Bankai ir draudimas 2017

Finansai, investicijos, rezultatai

bankaiirdraudimas 2 0 17 0 4 2 8

Gyvybės draudimas

Mokestinės aplinkos pokyčiai gyvybės draudimo rinkoje sukėlė audrą ••Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė, f14–15 p. „SEB gyvybės draudimo“ valdybos pirmininkė

IT 2018 m. bankai netenka mokėjimo infrastruktūros monopolio f4 p.

Lietuvoje – vėl pinigų lietus Makroekonomika :: Pinigų kiekio augimas ilguoju laikotarpiu skatina infliaciją

Vytautas V. Žeimantas vytautas.zeimantas@verslozinios.lt

Šiuo metu Lietuvo•je•indėlių yra vos ne dvigubai daugiau nei prieš krizę –19,2 mlrd.

Eur. Matton nuotr.

Bankai vėl pradėjo skolinti tiek, kad į ekonomiką patenkantis pinigų srautas gerokai viršija grąžinamas paskolas. Anot Lietuvos banko, apie kreditavimo perkaitimą galima bus kalbėti, jeigu tokios tendencijos truks 1,5–2 metus.

Pernai paskolų portfelis augo 11% – be­ veik tris kartus sparčiau nei nominalus Lietuvos BVP. „Skolinimo rinka kol kas sparčiai plė­ tojasi, todėl būtina tolesnė stebėsena.

Lietuvos bankas (LB) turi priemonių ri­ zikai ir jos galimam poveikiui sumažinti.

Vienas iš jų – anticiklinio kapitalo rezer­ vas, kurio norma šiuo metu yra 0%, ją Lietuvos bankas peržiūri kas ketvirtį“, – rašoma LB apžvalgoje.

Ilgą laiką paskolų portfelis Lietuvoje traukėsi, o tai mažino pinigų kiekį Lietuvos ekonomikoje, trukdė vidaus rinkai, o pernai Lietuvoje pinigų kiekis (Lietuvos indėlis į euro zonos pinigų sta­ tistiką) išaugo 7,5%. Parako statinėje yra kur kas daugiau – šiuo metu Lietuvoje indėlių yra vos ne dvigubai daugiau nei prieš krizę –19,2 mlrd. Eur. Pinigų kie­ kio augimas ilguoju laikotarpiu skatina infliaciją.

Sigitas Šiaudinis, LB Pinigų politikos skyriaus viršininkas, pabrėžia, kad il­ guoju laikotarpiu yra akivaizdus ryšys tarp pinigų kiekio ir infliacijos, tačiau didesnis pinigų kiekis nebuvo pagrin­

Paskolų portfelis auga, tačiau LB už vadžių dar nečiumpa.

dinė spartesnės infliacijos priežastis. „Infliaciją lemia ekonominio ciklo fazė, užimtumas, darbo užmokesčio dinamika, palūkanų normos, taip pat pasaulinės energijos, žaliavų ir maisto kainos, valiutos kursas, užsienio pa­ klausa eksportui ir šių veiksnių sąvei­ ka. Pinigų kiekio pokyčiai atspindi ūkio kreditavimo intensyvumą ir yra vienas iš ekonomikos aktyvumo indikatorių bei atitinkamai kainų dinamikos veiks­ nių, tačiau tik šių veiksnių visuma le­ mia vienokį ar kitokį infliacijos lygį“, – teigia p. Šiaudinis. LB prognozuoja, kad šiemet infliacija sieks 2,8%. Žygimantas Mauricas, banko „Nordea“ ekonomistas ir Baltijos šalių tyrimų padalinio vadovas, infliaciją vadina šiuo metu Europoje tiksinčia bomba.

Kaip ir 2006 m., anot jo, yra grėsmė, kad įsisuksime į kylančių kainų ir ky­ lančių atlyginimų spiralę. Todėl didėja tikimybė, kad, jei kitose šalyse infliaci­ ja ir atlyginimai taip nekils, po kelerių metų tokio suktuko galime pamatyti, kad ne tik Lenkijoje, bet ir Jungtinėje Karalystėje apsipirkti yra pigiau. „Įsisukę į atlyginimų kėlimo spiralę galime prisivirti košės – tapti brangūs prieš tapdami turtingi“, – perspėja p.

Mauricas.

Pasitelkia indikatorius Andrius Škarnulis, LB Makropru­ dencinės analizės skyriaus viršininkas, pabrėžia, kad daugiau nei pusę pasko­ lų privačiajam ne finansų sektoriui portfelio sudaro paskolos, susijusios su nekilnojamuoju turtu, – apie 40% portfelio užima būsto paskolos, o dar 16% tenka statybų ir nekilnojamojo

turto veiklą vykdančioms įmonėms.

Aktyvumas NT sektoriuje pastaruoju metu yra išaugęs. „Palyginti su šalies nominaliojo BVP augimu, paskolų portfelis augo gerokai sparčiau, ir čia jau galima diskutuoti, kiek kreditavimas prisideda prie šalies ekonomikos plėtros, kokius sektorius kreditas maitina, kiek tai prisideda prie BVP augimo. Pavyzdžiui, jeigu suteikiama paskola įmonės akcijoms įsigyti arba jau anksčiau pastatytam būstui pirkti, tokie skolinami pinigai realiajai ekonomikai suteikia santyki­ nai mažiau naudos negu, pavyzdžiui, paskolos naujiems gamybiniams pro­ jektams plėtoti ar inovacijoms šalyje kurti“, – komentuoja p. Škarnulis. Anot jo, LB nuolat atidžiai stebi kreditavimo raidą ir jai vertinti pasitelkia įvairius indikatorius. „Metinis kredito augimas šalyje įsi­ bėgėja, tačiau dar anksti teigti, kad kreditavimo temperatūra yra per di­ delė ar jau dabar reikia intervencijų, siekiant tą temperatūrą mažinti. Jeigu šalies ekonomikos augimas reikšmin­ giau nepaspartėtų, o skolinimas aug­ tų dar greičiau arba panašiu tempu kaip dabar, maždaug per 1,5–2 metų atsirastų poreikis stiprinti finansų sistemos atsparumą“, – pabrėžia p. Škarnulis.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad pa­ skolų rinka Lietuvoje yra maža, todėl didesni pavieniai skolinimosi sando­ riai – ypač įmonių sektoriuje – daro reikšmingą įtaką paskolų portfelio pokyčiams. 2015 m. – 2016 m. tokių didelių vienkartinių sandorių buvo, ir jie nemažai prisidėjo prie spartaus metinio paskolų rinkos augimo.

Kuo didesnis kreditavimas, tuo sparčiau šalyje sukasi gyvenimas.

Indėliai bankuose, mlrd. Eur 2009 m.

11,5

2010 m.

12,8

2011 m.

12,4

2012 m.

13,5

2013 m.

13,9

2014 m.

16,3

2015 m.

17,7

2016 m.

19,2

Pinigų kiekis Lietuvoje, mlrd. Eur 23,13 21,52 20,52

2015 02

2016 02

2017 02

Namų ūkiams suteiktų paskolų vertė*, mlrd. Eur

Klientams suteiktų paskolų vertė, mlrd. Eur*

2008 m.

2009 m.

2010 m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2008 m.

2009 m.

2010 m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

2014 m.

2015 m.

2016 m.

8,7 8,4 7,9 7,6 7,4 7,4 7,4 7,8 8,3

* Bankų paskolų portfelio grynoji vertė pagal LB skirtas finansines ataskaitas Šaltinis: Lietuvos bankas

23,6 19,8 18,3 16,6 15,7 15,8 15,7 16,3 18,1

* Bankų paskolų portfelio grynoji vertė pagal LB skirtas finansines ataskaitas

2

VERSLO ŽINIOS, 2017 04 28, PENKTADIENIS

bankaiirdraudimas

Apie NT paskolas, pasirengimą kitai kr Vitą Vasiliauską, Lietuvos banko valdybos pirmininką, kalbina Dalius Simėnas

B

ankų klientai vidutiniu laikotarpiu dar galės mėgautis žemomis palūkanomis, euro kursas dramatiškai nesikeis, o naujų bankų į Lietuvą gali ateiti iš Londono dėl „Brexit“ proceso ir dėl besikeičiančio bankų veiklos modelio.

Pono Vasiliausko, Lietuvos banko valdybos pirmininko, nuomone, gerėjančias Lietuvos ir eksporto rinkų perspektyvas trikdo nežinia, kaip protekcionizmo apraiškos koreguos tarptautinės prekybos taisykles, nuo kurių tiesiogiai priklauso Lietuvos, kaip atviros ekonomikos, plėtros galimybės.

Nors ES, euro zona po pastarojo sunkmečio sustiprėjo, krizė kiekvieną kartą smogia vis kitu kampu, o dėl nebaigtos įgyvendinti bankų sąjungos gali būti jai iki galo nepasirengta.

Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Lietuvos bankai, atrodo, jau išsėmė sąnaudų mažinimo šaltinius. Administracinės jų sąnaudos augant darbo užmokesčiui vėl didėja.

Kaip bankai gali padidinti pelningumą? Ko rinka gali iš jų tikėtis?

2016 m. išsiskyrė tuo, kad skolinimasis tvariai augo visuose sektoriuose – paskolos įmonėms, vartojimo kreditai, būsto paskolos gyventojams.

Manome, kad tokios tendencijos išsilaikys ir šiemet. Tad tolesnis bankų augimas turi būti siejamas su klasikine jų veikla – skolinimu.

Matome, kad bankų sektorius reaguoja į besikeičiančią verslo aplinką, iššūkius nusistovėjusiems verslo modeliams. Pernai įvyko bankų konsolidacija (DNB ir „Nordea“ paskelbė apie bankų susijungimą Baltijos šalyse – VŽ), mokėjimo rinkoje auga konkurencija.

Kalbant apie Šiaurės šalių bankus, kurie užima didžiąją Lietuvos rinkos dalį, jų nuosavybės grąža yra didesnė nei likusioje ES dalyje. ES bankų grąžos vidurkis siekia 3–5%, o Šiaurės šalių bankų rodiklis – 10% ir daugiau. Lietuvoje nuosavybės grąža yra dar didesnė. Manau, tokios tendencijos išliks ir ateityje.

2016 m. paskolų portfelis įmonėms augo apie 10%.

Atmetus keletą didelių verslo susijungimo sandorių, kurie finansuoti skolintomis lėšomis, paskolų portfelis didėjo 5,3%. Finansuojant verslo plėtrą vis dar vyrauja nuosavos lėšos. Negalime sakyti, kad įmonės stačia galva neria į kreditų rinką.

Matome tam tikrą atsargumą – pirmiausia dėl geopolitinių veiksnių. Išlieka verslo aplinkos neaiškumas, tai neprideda užtikrintumo verslui dėl ateities ir tai suprantama.

Mums tai nebuvo naujiena ir tokios reakcijos, mano galva, yra normalios. Kita vertus, 2016 m. dar iki galo neįsisuko ES subsidijuojami projektai.

Manau, šiemet tie skaičiai bus šiek tiek kitokie.

Bankuose metai iš metų kaupiasi įmonių ir gyventojų indėliai. Ar normali tokia tendencija? Kuo šis kaupimas baigsis?

investavimo priemonių. O visa tai lemia, kad didžioji dalis pinigų yra einamosiose sąskaitose.

Manau, reikia keisti elgesį, ieškoti kitokių investavimo priemonių. Tada padėtis galėtų pakisti.

Esate užsiminęs apie naujus bankų rinkos dalyvius. Gal jau galite atskleisti, kas tas į Lietuvą ateinantis bankas?

Matome intensyvesnį domėjimąsi mūsų rinka dėl keleto priežasčių. Esame sudarę sąlygas lengviau ateiti į mūsų rinką, t. y. įkuriant vadinamąjį specializuotą banką, jam keliamas mažesnio įstatinio kapitalo reikalavimas (1 mln.

Eur, kai įprastai reikalaujama 5 mln. Eur).

Kuriasi in-

Didžioji dalis indėlių tik vadinami indėliais, bet iš tikrųjų tai yra piniginės lėšos einamosiose sąskaitose. Kitaip tariant, tai nėra taupymo ar investavimo priemonė.

Kadangi finansų sistemoje vyrauja bankų sektorius, gyventojai, įmonės natūraliai pinigines lėšas laiko bankuose. Lietuvoje nėra išplėtota kapitalo rinka. Be to, mes esame konservatyvūs, nesame linkę rinktis alternatyvių

terneto, mobilieji bankai. Pro rinkos dalyvių akis nepraslysta ir mūsų noras sukurti palankią aplinką modernias finansų technologijas naudojančioms bendrovėms.

Lietuvos bankas siekia, kad Lietuva iki 2020 m. taptų finansų technologijų centru Šiaurės ir Baltijos šalių regione.

Kadangi esame bendros mokėjimų sistemos eurais dalis, per Lietuvą priėjimas prie bendros euro zonos rinkos irgi vilioja. Taigi šis susidomėjimas dar nėra tapęs kūnu, bet tikrai intensyvesnis, nei buvo 2015 m. ar 2016 m. pirmąjį pusmetį.

Tai natūralu, nes ekonominis ciklas juda įkalnėn.

Bankinės veikos modelis yra pakitęs, todėl galime tikėtis naujų rinkos dalyvių. Ar jie iš esmės pakeis sistemą, kai rinka sutelkta trijų didžiausių bankų rankose Lietuvoje, dar anksti kalbėti.

Baltijos šalys kaip rinka yra mažos, todėl, jeigu ir ateis investuotojas, ateis dėl euro zonos ir ypač dėl numatomo Jungtinės Karalystės (JK) pasitraukimo iš Bendrijos. JK veikiantiems bankams aktualu išsaugoti priėjimą prie bendrosios ES rinkos ir čia

Kaip diagnozuotumėte rinkos dalyvių apetitą skolintis. Jis išaugo, pablogėjo?

VŽPRIEDAS

Bankai ir draudimas Tiražas

20.000

LEIDĖJAS

UAB „Verslo žinios“ Redakcijos adresas J.Jasinskio g. 16A, LT-03163 Vilnius Tel (+370 5) 2526300 Faksas (+370) 252 63 313

Generalinis direktorius Ugnius Jankauskas

Vyriausiasis redaktorius Rolandas Barysas

Priedo redaktorius Vytautas V. Žeimantas

Reklama

Eglė Ostrauskaitė +370 5 252 6319

Prenumerata

Živilė Gudavičiūtė Tel. +370 5 252 6330

matyčiau Lietuvos nišą.

priemonių.

Kuriems bankams Lietuvoje nustatytas reikalavimas turėti papildomų kapitalo rezervų, kodėl, koks tai rezervas? Ar bankai vykdo šį reikalavimą?

Tokio ekonomikos augimo Lietuvoje, koks yra dabar, nelabai kas tikėjosi, prognozės gerinamos. Ko neįvertino ekspertai? Jeigu tai susiję su ES ekonomikos augimu, ko neįvertino ekspertai prognozuodami ES ekonomikos augimą?

Kalbame apie mažesnius, nacionalinius bankus. Jiems dėl savo dydžio sunkiau konkuruoti. Jie orientuojasi į rizikingesnius segmentus.

Taip pat jie turi istoriškai susiklosčiusius turto, paskolų portfelius, kurie reikalauja stiprinti kapitalą.

Be to, kai buvo įvestas euras, bankai neteko dalies pajamų iš valiutų konvertavimo – komisinių pajamų už valiutos keitimą. Taigi dėl daugelio priežasčių jiems nustatyti papildomi kapitalo reikalavimai.

Kaip vertinate, kad būsto paskolų portfelis pernai augo sparčiau nei Lietuvos nominalus BVP? Ar neperkaisime? Kokį tolesnį paskolų portfelio augimą galima būtų vertinti kaip pavojingą?

Kalbant apie būsto paskolas, šiandien matome, kad maždaug kas antras būsto įsigijimo sandoris yra finansuojamas paskolomis.

Akivaizdu, kad būsto sandorių kreditavimas yra išaugęs.

Kita vertus, Lietuvos būsto rinka nėra vienalypė. Turime sostinę Vilnių, didžiuosius miestus ir likusią Lietuvos dalį. Be jokios abejonės, matyt, Vilniaus nekilnojamojo turto rinka yra mūsų pagrindinis stebėjimo objektas.

Kainų augimą matome, bet jis savaime nieko nereiškia.

Pajamos auga, ekonominė padėtis gerėja, todėl didėja ir būsto kainos, o kad jos augtų drastiškai, negalėčiau pasakyti.

Vertindami santykį su šalies BVP, kol kas nematome, kad padėtis būtų analogiška kaip 2006–2008 m. laikotarpiu.

Vertinimus atliekame kas ketvirtį. Šį klausimą svarstysime rudenį. Tada ir galvosime, ar reikia reaguoti į besikeičiančią aplinką, nustatyti papildomus kapitalo rezervus bankams ir taip slopinti kreditavimą.

Taip, mes matome pakitusią NT rinkos temperatūrą, bet kol kas nematome priežasčių imtis papildomų

Autoriai

Renaldas Jakubauskas Justinas Gapšys Dalius Simėnas Gabrielė Vasiliauskaitė Rūta Vizbarienė Vytautas V. Žeimantas

Lietuvos bankas šiemet prognozuoja, kad BVP didės 2,6% – sparčiau nei 2016 m., kai fiksuotas 2,3% augimas ir gerokai daugiau, nei ūkis augo 2015 m. (1,8%). Geresnė ekonominė aplinka Europoje daro įtaką mums, mūsų eksporto rinkoms, todėl natūralu, kad mūsų prognozės yra optimistiškesnės.

Be to, ES parama turės didesnę įtaką mūsų BVP augimui.

Antra vertus, matome ir tam tikrų veiksnių, kurie gali greitai pakeisti padėtį. Kol kas išorinės aplinkos veiksniai kabo ore, nėra išsisprendę, pirmiausia geopolitiniai veiksniai.

Ką turite omenyje kalbėdamas apie geopolitinius veiksnius?

Kalbu ne tiek apie Rytus, bet apskritai apie įprastos tarptautinės prekybos pokyčius, naujos JAV administracijos žingsnius: kol kas turime daug kalbų, daug svarstymo, bet realių žingsnių nėra. O Lietuva yra atvira ekonomika, tad esame ir būsime priklausomi nuo tarptautinės aplinkos.

Ar Graikijos veiksnys, skolų klausimas yra grįžęs į kabančių ore rizikų sąrašą?

Manau, tai nėra pagrindinis veiksnys arba toks reikšmingas, koks buvo praeityje. Šiandien artėjama link susitarimo su graikais ir, tikėtina, vasarą gali būti naujas susitarimas dėl Graikijos.

Pagaliau to susitarimo reikia todėl, kad vasarą artėja naujas etapas, susijęs su jų skola, kreditoriniais reikalavimais Graikijoje.

Kiek ES ekonomikai, Lietuvai gali kainuoti britų pasitraukimas iš Bendrijos ateinantį dešimtmetį?

Tokie skaičiavimai atlikti vidutiniu laikotarpiu. Tačiau viskas priklausys nuo to, koks bus pasiektas susitarimas per tuos dvejus deryboms skirtus metus. Kokie bus ekonominiai ES ir JK santykiai, kokia bus laisvosios prekybos sutartis, ar jos apskritai nebus. Visa tai vidutiniu laikotarpiu turės įtaką JK ūkio plėtrai ir likusios ES, įskaitant Lietuvos, ekonomi-

Dizaineris

Liudas Parulskis

Kalbos redaktorės

Bernadeta Bumblauskaitė Laima Šiušaitė

Spaustuvė

UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė ©Platinti šio leidinio tekstus ir vaizdo informaciją galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

VERSLO ŽINIOS, 2017 04 28, PENKTADIENIS

3

bankaiirdraudimas

rizei ir ore kabančius nežinomuosius nei plėtrai.

Lietuvai tiesioginė įtaka tikrai bus pakankamai nereikšminga, daugiausia susijusi su svaro kursu. Kaip žinome, Lietuvos ekonomiką pasiekia JK gyvenančių lietuvių perlaidos. Bet čia kalbame apie kelių skaičių po kablelio įtaką (skaičiuojant BVP – VŽ).

Netiesioginė įtaka, konkrečiai mūsų eksportui, mano vertinimu, yra gerokai svarbesnė.

Kiek atsilieps kietasis ar švelnesnis „Brexit“ scenarijus likusioms 27 ES valstybėms narėms, tokią įtaką jis turės ir mums, kaip britų prekybos partneriams.

