Bankai ir draudimas, 2015

FINANSAI, INVESTICIJOS, REZULTATAI VŽ PRIEDAS

bankaiirdraudimas 2015 04 30

Gyvybės draudimas

Interviu

• Jose Vinalsas, Tarptautinio valiutos fondo Pinigų ir kapitalo rinkų departamento direktorius

Bankai turi laikytis sutarčių, o ne užsiimti ekvilibristika 2–4 p.

Finansinio stabilumo problemos Europoje iš bankų persikėlė į garantuotas palūkanas pažadėjusias draudimo bendroves 10 p.

Iš tikrųjų indėlių Lietuvoje nepadaugėjo Finansai :: Daugėjo tik

vietos indėlių apimtis

Vytautas V. Žeimantas vytautas.zeimantas@verslozinios.lt

Vietos indėlių pernai padaugėjo 15%, tačiau pinigų Lietuvoje dėl to daugiau neatsirado – pirminiai bankai sumažino savo indėlius sau pavaldžiuose Lietuvos bankuose, o paskolų portfelis kiek susitraukė.

Viešoje erdvėje daug kalbama apie augančių indėlių kiekį Lietuvos bankuose, ypač prieš euro įvedimą, iš tikrųjų jų kiekis nedidėjo. Visų Lietuvos ir užsienio asmenų bei įmonių indėlių Lietuvos bankuose vasarį, palyginti su praėjusių metų vasariu, sumažėjo 0,26%.

Mūsų bankus kontroliuojantys Šiaurės šalių bankai atitraukė dalį savo indėlių iš Lietuvos. Indėliai iš kitų euro zonos šalių šiuo laikotarpiu sumažėjo nuo 2 mlrd. iki 899 mln. Eur, o ne iš euro zonos– nuo 4 mlrd. iki 2,7 mlrd. Eur. Norvegija nepriklauso nei euro zonai, nei ES, o Švedija ir Danija nėra euro zonos narės.

Virgilijus Rutkauskas, Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento Makroprudencinės analizės skyriaus vyriausiasis ekonomistas, pabrėžia, kad Lietuvoje beveik visus ne rezidentų indėlius sudaro užsienio finansų įstaigų indėliai. Juos galima priskirti ir kontroliuojančiųjų bankų Šiaurės Europos šalyse suteiktoms paskoloms Lietuvoje veikiantiems bankams. „Bankai yra pelno siekiančios institucijos, todėl turto ir įsipareigojimų struktūros pokyčiai esant žemoms palūkanoms iš dalies susiję su didesnių pajamų uždirbimo galimybių paieška“, – teigia p. Rutkauskas.

Anot jo, 2014 m. vykę indėlių Lietuvos bankuose pokyčiai su anksčiau bankrutavusiais bankais nesusiję.

Mažėjo grynųjų „Indėlių augimas daro tiesioginę įtaką pinigų kiekiui didėti, tačiau kiti veiksniai nepriklausomai nuo indėlių gali lemti pinigų kiekio mažėjimą. Taip yra ir Lietuvoje: artėjant euro įvedimo datai, didelė dalis grynųjų pinigų buvo įnešta į bankų vienadienius indėlius, kad būtų paprasčiau pakeisti litus į eurus. Tai lėmė indėlių augimą, tačiau grynieji apyvartoje beveik tokia pačia apimtimi sumažėjo, o kitiems pinigų straipsniams beveik nekintant bendras pinigų kiekis (P3) iš esmės nesikeitė“, – komentuoja p.

Rutkauskas.

Anot LB ekonomisto, pagal modernią finansų teoriją pinigus kuria bankai – pirmiausia bankas suteikia paskolą ir tik tuomet priima indėlį. Taip atkuriamas balansas. „Lietuvoje veikiančių bankų suteiktos paskolos prisideda prie pinigų kiekio rinkoje augimo, nes suteikta paskola jos gavėjui yra indėlis (pinigai sąskaitoje) kitam ūkio subjektui. Užsienio bankų suteiktos paskolos įtaką pinigų kiekio augimui daro tik tuo atveju, jeigu šie pinigai Lietuvoje

Rut•kauskas, •Virgilijus Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento Makroprudencinės analizės skyriaus vyriausiasis ekonomistas: „Bankai yra pelno siekiančios institucijos, todėl turto ir įsipareigojimų struktūros pokyčiai esant žemoms palūkanoms iš dalies susiję su didesnių pajamų uždirbimo galimybių paieška.“ JUDITOS GRIGELYTĖS NUOTR.

Indėliai Lietuvoje iš viso, gruodžio 31 d., mln. Eur Lietuvos rezidentų indėliai, gruodžio 31 d., mln. Eur Ne rezidentų indėliai gruodžio 31 d. mln. Eur Šaltinis: Lietuvos bankas

veikiančių bankų perskolinami“, – teigia p. Rutkauskas.

Paskolų portfelis Lietuvoje per metus sumažėjo 0,2% ir tai turėjo neigiamą įtaką pinigų kiekiui bei Lietuvos ekonomikos augimui. 2014 m. pinigų kiekis (P3) sudarė 16,6 mlrd. eurų ir per metus augo lėčiau (1,2%) už nominalų BVP (3,8%). Tokiu būdu pinigų politika Lietuvoje neskatino ekonomikos augimo. Iš eksporto uždirbti pinigai nugula indėliuose ir toliau į ekonomiką nepatenka.

Indėliai sudaro vieną iš pinigų kiekio sudedamųjų dalių, o pinigų kiekis glaudžiai susijęs su bendruoju vidaus produktu (BVP). Nominalų BVP galima išreikšti ir kaip pinigų kiekio bei pinigų judėjimo greičio sandaugą. Jeigu pinigų kiekis augo lėčiau nei Lietuvos nominalus BVP, vadinasi, esamas pinigų kiekis turėjo suktis ekonomikoje greičiau – pinigų greitis nuo 2,20 išaugo iki 2,23.

Pinigų kiekį rinkoje sudaro keletas dalių, skirstomų pagal likvidumą. Likvidžiausi pinigai yra grynieji ir vienadieniai indėliai, kitaip tariant, pinigai sąskaitose. Mažiau likvidūs yra indėliai bankuose (sutarto iki

2 metų termino ir įspėjamojo iki 3 mėnesių laikotarpio). Mažiausiai likvidūs iš visų pinigų sudedamųjų dalių yra atpirkimo sandoriai, pinigų rinkos fondų akcijos (vienetai) ir skolos vertybiniai popieriai (iki 2 metų).

Patrauklus nulis Nors kontroliuojantieji bankai mažino savo pinigus Lietuvoje, 2014 m. rudenį atsirado papildomas motyvas laikyti pinigus Lietuvoje. Europos centrinis bankas jau taikė jame laikomiems komercinių bankų indėliams neigiamą 0,1%, vėliau – 0,2% palūkanų normą, o Lietuva nebuvo euro zonos narė ir neigiamų palūkanų netaikė. „2014 m. bankų lėšoms einamosiose sąskaitose Lietuvos banke buvo taikoma nulinė palūkanų norma, o euro zonoje perteklinėms privalomosioms atsargoms buvo taikomos neigiamos 0,2% palūkanos. Be to, itin likvidžių ir saugių finansinių priemonių pelningumas buvo neigiamas, o tai padarė Lietuvos banko taikomą nulinę palūkanų normą patrauklią“, – komentuoja Antanas Bumblauskis, Lietuvos banko Operacijų ir mokėjimų departamento Eurosistemos operacijų skyriaus vyriausiasis specialistas.

Tačiau tokios komercinių bankų operacijos reikšmingesnės

Pinigų kiekis (P3) gruodžio 31 d., mlrd. Eur 2007 m.

12.809

2008 m.

12.761

2009 m.

12.795 13.935

2010 m.

14.631

2011 m.

15.683

2012 m.

2013 m.

16.375

2014 m.

16.571 Šaltinis: Lietuvos bankas

įtakos ekonomikos aktyvumui neturi. Nuo euro įvedimo dienos euro zonos centriniai bankai taiko bendras pinigų politikos priemones, tarp kurių yra indėlių aukcionai (šiuo metu neorganizuojami) ir nuolatinė indėlių galimybė (vienos nakties indėlis), kuriai šiuo metu taikoma minėta neigiama 0,2% palūkanų norma.

Pernai Lietuvoje pinigų politika greičiau stabdė ekonomikos augimą, nei jam padėjo.

5.129 9.439

12.174

10.403

8.610

12.786

10.908

10.696

11.548

2007 m.

2008 m.

2009 m.

2010 m.

7.826

12.379

2011 m.

6.775

6.185

13.454

13.873

2012 m.

2013 m.

16.345

2014 m.

2

Verslo žinios, 2015 04 30, KETVIRTADIENIS

bankaiirdraudimas

Bankai turi laikytis sutarčių, o ne žaisti skaičių ekvilibristika Vitą Vasiliauską, Lietuvos banko valdybos pirmininką, kalbina Dalius Simėnas

A

pie iki penkių kartų pigesnes atsiskaitymo kortelėmis terminalų paslaugas, nuo 8% iki 12,5% didesnius kapitalo pakankamumo reikalavimus, paskolų maržas, kurios Lietuvoje mažesnės nei euro zonos valstybėse, ir naujas verslo finansavimo galimybes „Verslo žinios“ kalbasi su Vitu Vasiliausku, Lietuvos banko valdybos pirmininku.

Ar sutinkate, kad beprecedentės neigiamos tarpbankinės palūkanos verčia visą bankininkystės modelį aukštyn kojomis? Ar įsivaizduojate aplinkybes, kad bankas primokėtų klientui už paimtą paskolą? Šiuo metu 3 mėnesių EURIBOR tarpbankinė palūkanų norma jau yra minusinė.

Analitikai tikisi, kad rodiklis dar mažės. Tačiau paskolų, susietų su šiuo rodikliu, yra palyginti nedidelė dalis. Kol kas nesitikima, kad 6 mėnesių EURIBOR taps neigiamu rodikliu. O ir daugiausia kredito sutarčių yra susietos su 6 ir 12 mėnesių EURIBOR. Bet, žinoma, tai yra esminis klausimas. Bankai neturėtų žaisti skaičių ekvilibristika ir privalo laikytis paskolos sutarties sąlygų. Jeigu sutartis numato, kad mokamos palūkanos yra EURIBOR ir banko maržos suma, tai palūkanos ir turi būti skaičiuojamos taip, kaip numatyta sutartyje, t. y. neigiamas EURIBOR turėtų mažinti bendras mokėtinas palūkanas. Vis dėlto tikėtis, kad neigiamas EURIBOR rodiklis suvalgys ir kredito sutartyje numatytą maržą, kurią taiko bankas klientui, būtų iš visiškos fantastikos srities. Prieš dvejus trejus metus apskritai niekas neįsivaizdavo, kad tokios palūkanos gali būti.

Reikia pasakyti, kad dabar išgyvename įdomų etapą.

Dabar vyksta pinigų pumpavimo į bankų sektorių veiksmai.

Tai lėmė pastaroji išskirtinė finansų krizė, po kurios prasidėjo ekonominis nuosmukis, o pastaruoju metu imtasi neįprastų pinigų politikos priemonių. Tai iš dalies lėmė ir neigiamų palūkanų normų rinkoje susiformavimą.

Konkrečiai Europos centrinis bankas (ECB) šiuo metu superka turtą ir taip plečia savo balansą. Tą patį Europoje daro ir Švedijos centrinis bankas, anksčiau to ėmėsi Anglijos bankas.

Manau, kad žemų palūkanų aplinka laikysis toliau bent jau pusantrų metų. Ar ji keisis, daug kas priklausys nuo to, kada JAV centrinis bankas imsis veiksmų. Kaip žinome, jų planai kelti palūkanas buvo kelis kartus atidėti. Na, o aš

asmeniškai staigių judesių nesitikėčiau.

Atlaisvėjusi pinigų politika, atpigino vyriausybių skolinimąsi. Pavyzdžiui, neseniai įvardijote, kad Lietuvos Vyriausybė dėl vykdomo ECB kiekybinio skatinimo 2015–2016 m. skolai tvarkyti sutaupys 66 mln. Eur. Akivaizdu, kad Europos vyriausybes tai demotyvuoja imtis struktūrinių reformų, juk kam sukti galvą dėl didelio nedarbo, jei gali pigiai pasiskolinti ir taip „išspręsti“ visas problemas?

ECB, kaip ir bet kuris centrinis bankas, per pinigų politikos priemones nuperka daugiau laiko. Tai reiškia, kad pinigų politika iš principo nesprendžia realiosios ekonomikos problemų.

Visa tai, kas yra padaryta, gerina ekonominę aplinką, tačiau pasakyčiau, kad, medicinos terminais, tai tik švelnina simptomus,

bet negydo ligos. Gydymo įrankiai yra vykdomosios valdžios rankose, todėl ECB ir mes, kaip šalies centrinis bankas, ne kartą sakėme, sakome ir sakysime ateityje, kad yra svarbios struktūrinės reformos. O jos yra susijusios su įvairiausių išlaidų peržiūra, ar tai būtų švietimo, sveikatos apsaugos, pensijų sistemai ir konkurencingumui stiprinti skirtos reformos. O kas dėl konkurencingumo palaikymo, tai visų pirma aš turiu omenyje Darbo kodeksą, darbo santykių reguliavimo peržiūrą Lietuvoje.

Tikėtis, kad neigiamas EURIBOR rodiklis suvalgys ir kredito sutartyje numatytą maržą, kurią taiko bankas klientui, būtų iš visiškos fantastikos srities.

JUDITOS GRIGELYTĖS nuotr.

Fiskalinėje politikoje – tai mokesčių reformos. Visa tai, kas pasaulyje išrasta, yra suprantama, kaip esamo ekonominio modelio tobulinimas tam, kad valstybės kaip įmanoma nuosekliau augtų ir tvariai vystytųsi be amerikietiškų kalnelių.

Esmė yra ta, kad kiekviena reforma savo vaisius duoda po tam tikro laiko, todėl jeigu darai tą reformą dabar, privalai turėti omenyje, kad tuos vaisius galėsi pradėti raškyti po dvejų, trejų, o gal net ir daugiau metų. Todėl aš ir sakau, kad ekonominė situacija, pavyzdžiui, gerėja šiuo metu, bet ji gali pasikeisti, nes ekonomika plėtojama ciklais. Be to, labai svarbu, kad sunkmečiui būtų rengiamasi esant gerai ekonominei būklei, o ne jam atėjus.

Vyriausybė jau gegužę žada Seimui pateikti svarstyti įstatymų pataisas, kurias priėmus būtų įteisinti lankstesni darbo santykiai šalyje. Ar tikite, kad tai bus pasiekta, juolab artėjant Seimo rinkimams?

Sunku būtų tikėtis, kad likus iki rinkimų maždaug pusantrų metų kas nors puls daryti kardinalias reformas. Bet tai, kas yra jau parengta, o parengtas yra vadinamasis socialinis modelis ir ypač jo darbo santykių pakeitimo dalis, aš manau, yra viena iš struktūrinių reformų, todėl mes labai nuosekliai laikomės pozicijos, kad tai kas yra parengta, turėtų būti įgyvendinta. Be jokios abejonės, Lietuvos bankas nenori, negali ir nebūtų korektiška iš mūsų pusės nurodinėti, ką, kaip ir kokiu būdu daryti.

Mes

manome, kad mūsų darbo santykiai nėra lankstūs iki galo. Tai rodo nedarbo lygis, kuris iš principo yra struktūrinis nedarbas, o tai reiškia, kad reikia pokyčių. Todėl mes ir sakome, kodėl gi nepaleisti į gyvenimą Darbo kodekso pakeitimų. Mes čia nesame kokie nors išskirtiniai. Darbo santykius pertvarko visos valstybės. Tai viena iš pagrindinių reformų greta pensinio amžiaus ilginimo, pačios pensijų sistemos pertvarkymo ir kitų dalykų.

Tai yra klasikinės reformos.

Gerai, yra nuomonių skirtumų, yra vykdomoji valdžia, darbdaviai, profsąjungos.

Bet gal vieną kartą Lietuvoje galime susėsti ir susitarti. Nes matome, kad kuo toliau, tuo tai taps didesne problema.

Apie 10% siekiantis struktūrinis nedarbas (kai specialistų paklausa neatitinka pasiūlos – VŽ) šalyje laikosi jau kelerius metus. Tai reiškia, kad kai ką turime keisti.

Mažesniems bankams šiuo metu taikomi didesni kapitalo pakankamumo reikalavimai. Kodėl ir ko tuo siekiama?

Tai čia mes kalbame apie du bankus. AB „Finasta“, kuriam taikomas 11% kapitalo pakankamumo reikalavimas, ir UAB Medicinos bankas, kuriam taikomas 10% rodiklis. Nors šie du bankai sisteminiu požiūriu nėra reikšmingi, kadangi „Finastai“ ir Medicinos bankui tenka atitinkamai 0,3% ir 1,0% bankų turto, prižiūrėtojas turi teisę nustatyti papildomus reikalavimus bankų kapitalui tam, kad įvykus rinkoje kokiems nors sukrėtimams bankas būtų pakankamai stiprus tuos sukrėtimus atlaikyti. Įprastas kapitalo pakankamumo reikalavimas šiuo metu yra 8%, o per papildomus reikalavimus individualiems bankams bandome valdyti priežiūros riziką. Visi vadinamieji buferiai, kurie dar ateis į Lietuvą, taip pat yra susiję su finansiniu stabilumu.

Pavyzdžiui, nuo š. m. birželio 30 d. bankams, Centrinei kredito unijai ir finansų maklerio įmonėms Lietuvoje bus pradėtas taikyti papildomas 2,5% kapitalo apsaugos rezervo reikalavimas. Jei įstaigos pažeis kapitalo rezervų reikalavimus, joms bus apribotas dividendų išmokėjimas ir kitų atlygio priemonių taikymas.

Kaip minėjote didesni kapitalo pakankamumo reikalavimai pritaikyti didesnei rizikai suvaldyti. Ar tai reiškia, kad šių bankų, kuriems taikomi didesni kapitalo pakankamumo reikalavimai, indėlininkai gali miegoti ramiai?

tęsinys 4 p.

Verslo žinios, 2015 04 30, KETVIRTADIENIS

bankaiirdraudimas

3

4

Verslo žinios, 2015 04 30, KETVIRTADIENIS

bankaiirdraudimas Bankai turi laikytis sutarčių, o ne žaisti skaičių ekvilibristika jamos į kainą. Todėl kliento rizika yra tiktai vienas iš veiksnių. Tai apibendrintai galima būtų pasakyti, kad skolinimo sąlygos turi tendenciją gerėti.

Butelio kaklelis išduodant būsto paskolas jau pramuštas, bet verslo paskolų kol kas dar ne. Mano manymu, taip pat dar nėra pakankamos paklausos. Euro zonoje ir Lietuvoje mūsų pačių atliekamos įmonių apklausos rodo, kad daugiau įmonių yra linkusios palaukti ir finansuoti nuosavomis lėšomis, nei skolintis bankuose. Aš manyčiau, kad tai yra labiausiai susiję su nepalankia išorine aplinka.

pradžia 2 p.

Konkrečiai „Finastos“ faktinis kapitalo pakankamumo rodiklis 2014 m. pabaigoje buvo 15,8%, o Medicinos banko – 12,3%, tai šioje vietoje atsakymas yra aiškus. Žinote, žmogus negali būti užtikrintas turbūt dėl nieko. Šiandien galiu pasakyti, kad visi bankai vykdo kapitalo pakankamumo rodiklį ir net jį viršija.

Tačiau jeigu pažiūrėtume praėjusių metų bankų rezultatus, nuostoliai bankų sistemoje susidarė dėl didesnių atidėjinių suformavimo. O šiuo atveju daugiausia atidėjinių yra suformavę du bankai – Medicinos ir Šiaulių. Vėlgi tai atsitiko todėl, kad buvo prisiimta per didelė rizika ankstesniais laikais.

Mes labai aiškiai galime skirti vadinamuosius senuosius ir naujuosius paskolų portfelius. Po diskusijų su bankais padarytos minėtos korekcijos dėl papildomų atidėjinių suformavimo.

Gerąją bankrutavusio Ūkio banko turto dalį prieš dvejus metus perėmusį Šiaulių banką planuojate įtraukti į sistemiškai svarbių bankų grupę. Ką tai reiškia bankui ir jo klientams?

Jei bankas pateko į tokią kategoriją, vadinasi, jis yra sistemiškai svarbus. Tokiems bankams taikomas papildomas kapitalo pakankamumo reikalavimas, t. y. jie privalo suformuoti iki 2% sistemiškai svarbių bankų rezervą.

Jeigu bankas susidurtų su problemomis, tai galėtų sukelti grandininę reakciją visame bankų sektoriuje. Dėl to ir yra bendri europiniai kapitalo stiprinimo reikalavimai. Bankų sąjungos esmė yra formuoti papildomus kapitalo rezervus šalia kapitalo pakankamumo reikalavimo tam, kad būtų nutrauktas ryšys tarp bankų ir vyriausybių arba kaip įmanoma labiau apsaugoti viešieji finansai nuo bankų problemų, kad tų problemų nereikėtų spręsti mokesčių mokėtojų pinigais.

Sakykime, jeigu per kitus metus įvedamas 2,5% kapitalo apsaugos rezervas ir bankas įtraukiamas į sistemiškai svarbių bankų sąrašą, tai iš principo banko kapitalo poreikis būtų jau iki 12,5%, t. y. 8% kapitalo pakankamumo reikalavimas, dar prie jo pridedant 2,5% kapitalo apsaugos rezervą ir iki 2% sistemiškai svarbių bankų rezervą. Tai toks būtų tada minimalaus kapitalo reikalavimas bankui.

Smulkieji prekybininkai jau ne pirmi metai skundžiasi, kad klientui atsiskaitant banko kortele patiria nuostolių dėl didelių tokiems atsiskaitymams taikomų mokesčių. Europos Parlamentas kaip tik neseniai priėmė Tarpbankinio mokesčio reglamentą, kuriuo, kaip kadaise mobiliojo ryšio operatoriams įvesta tarptinklinio ryšio tarifo kepurė pokalbiams, vėliau duomenų perdavimui. Ar tarpbankinio

O kokie veiksniai tuos įmonių, bankų lūkesčius labiausiai veikia? Išaugusi geopolitinė įtampa dėl įvykių Ukrainoje ar ant bankroto slenksčio atsidūrusi Graikija?

Be jokios abejonės, mums labai svarbus veiksnys yra euro zonos atsigavimas. Nes po paskutinės krizės, ypač pritaikytų administracinių barjerų į Rytus, matome, kad mūsų eksportas yra persiorientavęs Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas: „Butelio kaklelis išduodant būsto paskolas jau pramuštas, bet verslo paskolų į Vakarus. Todėl euro zonos kol kas dar ne.“ Juditos Grigelytės nuotr. sveikata mums yra labai svarbus veiksnys. Žinoma, ekoįsigalioti dar šiemet, sakyčiau, Kaip minėjau, dabar vyksta galėtų paskatinti kitokį nei nominis nuosmukis Rusijoje mokesčio kepurė paskatins bankų paskolos finansavimąsi neigiamai veikia ekonominę atsiskaitymus banko kortelė- yra priimtas labai laiku. normali diskusija su bankais, mis Lietuvoje? rinkose. Pirmiausia čia kalbu aplinką, na o įvairūs politiniai NT plėtotojais, kurie yra Nuo liepos numatote atnauapie vadinamojo sutelktinio aspektai apskritai nepalankiai mums pateikę pasiūlymų.

Aš tai matau kaip galimybę jinti Atsakingo skolinimo finansavimo priemonę, tam veikia visą verslo aplinką. Tai Dėl kai kurių dalykų mes iš bankams padidinti elektrotaisykles, kuriomis numatote principo negalime sutikti. tikslui iki metų pabaigos yra susiję su tokio nesaugumo ninių pinigų prieinamumą. sugriežtinti būsto paskolų Pavyzdžiui, paskolos ir įkeičia- planuojame parengti įstatymo jausmo atsiradimu. Tačiau, mo turto santykis: kai kas siū- projektą. Šiuo metu kartu Šiandien tarpbankinis išdavimą. Tai daroma rinkai aš sakyčiau, kad euro zonos atlo jį padidinti (nuo 85% – VŽ) sigavimas ir neigiama aplinka mokestis sudaro apie du tik pradėjus rodyti atsigavisu pasiūlymais dėl greitųjų mo ženklus. Ar taip rengiatės iki 90% ar daugiau, bet yra trečdalius komisinio atlygikreditų yra parengti Vartojimo Rytuose neutralizuoja viena nimo bankams. Tai tikrai yra naujiems nekilnojamojo tam tikros raudonos linijos, kreditų įstatymo pakeitimų pa- kitos poveikį, todėl mums nemažai. Vėlgi, priklausomai turto burbulams? dėl kurių mes tikrai negalvoja- siūlymai, numatantys įteisinti Lietuvoje pavyksta išlaikyti tą me keisti savo pozicijos. O 40 tarpusavio skolinimo (angl. nuo susitarimų su kortelių savo ekonominės plėtros dinamiką tarp 2,5–3%, čia turiu metų būsto paskolos terminas peer-to-peer) platformas. Šiuo metu dėl Atsakingo sistemų savininkais, tas tarpbankinis mokestis siekia apie omenyje šalies BVP metinius Lietuvą išskiria kaip jurisdikci- Taip pat Lietuvos bankas yra skolinimo taisyklių vyksta ją. Tokių ilgų terminų niekur 1–1,2% nuo pirkinio sumos. diskusijos su rinka, girdim pateikęs siūlymus dėl neviešo augimo tempus. kitur Europoje nėra. Dėl kitų Reglamentas numato, kad tas tam tikrų priekaištų iš nekilvertybinių popierių platinimo Jeigu kalbėtume apie Graikijos nojamojo turto (NT) plėtotojų, dalykų, didesnio lankstumo tarpbankinių atsiskaitymų veiksnį, tai tiesioginio ryšio su reglamentavimo Lietuvoje ir kad griežtesnės būsto paskolų esame pasirengę diskutuoti. mokestis debetinėms korverslo aplinka nėra. Graikijos leidimo uždarosioms akcitelėms negali būti taikomas nėms bendrovėms viešai plaišdavimo sąlygos gali daryti veiksnys mums svarbus, kaip tinti obligacijas – ko šiandien didesnis nei 0,2%, o kredito Nors skolinimas ir atpigęs, įtaką NT projektų plėtrai. euro zonos valstybei narei. Tai neturime – ir kitų alternatyvių yra kiek graikų klausimas gali kortelėms – 0,3%. Tai iš printradicinis bankų kreditaviAišku, teigiama, kad esam cipo reiškia, kad Lietuvoje tie mas vis dar sunkiai pasiekia finansavimo formų. socialiai nejautrūs, taip banpaveikti bendrą situaciją euro mokesčiai turės mažėti penkis dome paveikti jaunas šeimas, realią ekonomiką, pramozonoje, kuri šiandien, kaip nę, smulkųjį verslą, tačiau kad įmonės sumokės mažiau Bankų maržos auga – tai kartus. Tarptinklinio ryšio mes matome, yra gerėjanti atsiranda ir kitos šiuolaikinės paprastai siejama su mokesčių. Visus tuos arguoperatorių tarifai ES regudėl įvairių veiksnių, taip pat ir liuojami nuo 2007 m. Bankų mentus suprantu, bet tai yra finansavimo formos. Ar tos išaugusia skolinimo rizika. dėl ECB vykdomos politikos. sektorių aš taip pat vertinčiau savo pozicijos gynimas, tad priemonės verslui yra prieiJeigu taip, tuomet bankai Natūralu, kad tas gerėjimas namos Lietuvoje? kaip savotišką infrastruktūros esam pasirengę diskusijai. turėtų formuoti papildomus yra susijęs su lūkesčiais. O sektorių. Todėl, matyt, natūBet faktas yra tas, kad tik atidėjinius, tačiau to nedaro. bet koks nesklandumas euro Kalbant apie kredito prieiralu, kad toks reguliavimas apie 30% NT Lietuvoje yra Vadinasi, viskas keliauja į pel- zonoje tuos lūkesčius gali namumą, čia tendencijos ną, o gal potencialų nuostolį? paveikti negatyviai. Todėl iš atėjo ir į finansinių paslaugų įsigyjama naudojantis būsto bendros euro zonai ir Lietuvai: Ar žvelgiant iš priežiūrininko tikrųjų Graikijos sprendimas, rinką. Taip mes galime tikėtis paskolomis, tai likusių 70% paskolų išdavimo sąlygos turi pozicijų čia yra viskas gerai? didesnės konkurencijos, be sandorių šie reguliaciniai t. y. susitarimas dėl naujos tendenciją švelnėti, tačiau, abejonės, mažesnių išlaidų, pakeitimai niekaip nepalies. skolinimo programos Atėnams Savaime suprantama, kad be jokios abejonės, jos nėra drauge ir pigesnių atsiskaityMūsų siūlymas yra pirmiautuos lūkesčius paveiktų mų kortelėmis, ir tai sudaro sia susijęs su įpareigojimu finansų krizė apskritai yra dar pasiekusios prieškrizinio teigiamai. geras prielaidas didėti elektro- bankams įvertinti palūkanų padariusi įtaką skolinimui lygio. Kada nors vis tiek turės ninių pinigų masei, palyginti normų kilimo riziką, nes ateis būti pramuštas tas butelio kaip tokiam, t. y. jų prieinaO kaip bus, jei Graikija su grynaisiais pinigais. Tai metas, kada jos pradės augti. kaklelis. Tad kiekviena alterna- mumui ir paskolų maržoms. nesusitars su kreditoriais? tyvi bankinio finansavimo Krizė parodė tai, kad buvo yra akivaizdu, todėl tikiuosi, Taip pat mes siūlome suSusidaro įspūdis, kad populistrumpinti maksimalų kredito tinė graikų vyriausybė ieško forma Lietuvoje tikrai yra skolinama už maržas, kurių kad bankai ir verslas tuo terminą nuo 40 iki 30 metų. priežasčių ignoruoti kreditoskatintina. Tradiciškai Lietuva neužteko per sunkmetį patirpasinaudos, nes tai yra puiki rius, pirmiausia euro zonos Trumpesnę, t. y. 30, o ne laikoma bankinio finansavimo tiems nuostoliams padengti. galimybė. Šiuo metu bankų 40 metų, paskolą paėmęs valstybe, kaip ir visa žemyninė Todėl akivaizdu, kad po tokio partneres. kortelės Lietuvoje naudojamos tik vienu iš keturių atvejų skolininkas per visą paskolos Europa. Tai finansavimo alter- šoko ir bankai tapo atsargesni. natyvos padidina konkurenNenorėčiau spekuliuoti, kaip atsiskaitymams už prekes ir Jeigu lygintume lietuviškas ir laikotarpį sutaupytų 40% paslaugas. Visa kita – pinigų euro zonos bankų maržas, tai būtų, jeigu būtų. Mano nuopalūkanų išlaidų, o mėnesinė ciją, atlaisvina ekonomiką, ją širdžiu įsitikinimu, kreditoriai padaro lankstesnę ir mažiau išsigryninimas bankomatuose. įmoka padidėtų tik maždaug mūsų išvada yra, kad maržos turi būti gerbiami. Manyčiau, priklausomą nuo bankinio fiNa, sutikite tai yra akmens Lietuvoje yra mažesnės nei dešimtadaliu. nansavimo, o krizės atveju su- kitose euro zonos valstybėse. kad visos derybose dalyvauamžius. Žinoma, ką mes mato- Tai dabar klausimas, kur me po euro įvedimo, prieš litų yra didesnė vertybė. Vartoti švelnina neigiamą jos poveikį. Palūkanų maržą lemia ne jančios šalyse puikiai supranta, pakeitimą į eurus metų pakad reikia naujo susitarimo, šiandien iš karto nepagalvojus Čia galima būtų kalbėti ir apie vien kliento rizika, bet ir kiti baigoje didelė grynųjų pinigų Europos Komisijos iniciatyvas veiksniai, tokie kaip konkuren- visų pirmą, kuris būtų pagrįsapie galimą ekonominių sąlygų pasikeitimą ateityje, ar vis tas Graikijos namų darbais, t. dalis grįžo į bankus ir dabar dėl kapitalo rinkų sąjungos su- cija rinkoje. Taip pat ir ta pati dėlto truputį pasitaupius prisi- kūrimo. Mes kartu su Finansų kainodara, įvairios inovacijos, y. struktūrinėmis reformomis, labai svarbu, kad šis grynųjų imti vieną iš esminių žmogaus ir Ūkio ministerijomis taip pat kas yra susiję su papildomokurios apskritai padėtų spręsti kiekis nebūtų atkurtas, todėl mis bankų išlaidomis, jos, be finansinių įsipareigojimų, t. y. planuojame pasiūlyti alteršios šalies pernelyg didelio europinis Tarpbankinio mokesčio reglamentas, kuris turi ilgalaikę būsto paskolą. natyvias priemones, kurios jokios abejonės, yra įskaičiuo- įsiskolinimo problemas.

