de luxe, 2014 lapkritis

2014 LAPKRITIS

PAGUNDA. IŠBANDYMAS PRIVILEGIJA. vž de luxe

1

facebook.com/CremedelaCremeHauteParfumerie

44

24 48 20

Uždaras tylios prabangos klubas.

Kai nebereikia vaikytis statuso.

24 28 30

Prabangios jūrų karalienės.

Iš jachtų parodos Monake.

Geismų parfumerija.

Aistras kurstantys aromatai.

Kaip išsinuomoti vilą.

Prisiekusių keliautojų patarimai.

40

Automobiliai nori būti geriausiais draugais.

Utopija, tampanti realybe.

44

Atostogos ne ryšio zonoje.

48

Įkvėpti kasdienybės.

50

Už ką sudegtum ant laužo.

54

Raudonoji klastojimo manija.

20

Londono dizaino festivalio atradimai.

Balzaminio acto gamintojų burtai.

Vyną tikrina Branduolinių tyrimų centras.

57

Technologijos keičia intymumo sampratą.

Apie naujus „žaislus“ malonumui, pažinimui ir gydymui.

Pasiūlymas „atjungti“ ir „perkrauti“.

40 16 vž de luxe

facebook.com/CremedelaCremeHauteParfumerie

ISSN 2029-0942

Sveiki,

pakalbėkime šįkart apie viliones – gamintojų, technologijų, reklamos ar grožio. Pati pagunda nėra blogis, greičiau – išbandymas. Kovoti ar pasiduoti? Tad žvilgtelkime, kokiomis privilegijomis mus vėl bando sužavėti pasaulis ir kur linksta mūsų pasirinkimas.

Tikra prabanga visada buvo santūri, ir, panašu, šiandien tai atrandame vėl.

Pasaulio turtingieji nebesigiria turtu ir nedemonstruoja savo statuso.

Aukščiausios kokybės prekių gamintojai atsisako į akis krentančių logotipų, garsių vardų ar vardinių numerių ir bando suvilioti pasaulio turtinguosius tyla. Apie tikrą išskirtinumą pasakojame straipsnyje „Uždaras tylios prabangos klubas“.

Gamintojai turi gerokai paplušėti, kad nustebintų ir suviliotų prie išskirtinio dizaino, prabangos ir technologinių stebuklų įpratusius pirkėjus. Apie tai byloja ir Monako jachtų šou, ir naujausios kartos automobiliai, kuriuose įdiegtos naujovės suteikia jiems galimybę rimtai pretenduoti į geriausio draugo vardą.

Nr.5 (12) 2014 11 R E DA KC I J O S A D R E S A S

Kai vieni bando mus sužavėti išmanumu, kiti kviečia įsitikinti, kad tikrasis rojus yra ten, kur net nėra elektros. Ar bent jau interneto. Straipsnyje „Atostogos ne ryšio zonoje“ sužinosite, jog galima sumokėti ir už tai, kad iš jūsų atimtų telefoną. Jei tai jums atrodo per daug ekstremalu, skaitykite „Kaip išsinuomoti vilą“. Čia patyrę keliautojai dalijasi praktiškais patarimais ir naudingomis pastabomis. Tiks tiems, kam patrauklu privatumas, autentika ar svetimos šalies pažinimas ne pro daugiaaukščio viešbučio langą.

Rafinuoto skonio mėgėjams ir kolekcionuojantiems vyną irgi turime parengę po straipsnį. Po artimesnės pažinties su Modenos balzaminio acto gamintojais tikrai turėtų magėti paragauti šio bent 25 metus išlaikyto pagardo. O susigundžiusiems įsigyti itin retą vyno butelį bus pravartu pasiskaityti apie išskirtinio vyno klastotes.

Ir jei jau kalbame apie viliones, neišvengsime ir intymumo temos. Juk seksualumas yra svarbi mūsų gyvenimo kokybės dalis. Perskaitę straipsnį „Geismų parfumerija“ sužinosite, kas atsakingas už tai, kad nuo kai kurių aromatų mums pakerta kojas, ir kurie kvepalai yra vadinami pačiais seksualiausiais. O straipsnis „Technologijos keičia intymumo sampratą“ gali kai kam pasirodyti kiek provokuojantis ar net šokiruojantis.

Tačiau tokia yra tikrovė – technologijos šiandien braunasi net į mūsų miegamuosius.

Kur pagunda, ten ir pažinimas. Belieka atskirti gera nuo bloga ir nuspręsti – kovoti ar pasiduoti.

J. Jasinskio 16A, LT-03163, Vilnius, Lietuva Tel. +370 5 2526300, 2526380 Faksas +370 5 2526313

L eid ė ja

UAB „Verslo žinios“ G e n erali n is direktorius

Ugnius Jankauskas R edaktor ė

Aušra Barysienė ausra.barysiene@verslozinios.lt A utoriai

Rimantė Budrytė-Kvietkauskienė Paulius Čiulada Renaldas Jakubauskas Agnė Kriščiukaitytė Beatričė Laurinavičienė Sigita Migonytė Dina Sergijenko Asta Šerėnaitė F otografai

Vladimiras Ivanovas Judita Grigelytė D i z ai n eris

Vilmas Narečionis R ekla m a

Eglė Ostrauskaitė +370 5 252 6378 P re n u m erata

Živilė Gudavičiūtė + 370 5 252 6408 V ir š elis

„FWD agency“ S paustuv ė

„Spaudos kontūrai“ TIRAŽAS

10 000 egz.

Malonaus skaitymo.

Aušra Barysienė, redaktorė

18 vž 18 de luxe vž de luxe

© Platinti šio leidinio tekstus ir vaizdo informaciją galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

uždaras tylios prabangos

klubas

Šiais laikais, kai viena neįperkamiausių prabangos prekių tampa tyla, visai nenuostabu, jog prabangos vartotojai atsisako klykiančių logotipų ir renkasi tokius ramios prabangos daiktus, kurių vertę numano tik kiti tokios pat prabangos vartotojai. / Agnė Kriščiukaitytė /

A

nt rankinės švysčiojantis žinomo prekių ženklo lo­ gotipas ar vardiniais nume­ riais papuoštas ryškiai rau­ donas sportinis „Porsche“ garsiau byloja ne apie savininko turtus, o apie norą ir siekį būti pa­ stebėtam. „USC Marshall School of Business“ atlikto tyrimo duomeni­ mis, garsiausieji prabangos prekių ženklai it susitarę imasi „tylesnių“ rinkodaros kampanijų ir kuria ra­ mesnius gaminius, kuriuose iš toli atpažįstami logotipai toli gražu ne­ begriežia pirmuoju smuiku. „Dar ne visi vartotojai supranta, kad prabangos prekių subtilumą galima įvertinti kur kas didesne kaina nei atpažįstamais logotipais išštampuotus drabužius ar lagami­ nus. Tačiau daugėja prabangos pre­ kių vartotojų, kurie trokšta būtent subtilios prabangos ir yra pasiryžę už ją pakloti kur kas daugiau“, — pasakoja Josephas Nunesas, vienas iš eksperimento sumanytojų.

Tyliojo turtingiausiųjų klubo nariai pasauliui siunčia dvi žinutes: mes nereklamuojame, kad esame turtingi, ir nesitapatiname su tais, kuriems žinomas logotipas yra statuso ženklas. Nuotraukoje — „John Lobb“ avalynės butikas St. James (Šv. Jokūbo) gatvėje Londone. „ A ll O ver P ress “ n uotr .

esame turtingi, ir nesitapatiname su tais, kuriems žinomas logotipas yra statuso ženklas.“

Siekia subtilios prabangos

Nesivaiko statuso

Jo teigimu, vartotojus galima skirs­ tyti į keturias grupes: pirmieji ne­ gaili pinigų itin prabangioms pre­ kėms, kurių vertę žino tik kiti tą aukščiausią prabangą išmanantys asmenys; antrieji — prabangos var­ totojai, siekiantys pabrėžti savo statusą daug kainuojančiais prekių ženklais; tretieji — tie, kas neturi lėšų prabangos prekėms, tačiau perka jų falsifikatus, siekdami to paties socialinio statuso kaip ir an­ trosios kategorijos vartotojai, ir ke­ tvirtieji, vadinamieji proletarai, kuriems apskritai nerūpi prabangos prekės kaip statuso ženklas.

Anot eksperimento sumanytojų, prabangos prekių ženklai už ne­ rėksmingus, subtilesnius gaminius susižeria kur kas didesnes sumas jau vien dėl to, kad turtingiausieji už privatumą linkę susimokėti. „Tie, kurie nenusimano, kas yra tikroji kokybė, labai dažnai bran­ gesniais laiko rėksmingus, akį rė­ žiančius gaminius. Įdomu ir tai, kad, tarkime, rankinių padirbinė­

20 vž de luxe

Paryžiaus mados savaitėje „Louis Vuitton“ podiumu pražingsniavusi Kate Moss pernai pažymėjo naują šio prekių ženklo etapą — pabrėžti subtilią eleganciją ir pernelyg neakcentuoti turtingiesiems įgrisusio logotipo. „ A ll O ver P ress “ n uotr .

tojai savo taikiniu taip pat renkasi logotipais nusėtas prekes ir neį­ žvelgia tikrai kokybiškų, bet prekių ženklo neakcentuojančių gaminių

vertės, — atskleidžia J. Nunesas. — Tyliojo turtingiausiųjų klubo nariai pasauliui tokiu būdu siunčia dvi ži­ nutes: mes nereklamuojame, kad

Mados komentatorius Simonas Doonanas tyliosios prabangos iko­ na pašaipiai vadina Ruth Madoff, kuri, atsidūrusi vyro finansinių machinacijų išprovokuotų karštų įvykių sūkuryje, užsimaskavo pri­ slopintų atspalvių kašmyro sluoks­ niais, įsispyrė į tūkstančius dolerių kainuojančius, tačiau iš pažiūros niekuo neišsiskiriančius rankų dar­ bo belgiškus pusbačius, pečius ap­ sigobė dėmesio netraukiančia juo­ da dygsniuota striuke ir išėjo į kovą su nesupratingais paparacais. Pa­ našiai, anot S. Doonano, po 2009 m. krizės įniko elgtis dauguma tų, kurie priklauso vienam procentui pasaulio turtingųjų, — šių spintose atsirado daugiau rafinuotą elegan­ ciją, o ne ženklo žinomumą pabrė­ žiančių „Hermes“ etikečių, „Bru­ nello Cunninelli“ sportinės apran­ gos, „Brioni“ ar „Isaia“ kostiumų, „Lobb“ rankų darbo avalynės, „Delvaux“ bei „Velextra“ rankinių.

Tačiau pamiršus pašaipas ir juokus tampa aišku, kad ne krizė, o subti­ lumo paieškos skatina turtinguo­ sius prekių ženkluose ieškoti ne tik kokybės, bet ir ramybės. Ekono­ misto ir sociologo Thorsteino Ve­ bleno teiginį, kad turtingieji linkę išlaidauti ir viešai demonstruoti savo piniginę galią, šiais laikais kei­ čia praktika investuoti į kokybiš­ kesnę, tačiau mažiau pastebimą prabangą, tarkime, netgi į keliones ar išsilavinimą.

Slepia ženklus

Per kiek sekundžių tuščiame po­ pieriaus lape idealiai nubrėžtumėte

viena į kitą žvelgiančias „Gucci“ logotipo raides? Ar ilgai užtruktų, kol laukdami lagamino oro uoste nustatytumėte, jog „LV“ inicialai rudame fone signalizuoja „Louis Vuitton“, o dvi auksinės „c“ kole­ gės ausyse reiškia „Chanel“? Į savo pačių sėkmės pinkles patekę visa­ me pasaulyje atpažįstami prekių ženklai ieško būdų, kaip susigrą­ žinti tuos turtinguosius, kurie nu­ gręžia akis ir pinigines vos išvydę visų žinomą logotipą. Pavyzdžiui, tikrosios prabangos vartotojams skirtus gaminius „Gucci“ puošia ne prekių ženklu, o išskirtine bambu­ ko detale ant akinių lankstelių, rankinių rankenų ir laikrodžių apy­ rankių. O laikrodžių gamintojas „Breguet“ apie išskirtines detales ant gaminių, kurių nežymi logoti­ pais, nuolatinius klientus infor­ muoja asmeniškai. Amerikietiško dizaino simbolis Ralphas Laurenas subtilesnio skonio klientams, ieš­ kantiems gaminių be garsiojo polo žaidėjo logotipo, netgi sukūrė at­ skirą prekių ženklą „Purple Label“.

O, pavyzdžiui, iš Kalifornijos Napos slėnyje mažiau kaip 20 hektarų plote auginamų vynuogių spau­ džiamiems „Screaming Eagle“ eti­ kete pažymėtiems vynams net ne­ reikia stengtis — už juos entuziastai nepagaili pakloti nuo 500 iki keleto tūkstančių dolerių, jų prekių žen­ klą atpažįsta visi vyno žinovai, ta­ čiau tik keletui į ilgą laukiančiųjų sąrašą užsirašiusių išrinktųjų pa­ vyksta nusipirkti vieną ar kelis kul­ tinio vyno butelius, kurių per me­ tus vyndariai subrandina nuo 5000 iki 9000 vienetų. „Ar bendrovėms tikrai apsimoka stengtis dėl keleto išskirtinių klientų? Be abejonės. Jos galėtų nu­ eiti lengvesniu keliu, galėtų pasi­ samdyti kokią įžymybę savo prekių ženklams reklamuoti, tačiau norė­ damos išsaugoti rafinuotumą pri­ valo elgtis labai atsargiai. Pavyz­ džiui, „The Royal Bank of Scotland“ priklausantis privatus bankas „Coutts & Co“, įsigeidęs pritraukti daugiau pasiturinčių klientų, ypač moterų, išleido dizainerės Stellos McCartney sukurtą kortelę atsi­ skaitymams ir iš karto pasigailėjo: prie tradicinio dizaino pripratę nuolatiniai klientai liko nepaten­ kinti meniškai išmarginta naująja kortele ir faktu, kad bankas pamir­ šo pasiūlyti jiems priimtinesnę kla­ sikinę alternatyvą“, — pasakoja Londono verslo komunikacijos agentūros „Salterbaxter MSL­ GROUP“ ekspertai.

Dabar skonio pojūčiu ir prabanga norima nustebinti ne visus iš eilės, o tik tuos, kurie supranta, kas yra kokybė. Nuotraukoje – stilistė Sofie Valkiers su „Delvaux“ rankine. „ A ll O ver P ress “ n uotr .

vž de luxe

21

Kenkia statusui

Tokia – tylios prabangos — mada palengva užkariauja net aukščiau­ siojo kainų segmento prekių varto­ tojus Kinijoje, kurie iki šiol it akis iš­ degę nuo „Harrods“ lentynų šluo­ davo 20 000 USD kainuojančias „Birkin“ rankines ir iš vitrinų Hon­ konge šlavė kostiumus su deiman­ tais puoštais atlapais.

Bene atviriausiai savo prekių žen­ klą populiarumui išnaudojęs „Louis Vuitton“ akivaizdžių ryžtingų po­ kyčių ėmėsi pernai — kai Paryžiaus mados savaitėje podiumu žingsnia­ vo Kate Moss, niekur nesimatė nei garsiojo logotipo, nei dvitonių Da­ mier drobės raštų. Tokią viziją ėmėsi įgyvendinti Bernardas Arnault, LVMH koncerno, kuriam priklauso mados namai, vadovas. „Lengviausia „Louis Vuitton“ būtų sukurti kokius dešimt logoti­ pais išpuoštų naujų gaminių ir be vargo susikrauti pelno, tačiau šiais laikais tai nėra geriausia strategi­ ja“, — pokyčius prabangos prekių rinkoje iliustruoja B. Arnault, ne­ slėpdamas, kad juos iš dalies in­ spiruoja Azijos prabangos prekių vartotojai.

Anot „China Economic Review“, judėjimo priešakyje atsidūrė prieš dešimtmetį ir anksčiau praturtėję Kinijos gyventojai, kurie iš naujo braižo Kinijos elito žemėlapį ir kuria jį diskretiško bei rafinuoto išskirti­ numo pagrindu. „Japonijos turtuoliai logotipais ėmė bodėtis po 20 metų, Kinijoje pakako dešimtmečio, Pietryčių Azi­ joje šitas procesas vyksta dar grei­ čiau. Turime būti atsargūs, nes var­ totojams nebepatinka logotipai, jie trokšta stilingų ir rafinuotų daiktų“, — patvirtina Gildo Zegna, „Erme­ negildo Zegna Group“ vadovas. „Tokie turtuoliai mėgaujasi ne­ rėksminga prabanga, jie vertina ro­ jalius, antikinius automobilius ir subtilesnius prekių ženklus, kaip „Bottega Veneta“ ar „Breguet“, ku­ rie gaminiuose ir prekių ženklo filo­ sofijoje pabrėžia meistrystės svar­ bą“, — sako Kinijos prabangos rin­ kos ekspertas Markas Bosse.

Tyrimai atskleidžia, kad daugiau kaip pusė Kinijos prabangos prekių vartotojų dabar mano, jog akivaiz­ džiai demonstruojama prabanga rodo prastą skonį ir netgi gali pakenkti as­ mens statusui, užuot jį pabrėžusi.

Akivaizdžiai demonstruojama prabanga rodo prastą skonį ir netgi gali pakenkti asmens statusui, užuot jį pabrėžusi. Nuotraukoje – auksinis 150 000 GBP įvertintas „Range Rover“ šią vasarą važinėjo Londono gatvėmis. „ A ll O ver P ress “ n uotr .