Esate Europos centrinio banko (ECB) valdančiosios tarybos narys. Taryba priima sprendimus dėl euro zonos pinigų politikos. Kaip ir kada gali keistis žemų palūkanų aplinka euro zonoje? Akivaizdu, kad tos palūkanos anksčiau ar vėliau ims didėti.

Kalbant apie palūkanas, mano galva, Europos centrinis bankas, jo valdančioji taryba, atstovaujama euro zonos centrinių bankų, kartu ir mes, esame aiškiai pasakę savo kalendorių ir kryptis.

T. y. kiekybinio skatinimo programa bus vykdoma iki šių metų gruodžio. Todėl kalbėti apie kokius nors judesius palūkanų srityje tiesiog neverta, nes tai būtų

nenuoseklu. Pirmiausia reikia baigti vykdyti programą ir tik tada galvoti apie kitus pinigų politikos žingsnius.

Savo kryptyse, apie kurias skelbiame, aiškiai sakome, kad net pasibaigus kiekybinio skatinimo programai palūkanų normos augimo, matyt, yra sunku tikėtis.

Taip, šiandien ekonominė padėtis yra pagerėjusi. Ar pasiekėme lūžio tašką?

Manau, dar ne. Reikia dar luktelėti metų vidurio, nes kas mėnesį ekonominiai rodikliai labai varijuoja, ypač infliacijos rodikliai. Vieną mėnesį infliacija juda link 2% (ECB vidutiniu laikotarpiu pageidaujamo lygio – VŽ), kitą turime tik 1,5%.

Toks nestabilumas, netvarumas rodo, kad kol kas kalbėti apie lūžį pagrindo nėra. Tiesa, viena jau yra aišku. Defliacinės kainų rizikos išvengėme. Tai yra faktas. Manau, laisva pinigų politika prie to labai prisidėjo. Ar įvyko lūžis? Kol kas luktelėkime.

Ar tai reiškia, kad palūkanų normos, pinigų kaina ilgam išliks žema?

Taip. Matyt, reikėtų kalbėti, kad žemos palūkanų normos vidutiniu laikotarpiu išliks.

Akivaizdu, kad iki metų pabaigos palūkanos nesikeis.

Nemanau, kad kas nors dramatiško turėtų vykti ir kitąmet.

Būtent dėl bankų sąjungos nebaigtumo negaliu tvirtinti, kad esame gerai pasirengę naujoms krizėms.

Idealios situacijos nebūna. Juo labiau istorija rodo, kad krizė ECB ir visa euro sistema (ECB kiekviena kartą smogia vis kitu ir euro zonos centriniai ban- kampu. Bet faktas tas, kad, pakai – VŽ) nesiekia dirbtinai lyginti su 2008 m., ES, euro paveikti euro kursą. Euro zona yra stipresnė. kursą lemia tarptautinė prekyba. Euras, kaip rezervinė Balandžio pradžioje Maltoje valiuta, natūraliai reaguoja su ES finansų ministrais, į tai, kas vyksta, bet didelių centrinių bankų vadovais euro kurso pokyčių į vieną ar aptarėte įsisenėjusią neveiksnių paskolų problemą, kitą pusę neprognozuočiau. siūlymus įkurti europinę blogojo bankų turto valPo 2008 m. krizės buvo dymo bendrovę, finansuopadaryta daug pakeitimų jamą mokesčių mokėtojų kalbant apie bankų priežiūrą. Ar galima sakyti, kad pinigais. Kokios nuomonės esame visiškai pasirengę prieita? naujai galimai krizei? Jeigu Bendras sutarimas buvo ne, kas gali nesuveikti? toks, kad europinė struktūra Padaryta daug, bet ne viskas. neturėtų atsirasti, o reikia Kaip žinome, bankų sąjunga ieškoti nacionalinių sprendimų, kaip spręsti blogų sukurta ant trijų ramsčių. paskolų klausimą.

Bendras bankų priežiūros Nuomonių išsiskyrimas mechanizmas veikia nuo 2014 m. lapkričio. Manau, jis dėl valstybės pagalbos yra išlikęs. Kai bus teikiamas įsivažiuoja. Bendras bankų dokumentas teisėkūros metu pertvarkos mechanizmas ES Tarybai, koks nors komirgi yra, bet čia atkreipčiau dėmesį, kad mes vis dar tam- promisas, matyt, šiuo klaupomės, girdime iniciatyvų simu bus. Lietuvos bankas, apie tam tikrą pertvarkymo Finansų ministerija tokių mechanizmo sušvelninimą, siūlymų nepalaiko. Šalys, norą grįžti prie valstybių lėšų išsprendusios blogų paskolų klausimą, pavyzdžiui, gelbėjant bankus. Bendros skandinavai, ta pati Kroatija, indėlių garantijų sistemos kol kas neturime, tad kalbėti laikosi analogiškos pozicijos.

Mano nuomone, tai prieštaapie bankų sąjungą kaip baigtą projektą dar negalime. rautų Bankų pertvarkymo

Kaip matote Pensijų sistemos pertvarkos perspektyvą, ką Vyriausybei, kuri ją numato persvarstyti, patartų Lietuvos bankas?

Kaip prognozuojate euro kurso galimus pokyčius, trajektoriją, ko tikėtis eksportuojantiems į JAV, Azijos rinkas?

Lietuvos banko valdybos posėdyje šių metų balandžio 28 d. kaip tik numatome tai svarstyti, tada ir paviešinsime savo siūlymus. Mūsų tyrimų centras su kitais banko ekspertais yra išnagrinėjęs visą pensijų sistemą Lietuvoje. Taip pat užsienio valstybių patirtį, ypač kalbant apie Rytų ir Vidurio Europos valstybes, su kurių pensijų sistemomis mūsiškė labiausiai yra lygintina.

Be abejo, esminis klausimas susijęs su pensijų sistemos antrąja pakopa. Mes pateiksime savo pasiūlymus, bet reikės didelės politinės diskusijos ir sutarimo, kad pensijų sistema galėtų atitikti visuomenės lūir gaivinimo direktyvos kesčius. Esminės problemos, dvasiai, kuri skelbia, kad neigiamai veikiančios pensibankai patys turi susitvarkyti jų sistemą, yra susijusios su demografiniais procesais, t. ir viešieji finansai, viešieji pinigai neturėtų būti teikiami y. mažėjančiu dirbančiųjų ir nedirbančiųjų santykiu, taip probleminiams bankams gelbėti. Tie siūlymai susiję su pat šešėline darbo rinkos kai kurių Pietų Europos šalių ekonomika – tomis bėdomis, bankų sektoriais. Mes turėjo- kurios galėtų nužudyti bet me neveiksnių paskolų prokokią, net idealiausią pensijų blemą, bet ją išsprendėme sistemą. Pasiekus tam tikrą suformuodami blogų paskolų progresą šiose srityse, visiems atidėjimus. Tad dabar būtų bus paprasčiau. Kai tos problemos kabo, visa kita, mano keista padėtis, kai vienos šalys susitvarkė, o kitos nelabai subjektyviu vertinimu, yra tik sėkmingai tvarkosi ir čia vėl parametrų stumdymas klausimo nesprendžiant iš esmės. valstybės eina į pagalbą.

Bendros indėlių garantijų sistemos kol kas neturime, tad kalbėti apie bankų sąjungą kaip baigtą projektą dar negalime.

4

VERSLO ŽINIOS, 2017 04 28, PENKTADIENIS

bankaiirdraudimas

2018 m. bankai neteks mokėjimo infrastruktūros monopolio Atsiskaitymai :: Didėjanti konkurencija vers mažinti paslaugų įkainius Rūta Vizbarienė ruta.vizbariene@verslozinios.lt

Mokėjimų rinkos dalyviai dabar

Kitąmet įsigaliosianti II mokėjimo paslaugų direktyva bankus įpareigoja suteikti prieigą prie savo infrastruktūros kitiems mokėjimo paslaugų teikėjams. Tai iš esmės keičia mokėjimo rinką.

Bankų teikiamos „Bank link“ paslaugos, kurios šiuo metu dažniausiai naudojamos atsiskaitant už prekes ar paslaugas elektroninėse parduotuvėse, nebebus vienintelė galimybė parduotuvių savininkams priimti atsiskaitymus iš klientų, norinčių naudoti banko sąskaitą.

Alternatyvią mokėjimo inicijavimo paslaugą galės siūlyti ir finansiniai tarpininkai, turintys specialias licencijas. Šiuo metu mokėjimo inicijavimo paslauga nėra licencinė paslauga, o Lietuvoje panašias paslaugas jau teikia trys tarpininkai. Tai – „Mistertango“, „NEO Finance“ ir „Paysera“. Jie vadovaujasi Lietuvos banko dar iki direktyvos įsigaliojimo patvirtintais gerosios praktikos principais.

Pagrindinis II mokėjimo paslaugų direktyvos tikslas – didinti konkurenciją finansinių paslaugų rinkoje. Kitaip tariant, griaunamas bankų monopolis valdyti mokėjimo inicijavimo kanalus.

Marius Jurgilas, Lietuvos banko valdybos narys, sako, kad bankų iš mokėjimo inicijavimo veiklos niekas nepašalina. Jie ir toliau galės siūlyti „Bank link“ paslaugas, tik, ko gero, mažesne apimtimi, nes rinka teks dalytis su kitais dalyviais. Be to, didėjanti konkurencija vers mažinti paslaugų įkainius. „Direktyva įpareigoja banką nemokamai atverti prieigas prie sąskaitų, o pinigų panaudojimas nebepriklausys vien nuo saugotojo valios. Bankai netenka išskirtinės teisės, kurią iki šiol turėjo“, – pabrėžia p. Jurgilas. Lietuvos banko duomenimis, per 2016 m. atlikta 15 mln. „Bank link“ operacijų, kurių vertė – 473 mln. Eur. Naudinga inovacija Mokėjimo infrastruktūrą kūrę bankai ir toliau norėtų turėti išskirtinę teisę ja naudotis, tačiau Europos Komisija nepaliko vietos diskusijoms: bankinė infrastruktūra turi būti atvira trečiųjų šalių plėtojamiems produktams.

Precedentu laikomos pirmos Vokietijoje, o vėliau ir kitose šalyse veiklą išplėtusios įmonės „Sofort“ siūlomos mokėjimo inicijavimo paslaugos. Net konservatyviai vokiečių bendruomenei, duomenų apsaugai teikiančiai didelę reikšmę, alternatyvi mokėjimo inicijavimo paslauga pasirodė patraukti.

Pasak Šarūno Grigo, Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento vyriausiojo ekonomisto, Vokietijos bankai naują rinkos dalyvį sutiko gana priešiškai, inicijavo įvairias teismines procedūras, tačiau galutinį tašką padėjo Vokietijos konkurencijos taryba: ji nurodė, kad tariamo saugumo argumento nepakanka, kad būtų apribota ši iniciatyva.

Datos dar nėra aiškios Vienoje ES šalyje įsisteigęs tarpininkas gali teikti paslaugas visoje Europoje.

Išplitus mokėjimo inicijavimo paslaugai, vartotojams, kurie kredito kortele naudojosi tik dėl to, kad galėtų pirkti Europos Sąjungos elektroninėse parduo-

Mokėjimų rinkos dalyviai įsigaliojus direktyvai

Paaiškinimas metu klientas mokėjimus inicijuoja arba atsiskaitydamas bankine kortele parduo•tuvėje, •Šiuoarba jungdamasis per interneto banką. Direktyva įvardija tris tarpininkavimo rūšis, padedančias valdyti savo banko sąskaitą.

žadančios yra šios: mokėjimo inicijavimo paslauga ir sąskaitos informa•cijos •Daugiausia paslauga. Mokėjimo inicijavimo paslauga konkuruos su bankų siūloma „Bank link“ paslauga.

••Sąskaitos informacijos paslauga naudinga įmonėms, turinčioms sąskaitas keliuose bankuose. Šią paslaugą teikiantis tarpininkas galėtų prisijungti prie visų sąskaitų, suvesti informaciją į vieną srautą ir įmonei pateikti patogiu formatu.

Ekspertų vertinimu, abi šios paslaugos turi didelį inovacinį užtaisą. Galbūt jau netrukus jas bus galima panaudoti ir kitose srityse: tvarkant apskaitą, vertinant kreditingumą.

••

Šaltinis: Lietuvos bankas, „verslo žinios“

••

Marius Jurgilas, Lietuvos banko valdybos narys: „Direktyva įpareigoja banką nemokamai atverti prieigas prie sąskaitų, o pinigų panaudojimas nebepriklausys vien nuo saugotojo valios.

Bankai netenka išskirtinės teisės, kurią iki šiol turėjo.“ Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Komentaras

Kropas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas ••Stasys tik pradedama diskutuoti dėl direktyvos įgyvendinimo detalių. Sudarytos darbo grupės tiek asociaci•joje,•KoltiekkasLietuvos banke įvardija galimas problemas, jų sprendimo būdus, bet konkrečių nutarimų dar nėra, tad anksti kalbėti apie sutikimą ar prieštaravimą tam tikroms nuostatoms.

••Žinoma, jau dabar aišku, kad kartu su direktyvos įgyvendinimu tiek mokėjimų rinkos dalyvių, tiek klientų laukia nemažai galimybių, bet kartu ir tam tikrų iššūkių. Inicijuoti mokėjimus, valdyti klientų sąskaitų informaciją (jiems sutinkant) ir atsiskaitymus galės ne tik bankai, bet ir visiškai nauji trečiųjų šalių paslaugų teikėjai. Šioje vietoje privalu itin preciziškai užtikrinti klientų duomenų saugumą ir privatumą. Tai reiškia, kad atsiranda tam tikrų rizikos veiksnių, kuriems būtina užkirsti kelią. Todėl tiek techniniai, tiek teisiniai direktyvos įgyvendinimo aspektai turi būti aiškiai reglamentuoti ir suprantami klientams ir rinkos dalyviams. Būtina užtikrinti, kad nauji rinkos dalyviai garantuos paslaugų, vartotojų duomenų bei lėšų saugumą ir prisiims piktnaudžiavimo riziką. Žinoma, bankai gali ir patys tapti trečiųjų šalių paslaugų teikėjais – tai irgi viena iš galimybių. Bankai čia net gali įgyti pranašumą prieš naujus rinkos dalyvius, nes bankų stiprybė yra ilgalaikiai jų santykiai su klientais, per daugelį metų pelnytas pasitikėjimas, jau įrodytas patikimumas ir itin didelis dėmesys duomenų saugumui bei veiklos skaidrumui.

••

tuvėse, poreikis turėti kredito kortelę smarkiai sumažėja. Didžioji dalis direktyvos nuostatų į nacionalinę teisę turi būti perkeltos iki 2018 m. sausio 13 d. „Kai kurie šios direktyvos aspektai, ko gero, patys įdomiausi, įsigalios šiek tiek vėliau, tikėtina, 2019 m. pirmoje pusėje.

Kalbu apie atvirais duomenimis pagrįstas paslaugas (mokėjimo inicijavimo ir sąskaitos informacijos) ir padidinto saugumo autentiškumo patvirtinimo procedūras, – sako p. Grigas. – Tiksli data nėra aiški, nes tai priklauso nuo atitinkamų

Europos institucijų antro lygio teisės aktų patvirtinimo.“ Direktyvoje apie momentinius mokėjimus nekalbama, tačiau šio pobūdžio mokėjimai glaudžiai siejasi ir su mokėjimo inicijavimo paslauga. Esant tokiems mokėjimams, atsiskaityti galima bus ir savaitgaliais, o lėšos į kitą banką nukeliaus per kelias sekundes. Momentiniai mokėjimai gali būti grynųjų pinigų alternatyva, jie gali būti naudojami elektroninėje prekyboje. Kai kuriose valstybėse, pavyzdžiui, Danijoje, tokie mokėjimo

būdai plinta ir fizinėse prekybos vietose, ir konkuruoja su mokėjimo kortelėmis.

Tikimasi, kad momentiniai mokėjimai Lietuvoje taps prieinami dar šiemet arba 2018 m.

Parengiamieji darbai perkeliant direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę, anot p. Jurgilo, vyksta sklandžiai. „Tereikia standartizuoti techninius tarpininkavimo paslaugų parametrus, kad neliktų techninių galimybių riboti prieigą prie sąskaitų“, – apibendrina p.

Jurgilas.

Verslo Ĺžinios, 2014 08 22, penktadienis

5

6

VERSLO ŽINIOS, 2017 04 28, PENKTADIENIS

bankaiirdraudimas

10 metų po finansų krizės – ka Priežiūra :: Ne

paslaptis, kad bankų priežiūra kai kuriose šalyse buvo per švelni

Vytautas V. Žeimantas vytautas.zeimantas@verslozinios.lt

Po finansinės krizės 2008 m. buvo sustiprinti reikalavimai dėl bankų kapitalo, bankų priežiūra ir auditas, kuriamas bankų gelbėjimo mechanizmas, tačiau naivu būtų tikėtis, kad ateityje krizių išvengsime.

Po 2007–2008 m. finansų krizės buvo stiprinamas bankų kapitalas. Dabar dėl banko kapitalo pakankamumo keliami papildomi reikalavimai (žr. lentelę). Atidžiau pradėta stebėti ir likvidumo rizika. „Iki krizės likvidumo rizikos vertinimui taikytos skirtingos nacionalinės priežiūros sistemos, – pabrėžia Vytautas Valvonis, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius. – Ne paslaptis, kad vienos priežiūros buvo griežtesnės, kitos nuolaidesnės.“ Dabar įkurti bendri bankų priežiūros mechanizmai Europoje.

Yra išimčių Tačiau ne visoms šalims vienodai sėkmingai pavyko kovoti su krizės padariniais. „Pietų Europos šalių bankų balansuose vis dar nemažą dalį sudaro neveiksnios paskolos, o ir kapitalo atsargos ne visur yra pakankamos. Be to, užsitęsusi žemų palūkanų aplinka verčia akylai stebėti bankų veiklos modelius, pokyčius juose, kad laiku pastebėtume, ar žengdami į naujas rinkas, kurdami naujas finansines priemones ar diegdami naujus produktus bankai neprisiima naujų ar nepagrįstai didelių rizikų“, – teigia p. Valvonis. Dabar centrinių bankų arsenale yra dar viena priemonė – vadinamieji streso testai. „Svarbu nepamiršti, kad gyvename dinamiškoje aplinkoje, tad svarbu stebėti aplinką, ją vertinti, įžvelgti, kur link gali mus pastūmėti naujos aktualijos ir veiklos sąlygos, kad laiku imtumėmės reikalingų priemonių naujoms galimoms krizėms užkirsti kelią“, – teigia p. Valvonis.

Dr. Mantas Valužis, UAB Finansavimo sprendimų centro projektų vadovas, pabrėžia, kad dėl papildomo kapitalo kaupimo bankai pasidarė atsargesni ir nebe tokie lankstūs, todėl tai stabdo naujų burbulų formavimąsi. Tačiau Pietų Europos bankų padėtis rodo, kad 2008 m. krizė dar nepasitraukė. „Padėtis Graikijoje ir Italijoje iš esmės nepagerėjo, o žemos palūkanų normos verčia bankus prisiimti didesnę riziką“, – teigia p. Valužis. Anot jo, Europos centrinio banko veiksmai veikia priešingomis kryptimis, todėl vežimas nejuda iš vietos, bankų padėtis pietuose negerėja. „Mažų ar net neigiamų bazinių palūkanų normų tikslas – išjudinti bankus drąsesniems investiciniams sprendimams, o reikalavimai dėl kapitalo kokybės verčia bankus būti atsargius“, – teigia p. Valužis.

Eksperto nuomone, pagerinti ekonomikos ir kartu bankų padėtį galėtų aktyvi valstybių fiskalinė politika, tačiau tokius veiksmus varžo valstybių skolos. „Nebuvo atsižvelgta, kad bankų skolinimas labiausiai priklauso nuo paklausos.

