de luxe, 2014 gegužė

2014 GEGUŽĖ

ROMANTIKA. PAKELIUI Į VASARĄ… vž de luxe

1

Vilnius „Panorama“ | Kaunas „Akropolis“ | Klaipėda „Akropolis“ facebook.com/CremedelaCremeHauteParfumerie

T I SS OT L UXURY AUTOM AT IC . POW ERM ATI C 80 M OVEM EN T W ITH U P TO 8 0 H O U R S O F P OW E R R E S E R V E A N D 3 16 L S TA I N L E S S ST E E L C AS E . INNOVATORS BY TRA D I TI O N .

T IS S OT.C H

52

42

55

20 24 26 30

Privataus rojaus kampeliai.

Perkame salą.

20

26

34

Aromato vilionių pinklės.

Apie technologijas, parfumeriją ir manipuliacijas.

42

Meno šedevrų nuotykiai reklamos džiunglėse.

Prabanga padangėje.

Kaip „įdarbinami“ laiko patikrinti vaizdai.

Vasara su muzika.

Svajonių automobiliai Lietuvoje.

Apie trokštamiausius pasaulyje lėktuvus.

Garsiausi Europos vasaros festivaliai.

46

Kaip pasigauti „gatvės kometą“.

Mano namai – viešbutis.

Būstas su aukščiausio lygio paslaugomis.

50 46 14 vž de luxe

50

Dėl išrankiausiųjų ir karaliai keičia rūbą.

Apie garsiųjų partnerystę.

52

Vinilinė romantika.

Yra dalykų, kuriuos norisi daryti pačiam.

55 58

Interjeras be ribų.

Karščiausios baldų pasaulio tendecijos.

Technogidas.

Brangiausios išmaniųjų įrenginių aplikacijos.

Vilnius „Panorama“ | Kaunas „Akropolis“ | Klaipėda „Akropolis“ facebook.com/CremedelaCremeHauteParfumerie

Sveiki,

sako, kad romantika yra tai, kas patraukia nepaprastumu, gundo vaizduotę ir atgaivina prisiminimus. Bet kuriuo atveju kalbame apie būseną ar nuotaiką, kurią sužadina netikėta šypsena, egzotiška aplinka ar net superautomobilio variklio gaudesys. Arba tiesiog – vasara… Neišlepinti saulės esame linkę poetizuoti jos laukimą, o sulaukę mėgaujamės kiekvienu spinduliu, užburti šviesos, kuri mūsų kasdienybę tarsi kilsteli į kitą dimensiją.

Įsivaizduokite galingą Andrea Bocelli

ISSN 2029-0942

balsą, sklindantį virš Toskanos kalvų. Ar operą ant vandens... Vasarą Europoje vyksta muzikiniai festivaliai išskirtinėse, nepaprasto grožio vietose, turinčiose ypatingą aurą. Supažindiname su kai kuriais iš jų. Pats laikas stoti į eilę bilietui

Nr.3 (10) 2014 05 R E DA KC I J O S A D R E S A S

J. Jasinskio 16A, LT-03163, Vilnius, Lietuva

įsigyti. Kad po trejų metų galėtumėte pasimėgauti vakaru, kurio niekada nepamiršite. Jei pasiseks, gal kažkur

Tel. +370 5 2526300, 2526380 Faks. +370 5 2526313

pateksite jau ir šią vasarą.

O kol kas muzikinį vakarą galite surengti

L eid ė ja

ir savo namuose ar sode. Kad jis išties būtų romantiškas, išbandykite senąjį patefoną ir vinilines plokšteles. Gal tai

UAB „Verslo žinios“

Su tokia vasariška nuotaika ir parengėme šį žurnalo numerį. Jame greta tiesiog įdomios ar naudingos žinutės siūlome ir masinančių išskirtinumu idėjų.

taps naująja jūsų aistra. Apie tai pasakoja

G e n erali n is direktori u s

„Vinilinė romantika“.

Ugnius Jankauskas

O klausytis muzikos galite išsitiesę ant

R edaktor ė

Pavyzdžiui, kas užginčys, kad sprendimas įsigyti nuosavą salą nėra paskatintas romantikos troškulio. Straipsnyje apie privačias salas sužinosite ne tik privataus rojaus kainą, bet ir apie gresiančius rūpestėlius.

Taip, pastelė ir santūrumas stumiami į

O gyvenimas viešbutyje? Nubraukiantis didelę dalį rutinos, bet ir pasisavinantis dalį jūsų privatumo. Pasirinkimo klausimas. Toks gyvenimo būdas jau siūlomas ir Lietuvoje. Apie tai skaitykite straipsnyje „Mano namai – viešbutis“.

kailiu dengtos sofos. Jums nepasigirdo.

Aušra Barysienė ausra.barysiene@verslozinios.lt

šalį, baldų dizaineriai bandys mus

A u toriai

suvedžioti natūraliomis ryškiomis

Rimantė Budrytė-Kvietkauskienė Renaldas Jakubauskas Agnė Kriščiukaitytė Marta Kuzmickaitė Beatričė Laurinavičienė Sigita Migonytė Dina Sergijenko Asta Šerėnaitė Aistė Paulina Virbickaitė

spalvomis ir faktūromis, derindami viską, kas iki šiol buvo tabu. Brangūs audiniai, kailis, oda ir metalas – vėl ant bangos.

Tiems, ką labiau už muziką jaudina variklio riaumojimas, turėtų patikti pasakojimai apie tai, kaip įsigyti svajonių automobilį Lietuvoje ir kokie privatūs lėktuvai yra geidžiamiausi pasaulyje. Įdomu bus pamatyti ir naujausius ribotos serijos automobilius, kuriuos bendradarbiaudami pagamino prabangių prekių kūrėjai.

Tačiau būkite budrūs. Kur esame jautrūs, ten ir pažeidžiami. Juk taip paprasta manipuliuoti romantiškais jausmais. Tam dažnai išnaudojama ir mūsų meilė menui, ir net mūsų jautrumas aromatams, keliantiems mums nostalgiškus prisiminimus ar kuriantiems šventės jausmą. Skaitykite ir nebūkite apgauti.

F otografai

Vladimiras Ivanovas Judita Grigelytė D i z ai n eris

Vilmas Narečionis R eklama

Eglė Ostrauskaitė +370 5 252 6378 P re n u merata

Živilė Gudavičiūtė + 370 5 252 6408 V ir š elis

„FWD agency“

Nors, kita vertus, pabūti užkerėtam

S pa u st u v ė

šviesos ir grožio kartais visai norisi.

„Spaudos kontūrai“

Ypač, kai už lango – vasara...

TIRAŽAS

10 000 egz.

Malonaus skaitymo, Aušra Barysienė, redaktorė

18 vž 18 de luxe vž de luxe

© Platinti šio leidinio tekstus ir vaizdo informaciją galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

P C O Z A S - O Z O G . 18 , I A U K Š TA S P C PA N O R A M A - S A LTO N I Š K I Ų G . 9 , I I A U K Š TA S

rojaus

privataus

kampeliai Ką pasiimtumėte plaukdami į negyvenamą salą? Dantų šepetėlį, meškerę, gitarą, elektroninę skaityklę? Yra žmonių, kuriems nereikia sukti galvos renkantis poilsiui viešbutį, panosėje keiksnoti naktimis kaimynystėje garsiai dainuojančius poilsiautojus ar netgi traukti burtus, į kurį vandenyną besileidžiančią saulę šiemet per atostogas palydėti, – jiems priklauso privačios salos. /Agnė Kriščiukaitytė/

G

al tai sala, kur tuštutėliame paplūdimyje galima gurkšnoti rytinį sulčių kokteilį, kai padus kutena Bahamų smėlis, o gal tokia, kur susisupus į šiltą pledą smagu stebėti, kaip rudeninės bangos tolumoje plakasi į uolėtus Airijos krantus, arba dar kitokia, kai įsitaisius kur už krūmo gali tyliai skaičiuoti, kiek tame Polinezijos atole gimusių vėžliukų smėliu skuba į turkio spalvos vandenis.

Ar jau spėjote paburnoti: „Kas gali sau tai Bonefish Cay saloje Bahamuose, kurią leisti?!“ Arba: „Juk aš ne parduoda „Vladi Private koks Richardas BransoIslands“, architektai nas!“ pastatė dvi uraganams Taip, privačios, juo labiau atsparias vilas. w w w.vladi private - isla n ds . de egzotiškos, salos kaina n u otr .

20 vž de luxe

gali siekti ir pusę milijardo USD – kaip tik tiek, manoma, paklojo „Oracle“ įkūrėjas Larry Ellisonas, garsėjantis pomėgiu kolekcionuoti vienetinius žaisliukus. Jis neseniai įsigijo šeštą pagal dydį Havajų salyno Lanai salą, kurioje įrengti du „Four Seasons“ vilų kompleksai ir nuolat gyvena 3 200 havajiečių. Tačiau yra ir tokių nuošalių vandens apsuptų žemės lopinėlių, už kuriuos prašoma vos 30 000–50 000 USD. Paskaičiuokite: 33 kv. m ploto butą su visa apdaila Palangoje, kuriame lakios vaizduotės architektas siūlo įsirengti du kambarius, įsigytumėte už 130 000 Lt. „Įsigijus salą ji tampa tarsi šeimos nare, pas kurią visada gera sugrįžti, smagiai leisti laiką. Salą

Net ketvirtadalis salų savininkų parduodamų objektų nereklamuoja internete. Nuotraukoje – 17 ha ploto Buck sala prie Tortolos britų Mergelių salose, kurią „Vladi Private Islands“ siūlo įsigyti sau arba nuomoti poilsiautojams. w w w.vladi - private - isla n ds . de n u otr .

KĄ SVARBU ŽINOTI PRIEŠ PERKANT SALĄ Aplankykite kuo * daugiau parduodamų salų – ypač tokių, kurias savininkai parduoda be tarpininkų; Nuspręskite, kiek laiko galėsite skirti kelionei iš salos ir į salą; Nuspręskite, kokia nuosavybės forma jums priimtiniausia. Pvz., Ramiojo vandenyno salas patariama ne pirkti, o nuomotis nuo 30 iki 99 metų laikotarpiams, nes taip paprasčiau ir pigiau;

* *

Įvertinkite savo ir Nuspręskite, kiek * * šeimos narių sveikatą; jei norite mokėti už salą. sergate sunkia liga, jei kamuoja širdies problemos, svarbu, kad saloje veiktų telefonas, o prireikus būtų galima greitai nuvykti pas medikus;

*

Išsiaiškinkite, ar saloje galima statyti, ką ir kiek joje leidžiama keisti; Nuspręskite, ar norite iš salos gauti pajamų ir ar tai įmanoma;

*

galima nusipirkti ir už 50 000 EUR. Tiek kainuoja šiuo metu parduodama Davido sala Naujosios Škotijos provincijoje Kanados piet­ ryčiuose“, − žurnalui „De Luxe“ pasakoja Sabine Rollinger, privačiomis salomis prekiaujančios bei jas nuomojančios „Vladi Private Islands“ atstovė.

Atlanto vandenyno apsuptame dviejų hektarų žemės lopinėlyje rasite tik nedidelę žydrą medinę trobelę, ant kurios sienos puikuojasi nupieštas briedis. Tačiau įsikūrę čia galėsite nevaržomai grožėtis vandenynu ar tolumoje žaliuojančio žemyno pakrante ir – o tai puiki naujiena – yra leidimas statyti ir galimybė susiręsti savo svajonių namą.

Labai sunku nešališkai nustatyti, kiek verta viena ar kita sala.

Todėl svarbiausia – kiek sala verta jūsų nuomone; Nuspręskite, * ar jums patinka vietinės tradicijos bei kultūra;

*

Nuspręskite, ar jums tinka klimatas bei aplinka.

Šalti n is

privateisla n dso n li n e . com

do dar daugiau svajoklių, trokštančių savanoriškos Robinzono Kruzo lemties. „Gražesnės vietos nebuvau regėjęs“, – apie salą atsiminimuose rašė legendinis donas Vito Corleone.

Marlonas Brando, naudodamas tik vietines žaliavas – kokosų medieną, palmių šakas, kriaukles, – įkūrė dvylikos vilų kaimelį Onetahi saloje, kur mielai svečiavosi aktoriaus bičiuliai, salos paslaptis bei gamtą buvo kviečiami tyrinėti ekologai bei archeologai. Šiuo metu bendrovė „Pacific Beachcomber“ čia kuria 35 vilų bei SPA kompleksą, kuris nuo šių metų liepos kviečia atsipalaiduoti ir nuo didmiesčių triukšmo, ir nuo turtingiesiems įprasto gyvenimo būdo. Už 3 000 EUR (ir daugiau) per parą galėsite mėgautis kasdienėmis SPA procedūromis, vykti į ekskursijas, taip pat įskaičiuotas maitinimas, gėrimai bei visiška ramybė, kurios nedrums aplink salą zujančios jachtos ar vandens motociklai.

Salose neretai kuriasi verslo ir meno pasaulio garsenybės – aktoriai Johnny Deppas, Leonardo Di-

Caprio, Nicolas Cage'as ar verslininkai, pavyzdžiui, Richardas Bransonas arba Dietrichas Mateschitzas. Tačiau nuosavas vandens supamas žemės lopinėlis nėra vien tik milijardierių išimtinė teisė. „Turtingieji perka salas vien todėl, kad gali sau tai leisti, – sako Stephenas Shapiro, „Westside Estate Agency“ valdybos pirmininkas. – Juk smagu pasigirti, kad tau priklauso sala. Be to, garsenybės dažnai nori atostogauti ten, kur jiems niekas netrukdys.“ Anot S. Rollinger, salas perka ne tik norintieji pasipuikuoti. „Toks gyvenimo būdas visų pirma priimtiniausias individualistams, kurie mėgsta būti gamtoje.