Asmeninis ryšys

Kitoje Ramiojo vandenyno pusėje apyjaunis, beisbolo kepurėlę ant galvos užsimaukšlinęs vyriškis nuo rudeniškos Niujorko žvarbos pasi­ slėpti užsuka į iš pažiūros nedidelę krautuvėlę. Pravėrus metalines jos duris prieš akis išnyra pats tikriau­ sias lobynas: eilė po eilės rikiuojasi įvairių rūšių, apdirbimo bei spalvų nenuginčijamai aukštos kokybės „Leather Impact“ odos.

Joelas Storella kokybiškos ir iš­ skirtinės odos savo kuriamoms rankinėms, kuprinėms bei lagami­ nams ieško visame pasaulyje. „Jei nekurčiau rankinių ir kupri­ nių, imčiausi automobilių ar namų dizaino, — sako dizaineris, savo rankomis gaminantis odos aksesu­ arus, kurių daugumos kainas suži­ nosite tik kreipęsi tiesiogiai į auto­ rių arba susitarę su juo konkrečiai dėl norimo gaminio. — Kaip auto­ rius subrendau kurdamas moteriš­

kas rankines, tačiau mano galvoje nuolat kirbėjo mintis permąstyti vyriškų rankinių koncepciją ir su­ kurti kažką netikėto, vyriško, ne­ nudailinto, kokybiško ir funkcio­ nalaus.“ Pavyzdžiui, „Black Ops“ kolekci­ jos matinės pitono odos kuprinę, išklotą elastinga Napos slėnyje už­ auginto veršiuko oda, galima įsigy­ ti už 10 500 USD. Tokią dizaineris rankomis pagamina per 80 valan­ dų, jai pasiūti prireikia 4 600 ada­ tos dygsnių. Du dalykai, kurių pa­ žvelgę į kuprinę neišvysite, yra itin subtiliai įtaisytas slaptas skyrelis ir Joelo Storellos logotipas – jo vardą ir pavardę aptiksite tik ant kuprinės dugno. Visus savo darbus, įskaitant aligatoriaus ar krokodilo odos iš­ raiškingas moteriškas rankines, kurių kainos svyruoja nuo 25 000 USD, taip pat 100 000 vertės ke­ lioninius lagaminus, Bostone ku­ riantis J. Storella pristato klientams tiesiai į namus.

Septynerius metus „Hermes“ mados namuose stiliaus ekspertu dirbęs kūrėjas tikina, kad ir jam, ir klientams svarbiausia — neprie­ kaištinga kokybė ir asmeninis ry­ šys. „Pažįstu damų, kurioms gėda lankytis grožio salone, nes aplin­ kiniai, pamatę 30 000 USD kai­ nuojančią žinomo prekių ženklo rankinę, tarsi apanka ir temato kainą. Mano darbais klientai gali didžiuotis patys sau ir nebijoti, kad juos vertins pagal prekių žen­ klą“, — žurnalui „Forbes“ yra sa­ kęs jis.

Savo darbais J. Storella patvirtina tai, ką tyliosios prabangos gerbėjai seniausiai žino: žinomas, atpažįsta­ mas logotipas dar negarantuoja to­ kios kokybės, kokią užtikrina meis­ tro rankų darbas.

Augustinas Depardon, Prancū­ ziško konjako „Louis XIII“ rinko­ daros vadovas, papildo, kad ne vien kainą, o ir vertę išmanantys klien­ tai prekių ženklus renkasi todėl, jog nori tarytum pasinerti į to ženklo saugomą kultūrą, istoriją bei legen­ dą — tuos prekės atributus, kurie išlieka nepavaldūs laikui ir nepa­ klūsta madoms. „Daugelis prabangos prekių žen­ klų parduoda ne produkciją, o le­ gendą. Pavyzdžiui, jei mes pakeis­ tume receptūrą, prarastume savo sielą“, — jis sako apie konjaką, ku­ rio dalis į butelius buvo supilstyta dar Pirmojo pasaulinio karo išvaka­ rėse. ●

„Hermes“ gaminiai pasižymi subtilia prabanga, tačiau „Birkin“ rankinės visame pasaulyje atpažįstamos vien pagal formą. Ši deimantais inkrustuota krokodilo odos Himalajų reljefo įkvėpta „Birkin“ rankinė aukcione šiemet parduota už 180 000 USD. „ A ll O ver P ress “ n uotr .

22 vž de luxe

SENĖJIMO POŽYMIUS MAŽINANTIS KREMAS, LYGINAMAS SU LAZERIO PROCEDŪRA NES JŪS TO VERTA

REVITALIFT

/LASERX3/

Tai tartum lazeris kremo indelyje.

Andie MacDowell

MOKSLO PERVERSMAS

SU STIPRIOS KONCENTRACIJOS* PROKSILANU (3 %), FRAGMENTUOTA HIALURONO RŪGŠTIMI, LIPOHIDROKSIRŪGŠTIMI (LHA).

TREJOPAS POVEIKIS, ATITOLINANTIS SENĖJIMĄ

MAŽINA RAUKŠLES STANGRINA ODĄ ATKURIA VEIDO KONTŪRUS

75

KREMĄ IŠBANDŽIUSIŲ LIETUVOS MOTERŲ TEIGIA, KAD % DIENINĮ NEBEGRĮŠ PRIE ANKSČIAU NAUDOTO KREMO.**

Lietuvos moterų atsiliepimus apie kremą skaitykite www.lorealparis.lt

* Tarp L’Oréal Paris produktų. ** Remiantis 444 moterų atsiliepimais interneto apklausoje.

prabangios jūrų

Spindinčios, įstabių formų, su baseinais, SPA kompleksais, sporto salėmis, marmuru išdailintais vonios kambariais, pianinais, prabangiu krištolu ar porcelianu viliojančios didžiulės jachtos – tai ištaigingi pasaulio turtingųjų rūmai ant vandens. / Renaldas Jakubauskas /

N

ykštukinis Monakas, neo­ ficialiai vadinamas pasaulio turtingųjų sostine, traukia viso pasaulio įžymybes. Ta­ čiau šis miestas garsėja ne tik prabangiais apartamentais, ka­ zino, karališkąja šeima, patrauklia mokesčių sistema, „Formulės 1“ lenktynių etapu. Rugsėjo pabaigo­ je į Monako Herkulio uostą, kur šį rugsėjį jau 24-ą kartą vyko Monako jachtų šou, suplaukė 118 (pernai – 103) ištaigingų laivų, jau turinčių ar dar tik laukiančių savo šeimininkų. Žydrojoje pakrantėje prabanga

24 vž de luxe

tviskančių jachtų niekada netrūks­ ta, tačiau rugsėjį Monako uosto vandenis sudrumstė išskirtinė flo­ tilė, su kuria susipažinti skuba ne tik dėl savo naujos jachtos įrengimo ir išpuošimo susitarti norintys pa­ saulio turtingieji, bet ir neatsispy­ rusieji pagundai tiesiog pasigrožėti jūrų puošmenomis.

Jachtų parodų vyksta pasaulyje ne viena, tačiau į Monaką suplaukia pačios didžiausios jūrų karalienės. Šioms jachtoms apibūdinti vartoja­ mi priešdėliai super, mega ar ultra, o plaukiojančia paroda vadinamas

renginys toks svarbus, kad pasaulio laivų statytojai savo naujuosius ga­ minius ir savo pasididžiavimą sten­ giasi pristatyti jau šios parodos iš­ vakarėse. Monako šou – puiki gali­ mybė pritraukti potencialių klientų dėmesį, kad šie nepagailėtų dešim­ čių ar šimtų milijonų savo naujam pirkiniui. Šių metų parodoje prista­ tyta 40 visiškai naujų jachtų, skai­ čiuoja „Forbes“. Dauguma kitų eksponatų – per pastaruosius kele­ tą metų pastatytos motorinės ir bu­ rinės jachtos, klasikinių statusą jau turintys laivai. Kad įspūdžių nepri­

trūktų, savo produkciją parodoje pristatė dar ir apie 500 su laivų sta­ tyba susijusių bendrovių: brokerių namai, dizaineriai, laivybos pra­ monės įrangos tiekėjai ar laivų at­ naujinimo bendrovės.

Išskirtiniam renginiui dėmesį pa­ rodė ir princas Albertas II. Jis at­ skubėjo iš Niujorke vykusio Jungti­ nių Tautų viršūnių susitikimo pa­ sveikinti parodos dalyvių ir svečių.

Liaupsės ir prizai

Dėl pasaulio turtingųjų besivaržan­ tys laivų statytojai turi gerokai pa­

Monake vykstanti jachtų paroda – galimybė žvilgtelėti į rūmus ant vandens. „ Mo n aco Yac h t S h o w “ n uotr .

plušėti, kad nustebintų prie išskir­ tinio dizaino, prabangos ir techno­ loginių stebuklų įpratusius pirkė­ jus. Nors šiemet buvo kaip niekad gausu dėmesio vertų eksponatų, parodos organizatoriai dar parodos atidarymo šventiniame vakare įvardijo, kas šiemet yra vertas ypa­ tingo susižavėjimo ar bent jau į ką tikrai verta atkreipti dėmesį.

Prizas už geriausią interjerą teko 73 m motorinei jachtai „Grace E“, kurią pastatė italų bendrovė „Perini Navi“. Nors dar neseniai bendrovė gamino burines jachtas, italai grei­ tai sugebėjo persiorientuoti ir nu­ spėti potencialių klientų lūkesčius.

„Grace E“ – tik trečioji italų moto­ rinė superjachta. Laivo interjeras sukurtas pasitelkus prancūzų di­ zainerį Remi Tessier‘ą, kuris pasi­ rinko šiuolaikinę minimalistinę vi­ ziją, suderintą su aukštųjų techno­ logijų sprendimais. Tai interjeras, kuris spinduliuoja ramybe ir ele­ gancija.

Vokietijos bendrovė „Lurssen“, Monake pristačiusi savo naująjį še­ devrą – 85,5 m motorinę jachtą „Solandge“, sulaukė prizo už ge­ riausią eksterjero dizainą. Danų di­ zainerio Espeno Oeino subtilios li­ nijos ir nepamirštamas laivo profilis nepaliko abejingų jachtai.

O garbingiausias – geriausios jachtos – titulas atiteko didžiausiam šių metų parodos eksponatui – lai­ vui „Equanimity“. Metalinio kor­ puso ir aliuminio antstato 91,5 m il­ gio superchata – olandų laivų staty­ klos „Oceanco“ kūrinys, kurio išorę sukūrė Andrew Wincho dizaino studija. Interjere vyrauja rytietiški motyvai, o tai užuomina apie šeimi­ ninko kilmę. Šia jachta gali keliauti 26 svečiai, kuriuos aptarnauja 28 žmonių įgula. Kelionės metu kelei­ viai tikrai nenuobodžiauja, čia ir SPA, ir nedidelis pliažas, 20 kv. m baseinas, grožio salonas ir sraigta­ sparnio nusileidimo aikštelė.

85,5 m motorinę jachtą „Solandge“, kurios eksterjeras šiemet pripažintas geriausiu, vasarą savaitei galima išsinuomoti už 1 mln. EUR, žiemą – už 1 mln. USD. „ Mo n aco Yac h t S h o w “ n uotr .

(„Vieni juokai“ – liet.) pardavimas nėra toks paprastas, kaip skatintų galvoti jos pavadinimas. Trejus metus parduodama 86,5 m ilgio superjachta su „Steinway & Sons“ pianinu bei itališko marmuro vo­ nios kambariais parodoje buvo pa­ siūlyta už 151 mln. USD – daug pa­ trauklesnę kainą nei pardavimo pradžioje. 2011 m., kai buvo nu­ spręsta jachtą parduoti, prašyta 215 mln. USD. „Rinka vėl juda, – sako Jonatha­ nas Beckettas, jachtų brokerių ben­ drovės „Burgess“ vykdantysis di­ rektorius. – Mes turime keletą susi­ domėjusių asmenų.“

Nuolaida „Cakewalk“ jachtai ir rodo šio verslo cikliškumą, kuris glaudžiai susijęs su pasaulio didžių­ jų išlaidūnų likimais.

Po 2008 m. ekonominės krizės ir užsitęsusio nuosmukio didžiųjų jachtų rinka atsigauna. Taip situa­ ciją vertino parodoje dalyvaujantys laivų statytojai, brokeriai ir įrangos tiekėjai, rašo „Bloomberg“.

Naujų užsakymų sausrą ekono­ minio kritimo metu lydėjo žemų kainų ir išpardavimų laikotarpis antrinėje vidutinės klasės jachtų rinkoje. Tačiau „Cakewalk“ kainos sumažinimas rodo, kad ekonominė krizė nepasigailėjo ir aukščiausio­ sios klasės laivų.

Dabar kainos jau pasiekė dugną, paklausos banga rinkoje kyla ir lai­ vų statytojai giriasi naujais užsaky­ mais didiesiems modeliams.

Spaudimas kainoms

Monako paroda puiki proga ne tik pasigėrėti laivų statytojų vizijo­ mis, susipažinti su įmantriausiais klientų pageidavimais, bet ir žvilg­ telėti į šios prabangios pramonės tendencijas, juolab kad ir pokyčių joje apstu. Vienas iš jų – kainos. Iš­ taigingos jachtos „Cakewalk“

Prabangios jachtos tampa vis didesnės, tad jose telpa ne tik SPA, baseinai, bet ir įrengiamos aikštelės sraigtasparniams. „ Mo n aco Yac h t S h o w “ n uotr .

vž de luxe

25

Ir jūra, ir oru

„Equanimity“ – didžiausia jachta šių metų renginyje, pripažinta geriausia iš geriausių. „ O cea n co “ n uotr .

„JAV rinka sugrįžta, – svarbią tendenciją pastebi Robertas Mora­ nas, „Moran Yacht & Ship“ prezi­ dentas ir įkūrėjas. – Kurį laiką ji buvo labai rami, nes turėti jachtą buvo politiškai nekorektiška.“ Rugsėjį jis tarpininkavo dėl 112 m ilgio superjachtos užsakymo san­ dėrio su „Lurssen“ laivų statykla.

Dvi sraigtasparnio nusileidimo vietos, baseinas, povandeninis lai­ vas – tik keletas privalumų, kuriais mėgausis būsimasis laivo, kurio kodinis pavadinimas „Palo Alto“, savininkas. Jachtų pramonė kaip įmanydama stengiasi išlaikyti savo pirkėjų pavardes ir sutarčių kainas paslaptyje. Nors p. Moranas ir atsi­ sakė kalbėti apie savo klientą, ta­ čiau Kalifornijos miesto pavadini­ mas verčia galvoti apie tokius esa­ mus ar buvusius superjachtų savi­ ninkus iš Silicio slėnio kaip „Mi­ crosoft“ korporacijos bendraįkū­ rėjas Paulas Allenas, kuriam pri­ klauso 126 m jachta „Octopus“.

Arba apie „Oracle“ įkūrėją Larry

Ellisoną, kuris prieš dešimtmetį užsisakė 138 m prašmatnią jachtą „Rising Sun“.

Brokerių bendrovės „Camper & Nicholsons International“ duome­ nimis, 2014 m. I pusmetį parduotų superjachtų skaičius padidėjo 35 %.

Skaičiuojant JAV doleriais, 29 %, iki 2,1 mlrd. USD.

Pasigedo rusų

Žvilgtelėjus į ištaigingųjų jachtų statytojų interneto svetaines, ku­ riose informacija pateikiama ir rusų kalba, o didžiausi gamintojai turi ir atstovybes Maskvoje, akivaizdu, kad viena iš svarbiausių rinkų jiems yra Rusija. Ir jei JAV paklausa atsi­ gauna, tai Vakarų ekonominės sankcijos Rusijai ir šios atsakas pa­ liko prabangių laivų gamintojus be vertingų sutarčių. „Akivaizdu, jog buvo užsakymų, kurie dėl dabartinės padėties neį­ gyvendinti“, – neabejoja Peteris Lurssenas, „Lurssen“ laivų staty­ klos vadovas. – Turėjome pirminių

„Equanimity“ – didžiausia jachta šių metų renginyje, pripažinta geriausia iš geriausių. „ O cea n co “ n uotr .

26 vž de luxe

pokalbių su asmenimis, kurie pa­ prašė atidėti galutinių sutarčių pa­ sirašymą.“ Kad netektys gali būti itin reikš­ mingos, iliustruoja statistika. Ru­ sams tenkanti didesnių nei 40 m il­ gio jachtų dalis per praėjusius pen­ kerius metus išaugo daugiau nei dvigubai, iki 8 % visos flotilės.

Tačiau dabar, kai JAV ir ES šalių institucijos rusams pritaikė sank­ cijas, įšaldo oligarchų turtą, apri­ boja galimybes atvykti į ES ar JAV, dar neseniai prabanga Viduržemio jūros pakrantėje besimėgavusių rusų dalis negali galvoti apie dryb­ sojimą prabangios jachtos denyje.

Apie pavardes pramonės atstovai nekalba nenorėdami atkreipti dė­ mesio į jachtų savininkus, tačiau, kaip pastebi „Bloomberg“, kai ku­ rių Monake pristatomų jachtų pa­ gal individualų užsakymą sukurti interjerai, kuriuose susilieja Las Vegaso ir rusiško baroko akcentai, neabejotinai atskleidžia rusišką pėdsaką.