Skolinto kapitalo paklausa neatsigavo iki šiol, todėl efektyvesnės turėtų būti fiskalinės politikos priemonės, mokestinės pas-

••

Jonas Akelis, profesinių paslaugų įmonės EY vykdomasis partneris Baltijos šalyse: „Prieš aną finansinę krizę niekas nepranešė – nei analitikai, nei reitingų agentūros, nei reguliuotojai, kad kažkas negerai darosi, bet aš asmeniškai neišskirčiau auditorių.“Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

SEB, „Swedbank“ ir DNB padaliniai Lietuvoje turi aukštą patikimumą, tačiau krizės atveju viską lems pirminiai jų bankai Skandinavijos šalyse.

katos, kurios skatintų paklausą. Naivu Turi gelbėtis patys manyti, kad vien centrinis bankas gali Dar viena pokyčių sritis – bankų gelbėužtikrinti bankų stabilumą“, – teigia p. jimo taisyklės. Į nacionalinę teisę ES šalys perkėlė ES Bankų gaivinimo ir pertvarValužis. kymo direktyvą ir Bendro pertvarkymo mechanizmą (BPM).

Trečiasis Bazelis Nuo 2016 m. sausio pradėtas kaupti Po krizės buvo iškelti didesni reikalavimai ne tik dėl bankų kapitalo, bet ir Bendras pertvarkymo fondas (BPF), į dėl bankų priežiūros. Pagrindinis Bazelio kurį įmokas turi mokėti Europos bankų III reformos tikslas – sustiprinti ir atskirų sąjungoje įsteigti bankai ir reikšmingos bankų, ir viso šio sektoriaus priežiūrą. investicinės įmonės. Šis fondas bus nauFinansų krizė atskleidė, kokį pavojų dojamas pertvarkant problemines finankelia nacionalinių taisyklių skirtumai, ir sų įstaigas, kad dengiant nuostolius būtų parodė, kad bendrajai rinkai reikia vieno naudojamos jų pačių sukauptos lėšos. bendro taisyklių sąvado. Dabar Europos Fondas turi sukaupti 1% draudžiamųjų Sąjungoje (ES) taikomas bendras bankų bankų sąjungos indėlių (apie 55 mlrd. priežiūros reglamentas tiesiogiai – jo Eur). Tai planuojama padaryti iki 2024 nereikėjo perkelti į nacionalinius teisės m. Banko įmokos į BPF priklauso nuo jo dydžio ir rizikos pobūdžio. Už 2015 m. aktus.

Prof. Dr. Arvydas Paškevičius, Vilniaus ir 2016 m. septynios Lietuvos kredito universiteto Finansų katedros vadovas, įstaigos į BPF iš viso sumokėjo 17,5 mln. pabrėžia, kad įkūrus bendrąjį ES bankų Eur. Kadangi pereinamuoju laikotarpiu priežiūros mechanizmą Lietuvos banko BPF gali neturėti pakankamai lėšų, visos vaidmuo ir atsakomybė gerokai sumažėjo. dalyvaujančios valstybės narės susitarė „Šiuo metu skandinaviškuosius bankus dėl nacionalinių kredito linijų sistemos, prižiūri, priima sprendimus ir prisiima pagal kurią prireikus būtų teikiamos naatsakomybę Europos bankininkystės ins- cionalinės kredito linijos. titucija. SEB, „Swedbank“ ir DNB sudaro Pietų šalys niekaip nesusitvarko su maždaug 90% Lietuvos rinkos. Likusi da- blogomis skolomis – Graikijoje, Kipre jos lis – Šiaulių ir Medicinos bankai, kredito siekia 45% visų paskolų, todėl Europos unijos – lieka LB priežiūroje“, – teigia p. Komisija siūlo ES įsteigti blogo bankų turPaškevičius. Anot jo, SEB, „Swedbank“ ir to valdymo įmonę, kuriai turėtų padėti ir DNB padaliniai Lietuvoje turi aukštą pati- ES valstybės. Tokiu būdu būtų nusižengta kimumą, tačiau krizės atveju viską lems principui, kad už savo nuostolius bankai pirminiai jų bankai Skandinavijos šalyse. turi mokėti patys.

2016 m. pabaigoje Europos Komisija pateikė naujų rizikai mažinti skirtų pa- Audito pokyčiai siūlymų, kurie svarstomi ES institucijose.

Po bankų krizės daug akmenų skriejo ir Nuo 2018 m. siūloma nustatyti, kad nuo- į auditorių pusę. Jonas Akelis, profesinių savo ir skolinto kapitalo santykis negali paslaugų įmonės EY vykdomasis partnebūti mažesnis kaip 3%. Iš didesnių įstaigų ris Baltijos šalyse, pripažįsta, kad niekas bus reikalaujama pateikti ataskaitas kas iš bankus prižiūrinčių privačių ar valspusmetį ir dažniau, priežiūros įstaiga tu- tybinių įmonių ar institucijų neperspėjo rės daugiau galimybių pareikalauti, kad apie ateinančią krizę. bankai suformuotų daugiau kapitalo. „Prieš aną finansinę krizę niekas ne-

pranešė – nei analitikai, nei reitingų agentūros, nei reguliuotojai, kad kažkas negerai darosi, bet aš asmeniškai neišskirčiau auditorių, – teigia p. Akelis. – Jeigu to nematė institucijos, kurios turi daug daugiau informacijos, kaip vienos profesijos žmonės, dirbantys tik su kai kuriomis įmonėmis, galėjo staiga perspėti visus?“ Po krizės sekė ir audito reformos.

Dabar ta pati audito įmonė audito paslaugas bankui gali teikti ne ilgiau nei 10 m. Audito išvados dabar turi būti kur kas išsamesnės, be to, banką audituojanti bendrovė negali bankui teikti daugelio kitų savo paslaugų.

Audrius Linartas, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos vadovas, sako, kad bankų audito reikalavimai gerokai sugriežtėjo. „Atsirado prievolė teikti išplėstines audito išvadas, prieš išleidžiant auditoriaus išvadą turi patikrinti dar vienas auditorius. Nustatyti ir kiti reikalavimai dėl audito kokybės kontrolės sistemos, etikos principų“, – teigia p. Linartas.

Auditoriai norėjo, kad jiems būtų suteikta galimybė daryti tarpinius bankų auditus, tačiau tai nebuvo įteisinta. Be to, norint gerokai padidinti auditoriaus pateikiamos informacijos naudą, reikia papildyti auditorių tikrinamų ataskaitų apimtį. Pavyzdžiui, reikėtų įpareigoti įmones rengti, o auditorius tikrinti finansinių ataskaitų prognozę. Tuomet auditoriai galėtų tikrinti ne tik praeitį, tačiau įvertinti ir informaciją apie ateitį. „Tai nėra ta vienintelė sidabrinė kulka, bet vis dėlto galimybė auditoriams prognozuoti suteiktų daugiau galimybių visuomenei iš anksto pamatyti galimas duobes“, – įsitikinęs p. Akelis. Kita vertus, jis pabrėžia, kad tokių iliuzijų, jog šimtu procentų būsime apsisaugoję nuo būsimos krizės, niekas neturi.

VERSLO ŽINIOS, 2017 04 28, PENKTADIENIS

bankaiirdraudimas

aip esame pasirengę naujai Kaip pasikeitė bankų priežiūra po 2008 m. krizės

Blogosios paskolos Europoje* Nuo visų paskolų, %

I. Bankų priežiūra

III reikalavimai perkelti į CRDIV/CRR kapitalo reikalavimų ES direktyvą.

••Bazelio pažeidžiami reikalavimai, gali būti taikomos sankcijos iki 10% įstaigos bendrųjų metinių paja•mų,•Jeilaikinai nušalinti valdymo organai.

Be minimalaus kapitalo pakankamumo normatyvo (8%), direktyvoje nustatyti papildomi kapita•lo•rezervai: kapitalo apsaugos rezervas (2,5% nuo pagal riziką įvertinto turto (RWA), anticiklinis kapi-

Graikija

talo rezervas (0 – 2,5%, išskirtiniais atvejais – daugiau kaip 2,5% RWA, Lietuvoje šiuo metu taikomas – 0%). Pasaulinės svarbos įstaigų (1–3,5% RWA, Lietuvoje tokių įstaigų nėra) ir kitų sisteminės svarbos įstaigų kapitalo rezervai (0–2% RWA, sisteminės rizikos rezervas (0–3%, išskirtiniais atvejais – daugiau kaip 5%).

Trumpalaikei likvidumo rizikai įvertinti pradėtas taikyti padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis.

Pradėtas taikomas vienodas taisyklių sąvadas visoje ES. Nuo 2018 m. atsiranda grynasis pastovaus finansavimo rodiklis – tiksli šio rodiklio apskaičiavimo metodika šiuo metu nagrinėjama.

Nuo 2018 m. bankų prižiūrėtojai tikrins finansinio sverto rodiklį. Nuosavų lėšų ir skolų santykis negali nukristi žemiau kaip 3%.

Airija 13,6

•• •• •• ••

II. Bankų gelbėjimo fondas

nacionalinę teisę perkėlus ES Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvos ir Bendro pertvarky•mo•Įmechanizmo reglamento reikalavimus, Lietuvos bankas nuo 2016 m. prisijungė prie šių įstaigų veiklos.

III. Bankų auditas

•• ••

Dabar ta pati audito įmonė audito paslaugas bankui gali teikti ne ilgiau nei 10 metų.

Audito metu draudžiama teikti: mokesčių paslaugas; paslaugas, susijusias su banko valdymu, sprendimų priėmimu, finansavimu, kapitalo struktūra bei paskirstymu ir investavimo strategija; buhalterinės apskaitos tvarkymo ir apskaitos dokumentų ir finansinių ataskaitų rengimo paslaugas; vertinimo paslaugas; teisines paslaugas, susijusias su bendrojo pobūdžio patarimais ir atstovavimu nagrinėjant teisminius ginčus ar derybomis banko vardu; paslaugas, susijusias su vidaus audito funkcijomis, vidaus kontrolės arba rizikos valdymo procedūrų, susijusių su finansinės informacijos rengimu ir kontrole planavimu ir diegimu; žmogiškųjų išteklių paslaugas. Kitas ne audito paslaugas, kurios nėra draudžiamos, banko auditoriai gali teikti tik gavę banko Audito komiteto pritarimą.

Auditoriaus išvada turės vieną papildomą svarbų skyrių „Key Audit Matters“ (reikšmingi auditui dalykai), kuriame auditorius turės parašyti, kokie buvo svarbiausi klausimai, į kuriuos jis gilinosi per auditą, ir kaip gilinosi, kokias procedūras atliko.

Jei inspektuodamas Lietuvos bankas nustatė trūkumus, o audito ataskaitoje jie nebuvo įvardyti ar auditorius buvo kitos nuomonės, Lietuvos bankas visada tokiais atvejais kreipiasi į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą, prašydamas įvertinti auditorių darbo kokybę.

•• ••

Šaltinis: Lietuvos bankas

45,9

Kipras 44,8 Portugalija 19,5 Italija 15,3 Slovėnija 14,4

Ispanija 5,7 Lenkija 6,1 LIETUVA 3,8 Latvija 3,2 Jungtinė Karalystė

1,9

Estija 1,3 Švedija 1,0 *Neveiksnios paskolos – tai tokios paskolos, kurių mokėjimai pradelsti daugiau kaip 90 dienų. Šaltinis: Europos bankininkystės institucija 2016 m.

Blogosios paskolos Europoje* mlrd. Eur Italija 276 Ispanija 141 Graikija 115 Jungtinė Karalystė

91

Portugalija 41 Airija 22 Kipras 21 Švedija 11 Lenkija 7 Slovėnija 3 LIETUVA 1 Latvija n.d Estija n.d. *Neveiksnios paskolos – tai tokios paskolos, kurių mokėjimai pradelsti daugiau kaip 90 dienų. Šaltinis: Europos bankininkystės institucija 2016 m.

7

8

VERSLO ŽINIOS, 2017 04 28, PENKTADIENIS

bankaiirdraudimas

Pelną didino sumažėjusios įmokos Apžvalga :: Neigiamas EURIBOR pernai ieškojo naujo dugno Vytautas V. Žeimantas vytautas.zeimantas@verslozinios.lt

Pernai bankams didinti pelną padėjo sumažintos įmokos į Indėlių draudimo fondą, o bankų marža, neįvertinus įmokų draudimo fondų, ir toliau mažėjo.

Bankų pastangos mažinti sąnaudas keičiant savo struktūrą, mažinant filialų ir darbuotojų skaičių sušvelnino jų sąnaudų augimą dėl didėjančio darbo užmokesčio, tačiau jų veiklos sąnaudos pernai vis tiek didėjo. Ilgai trypčiojus vietoje, pernai 10% padidėjo paskolų portfelis. Tarkime, SEB bankas 2016 m. išdavė 25% daugiau būsto paskolų nei 2015 m. Indėlių augimas rinkoje neatsiliko nuo paskolų plėtros, todėl bankai turėjo pinigų perteklių.

Mažėjo ketvirtadaliu Pernai dar tęsėsi mažų palūkanų laikotarpis – šešių mėnesių EURIBOR skendo iki -0,22% 2016 m. pabaigoje. Toks metas nenaudingas bankams, nes bankai išduoda paskolas su vis mažesnėmis palūkanomis, senų paskolų palūkanos perskaičiuojamos į mažesnes, o pagal kai kurias indėlių sutartis palūkanas reikia mokėti.

Lietuvos banko (LB) duomenimis, skaičiuojant be įmokų į Indėlių draudimo fondą ir bankų pertvarkymo fondą bankų palūkanų marža nuo 1,89% 2015 m. suRemy Saltersas, „Swedbank“ Finansų tarnybos vadovas: „Banko rizikos Aivaras Čičelis, SEB banko valdybos narys, finansų direktorius: „Pernai mažėjo iki 1,80% pernai. (Eliminavus tik gyventojams, kuriems baigėsi būsto paskolos fiksuotų palūkanų termiįmokas į Indėlių draudimo fondą, marža apetitas ir projektų vertinimas 2016 m., palyginti su 2016 m., nesikeitė, o nas, jos buvo perskaičiuotos į mažesnes. Tai ir lėmė palūkanų pajamų mažėjo nuo 1,84 iki 1,77%). Kai palūka- paskolų apimtis augo dėl didesnės rinkos paklausos.“ Juditos grigelytės (VŽ) nos rinkoje pradės didėti, vėjas vėl išpūs nuotr. sumažėjimą.“ Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr. bankų bures. Vis dėlto bankų palūkanų p. Škarnulis. Tai gerokai sumažino bankų mis palūkanomis, o 2016 m. tokių ne- m. palūkanų išlaidos banke labiausiai masąnaudos pernai mažėjo ir labiausiai prie palūkanų išlaidas – pernai jos susitraukė buvo, tačiau didžiausią įtaką palūkanų žėjo dėl palūkanų išlaidų už pasiskolintas to prisidėjo sumažėjusios įmokos į Indėlių išlaidoms mažėti turėjo indėlių draudi- lėšas iš kredito įstaigų. SEB, priešingai 26,9 mln. Eur, arba 23,1%. draudimo fondą.

Bankų pelnas pernai išaugo kiek dides- mo įmokų sumažėjimas“, – aiškina p. nei „Swedbank“, savo kapitalą formuoja Andrius Škarnulis, Lietuvos banko (LB) ne suma – 36,9 mln. Eur, arba 17,1%. Be Saltersas. ne tik iš indėlių bei nuosavų lėšų, bet ir Makroprudencinės analizės skyriaus viršininkas, pabrėžia, kad 2016 m. pasikeitus sumažėjusių palūkanų išlaidų, prie pelno Bankas sugebėjo sumažinti palūkanų pirminio banko paskolos.

Direktyvai dėl indėlių garantijų – nuo 2015 prisidėjo ir 6,2 mln. Eur, arba 3,5%, padi- išlaidas ir absoliučia pinigų suma, kai dėjusios grynosios paslaugų ir komisinių indėlių apimtis „Swedbank“ didėjo net Laimėjo prieš VMI m. liepos įmokos mokamos nuo apdraustųjų indėlių iki 100.000 Eur sumos. Iki tol pajamos.

Pernai pagal pelną SEB bankas (94,4 17,5%. Anot p. Salterso, bankas už indėlius eurais palūkanų nemoka, o už indė- mln. Eur) aplenkė „Swedbank“ (85,2 mln. metinės įmokos buvo skaičiuojamos nuo lius JAV doleriais palūkanos mokamos, Eur). Tiesa, tam įtakos turėjo tai, kad SEB Už indėlius nemoka viso draudžiamųjų indėlių likučio.

Remy Saltersas, „Swedbank“ Finansų jei indėlio terminas yra ilgesnis nei vieni bankas gavo nemažai pelno iš nuosavy„Įvertinus kredito įstaigų veiklos rizikingumą ir sumažėjusią bazę, nuo kurios tarnybos vadovas, sako, kad „Swedbank“ metai. Sudarę terminuoto indėlio sutar- bės finansinių priemonių – 21,4 mln. Eur. mokamos įmokos, bankų įmokos į Indėlių palūkanų marža 2016 m. sudarė 1,63% ir tį interneto banke klientai gauna 0,05% Tai lėmė „VISA Europe Limited“ akcijų pardavimas. Prie didesnio pelno prisidėjo draudimo fondą 2016 m. pirmąjį pusmetį, buvo 0,08% didesnė, palyginti su 2015 m. dydžio priedą.

Aivaras Čičelis, SEB banko valdybos na- ir kita aplinkybė. palyginti su tuo pačiu 2015 m. laikotarpiu, „2015 m. bankas dar turėjo galiojančių SEB banko finansinėje ataskaitoje vidutiniškai sumažėjo apie 24%“, – teigia terminuotų indėlių sutarčių su didesnė- rys, finansų direktorius, sako, kad 2016

••

••

Pagrindiniai bankų finansinių grupių veiklos rodikliai 2015 m. ir 2016 m.

Pavadinimas

Klientams suteiktos paskolos 2016 m., mln. Eur

Pokytis, Klientams % suteiktos paskolos 2015 m., mln. Eur

Indėliai (su sukauptomis palūkanomis) 2016 m., mln. Eur

Pokytis, Indėliai (su % sukauptomis palūkanomis) 2015 m., mln. Eur

Namų ūkių indėliai 2016 m., mln. Eur

Namų ūkių Pokytis, % indėliai 2015 m., mln. Eur

Grynasis pelnas (nuostoliai) 2016 m., mln.

Eur

Grynasis pelnas (nuostoliai) 2015 m., mln.

Eur

Pokytis, Darbuotojų % skaičius 2017 m. sausio 1 d.

Vid. bruto darbo užmokestis 2017 m. vasarį, Eur/ mėn.

Vadovas

AB SEB bankas

5.339,4

4.875,4

5.156,9

4.769,6

3.212,9

2.974,2

93,1

58,8

58,4

2.749,7

Raimondas Kvedaras

9,5

8,1

8,0

1.595

AB „Swedbank“

4.641,4

4.020,2

15,5

6.470,9

5.398,5

19,9

4.445,7

3.948,8

12,6

101,0

85,3

18,4

1.177

1.631,0

Dovilė Grigienė

AB DNB bankas

2.912,0

2.899,5

0,4

2.476,9

2.343,7

5,7

1.351,1

1.263,7

6,9

22,8

19,3

18,3

1.193

1.405,8

Bjoernaras Lundas

„Nordea Bank“ AB Lietuvos skyrius*

2.342,0

2.216,0

5,7

1.249,0

1.326,0

-5,8

353,0

355,0

-0,6

22,3

21,5

3,7

403

1.732,0

Inga Skisaker

AB Šiaulių bankas

1.044,6

916,7

14,0

1.560,1

1.454,2

7,3

1.151,9

1.171,8

-1,7

43,7

23,8

83,3

546

1.690,7

Vytautas Sinius

„Danske Bank“ A/S Lietuvos filialas**

735,0

554,0

32,7

882,0

873,0

1,0

198,0

180,0

10,0

9,3

11,9

-21,8

2.011

1.572,2

Gintautas Galvanauskas

„OP Corporate Bank“ plc 566,5 Lietuvos filialas***

334,7

69,2

244,8

105,0

133,1

0,04

0,04

-14,6

1,4

0,7

89,3

22

2.344,5

Erika Voverė

AB „Citadele“ bankas

278,1

236,6

17,6

419,5

325,7

28,8

233,5

172,1

35,7

2,5

3,4

-27,1

274

1.382,1

Dace Priede

UAB Medicinos bankas

146,4

144,0

1,7

223,8

209,0

7,1

181,6

169,9

6,9

1,3

1,1

21,5

419

1.047,7

Dalia Klišauskienė

* Indėliai be sukauptų palūkanų. Pateikiamas veiklos pelnas ** Metų pabaigos balansiniai skaičiai. Pateikiamas pagrindinės veiklos grynasis pelnas *** Įskaitant trumpalaikes paskolas klientams Pateikiami finansinės grupės duomenys „Verslo žinios“ neįsipareigoja pateikti viso finansinių institucijų sąrašo Šaltiniai: Lietuvos bankas, bankų pateikti duomenys, „Creditinfo“, Sodra, VŽ

VERSLO ŽINIOS, 2017 04 28, PENKTADIENIS

9

bankaiirdraudimas

s į draudimo fondą, o marža mažėjo rašoma, kad 2016 m. pabaigoje bankas laimėjo bylą Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl palūkanų mokėjimo savo pirminiam bankui dydžio (plonos kapitalizacijos taisyklės taikymas), todėl atkūrė anksčiau padarytus beveik 10 mln. Eur atidėjinius. Todėl pernai banko pelno mokesčio sąnaudos buvo mažesnės nei 2015 m. „Swedbank“ pelnas pernai mažėjo, nes 2015 m. bankas buvo į teigiamą pusę perkainojęs antrinių įmonių turtą, o pernai tokių pokyčių nebuvo.