Tai protingi žmonės, įvaldę improvizacijos meną“, − tikina ji. Šiuo metu bendrovė parduoda 248 objektus – salas, išskirtines vilas, keletą vaizdingų pusiasalių. „Ieškantiems salos Europoje šiuo metu galime pasiūlyti beveik 5 hek­tarų ploto Trejybės salą, apsodintą alyvmedžiais ir riešutmedžiais, pušimis bei kiparisais. Nuo Graikijos sostinės Atėnų ji nutolusi tik apie 100 km. Besidairantiems šiauriau turėtų patikti prie Malareno ežero Švedijoje prigludusi beveik 25 hektarų ploto nuošali sala, kurioje rasite ne tik vilą, bet ir senovinės vikingų tvirtovės liekanų.

Sąlyginai ne taip toli už 1,5 mln.

EUR siūlome įsigyti West Skeam salą prie Airijos krantų su trimis pagal senąsias airiškas tradicijas renovuotais nameliais“, – vardija pašnekovė.

Investicija

Sakoma, kad salų pirkimo bumas, jei apskritai jį taip galima vadinti, kai pasiūla tokia ribota, kilo 1968-ųjų rudenį – tada laivybos magnatas Aristotle Onassis jam priklausančioje Skorpios saloje prie Graikijos krantų vedė buvusią JAV

Salų krikštatėvis

Marlonui Brando niekada neteko rinktis tarp salos ir buto Palangos pakraštyje – savo svajonių kampelį ūmusis aktorius atrado Prancūzijos Polinezijoje, kai 1960 metais dairėsi, kur filmuoti juostą „Mutiny on the Bounty“. Kai filmo komanda į lagaminus susikrovė filmavimo kameras ir kitą mantą, M. Brando, pasakojama, paprašė vietinio žvejo nuplukdyti jį į Tetiaora salą, kurią anksčiau apžiūrėjo skrisdamas lėktuvu. Pirmiausia jis nusipirko dalį salos už 200 000 USD, tada likusią dalį už 70 000 USD – taip žydruose, skaidriuose vandenyse susispietusios nedidelės salelės, apjuostos koralinio rifo, tapo tiesiog „The Brando“, o visame pasaulyje atsira-

Išskirtinėje „Vladi Private Islands“ parduodamoje saloje Malareno ežere netoli Stokholmo rasite žaliuojančių pievų apsuptą vilą, medžioklės namelį ir arklides. w w w.vladi - private - isla n ds . de n u otr .

vž de luxe

21

ti aplinką buvo kur kas sunkiau, nei tikėjausi, ir kainavo maždaug tris kartus brangiau, nei planavau, – „Reuters TV“ pasakoja Joshephas Massaro, kuriam priklauso nedidelė Petra sala prie Niujorko krantų. – Pavyzdžiui, cementą namo statyboms reikėjo pristatyti į uostą, supilstyti į nedideles talpas, atplukdyti į salą, iškrauti, tada nešti į statybvietę ir ten maišyti.“

Svarbu – motyvai

Miškais apaugusią didžiulę, apie 400 hektarų, Mouton salą Naujojoje Škotijoje „Vladi Private Islands“ siūlo įsigyti už 2,29 mln. EUR. w w w.vladi private - isla n ds . de n u otr .

pirmąją ponią Jackie Kennedy. Kiekvieną ceremonijos akimirką fotografavę paparacai besidomintiems garsenybių gyvenimu akies krašteliu leido pažvelgti, kaip ir kur gyvena verslo elitas, ir šitoks gyvenimo būdas tapo siekiamybe – įskaitant privačią salą kaip visiškos prabangos ženklą.

Skorpios neseniai įsigijo Rusijos milijardieriaus Dmitrijaus Rybolovlevo dukra Ekaterina. Vis dėlto pastaraisiais metais daugiau žmonių, užuot pirkę salas, jas nuomojasi. „Mūsų klientai mėgsta ilsėtis salose, tačiau jie nenori prisirišti, stengiasi išsaugoti laisvę, kasmet atostogoms rinktis vis kitą salą. Be to, dėl įvairių priežasčių jie nenori atsakomybės, kurios įsigiję salą neišvengtų, – mano „Vladi Private Islands“ atstovė. – Šiuo metu nuomojame 174 salas.“ Pavyzdžiui, viena prabangiausių šiuo metu nuomojamų salų yra iliuzionistui Davidui Copperfieldui pri­ klausantis tropikų rojus Musha Cay pietų Bahamuose, kur vienu metu gali apsigyventi iki 24 žmonių grupelė. Poilsiautojams siūloma apsistoti dvare kalvos viršūnėje ar nuošaliame paplūdimio namelyje šiaudiniu stogu, o jų svečių laukia du svečių nameliai bei penkių miegamųjų vila atskirame paplūdimyje. Priklausomai nuo metų laiko salos nuomos kaina dvylikai asmenų atsieis nuo 37 500 USD per parą.

Išskirtine pašnekovė vadina ir Vanuatu priklausančią Ratua salą Ramiajame vandenyne. Saloje įkurdintuose trijuose atskiruose kaimeliuose svečių laukia penkiolika autentiškų Indonezijos stiliaus vilų.

Vasara, kai saloje kepina +28 laipsnių karštis, čia tęsiasi nuo lapkričio

22 vž de luxe

Tavanipupu — įsimylėjėlių mėgiamas rojaus kampelis, kuriame ką tik lankėsi Didžiosios Britanijos prin­cas Williamas su šeima. „Vladi Private Islands“ jį įvertino 5,42 mln. EUR. www.vladi-private-islands.de nuotr.

Tik dešimtadalis salas lankančių pirkėjų iš tiesų turi galimybių įsigyti privačią salą. Kiti tėra svajotojai. „Vladi Private Islands“ parduodama Trejybės sala. w w w.vladi - private - isla n ds . de n u otr .

iki kovo. Šaltesniais mėnesiais termometro stulpelis nukrinta iki +23 laipsnių, o vanduo, tikina salos administracija, beveik niekad nebūna šaltesnis kaip +22 laipsniai.

Rojus kainuoja

Davidui Copperfieldui Bahamuose iš viso priklauso vienuolika salų, kuriose jis su šeima praleidžia maždaug dešimt savaičių per metus. Kai pats neužkandžiauja pakrantėje įrengtame bare, nežiūri filmų lauko kino teatre, nesiilsi prabangiame name arba nestebi, kaip išmokytos papūgos aros renka į pakrantę atplukdytas šiukšles ir meta jas į šiukšlių dėžę, salas jis nuomoja svečiams. „Saloje kasdienės problemos tampa tikru iššūkiu. Jei trūksta

vamzdis, tenka skristi į žemyną ir parsivežti specialistą vien tam, kad turėtum geriamojo vandens. Rojaus kampelis nėra pigus malonumas.

Visada reikia gerai pasverti savo svajones, – interneto žurnalui „Pret-a-Reporter“ sako D. Copperfieldas. – Panašiai nutinka, kai žiūrėdamas filmą pareiški, jog norėtum šokti kaip Fredas Astaire'as.

Iš šalies atrodo, jog jis juda be pastangų, tačiau iš tiesų tu net nenutuoki, kiek kartų tasai genijus išsinarino koją ar iki kraujo nusidaužė pirštus.“ Dėl šių laikų technologijų gyvenimas privačioje saloje tampa kur kas paprastesnis, tačiau tai – vis dar brangus malonumas. „Pastatyti saloje namą, sutvarky-

Specialistai sako, kad parduodamų salų galima rasti visuose pasaulio kraštuose, tačiau populiariausia jų dairytis Bahamuose, kuriuos sudaro daugiau kaip 3 000 įvairiausio dydžio salyčių. Daugiausia turtingųjų dėmesio sulaukia 360 salų koralinių rifų archipelagas, čia po smėlį braido ir turkio spalvos vandenyje taškosi tokios garsenybės kaip dainininkai Faithas Hillas, Timas McGrawas, Shakira ar buvęs investicijų bankininkas Steve Harringtonas, dabar pats prekiaujantis nekilnojamuoju turtu salyne.

Sala lietuviui, matyt, visada bus šiek tiek egzotika, tačiau yra šalių, kurių gyventojai į antruosius namus saloje linkę žvelgti pragmatiškai. „Skandinavai dažniausiai ieško salų savo regione. Prancūzai taip pat dairosi objektų Prancūzijoje, tačiau domisi ir tomis salomis, kurias galime pasiūlyti Prancūzijos Polinezijoje, nes su vietiniais gyventojais be vargo susikalba prancūziškai. Vokiečiai bei austrai ieško salų Škotijos ir Naujosios Škotijos pakrantėse. Įdomu ir tai, kad kinai salomis dažniausiai domisi kaip investicija“, – vardija „Vladi Private Islands“ atstovė.

Nesvarbu, kokios priežastys pastūmėjo pirkti salą, svarbiausia, sutaria ekspertai, pasitikrinti, ar jūsų sprendimas nėra impulsyvus, ir pasitarti su specialistais.

Jei neišsiaiškinsite visų aplinkybių, netgi paklojus keletą milijonų gali tekti gyventi palapinėje. Pavyzdžiui, Leaf Cay saloje Bahamuose, kurią, anot žiniasklaidos, buvo įsigijęs Nicolas Cage'as, apskritai negalima nieko statyti, nes šiame koraliniame rife gyvena nykstančios Šiaurės Bahamų iguanos. „Kai pataria patyręs ir išmanantis žmogus, galima išvengti daugybės klaidų, taip pat tik klausantis specialisto patarimų galima padidinti įsigytos salos vertę, nesvarbu, ar sala jums yra investicija, ar poilsio kampelis. Žinoma, jei perkate salą asmeninėms reikmėms, jos vertė labiausiai priklausys nuo jūsų požiūrio. Pirkti salą yra tas pat kaip pirkti meno kūrinį – kaip jūs ir jūsų šeima vertinsite salą, tokia jos vertė ir bus“, – pataria S. Rollinger. ●

prabanga padangėje Didžiausias, brangiausias, greičiausias. Tokiais ir kitais panašiais epitetais didžiuojasi lėktuvų gamintoja „Gulfstream“ bendrovė, nestokojanti užsakymų savo pasididžiavimui – G650 modeliui.

Užsakovai, negailintys 65 mln. USD, priversti laukti keletą metų, o nekantriausieji pasiryžę atseikėti 10 mln. daugiau. Kad tik nereikėtų laukti. /Renaldas Jakubauskas/

G ami n toj ų n u otr .

Dideli langai ne tik suteikia didesnį komfortą į saloną plūstelėjus natūraliai šviesai, bet ir leidžia grožėtis vaizdais skrendant.

E

das Dahlbergas, JAV įsikūrusios „Emerald Aviation Inc.“ prezidentas ir G650 bendrasavininkis, sulaukė 40 skambučių vos per vieną dieną, kai tik vasarį pradėjo pardavinėti savąjį G650. Tai neįprasta privataus lėktuvo paklausa, ypač kai prašoma kaina perkopia 65 mln. USD. Tačiau p. Dahlbergas įsitikinęs, kad pirkėjas atseikės daugiau nei 75 mln. USD, rašo „Bloomberg“.

Prabėgus vos 15 mėnesių nuo debiuto G650 – didžiausias ir greičiausias verslo segmento lėktuvas – tapo aukščiausio statuso simboliu, kurį į savo eskadriles įtraukia pasaulio verslo milžinai, tokios bendrovės kaip „Exxon Mobil“, „WalMart Stores“ ar „Qualcomm“.

Nenori laukti

Iš gamyklos atvyksiančio lėktuvo pateikusieji užsakymą turi laukti be-

65 mln. USD pasiryžę sumokėti klientai pirkinio priversti laukti bent 3 metus.

24 vž de luxe

veik 4 metus, todėl, kai tik rinkoje atsiranda pasiūlymas įsigyti nenaują G650, sužadinamas verslo magnatų ir bendrovių vadovų apetitas. „Tai lėktuvas, kurį privalu turėti, jei esi viršūnėje“, – įsitikinęs Steve Varsano, „ Jet Business“ bendrovės savininkas, jis nuo praėjusių metų lapkričio pardavė du trokštamus lėktuvus pirkėjams, kurie atseikėjo daugiau nei po 70 mln. USD ir kurių tapatybės jis nelinkęs atskleisti.

Skaičiuojama, kad kai kurie neseniai gautų lėktuvų perleidimo sandoriai buvusiems jų savininkams atnešė 5–7 mln. USD pelno.

Vienu iš trumpalaikių G650 naudotojų tapo ir Bernie Ecclestone‘as, „Formulės 1“ magnatas, milijardierius. Jis savo lėktuvą po kelių savaičių nuo pristatymo perleido vienam Azijos verslininkui, kuris sumokėjo 72 mln. USD. „Apgailestauju, kad pardaviau G650, – p. Ecclestone‘as nurodė CNBC. – Visais atžvilgiais tai nuo­ stabus lėktuvas.“ Priežastis, kuri jį paskatino atsisakyti lėktuvo, – oro uostas. Tiesiog trokštamas lėktuvas buvo per didelis kai kuriems p. Ecclestone‘o mėgiamiems oro uostams.

Milijardieriai nelinkę laukti, tačiau tokia situacija dviprasmiška pačiam gamintojui. Viena vertus, tai rodo didelę paklausą ir jo orlaivių vertę. Kita vertus, klientai sugeba uždirbti milijonus.

Bet viena yra parduoti jau pristatytą prekę, kas kita – vietą eilėje. „Gulfstream“ nurodo, kad klientai negali parduoti lėktuvo, kol jo fiziškai neatsiima. Tai užkerta kelia spekuliacijoms, kurios nenaudingos rinkai.

Steve Cassasas, „Gulfstream“ atstovas spaudai, „Bloomberg“ patvirtina, kad „aplenkti“ eilę neįmanoma. „Visi, su kuriais mes bendradarbiaujame, yra gan svarbūs asmenys“, – priežastį nurodo p. Cassasas.

