Finansai, investicijos, rezultatai
bankaiirdraudimas 2 0 17 0 4 2 8
Gyvybės draudimas
Mokestinės aplinkos pokyčiai gyvybės draudimo rinkoje sukėlė audrą ••Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė, f14–15 p. „SEB gyvybės draudimo“ valdybos pirmininkė
IT 2018 m. bankai netenka mokėjimo infrastruktūros monopolio f4 p.
Lietuvoje – vėl pinigų lietus Makroekonomika :: Pinigų kiekio augimas ilguoju laikotarpiu skatina infliaciją
Vytautas V. Žeimantas vytautas.zeimantas@verslozinios.lt
Šiuo metu Lietuvo•je•indėlių yra vos ne dvigubai daugiau nei prieš krizę –19,2 mlrd. Eur. Matton nuotr.
Bankai vėl pradėjo skolinti tiek, kad į ekonomiką patenkantis pinigų srautas gerokai viršija grąžinamas paskolas. Anot Lietuvos banko, apie kreditavimo perkaitimą galima bus kalbėti, jeigu tokios tendencijos truks 1,5–2 metus. Pernai paskolų portfelis augo 11% – be veik tris kartus sparčiau nei nominalus Lietuvos BVP. „Skolinimo rinka kol kas sparčiai plė tojasi, todėl būtina tolesnė stebėsena. Lietuvos bankas (LB) turi priemonių ri zikai ir jos galimam poveikiui sumažinti. Vienas iš jų – anticiklinio kapitalo rezer vas, kurio norma šiuo metu yra 0%, ją Lietuvos bankas peržiūri kas ketvirtį“, – rašoma LB apžvalgoje. Ilgą laiką paskolų portfelis Lietuvoje traukėsi, o tai mažino pinigų kiekį Lietuvos ekonomikoje, trukdė vidaus rinkai, o pernai Lietuvoje pinigų kiekis (Lietuvos indėlis į euro zonos pinigų sta tistiką) išaugo 7,5%. Parako statinėje yra kur kas daugiau – šiuo metu Lietuvoje indėlių yra vos ne dvigubai daugiau nei prieš krizę –19,2 mlrd. Eur. Pinigų kie kio augimas ilguoju laikotarpiu skatina infliaciją. Sigitas Šiaudinis, LB Pinigų politikos skyriaus viršininkas, pabrėžia, kad il guoju laikotarpiu yra akivaizdus ryšys tarp pinigų kiekio ir infliacijos, tačiau didesnis pinigų kiekis nebuvo pagrin
Paskolų portfelis auga, tačiau LB už vadžių dar nečiumpa.
dinė spartesnės infliacijos priežastis. „Infliaciją lemia ekonominio ciklo fazė, užimtumas, darbo užmokesčio dinamika, palūkanų normos, taip pat pasaulinės energijos, žaliavų ir maisto kainos, valiutos kursas, užsienio pa klausa eksportui ir šių veiksnių sąvei ka. Pinigų kiekio pokyčiai atspindi ūkio kreditavimo intensyvumą ir yra vienas iš ekonomikos aktyvumo indikatorių bei atitinkamai kainų dinamikos veiks nių, tačiau tik šių veiksnių visuma le mia vienokį ar kitokį infliacijos lygį“, – teigia p. Šiaudinis. LB prognozuoja, kad šiemet infliacija sieks 2,8%. Žygimantas Mauricas, banko „Nordea“ ekonomistas ir Baltijos šalių tyrimų padalinio vadovas, infliaciją vadina šiuo metu Europoje tiksinčia bomba. Kaip ir 2006 m., anot jo, yra grėsmė, kad įsisuksime į kylančių kainų ir ky lančių atlyginimų spiralę. Todėl didėja tikimybė, kad, jei kitose šalyse infliaci ja ir atlyginimai taip nekils, po kelerių metų tokio suktuko galime pamatyti, kad ne tik Lenkijoje, bet ir Jungtinėje Karalystėje apsipirkti yra pigiau. „Įsisukę į atlyginimų kėlimo spiralę galime prisivirti košės – tapti brangūs prieš tapdami turtingi“, – perspėja p. Mauricas. Pasitelkia indikatorius Andrius Škarnulis, LB Makropru dencinės analizės skyriaus viršininkas, pabrėžia, kad daugiau nei pusę pasko lų privačiajam ne finansų sektoriui portfelio sudaro paskolos, susijusios su nekilnojamuoju turtu, – apie 40% portfelio užima būsto paskolos, o dar 16% tenka statybų ir nekilnojamojo
turto veiklą vykdančioms įmonėms. Aktyvumas NT sektoriuje pastaruoju metu yra išaugęs. „Palyginti su šalies nominaliojo BVP augimu, paskolų portfelis augo gerokai sparčiau, ir čia jau galima diskutuoti, kiek kreditavimas prisideda prie šalies ekonomikos plėtros, kokius sektorius kreditas maitina, kiek tai prisideda prie BVP augimo. Pavyzdžiui, jeigu suteikiama paskola įmonės akcijoms įsigyti arba jau anksčiau pastatytam būstui pirkti, tokie skolinami pinigai realiajai ekonomikai suteikia santyki nai mažiau naudos negu, pavyzdžiui, paskolos naujiems gamybiniams pro jektams plėtoti ar inovacijoms šalyje kurti“, – komentuoja p. Škarnulis. Anot jo, LB nuolat atidžiai stebi kreditavimo raidą ir jai vertinti pasitelkia įvairius indikatorius. „Metinis kredito augimas šalyje įsi bėgėja, tačiau dar anksti teigti, kad kreditavimo temperatūra yra per di delė ar jau dabar reikia intervencijų, siekiant tą temperatūrą mažinti. Jeigu šalies ekonomikos augimas reikšmin giau nepaspartėtų, o skolinimas aug tų dar greičiau arba panašiu tempu kaip dabar, maždaug per 1,5–2 metų atsirastų poreikis stiprinti finansų sistemos atsparumą“, – pabrėžia p. Škarnulis. Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad pa skolų rinka Lietuvoje yra maža, todėl didesni pavieniai skolinimosi sando riai – ypač įmonių sektoriuje – daro reikšmingą įtaką paskolų portfelio pokyčiams. 2015 m. – 2016 m. tokių didelių vienkartinių sandorių buvo, ir jie nemažai prisidėjo prie spartaus metinio paskolų rinkos augimo.
Kuo didesnis kreditavimas, tuo sparčiau šalyje sukasi gyvenimas. Indėliai bankuose, mlrd. Eur 2009 m.
11,5
2010 m.
12,8
2011 m.
12,4
2012 m.
13,5
2013 m.
13,9
2014 m.
16,3
2015 m.
17,7
2016 m.
19,2
Pinigų kiekis Lietuvoje, mlrd. Eur 23,13 21,52 20,52
2015 02
2016 02
2017 02
Namų ūkiams suteiktų paskolų vertė*, mlrd. Eur
Klientams suteiktų paskolų vertė, mlrd. Eur*
2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.
2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.
8,7 8,4 7,9 7,6 7,4 7,4 7,4 7,8 8,3
* Bankų paskolų portfelio grynoji vertė pagal LB skirtas finansines ataskaitas Šaltinis: Lietuvos bankas
23,6 19,8 18,3 16,6 15,7 15,8 15,7 16,3 18,1
* Bankų paskolų portfelio grynoji vertė pagal LB skirtas finansines ataskaitas