Norėdami įtikti įmantriausiems savo klientų norams jachtų statyto­ jai naudoja moderniausias techno­ logijas ir medžiagas, į pagalbą pasi­ telkia garsius dizainerius, baldų ar apdailos gamintojus. Tačiau pasau­ lio turtingiesiems, kurie vertina ne tik prabangą, bet ir laiką, sraigtas­ parnis ir jiems jachtoje skirtas an­ garas tampa naujausiais žasliukais, kuriuos būtina turėti. Keleivius į Viduržemio ar Karibų jūrose plūdu­ riuojančias jachtas skraidinantys sraigtasparniai tampa kasdienybe.

Tačiau plaukiojančiuose rūmuose įrengiamos ne tik nusileidimo aikš­ telės, bet ir angarai, kuriuose krui­ zų mėgėjai gali laikyti savo paukš­ čius ir prireikus be didesnio vargo šoktelėti į krantą. „Neseniai buvau susitikęs su vie­ nu vyriškiu, kuris vėlavo į susitiki­ mą, nes įstrigo savo ištaigingoje jachtoje netoli Kanų, – pasakoja Se­ bastienas Moulinas, „Bell Helicop­ ter“ atstovas. – Buvo didelis banga­ vimas. Su sraigtasparniu jis būtų galėjęs atvykti, kada tik panorė­ jęs.“ Tad nenuostabu, kad orlaivių ga­ mintojai atrado puikią nišą. „Jachtos tampa vis ilgesnės ir jose gali tilpti angarai“, – tendencijas pastebi p. Moulinas. Jų prireikia neatsitiktinai – savininkai nori ap­ saugoti apie 7 mln. USD kainuojan­ tį sraigtasparnį nuo jūros vandens ir sūraus klimato.

Vasaros pabaigoje „Bell“ sulaukė kliento iš Šveicarijos užsakymo, kuris panoro pritaikyti sraigtaspar­ nį su sulankstomomis mentėmis taip, kad jis tilptų po sraigtasparnio aikštele įrengtame angare. 103 m jachtą planuojama pastatyti 2016 m., joje sraigtasparniui bus sumon­ tuotas specialus liftas. „Prieš dešimtmetį jachtos buvo vadinamos didelėmis, jei jos būda­ vo 60 m ilgio, – pastebi Fredericas Lemosas, „Airbus Helicopters“ at­ stovas. – Dabar mes žengiame į rin­ ką, kur jachtų ilgis – nuo 100 iki 150 m .“ ●

geismų parfumerija

Geismas, libido, uždraustieji vaisiai, seksualumas bei kūniškosios pagundos – amžinai aktuali žmogiškojo gyvenimo dalis. Moderniame pasaulyje geidžiamumo pojūtis tapo vienu sėkmingiausių komercijos variklių. Nors įvairiomis moralinėmis, religinėmis ir socialinėmis taisyklėmis apraizgyti žmonės gamtos šauksmus linkę palikti už užtrauktų užuolaidų bei uždarytų durų, tačiau nesąmoningai siunčiami ir priimami signalai jaudina vaizduotę, sukuria potencialios aistros iliuziją.

Parfumerija – tikra šio geismo iliuzijų pasaulio virtuozė. /Rimantė Budrytė - Kvietkauskienė /

P

arfumerijoje erotika ir sek­ sualumas visų pirma yra sie­ jamas su gyvūninės kilmės kvapiosiomis medžiagomis.

Lytinių liaukų išskiriamos medžiagos parfumerijoje yra naudo­ jamos nuo seniausių laikų, joms pri­ skiriamos afrodiziakinės savybės. Sa­ vito kvapo medžiagos, gyvūnų išski­ riamos patelėms vilioti bei teritori­ jai žymėti, istoriškai prilygstančios aukso vertei ar ją gerokai viršijančios, tapo ištisų gyvūnų rūšių naikinimo priežastimi. Muskusas, ambra, bebro sruogliai, cibetas – legendiniai gyvū­ ninės kilmės parfumerijos ingredien­ tai, dar ir šiandien mitologizuojami kaip nesenkančio geismo šaltiniai.

Muskusas

Pats populiariausias parfumerijos in­ gredientas su jam priskiriamomis af­

28 vž de luxe

rodiziakinėmis savybėmis – musku­ sas, tai kabargos, žemaūgio beragio elnio, gyvenančio Azijoje, lytinių liaukų riebalinė medžiaga. Kad iš liaukų išgautų kilogramą kvapnios muskusinės medžiagos, reikėdavo nužudyti 30–50 kabargų, todėl šian­ dien gyvūninės kilmės muskusas

parfumerijoje nenaudojamas. Kabar­ gų muskusą šiuolaikinėje parfumeri­ joje sėkmingai pakeitė muskusinės ybiškės sėklos bei sintetinės medžia­ gos. Šiandien muskuso aromatų gama ypač plati – nuo animalistinė­ mis natomis kvepiančio prabangaus muskuso aukštojoje parfumerijoje iki

Legendinė ambra formuojasi kašalotų virškinimo trakte.

Dėl didelės ambros paklausos kašalotams grėsė visiškas išnykimas. „ Matto n “ n uotr .

nebrangaus sintetinio muskuso, ku­ rio gausu net ir biudžetinėje parfu­ merijoje.

Nepaisant gyvūninio muskuso pa­ keitimo sintetiniu ar augaliniu, mus­ kusas karaliauja daugelyje gundan­ čiais vadinamų kvepalų. 1998 metais kvepalų kūrėjas Maurice‘as Roucelas sukūrė tokių erotiškai drąsių musku­ so aromato kvepalų formulę, kad nė vieni komercinės parfumerijos na­ mai, bijodami priešiškos visuomenės reakcijos, nesiryžo imtis šių kvepalų gamybos. 2000 me­ Šiandien kabargų tais įkurti Editions de muskusą Parfums Frederic Malparfumerijoje le, pakvietę iškiliau­ sėkmingai pakeičia sius parfumerius muskusas, kurti kvepalus neri­ gaunamas iš bojant išteklių bei muskusinės fantazijos, šį akiplė­ ybiškės sėklų. šiško seksualumo „ Matto n “ n uotr .

projektą pavertė kvepalais. „Musc Ravageur“ šiandien yra vieni gra­ žiausių ir populiariausių aukštosios parfumerijos kvepalų, kuriems išties tinka „įžūlaus gundymo kvepalų bu­ teliuke“ etiketė. Sklinda legendos, kad „Musc Ravageur“ paskatino at­ siskleisti ir pražysti ištisas kuklių moterų armijas.

Kuklesnis, bet vis tiek gundantis muskusas pudriniuose gėlių pataluo­ se aptinkamas Narciso Rodriguez „For Her“ kvepaluose. Jeigu Maurice Roucel kurtas „Musc Ravageur“ yra unikaliai provokuojančio seksualumo atvejis, tai Narciso Rodriguez muskusas kur kas švelnesnis, tačiau taip pat priskirtinas pavojingųjų gundytojų serijai. Ypač gražių animalistinių muskuso natų atvejis – Parfum D‘Empire „Musc Ton­ kin“, atiduodantis pagarbą legendi­ niam Tonkino (dabartinis Šiaurės Vie­ tnamas) muskusui, laikytam aukš­ čiausios kokybės etalonu, XIX amžiu­ je dvigubai brangesniu už auksą. Par­ fumerijos istorijose pasakojama, kad ant įkaitusio akmens išdžiovintas ka­ bargos muskusas buvo naudojamas Pietų Azijos šalių moterų kvėpini­ muisi, siekiant pritraukti norimo vy­ riškio dėmesį, – akivaizdu, kad XXI amžiaus žmonės šią seną rytietišką tiesą mielai patvirtina savo patirtimis.

Ambra

Dar vienas legendinis parfumerijos ingredientas, ilgus amžius žadinęs iliuzijas apie erotizuotą sėkmę bei seksualinį patrauklumą, – ambra.

Kašaloto virškinimo trakte susifor­ mavęs apvirškinto maisto gumulas, iš banginio organizmo patekęs į sau­ sumą, sudžiūsta ir tampa neišvaiz­ džiu pilką akmenį primenančiu dari­ niu, turinčiu specifinį kvapą, vėliau tampančiu parfumerine medžiaga.

Ambros poveikis geidulingumui ži­ nomas daugelį amžių: viduramžiais pomanderiai – auksiniai juvelyrikos gaminiai su ambros gabalėliais vidu­ je, nešiojami ant diržo, – buvo tur­ tingumo iliustracija. Ambra vidur­ amžiais buvo brangesnė už auksą, taigi buvo svarbu turėti kuo daugiau kvapnios ambros pomanderių ant juostos – ir pasididžiavimui turtin­ gumu, ir dėl menamų afrodiziakinių savybių, sukeliamų ambros aromato.

Buvo tikima, kad trintos ambros mil­ teliai padeda palaikyti vyriškąją po­ tenciją, todėl ambros paklausai gero­ kai viršijant pasiūlą kašalotams grėsė visiškas išnykimas: ambra buvo iš­ gaunama medžiojant banginius, ne­ laukiant, kol ji natūraliai pasišalins iš šių gyvūnų organizmo. Šiuolaikinėje parfumerijoje gyvū­ ninės kilmės ambra sėkmingai pa­ keista augalinės kilmės ambra arba sinetinėmis molekulėmis, pavyz­

ko bendra su Baltijos pakrante netu­ rinti gyvūninės kilmės medžiaga ar jos pakaitalas.

Tuberoza

Tuberosa – unikalaus kvapo baltažiedė gėlė, kurios aromatas gali pakirsti kojas ir užvaldyti mintis. „ Matto n “ n uotr .

džiui, ambroksanu, o patį intensy­ viausią ir sodriausią ambros kvapą dažnai sukuria augalinės kilmės gauruotojo švitrūno ir vanilės due­ tas. Šiltas, komfortą suteikiantis ambros aromatas su medienos kvapo užuominomis yra viena po­ puliariausių sudėtinių dalių rytie­ tiškuose kvepaluose. Pasaulį suža­ vėję rytietiški Stephane Humbert Lucas 777 kvepalai „O Hira“, prieš keletą savaičių pasirodę ir Lietu­ voje, yra pristatomi kaip „neįtikė­ tino ambros gabalo“ kvapas: so­ drus, klampus, vaizduotę jaudi­ nantis aromatas, absoliuti parfu­ merinė prabanga. Reikia drąsos kvėpintis „O Hira“ – aromato ga­ lingumas reikalauja ypatingos as­ menybės harmoningam šių kvepa­ lų „dėvėjimui“. Mažesnio galingu­ mo ambros užtaiso parfumerijoje gausu – nuo stebinančiai nebran­ gių, bet gražių Slava Zaicev „Ma­ roussia“, Histoires de Parfums „Ambre 114“ iki LM Parfums „Am­ bre Muscadin“, kurie sukuria so­ drios meduotos ambros pojūtį.

Svarbu prisiminti: ambra nėra gin­ taras, kaip teigia aplaidžios popu­ liariųjų Lietuvos parfumerijos par­ duotuvių reklamos – taip, abu ap­ tinkami ant jūros kranto, abu anglų kalboje vadinami tuo pačiu žodžiu, tačiau parfumerijoje ambra yra nie­

Pasaulį sužavėję rytietiški Stephane Humbert Lucas 777 kvepalai „O Hira“, prieš keletą savaičių pasirodę ir Lietuvoje.

Įnoringo, sodraus, intoksikuojančio aromato gėlė baltais žiedais – tube­ roza jau seniai tapo kvapniu gundy­ mo ginklu moterims dedikuotuose kvepaluose. Unikalus, su jokia kita gėle nesupainiojamas tuberozos aro­ matas turi svaiginančių savybių: per akimirką gali sukelti galvos skausmą migrenos aukai arba maloniai pa­ kirsti kojas ir užvaldyti mintis. Tube­ rozos kvepalai šiandien yra ypač po­ puliarūs, tačiau, pasak Frederico Malle, visi jie yra Robert Piguet „Fra­ cas“, sukurtų 1948 metais, pasekėjai.

Didingas, ryškus, svaiginantis ele­ gantiškos, bet įžūlios tuberozos aro­ matas „Fracas“ kvepaluose tapo ti­ kru išraiškingoms moterims skirtos parfumerijos etalonu, kurio legenda bei populiarumas neblėsta ir šian­ dien.

Kūniškų geidulių iliuziją sukuriantis tuberozos aromatas yra puikus pa­ pildomas argumentas pasauliui su­ žavėti ir sugundyti. Sklando legen­ dos apie tai, kaip Editions de Parfums Frederic Malle kvepalai „Carnal Flo­ wer“, kurti Dominique Ropion, kei­ čia likimus, kaip kuklios moterys, jais pasikvėpinusios, tampa ryžtin­ gos ir drąsios. Daugiau nei dvejus metus kurta „Carnal Flower“ kve­ palų formulė galiausiai įsikūnijo į puikų, bet šiek tiek nuodėmingą gėlinį aromatą su tuberoza, atlie­ kančia operos divos vaidmenį. Gun­ dymas atstūmimu ir intoksikacija – tikra aistrų ir vaizduotės audra.

Nieko naujo po šia Saule – geismo žadinimas yra senas kaip žmonija, ypač kai geismus ir aistras slopina visuomeninės moralės normos ar tiesiog šiuolaikinis gyvenimo būdas.

Biblinė istorija apie žaltį gundytoją, amžiams pakeitusį žmonijos raidą, nuolat atgimsta ir XXI amžiuje, kaip gundantis uždraustojo vaisiaus kva­ pas, kuris padės tapti geidžiames­ niems ir sėkmingesniems. Seksuali­ nis patrauklumas ir jaunystė jau se­ niai tapo, rodos, trumpiausiu keliu į sėkmę, todėl šias sėkmės paslaptis išsaugančių ar sukuriančių produk­ tų paklausa ir pasiūla yra neatsieja­ ma grožio pasaulio dalis. Kvepalai, veikiantys kūno pojūčius uosle, vi­ siems laikams įsitvirtino kaip galin­ giausi geismo įkvėpėjai – kvėpuoji tol, kol esi gyvas, o jeigu kvėpuoji, vadinasi, esi žmogiškąsias aistras kurstančių aromatų taikinyje. Be­ lieka džiaugtis tuo, kad parfumerija yra neabejotinai gražiausia aistrin­ gumo skatinimo forma – gyvenimo džiaugsmo aistros taip pat. ● vž de luxe

29

kaip išsinuomoti vilą Vakaras. Erdvi terasa su vaizdu į jūrą, kalnus arba į senamiesčio panoramą, apkaišiotą bažnyčių smailėmis. Ant stalo – patiekalai iš vietos turgelyje nusipirktų produktų. Rankose – taurė su ledukais. Idiliška ramybė... Kas gi nesvajotų apie tokį „atostogų atviruką“, nesvarbu, savame ar svetimame krašte. Kad tokį susikurtum, tenka gerokai pasikuisti po interneto svetaines, įvertinti pažįstamų ir nepažįstamų atsiliepimus, lyginti kainos ir kokybės santykį ir t. t. /Beatričė Laurinavičienė /

N

e taip seniai keliones buvo įpras­ ta patikėti jų organizatoriams: išsi­ renki norimą šalį, peržiūri siūlomo viešbučio nuotraukas, susimoki ir – pirmyn. Su augančiomis galimybė­ mis įpročiai pakito – vis dažniau keliautojai atostogas organizuojasi patys, jie patys iš­ sirenka ir užsisako būstą – viešbutį, butą ar vilą. Interneto platybėse patarimų, kaip jį iš­ sinuomoti ir neapsigauti, – jūros marios. Jie varijuoja priklausomai nuo šalies, į kurios vartotojus orientuojamasi, tačiau vienas da­ lykas kartojasi nepriklausomai nuo auditori­ jos: reikia konsultuotis su draugais, skaityti atsiliepimus, jei yra galimybė, susisiekti tie­ siogiai su tais, kurie juos rašė.

Užkietėję keliautojai Justinas Jurkonis, „Linden“ kontoros advokatas, ir Jurga Jur­ konė, bendrovės „ViaConventus“ steigėja, pritaria: atsiliepimai – vienas iš svarbiausių dalykų renkantis atostogų būstą. Šampano žinovė Jolanta Smičienė, dažnai keliaujanti su šeima ir bičiuliais, sako, jog maždaug 90 % atsiliepimų populiariose nuomos sve­ tainėse atitinka jos pačios vertinimus.

Jurga ir Justinas apsistoja įvairiai – viešbu­ čiuose, butuose, vilose. Pirmenybę jiedu tei­ kia butui arba vilai, priklausomai nuo to, kur taikosi poilsiauti – mieste ar užmiestyje. „Tokiose vietose, – sako p. Jurga, – gauni kažką daug įdomesnio nei viešbučio kam­ barys. Nesvarbu, keturių jis ar penkių žvaigždučių, vis tiek jame rasi „standartą“, nebent tai bus šeimyninis viešbutėlis. Nuo­ mojantis butą ar vilą nutinka mielų maž­ možių, pvz., buto šeimininkas Romoje pa­ liko ekologiškų kiaušinių ir daržovių – ga­ minkitės; kitas, Turine, sutarė su greta esančio barelio savininku, kad jis kasryt mus pavaišins (nemokamai) kava ir cornetto – bandele su kremu. O kanadietė Dorees įsigytame dvarelyje apšokinėja svečius su prosecco, vynu, savo keptais blyneliais su klevų sirupu. Iš karto aišku – ne ekonomika jai svarbu. Ji pati atrado Italiją ir iš visos šir­ dies stengiasi, kad ją atrastų svečiai. Kai kuriose būsto nuomos svetainėse reitin­ guojami ir šeimininkai, tad jie stengiasi svečią kiek įmanydami pamaloninti.“

Visagalis internetas

Hydros sala, Graikija. Čia siūlo nebrangius puikius viešbučius. Bet norintiesiems pajusti salos gyvenimo ritmą verčiau išsinuomoti apartamentus kurioje nors salos gatvelėje. A u š ros B arysie n ė s n uotr .