O „Corporate Jet Investor“ pažymi, kad perleisti eilę iš tiesų sudėtinga, nes „Gulfstream“ sutartyse numatyta, jog, jei bus nustatyta, kad užsakymą pateikęs klientas bando parduoti lėktuvą dar jo negavęs, gamintojas gali atsisakyti garantinių įsipareigojimų, o tai sumažintų lėktuvo kainą milijonais dolerių. Išsvajotas pirkinys gali atskristi anksčiau tik tuo atveju, jei prieš tai užsakymą pateikęs užsakovas, pavyzdžiui, nevykdo finansinių įsipareigojimų.

G650 sėdynės gerokai patogesnės nei įprastuose keleiviniuose lėktuvuose.

„Gulfstream“ pasididžiavimas konkurento sulauks tik 2017 m., kai klientus pasieks pirmieji „Bombardier Global 7000“ orlaiviai.

Užkėlė kartelę

„Qualcomm“ bendrovės lėktuvas vasarį nuskrido iš Kalifornijos į Barseloną, kur bendrovės vadovas susirinko Mobiliųjų technologijų kongreso apdovanojimus, ir grįžo atgal. Šios kelionės metu įveiktas atstumas kiek trumpesnis nei bendrovės nurodomas nuotolis, kurį orlaivis gali nuskrosti nepasipildęs degalų. 12 964 km – tokiu rodikliu didžiuojasi gamintojas, tad galima įveikti, pavyzdžiui, atstumą nuo Niujorko iki Pekino.

G650 į padangę kelia ir 990 km/ val. greitį pasiekia du naujo tipo „Rolls-Royce“ varikliai. Gamintojas didžiuojasi, kad lėktuvas gali skristi 0,93 macho greičiu, t. y. praktiškai garso greičiu.

Tačiau ne vien greitis masina pasaulio turtinguosius, kuriems gamintojas stengiasi įtikti. Ilgos kelionės lėktuvu į kitą pasaulio kraštą dažniausiai būna varginančios, kirtus keletą laiko juostų sutrinka organizmo paros ritmas. „Gulfstream“ į tai atsižvelgia – lėktuvo salone palaikomas aukštesnis oro slėgis nei įprastuose keleiviniuose orlaiviuose.

Lėktuvui kylant keleiviai prispaudžiami į minkštus odinius

Prieš keletą mėnesių G650 nenusileisdamas įveikė 12 778 atstumą nuo Los Andželo iki Melburno. Skrydis truko 14 val. 49 min.

krėslus. Vienas mygtuko paspaudimas – ir prieš akis išnyra medinis stalas. Skrydžio metu nenusiteikusieji dirbti gali mėgautis pramogų sistemos privalumais, įsitaisę lovoje su saugos diržais žiūrėti palydovinę televiziją arba grožėtis vaizdais pro langus. Šio lėktuvo iliuminatoriai – patys didžiausi, kokius šiuo metu gali pasiūlyti verslo klasės orlaiviai. Ne lėktuvas, o apartamentai danguje su baru, virtuve ir t. t.

Tiesa, nors įsigijus tokį lėktuvą malonu juo pasididžiuoti, tačiau G650 pirkėjai linkę per daug nesigirti ir neafišuoti prabangos, kuria keliaudami jie mėgaujasi. Spaudimas, kartu ir noras išlaikyti tylą tik padidėjo, kai vieno JAV automobilių gamintojo vadovas 2008 m. atskrido į Vašingtoną bendrovės prabangiu lėktuvu prašyti JAV Kongreso finansinės pagalbos...

Skatina globalizacija

„Gulfstream“ užsakymus priiminėti pradėjo 2008 m. kovą – likus 6 mėnesiams iki „Lehman Brothers“ bankroto, kuris užšaldė pasaulinę kreditų rinką, o klientai, pateikę užsakymus, turėjo sumokėti pradinį 3 mln. USD įnašą.

Tačiau finansų krizė nebuvo vienintelis kirtis. Naujojo lėktuvo skrydžių bandymų grafiką sujaukė nelaimė – 2011 m. avarijoje žuvo 4 „Gulfstream“ darbuotojai. JAV saugumo pareigūnai nustatė, kad nelaimės priežastis buvo gamintojo sprendimas pagreitinti bandymus.

Didelis prabangus lėktuvas yra šviesulys privačių orlaivių rinkoje, atsigaunančioje po 2008–2009 m. krizės. Tuo metu, kai mažų, asmeninių lėktuvų paklausa išlieka silpna, korporacijų vadovai ir milijardieriai vėl perka didelius trans­ atlantinių skrydžių orlaivius. „Honeywell“ bendrovė skaičiuoja, kad 2013 m. rinkoje buvo įsigyta 600–625 privačių orlaivių, o „Ascend“ prognozavo, kad didžioji dalis, 87%, bus vidutinio dydžio ir dideli lėktuvai. Didesnių oro transporto priemonių paklausą skatina globalizacija ir besivystančių rinkų augimas. Norint įveikti atstumą iš JAV į Europą ar Kiniją, reikia lėktuvų, kurie gali nuskristi 10 000 km.

Atskrenda konkurentas

Šiuo metu pirkėjams jau pristatyta daugiau nei 50 lėktuvų, kurie per-

rašė verslo lėktuvų rinką, joje G650 neturės konkurentų iki 2016 m.

Būtent po poros metų savo užsakymų sulauks Kanados gamintojos „Bombardier“ klientai, 2016 m. į dangų kilsiantys su „Global 7000“, o 2017 m. – „Global 8000“ orlaiviais.

Dar prieš keletą metų kanadiečių bendrovės atstovai nurodė, kad į šių dviejų lėktuvų gamybą investuos daugiau nei 1 mlrd. USD. Naujuose modeliuose taip pat netrūks prabangos, kuria galės mėgautis pasaulio verslo lyderiai, pramogų pasaulio elitas, valdžios atstovai, jau pateikę užsakymų būsimiesiems orlaiviams, kurių užsakymo kaina – apie 65 mln.

USD. Keleiviai nori skristi greičiau bei toliau, ir tokiems klientams „Bom­ bardier“ turi ką pasiūlyti.

Nors naujieji orlaiviai bus kiek lėtesni nei G650, pasieks 0,85– 0,9 macho greitį, tačiau galės įveikti ilgesnį nei konkurentas atstumą. „Global 7000“ lėktuvai be degalų papildymo nuskris 13 520 km, o 8000-ojo keleiviai – maksimalų 14 631 km nuotolį. ● vž de luxe

25

Wolfgango Amadėjaus Mozarto operos „Užburtoji fleita“ repeticija ant specialios plaukiojančios Bodeno ežere platformos.

Opera buvo parodyta Bregenco festivalyje praėjusią vasarą. D omi n ic E be n bic h ler / „ R e u ters “ n u otr .

muzika vasara su

Svarbiausi Europos vasaros festivaliai žinomi: operos – austrų Zalcburge, vokiečių Miunchene ir Bairoite; dramos – prancūzų Avinjone ir škotų Edinburge. Be jų, yra galybė mažesnių įvairių žanrų renginių.

Kartais jie vyksta neįprastose vietose – ant vandens, iškasenų karjeruose, antikiniuose amfiteatruose ir pan. Ir vienų, ir kitų lankymas nėra vien prestižo dalykas, tai ir išskirtinių meninių išgyvenimų poreikis, kartais pabarstytas snobiškumo druskele; dažnai tai virsta ritualu, įpročiu, perduodamu kaip palikimas. /Beatričė Laurinavičienė/

26 vž de luxe

Verona w w w.ve ro n a . i t

Viduržemio jūros šalys, ypač Italija, lyderiauja renginių * senovės amfiteatruose kategorijoje. Pradėti juos vardyti neabejotinai reikėtų nuo Veronos antikinės arenos (Arena di Verona), kur nuo 30-ųjų mūsų eros metų vyko populiarieji romėnų ludi (žaidimai) ir gladiatorių kovos. Didžiausios pasaulyje scenos po atviru dangumi neįprasta koncertams vieta nepavadinsi – tenoro Giovanni Zenatello ir teatro impresarijaus Ottone Rovato iniciatyva pirmasis operos spektaklis, G. Verdi „Aida“, čia buvo parodytas 1913 m. rugpjūčio 10 d., minint kompozitoriaus 100-ąsias gimimo metines. Pradėtas kiek vėliau, 1936-aisiais, kasmet (išskyrus Antrojo pasaulinio karo metus) nuo birželio iki rugsėjo Veronos arenoje vyksta operos festivalis. Nuo 1996 m. jį rengia privatus „Arena di Verona Foundation“ fondas.

92-asis operos festivalis Veronoje šiemet vyks nuo birželio 20 d. iki rugsėjo 7 d. Jo programoje – 6 operų pavadinimai ir trys ypatingi vakarai, vienas iš jų – Placido Domingo koncertas liepos 17-ąją, kuriame skambės G. Verdi operų arijos, duetai, kvartetai.

Neįtikėtinai puikios akustikos arenoje (iki 2011 metų čia nebuvo naudojama jokia garso sistema) vyksta ir baleto spektakliai, koncertų yra surengę „Pink Floyd“, „Deep Purple“, Mike‘as Oldfieldas, Stingas ir t. t. Kadaise arenos amfiteatre tilpo iki 30 000 žiūrovų, dabar dėl saugumo jų skaičius ribojamas iki 15 000.

Bilietų kainos svyruoja nuo 19 EUR iki 200 EUR, juos verta įsigyti iš anksto.

Taormina, Sicilija w w w. te at ro g re co t a o r m i n a .co m

„Teatro greco“ (Graikų teatras) nepaprasto grožio * Taorminos miestelyje – vienas įspūdingiausių Sicilijos „antikinių reliktų“ tolumoje boluojančio Etnos ugnikalnio (jis išsiveržia kas du trys mėnesiai) fone. III a. pr. Kr. teatrą pradėjo statyti graikai, vėliau perstatė romėnai.

Nepaprastai puikios akustikos (kalbant apie graikų ir romėnų statinius ši sąvoka įprasta) amfiteatre rengiami operos ir dramos spektakliai, koncertai, kino festivalis. Šiemet nuo rugpjūčio 2 d. iki rugsėjo 6 d. „Teatro greco“ vyks operos festivalis „Belliniano'2014“. Bilietų kainos – 33–95 EUR. Bregenco festivalis w w w. b re ge n z e r fe st s p i e le.co m

Rūta Prūsevičienė, Lietuvos nacionalinės filharmonijos * direktorė, paprašyta pasufleruoti, kokie koncertai vyks neįprastose vietose, mini Bregenco festivalį (Bregenzer Festspiele) Austrijoje, greta Vokietijos ir Šveicarijos sienos esančiame mieste.

Maždaug mėnesį trunkančio festivalio vieta – visas miestas, po jį pasklinda koncertai, spektakliai, parodos, literatūros renginiai. Operos spektakliams yra skirtas „Festspielhaus“ teatras, tačiau atraktyviausia vieta žiūrovams – Bodeno ežere įrengta plūduriuojanti scena.

Praėjusių metų lapkritį festivalio direktorius Davidas Pountney paskelbė šios vasaros, 69-ojo festivalio, programą. Joje – ir austrų kompozitoriaus H. K. Gruberio (g.

1943) specialiai festivaliui sukurta opera „Vienos miško pasakos“, ji bus atlikta ežero scenoje, ir W. A. Mozarto opera „Užburtoji fleita“. Į pastarąją išpirkta didžioji dalis iš 190 000 bilietų (opera bus suvaidinta 28 kartus).

Nuo 1946 m. rengiamas festivalis planuojamas toli į priekį.

Matyt, ir dėl to, kad techniškai pasirengti įspūdingos scenografijos spektakliams ežero scenoje reikia laiko. Jau žinoma, kad 2015 m. sezoną ežero scenoje bus atlikta G. Puccini opera „Turandot“, jos premjera numatyta liepos 22 d., įvyks 23 spektakliai. 2017 ir 2018-ųjų vasaromis ten pat bus atlikta G. Bizet opera „Karmen“. „Choregies d'Orange“ festivalis (Prancūzija) w w w.c h o re g i e s . f r/e n

*

Tarp p. Prūsevičienės išvardytųjų – vasaros operos festivalis, kasmet rugpjūtį rengiamas Oranžo mieste, Pietų Prancūzijoje, į šiaurės vakarus nuo Marselio. Jis vyksta po atviru dangumi įspūdingame romėnų teatre. Tai vienintelis

Scena iš operos „Reino auksas“, rodytos Bairoito festivalyje 2013 metais. Opera „Reino auksas“ yra monumentaliausio Richardo Wagnerio kūrinio – teatrologijos „Nybelungų žiedas“ – dalis. E n rico Na w rat h / „ B ayre u t h er F estspiele “ / „ B loomberg “ n u otr . tokios rūšies statinys Prancūzijoje su išlikusia nepaprasto dydžio akustine siena – 103 m ilgio, 37 m aukščio, 1,80 m pločio. Nemenka ir pati scena – 65 m ilgio, jos gylis – nuo 12 iki 16 m. Amfiteatre telpa 9 000 žiūrovų.

Dabartinį savo laiką festivalis skaičiuoja nuo 1860 m., Prancūzijoje jis seniausias. Jo rengėjai pabrėžia, jog jame pasirodo visi garsieji pasaulio atlikėjai.

Iki 1969-ųjų amfiteatre vyko koncertai, spektakliai, operos, vėliau „Orange“ tapo tik operos festivaliu, o teatras persikėlė į Avinjoną.

Operos festivalis „Orange“ šiemet rengiamas liepos 9– rugpjūčio 5 d.