Tačiau visa „Swedbank“ grupė uždirbo 101 mln. Eur, arba 19% daugiau nei 2015 m.

Visų bankų palūkanų pajamos 2016 m. padidėjo tik 1,6%, nors bankų paskolų portfelis, kaip minėjome, didėjo 10%.

Anot LB, šiuo metu tvyro itin žemų palūkanų normų aplinka, todėl tikėtina, kad bankų pajamos iš palūkanų už egzistuojančias ir naujai išduotas paskolas neauga tiek, kiek paskolų portfelis.

SEB banke palūkanų pajamos pernai sumažėjo nuo 119 mln. iki 116 mln. Eur, nors paskolų portfelis klientams išaugo 8,5%.

Skolina būstui Ponas Čičelis, SEB banko valdybos narys, finansų direktorius, pabrėžia, kad pernai gyventojams, kuriems baigėsi būsto paskolos fiksuotų palūkanų terminas, jos buvo perskaičiuotos į mažesnes. Tai ir lėmė palūkanų pajamų sumažėjimą. „Swedbank“ palūkanų pajamos augo perpus lėčiau (5,4%) nei paskolų portfelis (12,6%).

Anot p. Salterso, „Swedbank“ rizikos apetitas ir projektų vertinimas 2016 m., palyginti su 2016 m., nesikeitė, o paskolų apimtis augo dėl didesnės rinkos paklausos. SEB pernai paspartino būsto paskolų išdavimą – jų portfelis banke pernai didėjo 25%. „Pernai fiksuotą skolinimo būstui apimties augimą vertiname kaip tvarų. Tokį augimą lėmė stabili ekonominė aplinka, gerėjantys gyventojų lūkesčiai ir vis dar rekordiškai mažos palūkanos“, – pabrėžia p. Čičelis.

Anot jo, neturėdami tinkamesnių alternatyvų, dalis Lietuvos gyventojų savo santaupas buvo linkę investuoti į nekilnojamąjį turtą, trūkstamas lėšas skolindamiesi iš bankų. Daugiausia būsto paskolų bankas išdavė Vilniuje, čia gyventojų skaičius auga.

Ponas Čičelis atkreipia dėmesį, kad, palyginti su kitomis Europos šalimis, Lietuvos gyventojai būstui pasiskolinę nedaug. Bendra namų ūkiams išduotų paskolų būstui vertė, Eurostato 2016 m. 11 mėn. duomenimis, sudaro 17,2% Lietuvos BVP. Latvijoje šis skaičius siekia 18%, Estijoje – 32,1%, o Vokietijoje – 36,1%. „Nekilnojamojo turto rinka šalyje išlieka aktyvi, todėl tikimės, kad būsto finansavimo rinkos apimtis ir šiemet išliks panaši, kokią fiksavome 2016 m.“, – teigia p. Čičelis.

nuo paskolų portfelio augimo, o kai kuriuose bankuose indėlių kalnas augo gerokai sparčiau už išduodamas paskolas. „Swedbank“ už indėlius eurais palūkanų nemoka, jų dydis banke padidėjo 17,5%, o paskolų portfelis augo 12,6%. „Atliekami“ pinigai atsidūrė Lietuvos banko indėliuose. Jų vertė per metus padidėjo beveik 400 mln.

Eur. Už rezervo reikalavimus viršijančią sumą bankas moka neigiamas palūkanas.

Ponas Saltersas, „Swed– bank“ Finansų tarnybos vadovas, teigia, kad bankas turi aiškų prioritetą skolinti klientams, nors indėlių augimas išlieka spartesnis nei skolinimo augimas. „Laikydami lėšas Centri– niame banke, mes vykdome privalomus likvidumo normatyvus ir neprisiimame papildomų rizikų, kylančių investuojant į vertybinius popierius“, – banko poziciją aiškina p. Saltersas. Kaip ir kiti bankai euro zonoje, šiuo metu „Swedbank“ turi primokėti už lėšų laikymą Lietuvos banko sąskaitose (-0,4% metinių palūkanų), jeigu jos viršija privalomų laikyti atsargų lygį.

O SEB pernai iš esmės sumažino savo indėlį Lietuvos banke – nuo 947 mln. iki 61 mln. Eur. Šios lėšos nukeliavo į indėlį kontroliuojančiajame banke. „Mūsų banko lėšos bankuose siekia 1,4 mlrd. Eur, o centriniame banke sumažėjo – didžiausia lėšų dalis laikoma pirminiame banke. Išoriniai ir vidiniai likvidumo rodikliai leidžia šiuos pinigus laikyti ne Centriniame, o pirminiame banke“, – aiškina p. Čičelis.

Lietuvoje susiklostė ilgametis įprotis pinigus laikyti banke. Šios praktikos nepakeitė ir jau gana ilgą laikotarpį nusistovėjusi itin žemų palūkanų normų aplinka.

LB duomenimis, už 6–12 mėn. trukmės naują indėlį gyventojams 2016 m. buvo mokama vidutiniškai 0,27% palūkanų norma, 2015 m. – 0,33%. Didieji šalies bankai šiuo metu nejaučia finansavimo stygiaus ir, atsižvelgdami į palūkanas rinkoje, siūlo dar mažesnes palūkanų normas arba apskritai nesudaro indėlių sutarčių trumpesniam nei 12 mėn. laikotarpiui.

Indėlių populiarumą tarp gyventojų lemia tai, kad jie nesirenka kitokių investavimo priemonių.

Darbuotojų mažėja Administracinės bankų išlaidos pernai nustojo mažėti – jos per 2016 m. išaugo 5,4 mln. Eur (1,9%). Bankai patyrė daugiau tiek personalo, tiek kitų išlaidų. Išlaidos personalui išlaikyti 2016 m. išaugo 3,5 mln. Eur (2,1%).

Panašu, kad bent jau pastaruoju metu bankų naudą iš bankų organizacinių struktūrų pertvarkymo ėmė nusverti rinkoje matomas darbo užmokesčio augimas, apžvalgoje rašo LB. Pernai SEB banke darbuotojų skaičius sumažėjo 5%, o „Swedbank“ Primokėjo LB Indėliai pernai neatsiliko – 7%.

Bankų sektoriaus pelnas, mln. Eur

Bankų turtas, mlrd. Eur

2007 m. 370,0

2008 m.

29,7

2008 m. 233,9

2009 m.

27,2

2009 m.

-1.072

2010 m.

25,6

2010 m.

-70,3

2011 m.

23,7

2011 m. 356,1

2012 m.

21,8

2012 m. 207,1

2013 m.

22,5

2013 m. 227,5

2014 m.

24,1

2014 m. 213,4

2015 m.

23,4

2015 m. 215,3

2016 m.

25,8

2016 m. 252,2

Šaltinis: Lietuvos bankas

10

VERSLO ŽINIOS, 2017 04 28, PENKTADIENIS

bankaiirdraudimas

Finansų įstaigos kelia įkainiu

Paslaugos :: „Payseros“ naujų klientų srautas augo pusantro karto

Kai kurių bankų įkainiai verslo klientams 2

Justinas Gapšys justinas.gapsys@verslozinios.lt

Sąskaitų tvarkymas

Bankų įkainiai verslui auga, rodo ne tik įmonių skundai, bet ir VŽ atlikta analizė. Rinkoje yra alternatyvų, o jų siūlytojai pastaruoju metu sulaukė išaugusio klientų srauto. Bankų atstovai teigia, kad mokėjimų įstaigos ir kiti dalyviai nepajėgūs visavertiškai pakeisti kompleksinių bankų paslaugų verslui. „Iki 2017 02 01 už lėšų eurais įskaitymą ne iš ES mes mokėjome 0,35 Eur, dabar įkainiai yra nuo 5,79 Eur iki 26,07 Eur. Mėnesinis mokestis už banko sąskaitą buvo 0,58 Eur, o dabar 3,30 Eur. Visas šias išlaidas verslas neišvengiamai perkels ant vartotojų pečių. Štai taip mūsų Lietuvos bankas „kariauja“ už Lietuvos žmonės“, – žiniasklaidai išsiųstame laiške teigia UAB „GL Supply & Marketing Services“ ir pateikia nuorodas į SEB banko įkainius verslui.

Bankų įkainių verslui analizė – lentelėje. „GL Supply & Marketing Services“ laiške atkreipia dėmesį į pakilusius bankų įkainius po, kaip teigia, Lietuvos banko įsikišimo. Paslaugų planai privatiems klientams privalomai įsigalioja nuo vasario 1-osios.

Tačiau bankai tokio pobūdžio krepšelius taiko ir verslui. Tokią paslaugą pasiūlė SEB, „Citadele“, „Nordea“, DNB. Dauguma jų jaunam verslui pagrindines operacijas leidžia atlikti nemokamai.

••

Bankų kol kas negali atsisakyti tos įmonės, kurios priima mokėjimus kortele parduotuvėse. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Mokėjimų įstaigos Tačiau paslaugų krepšeliai, regis, paskatino verslą pažiūrėti į alternatyvius pasirinkimus. Kostas Noreika, tarptautinę mokėjimų sistemą „Paysera“ valdančios „EVP International“ direktorius, sako, kad užsiregistravusių naujų verslo klientų skaičius pastaruoju metu išaugo pusantro karto. „Nuo krepšelių įvedimo praėjusį mėnesį pas mus registravosi pusantro karto daugiau klientų juridinių asmenų Lietuvoje – komentuoja p. Noreika. – Įmonės suprato skaičiukus, kai pamatė pirmuosius įrašus bankuose.“ Pasak įmonės vadovo, iki tol naujų klientų augimas siekė 2–3% per mėnesį. „Sakyčiau, buvo kritinis augimas, ir neatrodo, kad šį mėnesį sustotų. Matome, kad per dieną užsiregistruoja daugiau kaip 20 kompanijų. Kai Lietuvoje yra 85.000 veikiančių įmonių, tai sakyčiau neblogas procentas“, – sako p. Noreika.

Jis skaičiuoja, kad „Payseros“ verslo vartotojams nekainuoja sąskaitos atidarymas, palaikymas, sąskaitų galima turėti daugiau nei vieną, kortelė įmonei kainuoja tiek kiek fiziniams asmenims – 3 Eur įsigijimo kaina ir 0,5 Eur mėnesinės išlaidos. „Pervedimai Europoje kainuoja po 0,15 Eur. Bankuose tas krepšelis užsakant apie 100 pervedimų gal kainuoja labai panašiai vienam pervedimui, bet jeigu tik viršiji, jau kainuoja brangiau, jeigu tik neišnaudoji to krepšelio pervedimų skaičiaus, irgi kainuoja brangiau. Jeigu reikia pažymos, pavyzdžiui, auditui, banke tai kainuoja nuo 30 Eur, o pas mus pažymą galima gauti už 2 Eur, – sako p. Noreika. – Tokių nematomų galimybių sutaupyti yra kur kas daugiau.“ Pasak „EVP International“ direktoriaus, bankų kol kas negali atsisakyti tos įmonės, kurios priima mokėjimus kortele parduotuvėse. „Mes šiuo metu dar neturime pasiūlyti terminalo, tad jiems dar banko paslaugų reikia. Šį klausimą irgi sprendžiame, testuojame tokį produktą. Tada galbūt bus įmonėms lengviau pereiti ir uždaryti bankų sąskaitas. Tikrai bus šiais metais“, – sako p. Noreika.

Tarptautines pinigų perlaidas smulkiajam ir vidutiniam verslui siūlo

Pervedimai Europoje kainuoja po 0,15 Eur. Bankuose tas krepšelis užsakant apie 100 pervedimų gal kainuoja labai panašiai vienam pervedimui, bet jeigu tik viršiji, jau kainuoja brangiau, jeigu tik neišnaudoji to krepšelio pervedimų skaičiaus, irgi kainuoja brangiau.

„Transfergo“. Bendrovė taiko fiksuotą 0,99 GBP pervedimo mokestį ir 0,2– 0,65% valiutos keitimo mokestį.

Apie išaugusį verslo klientų srautą kalba ir Audrius Ramanauskas, mokėjimų sprendimus siūlančios bendrovės „Mistertango“ vadovas. „Spalį lapkritį pajudėjo fiziniai klientai, kai pradėta kalbėti apie krepšelius, o šiais mėnesiais pradėjo ir verslas judėti su visomis operacijomis. Verslas sako, kad pas mus viskas taip pat kaip banke, tik pigiau.

Jie nemato skirtumo tarp mūsų ir banko paslaugų, – aiškina p. Ramanauskas. – Problema, kad esame mažai žinomi, bet funkciškai turime viską tą patį.“ Jis sako, kad „Mistertango“ mokėjimų srityje yra konkurencinga. „SEPA pavedimo kaina verslui yra 0,15 Eur, dvigubai trigubai mažiau, nei siūlo bankai. Visa kita internetinė bankininkystė egzistuoja taip pat kaip bankuose – ir išrašai, ir sąskaitų atidarymas internetu, viskas“, – komentuoja p. Ramanauskas ir žada, kad per metus bus pasiūlyta naujų paslaugų, susijusių su valiutų keitimu.

Bankų nepakeis Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas, atsako, kad alternatyvieji rinkos dalyviai labiau gali būti aktualūs fiziniams asmenims, o paslaugų verslui srityje nėra pajėgūs visavertiškai pakeisti bankų ir pasiūlyti kompleksinių sprendimų. „Mokėjimų ir pervedimų paslaugos nesprendžia daugelio bent jau šiek tiek rimtesnės įmonės reikalų. Kol kas mes nejaučiame – auga ir kortelių skaičius, ir mokėjimų skaičius, ir apyvartos auga gana smarkiai“, – sako LBA vadovas. Ponas Kropas pabrėžia, kad paslaugos verslui nėra tik pinigų permetimas iš sąskaitos į sąskaitą. „Bet kokio pirkimo atveju verslui reikalingos garantijos – tai ir inkaso, akredityviniai mokėjimai, garantijos, ir čia veikia bankų korespondentiniai santykiai, susitarimai su kitomis šalimis, mokėjimų garantijos, prekių pristatymo garantijos, kokybės užtikrinimas. Tokiam aptarnavimui mokėjimų įstaigos nevaidina jokio konkurencinio vaidmens“, – sako LBA prezidentas. „Revolut Business“ JK technologijų startuolis „Revolut“, kuris turi planų Lietuvoje steigti finansų centrą, ruošiasi tekti paslaugas ir verslo

klientams. Iš anksto jau yra užsiregistravusių apie 10.000 verslų iš viso pasaulio, įskaitant tiek stambias bendroves, tiek individualia veikla užsiimančius žmones.

Kaip teigia Andrius Biceika, „Revolut“ verslo plėtros vadovas, ribotas skaičius įmonių šiuo metu išbando „Revolut Business“ paslaugą skirtingose šalyse ir verslo sektoriuose. „Apie 10 verslų iš maždaug 50-ies yra iš Lietuvos. Jie padeda testuoti ir vystyti „Revolut Business“ sistemą prieš paleidžiant ją pasauliui“, – sako p. Biceika. – Iš pirmų vartotojų atsiliepimų girdime, kad įmonės kur kas užtikrinčiau jaučiasi dėl pervedimų už euro zonos ribų, nes „Revolut Business“ teikia geriausią tarpbankinį valiutų kursą. Įmonės taip pat renkasi „Revolut Business“ mokėjimo korteles, su kuriomis visi verslui skirti pirkiniai yra patogiai apskaitomi. Verslai tokiu būdu taip pat sutaupo valiutos keitimo mokesčių dėl tarpbankinio kurso taikymo, kai perkama JAV doleriais, svarais sterlingų ar kita ne euro zonos valiuta.“ „Revolut“ verslo plėtros vadovas teigia, jog būsimos paslaugos verslui kainodara dar nėra žinoma, tačiau žada, kad „verslo produktas bus bent 10 kartų geresnis tiek kainos, tiek patogumo požiūriu nei šiuo metu egzistuojančios paslaugos“. „Preliminariai planuojamas prenumeratos modelis, kai, priklausomai nuo dydžio, už kelias dešimtis eurų per mėnesį verslas galės nemokamai ir greitai atsidaryti pasaulinių valiutų sąskaitas neiškeldamas kojos iš biuro, gaus nemokamų neribotų pervedimų visame pasaulyje, tarpbankinį valiutų kursą, t. y. su 0% valiutos keitimo marža vietoj bankų taikomos 1–5%, priklausomai nuo verslo dydžio, šalies ir banko“, – vardija p.

Biceika. Į paketą dar bus įtraukta „Revolut Business“ mokėjimo kortelė, kuri bus priskiriama bet kuriam darbuotojui ir automatiškai taikys geriausią valiutos keitimo kursą.

Pašnekovas planuoja, kad vidutinė bendrovė, per mėnesį atliekanti apie 100 vietinių pervedimų, apmokėdama apie 100.000 Eur vertės sąskaitų tiekėjams ne eurais ir naudodamasi iki 10 verslo mokėjimo kortelių, sutaupys apie 1.000 Eur per mėnesį.

Pasak p. Biceikos, atvira beta versijos „Revolut Business“ paslauga laisvai prisijungti ir naudotis visiems norintiems bus prieinama nuo gegužės. „Beta reiškia, kad paslauga, nors ir vi-

Sąskaitos atidarymas, tvarkymas, uždarymas, lėšų įskaitymas

Sąskaitos atidarymas to paties banko grupės bankuose

AB SEB bankas

3,30 Eur/mėn./ sąsk.

150 Eur ↑

AB „Swedbank“

3,50 Eur/mėn./ sąsk.

60 Eur ↑

AB DNB bankas

2,20 Eur/mėn./ sąsk.

AB Šiaulių bankas

1,50 Eur/mėn./ sąsk.

AB „Citadele“ bankas

3,30 Eur/mėn./ sąsk.

UAB Medicinos bankas

2,50 Eur/mėn./ sąsk.

Danske Bank A/S Lietuvos filialas

3,40 Eur/mėn./ sąsk.

Nordea Bank AB Lietuvos skyrius

3,50 Eur/mėn./ sąsk.

100 Eur

siškai funkcionali, dar bus šlifuojama ir tobulinama pagal besinaudojančių verslininkų atsiliepimus ir pageidavimus“, – sako p. Biceika.

Kredito unijos Marius Jansonas, Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentas, atkreipia dėmesį ir į kredito unijas, kurios gali pasiūlyti pigesnius pavedimus. „Verslas, jei jis yra smulkus, neturi lipti ant tų banginių, kuriems išgyventi reikia didelių pinigų, todėl ir įkainiai jų dideli.

Tiesiog pagal savo svorį reikia bendrauti su tokiomis įstaigomis kaip „Paysera“, kredito unijos, – su lygiaverčiais partneriais“, – sako p. Jansonas. Asociacijos vadovas bankų pasiūlytus paslaugų krepšelius verslui vadina rinkodara. „Didesni banginiai gali sau leisti iš jūsų neimti mokesčių metus, bet kai jau pradeda sąskaitos eiti, iš įpročio nekeisite, nes kaip partneriai jau pripratote prie banko.

