercinių automobilių draudimo segmente. Nors sutarčių sudaroma daug, pagal įmokas ši draudimo rūšis dar gerokai atsilieka nuo 2007–2008 metų laikotarpio. Tai lemia senstantis transporto priemonių parkas ir dėl konkurencijos sumažėjusios draudimo premijos. Nuostolinga veikla Kita su transportu susijusi draudimo veikla – transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas (TPVCA) – išliko nuostolinga. TPVCA draudimo grupėje sudaroma daugiausia sutarčių ir generuojama daugiausia įmokų, tačiau jų nepakako draudimo išmokoms bei kitoms sąnaudoms padengti. Techninis šios draudimo grupės veiklos rezultatas – 17 mln. Lt nuostolių. Kita vertus, jau pastebimi tam tikri draudikų vykdomi kokybiniai pokyčiai. Palyginti su praėjusiais laikotarpiais, 2013 m. neigiami rezultatai švelniausi. 2007–2008 m. nuostoliai siekė per 70–75 mln. Lt, o per pastaruosius 10 metų bendrai susikaupė 430 mln. Lt nuostolių suma. TPVCA draudimo įmokų suma išaugo 10%, iki 469 mln. Lt – daugiausia per visą TPVCA rinkos gyvavimo laikotarpį. Pasirašytų TPVCA draudimo įmokų augimą lėmė veiklos intensyvėjimas ir rizikos augimas – 2012 m. išaugo draudžiamojo

įvykio suma Lietuvos teritorijoje, taip pat didėjantys nuostoliai dėl žalos užsienyje. Augant TPVCA draudimo veiklos apimčiai, keliuose patirtų nuostolių kompensacijos taip pat žymi rekordus: pernai pagal TPVCA draudimo sutartis išmokėta 271 mln. Lt, 11% daugiau nei 2012 metais. Draudikų padarytas išvadas iliustruoja veiklos efektyvumo rodikliai. Nors vidutinė įmoka nepasiekė prieškrizinio lygio, tačiau kompensuota didžiausia nuostolių suma. Kitaip tariant, su mažesnėmis vidutinėmis įmokomis draudikai kompensavo daugiau žalų, o pačių draudikų dėl to patirti nuostoliai sumažėjo: nebe 70 mln. Lt kaip buvo anksčiau, o tik 17 mln. Lt. Draudikai ėmėsi tinkamų veiksmų efektyvumui pagerinti: geresnio klientų segmentavimo, tikslesnio draudimo rizikos įvertinimo, išnaudojant sukauptus duomenis, ir panašių priemonių. Iš investicijų – mažiau Ramus pasaulinės ekonomikos augimas ir žemos palūkanų normos nuleido pajamingumo kartelę ir draudikų pelno maržą. Investicinės veiklos pelnas, kuriuo draudikai paprastai padengia draudimo veiklos nuostolius, 2013 m. nedarė didelio įspūdžio. Lietuvoje registruotos ne gyvybės draudimo įmonės uždirbo 13 mln. Lt pelno iš investicijų, t. y. 4 kartus mažiau nei prieš metus. Panašią sumą – 10–11 mln. Lt – uždirbo ir Lietuvoje veikiantys draudimo įmonių filialai.

Verslo žinios, 2014 04 30, trečiadienis

bankaiirdraudimas

giau prisiimama rizika Bendra Lietuvoje registruotų ne gyvybės draudimo įmonių investicinio portfelio vertė siekė 678 mln. Lt, o metinė investicijų grąža – 1,9% – buvo gerokai mažesnė už ilgalaikį vidurkį. Svarbu, kad ieškant aukštesnio pajamingumo nepablogėtų investicijų kredito kokybė, nesumažėtų likvidumas ar pernelyg neišaugtų nuosavybės vertybinių popierių dalis portfeliuose. Tokie pokyčiai galėtų sukelti papildomą grėsmę finansų stabilumui. Ateities galimybės Esant tam tikrai rizikai dėl realios ekonomikos perspektyvų, nedidelėms pajamoms iš investicijų, draudikai turės stengtis išlaikyti augimą gerindami tiesioginės draudimo veiklos rezultatus. Pastaruosius dvejus metus draudimo įmonių vadovų dėmesį labiausiai buvo prikaustę kainodaros, deramai įvertinančios riziką, ir sąnaudų mažinimo klausimai, o besikeičiantis reguliavimas buvo priežiūros institucijos reikalas. Norėdami išlaikyti augimą, draudikai turės atrasti balansą tarp sąnaudų mažinimo ir besikeičiančio reguliavimo poveikio. Laikas rodo, kad klientai vis labiau bręsta ir supranta, kad svarbu ne tik kaina, bet ir paslaugos kokybė – draudimo sąlygos, žalos atlyginimo procesas, todėl ne visada pigiausias pasiūlymas klientui yra priimtiniausias, galutinį apsisprendimą lemia turėta gera ar bloga patirtis, draudiko vardas ir reputacija.

Konkurencingoje rinkoje auginant klientų pasitenkinimą paslaugų kokybe, būtinos investicijos į infrastruktūrą ir technologijas. Įmonės turėtų labiau susitelkti į vidinių procesų efektyvumo didinimą, informacinių sistemų galimybių plėtrą ir duomenų surinkimą bei jų panaudojimą priimant sprendimus, o viso to centrine ašimi turėtų tapti kliento poreikiai. Keičiantis kartoms, į draudimo paslaugų vartotojų gretas įsilieja vis daugiau žmonių, gimusių tarp 1980 m. ir 1995 m., kurie nėra linkę bendrauti su draudimo tarpininkais. Geriausias jų partneris yra interneto paieškos sistemos. Šie žmonės linkę daugiau laiko skirti geriausio sandorio paieškoms. Tačiau šiandien draudimo įmonių įdiegti internetinio pardavimo sprendimai vis plačiau naudojamų išmaniųjų technologijų aplinkoje atrodo pasenę. Vis daugiau paslaugų sektoriaus įmonių diegia programėles, skirtas klientų išmaniesiems įrenginiams, siekdami tapti artimiausiais partneriais, užmegzti glaudžius ryšius socialiniuose tinkluose. Populiariausių lietuviškų programėlių sąrašuose dominuoja naujienų, viešojo susisiekimo maršrutų ir taksi firmų peržiūros, automobilių stovėjimo programėlės. Draudimo sektorius šią nišą Lietuvoje dar tik pradeda atrasti. Draudikai gali prisijaukinti klientus teikdami jiems papildomų paslaugų naudojantis išmaniosiomis

Pasirašytos ne gyvybės draudimo įmokos

Draudimo grupė TPVCA draudimas Kasko draudimas Turto draudimas Sveikatos draudimas BCA draudimas Laidavimo draudimas Kitos draudimo grupės Iš viso