Aspendo festivalis

w w w. as p e n d o s fe st i v a l . gov. t r

Antikos palikimą išnaudoja ir prie tos pačios Viduržemio * jūros esanti Turkija. Antalijos regione, antikiniame graikųromėnų mieste Aspende, romėnų teatre, kasmet rengiami operos ir baleto, džiazo festivaliai, svariai prisidėję prie turistinės Turkijos reklamos visame pasaulyje. Įspūdingos akustikos „Aspendos Amphitheater“ pastatytas 155 m. graikų architekto Zenono. Amfiteatre su 40 sėdimųjų eilių iš marmuro (todėl žiūrovams rekomenduojama atsinešti pagalvėlę) tilpdavo apie 12 000 žiūrovų, dabar parduodama 7 000 bilietų. Šių metų Aspendo džiazo festivalis vyks liepos pabaigoje, operos ir baleto festivalis – rugpjūčio 30 d.–rugsėjo 20 d., jo programa dar nepaskelbta.

Andrea Bocelli Toskanoje w w w. i t a l i a eve n t s .co m

Garsiojo italų tenoro Andrea Bocelli kasmetinį koncertą Toskanoje galima vadinti vienu ypatingiausių. Koncertas, vienintelis per metus, vyksta Lajatico komunoje, vadinamajame „Teatro del Silenzio“ amfiteatre, paties dainininko sumanymu pastatytame greta jo namų. Be abejo – stulbinančio grožio vietovėje tarp Toskanos kalvų.

Greta scenos tyvuliuoja dirbtinis ežeras, jo viduryje įrengtoje pakyloje eksponuojamos skulptūros, koncerto metu jos ir scena apšviečiami įspūdingomis šviesų kaskadomis. Šiemet koncertas vyks liepos 20 d., kitu laiku scena stovi tuščia, beje, turistams vietovė atvira.

Pirmasis koncertas „Theater of Silence“ surengtas 2006 m., tuomet amfiteatras buvo pritaikytas 5 000 klausytojų, po rekonstrukcijos jame telpa 10 000 svečių.

Vietos ir įvykio išskirtinumas lemia, jog jau parduodami bilietai į 2015 m. vasaros koncertą.

Dalhalos operos festivalis w w w.d a l h a l l a o p e ra . s e

Dalhalos (Švedija) operos festivalis vasaromis vyksta * buvusiame kalkakmenio karjere įrengtame amfiteatre.

Dalhalos karjeras (60 m gylio, 400 m ilgio, 175 m pločio) buvo iškastas Ratviko miesto (centrinė Švedija) pašonėje, 7 km nuo Siljano ežero.

4 000 vietų amfiteatras buvusiame karjere atidarytas 1995 m., akustinės jo savybės lyginamos su geriausiomis Europos atviromis scenomis.

Kiekvieną vasarą nuo birželio iki rugsėjo pradžios Dalhaloje pristatoma 20–30 klasikos, džiazo, populiariosios muzikos koncertų bei operų.

Beje, operos, kaip neseniai pareiškė Dalhalos draugų asociacijos direktorių taryba, šiemet nebus. Bilietus įsigijusiems klausytojams teks juos grąžinti ir... laukti kitų metų.

Bairoito festivalis w w w. b ay re u t h e r - fe st s p i e le.d e

Tarp didžiųjų europietiškų vasaros renginių Bairoito * (Vokietija) festivalis vadinamas bene svarbiausiu. 1876 m. įkurtas paties Richardo Wagnerio, kuris „privatizavo“ nedidelį Bavarijos miestuką: pirmiausia pastatė ten teatrą „Festspielhaus“ specialiai savo teatrologijai „Nybelungų

vž de luxe

27

Kasmetinis garsiojo italų tenoro Andrea Bocelli koncertas Toskanoje vyksta Lajatico komunoje, vadinamajame „Teatro del Silenzio“ amfiteatre, stulbinančio grožio vietovėje tarp Toskanos kalvų. žiedas“, paskiau – „Vanfrido“ vilą, kurioje apsigyveno Wagnerių šeima, ir pagaliau – į amžino poilsio vietą atgulė tiesiai priešais savo miegamojo langus. Po kompozitoriaus mirties (1883) festivalio vairą perėmė antroji žmona Cosima (1837–1930) – vengrų kompozitoriaus Ferenco Liszto duktė, dabar jam vadovauja kompozitoriaus provaikaitės Eva ir Katharina.

Pagal Bairoito festivalio nuostatus, vadovauti jam gali tik kompozitoriaus palikuonys. 2015 m. sutartis su dabartinėmis jo vadovėmis baigsis, ir vyresnioji jų, Eva, paprašė jos nebepratęsti.

Bairoito festivalis – prekių ženklas, pažįstamas visame pasaulyje, mėnesį trunkančio festivalio bilietų kainos nemažos, tačiau laukti jų gali prisieiti ir 5 metus. Festivalyje lankosi Europos valstybių valdžios atstovai, garsūs menininkai. Iš esmės Bairoitas yra memorialas, kur gali pajusti, kad Wagnerio dramų atlikimas tapo ritualu, kad jis turi didžiulę paklausą. Bairoite, tikina į jį kasmet važiuojantieji, viskas ypatinga: dvasią kelianti muzika, unikali akustika (žiūrovams nematoma orkestro duobė „apginkluota“ specialiais įrengimais), geriausi dirigentai ir dainininkai, šiuolaikiški pastatymai. Žinoma, iškilminga aplinka ir puošnūs svečiai.

Nuvykti į Bairoitą nesudėtinga: lėktuvu iki Miuncheno, iš ten – pusantros valandos elektriniu traukiniu. Tačiau patekti į patį festivalį – sunku, turint galvoje didžiulę jo paklausą ir vos 1 000 vietų salę. Yra įvairių būdų. Pirmasis – oficialus ir išankstinis: spalį paskelbus kitų metų programą nusiųsti užsakymą. Užsisakiusieji bilietą šių metų festivaliui atsakymo turėjo sulaukti iki kovo 31 d. Jo negavus labai nusiminti neverta – būsite įtrauktas į elektroninę eilę ir po kelerių metų bilietą gausite.

Antras kelias – spontaniškas. Festivalio metu neplanuotai atsidūrus Bairoite galima bent pabandyti nusipirkti bilietą į spektaklį: juk būna, kad bilietai grąžinami. Kita galimybė – per pertrauką atsistoti prie įėjimo iškėlus lentelę su užrašu „Suche Karte“ (Ieškau bilieto) ir laukti išeinančiųjų po pirmojo veiksmo. Retai, bet pasitaiko, kad tokių būna.

28 vž de luxe

Bairoitas operos gerbėjams žada visokeriopų džiaugsmų, gastronominių taip pat. Jie sakralūs, kaip ir muzika.

Patiekalai Bairoite siejami su Wagneriu ir vadinami jo muzikinių opusų bei herojų vardais: ledų „Dievų žūtis“ galima paragauti bet kur, o štai ypatingą firminį mėsos patiekalą dviem asmenims „Skrajojantis Olandas“ – tik restoranėlyje „Hollaeder Stuben“ festivalio kalvos papėdėje.

Be „Festspielhaus“, Wagneris materializavosi visame Bairoite ir jo apylinkėse. Rytą galima praleisti pliuškenantis „Lohengrino“ pirčių baseinuose arba vaikštinėjant Ermitaže – didžiuliame užmiesčio parke. Didysis kompozitorius pasisavino netgi tas miesto įžymybes, kurios buvo pastatytos iki jo, tarkime, rokoko epochos „Markgrafo“ teatrą.

103-iasis Bairoito festivalis vyks liepos 25–rugpjūčio 28 d.

Jo programoje 30 kartų bus parodytos septynios R. Wagnerio operos – „Tanhoizeris“, „Skrajojantis olandas“, „Lohengrinas“ ir „Nybelungų žiedo“ teatrologija: „Reino auksas“, „Valkirija“, „Zygfrydas“ ir „Dievų žūtis“. Tarp jų statytojų ir atlikėjų pavardžių, kaip ir kasmet, – daugybė

įkvepiančių bent jau pabandyti užsisakyti bilietą kitiems metams. Jis kainuoja nuo 100 iki 200 EUR. Zalcburgo festivalis w w w. s a l z b u rgfe st i v a l . at

Dar vienas prekių ženklas, didžiausias ir įvairiausias, – * tvirtina gerbėjai. Šiemet festivalis vyks 94-ąjį kartą – 1920 m. jį įkūrė kultūrininkai Richardas Straussas, Maksas Reinchardas, Hugo von Hofmannsthalis, nusprendę, kad Mozarto gimtinė – geriausia vieta teatro ir muzikos kūrybinėms idėjoms įgyvendinti. Nedidelis barokinis Zalcburgas idealiai tinka festivaliui, kuriame dera opera, koncertai ir teatras.

Opera šiemet skirta G. Rossini talentui, tad bus parodytos trys jo operos – „La Cenerentola“, „Sevilijos kirpėjas“ ir „Otelas“. Koncertų programa įvairiausia: nuo chrestomatinės klasikos iki Islamo pasaulio naujosios muzikos.

Bilietais į Zalcburgo festivalį rūpinamasi iš anksto, bet ne taip anksti kaip į Bairoito. Zalcburge vienu metu vyksta tiek daug renginių, kad visada yra vilties įsigyti bilietą – kasose arba „iš rankų“.

Išalkusieji ne tik kultūrinių, bet ir materialesnių desertų prieš renginį suka į „Glockenspiel“ ar „Tomaselli“ konditerijas, jos garsėja prašmatniais austrų gardėsiais. Vakare – į „Peterskeller“, teigiama, seniausią Austrijos restoraną (užeiga šioje vietoje buvo atidaryta 803 m.), iškirstą tiesiog uoloje.

Galiausiai, atvykus į Zalcburgą būtų keista neaplankyti Mozarto namų, nepasidairyti po Šv. Sebastijano kapines, kuriose palaidotas kompozitoriaus tėvas, ar nepavaikštinėti po nuostabųjį Mirabelgarteną – sodą su puikiaisiais gėlynais ir įstabiu vaizdu į kalno viršūnėje stūksančią Zalcburgo pilį, vieną iš seniausių Europos tvirtovių. Šiemet festivalis vyks liepos 18 d.–rugpjūčio 31 d. ●

mano namai –

Kam gyventi namie, jei yra viešbučių?

Vis daugiau pasiturinčių žmonių renkasi galimybę gyventi patogiau nei patogiai – su visais 5 žvaigždučių viešbučio teikiamais malonumais. /Marta Kuzmickaitė/

B

uvusiai Didžiosios Britanijos ministrei pirmininkei Margaret Thatcher, kol ji aktyviai dirbo, užtekdavo kelių valandų miego, tačiau paskutinius gyvenimo mėnesius ji praleido „Ritz“ viešbutyje Londone, pasakoja „Financial Times“. Poniai Thatcher viešbutis labiau nei namai tiko dėl sveikatos problemų (namie buvo sunku įveikti aukštus laiptus), tačiau viešbučio savininkai politikos įžymybę apsistoti kviesdavo ir iki atsirandant nepatogumų. Ji čia galėjo gyventi, kiek širdis geidė.

Margaret Thatcher – viena iš daugelio, kurių širdys linko į šitokią buitį. „Ritz“ – mano namai“, – deklaravo Coco Chanel. Ir išties – į Paryžiuje esančius viešbučio aparta-

30 vž de luxe

mentus ji įsikėlė 1934 m. ir čia gyveno, iki kol buvo gyva, iki 1971ųjų. Dailininkas Salvadoras Dali bent mėnesį per metus praleisdavo prezidentiniuose „Hotel Le Meurice“ apartamentuose Paryžiuje, beje, čia jis sykį paprašė atvesti avių bandą. Į avis dailininkas ketino šaudyti, laimei – tuščiais šoviniais.

Rašytojas Oscaras Wilde‘as romaną su lordu Alfredu Douglasu Savoy mezgė jiedviem gyvenant viešbutyje – gretimuose susijungiančiuose kambariuose. Žinoma, Wilde‘o gyvenimo būdas patiko ne visiems – nuteistas už paleistuvystę ir dvejus metus praleidęs sunkiųjų darbų kalėjime Wilde‘as paliko Angliją ir išvyko... žinoma, į Paryžių. Pasikeitęs vardą jis įsikūrė

„Palazzo Versace Residences and Hotel“ jungia penkių žvaigždučių viešbutį su 72 namais, kurių dizainą kūrė Donatella Versace. „ Pala z z o V ersace “ n u otr .

Paryžiaus viešbutis „Ritz“. „Ritz“ – mano namai“, – deklaravo Coco Chanel, gyvenusi čia, kol buvo gyva. R E X / O livia R u t h erford /A ll O ver P ress n u otr .

„Hotel d’Alsace“ viešbutyje. Čia jis paskelbė savo garsųjį fatališką ultimatumą: „Šie tapetai mane nuvarys į kapus: arba jie, arba aš“. 1900 m. lapkričio 30 d. išėjo Wilde‘as.

Aktorius Richardas Harrisas buvo ilgalaikis „The Savoy“ viešbučio Londone svečias. Čia jis pragyveno 15 metų ir buvo įsitikinęs, kad viešbutis pranašesnis nei įprasti butai ar namai. „Jei už namą moki paskolą, negali bankininko prašyti atnešti bokaliuko“, – yra sakęs aktorius.

Ištikimieji „Savoy“ darbuotojai sykį sunerimo pastebėję, kad jau savaitę nematyti Harriso, tačiau ant kambario durų kabėjo „Do Not Disturb“ ženklas ir jie nesiryžo svečio trukdyti. Darbuotojai rado kitą

išeitį – pasikvietė buvusią Harriso žmoną. Moteris rado jį kambaryje mirštantį. Nešamas į greitosios pagalbos automobilį viešbučio vestibiulyje susigrūdusiems smalsuoliams onkologine liga sergantis aktorius šūktelėjo: „Tai dėl maisto!“

Dėl patogumų

Visi šie žmonės viešbučius rinkosi dėl įvairių priežasčių, tačiau dažniausiai – dėl paslaugų ir patogumų.