••

Verslo žinios, 2015 04 30, KETVIRTADIENIS

bankaiirdraudimas

5

6

Verslo žinios, 2015 04 30, KETVIRTADIENIS

bankaiirdraudimas

Silpnos paskolų paklausos našta bankai pasidalijo su indėlininkais Apžvalga :: Dėl euro

atsirado papildomų išlaidų Vytautas V. Žeimantas vytautas.zeimantas@verslozinios.lt

Praėjusių metų bankų pelnui didžiausią neigiamą įtaką padarė paskolų vertės pokyčiai, kai kurie mažesni bankai konservatyviau įvertino savo paskolas, o prie pelno labiausiai prisidėjo pigi žaliava – indėliai, už kuriuos nereikia mokėti palūkanų.

Bankai taip pat uždirbo laikydami pinigus Lietuvos banke (LB), kol Lietuva nebuvo įstojusi į euro zoną, LB netaikė neigiamų palūkanų normų kaip euro zonos šalys.

Iš viso bankai ir užsienio bankų filialai 2014 m. uždirbo 213,5 mln. Eur pelno, arba 6,2% mažiau nei prieš metus.

Pelnui reikšmingą įtaką turėjo 27 mln.

Eur susitraukusios pajamos dėl paskolų vertės pokyčių. Pernai Šiaulių banko grupės ataskaitoje paskolų ir kito turto vertės sumažėjimo nuostoliai nuo 14 mln. Eur išaugo iki 20,5 mln. Eur, Medicinos banke (MB) – nuo 6,3 mln. iki 13 mln. Eur. Tai buvo viena iš priežasčių, kodėl MB 2014 m. turėjo beveik 10 mln. Eur nuostolių.

Kai kuriuose bankuose pernai šis pokytis buvo su pliuso ženklu, tačiau šis pliusas buvo gerokai kuklesnis nei 2013 m.

Pavyzdžiui, „Danske“ banko filialas 2013 m. iš šio pokyčio papildomai turėjo 18 mln.

Eur pajamų, o pernai – mažiau kaip vieną milijoną. Todėl „Danske“ pelnas nuo 27 mln. Eur sumažėjo iki 9 mln. Eur. Sigitas Skuodas, LB Riziką ribojančios priežiūros departamento Bankų priežiūros skyriaus viršininkas, teigia, kad paskolų vertės mažėja ir ekonomikai augant. „Visa paskolų vertės sumažėjimo išlaidų suma, palyginti su bendru bankų pelnu, nėra išskirtinai reikšmingo dydžio.

Pavyzdžiui, kitas išlaidų elementas, kuris taip pat prisidėjo prie bankų pelno mažėjimo, 2014 m. buvo bankų administracinės išlaidos, jos per metus išaugo 17,5 mln. Eur, arba 5,5%“, – teigia p. Skuodas.

Euro išlaidos 2014 m. bankai turėjo su euro įvedimu susijusių išlaidų, kurios, tikėtina, darė nemažą įtaką ir bendrai išlaidų sumai, bankams teko didinti ir darbo užmokestį.

Visi bankai 2014 m. vykdė nustatytus kapitalo pakankamumo ir likvidumo normatyvus. 2015 m. sausio 1 d. bendras bankų kapitalo pakankamumo rodiklis buvo 21,3%, kai normatyvas siekia 8% normatyvą.

Dviem bankams buvo pratęstas griežtesnių kapitalo pakankamumo normatyvų taikymas. UAB Medicinos bankui, kuriam po paskutinio LB atlikto inspektavimo nurodyta mažinti su nekilnojamuoju turtu susijusią riziką, pratęstas 10% individualaus kapitalo pakankamumo normatyvo taikymas, o AB bankui „Finasta“ – 11%. Abu bankai vykdė jiems nustatytus normatyvus.

Mažėjo palūkanos Šiuos bankų praradimus kiek atsvėrė padidėjusios grynosios palūkanų ir komisinių pajamos, kurios auga dėl sumažėjusių palūkanų išlaidų. Grynosios bankų palūkanų pajamos 2014 m. padidėjo 26,3 mln. Eur, arba 7,5%, grynųjų pajamų augimą lėmė net 13% sumažėjusios palūkanų išlaidos. Šias sąnaudas bankai sumažino atiduodami brangiau kainavusias paskolas pirminiams bankams, o vietoj paskolų įdarbino beveik nieko nekainuojančius indėlius. Tokiu būdu dėl

••

Sigitas Skuodas, Lietuvos banko Riziką ribojančios priežiūros departamento Bankų priežiūros skyriaus viršininkas: „Matome, kad 2014 m. sumažėjo paskolų valdžios institucijoms.“ Vladimiro Ivanovo nuotr.

Bankų paskolų portfelis pernai sumažėjo 0,2%, iki 14,7 mlrd. Eur, panašiu dydžiu jis susitraukė ir 2013 m.

vangios paskolų paklausos dabar mažiau uždirba ne tik bankai, bet ir indėlininkai.

Pajamos iš paslaugų ir komisinių sumažėjo 0,9%, tačiau grynajam rezultatui teigiamą įtaką padarė 10% sumažėjusios paslaugų ir komisinių išlaidos.

Tiesa, pastarąjį pokytį lėmė techninės priežastys – 2014 m. viename banke atsisakyta 2013 m. praktikos, kai dalis centrinės būstinės išlaidų buvo priskirta Lietuvoje esančiam padaliniui, rašoma Lietuvos banko apžvalgoje.

Pašalinus minėtą vienkartinę įtaką, Lietuvoje veikiančių bankų grynosios paslaugų ir komisinių pajamos būtų sumenkusios 2,8%.

Planų neįgyvendino Bankų paskolų portfelis pernai sumažėjo 0,2%, iki 14,7 mlrd. Eur, panašiu dydžiu jis susitraukė ir 2013 m.

Anot p. Skuodo, bankai šiemet nepasiekė 2014 m. pradžioje deklaruoto paskolų portfelio augimo. Dar 2014 m. gegužės mėnesį LB apklausoje bankai prognozavo, kad paskolos ir indėliai augs po 3%.

Paskolos neaugo, o vietinių indėlių padaugėjo 18%.

Paskolos ne finansų bendrovėms sumažėjo 4,4%, tačiau tokį sumažėjimą, anot LB, lėmė metodologijos pokyčiai, į kuriuos atsižvelgus galima teigti, kad bendras verslo įsipareigojimų bankams dydis per 2014 m. nepasikeitė. „Matome, kad 2014 m. sumažėjo valdžios institucijų ir kredito įstaigų paskolos – atitinkamai 5,4% ir 6,7%“, – teigia Bankų priežiūros skyriaus viršininkas.

Lietuvos valstybė pernai iš bankų nesiskolino nei Lietuvoje, nei užsienyje.

Praradimus skolinant valdžiai atsvėrė aktyvesnis namų ūkių kreditavimas. Būsto paskolų portfelis 2014 m. išaugo 119,9 mln.

Eur, arba 2,1%. 2014 m. kilo darbo užmokestis, palūkanų normos buvo mažos, o dalis rinkos dalyvių turėjo tam tikrų lūkesčių, kad po euro įvedimo galimai kils nekilnojamojo turto kainos.

Indėlių viražai Bankų sektoriaus turtas 2015 m. sausio 1 d. buvo 24,1 mlrd. eurų ir per metus išaugo 7,4%. Augimą lėmė, artėjant euro įvedimui, į bankus plūstelėjusi reikšminga indėlių suma, kurios didžiąją dalį bankai nukreipė į savo sąskaitas Lietuvos banke.

Jie Lietuvos ekonomikos nepasiekė.

2015 m. sausio 1 d. bankų indėliuose klientai iš Lietuvos turėjo 16,3 mlrd. Eur

(56,2 mlrd. Lt). Per metus šių indėlių suma išaugo 18,1%, tačiau atitinkamai mažėjo pirminių bankų indėliai Lietuvos bankuose, todėl bendra indėlių suma reikšmingai neaugo.

Kaip rodo 2014 m. eurą įsivedusios Latvijos pavyzdys, po 2015 m. sausio 1 d. bendra indėlių suma gali vėl truputį sumažėti, tačiau tikėtina, kad bent dalis šių įplaukų liks Lietuvos bankų sistemoje Laikė Lietuvos banke Anot p. Skuodo, pernai Lietuvos komerciniai bankai daug lėšų laikė sąskaitose Lietuvos banke. Bankai LB turėjo laikyti daugiau pinigų, nes nuo 2014 m. spalio mėn. pradėjo juos įkeisti už eurus, kuriuos veždavosi iš LB į savo saugyklas, kad laiku aprūpintų padalinius visoje Lietuvoje.

2014 m. bankų lėšos, laikomos LB sąskaitose, išaugo 2,8 mlrd. Eur. „Nuo 2014 m. pabaigos tendencija keičiasi ir bendra bankų lėšų, laikomų Lietuvos banko sąskaitose, suma gerokai sumažėjo“, – pabrėžia p. Skuodas.

Tokiems pokyčiams įtakos turėjo ir LB pradėtos taikyti neigiamos palūkanos. Į VP – mažiau Investicijos į skolos vertybinius popierius (VP) 2014 m. sumažėjo 8%. Bankų investicijų į skolos vertybinius popierius mažėjimą 2014 m. daugiausia lėmė bankų pasirengimas eurui.

2014 m., ypač antrą pusmetį, bankai lėšas, gautas už išpirktus VP, tik iš dalies investuodavo atgal į vertybinius popierius, o kita dalis gautų lėšų buvo saugoma centrinio banko sąskaitose. Kaip minėta, šios lėšos buvo įkeičiamos už iš anksto bankų atsivežamus eurus. „Bankų investicijų į skolos VP mažėjimą lemia ir tai, kad šiuo metu skolos VP kaip investicijos patrauklumas mažėja dėl ganėtinai susitraukusio pajamingumo. Kai kurių valstybių skolos VP pajamingumas jau kurį laiką buvo neigiamas, todėl bankai nesirinko tokių investavimo krypčių“, – komentuoja Lietuvos banko atstovas.

Investicijos į Lietuvos Vyriausybės vertybinius popierius (VVP) 2014 m. sudarė didžiausią bankų investicijų į VP dalį – 67% (prieš metus – 58%). „Investicijų į Lietuvos VVP didėjimą lėmė tai, kad užsienio bankų grupės Lietuvoje veikiantiems padaliniams perdavė investavimo į Lietuvos VVP funkciją, o ir geresnių alternatyvų nebuvo daug“, – teigia p. Skuodas.

Didžiausią įtaką bankų 2014 m. pelnui padarę veiksniai, mln. Eur

Grynosios palūkanų pajamos Grynosios paslaugų ir komisinių pajamos Paskolų vertės sumažėjimo išlaidos Administracinės išlaidos

26,3 4,8 -27 -17,5

Bankų sektoriaus pelnas, mln. Eur 2007 m.

2008 m.

2009 m.

2010 m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

2014 m.

370,0 233,9 -1.072 -70,3 356,1 207,1 227,5 213,5 Šaltinis: Lietuvos bankas

Turtas, mln. Eur

22.486

2014 01 01

24.129

2015 01 01

Paskolų portfelis, mln. Eur

14.775

14.742

2014 01 01

2015 01 01

Skolos vertybiniai popieriai

2.281,5 2.077,1

2014 01 01

2015 01 01 Šaltinis: Lietuvos bankas

Verslo žinios, 2015 04 30, KETVIRTADIENIS

bankaiirdraudimas

7

8

Verslo žinios, 2015 04 30, KETVIRTADIENIS

bankaiirdraudimas

10 metų trumpesnė paskola palūkanų išlaidas sumažina 40% NT :: Būsto paskolų

augimas yra tvarus

Rūta Balčiūnienė ruta.balciuniene@verslozinios.lt

Reikšmingo palūkanų augimo galime sulaukti tik po trejų ar ketverių metų, – tai gera žinia planuojantiems imti būsto paskolą. Namų ūkių kreditavimas, nors ir simboliškai, augo antrus metus iš eilės.

Būsto paskolų portfelis 2014 m. padidėjo 104,9 mln. Eur, arba beveik 2%, rodo Lietuvos banko (LB) statistika. Teigiamas būsto paskolų srautas fiksuojamas septintą ketvirtį iš eilės.

Mažos palūkanos dar vilios Pasak Giedrės Gečiauskienės, „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorės, palūkanų normos euro zonoje, taigi ir Lietuvoje, tikėtina, išsilaikys pasiekusios dabartines žemumas dar bent keletą metų. „Kol tęsis Europos centrinio banko (ECB) vykdoma kiekybinio skatinimo politika, tol augs pinigų masė rinkoje, taigi ir palūkanų normos atitinkamai išsilaikys arti nulinio lygmens. Kai ECB priartės prie šio proceso lėtinimo ir galiausiai nutraukimo, o tai, įvairiais vertinimais, turėtų įvykti ne anksčiau kaip kitų metų antroje pusėje, tuomet ir pradėsime kalbėti apie galimus veiksmus, ateityje keliant bazines palūkanų normas“, – kalba p. Gečiauskienė.

Tačiau, pasak jos, bet kokių palūkanų normų pokyčių galime tikėtis sulaukti tik tada, kai pagrindiniai euro zonos makroekonominiai duomenys – BVP augimas ir infliacijos lygis – pradės demonstruoti reikšmingą teigiamą tendenciją ir ims artėti prie ECB siekiamų lygmenų. „Die Welt“ apklausti ekonomistai tvirtina, kad ECB palūkanų anksčiau kaip po pusantrų ar dvejų metų kelti tikrai nepradės. Šiuo metu jos siekia 0,05% ir yra mažesnės nei JAV centrinio banko.

Nė vienas ekspertas nesitiki, kad ECB savo mažų palūkanų politiką pakeis anksčiau kaip 2017 m., rodo Vokietijos dienraščio „Die Welt“ atlikta didžiausių Vokietijoje ir kitų euro zonos šalių bankų apklausa.

Daugiausia buvo tokių ekspertų, kurie ECB politikos pasikeitimo tikisi sulaukti 2018 m., o kai kurie 2019 m. ar dar vėliau. „Europos centrinis bankas nekels palūkanų, kol nebaigs obligacijų supirkimo programos. O ši turėtų tęstis mažiausiai iki 2016 m. rugsėjo“, – teigia Uve Diurkopfas, „Berliner Sparkasse“ vyriausiasis ekonomistas. „Apibendrinant situaciją, reikšmingesnio palūkanų normų kilimo gali tekti laukti ne metus, bet net trejus ar ketverius. Žvelgiant iš besiskolinančiųjų gyventojų pozicijos, dabartinis itin žemas ilgalaikių palūkanų normų lygis gali būti patrauklus norintiesiems fiksuoti savo paskolos palūkanų normas penkeriems metams ar ilgesniam laikotarpiui“, – kalba p.

Gečiauskienė.

Tvarus augimas Lietuvos banko apklausti komerciniai bankai tikisi, kad 2015 m. paskolų būstui įsigyti portfelis augs nuosaikiai. Kartu nei namų ūkiai, nei bankai iš esmės nesitiki reikšmingesnių nekilnojamojo turto kainų pokyčių per 2015 m. „Daugmaž pastovios kainos, išliekanti nemaža pasiūla ir patrauklios skolinimosi palūkanos – visi šie veiksniai prisidės prie to, kad paskolų būstui įsigyti portfelis ir toliau turėtų pamažu didėti“, – prognozes

••

Virginijus Doveika, SEB banko prezidento pavaduotojas ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius: „Ypatingas mėnuo buvo šių metų kovas, per jį suteikėme daugiau paskolų nei bet kurį 2013 m. ar 2014 m. mėnesį.“

Europos centrinis bankas nekels palūkanų, kol nebaigs obligacijų supirkimo programos.

apibendrina Tomas Garbaravičius, LB valdybos narys. Iki 2013 m. pradžios mažėjęs būsto paskolų portfelis pastaraisiais metais pamažu didėja. „Šis augimas vertintinas kaip tvarus: BVP ar vidutinis darbo užmokestis minėtu laikotarpiu augo kur kas sparčiau“, – pažymi p. Garbaravičius.

Virginijus Doveika, SEB banko prezidento pavaduotojas ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius, skaičiuoja, kad jau nuo 2008 m. SEB pagal būsto kreditų portfelį yra didžiausias Lietuvoje ir šiuo metu atsiriekia beveik trečdalį rinkos. „Pastaruosius kelerius metus būsto paskolų išdavėme daugiau nei ankstesniais metais, tačiau bendras būsto paskolų portfelis šiek tiek mažėjo, nes grąžinamų kreditų suma buvo didesnė nei suteikiamų naujų“, – kalba p. Doveika.

Vidutinė SEB suteikiamo būsto kredito vertė šiuo metu sudaro 40.000 Eur (138.000 Lt). Ši suma, pasak p. Doveikos, buvo sumažėjusi 2012–2013 m., tai lėmė Atsakingojo skolinimo nuostatos, numatančios, kad klientas, pirkdamas būstą, turi įmokėti bent 15% nuosavų lėšų. 2014 m. vidutinės būsto paskolos suma šiek tiek paaugo. „Paskolų dydžio augimą lėmė padidėjusios nekilnojamojo turto kainos – ypač Vilniuje, kur suteikiama daugiausia būsto kreditų, taip pat kylantys atlyginimai, galimybė įsigyti didesnius, geresnius būstus“, – kalba p. Doveika. Per pirmąjį šių metų ketvirtį SEB banko suteiktų būsto paskolų vertė yra 14% didesnė nei per atitinkamą praėjusių metų laikotarpį. „Ypatingas mėnuo buvo šių metų kovas, per jį suteikėme daugiau paskolų nei bet kurį 2013 m. ar 2014 m. mėnesį“, – pabrėžia p. Doveika.

„Danske Bank“ 2014 m., pirmą kartą nuo 2009 m., taip pat skaičiuoja būsto paskolų portfelio augimą. „Pastaruoju metu jaučiame, kad didėja gyventojų aktyvumas ir noras skolintis būstui. Tokias tendencijas matome visus 2014 m. Prie to, neabejotinai, prisidėjo bendra palankesnė ekonominė padėtis.

Nekilnojamojo turto rinką taip pat išjudino laukiamas euro įvedimas ir lūkesčiai dėl nekilnojamojo turto kainų augimo“, – kalba Rokas Grajauskas, „Danske Bank“ analitikas Baltijos šalims. „Danske Bank“ būsto paskolų portfelis per 2014 m. ūgtelėjo 1,3%, iki 629,7 mln.

Eur. Skolinsimės dar atsakingiau Artimiausiuose LB planuose – Atsakingojo skolinimosi nuostatų (ASN) pakeitimai, kurie griežtina šiandien galiojančias normas.

Kaip teigia p. Garbaravičius, pakeitimai visų pirma skirti vartotojams apsaugoti nuo perteklinio įsiskolinimo. Šiuo metu rinkoje vyrauja itin žemos palūkanų normos, kurios ateityje gali grįžti į normalų lygį. Dėl žemų palūkanų normų ir šiuo metu mažos mėnesinės įmokos namų ūkiai gali pervertinti savo paskolos grąžinimo galimybes. „Norime užtikrinti, kad namų ūkiai neprisiimtų perteklinių finansinių įsipareigojimų ir būtų tinkamai apsaugoti nuo rizikos, susijusios su galimu palūkanų normų padidėjimu. Mažos palūkanos gali būti apgaulingos“, – nurodo p.

Garbaravičius.

Taip pat LB ketina trumpinti šiuo metu galiojančią maksimalios paskolos trukmės apribojimą nuo 40 m. iki tarptautinėje praktikoje įprastų 30 m. „Trumpesnę paskolą paėmęs skolinin-

kas per visą paskolos laikotarpį sutaupytų 40% palūkanų išlaidų, o mėnesinė įmoka padidėtų tik maždaug dešimtadaliu“, – skaičiuoja LB atstovas.

Tarp ASN siūlomų pakeitimų yra ir nuostata, kad vertinant namų ūkių gebėjimą grąžinti paskolą (skaičiuojant rodiklį dėl 40% dydžio mėnesinės paskolos įmokos ir pajamų santykio) turės būti naudojama aktuali, tačiau ne mažesnė nei Lietuvos banko nustatyta palūkanų norma (5%). Tokia teorinė palūkanų norma leis patikrinti, ar namų ūkis gali tvarkyti paskolą esant didelėms palūkanoms.

Pasak p. Garbaravičiaus, įgyvendinus siūlomus pakeitimus, poveikis bendram išduodamų paskolų portfeliui turėtų būti minimalus, kadangi bankams siūloma leisti išimtiniais atvejais dalį paskolų suteikti su 60% siekiančiu mėnesinės įmokos ir mėnesinių pajamų santykiu. Šiuos pakeitimus planuojama įgyvendinti nuo 2015 m. liepos 1 d.

Būsto paskolų portfelis, mln. Eur 6.056

2008 m.

2009 m.

2010 m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

2014 m.

6.027 5.983 5.934 5.874 5.892 5.997 Šaltinis: Lietuvos bankas

RĖMĖJO TURINYS

Verslo žinios, 2015 04 30, KETVIRTADIENIS

„Citadele”bankaiirdraudimas banko vairą perėmė tarptautiniai investuotojai „Citadele“ banko valdybos pirmininkas Lietuvoje Skirmantas Jareckas sako, jog viena iš svarbiausių banko strateginių krypčių – verslo finansavimo apimčių didinimas ir technologiškai pažangių paslaugų diegimas.

Tarptautiniai investuotojai, atstovaujami „Ripplewood Advisors LLC“, įsigijo 75% AS „Citadele banka“ („Citadele“ banko) akcijų, tad bankas tapo privačiu. Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) išlieka banko akcininku su 25% akcijų dalimi. Naujieji savininkai padidino banko įstatinį kapitalą 10 mln. eurų ir jis šiuo metu siekia 156,6 mln. eurų.

Gytautas Balys Finansų analitikai tikina, jog atėjus privatiems investuotojams keičiasi ir paties banko statusas bei galimybės augti. Anksčiau Europos Komisijos parengtas „Citadele“ banko restruktūrizavimo planas griežtai ribojo banko galimybes didinti kapitalą dėl valstybės teikiamos paramos bankui.

Po privatizavimo, šie apribojimai nebegalioja. „Naujieji akcininkai yra pasaulinio lygio verslo ir finansų ekspertai, kurie įneš naujos patirties ir žinių plėtojant banko veiklą ir gerinant teikiamas paslaugas mūsų klientams. Mes taip pat džiaugiamės, kad ERPB ir toliau bus vienas iš mūsų akcininkų, iki šiol daug prisidėjusių prie banko

veiklos vystymo”, - teigia „Citadele“ banko Latvijoje valdybos pirmininkas Guntis Beļavskis.

Anot jo, naujųjų akcininkų ir ERPB tikslas yra padėti „Citadele“ bankui tapti viena iš pirmaujančių finansinių institucijų Latvijoje ir laikui bėgant, tapti pirmaujančia finansinių paslaugų institucija Baltijos šalyse, teikiančia konkurencingus produktus klientams.

Lietuvoje – ambicingi planai „Citadele“ banko valdybos pirmininkas Lietuvoje Skirmantas Jareckas teigia, jog naujieji akcininkai ir banko vadovai turi bendrą viziją dėl jo augimo galimybių: bus siekiama ne tik sparčiai augti, bet ir plėtoti „Citadele“ banką kaip lyderį kokybės ir produktų įvairovės srityje. „Naujoji banko akcininkų struktūra – tai naujos plėtros galimybės bankui. Turėdami banko filialus pagrindiniuose Lietuvos miestuose, ypač daug dėmesio skirsime banko paslaugų pasiekiamumui didinti, investuodami į teikimą technologiškai pažangių paslaugų, kuriomis mūsų klientai galės pasinaudoti neatvykdami į banko padalinį. Viena iš svarbiausių banko strateginių krypčių – verslo finansavimo apimčių didinimas“ – sako Skirmantas Jareckas, „Citadele“ banko Lietuvoje valdybos pirmininkas.

