Bankai ir draudimas, 2016

Finansai, investicijos, rezultatai

Bankai ir draudimas Penktadienis

2016 m. balandžio 29 d.

Ne gyvybės draudimo bendrovės

Interviu

Lietuvoje registruotos ne gyvybės draudimo sektoriaus bendrovės pernai patyrė 23,5 mln. Eur nuostolį 22–23 p.

••Vytautas Valvonis, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius

Didžiųjų bankų klientai skraido su persėdimu s

s

2, 4 p.

„Swedbank“ prieš SEB Rodikliai :: Bankai laiko pinigus Lietuvos centriniame banke, kuris skaičiuoja neigiamas palūkanas Bankų rodikliai 2015 m. mln. Eur

SEB grupė „Swedbank“ grupė

Palūkanų pajamos

119,6

125,4 Palūkanų išlaidos

-40,3

-28,2 Grynosios palūkanų pajamos

79,3

97,0

••

Jonas Iržikevičius, SEB banko prezidento pavaduotojas ir finansų direktorius:

„SEB bankas, vykdydamas Bazelio III nuostatų likvidumo reikalavimus, laiko didesnę sumą negu privalomosios atsargos.“

••

Paslaugų ir komisinių pajamos Remy Saltersas, „Swedbank“ Finansų tarnybos vadovas:

„2014 m. administracinės išlaidos buvo išaugusios dėl pasiruošimo įvesti eurą.“ Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

„Swedbank“ praėjusieji metai buvo pelningesni nei SEB, nes „Swedbank“ gavo daugiau palūkanų bei komisinių pajamų ir turėjo mažesnes su šiomis veiklomis susijusias išlaidas.

SEB palūkanų išlaidos per­ nai siekė 40,2 mln. Eur, o „Swedbank“ – 28,2 mln. Eur. Tai viena iš priežasčių, kodėl „Swedbank“ uždirbo 29 mln.

Eur daugiau ikimokestinio pel­ no nei SEB bankas.

SEB banko indėliai pernai nuo 4,4 mlrd. išaugo iki 5,8 mlrd. Eur. Jonas Iržikevičius, SEB banko prezidento pava­ duotojas ir finansų direkto­ rius, pabrėžia, kad privačių asmenų ir įmonių indėliai išaugo 7%, o kredito įstaigų indėliai sumažėjo 13%. Anot finansų direktoriaus, didžią­ ją dalį kredito įstaigų indėlių sudaro pirminio banko lėšos.

Anot SEB, 2015 m. įsigalioju­ sioje Lietuvos banko patvirtin­ toje atskaitomybėje nereikia atskleisti, kokio dydžio yra kredito įstaigų indėliai. Tačiau 2014 m. SEB ataskaitoje rašo­ ma, kad kitos kredito įstaigos SEB banke laikė 1,3 mlrd. Eur. Remy Saltersas, „Swed­ bank“ Finansų tarnybos va­ dovas, pabrėžia, kad pirminio banko indėliai sudaro tik nedi­

76,2

90,1 Paslaugų ir komisinių išlaidos

-24,8

-17,9

Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Vytautas V. Žeimantas vytautas.zeimantas@verslozinios.lt

Grynosios komisinių pajamos

delę dalį visų banko indėlių.

Sulyginę indėlius ir palūka­ nų pajamas, galima padaryti prielaidą, kad už indėlius SEB moka vidutiniškai apie 0,68%, o „Swedbank“ – 0,52%.

Kita vertus, SEB tarptauti­ nės grupės mastu tokios į pir­ minį banką keliaujančios palū­ kanos mažina pelno mokestį Lietuvoje ir yra būdas pervesti pinigus į pirminę bendrovę.

Primoka už saugojimą Abu bankai nemažai pinigų laiko Lietuvos centriniame banke, kur jiems skaičiuoja­ mos neigiamos palūkanos.

SEB bankas, kaip minėjo­ me, skolinasi iš pirminio ban­ ko daugiau kaip 1 mlrd. Eur ir moka už šią paskolą brangiau nei už indėlius Lietuvoje.

Vėliau beveik 1 mlrd. Eur padeda į Lietuvos centrinį banką ir primoka centriniam bankui už pinigų saugojimą.

Ponas Iržikevičius sako, kad pagal Europos centrinio ban­ ko privalomų atsargų reikala­ vimus SEB bankas centriniame banke turi laikyti apie 50 mln.

Eur. „SEB bankas, vykdydamas Bazelio III nuostatų likvidumo reikalavimus, laiko didesnę sumą negu privalomosios at­ sargos. Dabar dauguma sau­ gių euro zonos šalių bankų turi perteklinį likvidumą. Už lėšas, laikomas eurais Europos centriniame banke ar kitose kredito įstaigose, SEB ban­ kas patiria neigiamų palūka­ nų sąnaudas“, – pripažįsta p.

Iržikevičius.

Daug pinigų laiko centri­

niame banke ir „Swedbank“ – 2014 m. jų buvo apie 1,5 mlrd.

Eur, o 2015 m. ši suma siekė apie 1,8 mlrd. Eur. Pagal ban­ kams keliamus reikalavimus privaloma laikyti maždaug apie 1% nuo turimų įsiparei­ gojimų.

Už privalomą laikyti rezer­ vą 2015 m. taikyta 0,05% pa­ lūkanų norma, o už rezervą viršijančią sumą – 0,3%. Anot p. Salterso, dėl to „Swedbank“ patyrė 1,8 mln. Eur išlaidų.

Anot ekspertų, gyventojų indėliai praverčia tuomet, kai artėjančią krizę užuodžia tik stambūs tarptautiniai inves­ tuotojai. Pastarieji gali atsi­ sakyti refinansuoti paskolas.

Tačiau tarp gyventojų gali kilti neramumų ir tuomet, kai dėl to nėra jokių priežasčių. Tokiu metu praverčia tarptautinių skolintojų parama. „Swedbank“ grupė pernai, neaudituotais duomenimis, gavo 125 mln. Eur palūkanų pajamų, o SEB grupė – 119 mln. Eur, nors „Swedbank“ paskolų portfelis 1 mlrd. Eur mažesnis nei SEB banko. „Swedbank“ grupė praėjusių metų pabaigoje turėjo 3.995 mln. Eur paskolų portfelį, o SEB grupės paskolų portfelis siekia 5.097 mln. Eur. „Swedbank“ grupės palūka­ nų pajamos buvo apie 10 mln.

Eur didesnės nei „Swedbank“ banko, nors grupės ir banko paskolų portfelis yra vienodas, nesiskiria ir operacinės išlai­ dos. Anot „Swedbank“ atsto­ vo, dalis palūkanų apskaitoma kaip „Swedbank“ lizingas pa­ jamos.

„Swedbank“ pernai uždirbo daugiau ir dėl to, kad daugiau pajamų gavo iš komisinių.

Atėmus komisinių išlai­ das, skirtumas dar didesnis – „Swedbank“ iš šios veiklos gavo 71,9 mln. Eur grynųjų pa­ jamų, o SEB – 51,4 mln. Eur. Tiesa, SEB 10 mln. Eur mažiau išleido bendroms administraci­ nėms išlaidoms ir personalui.

Mažino išlaidas Anot p. Salterso, „Swed­ bank“, palyginti su 2014 m., personalo išlaidos padidėjo 6%, o administracinės išlaidos mažėjo 31% – iki 34 mln. Eur. „Administracinės išlaidos mažėjo dėl to, kad 2014 m. administracinės išlaidos buvo išaugusios dėl pasiruošimo įvesti eurą“, – teigia p. Saltersas.

SEB banko bendros opera­ cinės išlaidos mažėjo nuo 30,2 mln. iki 26,8 mlrd. Eur. Anot p. Iržikevičiaus, ban­ ko administracinių sąnaudų sumažėjimui didžiausią įtaką turėjo optimizuotos informa­ cinių sistemų, pastatų nuomos ir priežiūros sąnaudos. 2014 m. pabaigoje SEB banko sky­ rių tinklą sudarė 46 skyriai, o 2015 m. pabaigoje – 42 skyriai. „Swedbank“ banko 2015 m. pajamos 39 mln. Eur padidėjo dėl investicijų į antrines įmo­ nes vertės atkūrimo. Iš naujo buvo įvertintos investicijos į UAB „Swedbank Lizingas“, UAB „Swedbank Valda“. „Žiūrint į banko rezultatus, pelnas ta suma padidėjo, ta­ čiau konsoliduotam rezultatui tai įtakos neturėjo“, – aiškina p. Saltersas.

51,4

72,0 Administracinės ir personalo išlaidos -69,1

-79,6 Grynasis pelnas

61,3

85,2 Turtas

6.865

6.667 Paskolos ir išankstiniai mokėjimai

5.097

3.995 (paskolos klientams) Indėliai

5.862

5.398 Banko veiklos riziką ribojančių normatyvų vykdymas %

Turto grąža

0,89*

1,35 Nuosavybės grąža

7,55*

8,06 Kapitalo pakankamumas

22,57 40,01 * Vidutinė Šaltinis: bankų pagal LB reikalavimus parengtos ataskaitos, duomenys neaudituoti

2

Verslo žinios, 2016 04 29, penktadienis

Bankai ir draudimas

Didžiųjų bankų klientams šiandien tenka skristi su persėdimu Interviu :: Vitą Vasiliauską, Lietuvos banko valdybos pirmininką, kalbina Dalius Simėnas

A

pie pailgėjusį pinigų įskaitymo į sąskaitą laiką didžiuosiuose šalies bankuose, mokestinių investicinio gyvybės draudimo paskatų poveikį ir likimą, neigiamų palūkanų aplinkos iššūkius finansinių paslaugų teikėjams ir Europos centrinio banko vykdomą pinigų politiką VŽ kalbasi su Vitu Vasiliausku, Lietuvos banko valdybos pirmininku.

nos mažėjo, taip pat mažėjo pajamos iš komisinių. Tai objektyvus veiksnys. Įsivedus eurą Lietuvoje sumažėjo valiutos keitimo operacijų, mažėjo tarptautinių pervedimų įkainiai. O tai yra nauji iššūkiai, kuriuos bankams tenka spręsti prisitaikant prie naujų

Kokie buvo 2015 m. bankams ir kitoms kredito įstaigoms?

aplinkybių vidutiniu laikotarpiu.

Kita vertus, džiugina nuoseklus paskolų portfelio augimas. 2015 m. pradžioje kreditų rinkoje kokio nors postūmio nebuvo, tačiau antrą pusmetį įvyko lūžis.

Dabar paskolų portfelis auga 4–5% tempu. Aktyviau kredituojami namų ūkiai ir įmonės.

Tad sakyčiau, kad paskolų augimo tendencija yra gana tvari

2015 m. bankams buvo pelningi.

Pelnas, palyginti su 2014 m., išaugo apie 1%. Turto grąža jau kelinti metai išlieka apie 8–9%.

Tačiau atkreipčiau dėmesį į tai, kad pelno rodiklis pernai buvo pasiektas karpant išlaidas, ypač mažėjo administracinės, o kai kuriuose bankuose – IT priežiūros išlaidos.

Akivaizdžiai sumažėjo tradicinės bankų pajamos iš palūkanų. Tai neturėtų stebinti, nes visuose segmentuose palūka-

VŽ priedas

Bankai ir draudimas Tiražas

10.000

ir pozityvi.

Skirtingai nei bankai, draudimo sektorius pernai patyrė nuostolį. Kodėl?

Pati draudimo rinka pernai augo 7,4% (iki 645 mln. Eur pasirašytų įmokų), augimo tempas daugiau mažiau atitiko Lietuvos banko prognozes. Tačiau metai draudikams iš tiesų buvo nuostolingi. Patirtas bendras 13,4 mln. eurų nuostolis.

Gyvybės draudimas gavo 10,1 mln. Eur pelno, tačiau

Prisijungdami prie mokėjimo sistemų, kurių dalininkai yra jų pirminiai bankai, Lietuvos bankai sulaukė ekonominio efekto, tačiau nukentėjo vartotojai, – tai akivaizdu.

Juditos Grigelytės (VŽ) Nuotr.

Leidėja

UAB „Verslo žinios“ Redakcijos adresas J. Jasinskio g. 16 A, LT-03163 Vilnius Tel (+370 5) 252 6300 Faksas (+370) 252 63 313

Generalinis direktorius Ugnius Jankauskas

Vyriausiasis redaktorius Rolandas Barysas

Priedo redaktorė Vytautas V. Žeimantas

Reklama

Eglė Ostrauskaitė +370 5 252 6319

Prenumerata

Živilė Gudavičiūtė Tel. +370 5 252 6330 El.paštas: prenumerata@ verslozinios.lt

ne gyvybės draudimas turėjo 23,5 mln. Eur nuostolį.

Ne gyvybės draudimo srityje išlieka tendencija, kad įmokos auga, tačiau veikla nėra pelninga. Į rinką įsiliejus naujiems rinkos dalyviams išaugo konkurencija.

Vartotojams tai naudinga, tačiau kyla klausimas dėl ne gyvybės rinkos dalyvių stabilumo. Stebime rinkos persidalijimą ir tikimės, kad nauji rinkos dalyviai pakeis nuostolingos veiklos šiame segmente trajektoriją.

Lietuvos bankas yra išreiškęs susirūpinimą, kad investicinio gyvybės draudimo grąža yra per menka ir kad nauda, kurią gauna klientas, tėra susijusi su mokesčių lengvata. Ar tiesa, kad Lietuvos bankas siūlo atsisakyti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatos šiai draudimo rūšiai? Rinkos dalyviai savo ruožtu atkreipia dėmesį, kad gyvybės draudimo skverbtis Lietuvoje tesiekia 0,5% ir yra 8 kartus mažesnė nei ES vidurkis.

GPM lengvata investicinio gyvybės draudimo atžvilgiu veikia gana efektyviai, palyginti su teikiama šio produkto grąža. Mes teigiame, kad pagrindinė nauda, kurią gauna investicinio gyvybės draudimo poliso turėtojas, yra labiau susijusi ne su natūralia grąža, o su lengvatos pritaikymu.

Ir čia mes įžvelgiame problemą. Tad toks ir yra tas mūsų siūlymas.

Nemanome, kad valstybė yra pakankamai turtinga taip prisidėti prie gyvybės draudimo skvarbos, kuri, nepaisant lengvatos, ir taip labai menkai plečiasi.

Mano giliu įsitikinimu, investavimas yra vienas dalykas, o draudimas – kitas.

Kai sumaišai du dalykus, jų kombinacija gali būti visai įdomi.

Dar iki ateidamas dirbti į Lietuvos banką turėjau investicinį gyvybės draudimą. Reikėjo nutraukti sutartį pirma laiko, tad mano patirtis

Autoriai

Rūta Balčiūnienė Paulius Čiulada Justinas Gapšys Renaldas Jakubauskas Jolita Mažeikienė Inga Razmaitė Dalius Simėnas Mantas Valužis

Rūta Vizbarienė Vytautas V. Žeimantas

buvo nekokia. Tai buvo labai gera pamoka, ir iki šiol dviejų skirtingų produktų stengiuosi nemaišyti.

Jeigu investuoju, tai investuoju. Tokiu būdu bandau sukaupti šį tą ateičiai. O jeigu noriu apsisaugoti nuo tam tikrų rizikų, tada draudžiuosi.

Su kokiais didžiausiais iššūkiais bankai susiduria šiandien?

Didžiausia dilema kredito įstaigoms šiandien yra žemų palūkanų aplinka. Ji kelia tam tikrus iššūkius finansų sistemos stabilumui ir grąžai vidutiniu laikotarpiu.

Be abejo, tai yra iššūkis bankams prisitaikant prie naujų verslo sąlygų. Tikrai nemanau, kad artimiausiu metu galime tikėtis virsmo palūkanų aplinkoje, kad žemos palūkanos staiga ims didėti. Makroekonominių rodiklių analizė rodo, kad žemų palūkanų aplinka išliks artimiausių kelerių metų laikotarpiu.

Stebime tendenciją, kad net centriniai bankai investuoja lėšų į rizikingesnį turtą, kad gautų didesnę grąžą.

Taip, tiesa, turint omenyje, kad vyriausybių vertybinių popierių (VVP) grąža dabar labai sumažėjusi, o trumpesnio laikotarpio VVP generuoja ir neigiamą grąžą, tai veikia centrinių bankų veiklos rezultatus. Mes nesame jokia išimtis ir ieškome, kur būtų galima uždirbti, tačiau pabrėžčiau, kad pagrindinis centrinio banko uždavinys – turėti gana likvidžių lėšų tam, kad esant reikalui jas būtų galima panaudoti.

Pirmiausia keliame tikslą, kad investicijos būtų stabilios ir likvidžios, o paskui jau galvojame apie grąžą ir pelningumą.

Kokie kreditų rinkos reguliavimo pakeitimai numatomi 2016-aisiais?

Atkreipčiau dėmesį į teikiamas finansines paslaugas, kur atsirado keletas naujų aspektų. Pateikėme Mokėjimų įstatymo papildymų paketą dėl pagrindinės sąskaitos teisinio reguliavimo. Siekiame įdiegti paslaugų krepšelį už fiksuotą kainą. Taip pat

Dizaineriai

Lukas Bitkevičius Audra Liukaitytė

Kalbos redaktorės

Bernadeta Bumblauskaitė Laima Šiušaitė

Nukelta į 4 psl.

Spaustuvė

UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė

© Platinti šio leidinio tekstus ir vaizdo informaciją galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Verslo Ĺžinios, 2014 08 22, penktadienis

3

4

Verslo žinios, 2016 04 29, penktadienis

Bankai ir draudimas atkelta iš 2 psl.

numatome į šalies įstatymus perkelti Būsto paskolų direktyvos nuostatas. Čia kalbama apie įpareigojimą paskolų davėjams suteikti daugiau informacijos besiskolinantiems būstui. Bus aiškiau atskirtos fiksuotųjų ir nefiksuotųjų palūkanų sąvokos. Numatytas draudimas iš paskolos gavėjų reikalauti, kad jie paskolos davėjo institucijoje turėtų sąskaitą ar kauptų lėšas pensijų fonde.

Be jokios abejonės, reikėtų paminėti kredito unijų reformą. Seimą yra pasiekęs tokios reformos įstatymų paketas, taip pat pateiktas alternatyvus įstatymo projektas. Siūlomą reformą remia didžioji dalis kredito unijų, t. y. po Lietuvos centrinės kredito unijos skėčių veikiančios daugiau nei 60 kredito unijų. Taigi, čia mes tikrai turime bendrą supratimą. Šio sektoriaus konsolidavimas, centralizuotai teikiamos paslaugos, kredito unijų kapitalo stiprinimas ir centralizuotas veiklos finansavimas galėtų gerokai pakeisti kredito unijų paslaugų kokybę ir ilgainiui Lietuvoje galėtų atsirasti gana stiprus, nors ir nišinis, paslaugų teikėjas tarp kredito įstaigų. Šiemet taip pat numatome pateikti svarstyti Sutelktinio finansavimo įstatymo projektą, taip pat įdiegti kapitalo rinką skatinančias priemones.

Bankų klientai skundžiasi, kad šiemet kai kuriuose bankuose pailgėjo pervedimų laikas, nors ir deklaruota, kad nuo 2016 m. perėjus prie SEPA atsiskaitymų eurais sistemos nepatogumų jie nepatirs. Įsimintinas atvejis, kai šv.

Velykų savaitgalį pinigai negalėjo būti įskaityti į

Bus aiškiau atskirtos fiksuotųjų ir nefiksuotųjų palūkanų sąvokos.

Numatytas draudimas iš paskolos gavėjų reikalauti, kad jie paskolos davėjo institucijoje turėtų sąskaitą ar kauptų lėšas pensijų fonde.

Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

banko sąskaitą net keturias paras – nuo penktadienio iki antradienio. Kodėl bankų klientai susiduria su tokiais nepatogumais?

Mes savo dalį padarėme iki galo. Sumažinome įkainius, agitavome tris didžiausius bankus, kad jie liktų mūsų administruojamoje SEPA reikalavimus atitinkančioje mažmeninių mokėjimų sistemoje. Mūsų sistema, palyginti su didžiųjų bankų naudojama (Europos bankų asociacijos) sistema, yra tikrai pažangesnė, geresnė, greitesnė. Tai yra beveik momentinio pinigų įskaitymo sistema.

Mano galva, kaltinti viskuo SEPA yra visiškai nekorektiška. Tuo labiau kad pagrindiniai bankai turėjo galimybę pasirinkti. Jie priėmė verslo sprendimą atsižvelgdami į kaštus.

Prisijungdami prie mokėjimo sistemų, kurių dalininkai yra jų pirminiai bankai, jie gavo ekonominį efektą, tačiau nukentėjo vartotojai.

Tai akivaizdu.

Mažieji bankai, kredito unijos pasiliko prie mūsų sistemos. Jie, manau, tikrai gali pasiūlyti gerokai geresnes sąlygas, ir aš tikiuosi, kad didieji bankai atkreips į tai dėmesį. Mes visada laukiame jų grįžtančių ir pasiūlysime geriausias kainodaros galimybes. Vartotojui visuomet patogiau skristi tiesioginiu reisu nei su persėdimu.

Trijų didžiųjų bankų atveju vartotojams dabar tenka skristi su persėdimu. Tai tikrai nepatogu keleiviui, šiuo atveju bankų klientui.

Sakote, sprendimai priimti.

Ar realu, kad didieji bankai persigalvotų?

Jeigu klientas yra vertybė, verslas turėtų elgtis lanksčiai.

Manau, gera galimybė pergalvoti savo strategijas bus diskutuojant su mumis apie nacionalinę mokėjimų strategiją. Jos projektą planuojame rinkai pateikti šiemet, ir apie dokumento nuostatas kalbėsime su rinkos dalyviais.

Girdime tam tikrų signalų dėl skandinaviškų bankų, konkrečiai „Nordeos“ galimo pasitraukimo. Ar Baltijos šalys gali būti įdomios kitiems strateginiams investuotojams?

Be abejo, naujų rinkos dalyvių atsiradimas būtų sveikintinas. Tokių nedrąsių pasižvalgymų signalų mes gauname.

Ar sulauksime naujų sisteminių rinkos dalyvių ne iš Skandinavijos, priklausys nuo tolesnės ekonominės aplinkos šiame regione ir bendrai nuo visos euro zonos ekonominės būklės bei geopolitinės aplinkos.