30 vž de luxe

Jurgos ir Justino dažniausi pirminės infor­ macijos šaltiniai kelionėms po Europą – sve­ tainės „www.airbnb.com“, „www.booking. com“ ir „TripAdviser“, po Azijos šalis – „www.agoda.com“.

Pirmasis, sako p. Justinas, savo veiklos pradžioje buvo labai draugiškas – butą per jį

Vienas iš privačių dvarų Bordo regione, Prancūzija. Nemažai dvarų šiandien įsileidžia gyventojus, tačiau reikėtų pasirūpinti rekomendacijomis. A u š ros B arysie n ė s n uotr .

ŽINGSNIS PO ŽINGSNIO 1. Išsirinkite kryptį.

Pirmiausia nuspręskite, kur keliausite ir kokių įspūdžių tikitės – nuo kultūrinių iki tingaus gulinėjimo paplūdimyje. Tuomet apsvarstykite pageidaujamą vilos vietą: mieste, kaime, prie vandens, kalnuose ir t. t.

2. Užsisakykite kuo anksčiau.

Užsisakykite vilą mažiausiai prieš 6 mėn. prieš sezono pradžią, kol pasiūla didesnė nei paklausa. Visuomet klauskite apie nuolaidas, kartais jų būna visai netikėtų. Jei jūsų kelionės data lanksti, rinkitės ne sezono metą, ir būstų savininkai, ir nuomos agentai tuomet lengviau leidžiasi į derybas.

Mokėdami depozitą ir galutinę sumą venkite pervesti pinigus per tokias bendroves kaip „Western Union“ – pavedimas gali tapti nesusekamas.

Kai kurie būsto nuomos tinklalapiai, pvz., „homeaway. co.uk“ ir „villarenters.com“, turi apsaugos sistemas, kurios, įvykus apgavystei, atlygina klientui nuostolius.

Tačiau visada svarbu atidžiai perskaityti visus sutarties punktus, ypač parašytus smulkiu šriftu.

3. Savarankiškai ar su agentu.

Vienos bendrovės tiesiog pateikia pasiūlymus tinklalapyje, taip „suvesdamos“ nuomininką ir nuomotoją; kitos pačios patikrina nuomojamus būstus ir pasiūlo pridėtinės vertės paslaugas – nuo skrydžių užsakymų iki auklių vaikams. Naudo-

32 vž de luxe

jantis pirmosiomis daugiau darbo teks atlikti pačiam, tačiau taip galima rasti pigesnių variantų. Antrosios sutaupys jūsų laiko tvarkydamos kelionės detales. Be to, jos „stovi“ už savo nuomojamų vilų ir problemoms spręsti gali pasiūlyti personalą.

4. Tikslinkitės detales.

Sudarykite privalomų detalių sąrašą ir išsiaiškinkite jums rūpimas. Jeigu savaitę ketinate tįsoti prie baseino, įsitikinkite, jog jis teisingai įrengtas (Jis šildomas?

Vanduo – tiesiai iš jūros ar chloruotas? Baseinas valomas?). Dievinate ramybę?

Paklauskite, ar šalia nebus triukšmingų kaimynų arba, dar geriau, greitkelio. Norint išvengti netikėtumų, verta kuo daugiau išsiaiškinti prieš atvykstant.

5. Daugiau už mažiau.

Yra strategija, galinti jums padėti gauti „daugiau už mažiau“. Jos koncepcija tokia: jeigu jums reikia tik dviejų miegamųjų, galbūt pavyks išsinuomoti penkių miegamųjų vilą už dviejų kainą. Nuomotojai gali užrakinti jums nereikalingus kambarius, o už sumažintą mokestį jūs gausite daugiau erdvės baseine ir terasoje. Kai kurie nuomotojai savo kainoraščiuose skelbia šiuos „breakdown rates“.

6. Paslėptos išlaidos.

Iš anksto pasiteiraukite apie papildomus mokesčius – valymo, šildymo, už internetą ir pan.

Išvykstant jums turi būti grąžintas depozitas. Jei yra kokių nors išskaičiavimų, prašykite nuskaičiuotos sumos įrodymų, pvz., čekio.

Dėl tos pačios priežasties atidžiai apžiūrėkite būstą tik atvykę, idealiausia – su savininku ar agentu. Nufotografuokite ir praneškite jiems apie bet kokią žalą.

7. Įsigykite kelionės draudimą.

Gali būti taip, kad už vilą teks susimokėti gerokai prieš atostogas, tokiu atveju verta apsaugoti savo investiciją nuo nenumatytų aplinkybių. Daugelis vilas nuomojančių svetainių pateikia nuorodą, taigi galima nusipirkti draudimą iš jų rekomenduojamų bendrovių.

8. Tikslinkite nuotraukas.

Per „maps.google.com“ nus­ta­tykite tikrą vilos vietą pagal nurodytą adresą. Jei pavyks, pasinaudokite „street view“ parinktimi ir pažiūrėkite, ar nuotraukos tinklalapyje atitinka tikrąjį vaizdą.

9. Pasikliaukite sveiku protu.

Jei nuomos pasiūlymas jums kelia įtarimą arba nuomos kaina atrodo per gera, kad būtų tiesa, neužsisakykite. Yra daug kitų vilų!

10. Tikrinkite informaciją.

Nesvarbu, nuomojatės vilą patys ar naudojatės agentūros paslaugomis, VISUOMET teiraukitės nuomonės tų, kurie jau buvo apsistoję jūsų nusižiūrėtoje vietoje, pataria Suzanne Cohen, vilų nuomos bendrovės „Villa Europe“ steigėja.

Pažiūrėkite, kiek laiko vila reklamuojama – dažniausiai pirmojo skelbimo data yra rodoma tinklalapiuose.

Kuo ilgiau reklama yra tinklalapyje, tuo labiau tikėtina, kad yra tikra ir teisėta.

Geri atsiliepimai gali būti suklastoti – būkite atidūs su per gerai atrodančiais profiliais. Jei dauguma atsiliepimų blogi – iš viso neverta vargintis.

Grįžę iš atostogų raskite valandėlę parašyti sąžiningą savo atsiliepimą. Tai padės kitiems.

„Quinta Do Pego“, vila-viešbutis Duero upės slėnyje. J ola n tos S m i č ie n ė s n uotr .

buvo galima išsinuomoti apie 30 % pigiau nei viešbučio kam­ barį. Tinklalapiui išpopuliarėjus pakilo ir kainos jame, be to, jis ima didelį komisinį mokestį –15 % iš svečio ir 3 % iš savininko.

Kartais tai paskatina ieškoti savi­ ninko tiesiogiai. Būna, ir jis pats užsimena: mane galite rasti pa­ grindiniame socialiniame tinkle tokiu vardu. Jis neparašo „Face­ book“ ar telefono numerio, nes svetainėje įdiegta sistema jį užtu­ šuotų, kad nesusisiektum su sa­ vininku tiesiogiai.

Planuodami apsistoti didmiesty­ je Jurga ir Justinas būsto ieško per „www.airbnb.com“, pasak jų, dėl kainos tai labiau apsimoka nei per „www.booking.com“. „Paryžiuje, Londone, Romoje viešbutis nakčiai kainuos 150 EUR ir daugiau, ir nebūtinai bus ypatin­ gas, o butą už tokią sumą Romoje arba Londone gali išsinuomoti ne­ blogą. Jei dar keliauji su draugais ir daliniesi išlaidas, tai visai neskaus­ minga“, – svarsto p. Justas.

Ieškodami būsto arčiau kaimo ir gamtos jiedu naršo „www.boo­ king.com“ ir „TripAdvisor“ tin­ klalapius. Pastarąjį daugybė ke­ liautojų mėgsta dėl jame esančių

atsiliepimų apie būstą nepriklau­ somai nuo to, per kokias sistemas – žinomas ar mažas tiesiogines – jis nuomojamas. „TripAdvisor“ jau irgi atrado, kaip monetizuoti savo informaciją, taigi galima rezervuoti ir tiesiai per juos. Šia svetaine jie pasitiki: jeigu joje nėra nusižiūrėto būsto vertini­ mų ir jeigu jo, niekam nežinomo, nerekomendavo pažįstami ar kas iš vietos žmonių, tokio tiesiog nesi­ renka. „Booking.com“ – taip pat geras šaltinis, jie taiko griežtą politiką būstų savininkams.

Lietuviai – be sutarčių

Britiškuose atostogų būsto nuo­ mos tinklalapiuose daug dėmesio skiriama nuomotojo ir nuomi­ ninko santykiams: nuomos su­ tarčiai, santykiams su nuomos agentu ir pan. Nuomos santykiai Didžiojoje Britanijoje itin forma­ lizuoti, veikia nuomotojų asocia­ cijos, pasirašomos standartizuo­ tos daugybės puslapių sutartys, labai aiškios būsto apžiūrėjimo procedūros prieš nuomą ir po jos.

Tačiau jei nuomojiesi per sistemą, iš kortelės nuskaitys pinigus, ir tai visa sutartis.

Blokhus, Danija. Namelis Šiaurės jūros pakrantėje tiks ir kūrybinėms atostogoms, ir atsiskyrėliams romantikams. Nameliai sutūpę kopose, o privažiuoti prie jų leidžiama pačia jūros pakrante, paplūdimiu. A u š ros B arysie n ė s n uotr .

„Nuoma užsiimančios agentūros savo administruojamą turtą yra su­ dėjusios į populiariąsias nuomos svetaines. Kita vertus, jei nuomo­ tumeis per agentą, greičiausiai jo ieškotum Lietuvoje, taip patiki­ miau“, – sako p. Justinas. „Šiais lai­ kais, ypač kalbant apie nuomą – vilų, viešbučių, visi stengiasi apeiti tarpininkus.“ Bristolietė Caroline Prat, „Ted Baker“ prekių ženklo atstovė, prie­ šingai, sako, kad niekada nenuo­ moja vilos tiesiai iš savininkų, tik per kelionių operatorius, o užsisa­ kydama atostogų paketą visada žiūri, kad jį siūlanti agentūra pri­ klausytų ABTA asociacijai (Britani­ jos kelionių agentų asociacija). Ji įsitikinusi, jog saugiausias būdas užsisakyti atostogų būstą – per operatorių kaip dalį atostogų pake­ to, nes jis prisiima atsakomybę dėl užsakymo ir turi garantuoti, kad neprarasite pinigų. Daugelis vilų nuomos tinklalapių atlieka tik re­ klaminę funkciją, tai tiesiog vieta skelbimams, todėl galiausiai nuo­ mojatės tiesiogiai iš savininkų, ne per agentą ar operatorių. Nuomo­ damiesi patys gal sumokėsite ma­ žiau, tačiau bus didesnė apgaulės tikimybė ir iškilus nesklandumams juos spręsti teks ilgiau.

kui vienoje vietoje apsistojančiai Paieškai laiko skiriu daug, ir jeigu draugų kompanijai, kuri turi ben­ nuspręsime važiuoti į vilą, rem­ drų interesų, mažų vaikų, arba di­ siuosi bent 4 šaltiniais“, – sako pa­ delei šeimai – tėvai, vaikai, sene­ šnekovė.

Dar viena mėgstama p. Jolantos liai. Tačiau viešbutis atpalaiduoja paieškų svetainė – „google.maps“: nuo bet kokių buities darbų: maisto įsivedusi viešbučio adresą ir, tarki­ gaminimo, tvarkymosi. Žinoma, me, pagrindinę miesto aikštę, ji pa­ galima išsinuomoti vilą su aptar­ sitikrina, ar patogu ją pasiekti. Čia naujančiu personalu, bet tuomet prisimenu neseną savo pačios pa­ neturėsi privatumo. Gyventi viloje tirtį – „B&B“ svečių namus Sardi­ yra puiku Neringoje ir kitapus nijoje.

Radusi neblogą variantą vis Kuršmarių – tas kraštas mintinai žinomas: nereikia niekur lėkti, no­ dėlto susidūriau su viena pro akis risi ir gaminti, ir ramiai pavakaroti, praleista aplinkybe: Viduržemio jū­ tai smagu. Bet jei atvažiuoji pirmą ros pakrantė iki mano laikinojo kartą ir nori pamatyti daugiau, pa­ prieglobsčio, kaip ir žadėta, buvo jausti tą kraštą, tuomet vienoje vie­ netoli – apie 3 km, tačiau paplūdi­ mys driekėsi Kaljario toje sėdėti neįdomu.“ įlankos pakraščiu, per Rinkdamasi dar ne­ Naudingos arti miesto, taigi buvo pažįstamą vietą apsi­ svetainės tiesiog nešvarus. Taigi stoti ji įtraukia į paieš­ www.airbnb.com * man, apsvaigusiai nuo Laikas atsiperka kas daug žmonių: pa­ www.booking.com * reklaminių leidinių, Jolanta Smičienė pirmenybę teikia skambina savo kelionių www.tripadviser.com * skelbiančių apie švaru­ agentui, savo kelionių viešbučiams. „Esame judrūs žmo­ www.cntraveller.com * tėlius balto smėlio pa­ verslus turinčioms nės – keliaudami mėgstame keisti www.villaeurope.com * plūdimius su krištolo draugėms, tada eina į vietoves, viešbučius“, – apie savo skaidrumo vandeniu, šeimos ir draugų įpročius pasakoja visagalį internetą. „Yra * www.rentvillas.com www.flipkey.com teko jų ieškoti gerokai p. Jolanta. tinklalapių, kurie taip ir * www. homeaway.co.uk toliau – už 30 ir daugiau vadinasi: „Atostogos „Noriu pasisakyti prieš vilą, – * www.villarenters.com kilometrų. Be abejo, to­ Provanse“, „Atostogos nusijuokia pašnekovė. – Ji tinka sli­ * kia patirtis buvo viso­ Toskanoje“ ir pan. dinėjant, ji patogi ir ilgesniam lai­ * www.agoda.com keriopai naudinga: ir pažinimo džiaugsmo, ir išmoktos pamokos požiūriu. Supranti, kad verta investuoti laiko ir sąžiningai perskaityti visus atsiliepimus apie vietą, kur rengiesi vykti. „Svarbiausias saugiklis vis dėlto yra atsiliepimai. Jeigu jų nėra apie naują vietą, tai natūralu, tačiau jei nėra šviežių seniai nuomojamo būsto vertinimų, vadinasi, kažkas ten ne taip“, – dalijasi patirtimi Jurga ir Justinas. Iš savo patirties jiedu perspėja ir dėl nuomojamo būsto nuotraukų nebuvimo: jei in­ ternete nėra kambarių nuotraukų, dėl jų gali būti problemų. Juk jei viskas gerai, žmonės nebijo rekla­ muotis. Skaitydamas atsiliepimus ilgainiui supranti, kas rašo, pvz., amerikiečiai visada džiūgauja, maisto gurmanai visada aiškiai iš­ Svečių namai Nazarete, Izraelis. Svečių namai – geras pasirinkimas mėgstantiems bendrauti. vardys restoranėlio privalumus ar Orientuotis reikėtų pagal kainą. Pigūs yra paprastesni ir skirti studentams, o brangesni siūlo puikias gyvenimo sąlygas, dažnai unikalią aplinką ir atmosferą. trūkumus. ● A u š ros B arysie n ė s n uotr .

vž de luxe

33

V VILIOKLĖ

Tie, kuriuos žvilgsniu pagauna ši gundytoja, turėtų saugotis. Svajinga kerėtoja Josephine Skriver buvo fotografuojama

garsiame savo provokacijomis Niujorko teatre The Box (liet.

„Ložė“). Kai ši sirena pasirodys apsisiautusi brangakmeniais puoštu šilku, prie kurio priderinti kvapą gniaužiantys Labutino aukštakulniai ir „Passage“ rankinė, neišdrįsite jos atstumti. Jos pribloškiančius sugebėjimus netrukus galėsite pamatyti vsmag.tv mados reportaže, kurį režisavo Jenna Elizabeth.

FWD agentūra

34 vž de luxe

v탑 de luxe

35

36 v탑 de luxe

Raudonas plisuotas sijonas TSUMORI CHISATO Raudona kailio apykaklė ANNA SUI Mėlyno šilko kaspinas MALIN LANDAEUS SELECT VINTAGE Taškuotos kojinės AGENT PROVOCATEUR Balto ir raudono aukso auskarai su deimantais ir citrinais POMELLATO

vž de luxe

37

38 v탑 de luxe

Kobalto mėlynos spalvos kailis 2ND DAY Raudono šilko šalis MALIN LANDAEUS SELECT VINTAGE Juodos odos „Passage“ rankinė CHRISTIAN LOUBOUTIN „Rouge“ nagų lakas CHRISTIAN LOUBOUTIN BEAUTE.

vž de luxe

39

AUTOMOBILIAI

NORI BŪTI GERIAUSIAIS G a m i n toj ų n uotr .

BMW, kaip ir „Mercedes-Benz“, pristatydama savo prabangių ateities modelių koncepcijas akcentuoja technologijų, gebančių suprasti ir įvertinti aplinką, svarbą bei demonstruoja „išplėstosios realybės“ sprendimus.