Suma, mln. Lt 469,0 307,3 255,2 123,9 78,7 38,5 46,9 1.319,5

Pokytis 2013 m., % 10,4 7,1 8,8 9,2 10,7 - 10,0 18,2 8,7

Pokytis 2012 m., % 9,0 11,9 - 3,6 8,8 5,9 5,6 5,6 6,5

Ne gyvybės draudimo išmokos

Draudimo grupė TPVCA draudimas Kasko draudimas Turto draudimas Kredito draudimas Sveikatos draudimas BCA draudimas Laidavimo draudimas Kitos draudimo grupės Iš viso

Suma, mln. Lt 271,3 213,3 77,7 77,7 60,7 27,2 7,6 7,3 742,9

Pokytis 2013 m., % 11,4 7,5 - 25,6 9,8 10,3 82,7 108,0 4,7 6,5

Pokytis 2012 m., % 3,7 - 6,5 - 38,7 34,0 23,5 26,7 - 32,5 - 39,6 - 6,2

Šaltinis: Lietuvos bankas

technologijomis: laiku perspėti apie pasikeitusias oro sąlygas ar įspėti dėl kitų kelyje tykančių pavojų, informuoti ar teikti statistiką apie avarijas keliuose, automobilių ar turto vagysčių atvejus konkrečiuose rajonuose; tiesiogiai padėti draudžiamojo įvykio atveju, suteikti reikiamą konsultaciją sutrikusiam ar šoko ištiktam klientui. Antra vertus, išmaniosios techno-

logijos galėtų būti ir didžiulė pagalba draudikams žalos reguliavimo atveju, tai galėtų būti instrukcijų perdavimas klientui, siekiant sumažinti nuostolius, vaizdinės medžiagos perdavimas įvertinant žalą ir panašios priemonės. Kelti draudimo paslaugų kokybę pasitelkiant išmaniąsias technologijas galimybės yra beribės.

Verslo žinios, 2014 04 30, trečiadienis

bankaiirdraudimas

Gyvybės draudimui 2013-ieji – geriau Apžvalga :: 62% sutarties sąlygų pakeitimų klientai savarankiškai atlieka internetu Sudarytų gyvybės draudimo sutarčių portfelis 2013 m.

Investicinis gyvybės draudimas

Anuitetai

2,2

Draudimas išgyvenimo atvejui

27,5

Draudimas mirties atvejui

25,2

ŠALTINIS: LIETUVOS BANKAS

Sudarytų gyvybės draudimo sutarčių portfelis 2012 m.

Investicinis gyvybės draudimas

41,9

Anuitetai

1,3

Draudimas išgyvenimo atvejui

Draudimas mirties atvejui

29,8

ŠALTINIS: LIETUVOS BANKAS

Inga Razmaitė inga.razmaite@verslozinios.lt

Padidėjusios gyventojų pajamos, pensijų reforma ir jos metu vykusios diskusijos apie būtinybę taupyti, mažos indėlių palūkanos lėmė spartesnį tiek investicinio, tiek tradicinio draudimo augimą. Pagal pasirašytas įmokas 2013-ieji gyvybės draudimo rinkai buvo geriausi per pastaruosius 6 metus, o visų tradicinių gyvybės draudimo produktų pasirašytų įmokų suma buvo rekordinė. Gyvybės draudimo rinka praėjusiais metais paspartino augimą. Lietuvos banko (LB) duomenimis, 2013 m. buvo sudaryta 65.400 sutarčių, arba 14,9% daugiau nei ankstesniais metais. 2012 m. gyvybės draudimo sutarčių skaičius augo vos 1,5%. 2013 m. buvo pasirašyta 626 mln. Lt gyvybės draudimo įmokų, arba 8,9% daugiau nei 2012 m. Šis rezultatas atsilieka tik nuo 2007-ųjų, kai buvo pasiektas metinių įmokų rekordas – 788,1 mln. Lt. Paskatino pensijų reforma „Lietuviai, skirtingai nei vakariečiai, vis dar kur kas dažniau draudžia turtą, o ne renkasi gyvybės draudimą. Vis dėlto pastaraisiais metais vykusi pensijų reforma, mokesčių sistemos reformos, pokyčiai kapitalo rinkose gerokai padidino gyventojų susidomėjimą gyvybės draudimo paslaugomis“, – pripažįsta Aistė Rudžinskytė, „ERGO Life Insurance SE“ Gyvybės draudimo departamento Baltijos šalyse direktorė.

ais•troms •Verdant dėl pensijų reformos, daugiau gyventojų suprato vieną dalyką – kaupti reikia ir patiems ir atsigręžė į gyvybės draudimą, kuris dominuoja tarp kaupimo produktų Lietuvoje pagal sukauptą portfelį. BLOOMBERG NUOTR.

Pernai 10% išaugo vidutinė draudimo įmoka – tai rodo gerėjančią ekonominę padėtį.

„ERGO Life Insurance SE“ pernai Lietuvoje pasirašė 6.200 naujų gyvybės draudimo sutarčių – 9,4% daugiau nei 2012 m.: metų pabaigoje bendrovė turėjo daugiau kaip 48.000 galiojančių sutarčių. Pasirašytų įmokų skaičius pernai buvo 66,6 mln. Lt – metinis augimas siekia 10,1%. „Pernai daugelis žmonių turėjo priimti sprendimus dėl papildomo kaupimo antrojoje pensijų pakopoje. Tad nemažai gyventojų susimąstė ir apie tai, ar pakaks vien „Sodros“, ar reikia papildomai kaupti antrojoje pakopoje, o jei ir to nepakanka – pradėti kaupti savanoriškai trečiojoje pakopoje, pasirašant gyvybės draudimo sutartis“, – aiškina Mindaugas Jusius, „Swedbank Life Insurance SE“ Lietuvos filialo valdybos pirmininkas. Pernai „Swedbank Life Insurance SE“ Lietuvos filialas, palyginti su 2012 m., pardavė dvigubai daugiau trečiosios pensijų pakopos kaupimo produktų. Šios bendrovės pasirašytos įmokos 2013 m. augo 5%, iki 136,8 mln. Lt. „Turime itin didelį portfelį seniau pasirašytų sutarčių, kurių galiojimas baigiasi, ir tai mažina surenkamų įmokų kiekį. Kita vertus, 2013 m. pavyko pakeisti šią kelerius metus fiksuotą tendenciją, ir portfelis pradėjo augti“, – teigia p. Jusius. Jis sako, kad pasirašytų įmokų augimui didelę įtaką darė stipriai išaugęs naujai sudarytų sutarčių kiekis – net 38% daugiau nei 2012 m. Praėjusių metų pabaigoje „Swedbank Life Insurance SE“ Lietuvoje turėjo 18.607 pasirašytas sutartis. „Šiuo rodikliu pastebimai išsiskyrėme rinkoje“, – džiaugiasi p. Jusius. Pernai po truputį ėmė grįžti gyventojų pasitikėjimas investavimo paslaugomis,