Prielaidos spartesniam banko augimui atsiranda ir dėl to, kad ilgalaikiai investuotojai siekia padidinti banko balansą ir sustiprinti banko finansinę padėtį, todėl „Citadele“ bankas galės efektyviau teikti finansavimą ir pagerinti bankininkystės paslaugų kokybę. Strategijoje numatyta teikti lankstesnius ir patrauklesnius pasiūlymus privatiems ir verslo klientams.

„Citadele” bankas toliau teiks paslaugas privatiems klientams, smulkioms ir vidutinėms bei stambioms įmonėms, taip pat daug dėmesio skirs naujų paslaugų kūrimui.

Jis dalyvaus Latvijos valstybės remiamoje būsto įsigijimo programoje bei išliks vieninteliu banku, įgaliotu išduoti „American Express“ kredito korteles Latvijoje ir Lietuvoje.

Vienas aktyviausių finansuotojų Pasak G. Belavskio, per pastaruosius kelerius metus „Citadele” bankas tapo vienu iš aktyviausiai teikiančių paskolas Latvijos ekonomikai. Teikdamas paskolas, per paskutinius ketverius veiklos metus Latvijoje bankas investavo 758 mln. eurų. „Citadele” bankas buvo pirmasis bankas Baltijos šalyse, pasiūlęs atvirkštinės hipotekos paskolas ir pirmasis bankas Latvijoje, dalyvaujantis vyriausybės remiamose būsto įsigijimo šeimoms su vaikais programose”, - priduria G. Belavskis.

Pernai „Citadele” bankas buvo vienas iš nedaugelio didžiųjų bankų Latvijoje, kuriam pavyko padidinti savo paskolų portfelį. „Citadele” grupė 2014 m. uždirbo 32,4 mln. eurų audituoto pelno arba 138 % daugiau nei 2013 m. Didelis klientų skaičiaus augimas buvo pasiektas Lietuvoje bei Estijoje, kur daugiau nei 9000 naujų klientų savo finansiniu partneriu pasirinko „Citadele“ banką.

Vienintelis AB „Citadele“ banko akcininkas yra AS „Citadele banka“ Latvijoje. 75 % plius viena AS „Citadele banka“ akcija priklauso tarptautinei investuotojų grupei, atstovaujamai „Ripplewood Advisors LLC” ir 12 solidžią reputaciją turinčių investuotojų, likusias 25 % minus vieną akciją valdo Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas.

9

10

Verslo žinios, 2015 04 30, KETVIRTADIENIS

bankaiirdraudimas

Produktai, kurie garantu Draudimas ::

Problemos dėl finansinio stabilumo Europoje iš bankų persikėlė į gyvybės draudimą Vytautas V. Žeimantas vytautas.zeimantas@verslozinios.lt

Lietuvoje sudaryta nemažai gyvybės draudimo sutarčių su garantuotomis 1,25–4% metinėmis palūkanomis.

Nulinių palūkanų aplinkoje vartotojams jos tampa patrauklios, o draudimo bendrovėms gali virsti galvos skausmu. Tarptautinis valiutos fondas tai įvardijo kaip vieną iš grėsmių Europos draudimo bendrovių stabilumui.

Jose Vinalsas, Tarptautinio valiutos fondo Pinigų ir kapitalo rinkų departamento direktorius, 2015 m. balandžio 15 d. pristatydamas naują Tarptautinio finansinio stabilumo ataskaitą, pabrėžė, kad problemos dėl finansinio stabilumo Europoje iš bankų persikėlė į gyvybės draudimo bendroves. „Reikia suvaldyti neigiamą poveikį, kurį gali padaryti mažos palūkanų normos,

••

Mindaugas Jusius, „Swedbank“ „Life Insuranse SE“ valdybos pirmininkas: „Draudimo įmonėms keliami reikalavimai suformuoti papildomus atidėjinius, jeigu investicijų ateities prognozė rodytų mažesnę grąžą nei garantuota klientams.“ Juditos Grigelytės nuotr.

Verslo žinios, 2015 04 30, KETVIRTADIENIS

11

bankaiirdraudimas

uoja 1,25–4% metinę grąžą jeigu jos vyraus ilgą laiką, – teigia p. Vinalsas. – Pavyzdžiui, Europos vidutinio dydžio gyvybės draudikai gali susidurti su finansų rinkų baime – beveik ketvirtis draudikų negali įvykdyti kapitalui keliamų reikalavimų, jei žemos palūkanų normos išliks ilgą laiką.“ Gyvybės draudimo bendrovių Europos Sąjungoje portfelis siekia 4,4 triljono Eur ir šios bendrovės susijusios su kitomis finansų rinkomis.

Garantavo iki 4% palūkanų Lietuvos banko duomenimis, šiuo metu kaupiamąjį gyvybės draudimą su garantuotomis metinėmis palūkanomis Lietuvoje siūlo penkios draudimo bendrovės. Dar yra ir tokių, kurios nuo seno turi tokių sutarčių, tačiau dabar jų nesudaro.

Mindaugas Šalčius, Lietuvos banko Riziką ribojančios priežiūros departamento direktoriaus pavaduotojas, teigia, kad šiuo metu siūlomų sudaryti naujų sutarčių garantuota grąža svyruoja nuo 1,25 iki 1,75%, o iš viso palūkanų žirklės kartu su anksčiau sudarytomis sutartimis siekia nuo 1,25 iki 4%. „Per pastaruosius 10 metų siūloma garantuota grąža kasmet mažėjo“, – teigia p. Šalčius. Paprastai tokios sutartys numato galimybę padidinti įmokas.

Tradicinio nebesiūlo Mindaugas Jusius, „Swedbank“ Life Insuranse SE“ valdybos pirmininkas, sako, kad „Swedbank“ „Life

Insurance SE “nebesiūlo savo klientams tradicinio kaupiamojo gyvybės draudimo nuo 2010 m. „Sprendimą atsisakyti šių paslaugų priėmėme pirmiausia dėl jų sudėtingumo, nes klientai neturėjo galimybės pasirinkti gryno kaupimo be draudimo apsaugų. Antra, tokias paslaugas valdyti ir administruoti yra gana brangu ir dėl to klientai turi mokėti palyginti aukštus administravimo mokesčius“, – atvirauja p. Jusius.

Vietoj šių paslaugų „Swedbank“ „Life Insurance SE“, anot vadovo, sukūrė patrauklesnius kaupimo sprendimus su skaidria kainodara.

Nauji sprendimai sudaro galimybių uždirbti didesnę grąžą – kaip ir investiciniame draudime, tačiau apsaugo investuotą kapitalą nuo investicinių nuostolių sutarties pabaigoje. Bendrovė vis dar turi sutarčių su garantuota palūkanų norma.

Anot „Swedbank“ „Life Insurance SE“ vadovo, iš tiesų – garantuotų palūkanų produktų turto valdymas kelia didelių iššūkių dabartinėje žemų palūkanų normų aplinkoje visoje Europoje.

Iki šiol buvo įprasta turtą investuoti konservatyviai, dažniausiai lėšas nukreipiant į saugias vyriausybių obligacijas. Šiuo metu saugių obligacijų turto klasė negali užtikrinti pakankamos grąžos, kuri buvo garantuota klientams. Jei draudimo bendrovė uždirba mažiau iš investicijų, negu garantavo klientams, ji skirtumą turi padengti savo lėšomis. Arba, kitaip

tariant, ji patirtų tiesioginį nuostolį iš garantuotų palūkanų portfelio valdymo. „Maža to, draudimo įmonėms keliami reikalavimai suformuoti papildomus atidėjinius, jeigu investicijų ateities prognozė rodytų mažesnę grąžą nei garantuota klientams, – teigia p. Jusius. – Dėl šių priežasčių daugelio Europos draudimo įmonių žvilgsniai krypsta į infrastruktūros objektų investicijas, kurios ilguoju laikotarpiu vis dar generuoja patrauklią grąžą instituciniams investuotojams.“ Investavo anksčiau Zbignevas Gaverskis, UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ generalinis direktorius, teigia, kad draudimo techniniai atidėjiniai pagal produktus su garantuotomis palūkanomis bendrovėje sudaro daugiau kaip 9 mln. Eur. Tokie produktai yra paklausūs. „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ iki 2014 m. kovo 1 d. siūlė 2,75% garantuotas palūkanas, vėliau jos mažėjo iki 2% ir šiuo metu siekia 1,25%.

Paklaustas, ar įmanoma šiuo metu saugiai investuoti, kad draudimo bendrovė uždirbtų teigiamų palūkanų, p. Gaverskis tvirtina, kad investavimo rezultatai priklauso nuo strategijos. „Mūsų įmonės pasirinkta investavimo strategija leidžia įvykdyti įsipareigojimus savo klientams.

Vadovaujamės saugumo, likvidumo ir pelningumo principais. Bendrovės

skolos vertybinių popierių portfelis yra laikomas iki išpirkimo. Didžioji dalis investicijų yra įsigyta laikotarpiu, kai palūkanos buvo didelės“, – teigia p. Gaverskis. Techniniai atidėjiniai iš tokio draudimo investuoti į fiksuoto pelningumo priemones. „Gyvybės draudimas su garantuotomis palūkanomis bendrovei pernai buvo pelningas. Bendrovė padengė įsipareigojimus dėl garantuotų palūkanų ir pasidalijo antpelniu, kuris vienai produktų grupei sudarė 0,36%“, – teigia p. Gaverskis.

dėl kurio nors konkretaus produkto nuostolingumo“, – aiškina p. Šalčius.

LB duomenimis, 2014 m. visų draudimo įmonių investicinė grąža buvo didesnė nei šiuo metu siūloma garantuota grąža pagal atskirus produktus.

2014 m. visos draudimo įmonės atliko Europos draudimo ir profesinių pensijų organizacijos (EIOPA) parengtą testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, kurio vienas iš scenarijų vertino užsitęsusią žemų palūkanų normos aplinką. Testo rezultatai parodė, kad draudimo įmonės tinkamai Skaido riziką vertina prisiimamą riziką, taip pat gaAnot p. Šalčiaus, prisiimdami ilga- rantuojamą grąžą. Jos išliktų mokios, laikius įsipareigojimus draudikai todėl grėsmės dėl mažų palūkanų LB stengiasi įsigyti ilgesnio laikotarpio draudimo sektoriui neįžvelgia. investicinius produktus, kurie dažnai garantuoja ir didesnę grąžą.

Tradicinio kaupiamojo gyvyDraudimo bendrovėms nustatyti bės draudimo su garantuota tam tikri apribojimai, kur techninius grąža portfelis Lietuvoje metų atidėjinius dengiantis turtas gali būti pabaigoje, mln. Eur. investuotas.

Remiantis tvarka būtina išskaidyti investicijas: į nekilnojamąjį turtą 2008 m.

183,3 galima investuoti ne daugiau kaip 2009 m.

20%, ne daugiau kaip 10% – į vieną 194 jo objektą, ne daugiau kaip 10% – į 2010 m.

204,8 savivaldybių vertybinius popierius, ne daugiau kaip 20% – į hipotekines 2011 m.

212,4 obligacijas.

Nuostolius dėl mažesnės investi2012 m.

192,7 cinės grąžos nei garantuota klientui 2013 m.

196,6 prisiima pati draudimo įmonė. „Draudimo įmonė investuoja ne 2014 m.

208,7 tik techninius atidėjinius, tačiau ir nuosavas lėšas. Iš jų uždirbto pelno Šaltinis: Lietuvos bankas gali būti dengiami nuostoliai, patirti

Užsak. Nr. 30178, AB „SEB bankas“

12

Verslo žinios, 2015 04 30, KETVIRTADIENIS

bankaiirdraudimas

ECB kiekybinio skatinimo pro

Euro zona :: Gali

nelikti obligacijų, kurias pirkti leidžia programa

••

Mario Draghi vadovaujamas Europos centrinis bankas stumia bankus skolinti verslui ir vartojimui. Juditos grigelytės nuotr.

Justinas Gapšys justinas.gapsys@verslozinios.lt

ECB skatinimo programa pagerino lūkesčius ir susilpnino eurą, o tai naudinga euro zonai, tačiau ne bankams – jų maržos mažėja, tenka mokėti neigiamas palūkanas už centriniame banke laikomus pinigus, o paskolų paklausa auga lėtai.

Kas mėnesį atliekamoje bankų apklausoje, skirtoje išsiaiškinti euro zonos bankų nusiteikimui skolinti ir vartotojų norui skolintis, ECB pirmą kartą paklausė bankų ir apie obligacijų supirkimo programos poveikį. Obligacijų supirkimo programa pradėta šių metų kovą, o praėjusių metų rudenį pradėta įgyvendinti turtais padengtų vertybinių popierių (angl. asset backed securities, ABS) ir padengtų obligacijų (angl. covered bonds) supirkimo programa. Bankų buvo klausiama apie turto supirkimo programos poveikį. „Euro zonos bankai pranešė apie pagerėjusią finansinę savo padėtį per pastarąjį

nnn

pusmetį. Jie tikisi, kad šis pagerėjimas truks ir kitus šešis mėnesius. 9% bankų pranešė apie padidėjusį turtą“, – vėliausioje bankų apklausoje teigia ECB. Beveik pusė (47%) euro zonos bankų pranešė, kad supirkimo programa, ypač ABS ir padengtų obligacijų dalis, teigiamai paveikė jų skolinimo sąlygas.

Bankai praneša, kad jie iš turto supirkimo programos atsiradusį papildomą likvidumą panaudoja daugiausia skolindami verslui, kartu nurodo, jog švelnėja kreditavimo sąlygos.

Apklausos duomenimis, kredito reikalavimus dėl verslo paskolų švelnino 3% daugiau bankų nei griežtino, reikalavimus dėl būsto paskolų švelnino 2% daugiau bankų, dėl vartojimo ir kitų namų ūkių paskolų švelnino 1% daugiau bankų nei griežtino. Turto supirkimo programa reikšmingai paveikė ir skolinimosi sąlygas. 19% daugiau bankų verslo paskolų sąlygas gerino nei blogino, 15% daugiau bankų gerino būsto paskolų sąlygas, 8% daugiau bankų vartojimo kreditų ir kitų paskolų namų ūkiams sąlygas gerino nei sunkino.

Nurodomas ir neigiamas šios programos poveikis. 18% bankų nurodo, kad per ateinantį pusmetį dėl programos poveikio mažėsiančios grynosios palūkanų maržos neigiamai paveiks bankų pelningumą.

Nenusipelnė pagyrų Ekonomistai pirmųjų teigiamų poslinkių nėra linkę priskirti prie programos įgyvendinimo laimėjimų. Pirmiausia apie poveikį bankams.

Žygimantas Mauricas, banko „Nordea“ ekonomistas, atkreipia dėmesį, kad jau vasarį atsirado požymių, kad iš bankų, kurie Europoje yra pagrindinis verslo finansavimo šaltinis (per 80% verslo finansavimo atkeliauja iš bankų, o, pavyzdžiui, JAV tokia pati dalis pasiskolinama ne iš bankų), pinigai jau pradėjo tekėti į realiąją ekonomiką – finansuoti verslą, būsto įsigijimą, vartojimą. „Ši programa pirmiausia smarkiai susilpnino eurą – čia yra pagrindinis matomas veiksnys, kurį galima tiesiogiai priskirti kiekybinio skatinimo programai. Įdomu, kad paskolų portfelio įmonėms augimas tapo teigiamas vasarį–kovą, bet turinti omenyje, kad programa pradėta tik kovą, negalima sakyti, kad tai nutiko dėl programos. Tai buvo anksčiau prasidėję procesai“, – mano p. Mauricas.

Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, apibendrina, kad kiekybinio skatinimo programa skolinimą paveikė ne per bankų pusę, o per lūkesčius: geresni lūkesčiai, pasak jo, yra bene didžiausia šios programos įtaka ekonomikai.

„Daugelis komercinių bankų euro zonoje neturi nei mokumo, nei likvidumo problemų, o papildomų lėšų iš ECB jiems tikrai netrūksta. Turbūt pagrindinė priežastis, kodėl iki šiol visai neaugo paskolų portfelis, buvo nepakankama kreditavimo paklausa“, – sako ekonomistas.

Neigiamos palūkanos Ekonomistai vienareikšmiškai konstatuoja, kad bankai yra tarp tų, kurie dėl kiekybinio ekonomikos skatinimo pralošė bene daugiausia. Aiškiausias pavyzdys yra tarpbankinių paskolų eurais palūkanų EURIBOR kreivė. 3 mėnesių trukmės ši tarpbankinė norma neseniai tapo neigiama ir teoriškai privertė bankus dar ir primokėti skolininkams. „Tai yra vienas iš neigiamų šalutinių poveikių, kuris sukelia nereikalingą sumaištį. Tai (neigiamos palūkanos – VŽ) atrodo sunkiai suvokiama, nes einama į neištirtus vandenis, tokios praktikos nėra ir ypač tokioje milžiniškoje ekonomikoje kaip euro zona. Šis šalutinis poveikis gali virsti bjauriu dalyku, jei tas

ECB kiekybinio skatinimo programos poveikis bankams Prognozė ateinantiems 6 mėnesiams, atsakiusių bankų skaičius

ECB programa Jūsų banke Paveiks labai Paveiks Nepaveiks Paveiks Paveiks labai

neigiamai neigiamai teigiamai teigiamai Turimų euro zonos VVP kiekį 1 22 65 10 1 Kreditavimo sąlygas 0 1 56 35 8 Pelningumą 4 28 55 14 0 Grynąją palūkanų maržą 13 22 51 14 0 ŠATINIS: EURO ZONOS BANKŲ SKOLINIMO APKLAUSA, 2015 BALANDIS

Verslo žinios, 2015 04 30, KETVIRTADIENIS

13

bankaiirdraudimas

ograma kaitina bankų padus klausimas trukdys normaliai funkcionuoti finansų sistemai ir realiajai ekonomikai“, – vertina p. Mauricas.

Pasak jo, daug grynųjų sukaupusiems bankams kyla papildomų iššūkių, nes šių lėšų turėjimas dar ir kainuoja – jei jos laikomos indėlių forma centriniame banke, reikia mokėti neigiamas palūkanas.

Ponas Mačiulis vardija kitas sritis, kuriose bankams bėdų privirė ECB ekonomikos skatinimas, – sumažėjusios tarpbankinės palūkanos mažina pajamas iš paskolų su kintamomis palūkanomis, nebetenkama grąžos iš investicijų į vyriausybių vertybinius popierius. „Nauda būtų tuomet, jei padidėtų kreditavimo paklausa, tačiau kol kas jos daugelyje valstybių dar nėra, taip pat Lietuvoje“, – sako ekonomistas.

Neigiamas pajamingumas Bene aiškiausiai ir anksčiausiai ECB programos poveikis tapo matomas finansų rinkoje. Vyriausybių obligacijų, kurias superka ECB kartu su nacionaliniais centriniais bankais, pajamingumas, ir iki programos buvęs mažas, susitraukė dar labiau, o saugiausiomis laikomų obligacijų tapo neigiamas. „Manau, rinkoje yra nemažai spekuliacijų – daug investuotojų perka vyriausybių obligacijas su neigiamu pajamingumu ir neplanuoja jų laikyti iki išpirkimo. Kadangi ECB planuoja pirkti obligacijas iki 2016 m. rugsėjo, daugelis investuotojų jaučiasi saugūs, kad galės jas parduoti už didesnę kainą Europos

Skatinimas Kovo 9 d. kiekybinį ekonomikos skatinimą (angl. quantitative easing) pradėjęs Europos centrinis bankas (ECB) už 60 mlrd. Eur kas mėnesį antrinėje rinkoje superka euro zonos vyriausybių obligacijų. Užsibrėžtas tikslas – iki 2016 m. rugsėjo tokiu būdu išleisti 1,1 trln. Eur. ECB skelbia, kad šioji programa jau duoda rezultatų.

Šaltinis: „Verslo žinios“

centriniam bankui“, – kodėl rinkos dalyviai renkasi tokias investicijas, aiškina p. Mačiulis.

Bene didžiausią naudą iš ECB programos gauna euro zonos vyriausybės. Jos gali skolintis kone dykai, tačiau tai joms nebuvo problema ir iki tol, kol centrinis bankas ėmėsi kiekybinio skatinimo. Tokie veiksmai, pasak ekspertų, buvo veikiau nukreipti tam, kad bankams taptų skausminga sėdėti su grynaisiais arba investicijomis į euro zonos vyriausybių vertybinius popierius, ir galiausiai jie pradėtų kredituoti verslą. „Jei tai įvyks ir pradės augti paskolų portfelis bei investicijos, tada bus galima sakyti, kad ECB veiksmų rezultatas viršijo lūkesčius“, – sako p. Mačiulis.

Vienas pagrindinių vyriausybių skolos vertybinių popierių rinkos indikatorių – bene saugiausiu pasaulyje laikomas Vokietijos VVP pajamingumas, jau ir iki supirkimo

programos buvęs itin žemas, pradėjo kastis į neigiamą teritoriją. Toks likimas ištinka vis ilgesnio laikotarpio Vokietijos VVP. Balandžio 24 d. 14.13 val. Lietuvos laiku dvejų metų trukmės Vokietijos obligacijų pajamingumas buvo minus 0,267%, 5 metų trukmės – minus 0,099%, o 10 metų – 0,162%.

Kai buvo paskelbta apie programos įgyvendinimą, pajamingumas traukėsi daugiau kaip per pusę.

Neigiamos pasekmės Vokietijos VVP yra ne tik vienas kapitalo rinkos etalonų, bet ir dėl Vokietijos ekonomikos dydžio visoje euro zonos ekonomikoje – vieni pagrindinių ECB obligacijų supirkimo programos pirkinių. Vis ilgesnio laikotarpio obligacijų pajamingumui traukiantis arba linkstant į neigiamą pusę, pasak p. Maurico, jau šių metų antroje pusėje arba kitų metų pradžioje ECB gali pritrūkti „prekių“, nes nebeliks obligacijų, kurios atitiktų jų supirkimo kriterijus. Vienas jų – ne didesnis kaip 0,2% neigiamas pajamingumas. „Dabar trumpiausio termino Vokietijos obligacijų ECB jau nebegali pirkti, bet ir ilgesnio termino obligacijos tampa vis labiau neigiamos. Jeigu pritrūks obligacijų, tai gali sukelti sumaištį finansų rinkoje“, – įspėja p. Mauricas.

Tokiu atveju, pasak ekonomisto, ECB gali būti priverstas peržiūrėti obligacijų supirkimo programą arba net imtis tokių radikalių priemonių kaip palūkanų normų pakėlimas.

Komentarai

••

Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. „Euro zonos ekonomika pirmąjį šių metų ketvirtį iš tiesų nustebino teigiama prasme – tai susiję su geresniais lūkesčiais, kuriems įtakos turėjo ir ECB, tačiau nemanau, kad ši skatinimo programa euro zonos ekonomiką pastūmėjo iš stagnacijos.“

Mau•ricas, •Žygimantas banko „Nordea“ ekonomistas. „Ta programa buvo labai reikalinga 2012 m., kai euro zonoje buvo tikrai dideli iššūkiai. Dabar, kai visos euro zonos valstybės įžengė į ekonominio augimo kelią, nukritusi naftos kaina teigiamai paveikė vartojimą, ji tampa perteklinė ir gali net sukelti daugiau sumaišties nei duoti naudos.“

Užsak. Nr. 30136, AB „Šiaulių bankas“

14

Verslo žinios, 2015 04 30, KETVIRTADIENIS

bankaiirdraudimas

Suplanavę rizikingus projektus į bankus nesikreipia Finansavimas ::

Šių metų pradžioje investicijos stagnuoja toliau Vytautas V. Žeimantas vytautas.zeimantas@verslozinios.lt

Pernai daugiau skolinosi tik mažos rizikos sektoriai: žemės ūkio ir energetikos, komunalinių paslaugų bendrovės. Pramonėje finansavimas iš paskolų traukėsi, jis gerokai sumažėjo net tarp nekilnojamojo turto plėtros bendrovių.

Pernai visas bankų paskolų portfelis sumažėjo 0,2%, o 2013 m. – 0,4%. Augo tik kai kurių ūkio šakų, nejautrių ekonomikos ciklams, kreditavimas: žemės ūkio, taip pat elektros, dujų ir vandens tiekimo.

Vilija Tauraitė, SEB banko vyriausioji analitikė, pažymi, kad žemės ūkis ir energetika yra žemesnės rizikos sektoriai, be to, energetikos sektoriuje pernai buvo vykdomi didelės apimties projektai, o kai kurios įmonės pasinaudojo galimybe daugiau pasiskolinti sumažėjus palūkanų normoms.

Pilnėjo profesinės, mokslinės veiklos paskolų portfelis, tačiau jis greičiausiai augo dėl kontroliuojančiųjų bendrovių (holdingų) paslaugų, – ši veikla sudaro vieną grupę.

Daugumą kitų veiklos rūšių pernai lydėjo kreditavimo sąstingis, mažėjo paskolų portfelis ir apdirbamojoje pramonėje.

Anot p. Tauraitės, tam labiausiai įtakos turėjo rafinuotųjų naftos produktų pramonės įsipareigojimų susitraukimas.

Kelerius metus iš eilės paskolų portfelio augimui didelę įtaką turėjo paskolos viešajam sektoriui, tačiau pernai tokių paskolų taip pat mažėjo.

Nesiskolino ir valstybė „Gerėjant viešojo sektoriaus finansų padėčiai, pastaraisiais metais mažėjo poreikis finansuoti biudžeto deficitą ir atitinkamai traukėsi viešojo sektoriaus poreikis skolintis. 2014 m. Vyriausybė skolinosi tik išleisdama vertybinių popierių, o paskolų neėmė nei vidaus, nei užsienio rinkoje“, – teigia p. Tauraitė.

Nors pernai statybų sektoriui galima buvo priskirti 60% viso teigiamo BVP pokyčio, o gyvenamosios statybos mastas gerokai išaugo, krito ir nekilnojamojo turto projektų kreditavimas.

Anot p. Tauraitės, nekilnojamojo turto sektoriuje pernai dominavo bendrovių noras pirmiausia įdarbinti nuosavas lėšas, tad to skolinimosi apetitas buvo mažas.

Algimantas Laurinavičius, AB „Hanner“ finansų direktorius, „Verslo žinioms“ anksčiau yra teigęs, kad bendrovė 2009 m. gavo vertingų pamokų. „Kaip asmuo negali gyventi vien iš skolintų pinigų, taip ir bet kuri įmonė negali gyventi iš svetimų pinigų, ypač ta, kuri darbuojasi ekonomikos ciklams jautresniame sektoriuje. Šiandien, kaip ir didelė dalis kitų stambesnių NT plėtotojų, daugelį projektų vykdome savomis lėšomis, be bankų finansavimo, todėl esame daug atsparesni neigiamiems paklausos ir kreditavimo pokyčiams“, – teigė p. Laurinavičius.

Anot p. Tauraitės, kai kurie būsto projektų vykdytojai, suplanavę rizikingus projektus, apskritai nesikreipia į bankus dėl paskolos, nes bankai tokių projektų

••

Vilija Tauraitė, SEB banko vyriausioji analitikė: „Kai kurios įmonės pasinaudojo galimybe daugiau pasiskolinti sumažėjus palūkanų normoms.“ Vladimiro Ivanovo nuotr.

Bendras lūkesčių rodiklis pirmąjį šių metų ketvirtį atrodė blogiau nei praėjusių metų pradžioje (-5,9 prieš -2,9).

nefinansuoja. Paskolos komercinės paskirties NT viršija kreditų gyvenamajai statybai apimtį. „Pastaruoju metu NT bendrovių aktyvumas investuojant į sandėliavimo patalpas sumažėjo, atitinkamai reaguoja ir kreditų portfelis“, – teigia p. Tauraitė.

Transporto bendrovės pernai gyveno laukimo nuotaikomis, – jos beveik neinvestavo į savo pajėgumo atnaujinimą.