DRAUGAIS /Dina Sergijenko/

Ateinate prie automobilio, šis, atpažindamas jus, iš tolo džiaugsmingai mirksi šviesomis. Įsėdate, įjungiate variklį, per garsiakalbius ima lietis jūsų mėgiamiausia ir dažniausiai klausoma daina, informaciniame ekrane pasirodo jums aktualiausių naujienų santrauka, o ant priekinio stiklo projektuojamas maršrutas iki kavinės, kurioje verda jūsų mėgiamą kavą, kartu perspėjant, kad dėl spūsčių galite pavėluoti į susitikimą.

T

oks vaizdas – toli gražu ne utopija. Auto­ mobilių gamintojai daro viską, kad ke­ turratės transporto priemonės sausakim­ šuose didmiesčiuose nebūtų iškeičiamos į viešąjį transportą ir kad kelionės auto­ mobiliais reikštų malonumą, o ne įtampą įstri­ gus spūstyse.

Tampa savarankiški

Nuo 2005 m. automobilių skaičius, tenkantis 1 000 gyventojų Paryžiuje, krito 9 %. Londone šis rodiklis sumažėjo 8 %, Miunchene, gimtaja­ me BMW mieste, automobilių skaičius sumažėjo beveik penktadaliu. Tendencijos nedžiugina au­ tomobilių pramonės gigantų, tad šie neriasi iš kailio bandydami paversti savo kūrinius geriau­ siais žmogaus draugais.

40 vž de luxe

Panaudodami vaizdo kameras kaip radarus, pasitelkę infraraudonuosius spindulius ir garso bangų jutiklius, automobilių inžinieriai gamina išmanesnius automobilius, gebančius neišklysti iš eismo juostų ir perspėjančius, jei kažkas va­ žiuoja vairuotojo „aklojoje“ zonoje.

Pavyzdžiui, „Mercedes-Benz“ pristatė sistemą, kuri jų S klasės prabangų sedaną pavertė trans­ porto priemone, gebančia savarankiškai važiuoti įprastame miesto sraute. Panašią technologiją pademonstravo ir „Audi“, pareiškusi, kad greitai pasiūlys sistemą, leidžiančią automobiliui pa­ čiam pasirinkti judėjimo trajektoriją, stabdyti ir įsibėgėti tuomet, kai judama nedideliais greičiais. „Volvo“ ne vienerius metus dirba projektuodama stovėjimo aikšteles ir kurdama technologijas, kurios leistų atvažiavus iki aikštelės automobilį

palikti ir leisti šiam savarankiškai susirasti stovė­ jimo vietą. Prireikus automobilio šis iki vairuoto­ jo iš stovėjimo aikštelės atvažiuotų pats. „Dabar jau suprantama, kad daugiau technologi­ jų automobilius paverčia ne tik autonomiškesnius, bet ir saugesnius, – įsitikinęs Christianas Rauchas, Vokietijos „Zukunftinstitut GmbH“ vadovas. – Elektroninės sistemos gali perimti daugybę užduo­ čių, kurios vairuotojui yra nepatogios.“

„Išmanusis asistentas“

Tradicijas ir klasiką vertinantys „Jaguar“ taip pat pasiskelbė nestovintys vietoje ir žengiantys koja kojon su technologine pažanga. Per porą metų nauji „Jaguar“ modeliai gebės atpažinti savo šei­ mininkus, pagal jų kūno temperatūrą spręs, kiek reikia šildyti sėdynę lietingą dieną, o artė­

„Mercedes“ žada pasiūlyti tai, kas vadinama „išplėstąja realybe“. Ši technologija jau ir dabar diegiama į naktinio matymo sistemą praban­ giausios – S klasės – sedane ir naktį pažymi gy­ vūnus ir pėsčiuosius raudonai. Virtualiame ekrane, projektuojamame ant priekinio stiklo, automobilio „išplėstosios realybės“ sistema gali pažymėti pastatą, kuriame vyks vairuotojui rei­ kalingas susitikimas, arba, pavyzdžiui, vietoje plikų medžių šakų lapkritį juos rodyti su lapais. „Audi“ taip pat tobulina išmaniojo automobi­ lio technologijas, tačiau plačiau savo darbų ne­ komentuoja. Visgi visai neseniai bendrovė lenk­ tynių trasoje surengė įspūdingas dviejų vienodų „Audi“ modelių lenktynes, tik į vieną iš auto­ mobilių vairuotojo nesodino, darbą patikėjo elektroninėms sistemoms. Šios pačios vertė au­ tomobilį įsibėgėti, rinkosi važiavimo trajektori­ ją, stabdė ir greitėjo. Bepilotis automobilis trasą įveikė 5 sekundėmis greičiau nei tas, kurį vaira­ vo profesionalus lenktynininkas.

Ne vienerius metus „Volvo“ projektuoja stovėjimo aikšteles ir technologiją, leisiančią automobilį palikti prie įvažiavimo į aikštelę ir leisti jam vietą susirasti pačiam.

jant svarbioms datoms primins, kada metas už­ sukti į gėlių parduotuvę. „Išmanusis asistentas“ – taip vadinasi „Jagu­ ar“ vystomas projektas – ne tik bandymas įdieg­ ti naujuose automobiliuose autonominio vaira­ vimo technologiją, bet ir paversti automobilius išmanesniais. To „Jaguar“ siekia bandydami at­ kreipti į save vis augančių Europos miestų gy­ ventojų dėmesį, mat šie kol kas labiau susitelkę į išmaniuosius įrenginius nei į automobilius. „Prioritetai pasikeitė, – pabrėžia didmiesčio gyventojai. Anksčiau jiems automobilio pirki­ mas asocijavosi su branda, o dabar važinėjimas automobiliu, pavyzdžiui, po Londoną, atrodo kaip laiko švaistymas. – Dabar daug svarbiau būti prisijungus.“ „Jaguar“ ir „Land Rover“ žada į automobilius pradėti diegti „Išmanųjį asistentą“ per arti­ miausius 24 mėnesius. Britų kilmės automobilių bendrovė užsimena, kad galbūt ne visos funkci­ jos pirkėjams bus prieinamos iš karto. „Jeigu reikėtų įvertinti naujus potyrius ir pa­ tirtis, pirmiausia įvardytume jausmą, tarsi auto­ mobilis tapo protingesnis ir gyvesnis, kad su juo galima bendrauti“, – aiškina Anthony Harperis, „Jaguar“ Tyrimų skyriaus vadovas.

Vairuotojui atpažinti „Jaguar“ montuojamo „Išmaniojo asistento“ sistema pasitelks kame­ ras. Kartu su veidu automobilis „prisimins“ ir tai, kokia temperatūra turėtų vyrauti salone ir kokie šiam vairuotojui priimtini automobilio vairavimo nustatymai. „Jaguar“ specialistai pa­ brėžia, kad visa tai skirta tam, jog vairuotojai iš­ laikytų sutelkę dėmesį į kelią. „Išmanusis asis­ tentas“ turėtų tapti konkurentu „MercedesBenz“ ir „Ford Motor Co“ naudojamoms tech­ nologijoms. Automobilių pramonės specialistai įsitikinę, kad automobilio junglumas šiandien keičia konkurencinę aplinką taip pat, kaip ją keitė galvos atramos ir saugos diržai saugumui garantuoti.

Iki tobulumo dar trūksta

„Mercedes-Benz“ gaminamus automobilius pradeda sieti su išmaniaisiais telefonais, tad net būdami toli nuo automobilio vartotojai gali matyti, kur yra jų transporto priemonė, ar jai nieko nenutiko, kur ji juda, netgi žinoti, kokia temperatūra salone.

balsu išsakius pageidavimą automobiliui. De­ troite, JAV, įsikūręs gamintojas žada į savo auto­ mobilius per artimiausius penkerius metus įdiegti pranešimų apie eismo įvykius ir kitas in­ tuityvias sistemas. „Ateities automobilis bus gerokai daugiau nei tiesiog transporto priemonė. Jis bus protingas kompanionas, atpažįstantis vairuotojų ir kelei­ vių norus, nuotaikas ir prioritetus“, – vizijomis dalijasi Vokietijos „Mercedes-Benz“.

Kiti automobilių gamintojai vienijasi su išma­ niuosius telefonus kuriančiomis bendrovėmis. „Apple“ sukūrė „ CarPlay“ – vieną iš „iPhone“ išmaniojo telefono programėlių, kuri gali būti valdoma prisilietimais arba balsu. „Honda Mo­ tor“, „Mercedes“, „Fiat“ grupei priklausantis „Ferrari“ išreiškė idėją šią programėlę įdiegti ir automobiliuose. „Google“ sukūrė „Android Auto“ programėlę ir bendradarbiauja su „General Motors“ bei „Nissan Motor“. Abu automobilių gamintojai norėtų leisti šiai programėlei veikti tiesiai auto­ mobilio informacinės sistemos ekrane.

Tačiau iki tobulumo sistemoms dar šiek tiek trūksta. Didžioji dalis išmanias technologijas naudojančių vairuotojų tebesiskundžia, kad balsą automobiliai atpažįsta prastai. Neguodžia ir kol kas nedidelės autonominio vairavimo gali­ mybės, mat daugelyje pasaulio valstybių auto­ mobilį vairuoti atitraukus rankas nuo vairo draudžiama įstatymais. Norėdami nenusižengti ir negauti baudų vairuotojai privalo sėdėti ran­ komis įsikibę į vairą.

Automobilių paklausa ir poreikis tebemažėja miestuose, kur gerai išplėtoti viešojo transporto tinklai ir ribojamas automobilių statymas. Žmo­ nės keliaudami viešuoju transportu skaito lai­ kraščius, naudojasi nemokamu belaidžiu inter­ netu ir mėgaujasi ramia kelione. Tai tvirti argu­ mentai konkurencinėje kovoje – automobilių gamintojai nebegali vartotojams pasiūlyti vien keturių ratų ir variklio. ●

Atspės nuotaikas

„Ford Sync“ sistema gali pasiekti vairuotojo mobilųjį telefoną, perskaityti trumpąsias žinu­ tes ir keisti automobilyje oro temperatūrą vien

42 vž de luxe

„Audi“ apie savo planus garsiai nekalba, tačiau visai neseniai parodė, kaip autonominio vairavimo technologiją turintis automobilis lenktynėse su profesionalaus sportininko vairuojamu modeliu tą pačią trasą įveikė 5 sekundėmis greičiau ir, tikėtina, saugiau.

L I F E

I S

A B O U T

M O M E N T S

C E L E B R AT I N G E L E G A N C E S I N C E 1 8 3 0

PROMESSE STEEL, 30 MM, QUARTZ DIAMONDS 0.17 CARAT www.baume-et-mercier.com

Maldyvų viešbučiuose namelis ar apartamentai be interneto, televizoriaus, radijo ir net spaudos leidinių – seniai įprastas dalykas. „ Matto n “ n uotr .

atostogos ne ryšio zonoje Gana šmaikščiai ir linksmai atrodo virusu tapę užrašai pasaulio kavinėse, informuojantys, kad Wi-Fi nėra, ir raginantys klientus bendrauti tarpusavyje. O jei taip tektų ištverti be interneto savaitę, dvi? Pasiūlymų „atjungti“ per atostogas gausu: nuo ramybės kambarių viešbučiuose iki gana ekstremalios techninės detoksikacijos. / Asta Šerėnaitė /

P

ernai rugpjūtį fotografė Hi­ lary Stock kartu su vyru ir dviem paaugliais vaikais iš­ vyko į pačią Himalajų gilu­ mą Indijos Kašmyro provin­ cijoje. Vietovė, kurioje šeima poil­ siavo savaitę, nuo artimiausios in­ terneto prieigos buvo nutolusi 100 km, o atostogų pramogomis tapo žygiai po kalnus, vietos kaimelius bei apsilankymai ir arbatos popie­ tės vietos vienuolynuose su budis­ tų vienuoliais. „Įtampa dingo, nebeliko bendra­ amžių spaudimo vaikams, konku­ rencijos, ir mes tarsi vėl persigrupa­ vome į šeimą“, – įspūdžiais po atos­ togų „The Wall Street Journal“ dali­ jasi H. Stock ir svarsto, kad ekstre­ malių aplinkybių, leidžiančių patirti tokį poilsį, pasaulyje nedaug belikę.

Jungtinėje Karalystėje gyvenanti šeima yra vieni iš naujos kartos ke­ liautojų, kurie patys renkasi savo atostogas praleisti be mobilaus tele­ fono, elektroninio pašto, socialinių tinklų, kartais net be elektros. Ir ne­ būtinai visai laukinėmis sąlygomis,

44 vž de luxe

gamtos prieglobstyje. Komfortas ir kiti patogumai atostogoms ne ryšio zonoje tikrai netrukdo.

Kelionių įmonė „Shanti“, organi­ zuojanti žygius ir besirūpinanti ap­ gyvendinimu kalnuose Kašmyre, yra, beje, viena iš pirmųjų šio regio­ no prabangos turizmo bendrovių.

Savaitės tokio poilsio kaina praside­ da nuo 5 250 USD vienam asmeniui.

Tikslas – atsijungti

Daugelis prabangių viešbučių pasau­ lyje jau siūlo klientams visiškai ar bent iš dalies pailsėti nuo kasdienio ryšio ir komunikacijos priemonių. Jei savo išmanųjį patiems išjungti per sunku ir vis kyla noras patikrinti, ar pasaulyje neįvyko didesnė ar mažes­ nė katastrofa, telefoną atostogų metu tiesiog galima atiduoti perso­

„Hex“ kotedžas Safolko grafystėje Rytų Anglijoje – vieno miegamojo namelis be elektros norintiems pabūti dviese ar vienam. " B est of S uffolk Ltd . " n uotr .

nalui. Štai atvykus į „Cheval Blanc Randheli“ Maldyvuose liokajus vi­ sada paklausia, ar svečias nenorėtų viešnagės metu atiduoti telefoną pa­ saugoti viešbučiui. „W Retreat“ kurortas, taip pat įsi­ kūręs Maldyvuose, norintiesiems pailsėti nuo šurmulio ir įprasto ritmo siūlo ne tik atsisakyti telefono, bet ir išbandyti atskirą Robinzono Kruzo programą – poilsį negyvenamoje sa­ loje. Sąlygos, žinoma, kur kas pato­ gesnės, nei teko patirti Danielio De­ foe romano herojui. Šalimais kurorto esančioje privačioje Gaathafushi sa­ loje įrengta šiaudinė pastogė dengia tokią lovą, apie kokią Kruzas vargu ar drįso svajoti. Vakarais į salą atkeliau­ ja asmeninis virėjas, uždega žvakė­ mis kaitinamą kepsninę ir ruošia va­ karienę. Rytą jis atplaukia su tropi­ nių vaisių pusryčiais. Likusį laiką ne­ didelė tropikų sala, smėlis, medžiai ir vanduo priklauso svečiams.

Sala išties nedidelė, tad didelių nuotykių vargu ar pavyktų patirti, o vienam ilsintis ilgainiui galėtų pasidaryti net kiek nuobodu, bet

kelių naktų poilsiui ramybė garan­ tuota. Vienos Robinzono Kruzo poil­ sio nakvynės kaina prasideda nuo 1 480 USD. Peru veikianti vandens turizmo bendrovė „Aqua Expeditions“, orga­ nizuojanti keliones laivais Amazonės upe, taip pat siūlo prabangų poilsį ne ryšio zonoje.

Bendrovė plukdo specia­­liais laivais, sukonstruotais lyg viešbučiai ant vandens. Šie laivai (to­ kių bendrovė turi jau tris) įrengti su visais patogumais, bendromis erdvė­ mis, prabangiais kambariais, o kelio­ nėje siūloma ne tik patogiai plaukti, bet ir ištyrinėti vienas atokiausių Peru vietų, apžiūrėti „Pacaya Samiria“ re­ zervatą. Kasdien organizuojamos ir dienos ekskursijos valtimi į laukinę gamtą ar upės krantų link, kur gyvena vietos bendruomenės. „Norime, kad svečiai paliktų kas­ dienę rutiną ir nerimą krante“, – taip kelionių tikslą apibūdina Francesco Galli Zugaro, „Aqua Expeditions“ vadovas.

Režimas savo noru

Viešbučiai trumpam pailsėti nuo technologijų dažniausiai siūlo gana paprastu būdu, tiesiog įrengia specia­ lius kambarius be interneto, TV ar te­ lefono. Tokius kambarius siūlanti „La Lansha“ Gvatemaloje dar sugalvojo ir savą smagų prietaisą vidinei komuni­ kacijai – telefoną-kriauklę, linija su­ jungtą tik su registratūra.