tai patvirtina aktyviau mokamos papildomos įmokos pagal investicinio draudimo sutartis metų pabaigoje, ypač gruodį. Zbignevas Gaverskis, UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ generalinis direktorius, džiaugiasi, kad pernai 10% išaugo vidutinė draudimo įmoka – tai rodo gerėjančią ekonominę padėtį Lietuvoje ir teigiamus klientų ilgalaikius lūkesčius. Bendrovė tikisi, kad tai paskatins gyventojus indeksuoti ir savo periodines įmokas. „PZU Lietuva gyvybės draudimui“ 2013 m. buvo ypač sėkmingi – pasirašytos draudimo įmokos per metus išaugo 24%. Bendrovė pagal pasirašytas įmokas augo daugiau nei 2,5 karto sparčiau nei visa gyvybės draudimo rinka. Anot p. Gaverskio, tai lėmė konkurencingos draudimo paslaugos. „PZU Lietuvos gyvybės draudimo“ naujai sudaromų gyvybės draudimo sutarčių skaičius augo gerokai lėčiau – 5%. Lietuvos banko duomenimis, 2013 m. visų tradicinių gyvybės draudimo produktų pasirašytų įmokų suma buvo rekordinė. Didžiausią rinkos dalį sudarančio investicinio gyvybės draudimo pasirašytos įmokos augo 8,8%, draudimo mirties atveju – 21,3%, tradicinio gyvybės draudimo – 10,4%. Ponas Jusius sako, kad praėjusiais metais 34,2% augo gyventojų, pasirašančių būsto paskolų sutartis, draudimo mastai – kas trečias imantis būsto paskolą kartu pasirūpino ir artimųjų finansiniu saugumu. „Mūsų bendrovėje dugiausia augo investicinio gyvybės draudimo grupė (+25% pagal pasirašytas įmokas). Didžiausią dalį čia sudaro ilgalaikio kaupimo sprendimai, kai klientai kaupia lėšas pensijai ar savo vaikų ateičiai. Čia investavimo rizika yra

maža, nes investavimo į akcijas dalis automatiškai mažinama sutarčiai artėjant pabaigos link“, – kalba „Swedbank Life Insurance SE“ Lietuvos filialo vadovas. Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė, „SEB gyvybės draudimo“ generalinė direktorė, teigia, kad bendrovė daugiausia dėmesio skiria investicinio gyvybės draudimo paslaugoms ir šios draudimo grupės įmokų suma sudaro 99% visų surinktų 2013 m. įmokų. Bendra įmokų pagal sudarytas sutartis vertė per metus padidėjo 4%. Didėjo investicinio gyvybės draudimo įmokų suma, o tradicinio draudimo įmokų surinkta mažiau. Bendradarbiavo su bankais „ERGO Life Insurance SE“ investicinio gyvybės draudimo mastai didėjo 47,4% ir pasiekė 9,4 mln. Lt pasirašytų draudimo įmokų sumą – tam reikšmingą įtaką turėjo ERGO bendradarbiavimas su partneriais bankais. „Kaip ir anksčiau, daugiausia pasirašyta klasikinio kaupiamojo gyvybės draudimo įmokų – 40,3 mln. Lt (3,6% augimas). Savanoriško pensinio draudimo įmokos didėjo 23,7% ir pasiekė 7,2 mln. Lt. Pensijų anuitetų, įsigytų iš antrosios pakopos pensijų fonduose sukauptų lėšų, įmokos padidėjo 2% ir viršijo 2,9 mln. Lt.“, – bendrovės rezultatus Lietuvoje komentuoja p. Rudžinskytė. „PZU Lietuva gyvybės draudimo“ naujuose pardavimuose dominuoja tradiciniai gyvybės draudimo produktai, sudarantys 75% viso produktų portfelio, o investicinių produktų dalis sumažėjo dėl klientų patirtų nuostolių per finansines krizes. „Tradiciniai kaupiamieji produktai ben-

Verslo žinios, 2014 04 30, trečiadienis

bankaiirdraudimas

usi per pastaruosius šešerius metus drovėje 2013 m. paaugo 60% ir užėmė 8% rinkos. Dauguma Lietuvos gyventojų kaupiamąjį draudimą renkasi dėl mažesnės investicinės rizikos, garantuotų palūkanų normų“, – įmonės rezultatus komentuoja p. Gaverskis. Pelningumas taps iššūkiu „Draudimo rinkos dalyvių šiais metais laukia du pagrindiniai iššūkiai – sklandžiai pasirengti naujai valiutai – eurui – įvesti ir tinkamai pasirengti naujiesiems reikalavimams pagal standartą „Mokumas II“, kuris iš draudikų reikalaus atskleisti daugiau informacijos“, – sako p. GutauskaitėBubnelienė. Anot p. Rudžinskytės, didžiausias iššūkis, su kuriuo susidurs draudimo rinka ateityje, bus pelningumas – draudimo įmonės klientams sieks pasiūlyti naujų spendimų, o savo pelningumą didins mažindamos sąnaudas. „Sėkmingos bus tos įmonės, kurių procesai bus efektyviausi ir kurios sugebės priimti novatoriškus bei klientams patogius sprendimus tiek plėtojant verslo modelį, tiek produktus“, – mintimis dalijasi p. Rudžinskytė. „ERGO Life Insurance SE“ Lietuvoje uždirbo 5,07 mln. Lt pelno. „Swedbank Life Insurance SE“ Lietuvoje pelno neskelbia. Ponas Jusius teigia, kad uždirbtas pelnas išliko panašaus lygio kaip pernai, o investicinės pajamos buvo pastebimai mažesnės nei pernai, nes vyravo itin žemos palūkanų normos, o bendrovės lėšų investavimo strategija išliko konservatyvi. „Sumažėjusias investicines pa-

Pasirašytos gyvybės draudimo įmokos 2013 m.

Draudimo grupės Suma, mln. Lt Metinis pokytis Metinis pokytis 2013 m., % 2012 m., % Sutuoktuvinis ir gimimų draudimas 4,4 -24,3 -23,4 Investicinis gyvybės draudimas 439 8,8 1,9 Tradicinis gyvybės draudimas 182,6 10,4 5,1 Draudimas mirties atvejui 27,4 21,3 13,3 Draudimas išgyvenimo atvejui 143,7 8 2,9 Anuitetai 11,5 16,8 21,0 Iš viso 626 8,9 2,5

Sudarytos gyvybės draudimo sutartys 2013 m.