Daug keliaujantiems verslininkams viešbučiai gali būti puiki išeitis – nereikia sukti galvos dėl butų skirtinguose miestuose nuomos, nereikia jais rūpintis, tvarkyti. „Kempinski Hotel Cathedral Square“ 5 žvaigždučių viešbučio Vil-

niuje atstovai „De Luxe“ pasakojo, jog čia kai kurie verslininkai apsistoja ir keliems mėnesiams – tačiau ne iš ekscentriškumo, kaip aukščiau minėti asmenys, o dėl praktinių sumetimų. Atvykę verslo reikalais jie nori palikti rūpesčius dėl gyvenamosios vietos, be to, už jų apgyvendinimą neretai moka tarptautinės bendrovės, o jos, kaip nuolatinės viešbučio klientės, dažnai gauna nuolaidų.

Vilniškio 5 žvaigždučių viešbučio „Stikliai“ klientai dažniausiai jame apsistoja nakčiai arba kelioms, tačiau planuodami Lietuvoje pabūti ilgiau jie renkasi viešbučio apartamentus. Čia jie gyvena tarsi nuomojame bute, tačiau gali naudotis „One Hyde Park“ rezidencija Londone. Pakilusios nekilnojamojo turto kainos rodo, kad namų tvarkytojo – konsjeržo pa­ ekonomika Jungtinėje Karalystėje atsigavo ir įgauna pagreitį.

M att h e w L loyd / „ B loomberg “ n u otr .

slaugomis, šis rezervuoja staliukus restoranuose, bilietus į teatrą ar koncertus, padeda keliaujant po šalį ar skrendant svetur: užsako bilietus, iškviečia taksi, pakviečia aukles ir kt.

Kai kurie viešbučiai nuolatiniams klientams siūlo pasaugoti jų daiktus, kol jie keliauja, – nuo kostiumų ir kaklaraiščių iki baldų, – ir šiuos išdėlioti, kaip buvo prieš svečiams sugrįžtant į viešbutį, dažnai į tą patį kambarį ar apartamentus.

Ir vis dėlto daugelis gyvenimą viešbutyje laiko savotišku pasirinkimu. Ar paslaugos visą parą ir nesibaigiantys švarūs rankšluosčiai atstoja privatumą, o popiečio arbata – kūrybinę netvarką nuosavoje virtuvėje? vž de luxe

31

Salkombo miestelyje Pietvakarių Anglijoje „Estura“ galima įsigyti namą ar butą, kuriuos aptarnauja „Salcombe Harbour Hotel and Spa“. Jų kainos prasideda nuo 1,5 mln. GBP. A dam B u rto n / R obert Hardi n g World I magery/ C orbis n u otr .

Auksinis viduriukas

Turtingieji gali rinktis viduriuką tarp namų ir viešbučio. Pastaraisiais metais padaugėjo atvejų, kuomet viešbučiai įsigyja privačias patalpas, užkabina savo pavadinimą ir gyventojams, butų savininkams, teikia viešbučio lygio paslaugas. O šie mielai jomis naudojasi.

Vienas pavyzdžių – maždaug 200 prabangių apartamentų pastatas „Knightsbridge“ Londone, jo savininkas Honkongo magnatas Sammy Lee dar prieš dešimtmetį pasiūlė rezidentams „6 žvaigždučių“ viešbučių stiliaus paslaugas (jas teikia „Hyatt Hotel group“). Sistema išbaigta 2005 m., nuo tada vis daugiau pasiturinčių žmonių domisi jos privalumais. „Paskutinį dešimtmetį centriniame Londone matėme aukščiausios klasės gyvenamųjų patalpų paklausos augimą“, – sako Deanas Mainas, gyvenimo būdo ir nekilnojamojo turto valdymo bendrovės „Rhodium“ įkūrėjas. Anot jo, turtingi žmonės savo būstuose, net ir laikinuose, dabar nori daugiau individualumo, asmeniškumo, bet sykiu – ir galimybės išvengti su vietos išlaikymu ir kasdieniais poreikiais susijusių problemų. Jie nori, kad visais mažais rūpestėliais pasirūpintų kas nors kitas.

Dominicas Grace‘as, „Savills“ gyvenamųjų namų projekto Londone plėtotojas, „ft.com“ sako, kad konsjeržo paslaugos pastaruosius 5 metus yra būtinas dalykas visuose aukščiausios klasės apartamentų pastatuose, o viešbučio prekių ženklas suteikia jiems pridėtinės vertės, tarsi spaudas, garantuojantis kokybę.

Vienas iš apartamentų, gaunančių

32 vž de luxe

aukštos klasės viešbučio paslaugas Londone, pavyzdžių – „One Hyde Park“ rezidencijos. 86 apartamentų komplekso, baigto statyti 2011 m., gyventojai gali mėgautis visomis „Mandarin Oriental“ viešbučio pa­ slaugomis. Nepigiai – rezidencijų kainos prasideda nuo 6 mln. GBP, bet, pvz., 2010 m. 6 miegamųjų apartamentai parduoti už 140 mln.

GBP, tuo metu tai buvo brangiausiai parduotos gyvenamosios patalpos Didžiojoje Britanijoje.

Už paslaugas ir patogumus gyventojai moka fiksuotus mokesčius, kurie priklauso nuo jų turimų apartamentų dydžio, o į paslaugas įeina 24 val. per parą trunkantis konsjeržo darbas, patarnautojų paslaugos, automobilio valymas, kambarių priežiūra ir tvarkymas, apsauga. Patogumų sąrašas įspūdingas – laiką čia galima leisti privačiame kino teatre, prie 21 metro ilgio baseino, saunose, garų pirtyse, procedūrų ir poilsio kambariuose, privačiose treniruočių ir treniruoklių salėse. Gali naudotis golfo simuliatoriumi, virtualių žaidimų kambariu, užsukti į vyno rūsį, kviesti kolegas į konferencijų sales ir t. t. Štai dviaukštis namukas Mayfairo rajone centriniame Londone, prisišliejęs prie 5 žvaigždučių „Connaught“ viešbučio, rinkoje vertinamas 15–20 mln. GBP. Būstą gali įsigyti drauge su konsjeržo ir su namų ruošos paslaugomis (tvarkytojas ateitų 45 dienas per metus), kambarių tarnyba, galimybe naudotis „Connaught“ SPA ir restoranu – į šiuos patenkama privačiu liftu.

Visai netoli stovi „Savoy Court“, aukštos klasės apartamentų blokas.

Galima įspėti – jo gyventojais rūpi-

nasi „The Savoy“ viešbutis, jis suteikia ne tik durininko ir kambarių tvarkytojų paslaugas, bet ir viešbučio sporto klubo narystę, galimybę privačiai patekti į viešbutį. Dviejų miegamųjų apartamentai šiame pastate vertinami 1,95 mln. GBP; metinis mokestis už paslaugas – 24,487 GBP, yra ir kitokių mokesčių.

Ir taip galima tęsti.

Ne tik mieste

Įdomu, kad viešbučio paslaugos vis dažniau taikomos ir užmiesčiuose stūksančioms prabangioms buveinėms, ir ne tik Didžiojoje Britanijoje. „Glenaig“ šešių miegamųjų namas su konsjeržo paslaugomis Škotijoje gauna „Gleneagles“ viešbučio paslaugas. Viešbutis garsėja savo golfo aikštynais, čia vyksta svarbūs turnyrai. Na, o namas vertinamas viso labo 2,5 mln. GBP. Salkombo miestelyje Pietvakarių Anglijoje „Estura“ projektas aprėpia 10 aukštos klasės namų ir du butus, kuriuos aptarnauja „Salcombe Harbour Hotel and Spa“. Šie dabar parduodami – kainos prasideda nuo 1,5 mln. GBP. Visi rezidentai turės teisę dvejus metus naudotis viešbučio patogumais, baseinais ir sporto sale.

Už reliatyviai nedidelius 1800 GBP per metus viešbučio remonto darbų komanda pasiekiama septynias dienas per savaitę, o namų tvarkymas tekainuos papildomai 2500 GBP per metus.

Turint galvoje, kad tikslinė šių rezidencijų auditorija yra tarptautinių bendrovių vadovai, nieko keisto, kad tendencija plinta ir kitose šalyse, svarsto „ft.com“.

Viešbučių paslaugomis savo rezidencijose mielai naudojasi Šanchajaus turtuoliai, ypač verslininkai ir atvykėliai iš svetur. Taigi čia statomi panašūs apartamentų blokai ir namai, kurių gyventojus žadama lepinti aukščiausios klasės viešbučių paslaugomis. Per ateinančius porą metų tokių būstų turėtų atsirasti Šendžene, Hangdžou, Taipėjuje. Australijos Gold Koste, mieste prie Koralų jūros, stūksantis „Palazzo Versace Residences and Hotel“ jungia penkių žvaigždučių viešbutį su 72 namais, kurių dizainą kūrė Donatella Versace. „Tokių rezidencijų turėtų atsirasti ir Sidnėjuje“, – žada Tony Leongas, bendrovės „Savills Residential Australia“ partneris. Anot jo, jų dairosi ne tik turtingi australai, bet ir klientai iš Honkongo bei kitų Kinijos didmiesčių.

JAV ši paslauga – anokia naujiena. „960 Fifth Avenue“ – Penktosios aveniu apartamentų blokas pastatytas praėjusio amžiaus trečiame dešimtmetyje. Čia dirba prancūzų šefas, rezidencijoje įrengtas prašmatnus valgomasis, pobūvių salė.

Per mėnesį apartamentų gyventojai turi sumokėti nuo 3700 USD už dviejų miegamųjų buto priežiūrą iki 11700 USD už keturių. Jei norėtum įsigyti butą šioje prabangioje vietoje, pirmiausia kandidatūrą turėtų patvirtinti jos taryba. Kalbama, kad jei turi mažiau nei 100 mln. USD, čia esi laikomas skurdžiumi.

Lietuvoje

Nereikia Honkongo ar Australijos – panašus atvejis yra ir Lietuvoje.

Viešbutis „Nidus“ Nidoje plečiasi ir baigia įrengti bei parduoti apartamentus, kurių savininkai galės naudotis visomis viešbučio paslaugomis. „Nidus“ svečiai iki šiol galėjo apsistoti 27-iuose viešbučio numeriuose ir jų skaičius nesikeis, tačiau tame pačiame pastate atsirado dar 7 apartamentai, skirti pardavimui.

Apartamentų savininkai bus įtraukiami į viešbučio verslą, taigi tais mėnesiais, kai apartamentų jiems nereikės, viešbutis galės juos išnuomoti kitiems svečiams. Taip apartamentų savininkai galės iš patalpų uždirbti. „Be to, ir jie patys, ir jų klientai galės naudotis papildomomis paslaugomis: mūsų SPA centru, konferencijų sale ir t. t.“, – kalba Egidijus Vičius, viešbučio „Nidus“ savininkas.

Kvadratinis metras kainuoja 13 000 Lt. Už visas paslaugas teks mokėti 1 800 Lt per metus. „Į šią kainą įeina ūkvedžio, kambarinės paslaugos, automobilio stovėjimo vieta – žiemą vasarą sutvarkyta ir laisva“, – vardija pašnekovas.

Beveik visi apartamentai jau nupirkti, dėl poros dar deramasi. ●

aromato vilionių pinklės Parfumerija yra bene gražiausia apgaulės meno forma: keisdami aplinkos kvapus ar kvėpindamiesi žmonės keičia savo bei aplinkos įspūdžius ir emocijas manipuliuodami laukiamomis reakcijomis kvapiųjų medžiagų, veikiančių bene jautriausią žmogaus pojūtį – uoslę. /Rimantė Budrytė-Kvietkauskienė/

P

rieš keletą tūkstantmečių Egipto žyniai šventyklose smilkydavo kvapiąsias dervas tikėdami, kad malonus smilkalų aromatas ir į dangų kylantys dūmai priartins taip trokštamą dievų malonę ir pabrėš faraono dievišką kilmę, atskirs dieviškuosius nuo paprastų mirtingųjų kylančių smilkalų dūmų uždanga. Išmanieji XXI amžiaus žmonės parfumerinėms manipuliacijoms pasitelkia išmaniąsias ir inovatyviąsias technologijas, bet nenutolsta nuo pirminės parfumerijos paskirties – pakeisti savo ir aplinkos kvapą kvepiančiais kūriniais.Tuo pačiu jie tikisi įvairių malonių – sakralinių, emocinių ar finansinių, priklausomai nuo to, kokiems moderniesiems dievams ar

34 vž de luxe

poreikiams skirtas erdvėje sklindantis aromatas.

Technologinės inovacijos parfumerijoje atveria begalines galimybes: dirbtinės uoslės funkcijas imituojantys prietaisai nustato kvapus tiksliau nei žmogaus uoslė, headspace technologijos padeda iššifruoti iki šiol neiššifruotus aplinkos aromatus, galiausiai visa tai sėkmingai paverčiama patalpų kvėpinimo komercija.

Elektroninės nosys

Varviko universiteto (Didžioji Britanija) mokslininkai dirbtinę uoslę kūrė jau XX amžiaus 8-ajame dešimtmetyje, 1994 metais savo kūrinį jie pavadino elektronine nosimi, arba tiesiog enosimi. Elektroninės nosys imituoja žmogaus

Elektroninis įrenginys, dar vadinamas dirbtine nosimi, gali „užuosti“ ir analizuoti daugybę kvapų ir aromatų. „ A ll O ver P ress “ / „ D e u tsc h e P resse - A ge n t u r “ n u otr .

nosies funkcijas atpažindamos ir klasifikuodamos kvapus gerokai didesniu tikslumu nei žmogaus uoslė: elektronines nosis sudaro cheminių sensorių, reaguojančių į aromatines cheminių komponentų klases, rinkiniai, leidžiantys atpažinti kvapą dėl skirtumų tarp kompleksinių kvapų ir cheminių komponentų mišinio. Sensoriai atpažįsta tam tikrą cheminį antspaudą, siejamą su specifiniu kvapu.