Tie signalai, kuriuos gauname šiandien, man nesuteikia pagrindo teigti, kad turėsime naujų didelių bankų.

Realiau būtų manyti, kad turėsime naujų nišinių rinkos dalyvių, pavyzdžiui, vartojimo kreditų įstaigų, alternatyvių finansavimo subjektų, įvairių fondų. Atkreipčiau dėmesį, kad gali stiprėti verslo finansavimas kapitalo rinkoje išleidžiant vertybinius popierius.

Taip pat jeigu į Lietuvą ateitų stambių užsienio investuotojų, įgyvendinančių tam tikrus infrastruktūros projektus, gali būti, kad paskui juos atsektų ir bankai.

Kokius infrastruktūros projektus turite omenyje?

Kalbu apie Klaipėdos uostą, Klaipėdos laisvąją ekonominę zoną ir investicijas ten.

Ar turite omenyje kinų investuotojus?

Taip, kalbu apie Kinijos investuotojus. Paprastai Kinijos verslas juda su Kinijos bankais. Čia kalbu apie verslo klientų kreditavimą.

Abejočiau, ar kas naujas ateis į mažmeninės bankininkystės segmentą.

Regis, auga įmonių apetitas skolintis, tačiau galimybės gauti paskolą banke smulkiajam verslui vis dar ribotos. Kodėl?

Bankai po krizės, kaip žinome, pakeitė skolinimo politiką ir šiuo metu gana atsargiai vertina įmonių kreditavimo galimybes. Visa Europos centrinio banko (ECB) pinigų politikos esmė – stumtelti bankų sektorių link smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių kreditavimo.

ECB kiekybinio skatinimo programa vykdoma jau daugiau nei metai. Kovą pratęstas jos galiojimas iki 2017 m. kovo, taip pat išplėsta programos apimtis numatant supirkti vertybinių popierių nuo 60 mlrd. iki 80 mlrd. Eur per mėnesį.

Jei programa toliau plečiama, ar galime teigti, kad ji veikia?

Akivaizdu, kad kiekybinio skatinimo programa veikia pirmiausia per mažėjančias paskolų palūkanas, taip pat mažėjančius vyriausybių skolinimosi kaštus. O visa tai skatina ekonominį augimą.

Nuo ECB kiekybinio skatinimo programos pradžios

(2016 m. kovo) teigiamas poveikis euro zonos bendrajam vidaus produktui siekia 0,5 proc. punkto, paskolų palūkanų dydis sumenko 0,6 proc. punkto.

Tos tendencijos teigiamos, tačiau akivaizdu, kad kiekvienas programos plėtimo etapas turi vis mažesnį poveikį, tačiau tai nereiškia, kad nereikia judėti į priekį turint omenyje visą ekonominę aplinką.

Ekonomistų apklausos rodo, kad ECB antrąjį pusmetį gali imtis papildomų skatinamųjų veiksmų. Ar jis teisus?

Dėl papildomų veiksmų, manau, anksti kalbėti. Aš esu linkęs pirma įvertinti, kaip veikia šių metų kovo ECB valdančiosios tarybos sprendimas. Tik atitinkamai sugretinus tą programos poveikį su besivystančia ekonomine situacija būtų galima priimti sprendimus dėl tolesnės pinigų politikos. Taigi mano pozicija būtų tokia: stebime, kaip įgyvendinamos priimtos priemonės ir, jeigu reikia, reaguojame.

Kokios čia galimos naujos kiekybinio skatinimo priemonės? Daug diskutuojama apie vadinamuosius malūnsparnio pinigus. Ar ECB kartais neplanuoja tiesiogiai įlieti pinigų į euro zonos ekonomiką?

Apie šią idėją ekonomikos forumuose diskutuoti galima, bet aš manau, kad iki praktinio įgyvendinimo dar labai toli. Mano galva, čia klausimas pirmiausia yra ne centriniams bankams, o vyriausybėms, nes aš tai

suprantu kaip fiskalinės politikos priemonę.

Ką prognozuojate dėl euro kurso? Ar jis išliks palankus Lietuvos ir visos euro zonos eksportuotojams?

Pirmiausia reikėtų kalbėti apie tai, kad euro kursas, jo santykis su kitomis valiutomis ir pirmiausia su JAV doleriu nėra joks pinigų politikos tikslas.

Bent jau artimiausiu laikotarpiu kokių nors pasikeitimų vargu ar būtų galima tikėtis, tačiau euro kursas, be jokios abejonės, taip pat priklauso ir nuo svarbiausių centrinių bankų sprendimų, pirmiausia sprendimų, kuriuos priima ECB ir JAV federalinė rezervų sistema.

Dabartinis euro kuras, mano galva, iš tiesų prisideda prie euro zonos konkurencingumo didinimo, o mums kaip eksportuojančiai šaliai tai svarbu. Bendra žemų naftos kainų, euro kurso visuma, nuosaikus ekonomikos augimas pagrindinėse Lietuvos prekybos partnerėse, manau, taip pat prisideda prie mūsų ūkio augimo. Išimtis yra Rusija, bet mūsų verslas jau yra prarijęs tą karčią piliulę ir jeigu padėtis ten pagerėtų, mūsų eksporto pozicijos nuo to tik sustiprėtų, tačiau iš esmės mes jau esame perorientavę savo eksporto rinkas.

Jeigu ECB toliau plėstų kiekybinio skatinimo programą, ar būtų logiška manyti, kad tokie žingsniai silpnins euro kursą kitų valiutų atžvilgiu?

Taip. Mes tai matėme istoriškai iki šiol, turbūt tai būtų galima stebėti ir ateityje.

Verslo Ĺžinios, 2014 08 22, penktadienis

5

6

Verslo žinios, 2016 04 29, penktadienis

Bankai ir draudimas

Neigiamos palūkanos: turėjo padrąsinti, tačiau išgąsdino Makroekonomika :: Lietuvos gyvybės draudimo įmonių atidėjiniai 2015 m. išaugo 12,5% Mantas Valužis,

Verslo konsultantas, UAB Finansavimo sprendimų centro projektų vadovas, Vilniaus kolegijos docentas

Bankai nepermeta neigiamų palūkanų indėlininkams, nes bijo juos išbaidyti ir tapti nelikvidūs, o skolinti daugiau irgi nedrįsta, nes dar prisimena 2008 m. krizę, be to neigiamų palūkanų aplinka yra nežinoma žemė.

Pietų šalių bankams reikia papildomo kapitalo ir likvidumo, todėl jie kaupia pinigus. Be to, Europos centrinis bankas (ECB) supirkdamas probleminių šalių obligacijas į rinką išmetė didelį pinigų kiekį.

Neigiamas palūkanų normas galima vertinti kaip desperatišką centrinių bankų bandymą išjudinti infliaciją bei euro zonos ekonomiką.

ECB siekia paskatinti bankus kredituoti rizikingesnius projektus. ECB tikėjosi, kad, palengvėjus skolinimosi sąlygoms, sustiprės vartojimas, būsto paklausa. Taip pat kad dėl neigiamų palūkanų normų susilpnės euras ir padidės eksportas.

Iš esmės panašios priežastys lėmė ir kitų centrinių bankų pinigų politikos operacijas. Neigiamas palūkanas taiko ne tik ECB, bet ir Danijos, Švedijos, Šveicarijos centriniai bankai.

Danijos keliu Bankai gali permesti neigiamas palūkanas indėlininkams ir taip sumažinti indėlių pasiūlą. Mažmenoje bankai neigiamų palūkanų netaiko, nes baiminasi, kad dalis indėlių pasitrauks ir kils likvidumo problemų.

Bankas paprastai trumpalaikius indėlius verčia į ilgalaikes paskolas ir tam laikotarpiui užpildyti reikia turėti daugiau indėlių.

Taip neatsitiko ir Danijoje, ten neigiamos palūkanos buvo taikomos nuo 2012 m. liepos iki 2014 m. balandžio, o vėliau nuo 2014 m. rugsėjo iki dabar. Nuo 2016 m. sausio ji siekia -0,65%.Taikyti indėliams neigiamas palūkanas trukdo ir tarpusavio konkurencija: jeigu bankai vienu metu nenustatytų neigiamų palūkanų normų, klientai pereitų į kitą instituciją, taikančią palankesnes sąlygas. Bankų taikomos palūkanų normos namų ūkiams ir įmonėms Danijoje nuo 2015 m. pradžios buvo sumažintos 0,3 procentinio punkto.

Nuo 2014 m. rugsėjo Danijoje depozitinių sertifikatų normos sumažintos iki –0,75%. Įmonėms, taip pat gyvybės draudimo bendrovėms ir pensijų fondams neigiamos palūkanų normos taikomos nuo 2015 m. balandžio.

Pavojingos paskolos Esant įprastoms teigiamoms palūkanoms bankai, nepažeisdami likvidumo reikalavimų, siekia investuoti kapitalą ir minimalizuoti grynųjų pinigų atsargas, nes centrinio banko taikoma palūkanų norma yra mažesnė nei pinigų ar kapitalo rinkose.

Kita vertus, neigiamos palūkanų normos paskoloms didina ne tik skolininko pajamas, tačiau ir kredito riziką. Skolininkas tokiais atvejais nėra suinteresuotas kuo greičiau grąžinti paskolą ir, pripratęs prie dar vieno pajamų šaltinio, gali pradėti elgtis su paskola neatsakingai. Tai yra viena priežasčių, dėl ko tokia pinigų politikos priemonė neskatina intensyvesnio bankų polinkio kredituoti ūkio subjektus.

Mantas Valužis, Vers•lo•konsultantas, UAB

Tačiau dėl didesnio neapibrėžtumo ir itin mažų palūkanų normų pinigų Finansavimo sprendimų rinkose dalis bankų pasirinko laikyti centro projektų vadovas, didesnes atsargų dalis centriniame banke ir taip sumažinti prisiimamą riziką.

Vilniaus kolegijos docentas: „Jei nėra tinka- Dalis bankų sukaupė perteklines pinigų mos paklausos, bankai atsargas, nes vengia rizikos ir yra apsisprendę kredituoti atsakingai. Didinti negali neatsakingai skolindami išjudinti kreditavimą bankams trukdo prisiminimai apie 2008 m. finansinę krizę ir ekonomikos.“ Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr. sunkiai prognozuojama bei neįprasta neigiamų palūkanų aplinka.

Po 2008 m. pasikeitė kai kurių institucijų požiūris į investicijas, jos elgiasi atsakingiau, saugumas tapo pagrindiniu prioritetu, nepuolama beatodairiškai siekti kuo didesnės grąžos, stengiamasi, kad bankų veikla būtų tvari ir atitiktų kapitalo pakankamumo reikalavimus pagal Bazelio III susitarimą.

Beje, bene pagrindinė Bazelio III

naujovė – papildomi du likvidumo rodikliai. Revoliucijų dėl kitų rizikos rūšių valdymo nebuvo. Be to, rinkoje ir taip labai daug pinigų: ECB prieš kurį laiką pirko problemiškas obligacijas, taip užgesino gaisrą, tačiau išmetė į rinką didelius pinigų kiekius. Dėl to brango akcijos, kitos turto klasės.

Norėdamas paskatinti bankų skolinimą, ECB turėtų sumažinti rinkoje esantį pinigų kiekį.

Neigiamos palūkanos kai kuriuos bankus gali paskatinti elgtis ne taip apdairiai, skolinti rizikingiems klientams.

Savo ruožtu tai gali turėti ir neigiamų padarinių: sukelti nepageidaujamo lygio infliaciją, turto kainų burbulus dėl perinvestavimo ir patrauklių investavimo galimybių trūkumo.

Be to, dėl pernelyg rizikingo investavimo arba dėl kreditavimo nuosto-

lingumo bankų pelningumas irgi gali nukentėti ir ilgalaikėje perspektyvoje gali kilti grėsmė šio sektoriaus finansiniam stabilumui.

Keičiasi pajamų struktūra Neigiamos palūkanų normos karpo bankų pelną, darosi vis sunkiau uždirbti iš pinigų skolinimo. Bankai vengia indėliams taikyti neigiamas palūkanas, tačiau patys patiria nuostolių.

Ypač tai aktualu mažesniems bankams, kuriems būdinga santykinai didesnė tradicinės bankininkystės paslaugų dalis.

Stengdamiesi sušvelninti pelningumo nuosmukį, bankai didina komisinių tarifus, stengiasi padidinti nepalūkanines pajamas. Jie taip pat mažina indėlių Nukelta į 8 psl.

Euro zonos obligacijų palūkanų vidurkiai,%

Neigiamos palūkanų normos paskoloms didina ir kredito riziką.

Skolininkas nėra suinteresuotas greičiau grąžinti paskolą ir, pripratęs prie dar vieno pajamų šaltinio, gali pradėti elgtis su paskola neatsakingai.

Trukmė 10 m.

0,32

0,23

Trukmė 5 m.

-0,1 -0,29 -0,27 2015 m. 04

Trukmė 1 m.

-0,48 2016 m. 03 Šaltinis: „Eurostat“

Verslo žinios, 2014 08 22, penktadienis

Septynerius metus naujas

www.kia.lt

Naujasis „Kia Sportage“ su navigacijos sistema.

Su „Tai bent!“ efektu. „Kia“ navigacijos įrenginys suteikia galimybę naudotis žemėlapiais, kelionių informacija ir pramogomis, todėl net trumpiausia kelionė automobiliu bus malonesnė. Žemėlapių atnaujinimo programa turi daug privalumų ir konkurencijos neturintį geriausią paslaugų pasirinkimą: * „Kia“ navigacinė sistema turi 1 pradinį žemėlapį + 6 žemėlapio atnaujinimus naujiems automobiliams visiškai NEMOKAMAI! * Atnaujinti žemėlapį labai paprasta! Viskas, kas reikalinga, už Jus atliekama atstovybėje. „Kia“ 7 metų garantija / 150 000 km garantija galioja visose ES šalyse (taip pat Norvegijoje, Šveicarijoje, Islandijoje ir Gibraltare).

Atitinka vietinius reikalavimus ir sąlygas. Degalų sąnaudos (l/100 km) / СО2 kiekis (g/km): mieste nuo 5,7/149 iki 10,0/237, greitkelyje nuo 4,2/110 iki 6,2/144, vidutinis nuo 4,7/124 iki 7,6/177.

VILNIUS: UAB “KIA Auto”, Perkūnkiemio g. 2; KAUNAS: UAB “Ivuana”, Europos pr. 50; UAB “Truma”, Veiverių g. 150; ŠIAULIAI: UAB “AutoRC”, Pramonės g. 13a; KLAIPEDA: UAB “Klaipedos Autocentras”, Birutės g. 12.

7

8

Verslo žinios, 2016 04 29, penktadienis

Bankai ir draudimas atkelta iš 6 psl.

apimtį, jei tai nekenkia likvidumui. Kita vertus, kai bankų pajamų struktūroje išauga nepalūkaninių pajamų dalis, jų verslo modelis tampa ne toks rizikingas.

Tiesa, komisinių pajamos vis dar išlieka santykinai mažos, palyginti su kitais bankų pajamų šaltiniais.

Mažų palūkanų aplinka verčia bankus atsigręžti į sąnaudas. Vieną iš ryškesnių tokio spaudimo padarinių matome tarp Skandinavijos šalių bankų. Jos Lietuvoje plečia paslaugų centrus ir taip mažina grupės sąnaudas.

Kartais bankai per daug investuoja į informacines technologijas bei jų saugu-

mą ir vėliau priverčia už tai mo sutartis. Įvairios gyvybės sumokėti klientus. draudimo bendrovės, garantavusios išmokas, viršijančias Draudimo nuostoliai 10 metų trukmės vyriausybės Neigiamų palūkanų aplinka vertybinių popierių (VVP) grąvisiškai nenaudinga gyvybės žą, susiduria su problemomis.

Be to, jų investavimo laisvė draudimo bendrovėms.

Gyvybės draudimo rinkos yra suvaržyta: gyvybės draupokyčius tiksliau atskleidžia dimo įmonės arba pensijų fonne įmokų, o techninių atidė- dai priversti reikšmingą dalį jinių apimtį, kuri tiksliau ati- kapitalo investuoti į neigiamo tinka draudikų prisiimamos pajamingumo VVP dėl riziką rizikos mastą. ribojančių normatyvų. Taip Lietuvoje rinkos dalyvių, jie prisideda prie perteklinės vykdančių gyvybės draudimo VVP paklausos ir jų leidėjus veiklą, formuojamų techninių skatina toliau mažinti VVP atidėjinių suma 2015 m. didėjo pajamingumą.

12,5%, iki 899 mln. Eur. Kaip minėjome, gyvybės Tam įtakos galėjo turėti ir že- draudimo įmonėms įprasta primos palūkanos, neigiamas VVP siimti fiksuotus įsipareigojimus. pajamingumas bei įsipareigojiKai palūkanų normos krinmai klientams užtikrinti teigia- ta, jos priverstos ieškoti rizimą pajamingumą pagal kaupi- kingesnių investicijų, nes dėl

saugių ir nuostolingų investicijų gali žlugti. Tačiau prisiėmusios daugiau rizikos jos gali išlikti. Tai vadinama rizikos perkėlimu (angl. risk shifting).

Kai finansų institucijos dėmesį sutelkia į augimą, jos ignoruoja kolektyvinio žlugimo riziką.

Augimas tokiu atveju yra vienintelė išlikimo sąlyga.

Telieka pasinaudoti tuo, kad įsipareigojimai yra ilgalaikiai, bandyti visais įmanomais būdais apsisaugoti nuo rizikos ir išlaukti palankesnių investavimui į fiksuoto pajamingumo finansines priemones sąlygų.

VVP neigiamos palūkanos persekioja ne tik dėl ECB veiksmų. Prie to prisideda ir labai maža infliacija, rinkos dalyvių polinkis taupyti ir siekti didesnio likvidumo bei

saugių užutekių paieška.

Prisideda ir spekuliacinės priežastys – investuotojai gali tikėtis padidėjusios obligacijų paklausos dėl centrinių bankų operacijų rinkoje.

Taip pat galima tikėtis palankesnio valiutų kurso konvertuojant fiksuoto pajamingumo priemones į kitą valiutą.

Laikyti savo portfelyje saugius VVP skatina ir draudimo bendrovių, pensijų fondų reguliuojamoji aplinka. Be to, nėra daug patrauklių investavimo alternatyvų.

Investuotojams gryniesiems pinigams taikoma nulinės grąžos norma gali pasirodyti patrauklesnė nei neigiamo pajamingumo obligacijos. Tačiau saugumo, sandorių sudarymo ir saugojimo sąnaudos būtų

Neigiamų palūkanų naujausioji istorija Institucija Veiksmas Priežastys Danijos nacionalinis bankas Nuo 2012 m. liepos iki 2014 m. balandžio Palūkanų norma depozitiniams sertifikatams sumažinta iki –0,2%, Siekia nepaskatinti kapitalo srautų, darančių spaudimą

padidinta iki –0,1% 2013 m. sausį ir nuo 2014 m. balandžio yra teigiama.

Danijos kronos kursui.

Nuo 2014 m. rugsėjo depozitinių sertifikatų normos sumažintos –0,75%. Einamosios sąskaitos riba padidinta Siekia suvaldyti spaudimą Danijos kronai.

nuo 37 mlrd. Danijos kronų iki 173 mlrd. Danijos kronų.

Einamosios sąskaitos riba padidinta siekiant sumažinti bankų išlaidas dėl neigiamų palūkanų normų.

Nuo 2016 m. sausio depozitinių sertifikatų norma padidinta iki -0,65%.

ECB 2014 m. liepą sumažinta indėlių palūkanų norma iki –0,1% ir 2014 m. rugsėjį – iki –0,2%.

Lėtas ekonomikos augimas ir mažesnė už tikslą infliacija. Švedijos „Riksbank“ Nuo 2009 m. liepos iki 2010 m. rugsėjo palūkanų normos indėliams sumažintos iki –0,25%.

Gili ekonomikos recesija.

Nuo 2014 m. liepos palūkanų norma indėliams sumažinta iki –0,5%. 2015 m. vasarį palūkanų norma atpirkimo Nuolat mažesnis už tikslinį infliacijos lygis.

sandoriams (repo) sumažinta iki –0,1%, vėliau – iki –0,35%, dar vėliau – iki –1,10%. Šveicarijos nacionalinis bankas 1972 m. taikyta baudos norma 2% per ketvirtį: indėliams Šveicarijos frankais, priklausantiems nerezidentams.

Siekia prislopinti kapitalo srautus, ypač iš naftą

1973 m. lapkritį padidinta iki 3%, 1978 m. vasarį – iki 10%. eksportuojančių šalių.

Nuo 2014 m. gruodžio už 3 mėnesių trukmės LIBOR intervalas pakeistas iki tokio lygio: nuo –1,25% iki –0,25%.

Siekia suvaldyti spaudimą Šveicarijos frankui, silpnas

Palūkanų norma neterminuotiems indėliams sumažinta iki –0,75%. ekonomikos augimas, defliacijos grėsmė.

Nuo 2016 m. balandžio 27 d. palūkanų norma atpirkimo sandoriams padidinta iki 0,5%. Šaltinis: Jackson, H., The International Experience with Negative Policy Rates. Staff Discussion Paper/Document d’analyse du personnel 2015-13. Bank of Canada

UAB „PricewaterhouseCoopers“ J. Jasinskio g. 16B • LT-03163 Vilnius Telefonas (8 5) 239 2300 Faksas (8 5) 239 2301 El.p. vilnius@lt.pwc.com • www.pwc.com/lt

Nepriklausomo auditoriaus išvada apie finansinių ataskaitų santrauką Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro nariams

Algirdo g. 38, LT-03606, Vilnius Įmonės kodas 125709291 Telefonas (8 5) 216 2860 Faksas (8 5) 216 2859 El. p. biuras@cab.lt • www.cab.lt

1 pastaba Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (toliau – Biuras) finansinių ataskaitų santrauką, kurią sudaro 2015 m. gruodžio 31 d. balanso santrauka ir tuomet pasibaigusių metų pajamų ir išlaidų santrauka, vadovybė parengė publikavimo tikslu pagal audituotas Biuro finansines ataskaitas už 2015 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus. Finansinių ataskaitų santrauka pateikiama be pakeitimų, ji pilnai atitinka audituotų finansinių ataskaitų, su kuriomis galima susipažinti Biuro buveinėje adresu Algirdo g. 38, Vilnius, balansą bei pajamų ir išlaidų ataskaitą.