Draudimo grupės Skaičius, vnt. Metinis pokytis Metinis pokytis 2013 m., % 2012 m., % Sutuoktuvinis ir gimimų draudimas – – – Investicinis gyvybės draudimas 29.441 23,4 -16,0 Tradicinis gyvybės draudimas 35.964 8,8 19,4 Draudimas mirties atvejui 16.496 7,5 -8,2 Draudimas išgyvenimo atvejui 18.019 6,3 61,9 Anuitetai 1.449 92,7 50,7 Iš viso 65.405 14,9 1,5 ŠALTINIS: LIETUVOS BANKAS

jamas bendrovė sugebėjo iš dalies kompensuoti didindama pajamas iš pagrindinės draudimo veiklos ir gerindama draudimo portfelio kokybę“, – teigia p. Jusius. „SEB gyvybės draudimo“ pelnas buvo 8,6 mln. Lt. Ponia GutauskaitėBubnelienė komentuoja, kad pelningą bendrovės veiklą lėmė naujas būsto paskolų gavėjams skirtas draudimas „Saugus kreditas“, jis sulaukė didelio imančiųjų ir jau turinčiųjų būsto paskolas dėmesio. „Padaugėjo tiesiogiai su draudimo

paslaugų pasiūla dirbančių specialistų skaičius. Norint didinti darbuotojų skaičių, pristatyti naują draudimą, buvo būtina investuoti, o tai padidino veiklos sąnaudas“, – pasakoja p. Gutauskaitė-Bubnelienė. „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ finansinius rezultatus skelbs gegužę. Bendrovės vadovas sako, kad per pastaruosius dvejus metus įmonė daug investavo į naujų pardavimo palaikymo sistemų kūrimą ir įdiegė vieną moderniausių rinkoje gyvybės draudimo sutarčių sudarymo sistemą.

Draudžiasi patys Anot p. Rudžinskytės, du veiksniai draudikams ateityje taps itin reikšmingi: efektyvumo didinimas naudojant modernias informacines technologijas bei internetinės erdvės išnaudojimas. „Gyventojai vis dažniau sutartis sudarys naudodamiesi savitarnos sistemomis – ši tendencija tik ryškės. Ji jau matoma šalyse kaimynėse. „Swedbank“ sudaromų gyvybės draudimo sutarčių dalis naudojantis interneto banku kitose šalyse pernai siekė ketvirtadalį“, – teigia p. Jusius. Jis pateikia pavyzdžių iš Latvijos ir Estijos: 2013 m. kas trečias klientas (32% visų pardavimų) Latvijoje kaupimo vaiko studijoms sutartį sudarė savarankiškai per interneto banką, Estijoje – kas šeštas (17%). Lietuvoje šis rodiklis siekė vos 7%. „Jeigu lygintume savitarnos paslaugas renkant informaciją ir keičiant sutarties sąlygas, tokių ryškių skirtumų tarp Baltijos šalių neįžvelgiame. 62% sutarties sąlygų pakeitimų klientai savarankiškai atlieka internetu“, – tvirtina p. Jusius. Anot p. Gaverskio, draudimo bendrovės pagrindinį dėmesį turėtų skirti ne tik naujų draudimo sutarčių pardavimams, naujų klientų pritraukimui, bet ir esamų klientų aptarnavimui, draudimo sutarčių sąlygų peržiūrai, draudimo įmokų indeksacijai. „Sutartis turėtų atitikti besikeičiančius kliento poreikius, efektyviai užtikrinti finansinę kompensaciją nelaimės atveju ar finansinę gerovę ateityje“, – sako p. Gaverskis.

Lietuvos gyvybės draudimo rinka pagal pasirašytas įmokas 2013 m., % „Swedbank Life Insurance SE“ filialas „Aviva Lietuva“ „SEB gyvybės draudimas“ „Mandatum Life Insurance“ filialas „Ergo Life Insurance SE“ „Compensa Life“ filialas „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ „Bonum Publicum“ „Amplico Life S.A.“ filialas

21,9 20,3 20,3 9,3 9,8 8,4 4,2 2,9 2,9

Investicinio gyvybės draudimo išmokos per metus, mln. Lt Metai Išmokos 2008 m. 182 2009 m. 108,2 2010 m. 109 2011 m. 220,3 2012 m. 189,3 2013 m. 223,8

Investicinio gyvybės draudimo rinka Metai 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m.

Pasirašytos įmokos per metus, mln. Lt 129 284 615 365 330 383 396 403 439

Sudarytos sutartys per metus, vnt. n.d. 43.400 55.300 50.700 30.900 31.800 28.400 23.900 29.400

ŠALTINIS: LIETUVOS BANKAS

Verslo žinios, 2014 04 30, trečiadienis

bankaiirdraudimas

Vietoje stovėti negali, Analizė :: Kiek

pavėlavę, į technologijų amžių žengia ir bankai Gintautas Degutis gintautas.degutis@verslozinios.lt

Beveik visi bankai turi aplikacijų, leidžiančių atsiskaityti ir mobiliuoju telefonu, tačiau pasiūlyti atsiskaitymų mobiliuoju telefonu ir prekybos vietose didieji bankai nedrįsta, nes taip gali netekti dalies pajamų, be to, reikėtų sugriauti nusistovėjusius ryšius su bankų kortelių tinklais. Mažesni bankai drąsesni, nes internetas leidžia sumenkinti nepatogumus, kuriuos jų klientai patiria dėl siauro bankomatų ir skyrių tinklo. „Optimizuodami veiklą Lietuvos bankai mažina klientų aptarnavimo skyrių skaičių ir vis daugiau paslaugų teikia internetu. Jau dabar bankai gali pasigirti įspūdingais rodikliais – Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, šalies bankai turi daugiau nei 3,7 mln. internetinės bankininkystės vartotojų“, – teigia Dariaus Klimašauskas, „KPMG Baltics“ Įmonių finansų skyriaus vadovas. Skaitmeninė erdvė, ypač socialiniai tinklai, bankams tampa vis svarbesniu klientų aptarnavimo ir reputacijos kūrimo įrankiu. Jo teigimu, pagrindiniai Lietuvos bankai yra pakankamai aktyvūs socialiniuose tinkluose – bendrauja su klientais ir reklamuoja paslaugas „Facebook“ tinkle, pristato naujienas „YouTube“, kuria mobiliąsias programėles, skirtas išmaniųjų prietaisų naudotojams, ir t. t. Paskyras „Facebooke“ turi visi Lietuvoje veikiantys bankai, tiesa, ne visi – lietuvių kalba. Iš septynių Lietuvoje registruotų komercinių bankų lietuviškos paskyros neturi tik AB „Citadele“ bankas. Tarp užsienio bankų filialų tokių yra daugiau. Tačiau didžiajai daliai iš jų lietuviška paskyra nereikalinga, mat jie mūsų šalyje neaptarnauja privačių klientų. Paskyrų analizė parodė, kad bankai neperša savo paslaugų. Apie tai, be abejo, su klientais socialiniame tinkle kalbama, visi produktai, paslaugos ir pasikeitimai yra skelbiami. Tačiau komunikacijos tonas labiau draugiškas nei komercinis. Bankai daugiausia diskutuoja visuomenei įdomiomis temomis, kaip antai euras, finansinis švietimas, pensijų sistemos permainos ir pan. Aišku, kiekvienos bendrovės atveju komunikacija kiek skiriasi. Pavyzdžiui, „Danske“ nori būti suvokiamas kaip inovatyvus bankas, todėl savo paskyroje pristato įvairias technologines įdomybes, prietaisus, aplikacijas ir renginius, nemažai kalba apie ateitį. „Finasta“ akcentuoja su investavimu susijusius dalykus – makroekonominius duomenis, indeksus, rodiklius, rinkų naujienas. SEB daug dėmesio skiria finansiniam švietimui ir raštingumui, studentams bei kitiems jauniems žmonėms, akcentuoja ekologiją. Šiaulių bankas pateikia su smulkiuoju verslu susijusių aktualijų. DNB orientuojasi į sporto įvykius, aktyvų gyvenimo būdą ir t. t. Reikia laiko Bankai naudojasi ne tik šiuolaikine socialine rinkodara. Daugelis jų stebi visas svarbiausias technologines tendencijas, ypač mobiliųjų technologijų plėtrą. Visi bankai turi daugiau ar mažiau funkcijų palaikančią mobiliąją aplikaciją, kuri daugeliu atvejų leidžia atlikti pervedimus iš savo sąskaitas. Tačiau žengti toliau ir pasiūlyti mobiliąją atsiskaitymo galimybę bankai