Elektroninių nosių panaudojimo galimybės yra begalinės: per keletą dešimtmečių elektroninės nosys išpopuliarėjo aplinkos bei maisto kokybės tyrimuose, pavyzdžiui, 2013 metais KTU Inovacijų ir verslo centras kartu su UAB „Ars Lab“ pristatė pirmąjį pasaulyje elektroni-

cinių patalpų kvėpinime, siekiant aromatų pagalba manipuliuoti klientų emocijomis bei nuotaikomis.

Patalpų kvėpinimo technologijos

Prabangios parduotuvės nori daugiau nei tiesiog šviežumo kvapo. „Jimmy Choo“ taip pat bendradarbiauja su kvapų rinkodaros bendrove. J erome Favre / „ B loomberg “ n u otr .

nės nosies prototipą mėsos šviežumui nustatyti.

Viena naujausių elektroninės nosies panaudojimo tyrimų krypčių – medicina: elektronine nosimi iš odos ar burnos kvapo nustatomi paciento sveikatos būklės pokyčiai.

Parfumerijoje elektroninės nosies naudojimas atskleidžia naujų galimybių: pavyzdžiui, elektronine nosimi yra atskiriami padirbti kvepalai nuo originalių tada, kai žmogaus nosis nepajėgia nustatyti aiškių skirtumų – dirbtinės uoslės neveikia emociniai ar fiziologiniai dirgikliai, galintys paveikti rezultatus, o jautrūs elektroninės nosies sensoriai sėkmingai atskiria skirtingą originalių ir padirbtų kvepalų sudėtį.

Nepaisant sėkmingo elektroninės nosies panaudojimo įvairiose srityse visgi pripažįstama, kad elektroninė nosis nusileidžia žmogaus uoslei jautrumo kvapams ir kvapų atskyrimo atžvilgiu, žmogaus uoslės sistemos biologiniam kompleksiškumui, taigi bent kol kas laimima kova prieš elektroninę nosį, dirbtinę uoslę.

vyzdžiui, eterinis aliejus paprastai turi apie 300 sudėtinių dalių, kurių didžioji dalis nesusijusi su kvapo sukūrimu, todėl naudojant headspace technologiją aromatas išskaidomas į sudėtines dalis, spektroskopine analize nustatomos tos sudėtinės dalys, kurios sukuria patį aromatą. Šiandien headspace naudojama itin plačiai: iššifruojami ne tik augalinės kilmės aromatai, bet ir maisto produktų, aplinkos kvapai, visa tai pritaikoma ne tik kuriant parfumerijos šedevrus su iki šiol neatskleistų augalų aromatais, bet ir sparčiai populiarėjančiame tiksliniame komer-

Headspace technologija

Moderniosios technologijos parfumerijoje leidžia sėkmingai iššifruoti ir atkurti daugelį iki šiol aromato molekulių lygmenyje neiššifruotų aplinkos kvapų, kurie ilgus metus buvo tikras parfumerinis iššūkis. Vadinamoji headspace technologija, šiandien plačiai naudojama aromatams iššifruoti, leidžia išskirti aromatinę medžiagą ir nustatyti jos cheminę sudėtį. Analizės objektas yra įdedamas į konteinerį su filtruojamo oro įvadu ir išvedimu, išvedimas turi kvapo molekulių gaudyklę ir pompą orui išsiurbti. Surinkus pakankamai kvapo molekulių gaudyklė patraukiama ir molekulės išlaisvinamos veikiant šilumai ar tirpikliui, o chemikai ir parfumeriai išnagrinėja gautą rezultatą, parfumerio nosis vertinant rezultatą yra svarbiausia.

Headspace technologijos pirminė parfumerinė paskirtis buvo augalų aromatų iššifravimas: pa-

Viliojantis saldžios kavos ir šviežių kepinių aromatas yra dažnas kavinių ir prekybos centrų kvėpinimo rinkodaros sprendimas. „ M atto n I mages “ n u otr .

Tikslinis patalpų kvėpinimas per pastaruosius keletą metų sparčiai išpopuliarėjo: jau nebestebina tikslingai aromatizuotos parduotuvės, komercinės paskirties vietose pastebimi kvapo generatoriai ar reklaminiai stendai su kvapo generatoriais, padedantys patraukti praeivių dėmesį. Laikai, kai parfumerinė manipuliacija reiškė tik parfumerijos produktų naudojimą kūno priežiūrai bei oro gaiviklius nemaloniems kvapams pašalinti, jau pasibaigė – šiandien inovatyviosios technologijos padeda manipuliuoti agresyviai ir atvirai, nes uosle suvokiamų tikslinių kvapų skleidimas yra vienas geriausių būdų atkreipti potencialaus pirkėjo dėmesį – nuolatinio kvėpavimo fiziologinė būtinybė neleidžia išvengti šio tipo informacijai patekti į žmogaus dėmesio lauką, o inovatyvių aromatus skleidžiančių prietaisų asortimentas leidžia rinktis pačių įvairiausių formų ir galingumo kvapų generatorius.

Bene dažniausias komercinio patalpų kvėpinimo pavyzdys – šviežių bandelių aromatas, sklindantis didžiųjų prekybos centrų prieigose net ir tada, kai bandelių kepyklos prekybos centras apskritai neturi. Drabužių ir avalynės parduotuvės viliojančiai iškvėpinamos jaukiu ambros aromatu, kavinių prieigos iš tolo kvepia saldžia kava, o dėvėtų drabužių parduotuvėms būdingus nemalonius kvapus keičia šiltų prieskonių aromatas, sukuriamas kvapo generatoriaus, – visa tai pamažu tampa moderniojo pasaulio kasdienybe. Tikslinis patalpų kvėpinimas siekiant sukurti palaimingo komforto ar prabangos pojūtį ypač būdingas viešbučių tinklams bei oro linijoms – uosle atpažįstamas tam tikram tinklui būdingas aromatas sukelia teigiamas emocijas ir įsirėžia į kliento atmintį, taip prisiminimais sukurdamas pridėtinę vertę.

Gyvendamas parfumerinių manipuliacijų ir gausiai iškvėpintos aplinkos pasaulyje pradedi suvokti, kad kuriamos griežtos kvėpinimo bei aromatizuotų produktų naudojimo darbo aplinkoje taisyklės yra atsakas pernelyg gausiam aplinkos kvėpinimui. Ir tai anaiptol nėra žingsnis, stabdantis inovacijas ar technologinį progresą paranojiškai eskaluojant galimos alergijos į kvapiąsias medžiagas tikimybę, – galbūt būtent šios griežtosios taisyklės leidžia išvengti dar vienos maloniai kvepiančios manipuliacijos, dėl kurios mes nesusimąstydami išlaidaujame. Kita vertus, parfumerija yra neabejotinai viena maloniausių manipuliacijos formų – vienas žymus poetas, prieš keletą šimtmečių teigęs, kad „apgauti mane paprasta – aš pats džiaugiuosi būdamas apgaudinėjamas“, buvo teisus ne tik sudėtingų žmogiškųjų santykių, bet ir parfumerine prasme. Pajutus galimų parfumerinių manipuliacijų grėsmę galima džiaugtis tuo, kad pavasarinis sodų žydėjimas, nors ir iššifruojamas bei užrašomas tiksliomis cheminių junginių formulėmis, visgi kiekvieno žmogaus gyvenime palieka skirtingus pėdsakus, elektroninės nosies ar headspace technologijos neaptinkamus, – kvapnioji gamtos manipuliacija žmonių jausmais yra stipriau už bet kokias technologijas, už technologijas sukūrusį žmogų – taip pat. ● vž de luxe

35

SIRENOS Kiekvienas pavasario mados sezonas pasiūlo savo gėles: praėjusio amžiaus 9-ajame dešimtmetyje plevėsavo stambiagėlės kelnės, grunge epochos gatvės stiliaus rūbus lydėjo spygliuotos rožės,

pastaraisiais metais karaliauja ramunės. Prancūzų mados namai

„Cacharel“ pateikia ryškiausią šių metų f loros blyksnį – „Li­ be­r­ty print“. Šis ikoniškas ornamentas nusižiūrėtas nuo anglų

aristokratų grakščių sodinukų, o 8-ajame dešimtmetyje „Cacharel“ smulkiais žiedukais dailintam audiniui suteikė jaunatvišką, grakštų ir romantišką stilių, nuo tada šį raštą pamėgo ir „gėlių

vaikai“, ir aukštuomenės bohemos atstovai. „Liberty“ raštas

dabar atgimsta, o daugelis mados namų atiduoda duoklę nekaltam moteriškumui, mergaitiškai figūrai ir ryškioms spalvoms – lyg Renoiro impresionistinėje tapyboje ar Sofios Coppolos filme „Jaunosios savižudės“ („The Virgin Suicides“).

Parengė „FWD agency“

Karoline:

Suknelė, Cacharel, 1725 DKK.

Zomšiniai šortai, Utzon, 4950 DKK.

K aklo papuošalas, Burberry Prorsum, 3725 DKK. Christine:

Tunik a, Stella Nova, 800 DKK.

Suknelė, Cacharel, 1575 DKK.

Odiniai šortai, Utzon, 4950 DKK. Katrine:

Kombinezonas, Stella Nova, 900 DKK. Odiniai šortai, Utzon, 4950 DKK.

K aklo papuošalas, Burberry Prorsum, 3725 DKK. Fanny:

Suknelė, Cacharel, 1500 DKK.

Odiniai šortai su žv y neliais, Paule Ka, 5100 DKK.

36 vž de luxe

v탑 de luxe

37

38 v탑 de luxe

Christine:

Suknelė su gėlių apyk akle, Malene Birger salonas, 22000 DKK. Odiniai šortai, Paule Ka, 5600 DKK. Karoline

Abrikosų spalvos suknelė, MaxMara, 4995 DKK.

Katrine:

Rožinė suknelė, MaxMara, 3995 DKK.

Siuv inėti šortai, Ralph Lauren, kaina sutartinė.

Fanny:

Levandų spalvos suknelė, MaxMara, 3495 DKK.

Odiniai šortai su žv y neliais, Paule Ka, 5100 DKK.

vž de luxe

39

Stalo įr ankiai Georg Jensen, 95000 DKK. – Ąsotis 126000 DKK. – Žvakidė 122000 DKK. – Šampano taurės 17000 DKK. – Vyno taurės 16000 DKK. Peilis 1600 DKK. – Šakutė – 1500 DKK. – Šaukštas 1500 DKK.

Fanny:

Striukė, Burberry Prorsum, 13425 DKK. Suknelė, Stella Nova, 800 DKK.

Zomšiniai šortai, Utzon, 4950 DKK.

Kepurė pana ma, Burberry Prorsum, 1675 DKK.

Kepurė pana ma, Burberry Prorsum, 1675 DKK. K aroliai, Georg Jensen, 20100 DKK. Karoline:

Christine:

Tibeto la mų k ailių liemenė, Utzon, 3950 DKK.

Gėlėta suknelė, Burberry Prorsum, 17225 DKK.

Auksinė suknelė, Ralph Lauren, kaina sutartinė.

Tibeto la mų k ailių bolero, Utzon, 4950 DKK. Kojinės, Falke, 169 DKK.

40 vž de luxe

Katrine:

Suknelė, MaxMara, 4195 DKK.

Balta suknelė, Malene Birger, 1899 DKK.

Fanny:

Žiedas „Tulpė“, Alidra Alic, 18900 DKK. Marškinėliai, SportMax, 1195 DKK.

vž de luxe

41

meno šedevrų nuotykiai reklamos džiunglėse

Prie garsiojo protėvio Johno Everetto Millais darbo – anūko portreto – nusifotografavo ir dabartiniai dailininko palikuonys – Joshua ir Jude Millais. R E U T E R S / K iera n o D o h erty n u otr .

Kartais girdime, jog reklama – tai XXI amžiaus menas. Čia sukasi milžiniški pinigai, čia vertinamas kūrybiškumas, čia kasdien gimsta vis naujos, dar nematytos idėjos ir vizualūs sprendimai. Reklamos kūrėjai atidžiai žvelgia į aplinkinį pasaulį ir ieško temų ar motyvų, kurie sujaudintų žmones – tuo jie iš tiesų kiek panašūs į menininkus. /Aistė Virbickaitė/

V

is dėlto reklamos kūrėjai renkasi ne naujas, o laiko patikrintas, publikai atpažįstamas idėjas ir vaizdinius. Geras to pavyzdys – meno kūrinių naudojimas reklamose, kur cituojami ar perdirbami tik labai garsūs kūriniai, kuriuos lengvai atpažins daugelis. Kad ir kaip reklamos kūrėjai mėgtų flirtuoti su menu, jų racionas ne toks jau didelis – nuolat perdaromi tie patys, tų pačių menininkų kūriniai. Michelangelo garsioji freska ir Dovydo skulptūra, Leonardo da Vinci Mona Lisa, Salvadoro Dali, Pablo Picasso, Vincento van Gogho, Andy Warholo kai kurie kūriniai ar stilistika, persikėlę į reklamas, tampa dar garsesni ir jų nuotykiai šiuolaikiniame pasaulyje vis tę-

42 vž de luxe

siasi. Šį pavasarį Italijoje vėl skamba prakeiksmai komersantams, kurie reklamuojasi nepaisydami jokių padorumo ribų. Ginklų gamintojas iš Amerikos savo 3000 JAV dolerių vertės stambaus kalibro snaiperio šautuvą įdėjo marmuriniam Michelangelo Dovydui į rankas, o vaizdą lydintis šūkis sako: „AR-50A1 – meno kūrinys“. Trumpai priminsiu: kalbame apie XVI amžiaus pradžioje sukurtą Dovydo skulptūrą. Tobulo antikinio grožio susikaupęs biblijinis herojus žvelgia į artėjantį milžiną Galijotą ir ruošiasi lemiamam mūšiui. Dėl savo įtaigumo ši skulptūra tapo ne tik Florencijos miesto, bet ir viso Renesanso simboliu. Žinoma, ginklų

gamintojas iš Ilinojaus valstijos šią skulptūrą savo gaminiui reklamuoti taip pat pasirinko dėl didžiulio jos žinomumo ir populiarumo. Bet ar numanė, kaip jautriai į tai reaguos europiečiai? Pasipiktinimą išreiškė pats Italijos kultūros ministras, o Florencijos akademijos galerijos (Galleria dell'Accademia), kur laikoma originali Dovydo skulptūra, direktorė Angelo Tartuferi teigia: „Įstatymai liepia, kad reklamoje naudojamo kūrinio estetinė vertė negali būti keičiama.