2015 METŲ BALANSAS (eurais)

Pasirašymo data: 2016 m. kovo 7 d.

2015 m. gruodžio 31 d.

Eil.Nr. TURTAS

2015 m. gruodžio 31 d.

A. I. I.1.

I.2.

I.3.

II .

II.1.

II.2.

III. IV. B. I. I.1.

II .

II.1.

III .

III.1.

III.2.

IV. V.

2014 m. gruodžio 31 d.

Ilgalaikis turtas NEMATERIALUSIS TURTAS Plėtros darbai Teisės, licencijos Programinė įranga MATERIALUSIS TURTAS Transporto priemonės Kitas materialusis turtas FINANSINIS TURTAS KITAS ILGALAIKIS TURTAS Trumpalaikis turtas ATSARGOS, IŠANKSTINIAI APMOKĖJIMAI IR NEBAIGTOS VYKDYTI SUTARTYS Išankstiniai apmokėjimai PER VIENERIUS METUS GAUTINOS SUMOS Kitos gautinos sumos KITAS TRUMPALAIKIS TURTAS Trumpalaikės investicijos Terminuoti indėliai PINIGAI IR PINIGŲ EKVIVALENTAI SUKAUPTOS (GAUTINOS) PAJAMOS IR ATEINANČIO LAIKOTARPIO SĄNAUDOS

254 116 236 715 217 875 17 075 1 765 17 401 – 17 401 – – 38 652 684

259 080 248 246 245 199 2 893 154 10 834 – 10 834 – – 36 399 428

10 643 10 643 9 721 9 721 31 383 116 31 383 116 – 569 696

8 296 8 296 10 153 10 153 28 978 699 28 978 699 – 488 515

6 679 508

6 913 765

TURTO IŠ VISO

38 906 800

36 658 508

Toliau pateikiama Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (toliau – Biuras) finansinių ataskaitų santrauka, kurią sudaro 2015 m. gruodžio 31 d. balanso santrauka ir tuomet pasibaigusių metų pajamų ir išlaidų santrauka, yra parengta pagal audituotas Biuro finansines ataskaitas už 2015 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus. Savo 2016 m. kovo 7 d. išvadoje apie finansines ataskaitas mes pareiškėme nemodifikuotą nuomonę. Įvykių, kurie įvyko po mūsų išvados apie finansines ataskaitas pateikimo, poveikis nėra atskleistas nei finansinėse ataskaitose, nei finansinių ataskaitų santraukoje.

Finansinių ataskaitų santraukoje nėra pateikta visa Lietuvos Respublikoje finansinę apskaitą ir finansinių ataskaitų parengimą reglamentuojančių teisės aktų bei Verslo apskaitos standartų reikalaujama atskleisti informacija.

Todėl finansinių ataskaitų santraukos skaitymas negali prilygti audituotų Biuro finansinių ataskaitų skaitymui.

Eil.Nr. NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI

C. I. II. III. IV. D. E. F. I. II. II.1.

II.2.

II.3.

II.4.

2015 m. gruodžio 31 d.

2014 m. gruodžio 31 d.

pernelyg reikšmingos didelės apimties lėšoms. Kaip ir kitus investuotojus, neigiamas saugių investicijų į VVP pajamingumas institucijas skatina ieškoti rizikingesnių uždarbio būdų.

Tačiau toks elgesys gali pabloginti investicijų kokybę.

Atrodo, kad centrinių bankų strategai nenumatė visų neigiamų palūkanų aspektų.

Tikėtasi, kad nuostolingos investicijos į fiksuoto pajamingumo finansines priemones anksčiau ar vėliau bankams pažadins didesnį rizikos apetitą.

Tačiau bankai kredituoja vangiai, o pajamas stengiasi padidinti keldami komisinių įkainius.

Arsenalas – tuščias Jei nėra tinkamos paklausos, bankai negali neatsakingai skolindami išjudinti ekonomikos.

Be to, bankai susiduria su didžiuliu neapibrėžtumu: daliai jų reikia sukaupti pakankamai kapitalo dėl naujų kapitalo pakankamumo reikalavimų (Bazelis III), tai lemia didesnį jų atsargumą.

Kita vertus, neigiamos palūkanų normos skatina investuotojų, siekiančių uždirbti daugiau, apetitą, tačiau ir tai negarantuoja saugios ateities.

Kyla klausimas, ar abejotinas neigiamų palūkanų normų poveikis ekonomikai nereiškia, kad centrinių bankų arsenalas tuščias. Atrodo, jie nebepajėgia daryti įtakos pinigų kiekiui ekonomikoje.

Vadovybės atsakomybė už finansinių ataskaitų santrauką

Vadovybė atsakinga už finansinių ataskaitų santraukos parengimą pagal 1-oje pastaboje nurodytą parengimo pagrindą.

Auditoriaus atsakomybė

Mūsų pareiga – remiantis procedūromis, atliktomis pagal 810-ąjį tarptautinį audito standartą (TAS) „Užduotys pateikti išvadą apie finansinių ataskaitų santrauką“, pareikšti nuomonę apie finansinių ataskaitų santrauką.

Išvada

Mūsų nuomone, finansinių ataskaitų santrauka, parengta pagal audituotas Biuro finansines ataskaitas už 2015 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus, visais reikšmingais atžvilgiais atitinka audituotas finansines ataskaitas pagal 1-oje pastaboje nurodytą parengimo pagrindą.

UAB „PricewaterhouseCoopers” vardu Rimvydas Jogėla Partneris Auditoriaus pažymėjimo Nr.000457 Vilnius, Lietuvos Respublika 2016 m. balandžio 11 d.

2015 METŲ PAJAMŲ IR IŠLAIDŲ ATASKAITA (eurais)

Nuosavas kapitalas KAPITALAS PERKAINOJIMO REZERVAS (REZULTATAI) REZERVAI NEPASKIRSTYTASIS PELNAS (NUOSTOLIAI) Dotacijos, subsidijos Sukaupta pajamų suma, viršijanti išlaidas Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai PO VIENERIŲ METŲ MOKĖTINOS SUMOS IR ĮSIPAREIGOJIMAI PER VIENERIUS METUS MOKĖTINOS SUMOS IR ĮSIPAREIGOJIMAI Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai Atidėjiniai Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai Sukauptos sąnaudos ir ateinančio laikotarpio pajamos

– – – – – – 20 215 311 18 691 489

– – – – – – 24 051 897 12 606 611

–

–

18 691 489 24 180 5 606 044

12 606 611 24 246 7 138 867

892 547

1 239 091

I. I.1.

I.2.

I.3.

II. III. IV. V. V.1.

V.2.

VI. VII. VIII. IX.

12 168 718

4 204 407

X.

NUOSAVO KAPITALO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO

38 906 800

36 658 508

Eil.Nr. STRAIPSNIAI

XI.

VEIKLOS PAJAMOS Stojamieji Biuro narių mokesčiai Biuro narių atskaitymai Kitos veiklos pajamos VEIKLOS SĄNAUDOS VEIKLOS REZULTATAS KITA VEIKLA FINANSINĖ IR INVESTICINĖ VEIKLA Pajamos Sąnaudos ĮPRASTINĖS VEIKLOS REZULTATAS PAGAUTĖ NETEKIMAI ATASKAITINIŲ METŲ REZULTATAS PRIEŠ APMOKESTINIMĄ PELNO MOKESTIS GRYNASIS ATASKAITINIŲ METŲ REZULTATAS – PAJAMŲ SUMA, VIRŠIJANTI IŠLAIDAS (IŠLAIDŲ SUMA, VIRŠIJANTI PAJAMAS)

pasirašymo data: 2016 m. kovo 7 d.

2015 m. gruodžio 31 d.

2015 metai

2014 metai

4 180 112 – 4 075 210 104 902 8 709 956 (4 529 844) – 693 258 1 066 433 373 175 (3 836 586) – –

5 680 733 – 5 569 246 111 487 787 161 4 893 572 – 1 691 333 1 703 594 12 261 6 584 905 – –

(3 836 586) –

6 584 905 –

(3 836 586)

6 584 905

Direktorius

Algimantas Križinauskas

Direktorius

Algimantas Križinauskas

Vyriausioji finansininkė

Audronė Vaitkienė

Vyriausioji finansininkė

Audronė Vaitkienė

VERSLO ŽINIOS, 2016 04 29, PENKTADIENIS

9

Bankai ir draudimas Lietuvos komerciniai bankai pagal paskolas Turtas 2015 m., tūkst.

Eur

Turtas 2014 m., tūkst.

Eur

Pokytis, Klientams % suteiktos paskolos 2015 m., tūkst. Eur

Klientams suteiktos paskolos 2014 m., tūkst. Eur

Pokytis, %

Indėliai 2015 m., tūkst. Eur

Indėliai 2014 m., tūkst. Eur

Pokytis, %

Namų ūkių indėliai 2015 m., tūkst. Eur

Namų ūkių Pokytis, Grynasis indėliai % pelnas 2014 m., 2015 m., tūkst. Eur tūkst. Eur

AB SEB bankas 6.865.334 6.745.176 1,8 4.875.417 4.303.272 13,3 4.769.626 4.469.507 6,7 2.974.209 2.748.830 AB „Swedbank“ 6.667.603 6.290.468 6,0 4.020.173 3.693.838 8,8 5.398.549 5.005.701 7,8 3.948.821 3.618.347 AB DNB bankas 3.910.135 3.766.190 3,8 2.899.531 2.737.217 5,9 2.343.727 2.100.949 11,6 1.263.672 1.214.879 „Nordea Bank“ AB Lietuvos skyrius* neskelbiama neskelbiama 2.220.000 2.160.000 2,8 1.330.000 1.320.000 0,8 360.000 330.000 AB Šiaulių bankas 1.667.626 1.614.862 3,3 916.714 759.019 20,8 1.454.227 1.438.859 1,1 1.171.843 1.174.996 „Danske Bank“ A/S Lietuvos filialas** n. d. n. d.

554.000 581.000 –4,6 873.000 1.011.000 –13,6 180.000 200.000 AB „Citadele“ bankas 404.620 427.320 –5,3 236.593 180.141 31,3 325.668 293.377 11,0 172.140 140.289 UAB Medicinos bankas 243.353 244.758 –0,6 143.965 115.562 24,6 208.965 209.443 –0,2 169.887 172.033

* Indėliai be sukauptų palūkanų. Pateikiamas veiklos pelnas ** Metų pabaigos balansiniai skaičiai Pateikiami Finansinės grupės duomenys, ne visi duomenys audituoti VŽ neįsipareigoja pateikti viso finansinių institucijų sąrašo

8,2 9,1 4,0 9,1 –0,3 –10,0 22,7 –1,2

58.800 85.291 19.280 21.400 23.819 11.900 3.419 1.064

Grynasis pelnas 2014 m., tūkst. Eur

Pokytis, %

72.378 107.966 16.370 19.900 11.774 16.800 241 –9.836

–18,8 –21,0 17,8 7,5 102,3 –29,2 1320,6 110,8

Šaltiniai: Lietuvos bankas, bankų pateikti duomenys, VŽ

Pagrindiniai kredito unijų sektoriaus veiklos rodikliai Nr.

Pavadinimas

Turtas 2015 m., tūkst. Eur

Turtas 2014 m., tūkst. Eur

Pokytis, %

Suteiktos paskolos 2015 m., tūkst. Eur

Suteiktos paskolos 2014 m., tūkst. Eur

Pokytis, %

Indėliai 2015 m., tūkst. Eur

Indėliai 2014 m., tūkst. Eur

Pokytis, %

1

Kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“

31.277,57

31.284,51

0,0

9.185,34

13.123,48

–30,0

27.980,67

27.241,24

2,7

2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20

Raseinių kredito unija Panevėžio kredito unija Šilutės kredito unija Kredito unija „Germanto lobis“ Akademinė kredito unija Kredito unija Zanavykų bankelis Vilniaus regiono kredito unija Ignalinos kredito unija Kauno kredito unija Anykščių kredito unija Pakruojo ūkininkų kredito unija Jurbarko kredito unija Pasvalio kredito unija Biržų kredito unija Kredito unija „Tikroji viltis“ Kaišiadorių kredito unija Kredito unija „Kupiškėnų taupa“ Palangos kredito unija Kredito unija „Prienų taupa“

27.167,44 24.677,59 23.467,36 20.262,03 18.545,07 18.023,17 17.975,47 14.259,39 12.382,28 12.123,05 11.764,63 11.716,63 10.257,28 10.145,91 9.675,71 9.645,94 8.972,05 8.579,64 7.322,89

24.313,13 24.702,23 22.899,79 18.862,10 17.057,15 15.686,33 15.561,86 13.617,13 12.504,32 11.084,51 11.064,42 10.525,92 10.264,81 8.855,09 10.098,97 8.990,38 8.341,55 9.453,73 6.925,18

11,7 –0,1 2,5 7,4 8,7 14,9 15,5 4,7 –1,0 9,4 6,3 11,3 –0,1 14,6 –4,2 7,3 7,6 –9,2 5,7

17.173,46 6.203,41 13.831,79 11.570,01 13.041,06 4.788,80 10.867,13 10.471,89 6.279,15 4.433,90 3.609,06 6.392,81 3.943,27 3.950,53 5.090,20 4.603,50 4.113,16 3.220,59 4.029,45

15.442,83 7.992,10 12.432,96 10.479,22 11.438,38 4.517,02 7.687,10 7.948,04 7.204,24 4.946,88 3.991,16 6.833,28 3.762,95 4.172,32 4.996,60 4.870,32 4.958,31 5.170,27 3.978,11

11,2 –22,4 11,3 10,4 14,0 6,0 41,4 31,8 –12,8 –10,4 –9,6 –6,4 4,8 –5,3 1,9 –5,5 –17,0 –37,7 1,3

23.324,90 22.415,14 20.642,56 18.193,23 15.213,65 16.765,16 16.301,28 11.916,99 10.141,05 10.823,57 10.741,35 9.843,13 9.021,23 9.241,23 8.805,48 8.395,59 8.186,18 7.735,37 6.469,13

20.429,45 22.562,94 20.235,22 15.888,15 13.670,18 14.565,99 13.412,58 11.002,75 9.646,67 9.620,85 10.104,58 8.430,86 8.849,19 7.949,39 8.503,18 7.614,56 7.350,00 8.505,36 6.036,05

14,2 –0,7 2,0 14,5 11,3 15,1 21,5 8,3 5,1 12,5 6,3 16,8 1,9 16,3 3,6 10,3 11,4 –9,1 7,2 Šaltiniai: Lietuvos bankas, VŽ

L. Belickas: efektyvumo siekiantis verslas pereina prie progresyvaus turto valdymo Lietuvoje verslininkai, siekiantys vis didesnio veiklos efektyvumo, keičia požiūrį į turto valdymą. Lizingo bendrovės „UniCredit Leasing“ Lietuvoje statistika atspindi, kad vis dažniau verslo atstovai skaičiuoja, kiek kainuoja turtą turėti ir prieina prie išvados, kad finansiškai naudingiau tampa jį nuomoti. Europoje nuoma itin populiari įvairiose pramonės šakose, taip pat paslaugų sektoriuje. Šia paslauga masiškai naudojamasi tiek privačiame, tiek valstybiniame sektoriuose. Lietuvoje nuoma taip pat pamažu tampa suvokiama kaip aktuali ne tik lengvųjų automobilių parkui atnaujinti.

VersLas paskaičiaVęs nusprendžia koncentruotis į saVo VeikLą „UniCredit Leasing“ Lietuvoje generalinis direktorius ir Lietuvos bankų asociacijos lizingo komiteto pirmininkas Laimonas Belickas pastebi, jog siekiant didesnio efektyvumo pereinama prie konceptualiai progresyvaus mąstymo. „Požiūrio į turto valdymą pokyčiai prasidėjo jau seniau. Jeigu anksčiau visi biurus statydavosi arba pirkdavo, dabar jo nuoma atrodo kaip savaime suprantamas dalykas.

Anuomet verslininkai suprato, kad užuot rūpinęsi turto priežiūra – jo administravimu, remontu ir pan.,

„UniCredit Leasing“ Lietuvoje generalinis direktorius L. Belickas teigia, jog turtu maksimaliai maža kaina naudotis siekiančios įmonės nuo skaičiavimų prieina prie sprendimo turtą nuomotis, o ne turėti

naudingiau savo dėmesį sukoncentruoti į pagrindinę veiklą. Sekantis etapas buvo su lengvųjų automobilių parku – įmonės nuomą atrado kaip galimybę lengviau įsigyti ir atsinaujinti lengvuosius automobilius, neužsikraunant rūpesčių dėl jų realizavimo automobilius keičiant naujais. Visgi, tai, kad nuoma tampa aktuali bei patraukli ir kitiems sektoriams, rodo esminį lūžį ir verslininkų brandą“, – teigia L. Belickas.

L. Belickas teigia, jog šiuo metu itin aktyviai nuomos paslauga pradėjo

naudotis vežėjai. Dėl Rusijos sienų užsidarymo, daugelis jų pakeitė pervežimų kryptis, o tai reiškia didesnius reikalavimus iš užsakovų Europos Sąjungos šalyse sunkvežimių keliamam poveikiui aplinkai. Ūkininkai žemės ūkio techniką taip pat pradeda noriai nuomotis dėl kelių priežasčių – jie tai suvokia kaip galimybę technika naudotis be jokių įsipareigojimų ir popierizmų, reikalingų ES subsidijoms gauti.

Pastebima, kad jie techniką nuomojasi tokiam laikotarpiui, po kurio ji neišvengiamai pradeda gesti.

Gedimai žemės ūkyje reiškia ne tik nemažas išlaidas remontui, bet ir prastovas kritiniu, pavyzdžiui, derliaus nuėmimo, metu. Dėl šių priežasčių, pasibaigus nuomos sutarties laikotarpiui, galimybė sudaryti naują sutartį ir ja išsinuomoti naują techniką ūkininkams tampa labai patraukli. Naujausia tendencija, pasak L. Belicko, – vietoj pirkimo nusprendžiama nuomotis įvairią biuruose naudojamą kompiuterinę techniką. Įmonės nebenori rūpintis, kur dėti nurašytus spausdintuvus, kompiuterius, sekti programinės įrangos licencijų galiojimą ir pan.

Turto turėjimas nebėra lyginamas tik su įsigyjimo kaštais. Pavyzdžiui, jeigu kalbama apie transporto parką, tai turėti savo transportą dažnu atveju reiškia išlaikyti transporto skyrių, mechaniką. Tai nemažai kainuoja. Be to, įsigyjus turtą įmonėms tenka balansuoti tarp skolos

mažėjimo ir turto nuvertėjimo, o atrasti aukso vidurį tikrai prireikia specializuotos patirties. nuoma Leidžia sumažinti produkcijos saVikainą Pasak L. Belicko, nuomos paslaugos logika paprasta. Verslas pasako, kokio turto jam reikia ir su lizingo bendrove sutaria, kokio dydžio periodinės įmokos už nuomą sutartą laikotarpį bus mokamos. Nuomos laikotarpiui pasibaigus, sutartis pratęsiama arba turtas vėl atnaujinamas, sudarant naują sutartį.

Nuoma sutartyje gali apimti draudimo paslaugas, techninę pagalbą ar techninius aptarnavimus, konkretų garantinį laikotarpį ir pan.

Tokiu būdu įmonei paprasta planuoti išlaidas, nes įmokos dydis visuomet toks pats. Dažnai susiduriama su nuomone, kad nuomotis kainuoja brangiau nei pirkti savo. Tai visiškas mitas, iš tiesų yra atvirkščiai – nuomos atveju turto naudojimas įmonėms visada kainuoja pigiau nei jo visiškas išsimokėjimas. Taip yra todėl, kad lizingo bendrovė įmokos dydį už nuomą skaičiuoja ne nuo visos turto vertės, o tik nuo skirtumo tarp įsigijimo ir būsimo pardavimo kainos.

Taigi, verslas gali sutartą laikotarpį naudotis turtu, mokėdamas įmoką tik nuo jo kainos dalies.

Toks paslaugos principas suteikia galimybę įmonėms atpiginti naudojimosi turtu kaštus ir įgyti konkurencinį pranašumą rinkoje. Įren-

gimus perkant, gamybinės įmonės į savo produkcijos savikainą įskaičiuoja visą jų nusidėvėjimo vertę.

Nuomos atveju savikainai turtas neturi tokios didelės įtakos, kadangi į ją galima traukti tik skirtumą tarp turto įsigijimo kainos ir planuojamos šio turto pardavimo kainos. Trumpai tariant, lizingo bendrovė iš anksto pasirūpina naudoto turto pardavimu, o tai sumažina gaminamos produkcijos savikainą. patraukLų produktą padeda kurti speciaLizacija Lizingo bendrovės „UniCredit Leasing“ vadovas atkreipia dėmesį, kad lizingo rinka taip pat orientuojasi į vykstančius pokyčius. „Finansavimo rinkoje standartinio turto, pavyzdžiui, lengvųjų automobilių nuoma yra įprastas dalykas. Visgi, kai pradedama kalbėti apie gamybinius įrengimus, žemės ūkio techniką ar kitą nestandartinį turtą, tampa sudėtingiau. Atsižvelgiant į tai, kad esame vienintelė specializuota lizingo bendrovė Lietuvoje, turime specifinių žinių apie antrinę turto pardavimo rinką, aktyvius ryšius su partneriais, kurie parduoda naują turtą ir superka naudotą, galime paslaugą vystyti visiškai kitame lygmenyje“, – teigia L. Belickas. Pasak jo, nuomos paslaugos aktyviam vystymui Lietuvoje reikšminga ir pasaulinės „UniCredit“ grupės, kuriai priklauso „UniCredit Leasing“ bendrovė Lietuvoje, patirtis.