Bet yra ir kur kas rimčiau į tokį po­ ilsį žiūrinčių paslaugų teikėjų. Viena iš ekstremaliausių vietų norintiems pailsėti nuo visa valdančių išmaniųjų – Malibu esantis „The Ranch“ kuror­ tas, įsikūręs pačiuose Santa Monikos kalnuose. Ne trumpiau nei savaitei atostogautojų laukianti ranča veiklą pradėjo tik 2010 m., o pasakojimai apie ją paplito jau gana plačiai. Ku­ rorte svečiams numatyta privalomo­ ji sporto programa, dienotvarkė, į kurią įeina žygiai, lengvojo kultūriz­ mo ir jogos užsiėmimai, popietės miegas bei masažai. Intensyvus fizi­ nis režimas ir speciali vegetarinė die­

46 vž de luxe

ta, anot rančos komandos, Peru vandens viam poilsiui gamtoje pri­ padeda „perkrauti“ žmo­ turizmo bendrovė taikyto ploto, įvairių poil­ gų, grąžinti jį į gamtą, at­ „Aqua Expeditions“, siui skirtų pastatų, tarp organizuojanti statyti mintis ir kūną, taip keliones laivais kurių ir maži miško bei pat, jei reikia, atsikratyti Amazonės upe, taip pievų apsupti „Hex“ kote­ kelių papildomų kilogra­ pat siūlo prabangų džai – nykštukiniai vieno mų. Išjungimo sąvoka šioje poilsį ne ryšio zonoje. miegamojo nameliai su viešnagėje taip pat svarbi, vonios kambariu. Name­ svečiai nesinaudoja mobi­ liuose nėra elektros, įreng­ liaisiais telefonais ar internetu (iš­ ta tik malkomis kūrenama krosnis, skyrus galimybę susisiekti su pasau­ kuri apšildo ir apšviečia erdvę, po liu komunikacijos centre). Kad ir saulėlydžio tam labai praverčia ir žva­ kaip norėtųsi pasigirti socialinių tin­ kės. Atsivežti mobiliojo ar nešiojamo­ klų draugams, kokioje gražioje aplin­ jo kompiuterio klientams niekas ne­ koje kelias valandas sportuota ar draus, tik štai ryšys toks silpnas, jog koks įdomus patiekalas jau ant pietų stalo, įspūdžius teks pasitaupyti iki kelionės namo. Šis poilsis turėtų būti nebloga išei­ tis tiems, kurie kasryt kartoja sau, kad pradės mankštintis ar gers ma­ žiau kavos, tačiau taip niekad ir neiš­ drįsta. Rančoje sportas yra privalo­ mas, o kavos ten nėra, taip pat ir vyno ar cukraus. Savaitės tokio poil­ sio kaina siekia 6 500 USD, tvirtai „persikrauti“ pasiryžusieji gali vie­ šėti mėnesį ar pusantro. ã A q ua E x peditio n s ” / ã B loo m berg ” n uotr .

prietaiso baterija gana greitai išsi­ kraus, o pakrauti galimybių nėra. Tai­ gi tenka tiesiog atsipalaiduoti ir mė­ gautis praeities laikų atmosfera.

Panašių pavyzdžių galima rasti ir kur kas arčiau, kad ir Estijoje, Endlos ežero rezervate. Poilsis čia patiktų žvejybos entuziastams ir mėgstan­ tiems stebėti paukščius, kurių pel­ kynuose ir 6 ežerų pakrantėse ran­ dama per 180. Viena iš vietų apsisto­ ti – Endlos krante esanti senovinė pirkia, kurioje, siekiant išsaugoti au­ tentiškumą ir ryšį su gamta, nėra nei elektros, nei vandentiekio. Ir dar, norint pasiekti pirkią tenka 3 km per pelkes žygiuoti pėsčiomis.

Lietuvoje dauguma kaimo turiz­ mo sodybų, nors ir kviečiančių pasi­ nerti į gyvenimą gamtoje, jau apsi­ rūpino televizoriais ir bevieliu in­ terneto ryšiu, o leputės įsuktos net ir lauko pavėsinėse. Bet ir pas mus dar yra išlikusių kaimų, kur elektros nerasite. Tiesa, prabangos ir pato­ gumų juose irgi būtų sunku rasti, bet nakvynė kluone ar sename au­ tentiškame name šiandien jau tam­ pa egzotika. Taip pat tai ir neblogas būdas atsijungti nuo technologijų ir per atostogas daugiau laiko praleisti tiesiog bendraujant su draugais ar šeima. ●

Žvakių šviesoje

Gana ekstremaliai šiais laikais skam­ ba ir atostogos be elektros, poilsiau­ jant tai jau gali būti visai ne trūkumas, o pranašumas. „Wilderness Reserve“ Anglijoje valdo per 4 500 akrų akty­

Malibu esančiame „The Ranch“ kurorte gyvenimo sąlygos yra puikios. O kad visiškai „persikrautumėte“ teks atsisakyti interneto ir mobilaus telefono, pasilaikyti dietos ir sportuoti. „ Magri n o P R A ge n cy “ n uotr .

„Amma Studio“ dizainerius įkvepia itin paprastos medžiagos, pavyzdžiui, cementas, kurį „Amma Studio“ pasitelkė kurdami kavos staliukus ir kėdes.

ĮKVĖPTI KASDIENYBĖS

Kartą per metus Londonas, vadinamas Šekspyro, verslo, ryšių ir kosmopolitiškai nusiteikusių piliečių miestu, tampa dar ir dizaino sostine. Čia susirenka ryškiausios ir būsimos dizaino pasaulio žvaigždės ir keletą savaičių rodo, kam turėtumėte rasti vietos savo biuruose, namuose ir širdyse. / Dina Sergijenko /

G a m i n toj ų n uotr .

D

ar metų pradžioje dizaino tendencijų guru pranašavo, kad turkio mėlis grįž­ ta į interjerą. Žadėta, kad žalsvai mėlynų tonų bus visur: būsto apdailoje, baldų detalėse, audiniuose. Dizaino festivalis įtikino, kad turkio spalva rado savo vietą inter­ jere, beje, su išlygomis. Kai kur švelnius turkio tonus pakeitė taip pat madingi įvairiausi mėly­ nos spalvos atspalviai. Tiesa, kalbėti apie atšalu­ sias interjero spalvas nereikėtų, mat, be mėly­

48 vž de luxe

nos spalvos, vietą rado ir ryškiai geltona, oran­ žinė, raudona.

Vienas tokių pavyzdžių – Londono dizaino festivalyje baldų kolekciją „Ella“ pristačiusi bri­ tų dizainerė Bethan Gray. Menininkė sukūrė jaukių minkštų baldų komplektą, kuriame sun­ ku rasti nors vieną aštrų kampą – apvalios net iš natūralios medienos gamintos baldų kojos. Iš­ platinti elegantiškų sofų kampai leidžia ant jų prisėsti daugiau žmonių nei įprastai, o greta

„Alcarol“ studija pristatė kolekciją „New Visions“.

Jos pagrindu tapo gamtinės medžiagos, kurių natūralų vaizdą ir raštą dizaineriams padėjo išsaugoti epoksidinė derva.

Švedijos dizaineris Jomi Eversas Solheimas porceliano vazoms kurti nusižiūrėjo vandens ir oro pripildytų balionų formas.

sofų ir fotelių p. Gray siūlo pastatyti nedidelius trikojus žurnalinius staliukus. Dizainerės pasi­ rinktas koloritas atspindi šių metų tendencijas: greta prislopintos ir ryškios mėlynos spalvos so­ lidžių ir santūrių baldų – iš tolo energija pulsuo­ jantys geltoni.

Dizaineriai žaidžia ne tik spalvomis, bet ir formo­ mis bei medžiagomis. Štai dizaino studija „Daniel Emma“ į dizaino festivalį Londone atsigabeno vi­ siškai šviežią baldų ir šviestuvų kolekciją. Kiek pri­ slopintos, tačiau vis dar ryškios geltona, raudona ir mėlyna spalvos, labai paprastos, nesudėtingos Australijoje rankomis gamintos konstrukcijos kaž­ kuo primena vaikiškus piešinius ir kubistų pa­ veikslus. Pavyzdžiui, „Pick 'N' Mix“ stalas į grindis remiasi trikampėmis skirtingų spalvų kojomis, ku­ rios gali būti pakeistos visiškai skirtingomis, „Cherry on the Bottom“ šviestuvas primena pa­ prasčiausią kūgį, atsineštą iš dailės reikmenų par­ duotuvės ir pakabintą ant lubų, medinės kėdės žavi iki naivumo paprastomis medžio konstrukcijomis.

Dizaino studijos kūrėjai pasakoja, kad įkvėpi­ mo jiems suteikia visiškai paprasti kasdienio naudojimo daiktai, į kuriuos daugelis žmonių net nežvilgteli antrą kartą. Kūrybai dizaineriai renkasi formas iš aplinkos, tačiau visuomet jas ištraukia iš įprasto konteksto ir šitaip daiktams suteikia naujų prasmių.

Nauja natūralumo išraiška

Kurdami dizaineriai pasitelkia pačias neįpras­ čiausias medžiagas – net statybinis cementas gali virsti „kūrybine“ medžiaga interjerui. Taip nusprendė dizaino studijos „Amma Studio“ me­ nininkai, sukūrę seriją kėdžių ir staliukų kavai.

Liedami cementą į griežtas formas ir dekorui panaudoję pačius netikėčiausius elementus jie sukūrė aiktelėti priverčiantį interjero dizainą.

Cementas buvo liejamas sluoksniais, taip išgau­ nant reikiamą tekstūrą, ir maišomas su kitokio­ mis medžiagomis. Visi sluoksniai tarpusavy su­ tvirtinti epoksidine derva. Dizaineriai eksperi­ mentavo su akmens druska, silicio dioksidu, smėliu, įvairių spalvų granulėmis ir netgi kavos tirščiais. „Eksperimentavome ieškodami kon­ trastų. Tinkama tekstūra pabrėžia cemento vientisumą, o tinkama spalva tampa balansu naudotoms kitoms medžiagoms“, – dalijasi stu­ dijos dizaineriai.

Apskritų „Drum“ kėdžių kolekciją papildo „Quad“ ir „Quad3“ šonu statomi kavos staliu­ kai. Lygūs, pastelinių spalvų „Quad“ šonai pri­ mena kadaise dažytas sienas, visas grožis ir idė­ ja atsiskleidžia pažvelgus į tokį staliuką iš šono.

Dizaineriai rodo skersinį stalo pjūvį atskleisdami vizualiai itin trapią vidinę kūrinio dalį.

Medžiagų natūralumą šiemet linkę pabrėžti daugelis dizainerių. Tiesa, tai nereiškia, kad medis, akmuo, vilna ar kitos natūralios me­ džiagos naudojamos visur. Dizaineriai žaidžia formomis, atvaizdais ir sukuria neįtikėtinų in­ terjero objektų.

Pavyzdžiui, „Alcarol“ studija pristatė kolekci­ ją „New Visions“, kurios pagrindu tapo natūra­ lios medžiagos, atsigabentos iš dizainerių gimtų kraštų, pradedant Italijos Venecijos įlanka, bai­ giant Dolomitinėmis Alpėmis šalies šiaurėje.

Epoksidinė derva dizaineriams padėjo išsaugoti natūralų visų žaliavų vaizdą ir raštą. „Mes tarsi sustabdome laiką, pasiimame medžiagą pasku­ tiniame jos gyvavimo cikle ir suteikiame jai nau­ ją formą ir naują gyvenimą“, – aiškina „Alcarol“ dizaineriai.

Jų sukurtos kėdės iš ąžuolinių, kinivarpų ir lai­ ko pažymėtų rąstų, apsaugotų dervomis ir plas­ tikais, sukuria itin senos, kelis amžius Venecijos kanaluose mirkusios medienos įspūdį. Labai pa­ našiai apdoroti ir dolomito uolienos gabalai. Na­ tūralus rausvos spalvos akmuo puošiamas po plastiko sluoksniu „įkalintomis“ samanomis ir kerpėmis iš Alpių.

Pasitelkė sniegą ir vandenį

Įkvėpimo dizaineriai semiasi iš kasdienybės, mat ryškiausia tendencija – paprastumas. Ir kartais kasdienybės paveikslai interjere atsi­ spindi itin netikėtu kampu. Pavyzdžiui, Šve­ dijos dizaineris Jomis Eversas Solheimas su­ kūrė porceliano vazų kolekciją, kurių formos kurtos naudojant vandens pripiltus balionus.

Pasirinkimas itin vykęs, mat porceliano vazos išlaiko jaukų baliono apvalumą ir kartu atro­ do itin žaismingai. Pildydamas balionus van­ deniu ir oru, žiūrėdamas, kaip šie reaguoja į traukos jėgą ir kokią formą įgauna, švedas su­ kūrė kolekciją, kurioje rasti vienodų vazų sunku. „Norėjau dirbti su vandeniu taip, tarsi šis būtų tinkamas objektas skulptūrai, tad tam man rei­ kėjo kažkokio elastingo konteinerio“, – apie procesą pasakoja kūrėjas. Jo vazos atrodo tarsi neužbaigtos: baltos ir be glazūros. Tačiau dizai­ neris tiki, kad būtent tokia forma perteikia me­ džiagos lytėjimo pojūtį ir pagerina idėjos suvo­ kimą. Čekų dizaineris Maximas Velčovskis savo kū­ rybos objektu taip pat pasirinko vazas iš porce­ liano, tačiau jo darbai primena ką tik suridentus sniego ritinius. Porcelianas čia ne glotnus, ly­ gus, o primena šviežią sniegą, kelio pakraščiuo­ se sustumiamus sniego kalnus ir ledo luitus.

Kiekviena vaza vis kitokia ir unikali. Dizaineris savo sniegines vazas kūrė tris žiemas, stebėda­ mas skirtingų formų, tekstūrų, spalvų sniegą, formuodamas iš jo figūras, kurias, sutvirtinęs papildomomis medžiagomis, pavertė formomis vėlesniems, jau iš porceliano gaminamiems, kū­ riniams. ● vž de luxe

49

už ką sudegtum ant laužo

Tradicinis balzamikas Pedroni namų palėpėje brandinamas 10, 20, 30, 40, 50 litrų statinaitėse iš skirtingos medienos – šilkmedžio, kaštonų, vyšnių, kadagių ir ąžuolo, skirtingas medis suteikia produktui vis kitokių kvapo ir skonio niuansų. B eatri č ė s

Tradicinio balzamiko buteliukai. B eatri č ė s L auri n avi č ie n ė s n uotr .

Giuseppe Pedroni tarp vyndarių – žvaigždė. „Acetaia Pedroni“ namuose jo gaminami produktai kitąmet Milane vyksiančioje EXPO'2015 parodoje Emilijos-Romanijos stende reprezentuos regiono šlovę. B eatri č ė s L auri n avi č ie n ė s n uotr .

L auri n avi č ie n ė s n uotr .

Jei Milanas vadinamas Italijos madų sostine, tai Modena, šiaurės Italijos Emilijos-Romanijos regiono provincijos centras, turėtų būti vadinama kulinarijos – modeniečiai nepraleis progos pasigirti, kad jų provincija visoje Italijoje pirmauja pagal maisto ir vyno D.O.P.* produkcijos kiekį: turi 9 produktus su D.O.P. ir 10 – su I.G.P. kilmės nuoroda. Tarp jų – „Lambrusco D.O.P.“, „Parmigiano Reggiano D.O.P.“, „Aceto Balsamico Tradicionale di Modena D.O.P“, „Prosciutto di Modena D.O.P.“. Tada dar būtinai pridės, jog čia gaminami skaniausi Italijoje tortellini, suskaičiuos turimus „Michelin“ restoranus, pridurs, kad Modenoje gimė garsusis tenoras Luciano Pavarotti, atsainiai pasiūlys užsukti į Enzo Ferrari muziejų Maranello miestelyje, „Lamborghini“ gamyklą ir muziejų Santa Agatos miestelyje ir t. t. /Beatričė Laurinavičienė /

O

jei atsidursite kompanijo­ je, kurioje bus ir modenie­ čių, ir regiono sostinės Bo­ lonijos gyventojų, pasi­ renkite linksmintis: jie ža­ viai ir elegantiškai trauks vieni ki­ tus per dantį, tikėtina, pradėda­ mi nuo vadinamojo „kibirų karo“ 1325-aisiais, tuomet kilusio tarp Bolonijos ir Modenos kunigaikš­ tysčių. Teisūs bus ir vieni, ir kiti, – sunku, ypač prašalaičiui, įvertinti, kurie jų „kietesni“, nes visas regi­ onas yra rojus gurmanams, ir tų ro­ jaus obuoliukų jie gali nusirašky­ ti visur – nuo „mišelinų“ iki vieti­ nių turgų.

Vienas iš tokių – dengtas turgus Modenoje, via Albinella, kur pre­ kiaujama tradiciniais regiono produktais: tortellini, prosciutto, mortadella, visomis įsivaizduoja­ momis vaisių ir daržovių rūšimis. Žinoma, ir aceto balsamico tradicionale di Modena D.O.P. – kaip si­ rupas tąsiu juodojo šokolado spalvos pagardu, brandintu nuo 12 iki 50 metų, juo šlakstoma vis­

50 vž de luxe

kas: parmezanas, bulvės, kum­ piai, mėsos patiekalai, ledai ir net braškės.

Nota bene: su actu šis produktas turi mažai ką bendra. Amerikietis Fredas Plotkinas, autoritetingas operos ekspertas, iki ausų įsimylė­ jęs Italiją, žinoma, ir jos maistą, knygoje „Italy for the Gourmet Tra­ veller“ rašo, kad abibūdinti aceto balsamico tradicionale kaip actą būtų tas pat, kas Pavarotti pavadin­ ti gatvės dainininku.

Arčiau dangaus

„Villa di Corlo“ tradicinių balzamikų gamintojas, vyndarys Giuseppe Guidetti tikina, jog tarp rūmų palėpėje saugomų lobių yra ir 100 metų senumo statinaičių. B eatri č ė s L auri n avi č ie n ė s n uotr .

Aceto balsamico tradicionale gimi­ naičio – crema de balsamico bute­ liuką Italijoje, Veronoje, pirmąsyk nusipirkau prieš gerą dešimtmetį.