••

Didieji bankai į mobiliųjų mokėjimų erdvę nesiveržia – versle būti lyderiu ir novatoriumi itin sunku, mat naujovės gali nepasiteisinti. BLOOMBERG NUOTR.

šalies bankai turi daugiau nei 3,7 mln. internetinės bankininkystės vartotojų.

nedrįsta. Permainos per vieną naktį neįvyksta, ypač tokio dydžio struktūrose kaip bankai ar mokėjimo kortelių organizacijos. Juoba kad internetas, elektroninis parašas ir populiarėjantys mobilieji mokėjimai griauna per kelis dešimtmečius nusistovėjusius ir tik po truputį tobulintus verslo modelius. Pavyzdžiui, dabar, klientui atsiskaičius įprasta kortele, bankas šio atsiskaitymo mokestį dalinasi su kortelių organizacijomis, o jei kortelę ir nuskaitymo įrenginį administruoja ne tas pats bankas, tai ir su keliais bankais. Mobilieji atsiskaitymai leidžia apeiti mokėjimo kortelių organizacijų ir bankų už atsiskaitymus taikomus mokesčius. O tai reiškia vieno iš pajamų šaltinių praradimą. Vienu inovatyviausių bankų Lietuvoje galima laikyti „Danske“. Kad bankas siekia toks būti, liudija ir kompanijos šūkis: „Sveiki atvykę į XXI amžiaus banką.“ Inovatyvumą ir orientaciją į ateitį bankas komunikuoti pradėjo santykinai neseniai – maždaug prieš metus. Tačiau per tą laiką šioje kredito įstaigoje įvykdytos gana rimtos permainos. Vien per antrąjį praėjusių metų pusmetį „Danske“ pristatė bent tris reikšmingas elektronines paslaugas. 2013 m. liepą „Danske Bank“ sukirto rankomis su „Tele2“ ir pirmasis Baltijos šalyse savo skyriuose pradėjo išduoti SIM korteles su mobiliojo el. parašo sertifikatu. Beje, bankas, šias paslaugas siūlo ne tik savo, bet ir konkurentų klientams. Spalį „Danske Bank“ kartu su bendrove „Mokipay“ pasiūlė klientams nemokamą mobiliojo mokėjimo paslaugą, leidžiančią iš telefono į telefoną atlikti smulkius pavedimus. Išmaniojo telefono programėlėje tereikia suvesti reikiamą sumą ir gavėjo telefono numerį. Gruodį bankas pasiūlė galimybę tapti jo klientu neišeinant iš namų. Skolintojo interneto svetainėje pateikiama forma, kurioje reikia įrašyti pagrindinius asmens duomenis ir pažymėti, kokių paslaugų norima. Užpildyti dokumentai, o vėliau ir pati sutartis pasi-

rašomi el. parašu. Anot Dariaus Jasinskio, „Danske Bank“ Verslo plėtros tarnybos vadovo, visa tai daroma siekiant kiek spustelėti didesnius konkurentus ir galbūt padidinti savo klientų portfelį, kartu nukreipiant daugiau vartotojų į elektroninę bei mobiliąją bankininkystę ir mažinant operacijų grynaisiais sąnaudas. „Matome, kad mobilusis el. parašas ir mobilioji bankininkystė yra geri draugai“, – šypteli p. Jasinskis. „Verslo žinioms“ jis yra sakęs, kad didieji bankai vis dar naudoja aprėpties argumentą. Esą nors jie ir skatina savo klientus kuo mažiau naudotis paslaugomis bankų skyriuose, SEB ir „Swedbank“ neretu atveju yra vieninteliai bankai, turintys tuos skyrius atokesnėse vietovėse. Taigi, „Danske Bank“, pasinaudodamas elektroninių paslaugų koziriu, bando šiek tiek išlyginti konkurencines pozicijas. Logika paprasta: jeigu tapti visaverčiu banko klientu bus galima nepakylant nuo sofos, tai ir klientų aptarnavimo skyrių nebereikės tiek daug, banko sąnaudos sumažės. Mobiliosios el. piniginės Nedideliems bankams mobiliosios paslaugos leidžia sumažinti didžiųjų bankų pranašumus, todėl mažieji mieliau investuoja į mobiliuosius atsiskaitymus. Pernai spalį mobiliąją piniginę, kuri leis banko klientams atsiskaityti mobiliuoju telefonu, pranešė kuriantis ir „Citadele“ bankas. Ši paslauga kuriama su Lietuvos mobiliųjų mokėjimų infrastruktūros kūrėja „WoraPay“. Aplikacija turėtų pasirodyti pirmąjį šių metų pusmetį. „Citadele“, kaip ir visi kiti Lietuvoje veikiantys bankai, turi mobiliąją programėlę. Tiesa, ji skirta ne Lietuvos, o tik Latvijos vartotojams. Be to, kaip ir kitų bankų atveju, aplikacija atkartoja interneto banko funkcijas ir negali būti naudojama kaip mobilioji piniginė atsiskaitymams telefonu. 2013 m. lapkritį apie mobiliosios piniginės, susietos su banko sąskaita, sukū-