Užsak. Nr.33437, SIA UniCredit Leasing Lietuvos filialas

10

Verslo žinios, 2016 04 29, penktadienis

Bankai ir draudimas

Mažėja ne tik palūkanų pajamos, bet ir komisiniai Finansai :: Bankai mažina IT išlaidas Justinas Gapšys info@verslozinios.lt

VYTAUTAS V. ŽEIMANTAS

Bankų sektoriaus pelnas mln. Eur 2008 m.

233,9

-1.072,6

2009 m.

-70,3

2010 m.

Dėl mažų palūkanų aplinkos Lietuvos bankai iš palūkanų uždirbo 10 mln.

Eur mažiau, dar 20 mln. Eur jie neteko sumažėjus komisiniams dėl euro įvedimo, tačiau apkarpę savo išlaidas jie išlaikė panašų pelningumą.

2011 m.

356,1

2012 m.

207,1

2013 m.

227,5

2014 m.

213,4

Pernai bankai gavo 66 mln. Eur grynųjų pajamų arba 10% mažiau nei 2014 m., skaičiuoja Lietuvos bankas (LB).

Dėl sumažėjusių palūkanų bankai pajamų netenka daugiau, nei sutaupo išlaidų.

Bankų palūkanų pajamos 2015 m. sumažėjo 101 mln. Eur, o išlaidos – 91 mln. Eur. Kitaip tariant, dėl mažų palūkanų bankai prarado apie 10 mln. Eur. Europos centrinis bankas (ECB) pabrėžė, kad mažų palūkanų politika tęsis iki 2017 m. kovo arba ilgiau, jei tik bus būtina, kad sugrąžintų infliaciją į ECB tikslinį lygį.

ECB netgi galės primokėti bankams, jei tie sutiks skolintis. Birželį prasidės 4 metų trukmės vadinamosios tikslinės ilgalaikio refinansavimo operacijos (TLTRO) bankams. Šių operacijų metu bankams skolinimosi kaina „gali būti tokia žema kaip ir indėlių palūkanų norma“, skelbia ECB. Didieji ES bankai pabrėžė, kad visos šios priemonės dar labiau pakenks bankams.

Sabine Lautenschlaeger, ECB vykdomosios valdybos narė, teigia, kad regiono bankai turėtų prisitaikyti prie dabartinės makroekonominės aplinkos ir veikti realiai neigiamų palūkanų normų aplinkoje, kurią jau teko patirti praėjusiame amžiuje. „Manyčiau, 2016 m. bankams nebus lengvesni nei 2015-ieji. Ir nemanau, kad šiemet matysime apčiuopiamą pajamų augimą bankų sektoriuje. Visa informacija, kurią gauname iš ECB, rodo, kad rinkoje palūkanų normų augimas neturėtų prasidėti artimiausiu metu“, – prognozuoja Ramūnas Bičiulaitis, „Danske Bank“ Finansų tarnybos direktorius.

Lietuvoje bankai dar daugiau pajamų neteko dėl euro įvedimo. LB skaičiuoja, kad paslaugų ir komisinių pajamos 2015 m. sumažėjo 17,2 mln. Eur (–6,7 %), o išlaidos, priešingai, augo – jos padidėjo 2,6 mln. Eur (4,3%). Iš viso grynosios paslaugų ir komisinių pajamos sumažėjo 19,8 mln. Eur (–10,2 %). Kaip ir palūkanų pajamos, paslaugų ir komisinių pajamos mažėjo visus 2015 m.

2015 m.

215,3

Pelno nuosmukis Marius Dubnikovas, finansų analitikas ir Verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas, pirmiausia pabrėžia, kad visas bankų sektorius išlieka pelningas, tačiau matome aiškią pelno mažėjimo tendenciją, ypač tarp stambiausių šalyje veikiančių bankų.

Bankų pelnus reikšmingai karpo mažiausiai du veiksniai – euro įvedimas ir euro zonoje tebesitęsianti žemų palūkanų normų aplinka. Pirmasis negrįžtamai sunaikino dalį grynųjų paslaugų ir komisinių pajamų. „Bankai prarado lito ir euro konversiją, kuri buvo pagrindinė, – tai ir būsto, vartojimo paskolos, ir verslo paskolos, nes beveik visi segmentai skolindavosi iš ban-

Šaltinis: Lietuvos bankas

Bankų palūkanų pajamos mln. Eur 2012 m.

527,7

2013 m.

569,2

2014 m.

561,8

2015 m.

462,0

Bankų paslaugų ir komisinių pajamos

••

Bankai šiemet didesnio pajamų atsigavimo nesitiki. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Papildomą grėsmę bankų paslaugų ir komisinių pajamų eilutei ilgainiui gali sudaryti ir į mokėjimų rinką žengiančios mokėjimo įstaigos.

mln. Eur

kų eurais, nematydami valiutos rizikos, – sako p. Dubnikovas. – Konversija pati didelių sąnaudų nereikalauja, o komisiniai keliauja iš esmės į pelno eilutę.“ Papildomą grėsmę bankų paslaugų ir komisinių pajamų eilutei ilgainiui gali sudaryti ir į mokėjimų rinką žengiančios mokėjimo įstaigos. Bankų dominavimą šioje rinkoje gali nutraukti ir neseniai LB pristatyta mokėjimo inicijavimo paslauga.

Dar vienas veiksnys, mažinantis bankų pelną, – smukusios pajamos iš prekybos vertybiniais popieriais, priduria p. Bičiulaitis, „Danske Bank“ Finansų tarnybos direktorius. „Fiksuoto pajamingumo VP pajamingumas smarkiai susitraukė dėl tų pačių priežasčių – ypač žemų palūkanų normų rinkoje“, – sako banko finansų vadovas.

iš skolinimo, mano ECB vykdomosios valdybos narė.

Pernai bankų ir draudimo veiklos pridėtinė vertė lyginamosiomis kainomis po 2014 m. nuosmukio Lietuvoje augo 2,7%.

2012 m.

229,6

2013 m.

253,3

2014 m.

249,0

2015 m.

231,0

Kita dimensija Bendras bankų sektoriaus tendencijas kraipo Šiaulių bankas, vienintelis Bankų administracinės išlaidos Baltijos šalyse biržoje kotiruojamas (personalo ir kt) bankas, šią savaitę paskelbęs apie mln. Eur padvigubėjusį pelną ir, kitaip nei kiti sektoriaus dalyviai, 2015 m. vadinantis 2012 m.

289,1 rekordiniais. Tiesa, tokius rezultatus lėmė ne organinis augimas ar bendros 2013 m.

313,3 ekonominės tendencijos, o anksčiau perimtų ir integruotų bankų – dalies 2014 m.

328,0 Ūkio banko turto, „Finastos“ – efektas. „Praėjusiais metais bankas vykdė 2015 m.

287,0 aktyvią plėtrą – įsigijo dvi bendroves, teikiančias investicines paslaugas, ir Šaltinis: Lietuvos bankas Karpo išlaidas taip išplėtė banko teikiamų paslaugų 2015 m. bankams pavyko sumažinti spektrą“, – komentuodamas rezultatus Būstui įsigyti suteiktų paskolų suma per administracines išlaidas: mažėjo išlai- sakė Vytautas Sinius, Šiaulių banko metus taip pat padidėjo – 5,2%. dos personalui, tačiau dar labiau – IT administracijos vadovas. „Ir nereikšmingas (atlyginimų – VŽ) projektų sąnaudos. paaugimas gali padidinti žmonių galėjimą skolintis, ypač būstui. Kiekviena Palyginti su tuo pat laikotarpiu prieš Gerėjanti kokybė metus, administracinės išlaidos sumaGerų žinių galima atrasti bankų ba- dešimtis eurų duoda daug didesnę galižėjo 40,9 mln. Eur, iš jų 7,1 mln. suma- lansuose – bankai pernai sugebėjo su- mybę pasiskolinti. Tai yra gera tendenžėjo personalo išlaidos, likusi pokyčio mažinti atidėjinius, o tai rodo pagerė- cija ir tai kelia gyventojų lūkesčius“, dalis priskirtina jau minėtam IT išlaidų jusius lūkesčius dėl verslo ir namų ūkių – sako p. Dubnikovas. sumažėjimui. Tiesa, pastarasis veiks- finansinės būklės bei perspektyvų.

Blogoji medalio pusė, anot p. nys, anot LB, reikšmingai paveikė tik 2015 m. buvo sėkmingi kreditavimo Dubnikovo, – kad pinigų spausdinimo keletą sistemos dalyvių. Jei ne jų įtaka, rinkai: bankų klientų paskolų portfe- politikos poveikis skolinimuisi mažėja, bendros bankų administracinės išlai- lio grynoji vertė (po specialiųjų atidė- nes pačios įmonės turi daugiau lėšų. dos 2015 m. būtų sumažėjusios gerokai jinių) išaugo 611 mln. Eur (3,9%) – iki Tai ne į naudą bankams, nes pinigų labiau.

16,3 mlrd. Eur (pašalinus sandorio tarp masės padidėjimas mažins norą skoTokiu pačiu keliu bankams siūlo eiti „Swedbank“, AB, ir „Danske Bank“ A/S lintis.

Už indėlius bankams nesiūlant beir ECB. Kaip interviu „Bloomberg“ te- filialo apskaitos veiksnių įtaką). levizijai sakė p. Lautenschlaeger, banSkolinimo aktyvumu itin pasižymėjo veik jokių palūkanų, kur kas spartesnis kams reiktų imtis mažinti sąnaudas, 2015 m. antrasis ir trečiasis ketvirčiai indėlių portfelio augimas siejamas tik pavyzdžiui, perkeliant dalį verslo į – vien per šį laikotarpį bankų klientų su euro efektu – gyventojai kaupė lėšas elektroninę erdvę. Jie taip pat galėtų di- paskolos išaugo 735 mln. Eur. Aktyviai bankuose, kad išsikeistų jas į eurus. dintų pajamų dalį iš komisinių pajamų skolinosi tiek įmonės, tiek namų ūkiai: Pasak p. Dubnikovo, gyventojų noras ir taip bandyti atsverti žemų palūkanų įmonėms suteiktų paskolų portfelis per išleisti kaip bankų indėlius sukauptas normų aplinkoje mąžtančias pajamas metus išaugo 4,5%, namų ūkiams – 6,9%. lėšas dar nėra išaugęs.

Verslo Ĺžinios, 2014 08 22, penktadienis

11

12

Verslo žinios, 2016 04 29, penktadienis

Bankai ir draudimas

Daugiau investicijų – geresnis įvaizdis Komunikacija :: Daugiausia reklamai skiria „Swedbank“, DNB ir Šiaulių bankas Rūta Balčiūnienė ruta.balciuniene@verslozinios.lt

79 2011 m. gruodis

Šalies komerciniai bankai susigrąžina vartotojų simpatijas – bankais pasitikinčių žmonių dalis po ilgos pertraukos perkopė nepasitikinčių skaičių, tačiau pagal šį rodiklį bankai vis dar lieka 15-oje vietoje iš 21 institucijos.

Romas Mačiūnas, „Baltijos tyrimų“ rinkodaros vadovas, pabrėžia, kad komerciniai bankai žmonėms visada yra jautri tema, o pasitikėjimo indeksą lemia tiek bendra ekonominė šalies padėtis, tiek ir paties sektoriaus veiklos rodikliai.

Bankai atsispyrė nuo dugno 1996 m., palengva augo iki 2007 m. ir su ūžiančia tuomete ekonomikos krize smigo žemyn.

Nepasitikėjimo apogėjus buvo pasiektas 2011 m., kai žlugo „Snoro“ bankas, – tuomet tokių buvo 79%. „Vienintelis periodas, kai pasitikinčių komerciniais bankais skaičius buvo didesnis nei nepasitikinčių, tęsėsi nuo 2005 m. rugsėjo iki 2008 m. gruodžio. Prie to prisidėjo ir Lietuvos įstojimas į ES, labiau į viską žiūrėjome pro rožinius akinius, tad po to buvo didesnis nuopuolis ir nusivylimas. Kreivėse atsispindi abiejų bankų griūtys“, – kalba p. Mačiūnas.

Naujausi duomenys rodo, kad šį kovą, palyginti su praėjusio gruodžio rezultatais, gyventojų, pasitikinčių komerciniais bankais, padaugėjo 11 procentinių punktų. Kovą 49% teigė, kad pasitiki komerciniais bankais, o kad nepasitiki – 47%, savo nuomonės neturėjo 4% respondentų, rodo „Baltijos tyrimų“ gyventojų apklausa. „Pasitikėjimas Lietuvos banku yra išaugęs jau seniai ir laikosi aukštose pozicijose, o pasitikėjimas komerciniais bankais po ekonominių, bankų krizių buvo labai žemas, tad dabar matome gana ryškų šuolį. Tendencija teigiama, tačiau vis dėlto labiau šį šuolį reikėtų sieti su tuo, kad komerciniai bankai šį pavasarį gerokai aktyviau komunikavo, kalbėjo apie SEPA, pervedimų patikimumą. Tad tai galėjo nemenkai prisidėti prie šio staigaus šuolio“, – svarsto p. Mačiūnas.

Yra kur augti Kovą iš šiame tyrime vertinamos 21 institucijos komerciniai bankai buvo 15oje vietoje. Blogiau vertinamas Seimo, Vyriausybės darbas, teismai. O Lietuvos bankas atitinkamai rikiuojasi 5–6 pozicijoje, juo pasitiki 64% respondentų.

Paklaustas, kur link turėtų judėti komercinių bankų pasitikėjimo kreivė per artimiausius tyrimus, p. Mačiūnas teigia, kad tai lems tiek situacija rinkoje, tiek aplinkinėse rinkose, tiek pačių bankų indėlis ir jų komunikacija. „Tendencija teigiama, tačiau dar tikrai yra kur augti“, – neabejoja p. Mačiūnas.

Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, taip pat pabrėžia, kad šalies bankų sektorius prieš keletą metų išgyveno skausmingą apsivalymą ir natūralu, jog tai turėjo įtakos sektoriaus reputacijai ir gyventojų pasitikėjimui. „Šiandien komercinių bankų sektorius

89 1996 m. kovas

Nepasitiki

49 2016 m. kovas

47 2016 m. kovas

Pasitiki

2 1996 m. kovas

15 2011 m. gruodis

Pasitikėjimo komerciniais bankais dinamika, % Šaltinis: „Baltijos tyrimai“

Naujokaitytė, DNB Prekės ženklo ir rinkodaros departamento vadovė: „Bankai – viena sudėtingiausiai žmonėms suvo•kiamų •Ritainstitucijų, tad susiduriame su iššūkiu, kaip paprastai, suprantamai ir aiškiai komunikuoti su klientu.“

Aušros Barysienės

nuotr.

yra skaidrus ir sveikas, visi bankai nepriekaištingai vykdo reikalavimus, ne tik atitinka, bet ir su saugia atsarga viršija normatyvinius rodiklius. Tad pastaraisiais metais gyventojų pasitikėjimas komercinių bankų sektoriumi palengva auga ir grįžta į prieš krizę buvusias aukštumas“, – džiaugiasi Lietuvos banko valdybos pirmininkas ir priduria, kad dar yra daug erdvės pasitikėjimui didinti.

Bankų reklamos išlaidos (gross, be nuolaidų) 2015 m., % „Swedbank“ 43,1 DNB 14,4 Šiaulių bankas 12,9 SEB bankas 11,9 „Citadele“ 7 „Nordea“ 4 Europos centrinis bankas 2,1 LHV bankas 1,6 „Danske“ bankas 0,9 Lietuvos bankas 0,8 Šaltinis: TNS LT Daugiau infografikos VŽ „Premium“

Komunikuoja daugiau Rinkos tyrimų bendrovė TNS LT skaičiuoja, kad bankai pastaraisiais metais komunikuoja aktyviau: per 2015 m., palyginti su ankstesniais, rinkodaros biudžetai augo 14,3%. Daugiausia iš bankų reklamai (gross, be nuolaidų) Lietuvoje išleidžia „Swedbank“, arba 43% visos kredito įstaigų reklamai skiriamos sumos. Tačiau pernai jis savo biudžetą apkarpė 11,4%. Antroje vietoje esantis DNB išleidžia tris kartus mažiau.

Labiausiai per 2015 m. reklamos biudžetą augino Šiaulių bankas (5.600%) ir pagal apimtį pralenkė SEB banką. Šiaulių bankas pernai atnaujino savo prekės ženklą. SEB rinkodaros biudžetą per 2015 m. paaugino per 120%, rodo TNS LT duomenys.

Rita Naujokaitytė, DNB Prekės ženklo ir rinkodaros departamento vadovė, augantį vartotojų pasitikėjimą pastaruoju metu sieja su pastaraisiais metais nuosekliai stiprėjančia visų bankų komunikacija. „Daugelis rinkos dalyvių yra itin

aktyvūs – bendrauja su klientais tiek tradiciniuose, tiek socialiniuose kanaluose. Tai, kad finansų sektorius su vartotojais kalba aiškiai, paprastai ir laiku, taip pat prisideda prie palankesnio vartotojų vertinimo, o kartu ir geresnės reputacijos“, – kalba p. Naujokaitytė.

Asmeniškiau ir paprasčiau Be to, bankai labai aktyviai diegia e. sprendimus, kurie palengvina kasdienį finansų tvarkymą, plečia mobiliąsias paslaugas, įgyvendina papildomus saugumo reikalavimus. Pastaraisiais metais bankas daug dėmesio skiria tam, kad komunikacija būtų kiek įmanoma mažiau korporatyvinė, šalta ir sunki. „Bankai – viena sudėtingiausiai žmonėms suvokiamų institucijų, tad susiduriame su iššūkiu, kaip paprastai, suprantamai ir aiškiai komunikuoti su klientais. Savo ruožtu mes patys nebekalbame apie produktą, pereiname prie labai aiškių verčių komunikavimo klientams – pirmiausia akcentuojame laiko taupymą, kaip lengvai ir paprastai žmogus gali susitvarkyti savo finansinius reikalus. Iškeliame kelis svarbius momentus – mobiliojo banko pranašumus, šeimoms siūlome šeimos bankininką“, – vardija p. Naujokaitytė.

Ji pabrėžia, kad pastaruosius 2 metus nuosekliai didėjo banko biudžeto dalis, skiriama tiesioginei komunikacijai su klientais socialiniuose tinkluose ir kitais e. kanalais, o reklamai skiriamas biudžetas išlieka stabilus. „Akivaizdu, kad ir ateityje bankai ieškos šiltesnių sprendimų, stengsis

būti įdomesniais prekės ženklais savo vartotojams, bandys labiau pasiekti nišinius vartotojus, tikslines atskiras grupes, nei kalbės su bendra auditorija.

Kartu bankų komunikacijoje matysime vis drąsesnių, netikėtų sprendimų. Vis daugiau matysime ir bankų žingsnių link skaitmenizacijos“, – neabejoja p.

Naujokaitytė.

Pasak jos, prognozuojama, kad kas ketvirtas gyventojas pasaulyje per artimiausius kelerius metus naudosis mobiliuoju banku, tai neaplenks ir Lietuvos. „Bankai vis daugiau investuos į tiesioginę komunikaciją su vartotojais, nes technologijos lemia, kad vis rečiau ateityje eisime į banką, vis rečiau bendrausime čia gyvai. Tad didysis iššūkis bus išlaikyti santykius su klientu, sugebėti perteikti jam prekės ženklo vertę kitomis priemonėmis“, – pabrėžia p.

Naujokaitytė. Su tuo sutinka ir Liudas Rimkus, SEB banko Rinkodaros departamento direktorius „Skaitmenizacijos procesas keičia bankų komunikaciją, verčia ieškoti būdų, kaip bendrauti su klientu, su kuriuo vis dažniau bendraujame vien virtualiai. Savo ruožtu prekės ženklo stiprumas ir reputacija tampa vis svarbesne valiuta, ypač paslaugų sektoriuje. Ne kaina, ne produkto savybės tampa esminiais veiksniais – visi galime pasiūlyti tą patį, bet tai, kaip aptarnausi klientą, kiek dėmesio jam skirsi, ar išgirsti jį tada, kada jam reikia, tampa vis svarbesniais aspektais“, – kalba p.

Rimkus.

Verslo žinios, 2016 04 29, penktadienis

13

Bankai ir draudimas

Neskuba bendradarbiauti ir Latvija, ir Vatikanas derasi dėl išlygų, informacijos pateikimo formų“, – teigia p.

Lukoševičius.

Nors yra bendras informa­ cijos pateikimo standartas, jis taikomas nevienodai, kai kur taikomi pereinamieji lai­ kotarpiai seniau atidarytoms sąskaitoms. „Atrodo, kad automatiniai informacijos mainai nepalies visų klientų, kurie stovi už aktyviai veikiančių įmonių“, – konstatuoja p. Lukoševičius.

Mokesčiai :: Vytautas V. Žeimantas vytautas.zeimantas@verslozinios.lt

G 20 nusprendė imtis sankcijų prieš šalis, kurios atsisako keistis informacija apie bankų sąskaitų savininkus. Tarp nenoriai bendradarbiaujančių valstybių minimos Vatikanas, Latvija, Gruzija.

Dvidešimties labiausiai iš­ sivysčiusių valstybių (G 20) finansų ministrai ir centrinių bankų atstovai apsvarstė prie­ mones, kurių būtų galima imtis prieš finansų centrus ir juris­ dikcijas, kurios vengia teikti in­ formaciją apie bankų sąskaitų savininkus. Iki šių metų liepos planuojama nustatyti kriteri­ jus, kurie padės atpažinti ne­ bendradarbiaujančias šalis.

Tokiam pareiškimui la­ biausiai priešinosi Kinija ir Jungtinės Amerikos Valstijos.

Kinija pabrėžė, kad atidžiai vertins, kokios sankcijos lau­ kia bendradarbiauti atsisakiu­ sių šalių. „Amerikiečiai daug prisi­ dėjo prie to, kad judėtume į priekį, tačiau jie turi kiek kitokią sistemą ir labai sun­ ku gauti daugumą balsų JAV kongrese, kad būtų galima pri­ taikyti tarptautinę sistemą“,

••Vatikano muziejaus laiptai.

Kristinos Jarmalytės nuotr.

– apie JAV neryžtingumą kal­ keistis informacija apie sąskai­ bėjo Wolfgangas Schaeuble, tų klientus arba susitarimų lai­ kosi formaliai.

Vokietijos finansų ministras.