Tokių – pilkų plastikinių, seniausiai yra ir pas mus, o tuomet tai buvo tarsi kulinarijos stebuklas, po šaukštelį dalijamas vakarienės su­ sirinkusiems bičiuliams. O, šventas nežinojime! Ilgainiui paaiškėjo, kad tas crema yra tik pramoninis tikro­ jo, t. y. aceto balsamico tradicionale aidas.

Pirmoji pažintis tete-a-tete su pastaruoju prasidėjo šiemet gegu­ žę, mažutėlėje šeimai priklausan­ čioje osterijoje „Osteria di Rubbia­ ra“, kai jos šeimininkas Italo Pe­ droni ant stalo dunkstelėjo du apvalainašonius stiklinius buteliu­ kus: šitas tiks prie raviolių su varške ir mėsos patiekalo, šitas – su ledais.

Kai jau taip skanu, kad širdis pa­ kyla kaip Pavarotti traukiama C5 nata, vėl įeina tėtušis Pedroni, įdė­ miai apžiūri visų lėkštes. „Bene?“, – rūsčiai klausia vieno.

Italai juokiasi: pamatęs nebaigtą patiekalą p. Pedroni mano, kad maistas prastas, ir eina į virtuvę duoti velnių, kur triūsia jo žmona.

Bet ar gali būti prasti naminiai le­ dai, pagardinti šlakeliu 26 metus brandinto balzamiko?

Vienas šaukštelis, kitas, ir burnoje maišosi velvetiniai džiovintų vaisių, kavos, šokolado, ąžuolo, vanilės skoniai...

Suprantu, kad įkliuvau. Viduram­ žiais balzamiko gamintojai turėjo degti inkvizicijos laužuose.

Po pietų gauname dovaną – leidi­ mą apžiūrėti acetaia, palėpę, kur sta­ tinaitėse brandinama juodoji pagun­ da. Būtent, priešingai nei vynas, bal­ zamikas bręsta palėpėje. Ne todėl, kad laikomas arčiau dangaus įgautų dieviškąjį savo skonį, bet kad toks jo gyvenimo ciklas: žiemą jis miega, vasarą, kai lauke karšta, garuoja iš statinaičių. Kuo daugiau metų ga­ ruoja, tuo koncentruotesnis, kva­ pnesnis skystis jose lieka.

Kai kitą vakarą italų vyndarių kompanijoje pasakoju apie tėtušį Pe­ droni, priešais sėdintis vyriškis nusi­ juokia: „Tai mano tėvas. Taip, jis ti­ krai keistuolis, jis gali pasakyti sve­ čiams: nepatinka, išeikit“. Iš juodo odinio portfelio Pedroni jaunesnysis išsitraukia tokių pačių buteliukų, kokių mačiau „Osteria di Rubbiara“, ir varvina kiekvienam paragauti – 16, 25, 30 metų brandinimo. „Ar tu visada nešiojiesi savo bal­ zamiką?“ – erzina jį kolega. „Žinoma, – atsako šis, – juk nesu tikras, ar gausiu jo kitur maistui pasiskaninti.“ Iš atmosferos ne­ sunku pajusti, kad Giuseppe Pe­ droni tarp vyndarių – žvaigždė, ir dėl savo daromo frizante vyno „Ru­ gine“, ir dėl tradicinio balzamiko.

Vertina jį ne tik bičiuliai – „Acetaia Pedroni“ buvo pakviesta kitąmet Milane vyksiančioje EXPO'2015 parodoje Emilijos-Romanijos sten­ de su savo produktais reprezentuo­ ti regiono šlovę.

Raktažodis – tradicionale

Pedroni šeima aceto balsamico tra­ dicionale daro maždaug 150 metų.

Gal ir ne tame pačiame didžiuliame katile virš atviros liepsnos kaitina

52 vž de luxe

Pirmoji aceto balsamico tradicionale gamybos stadija - tėtušis Italo Pedroni verda vynuogių sultis dar visiškai primityviame katile. 7-asis dešimtmetis. Nuotrauka i š š ei m os arc h yvo .

'Trebbiano di Spagna' veislės vy­ nuogių sults, bet vynuogių veislė – tikrai ta pati. Sultys kaitinamos 100 laipsnių nesiekiančioje temperatū­ roje, ilgai, skirtingose daryklose įvairiai – ir parą, ir dvi, kol išgaruoja apie 25 % skysčio, cukraus kiekis padvigubėja, o sultys sutirštėja iki misos. Tuomet ji, praskiesta nedi­ deliu kiekiu acto, išpilstoma į skir­ tingo dydžio statinaites – 10, 20, 30, 40, 50 litrų, tokia jų serija sudaro vadinamąją bateriją. Atskirų bateri­ jų statinaitės pagamintos iš skirtin­ gos medienos – šilkmedžio, kašto­ nų, vyšnių, kadagių ir ąžuolo, skir­ tingas medis suteikia produktui vis kitokių kvapo ir skonio niuansų.

Kartą per metus iš didesniųjų sta­ tinaičių tam tikra tvarka papildo­ mos mažosios, kol galiausiai, po ke­ lių dešimtmečių, jose subręsta tirš­ tas, kvapus eliksyras.

Tradicinis balzaminis actas bran­ dinamas ne mažiau kaip 12 metų, tiek sulaukęs jis vadinamas affinato.

Brandintas ne mažiau nei 25 metus vadinamas extra vechio, t. y. labai senas. Tradiciniai balzamikai gali būti parduodami tik 100 ml bute­ liukuose, kurių dizainą 1987 m. su­ kūrė Giorgetto Giugiaro. Taip, tai tas pats dizaineris, sukūręs daugybės superautomobilių – „Ferarri“, „Ma­ serati“, „Bugatti“, „Porsche“, „Lexus“, BMW, taip pat kasdienių automobilių dizainą.

Ir „Acetaia Pedroni“, ir kiti ūkiai daro tradiciniam balzamikui gimi­

ningų produktų. Pavyzdžiui, kilmės nuorodą irgi turintis Aceto balsami­ co di Modena I.G.T. – Modenos bal­ zaminis actas, brandinamas statinė­ se ne mažiau kaip 60 dienų ir iš­ pilstomas į 250 ml buteliukus.

Esminis raktažodis, skiriantis vieną produktą nuo kito, yra žodis „tradicionale“. Be abejo, juos skiria ir kaina. Dėl jos Modenos balzami­ nis actas parduodamas visame pa­ saulyje, tradicinis balzamikas – ten, kur rinka turi aukštą perkamą­ ją galią. Pirmasis kainuoja apie 15 Eur, tradicinis 12 metų brandinimo – 50–60 Eur, 25 metų – 80–90 Eur, ilgiau brandintieji – ir iki kelių šim­ tų eurų už 100 ml buteliuką, tokie dažniausiai keliauja į Aziją.

Gamintojai mėgsta sakyti: kaina, buteliuko dizainas ir balzamiko skonis įtikina, kad produktas yra autentiškas.

Dėl kokybės – jokių nuolaidų

Į vakarus nuo Modenos, už Baggio­ vara kaimelio, dunkso „Villa di Corlo“, nedidelis, bet Modenos provincijoje gerai žinomas ūkis. Dėl jame daromų puikių lambruskų jo savininkė Antonia Munari Giaco­ bazzi vadinama „la Signora del Lambrusco“. Ne už gražias akis, – Italijos vyno autoritetas Luca Ma­ roni „Lambrusco Grasparossa Cor­ leto 2011“ pernai paskelbė geriau­ siu Modenos provincijos vynu ir skyė jam 91 balą („Wine Specta­ tor“–88).

„Villa di Corlo“ balzamikai bręsta šeimai priklausančios vasaros vilos, apie 1600 m. statytų rūmų, palėpė­ je. Kol per žavingai apleistą didžiulį sodą su aptrupėjusiomis skulptūro­ mis ir rožynais žingsniuojame rūmų link, matyti, kaip tarnai atveria langines. Rytas.

Aukštas po aukšto marmuriniais laiptais kopiame į palėpę. Kad ji jau čia pat, pasakytų aklas, – išduoda stiprus, tirštas acto kvapas, garuo­ jantis iš statinaičių. Kiekvieną jų meistras Giuseppe Guidetti apglos­ to tarsi mylimą žmogų, tarsi nuo rankų prisilietimo balzamikas dar pagerėtų.

Pedroni ūkyje statinių baterijos pavadinamos šeimos vyrų, protė­ vių, vardais: Cesare, Claudio, Ita­ lo... (pastaroji – tėtušio Pedroni garbei), „Villa di Corlo“ statinaičių baterijos dažniau tampa „moteriš­ kėmis“ – kai šeimoje gimsta mer­ gaitė, bateriją pavadina jos vardu, o kai ji išteka, gauna dovanų tą bate­ riją. Sumetu, – šioje šeimoje gimti mergaite būtų geriau nei Pedroni, – čia bateriją sudaro nuo 11 iki 9 stati­ nių, nuo 80 l iki 3 l talpos.

Kiekvienas gamintojas naudoja skirtingos medienos, skirtingų dy­ džių statinaites, skirtingą jų kiekį – tai priklauso nuo tradicijos. Tačiau yra reikalavimų, kurie visiems vie­ nodi, pirmiausia – produkto koky­ bė, ją kontroliuoja gamintojų kon­ sorciumas.

Kiekvienas, nusprendęs, kad at­ ėjo laikas į apvaliuosius buteliukus išpilstyti tradicinį balzamiką, veža jo pavyzdžius į konsorciumą, čia juos aklai degustuoja penkių titu­ luotų specialistų komisija. Jei ga­ minys atitinka standartus, jį lei­ džiama išpilstyti, o ant buteliuko klijuojama etiketė su išpilstymo data – kaip banderolė.

Nori tikėk, nori ne, – p. Guidetti tikina, jog jie turį statinaičių su 100 metų brandinamu balzamiku. Ne­ gauname jo paragauti, užtat meis­ tras kiekvienam į šaukštelį pagar­ biai įlašina 36-erių metų brandini­ mo eliksyro su pipete, – ragautum, kol numirtum... Istorija pasakoja, kad balzamikas iš pradžių buvo skirtas medicinos tikslams, varto­ jamas kaip vaistas. Jis ir dabar kaip vaistas, ypač – sielai. ● *D.O.P. – saugoma geografinė nuoroda, saugoma kilmės vietos nuoroda ir garantuotas tradicinis gaminys – Europos Sąjungos teisėje numatytos geografinės indikacijos, saugančios regioninių maisto produktų pavadinimus. Sistema galioja visose ES šalyse, per dvišalius ES susitarimus ji taikoma ir daugelyje trečiųjų šalių. Nuoroda žymi, jog produktas yra aukščiausios kokybės ir patvirtina jo geografinę kilmę.

raudonoji klastojimo manija Bordo universitetas – labai rimta, aukščiausio lygio akademinę bendruomenę subūrusi aukštojo mokslo įstaiga, tačiau kartais joje gali pasijusti lyg būtum atsidūręs nedidelėje šeimai priklausančioje vyno darykloje. Mat universiteto koridoriuose, laboratorijose ar net auditorijose tvyro vyno kvapas, patalpose prikrauta vyno dėžių, o aplink šio alkoholinio gėrimo butelius zuja žmonės baltais chalatais. / Paulius Čiulada /

V

yną čia tiria Bordo univer­ siteto Branduolinių tyri­ mų centras – įstaiga, kuri, sprendžiant iš pavadini­ mo, su šiuo alkoholiniu gė­ rimu neturėtų turėti nieko ben­ dra. Tačiau vynas vis dažniau tam­ pa pagrindiniu šios įstaigos tyri­ mų objektu, o jo darbuotojai, šiaip jau dirbantys radioaktyvumo tyri­ mų srityje, apie vyno tyrimus galė­ tų pasakoti valandų valandas.

Tyrimų centras Bordo mieste įsi­ kūręs neatsitiktinai – kaip žinoma, tai Prancūzijos vyndarystės židi­ nys, kuriame per metus pagamina­ ma apie 700 mln. butelių Bordo vyno, o jį gamina apie 9 000 vyn­ darystės ūkių ir apie 13 000 vy­ nuogių augintojų.

Naujausias šio centro tyrimų objektas – vynas, ištrauktas iš seno­ vinio romėnų laivo, sudužusio britų

54 vž de luxe

teritoriniuose vandenyse. Tai ne šiaip sau vynas, o 1905 m. pilstymo „Carruades De Lafite“, kurį būtų galima laikyti Bordo regiono pažiba.

Tiesa, girti nuostabų šio vyno skonį ir aromatą bus galima tik tuo­ met, kai tyrimų centro mokslinin­ kai išsiaiškins, ar skystis butelyje yra būtent tai, ką skelbia sunkiai beįskaitomas įrašas senoje nusitry­ nusioje etiketėje. Tam bus pasitelk­ tas laboratorijoje esantis radioakty­ vumui matuoti skirtas aparatas, kuriuo paprastai tiriami skysčiai iš gydymo įstaigų ar teritorijų, kurio­ se įvyko branduolinės katastrofos.

Klastotės paskui rinką

Tokių kaip šis tyrimų paklausa pasta­ ruoju metu kyla į dar neregėtas aukš­ tumas.

Ir tam, žinoma, yra labai objekty­ vios priežastys – pasaulinė kolekci­

nio vyno rinka auga dviženkliais dy­ džiais, o rinkoje pasirodančių kolek­ cinių vyno butelių kainų kilimą gali­ ma matuoti kartais. „Kolekcinio vyno paklausa sparčiai didėja – nematyti jokių galimo rinkos sulėtėjimo ženklų. Tačiau kaip tik tai sukuria puikias prielaidas išvešėti ir vyno klastočių rinkai“, – sako Micha­ elas Eganas, vyno kokybės ekspertas, anksčiau dirbęs aukciono namų „Sot­ hebys“ Vyno skyriaus vadovu.

Paaiškėjusi afera

Vienas įdomesnių tyrimų, kuriuos pastaruoju metu teko atlikti Bordo tyrimų centrui, susijęs su plačiai vyno pasaulyje pagarsėjusia vyno kolekcininko ir pardavėjo, JAV gy­ venančio Indonezijos išeivio Rudy Kurniawano byla.

Pono Kurniawano suėmimas buvo tikras smūgis visai kolekcinio

Bordo universiteto Branduolinių tyrimų centro ekspertas Herve Gueganas tiria vintažinį 1944 metų vyną.

R egis D uvig n au / „ R euters “ n uotr .

vyno rinkai, būtent šis atvejis leido suvokti, kad kolekcinio vyno klas­ točių problema yra didžiulė.

Pono Kurniawano aferos į dienos šviesą pradėjo lįsti, kai vienas dide­ lės JAV korporacijos „Koch Indus­ tries“ įkūrėjų 64 m. amžiaus Billas Kochas pradėjo įtarti, kad jo įsigy­ tas brangus kolekcinis 1787 m. iš­ pilstymo Bordo regiono vynas yra ne kas kita kaip klastotė. Šį vyną p. Kochas įsigijo aukcione ir už jį paklojo 500 000 JAV dolerių.

Paaiškėjo, kad vynas netikras, tad kolekcininkas užsakė visų 43 000 butelių, laikomų jo rūsiuose, pati­ krinimą. Ekspertų tyrimo rezulta­ tai buvo pribloškiantys – 211 bute­ lių autentiškumu buvo suabejota.

Abejonių sukėlė vyno buteliai, įsi­ gyti iš jau minėto Indonezijos išei­ vio, už juos buvo sumokėta 2 mln.

JAV dolerių.

FUR & LEATHER GARMENTS, MANUFACTURING SERVICES

INDIVIDUALUMAS UŽ STANDARTINĘ KAINĄ TIK PER SAVAITĘ

Vilniuje: Paupio g. 28, Ozo g. 25, PPC „Akropolis“ Kaune:

Karaliaus Mindaugo pr. 49, PPC „Akropolis“

DAUGIAU INFORMACIJOS WWW.KAILIAI.LT

Itin laiko paliesti buteliai specialistams kelia įtarimą – juk akivaizdu, kad gerą vyną saugantis asmuo stengsis bent minimaliai valyti dulkes nuo butelio. „ Matto n “ n uotr .

Įtartini buteliai tyrimams atkelia­ vo į minėtąjį Bordo universiteto Branduolinių tyrimų centrą – visi jie buvo pripažinti klastotėmis, tad šiuo metu vis dar vyksta teisminis p. Kocho ir p. Kurniawano ginčas. „Nemėgstu būti apgaudinėjamas, tik dabar supratau, kad dėl nepaty­ rimo ir nepakankamo dėmesio vyno autentiškumui nustatyti bu­ vau apgautas daugybę kartų“, – da­ bar sako p. Kochas.

Etikečių perklijavimas

Pasirodo, garsiai amerikiečių vers­ lininkų šeimai priklausantis p. Ko­ chas nebuvo vienintelis patekęs į p.

Kurniawano pinkles.

2012-aisiais JAV federalinio tyri­ mų biuro agentai atliko kratą p.

Kurniawano name Arkadijos mieste Kalifornijoje. Šiame name buvo palaikoma vyno rūsiams būdinga 15 laipsnių temperatūra, o beveik visas namas buvo paverstas vyno klastočių ga­ mybos cechu. Name rasta daugybė vandenyje mirkstančių vyno bute­ lių, kad atsiklijuotų jų etiketės, taip pat senų ir naujų vyno butelių kamščių, dešimtys tūkstančių ne­ tikrų garsiausių pasaulio vynų eti­ kečių.

Pasirodo, schema veikė visai pa­ prastai – išgertus brangaus kolekci­ nio vyno butelius p. Kurniawanas įsigydavo iš brangių restoranų ir juos pripildydavo gana neprastos kokybės vynu.