rimą prabilo ir Medicinos bankas. Šiuo metu Medicinos banko programėlė yra „Google Play“ parduotuvėje. Aplikacijoje įdiegta galimybė apmokėti sąskaitą už ryšio, televizijos ar kitas paslaugas pagal specialų brūkšninį kodą, gaunamą kartu su paslaugos teikėjo sąskaita. Nukreipus įrenginio kamerą į sąskaitos apačioje esantį brūkšninį kodą, programėlė pati užpildo privalomus laukus ir suformuoja mokėjimą, kurį belieka patvirtinti elektroniniu parašu. Taip apmokėti sąskaitą nieko nekainuoja. Sprendimą sukūrė Lietuvos bendrovė „Etronika“. Šiuo metu bendrovė daugiausia dėmesio skiria sistemos, gebančios analizuoti finansinių įstaigų klientų elgesį, kūrimui. Klientų elgsenos duomenys, juos išanalizavus ir tikslingai pritaikius, atveria galimybes numatyti vartotojų elgesio tendencijas, lūkesčius, poreikius ir kurti su klientu personalizuotą ryšį. Šiandien klientų elgsenos informacija naudojama ne tik kuriant verslo plėtros strategijas, tobulinant procesus, produktus ir klientų aptarnavimo modelius, bet ir kovojant su sukčiavimu. Laiku atpažinus nebūdingą elgesį, bankai gali užkirsti kelią neteisėtam lėšų pasisavinimui. Greitieji pasekėjai Didieji bankai į mobiliųjų mokėjimų erdvę nesiveržia, nors ir pasisako už elektroninio parašo naudojimą, taip pat ir skatina mažinti operacijų grynaisiais pinigais kiekį. Tokią poziciją galima suprasti. Mokėjimų ir apskritai finansinių bei bankinių paslaugų rinkoje pastaruoju metu vyksta nemažai technologinės pažangos nulemtų permainų – pradedant naujais analitikos įrankiais, skirtais investicijoms valdyti ir klientų patikimumui vertinti, baigiant jau minėtais mobiliaisiais mokėjimais. Versle būti lyderiu ir novatoriumi itin sunku, mat naujovės gali nepasiteisinti. O jeigu šios naujovės dar turi ir potencialo sugriauti nusistovėjusius bei daug pelno duodančius verslo modelius, joms

Verslo žinios, 2014 04 30, trečiadienis

bankaiirdraudimas

bet inovacijų prisibijo tikrai sunku ryžtis. Todėl daugelis bankų, kaip ir kitų sektorių verslai, paprastai renkasi ne lyderio, o greitojo pasekėjo kelią. Tai veiklos modelis, kai didžioji dalis rinkos dalyvių laukia, kol kuris nors vienas rinkos dalyvis pristatys ir išbandys naujoves. Ir jeigu jos pasiteisina, seka iš paskos, jeigu nepasiteisina, visi mokosi iš inovatorių padarytų klaidų. Ne bankų sektoriuje bene žinomiausias ir sėkmingiausias greitojo pasekėjo pavyzdys yra bendrovė „Samsung“, kuri naujoves dažnai nusižiūri iš konkurentų. Be to, bankus, mokėjimo kortelių organizacijas, prekybininkus, o kartais ir vartotojus sieja sudėtingos daugiašalės sutartys, kurias išpainioti ir pereiti prie kitokių ar kitais kanalais teikiamų paslaugų labai sunku. Pavyzdžiui, sprendimus dėl kortelių, jų įkainių arba tarpbankinių tarpusavio atsiskaitymo mokesčių priima ne vien bankai. Šiuos klausimus tenka derinti su mokėjimo kortelių operatoriais kaip antai „Visa“ ir „MasterCard“, o tarpbankinių tarpusavio atsiskaitymo mokesčių atveju – dar ir su kitais bankais. „Paslaugų skaitmenizavimas keičia visas industrijas. Finansų sektorius ir bankai nėra išimtis. Tai, ką klientai gali padaryti savarankiškai el. erdvėje, jie jau daro. Šiandien 98% mokėjimų „Swedbank“ yra atliekama elektroniniu būdu ir tik 2% – banko padaliniuose. Interneto bankas kasdien aplankomas daugiau nei 145.000 kartų. Ėjimas į banko padalinį dėl pa-

vedimo jau yra morališkai atgyvenęs Bankai su didžiausiu iššūkiu susielgesys“, – aiškina Orinta Žvirzdinė, duria, kai finansinėmis paslaugomis „Swedbank“ Mažmeninės bankinin- reikia sudominti jaunesnius (20–30 kystės tarnybos vadovė. metų) vartotojus, kuriems tradiciniai Tačiau ji taip pat pabrėžia, kad yra dalykų, kurių visiškai skaitmeKomentaras nizuoti negalima, nes banko siūlomi sprendimai neretai yra sudėtingi finansiniai produktai. Kad pasirinktų tinkamiausią sprendimą, žmogus turi turėti finansinių žinių, gebėti vertinti situaciją, matyti galimybes ir riziką. Tai padaryti savarankiškai gali ne kiekvienas. Konsultuoja ir „Skype“ „Swedbank“ teigimu, iš padalinių ilgainiui dings visos primityvios operacijos, tačiau sudėtingos finansinės konsultacijos, kurioms riekia kompetencijos, liks. Tiesa, „Swedbank“ svarsto galimybes kai kurias konsultacijas teikti pasitelkęs interneto kameras. Kol kas bankas klientus konsultuoja telefonu. O SEB bankas dar pernai birželį klientus pradėjo konsultuoti „Skype“. „Besinaudojančiųjų banko paslaugomis internetu kasmet daugėja. Pernai registruotų SEB internetinės bankininkystės paslaugų vartotojų padaugėjo 46.000 – iki 1,1 mln. Dar sparčiau augo banko paslaugų mobiliuoju telefonu vartotojų skaičius – daugiau kaip 10% (54.000) – iki 556.000“, – komentuoja Virginijus Doveika, SEB banko prezidento pavaduotojas ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius.

banko pasiūlymai dažnai būna neįdomūs. Skaitmeninėje erdvėje populiarėja vadinamoji žaidimo (angl. gamification) strategija, kai informa-

••

cija, produktai ir paslaugos pristatomos žaidžiant virtualius žaidimus ir bendraujant su draugais interneto socialiniuose tinkluose.