SEB bankas prognozuoja, kad bankų paskolų portfelis šiemet padidės maždaug 1%. Skolinimosi sąlygos bus palankios, tačiau įmonių kreditų paklausa išliks santūri. Pirmaisiais šių metų mėnesiais SEB stebi didesnį įmonių aktyvumą nei praėjusių metų pabaigoje. Dėl atkeliaujančios ES struktūrinių fondų paramos aktyvesnės gali būti žemės ūkio įmonės. Įvedus eurą, nebeliko vietinės valiutos rizikos, todėl Lietuvos įsigijimų rinka pritraukė daugiau investuotojų iš euro zonos. Jie skuba papildyti savo investicijų portfelį. „Baltijos šalis pagaliau atranda stambesni Europos privataus kapitalo fondai, kurie mato galimybių investuoti šiame regione. Visų pirma, juos domina stabilų pinigų srautą generuojantys nekilnojamojo turto objektai, taip pat lengvai prognozuojamuose sektoriuose veikiančios įmonės. O tokiems sandoriams reikia ir paskolų“, – apie dar vieną galimybę uždirbti bankams kalba p. Tauraitė.

Atsvėrė praradimus Būsto paskolų portfelis 2014 m. išaugo 119,9 mln. Eur (414,0 mln. Lt), arba 2,1%.

Būsto paskolos sudaro 40% viso paskolų portfelio, taigi jos atsvėrė paskolų sumažėjimą kitose srityse. Šio segmento kreditavimo apimtis glaudžiai susijusi tiek su gyventojų finansine būkle ir lūkesčiais, tiek su nekilnojamojo turto finansavimo aplinka. 2014 m. visi šie veiksniai buvo palankūs būsto kreditavimui didėti: kilo darbo užmokestis, palūkanų normos buvo mažos, o dalis rinkos dalyvių turėjo tam tikrų lūkesčių, kad po euro įvedimo galimai kils nekilnojamojo turto kainos, rašoma Lietuvos banko apžvalgoje.

Nuo 2014 m. spalio 1 d. paskolos būstui įsigyti apima ir namų ūkiams suteiktas paskolas, skirtas investuoti į būstą savo reikmėms ar nuomai, įskaitant statybą ir remontą, todėl duomenys nėra palygintini su ankstesnių duomenų eilute.

Viltis – antroji metų pusė Dinas Petrikas, „Danske Bank“ Verslo bankininkystės tarnybos direktorius, teigia, jog nemaža dalis šalies įmonių dar tik ieško naujų rinkų, o prognozuoti, kaip joms seksis sunku. „Tikėtina, jog kaip ir pernai daugiau investuos inertiški sektoriai: energetika, nekilnojamasis turtas“, – prognozuoja p.

Petrikas. Anot jo, didesnių investicinių projektų, kuriuos galima sieti su stipresne plėtra, yra itin mažai. „Geopolitine padėtis yra esminė įmonių lūkesčių sudedamoji. Nepaisant puikaus lietuviško verslumo bei gebėjimo prisitaikyti, panašu, jog šis veiksnys išliks pagrindiniu šalies ūkio augimo stabdžiu“, – teigia p. Petrikas. „Danske Bank“ analitikai atkreipia dėmesį, jog bendras lūkesčių rodiklis pirmąjį šių metų ketvirtį atrodė blogiau nei praėjusių metų pradžioje (-5,9 prieš -2,9).

Didžiausią duobę rodiklis patyrė praėjusių metų viduryje, kuomet paaštrėjo konfliktas Ukrainoje, Vakarai įvedė sankcijas Rusijai, o ši – atsakomąsias sankcijas europietiškiems maisto produktams.

Antroje metų pusėje verslo lūkesčiai pasitaisė, tačiau vėl sumenko paaštrėjus ekonominėms problemoms Rusijoje.

Eksportas į Rusiją pirmaisiais metų mėnesiais krito 35%. „Verslo aplinkos vertinimas veikia ir įmonių investicinius sprendimus, tačiau realus poveikis investicijoms vėluoja 3-6 mėnesius, todėl šių metų pirmoje pusėje reikėtų tikėtis gana silpno investicijų augimo“, – teigia Rokas Grajauskas, „Danske Bank“ analitikas Baltijos šalims.

Sparčiau investicijos turėtų augti antroje metų pusėje. Iš viso šiais metais „Danske“ prognozuojame 5,8% investicijų didėjimą.

Bankų paskolų portfelis pagal veiklos rūšis, mln. Eur. Nekilnojamojo turto operacijos 2013 m. gruodžio 31 d.

2.133

2014 m. gruodžio 31 d.

2.043

Viešasis sektorius 2013 m. gruodžio 31 d.

1.203*

2014 m. gruodžio 31 d.

1.159

*Suteikta viena 255 mln. Eur paskola centrinei valdžiai

Apdirbamoji gamyba 2013 m. gruodžio 31 d.

1.350

2014 m. gruodžio 31 d.

1.156

Elektros, dujų, garo tiekimas 2013 m. gruodžio 31 d.

575

2014 m. gruodžio 31 d.

698

Profesinė, mokslinė ir techninė veikla, kontroliuojančiosios bendrovės (holdingai) 2013 m. gruodžio 31 d.

2014 m. gruodžio 31 d.

193,4 258,2

Žemės ūkis 2013 m. gruodžio 31 d.

203

2014 m. gruodžio 31 d.

214

Vandens tiekimas 2013 m. gruodžio 31 d.

61,5

2014 m. gruodžio 31 d.

71,7 Šaltinis: Lietuvos bankas

Verslo žinios, 2015 04 30, KETVIRTADIENIS

15

bankaiirdraudimas ECB priežiūrą patiki specialistams iš Lietuvos Priežiūra ::

nos bankų sektorių. Atsiradus šiai naujai funkcijai, padidėjo Vytautas V. Žeimantas LB priežiūros specialistų darbo vytautas.zeimantas@verslozinios.lt krūvis – per 2015 m. pirmuoEuropos centrinis bankas sius du mėnesius Priežiūros laikosi nuostatos, kad valdyba nagrinėjo apie 100 didesnę dalį darbų prižiūrint klausimų. Jungtinių priežiūros grupių koordinatoriai ir jų palyginti nedidelius bankus vadovai Priežiūros valdyboje – prie tokių priskiriami ir pirmą kartą lankėsi 2014 m. trys stambiausi Lietuvos pabaigoje. Susitikime buvo apbankai – turi atlikti vietiniai sikeista informacija apie BPM specialistai. darbo organizavimą ir Lietuvos Nors Lietuvos bankų priežiūrą bankų sektorių. perėmė Europos centrinis bankas (ECB), iš tikrųjų ją atlieka Be vietinių interesų Lietuvos banko specialistai. Vėliau priežiūros grupių koorPrisijungusi prie euro zonos, dinatoriai lankėsi Priežiūros Lietuva automatiškai tapo ben- valdyboje atskirai, vyko jau dro priežiūros mechanizmo techninio lygio diskusijos apie (BPM) nare. Bankai yra skirsto- bankus, darbo organizavimą, mi į svarbias institucijas (angl. buvo sudaromos 2015 m. priesignificant institutions) ir ma- žiūros programos bankams. žiau svarbias institucijas (angl. Koordinatoriai taip pat susitiless significant institutions). ko su trijų prižiūrimų bankų ECB tiesiogiai prižiūri tik svar- atstovais. Jie dalyvauja visuose bius bankus, prie kurių yra pri- susitikimuose su bankais, kai skirti ir trys didžiausi Lietuvos nagrinėjami jų priežiūros klaubankai: AB SEB bankas, AB simai. 2015 m. sausio 19–20 d. „Swedbank“ ir AB DNB bankas. Lietuvos banke lankėsi ir ECB Anot Lietuvos banko, „net Priežiūros valdybos pirmininkė ir perėmęs tiesioginę didžių- Daničle Nouy. Tuomet interviu jų Lietuvoje veikiančių bankų „Verslo žinioms“ ji akcentapriežiūrą Europos centrinis vo trejopą bendro priežiūros bankas (ECB) iš esmės pasi- mechanizmo naudą. Anot jos, kliauja Lietuvos banko darbuo- pokyčius pajus tie, kuriems tojais, ištekliais ir patirtimi“. reikia paskolų. Prieš oficialiai Kiekvienam svarbiam bankui pradedant veikti BPM, atlikus prižiūrėti yra steigiamos jung- išsamų vertinimą (iki 2014 m. tinės priežiūros grupės, suda- lapkričio 4 d. atlikta 130 euro romos iš ECB ir nacionalinių zonos bankų grupių turto kopriežiūros institucijų specia- kybės peržiūra ir testavimas listų. Šias grupes koordinuoja nepalankiausiomis sąlygomis), ECB specialistai. Šiuo metu ECB bankai įgijo galimybę pritraukti laikosi pozicijos, kad kuo svar- lėšų, kurių jiems reikia, kad gabus bankas yra mažesnis, tuo lėtų teikti paskolas ekonomikai. mažiau ECB jam skiria išteklių. „Tačiau tai tik viena iš būAnot Lietuvos banko, ECB tiki- tinų prielaidų – pačios verslo si, kad Lietuvos banko indėlis įmonės turi būti pakankamai prižiūrint šiuos tris bankus bus stiprios, kad joms reikėtų pareikšmingas. Už kitų Lietuvoje skolų ir kad jos vykdytų proveikiančių bankų priežiūrą ir jektus, į kuriuos galėtų invessprendimų priėmimą ir toliau tuoti“, – didesnio skolinimosi yra atsakingas Lietuvos bankas. išlygą pateikia p. Nouy. Antra, BPM naudingas indėlininkams.

Trečia, jis naudingas ir mokesĮgijo balso teisę Tapusi euro zonos nare, čių mokėtojams. „Tikiu, kad esame dar laLietuva įgijo balso teisę ECB Priežiūros valdyboje ir daly- biau pasirengę vykdyti geresvauja priimant sprendimus nę priežiūrą, nes pasitelkėme ne tik Lietuvos, bet visos euro visa, kas geriausia, iš dviejų zonos bankų priežiūros klau- šaltinių: iš nacionalinių priesimais. Kitaip tariant, Lietuvos žiūros institucijų, kurios turi bankas analizuoja ne tik daug žinių ir patirties, ir iš Lietuvos, bet ir visos euro zo- ECB, kuris išlaiko atstumą

••

Daničle Nouy, Europos centrinio banko Priežiūros valdybos pirmininkė: „Nacionalinio šališkumo tikimybė yra daug mažesnė, jei tik iš viso yra, nes šioje valdyboje banko šalies atstovas, kuris galbūt norėtų savo šaliai palankaus sprendimo, turi tik vieną balsą iš dvidešimt keturių.“ Vladimiro Ivanovo nuotr.

sprendimų priėmimo procese“, – teigė už bankų priežiūrą atsakinga pareigūnė. Ji akcentavo tai, kad sprendimus dėl bankų priima Priežiūros valdyba, kurią sudaro 24 nariai.

Tai yra penki nariai iš Europos centrinio banko ir po vieną narį iš kiekvienos euro zonai priklausančios valstybės. Visi jie turi po vieną balso teisę.

Tai reiškia, kad sprendimus dėl, pavyzdžiui, „Deutsche Bank“, „Santander“ ar „BNP Paribas“ priima ši valdyba, o Lietuvos atstovė joje Ingrida

Šimonytė (Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja) turi tokią pačią įtaką priimant sprendimus, kaip ir Vokietijos, Ispanijos ar Prancūzijos atstovai. „Nacionalinio šališkumo tikimybė yra daug mažesnė, jei tik iš viso yra, nes vėlgi šioje valdyboje banko šalies atstovas, kuris galbūt norėtų savo šaliai palankaus sprendimo, turi tik vieną balsą iš dvidešimt keturių“, – apie bendros priežiūros naudą kalbėjo p.

Nouy.

Mažiau svarbių – dešimt Mažiau svarbių institucijų priežiūra užsiima Lietuvos bankas.

Tokių institucijų Lietuvoje yra dešimt: Šiaulių bankas, Medicinos bankas, „Citadele“ bankas, „Finasta“ bankas, Lietuvos centrinė kredito unija. Šiai grupei taip pat priklauso ir filialai, kurių centrinės būstinės yra įsteigtos šalyse, kur negalioja bendras priežiūros mechanizmas: AB „Nordea Bank“ Lietuvos skyrius, „Danske bank A/S“ Lietuvos filialas, AB „Skandinaviska Enskilda

Banken“ Vilniaus filialas, AB „Svenska Handelsbanken“ Lietuvos filialas, „Scania Finans Aktiebolag“ Lietuvos filialas. ECB atlieka tik netiesioginę jų priežiūrą.

Tuo tikslu ECB yra įsteigtas atskiras departamentas, kuris renka įvairią informaciją tiek apie atskiras institucijas, tiek apie šalyse taikomą priežiūros praktiką. 2014 m. gruodžio mėnesį Taline vyko šio atskiro departamento vadovybės ir trijų Baltijos šalių priežiūros institucijų susitikimas.

16

Verslo žinios, 2015 04 30, KETVIRTADIENIS

bankaiirdraudimas

Kyla abejonių, ar banga pakankamai stipri Testas :: Kad atsigautų kreditavimas, reikia ne ramybės, o optimizmo Blogiausio scenarijaus atveju daromos tokios prielaidos: Nuokrypis nuo labiausiai tikėtino ekonominio scenarijaus BVP, % 2014 m.

2015 m.

2016 m.

-2,2

-5,6 -7,0 ES nedarbas didesnis nei pagrindiniame scenarijuje, procentiniais punktais

2,9 1,9

0,6 2014 m.

2015 m.

2016 m.

Metinė infliacija mažesnė nei pagrindinio scenarijaus atveju, procentiniais punktais

1,3

0,6

0,1 2014 m.

••

Mantas Valužis dėstytojas, verslo konsultantas

Mantas Valužis, verslo konsultantas.

Didžiausios bankų problemos yra Pietų Europoje, o stabiliausi bankai – jos šiaurėje, parodė Europos centrinio banko atlikti bankų testai nepalankiomis sąlygomis. Tačiau ir po šių testavimo rezultatų negalime būti visiškai ramūs, nes blogiausias scenarijus buvo pasirinktas ne toks jau pesimistinis.

Vladimiro Ivanovo

Testavimu nepalankiomis sąlygomis aptiktos esminės bankų sektoriaus problemos nėra ypatinga naujiena: bankai labiausiai kenčia nuo kredito rizikos ir tai yra ilgalaikė chroniška Europos Sąjungos (ES) bankų liga. Grėsmę taip pat kelia įtempta makroekonominė padėtis, dėl kurios netikrumą vis pakursto Graikijos skolos plėtra ir tebetrunkanti agonija.

Bankų testas patvirtino, kad Europos bankininkystė ir toliau išlieka gana stipriai poliarizuota: didžiausias kapitalo poreikis sutelktas Pietų Europoje, mažiausios problemos – Šiaurės šalyse. Tarp jų – buferinė zona, kurioje dominuoja Vokietijos ir Prancūzijos kilmės kapitalo bankai. Jų kapitalo, išskyrus pavienius atvejus, pakanka galimo sunkmečio pasekmėms kompensuoti. Europos centrinis bankas (ECB) atliko 130 bankų testą – trys iš jų

nuotr.

Blogiausio scenarijaus atveju numatyta nuosaiki infliacija, o juk gali vyrauti defliaciniai procesai ir dar didesnis nedarbas.

Testo prielaidos 2014 m. spalį baigto bankų sektoriaus testo metu taikytos griežtesnės prielaidos, taip pat padaryta prielaida, kad nepalanki aplinka vyraus ilgiau – ne dvejus, o trejus metus.

Pirmą kartą atlikta turto kokybės peržiūra.

Atliekant testavimą pagal pagrindinį scenarijų, bankų bendram I lygio nuosavam kapitalui (angl. Common Equity Tier 1) buvo taikoma 8% mažiausia bankui priimtina kapitalo pakankamumo riba (kapitalo rodiklis, angl. hurdle rate), o pagal blogiausią scenarijų – 5,5%. Kapitalo rodiklio reikšmė blogiausio scenarijaus atveju padidinta iki 5,5% lygio (2011 m. buvo taikomas 5% kapitalo rodiklis). Todėl šio testavimo negalima lyginti su ankstesniais.

Daroma prielaida, kad turto ir įsipareigojimų pozicijos, kurių galiojimas baigtųsi nagrinėjamu laikotarpiu (po trejų metų), būtų pakeistos panašiomis finansinėmis priemonėmis pagal tipą, kredito kokybę ir galiojimo trukmę, o probleminis turtas negalėtų būti pakeistas. Taip pat daroma prielaida, kad nuo ataskaitinės datos 2013 12 31 netaikoma kapitalo stiprinimo priemonių. Be to, tariama, kad bankų verslo struktūra ir modeliai (geografiniai, produktų strategijų ir veiklos) nagrinėjamu laikotarpiu nesikeičia.

yra iš Lietuvos. Tokiu būdu buvo patikrintas 80% euro zonos bankų turto ir 70% Europos Sąjungos bankų turto. Tarp pernai spalį baigto testo prielaidų – blogi laikai trunka trejus metus – nuo 2014 m. iki 2016 m. (žr. prielaidas).

Iš 24 bankų, kurie patirtų nuostolių blogiausio scenarijaus atveju, devyni bankai iš Italijos patirtų 9,4 mlrd. Eur, trys bankai iš Graikijos – 8,7 mlrd. Eur, ir trys bankai iš Kipro – 2,4 mlrd. Eur bendrą nuostolį esant blogiausiam scenarijui. Tai jau ne pirmą kartą rodo, kad reformų ir kitų veiksmų, pradėtų po finansų krizės, vis dar nepakanka, esminės problemos taip ir liko neišspręstos, o labiausiai nuo to kenčiančios šalys – Graikija, Italija, Kipras, Slovėnija. Netiesioginę įtaką Pietų Europos šalių skolos krizė turėtų ir Vokietijos bei Prancūzijos bankams. Be to, 16 bankų patirtų CET1 kapitalo trūkumą ir bazinio scenarijaus atveju, kai buvo taikytas 8% kapitalo rodiklis.

Euro zonoje būtina skubiau spręsti neveiksnių paskolų problemas, kad bankai turėtų dar daugiau galimybių kredituoti.

Paprastai bankai, turintys blogų paskolų, skolina mažiau.

Jei tai pavyktų padaryti, kreditavimo augimą galima būtų finansuoti jau iš susigrąžintų paskolų, t. y. iš įprastos bankinės veiklos, netaikant pinigų politikos prie-

2015 m.

2016 m.

monių. Šiuo metu blogų paskolų vertė euro zonoje siekia daugiau nei 900 mlrd.

Eur. Politikai turėtų paskatinti bankus spręsti problemas, susijusias su šiomis blogų paskolų atsargomis, ir įgyvendinti veiksmingas teisines bei institucines priemones, padėsiančias paspartinti šį procesą.

Testavimo nepalankiomis sąlygomis rezultatai liudija, kad Lietuvos rinką palikęs „Unicredit“ turėjo bėdų dėl kapitalo pakankamumo, tačiau jam pavyko jas išspręsti. Kitos bankų grupės, turinčios padalinius Lietuvoje – „Nordea“, „Pohjola“, SEB, „Swedbank“, „Danske bank“, – sėkmingai atlaikė testavimą nepalankiomis sąlygomis.

Abejonių išlieka Atsižvelgiant į pietinių ES šalių įsiskolinimą ir politikų sluoksniuose įsigalėjusį polinkį problemas nukelti ateičiai, tikėtina, kad bėdos dėl Pietų Europos bankų bus ilgalaikės. Kita vertus, nėra aišku, ar testavimas nepalankiomis sąlygomis, nors gerokai sugriežtintas, palyginti su ankstesniais, parodė tikrąjį Europos finansų sektoriaus atsparumą.

Geopolitinis kontekstas trapus, todėl stabilumas gali pasirodyti esantis sąlygiš-

tęsinys 18 p.

Verslo žinios, 2015 04 30, KETVIRTADIENIS

bankaiirdraudimas

Užsak. Nr. 30123, AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas

17

18

Verslo žinios, 2015 04 30, KETVIRTADIENIS

bankaiirdraudimas

Kyla abejonių, ar banga pakankamai stipri pradžia 16 p. kesnis, nei atrodo testuojant. Pavyzdžiui, blogiausio scenarijaus atveju numatyta nuosaiki infliacija, o juk gali vyrauti defliaciniai procesai ir dar didesnis nedarbas.

Išlieka abejonė, ar tikrai negali būti dar nepalankesnio scenarijaus. Be to, nėra aišku, kiek šiuose testuose atsižvelgiama į operacinę riziką, kuri iš esmės yra individualaus pobūdžio.

Pastaroji rizika pasireiškia itin retai, bet skausmingai. Du akivaizdūs atvejai, susiję su operacine rizika: „Maximos“ parduotuvės griūtis Rygoje ir „Germanwings“ lėktuvo tragedija. Šie atvejai patvirtina ir teoriškai žinomą, ir praktiškai patiriamą operacinės rizikos pobūdį: ji katastrofiškai pavojinga, nors pasireiškia retai. Tai nėra sisteminė rizika, tačiau tai bus menka paguoda, jeigu dėl žmogiškosios klaidos kas praras banke pinigus.

Testo rezultatai rodo, kad blogiausio scenarijaus atveju bendro I lygio nuosavo kapitalo pakankamumo rodiklis (CET1) per trejus metus sumažėtų nuo 11,1% 2013 m. iki 8,5% 2016 m. Paties blogiausio scenarijaus atveju 2016 m. bankams pritrūktų apie 24,6 mlrd. Eur CET1 kapitalo, bazinio scenarijaus atveju – 9,4 mlrd. Eur kapitalo.

Pagal tą patį blogiausią scenarijų tikėtina, kad iki 2016 m. bankų bendras turimas kapitalas sumažėtų 215,5 mlrd. Eur, arba 22%, o pagal riziką įvertinto turto vertė padidėtų maždaug 860 mlrd. Eur. Kitaip tariant, tai, kas iš pradžių laikyta mažiau rizikingu turtu, įvertinus laikoma labiau rizikingu. Įtraukus šią sumą į kapitalo reikalavimus kaip ribinį dydį, blogiausio scenarijaus atveju visas poveikis kapitalui būtų 262,7 mlrd. Eur. Nuo 2014 m. sausio 1 d. bankai pritraukė 57,1 mlrd. Eur. Taigi kai kuriems bankams dar neužtenka kapitalo.

Ramybės nepakanka Jeigu bankas laiku nesustiprina savo kapitalo, paprastai įsijungia bankų priežiūros mechanizmai ir procedūros: gali būti atimta bankui išduota licencija ir pradėtas likvidavimo ar restruktūrizavimo procesas, arba pratęstas laikas kapitalui stiprinti. Viskas priklauso nuo konkrečių aplin-

Pagrindinės grėsmės

Kam reikalingi bankų testai

Kredito rizika

Testavimas padeda bankų priežiūrai.

Atliekant hipotetinį testavimą nepalankiomis sąlygomis, didelė dalis nagrinėjamų scenarijų pagrįsti neigiamais ekonomikos pokyčiais.

22 ES šalis apimantis testavimas atliktas 123 bankų grupėms, 2013 m. pabaigoje kontroliavusioms maždaug 28 000 mlrd. Eur vertės turtą. Testavimui iš kiekvienos šalies atrinkta tiek bankų, kad jų valdoma turto dalis būtų ne mažesnė nei pusė atitinkamos šalies bankininkystės sektoriaus (2011 m. buvo atrinktas 91 bankas). Finansų institucija įtraukiama į testavimą, jei atitinka vieną iš trijų kriterijų: jos valdomo turto vertė yra ne mažesnė nei 30 mlrd. Eur, jos valdomo turto dalis siekia 20% šalies BVP (net jei valdomo turto vertė yra mažesnė nei 5 mlrd. Eur), ji yra viena iš trijų didžiausių šalyje, priklausančioje bendram priežiūros mechanizmui.

Bankų testavimas įvertina sisteminę bankų sektoriaus riziką.

••Pagrindinis bankų nuostolius lemiantis veiksnys yra kredito rizika Nepalankiomis sąlygomis smarkiai didėtų įsipareigojimų nevykdymo atvejų, blogiausio scenarijaus atveju 2016 m. probleminių pozicijų dalis portfelyje padidėtų nuo maždaug 6% iki 10% Rinkos rizika Bankų grynosios palūkanų pajamos nepalankiausio scenarijaus atveju smunka 16%, tačiau išlieka didžiausia pajamų komponentė.

Grynosios prekybos pajamos nepalankiomis aplinkybėmis išliktų teigiamos, tačiau darytų itin mažą įtaką pelnui (nuostoliams).

Nuostoliai dėl kredito rizikos, t. y. kito finansinio turto, apibrėžiamo ne tikrąja verte, vertės koregavimo siektų 492 mlrd.

Eur, nuostoliai dėl kitų sutrikimų siektų 43 mlrd. Eur. Be to, bendrieji nuostoliai po mokesčių ir dividendų siektų 143 mlrd.

Eur.

•• •• ••

Pagrindiniai rizikos šaltiniai

••

Straipsnio šaltiniai Aggregate report on the comprehensive assessment. October 2014, European Central Bank.

EBA/SSM stress test: The macroeconomic adverse scenario. 17 April 2014.

European Systemic Risk Board.

Results of 2014 EU–wide stress test.

Aggregate results. 26 October 2014 Report.

European Banking Authority.

Suvestinė išsamaus vertinimo ataskaita. 2014 m. spalio mėn. Santrauka. Europos centrinis bankas.

Pagrindiniai sisteminiai rizikos šaltiniai, keliantys grėsmę ES bankininkystės sektoriui: Globalus obligacijų pajamingumo didėjimas, susijęs su rizikos pervertinimu (ypač besivystančios rinkos ekonomikoje) Tolesnis kredito kokybės blogėjimas šalyse, kuriose vyrauja silpna paklausa Lėtas reformų įgyvendinimas, keliantis grėsmę viešųjų finansų tvarumui Didėjančios bankų veiklos finansavimo sąnaudos ir bankų balanso koregavimo, kuris palaikytų finansavimo prieinamumą rinkoje, trūkumas.

kybių. Ataskaitose minima, kad Graikijos bankams jau testavimo nepalankiomis sąlygomis metu pradėtas restruktūrizavimas. Kita vertus, testavimą nepalankiomis sąlygomis galima interpretuoti kaip bankus disciplinuojančią procedūrą, kuri suteikia daugiau skaidrumo rinkoms ir kartu gali apraminti rinkos dalyvius.

Tačiau samprotavimai, kad bankų sektoriaus testavimas nepalankiomis sąlygomis paskatins kreditavimą artimiausioje ateityje verčia abejoti, nes esminė kreditavimo masto augimo sąlyga yra kreditavimo paklausa iš priimtino lygio kokybės skolininkų ir optimistinių lūkesčių, o ne kapitalo pasiūla.

•• •• •• ••

•• •• •• ••

Bankai, kuriuose nustatytas kapitalo trūkumas, pagal CET1* rodiklį blogiausio scenarijaus atveju Bankas CET1 rodiklio CET1 rodiklis CET1 rodiklis CET1 rodiklis Kapitalo Tinkamo kapitalo Kapitalo trūkumas po

atskaitos vertė, pervertinus turto pagal pagrindinį pagal blogiausią trūkumas, papildymas, grynoji kapitalo papildymo

% kokybę, % scenarijų, % scenarijų, % (mlrd. Eur) vertė (mlrd. Eur) (grynąja verte)

(mlrd. Eur) Cooperative Central Bank -3,7 -3,7 -3,2 -8 1,17 1,5 0 Eurobank 10,6 7,8 2 -6,4 4,63 2,86 1,76 Banca Carige 5,2 3,9 2,3 -2,4 1,83 1,02 0,81 Hellenic Bank 7,6 5,2 6,2 -0,5 0,28 0,1 0,18 National Bank of Greece 10,7 7,5 5,7 -0,4 3,43 2,5 0,93 Monte dei Paschi di Siena 10,2 7 6 -0,1 4,25 2,14 2,11 Permanent tsb plc.