56 vž de luxe

Paaiškėjo, kad net Rudy Kur­ niawano vardas buvo išgalvotas – tikrasis vyno klastotojo vardas buvo Zhenas Wangas Huanas.

Kurniawano pavarde veikęs vyras jau išgirdo teismo nuosprendį – 10 metų praleisti belangėje, tačiau p.

Kurniawano advokatai nuosprendį žada skųsti.

Pelnas, o ne autentiškumas

Ponas Kurniawanas dėsto, kad vi­ sas kolekcinio vyno padirbinėjimo problemas dabar bandoma sumesti jam. Beje, teisėjas kurį laiką vilkino nuosprendį kaltinamajam, tikėda­ masis, kad išgirdę apie bylą į teisė­ saugą kreipsis ir kiti kolekcininkai, o tuomet ir paaiškės tikrasis p. Kur­ niawano aferų mastas. „Aš dalį vyno įsigijau labdaros renginiuose ir, kaip paaiškėjo, jis buvo padirbtas, tačiau dabar kalba­ ma tik apie mano kaltę. Prekybi­ ninkai tiesiog toliau nori matyti pelną ir nesuka sau galvos dėl vyno autentiškumo“, – sako p. Kur­ niawanas.

Pašėlę kinai

Skaičiuojama, kad kolekcinio vyno rinka per pastaruosius 12 metų daugiau nei patrigubėjo. Pavyz­ džiui, dar 2002 m. jos apimtys su­ darė 90 mln. USD, o 2013 m. jos jau siekė 300 mln. USD. Nemaža dalimi tokį rinkos šuolį lėmė prakutę kinai, lyg pašėlę ėmę pirkti įvairias prabangos prekes. Į jų

akiratį netruko patekti ir brangus kolekcinis vynas, ypač išpilstytas Bordo ar Burgundijos regionuose.

2013 m. pasirodžiusio australų dokumentinio filmo „Red obses­ sion“ (liet. „Raudonoji manija“) kūrėjai išsiaiškino, kad, pavyz­ džiui, 1982-ųjų „Chateau Lafite Rothschild“ Kinijoje šiuo metu parduodama daugiau, nei iš viso jo buvo išpilstyta.

Sunku nustatyti

Priešingai nei laikrodžių, kolekci­ nio vyno autentiškumą nustatyti yra itin sunku.

Patys seniausi vynai dėl savo ver­ tės retai būna atkemšami, tad pa­ dirbinėtojų paslaptis dešimtme­ čiams ar šimtmečiams taip ir lieka po gerai padirbtu butelio kamščiu.

Dar viena padirbinėtojams palan­ ki aplinkybė yra ta, kad net ir la­ biausiai gerbiami vyndariai retai kada turi patikimą kelių dešimt­ mečių senumo statistiką, kiek tiks­ liai vyno butelių buvo išpilstyta kuriais nors konkrečiais metais.

Ir tik saujelė žmonių pasaulyje gali pasigirti ragavę pačių geriausių ir ilgiausiai išsilaikiusių vynų pa­ saulyje, ir tik jie galėtų atskirti, kur yra originalas, o kur klastotė.

Galima užduoti ir retorinį klausi­ mą: jei padirbtas vynas jo pardavė­ jui atneša norimą pelną, o pirkėjui – statusą ir trokštamą daiktą, galbūt visi yra patenkinti ir nereikia čia ieškoti problemų?

Tačiau neigiamai į tai atsako p.

Kochas, buvęs apgautas žmonių, kuriais pasitikėjo. Todėl dabar jis tam, kad atstatytų teisybę, kie­ kvieno butelio autentiškumo nu­ statymo tyrimams yra pasiryžęs iš­ leisti iki 800 USD.

Kaip atpažinti

Kokie gi yra padirbto vyno požy­ miai?

Ekspertai teigia, kad pirmiausia reikėtų žiūrėti į kamščius, dangte­ lius, stiklą bei etiketes.

Specialistams labiausiai įtarimą kelia ypač gerai išsilaikę buteliai arba itin laiko paliesti buteliai – juk akivaizdu, kad gerą vyną saugantis asmuo stengsis bent minimaliai va­ lyti dulkes nuo butelio.

Ekspertų teigimu, bene sunkiau­ sia yra padirbti kapsulę, jei vynas yra joje.

Minėtasis Bordo universiteto Bran­duolinių tyrimų centras, pa­ vyzdžiui, tiria, ar vyne yra radio­ aktyviojo cezio-137 izotopo. Šis cheminis elementas natūralioje aplinkoje atsirado tik nuo 1945 m., kai Japonijoje buvo numesta pirmoji atominė bomba. Tad jei vyne nėra šio izotopo – greičiau­ siai jis yra toks, kaip parašyta eti­ ketėje. O jei yra – galbūt jis ir ge­ ras, tačiau ne senesnis nei minėta data. ● Parengta pagal žurnalą „Bloomberg Pursuits“.

/S

ig

technologijos keičia intymumo sampratą

i ta

M

igo

ny

tė

/

Nuo pat kompiuterių atsiradimo būdai, kuriais žmogaus kūnas sąveikauja su „mašina“, nuolat vystosi ir tobulėja: tekstinės komandos, grafinė vartotojo sąsaja ir kompiuterio pelė, lietimui jautrūs ekranai, gestų atpažinimo technologijos...

T

echnologijų kūrėjai iš kai­ lio neriasi, kad žmogaus ir kompiuterio sąsaja taptų vis intuityvesnė ir natūralesnė, o technologijos lyg savaime įsilietų į mūsų kasdienę aplinką.

Kita vertus, jei technologijos per­ nelyg „užmaskuotos“ ar jomis per daug paprasta naudotis, mes nebe­ įvertiname jų galios ir praranda­ me pojūtį, kaip iš tikro mus veikia kompiuterinė logika ir retorika.

Intymioji sąsaja

Pažangių technologijų kūrėjai nuo­ lat džiugina mus naujais išradimais visose gyvenimo srityse.

Viena iš sričių, kur žmogaus kū­ nas sąveikauja su kompiuteriu, – ir intymioji. Technologijų įtraukimas į intymią gyvenimo sritį kartais gali gąsdinti ir trikdyti. Prie kompiute­ rinės įrangos prijungiami elektro­ niniai sekso „žaislai“, leidžiantys patirti seksualinį pasitenkinimą, – tikrai ne vieninteliai elektroniniai įrenginiai, kuriuos naudojant mūsų kūnas sąveikauja su kompiuteriu.

Tačiau intymumas ir seksualumas – itin jautri gyvenimo sfera, tad ži­ nios, kaip įvairūs skaitmeniniai in­ tymūs įrenginukai veikia mūsų bendravimą su kitais žmonėmis, jų

kūnais bei mūsų pačių kūnu, tikrai svarbios norint sukurti dar tobu­ lesnes žmogaus ir „mašinos“ sąsa­ jas.

Atstumas – ne kliūtis

Ar sutiktumėte, kad partneris savo telefonu, it distanciniu televizijos pulteliu, valdytų jūsų pojūčius? Šiemet Las Vegase vykusioje technologijų parodoje „Consumer Electronics Show“ (CES 2014) di­ džiulio žiniasklaidos susidomėjimo sulaukė bendrovės „OhMiBod“ pristatytas dėvimas išmanusis vi­ bratorius „blueMotion“, leidžiantis „mylėtis“ per atstumą.

Tai prie moteriškų kelnaičių vidi­ nės pusės prisegamas įrenginukas – masažuoklis, kuris gali būti val­ domas per atstumą specialia išma­ niojo telefono programėle. Progra­ mėlė leidžia nuotoliniu būdu įjung­ ti masažuoklį ir valdyti jo vibracijas pasirenkant norimą stiprumą, ri­ tmą ir pan.

Anot bendrovės įkūrėjų – su­ tuoktinių poros, produkto idėja kilo pastebėjus, jog būdami drauge jie per daug laiko praleidžia naršy­ dami savo išmaniuosiuose telefo­ nuose ir per mažai laiko skiria vie­ nas kitam. Tad įrenginukas turėtų

padėti sugriauti poras skiriančius technologijų sukurtus barjerus ir paskatinti bendrauti. Kita vertus, be telefono ir vėl neapsieita...

Beje, nuotoliniu būdu valdomi sekso žaislai – jau jokia technologi­ nė naujiena, jų rinkoje būta ir anks­ čiau, visgi dažnai jie glaudžiai sie­ josi su drumzlinu ir vulgariu inter­ netinės pornografijos verslu, pvz., šiuo metu jau neparduodamas „Re­ alTouch“, leidęs nuotoliniu būdu valdyti prie interneto kamerų dir­ bančių sekso pramonės merginų vibratorius...

Rutinai paįvairinti

Yra ir kitų, gerokai „švaresnę“ re­ putaciją turinčių kompiuteriu val­ domų elektroninių žaislų, kurie leidžia įsimylėjėliams mėgautis ar­ tumu per atstumą. Pavyzdžiui, „LovePalz“ ar „Kiiroo“. „LovePalz" reklamuojamas kaip produktas, skirtas ilgą laiką kartu gyvenančioms poroms. „LovePalz“ sistemą sudaro du prie kompiuterių jungiami prietai­ sai, kuriuos tuo pačiu metu gali sinchroniškai naudoti vyras ir mo­

teris, esantys, pvz., skirtinguose pasaulio kraštuose. „Heroje“, skirtoje moteriai, ir „Dzeuse“ – vyrui, įtaisyti judesių jutikliai, matuojantys spaudimą bei tempą ir perduodantys informaciją kitam prietaisui, kad abu dalyviai galėtų suderinti savo pojūčius.

Kitas „žaisliukas“ – „Kiiroo“ šiuo metu dar tobulinamas. Kaip skel­ biama, jis irgi sudarytas iš dviejų įrenginukų, vienas pritaikytas vyro, kitas – moters kūnui. Tiesa, „Kiiroo“ kūrėjai vien į monoga­ miškas poras nesitaiko ir yra nusi­ teikę liberaliau.

Prijungę savo įrenginuką prie kompiuterio „Bluetooth“ pagalba, vartotojai pirmiausia turės per in­ ternetą užsiregistruoti specialioje socialinėje platformoje, kad už­ megztų ryšį su galimu partneriu.

Padedant platformai bus galima bendrauti su partneriu nuotoliniu būdu kontroliuojant jo prietaisą ir pojūčius. Ir nesvarbu, ar esate tame pačiame kambaryje, ar už tūkstan­ čių kilometrų vienas nuo kito.

Nors „Kiiroo“, kaip ir kai kurie kiti panašūs elektroniniai sekso

Google Glass akiniai ir „Glance“ programėlė įgalina matyti abi mus supančios erdvės puses. G a m i n tojo n uotr .

vž de luxe

57

Virtualios realybės akiniai „Oculus Rift“. K evork D ja n se z ia n / ” R euters ” n uotr .

žaislai, sukonstruoti taip, kad imi­ tuotų žmogiškus prisilietimus, jų išvaizda – visiška priešingybė ak­ centuojamam šių įrenginių žmo­ giškumui. Ji primena elegantišką kitų technikos gaminių dizainą – išmaniųjų telefonų ar automobilių.

„Google“ eros romantika

Ar žmonės jaučiasi nepatogiai inty­ mią akimirką susidurdami su kom­ piuteriais ar kitokiais prietaisais?

Galbūt geriau apsieiti be intymaus gyvenimo tarpininko?

Dalis skaitmeninių technologijų leidžia seksualinį malonumą patirti be prisilietimų, – akimis. Viena jų – daug žiniasklaidos dėmesio sulau­ kusi bendrovės „Google“ išmanie­ siems akiniams „Google Glass“ skirta programėlė „Glance“. Ši aplikacija leidžia įrašyti jūsų seksualinį gyvenimą. Ir pamatyti tai, ką sekso metu mato jūsų par­ tneris ar partnerė. Įsivaizduokite: jūs miegamajame, abu dėvite „Google Glass“ akinius.

Ištariate specialią komandą, ir pro­ gramėlė pradeda veikti. Ji įrašo vaizdą, kurį matote jūs, ir perduoda jūsų partnerio akiniams, ir atvirkš­ čiai – tai, ką mato partneris, įrašo­ ma ir perduodama jums. Taigi vaiz­ dą galite matyti iškart iš dviejų skirtingų pusių – jūsiškį ir tą, kurį mato partneris.

58 vž de luxe

Idėjos autoriai skelbia, jog pro­ gramėlė atsirado kaip bandymas pasitelkiant „Google Glass“ seksą padaryti dar nuostabesnį.

Viską užfiksuoti

Programėlės fiksuojamų įrašų tru­ kmė – vos 10 s. Tai tik akimirkos – spontaniškos ir laikinos. Jei nesi­ imsite priemonių, kad šie įrašai būtų išsaugoti, po 5 valandų jie bus automatiškai ištrinti. Juk kompiu­ terinė „logika“ viską archyvuoti intymiems momentams visiškai nedera.

Kitaip nei įrenginiai, imituo­ jantys tam tikras kūno dalis, „Google Glass“ akiniai ir progra­ mėlė tik praplečia žmogaus akių galimybes. Jie akcentuoja kūną – jūsų ir artimo žmogaus, o ne patį įrenginį. Tad juos ne taip lengva tiesmukai priskirti sekso žais­ lams. „Google Glass“ atrodo it įprasti akiniai, – tokie, kuriuos daugelis nešiojame ant nosies. Pati „Glance“ programėlė dar „nepastebimesnė“ – „Glance“ žmogus mato tik jos pa­ teikiamus vaizdo įrašus, po visu tuo verdantis technologinis procesas paslėptas nuo vartotojo akių.

Tačiau kyla klausimas, ar galimy­ bė intymiomis akimirkomis matyti savo pačių atvaizdą ir judesius iš skirtingų pusių suteiktų mums,

pvz., daugiau pasitikėjimo savo seksualumu.

Kuris iš mūsų kalbėdamasis su kuo nors per „Skype“ nemėgstame pasigėrėti mažyčiu savo pačių at­ vaizdu kompiuterio ekrano kam­ putyje? Tad nors „Glance“ žada padėti pamatyti „visą vaizdą“, yra rizika, kad naudojant programėlę sumažės dėmesys jūsų tarpusavio bendravimui su partnere ar par­ tneriu ir padidės pačiam sau.

Programėlės kūrėjai aiškina, jog vos 10 s trunkanti įrašų trukmė to­ dėl ir pasirinkta, kad būtų sunku mėgautis akimirka nuolat spoksant į ekraną. „Glance“ galimybės turė­ tų būti naudojamos „taupiai“, – tik siekiant sustiprinti tam tikrus, ypatingus momentus.

„Apsikeisti kūnais“

Verta pakalbėti ir apie technologi­ jas, atveriančias galimybių intymiai tyrinėti kito žmogaus kūną visai kitokiais – pažinimo tikslais.

Vienas iš tokių projektų – skai­ tmeninio meno dirbtuvių specia­ listų komandos „BeAnotherLab“ sukurta eksperimentinė platforma „Machine to Be Another“, sutei­ kianti galimybę „apsikeisti“ kūnu su kitais žmonėmis.

Tam naudojami „Oculus Rift“ virtualios realybės akiniai ir vaiz­ do kameros. Technologija leidžia

pasijusti taip, lyg būtum kito žmogaus kūne: pvz., vyrui pasi­ justi moters kūne, moteriai – vy­ riškio.

Vienas priešais kitą atsistoję ir nusisukę eksperimento dalyviai – vienas vyriškos, kitas moteriškos lyties – užsideda „Oculus Rift“ aki­ nius su prie jų pritvirtintomis vaiz­ do kameromis, kurios sustiprina apsikeitimo kūnais iliuziją. Abu vienu metu pradeda daryti iš anks­ to sutartus lėtus sinchroninius kūno tyrinėjimo judesius, pvz., lie­ čia įvairias savo kūno dalis – krūti­ nę, kojas. Kiekvienos kameros fik­ suojamas vaizdas perduodamas ki­ tam eksperimento dalyviui, pana­ šiai kaip naudojant „Glance“ apli­ kaciją.

Tačiau ir vienas, ir kitas dalyvis mato tą patį erdvinį vaizdą. Tai su­ kuria iliuziją, tarsi žmogus būtų įsi­ kūnijęs kito kūne – jį liečia, apžiūri.

Nors dalyviai liečia savo pačių kūną, virtualios realybės sistema jiems pateikia kito dalyvio kūno vaizdą, tokiu būdu smegenys kitą kūną palaiko savuoju.

Manoma, kad panašios techno­ logijos žmonėms gali padėti ugdyti toleranciją, geriau suprasti vienas kitą, suvokti, ką reiškia, pvz., būti senu ar jaunu, apkūniu ar liesu, o ateityje – ir padėti gydyti tam ti­ krus sutrikimus ar ligas. ●

ORIGINALUSIS LAGAMINAS SU GRIOVELIAIS 1950-aisiais RIMOWA sukūrė pirmąjį lagaminą su charakteringais grioveliais. Iki pat šių dienų originalūs, kultiniais laikomi RIMOWA lagaminai nė kiek neprarado savo žavesio. Jie ir toliau išlieka pirmasis pasirinkimo variantas visiems, kurie ieško išskirtinių detalių. Šiuos lagaminus renkasi supermodelis Alessandra Ambrosio ir kiti žymūs žmonės.

RIMOWA parduotuvė Lietuvoje: PC „GO9“, Gedimino pr. 9, 01103 Vilnius

www.rimowa.com