Taigi ši reklama yra ne tik prasto

Johno Millais nutapytas berniuko portretas tapo „Pear Soap“ muilo reklama.

skonio, bet ir visiškai nelegali“.

Tai tikrai ne paskutinis skandalas dėl meno kūrinių panaudojimo reklamoje. Ką dar sugalvos reklamos kūrėjai, nuspėti sunku, tačiau galime prisiminti vieną pirmųjų skandalų, nutikusių XIX amžiaus Londone. Tuo metu labai garsus menininkas Johnas Millais 1866 metais nutapė muilo burbulus pučiantį ketverių metų savo anūką. Paveikslas tapo labai populiarus – publikai patiko lengvos vaiko garbanėlės, jo susikaupęs žvilgsnis ir idiliška paveikslo nuotaika. Netrukus šį grožį brangiai įsigijo garbus muilą gaminančios bendrovės „Pear Soap“ bosas, įkalbėjęs menininką pasirašyti sutartį, leidžiančią naudoti šį paveikslą reklamoje. Menininkai ir šiandien retai skaito (o jei ir skaito, tai nebūtinai supranta) tų smulkiomis raidelėmis surašytų sutarčių, ką jau kalbėti apie XIX amžiaus tapytoją. Menininkas tikėjosi, jog sutartyje minima reklama bus koks nepastebimas stendas, į kurį niekas neatkreips dėmesio. Tačiau jis klydo. Johno Millais nutapytas berniuko portretas kaip „Pear Soap“ reklama pasklido po spaudos puslapius, didžiulio formato stendai buvo iškabinėti mieste. Negana to, spaudoje pasirodo vienos rašytojos apsakymas, kuriame ji niekina verslui parsidavusį menininką ir jo poelgį nevyniodama į vatą vadina „talento prostitucija“. Turbūt nereikia nė sakyti, kad menininkas protestavo, barėsi ir maldavo atšaukti reklaminę kampaniją, tačiau pasirašyta sutartis leido naujam savininkui su paveikslu daryti, ką tik nori.

Autorinių teisių klausimai vis dar aiškinami ir tobulinami. Sparnuotoji Pablo Picasso frazė „geri menininkai kopijuoja, didieji – vagia“ vis dar gyva, tik neretai suprantama pernelyg tiesmukai. Menininko mintis buvo tokia: visi mes gyvename didžiulio, per amžius sukaupto kultūrinio palikimo kontekste. Tačiau didžius kūrinius ar idėjas kopijuojantis menininkas niekada netaps didžiu.

Reikia ne kopijuoti, o visiškai pasisavinti idėją, jog ji taptų tavo, tuomet ją pratęsti ar transformuoti savaip, tik taip sena idėja vėl tampa aktuali. Citavimas mene (ir reklamoje) – tai tarsi pokalbis vartojant gerai žinomus posakius, mokėti į kalbą laiku ir vietoje įterpti tinkamą citatą ar posakį – tikras menas, leidžiantis išraiškingiau paaiškinti pašnekovui savo nuomonę ar bent jau priversti jį nusišypsoti. Pavyzdžiui, negali nesišypsoti matydamas Christiano Louboutino aukštakulnius, įkomponuotus prabangiuose senųjų meistrų natiurmortuose,

44 vž de luxe

Įžymioji Mona Liza reklamuoja kontaktinius lęšius Šanchajaus metro stotyje. R E U T E R S / C laro C orteso I V n u otr .

tarp vynuogių, gėlių ir taurių. Arba štai George'o de la Tour'o XVII amžiuje nutapytas Mariją Magdaleną vaizduojantis paveikslas. Ji sėdi susimąsčiusi, parėmusi galvą ranka.

Ant jos kelių – kaukolė, ant stalo – skaisčiai deganti žvakė ir... žinoma, prašmatnus raudonpadis aukštakulnis. Ką ten Magdalena, net garsioji santūri ir griežta „Whistlerio motina“ rankoje laiko vieną iš Louboutino šedevrų! Reklamos kūrėjų idėja paprasta ir aiški: šie aukštakulniai rikiuojasi vienoje eilėje su garsiais meno šedevrais. Tuo tarpu akivaizdus „fotošopas“ būtinai sukels šypseną, tad reklama neatrodys pernelyg agresyvi. Su dailės istorija flirtavo ne vienas dizaineris – tai ir garsi „Yves Saint Laurent“ 1999 metų bendrovė, ir kai kurios Vivienne Westwood reklamos. Tačiau menu domisi ne tik mada.

Prisimenat „Nokia“ bendrovės logotipą, kuriame šalia užrašo matyti dvi viena link kitos besitiesiančios rankos? Juk tai – kiek transformuo-

tas garsusis Michelangelo ištapytos Siksto koplyčios fragmentas: Dievas šiuo judesiu įkvepia Šventosios dvasios ką tik sutvertam Adomui. Šis Michelangelo sprendimas toks paveikus, jog ir šiandien naudojamas itin dažnai, tik jau ne kaip Šventosios dvasios, o įkvėpimo, pažinimo ir gyvybės perdavimo simbolis. Tai ne vienintelis garsus motyvas. Niekas nesuskaičiuos, kiek kartų reklamose (nuo pažinčių portalų iki picos) šypsojosi Leonardo da Vinci Mona Liza ar kankinamai mąstė Auguste Rodino „Mąstytojas“, sėdintis tai ant unitazo, tai ant stogo, įgaunantis vis naujų (vyriškų, moteriškų, vaikiškų) bruožų, tačiau visada išlaikantis tą pačią parimusio mąstytojo pozą. Sekasi ir Vincentui van Goghui, kurio šiaip jau gan tragiškas autoportretas be vienos ausies lydi vaistų ar net orkestro reklamas. Jei pirmu atveju rodomas van Goghas su „pataisyta“, sveika ausimi ir teigiama, kad vaistai nuo šizofrenijos būtų jį išgelbėję, tai antras pavyzdys

ne toks etiškas. „Gerbkite savo ausis“, – sako orkestro koncertų reklama ir rodo tą patį van Gohgo autoportretą. Žinantiems, jog menininkas ausį nusipjovė ne iš ekscentriškumo, o dėl ligos, toks sąmojis neatrodo labai vykęs.

Kitas reklamos kūrėjų „bendradarbiavimo“ su garsiais menininkais būdas – stilistikos perėmimas. Čia čempionai aiškūs – Pablo Picasso, Salvadoras Dali ir Andy Warholo braižas toks savitas, kad net ir nauji motyvai lengvai atpažįstami ir mielai naudojami reklamuojant pačius įvairiausius dalykus – nuo automobilių iki maisto papildų, o net du iš šios trijulės – Dali ir Warholas – ir patys tapo išraiškingais personažais, pirmasis lengvai atpažįstamais iš ūsų, antrasis – iš šukuosenos.

Nors reklamos kūrėjais paprastai tampa puikiai išsilavinę ir meno pasaulį neblogai pažįstantys žmonės, reklamose naudojami tik itin garsūs, visiems žinomi kūriniai.

Kitu atveju sąmojis ar žinutė liktų neperskaityta, reklama nepasiektų savo tikslo. Todėl visuomenės simpatijos atidžiai stebimos ir fiksuojamos – reklamos kūrėjais galima tikėti ne mažiau nei socialinėmis apklausomis. Tarkime, dar XX amžiaus pradžioje reklamose buvo naudojami įvairūs antikiniai veikėjai. Jų kūrėjai žinojo, kad žmonės lengvai atpažins personažus, akimirksniu prisimins reikiamą antikinį mitą ir supras reklamos siunčiamą žinutę. Šiandien antikinės simbolikos reklamoje beveik neliko – juk Venerą nuo Heros ar Dzeusą nuo Apolono atskirtume tik gerai panaršę internete. Kalbant apie meną, sprendžiant iš gan dažnai reklamose pasitaikančių garsių meno šedevrų citatų, Vakarų Europoje jos lengvai atpažįstamos. Tuo tarpu situacija Lietuvoje nedžiuginanti. Čia beveik nėra reklamų, įtraukiančių garsius meno kūrinius. Net nekalbu apie lietuvių menininkų kūrybą (iš vaikystės prisimenu tik saldainių dėžutę su Kanto Rusecko „Javų pjovėja“, 1844 m.), necituojami net ir labai garsūs pasauliniai šedevrai. Kodėl? Nes net ir jie lietuviškai publikai vargiai žinomi. Ir taip bus iki tol, kol Lietuvoje neužaugs karta, kuri per dailės pamokas mokykloje ne klijuos, lankstys ir teplios guašą, o pagaliau ims mokytis Lietuvos ir užsienio dailės istorijos, kuo jau seniai užsiima jų bendraamžiai Vakarų Europoje, vėliau lengvai atpažįstantys ir gebantys įvertinti bent jau garsiųjų meno kūrinių citavimą ne tik reklamoje, bet ir šiuolaikinėje dailėje, kine ar literatūroje. ●

SVAJONIŲ AUTOMOBILIAI LIETUVOJE

Lietuviškos gatvės yra tokios pilkos, kad šiai spalvai apibūdinti turime ne vieną epitetą, o mūsų teisėsaugos pareigūnai išlavinę akį atskirti, kada pilkos spalvos automobilis iš tiesų yra auksinis, žydras, žalias ar rudas.

G ami n toj ų n u otr .

Sklando gandai, kad netrukus „Nissan“ turėtų atidaryti „Nismo Performance Center“, kuriame bus galima įsigyti ne tik visus „Nissan“ gaminamus modelius, bet ir itin egzotišką „Nissan GT-R“.

46 vž de luxe

I

r tokiose – kibiro spalvos – gatvėse tarsi kometa švysteli automobilis, kurio gamintojas spalvų paletėje pilką spalvą nugrūdo taip toli, kad nė rasti neįmanoma, ir kurio variklio gaudesį gali išgirsti jam nė nepasirodžius horizonte. Radus tokį automobilį kur nors stovintį nesikuklinama fotografuoti ir nuotraukomis da-

/Dina Sergijenko/

lytis socialiniuose tinkluose, aptarinėti formų, spalvos, kainos, šeimininko skonio. Kodėl? Nes tos „gatvės kometos“ Lietuvoje, kitaip nei daugelyje Vakarų šalių, yra retenybė vien todėl, kad jų įsigijimą lemia ne tik piniginės storis, bet ir žinojimas, į ką reikia kreiptis ieškant reto, prabangaus ir gražaus automobilio.

4 kvotos Baltijai

Kovo pabaigoje į Lietuvos „Alfa Romeo“ atstovybę turėtų užsukti pernai pristatytas itališkas superautomobilis „Alfa Romeo 4C“. Būtų džiugi naujiena, jei automobilis liktų Lietuvoje. Visgi išskirtinės, pirmosios laidos, transporto priemonės pirkėjas iš Estijos, automobilį užsakęs dar praėjusių metų vasarą, Renaldas Gineika, įgaliotosios „Alfa Romeo“, „Maserati“, „Fiat“ ženklų atstovės Lietuvoje UAB „Autobrava“ vadovas, pasakoja, kad pirkėjas pasielgė tradiciškai sportinį kupė paprašęs pristatyti jam pavasarį.

Gamykla Italijoje kiek vėluoja, todėl pirmojo Baltijos šalyse „4C“ atvykimas jau kuris laikas atidedamas, visgi tikimasi, kad automobilis atvyks kovo pabaigoje ir kad bent jau trumpam akį į jį užmesti galės galimi klientai ir žiniasklaidos atstovai. Tiesa, tai bus įmanoma tik tuo atveju, jei pavasaris į Estiją neskubės.

Ponas Gineika atskleidžia įdomią detalę: buvo iškelta sąlyga – užsakyti automobilį galima tik atsiradus pirkėjui. Į prašymą skirti du automobilius Baltijos šalių regionui atsižvelgta nebuvo. Be to, kai buvo paskelbta apie galimybę įsigyti „4C“, kiek toks modelis kainuoja, nežinojo niekas. Gamintojas pranešė, kad užsisakyti galima, tačiau kokio dydžio avanso atstovybėse turėtų būti prašoma – nepasakė.

Lietuvoje buvo pamėginta atspėti, kiek galėtų toks automobilis kainuoti. UAB „Autobrava” vadovas juokiasi, kad buvo atspėta beveik tiksliai, avansas siekė 15 000 EUR. Italų visai neseniai pristatyta žvaigždė – superautomobilis „4C“ – itin laukiamas visuose pasaulio kampeliuose. Ažiotažas toks, jog gamintojas priverstas valstybėms

„Infiniti“ automobilių Lietuvos gatvėse pasirodo nuolat, mat anksčiau juos importuoti į šalį padėdavo naujų automobilių pardavėjai, dabar užtenka nukeliauti iki atstovybės Lenkijoje.

išdavinėti kvotas. Pavyzdžiui, visam Baltijos šalių regionui skirta vos… keturi automobiliai. Tiesa, pastarieji, sako p. Gineika, bus jau antrosios kartos, tad vos vos skirsis.