Anot p. Lukoševičiaus, įsi­ pareigojimui keistis informaci­ Nedaro namų darbų Jaroslavas Lukoševičius, ja iki šiol nepritarė Bahreinas, UAB „Prospera Lietuva“ advo­ Nauru ir Vanua­tu. Kai kurios katas, pabrėžia, kad „Panama valstybės nesipriešina inici­ Papers“ skandalas paskatino atyvai, tačiau nedaro namų dar kartą atkreipti dėmesį į tai, darbų. Tarp tokių valstybių jog kai kurios valstybės vengia galima paminėti Gruziją,

Kazachstaną, Moldovą, Ser­ biją, Juodkalniją, Libaną, Ukrainą, Vatikaną. Šių valstybių gretoje buvo ir JAV, tačiau spaudžiamos jos jau sutiko ateityje pasira­ šyti atskirą susitarimą. „Nors daugelis valstybių iš­ reiškė valią keistis informacija, iki šiol pasirašydamos susitari­ mus su atskiromis valstybėmis

Sankcijos jau veikia Jei valstybė nebendradar­ biauja, griežčiau vertinami pavedimai iš jos bankų. „Finansiniai centrai nebus patrauklūs, jeigu kapitalui iš tokių centrų bus taikomi judė­ jimo apribojimai“, – teigia p.

Lukoševičius.

Pavyzdžiui, Latvijos bankų sektorius nepatiko daugeliui užsienio valstybių ir bankai ko­ respondentai vis dažniau už­ drausdavo užsienio bankams dirbti su Latvijos bankais. Dabar Latvijos bankai sutiko, kad juos patikrintų auditoriai iš JAV. „Latvijos bankai dabar siun­ čia lengvatinių mokesčių vals­ tybių, kuriose registruotoms įmonėms daugiau neatidarys banko sąskaitų, sąrašus“, – tei­ gia p. Lukoševičius.

Tai jau antra apsikeitimo informacija apie bankų sąs­

kaitas banga. Pirmoji buvo iš karto po 2008 m. – tarptau­ tinės finansų krizės. Tiesa, tuomet buvo kalbama apie apsikeitimą informacija pagal mokesčių administratoriaus užklausas, o dabar apie auto­ matinį apsikeitimą duomeni­ mis kasmet.

2009 m. pagal tarptautinio bendradarbiavimo keitimosi informacija lygį buvo suda­ ryti juodieji, pilkieji ir baltie­ ji valstybių sąrašai. Į baltąjį sąrašą buvo įtrauktos visos valstybės, kurios su EBPO yra sudariusios sutartis dėl ben­ dradarbiavimo ir pagal reika­ lavimus pataisė savo bankų įstatymus. Į pilkąjį įrašytos sutikusios bendradarbiauti, tačiau dar nepakeitusios savo įstatymų, o juodajame sąraše atsidūrė keturios valstybės: Urugvajus, Filipinai, Kosta Rika ir Malaizija. Tačiau jos iš karto sutiko bendradarbiauti ir netrukus buvo perkeltos į pilkąjį sąrašą.

Valstybės, patekusios į pil­ kąjį sąrašą, buvo įpareigotos pasirašyti ir ratifikuoti bent 12 tarptautinių dvišalių sutarčių dėl apsikeitimo informacija mokesčių slėpimo bylose.

Tuomet Panamos valstybė gavo pastabą, kad deklaravo siekius keistis informacija, tačiau iki šiol nepasirašė nė vienos sutarties.

RĖMĖJO TURINYS

Vadovų atsakomybės draudimas įgauna pagreitį Lietuvoje sparčiai populiarėja draudimo produktas, skirtas atsakingus sprendimus priimantiems įmonių darbuotojams – Vadovų civilinės atsakomybės draudimas. Savo ir šeimos gerove bei turtu rizikuojantys vadovai siekia išvengti galimų nemalonumų, tad juo draudžiami ne tik direktoriai, bet ir valdybos ar stebėtojų tarybos nariai, kiti sprendimus priimantys darbuotojai.

Gytautas Balys Galimybė apsidrausti Vadovų civilinės atsakomybės draudimu Lietuvoje veikiančioms bendrovėms atsirado senokai, tačiau draudimo rūšis populiari Lietuvoje veikiančių įmonių tarpe nebuvo. Paklausa pradėjo augti maždaug prieš 4-7 metus. Maždaug tuo metu Bendrovių valdymo institutas Baltijos šalyse pradėjo rengti mokymus nepriklausomiems valdybos nariams, o Didžiosios Britanijos draudimo ir perdraudimo bendrovė „Lloyd‘s“ paskyrė generalinį atstovą Lietuvoje, kuris svariai prisidėjo aiškinant šio produkto esmę ir naudą Lietuvos draudimo brokeriams.

Vakarų kompanijos jau senokai įvertino pana-

veiksmų tyrimą, nuostolių atlyginimą bei didesnį diskretiškumą“, – paaiškina specialistė.

Akcininkų nedraudžia

šias rizikas, tad šis draudimas pirmiausia prigijo didžiųjų investuotojų gretose.

Rimantas Chaleckas, platų žinomų šalies įmonių ratą aptarnaujančios draudimo brokerio bendrovės „IVP Partners“ verslo plėtros vadovas patikslina, kad taip vadinamuoju Vadovaujančių asmenų civilinės atsakomybės draudimu jau naudojasi daugiau nei 30 proc. bendrovės klientų. „Net ir valstybinės įmonės, kurios vis dažniau valdybų sudėtis papildo specialistais iš išorės, įžvelgia šio draudimo naudą.“, – pateikia pavyzdį ekspertas.

Procesą paspartino 2008 m. krizės metu nuvilnijusi įmonių bankrotų banga, o po jos sekę Bankroto įstatymų pakeitimai sugriežtino vadovų atsakomybę.

Rasa Kulyčienė, UADBB „IVP Partners“ pardavimų projektų vadovė: „Priėmus netinkamus sprendimus iškyla ne vien vadovo reputacijos klausimas, Civilinis kodeksas numato jo asmeninę atsakomybę, rizikuojama jo, sutuoktinio ar būsimų paveldėtojų turtu“.

Rasa Kulyčienė, UADBB „IVP Partners“ pardavimų projektų vadovė teigia, kad apdraustiesiems tenka derinti skirtingų interesų turinčių grupių interesus, verslo sprendimus priimti greitai ir ne visada pakanka laiko įsigilinti į sprendimų padarinius. „Tai ne tik reputacijos klausimas, įstatymai numato asmeninę atsakomybę, rizikuojama savo, sutuoktinio ar būsimų paveldėtojų turtu. Jei akcininkai ar tretieji asmenys pateikia ieškinį įmonės vadovui, tokia draudimo rūšis užtikrina skaidrų jo

Šio draudimo naudą įžvelgia ir įmonių akcininkai, galintys tikėtis kompensacijos už nekompetentingų samdomų vadovų sprendimus.

Tiesa, patys įmonių savininkai negali apsidrausti šia draudimo rūšimi, nes kiltų interesų kolizija.

Kaip vieną didžiausių privalumų R. Kulyčienė įvardija draudiko įsipareigojimus atlyginti išlaidas teisinei gynybai, įskaitant ir atlygį advokatams dėl baudžiamojo persekiojimo ar reikalavimų, susijusių su asmens sužalojimu, turto sugadinimu bei aplinkos užteršimu. Šio draudimo vertę didina ir tai, kad draudikas gali atlyginti užstatų, laidavimų, ekstradicijos, reputacijos atstatymo, konsultacijų iki nuostolių atsiradimo, reikalavimų, kylančių iš darbo santykių atsakomybės išlaidas. „Kaina priklauso nuo objektyvių veiksnių, tokių kaip pasirinkta draudimo suma, rizikų padengimo laipsnis, įmonės teisinė registravimo forma, potencialus apdraustųjų asmenų skaičius, finansiniai veiklos rezultatai bei subjektyvių veiksnių – istorinių įvykių, kurie galimai būtų susieti su trečiųjų šalių reikalavimais ateityje“, – patikslina „IVP Partners“ atstovė.

Indulgencijos nesuteiks Ekspertai pažymi, kad tipinėse draudimo taisyklėse yra numatyta, jog nuostoliai nekompensuojami dėl tyčinių neteisėtų veiksmų siekiant neteisėto pelno ar atlygio, sukčiavi-

mo, kai apdraustasis neapskundžiama teismo nutartimi pripažįstamas kaltu. Visgi, draudimo apsauga apdraustiesiems dėl didelio neatsargumo ar įstatymo pažeidimo gali būti suteikta.

R.Chaleckas pastebi, kad verslininkai klausimo ar reikia draustis nuo įvairių rizikų paprastai nebesvarsto, daugiau diskutuojama dėl draudimo strategijos pasirinkimo. „Tipinės strategijos būna dvi, viena iš jų – kai draudimą parenka paskirtas įmonės darbuotojas, o kita, kai ši misija patikima specializuotoms draudimo brokerių bendrovėms“, – sako jis.

Pirmoji strategija sudėtinga jei įmonės veikla yra plačiai diversifikuota, reikalaujanti plataus esamos būklės, procesų suvokimo, kompetencijos teisinėje srityje ir draudimo rinkos produktų išmanymo. „Daug žinomų bendrovių šias užduotis perkelia mums, esame stambaus verslo draudimo partneriai. Įvertiname klientų veiklos kritinius rizikos taškus, parengiame individualią visų draudimo rūšių programą, jos pagrindu organizuojame konkursą draudimo paslaugoms pirkti Lietuvoje ir užsienyje. Praktika rodo, kad absoliučia dauguma atvejų mums pradėjus administruoti draudimo portfelį įmonių išlaidos draudimui sumažėja, o galimų įvykių padengimas tampa žymiai platesnis.“ Anot jo, ne tik Vadovų civilinės atsakomybės atveju, bet ir kalbant apie kitas draudimo rūšis labai svarbu parengti tokius tipinių draudimo sąlygų išplėtimus ir keitimus, kurie atsitikus įvykiui leistų greitai ir sklandžiai gauti draudimo išmoką, nepatiriant nuostolių dėl sutrikdyto verslo ar neįvykdytų įsipareigijimų verslo partneriams.

14

VERSLO ŽINIOS, 2016 04 29, PENKTADIENIS

Bankai ir draudimas

„Elitinė“ investavimo lyga – ne visiems įkandami fondai Pinigai :: Investuojant būtina įvertinti mažesnį likvidumą Paulius Čiulada paulius.ciulada@verslozinios.lt

Lietuvoje investuoti galima ne tik į tradicinius, bet ir į didesnę investavimo patirtį turintiems skirtus fondus.

Pastarieji neretai siūlo įdomią investicinę idėją. Tokie fondai turi savo pranašumų, tačiau šalia jų netrūksta ir rizikų.

Lietuvoje viešai platinamos kelios dešimtys mūsų šalyje registruotų ir net keli šimtai užsienyje registruotų investicinių fondų, kuriuose iš viso sukaupta daugiau nei 614 mln. Eur turto.

Lietuvos banko duomenimis, į investicinius fondus yra investavę beveik 65.000 gyventojų, kurių didelė dalis, tikėtina, pasakytų, kad savo internetinės bankininkystės sistemoje išsirinkti geriausiai savo poreikius atitinkantį investicinį fondą taip pat įprasta, kaip internetu atlikti lėšų pervedimą.

Tačiau šalia įprastų investicinių fondų Lietuvoje egzistuoja ir didesnį nei vidutinį investavimo išprusimą turintiems žmonėms skirtų fondų rinka. Tai – vadinamiesiems informuotiesiems ir profesionaliesiems investuotojams skirti fondai.

Daugeliui gyventojų jie sunkiai pasiekiami dėl minimalios investavimo sumos kartelės, kuri informuotiesiems investuotojams skirtų fondų atveju siekia 125.000 Eur. Nors tai ir nišinė rinka, statistika rodo, kad ji auga kaip ant mielių. Lietuvos banko duomenimis, 2014 m. pabaigoje keturios Lietuvos investicijų valdymo įmonės valdė 12 informuotiesiems investuotojams skirtų fondų, o jų valdomas turtas sudarė 51,5 mln. Eur. Palyginkime, šių metų pradžioje aštuonios investicijų valdymo įmonės valdė jau 24 tokius fondus (2 iš jų turto ir dalyvių neturėjo), o jų valdomas turtas sudarė 148,76 mln. Eur. Taigi turtas per metus padidėjo beveik tris kartus.

Du tipai Šiandien veiklos licencijas Lietuvoje turi 23 informuotiesiems investuotojams skirti ir vienas profesionaliesiems investuotojams skirtas investicinis fondas.

Joana Baublytė, advokatų kontoros „Valiunas Ellex“ asocijuota partnerė, aiškina, kad informuotiesiems investuotojams įstatymais nustatyta 125.000 Eur minimali investavimo suma. Šio tipo investuotojai turi raštu patvirtinti savo žinių lygį. „Profesionaliesiems investuotojams minimalios investuojamos sumos reikalavimo nėra, bet yra kiti kriterijai.

Profesionaliaisiais investuotojais be atskiro pripažinimo yra laikomi prižiūrimi subjektai, veikiantys finansų rinkose (kredito įstaigos, finansų maklerio įmonės ir pan. – VŽ), didelės įmonės, atitinkančios įstatyme nurodytus kriterijus, taip pat valstybinės, savivaldybės, tarptautinės ir tarpvalstybinės institucijos“, – sako p. Baublytė.

Maždaug pusė iš Lietuvoje veikiančių informuotiesiems investuotojams skirtų fondų investuoja į nekilnojamąjį turtą. Kai kurių jų investavimo filosofija itin netradicinė – pavyzdžiui, investuojama į Londone esančius butus. Visgi daugelis tokių fondų orientuojasi į stabilias nuomos pajamas nešantį nekilnojamąjį turtą.

Pasak specialistų, nekilnojamasis turtas vis daugiau dėmesio tarp tokių fondų sulau-

••

Edgaras Mickus, „Swedbank“ Asmeninės bankininkystės departamento finansinio turto valdymo srities vadovas: „Fondai informuotiesiems asmenims gali ir neatskleisti detalios informacijos apie investavimo strategiją, tad tai gali būti papildomas rizikos veiksnys.“ Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Šių metų pradžioje aštuonios investicijų valdymo įmonės valdė jau 24 tokius fondus (2 iš jų turto ir dalyvių neturėjo), o jų valdomas turtas sudarė 148,76 mln. Eur. Taigi turtas per metus padidėjo beveik tris kartus.

kia dėl to, kad mažos obligacijų palūkanų normos investuotojus skatina ieškoti investicijų duodančių didesnę grąžą, o nuomojamas nekilnojamasis turtas šiuo metu kaip tik ir yra tokia investicija.

Tarp tų fondų, kurie investuoja į tradicines tarp investuotojų turto klases (akcijos, obligacijos), taip pat yra besivadovaujančių unikalia filosofija. Pavyzdžiui, vienos bendrovių investicijoms diriguoja iš savo klaidų besimokantis algoritmas.

Svarbūs aspektai Specialistai atkreipia dėmesį, kad paprastai informuotiesiems investuotojams skirtų fondų likvidumas yra mažesnis nei paprastų fondų, tad investuotojai turi susitaikyti, kad nuo sprendimo išeiti iš fondo iki pinigų išmokėjimo gali praeiti mėnuo ar ilgiau. „Norintiems pasitraukti anksčiau dažnas fondas taiko papildomus mokesčius, jie ne visuomet aptarti fondo taisyklėse“, – sako Edgaras Mickus, „Swedbank“ Asmeninės bankininkystės departamento finansinio turto valdymo srities vadovas.

Anot jo, nors pati teisinė investicinio fondo forma nenusako jo rizikingumo, dažniausiai informuotiesiems investuotojams skirti fondai pasižymi didesne rizika. „Atkreipiame investuotojų dėmesį, kad į tokius fondus turėtų investuoti patyrę investuotojai. Be to, tokiai investicijai reiktų skirti mažesnę investicinio turto dalį“, – pataria p. Mickus.

Anot jo, kaip ir visuomet, asmuo, prieš investuodamas į fondą, privalo išsiaiškinti, kokia fondo investavimo strategija, likvidumas ir, žinoma, mokesčiai. „Fondai informuotiesiems asmenims gali ir neatskleisti detalios informacijos apie investavimo strategiją, tad tai gali būti papildomas rizikos veiksnys“, – sako p. Mickus.

Likvidumo klausimas Vitalijus Šostakas, finansų patarėjo įmonės „Fink House“ investicijų strategas, teigia, kad renkantis informuotiesiems ar profesionaliesiems investuoto-

jams skirtą fondą reikia kruopščiai atlikti namų darbus. „Tam reikia skirti daug energijos – idealiu atveju investuotojas pats arba pasitelkdamas finansų patarėjus ir teisininkus turi atlikti išsamią fondo analizę“, – sako p. Šostakas.

Jo teigimu, investuodamas į tokius fondus, investuotojas paprastai „užšaldo“ pinigus keleriems metams. „Be to, šie fondai dažnai investuoja į

riboto arba mažo likvidumo turtą ir jų taisyklės dažnai nenumato išpirkimo bet kokiu metu“, – kalba specialistas.

Ekspertai pabrėžia, kad profesionalams skirtų fondų investavimo strategija yra ribojama mažiau negu įprastų investicinių fondų. Todėl tokio fondo tikrasis rizikos profilis neretai paaiškėja tik sunkmečiu, kai investuotojams jau per vėlu ar nebeįmanoma pakoreguoti savo sprendimų.

Informuotiesiems investuotojams skirti fondai

Fondas Valdytojas „Orion Alternative Energy Fund“ UAB ,,Orion Asset Management“ „Orion Algorithmic Trading Portfolio“ UAB ,,Orion Asset Management“ „Orion Agroland Value Fund I“ UAB „Orion Asset Management“ „Orion Absolute Return Portfolio“ UAB „Orion Asset Management“

„ORION London Property Fund“ UAB „Orion Asset Management“ „Orion High Yield Property Fund“ UAB „Orion Asset Management“ „Orion Diversified RE Fund“ UAB „Orion Asset Management“ „Multi Asset Selection Fund“ UAB „Orion Asset Management“

„Axia Capital“ UAB „Orion Asset Management“

„Citus Development Fund“ UAB „Synergy finance“ „Fixed Yeld Invest Fund“ UAB „Synergy finance“ „Lords LB Baltic Fund IV“ UAB „Lords LB Asset Management“ „Lords LB Baltic Small Cap Fund“ UAB „Lords LB Asset Management“ „Lords LB Battery Fund“ UAB „Lords LB Asset Management“ „Lords Special Fund I“ UAB „Lords LB Asset Management“ „Lords Special Fund II“ UAB „Lords LB Asset Management“ „Lords Special Fund III“ UAB „Lords LB Asset Management“ „Prudentis Fund“ UAB „Prudentis“ „Ad ventum Private Equity Fund I“ UAB „Ad ventum“ „MUNDUS Bridge Finance“ UAB „Mundus“

Vilniaus investuotojų klubas UAB „Žabolis ir partneriai kapitalo valdymas“

„Prosperus Real Estate Fund I“ UAB „Investicijų valdymas „Prosperus“ „Craftstone Capital Appreciation Fund“ UAB „Lewben Investment Management“

Kryptis Rizikos kapitalas Akcijos, obligacijos, kita NT Akcijos, obligacijos, išvestinės priemonės NT NT NT Akcijos, skolos VP, NT, rizikos kapitalo projektai, ribotos rizikos fondai Įvairios finansinės priemonės NT NT NT NT Akcijos, obligacijos, fondai NT NT NT - Baltijos šalių įmonių akcijos Alternatyvaus finansavi- mo bendrovių skolos VP JAV, Vakarų Europos akcijos ir skolos VP NT Akcijos

Profesionaliesiems investuotojams skirti investiciniai fondai

Fondas Valdytojas Kryptis „Energy and infrastructure Baltic Fund“ UAB „Lords LB Asset Management“ Infrastruktūros objektai Šaltiniai: Lietuvos bankas, VŽ

VERSLO ŽINIOS, 2016 04 29, PENKTADIENIS

15

Bankai ir draudimas Kai kurių bankų įkainiai verslo klientams

23,17

1,45

5,79

23,17

0,58 /psl., 1,45 /psl., min. 1,45-2,32 min. 5,79

Faksu į užsienį (1 lapas), Eur

Paštu į užsienį, Eur

7,24 5,79

Faksu Lietuvoje (1 lapas), Eur

Paštu Lietuvoje, Eur

Praėjusių metų sąskaitos išrašo parengimas, Eur

Praėjusio ketvirčio sąskaitos išrašo parengimas, Eur

4,34 2,90

AB SEB bankas

nemokamai 0,29

0,41

20,27 13,03

AB „Swedbank“

nemokamai 0,23

0,41

26 24,62 13,03

AB DNB bankas

nemokamai 0,23

0,35

20,27 13

nemokamai 37,65

26,07

nemokamai 78,20 57,92

nemokamai nemokamai nemokamai

0,43

1,45

2,90

8,69

1,45-8,69

5,79-55,03 1,45

5,79

nemokamai 0,23

0,41

23,17

nemokamai 40,55 28,96

nemokamai 86,89 72,41

nemokamai nemokamai

0,58

2,90

5,79

14,48

1,45-2,90

5,79

4,34

2,90

5,79

23,17-144,81

nemokamai 86,89 72,41

nemokamai nemokamai

43,44 26,07

55,03 nemokamai nemokamai 57,92 0,58

Praėjusio mėnesio sąskaitos išrašo parengimas, Eur

Sąskaitos išrašo ar kito dokumento išsiuntimas

Vienos dienos sąskaitos išrašo parengimas, Eur

Sąskaitos atidarymas to paties banko grupės bankuose, Eur

Paslauga / operacija

Sąskaitos atidarymas

Skubus pinigų pervedimas, kai gavėjas sumoka banko Lietuvoje ir užsienio bankų mokesčius

nemokamai 72,41

Labai skubus pinigų pervedimas, kai gavėjas sumoka banko Lietuvoje ir užsienio bankų mokesčius

Skubus pinigų pervedimas, kai gavėjas sumoka užsienio bankų komisinius mokesčius, mokėtojas - banko Lietuvoje komisinius mokesčius, Eur 26,07

Labai skubus pinigų pervedimas, kai gavėjas sumoka užsienio bankų komisinius mokesčius, mokėtojas - banko Lietuvoje komisinius mokesčius, Eur

Skubus pinigų pervedimas, kai mokėtojas sumoka banko Lietuvoje ir užsienio bankų mokesčius, Eur

Labai skubus pinigų pervedimas, kai mokėtojas sumoka banko Lietuvoje ir užsienio bankų mokesčius, Eur

Sąskaitų tvarkymas

nemokamai 34,75

Paprastas pinigų pervedimas, kai gavėjas sumoka banko Lietuvoje ir užsienio bankų mokesčius

Paprastas pinigų pervedimas, kai gavėjas sumoka užsienio bankų komisinius mokesčius, mokėtojas - banko Lietuvoje komisinius mokesčius, Eur

Paprastas pinigų pervedimas, kai mokėtojas sumoka banko Lietuvoje ir užsienio bankų mokesčius, Eur

Skubus pinigų pervedimas eurais, Eur

Vietinis pinigų pervedimas eurais, Eur

Į kitų klientų sąskaitas, Eur

Iš savo sąskaitų į savo sąskaitas

Vietinis pinigų pervedimas banko viduje (internetu)

Vietinis pinigų pervedimas į kitus Lietuvoje registruotus bankus (internetu) Tarptautinis pinigų pervedimas (internetu)

95,57 57,92

AB Šiaulių bankas AB „Citadele“ bankas

13,03

UAB Medicinos bankas nemokamai 0,20

0,35

20

13

nemokamai

Danske Bank A/S Lietuvos filialas

nemokamai 0,23

0,41

23,17

14,48

nemokamai 34,75

Nordea Bank AB Lietuvos skyrius

nemokamai 0-0,29 0,29-0,43 15

nemokamai 57,92 0,58

5 už kiekvieną 0,80 /psl., mėnesį, max. 25 min. 1,45-3

nemokamai 28,96

nemokamai 100

nemokamai 1,50

1,16

4,34

1,45

2,90

0,80 /psl., min. 6

1,45

1,45-5,79

4,34

1,45-1,74 4,34-5,79

2,32

5,79

1,16

4,34

3

6

3

6

Pateikiami tik pagrindinių paslaugų įkainiai.