Tai čia tokia ir yra bankų gudrybė, – sako p. Jansonas. – Mano pozicija – kad reikia domėtis kredito unijomis, nes žmonės kartais net nesupranta, kas tos kredito unijos, bet sąlygos yra lygiavertės ir kai kuriais atvejais galima gauti ir pigiau, gal net kaip „Payseroje“, jeigu apyvartos (didesnės – VŽ) eina.“ Tradicine smulkiojo verslo alternatyva bankų paslaugoms kredito unijas vadina ir dr. Mantas Valužis, UAB Finansavimo sprendimų centro projektų vadovas. „Kitas būdas smulkiajam verslui – atsiskaitymai grynaisiais pinigais. Grynieji pinigai savaime nėra blogis, o ar jie tampa šešėlinės ekonomikos instrumentu, priklauso tik nuo pačių naudotojų. Tačiau tikėtina, kad tie, kurie turi šešėlinių paskatų, susijusių su grynaisiais pinigais, šešėline veikla užsiima ir kitais būdais“, – sako p. Valužis.

Pasak jo, naujų mokėjimų paslaugų teikėjų atsiradimas ilgalaikėje perspektyvoje yra reikšmingas įvykis, iš esmės ateityje prisidėsiantis prie tradicinės bankininkystės susitraukimo ir transformavimosi. „Bankai prie to turi skausmingai taikytis jau dabar. Kol kas jie eina lengviausiu keliu – iš esmės prievartaujami esami klientai, kurie turi skolinių įsipareigojimų, naudotis visokiomis kitomis paslaugomis, kurias teikdami bankai netiesiogiai gali uždirbti dar daugiau nei iš paskolos, nors kredito rizikos valdymo tikslais tai gali būti pateisinama“, – sako p. Valužis.

VERSLO ŽINIOS, 2017 04 28, PENKTADIENIS

11

bankaiirdraudimas

us – klientai ieško alternatyvų

2017 m. balandį Vietinis pinigų pervedimas banko viduje

Vietinis pinigų pervedimas į kitus Lietuvoje registruotus bankus

Tarptautinis pinigų pervedimas (internetu)

Iš savo sąskaitų į savo sąskaitas (banko skyriuje)

Iš savo sąskaitų į savo sąskaitas (internetu)

Į kitų klientų sąskaitas (banko skyriuje)

Į kitų klientų sąskaitas (internetu)

Vietinis pinigų pervedimas eurais (banko skyriuje)

Vietinis pinigų pervedimas eurais (internetu)

Skubus pinigų pervedimas eurais (banko skyriuje)

Skubus pinigų pervedimas eurais (internetu)

Paprastas pinigų pervedimas, kai mokėtojas sumoka banko Lietuvoje ir užsienio bankų mokesčius

Paprastas pinigų pervedimas, kai gavėjas sumoka užsienio bankų komisinius mokesčius, mokėtojas - banko Lietuvoje komisinius mokesčius

Paprastas pinigų pervedimas, kai gavėjas sumoka banko Lietuvoje ir užsienio bankų mokesčius

Skubus pinigų pervedimas, kai mokėtojas sumoka banko Lietuvoje ir užsienio bankų mokesčius

Skubus pinigų pervedimas, kai gavėjas sumoka užsienio bankų komisinius mokesčius, mokėtojas - banko Lietuvoje komisinius mokesčius

Skubus pinigų pervedimas, kai gavėjas sumoka banko Lietuvoje ir užsienio bankų mokesčius

Labai skubus pinigų pervedimas, kai mokėtojas sumoka banko Lietuvoje ir užsienio bankų mokesčius

Labai skubus pinigų pervedimas, kai gavėjas sumoka užsienio bankų komisinius mokesčius, mokėtojas - banko Lietuvoje komisinius mokesčius

Labai skubus pinigų pervedimas, kai gavėjas sumoka banko Lietuvoje ir užsienio bankų mokesčius

3 Eur ↑

nemokamai

3 Eur ↑

0,29 Eur

3 Eur ↑

0,41 Eur

45 Eur

40 Eur

24 Eur ↑

13 Eur ↓

nemokamai

40 Eur ↑

26 Eur ↓

nemokamai

80 Eur ↑

55 Eur ↓

nemokamai

2 Eur ↑

nemokamai

2 Eur ↑

0,23 Eur

2 Eur ↑

0,41 Eur

29 Eur

26 Eur

28 Eur ↑

13 Eur ↓

41 Eur ↓

26 Eur ↓

72 Eur ↓

57 Eur ↓

2,50 Eur ↑ nemokamai

2,50 Eur ↑ 0,29 Eur ↑ 2,50 Eur ↑ 0,39 Eur ↑ neteikiama

29 Eur

20 Eur ↓

13 Eur

nemokamai

38 Eur ↑

26 Eur ↓

nemokamai

80 Eur ↑

58 Eur ↑

nemokamai

1 Eur ↑

nemokamai

1 Eur ↑

0,23 Eur

1,70 Eur

0,41 Eur

30 Eur ↓

17,38 Eur

11,58 Eur

nemokamai

31,86 Eur

23,17 Eur

nemokamai

63,72 Eur

55,03 Eur

nemokamai

1,70 Eur ↑

nemokamai

1,70 Eur ↑

0,35 Eur↑

1,70 Eur ↑

0,35 Eur ↓ 40 Eur

29 Eur

24 Eur ↑

13 Eur ↓

nemokamai

41 Eur ↑

29 Eur ↑

nemokamai

87 Eur ↑

73 Eur ↑

nemokamai

1,50 Eur ↑

nemokamai

1,50 Eur ↑

0,20 Eur

1,50 Eur ↑

0,35 Eur

25 Eur

25 Eur ↑

13 Eur

nemokamai

37 Eur

25 Eur

nemokamai

67 Eur

55 Eur

nemokamai

23,17 Eur

14,48 Eur

nemokamai

34,75 Eur

28,96 Eur

nemokamai

86,89 Eur

72,41 Eur

nemokamai

32,38 Eur

17,38 Eur

61,34 Eur

46,34 Eur

72,92 Eur

57,92 Eur

2,50 Eur ↑ nemokamai

2,50 Eur ↑ 0,23 Eur

2,50 Eur ↑ 0,41 Eur

2 Eur ↑

2 Eur

2 Eur

nemokamai

0,29 Eur

0,43 Eur

35 Eur ↓

25 Eur

40 Eur ↑

20 Eur ↑

Pateikiami tik pagrindinių paslaugų įkainiai.

↑ įkainis padidėjo, palyginti su 2016 m. balandžio 22 d. ↓ įkainis sumažėjo, palyginti su 2016 m. balandžio 22 d.

Informacija surinkta iš bankų interneto svetainių 2017 m. balandžio 3 d. duomenimis.

Klientai, naudodamiesi bankų paslaugomis, privalo vadovautis konkretaus banko pateikiama informacija, sutartimis ir kainynais.

Rekordiškai augusios „UniCredit Leasing“ bendrovės vadovas: lizingo svarba šalies ekonomikai vis stiprės Praėjusiais metais Lietuvos lizingo rinka augo net 40 proc. Augimo laukiama ir šiemet – plėtrai potencialo apstu, esame pasiekę tik 2005–2006 metų sandūros lygį. Sparčiai besiplečiančios rinkos kontekste lizingo bendrovė „UniCredit Leasing“ Lietuvoje demonstruoja išskirtinio augimo tempus. Rinkai didėjant 40 proc., bendrovė aukštyn šauna 60–čia. Apie galimybes sparčiai auginti verslą, sėkmės receptus ir lizingo svarbą šalies ekonomikai ir perspektyvas kalbame su Laimonu Belicku, „UniCredit Leasing“ Lietuvoje generaliniu direktoriumi ir „UniCredit Leasing“ Baltijos šalių valdybos nariu.

„UniCredit Leasing“ Lietuvoje veikia šešerius metus. Per šį laikotarpį bendrovė pademonstravo įspūdingus augimo tempus.

Kaip atkeliavote iki taško, kuriame esate dabar?

Veiklą pradėjome tikrąja to žodžio prasme nuo nulio: vienas žmogus su nešiojamu kompiuteriu ir mobiliuoju

internetu. Vėliau prisijungė antras, trečias – ir taip išaugome į tai, kuo esame šiandien.

Dar pirmaisiais veiklos metais pasiekėme lūžio tašką – tapome pelningi, nors klasikinei finansų institucijai tai nėra taip paprasta. Prisimenu metų apibendrinimo kalbas, kai sveikinome vieni kitus su pirmuoju pelnu, vėliau pirmuoju milijonu litų, netrukus – su pirmuoju milijonu eurų pelno. Dabar vidutiniškai per metus pasirašome po 80–90 mln. eurų naujų lizingo sutarčių.

Visada siekėme vertės klientui, nesiūlėme pigiausių rinkoje paslaugų.

Laikui bėgant, matome, kad kryptinga strategija leidžia išlaikyti ir sąžiningą kainodarą, ir spartų augimą. Niekada nemažinome kaštų, juos kryptingai didinome, investuodami į plėtrą, tai – ženkliai labiau įkvepianti ir atsakinga veikla. Pernai apyvarta augo 60 proc., kaštų ir pajamų santykis buvo žemesnis nei 35 proc. Tai mūsų veiklos rekordas ir tuo pačiu – klientų įvertinimas.

Jeigu nekonkuruojate kaina, koks Jūsų pranašumas rinkoje? Kas tapo pagrindine varomąja jėga aktyvioje konkurencijoje ir verslo plėtroje?

Krizės metais taupant kaštus klasikinės lizingo bendrovės Lietuvoje buvo integruotos į bankus ir iki šiol veikia kaip jų padaliniai. Taigi, jau nemažai metų esame rinkoje vienintelė specializuota klasikinio lizingo bendrovė ir tai iš esmės susiję su mūsų konkurenciniu pranašumu. Glaudūs ryšiai su turto gamintojais ir pardavėjais, antrinės rinkos išmanymas, gilios, net specifinės žinios, lankstumas ir individualus požiūris – būdami specializuoti galime tai pasiūlyti ir klientams tai labai svarbu.

Visgi, jeigu kalbėtume, kas yra varomoji jėga – visa tai tik viena iš sėkmės recepto dedamųjų. Esminiu ingredientu įvardinčiau tai, kad į verslą kiekvienas žiūrime taip lyg jis būtų nuosavas.

Darbuotojų požiūris į verslą lyg į nuosavą liudija itin aukštą įsitraukimo lygmenį.

Kaip Jums pavyksta tai pasiekti?

Tai išties nelengva padaryti. Ypač tokį požiūrį sudėtinga įdiegti organizacijose, turinčiose dideles struktūras, kur vieno žmogaus darbo rezultatų įtaka silpnai juntama. Mums pavyksta tai išlaikyti, nors „UniCredit“, kurios dalimi esame, yra viena didžiausių finansinių paslaugų grupių Europoje.

Kalbant konkrečiau, tikiu, kad svarbiausia kurti kultūrą, kurioje kiekvienas yra pastebimas, matomas, girdimas ir gauna grįžtamąjį ryšį. Visa tai susiję su

didele atsakomybe: sukūrei kažką gero – esi matomas, jei nieko nesukuri – taip pat esi matomas. Taigi, turi nuolat judėti pirmyn, būti aktyvus ir ieškoti novatoriškų veikimo būdų. Novatoriškumas mūsų kultūroje užima itin svarbią vietą.

Minėjote, kad lizingo bendrovės Lietuvoje ilgainiui tapo bankų padaliniais. Ar tai reiškia, kad lizingo rinkoje potencialas mažesnis nei paskolų?

Anaiptol, tai tebuvo kaštus taupantis sprendimas ir bankų koncentracija į savo pagrindines paslaugas. Kalbant apie reikšmingumą, lizingo paslaugos glaudžiai susijusios su bendru ūkio vystymųsi.

Kita vertus, darni lizingo rinkos plėtra taip pat teigiamai veikia ūkinę veiklą. 2016 m. visi veikiantys bankai Lietuvoje išdavė paskolų už 1,8 mlrd. eurų, tuo tarpu lizingo būdu buvo finansuota 1,2 mlrd. eurų.

Didžioji dalis banko paskolų yra skirtos nekilnojamojo turto projektų vystymui, kai lizingo būdu gautas finansavimas pirmiausiai nukreipiamas į verslo konkurencingumo didinimą, pvz., investuojama į įrangą, inovacijų kūrimą ir pan. Taigi, didžioji dalis materialiųjų investicijų, kurios generuoja tiesioginę grąžą ekonomikai, kuriamos iš finansavimo lizingo būdu.

Kokias perspektyvas lizingo rinkai matote artimiausioje ateityje? Šiandien stebime rekordiškai aktyvią lizingo rinką, o plėtrai potencialo apstu, nes esame pasiekę tik 2005–2006 metų sandūros lygį. Ženklios paspirties toles-

nei lizingo skvarbai suteiks dalijimosi ekonomika, lankstūs turto naudojimo sprendimai. „UniCredit Leasing“ jau artimiausiu metu rinkai pasiūlys unikalių lizingo sprendimų, skirtų išmaniesiems įrenginiams. Tikime, kad šių inovacijų naudą pajus ir įvertins mūsų klientai ir partneriai. Be ateinančių inovacijų rinką ir toliau skatins natūralus poreikis keisti nusidėvėjusį turtą. Optimalus reinvestavimo lygmuo dar nėra pasiektas, tad įmonių, ypač smulkaus ir vidutinio verslo segmente, gamybiniai įrengimai dar tikrai turi potencialo būti atnaujinti. Žemės ūkio sektoriaus svarba lizingo rinkai taip pat reikšminga – tiek kalbant apie lizingo, tiek apie veiklos nuomos paslaugas. Kitas svarbus dalykas – šiandien 90 proc. lizingo klientų yra įmonės ir tik 10 proc. privatūs asmenys. Prognozuojama, kad privačių asmenų rinkos dalis augs, ypač vystantis „FinTech“ sprendimams, kurie finansines paslaugas darys greitesnėmis, pigesnėmis, saugesnėmis ir efektyvesnėmis.

Kalbant plačiau, galime pasidžiaugti, kad Lietuvoje yra išties daug žadančių perspektyvų augti. Vertinant visas Baltijos šalis, Lietuvos rinka didžiausia, pirmaujame pagal gyventojų skaičių, turime labiausiai išvystytą žemės ūkį, transporto sektorių ir stipriausią pramonę.

Jeigu gyventojai sieks atsinaujinti turtą, o verslas aktyviai didinti savo konkurencingumą – ūkis augs. Prie to stipriai prisidės tvari lizingo rinka, o „UniCredit Leasing“ toliau nuosekliai stiprins savo pozicijas.

12

VERSLO ŽINIOS, 2017 04 28, PENKTADIENIS

bankaiirdraudimas

Pagaliau Lietuva sulaukė inv Paskolos :: Lizingą

paranku rinktis, kai nėra daug turto, kurį būtų galima užstatyti Rūta Vizbarienė ruta.vizbariene@verslozinios.lt

Praėjusiais metais lizingo rinka ir vėl sparčiai augo. Didžiausią įtaką kaip ir 2015 m. tam turėjo sunkvežimių pardavimai. Prognozes viršijo ir pramonės investicijos į įrenginius: pernai pasirašytų sutarčių finansuojama vertė gaminimo įrenginiams įsigyti augo apie 40%, o medicininei technikai – kone dvigubai.

2016 m. pabaigoje lizingo portfelis, palyginti su tuo pačiu metu užpernai, augo 27% ir sudarė 2,110 mlrd. Eur, rodo Lietuvos bankų asociacijos duomenys. Tai didelis augimas ir jis iš esmės atspindi sėkmingus 2016 m. lizingo bendrovių veiklos rezultatus.

Naujų sutarčių skaičius, palyginti su 2015 m., išaugo apie 4,4% – nuo 149.000 iki 155.600. 2016 m. naujai sudarytų sutarčių finansuojama suma augo 40% ir pasiekė 1,260 mlrd. Eur. 2016 m. naujai pasirašytų sutarčių bendra vertė siekė 1,5 mlrd. Eur. Atrodytų – daug, tačiau, pavyzdžiui, 2006 m. rinka siekė 1,8 mlrd. Eur. Laimono Belicko, Lietuvos bankų asociacijos Lizingo komiteto pirmininko ir „UniCredit Leasing“ Lietuvoje generalinio direktoriaus, vertinimu, kasmet lizingo rinka turi 100–200 mln. Eur natūraliam potencialui augti. Tai susiję su poreikiu investuoti į nusidėvintį turtą. Be to, pernai buvo finansuota nemažai didesnės vertės projektų. Apie 90% lizingo bendrovių klientų yra įmonės, kurios praėjusiais metais aktyviai įgyvendino plėtros ir produktyvumo didinimo planus.

Lizingo rinkos reikšmė visai šalies ekonomikai didėja: Statistikos departamento duomenimis, 2016 m. investicijos į įrenginius, mašinas ir transporto priemones Lietuvoje sudarė 2,3 mlrd. Eur, iš jų 1,260 mlrd. Eur finansavo lizingo bendrovės. „Ir tai yra investicijos, kuriančios vertę ir generuojančios realią grąžą šalies ekonomikai“, – džiaugiasi p. Belickas.

••Apie 90% lizingo klientų yra įmonės, kurios praėjusiais metais aktyviai įgyvendino plėtros ir produktyvumo didinimo planus.

Aktyviausi vežėjai Lizingo rinkos augimui, kaip ir ankstesniais metais, didžiausią įtaką turėjo naujų sunkvežimių pardavimai. Pernai lizingu finansuota 1,75 karto daugiau sunkvežimių nei 2015 m. „Prie lizingo apimties finansuojant sunkvežimius labiausiai prisidėjo stambių bendrovių investicijos. Krovinių gabenimo sritis itin konkurencinga, todėl modernios ir efektyvios transporto priemonės – būtinybė. Čia svarbi tampa kiekviena dedamoji, tad investicijos į naujus sunkvežimius, kurių kasmėnesiniai naudojimo kaštai yra žemesni, tampa vežėjams vienu svarbiausių prioritetų“, – komentuoja p. Belickas ir nurodo dar vieną reikšmingą tendenciją – įmonės pradėjo daugiau investuoti į naują gamybinę įrangą. Šioje srityje, anot pašnekovo, jaučiamas savotiškas proveržis, lizingo portfelyje įrangos lizingas sparčiai plečiasi. Įmonės ieško produktyvumo didinimo

galimybių, tad pramonė investuoja į įrenginius, kurie leidžia automatizuoti gamybos procesus, gamina greičiau, tiksliau, naudoja mažiau išteklių. Didėjant darbo užmokesčio kaštams, vis aktyviau ieškoma konkurencingumo didinimo galimybių per modernesnę įrangą ir automatizavimą. „Investuoti įmones skatina ir įvairios finansavimo prieinamumą didinančios priemonės, pavyzdžiui, portfelinės garantijos lizingui. Galimybes atnaujinti įrangą lengvina ir tokios ES per lizingo bendroves siūlomos priemonės kaip „InnoFin“ ar programa COSME“, – vardija p. Belickas.

Perka ir neskatinamos Tyrimų bendrovės „DataCenter“ duomenimis, naudotų lengvųjų automobilių pardavimai lizingu pernai augo 20% (nuo 6.000 iki 7.200 vienetų), o naujų automobilių – 25% (nuo 10.500 iki 13.000).

Per pirmus tris šių metų mėnesius naujų

SebastienO SalomO-GomisO (SIPA) nuotr

automobilių pardavimai išlaiko augimą – fiksuotas 27% pokytis, palyginti su 2016 m.

I ketvirčiu. 2017 m., p. Belicko vertinimu, tiek apynaujų, tiek naujų automobilių pardavimai lizingu nuosekliai augs panašiai kaip ir pernai. „Automobilių parkas Lietuvoje vis dar labai senas. Kadangi bent jau kol kas reikšmingų valstybinių skatinimo priemonių keisti transportą į naujesnį nėra, lizingas tampa priemone, leidžiančia gyventojams tai padaryti savarankiškai ir lanksčiai“, – augimo prielaidą pagrindžia jis.

Naujos galimybės Preliminarūs Lietuvos bankų asociacijos statistiniai duomenys rodo, kad pernai pasirašytų sutarčių finansuojama vertė gaminimo įrenginiams augo apie 40%, medicininei technikai – apie 90%. „Įmonės vis dažniau lizingo paslaugą atranda kaip patrauklų finansavimo šaltinį,

Lizingo bendrovių ir atitinkamų bankų departamentų veiklos rodikliai 2015–2016 m.

Pavadinimas

Lizingo portfelis 2016 m., mln. Eur

Lizingo portfelis 2015 m., mln. Eur

Pokytis, %

Finansinis lizingas 2016 m., mln. Eur

Finansinis lizingas 2015 m., mln. Eur

Pokytis, Veiklos % lizingas 2016 m., mln. Eur

Veiklos Pokytis, Naujai pasirašytų lizingas % sutarčių 2015 m., skaičius mln. Eur 2016 m., vnt.