13,1 12,8 8,8 1 0,85 0 0,85 Bank of Cyprus 10,4 7,3 7,7 1,5 0,92 1 0 Oesterreichischer Volksbanken-Verbund 11,5 10,3 7,2 2,1 0,86 0 0,86 Veneto Banca 7,3 5,7 5,8 2,7 0,71 0,74 0 Münchener Hypothekenbank 6,9 6,9 0,8 2,9 0,23 0,41 0 Banco Comercial Portuguźs 12,2 10,3 8,8 3 1,14 -0,01 1,15 Banca Popolare di Vicenza 9,4 7,6 7,5 3,2 0,68 0,46 0,22 AXA Bank Europe 15,2 14,7 12,7 3,4 0,2 0,2 0 Credito Valtellinese 8,8 7,5 6,9 3,5 0,38 0,42 0 Banca Popolare di Milano 7,3 6,9 6,5 4 0,68 0,52 0,17 Banca Popolare di Sondrio 8,2 7,4 7,2 4,2 0,32 0,34 0 Piraeus Bank 13,7 10 9 4,4 0,66 1 0 Nova Kreditna Banka Maribor 19,6 15,7 12,8 4,4 0,03 0 0,03 Banco Popolare 10,1 7,9 6,7 4,7 0,69 1,76 0 Dexia 16,4 15,8 10,8 5 0,34 0 0,34 Nova Ljubljanska banka 16,1 14,6 12,8 5 0,03 0 0,03 Banca Popolare dell‘Emilia Romagna 9,2 8,4 8,3 5,2 0,13 0,76 0 C.R.H. - Caisse de Refinancement de l’Habitat 5,7 5,7 5,7 5,5 0,13 0,25 0 Liberbank 8,7 7,8 8,5 5,6 0,03 0,64 0 Iš viso 10 8,4 7,2 2,1 24,62 18,59 9,47 * Bendro I lygio nuosavo kapitalo pakankamumo rodiklis Šaltinis: Results of 2014 EU–wide stress test. 26 October 2014 Report, European Banking Authority.

Verslo žinios, 2015 04 30, KETVIRTADIENIS

bankaiirdraudimas

19

20

Verslo žinios, 2015 04 30, KETVIRTADIENIS

bankaiirdraudimas

Bankų pelnas: daug ar mažai uždirbo

Finansai :: Bankų

transformacija tik prasidėjo

Paulius Čiulada paulius.ciulada@verslozinios.lt

Lietuvos komerciniai bankai jau ketvirtus metus iš eilės dirbo pelningai, tačiau pelnas nėra stulbinamas, palyginti su tuo, kiek nuosavo kapitalo investuota į veiklą ir kiek pavyksta uždirbti bankams šalyse kaimynėse.

Pernai Lietuvoje veikiantys bankai bendrai uždirbo 213,5 mln. Eur pelno. Tai – 6,2% mažiau nei 2013 m. Bendras bankų pelnas iš pagrindinės veiklos pernai didėjo, tačiau prastesniam rezultatui reikšmingą įtaką turėjo 44,5 mln. Eur išaugusios išlaidos dėl paskolų vertės sumažėjimo ir sąnaudų, patirtų įvedant eurą Lietuvoje. „Bankų pelnas pernai mažėjo dėl didėjančių nurašymų abejotinoms skoloms.

Reikia prisiminti, kad dar pernai su perimtais iš Ūkio banko aktyvais turėjo dirbti Šiaulių bankas, jam teko peržiūrėti skolų portfelį, taip pat kiti bankai turėjo nurašymų“, – komentuoja Marius Dubnikovas, finansų specialistas ir Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas.

Jis pabrėžia, kad pernai bankams augo administracinės sąnaudos, o tai esą visiškai suprantama – ekonomikai augant, bankų sąnaudos taip pat pučiasi. „Bankų efektyvumas nedidėjo ir dėl to, kad valdomo turto eilutė stipriai augo padidėjus indėliams, mat žmonės tiesiog nešė pinigus į sąskaitas norėdami konvertuoti litus į eurus“, – kalba p. Dubnikovas.

Lietuvos bankui paviešinus praeitų metų komercinių bankų uždarbį, rinkoje pasipylė komentarų, kad bankai džiaugiasi milžiniškais uždarbiais, tačiau paskolomis

Bičiu•laitis, •Ramūnas „Danske Bank“ Finansų tarnybos direktorius: „Lietuvoje turime didelių bankų ir jų pelnas absoliučia prasme atrodo didelis, net gremėzdiškas. Bet jei palyginsime, kiek nuosavo kapitalo buvo investuota norint uždirbti pelno, ir pažiūrėsime į santykinius grąžos rodiklius, pelnai neatrodys tokie dideli.“ Herkaus Milaševičiaus nuotr.

nnn

lepinti nenori. Tokį įspūdį lyg ir sustiprina skaičiai, kad, grynosioms palūkanų pajamoms ir komisinių pajamoms augant, privačių įmonių paskolų portfelis pernai susitraukė nuo 6,8 mlrd. iki 6,5 mlrd. Eur. Tačiau vis vien neaišku, ar 213,5 mln. Eur pernai uždirbto pelno yra daug, ar mažai.

Nuo turto uždirba mažai Atsakymo į šį klausimą galima pradėti ieškoti lyginant pastaraisiais metais bankų uždirbtą pelną su patirtais per krizę nuostoliais.

Skaičiai byloja, kad kriziniais 2009– 2010 m. bankai patyrė 1,143 mlrd. Lt (0,331 mlrd. Eur) nuostolių, pokriziniais 2011–2014 m. jie uždirbo 1,004 mlrd. Lt grynojo pelno (0,291 mlrd. Eur). Taigi dar ne visi krizės laikais patirti nuostoliai padengti iš naujo pelno.

Vis dėlto specialistai pasakytų, kad vertinti reikėtų profesionaliau ir remtis visuotinai pripažintais pelningumo matavimo rodikliais. O vienas geriausiai padėtį nusakančių rodiklių yra grynosios palūkanų maržos rodiklis.

Jis parodo, kiek bankas uždirba skolindamas sau priklausantį turtą. Paprastai tariant, skaičiuojama, kaip atrodo palūkanų pajamų ir sąnaudų skirtumo santykis su palūkanų uždirbančiu turtu. Kuo didesnė grynoji palūkanų marža, tuo daugiau bankas uždirba iš pagrindinės (ji bent jau turėtų būti pagrindinė) bankų veiklos – pinigų perskolinimo.

Lietuvos bankas suskaičiavo, kad Lietuvos bankų grynoji palūkanų marža 2015 m. sausio 1 d. sudarė 1,59%. Ji pastaruosius trejus metus beveik nekito.

Nors Lietuvos bankų grynoji palūkanų marža, „Deutsche Bank“ duomenimis, 2012 m. (naujesnių duomenų nėra) beveik atitiko bendrą euro zonos bankų rodiklį (1,6%), ji buvo beveik perpus mažesnė nei Jungtinių Valstijų bankų (3%). Net palyginti su gretimų šalių bankais, Lietuvos bankų uždirbamas pelnas atrodo gana kukliai: Lenkijoje šis rodiklis siekia apie 2,7%, Estijoje – 2,1%, Latvijoje – 1,7%. „Lietuvoje egzistuoja klientams ganėtinai palanki rinka, kai banko maržos yra

Lietuvos bankų sektoriaus pelnas (nuostolis), mln. Eur 2007 m.

2008 m.

-1.072,6

370 233,9 2009 m.

-70,3 2011 m.

2010 m.

356,1

2012 m.

207,1

2013 m.

227,5

2014 m.

213,5

Šaltinis: Lietuvos bankas

pakankamai nedidelės. Net kaimynėje Lenkijoje maržos yra kur kas aukštesnės, JAV jos taip pat sotesnės“, – sako Ramūnas Bičiulaitis, „Danske Bank“ Finansų tarnybos direktorius.

Pasigirti gali tik vienas Dar vienas visuotinai pripažintas bankų pelningumo matavimo matas yra nuosavybės grąža (laikotarpio pelno / nuostolių ir nuosavybės santykis). Nuosavybės grąža parodo, kiek uždirba kiekvienas į banką investuotas nuosavo kapitalo euras. Paprastai laikoma, kad 10% ir didesnis nuosavo kapitalo pelningumas nėra blogas, o 15% – jau geras.

Lietuvos bankų nuosavo kapitalo grąža 2015 m. sausio 1 d. sudarė 8,08%, o per metus susitraukė beveik 1 proc. punktu. „Kaip rodo statistika, nuosavybės grąžą, didesnę nei 10%, trejus metus iš eilės Lietuvoje pasiekė tik vienas bankas („Swedbank“ – VŽ)“, – komentuoja p.

Bičiulaitis.

Jis atkreipia dėmesį, kad kai kurių ša-

lyje veikiančių bankų (Medicinos banko, „Finastos“) nuosavo kapitalo grąža yra neigiama ir viršija 10% ar net 20%.

Netinkama matuoti Lietuvoje veikiančių bankų turto grąžos rodiklis per metus (iki šių metų sausio 1 d.) sumažėjo nuo 1,02% iki 0,92%. Šis rodiklis yra grynojo pelno ir turto santykis ir parodo, kokia viso turto dalis susigrąžinama pelno pavidalu. Stabiliu ekonominiu laikotarpiu normali turto grąža sudaro 8–14%.

Vis dėlto specialistai sako, kad matuoti ir lyginti bankų pelningumą pagal šį rodiklį nėra tinkama. „Šis rodiklis bankų pelningumui matuoti ne visai tinkamas, nes bankai nėra įmonės, kurios, tarkime, investuoja į gamybos įrangą ir ji joms padeda uždirbti pelną. Juk gali būti, kad vienas bankas bus investavęs į NT ir centrinę būstinę turės nuosavame pastate, kitas – patalpas nuomosis ir turto grąža tarp šių bankų bus nepalyginama“, – sako p. Bičiulaitis.

Bus priversti keistis Specialistai pabrėžia, kad Lietuvos bankų pelningumas, nevertinant kelių nuostolingų krizinių metų, yra gana tvarus, o būdami pelningi bankai gali formuoti reikiamo dydžio nuosavą kapitalą. „Reikalavimai dėl kapitalo didėja kiekvienais metais ir taip bus iki pat 2019 m., kaip reglamentuota Bazelio III taisyklėse ir Ketvirtojoje kapitalo pakankamumo direktyvoje. Didinant bankų kapitalą, kaip to reikalauja direktyva, bankai bus labiau apsaugoti nuo nenumatytų veiklos nuostolių bei ekonominių nuosmukių, tačiau tai mažins bankų nuosavybės grąžą“, – pabrėžia p. Bičiulaitis.

Siekdami atkurti patrauklią akcininkams ir investuotojams nuosavybės grąžą, bankai jau dabar ieško efektyvesnės veiklos galimybių: optimizuoja ir efektyvina savo bankinių paslaugų tinklą, įveda vis naujų elektroninių produktų ir paslaugų internetu sprendimų. „Manau, bankinio sektoriaus veiklos efektyvumo didinimo transformacijos tik prasidėjo“, – sako p. Bičiulaitis.

Verslo žinios, 2015 04 30, KETVIRTADIENIS

21

bankaiirdraudimas

o mūsų kredito įstaigos

Bankų turto grąžos palyginimas*

Bankas SEB „Swedbank“ DNB Šiaulių bankas „Citadele“ bankas Medicinos bankas „Finasta“ Iš viso bankai (be filialų) Iš viso užsienio bankų filialai („Danske“, „Nordea“) Visas bankų sektorius

2012 2013 2014 0,54 0,93 0,96 1,84 2,92 1,98 0,8 0,49 0,17 0,53 0,22 0,68 1,21 0,65 0,08 0,49 0,27 -3,87 -0,44 -0,49 0,24 1 1,39 1,02 0,94 0,74 0,48 0,99 1,27 0,91

Bankų nuosavybės grąžos palyginimas**

Bankas SEB „Swedbank“ DNB Šiaulių bankas „Citadele“ bankas Medicinos bankas „Finasta“ Iš viso bankai (be filialų) Iš viso užsienio bankų filialai („Danske“, „Nordea“) Visas bankų sektorius

2012 2013 2014 5,72 8,92 8,53 13,35 18,72 11,54 6,49 4,02 1,47 4,84 3,36 10,53 7,35 3,7 0,55 5,58 3,09 -43,05 -8,81 -10,43 3,33 8,72 11,5 7,97 - - - - -

* Šis rodiklis yra grynojo pelno bei turto santykis (angl. return on assets, ROA) ir parodo, kokia viso turto dalis susigrąžinama pelno pavidalu. ** Šis rodiklis yra laikotarpio pelno / nuostolių ir nuosavybės santykis (angl. return on equity, ROE).

Jis parodo, kiek uždirba kiekvienas į banką investuotas nuosavo kapitalo euras Šaltinis: Lietuvos bankas

Bankų finansiniai rezultatai, mln. Eur

••

Marius Dubnikovas, finansų specialistas ir Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas: „Bankų efektyvumas nedidėjo ir dėl to, kad valdomo turto eilutė stipriai augo padidėjus indėliams, mat žmonės tiesiog nešė pinigus į sąskaitas norėdami konvertuoti litus į eurus.“ Vladimiro Ivanovo nuotr.

Bankas SEB „Swedbank“ DNB Šiaulių bankas „Citadele“ bankas Medicinos bankas „Finasta“ Iš viso bankai (be filialų) Iš viso užsienio bankų filialai („Danske“, „Nordea“) Visas bankų sektorius

2012 2013 2014 36.575 61.490 65.341 96.790 163.198 115.647 25.611 16.542 6.295 4.307 3.107 10.604 3.405 1.778 253 1.199 690 -9.501 -421 -584 195 167.466 246.219 188.833 41.561 31.225 22.146 209.027 277.444 210.980 Šaltinis: Lietuvos bankas

Užsak. Nr. 30098, ERGO

22

Verslo žinios, 2015 04 30, KETVIRTADIENIS

bankaiirdraudimas

Rusijos ekonomika atkar Makroekonomika :: Šalis eksportuoja tik žaliavas, todėl atpigęs rublis nelabai padės Rusijos BVP augimas (%) ir vidutinė naftos kaina Vidutinė metinė naftos (brent) kaina (USD/bbl)

110,9

108,9

97,6

98,9

72,7 65,4

61,9

75,03**

112

54,4

79,6 8,2

7,2

8,5

6,4

5,2

4,5

4,3

1,3

2009 m.

2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m.

59,32**

3,4

2010 m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

0,6

2015 m.* 2016 m.*

2014 m.

-3,8 38,3

-0,3

-7,8

* Pasaulio banko prognozė (bazinis scenarijus) ** EIA prognozė ŠALTINIAI: PB, EIA

••

Rimvydas Ragauskas rimvydas.ragauskas@verslozinios.lt

Koja kojon, – taip žengia naftos kainų ir Rusijos ekonomikos augimo trajektorija. SERGEJAUS

Pagrindiniai Rusijos ūkio rodikliai – eksportas, investicijos ir vartojimas – šiais metais trauksis, o šalies ekonomika panirs į recesiją, kuri gali trukti ir kitais metais.

/ „SCANPIX“) NUOTR.

KARPUCHINO („REUTERS“

Praeitų metų vasara buvo lemtinga Rusijos ekonomikai. Birželį krito naftos kainos, liepą ES ir JAV, reaguodamos į įvykius Ukrainoje, įvedė finansines sankcijas, kurios atkirto dalį stambių Rusijos valstybinių kompanijų nuo finansinių rinkų ir galutinai pakirto investuotojų pasitikėjimą. Rusija, reaguodama į ES veiksmus, rugpjūtį uždraudė maisto produktų importą iš ES. Paskui naftos kainą žemyn nuslydo ir rublis bei visas Rusijos ūkis.

Rusijos ūkio problemos nėra susijusios vien su išore. Analitikai pabrėžia, kad valstybės ekonomika dėl struktūrinių problemų maždaug nuo 2012 m. perėjo į naują lėtesnio BVP augimo etapą. Ekonomikos tvarumu Rusija niekada taip ir nesusirūpino: ūkis buvo priklausomas nuo naftos, o šalis jau kurį laiką kentė nuo investicijų bado. Dabar padėtis dar pablogės, nes infliacija kirs ir per pastarųjų keleto metų ekonomikos augimo variklį – vartojimą.

Recesija neišvengiama Visuotinai sutariama: po 2014 m. fiksuoto nedidelio 0,6% ūkio ūgtelėjimo 2015 m.

Rusija pasiners į recesiją, ir ji gali užtrukti ilgiau negu metus. Rusijos BVP augimo trajektorija seka naftos kainų kreivę.

Tarptautinių institucijų ir Rusijos valdžios įstaigų naujausiose prognozėse numatomas nuo 2,5 iki 4% ekonomikos susitraukimas 2015 m. Dalis ekspertų dar negailestingesni, štai Andersas Aslundas, Petersono tarptautinės ekonomikos instituto JAV analitikas, Rusijos ekonomiką siunčia net į 8–10% bedugnę.

Esminis visų prognozių veiksnys – naftos kaina. Šiais metais ji bus žema, tačiau kitais

Maskva turėtų laikyti sukryžiavusi pirštus, kad šalyje neišplistų nedarbas, dėl kurio nepritekliai taptų dar akivaizdesni.

metais pradės pamažu stiebtis ir trauks į viršų Rusiją.

Pernai vidutinė naftos (brent) kaina vis dar siekė maždaug 99 USD/bbl. Šiais metais, prognozuoja JAV energetikos informacijos agentūra (EIA), brent rūšies nafta kainuos vidutiniškai 59 USD/bbl. Kitais metais laukiama didesnės šios žaliavos kainos – 75 USD/bbl.

Skirtingi šaltiniai pateikia vis kitokių 2016 m. Rusijos BVP pokyčio prognozių. Štai, pavyzdžiui, tarptautinis valiutos fondas tikisi, kad kitais metais Rusijos BVP trauksis 1,1%. Gerokai optimistiškiau nusiteikusi Europos Komisija laukia 0,3% ekonomikos augimo.

Pagrindinė skirtingų prognozių priežastis – kitokios prielaidos dėl juodojo aukso kainos. Pasaulio banko (PB) skaičiavimais, labiausiai tikėtino scenarijaus atveju šalies ekonomika 2016 m. trauksis 0,3%. Tačiau ši prognozė paremta prielaida, kad naftos kaina sieks 57 USD/bbl.

PB ekspertai skaičiuoja, kad Rusijai išlipti iš recesijos 2016 m. užtektų 69 USD/bbl kainuojančios naftos.

Kaip minėjome, JAV energetikos informacijos agentūra 2016 m. prognozuoja, kad nafta 2016 m. kainuos daugiau – 75 USD/bbl. Jei ši prognozė išsipildys, Rusija kitąmet išvengs recesijos.

Investicijų stoka Jau daugybę metų įvairūs analitikai bado pirštais į vieną iš kertinių Rusijos ekonomikos bėdų – investicijų stoka. Investicijų badas ekonomikoje ateinančius porą metų bus jaučiamas dar stipriau. Smukę verslo lūkesčiai, nuvertėjęs rublis, aukštos palūkanos (Rusijos centrinio banko nustatyta bazinė palūkanų norma šiuo metu siekia 14%), įtampa su Vakarais ir itin spartus kapitalo nutekėjimas toliau mažins bendrovių norą investuoti.

Būtent investicijų stoka yra laikoma pagrindine Rusijos ekonomikos bėda, kai vertinamos šalies ilgalaikės perspektyvos.

Nuo recesijos 2009 m. bendros metinės investicijos vidutiniškai sudarė apie 22% BVP. Kitose besivystančiose šalyse ši dalis kur kas didesnė – Kinijoje siekia 48%,

Indijoje – 35%.

Pastaruosius porą metų investicijos traukėsi, o šiemet, pagal PB prognozes, investicijos šalyje mažės nuo 11 iki 17%, 2013 m. jos smuko 6,6%, o 2014 m. – 5,7%. „Rosstat“ jau pranešė, kad pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, investicijos šalyje sumenko 6%.

2016 m. proveržio nelaukiama, investicijų pokytis gali svyruoti nuo 0,8% kritimo iki 1,8% augimo.

Išteka kapitalas Dabartinė įtampa su Vakarais pakirto investuotojų pasitikėjimą Rusija ir veikiausiai prireiks nemažai laiko, kol jis bus atkurtas.

Prie šio veiksnio dar reikia pridėti neprognozuojamą politinę aplinką, korupciją, darbo jėgos mobilumo stygių, rinką reguliuojančių institucijų silpnumą ir t. t. Visa tai atgraso verslininkus investuoti šioje šalyje.

Išaugus politinėms ir ekonominėms rizikoms, pernai fiksuotas rekordinis kapitalo nuotėkis. Rusijos centrinio banko duomenims, 2014 m. šalį paliko 151,5 mlrd. USD. Ankstesnis rekordas fiksuotas 2008 m., kai kapitalo nuotėkis siekė 133,6 mlrd.

USD. Dėl nepalankios ir neprognozuojamos verslo aplinkos bei įsisenėjusių struktūrinių šalies ūkio problemų kapitalas bėga iš šalies jau kurį laiką. 2013 m. nuotėkis siekė 61 mlrd. USD, o 2012 m. – 57 mlrd. USD. Prognozės Maskvos taip pat neturėtų džiuginti: šalies Ekonominės plėtros ministerija nurodo, kad šiais metais kapitalo nuotėkis sieks 115 mlrd. USD. Centrinio banko skaičiavimais, 2016 m. šalį turėtų palikti dar 89 mlrd. USD. Smūgis vartojimui Vartojimo augimas keletą pastarųjų metų buvo pagrindinis ekonomikos augimo variklis. Dabar tam atėjo galas. Rusijoje per socialinius tinklus piliečiai rungiasi, kas įdės nuotrauką su absurdiškesne maisto produkto kaina. Importiniai gaminiai tampa prabangos prekėmis. Kovo mėnesį infliacija šalyje siekė 17%. Maisto produktų kainos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, į viršų šovė beveik 26%.

Kylančios kainos tirpdo gyventojų pajamas. Paskutinį 2014 m. ketvirtį jos traukėsi 3,5%, o pirmąjį šių metų ketvirtį realus darbo užmokestis, „Rosstat“ duomenimis, smuko net 8,3%. Ši tendencija, dar pridėjus itin nepalankias kreditavimo sąlygas, reiškia, kad vartojimas šiais ir kitais metais šalyje smuks. Štai pirmąjį šių metų ketvirtį mažmeninės prekybos apyvarta Rusijoje sumenko 6,3%.

Rusijos „VTB Capital“ bankas prognozuoja, kad namų ūkių vartojimas šiemet mažės 8,5%, o vis augančios maisto produktų kainos lems, kad rusų namų ūkiai maisto produktų krepšeliui išleis 50–55% pajamų. PB prognozė kiek nuosaikesnė: 2015 m. vartojimas, manoma, mažės 5,3%, 2016 m. – dar 1,9%.

Maskva turėtų laikyti sukryžiavusi pirštus, kad šalyje neišplistų nedarbas, dėl kurio nepritekliai taptų dar akivaizdesni.

Rusijoje nedarbo lygis šiuo metu siekia 5,9%. Puikus rezultatas, tačiau trajektorija nepalanki. Dar praeitų metų rugpjūtį nedarbas siekė 4,8%. Nedarbo lygis lipa aukštyn jau septynis mėnesius iš eilės. PB prognozuoja, kad šiais metais nedarbo lygis turėtų pasiekti 6,5%.

Eksportas traukiasi Rusijos ekonomikos negelbsti ir silpnas rublis. Palyginti su praėjusiu birželiu – kai pradėjo smukti naftos kainos – rublis JAV dolerio atžvilgiu šiuo metu yra atpigęs maždaug 50%, o euro atžvilgiu – apie 20%.

Silpnesnis rublis galėtų padidinti šalies eksportuotojų konkurencingumą. Tai bene vienintelė gera žinia Rusijos ekonomikai. Vis dėlto atidesnis žvilgsnis į Rusijos eksporto struktūrą leidžia teigti, kad eksporto augimo nereikėtų laukti.

Pažvelgus į Harvardo universiteto ir Masačusetso technologijos instituto išplėtotą Ekonominio kompleksiškumo atlasą į akis krinta, kokia archajiška yra šalies eksporto struktūra. Du trečdalius šalies eksporto sudaro naftos ir dujų eksportas, iš jų apie 40% – žaliavinė nafta. Čia dar galima pridėti, kad šalis eksportuoja daug mineralų ir kitų naudingųjų iškasenų

Verslo žinios, 2015 04 30, KETVIRTADIENIS

23

bankaiirdraudimas

rtoja naftos kainų kreivę bei įvairių metalų. Kitaip tariant, tai iš principo nėra kurianti ekonomika, o jos stiprybė slypi išskirtinai naftos, dujų ir kasybos sektoriuose.

Maskva mėgsta girtis nuolatiniu prekybos perviršiu. Tačiau jeigu iš eksportuojamos produkcijos atimtume naftos produktus, prekybos deficitas 2014 m. siektų įspūdingus 265,5 mlrd. USD, arba 14,2% BVP. Paprastai tariant, išskyrus naftos, dujų ir kasybos pramonę, likęs šalies pramonės sektorius yra ne itin reikšmingas bendroje eksporto struktūroje.

Ne paslaptis ir tai, kad dauguma pramonės sektorių pasaulio mastu nėra konkurencingi. Todėl realesnio eksporto augimo nežaliaviniuose sektoriuose dėl nuvertėjusios rublio nebus.

O naftos pigymetis paskutinį 2014 m. ketvirtį pajamas iš naftos ir dujų eksporto nurėžė 27%.

Silpnas rublis – problema Dėl nuvertėjusio rublio brangstanti užsienio produkcija iš parduotuvių lentynų verčia šalinti importuojamas prekes. Pasaulio banko duomenimis, 2014 m. paskutinį ketvirtį importas, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2013 m., traukėsi 19%. Rusijos muitų tarnyba pranešė, kad šalies importas pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, mažėjo net 35,6%.

Atpigęs rublis tik didina pramonės bendrovių problemas. Richardas Conolly, karališkojo britų tarptautinių santykių instituto „Chatham House“ ekspertas, analizėje mini porą prie-

žasčių, kodėl pingantis rublis kenkia Rusijai.

Pirmiausia Rusijos finansų sektoriaus silpnumas lėmė tai, kad bendrovės, įskaitant valstybės įmones, dosniai skolinosi iš Vakarų, pirmiausia Europos, bankų. Prisiimti įsipareigojimai, žinoma, buvo užsienio valiuta.

Rubliui riedant žemyn, bendrovių skolos pabrango.

2014 m. rugpjūtį Rusijos kompanijų skola užsienio finansų institucijoms siekė 610 mlrd. USD. Daliai didžiųjų Rusijos valstybės valdomų kompanijų Vakarų sankcijomis buvo užkirsta prieiti prie pasaulinių finansinių rinkų.

Dėl šios priežasties skolų refinansavimo klausimas tapo komplikuotas. Tai, beje, neišvengiamai toliau mažina investicijas.

Antra, Rusijos verslai įvairiuose sektoriuose yra stipriai priklausomi nuo importuotos produkcijos (sudėtinių dalių, įrangos ir t. t.). Tose produkcijos linijose, kur vietos pakaitalų nėra arba jų kokybė prasta, augančios importo sąnaudos perkeliamos ant vartotojų arba nukenčia gaminių kokybė.

Rusijos BVP pokyčio prognozė, %

Institucija Rusijos centrinis bankas Pasaulio bankas* Tarptautinis valiutos fondas Europos Komisija „Standard & Poor’s“

2015 m.

- 3,5 (–4) - 3,8 - 3,8 - 3,5 - 2,5

2016 m.

- 1(–1,6) - 0,3 - 1,1 0,2 1,9

* Pateikiamas labiausiai tikėtinas scenarijus. ŠALTINIAI: RCB, PV, TVF, Europos Komisija, S&P

Prognozuojami pagrindinių ekonomikos rodiklių pokyčiai

Rodiklis Vartojimas, % Investicijos (bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas), % Vartotojų kainų indeksas, % Kapitalo nuotėkis (mlrd. USD)

susitraukė 30 mlrd. USD. Į šiuos rezervus įskaičiuojami ir du fondai: Rezervų ir Nacionalinis gerovės fondas. Kovo mėnesį juose atitinkamai buvo 77 mlrd. USD (vasarį dar 88 mlrd. USD) ir 78 mlrd. USD (vasarį).

Taigi, iš dabar turimų 309 mlrd.