Informacija surinkta iš bankų interneto svetainių 2016 m. balandžio 22 d. duomenimis.

Klientai, naudodamiesi bankų paslaugomis, privalo vadovautis konkretaus banko pateikiama informacija, sutartimis ir kainynais.

16

Verslo žinios, 2016 04 29, penktadienis

Bankai ir draudimas

Kaip parduoti bankui Pardavimai :: Naudinga žinoti, kaip klientas perka Jolita Mažeikienė jolita.mazeikiene@verslozinios.lt

Užmegzti komercinius ryšius su didelėmis bendrovėmis – kiekvieno ambicingo pardavėjo svajonė. Todėl bankai yra vieni geidžiamiausių komercinių klientų prekių tiekėjams ir paslaugų teikėjams, kuriems įveikti jų pirkimo principus ir taisykles darosi vis sunkiau.

Pardavėjų jausmas, kad parduoti ban­ kams darosi vis sunkiau, – ne iš piršto laužtas. Lietuvos banko apžvalgoje nuro­ doma, kad 2015 m. bankų sistemos pel­ ningumui teigiamos įtakos turėjo admi­ nistracinių išlaidų sumažinimas, o tai reiškia, kad mažėjo bankų išlaidos ne tik personalui, bet jie ir mažiau pirko prekių bei paslaugų iš išorės.

Bankų pirkimų padaliniai atsakingi už IT infrastruktūros ir telekomunikacijų, banko padalinių ir bankomatų tinklo administravimo, rinkodaros ir komuni­ kacijos, trečiųjų šalių tarpininkavimo ir palaikymo paslaugų įsigijimą. Taip pat šie padaliniai rūpinasi draudimo, audito, tur­ to vertinimo, programavimo, personalo atrankos, teisinės ir kitos įvairios profe­ sionalų paslaugų pirkimu. Todėl bankui įdomūs platų paslaugų ir prekių spektrą pristatantys tiekėjai.

Aiškaus naudos klientui išdėstymo ir originalumo, kai bandoma išsiskirti iš konkurentų pasiūlymo terminais, patogu­ mu ar kaina, kartais neužtenka, ypač kai nori parduoti bankui. Vykdant pardavi­ mus verslui (B2B), visada naudinga žinoti, kaip klientas perka prekes ir paslaugas, kokius taiko pirkimų principus ir taisyk­ les. Bankuose pirkimų tvarka apibrėžta aiškiai kaip niekur kitur, tik ji mažai ži­ noma pardavėjams.

Pardavimo klaidos Skelbdami kainų apklausas, bankai gauna daug komercinių pasiūlymų, ku­ riuos apibendrinę gali išskirti dažniausiai pasitaikančias pardavėjų klaidas, kurias jie daro tiek dėl neprofesionalumo, tiek dėl to, kad persistengia. „Tikriausiai pati didžiausia tiekėjų klai­ da, siūlant prekes bankui, – tai konkura­ vimas tik kaina. Kitaip nei viešuosiuose pirkimuose, banke didžiausias dėmesys skiriamas tiekėjo pasiryžimui sukurti ir parduoti tokią prekę ar paslaugą, kuri maksimaliai atitiktų banko lūkesčius, iš­ spręstų problemą, leistų išvengti klaidų, reputacijos rizikos, optimizuotų admi­ nistravimo kaštus ir pan.“, – sako Asta Gadišauskienė, „Swedbank“ Pirkimų de­ partamento direktorė.

Ponia Gadišauskienė atkreipia dėmesį, kad bankas kaip pirkėjas ryte gali pirk­ ti komunikacijos paslaugas, po pietų – duomenų perdavimo kanalus, o vaka­ re – elektrą banko tinklui, jis neturi to­ kios kompetencijos vienoje srityje kaip tos srities specialistas pardavėjas, todėl ypač pirmame etape iš tiekėjų tikimasi tik argumentuotų pasiūlymų. Esminiai argumentai turėtų sudominti, įrodyti išskirtinumą, pranašumą, atitikti reika­ lavimus, būti be specifinės perteklinės informacijos. Pasiūlymai turi būti kon­ kretūs, tokia forma kaip prašoma, nes tai leidžia juos efektyviai apdoroti ir parodo tiekėjo profesionalumą, tačiau neretai tiekėjai norėdami įtikti perlenkia lazdą.

••

Dalyvaudami bankų pirkimo konkursuose tiekėjai daro nemažai klaidų tiek dėl neprofesionalumo, tiek dėl to, kad persistengia. JUDITOS GRIGELYTĖS (VŽ) NUOTR.

Parduodant bankams tiekėjų konkurenciją stiprina ir tai, kad vis daugiau konkursų vykdoma tarptautiniu mastu.

„Jei kalbėtume apie tai, kaip tiekėjai dar galėtų tobulėti dalyvaudami kon­ kursuose, išskirčiau kelias pagrindines sritis – pardavėjams svarbu įvertinti ir kitus rinkos dalyvius, savo konkuren­ tus, gerai pažinti rinką, kurioje vykdo veiklą, tinkamai pasiruošti deryboms ir siūlyti prekes ar paslaugas už rinkos, o ne už aukštesnę negu rinkos kainą, taip pat siekti ilgalaikės partnerystės, o ne vienadienio pardavimo“, – sako Audra Stankevičienė, SEB banko pirkimo val­ dymo grupės vadovė.

Ponia Gadišauskienė įvardija, kad per derybas pasitikėjimą būsimu tie­ kėju taip pat gali sumažinti bet kokia forma išsakomi atsiliepimai apie savo konkurentus, o tokių atvejų pasitaiko.

Kaip atrenka tiekėjus Paklausta, kokiais principais va­ dovaujamasi atrenkant tiekėjus, p.

Gadišauskienė patikslina, kad bankas renkasi ne tiekėją, bet prekę ar paslau­ gą, tačiau perkant banko veiklai itin rei­ kalingas paslaugas iš tiekėjo reikalauja­ ma net verslo tęstinumo plano. „Įsigyjant prekes ar paslaugas svar­ biausia yra kokybė, siūlomos prekės ar paslaugos savybės, funkcionalumas, taip pat atitiktis banko lūkesčiams ir neretai trečiųjų šalių reguliaciniams reikalavimams. Toliau būna svarstoma kaina ir visos kitos pridėtinės vertės, formuojančios bendrą perkamos pa­ slaugos ar produkto vertę. Ne mažiau svarbi yra tiekėjo patirtis, gebėjimas išlaikyti teikiamų paslaugų kokybę ir vykdyti sutartinius įsipareigojimus ilgą laiką, užtikrinti reikiamą palaiky­ mą. Pirkdami kritines verslui paslau­

gas reikalaujame verslo tęstinumo plano. Taip pat tikimės, kad tiekėjai veiklą vykdys laikydamiesi socialinės ir aplinkosaugos atsakomybės principų ir taip užtikrins savo veiklos tęstinumą bei saugos savo kliento reputaciją“, – atskleidžia p. Gadišauskienė.

SEB bankas, rinkdamasis tiekėjus, vadovaujasi tokiais pagrindiniais prin­ cipais kaip tvarumas, nepriekaištinga reputacija ir patirtis. Taip pat kreipia­ mas dėmesys į rekomendacijas ir atsi­ liepimus apie tam tikrą tiekėją, sako p.

Stankevičienė. „Organizuodami pirkimus visada daug dėmesio skiriame tvariam vers­ lui, pavyzdžiui, kiekvienas konkurse dalyvaujantis tiekėjas turi pristatyti Registrų centro pažymą, kurioje patvir­ tinta, kad jis sumokėjęs visus mokes­ čius, potencialius tiekėjus supažindina­ me su SEB banko verslo etikos kodeksu ir prašome jų nurodyti, ar jie pritaria jame išdėstytiems principams. Tam ti­ krais atvejais prašome tiekėjų atsaky­ ti į specialų klausimyną, kuris mums leidžia įvertinti, kiek tiekėjai laikosi tvaraus verslo principų savo veikloje, kaip jie suvokia tvarų verslą“, – dėsto p. Stankevičienė.

Siekia stiprios konkurencijos Bankų pirkimų vadovės sutinka, kad jų nustatomas konkursų sąlygas ir pirkimų principus nelengva įveikti. „Tačiau tikime, kad banko kuriami rei­ kalavimai tiekėjui, jo veiklos tvarumui ir teikiamoms paslaugoms ar prekėms bei bendradarbiavimo kultūrai kartu ugdo Lietuvos įmones. Neabejojame, kad patirtis, įgyta dalyvaujant bankų

skelbiamuose konkursuose, gali padėti įmonių veiklos plėtrai ateityje“, – mano p. Gadišauskienė.

Nesivaikydami mažiausios kainos principo bankai sudaro stiprias kon­ kurencines sąlygas banko konkursuose dalyvaujantiems tiekėjams. „Siekiame apklausti kuo daugiau tiekėjų, tačiau tai darome ne tik tam, kad sudarytume konkurencinę aplin­ ką, bet ir norėdami paskatinti naujas, mažesnes ar augančias įmones pateikti savo pasiūlymus. Vis dėlto dažnai ten­ ka susidurti su situacija, kai norėtųsi didesnės konkurencijos, tačiau konkre­ tų pirkimo objektą gali pasiūlyti labai ribotas tiekėjų skaičius“, – pasakoja p.

Gadišauskienė.

Ponia Stankevičienė teigia, kad SEB bankas išbando ir tokius variantus, kai to paties pobūdžio paslaugas ar prekes bankui tiekia du tiekėjai, laimėję kon­ kursą. „Konkurenciją sudaryti siekiame tam, kad veiktume efektyviai ir užti­ krintume, jog perkame tinkamiausias prekes ar paslaugas.

Parduodant bankams tiekėjų konku­ renciją stiprina ir tai, kad vis daugiau konkursų vykdoma tarptautiniu mastu. „Konkurenciją pastaruoju metu didina ir tai, kad vis daugiau įmonių prade­ da dirbti „be sienų“, todėl tampa vis lengviau pritraukti užsienio tiekėjų“, – sako p. Gadišauskienė. O SEB bankas vis dažniau ieško tiekėjų, kurie galėtų tiekti prekes ir teikti paslaugas visiems SEB bankams Baltijos šalyse. „Tokiu būdu sudarome sąlygas ir tam tikros šalies vietos tiekėjams pradėti dirbti Baltijos šalių rinkoje“, – pabrėžia p.

Stankevičienė.

VERSLO ŽINIOS, 2016 04 29, PENKTADIENIS

17

Bankai ir draudimas

Didėja draudimo paslaugų importas į Lietuvą Paslaugos :: Atranda nišinių paslaugų ir patrauklesnių pasiūlymų Renaldas Jakubauskas renaldas.jakubauskas@verslozinios.lt

dimo brokeris“. Šis statusas reiškia, kad toks draudimo tarpininkas yra pelnęs didžiulį „Lloyd’s“ pasitikėjimą, t. y. turi teisę apdrausti ir išduoti draudimo polisą „Lloyd’s“ vardu. Gali tarpininkauti ir kitos draudimo brokerių įmonės, tik jos kreipiasi į užsienio valstybėse, dažniausiai Jungtinėje Karalystėje, veikiančius „Lloyd’s“ rinkos dalyvius.

Pasak p. Kontauto, „Lloyd’s“ nereguliuoja ir neriboja įgaliotųjų tarpininkų Lietuvoje skaičiaus. Šis priklauso nuo rinkos dėsnių – Lietuvoje veikiančių draudimo tarpininkų noro rinktis specializaciją ir platinti tokius produktus.

Didėjant Lietuvos verslo klientų poreikiams, vis daugiau paslaugų parduoda Lietuvoje tiesioginės veiklos nevykdančios ES draudimo įmonės. Šią konkurencija jaučia ir vietos draudimo įmonės.

2014 m. kitose Europos Sąjungos šalyse įsteigtos draudimo bendrovės Lietuvoje pasirašė 5,6% daugiau įmokų nei prieš metus anksčiau.

Mindaugas Šalčius, Lietuvos banko (LB) Priežiūros tarnybos Riziką ribojančios priežiūros departamento direktoriaus pavaduotojas, pabrėžia, kad kol kas ne visos kitų valstybių priežiūros institucijos pavyzdingai pateikia duomenis, todėl sunku tiksliai įvardyti kitų draudikų suteiktų paslaugų apimtį Lietuvoje.

Tačiau Lietuvos draudimo brokerių įmonių atstovai skaičiuoja, kad jų dalis kasmet vis didėja. Žilvinas Petrauskas, draudimo brokerių bendrovės „Aon Baltic“ generalinis direktorius, skaičiuoja, kad 2014 m. „užsienietiška“ dalis bendrovės portfelyje sudarė apie 12%, o 2015 m. – jau apie 13,5%.

••

Tomas Kontautas, „Lloyd’s“ generalinis atstovas Lietuvoje: „Lietuvos klientai tampa vis labiau išprusę ir žino, kokių sprendimų yra draudimo rinkoje.“ Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Tomas Kontautas, draudimo ir perdraudimo miližinės „Lloyd’s“ generalinis atstovas Lietuvoje, nurodo, kad „Lloyd’s“ rinkos dalyviams 2015-ieji Lietuvoje buvo gana sėkmingi. Palyginti su 2014 m., pernai tiesioginio draudimo būdu pasirašytos įmokos augo daugiau nei 30% ir pasiekė beveik 4,5 mln. Eur. „Augimą lėmė gerėjanti ekonominė situacija, aktyvūs

draudimo tarpininkai, augantis supratimas, kad Lietuvoje gana nesunkiai galima įsigyti ir „Lloyd’s“ draudimo produktų, taip pat Lietuvos klientų poreikis vis sudėtingesniems draudimo sprendimams“, – teigia p.

Kontautas. Šiuo metu Lietuvoje du draudimo tarpininkai turi „Lloyd’s“ įgaliotojo draudimo tarpininko statusą – „Baltic Underwriting Agency“ ir „Colemont drau-

Pasiekia milžinus Ponas Petrauskas nurodo, kad jo vadovaujama įmonė siūlo ne vien „Lloyd’s“, bet ir AIG, „Zurich“, „Allianz“ bei kitų didžiųjų pasaulio draudikų paslaugas. Atsiranda ir kitų draudikų, kuriuos pavyksta įkalbėti atsigręžti į Lietuvos rinką. „Kai kuriems klientams, valdantiems didelius turto objektus, kuriuose yra nemaži lankytojų srautai, aktuali tapo terorizmo, projektavimo klaidų rizika, kurią Lietuvos draudimo bendrovės siūlo drausti

gana nedidelėmis sumomis, o jei ir pasiūlo didesnes sumas, tada labai padidina draudimo įmoką, taigi užsienio draudikai šioje srityje yra gana konkurencingi“, – vertina p. Petrauskas.

Jis mano, kad Lietuvos verslo klientai dažniausiai apsidraudžia užsienio bendrovėse per tarpininkus Lietuvoje, o ne savarankiškai. „Klientui saugiau turėti atstovą, tarpininką žalos reguliavimo atveju. Mes atliekame žalos reguliavimo funkciją“, – sako p.

Petrauskas.

Kita vertus, jis pabrėžia, kad jei vietos ir užsienio draudikai teikia panašius pasiūlymus, tuomet klientas rinksis Lietuvos draudiką. „Mes greičiausiai ir rekomenduosime vietos draudiko paslaugą, nes teoriškai žalos atveju gali atsirasti nepatogumų“, – sako jis. Pavyzdžiui, teismo atveju procesas gali būti brangesnis ir ne toks patogus.

Riboja veiklą Robertas Šaltis, Lietuvos draudimo brokerių įmonių asociacijos prezidentas, brokerių įmonės „Balto link“ vadovas, teigia, kad užsienio draudikų užimama rinkos dalis Lietuvoje didėja, jie bando užsiimti nau-

jas nišas. „Į pagrindines transporto rūšis, kurios sudaro daugiau nei pusę ne gyvybės draudimo rinkos, jie nesitaiko, bet kitos sritys juos domina, ir kuo didesnė niša, tuo aktyviau joje konkuruojama. Ypač domina civilinė atsakomybė, netradicinis draudimas, kurio vietos rinkoje nebesiūloma“, – sako p. Šaltis.

Ponas Kontautas nurodo, kad „Lloyd’s“ Lietuvoje, kaip ir kitose valstybėse, siekia papildyti draudimo rinką unikaliais draudimo sprendimais.

Kitų ES valstybių draudimo įmonių, teikiančių paslaugas neįsisteigus Lietuvoje, pasirašytos įmokos, mln. Eur*

5,26

4,99

2013 m.

2014 m.

* Duomenis Lietuvos bankui pateikia ne visos ES šalių priežiūros institucijos. Šaltinis: Lietuvos bankas

18

VERSLO ŽINIOS, 2016 04 29, PENKTADIENIS

Bankai ir draudimas

Lizingo portfelis įspūdingai paaugo Investicijos ::

Labiausiai nuvylė smukę pramonės įsigijimai Rūta Vizbarienė ruta.vizbariene@verslozinios.lt

Savotišku netikėtumu lizingo rinkoje pernai tapo sunkiojo komercinio transporto lizingo apimties dėjimas – sunkvežimių įsigijimų padaugėjo 71%, o pramoninių įrenginių lizingas nuvylė.

2015 m. pabaigoje lizingo portfelis, palyginti su tuo pačiu metu 2014 m., buvo 9% didesnis ir siekė 1,7 mlrd. Eur. Pernai naujų sutarčių buvo sudaryta už beveik 900 mln.

Eur, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys.

Sparčiausiai lizingo rinkoje augo sunkvežimių dalis. Augimo tikėtasi, bet, kaip pabrėžia Laimonas Belickas, LBA lizingo komiteto pirmininkas, rezultatai viršijo atsargias prognozes. „Toks augimas rodo, kad plėtros planai tapo drąsesni, vežėjai jautė natūralų poreikį atnaujinti sunkvežimių parkus, koncentravosi į europines pervežimų kryptis.

Tai iš esmės nulėmė spartų modernių ir ekonomiškų sunkvežimių poreikį“, – sako p. Belickas.

Tyrimų bendrovės „Datacenter“ duomenimis, pernai 7 iš 10 sunkvežimių parduoti lizingu.

Priekabų ir puspriekabių rinkos duomenys rodo, kad jų pardavimai lizingu augo per 16%. Nors tai gana didelis augimas, vis dėlto jis neprilygo 71% sunkvežimių rinkos plėtrai. LBA lizingo komitetas prognozuoja, kad 2016 m. puspriekabių įsigijimai vysis sunkvežimių įsigijimus, nes verslas pradžioje investuoja į vilkikus, o vėliau – į priekabas.

Augo sandorio vertė Naujų sutarčių skaičius pernai, palyginti su 2014 m., ūgtelėjo kiek daugiau nei vienu procentu – nuo 147.500 iki 149.000. Būtų galima teigti, kad nuoseklus ir nedidelis sutarčių skaičiaus augimas susijęs su išaugusia vidutine lizingo sandorio verte: sutarčių suma augo sparčiau negu jų skaičius.

LBA duomenys rodo, kad daugelis įmonių, net ir turėdamos finansinių išteklių, pernai atidėjo stambesnius įsigijimus, – lizingo portfelyje labiausiai mažėjo pramonės ir medicinos įrangos apimtis. Labiausiai nuvylė smukę pramonės įsigijimai, nes šiam segmentui asociacija buvo prognozavusi didelį žingsnį į priekį. „Galima spėti, kad būtent šiemet verslas investuos drąsiau, nes jaučiasi stabiliau, yra labiau užtikrintas dėl ateities, be to, dabar tinkamas metas investuoti dėl rekordiškai mažų palūkanų“, – samprotauja p. Belickas.

Pelningai dirbančios įmonės, kaip teigia pašnekovas, stambesnes investicijas atidėjo, tačiau drąsiai atnaujino automobilių parkus. „Datacenter“ duomenimis, pernai naujų automobilių pardavimai lizingu didėjo 19% – tai kol kas sparčiausias augimas nuo 2009 m.

2009 m,

2.252.2

2016 m.*

2010 m.

1.826.0

1.741.2 2015 m.