Naujai pasirašytų sutarčių skaičius 2015 m., vnt.

Pokytis, %

Naujai pasirašytų sutarčių bendra suma 2016 m., mln. Eur

Pokytis, Naujai % pasirašytų sutarčių bendra suma 2015 m., mln. Eur

Ikimokestinis pelnas 2016 m., tūkst.

Eur

Ikimokestinis pelnas 2015 m., tūkst.

Eur

Pokytis, Dar% buotojų skaičius 2017 m. sausio 1 d.

Vid. bruto darbo užmokestis 2017 m. vasarį, Eur/ mėn.

AB SEB bankas

492,1

411,9

19,5

419,0

348,9

20,1

73,2

63,0

16,1

5.692

4.495

26,6

290,0

168,3

72,3

n. d.

n. d.

-

n. d.

n. d.

UAB „Nordea Finance Lithuania“

440,4

350,8

25,5

383,9

313,9

22,3

56,5

37,0

52,8

8.631

7.358

17,3

329,9

263,1

25,4

6.642

9.820

-32,4

51

1.475,6

UAB „Swedbank lizingas“ 420,0

304,5

37,9

370,0

255,4

44,9

50,0

49,1

1,8

5.010

4.233

18,4

155,5

127,1

22,4

11.000

10.741

2,4

67

1.183,5

UAB „OP Finance“

168,2

143,4

17,3

164,7

140,4

17,3

3,4

3,0

13,8

2.233

1.770

26,2

124,1

80,7

53,8

1.900

1.807

5,1

11

1.482,4

UAB „Danske lizingas“

149,1

85,5

74,4

137,9

74,1

86,0

11,2

11,3

-1,3

2.142

1.062

101,7

146,8

57,6

155,0

n. d.

n. d.

n. d.

6

1.037,7

SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialas

101,6

76,8

32,2

93,9

71,7

30,9

7,7

5,1

50,7

2.143

1.510

41,9

88,6

49,3

79,7

1.700

1.130

50,4

26

1.644,3

UAB „SB lizingas“

50,2

47,7

5,3

50,2

47,7

5,3

0,0

0,0

-

136.958

135.252

1,3

67,0

63,5

5,5

n. d.

3.600

-

47

1.349,7

AB Šiaulių bankas*

48,4

n. d.

n. d.

47,3

n. d.

n. d.

1,1

n. d.

n. d.

2.286

n. d.

n. d.

39,3

n. d.

n. d.

n. d.

n. d.

-

n. d.

n. d.

UAB „Šiaulių banko lizingas“*

21,6

57,8

-62,7

18,8

54,6

-65,6

2,8

3,2

-12,9

33

3.902

-99,2

1,1

38,1

-97,1

n. d.

-809

-

4

n. d.

UAB „Medicinos banko lizingas“

10,6

11,4

-7,0

10,6

11,4

-7,0

0,0

0,0

-

138

209

-34,0

4,1

7,3

-44,0

800

1.035

-22,7

4

1.653,7

* Nuo 2016 m. sausio 1 d. UAB „Šiaulių banko lizingas“ paslaugų teikimą perėmė AB Šiaulių bankas. UAB „Šiaulių banko lizingas“ šiuo metu administruoja tik iš anksčiau turimas ir besibaigiančias lizingo sutartis. Šaltiniai: įmonių pateikti duomenys, „Creditinfo“, Sodra, „Verslo žinios“ „Verslo žinios“ neįsipareigoja pateikti viso finansinių institucijų sąrašo

VERSLO ŽINIOS, 2017 04 28, PENKTADIENIS

13

bankaiirdraudimas

vesticijų šuolio į įrenginius Lizingo portfelis Lietuvoje, mln. Eur 2009 m.

2.252,2

2010 m.

1.741,2

2011 m.

1.547,7

2012 m.

1.452,2

2013 m.

1.531,5

2014 m.

1.520,8

2015 m.

1.660,0

2016 m.

2.110,0

2010 m.

435,9

2011 m.

549,2

2012 m.

627,3

2013 m.

737,7

2014 m.

924,8

2015 m.

899,1

2016 m.

1.260,7

Šaltinis: LBA

Šaltinis: LBA

nes jis nereikalauja turto įkeitimo, tai lanksti paslauga. Savo potencialą stengiasi vystyti ne tik stambios įmonės, augimą užsitikrinti siekia ir smulkusis bei vidutinis verslas“, – kalba p. Belickas.

Trečdaliu pernai augo ir naujų traktorių įsigijimai lizingu. Lizingu perkama ne itin didelė dalis (apie 20%) žemės ūkio technikos, ūkininkai aktyviau naudojasi paskolos priemone, nes tik ji yra tinkama kofinansuojant ES remiamus projektus. Vis dėlto prognozuojama, kad šiemet žemės ūkio technikos finansavimo augimas tęsis. Ūkininkų lūkesčiai pozityvūs, taip pat vis dar veikia pagrindinis variklis – teikiama ES parama.

Pozityvūs lūkesčiai Lizingo bendrovių vadovai sutaria, kad rinka turėtų augti ir šiemet. Mindaugas Lanauskas, „Danske Bank“ Kreditavimo produktų vystymo skyriaus vadovas, įsitikinęs, kad transporto įmonės ir toliau plėsis Vakarų ir Šiaurės Europos rinkose,

r.

Naujai sudarytų sutarčių finansuojama suma, mln. Eur

o, atsigaunant Rusijos ir kitų NVS valstybių rinkoms, vis didesnė dalis Lietuvos transporto įmonių norės į šias rinkas grįžti. „Pagal našumą Lietuvos gamybos įmonės vis dar maždaug dvigubai atsilieka nuo Vakarų Europos lygio, taigi ir toliau sparčiai kylant atlyginimams, spaudimas investuoti į našumo didinimą tik augs“, – sako p.

Lanauskas. Jis nedvejoja, kad technologinio atsinaujinimo paklausa išliks ir šiemet.

Tikimasi, kad ir naujų lengvųjų automobilių bus įsigyjama daugiau, nes augs darbuotojų pajamos ir įmonių pelnas.

Benas Pavlauskas, bendrovės „Mokilizingas“ generalinis direktorius, taip pat mano, kad lizingo paslaugos Lietuvoje artimiausiu metu neturėtų prarasti populiarumo. Įmonės su tyrimų bendrove „Berent“ 2016 m. lapkritį atliktas tyrimas parodė, kad per ateinančius 2 metus lizingu neplanuoja pirkti tik 26% respondentų. Iki šiol „Mokilizingas“ automobilių ir sunkiosios technikos lizingo nesiūlė, tačiau, jausdama augantį vartotojų poreikį

išsimokėtinai įsigyti naudotų automobilių, bendrovė artimiausiu metu pradės siūlyti savo klientams šią paslaugą.

Viršijo prognozes Mindaugas Stasionis, „Swedbank“ Verslo lizingo skyriaus vadovas, skaičiuoja, kad bendras verslo lizingo sutarčių skaičius pernai augo apie 15%: nuo 2.900 sudarytų sutarčių 2015 m. iki 3.350 sutarčių 2016 m. Praėjusių metų pabaigoje „Swedbank“ komercinio transporto lizingo portfelis sudarė 73,5 mln. Eur (apimtis augo 50%), lengvųjų automobilių lizingas – 92 mln. Eur, įrengimo ir nekilnojamojo turto lizingas – 216 mln. Eur. „Transporto lizingo augimui pastebimos reikšmės turėjo pavieniai dideli sandoriai.

Kita vertus, pernai buvo jaučiamas aktyvumas ir vidutinių vežėjų segmente“, – komentuoja p. Stasionis. Anot jo, pernai rinkos augimas viršijo visus lūkesčius. „Swedbank“ prognozuoja, kad šiemet komercinio transporto lizingo rinka trauksis 20– 30%. Tai turės įtakos ir „Swedbank“ naujų sandorių apimčiai. Bankas tikisi, kad lengvųjų automobilių lizingas šiemet augs iki 10%, didės ir įrenginių lizingo apimtis.

Justinas Dedela, „Swedbank“ Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento srities vadovas, pabrėžia, kad pernai lizingu automobilį įsigiję gyventojai vidutiniškai už jį mokėjo kiek daugiau nei 18.000 Eur. Daugiau kaip pusė (52%) lizingo paslaugos klientų „Swedbank“ rinkosi naujus 2015–2016 m. gamybos automobilius. „Pastebime, kad automobilių pirkėjų Lietuvoje įpročiai keičiasi – pirkdami automobilį lizingu gyventojai vis dažniau ėmė rinktis naujus arba iki vienų metų senumo modelius. Tokie automobiliai sudarė daugiau nei pusę „Swedbank“ lizinguotų automobilių privatiems klientams“, – sako p. Dedela.

Darbdavio suteikiamas sveikatos draudimas – nebe privalumas, o būtinybė Gaudami kokybiškesnes ir greičiau prieinamas sveikatos priežiūros bei sveikatinimo paslaugas darbuotojai rečiau serga, geriau jaučiasi, yra produktyvesni ir pasiekia aukštesnių rezultatų.

– L. Stasiulionienė.

Jei dar prieš keletą metų darbdavių kaip privalumas darbuotojams siūlomas sveikatos draudimas neretą specialistą maloniai nustebindavo, tai šiandien nemažai daliai jų tai tapo savaime suprantama ar netgi privaloma darbo įmonėje sąlyga. Apdrausti savo darbuotojus sveikatos draudimu skuba ne tik stambiosios, bet ir vidutinio ar smulkaus verslo įmonės.

Draudikai sako, kad darbdavių siekis investuoti į darbuotojų sveikatos apsaugą ir noras pritraukti bei išlaikyti geriausius darbuotojus pernai Lietuvoje lėmė beveik 22 proc. augusią sveikos draudimo rinką. Iš viso per praėjusius metus Lietuvoje

sveikatos draudimo įmokų įmokėta už 21,5 mln. eurų. „Jei anksčiau buvo galima išskirti aktyviausiai sveikatos draudimo paslaugomis besidominčius verslo sektorius, tai šiandien tą darančių įmonių spektras labai platus. Dau-

giausiai apdraustųjų, be abejo, turi didžiosios bendrovės – finansinių paslaugų teikėjai, telekomunikacijų ir IT įmonės, bet šiandien tendencija yra tokia, kad sveikatos draudimu savo darbuotojus lepina vis dažnesnė įmonė, nepriklausomai nuo jos

veiklos pobūdžio, dydžio ar kapitalo kilmės“, – sako Europos bendrovės „ERGO Life Insurance“ Lietuvoje Sveikatos draudimo departamento vadovė Laima Stasiulionienė.

Anot L. Stasiulionienės, darbdavių negąsdina net ir tai, kad privačioms sveikatos priežiūros įmonėms pastaruoju metu didinant savo paslaugų kainas sveikatos draudimui tenka skirti didesnius biudžetus arba siaurinti paslaugų paketus. Vienam asmeniui tenkančios sveikatos draudimo sumos šiandien paprastai siekia 400 ir daugiau eurų, nors dar prieš keletą metų kai kurioms įmonėms vienam darbuotojui apdrausti pakakdavo ir 300 eurų biudžeto. „Šalyje trūkstant kvalifikuotos darbo jėgos dėl jos konkuruojančios įmonės kaip išgalėdamos stengiasi pasiūlyti darbuotojams patrauklias

darbo sąlygas, kurios šiandien dažnai jau neįsivaizduojamos be galimybės gauti savanorišką sveikatos draudimą. Darbuotojams sveikatos draudimas yra išties patraukli paskata. Daugelis jų nori gauti kokybiškas sveikatos priežiūros ir sveikatinimo paslaugas, kurios dažniausiai kainuoja, todėl tokias išlaidas padengiantį draudimą darbuotojai išties vertina“, – sako L. Stasiulionienė.

Anot draudimo ekspertės, ypač noriai sveikatos draudimo suteikiamomis galimybėmis naudojasi moterys. Jos dažniausiai jį panaudoja ambulatorinio gydymo – įvairių medicininių tyrimų, gydytojų konsultacijų – išlaidoms padengti. Tuo metu vyrai dažniau renkasi kompensuoti sveikatinimo paslaugų, profilaktinių patikrinimų, vitaminų ir maisto papildų įsigijimo išlaidas.

L. Stasiulionienė pažymi, kad patiems darbdaviams taip pat naudinga investuoti į darbuotojų sveikatą.

Gaudami kokybiškesnes ir greičiau prieinamas sveikatos priežiūros bei sveikatinimo paslaugas darbuotojai rečiau serga, geriau jaučiasi, yra produktyvesni ir pasiekia aukštesnių rezultatų. Be to, rūpinimasis darbuotojais demonstruoja ir darbdavio socialinę atsakomybę. Dėl šių priežasčių savanoriškas sveikatos draudimas ir toliau turėtų išlikti patraukliu produktu.

14

VERSLO ŽINIOS, 2017 04 28, PENKTADIENIS

bankaiirdraudimas

Mokestinės aplinkos pokyčiai gyvyb Investicijos :: Kai

••

Asta Grabinskė, UAGDPB „Aviva Lietuva“ generalinė direktorė: „Bankų įmonės išnaudojo įstatymų pakeitimus, jos tiesiog augino savo vienkartinių įmokų segmentą po keliolika kartų per vieną mėnesį.“

kuriose bendrovėse sutarčių skaičius augo kartais

Juditos grigelytės nuotr.

Gabrielė Vasiliauskaitė gabriele.vasiliauskaite@verslozinios.lt

Pernai į mokestinius pokyčius greičiau reagavusios gyvybės draudimo rinkos dalyvės prisiviliojo daugiau klientų, ieškančių, kur užsitęsusioje žemų palūkanų aplinkoje įdarbinti lėšas.

Lietuvos banko (LB) duomenimis, 2016 m. absoliuti naujų pasirašytų draudimo įmokų čempionė pagal vertę buvo UAB „SEB gyvybės draudimas“ – savo krepšelį papildė 53 mln. Eur. Skaičiuojant sutartimis, daugiausia jų pernai pasirašė „Swedbank Life Insurance SE“ Lietuvos filialas – iš viso 80 tūkst. vnt.

Artimiausia jo konkurentė „SEB gyvybės draudimas“ pasirašė 34 tūkst. (žr. lentelę).

Nuo 2016 m. sausio 1 d. keitėsi finansinės apskaitos standartai, todėl ataskaitinio laikotarpio Lietuvoje registruotų draudimo įmonių pasirašytų sutarčių rezultatai vienetais su praėjusiu laikotarpiu nelygintini.

Vis dėlto abu komerciniams bankams priklausantys draudikai VŽ patvirtino naujų sutarčių skaičių pernai auginę kartais.

Pigiau, bet daugiau „Pagrindinis rinkos pokytis – praėjusių metų pabaigoje Seimas staigiai pakeitė mokestinę aplinką mūsų klientams. Tai buvo paskutiniai metai, kai vartotojai galėjo pasinaudoti finansine skatinimo programa – 25% nuo savo apmokestinamų pajamų. O nuo šiemet skatinimo programos apimtis yra ne daugiau kaip 2.000 Eur per metus.

Tai sukėlė didžiulį naujų sutarčių bumą gruodžio mėnesį. Ir ypač bankų įmonės išnaudojo šiuos įstatymų pakeitimus, jos tiesiog augino savo vienkartinių įmokų segmentą po keliolika kartų per vieną mėnesį“, – komentuoja Asta Grabinskė, UAGDPB „Aviva Lietuva“ generalinė direktorė.

Ir iš tiesų palyginus bankų bendrovių veiklos rezultatus akivaizdu, kad praėjusiais metais gyvybės draudimo rinkoje įvesta apribojimų, kuriuos greičiau reaguojantys dalyviai pavertė savo naudai. „Swedbank Life Insurance SE“ teigia, kad viešojoje erdvėje apie mokestinius pokyčius pradėta diskutuoti tik gruodžio mėnesį ir vartotojai nespėjo susigaudyti, tačiau atskleidžia, kad pasirašė veik 3 kartus daugiau vienkartinių įmokų (6,3 mln.

Eur) nei vidutiniškai per pirmuosius 11 metų mėnesių. „SEB gyvybės draudimas“ tokių įmokų per visus praėjusius metus pasirašė beveik keturis kartus daugiau nei užpernai.

Pasirašytų sutarčių skaičių augino kartais, tačiau vertės augimas buvo kur kas lėtesnis.

Ryški ir kita bendrovių veiklos rezultatų tendencija – praėjusiais metais bankų draudimo bendrovės labiau medžiojo naujus klientus nei lėšas. Nors pasirašytų sutarčių skaičių augino kartais, vertės augimas buvo kur kas lėtesnis. Kitaip sakant, pasirašė daugiau, tačiau siauresnės apimties arba pigesnių sutarčių. „Mes skiriame didelį dėmesį vadinamųjų rizikinių (be kaupimo) gyvybės draudimo sutarčių sudarymui ir būtent tokių sutarčių pardavimai auga sparčiausiai. Rizikinių sutarčių draudimo įmokos yra gerokai mažesnės už kaupiamųjų ar investicinių, tad ir pasirašytų įmokų suma auga ne taip sparčiai“, – aiškina Evaldas Valeiša, „Swedbank Life Insurance SE“ Lietuvos filialo direktorius.

2016 m. šių sutarčių portfelis išaugo 13.000 sutarčių, ir 2016 m. pabaigoje bendrovė turėjo 78.000 galiojančių gyvybės draudimo sutarčių be kaupimo.

Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė, „SEB gyvybės draudimo“ valdybos pirmininkė, išskiria dvi priežastis, dėl kurių buvo sudaryta daugiau sutarčių: „Daugiau naujų klientų pasirašė sutartis (47% augimas) ir dalis klientų (11%) sudarė po dvi ir net daugiau sutarčių. Įmokos augo ne taip sparčiai, nes panaikinome klientams minimalios įmokos reikalavimus, todėl dalis sutarčių buvo su-

daroma su mažesnėmis įmokomis.“ Pasak jos, bendrovė investicinio gyvybės draudimo (IGD) sutarčių sudarė 40,8% daugiau nei 2015 m. 6% daugiau klientų rinkosi būsto draudimą, sudarydami rizikinio gyvybės draudimo sutartis. 2016 m. pabaigoje IGD sutartys sudarė 79% portfelio, rizikinio – 21%. Pernai IGD klientams mokesčius sumažino 20%.

Anot p. Grabinskės, bankų valdomos įmonės dirba pagal tokį principą – „parduoda išskaidytus produktus, tokias sutartėles, kuriomis visi vartotojai galėtų greitai įsigyti po smulkią paslaugėlę“. „Mūsų siūlomos sutartys – universalios, dažniausiai kliento poreikius sudedame į vieną sutartį. Tai skirtingi veiklos principai, ir manau, kad bankų draudikai sutarčių turi daugiau, nes jie tiesiog vykdo greitus standartinių produktų pardavimus“, – verslo modelius lygina p. Grabinskė.

Tradicinės bendrovės – tradicinės sutartys Priešingai nei bankų draudikai, pernai „Aviva Lietuva“ neišnaudojo metų pabaigoje kilusio bumo – pasirašytų vienkartinių įmokų sumažėjo 21%, „nes pasaulio rinkos buvo neramios“, – aiškina p. Grabinskė.

Tuo metu periodinės įmokos pagal „Aviva

Lietuvos“ naujai pasirašytas sutartis augo 11%. „Vienkartinių įmokų sumažėjimas ir periodinių įmokų augimas lėmė bendrą -4% rezultatą. Nors jis kiek mažesnis dėl investicinių įmokų mažėjimo, tačiau augo pagrindinė mūsų veikla – tiesiogiai susijusi su gyvybės draudimu, su žmonių įsipareigojimu draustis ir kaupti sau, šeimai“, – pabrėžia p. Grabinskė. Ir priduria, kad bankams buvo paprasčiau pasinaudoti susidariusia padėtimi metų pabaigoje ir susirinkti įmokas – jie tiesiog yra arčiau žmonių finansų, o „Aviva Lietuva“ esą liko prie savo platesnės, investicinės veiklos. Pernai bendrovė pasirašė periodinių įmokų už 6,1 mln. Eur, o vienkartinių – už 10,4 mln. Eur. Bendrovės investicijų grąža pernai siekė 1,3% ir, anot vadovės, buvo kiek menkesnė nei ankstesniais metais, nes „gal sudėtingesnė situacija buvo finansų rinkose“.

