FINANSAI, INVESTICIJOS, REZULTATAI VŽ PRIEDAS
bankaiirdraudimas 2015 04 30
Gyvybės draudimas
Interviu
• Jose Vinalsas, Tarptautinio valiutos fondo Pinigų ir kapitalo rinkų departamento direktorius
Bankai turi laikytis sutarčių, o ne užsiimti ekvilibristika 2–4 p.
Finansinio stabilumo problemos Europoje iš bankų persikėlė į garantuotas palūkanas pažadėjusias draudimo bendroves 10 p.
Iš tikrųjų indėlių Lietuvoje nepadaugėjo Finansai :: Daugėjo tik
vietos indėlių apimtis
Vytautas V. Žeimantas vytautas.zeimantas@verslozinios.lt
Vietos indėlių pernai padaugėjo 15%, tačiau pinigų Lietuvoje dėl to daugiau neatsirado – pirminiai bankai sumažino savo indėlius sau pavaldžiuose Lietuvos bankuose, o paskolų portfelis kiek susitraukė. Viešoje erdvėje daug kalbama apie augančių indėlių kiekį Lietuvos bankuose, ypač prieš euro įvedimą, iš tikrųjų jų kiekis nedidėjo. Visų Lietuvos ir užsienio asmenų bei įmonių indėlių Lietuvos bankuose vasarį, palyginti su praėjusių metų vasariu, sumažėjo 0,26%. Mūsų bankus kontroliuojantys Šiaurės šalių bankai atitraukė dalį savo indėlių iš Lietuvos. Indėliai iš kitų euro zonos šalių šiuo laikotarpiu sumažėjo nuo 2 mlrd. iki 899 mln. Eur, o ne iš euro zonos– nuo 4 mlrd. iki 2,7 mlrd. Eur. Norvegija nepriklauso nei euro zonai, nei ES, o Švedija ir Danija nėra euro zonos narės. Virgilijus Rutkauskas, Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento Makroprudencinės analizės skyriaus vyriausiasis ekonomistas, pabrėžia, kad Lietuvoje beveik visus ne rezidentų indėlius sudaro užsienio finansų įstaigų indėliai. Juos galima priskirti ir kontroliuojančiųjų bankų Šiaurės Europos šalyse suteiktoms paskoloms Lietuvoje veikiantiems bankams. „Bankai yra pelno siekiančios institucijos, todėl turto ir įsipareigojimų struktūros pokyčiai esant žemoms palūkanoms iš dalies susiję su didesnių pajamų uždirbimo galimybių paieška“, – teigia p. Rutkauskas. Anot jo, 2014 m. vykę indėlių Lietuvos bankuose pokyčiai su anksčiau bankrutavusiais bankais nesusiję. Mažėjo grynųjų „Indėlių augimas daro tiesioginę įtaką pinigų kiekiui didėti, tačiau kiti veiksniai nepriklausomai nuo indėlių gali lemti pinigų kiekio mažėjimą. Taip yra ir Lietuvoje: artėjant euro įvedimo datai, didelė dalis grynųjų pinigų buvo įnešta į bankų vienadienius indėlius, kad būtų paprasčiau pakeisti litus į eurus. Tai lėmė indėlių augimą, tačiau grynieji apyvartoje beveik tokia pačia apimtimi sumažėjo, o kitiems pinigų straipsniams beveik nekintant bendras pinigų kiekis (P3) iš esmės nesikeitė“, – komentuoja p. Rutkauskas. Anot LB ekonomisto, pagal modernią finansų teoriją pinigus kuria bankai – pirmiausia bankas suteikia paskolą ir tik tuomet priima indėlį. Taip atkuriamas balansas. „Lietuvoje veikiančių bankų suteiktos paskolos prisideda prie pinigų kiekio rinkoje augimo, nes suteikta paskola jos gavėjui yra indėlis (pinigai sąskaitoje) kitam ūkio subjektui. Užsienio bankų suteiktos paskolos įtaką pinigų kiekio augimui daro tik tuo atveju, jeigu šie pinigai Lietuvoje
Rut•kauskas, •Virgilijus Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento Makroprudencinės analizės skyriaus vyriausiasis ekonomistas: „Bankai yra pelno siekiančios institucijos, todėl turto ir įsipareigojimų struktūros pokyčiai esant žemoms palūkanoms iš dalies susiję su didesnių pajamų uždirbimo galimybių paieška.“ JUDITOS GRIGELYTĖS NUOTR.