Lizingo portfelis Lietuvoje, mln. Eur

••

Tyrimų bendrovės „Datacenter“ duomenimis, pernai 7 iš 10 sunkvežimių parduoti lizingu. Juditos grigelytės (VŽ) nuotr.

Kelius į Vakarus atranda ir mažesnės transporto įmonės, tačiau jos dar turi įrodyti, kad gali imtis tokios plėtros.

2011 m.

1.547.7

Šių metų lūkesčiai „Norėtume tikėti, kad šie metai taps smulkiųjų ir vidutinių įmonių lizingo metais – čia potencialas augti ir nauda įmonėms yra ypač dideli“, – įsitikinęs p.

Belickas.

Kol kas, anot jo, finansuojant startuolių ir inovatyvių verslų pradžią lizingas pasitelkiamas retai, o tokią situaciją vertėtų keisti. Jau šiuo metu yra pavyzdžių, kai lizingo bendrovės kartu su rizikos kapitalo fondais augančiam verslui sugeba suteikti papildomo greičio.

Kalbėdamas apie šių metų lizingo rinkos vystymąsi, p. Belickas atkreipia dėmesį ir į ūkininkus. Daug kas priklausys nuo to, kokios bus galimybės ūkininkams įsigyti žemės ūkio technikos lizingu. Šiuo metu subsidijos ūkininkams už žemės ūkio technikos įsigijimą mokamos tik tuomet, jeigu ji įsigyjama už paskolą.

Jeigu finansavimo sąlygos nepasikeis, tikėtina, kad lizingo bendrovės prisitaikys ir ūkininkams sukurs specialius finansavimo produktus, leisiančius pretenduoti į subsidijas. LBA su Latvijos ir Estijos lizingo asociacijomis inicijuoja ES teisės aktų pakeitimus šioje srityje.

Neria į internetą Vartojimo lizingo rinkoje pastebima teigiamų tendencijų. LBA vertinimu, vartotojai turėtų pajusti teigiamą mažėjančių palūkanų įtaką.

Benas Pavlauskas, vartojimo lizingo paslaugas teikiančios bendrovės „Mokilizingas“ generalinis direktorius, pabrėžia, kad pernai jo vadovaujama bendrovė skaičiavo visų pagrindinių savo finansinių rodiklių augimą, o klientų skaičius, palyginti su 2014 m., didėjo 8%. „Prekių ir paslaugų įsigijimas lizingu – įprasta daugelio vartotojų visose Vakarų

2012 m.

1.452.2

1.660

2013 m.

2014 m.

1.531.5

1.520.8

šalyse asmeninių finansų planavimo priemonė. Akivaizdu tai, kad kasmet tampame vis labiau vakarietiški, o lizingo paslauga vis dažniau yra įprastas Lietuvos vartotojo pasirinkimas“, – sako p. Pavlauskas. Šiemet prioritetinį dėmesį bendrovė skiria elektroninėms paslaugoms, nes, augant elektroninei prekybai, lizingas elektroninėje erdvėje tampa vis populiaresne paslauga. Pavyzdžiui, pernai tokių lizingo sutarčių skaičius, palyginti su 2014 m., išaugo 64%.

2015 m., palyginti su užpernai, „Mokilizingas“ Lietuvoje sudarė 10% daugiau sutarčių, o bendra finansuota suma 2015 m. išaugo 23% – nuo 39 mln. Eur 2014 m. iki 48 mln. Eur 2015 m.

Populiariausios lizingu įsigyjamos prekės pernai buvo ryšio priemonės, buitinė technika, baldai, kompiuterinė technika, televizoriai, vaizdo ir garso aparatūra.

Stiebėsi daugiau nei rinka 2015 m. SEB banke sudaryta 29% daugiau lizingo sutarčių nei 2014 m. Kitaip tariant, buvo sudaryta 4.500 naujų sutarčių, kurių bendra vertė siekia beveik 170 mln.

Eur. Sandorių su privačiais asmenimis apimtis, palyginti su 2014 m., išaugo 77%. „Sparčiausiai augo lengvojo ir sunkiojo transporto lizingo sutarčių skaičius.

Tai galima aiškinti bendru ekonomikos augimu ir didėjančia įmonių tarpusavio konkurencija, kuri įmones skatino ne tik atnaujinti, bet ir plėsti turimą transporto priemonių parką“, – komentuoja Saulius Mickus, SEB banko Lizingo departamento direktorius.

Praėjusių metų pabaigoje lengvųjų automobilių lizingo sutarčių portfelio SEB banke vertė siekė daugiau nei 138 mln.

Eur. Trys ketvirtadaliai jo teko naujiems lengviesiems automobiliams, likusi dalis

* prognozė Šaltinis: LBA

– naudotiems. Sunkiojo transporto lizingo sutarčių portfelis šiuo laikotarpiu buvo beveik 112 mln. Eur. Ponas Mickus prognozuoja, kad šiais metais lizingo rinka turėtų augti 15–20%.

Tikėtina, kad kaip ir 2015 m. ji labiausiai augs dėl transporto lizingo. „Augimui įtakos turės ir žemės ūkio sektorius, nes pastaruoju metu atsirado daugiau aiškumo dėl paramos, tad klientai galės drąsiau investuoti į žemės ūkio įrangos atnaujinimą“, – pabrėžia p. Mickus.

Dinas Petrikas, „Danske Bank“ Verslo bankininkystės tarnybos vadovas, mano, kad dėl besitęsiančių sankcijų Lietuvos vilkikams nebus lengva grįžti į Rusijos rinką, o transporto sektoriaus plėtra priklausys nuo to, ar pavyks įsitvirtinti Vakarų ir Šiaurės Europos rinkose. Pastaruoju metu didžiosioms transporto bendrovėms gana gerai sekėsi Vakaruose.

Kelius į Vakarus atranda ir mažesnės transporto įmonės, tačiau jos dar turi įrodyti, kad gali imtis tokios plėtros.

Bendra „Danske Bank“ lizingo portfelio suma 2015 m. siekė 85,5 mln. Eur ir buvo 11% didesnė nei 2014 m., kai portfelis sudarė 76,9 mln. Eur. Sutarčių skaičius lyginamuoju laikotarpiu didėjo 2,5%.

Didžiąją dalį portfelio sudaro krovininės transporto priemonės (47%), po 23% tenka lengviesiems automobiliams ir pramonės įrangai, 7% sudaro kitas turtas.

Transporto sektorius augino ir „Swedbank“ lizingo portfelį: per metus sudarytų lizingo sutarčių automobiliams pirkti suma ūgtelėjo 19% ir pasiekė 49 mln.

Eur. Mindaugas Stasionis, „Swedbank“ Lizingo skyriaus vadovas, prognozuoja, kad šiemet automobilių rinka augs 12–15%, o sunkvežimių – 30–35%.

VERSLO ŽINIOS, 2016 04 29, PENKTADIENIS

19

Bankai ir draudimas Lietuvos lizingo bendrovės pagal paskolų portfelį

Lizingo Lizingo Finansinis Finansinis Veiklos lizin- Veiklos lizin- Naujai pasira- Naujai pasiraportfelis portfelis lizingas lizingas gas 2015 m., gas 2014 m., šytų sutarčių šytų sutarčių 2015 m., 2014 m., 2015 m., 2014 m., tūkst. Eur tūkst. Eur skaičius skaičius tūkst. Eur tūkst. Eur tūkst. Eur tūkst. Eur 2015 m., vnt.

2014 m., vnt.

SEB bankas 411.900 409.600 348.900 353.400 63.000 56.200 4.495 3.478 „Swedbank lizingas“ 304.487 309.563 255.380 266.062 49.107 43.501 4.233 3.553 „OP Finance“ 143.396 110.531 140.409 106.809 2.987 3.722 1.770 1.369 „Danske lizingas“ 85.495 76.858 74.148 65.307 11.347 11.551 1.062 1.195 SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialas 76.837 65.864 71.727 62.987 5.110 2.877 1.510 1.114 UAB „Šiaulių banko lizingas“ 57.842 53.442 54.628 51.728 3.214 1.715 3.902 14.733 UAB „SB lizingas“* 47.665 43.905 47.665 43.905 0 0 135.252 133.200 UAB Medicinos bankas 11.393 8.510 11.393 8.510 0 0 209 207

Naujai pasirašytų sutarčių bendra suma 2015 m., tūkst. Eur 168.300 127.053 80.683 57.578 49.311 38.108 63.500 7.321

* Grynąja verte.

VŽ neįsipareigoja pateikti viso finansinių institucijų sąrašo, ne visi duomenys audituoti.

Naujai pasirašytų sutarčių bendra suma 2014 m., tūkst. Eur 141.700 310.995 77.050 72.468 41.480 38.235 56.627 9.168

Ikimokestinis pelnas 2015 m., tūkst. Eur

Ikimokestinis pelnas 2014 m., tūkst. Eur

n. d.

10.741 1.807 n. d.

1.130 –809 3.600 1.035

n. d.

9.066 1.586 n. d.

1.130 –2.596 3.404 –9.503

Šaltiniai: Lietuvos bankų asociacija, įmonių pateikti duomenys, VŽ

Vieta 2015 m.

Vieta 2014 m.

Lietuvos ne gyvybės draudimo bendrovės pagal draudimo įmokas

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 15 11 12 13 14 16 17 18 19 20

„Lietuvos draudimas“ „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje „PZU Lietuva“ ERGO filialas „If P&C Insurance AS“ filialas „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas „Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group“ filialas „Seesam“ Lietuvos filialas „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialas „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ Filialas VH Lietuva „Ergo Life“ „Coface“ Lietuvos filialas „Compensa Life Insurance“ „Lamantinas“ „Baltikums“ filialas SEB gyvybės draudimas Būsto paskolų draudimas „PZU Lietuva“ gyvybės draudimas „Bonum Publicum“ „Industrijos garantas“ Iš viso:

Pasirašytos draudimo įmokos 2015 m., tūkst. Eur 127.244 54.433 52.344 52.270 30.401 26.861 19.705 13.128 10.024 4.791 3.713 3.334 3.305 3.163 2.180 1.351 889 2 0 409.137

Pasirašytos draudimo įmokos 2014 m., tūkst. Eur 119.106 54.140 53.323 47.955 27.083 25.479 17.283 14.399 5.163 4.159 2.677 3.512 3.081 3.007 2.784 1.621 1.033 4 2 0 385.812

Sudarytos draudimo sutartys Pokytis, 2015 m. , % vnt.

6,8 1.384.658 0,5 898.953 -1,8 813.101 9 678.330 12,3 172.421 5,4 344.409 14 289.493 -8,8 156.428 94,2 197.082 15,2 1.454 38,7 543 -5 147 7,3 252 5,2 68.669 -21,7 29.988 -16,7 70 -14 0 -55,5 0 -94,2 128 0 6,0 5.036.126

Sudarytos draudimo sutartys 2014 m., vnt.

1.385.180 937.116 762.902 638.188 164.842 376.748 258.667 184.702 84.418 1.246 356 116 180 81.085 42.084 102 0 0 836 0 4.918.768

Pokytis, % 0 -4,1 6,6 6,3 4,6 -8,6 11,9 -15,3 133,5 16,7 52,5 26,7 40 -15,3 -28,7 -31,4 -84,7 2,4

Išmokos draudimo žaloms padengti 2015 m., tūkst.

Eur 67.527 31.568 34.288 26.512 15.812 15.567 9.630 8.209 3.383 538 2.393 1.069 2.427 41 201 1.322 13.823 9 1 0 234.318

Išmokos draudimo žaloms padengti 2014 m., tūkst.

Eur 58.058 26.782 33.401 24.799 14.080 18.743 8.594 8.506 2.675 4.764 1.720 1.429 2.147 31 96 1.293 13.156 1 4 170 220.448

Pokytis, % 16,3 17,9 2,7 6,9 12,3 -16,9 12,1 -3,5 26,5 -88,7 39,1 -25,2 13 31,2 110,8 2,2 5,1 1631,9 -80 6,3

Išmokos draudimo žaloms padengti 2015 m., vnt.

103.467 34.903 104.333 33.548 80.122 97.760 9.174 11.568 7.067 184 23.168 70 121.261 29 86 26.082 1.319 2 8 0 654.151

Išmokos draudimo žaloms padengti 2014 m., vnt.

87.757 33.331 87.140 28.657 35.487 104.062 7.884 11.581 4.134 483 16.814 88 85.471 45 63 29.128 1.456 3 19 20 533.623

Pokytis, % 17,9 4,7 19,7 17,1 125,8 -6,1 16,4 -0,1 70,9 -61,9 37,8 -20,5 41,9 -35,6 36,5 -10,5 -9,4 -33,3 -57,9 22,6

VŽ neįsipareigoja pateikti viso finansinių institucijų sąrašo, ne visi duomenys audituoti. Šaltiniai: Lietuvos bankas, VŽ

Klientai skaičiuoja gyvybės draudimo naudą Lietuvos, bet ir iš Baltijos šalių buvo pripažintas geriausiu obligacijų fondu Centrinėje ir Rytų Europoje. „Tarptautinį apdovanojimą gavome būtent dėl puikių ilgalaikių rezultatų investuojant net ir pastaraisiais metais besitęsiančioje žemų palūkanų aplinkoje.

Verta paminėti, kad tie patys investicijų valdytojai atsakingi ir už pensijų, ir už mūsų gyvybės draudimo fondų rezultatus“, – pasakoja „Aviva Lietuva“ generalinė direktorė.

Žemų palūkanų aplinkoje tradicinės taupymo priemonės beveik neneša investicinės grąžos, tad žmonės ieško alternatyvių galimybių taupyti.

Investicinis gyvybės draudimas suderina du svarbius žmogaus finansinius poreikius: apsaugą nelaimės ar ligos atveju ir taupymą. Dalis gyvybės draudimo įmokos skiriama draudimo rizikai, o likusi – investuojama ir kaupiama kliento sąskaitoje draudimo bendrovėje. Reguliarios draudimo įmokos padeda žmonėms drausmingai taupyti ir sumažinti rinkų svyravimo poveikį.

ApčiuopiAmA nAudA Gyvybės draudimo rinkos lyderio poziciją tiek pagal pasirašytas įmokas, tiek pagal išmokas klientams nelaimės atveju, antrus metus iš eilės išlaiko „Aviva Lietuva“. Įmonės gyvybės draudimo veiklos apimtys praėjusiais metais augo beveik penktadaliu, iš viso gyvybės draudimo įmokų pasirašyta už 52,3 mln. eurų. „Atsakingai vertiname įsipareigojimus klientams, kurie jaučia apčiuopiamą naudą iš gyvybės draudimo. Didžiausią rinkos dalį užimame ne tik pagal pasirašytas įmokas, bet ir pagal išmokas nutikus nelaimei ar susirgus. Atsitikus draudžiamiesiems įvykiams praėjusiais metais klientams išmokėjome 12 proc. daugiau nei 2014 metais, beveik 3,1 mln. eurų“, – sako „Aviva Lietuva“ generalinė direktorė Asta Grabinskė.

Per 15 veiklos Lietuvoje metų įmonė savo klientams atsitikus nelaimei išmokėjo jau daugiau kaip 22 mln. eurų.

Klientai jaučia naudą ir iš „Aviva Lietuva“ investavimo veiklos – įmonės valdomų gyvybės draudimo fondų vidutinė metinė grąža per pastaruosius penkerius metus siekė 4,6-7,4 proc., kai to paties laikotarpio vidutinė metinė infliacija šalyje buvo

1,2 proc. Vien per praėjusius metus „Aviva Lietuva“ savo gyvybės draudimo klientams uždirbo 8,3 mln. eurų investicijų grąžą. „Aviva Lietuva“ valdomas gyvybės draudimo ir pensijų fondų klientų turtas praėjusiais metais išaugo beveik ketvirtadaliu ir metų pabaigoje siekė 481 mln. eurų. pensijų fondui – tArptAutinis ApdovAnojimAs Lietuvos banko duomenimis, per pastaruosius 3 ar 5 metus „Aviva Lietuva“ pensijų fondai klientams nešė vieną didžiausių investicijų grąžų kiekvienoje fondų grupėje. Nors pastaruoju metu rinkos – neramios, tačiau pensijų fondai yra ilgalaikė investicija ir fondų rezultatai rodo, kad įmonės pasirinkta strategija pasiteisina. Šiemet pirmą kartą Prahoje vykusiuose pensijų fondų apdovanojimuose „Aviva Lietuva“ valdomas pensijų fondas „Europensija“ vienintelis ne tik iš

svArbiAusiA – KvAlifiKuotA KonsultAcijA A. Grabinskė kaip vieną iš „Aviva Lietuva“ konkurencinių pranašumų pabrėžia tvarų finansų konsultantų tinklą – 500 draudimo tarpininkų veikia 18-oje biurų visoje Lietuvoje, pasiekdami net itin mažų miestelių gyventojus ir šviesdami juos gyvybės draudimo bei asmeninių finansų valdymo temomis. „Ypač daug dėmesio skiriame asmeninio ryšio su klientu užmezgimui ir palaikymui. Mūsų finansų konsultantai bent kartą metuose susitinka su kiekvienu klientu, peržiūri sutartis, jei reikia, pritaiko jas pasikeitusiems kliento poreikiams“, – sako A. Grabinskė. Įmonė nuolat investuoja į finansų konsultantų kvalifikacijos kėlimą, nes profesionali konsultacija ir asmeninis dėmesys priimant svarbius ilgalaikius finansinius sprendimus – ypač svarbūs.

Visgi, pastebi A. Grabinskė, gyvybės draudimo rinkos neaplenkia ir pasauliniu mastu vykstanti skaitmenizacija. „Šių pokyčių centre visuomet išliks klientas. Daug investuojame į skaitmeninių technologijų tobulinimą ir tiems klientams, kuriems patogiau bendrauti elektroniniu būdu, sudarome galimybę apsitarnauti patiems“, – sako A. Grabinskė.

Siekdama nuolatos tobulinti savo paslaugas, įmonė kasmet atlieka klientų apklausas. Naujausias tyrimas rodo, kad klientai draudikę labiausiai vertina už lanksčias, individualiems klientų poreikiams pritaikytas paslaugas ir bendravimą su klientu jam patogiausiu būdu.

20

VERSLO ŽINIOS, 2016 04 29, PENKTADIENIS

Bankai ir draudimas

Gyvybės draudimo įmonių peln

Apžvalga :: Anuitetų

įsigijimas augo beveik trečdaliu

••

Rinkose ir toliau išliekant labai žemoms palūkanoms, gali tekti dar kartą peržiūrėti atidėjinius. Ryto Staselio (VŽ) nuotr.

Inga Razmaitė inga.razmaite@verslozinios.lt

Gyvybės draudimo rinka praėjusiais metais pasiekė rekordą pagal pasirašytų įmokų apimtį, tačiau dėl užsitęsusios žemų palūkanų normų aplinkos ne visoms įmonėms sekėsi vienodai gerai.

Lietuvos banko duomenimis, Lietuvoje registruotos gyvybės draudimo įmonės 2015 m. gavo 10 mln. Eur pelno, o užpernai – 16,7 mln. Eur. Praėjusiais metais dvi Lietuvoje registruotos gyvybės draudimo bendrovės dirbo pelningai, o trys patyrė nuostolių.

Pernai įmonės daugiau uždirbo iš draudimo veiklos – 7,2 mln. Eur (užpernai – 4,7 mln. Eur), ir gerokai mažiau iš investicinės – 2,7 mln. Eur (užpernai 12 mln. Eur). „Mūsų pelnas po mokesčių išliko nepakitęs ir siekė 9,1 mln. Eur, nors 12%, iki 3,1 mln. Eur, augo išmokos klientams už draudžiamuosius įvykius ir kartu investavome į paslaugų klientams gerinimą bei spartesnį jų aptarnavimą“, – teigia Asta Grabinskė, „Aviva Lietuvos“ generalinė direktorė. Panašaus rezultato bendrovė tikisi ir šiemet.

Anot jos, užsitęsusi žemų palūkanų aplinka turbūt ir toliau išliks vienas didžiausių iššūkių draudimo įmonėms, tačiau „Aviva Lietuvai“ pernai pavyko pasiekti gerų investavimo rezultatų gyvybės draudimo rinkoje. „Nors 2015 m. rinkos buvo permainingos ir neramios, tačiau visi mūsų valdomi gyvybės draudimo fondai fiksavo teigia-

Lietuvos banko duomenimis, gyvybės draudimo rinka pernai išaugo 9,7% ir pasiekė rekordinę įmokų sumą – 236 mln. Eur.

mą investicijų grąžą. Mūsų valdomas pensijų fondas „Europensija“ vienintelis ne tik iš Lietuvos, bet ir iš visų Baltijos šalių šiemet buvo pripažintas geriausiu obligacijų fondu Vidurio ir Rytų Europoje. Tie patys investicijų valdytojai atsakingi ir už pensijų, ir už mūsų gyvybės draudimo fondus“, – sako p. Grabinskė.

Praėjusiais metais „SEB gyvybės draudimo“ veikla taip pat buvo pelninga – bendrovė uždirbo 4,9 mln.

Eur, arba 20% daugiau nei 2014 m.

Bendrovė aiškina, kad viena priežasčių, kuri lėmė pelno augimą, buvo efektyvesnis įmonės procesų valdymas, be to, įmonė šiuo metu nesiūlo klientams draudimo paslaugų su garantuota palūkanų norma. „Swedbank Life Insurance“ filialas Lietuvoje uždirbo 8,3 mln. Eur pelno prieš mokesčius ir prieš techninių atidėjinių rezultatą. „Investicinis rezultatas šiemet Lietuvoje buvo minus 134.000 Eur. Iš viso Baltijos šalyse bendrovė pernai patyrė 1,8 mln. Eur investicinės veiklos nuostolių. Užpernai iš investicinės veiklos gavome 200.000 Eur pelno.

Investavimo strategija išlieka konservatyvi, prioritetą teikiame saugiems vertybiniams popieriams – vyriausybių ar stambių įmonių obligacijoms. Deja, nesikeičianti situacija rinkose neleidžia mums tikėtis itin geresnių investicinės veiklos pajamų ir 2016 m.“, – kalba Justinas Milkevičius, „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialo direktorius.