Ketvirtoji VŽ sudarytame draudikų pagal pasirašytas išmokas sąraše yra „Compensa Life Vienna Insurance Group SE“ Lietuvos filialas. Pastaroji bendrovė taip pat reikšmingai nepadidino savo įmokų krepšelio.

Pasak Tomo Milašiaus, bendrovės vadovo, pernai 99,9% naujai sudarytų sutarčių buvo ilgalaikės, su periodinėmis įmokomis. „Gruodžio mėnesį viešos diskusijos dėl

Gyvybės draudimo bendrovių veiklos rodikliai 2015–2016 m.

Pavadinimas

Pasirašytos draudimo įmokos 2016 m., mln. Eur

Pasirašytos draudimo įmokos 2015 m., mln. Eur

Pokytis, %

Sudarytos draudimo sutartys 2016 m., vnt.*

Išmokos draudimo žaloms padengti 2016 m., mln. Eur

Išmokos draudimo žaloms padengti 2015 m., mln. Eur

Pokytis, % Išmokos draudimo žaloms padengti 2016 m., vnt.

Išmokos draudimo žaloms padengti 2015 m., vnt.

Pokytis, Pelnas % prieš mokesčius 2016 m., mln. Eur

Pelnas prieš mokesčius 2015 m., mln. Eur

Pokytis, Darbuotojų Vid. bruto darbo % skaičius užmokestis 2017 m. sausio 1 d. 2017 m. vasarį, Eur/mėn.

UAB „SEB gyvybės draudimas“

53,3

44,9

18,8

33.636

1,7

1,7

-1,8

2.356

2.164

8,9

5,5

4,9

12,4

116

1.972,6

„Swedbank Life Insurance SE“ Lietuvos filialas

51,2

50,0

2,4

80.177

2,4

1,9

23,3

3.758

3.399

10,6

9,7

11,6

-16,1

25

1.690,2

UAGDPB „Aviva Lietuva“

50,0

52,3

-4,4

13.777

3,5

3,1

13,4

5.051

4.474

12,9

9,9

9,2

8,3

101

1.488,6

„Compensa Life Vienna Insurance Group SE“ Lietuvos filialas

31,0

26,7

16,4

29.697

2,4

1,7

36,9

4.256

3.602

18,2

n. d.

n. d.

-

74

1.108,9

„ERGO Life Insurance SE“

24,9

23,7

5,1

12.279

0,9

0,8

14,8

1.772

1.836

-3,5

n. d.

n. d.

-

153

984,7

„Mandatum Life Insurance Baltic SE“ Lietuvos filialas

18,4

21,1

-13,1

1.855

0,8

0,5

76,1

720

698

3,2

n. d.

n. d.

-

43

2.207,3

UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“

11,8

10,3

14,3

15.529

0,9

0,8

15,9

1.880

1.561

20,4

n. d.

n. d.

-

74

1.162,9

Gyvybės draudimo UAB „Bonum Publicum“

6,2

6,2

-0,2

3.750

0,4

0,4

-0,9

1.010

1.101

-8,3

n. d.

n. d.

-

36

1.115,8

*Dėl pasikeitusios Lietuvos banko surenkamos statistikos pildymo tvarkos bei metodikos nuo 2016 m. gyvybės draudimo atveju sudarant sutartį statistikoje gali būti rodomos kelios sutartys (pagal rizikų pobūdį), atsižvelgiant į draudėjo pasirenkamų papildomų rizikų skaičių. Dėl šios priežasties duomenys su 2015 m. duomenimis nepalyginami. Šaltiniai: Lietuvos bankas, „Creditinfo“, Sodra, įmonių pateikti duomenys, „Verslo žinios“

VERSLO ŽINIOS, 2017 04 28, PENKTADIENIS

15

bankaiirdraudimas

bės draudimo rinkoje sukėlė audrą GPM lengvatos naikinimo paskatino klientus kreiptis į mus.

Jie pageidavo sudaryti sutartis su periodiniais mokėjimais.

Pavyzdžiui, lapkritį buvo sudaryta 1.600 naujų sutarčių, o gruodį – 3.000“, – pasakoja p. Milašius. Vienkartinių įmokų suma 2016 m., palyginti su 2015 m., sumažėjo nuo 3,3 mln. iki 2,7 mln. Eur, arba krito 19%. „Mes esame klasikinė draudimo bendrovė, kuri savo klientams pirmiausia siūlo draudimo apsaugų paketą ir konservatyvias kaupimo programas. 2016 m. iš naujai sudarytų sutarčių 50% klientų rinkosi kaupiamąjį draudimą ir 50% – investicinį draudimą. Tad mūsų strategija nesikeičia daugelį metų – orientuojamės į klientus, kurie nori periodiškai kaupdami per ilgesnį laikotarpį užsitikrinti finansinį stabilumą ateityje“, – sako p.

Milašius.

Gutauskaitė-Bubne•lienė, •Sonata „SEB gyvybės draudimo“ valdybos pirmininkė: „Daugiau naujų klientų pasirašė sutartis, dalis klientų sudarė po dvi ir net daugiau sutarčių.“ Vladimiro ivanovo nuotr.

SEB didino turtą 2016 m. „Swedbank Life Insurance SE“ Lietuvos filialo pelnas iki mokesčių buvo 9,75 mln. Eur, tai yra 16% daugiau nei 2015 m., nevertinant vienkartinių draudimo techninių atidėjinių korekcijų, kurie turėjo teigiamą poveikį 2015 m. rezultatams (3,2 mln. Eur). „Swedbank Life Insurance SE“ atsisakė atskleisti investicinį rezultatą Lietuvoje, tačiau pabrėžia, kad visų Baltijos šalių turtas valdomas bendrai, o 2016 m. investicijų grąža siekė 2,5%.

Tuo metu „SEB gyvybės draudimo“ pelnas iki mokesčių 2016 m. siekė 5,5 mln. Eur ir, p. Gutauskaitės-Bubnelienės teigimu, augo daugiausia dėl bendro draudimo sutarčių portfelio didėjimo ir valdomo turto augimo. Gyvybės draudimo sutarčių portfelis per 2016 m. paaugo 12,2% (metų pabaigoje galiojo 98.979 sutartys).

Valdomas turtas per metus išaugo 15,5%.

Iš investicijų 2016 m. bendrovė uždirbo 15,3 mln. Eur (2015 m. – 8,2 mln. Eur). Didžioji šios grąžos dalis susijusi su investiciniu gyvybės draudimu, prie gero investicinio rezultato, pasak vadovės, prisidėjo ir tai, kad bendrovė nuosekliai gerino investicinių fondų, susietų su investavimo kryptimis, pasiūlą. „Compensa Life Vienna Insurance Group SE“ pelno rodiklio Lietuvoje VŽ nepateikė. Draudikė teigė, kad dirba visose Baltijos šalyse ir tvarko bendrą apskaitą. Baltijos šalyse pelnas prieš mokesčius pernai augo 16,5% – iki 2,4 mln. Eur. Bendrovė pasirašė 36% daugiau įmokų – jų srautas augo iki 72 mln. Eur. Investuoja konservatyviai „Swedbank Life Insurance SE“ laikosi konservatyvios investavimo strategijos – turtas daugiausia investuojamas į investicinio reitingo skolos vertybinius popierius. 2016 m. pabaigoje tokios investicijos sudarė 85%

Sumanus pasirinkimas už 1 Eur/mėn. – banko paslaugų planas Sumanu Į plano Sumanu kainą įskaičiuota: • viena iš mūsų siūlomų debeto kortelių (nėra išdavimo ir naudojimo mokesčio) • neriboti pinigų pervedimai eurais internetu į bankus Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos (ES), Europos ekonominės erdvės (EEE) šalyse bei Šveicarijoje • iki 550 Eur/mėn. grynųjų pinigų paėmimas iš SEB ir DNB bankų bankomatų Lietuvoje • banko pranešimai SMS žinutėmis apie jūsų sąskaitų pokyčius • kai kurių kitų kasdienių interneto banko paslaugų mokesčiai • grynųjų pinigų paėmimas parduotuvių „Maxima“, „Iki“, „Rimi“ ir dar daugiau negu 1 000 prekybos vietų kasose Plano kaina – 1 Eur/mėn., jeigu nuolatinės pajamos pervedamos į sąskaitą SEB banke (jeigu nuolatinės pajamos nepervedamos į sąskaitą SEB banke, – 1,80 Eur/mėn.).

Daugiau informacijos www.seb.lt/paslauguplanai,

1528 arba

SEB.Lietuvoje

investicijų portfelio. Likusi dalis buvo tolygiai paskirstyta į indėlius, grynuosius pinigus ir investicijas į nekilnojamąjį turtą bei infrastruktūrą. 2016 m. savo investicinį portfelį bendrovė papildė investicijomis į nekilnojamąjį turtą, ir ši turto klasė reikšmingai prisidėjo prie geresnio metų investicinio rezultato. Investicijos į nekilnojamąjį turtą ir infrastruktūros objektus sudaro 5% investicinio portfelio.

Didžioji „SEB gyvybės draudimo“ investicijų dalis yra susijusi su investiciniu gyvybės draudimu, todėl ir investavimo strategiją daugiausia lemia klientų poreikiai ir tai, kokias investavimo kryptis klientai renkasi, – didžioji dalis klientų rinkosi vidutinės rizikos investavimo kryptis. Tuo metu nuosavo kapitalo investavimo strategija nesikeitė, t. y. investuojama konservatyviai, siekiant uždirbti tokią grąžą, kad būtų išsaugotas įmonės mokumas.

Augimas bus nuosaikesnis LB prognozuoja, kad 2017 m. gyvybės draudimo rinkos mastas gali mažėti 4–6%, nes pablogėjo mokestinė aplinka ir toliau išlieka mažos palūkanos.

LB duomenimis, praėję metai buvo sėkmingi visoms gyvybės draudimo įmonėms, ataskaitiniu laikotarpiu gyvybės draudimo įmonės uždirbo 19,8 mln. Eur pelno.

16

VERSLO ŽINIOS, 2017 04 28, PENKTADIENIS

bankaiirdraudimas

Sumažėjus draudimo bendrovių skaičiui konku Ne gyvybės draudimas :: Sektoriaus apimtis pernai buvo didžiausia per pastarąjį dešimtmetį Renaldas Jakubauskas renaldas.jakubauskas@verslozinios.lt

Ne gyvybės draudimo rinkos pasiskirstymas pagal pasirašytas įmokas, %

Lietuvos ne gyvybės draudimo rinka pernai pademonstravo vieną sparčiausių augimų per pastaruosius keletą metų – ūgtelėjo daugiau nei 13%, o šiemet gali augti dar sparčiau. Prie geresnių draudikų rezultatų prisideda ir kainų augimas, kurį lemia sumažėjusi konkurencija.

Lietuvos banko (LB) duomenimis, ne gyvybės draudimo sektoriaus apimtis pernai buvo didžiausia per pastarąjį dešimtmetį. Draudimo įmokų suma sudarė 463,1 mln. Eur ir, palyginti su 2015 m., augo 13,2%.

Kęstutis Šerpytis, didžiausią rinkos dalį užimančios AB „Lietuvos draudimas“ generalinis direktorius, vertindamas praėjusių metų tendencijas akcentuoja, kad kiek sparčiau augo komercinės draudimo rūšys – jų augimas siekė 15,3%, o privačios – 10,9%. „Spartų rinkos augimą labiausiai lėmė komercinės motorinių transporto priemonių draudimo rūšys, privataus turto draudimas. Greitai augo ir sveikatos draudimas“, – komentuoja p. Šerpytis.

Marius Jundulas, ADB „Gjensidige“ generalinis direktorius, taip pat pirmiausia akcentuoja transporto draudimo įtaką.

„Seesam“ 3,3

„Swedbank“ 3,1

„If“ 7,4

Kiti 3,4 „Lietuvos draudimas“ 29,5

„Compensa“*** 8 „Ergo“** 14,2

BTA 14,6

pokyčiai, anot draudikų, šiuo metu labiausiai pasireiškia transporto draudimo srity•je,•oKainodaros tai lemia ir išmokų didėjimas.

Luko Balandžio („15min“) nuotr.

„Du trečdalius šalies draudimo rinkos sudaro transporto draudimo rūšys, tad pagrindinės augimo tendencijos kyla iš ten tiek verslo, tiek privačių klientų segmentuose“, – sako p.

Jundulas.

Ponas Šerpytis, vertindamas augimą, atkreipia dėmesį, kad motorinių rūšių sutarčių skaičiui įtaką turėjo transporto priemonių skaičiaus augimas: įsigyjama daugiau santykiniai brangesnių transporto priemonių, ypač plė-

tėsi vežėjų parkai. „Ekonomikai atsigaunant, žmonės važiuoja daugiau kilometrų. Nepaisant visų saugumo priemonių, 2016 m. Lietuvoje išaugo ir avarijų skaičius, todėl didėjo ir draudimo išmokos. Be to, brangesni automobiliai ir jų remontas taip pat didina išmokų dydžius – už eismo įvykius ir automobilių taisymą Lietuvos draudimo bendrovės šiemet sumokėjo daugiau“, – pastebi ir p. Jundulas.

Koncentracijos pasekmės Robertas Šaltis, Lietuvos draudimo brokerių įmonių asociacijos prezidentas, sutinka, kad draudimo rinką augina naujų automobilių prekyba, populiarėjantis sveikatos draudimas, o „draudimo kainos kyla ir kartais labai stipriai“.

Anot p. Šalčio, analizuojant dabartines draudikų kainodaros tendencijas, reikėtų žvilgtelėti į praeitį, ypač kai rinkoje prasidėjo esminiai pokyčiai, susiję

„Gjensidige“* 16,5

* Skaičiuojamos „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo ir ADB „Gjensidige“ ne gyvybės draudimo įmokos ** Skaičiuojamos „Ergo Insurance“ Lietuvos filialo ir „Ergo Life Insurance“ ne gyvybės draudimo įmokos *** Skaičiuojamos „Compensa Vienna Insurance Group“ ir „Compensa Life Insurance“ Lietuvos filialo ne gyvybės draudimo įmokos Šaltiniai: Lietuvos bankas, VŽ

su draudimo įmonių savininkų kaita. „Dar prieš krizę 2008–2009 m. Lietuvos draudimo įmokos buvo mažesnės nei aplinkinėse rinkose, per krizę jos smigo, o tą smigimą pagilino senoji „PZU Lietuva“, kai pradėjo keisti savo portfelio struktūrą atsisakydama vežėjų draudimo, aktyviau ėmėsi kitų draudimo rūšių, o kainos buvo mažos. Norint pakeisti portfelio struktūrą, kainas reikia dar labiau mažinti. Jie tai

ir padarė – rinkoje konkurencija suintensyvėjo ir kainos nuvažiavo žemyn“, – aiškina p. Šaltis.

Tačiau, atkreipia dėmesį jis, vežėjų segmente atsirado spraga, nes transporto įmonėms privalomojo draudimo paslaugas vėliau aktyviai siūlė vos keletas draudikų – daugiausia BTA, šiek tiek „Gjensidige“, „Ergo“, o vėliau aktyviau į rinką pradėjo eiti „Compensa“, bet iš esmės susiformavo oligopolija, mano jis.

Ryškūs pokyčiai prasidėjo, kai

VERSLO ŽINIOS, 2017 04 28, PENKTADIENIS

17

bankaiirdraudimas

urencija sumenko, o draudimo kainos kyla Ne gyvybės draudimo įmonių rodikliai Įmonė

Pasirašytos įmokos 2016 m., mln. Eur

Pokytis, palyginti su 2015 m., %

AB „Lietuvos draudimas“

136,6

7,4

ADB „Gjensidige“*

69,6

-

AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje

67,7

24,3

„Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialas

61,3

17,3

„If P&C Insurance AS“ filialas

34,3

12,7

ADB „Compensa Vienna Insurance Group“

31,4

59,3

„Seesam Insurance AS“ Lietuvos filialas

15,1

14,9

„Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialas

14,2

41,5

AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas**

7,0

-73,9

„Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ filialas „VH Lietuva“

5,7

18

„Compensa Life Vienna Insurance Group SE“ Lietuvos filialas

5,6

69,3

„Ergo Life Insurance SE“

4,5

20,3

„Coface“

3,3

0

UAB DK „Lamantinas“

3,1

-1,5

„Baltikums Vienna Insurance Group“ AAS Lietuvos filialas

2,7

21,9

UAB „SEB gyvybės draudimas“

1,1

-15,1

* „Gjensidige“ įsigijo „PZU Lietuvą“, kuri 2016 m. kovą tapo ADB „Gjensidige“ ** išregistruota 2016 12 02 Šaltiniai: Lietuvos bankas, VŽ

buvę LD akcininkai nusprendė parduoti savo verslą Baltijos šalyse ir Lenkijoje.

2014 m. „Lietuvos draudimą“ įsigijo lenkų PZU, vėliau, 2015 m., lenkai „PZU Lietuvą“ pardavė norvegų bendrovei „Gjensidige“. 2015 m. pabaigoje paaiškėjo, kad tai ne paskutiniai pokyčiai rinkoje: Austrijos „Vienna Insurance Group AG“

(VIG) paskelbė perkanti BTA. Kai kurie ekspertai prognozavo, kad po koncentracijos pradės kilti kainos.

Anot p. Šalčio, kainas pirmiausia, dar 2015 m. pabaigoje, pradėjo kelti LD, nors dėl to LD rinkos dalis kiek sumažėjo.

Paskui kainodarą, anot p. Šalčio, smarkiai ėmėsi keisti ir norvegų „Gjensidige“.

Ponas Jundulas akcentuoja, kad du trečdalius šalies draudimo rinkos sudaro transporto priemonių draudimas, tad ne gyvybės draudimo rinkos tendencijos slypi šiose rūšyse. O kainodarą, nurodo jis, tenka keisti atsižvelgiant į pokyčius, klientų elgesį: daugiau važiuojama, daugėja eismo įvykių, be to, auga remonto ir detalių kainos. „Draudimo įmoka yra vis labiau individualizuota, ir rinkoje nebelieka vienodų įmokų. Todėl vieniems vairuotojams įmokų dydis nekinta, o kitiems gali ir ūgtelėti. Tokiu būdu surenkant draudimo įmokas atsiranda daugiau adekvatumo ir draudimo kaina labiau atitinka draudimui tenkančią riziką. Tai reiškia, kad saugiai vairuojantys moka mažiau, o dažniau į eismo įvykius patenkantiems vairuotojams tenka mokėti daugiau. Tokia tendencija išsilaikys ir toliau“, – sako p. Jundulas.

Ponas Šaltis sutinka, kad draudimo nuostolingumas didėja, tačiau mano, kad dabartinę kainų didėjimo tendenciją lemia akcininkų pasikeitimai. „Dabar rinkoje konkurencija smarkiai sumažėjusi, – akcentuoja p. Šaltis. – O investavę akcininkai nori grąžos. Tai yra kaina, kurią vartotojai turi sumokėti dėl to, kad įvyko koncentracija ir akcininkai nori uždirbti pelno.“ Tokios kainų tendencijos didina įtampą tarp draudikų ir klientų. O aktyviausi yra vežėjai, kurie privalomojo civilinės atsakomybės draudimo kainomis niekad nesidžiaugia. Šių metų

„Svarbus augimo veiksnys yra kylančios privalomojo draudimo kainos tiek verslui, tiek gyventojams – tam tiesioginę įtaką daro draudiminių įvykių dažnis ir vidutinės žalos dydis“, – tikina p. Šerpytis.

Anot LD vadovo, spartesnis, negu prognozuota, pirmųjų mėnesių augimas leidžia tikėtis, kad metinė Lietuvos banko prognozė greičiausiai bus viršyta. „Prognozuojame, kad ne gyvybės draudimo rinka šiemet gali augti apie 15% ar net šiek tiek daugiau“, – optimistiškai Vėl šoktels LB savo apžvalgoje tikisi, žvelgia p. Šerpytis. kad šiemet ne gyvybės draudimo rinka augs 10–12%. Ponas Impulsų netrūksta Jundulas sutinka, kad tokios Ponas Jundulas taip pat laiprognozės realios: „Matydamas kosi nuomonės, kad pernai ekonomikos augimo tendenci- smarkiai pasistiebęs civilinės jas, pritarčiau, kad rinka gali atsakomybės draudimas turėtų augti apie 10%. Kartą vienoje augti ir šiemet.