USD reikia atimti 155 mlrd. USD ir gauname 154 mlrd. USD valiutos rezervą Rezervas sparčiai tirpsta Rublio vertės kelionė žemyn pareika- (kovo pabaigoje), kurį Rusija gali naulavo plačiai atverti Rusijos užsienio doti toliau gelbėdama rublį. valiutos rezervus. Šalies centrinio banko duomenimis, šių metų kovo 31 d. Rezervų fondas Rusijos užsienio valiutos rezervai siekė Minėti fondai atsirado 2008 m., 309 mlrd. USD, turimo aukso atsargos kai Rusija padalino tuometinį sudarė dar 47 mlrd. USD. Anksčiau jų Stabilizacijos fondą, į kurį plaukė dabuvo 450 mlrd. USD, tačiau dalis „su- lis pajamų, gaunamų iš naftos, į dvi degė“ gelbėjant rublį. dalis: Rezervų fondą ir Nacionalinės Vien per pirmąjį šių metų ketvirtį jie gerovės fondą.

2015 m.

- 5,3 - 15,3 16,5 115

2016 m.

- 1,9 1,1 8 89

ŠALTINIAI: PB, RCB

Rezervų fondo paskirtis – užkaišioti biudžeto skyles naftos kainų nuosmukio atveju. Vasario pabaigoje šalies finansų ministerija pranešė, kad siekiant užkišti atsivėrusį 3,8% biudžeto deficitą ketinama šiais metais fondą patuštinti daugiau negu 50 mlrd. USD. Kritiniu atveju, pasak Tatjanos Nesterenko, Rusijos finansų viceministrės, Rezervų fonde kitiems metams gali būti palikta mažiau negu 19 mlrd. USD. Vadinasi, kitiems metams Maskva valstybės biudžetui lopyti Rezervų fonde gali turėti maždaug tarp 19 ir 40 mlrd. USD. Į rezervų fondą ranka kišama pirmą kartą nuo 2009 m.

Jeigu naftos kainų spaudimas biudžetui išliks, vyriausybė, metų pradžioje viešąsias išlaidas – išskyrus gy-

nybą ir socialines išmokas – nurėžusi 10%, turės ieškoti išorinių finansavimo šaltinių arba toliau karpyti biudžetą.

Rusijos valstybės skola 2014 m. nesiekė 14% BVP. Šių metų biudžete skolintis tarptautinėse rinkose Rusija neplanuoja.

Nacionalinis gerovės fondas Nacionalinis gerovės fondas skirtas šalies pensijų sistemai paremti, tačiau jo naudojimas krizių atveju nėra naujiena. Per 2009 m. recesiją jis buvo naudojamas bankams ir kompanijoms kredituoti. Praeitų metų pabaigoje Rusijos vyriausybė patvirtino planą, pagal kurį 60% fondo (t. y. apie 47 mlrd. USD) bus investuojama į bankus ir infrastruktūros projektus. Likę ištekliai investuojami į vertybinius popierius užsienyje. Šis fondas įvairiom formom skolina pinigus valstybės įmonėms.

Pavyzdžiui, 2014 m. gruodį jis atriekė 5,5 mlrd. USD valstybės kontroliuojamiems bankams VTB, „Gazprombank“ ir „Rosselkhozbank“, kurie kreipėsi į vyriausybę, kai Vakarams įvedus sankcijas buvo atkirsti nuo kapitalo rinkų.

Be minėtos paramos, bankams nuo praeitų metų birželio patvirtinta investicijų iš fondo programa, kurios vertė – 17,4 mlrd. USD. Šiuo metu svarstoma, kaip paskirstyti maždaug 23 mlrd. USD iš šio fondo.

Rusijos naftos milžinė „Rosneft“ iš jų prašo 19 mlrd. USD. Maskvos pagalvė gelbėjant savo nacionalinius milžinus nėra didelė ir sparčiai tirpsta.

Užsak. Nr. 30021, If P&C Insurance AS filialas

24

Verslo žinios, 2015 04 30, KETVIRTADIENIS

bankaiirdraudimas

Privalomojo draudimo įmokos mažėjo, nuostoliai augo Civilinė atsakomybė :: Klientams, kurie važiuoja į užsienį, draudimas turėtų atpigti Renaldas Jakubauskas renaldas.jakubauskas@verslozinios.lt

Ne gyvybės draudimo bendrovės, pernai įsivėlusios į kainų karą, privalomojo transporto priemonių draudimo įmokų surinko mažiau nei užpernai, nors išmokoms turėjo skirti daugiau. Šiemet draudikams lengviau nebus, nes jie turės reaguoti į teismo sprendimus, kurie apsunkina rizikos vertinimą ir yra palankūs klientams.

Lietuvos banko duomenimis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo grupėje pernai, palyginti su 2013-aisiais, fiksuotas 0,4% įmokų apimties sumažėjimas, o draudimo išmokoms draudikai skyrė 3,1% daugiau.

Tadeušas Podvorskis, ne gyvybės draudimo bendrovės „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje vadovas, vertindamas praėjusių metų tendencijas, tvirtina, kad privalomojo draudimo nuostolingumas išaugo, nes padidėjo konkurencija, sumažėjo privalomojo draudimo kainos, o žalos išliko tokios pačios. „2014 m. vilkikų draudimo įkainiai sumažėjo apie 15%, draudikai taip pat aršiai konkuravo lengvųjų automobilių segmente – rinkos veiklos rezultatai rodo, kad išmokos didėja, o įmokos mažėja“, – konstatuoja Aleksas Nečajevas, draudimo bendrovės „If“ transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo produkto vadovas.

Svarbu ne tik išmokos Draudimo bendrovių iš privalomojo draudimo surenkamų lėšų ir išmokų santykis gerokai skiriasi. Pavyzdžiui, „Lietuvos draudimas“ pernai išmokėjo 50,4%, o „Gjensidige“ – 94,7% surinktų įmokų.

Robertas Šaltis, draudimo brokerių bendrovės „Balto link“ generalinis direktorius, sako, kad tai neturi jokios reikšmės klientui, kuris privalomojo draudimo paslaugą renkasi atsižvelgdamas į kainą. Vien išmokos neparodo ir draudiko verslo būklės. „Svarbiau yra bendrovių mokumas – ar jos tinkamai formuoja rezervus, jos patikimumas, o ne tai, kiek ji išmoka lėšų, nes tai lemia daug subjektyvių veiksnių.

Pavyzdžiui, to draudiko, kuris draudžia daug vežėjų, vidutinė draudimo išmoka bus didesnė nei to, kuris draudžia lengvuosius automobilius. Kam nors gali būti tiesiog nepasisekę. Štai pernai vienas mūsų klientas su lengvuoju automobiliu padarė žalą už vieną milijoną litų“, – komentuoja p. Šaltis.

Ponas Nečajevas pabrėžia, kad privalomasis transporto draudimas nėra pelningas produktas, tačiau draudikai toleruoja neigiamą šios rūšies rezultatą, dalį nuostolių dengdami iš kitų, savanoriškų, rūšių, tokių kaip transporto kasko draudimas, turto, sveikatos draudimas ir kitų.

Nauji galvosūkiai „Turime signalų, kad privalomojo draudimo kainos turėtų būti didinamos dėl naujojo Europos Teisingumo Teismo nuosprendžio bei mažėjančių įmokų ir augančių išmokų tendencijos, tačiau realybėje dėl aršios konkurencijos kainos ne tik nedidėja, bet kai kuriuose segmentuose net smarkiai mažėja“, – teigia p. Nečajevas.

Europos Teisingumo Teismas nusprendė, kad pagal ES direktyvos nuostatas valstybės narės turi imtis priemonių, kad privalomojo draudimo sutartis, sumokėjus vienkartinę įmoką, visą sutarties terminą garantuotų draudiminę apsaugą visoje ES teritorijoje.

Neča•jevas, •Aleksas draudimo bendrovės „If“ transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo produkto vadovas. Vladimiro Ivanovo nuotr.

Kol kas pozityvių pokyčių nematome, tai leidžia daryti prielaidą, kad šiemet privalomojo transporto draudimo rezultatai bus neigiami.

O Lietuvoje dažnai draudikai susitardavo su vežėjais, kad šie, pavyzdžiui, nenaudoja automobilio Anglijoje, todėl ir draudimo įmoka bus mažesnė. „Mes ir toliau galime susitarti su klientu, taikyti vienokią ar kitokią įmoką, tačiau dabar klientas neturės prievolės pranešti apie rizikos pasikeitimą ir mes neturime teisės prašyti sumokėti papildomą įmoką, jei rizika didėtų“, – sako p. Podvorskis.

Seniau tai buvo klientų drausminimo įrankis, nes draudikai taikė atgręžtinį reikalavimą, o dabar turi pasitikėti klientu, žiūrėti, kaip keisis produkto nuostolingumas, ir pagal tai keisti kainas ir tuo pat metu ieškoti kitų būdų kliento rizikai įvertinti. „Dabar nelieka galimybės vertinti vieną klientą, jo sąžiningumą, o reikės spręsti apie visą rinką. Tai reiškia, kad visi kiti turi prisidėti savo įmokomis“, – mano p.

Podvorskis.

Anot jo, keletą mėnesių draudimo įmonės ieškos klientų rizikos vertinimo alternatyvų, o dar po kelių mėnesių bus matomas klientų, konkurentų elgesys. „Galime sukurti bet ką, bet jei rinka nueis kitu keliu, negali išsišokti. Kol kas galime tik spėlioti, kokią įtaką tas teismo sprendimas turėjo visai rinkai. Tai pamatysime metų pabaigoje“, – mano p.

Podvorskis. „Neabejojame, kad visi prisitaikys prie šio teismo sprendimo, o kokį poveikį jis turės kainodarai, taip pat tik laiko klausimas, nes kaip tik šiuo metu visos draudimo bendrovės analizuoja situaciją“, – kol kas apie ateitį spėlioti nelinkęs ir p. Nečajevas.

Privalomasis draudimas, mln. Eur

Metai 2012 m.

2013 m.

2014 m.

Įmokos Išmokos 123 71 136 79 135 81

Skirtumas 52 56 54

Šaltinis: Lietuvos bankas

Privalomasis draudimas 2014 m., mln. Eur

Bendrovė Įmokos Išmokos BTA 29,61 16,29 „Compensa“ 13,85 7,15 „Ergo“ 16,49 8,62 „Gjensidige“ 11,70 11,08 „If“ 7,06 3,82 „Lietuvos draudimas“ 33,28 16,77 „PZU Lietuva“ 17,08 11,99 „Seesam“ 6,23 4,17

Skirtumas 10,32 6,7 7,87 0,62 3,24 16,51 5,09 2,06

Šaltiniai: Lietuvos bankas, VŽ

pozicija, jog gyvybės draudimo bendrovės negali klientų diskriminuoti pagal lytį.

Kai kurie produktai vyrams pabrango, o moterims – atpigo, arba atvirkščiai, priklausomai nuo draudiminės apsaugos. „Šiuo atveju bus lygiai taip pat.

Klientams, kurie važiuoja į užsienį, draudimas turėtų atpigti, o nevažiuojantiems – pabrangs. Bet nemanau, kad bus kas nors radikalaus“, – apie kainodarą fiziniams asmenims svarsto p. Šaltis.

Galbūt didesnę įtaką rinkai gali turėti dar ankstesnis ETT sprendimas dėl neturtinės žalos, juolab kad visuomenės nariai žino savo teises ir ima jų reikalauti, Geriau žino savo teises mano p. Šaltis.

Anot p. Šalčio, šį teismo sprendimą gaTeismas dar 2013 m. išaiškino, kad lima lyginti su prieš keletą metų priimta išmokos dėl neturtinės žalos negali

būti ribojamos iki 5.000 Eur, kaip šiuo metu numatyta Lietuvos įstatymuose.

Finansų ministerija parengė įstatymo pataisas, kuriomis pašalinami trūkumai – žalos suma auga iki 5 mln. Eur. Prognozuojama, kad tai privers draudikus didinti įkainius.

Tačiau p. Šaltis nemano, kad šiemet galimas esminis draudikų kainodaros pokytis, nes draudimo bendrovių pelnai buvo neblogi, o rinka labai dinamiška – konkurenciją skatina akcininkų pokyčiai. „Toliau bus tęsiama kova dėl rinkos dalies, kol nėra aiškumo dėl „Gjensidige“ ir „PZU Lietuvos“ susijungimo. Kiekvienos šios įmonės vadovai norės įrodyti esantys geresni. Panašus efektas buvo ir praėjusiais metais, kai lenkų PZU įsigijo „Lietuvos draudimą“ ir „PZU Lietuva“ konkuravo su „Lietuvos draudimu“, – primena p. Šaltis.

Reikšmingi vežėjų viražai Draudikams papildomu rūpesčiu tapo pakitusi transporto įmonių veiklos specifika – po pernai rugpjūtį Rusijos įvesto tam tikrų maisto produktų embargo vežėjai vis dažniau ėmė važiuoti į Vakarų Europą. „Vairuotojai ar ištisos įmonės pradėjo dirbti Vakaruose. Dar trūksta patyrimo vairuojant Vakarų Europos keliais, todėl išaugo nuostoliai“, – sako p. Podvorskis.

Anot jo, tai esminis posūkis, nes palaipsniui tarp vežėjų nuostolingumas jau buvo pradėjęs mažėti. Ši tendencija ir lėmė išaugusią konkurenciją dėl vežėjų ir draudimo įmokų kritimą. Dabar padėtis vėl keičiasi – įvykių padaugėjo, o ir žalos Vakarų Europoje didesnės, prisitaikyti turės ir draudikai.

Verslo žinios, 2015 04 30, KETVIRTADIENIS

bankaiirdraudimas

T. Podvorski: draudimo rinka patirs nuosmukį T. Podvorski BTA direktoriumi Lietuvoje tapo 2009 m. Jam dirbant BTA buvo reorganizuota ir iš atskiros Lietuvoje veikiančios įmonės tapo Latvijos įmonės filialu. Per pastaruosius penkerius jo vadovavimo metus BTA filialas Lietuvoje visą laiką buvo pelningas. Šiuo metu BTA filialas Lietuvoje užima antrąją poziciją. „BTA Insurance Company” SE filialo Lietuvoje veiklos rezultatai

Pasak BTA filialo Lietuvoje direktoriaus, vadovauti tokiai įmonei yra didelė garbė, tačiau ir didelis iššūkis. Vienas iš didžiausių jo tikslų – didinti klientų, darbuotojų ir akcininkų pasitenkinimą įmone ir jos veikla.

„BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje direktorius Tadeuš Podvorski teigia, kad Lietuvos draudimo rinka bręsta. Pastebėta, kad apsidrausti nuo galimos turtinės žalos vis dažniau linksta ne tik stambios bendrovės, bet ir didesnes pajamas gaunantys fiziniai asmenys.

Vis dažniau savo komercines patalpas draudžia ir mažų bei vidutinių įmonių savininkai, tačiau apsidrausti nuo civilinės atsakomybės arba finansinių nuostolių lietuviai vis dar nėra linkę. „Labiau išsivysčiusiose valstybėse finansinių nuostolių draudimas yra kasdienybė. Ten šio tipo draudimas populiarumu pralenkia ir turto draudimą. Vakaruose gyventojai žino, kad svetimas turtas neretai gali būti daug vertingesnis nei jų pačių. Jeigu asmeninės nuosavybės kaina yra aiški, sunku įvertinti žalą, kurią gali netyčia padaryti kitam. Todėl užsieniečiai skuba apsidrausti nuo pavojaus sukelti sunkiai įvertinamus nuostolius“, – teigė T. Podvorski.

Verslo sektorius pamažu ima rūpintis savo turtu, tačiau fiziniai asmenys vis dar nelinkę apsisaugoti nuo galimos žalos.

Draudimo rinkos prognozės Ne gyvybės draudimo bendrovės BTA filialo Lietuvoje direktorius Tadeuš Podvorski prognozuoja draudimo rinkos pokyčius. Nors 2013 m.

– 2014 m. draudimo rinka buvo pelninga ir šiuo metu situacija gera, tačiau rinka yra labai dinamiška. „Aš manau, kad šiais metais situacija bus priešinga. Jei kalbėsime tik apie ne gyvybės draudimo rinką, manau, kad ji bus nuostolinga ir visos šalies draudimo rinkos pelningumą lems tik gyvybės draudimo rinka“, – komentavo T. Podvorski.

Draudimo ekspertas prognozuoja, kad per ateinančius 5-erius metus šalies draudimo rinka išgyvens ir pakilimus, ir nuosmukius. Pasak jo, viskas vyksta cikliškai.

Išplečiamos rizikų grupės Pasak T. Podvorskio, per 10 metų draudimo rinka keitėsi gerindama siūlomos paslaugos kainą ir kokybę. Šiuo metu vyraujanti tendencija – „BTA Insurance Company“ SE 2014 m. gruodžio 31 d. sutrumpintos konsoliduotos finansinės ataskaitos (grupės ataskaitos) Konsoliduota bendrųjų pajamų ataskaita, tūkst. € Bendra pasirašytų įmokų suma Perkeltų įmokų techninio atidėjinio pasikeitimas Uždirbtos draudimo įmokos Išmokos, įvykus draudžiamiesiems įvykiams Numatomų išmokėjimų techninio atidėjinio pasikeitimas Draudimo išmokų sąnaudos Persidraudimo veiklos rezultatas

2014 m.

2013 m.

177.859 -8.606 169.253

159.702 -7.300 152.402

-88.898

-77.324

-18.200

-8.315

-107.098

-85.639

-1.461

-9.281

-28.717 -26.511 -4.364 -59.592

-27.530 -22.198 -2.903 -52.631

4.796

1.904

37

-244

Pelnas (nuostoliai) – prieš apmokestinimą

5.935

6.511

Pelno mokestis

-832

-464

Ataskaitinio laikotarpio rezultatas – pelnas (nuostoliai) po apmokestinimo

5.103

6.047

Įsigijimo sąnaudos Administracinės sąnaudos Techninių sąnaudų rezultatas Veiklos sąnaudos Investicinės veiklos rezultatas Kitos veiklos rezultatas

„BTA Insurance Company” SE

Metai

Pelnas po mokesčių (Eur)

Pajamos (Eur)

Rinkos pozicija

2011

870.372

38.276.211

2

2012

2.854.201

46.261.670

3

2013

4.705.094

54.107.645

2

2014

3.942.082

54.140.109

2

paprastumas. Vartotojui siūloma paslauga turi būti nesudėtinga ir lengvai suprantama.

Prieš kurį laiką klientui buvo siūloma pirkti skirtingų draudimo rūšių paslaugų paketą, tačiau šis sprendimas nepasiteisino, nes vartotojas mūsų šalyje kol kas linkęs draudimo paslaugas pirkti atskirai, skirtingas rūšis iš skirtingų tiekėjų. Todėl daugelis draudimo bendrovių Lietuvoje fiziniams klientams numato papildomas sąlygas, išplečia rizikų grupes. „Prieš dešimt metų niekas turto nedraudė nuo žemės drebėjimo ar uragano, o dabar jau esame įtraukę tokias rizikas, nes jos yra aktualios ir Lietuvoje. Anksčiau žmonės draudėsi tik nuo gaisrų ar Lietuvai būdingų stichinių nelaimių, tačiau situacija pasikeitė. Dabar žmonės pradeda bijoti ne tik gamtos jėgų, tačiau dar labiau ir kito žmogaus“, – teigė „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje direktorius.

Lietuvos ir užsienio klientų poreikiai Pasak T. Podvorskio, kitose šalyse perkant draudimą, normalu įsigyti visą krepšelį, tačiau Lietuvoje ši praktika dar nepopuliari. Eksperto teigimu, lietuviai linkę pirkti skirtingas draudimo rūšis skirtingose draudimo kompanijose, o kompleksiniai pasiūlymai, kai vienu metu perkamos kelios draudimo rūšys, nėra populiarūs. Čia mūsų šalis atsilieka nuo kitų užsienio valstybių. Mat greta privalomojo draudimo lietuviai vis dar linkę įsigyti tik pavienes draudimo sutartis. „Lietuvoje vartotojas apie draudimo, kaip tam tikro krepšelio, įsigijimą dar negalvoja. Deja, tačiau Lietuvos gyventojas nelaiko kiekvienais metais atnaujinamo draudimo būtinybe“, – apie vyraujantį požiūrį kalbėjo T. Podvorski.

Ekspertas pastebėjo, kad klientas ne tik neplanuoja savo draudimo krepšelio, tačiau dažnai iš pradžių bando sutaupyti ir yra linkęs įsigyti pigiausią draudimo paslaugą. Tačiau ją išbandęs ir įsigilinęs į siūlomų paslaugų skirtumus, pratęsdamas draudimo sutartį jau renkasi brangesnio tipo draudimą. Klientas supranta, kad kainos skirtumas nedidelis, todėl renkasi jo poreikius labiau tenkinantį sprendimą.

Konsoliduota finansinės būklės ataskaita, tūkst. € 2014 m. 2013 m.

Turtas Nematerialusis turtas

1.291

987

Investicijos

157.219

147.881

Gautinos sumos

23.823

25.553

Kitas turtas

30.561

12.029

27.381

18.809

Sukauptos pajamos ir ateinančių laikotarpių sąnaudos Turtas, iš viso

240.275 205.259

Savininkų nuosavybė ir įsipareigojimai Įstatinis kapitalas

14.220

14.229

Akcijų priedai

10.272

10.272

Rezervai

11.639

11.312

Ankstesnių ataskaitinių metų nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)

8.499

5.507

4.785

5.992

Akcininkų nuosavybė, iš viso

Ataskaitinių metų nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)

49.415

47.312

Draudimo techniniai atidėjiniai

167.986

141.295

Draudimo veiklos įsipareigojimai

16.665

9.643

Kiti įsipareigojimai

1.819

1.688

4.390

5.321

Sukauptos sąnaudos ir ateinančių laikotarpių pajamos Įsipareigojimai, iš viso

190.860 157.947

Savininkų nuosavybė ir įsipareigojimai, iš viso

240.275 205.259

25

26

Verslo žinios, 2015 04 30, KETVIRTADIENIS

bankaiirdraudimas

Vilkikus pakeitė lengvieji automobiliai Išperkamoji nuoma :: Sutarčių statistiką

išpūtė vėjų jėgainės

Lizingo portfelis, mln. Eur

1.741

2010 m.

1.548

2010 m.

Asta Šerėnaitė asta.serenaite@verslozinios.lt

1.452

2010 m.

1.531

2010 m.

Vilkikų pardavimai lizingu, ankstesniais metais gerokai kilstelėję išperkamosios nuomos rinką, pernai susitraukė beveik perpus. Praradimus kiek atsvėrė padidėję automobilių ir pramonės įrangos pardavimai, tačiau augimui to neužteko.

Nors tiek bendras portfelis, tiek ir naujų sutarčių skaičius pernai mažėjo, suma, kuri tenka naujoms sutartims per metus, gana stipriai išaugo. Laimonas Belickas, Lietuvos bankų asociacijos lizingo komiteto pirmininkas, „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialo vadovas, paaiškina, kad naujai sudarytų lizingo sandorių sumą pernai lėmė kelių itin didelės apimties vėjo energetikos projektų finansavimas. Tikėtina, kad pinigai už šiuos projektus dar nebuvo išmokėti, todėl sandoriai atsispindėjo tik sutarčių vertės, bet ne portfelio statistikoje. Bendras lizingo portfelis praėjusiais metais sudarė 1,52 mlrd. Eur, t. y. 0,7% mažiau nei 2013 m. Naujų sutarčių skaičius smuko 1,67%.

Labiausiai, kaip ir buvo galima numatyti, kritimą lėmė krovininių transporto priemonių pardavimai. Pasak p. Belicko, 2013 m. net ir neplanavę plėtros vežėjai aktyviai pirko sunkvežimius, pagamintus pagal „Euro 5“ standartus, ir tai darė reikšmingą įtaką visai lizingo rinkai. Po šio bumo 2014 m. paklausa natūraliai sumažėjo. Planus įsigyti krovininio transporto pristabdė ir geopolitinė padėtis.

Remiantis tyrimų bendrovės „Datacenter“ duomenimis, sunkvežimių pardavimai lizingu smuko perpus – nuo 3.100 iki 1.600, o priekabų ir puspriekabių traukėsi 28%. „Nedrįsčiau sakyti, kad pardavimai šiemet viršys 2013 metų skaičius, bet užsakymų skaičiai šiemet jau didesni nei pernai“, – šiems metams augimo vėl tikisi p. Belickas.

Automobilių metai Lengvųjų automobilių, – tiek naujų, tiek ir nenaujų, – pardavimai lizingu pernai ūgtelėjo. „Datacenter“ skaičiuoja, kad 2014 m. lizingu buvo įsigyta 5.700 nenaujų automobilių – 39% daugiau nei užpernai. Naujų automobilių pardavimai lizingu pernai augo 15%.

Iš viso buvo parduota 16.500 naujų automobilių, kas antras – išsimokėtinai.

Bendrame lizingo portfelyje lengvieji automobiliai iš viso sudaro apie 30%. „Per pirmus du šių metų mėnesius naujų automobilių pardavimai lizingu augo 23% ir tai leidžia prognozuoti, kad rinka augimo nuotaikomis turėtų gyventi visus šiuos metus“, – tai, kad ši tendencija tęsis, prognozuoja p. Belickas.

Mindaugas Stasionis, „Swedbank“ Lizingo skyriaus vadovas, atkreipia dėmesį, kad pernai įmonės dažniau rinkosi automobilių veiklos nuomą – šio pobūdžio sutartys sudarė beveik pusę visų 2014 m. „Swedbank“ pasirašytų automobilio lizingo sutarčių. Taip pat esą padidėjo brangesnių automobilių pardavimai. „Swedbank“ skaičiuoja, kad pernai iš viso bankas pasirašė 2.900 automobilių lizingo sutarčių. Du trečdalius naujų lizingu parduotų automobilių

1.521

2010 m. ŠALTINIS: LIETUVOS BANKŲ ASOCIACIJA

Belic•kas,•Laimonas Lietuvos bankų

leido pasiekti tokį augimą, bendrovė ne- ir lizingo rinkai. atskleidžia.

Pašnekovai prognozuoja, kad vilkikų, asociacijos lizingo pramonės įrangos ir automobilių pardaLaukia ir pramonės vimai lizingu šiemet augs, tačiau didelių komiteto pirmininkas: „Nedrįsčiau Žemės ūkio įrangos pardavimai pernai šuolių nesitikima. sakyti, kad pardanebuvo įspūdingi: iš viso 2014 m. buvo „Pastaruosius trejus metus investicivimai šiemet viršys įsigyta 1.500 traktorių ar kitos technikos, jos į gamybos priemones, įrenginius yra 2013 metų skaičius, kas trečias įrenginys pirktas lizingo būdu. minimalios. Lizingo portfelyje įrenginių bet užsakymų skaiRimas Petrauskas, „Nordea Finance finansavimas užima nedidelę dalį, o kadaičiai šiais metais jau Lithuania“ generalinis direktorius, VŽ dar se sudarė trečdalį ir daugiau visos lizingo didesni nei pernai.“ Augo sparčiau praėjusių metų pabaigoje pasakojo, kad rinkos“, – sako p. Petrauskas.

Juditos Grigelytės Ponas Stasionis pažymi, kad pernai įmonė- stringa paramos tvirtinimo taisyklės, tad Jis skaičiuoja, kad nors pernai gamybos je itin išaugo ir įrangos segmentas. Būtent bendri žemės ūkio įrangos pardavimai, įrenginių pardavimai lizingu kone padvinuotr. gubėjo, tačiau bendri skaičiai vis dar yra „Swedbank“ pernai sudarė daugiau nei apskritai, yra kuklesni.

200 mln. Eur vertės vėjo jėgainių finan„Žemės ūkis negavo paramos, mūsų kuklūs. savimo sutarčių. Įmonių investicijas, nors partneriai neturėjo galimybių parduoti „Galbūt dalis įrangos buvo pirkta grygeopolitinė padėtis ir buvo nerami, pernai tiek žemės ūkio technikos, kiek planavo. naisiais, dalis – su paskola. Vien lizingu fiksavo ir „Danske Bank“.

Tikimės, kad Vyriausybė patvirtins tas pro- finansuojama pardavimų dalis dar tikrai „Gamybos pajėgumo išnaudojimas gramas ir pradės finansavimą iš europinių maža“, – sako p. Petrauskas.

Lietuvoje yra pasiekęs istorines aukštu- pinigų. Tuomet, prognozuojame, augimas mas. Naujų sutarčių, įsigyjant įrangą, pa- turėtų būti didesnis“, – sako p. Petrauskas. Euro neišsigando daugėjo net 4,3 karto, pasirašyta 17 mln.