Pagal suformuotus techninius atidėjinius „Swedbank Life Insurance“ Lietuvoje užima didžiausią rinkos dalį – 26,3%. Lietuvos banko duomenimis, gyvybės draudimo rinkos dalyvių formuojamų techninių atidėjinių suma 2015 m. pabaigoje sudarė 899,4 mln.

Eur, arba 12,5% daugiau nei 2014 m. „Šiuo metu, mūsų vertinimu, suformuoti atidėjiniai yra pakankami.

Tačiau, rinkose ir toliau išliekant labai žemoms palūkanoms, neatmetame tiki-

mybės, kad atidėjinius teks peržiūrėti“, – teigia p. Milkevičius. „ERGO Life Insurance SE“ pernai patyrė 3,38 mln. Eur nuostolį. Audronė Kupliauskienė, „ERGO Life Insurance“ Gyvybės draudimo departamento Rizikų vertinimo ir produktų vystymo skyriaus vadovė Lietuvoje, teigia, kad pagrindinė priežastis, kodėl susidarė nuostolis, yra Lietuvoje iki 2016 m. sausio 1 d. galiojusi techninių atidėjinių sudarymo metodika. „Palyginkime – to paties laikotarpio rezultatas pagal tarptautinius apskaitos standartus yra 2,70 mln. Eur pelno.

Skirtumas susidaro dėl to, kad lokali įsipareigojimų vertinimo metodika neatsižvelgė į tuos įsipareigojimus dengiantį turtą“, – aiškina p. Kupliauskienė. Įmonės vis dar neaktyvios Lietuvos banko duomenimis, gyvybės draudimo rinka pernai išaugo 9,7% ir pasiekė rekordinę įmokų sumą – 236 mln. Eur. Tiek Lietuvos bankas, tiek šios rinkos dalyviai konstatuoja, kad dažnesnį gyvybės draudimo produktų pasirinkimą ir spartesnį gyvybės draudimo rinkos portfelio didėjimą lemia teigiami šalies ūkio pokyčiai, auganti ekonomika ir besikeičiantis gyventojų požiūris į ilgalaikį lėšų kaupimą. „Aviva Lietuvos“ vadovė teigia, kad gyvybės draudimas kasmet gali augti po 10–15%, nes jo skvarba Lietuvoje vis dar žema: 18 kartų žemesnė nei Didžiojoje Britanijoje ir 8 kartus žemesnė už Europos vidurkį. „Lietuvos ekonomika yra viena sparčiausiai augančių Europoje per pastaruosius penkerius metus, euro įvedimas papildomai skatina ir gyventojų pajamų augimą. Gyvybės draudimas užima svarbų vaidmenį ilgalaikio taupymo rinkoje, taigi ši paslauga turi didelį potencialą“, – kalba p. Grabinskė.

Pasak Sonatos GutauskaitėsBubnelienės, „SEB gyvybės draudimo“ valdybos pirmininkės, gyventojai vėl pamažu randa finansinių galimybių kaupti lėšas ilgam laikotarpiui, o, ge-

rėjant ekonominei padėčiai, gyvybės draudimo rinkoje stiprės teigiamos tendencijos. „Daugiausia potencialo turi ilgalaikio finansų kaupimo paslaugos, lėšų kaupimas pensijai ir vaikų savarankiško gyvenimo pradžiai. Tačiau siekiant užtikrinti rinkos augimą labai svarbu ir toliau plėsti gyventojų žinias apie finansinius produktus ir ilgalaikio kaupimo ateičiai pranašumus“, – teigia p. GutauskaitėBubnelienė.

Ji pabrėžia, kad gyvybės draudimo rinkos augimui įtakos turės ir verslo įmonės, – tikėtina, kad daugės įmonių, kurios domisi gyvybės draudimo bendrovių siūlomomis paslaugomis, ypač ilgalaikiais kaupimo sprendimais. „Bendraudami su įmonių personalo vadovais pastebime, kad darbuotojus apdrausti savanorišku sveikatos draudimu nebepakanka, o papildomai darbuotojų motyvacijai ieškoma svaresnių priemonių, tokių kaip papildomas kaupimas pensijai. Įmonės tam linkusios skirti investicijų“, – sako GutauskaitėBubnelienė.

Anot „Swedbank Life Insurance“ Lietuvos filialo direktoriaus, jau daugelį metų gyvybės draudimo srityje dominuoja privačių asmenų draudimas. „Pastebime, kad įmonės savo darbuotojus draudžia gana retai, o ir tam tikslui skiriamų lėšų dydis praeitais metais netgi sumenko, palyginti su 2014 m., nuo 21,9 mln. iki 20,6 mln. Eur“, – teigia p. Milkevičius.

Investuoja rizikingai Gyvybės draudimo įmokų augimą daugiausia lėmė 12,3% didėjęs investicinio gyvybės draudimo segmentas.

Jis – didžiausias pagal pasirašytų įmokų portfelį ir pernai siekė 170,2 mln. Eur, arba 72,1% viso gyvybės draudimo portfelio. Vienkartinių įmokų suma šiame segmente didėjo 31,1%, sudarytų sutarčių skaičius išaugo 30,2%.

Lietuvos banko duomenimis, sparčiai didėjo anuitetų ir draudimo mirties atveju apimtis – augimo tempas sudarė

VERSLO ŽINIOS, 2016 04 29, PENKTADIENIS

21

TransportasLogistika Bankai Bankai ir ir draudimas draudimas

ną sumažino investavimo veikla atitinkamai 27,7% ir 9,1%. Padidėjusi įmokų apimtis draudimo mirties atveju grupėje rodo, kad gyventojai taip pat renkasi gyvybės draudimą be lėšų kaupimo elemento, ypač jei turi prisiimtų finansinių įsipareigojimų.

Ponia Kupliauskienė įsitikinusi, kad rinkoje ir toliau didės investicinio gyvybės draudimo, kai draudimo rizika tenka draudėjui, dalis, o visa gyvybės draudimo rinka augs lėtesniu tempu nei 2015 m.

Perka internetu „Swedbank Life Insurance“ vadovas Lietuvoje teigia, kad sparčiai auga paslaugų pardavimai internetu – vaiko draudimas, rizikinio draudimo paslaugos, skirtos šeimai apsaugoti nelaimės atveju. „Klientai, taupantys laiką, vertina galimybę per kelias minutes įsigyti gyvybės draudimą internetu. Ši tendencija būdinga ne tik Baltijos šalims, bet ir kitoms Šiaurės Europos šalims, o centrinėse Europos valstybėse stiprias pozicijas išlaiko specializuoti draudimo agentai“, – kalba p. Milkevičius. „Swedbank Life Insurance“ pernai sudarė beveik 55% daugiau sutarčių nei ankstesniais metais. „Swedbank“ gyvybės draudimo bendrovė nuo 2014 m. supaprastino teikiamas paslaugas – klientams, norintiems pasirūpinti šeimos finansine apsauga, pasiūlė draudimo apsaugą be kaupimo. Žmonėms, norintiems kaupti vaikų ateičiai ar pensijai, siū-

loma rinktis kaupimą be draudimo apsaugų. „SEB gyvybės draudimas“ šiuo keliu pasuko pernai ir teigia, kad tai buvo viena priežasčių, dėl kurios pasirašytų sutarčių skaičius padidėjo beveik 22%. „Norėjome supaprastinti finansų kaupimo paslaugą – nuo praėjusių metų klientai, norintys ir kaupti lėšas ateičiai, ir turėti finansinę apsaugą nuo tam tikrų rizikų, sudaro dvi sutartis“, – aiškina p. GutauskaitėBubnelienė.

Anot jos, geresnius įmonės rezultatus taip pat lėmė įdiegta nauja privačių klientų konsultavimo prie-

monė – tai inovatyvi programinė įranga, padedanti darbuotojams kokybiškiau konsultuoti banko klientus finansų klausimais, nes leidžia visapusiškai įvertinti kliento finansinę padėtį bei poreikius ir pasiūlyti konkrečiam klientui pritaikytus ilgalaikio taupymo ar draudimo sprendimus. „Taip pat išgryninome veiklą: nustojome teikti kai kurias klientams pridėtinės vertės nekuriančias paslaugas, atsisakėme draudimo sutarčių sudarymo ir klientų aptarnavimo per priklausomų draudimo tarpininkų tinklą“, – pasakoja „SEB gyvybės draudimo“ vadovė.

Gyvybės draudimo rinkos dalys 2015 m. pagal suformuotų techninių atidėjinių sumą, %

26,3

„Swedbank Life Insurance“ filialas

23,9

„SEB gyvybės draudimas“

17

„Aviva Lietuva“

14

„ERGO Life Insurance SE“

9,5

„Mandatum Life Insurance“ filialas „Compensa Life VIG SE“ filialas

4

„Bonum Publicum“

2,6

„PZU Lietuva gyvybės draudimas“

2,6 Šaltinis: Lietuvos bankas

22

Verslo žinios, 2016 04 29, penktadienis

Bankai ir draudimas

Dėl aršios konkure draudimo bendrov Apžvalga :: „Lietuvos

draudimas“ sugebėjo uždirbti pelno tiek iš draudimo, tiek iš investicijų Inga Razmaitė inga.razmaite@verslozinios.lt

Ne gyvybės draudimo įmokos ir išmokos

Pasirašytos Ne gyvybės

ne gyvybės draudimo

draudimo išmokos įmokos 2006 m.

289 129 2007 m.

379 176 2008 m.

421 215 2009 m.

306 240 2010 m.

293 211 2011 m.

330 215 2012 m.

351 202 2013 m.

382 215 2014 m.

386 221 2015 m.

409 235 Šaltinis: Lietuvos bankas

Lietuvos ne gyvybės draudimo rinka pernai patyrė 23,5 mln. Eur nuostolių.

Didesnė šio neigiamo rezultato dalis tenka „Gjensidige“ įsigijimo sandoriui. Ši bendrovė nupirko „PZU Lietuvą“, tačiau ir be to rinka būtų patyrusi 2,5 mln. Eur nuostolių.

Lietuvoje registruotos ne gyvybės draudi­ mo sektoriaus bendrovės patyrė 23,5 mln.

Eur nuostolį. Užpernai ne gyvybės drau­ dimo rinkos rezultatas buvo 7,2 mln. Eur pelno. Pasak Vytauto Valvonio, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus, ne­ menka nuostolio dalis susidarė dėl to, kad viena įmonė įsigijo draudimo verslo dalį ir turėjo į tai nemažai investuoti.

VŽ rašė, kad 2014 m. lenkų draudimo bendrovė „PZU SA“ įsigijo AB „Lietuvos draudimas“, o pernai „PZU Lietuvą“ nu­ pirko norvegų „Gjensidige“. „2015 m. „Gjensidige“ įmonėms Lietuvoje nebuvo pelningi. Rezultatą lėmė vienkartiniai neišvengiami PZU ir „Gjensidige“ sandorio įgyvendinimo kaš­ tai. Juos sudarė Estijos ir Latvijos veiklų atskyrimas. Taip pat rezultatams įtakos turėjo didesnis, nei planuota, transpor­ to draudimo rūšių nuostolingumas. Bet mūsų draudimo veikla per minėtą laiko­ tarpį atitiko lūkesčius, esame patenkinti ir pasiekta draudimo portfelio struktūra“, – rezultatus komentuoja Marius Jundulas, ADB „Gjensidige“ generalinis direktorius.

ADB „Gjensidige“ yra nuo šių metų kovo pavadinimą pakeitusi „PZU Lie­ tuva“.

Lietuvos banko duomenimis, elimina­ vus verslo dalies pirkimo ir pardavimo sandorio įtaką, ne gyvybės draudimo rinka būtų patyrusi 2,5 mln. Eur nuostolį. Pernai nuostolis iš tiesioginės draudimo veiklos siekė 5 mln. Eur, o iš investavimo veiklos – 16,5 mln. Eur. Ankstesniais metais draudi­ mo veikla sektoriui davė 1 mln. Eur pelną, o investavimo veikla – 7,5 mln. Eur pelną.

Praėjusiais metais pelningai dirbo dvi Lietuvoje registruotos ne gyvybės drau­ dimo bendrovės, o trys įmonės patyrė nuostolių.

Džiaugiasi pelnu „Lietuvos draudimas“ praėjusių metų viduryje įsigijo Estijos filialą ir bendrai šalyse, audituotais duomenimis, uždirbo 6,8 mln. Eur grynojo pelno. „Įmonės skirtingu laikotarpiu laikosi skirtingų tikslų ir natūraliai keičiasi vie­ tomis kovoje dėl rinkos dalies. „Lietuvos draudimo“ tikslas – auginti rinkos dalį neprarandant pelno, o tai pasiekti labai

••

Kęstutis Šerpytis, „Lietuvos draudimo“ vadovas: „2015 m. sugebėjome uždirbti 2,9 mln. Eur iš investicinės veiklos ir planuojame toliau generuoti teigiamą investicijų grąžą.“ Vladimiro ivanovo (VŽ) nuotr.

Gyventojų turto draudimo rodikliai auga ne dėl bankų skatinimo apdrausti už paskolas pirktus butus, o todėl, kad žmonės vis labiau linkę saugoti savo sukauptą turtą ir drausti ne tik sienas, bet ir daiktus.

sunku. Todėl praėjusių metų rezultatas išskirtinis tuo požiūriu, kad būdami rin­ kos lyderiais sugebėjome didinti rinkos dalį ir uždirbti pelno iš tiesioginės vei­ klos“, – sako Kęstutis Šerpytis, „Lietuvos draudimo“ vadovas. Anot jo, 2016 m. „Lietuvos draudimas“ mato galimybių uždirbti tiek iš ne gyvybės draudimo, tiek iš investicinės veiklos. „Nepaisydamas žemų palūkanų nor­ mų aplinkos ir konservatyvios investa­ vimo strategijos, „Lietuvos draudimas“ 2015 m. sugebėjo uždirbti 2,9 mln. Eur iš investicinės veiklos ir planuoja toliau generuoti teigiamą investicinės veiklos rezultatą šiemet“, – teigia p. Šerpytis.

Didžiausiame segmente ankšta Pagal pasirašytų įmokų apimtį užper­ nai ne gyvybės draudimo rinkos augi­ mas buvo beveik sustojęs, o praėjusiais metais ūgtelėjo 6%. Tačiau didžiausia ne gyvybės draudimo grupė – privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo (TPVCA) – be­ veik nesikeičia jau kelerius metus, tad jeigu vienos įmonės šios draudimo rū­ šies portfelis išsipučia, kitos suplonėja.

Pernai TPVCA segmente buvo pasirašyta įmokų už 136,1 mln. Eur. Lietuvos banko duomenimis, 3% augo gyventojų pasira­ šytos TPVCA įmokos ir tiek pat mažėjo juridinių asmenų pasirašytos įmokos. „Lietuvos draudimas“ šiame segmen­ te sugebėjo augti sparčiau nei rinka.

Pavyzdžiui, verslo segmente „Lietuvos draudimas“ gavo 18,3% daugiau įmo­ kų už TPVCA paslaugas. Gyventojų su „Lietuvos draudimu“ pasirašytos TPVCA draudimo įmokos per metus augo 7,5%, arba 2,5 karto sparčiau nei rinka. „Tinkamai pasirinkome konkuravimo strategiją. Didžia dalimi sėkmę lėmė pa­ siūlytas draudimas su papildoma verte

vartotojui – nemokama technine pagal­ ba kelyje“, – sako p. Šerpytis, „Lietuvos draudimo“ generalinis direktorius. Šiais metais bendrovė besidraudžian­ tiems TPVCA privalomuoju draudimu nusprendė pasiūlyti ir draudimą nuo duobėtų kelių. Seniau šią apsaugą tu­ rėjo tik kasko klientai.

Iš viso „Lietuvos draudimas“ pernai šalyje pasirašė įmokų už 127,2 mln. Eur – 6,8% daugiau nei 2014 m.

Ponas Jundulas, ADB „Gjensidige“ ge­ neralinis direktorius, pabrėžia, kad papil­ domos pagalbos paslaugos su privalomuo­ ju draudimu šiandien jau tampa norma, – klientai sunkiai įsivaizduoja draudimo sutartį be šių papildomų paslaugų. „Augantis vairuotojų poreikis su pri­ valomuoju draudimu turėti ir automo­ bilio nutempimo, dviračio vairuotojo atsakomybės draudimą, keleivių nelai­ mingų atsitikimų draudimą yra labai gera tendencija draudimo rinkoje“, – sako p. Jundulas. „Gjensidige“ pernai pasirašė įmo­ kų už 52,3 mln. Eur – 1,8% mažiau nei užpernai ir pagal užimamą rinkos dalį dalijosi trečią vietą su „Ergo Insurance SE“ filialu, kuris pernai ūgtelėjo 9% ir sustiprino pozicijas rinkoje.

das įmokų dydis, vidutinė įmoka taip pat keitėsi labai nesmarkiai. Tačiau nuosekliai auga žalų dydžiai – per 2015-uosius, paly­ ginti su 2014 m., „Gjensidige“ įmonėse išmokų už privalomojo vairuotojų drau­ dimo įvykius išaugo 12,7%. Tai siejame su didėjančiais automobilių remonto kaštais ir didesnėmis žalomis asmenims už nelai­ mingus atsitikimus“, – teigia p. Jundulas.

Lietuvos banko duomenimis, ne gy­ vybės draudimo išmokos 2015 m. augo 6,3%, sparčiausiai didėjo TPVCA išmo­ kos (8,9%) ir kasko (11,9%).

Tačiau kasko, skirtingai nei TPVCA, draudimo segmente pasirašytos įmokos pernai didėjo 8,7%. Pavyzdžiui, kasko buvo viena draudimo grupių, kuri lėmė „Compensa Vienna Insurance Group“ pasirašytų įmokų apimties augimą, – kasko įmokų bendrovė pasirašė 60% daugiau nei ankstesniais metais. Iki šių metų ši bendrovė Lietuvoje veikė kaip Lenkijos bendrovės „Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group“ filialas – bendra įmonės pasirašytų įmokų suma didėjo 15%. Anot Lietuvos banko, tikėti­ na, kad kasko draudimo grupės augimui didžiausią poveikį turėjo naujų automo­ bilių įsigijimai Lietuvoje (pernai įsigyta daugiau nei 5.000 vienetų automobi­ lių). Kasko draudimo grupėje panašia apimtimi augo gyventojų ir komercinio Išmokos augo Anot p. Jundulo, rinkoje mažėjo trum­ segmento pasirašytos įmokos. palaikių civilinės atsakomybės draudimo sutarčių ir didėjo metinių sutarčių skai­ Sparčiausiai augo turto draudimas čius, o iš to galima daryti išvadą, kad ma­ Turto draudimas pagal pasirašytų žėja vairuotojų, kurie iki šiol ieškodavo įmokų apimtį augo dvigubai greičiau nei mažiausios draudimo kainos ir keisdavo visa ne gyvybės draudimo rinka – 12,5%. draudimo bendroves kas kelis mėnesius „Lietuvos draudimas“ pernai pasirašė pagal mažiausios kainos pasiūlymus. 8,1% daugiau turto draudimo įmokų, Tačiau ne tokia džiugi tendencija yra „Compensa Vienna Insurance Group“ TPVCA segmente augantis išmokų dydis. turto draudimo įmokos augo gerokai „Skaičiuojant finansine išraiška, jau sparčiau nei rinkos – 40%. trečius metus iš eilės surenkamas vieno­ Ponas Jundulas tikisi, kad pradėti

Verslo žinios, 2016 04 29, penktadienis

23

Bankai Bankai ir ir draudimas draudimas

encijos nuo vių tyška nuostoliai dirbti pelningai įmonei padės gyventojų turto draudimas. Praėjusiais metais „Gjensidige“ įmonių Lietuvoje gyventojų turto draudimo įmokų dalis išaugo 11,7%. „Gyventojų turto draudimo rodikliai auga ne dėl bankų skatinimo apdrausti už paskolas pirktus butus, o todėl, kad žmonės vis labiau linkę saugoti savo sukauptą turtą ir drausti ne tik sienas, bet ir daiktus. Naujus butus perkanti jaunoji karta yra gerokai sąmoningesnė – ji pati ateina tiesiai pas draudikus“, – kalba p.

Jundulas. Anot jo, turto draudimo segmente didžiausio populiarumo sulaukė pirkinio draudimas, nenuvylė ir pastatų draudimas – šiame segmente vis dar neišnaudotas didelis potencialas. „Augantys statybų tempai, iškylantys nauji pastatai turėjo įtakos turto draudimo apimties augimui, tačiau įmokos smarkiai nekilo. Be to, verslas vis dar draudžia sienas ir per mažai dėmesio skiria pastatuose esančiam turtui, kuris sudaro nemažą bendro turto dalį.

Komercinio turto draudimas šiais metais augo apie 24,5%, įskaitant pirkinio draudimą, nors draudimo paslaugų skverbtis vis dar yra gana žemo lygio“, – sako p. Jundulas.

Ne gyvybės draudimo įmonių rinkos dalys pagal pasirašytas įmokas

Ne gyvybės draudimo įmonių rinkos dalys pagal pasirašytas įmokas

2015 m., %

2014 m., %

„Lietuvos draudimas“

31,1

„Lietuvos draudimas“

30,9

„BTA Baltic IC“ filialas

13,3

„BTA Baltic IC“ filialas

14

*ADB „Gjensidige “

12,8

„PZU Lietuva“

13,8

„ERGO Insurance SE“ filialas

12,8

„ERGO Insurance SE“ filialas

12,4 7

„IF P&C Insurance AS“ filialas

7,4

„IF P&C Insurance AS“ filialas

„Gjensidige Baltic“ filialas

6,6

„Gjensidige Baltic“ filialas

6,6

„Compensa TU S.A.“ filialas

4,8

„Compensa TU S.A.“ filialas

4,5

„Seesam Insurance“ filialas

3,2

„Seesam Insurance“ filialas

3,7

„Swedbank P&C“ filialas

2,5

„Swedbank P&C“ filialas

1,3

„VVaG“ filialas „VH Lietuva“

1,2

„VVaG“ filialas „VH Lietuva“

1,1

Kitos

4,4

Kitos

* Iki 2016 03 01 – „PZU Lietuva“

4,6 Šaltinis: Lietuvos bankas

24

Verslo Ĺžinios, 2014 08 22, penktadienis