Indėliai Lietuvoje iš viso, gruodžio 31 d., mln. Eur Lietuvos rezidentų indėliai, gruodžio 31 d., mln. Eur Ne rezidentų indėliai gruodžio 31 d. mln. Eur Šaltinis: Lietuvos bankas
veikiančių bankų perskolinami“, – teigia p. Rutkauskas. Paskolų portfelis Lietuvoje per metus sumažėjo 0,2% ir tai turėjo neigiamą įtaką pinigų kiekiui bei Lietuvos ekonomikos augimui. 2014 m. pinigų kiekis (P3) sudarė 16,6 mlrd. eurų ir per metus augo lėčiau (1,2%) už nominalų BVP (3,8%). Tokiu būdu pinigų politika Lietuvoje neskatino ekonomikos augimo. Iš eksporto uždirbti pinigai nugula indėliuose ir toliau į ekonomiką nepatenka. Indėliai sudaro vieną iš pinigų kiekio sudedamųjų dalių, o pinigų kiekis glaudžiai susijęs su bendruoju vidaus produktu (BVP). Nominalų BVP galima išreikšti ir kaip pinigų kiekio bei pinigų judėjimo greičio sandaugą. Jeigu pinigų kiekis augo lėčiau nei Lietuvos nominalus BVP, vadinasi, esamas pinigų kiekis turėjo suktis ekonomikoje greičiau – pinigų greitis nuo 2,20 išaugo iki 2,23. Pinigų kiekį rinkoje sudaro keletas dalių, skirstomų pagal likvidumą. Likvidžiausi pinigai yra grynieji ir vienadieniai indėliai, kitaip tariant, pinigai sąskaitose. Mažiau likvidūs yra indėliai bankuose (sutarto iki
2 metų termino ir įspėjamojo iki 3 mėnesių laikotarpio). Mažiausiai likvidūs iš visų pinigų sudedamųjų dalių yra atpirkimo sandoriai, pinigų rinkos fondų akcijos (vienetai) ir skolos vertybiniai popieriai (iki 2 metų). Patrauklus nulis Nors kontroliuojantieji bankai mažino savo pinigus Lietuvoje, 2014 m. rudenį atsirado papildomas motyvas laikyti pinigus Lietuvoje. Europos centrinis bankas jau taikė jame laikomiems komercinių bankų indėliams neigiamą 0,1%, vėliau – 0,2% palūkanų normą, o Lietuva nebuvo euro zonos narė ir neigiamų palūkanų netaikė. „2014 m. bankų lėšoms einamosiose sąskaitose Lietuvos banke buvo taikoma nulinė palūkanų norma, o euro zonoje perteklinėms privalomosioms atsargoms buvo taikomos neigiamos 0,2% palūkanos. Be to, itin likvidžių ir saugių finansinių priemonių pelningumas buvo neigiamas, o tai padarė Lietuvos banko taikomą nulinę palūkanų normą patrauklią“, – komentuoja Antanas Bumblauskis, Lietuvos banko Operacijų ir mokėjimų departamento Eurosistemos operacijų skyriaus vyriausiasis specialistas. Tačiau tokios komercinių bankų operacijos reikšmingesnės
Pinigų kiekis (P3) gruodžio 31 d., mlrd. Eur 2007 m.
12.809
2008 m.
12.761
2009 m.
12.795 13.935
2010 m.
14.631
2011 m.
15.683
2012 m. 2013 m.
16.375
2014 m.
16.571 Šaltinis: Lietuvos bankas
įtakos ekonomikos aktyvumui neturi. Nuo euro įvedimo dienos euro zonos centriniai bankai taiko bendras pinigų politikos priemones, tarp kurių yra indėlių aukcionai (šiuo metu neorganizuojami) ir nuolatinė indėlių galimybė (vienos nakties indėlis), kuriai šiuo metu taikoma minėta neigiama 0,2% palūkanų norma. Pernai Lietuvoje pinigų politika greičiau stabdė ekonomikos augimą, nei jam padėjo.
5.129 9.439
12.174
10.403
8.610
12.786
10.908
10.696
11.548
2007 m.
2008 m.
2009 m.
2010 m.
7.826
12.379
2011 m.
6.775
6.185
13.454
13.873
2012 m.
2013 m.
16.345
2014 m.