Pasak jo, žemės ūkio pardavimai lizingu Vartotojiškas lizingas per praėjusius metus Eur vertės tokių sutarčių“, – sako Dalia pernai, palyginti su 2013 m., taip pat suma- nepadarė didelio spurto. Lietuvos bankų Uždovinienė, „Danske Bank“ Verslo banki- žėjo apie 20%. asociacijos duomenimis, šio lizingo portfeninkystės tarnybos Pardavimų ir produktų Ponas Belickas primena, kad Lietuva yra lis pernai siekė 43,7 mln. Eur, t. y. 0,19% valdymo departamento direktorė. viena iš nedaugelio Europos Sąjungos (ES) daugiau nei prieš metus. Naujai pasirašytų Beje, pasak jos, pernai ir sutarčių dėl valstybių, kurioje ūkininkai, gaunantys ES sutarčių skaičius smuko apie 2%. krovininių automobilių įsigijimo banke pa- paramą, negali pirkti įrangos ar technikos „Pernai buvo labai daug spekuliacijų, daugėjo tris kartus, pasirašyta 29,1 mln. lizingu. Technikos įsigijimą jie gali finan- kaip viską pakeis įvestas euras. Mūsų įmosuoti tik iš paskolų įkeisdami įsigyjamą tur- nė kritimo nematė, per praėjusius metus Eur vertės tokių sutarčių. „Panašu, kad vežėjų įmonės, nepai- tą. „Pagrindinės dokumentų formuluotės, pasiekėme ir netgi viršijome užsibrėžtus sydamos neaiškumų Rytuose, prisitaiko sprendžiančios šią ūkininkams nepalankią tikslus“, – sako Jurgis Rubaževičius, UAB prie pokyčių ir toliau svarsto apie naujų ir konkurenciją ribojančią padėtį, jau ap- „Mokilizingas“ (buvęs „Snoro lizingas“) automobilių įsigijimą“, – kitokią nei rinka tartos su pagrindinėmis interesų grupė- generalinis direktorius. mis, tačiau galutinio dokumentų paketo tendenciją įžvelgia p. Uždovinienė.

Pernai „Mokilizingo“ finansuotų pasko2014 m. „Danske Bank“ lizingo portfe- iš Nacionalinės mokėjimo agentūros dar lų ir lizingo sutarčių suma padidėjo belis, palyginti su 2013 m., augo net 78,9%, laukiama“, – sako p. Belickas. Jeigu valsty- veik trečdaliu ir sudarė apie 39 mln. Eur. (2013 m. kilo 12%), o bendra portfelio vertė binės institucijos suspės parengti atitinka- Bendrovės pajamos didėjo 42%, apie 15% ūgtelėjo iki 76,9 mln. Eur. Kokie veiksmai mus teisės aktus, tai būtų rimtas postūmis ūgtelėjo portfelis. Pasak vadovo, vartotojai ir jų pirkiniai mažai keičiasi, tiesa, pernai kiek padidėjo pirkinių suma ir vidutiniai Pagrindiniai lizingo bendrovių rinkos rodikliai, 2014 m. paskolų terminai.

„Rinka gana stabili, žmonės, kurie įpraRodiklis 2013 m.

2014 m.

Pokytis, % to pirkti lizingu, sėkmingai perka ir toliau.

Lizingo portfelis, mln. Eur 1.531 1.521 –0,70% Klausimas, ar ir tie, kurie turi galimybę Iš jų vartotojiškas lizingas ir vartojimo kreditas prekėms ir paslaugoms finansuoti, mln. Eur 43,6 43,7 0,19% įsigyti daiktus iš karto, rinktųsi išsimoNaujai pasirašytų sutarčių skaičius, vnt.

150.038 147.528 –1,67% kėjimą kaip patogią finansų planavimo Iš jų vartotojiškas lizingas ir vartojimo kreditas prekėms ir paslaugoms finansuoti, vnt.

128.306 125.871 –1,90% priemonę“, – naujų klientų pasigenda Naujai pasirašytų sutarčių bendra suma, mln. Eur 877 1.079 23,04% pašnekovas.

Iš jų vartotojiškas lizingas ir vartojimo kreditas prekėms ir paslaugoms finansuoti, mln. Eur 54,1 59,1 9,19% Ir pats svarsto, kad vartotojiško lizingo Suma pagal naujai pasirašytas sutartis, mln. Eur 737 925 25,45% ateitis labai priklausys nuo pirkimo išsiIš jų vartotojiškas lizingas ir vartojimo kreditas prekėms ir paslaugoms finansuoti, mln. Eur 53,2 56,4 5,97% mokėtinai modelio – naujų technologijų, ŠALTINIS: LIETUVOS BANKŲ ASOCIACIJA atsiskaitymo būdų ir pan. įsigijo įmonės. „Datacenter“ duomenimis, „Swedbank“ pagal naujų ir nenaujų lengvųjų automobilių finansavimą pernai buvo antroje vietoje. Daugiausia tokių sandorių finansavo SEB bankas. Skaičiuojant tik naujų automobilių pardavimus, antroje vietoje po SEB rikiuojasi „Nordea Finance Lithuania“.

Verslo žinios, 2015 04 30, KETVIRTADIENIS

GRĄŽOS PAIEŠKOS TĘSIASI TOLIAU bankaiirdraudimas Per pastaruosius penkerius metus investuotojai uždirbo reikšmingo pelno investuodami į vertybinius popierius. Indeksas „S&P 500“, atspindintis 500 didžiausių JAV bendrovių akcijų kainų svyravimus, per penkerius metus išaugo beveik 75 proc., o JAV technologijų bendrovių indeksas „Nasdaq 100“ netgi padvigubėjo.

Kokia yra šių akcijų „lenktynių“ įtaka investuotojams ir ar ateityje galima tikėtis, kad akcijų kainos toliau kils?

Europos akcijų rinka pagaliau atsigauna

Tačiau Jungtinėse Valstijose indekso „S&P 500“ vertė nuo metų pradžios praktiškai nekito. Nors šiuo metu aktyvumas JAV akcijų rinkoje silpsta, Europa pagaliau pradeda ją vytis. „EUROSTOXX 600“ – indeksas, atspindintis 600 didžiausių Europos bendrovių akcijų kainų svyravimus, – tiesiog šovė į viršų. „Europos akcijų rinka pagaliau atsigauna, pastebėjome, kad ima augti ir joje gaunamų pajamų lygis. Tai – daug žadantys pagyvėjimo ženklai,“ – pastebi p. Holtari.

Pagyvėjimą paskatino Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimas į rinką išleisti 1 080 mlrd. eurų, nuo 2015 m. kovo iki 2016 m. rugsėjo kas mėnesį išleidžiant po 60 mlrd. eurų. Dėl šio sprendimo euro kursas dolerio atžvilgiu nukrito, o padėtis rinkose pasikeitė.

Pasibaigus pirmajam 2015 m. ketvirčiui buvo stebima aiški tendencija – pinigai grįžta į Europą, o konkrečiai – į Europos akcijų rinką. Anot bendrovės „Mandatum Life“ investicijų valdytojo Janne Holtari, teigiamos rinkos raidos priešakyje stovėjo viena rinka.

„Ekonomikos cikliškumas neturėtų lemti jūsų noro prisiimti pokyčių riziką. Investicijos į akcijas – tai maratonas, o ne sprintas. Sakyčiau, būtų protinga padidinti paprastųjų akcijų lyginamąjį svorį, tačiau tik tuo atveju, jeigu galite sau leisti rizikuoti. Tai, kokią riziką galite prisiimti, priklauso nuo jūsų investicinio plano,“ – pastebi p. Holtari.

Tačiau Janne Holtari rekomenduoja keletą kokybiškų akcijų rūšių, kurios turėtų sudaryti kiekvieno portfelio pagrindą. „Investuoti į kokybiškas, t. y. stabilių, pelningų, gerus divi-

Pasak p. Holtari, išaugus bendrovių susijungimų ir įsigijimų veiklos aktyvumui, išaugo ir rinkos vertė, joje atsirado daugiau perspektyvių galimybių.

Investuotojas be plano

Kalbėdamas apie investuotojus, siekiančius ekonomiškumo, Marius Dubnikovas Investuoti, neturint plano – tas pats, kaip statyti namą ant pabrėžia, kaip svarbu priimant sprendimus atsižvelgti į nestabilaus pagrindo.

Nieko nedaryti – ne ką geriau: mokesčius.

„Mandatum Life“ investicijų plėtros vadovas Lietuvai Marius Dubnikovas: „Protingai suformuotas portfelis, jį tinkamai diversifikavus, taps atsparesnis didesnėms audroms.“

dendus mokančių bendrovių akcijas visuomet apsimoka.

Stiprūs prekių ženklai – tipinis kokybiškų akcijų pavyzdys.

Ilgalaikė sėkmė priklauso nuo geros kainodaros ir augančio pragyvenimo lygio besivystančiose rinkose,“ – pabrėžia p.

Holtari.

Investicijų valdytojas primena, kad, nepaisant gerų

„Mandatum Life European Small & Mid Cap“ investicinio krepšelio rezultatų diagrama Pasirinkusieji investuoti į Europos mažo ir vidutinio kapitalizacijos lygio bendroves šiais metais išlošė.

135 130

„Investavimas per investicinio gyvybės draudimo sutartį reiškia, kad pradinio kapitalo susigrąžinimas nėra „Pačiose įvairiausiose situpapildomai apmokestinamas. acijose reikalaujame, kad mums būtų parengtas planas, Pasiimdami grąžą, sumokėteikiamos paslaugos. Kodėl to site tik kapitalo prieauglio mokestį. Be to, investuodanepadaryti ir tvarkant savo finansus? Turėdami profesio- mi per investicinio gyvybės draudimo sutartis, papildomų nalo parengtą geresnį planą, mokesčių nemokėsite ir norėgalite pradėti taupyti. Daug kas ieško ekonomiško sprendi- dami pakeisti savo investicijų mo, tačiau sudaryti geriausią objektus.“ įmanomą planą pačiam gali Investuoti galima ne tik per prireikti daugybės išteklių,“ – tvirtina bendrovės „Manda- investicinio gyvybės draudimo sutartis – daugelis renkasi šią tum Life“ investicijų plėtros paslaugą, norėdami veiksminvadovas Lietuvai Marius gai planuoti turto paveldėjimą.

Dubnikovas. pinigai, gulėdami banko sąskaitoje, praranda vertę.

Stebėti, kaip rinka svyruoja aukštyn ir žemyn, nėra protingas sprendimas. Kiekvienas investuotojas turi planą, pagal kurį jis investuoja, siekdamas kažkokio tikslo. Galbūt sukaupti pinigų pensijai, padidinti turtą, suteikti šeimai finansinio stabilumo?

125 120 115 110 105 100 95 90 85 06/14

07/14

„Kuo ilgesnė investicijų trukmė, tuo daugiau portfelyje turėtų būti paprastųjų akcijų.

Artėjant pensiniam amžiui, rizikos lygį derėtų mažinti.

Paprastai riziką mažinti galima pradėti iki pensijos likus maždaug 5 metams ir tai daryti derėtų palaipsniui,“ – pataria p. Dubnikovas.

Grąžos paieškos – laikas didinti paprastųjų akcijų lyginamąjį svorį?

Lyginant su esamo rizikos lygio fiksuotojo pajamingumo investicijomis, šiuo metu akcijos yra patrauklesnis investicijų į turtą objektas. Dėl „Mažo ir vidutinio kapitaliza- išimtinių JAV Centrinio banko, o dabar ir ECB pritaikytų cijos lygio bendrovės mūsų akimis žiūrint yra didžiulės, jų priemonių fiksuotojo pajamingumo investicijų grąža šiuo pelnas siekia maždaug nuo 1 iki 4 milijardų. Europos mastu metu lygi nuliui, o tam tikrais šios mažos ir vidutinio dydžio atvejais net yra neigiama. bendrovės yra itin patrauklūs ECB obligacijų supirkimo problema turėtų tiesioginės įmonių įsigijimo objektai. Iš kitos pusės, tokios bendrovės įtakos rizikingų kategorijų pačios gali įsigyti kitas įmones turto rezultatams. Ar akcijų ir tokiu būdu augti, radikaliai kainoms augant, galima nusiteikti pernelyg optimistiškai? padidindamos savo veiklos apimtis,“ – aiškina p. Holtari.

Grąžos pokytis

„Šiaurės šalių didelio pajamingumo rinka turi didelio potencialo, kadangi kainodara darosi vis patrauklesnė,“ – pastebi p. Holtari.

tai renkasi apdairiai. Tikėtina, kad ilgainiui jų vertė išaugs labiausiai.

„Pastarosiomis savaitėmis JAV atsirado problemų dėl užsienio valiutos. Ekonomikos rodikliai rodo, kad padėtis rimsta, kiek sumažintos ir JAV bendrovių pelno prognozės,“ – pasakoja p. Holtari.

„Europos mažo ir vidutinio kapitalizacijos lygio bendrovių rodikliai ženkliai išaugo.

Tai lėmė ir silpstantis euro kursas, tačiau tokioms bendrovėms naudos atnešė ir pasaulio ekonomikos augimas,“ – teigia p. Holtari.

05/14

prognozių dėl akcijų, šiokių tokių galimybių yra ir fiksuotojo pajamingumo investicijų fronte. Įmonių obligacijų rinkų nišose išrankių investuotojų, ketinančių investuoti į fiksuotojo pajamingumo priemones, laukia aibė galimybių.

08/14

09/14

ML European Small & Mid Cap

10/14

11/14

12/14

01/15

02/15

03/15

04/15

Lyginamasis indeksas (STOXX Europe Small 200 NTR)

Laikotarpis „Mandatum Life Insurance Company Ltd“ (Suomija) valdomo „Mandatum Life European Small & Mid Cap“ investicinio krepšelio rezultatų palyginimas su lyginamuoju indeksu (laikotarpis nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. balandžio 15 d.). Detali informacija apie krepšelį www.mandatumlife.fi. Ankstesnės investicinės veiklos rezultatai negarantuoja būsimų rezultatų, o investicijų vertė gali tiek padidėti, tiek sumažėti.

„Investuojantiems tolimojoje perspektyvoje yra būtinas ilgalaikis planas, kuriame būtų nustatyti aiškūs tikslai – kokia yra jūsų investicijos trukmė, kokią riziką galite ir norite prisiimti. Protingai suformuotas portfelis, jį tinkamai diversifikavus, taps atsparesnis didesnėms audroms,“ – teigia p. Dubnikovas.

„Gyvybės draudimas ir investicijos – unikalus derinys.

Galima savo nuožiūra rinktis naudos gavėjus, o sukauptos lėšos sutartyje paskirtam naudos gavėjui išmokamos kaip gyvybės draudimo išmoka dar iki padalijant turtą mirties atveju,“ – teigia p. Dubnikovas.

Galiausiai, remdama gyventojų siekį taupyti, Lietuvos valstybė siūlo susigrąžinti iki 15 proc. sumokėtų gyvybės draudimo įmokų, ir dėl to investuoti ir kaupti atsidėtų lėšų grąžą tampa dar patraukliau.

Informaciją apie mokesčių lengvatas galite sužinoti gyvybės draudimo bendrovėje.

Artėjant pensiniam amžiui investuotojas akcijas paprasUžsak. Nr. 30091, Mandatum Life Insurance Baltic SE Lietuvos filialas

27

28

Verslo žinios, 2015 04 30, KETVIRTADIENIS

bankaiirdraudimas

Žmones bankuose keičia

Tendencija ::

Galima sumokėti už automobilio stovėjimą Rūta Balčiūnienė ruta.balciuniene@verslozinios.lt

popu•liarėja •Pasaulyje interaktyvūs bankomatai, kurie leidžia klientui pasikonsultuoti su banko darbuotoju, atidaryti sąskaitą, sumokėti už automobilio stovėjimą ir kt.

Jau įpratome daugelį piniginių operacijų atlikti internetu, kitas žingsnis – šiandieninius bankomatus papildysiantys interaktyvūs savitarnos įrenginiai, kur bus galima atlikti beveik visas operacijas kaip ir bankuose. „Robotai, pavaduojantys mokytojus, slaugytojus, statybininkus, – netolima ateitis, kai kone visose gyvenimo ir veiklos srityse žmonės bendradarbiaus su robotais. Jie perims fizinį darbą, o žmogus atliks sudėtingiausias operacijas“, – praėjusią savaitę Kauno technologijos universiteto konferencijoje kalbėjo danas Johnas Erlandas Østergaardas, technologijų „Blue Ocean Robotics“ partneris ir vadovas.

Ne išimtis ir bankų sektorius: augantys atsiskaitymai elektroninėje erdvėje, mažėjantis bankų skyrių ir filialų skaičius, taip pat lemia pokyčius, – kaip ir visame pasaulyje šalia jau įprastų bankomatų turėtų atsirasti interaktyvių savitarnos įrenginių. „Tokie įrenginiai – šiandieninių bankomatų evoliucija. Dabar bankomatai

Viliames, kad tai ne metų, o mėnesių klausimas, kada interaktyvius savitarnos įrenginius – naujuosius bankomatus – pamatysime Lietuvoje.

Lietuvoje atlieka ganėtinai primityvias funkcijas: priima ir išduoda pinigus, o pasaulyje populiarėjančiuose savitarnos bankomatuose matome interaktyvų banko darbuotoją, su kuriuo galima bendrauti nuotoliniu būdu“, – kalba Darius Žekonis, technologinių sprendimų UAB „Hansab“ generalinis direktorius.

Naudojantis tokiais įrenginiais galima atlikti 95% visų bankų skyriuose atliekamų operacijų.

Naujas žingsnis „Bankai ieško būdų, kaip sumažinti išlaidas, uždarinėja mažesnius skyrius, klientų aptarnavimas vis labiau keliasi į e. erdvę, tačiau tokiu atveju bankai praranda artimesnį ryšį su klientu. O naujosios galimybės – kitoks žingsnis į elektroninę erdvę. Tai alternatyva, kaip uždarius skyrių, išlaikyti kontaktą su klientais“, – teigia p. Žekonis.

Pasak Tomo Bublio, bankinių technologijų bendrovės „Penkių kontinentų bankinės technologijos“ technikos direktoriaus, poreikis naudotis platesnėmis bankomatų funkcijomis auga kartu su modernių mokėjimo būdų ir technologijų plėtra. Šiuo metu kai kuriuose Lietuvos bankomatuose jau galima pasikeisti savo kortelės PIN kodą ar pasižiūrėti paskutinių atliktų mokėjimo operacijų išrašus. „Pasaulyje jau naudojami bankomatai, kurie leidžia klientui sumokėti už automobilio stovėjimą, komunalinius mokesčius, pasipildyti mobiliųjų operatorių sąskaitas, išsikeisti valiutą, atblokuoti mokėjimo kortelę, gauti nedidelį kreditą,

įsigyti lėktuvo bilietų ar užsisakyti viešbutį. Kai kuriuose įrenginiuose įdiegta monetų priėmimo ir išdavimo funkcija“, – vardina p. Bublys.

Penkių kontinentų grupė į Lietuvą planuoja atvežti interaktyvių Vokietijos bankų įrangos gamintojo „Wincor Nixdorf“ savitarnos įrenginių.

Be kortelės ir PIN kodo Nemažai dėmesio gamintojai skiria ir bankomatų bei mobiliųjų telefonų integracijai taip plėsdami savitarnos galimybes ir apsaugodami klientus nuo PIN kodo ar kortelės duomenų vagysčių. „Kai kuriuose savitarnos įrenginiuose naudotojams siūloma atlikti operaciją bankomate nenaudojant banko kortelės ir PIN kodo. Pakanka telefonu nuskenuoti bankomato ekrane rodomą QR kodą ar įvesti telefono numerį ir gauti SMS žinutę su vienkartiniu prieigos prie savitarnos įrenginio slaptažodžiu, – kalba p. Bublys.

– Vis dažniau į savitarnos įrangą diegiamos technologijos, nuskaitančios biometrinius asmens duomenis. Kai kuriose pasaulio šalyse jau esama bankomatų, kurie atpažįsta klientus pagal plaštakos kraujagysles ar akies rainelę.“ Pasak p. Bublio, ateityje tokiuose savitarnos įrenginiuose bus galima rasti ir banką, ir prekybos centrą. „Vis labiau populiarėja bankomatai, kuriuose įdiegta vaizdo konferencijų sistema leidžia banko personalui bendrauti su toli nuo jo esančiais klientais.

Spustelėjus vieną bankomato mygtuką, ekrane pasirodęs konsultantas atsako į visus rūpimus klausimus, padeda išspręsti kilusius sunkumus ar atidaryti sąskaitą, sudaryti naują sutartį arba išsigryninti didesnę sumą nei numatytas kliento dienos limitas ir t. t.“, – teigia p. Bublys.

Kalba su visais bankais „Kalbame su visais Lietuvos bankais, domisi ne vienas, tad viliamės, kad tai ne metų, o mėnesių klausimas, kada tokius interaktyvius savitarnos įrenginius pamatysime Lietuvoje. Arba bent esamuose vartotojams bus pasiūlyta papildomų galimybių, kaip antai, pinigų ar monetų priėmimo ir keitimo kitomis kupiūromis funkcija ar pan. Tam didelių investicijų nereikia“, – teigia p. Bublys.

Ponas Žekonis, atstovaujantis JAV bendrovės NCR interaktyviems savitarnos bankomatams, taip pat antrina, kad nuo šių metų pradžios Lietuvoje intensyviai susitikinėja su visais bankais, pristato tokių įrenginių galimybes.

Prieš bemaž ketverius metus startavę JAV, interaktyvūs savitarnos įrenginiai čia dabar dažnai sutinkami šalia tradicinio bankomato.

Europoje NCR taip pat jau turi keliasdešimt klientų – šiandien šiuos įrenginius naudoja daugiau kaip 150 finansų institucijų iš 20 šalių. „Nemažai bankų juos dabar testuoja, investuoja į bandomuosius projektus.

Artimiausią interaktyvų savitarnos bankomatą NCR yra pastačiusi Lenkijoje.

Nemaža dalis klientų JAV – ne tik didieji ar regioniniai bankai, bet ir mažos kredito unijos. „Ši technologija puikiai tinka nedidelėms Baltijos šalims, nes tai gerokai pi-

Verslo žinios, 2015 04 30, KETVIRTADIENIS

29

bankaiirdraudimas

a interaktyvūs įrenginiai giau nei atidaryti banko skyrių. Trys minalus, atsiskaitymo vietas didžiuodarbuotojai gali puikiai aptarnauti siuose prekybos centruose, išaugo 10–12 įrenginių tinklą“ – skaičiuoja atitinkamai nuo 954 iki 4.220.

Bankomatų skaičius Lietuvoje nuo p. Žekonis.

2008 m. iki 2014 m. pabaigos, įskaitant kelių bankų žlugimus per šį laiPagal statistiką Lietuvos banko statistika rodo, kad kotarpį, sumenko nuo 1.471 iki 1.283. kredito įstaigų ir jų filialų nuo beveik Tačiau mokėjimų negrynaisiais pitūkstančio 2008 m. sumažėjo iki 556 nigais operacijų skaičius Lietuvoje pastaraisiais metais nuosekliai auga. praėjusių metų pabaigoje.

2014 m., palyginti su ankstesniais Tačiau mokėjimo įstaigų skaičius, įskaitant kreditų unijas, „Perlo“ ter- metais, bendras mokėjimų negrynai-

Klientų aptarnavimo vietos*

Metai 2008 m. IV ketvirtis 2009 m. IV ketvirtis 2010 m. IV ketvirtis 2011 m. IV ketvirtis 2012 m. IV ketvirtis 2013 m. IV ketvirtis 2014 m. IV ketvirtis

Kredito įstaigos ir filialai 956 916 907 637 647 595 556

Mokėjimo įstaigos 954 881 765 3.625 3.971 4.149 4.220

Atpigs penkis kartus Elektroninių mokėjimų rinkos augimą ateityje paskatins ir naujų ES teisės aktų – Mokėjimo sąskaitų direktyvos ir Tarpbankinių mokesčių reglamento – įgyvendinimas.

Mokėjimo sąskaitų direktyva sudarys sąlygas vartotojams būtiniausiomis mokėjimo paslaugomis naudotis už prieinamą kainą ir esant poreikiui paprasčiau pakeisti banką. „Reglamentu iki 0,2% (debeto kortelėms) ir 0,3% (kredito kortelėms) bus apribojamas tarpbankinis mokestis, t. y. iki penkių kartų mažiau nei šiuo metu. Tai leistų atpiginti atsiskaitymus kortelėmis ir paskatintų prekybininkus ir paslaugų teikėjus sudaryti sąlygas atsiskaityti šia priemone. Visa tai skatins konkurenciją ir augins elektroninių mokėjimų rinką“, – neabejoja p. Karpavičius.

* Laikotarpio pabaigoje

Bankomatų statistika*

Laikotarpis Skaičius

2008 m. IV ketvirtis 1.471 2009 m. IV ketvirtis 1.543 2010 m. IV ketvirtis 1.571 2011 m. IV ketvirtis 1.305 2012 m. IV ketvirtis 1.323 2013 m. IV ketvirtis 1.261 2014 m. IV ketvirtis 1.283

Juose atliktų operacijų skaičius, mln. vnt.

17,2 16,3 16,8 17,1 18,1 18,1 18,3

siais pinigais skaičius išaugo 7%, o nuo 2008 m. – net pusantro karto.

Pasak Tomo Karpavičiaus, Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus viršininko, vertinant atskiras mokėjimo paslaugas, labiausiai išsiskiria mokėjimai kortelėmis, šių operacijų skaičius per pastaruosius metus išaugo 10%.

Tačiau vis dar gana didelę atsiskaitymų dalį sudaro grynieji pinigai.

Tik ketvirtadalis mokėjimo kortelės lėšų išleidžiama atsiskaitymams prekybos ir paslaugų vietose, likusi dalis pasiimama grynaisiais pinigais bankomatuose.

Operacijų vertė, mln. Eur** 2.012 1.658 1.848 2.092 2.238 2.429 2.701

* Laikotarpio pabaigoje ** Šalyje išleistomis kortelėmis Šaltinis: Lietuvos bankas

UAB „PricewaterhouseCoopers“ J. Jasinskio g. 16B • LT-03163 Vilnius Telefonas (8 5) 239 2300 Faksas (8 5) 239 2301 El.p. vilnius@lt.pwc.com • www.pwc.com/lt

Nepriklausomo auditoriaus išvada apie finansinių ataskaitų santrauką Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro nariams

Algirdo g. 38, LT-03606, Vilnius Įmonės kodas 125709291 Telefonas (8 5) 216 2860 Faksas (8 5) 216 2859 El. p. biuras@cab.lt • www.cab.lt

1 pastaba Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (toliau – Biuras) finansinių ataskaitų santrauką, kurią sudaro 2014 m. gruodžio 31 d. balanso santrauka ir tuomet pasibaigusių metų pajamų ir išlaidų santrauka, vadovybė parengė publikavimo tikslu pagal audituotas Biuro finansines ataskaitas už 2014 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus. Finansinių ataskaitų santrauka pateikiama be pakeitimų, ji pilnai atitinka audituotų finansinių ataskaitų, su kuriomis galima susipažinti Biuro buveinėje adresu Algirdo g. 38, Vilnius, balansą bei pajamų ir išlaidų ataskaitą.

2014 METŲ BALANSAS (litais)

Pasirašymo data: 2015 m. kovo 6 d.

2014 m. gruodžio 31 d.

Eil.Nr. TURTAS

2014 m. gruodžio 31 d.

A. I. I.1.

I.2.

I.3.

II .

II.1.

II.2.

III. IV. B. I. I.1.

II .

II.1.

III .

III.1.

III.2.

IV. V.

2013 m. gruodžio 31 d.

2014 m. gruodžio 31 d.

2014 m. „Swedbank“ klientų atsiskaitymų kortelėmis apyvarta augo 18%, atsiskaitymų internetu apyvarta – net 26%, per bankomatus įmokamų pinigų kiekis didėjo 25%, o išgryninamų – mažėjo 5%.

Akivaizdžiai ryškėja tendencija banko paslaugas įsigyti internetu. Net trečdalis banko paslaugų 2014 m. buvo užsakomos internetu. Pavyzdžiui, 2013 m. tokie elektroniniai užsakymai tesudarė 15% visų įsigytų banko paslaugų. Šiuo metu populiariausia internetu užsakoma paslauga yra automatiniai sąskaitų apmokėjimo būdai (tiesioginis debetas, periodiniai mokėjimai), beveik pusė tokių sutarčių sudaroma internetu (44%).