Vilniaus vietoje suskaičiavau 10 „Didžiausią potencialą mastatybinių kranų – statomi nauji tome vidutinio ir smulkiojo biurai, viešbučiai. Kartu auga ir verslo segmentuose, kur dar įvairių turto bei civilinės atsako- neišsemtos verslo galimybės. mybės draudimų potencialas.“ Lietuvoje verslo įmonės išmoVertindamas šių metų pir- ko pamokas, kai tenka atlyginti mųjų mėnesių rezultatus, p. savo įmonės padarytus nuostoŠerpytis džiaugiasi, kad LD pa- lius. Būtent tai paskatino tokį siekė didesnius augimus negu spartų civilinės atsakomybės rinka: verslo klientų segmente draudimo ūgtelėjimą verslo seaugo 25,6% ir smarkiai viršijo gmente“, – sako jis.

Anot p. Jundulo, turto ir cirinkos 17,6% augimą, o privačių klientų segmente šiek tiek viršija vilinės atsakomybės draudimo tendencijos turėtų gerėti ir šierinkos augimą.

Pasak jo, pirmasis šių metų met, nes įsigaliojo privalomaketvirtis toliau stebina spartaus sis statybos darbų ir civilinės motorinių draudimo rūšių augi- atsakomybės draudimas. 2017 mu – versle tai buvo ir pernai, o m. visi, kas stato privačius napastaruoju metu sparčiau auga mus ar komercinius pastatus, ir gyventojų transporto draudi- turi apdrausti statomus objekmas. tus statybos darbų ir civilinės balandį dalis vežėjų susirinko į teatralizuotą piketą sostinėje.

Ponas Šaltis mano, konkurencijos prievaizdai – Konkurencijos taryba ir LB – ne iki galo atlieka savo funkcijas. Kita vertus, anot p. Šalčio, LB labiau rūpinasi, kad rinka būtų stabili, kad nebankrutuotų koks draudikas.

O kainų augimas bankui nėra toks svarbus – kainų pakilimas reiškia, kad draudikai uždirba daugiau pelno ir prievaizdui yra lengviau kvėpuoti, svarsto jis.

UAB „PricewaterhouseCoopers“ J. Jasinskio g. 16B • LT-03163 Vilnius Telefonas (8 5) 239 2300 Faksas (8 5) 239 2301 El.p. vilnius@lt.pwc.com • www.pwc.com/lt Algirdo g. 38, LT-03606, Vilnius Įmonės kodas 125709291 Telefonas (8 5) 216 2860 Faksas (8 5) 216 2859 El. p. biuras@cab.lt • www.cab.lt

1 pastaba Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (toliau – Biuras) finansinių ataskaitų santrauką, kurią sudaro 2016 m. gruodžio 31 d. balanso santrauka ir tuomet pasibaigusių metų pajamų ir išlaidų santrauka, vadovybė parengė publikavimo tikslu pagal audituotas Biuro finansines ataskaitas už 2016 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus. Finansinių ataskaitų santrauka pateikiama be pakeitimų, ji pilnai atitinka audituotų finansinių ataskaitų, su kuriomis galima susipažinti Biuro buveinėje adresu Algirdo g. 38, Vilnius, balansą bei veiklos rezultatų ataskaitą.

BALANSAS PAGAL 2016 M. GRUODŽIO 31 D. DUOMENIS Eil.Nr. TURTAS

ILGALAIKIS TURTAS NEMATERIALUSIS TURTAS Plėtros darbai Teisės, licencijos Programinė įranga MATERIALUSIS TURTAS Transporto priemonės Kompiuterinė įranga Kitas materialusis turtas FINANSINIS TURTAS KITAS ILGALAIKIS TURTAS TRUMPALAIKIS TURTAS ATSARGOS, IŠANKSTINIAI APMOKĖJIMAI IR NEBAIGTOS VYKDYTI SUTARTYS Išankstiniai apmokėjimai I.1.

II . PER VIENERIUS METUS GAUTINOS SUMOS Kitos gautinos sumos II.1.

III . KITAS TRUMPALAIKIS TURTAS III.1. Trumpalaikės investicijos III.2. Terminuoti indėliai IV. PINIGAI IR PINIGŲ EKVIVALENTAI SUKAUPTOS (GAUTINOS) PAJAMOS IR ATEINANČIO V. LAIKOTARPIO SĄNAUDOS TURTAS, IŠ VISO A. I. I.1.

I.2.

I.3.

II .

II.1.

II.2.

II.3.

III. IV. B. I.

Pasirašymo data: 2017 m. kovo 10 d.

metinis

eurais

Ataskaitinis laikotarpis

Praėjęs ataskaitinis laikotarpis

434 423 419 403 418 006 1 397 – 15 020 – 12 241 2 779 – – 41 208 647

254 116 236 715 217 875 17 075 1 765 17 401 – 11 626 5 775 – – 38 652 684

14 343 14 343 9 811 9 811 31 207 016 31 207 016 – 2 934 726

10 643 10 643 9 721 9 721 31 383 116 31 383 116 – 569 696

7 042 751 41 643 070

6 679 508 38 906 800

Nepriklausomo auditoriaus išvada apie finansinių ataskaitų santrauką Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro nariams Mūsų nuomonė Finansinių ataskaitų santrauka, kurią sudaro 2o16 m. gruodžio 31 d. balanso santrauka ir 2o16 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų veiklos rezultatų ataskaitos santrauka, yra parengta pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro audituotas 2016 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų finansines ataskaitas.

Mūsų nuomone, čia pridėta finansinių ataskaitų santrauka, visais reikšmingais atžvilgiais atitinka audituotas finansines ataskaitas pagal apskaitos principuose nurodytą rengimo pagrindą.

Finansinių ataskaitų santrauka

Finansinių ataskaitų santraukoje nėra atskleista visa informacija, kurios reikalaujama pagal Lietuvos Respublikoje buhalterinę apskaitą ir finansinių ataskaitų sudarymą reglamentuojančius teisės aktus bei Verslo apskaitos standartus. Todėl finansinių ataskaitų santraukos ir auditoriaus išvados apie ją skaitymas neprilygsta audituotų finansinių ataskaitų ir auditoriaus išvados Eil.Nr. NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI

C. I. II. III. IV. D. E. F. I. II. II.1.

II.2.

II.3.

II.4.

NUOSAVAS KAPITALAS KAPITALAS PERKAINOJIMO REZERVAS KITI REZERVAI VEIKLOS REZULTATAS FINANSAVIMAS SUKAUPTA PAJAMŲ SUMA, VIRŠIJANTI IŠLAIDAS MOKĖTINOS SUMOS IR ĮSIPAREIGOJIMAI ILGALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai Atidėjiniai Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai Sukauptos sąnaudos ir ateinančio laikotarpio pajamos NUOSAVAS KAPITALAS, FINANSAVIMAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI, IŠ VISO

Ataskaitinis laikotarpis

Praėjęs ataskaitinis laikotarpis

– – – – – – 31 680 209

– – – – – – 20 215 311

9 962 861 – 9 962 861 24 176 4 565 496

18 691 489 – 18 691 489 24 180 5 606 044

854 284

892 547

4 518 905

12 168 718

41 643 070

38 906 800

atsakomybės privalomuoju draudimu.

Ponas Šaltis mano, kad turėtų populiarėti vadovų civilinė atsakomybė, nes pastarąjį pusmetį nemažai nuskambėjo istorijų dėl įmonių, pirmiausia valstybės valdomų, vadovų, galbūt padariusių žalos, veiklos. „Atėjo naujoji valdžia, kuri sako, kad reikalaus iš įmonių vadovų atsakomybės. Manau, tai gali sujudinti rinką“, – teigia p. Šaltis.

Verslą susirūpinti duomenų saugumu ir papildomu draudimu gali paskatinti nesenas įvykis, kai iš vienos plastinės chirurgijos klinikos duomenų bazės dingo klientų duomenys. „Ar Lietuvos draudikai teiks paslaugas? Abejoju, matome, kad ir direktorius bei įmonių vadovus siūlo drausti užsienio draudikai. Be to, ten, kur užsienio draudikai sukuria konkurenciją, kainos nekyla arba nekyla taip smarkiai, pavyzdžiui, bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sektoriuje“, – teigia jis.

Lietuvos draudimo brokerių įmonių asociacijos prezidentas prognozuoja, jog kainos augs ir ateityje. „Bendraudami su draudimo bendrovių atstovais, neįžvelgiame nė mažiausios šviesos, kad draudikai bus nusiteikę minkščiau. Taip, būna trumpalaikių akcijų, kai vienas ar kitas draudikas sugalvoja sustiprinti tam tikras pozicijas, bet dabar visos draudimo įmonės orientuojasi į pelningumą“, – apibendrina jis.

apie jas skaitymui. Finansinių ataskaitų santrauka ir audituotos finansinės ataskaitos neatspindi įvykių, įvykusių po mūsų išvados apie audituotas finansines ataskaitas datos, poveikio.

Audituotos finansinės ataskaitos ir auditoriaus išvada apie jas

Mūsų 2o17 m. kovo 1o d. auditoriaus išvadoje apie audituotas finansines ataskaitas pareiškėme nemodifikuotą nuomonę.

Vadovybės atsakomybė už finansinių ataskaitų santrauką

Vadovybė yra atsakinga už finansinių ataskaitų santraukos parengimą pagal apskaitos principuose nurodytą rengimo pagrindą.

Auditoriaus atsakomybė

Mūsu atsakomybė – pareikšti nuomonę, ar finansinių ataskaitų santrauka visais reikšmingais atžvilgiais atitinka audituotas finansines ataskaitas remiantis procedūromis, kurias mes atlikome pagal 810-ąji tarptautinį audito standartą (TAS) (persvarstyta) „Užduotys pateikti išvadą apie finansinių ataskaitų santrauką“.

UAB „PricewaterhouseCoopers” vardu Rimvydas Jogėla Partneris Auditoriaus pažymėjimo Nr.000457 Vilnius, Lietuvos Respublika 2017 m. balandžio 7 d.

VEIKLOS REZULTATŲ ATASKAITA PAGAL 2016 M. GRUODŽIO 31 D. DUOMENIS Eil.Nr. STRAIPSNIAI

Pasirašymo data: 2017 m. kovo 10 d.

metinė

eurais

Ataskaitinis laikotarpis

Praėjęs ataskaitinis laikotarpis

I. I.1.

I.2.

I.3.

II. III. IV. IV.1.

IV.2.

V. VI.

PAJAMOS Stojamieji Biuro narių mokesčiai Biuro narių atskaitymai Kitos veiklos pajamos SĄNAUDOS VEIKLOS REZULTATAS FINANSINĖ IR INVESTICINĖ VEIKLA Pajamos Sąnaudos VEIKLOS REZULTATAS PRIEŠ APMOKESTINIMĄ PELNO MOKESTIS

4 767 454 – 4 674 756 92 698 (5 937 496) 10 704 950 759 948 847 334 87 386 11 464 898 –

4 180 112 – 4 075 210 104 902 8 709 956 (4 529 844) 693 258 1 066 433 373 175 (3 836 586) –

VII.

GRYNASIS VEIKLOS REZULTATAS – PAJAMŲ SUMA, VIRŠIJANTI IŠLAIDAS (IŠLAIDŲ SUMA, VIRŠIJANTI PAJAMAS)

11 464 898

(3 836 586)

Direktorius

Algimantas Križinauskas

Direktorius

Algimantas Križinauskas

Vyriausioji finansininkė

Audronė Vaitkienė

Vyriausioji finansininkė

Audronė Vaitkienė

18

VERSLO ŽINIOS, 2017 04 28, PENKTADIENIS

bankaiirdraudimas

Kuodis: dėl JAV prekybos deficito kalta pati JAV

Užsienis:: Kol kas pasaulyje nėra daug geresnių alternatyvų JAV doleriui Vytautas V. Žeimantas vytautas.zeimantas@verslozinios.lt

Valiutos rezervai 2016 m., mlrd. USD JAV nori sumažinti savo prekybos deficitą su kitomis šalimis, grasina protekcionistinėmis priemonėmis, tačiau iš dabartinės pasaulio ekonominės sąrangos JAV gauna daugiau naudos nei žalos.

Kinija 3.305

Bankas „Nordea“ atkreipia dėmesį, jog pasaulyje per mažai valstybių vartoja ir per daug eksportuoja. Perteklinę einamąją sąskaitą turi euro zona, Kinija, Japonija. Kitaip tariant visos šios teritorijos parduoda daugiau, nei nuperka. O kas tuomet perka? Didžiausią einamosios sąskaitos deficitą turi Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV). Donaldas Trumpas, JAV prezidentas, dėl tokios padėties kaltina tarptautines prekybos sutartis, kitų šalių neva nuvertinta valiutą JAV dolerio atžvilgiu. Tačiau atrodo, jog prekybos deficito priežasčių visų pirma reikia ieškoti pačioje JAV. Ekonomistas prof. Raimondas Kuodis pažymi, jog labai mažai žmonių – taip pat tarp politikų ir ekonomistų – supranta JAV prekybos deficito priežastis. Prie tokių žmonių, anot p. Kuodžio, galima priskirti ir p. Trumpą. O nesupratimas virsta politinėmis klaidomis. „Daug kam tas deficitas asocijuojasi su menku JAV konkurencingumu, tačiau taip nėra. JAV – viena pirmaujančių šalių pasaulyje pagal BVP rodiklius, o tai reiškia, kad ji santykinai konkurencinga. JAV prekybos deficitas susidaro ne tiek dėl Kinijos ar Vokietijos, kiek dėl pačioje JAV slypinčių veiksnių“, – pažymi p. Kuodis. Žymus ekonomikos klasikas Alfredas Marshall‘as sakydavo, kad „žirklės kerpa abiem ašmenimis“. Kitaip tariant, ekonominius reiškinius reikia aiškinti ne tik iš pasiūlos pusės ar iš paklausos pusės – pilnavertį paveikslą sudaro abi perspektyvos.

Pietų Korėja

Dingo per naktį „Prekybos deficitas atspindi tai, kad amerikiečiai vartoja daugiau nei pagamina.

Ir kas gi jiems leidžia taip elgtis? Ogi JAV bankai, kurie mielai skolina vartotojams, kad tie galėtų pirkti Kinijos televizorius, ar Vokietijos mašinas“, – sako p. Kuodis.

Jei kreditas JAV taip sparčiai neaugtų, nebūtų ir prekybos deficito. „Lietuvos prekybos deficitas išnyko per naktį, kai 2009 m. bankai užsuko kredito čiaupus – suprask grįžo konkurencingumas“, – ironizuoja p. Kuodis.

Jei politikai nesupranta, kas ir dėl kieno kaltės vyksta, jie teikia drastiškus pasiūlymus. Tai esą daro p. Trumpas – jis nori peržiūrėti „JAV nenaudingas“ prekybos sutartis, kaltina Kiniją valiutos manipuliavimu. „Kaip kažkada sakė žymusis J.M.Keynes‘as, „nustebtumėte sužinoję, su kiek mažai smegenų valdomas pasaulis“, – reziumuoja p. Kuodis.

Nerijus Mačiulis, AB „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, pažymi, jog po pasaulinės finansų krizės JAV pirmoji išsprendė daugelį struktūrinių problemų, rekapitalizavo bankus ir pradėjo naują ekonominį ciklą. Dėl to pirmoji ir pradėjo didinti bazines palūkanas, o tai pritraukė didesnes investicijas ir dolerio kursas pakilo. „Žinoma, stiprus doleris dar labiau didina užsienio prekybos deficitą, į kurį investuotojai iki šiol žiūrėjo pro pirštus. Vis tik vargu ar doleris ir toliau brangs.

Numatomas palūkanų didinimas jau

Japonija 1.262 Šveicarija 649 Saudo Arabija

587

Rusija 387 369

Honkongas 362 Indija 360 Brazilija 357 Singapūras 246 Vokietija 195 Meksika 179 Tailandas 175 Didžioji Britanija

163

Pranzūcija 153 Italija 173 JAV 118 Turkija 112 Lenkija 100 Šaltinis: https://de.statista.com

••

Prof. Raimondas Kuodis, ekonomistas: „Prekybos deficitas atspindi tai, kad amerikiečiai vartoja daugiau nei pagamina. Ir kas gi jiems leidžia taip elgtis?

Ogi JAV bankai.“ Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

įskaičiuotas į dolerio kursą. Jo tolesniam kilimui trukdo ir p. Trumpo pasisakymai dėl jo kurso ir prekybos deficito“, – teigia p. Mačiulis.

Lietuvos prekybos deficitas išnyko per naktį, kai 2009 m. bankai užsuko kredito čiaupus – suprask grįžo konkurencingumas

Laimi visi Iš dabartinės pasaulio ekonominės sąrangos, kurių sudedamoji dalis yra ir stiprus JAV doleris bei JAV prekybos deficitas, daug naudos turi tiek JAV, tiek šalys eksportuotojos.

JAV doleris ir toliau išlieka rezervine valiuta – ja laikomi valstybių rezervai, atsiskaitoma žaliavų rinkose, pusė JAV dolerių sukasi užsienio rinkose. JAV gali skolintis pigiai, o skolina jai šalys, turinčios prekybos perteklių su JAV. Kitaip tariant, iš prekybos pertekliaus sukaupti doleriai vėl grįžta ten, kur buvo išleisti – į JAV. JAV turi stiprius prekės ženklus, kurie labai sėkmingai investuoja užsienyje. Pigiai skolindamiesi ir sėkmingai investuodami, jie gauna didelius pelnus. Pinigai dividendu pavidalu plaukia į JAV. Iš jų taip pat finansuojamas JAV prekybos deficitas.

JAV pasaulio ekonomikoje dirba kaip galingas siurblys, kuris vienoje pusėje susiurbia prekes, o kitoje pusėje – pasaulio finansus. O jo veikimą užtikrina gera šalies ir bendrovių vadyba, pelningos jų investicijos užsienyje. Kol JAV doleris tvirtas, nepradeda pigti, tol nesvyruoja ir investuotojų pasitikėjimas, niekas neskuba bėgti iš jo globos.

Be alternatyvų „Deja, kol kas pasaulyje nėra daug geresnių alternatyvų JAV doleriui – euro zonos struktūrinės problemos ne visiškai išspręstos, svaras apskritai pilkoje zonoje ir pastaruosius metus svyruoja labiau nei rublis, o juanis dar nepatrauklus dėl Kinijos taikomų kapitalo kontrolės priemonių. Didesnį vaidmenį galėtų pradėti vaidinti kriptovaliutos, bet kol kas centriniai bankai nelinkę leisti joms įsitvirtinti“, – teigia p. Mačiulis.

Jeigu p. Trumpas įgyvendintų bent dalį savo protekcionistinių pažadų ir kiltų prekybos karai, anot „Swedbank“ ekonomisto, gali susvyruoti ir JAV dolerio rezervinės valiutos statutas.

Dalis ekonomistų ir politikų baiminasi dėl nuolatinio JAV prekybos deficito ir nuolat didėjančios JAV skolos. Jie teigia, jog didėjant skolai, reikia mokėti vis daugiau palūkanų. Esą šalis ateityje už tai gali skaudžiai sumokėti. Ypač, jeigu norėdama pasiskolinti turėtų skolintis už didesnes palūkanas.

Tačiau dolerį laidojančios prognozės kaip neišsipildo, taip neišsipildo, todėl gimsta šiuos ilgalaikius disbalansus įteisinančios teorijos. Jos teigia, jog globaliame pasaulyje ilgalaikiai disbalansai yra normalus reiškinys. Pavyzdžiui, Vokietija nuolat turi prekybos perteklių su kitomis euro zonos šalimis. JAV kartu su naftą eksportuojančiomis šalimis ir Azija taip pat yra savotiška JAV dolerio zona.

JAV prekybos deficitas, mlrd. USD

2005 m.

772

2006 m.

827

2007 m.

808

2008 m.

816

2009 m.

503

2010 m.

635

2011 m.

725

2012 m.

730

2014 m.

735

2015 m.

745

2016 m.

734

Šaltinis: https://de.statista.com

Atsisiųsk programėlę ir pasirink tik tas sritis, kurios domina

PERSONALIZUOTOS verslo naujienos su naująja „Verslo žinių“ programėle!

Leis taupyti tavo brangų laiką ir sekti tik tau aktualias naujienas.