Tomas Dirvonskas, „Lemon Labs“ vadovas Mano vertinimu, visos Lietuvos bankų mobiliosios aplikacijos yra gerokai pasenusios. Geriausiai atrodo ir veikia „Swebank“, o prasčiausiai – DNB, šiuo metu ja net negalima atlikti banko pavedimų. Tikiu, kad visi bankai vienaip ar kitaip planuoja plėtoti šią sritį ir ją jau plėtoja. Per pastaruosius 2 metus daug kas pasikeitė mobiliojoje rinkoje, tad bankams pats metas permąstyti savo padėtį ir pasiūlyti vartotojams ne tik kokybišką esamą sprendimą, bet ir naujų paslaugų. Bankai šiuo metu svarsto, kurį kelią rinktis – įvilkti mobiliąją tinklapio versiją į aplikacijos apdarus ar kiekvienai operacinei sistemai kurti atskirą produktą. Daugelis mano, kad pastarasis variantas kainuoja daugiau. Tačiau realiai sąnaudas lieka tokios pačios, mat mobiliosios svetainės pritaikymas visų išmaniųjų telefonų naršyklėms užtruks ne mažiau nei atskirų aplikacijų kūrimas. Tačiau šiuo atveju galima pasiekti kur kas aukštesnę kokybę, kuri praturtintų vartotojo patirtį, o tai lemtų ir geresnį rezultatą verslui. Mano manymu, reikėtų koncentruotis būtent į vartotojo patirtį, nes taip didinamas klientų lojalumas ir paslaugų vartojimas. Šiandien tiek „Coffee Inn“, tiek „Paysera“ ir visų kitų mobiliųjų mokėjimų problema yra ta, jog reikia iš anksto pinigus persivesti į jų sąskaitą – tai didelis barjeras. Taigi į šią sritį turėtų pasukti būtent bankai. Kita rimta rinkos dalyvių grupė, kuri gali sudaryti stiprią konkurenciją bankams šioje srityje, yra mobiliojo ryšio operatoriai. Pagrindinio jų verslo pajamos mažėja, o mobilieji mokėjimai galėtų tapti nauju pajamų šaltiniu. Kita sritis, kurioje bankai galėtų išnaudoti mobiliąsias programėles, yra vadinamųjų švyturių (angl. beacon) – tam tikrų prietaisų, leidžiančių nustatyti šalia tam tikros fizinės vietos esantį vartotoją – integracija. Pasitelkę šią technologiją bankai gali sumažinti fizinio ir skaitmeninio banko atskirtį – t. y. identifikuoti savo klientą, užėjusį į banko skyrių. Tik įėjus vartotojui, banko aplikacija galėtų jam atsiųsti pranešimą su užklausa, kokios paslaugos jam reikia, taip žmonės būtų surikiuojami į skaitmeninę eilę. Be to, žinant tam vartotojui aktualią paslaugą būtų galima pasiūlyti jam aktualios pridėtinės vertės ar produktų. Taigi bankas savo pasiūlymus teiktų tiksliniam vartotojui, o tai turėtų padidinti pardavimus ir abiem pusėms duotų naudos. Žiūrint dar toliau, bankai, turėdami savo mobiliuosius mokėjimų produktus, galėtų megzti partnerystės ryšius su lojalumo kortelių ir sistemų tiekėjais. Bankai, žinodami vartotojų pirkimo įpročius, galėtų atsakyti į seną klausimą – kokie pardavėjo ir vartotojo veiksmai ir kokia reklama internete lėmė vartotojų sprendimą pirkti. Šiems žaidėjams veikiant kartu būtų galima pagaliau uždaryti rinkodaros ratą – nuo žinutės parodymo iki prekės įsigijimo.

Verslo žinios, 2014 04 30, trečiadienis

bankaiirdraudimas

Iš balos lizingo rinkos portfelį ištempė vilkikai kiek mažesnę dalį – 27% sudarė nekilnojamasis turtas, 23% – lengvieji automobiliai, 14%– gamybinė įranga.

Lizingas :: Pardavimai pernai viršijo amortizacijos mastus

10.857

Yra kur augti „2013 m. pabaigos ir 2014 m. pradžios pardavimo duomenys rodo, kad didžiausias aktyvumas yra lengvųjų automobilių, gamybinės įrangos ir žemės ūkio technikos segmentuose“, – dabartinę tendenciją apibūdina p. Mickus. Ponas Stasionis svarsto, kad didėjant lizingo skvarbai lengvųjų automobilių finansavimas ir toliau turėtų nuosaikiai augti. „Žemės ūkio technikos kreditavimas priklausys nuo paramos ūkininkams planų. Komercinio transporto srities pardavimai, tikėtina, kris“, – prognozuoja „Swedbank“ Lizingo skyriaus vadovas. Bendra naujai pasirašomų sutarčių suma dabar siekia tik 2005 m., tad augti potencialo, pasak pašnekovų, dar yra. „Naujai pasirašytų lizingo sutarčių vertė iki normalaus ekonominę šalies būklę atitinkančio lygmens dar gali didėti kone dvigubai, nes numatomas platesnis lizingo bendrovių dalyvavimas finansinės inžinerijos priemonėse. Tai neabejotinai rodo didelį lizingo rinkos augimo potencialą artimiausius kelerius metus“, – numato p. Belickas.

11.337 9.185 7.776

7.481

6.012

Lizingo portfelis, mln. Lt

5.344

5.014

6.287

6.218

5.288 Naujai pasirašytų lizingo sutarčių vertė, mln. Lt

1.807 ŠALTINIS: LIETUVOS BANKŲ ASOCIACIJA

2006

2007

2008

2009

Asta Šerėnaitė asta.serenaite@verslozinios.lt

Ketverius metus smukęs bendras šalies lizingo portfelis pernai vėl pradėjo augti. Teigiamos tendencijos turėtų išlikti ir šiemet, tiesa, į viršų statistiką kilstels jau ne sunkusis transportas, kaip buvo pernai, o lengvųjų automobilių ar žemės ūkio technikos finansavimas. Bendras lizingo portfelis Lietuvoje pernai per metus padidėjo 5,45%, nuo 5,01 iki 5,29 mlrd. LT. Ūgtelėjo ir naujai sudarytų sutarčių vertė. Iš viso pernai sudaryta 3,03 mlrd. Lt vertės naujų lizingo sutarčių, 14% daugiau nei 2012 m., rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. „Lizingo rinkos augimas rodo vis didesnį Lietuvos verslo ir gyventojų pasitikėjimą ekonomikos ateitimi“, – teigia Laimonas Belickas, LBA lizingo komiteto vadovas, SIA „UniCredit Leasing“ filialo Lietuvoje direktorius. LBA duomenimis, pernai pastebimai ūgtelėjo naudotų, naujų automobilių, taip pat krovininio transporto ir žemės ūkio technikos išperkamoji nuoma. Labiausiai augo vilkikų finansavimas, mat vežėjai suskubo įsigyti ir Europos Sąjungoje (ES) registruoti pigesnius EURO 5 standarto vilkikus. Šiemet kiekvienas ES registruojamas vilkikas jau turi atitikti EURO 6 standartą. Bendras Lietuvoje parduotų naujų lengvųjų automobilių skaičius pernai mažėjo, tačiau išsimokėtinai įsigytų naujų automobilių pernai parduota 6,5% daugiau, lizingu naudojosi trys iš penkių naujų automobilių pirkėjų.