Taip pat gyventojai dažnai internetu užsisako mokėjimo korteles, įsigyja draudimą ar pan.

Tobulindami interneto banką, praėjusiais metais greta jau įprastų identifikavimo priemonių klientams pasiūlėme galimybę prisijungti prie interneto banko su e. parašu – tapatybės kortele ar USB. Paslauga aktyviausiai susidomėjo ir pirmiausia išbandė verslo klientai.

Klientų kurie naudojasi „Swedbank“ išmaniąja programėle padaugėjo 86%.

2014 gruodžio mėn. pristatėme naują paslaugą – „Siųsti pinigus greitai“. Tai programėlės funkcija, kuri leidžia išsiųsti nedidelę pinigų sumą pažįstamam žmogui vos keliais mygtukų paspaudimais.

Vadovybės atsakomybė už finansinių ataskaitų santrauką

Vadovybė atsakinga už finansinių ataskaitų santraukos parengimą pagal 1-oje pastaboje nurodytą parengimo pagrindą.

Auditoriaus atsakomybė

Mūsų pareiga – remiantis procedūromis, atliktomis pagal 810-ąjį tarptautinį audito standartą (TAS) „Užduotys pateikti išvadą apie finansinių ataskaitų santrauką“, pareikšti nuomonę apie finansinių ataskaitų santrauką.

Išvada

Toliau pateikiama Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (toliau – Biuras) finansinių ataskaitų santrauka, kurią sudaro 2014 m. gruodžio 31 d. balanso santrauka ir tuomet pasibaigusių metų pajamų ir išlaidų santrauka, yra parengta pagal audituotas Biuro finansines ataskaitas už 2014 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus (toliau –Audituotos finansinės ataskaitos). Savo 2015 m. kovo 6 d. išvadoje apie Audituotas finansines ataskaitas mes pareiškėme nemodifikuotą nuomonę.

Finansinių ataskaitų santraukoje nėra pateikta visa Lietuvos Respublikoje finansinę apskaitą ir finansinių ataskaitų parengimą reglamentuojančių teisės aktų bei Verslo apskaitos standartų reikalaujama atskleisti informacija.

Todėl finansinių ataskaitų santraukos skaitymas negali prilygti Audituotų finansinių ataskaitų skaitymui.

Eil.Nr. NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI

Komentaras

••Loreta Lapinskaitė, „Swedbank“ Klientų aptarnavimo tarnybos vadovė

Mūsų nuomone, finansinių ataskaitų santrauka, parengta pagal Audituotas finansines ataskaitas už 2014 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus, visais reikšmingais atžvilgiais atitinka Audituotas finansines ataskaitas pagal 1-oje pastaboje nurodytą parengimo pagrindą.

UAB „PricewaterhouseCoopers” vardu Rimvydas Jogėla Partneris Auditoriaus pažymėjimo Nr.000457 Vilnius, Lietuvos Respublika 2015 m. kovo 6 d.

2014 METŲ PAJAMŲ IR IŠLAIDŲ ATASKAITA (litais)

2013 m. gruodžio 31 d.

Eil.Nr. STRAIPSNIAI

Ilgalaikis turtas NEMATERIALUSIS TURTAS Plėtros darbai Teisės, licencijos Programinė įranga MATERIALUSIS TURTAS Transporto priemonės Kitas materialusis turtas FINANSINIS TURTAS KITAS ILGALAIKIS TURTAS Trumpalaikis turtas ATSARGOS, IŠANKSTINIAI APMOKĖJIMAI IR NEBAIGTOS VYKDYTI SUTARTYS Išankstiniai apmokėjimai PER VIENERIUS METUS GAUTINOS SUMOS Kitos gautinos sumos KITAS TRUMPALAIKIS TURTAS Trumpalaikės investicijos Terminuoti indėliai PINIGAI IR PINIGŲ EKVIVALENTAI SUKAUPTOS (GAUTINOS) PAJAMOS IR ATEINANČIO LAIKOTARPIO SĄNAUDOS

894 550 857 143 846 621 9 990 532 37 407 37 407 125 679 945

482 689 447 536 435 152 11 799 585 35 153 35 153 114 994 585

C. I. II. III. IV. D. E. F. I.

28 645 28 645 35 056 35 056 100 057 651 100 057 651 1 686 743

48 805 48 805 96 022 96 022 91 415 682 91 415 682 1 369 625

II.1.

II.2.

II.3.

23 871 850

22 064 451

TURTO IŠ VISO

126 574 495

115 477 274

II.

II.4.

Nuosavas kapitalas KAPITALAS PERKAINOJIMO REZERVAS (REZULTATAI) REZERVAI NEPASKIRSTYTASIS PELNAS (NUOSTOLIAI) Dotacijos, subsidijos Sukaupta pajamų suma, viršijanti išlaidas Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai PO VIENERIŲ METŲ MOKĖTINOS SUMOS IR ĮSIPAREIGOJIMAI PER VIENERIUS METUS MOKĖTINOS SUMOS IR ĮSIPAREIGOJIMAI Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai Atidėjiniai Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai Sukauptos sąnaudos ir ateinančio laikotarpio pajamos

83 046 390 43 528 105

60 310 031 55 167 243

-

-

43 528 105 83 718 17 468 926

55 167 243 83 703 26 610 273

4 278 331

4 182 904

21 697 130

24 290 363

NUOSAVO KAPITALO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO

126 574 495

115 477 274

I. I.1.

I.2.

I.3.

II. III. IV. V. V.1.

V.2.

VI. VII. VIII. IX. X. XI.

VEIKLOS PAJAMOS Stojamieji Biuro narių mokesčiai Biuro narių atskaitymai Kitos veiklos pajamos VEIKLOS SĄNAUDOS VEIKLOS REZULTATAS KITA VEIKLA FINANSINĖ IR INVESTICINĖ VEIKLA Pajamos Sąnaudos ĮPRASTINĖS VEIKLOS REZULTATAS PAGAUTĖ NETEKIMAI ATASKAITINIŲ METŲ REZULTATAS PRIEŠ APMOKESTINIMĄ PELNO MOKESTIS GRYNASIS ATASKAITINIŲ METŲ REZULTATAS – PAJAMŲ SUMA, VIRŠIJANTI IŠLAIDAS (IŠLAIDŲ SUMA, VIRŠIJANTI PAJAMAS)

pasirašymo data: 2015 m. kovo 6 d.

2014 m. gruodžio 31 d.

2014 metai

2013 metai

19 614 434 19 229 491 384 943 2 717 910 16 896 524 5 839 835 5 882 169 42 334 22 736 359 -

19 499 432 19 218 683 280 749 9 138 487 10 360 945 2 773 231 4 363 757 1 590 526 13 134 176 -

22 736 359 -

13 134 176 -

22 736 359

13 134 176

Direktorius

Algimantas Križinauskas

Direktorius

Algimantas Križinauskas

Vyriausioji finansininkė

Audronė Vaitkienė

Vyriausioji finansininkė

Audronė Vaitkienė

30

Verslo žinios, 2015 04 30, KETVIRTADIENIS

bankaiirdraudimas

Gyvybės draudimas pritraukė penktadaliu daugiau lėšų Investicijos :: Įvedus eurą išjudėjo gyventojų santaupos Gyvybės draudimo rinkos koncentracija pagal suformuotą techninių atidėjinių sumą 2014 m, %

Swedbank Life Insurance filialas SEB Gyvybės draudimas Aviva Lietuva ERGO Life Insurance SE Mandatum Life Insurance filialas Compensa Life filialas Bonum Publicum PZU Lietuvos gyvybės draudimas

27,7 23,7 15,1 14,4 9,6 3,1 2,5 1,6

ŠALTINIS: LIETUVOS BANKAS

Inga Razmaitė inga.razmaite@verslozinios.lt

Gyvybės draudimo rinka pagal pasirašytas įmokas ūgtelėjo beveik penktadaliu ir grįžo į savo aukso amžių. Dalis bendrovių džiaugėsi geru investicinio draudimo įmokų derliumi.

Lietuvos banko duomenimis, praėjusiais metais buvo pasirašyta 215 mln. Eur gyvybės draudimo įmokų – 18,6% daugiau nei 2013 m., – tai tik 6,2% mažiau nei 2007 m., kai gyvybės draudimo rinkos apimtis buvo didžiausia.

Asta Grabinskė, „Aviva Lietuvos“ direktorė, svarsto, kad puikūs praėjusių metų rezultatai rodo didesnį Lietuvos gyventojų sąmoningumą, ir tai leidžia plėstis visai gyvybės draudimo ir ilgalaikio taupymo paslaugų rinkai Lietuvoje. Anot jos, euro įvedimas išjudino „kojinėse“ laikomas gyventojų lėšas – jie ieškojo galimybių įdarbinti savo pinigus, aktyviau rinkosi gyvybės draudimo ir investavimo paslaugas. „Aviva Lietuva“ pernai uždirbo 9,2 mln.

Eur pelno atskaičius mokesčius – 22% daugiau nei 2013 m. „Praėję metai mums buvo rekordiniai, gyvybės draudimo veiklos mastai augo beveik penktadaliu – iš viso įmokų pasirašėme už 43,9 mln. Eur. Tai geriausias mūsų rezultatas per 13 veiklos Lietuvoje metų ir geriausias rezultatas rinkoje. Užimame 20,41% rinkos ir tapome jos lyderiais“, – džiaugiasi p. Grabinskė.

Atskyrė paslaugas 2013 m. didžiausia rinkos dalis teko „Swedbank“ gyvybės draudimo bendrovei. Pernai ji pasirašė 43,8 mln. Eur. gyvy-

••

Asta Grabinskė, „Aviva Lietuvos“ direktorė: „Pernai įmokų pasirašėme už 43,9 mln. Eur – tai geriausias mūsų rezultatas per 13 veiklos Lietuvoje metų.“ Juditos grigelytės nuotr.

bės draudimo įmokų –10,5% daugiau nei ankstesniais metais.

Mindaugas Jusius, „Swedbank Life Insurance SE“ valdybos pirmininkas, atkreipia dėmesį, kad bendrovė pernai atskyrė draudimo apsaugos ir kaupimo paslaugas, todėl dabar labiau skiriasi nuo konkurentų. „Daugiausia dėmesio praėjusiais metais skyrėme klientų konsultacijoms draudimo apsaugos klausimais ir tai lėmė 1,5 karto didesnį susidomėjimą draudimo apsauga, palyginti su 2013-aisiais. Rizikinių produktų įmokos yra reikšmingai mažesnės už kaupimo produktų, todėl natūralu, kad mūsų įmokos augo šiek tiek mažiau nei rinka“, – aiškina p. Jusius.

Nuo pernai „Swedbank“ gyvybės draudimo bendrovė klientams, norintiems pasirūpinti finansine šeimos apsauga, siūlo draudimo apsaugą be kaupimo. Jeigu žmogus nori kaupti vaikui ar pensijai, siūloma pasirinkti kaupimą be draudimo. Šitaip bendrovė siekia paslaugas padaryti paprastesnes, lankstesnes ir pigesnes. „Kiekviena paslauga turi savo kainą, įkainiai yra skaidrūs ir mažesni, klientui nereikia pačiam narplioti sudėtingų ataskaitų, kad suprastų, kodėl sukaupė tam tikrą sumą. Kuo daugiau galimybių viename polise, tuo klientui sunkiau susigaudyti. Klientai nesunkiai gali patys išsirinkti, ko jiems reikia, ir nusipirkti paslaugas

Pasirašytos gyvybės draudimo įmokos 2014 m.

Draudimo grupės

Investicinis gyvybės draudimas Draudimas mirties atvejui Draudimas išgyvenimo atvejui Anuitetai Iš viso

Suma, Metinis pokytis Metinis pokytis mln. Eur 2014 m.

2013 m., % 151,6 19,2 8,8 10,1 27,2 21,3 48,1 15,6 8 4,2 28 16,8 215 18,6 8,9 ŠALTINIS: LIETUVOS BANKAS

vesticinio draudimo įmokų šuolį – jų buvo pasirašyta už 9,3 mln. Eur. O rizikinių gyvybės draudimo produktų dydžiai per metus beveik nepakito. „SEB gyvybės draudimas“ pernai sudarė 9 kartus daugiau rizikinio draudimo sutarčių nei 2013-aisiais. Šis šuolis aiškinamas tuo, kad pristačius draudimo apsaugą „Saugus kreditas“ pusė SEB banke imančių būsto kreditą klientų ir daugiau nei 60% imančiųjų vartojimo kreditą rinkosi šią draudimo apsaugą.

Vis dėlto, pasak Sonatos GutauskaitėsBubnelienės, „SEB gyvybės draudimo“ generalinės direktorės, pernai dauguma klientų kaip ilgalaikę taupymo, investavimo ir finansinio saugumo priemonę rinkosi investicinį gyvybės draudimą. Įmonės sudarė daugiau nei 7.000 investicinio gyvybės draudimo sutarčių.

Anot „SEB gyvybės draudimo“ vadovės, vis daugiau investicinio gyvybės draudimo sutarčių sudaro juridiniai asmenys – įmonės taip motyvuoja darbuotojus. „Pernai Lietuvoje juridiniai asmenys sudarė 1.200 investicinio gyvybės draudimo sutarčių, iš jų beveik 800 – su „SEB gyvybės draudimu“. Pagal šį rodiklį užėmėme du trečdalius Lietuvos draudimo rinkos“, – pasakoja p. GutauskaitėBubnelienė. „SEB gyvybės draudimo“ pelnas augo daugiau nei 60%, palyginti su 2013 m, kai siekė apie 2,5 mln. Eur. „Pernai atsisakėme klientų aptarnavimo per priklausomų draudimo tarpininkų tinklą, kad klientai operatyviau gautų visus finansinius patarimus iš vienų rankų banke“, – komentuoja p. GutauskaitėBubnelienė.

internetu“, – sako p. Jusius.

Ponia Grabinskė mano, kad toks paslaugų išskaidymas logiškas, kai bendrovė parduoda produktus per banko tinklą. „Visame pasaulyje per bankų tinklus parduodami paprastesni ir aiškesni gyvybės draudimo produktai – tada pardavimas greitesnis, galima labiau specializuotis, mažesnės kiekvieno produkto įmokos, žmogus greičiau apsisprendžia ir jį mažiau reikia konsultuoti. Pardavimo modelis stipriai lemia paslaugų pobūdį.

Mes teikiame individualias ir išsamias konsultacijas, laikas mums nėra svarbus veiksnys. Jei klientui naudingiau, taip pat galime atskirti kaupimą ir rizikų draudi- Populiariausias – klasikinis mą“, – kalba p. Grabinskė. kaupiamasis draudimas „ERGO Life Insurance SE“ iš gyvybės Investicijų valdymo iššūkiai draudimo segmento Baltijos šalyse pa„Swedbank Life Insurance SE“ Lietuvoje tyrė 1,99 mln. Eur nuostolio dėl praėjupernai uždirbo 5,2 mln. Eur pelno – drau- siais metais grupės mastu įgyvendintų dimo rizikos valdymo rezultatas išliko sta- projektų. bilus ir pagrindinis bendrovės „Swedbank Lietuvoje bendrovė pernai pasirašė 21,5 Life Insurance SE“ pelno šaltinis. mln. Eur įmokų – 11,3% daugiau 2013 m. „Pernai susidūrėme su rimtais iššūkiais „Rinkoje santykinai daugiau pasirašodėl žemų – tam tikrais laikotarpiais net nei- ma didelių vienkartinių draudimo įmokų, giamų – palūkanų normų. Konservatyviai o mūsų bendrovė orientuojasi į ilgalaikių vertindami savo įsipareigojimus suforma- klientų poreikių tenkinimą už periodines vome 3,2 mln. Eur techninius atidėjinius įmokas“, – kodėl augo lėčiau už rinką, aišgalimiems nuostoliams dėl žemų palūka- kina Audronė Kupliauskienė, nų normų padengti. Pašalinus šį efektą, „ERGO Life Insurance“ Lietuvoje Rizikų finansinis bendrovės rezultatas yra labai vertinimo ir produktų vystymo skyriaus panašus į 2013 m., kai bendrovė Lietuvoje vadovė. uždirbo 8,3 mln. Eur“, – aiškina p. Jusius.

Kaip ir ankstesniais metais, daugiausia pasirašyta klasikinio kaupiamojo gyvybės Investiciniam draudimui – liūto dalis draudimo įmokų – 12,5 mln. Eur, arba Lietuvos bankas (LB) skelbia, kad didžiąją 6,8% daugiau nei ankstesniais metais. rinkos dalį sudarančio (70,5%) investiciInvesticinio gyvybės draudimo mastai nio gyvybės draudimo įmokų dydis per padidėjo 7,4% ir pasiekė 2,9 mln. Eur pametus padidėjo 19%. Anot LB, tai rodo, sirašytų draudimo įmokų sumą.

Daugiausia augo „ERGO Life Insurance“ kad draudėjams buvo priimtina didesnė rizika – sumažėjus indėlių palūkanoms, jie savanoriško pensinio draudimo įmokos – ieškojo alternatyvių taupymo būdų, kurie 41,6%, iki 2,9 mln. Eur. Taip pat 31,8% rizikingesni, tačiau galimai pelningesni. (iki 0,64 mln. Eur) didėjo gyvybės rizikos „Aviva Lietuva“ pernai fiksavo 45% in- draudimo įmokos.

Verslo žinios, 2015 04 30, KETVIRTADIENIS

31

bankaiirdraudimas

Draudimo rinkos augimą pakirto įsigijimai Tendencijos :: daugiau surinkta sveikatos ir turto draudimo įmokų Inga Razmaitė inga.razmaite@verslozinios.lt

Dėl kainų karų ne gyvybės draudimo rinka pagal įmokas pernai augo tik simboliškai, nors sutarčių ir buvo sudaryta daugiau. Kelios bendrovės metus baigė nuostolingai.

Anot Ramūno Baravyko, Lietuvos banko Rizikos modeliavimo skyriaus viršininko, labiausiai ne gyvybės draudimo rinką išjudino praėjusiais metais įvykę įmonių įsigijimai. „Šie poslinkiai nuripavo į beveik visų ne gyvybės draudimo rinkoje veikiančių draudikų strategijas, siekis atsiriekti didesnę rinkos dalį ar bent išlaikyti turimas pozicijas pakoregavo metinius draudikų planus. Dar 2014 m. pradžioje stebėtas ne gyvybės draudimo rinkos spartus augimas susitraukė iki simbolinio 1% įmokų apimties augimo metų pabaigoje“, – dėsto p. Baravykas.

Kaip skelbia Lietuvos bankas, ne gyvybės draudimo rinka pernai pirmąjį ketvirtį augo 8,1%. Tačiau jau praėjusių metų balandžio mėnesį dėl intensyvios konkurencijos ir dėl to mažėjančių daugelio ne gyvybės draudimo rūšių įkainių per mėnesį pasirašomų įmokų augimo tempas sulėtėjo kone perpus ir mažėjo toliau.

Pernai balandį Jungtinės Karalystės draudimo bendrovė „Royal & Sun Alliance Insurance“ (RSA) sutarė su PZU dėl sandorio, pagal kurį lenkams atiteko RSA verslas Lietuvoje, Estijoje, Latvijoje ir Lenkijoje. Lietuvos konkurencijos taryba leido PZU įsigyti „Lietuvos draudimą“ su sąlyga, kad PZU perleis verslą, susijusį su „PZU Lietuva“ vykdoma sausumos transporto priemonių (išskyrus geležinkelių transportą) draudimo ir turto draudimo veikla. Tačiau PZU paskelbė parduosianti UAB DK „PZU Lietuva“ Norvegijos draudimo bendrovei „Gjensidige Forsikring ASA“, kuri šiuo metu veiklą Lietuvoje vykdo per filialą. Įmokų mažiau 2014 m. pirmoje pusėje augimas labiausiai sulėtėjo didžiausiose ne gyvybės draudimo grupėse – transporto priemonių privalomojo civilinės atsakomybės (TPVCA) draudimo ir kasko. Lietuvos banko duomenimis, metų pabaigoje TPVCA draudimo grupėje pasirašyta 135,3 mln. Eur įmokų, 0,4% mažiau nei 2013 m.

Kasko draudimo veikloje pasirašyta 87,7 mln. Eur įmokų, arba 1,4% mažiau nei ankstesniais metais. Tačiau sudarytų sutarčių skaičius augo abiejose šiose draudimo grupėse: TPVCA draudimo grupėje – 1,4% daugiau nei ankstesniu laikotarpiu, o kasko – 10,8%. „Transporto draudimo rinka traukėsi, ypač antroje metų pusėje konkurencija buvo labai stipri. Nors sutarčių skaičius augo pakankamai sparčiai, įmokų apimtis mažėjo. Tai atspindėjo ir „PZU Lietuva“ rezultatai“, – pripažįsta Marius Jundulas, „PZU Lietuva“ generalinis direktorius. „PZU Lietuva“ pirmąjį pusmetį pernai dar skaičiavusi pelną per trečiąjį ketvirtį fiksavo beveik 1,2 mln. Eur nuostolį.

Paskutinio ketvirčio rezultatus įmonė skelbs gegužę. „PZU Lietuva“ pasirašytos įmokos 2014 m. augo 2,5%, iki 53,4 mln. Eur. Ponas Baravykas svarsto, kad draudi-

Ba•ravykas, •Ramūnas Lietuvos banko Rizikos modeliavimo skyriaus viršininkas: „Konkurencingoje rinkoje tolesnį augimą gali lemti tik klientų pasitenkinimas paslauga, todėl įmonės turėtų investuoti į technologijas ir susitelkti į vidaus procesų efektyvumo didinimą – nuo pardavimų iki rizikos įvertinimo.“ Juditos Grigelytės nuotr.

Transporto draudimo rinka traukėsi – ypač antroje metų pusėje konkurencija buvo labai stipri.

mo paslaugų vartotojai trumpuoju laikotarpiu turbūt džiaugiasi, kad draudikai nedidino ar net mažino paslaugų kainas savo pelno sąskaita. „Tačiau ilguoju laikotarpiu dėl tokių kainų karų paprastai nukenčia draudimo rinkos raida ir patys paslaugų vartotojai, mažėja investicijos į draudimo produktų plėtojimą, prastėja kai kurių paslaugų kokybė“, – aiškina Lietuvos banko atstovas. Tačiau, anot jo, pernai nebuvo peržengtos protingumo ribos – ne gyvybės draudikai bendrai uždirbo 7,3 mln.

Eur neaudituoto pelno (neskaičiuojami Lietuvoje veikiančių ne gyvybės draudimo įmonių filialų finansiniai duomenys).

Dvi bendrovės pernai patyrė nuostolių – „PZU Lietuva“ ir „Industrijos garantas“.

Pastarajai pernai buvo sustabdytas draudimo veiklos licencijos galiojimas.

Rezultatai skirtingi Kęstutis Šerpytis, „Lietuvos draudimo“ (LD) generalinis direktorius, džiaugiasi, kad į kainų karus įsivėlusioje rinkoje bendrovei pavyko padidinti savo pasirašytas įmokas ir dirbti pelningai. „Lietuvos draudimas“ 2014 m. pasirašė 119,5 mln. Eur ne gyvybės draudimo įmokų, 0,7% daugiau nei 2013 m. Bendrovės užimama rinkos dalis išlieka didžiausia Lietuvoje, metų pabaigoje ji valdė 31% šalies ne gyvybės draudimo rinkos.

Bendrovė skelbia, kad pasirašytų įmokų suma padidėjo daugiausia dėl spartesnio nei rinka įmokų augimo iš privačių klientų, ypač draudžiant automobilius.

LD įmokos iš kasko pernai išaugo 9%.

LD pelnas iki mokesčių siekė 12,3 mln.

Eur, o 2013 m. bendrovė uždirbo 13 mln.

Eur pelno iki mokesčių. „Pelnas sumažėjo dėl vienkartinių išlaidų IT sistemos pertvarkos ir akcininkų pasikeitimo projektams, kurie leis sumažinti bendrovės sąnaudas ateityje“, – aiškina p. Šerpytis. Šios išlaidos siekė 4,3 mln. Eur, dėl jų pernai sumažėjo pelnas iš draudimo veiklos nuo 10,1 mln. Eur 2013 m. iki 6,7 mln. Eur. LD grynasis pelnas pernai siekė 10,5 mln. Eur. Tempė turtas ir sveikata Anot p. Jundulo, traukiantis su transporto draudimu susijusių paslaugų rinkai, „PZU Lietuva“ sulaukė 28,5% daugiau įmokų iš turto draudimo.

Bendradarbiaudama su didžiaisiais buitinės technikos ir elektronikos prekybos centrais, elektroninėmis parduotuvėmis, mobiliojo ryšio operatoriais, „PZU Lietuva“ sustiprino savo pozicijas draudžiant pirkinius.

Lietuvos banko duomenimis, 2014 m. turto draudimo grupėje pasirašyta 79,2 mln. Eur įmokų – 7,2% daugiau nei 2013 m. Anot p. Baravyko, bendrosios civilinės atsakomybės draudimo įmokos, augant bendram ekonomikos aktyvumui, didėjo 5,3%, tačiau aktyvesnis buvo verslo draudimo segmentas, kuris ūgtelėjo net 11%. „Sveikatos draudimo grupėje matomas stabilus ilgalaikis augimas ir fiksuojama rekordinė draudimo apimtis.

Labiausiai – 15% – augo papildomo savanoriško sveikatos draudimo įmokos“, – kalba p. Baravykas.

Pasak p. Jundulo, į sveikatos draudimo paslaugų klientų ratą ateina vis daugiau vidutinių ir smulkių įmonių. „Darbdaviai, nepriklausimai nuo įmo-

nės dydžio, pajuto sveikatos draudimo teikiamą vertę žmonėms, be to, įvertino finansinius tokio draudimo pranašumus.

Sveikatos draudimą darbdaviai pasitelkia kaip vieną personalo motyvavimo priemonių“, – teigia „PZU Lietuva“ vadovas.

Jis taip pat įsitikinęs, kad didelį augimo potencialą turi būsto draudimas, mat prieš 5–10 metų sutartys sudarytos būsto paskolas išdavusių bankų naudai ir neatitinka šiandienos situacijos, kai galima rinktis gerokai platesnes būsto draudimo paslaugas. „Šiandien būsto draudimas iš esmės pasikeitė, žmogui siūloma ne tik draudimo išmoka, bet ir konkreti pagalba likviduojant įvykio padarinius. Jeigu išdaužtas buto stiklas, žmogui kuo skubiau reikia naujo stiklo, nes namuose reikia gyventi. Būtent pagalbą, o ne tik išmoką šiandien vis daugiau klientų įtraukia į draudimo sutartis“, – aiškina p. Jundulas.

Ponas Baravykas teigia, kad vis dėlto kol kas draudimo apsaugos įsigijimas gyventojams dar neteikia tokio malonumo, kokį jie patiria įsigiję naują suknelę ar stilingus akinius. „Šiuo atžvilgiu draudimas labiau tapatinamas su mokesčiu už komunalines paslaugas, kai pagrindinis klausimas yra, kodėl paslauga tokia brangi ar „už ką aš čia moku“? Stiprus pasitikėjimo savimi jausmas įsigijus tinkamą draudimo apsaugą kol kas yra tik siekiamybė. Tačiau viliuosi, kad netrukus jis taps tikrove, – klientai tampa vis brandesni ir supranta, kad svarbu ne tik kaina, bet ir paslaugos prieinamumas, draudimo sąlygos, gera žalos atlyginimo patirtis“, – teigia p. Baravykas.

32

Verslo žinios, 2015 04 30, KETVIRTADIENIS

bankaiirdraudimas

Laikas – pinigai

Sukurkite savo investicinį portfelį banke „Nordea“ – minimali investuojama suma nuo 50 €.

Registruokitės į nemokamą susitikimą tel. 1554 arba www.nordea.lt. „Nordea“ grupės valdomas turtas – 262 mlrd. €.

Dabar investicinių fondų portfeliai – be pasirašymo mokesčio.

Pasirašymo mokestis netaikomas 9 atrinktiems fondams į „Nordea“ investicinių fondų portfelius.

Pasiūlymas galioja visiems privatiems klientams, pateikusiems paraišką pirkti fondus iki 2015 m. birželio 30 d.

Prieš priimdami sprendimą investuoti, išsamiai susipažinkite su visais susijusiais dokumentais.