2010

2011

2012

••

Praėję metai buvo paskutiniai, kai dar buvo galima įsigyti ir ES registruoti pigesnius EURO 5 standarto vilkikus. JUDITOS

2013

ŠALTINIS: LIETUVOS BANKŲ ASOCIACIJA

3.026

890 2006

2007

2008

2009

2010

2011

2012

2013

274 mln. Lt

••Tiek per metus paaugo lizingo portfelis Lietuvoje.

GRIGELYTĖS NUOTR.

Lizingo rinkos augimas rodo vis didesnį Lietuvos verslo ir gyventojų pasitikėjimą ekonomikos ateitimi.

2.327 2.650

Pamažu Dalia Uždovinienė, „Danske Bank“ Verslo bankininkystės tarnybos Pardavimų ir produktų valdymo departamento direktorė, primena, kad padėtis lizingo rinkoje pamažu gerėti pradėjo iškart po krizės. Nuo 2009 m. lizingo portfelis plonėjo lėčiau, o pernai pagaliau jis vėl pradėjo storėti. „Naujo rinkos dalyvio, banko „Pohjola“, atsiradimas lėmė kelių procentų natūralų rinkos augimą. Rezultatai atspindi ir tai, kad gyventojai vis optimistiškiau vertina savo finansinę ateitį, o versle mažiau perdėto atsargumo“, – sako p. Uždovinienė. „Danske Bank“ lizingo portfelis pernai augo 12%, naujų sutarčių skaičius ūgtelėjo 55%. Didžiąją dalį (40%) naujų sutarčių sudarė vilkikų lizingas, 20% – nauji automobiliai, 18% – gamybos įrengimai. Šiemet taip pat matomas spartus augimas. 2014 m. sausį ir vasarį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sudaryta beveik du kartus daugiau naujų lizingo sutarčių su verslo ir 1,6 karto daugiau su privačiais klientais. Stiebiasi ne visi Pernai kartu su rinka gerėjo beveik visų bendrovių rezultatai – kai kurių smulkesnių rinkos dalyvių portfeliai augo po 20% ir daugiau. Pastebimai stiebėsi mažesni rinkos dalyviai, didžiųjų lizingo rinkos dalyvių SEB ir „Swedbank“ portfeliai 2013 m. mažėjo atitinkamai 7,3% ir 7,5%. „Čia būtina žvelgti į atskiras lizingo kategorijas ir vertinti portfelius pagal turto rūšis. Lengvųjų automobilių finansavimas

Šaltinis: Lietuvos bankų asociacija

„Swedbank“ augo, o komercinio transporto – krito. Įrangos lizingo portfelyje taip pat fiksavome nežymų kritimą“, – vardija Mindaugas Stasionis, „Swedbank“ Lizingo skyriaus vadovas. Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad per pastaruosius 3 metus konkurencinė aplinka lizingo paslaugų rinkoje suintensyvėjo, į ją įsiliejo naujų dalyvių, todėl esą natūralu, kad senieji rinkos dalyviai bando atgauti ar išlaikyti turėtas pozicijas. Saulius Mickus, SEB banko Lizingo departamento direktorius, sako, kad jų portfelio mažėjimą daugiausia lemia natūrali nekilnojamojo turto lizingo portfelio amortizacija. Šio segmento projektų lizingo būdu bendrovė nefinansuoja nuo 2009 m, tačiau ji vis dar sudaro svarią portfelio dalį. „Nekilnojamasis turtas traukiasi iš Lietuvos lizingo įmonių balansų, naujų nekilnojamojo turto sutarčių beveik nesudaroma. Tendencija nestebina, didžioji dalis atsigaunančios nekilnojamojo turto rinkos finansuojama iš paskolų“, – bendrą tendenciją mato p. Belickas. Pasak p. Mickaus, šiemet portfelio mažėjimui įtakos turi ir mažesnė sunkiojo transporto paklausa. Įmonės aktyviai investavo į savo transporto parko atnaujinimą pernai, o EURO 6 standartą atitinkanti technika vis dar yra brangi. „Be to, atsirado daugiau netikrumo, susijusio su pastarojo meto geopolitiniais įvykiais regione“, – teigia p. Mickus. Sunkusis transportas pernai sudarė didžiąją dalį – 29% SEB lizingo portfelio, tik

Vartotojų ne daugiau Kiek mažiau optimizmo įžvelgia vartojimo lizingo sektoriaus dalyviai. Mindaugas Valančius, UAB „Ūkio banko lizingas“ generalinis direktorius, sako, kad prekių finansavimo išsimokėtinai sektoriuje augimo pernai nebuvo, jo nesitikima ir šiemet. Štai buities prekių, technikos ir elektronikos rinka pernai esą traukėsi. Pardavimams lizingu įtaką daro ir aktyvi greitųjų kreditų veikla. 2013 m. pabaigoje ir „Ūkio banko lizingo“ portfelis buvo kone 60% mažesnis nei baigiantis 2012 m, tačiau, pasak p. Valančiaus, pirkimo išsimokėtinai paslaugos pardavimai jame išliko stabilūs. „Sumažėjo juridinių asmenų, stambių projektų finansavimas, dalis projektų jau anksčiau buvo perleisti bankui. Bet vartojimo lizingo veikla nemažėjo“, – paaiškina p. Valančius. „Pagrindinė problema, kad šia paslauga naudojasi vis tie patys žmonės, naujų lizingo klientų nėra tiek daug, kiek galbūt norėtųsi. Žmonės dar psichologiškai nedrįsta skolintis, išskyrus atvejus, kai jiems labai prireikia“, – proveržio nemato ir Jurgis Rubaževičius, UAB „Mokilizingas“ (buv. „Snoro lizingas“) generalinis direktorius. Jis atkreipia dėmesį, kad dalis klientų, tikėtina, nesinaudoja lizingo paslaugomis, nes jau yra pasinaudoję greitųjų kreditų bendrovių paslauga ir dėl to turi ribotų galimybių naudotis kitais pirkinio finansavimo įrankiais. Tačiau kokia galėtų būti tokių klientų dalis, įvertinti sunku.

Bendrovės pagal lizingo portfelio pokytį* Bendrovė Pokytis 2012 m. / 2013 m. (%) UniCredit Leasing Lietuvos filialas 118,4 Citadele faktoringas ir lizingas 83,6 DNB lizingas 21,3 Nordea Finance Lithuania 20,2 Danske lizingas 11,6 Šiaulių banko lizingas 1,4 Swedbank grupės įmonės Lietuvoje -7,5 SEB bankas -7,3 Ūkio banko lizingas -59,2 * Lietuvos bankų asociacijos lizingo komitetas sieja vienuolikos bendrovių veiklą. Narių sąraše – tik dalis vartojimo lizingo paslaugas teikiančių bendrovių. ŠALTINIS: LIETUVOS BANKŲ ASOCIACIJA

Verslo Ĺžinios, 2014 04 30, treÄ?iadienis

bankaiirdraudimas

Verslo Ĺžinios, 2014 04 30, treÄ?iadienis

bankaiirdraudimas