Tai palyginus daug, kadangi ankstesnio superautomobilio – „Alfa Romeo 8C Spider“ – Baltijos šalyse nupirkta vos vienas modelis. Jų automobilių iš gamyklos išriedėjo vos 500. Ir visgi – keturios kvotos Baltijos šalims jau šiandien reiškia, kad čia bus vos keturi laimingieji, galėsiantys garažuose pastatyti dailų superautomobilį. Be to, „Alfa Romeo 4C“ gali įsigyti ir Rusijos ar Baltarusijos piliečiai. Ponas Gineika atskleidžia, kad šiuo metu dėl galimybės įsigyti tokį automobilį į bendrovę kreipėsi bent 5 klientai. Tiesa, jeigu užsieniečiai svarstydami apie automobilio pirkimą derasi dėl papildomos vertės paslaugų, lietuviai daugiausia dėmesio kreipia į kainą ir nori jos kuo mažesnės. „Vis dėlto šitas automobilis nėra

tas, iš kurio uždirbame, tą darome su kitais modeliais. O šį turėti savo parduodamų gamoje – prestižo reikalas mums patiems“, – pabrėžia pašnekovas.

Laukia ypatingo dėmesio

Kalbėdamas apie išskirtinio automobilio ieškančius klientus p. Gineika pasakoja, kad dažniausiai tokį pirkinį sau pasidovanoja 40– 50 metų vyrai, vadovaujantys nuosavam verslui. Tiesa, kartais išskirtinių automobilių užsigeidžia ir sportininkai arba žvaigždės. „Kai žmogus apsisprendęs, pirkimo procesas nebūna sudėtingas.

Tik reikia suvokti, kad žmogus perka ne automobilį, perka statusą ir įvaizdį“, – aiškina p. Gineika. Įsigijęs išskirtinį automobilį pirkėjas kartu tampa ir tam tikro pasaulinio klubo nariu. Tai stebinti neturėtų, mat net jei ryškiausių pasaulio automobilių išleidžiama keli tūkstančiai vienetų per metus, tai –

labai nedaug. Ponas Gineika skaičiuoja, kad, pavyzdžiui, UAB „Autobrava“ atstovaujamų „Maserati“, po kapotu turinčių „Ferrari“ variklius, iš gamyklos Modenoje, Italijoje kasmet išrieda apie 5 000.

Pradėjęs derybas dėl išskirtinio automobilio pirkėjas tuo pačiu tikisi ir išskirtinio aptarnavimo. Puodelio kavos ir lankstinukų pavartymo čia neužtenka. „Maserati“ salone klientas gali rasti visus įmanomus tiek išorės, tiek vidaus apdailos spalvinius derinius, papildomus aksesuarus. Ir jeigu automobilis, kuris tinka klientui, jau yra atstovybėje Lietuvoje, pirkėjas labai greitai išrieda į gatves. Visgi jei kliento įnorius patenkinti gali tik gamykla, laukti automobilio prireikia maždaug 4 mėnesius. Laukimas neprailgsta, mat dalį klientų atstovai nuskraidina iki gamyklos, kur išsamiai galima pamatyti, kaip gimsta perkamas automobilis, kiek įdedama rankų darbo jį kuriant, be to, organizuojamos konsultacijos su patyrusiu sportininku, vyksta mokymai trasoje.

Tiesa, išskirtiniai automobiliai nuo pat pradžių būna pilni įvairios įrangos, tad klientų įnoriams vietos nedaug. Ponas Gineika pasakoja, kad dažniausiai papildomai pasirenkama ventiliuojamos sėdynės, visuomet keičiami ratlankiai, optiniai elementai, griežtinantys automobilio išvaizdą.

Atkeliaus iki Latvijos

Norintiesiems įsigyti vieną geriausių pasaulyje sportinių automobilių, ne kartą liaupsintą viso pasaulio automobilistų, „Nissan GT-R“, žvalgytis Lietuvoje taip pat neverta.

Taip, šie automobiliai iš tiesų matomi mūsų gatvėse, tačiau ant jų esantys valstybiniai numeriai – re-

Jau kiek daugiau nei pusmetį „Porsche“ automobiliai lietuviams ne tolima svajonė, o reali galimybė – Lietuvoje yra ne tik įgaliotasis atstovas, bet ir vykdomi priežiūros darbai.

vž de luxe

47

„Bentley“ ženklo atstovų Lietuvoje nėra, todėl norint vairuoti tokį automobilį tektų kreiptis tiesiai į gamintoją ir, matyt, luktelėti mažiausiai pusmetį, kol automobilio rakteliai atsidurs naujo savininko rankose.

tai kada lietuviški. Tokius automobilius mūsų šalyje galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų, o visame pasaulyje jie graibstyte graibstomi. Dabar tokio automobilio pirkėjui savo transporto priemonės reikia laukti 3–6 mėnesius, tačiau prieš kelerius metus norinčiųjų rikiavosi eilės ir automobilio reikėjo laukti bent 1,5 metų, žinoma, sumokėjus užstatą. Tiesa, kiekvienas spartuolio pirkėjas buvo vežamas į „Žaliuoju pragaru“ vadinamą Niurburgringo trasą Vokietijoje, kur išklausydavo specialų kursą, kaip naudotis įsigytu „GT-R“.

Anksčiau panorę tokio automobilio lietuviai privalėjo keliauti iki Švedijos. Ir vien įsigyti „Nissan GTR“ neužtenka – automobilį aptarnauti ir gedimus taisyti gali tik sertifikuoti meistrai, tad prireikus kažką keisti ar taisyti anksčiau „GT-R“ tekdavo gabenti į Švediją.

Ten „Nissan“ uždarius aptarnavimo centrą dabar tenka ieškoti aptarnavimo centrų kituose pasaulio kampeliuose, pavyzdžiui, Lenkijoje. Tą daryti privalu, mat pamėginus patiems taisyti ar apsitarnauti nesertifikuotame servise pradandama garantija ir smulkmenų taisymas paplonina pinigines tūkstančiais.

Pamoką, kad geriau klausyti gamintojo ir „Nissan GT-R“ taisyti ten, kur reikalaujama, itin dažnai išmoksta Rusijos piliečiai, neiškenčiantys ir pirmiausia užsukantys į bet kokį servisą, o vėliau brangiai susimokantys sertifikuotuose, kai garantijos jau nebūna nė kvapo.

Beje, užsukti patikrai su „Nissan GT-R“ privaloma po kiekvieno pasilakstymo trasoje.

Visgi automobilių rinkoje girdimi gandai, kad greitai „Nismo Perfor-

48 vž de luxe

mance Center“ turėtų atsidaryti visai greta esančioje Latvijoje. Čia bus galima ne tik remontuoti ypatingus automobilius, bet ir įsigyti viską, ką tik siūlo „Nissan“. Tai gali reikšti, kad ir Lietuvoje atsiras daugiau „Nissan GT-R“, mat šie automobiliai stebėtinai įperkami – jų kainos prasideda nuo 483 000 Lt.

Pildo visus norus

Prieš keletą metų Lietuvoje tarpininkaujant UAB „Fakto Auto“, atstovaujančiai „Nissan“ ir „Hyundai“ ženklams, buvo galima įsigyti ir itin prabangius „Infiniti“ automobilius.

Dabar stilizuotu begalybės ženklu puoštus modelius įsigyti galima tik patraukus į Lenkiją, Varšuvą, kur įkurta „Infiniti“ atstovybė.

Ketinimų atidaryti tokią atstovybę ir Lietuvoje buvo, tačiau gamintojas paskaičiavo, kad investicijos būtų milžiniškos ir vargu ar atsipirktų.

Juk pagal „Infiniti“ reikalavimus statytas centras Lenkijoje kainavo 30 mln. PLN. Lietuvoje įsigyti negalima ir didžiulį ažiotažą visame pasaulyje sukėlusių BMW „i3“ ir „i8“ modelių.

Daugelio specialistų įvertinti elektromobiliai prieinami tik labiau į Vakarus nutolusiose šalyse. Jau parduodamą „i3“ spėjo įsigyti ne vienas, tačiau greičiausiu elektromobiliu turėsiantis būti „i8“ – itin laukiamas. Gamintojas juokiasi, kad BMW pašto skyriai jau sulaukė ne vieno pasirašyto čekio su prierašu, kad norimą sumą vokiečiai gali įsirašyti patys, tegu tik duoda automobilį. Bet atstovai Lietuvoje nesėdi rankų sudėję, jie renka norinčiųjų įsigyti šiuos išskirtinius automobilius sąrašus ir mėgins gauti leidimą jais prekiauti ir Lietuvoje.

Vis dėlto kai kurie dalykai įmanomi tik nukeliavus iki paties gamintojo.

Pavyzdžiui, BMW „Individual“ padalinyje kuriami automobiliai, kuriuose įgyvendinama viskas, ko nori klientas, jei, žinoma, tai įmanoma. Šiame padalinyje gaminami BMW automobiliai gali būti nudažyti pačiomis įvairiausiomis spalvomis, tereikia sužinoti jų kodą. Gamintojas išbando, ar dažai tinkami jo turimiems prietaisams, ar automobilis bus padengtas spalva kokybiškai, ir nudažo. Tad BMW gali būti toks pat raudonas kaip ir „Ferrari“. Sklando istorija, kad vienas klientas kadaise norėjo automobilio, dažyto tokia pat rožine spalva, kokios yra ir garsios viešbučių tinklo paveldėtojos Paris Hilton automobiliai. Šio noro BMW neišpildė vien todėl, kad niekaip nepavyko rasti norimos spalvos kodo. Įmanoma ne tik nudažyti, bet ir pasirinkti medžiagas vidaus apdailai, išorės puošybos detales. Taip gimsta sidabru kaustyti automobiliai arba tokie, kurių vidaus apdaila

Prabangiausių ir išskirtiniausių „Mercedes-Benz“ modelių Lietuvoje įsigyti nėra paprasta, tačiau išsakius norus įgaliotajam atstovui šis pasirūpins ne tik kliento kelione iki automobilio ir jo bandymu, bet ir pagelbės tvarkant formalumus.

kurta iš lašišos odos (tokios panoro vienas stambus Vokietijos žuvies pramonės verslininkas), ypatingos medienos (jos reikėjo prabangias jachtas pardavinėjančiam verslininkui, kuris norėjo, kad klientai, vežami jo BMW iki jachtų, matytų aplink tą pačią medieną, kokią matys ir prabangiuose laivuose).

Atstovai Lietuvoje nebūtini

„Mersedes-Benz“ ženklo atstovai Lietuvoje prisipažįsta, kad tuo atveju, jei savo salonuose neturi klientą dominančio prabangaus modelio, nusprendusį tokį įsigyti pirkėją tiesiog nuskraidina iki Vokietijoje esančių gamyklų. Visgi kartais ieškant išskirtinio ženklo iki gamintojo vykti privalo ir pats pirkėjas. Buvęs lenktynininkas, automobilių kolekcionierius, verslininkas Stasys Brundza sako, kad tai – normali praktika visame pasaulyje. Pačiam p. Brundzai tą tekę daryti ne kartą. „Pavyzdžiui, kai norėjau „Maybach“, kreipiausi į gamintoją. Informacija, kur užsisakyti, visuomet pateikiama“, – sako pašnekovas, daugiau nei 2 metus laukęs, kol šis automobilis bus pagamintas.

Tiesa, pamena p. Brundza, kai jis pareiškė norįs pirkti šį automobilį, gamintojas nuodugniai pasidomėjo, kas toks yra pirkėjas ir kokios kilmės jo turimas kapitalas. Automobilių kolekcionierius juokauja, kad, matyt, gamintojas nenorėjo susitepti savo reputacijos, tad apsidraudė.

Vėliau pirktą „Rolls-Royce Phantom“ p. Brundza taip pat užsakinėjo ne Lietuvoje. Tiesa, nusipirkti prabangų automobilį jis bandė ne tik Ciūriche, Šveicarijoje, bet ir Hamburge, Vokietijoje, mat norėjo parduoti turimą išskirtinį „Bentley“ modelį. Visgi vokiečiai lietuviui pasirodė pernelyg arogantiški ir pasiūlė pernelyg menką kainą už S. Brundzos siūlomą transporto priemonę, tad „Rolls-Royce Phantom“ buvo nupirktas Ciūriche. „Rolls-Royce“ p.

Brundzą kvietė išbandyti automobilį San Tropeze, o galutiniai susitarimai dėl spalvų, vidaus apdailos ir kitko vyko gamykloje. Visa tai dėl to, kad automobilio prireikė ilgokai laukti. „Visai nebūtina, kad automobilio atstovai būtų Lietuvoje. Tačiau didžiausia problema – aptarnavimas.

Pavyzdžiui, „Rolls-Royce“ apsitarnauti automobilį kvietė į Rygą, Latviją, tačiau vėliau kaimyninėje šalyje įkurta bendrovė bankrutavo, teko važiuoti į Vokietiją. „Maybach“, nors ir gamintas „Mercedes-Benz“, taisyti automobilio pastarojo ženklo servise neleido, į Vilnių atkeliaudavo sertifikuotas bendrovės specialistas“, – prisimena p. Brundza. ●

dėl išrankiausiųjų ir karaliai keičia rūbą

Ribotos serijos „Quattroporte“ modelis „Ermenegildo Zegna Limited Edition“.

Pasaulį išvys vos 100 šių automobilių. „ E rme n egildo Zeg n a“ n u otr .

„Ermenegildo Zegna“ automobilio sėdynėse keleiviai jausis tarsi dėvėdami dizainerio kostiumą. „ E rme n egildo Zeg n a“ n u otr .

Mados dizainerių adata patobulintas prabangus automobilis, išmanusis laikrodis, kurio patraukliausia funkcija toli gražu ne vien tiksliai rodomas laikas, o gal nakvynė „Versace“ viešbutyje...

Išskirtinumo ieškantiems klientams prabangių prekių kūrėjai vis pateikia dovanų, sukurtų kartu su ne mažiau garsiais partneriais. /Asta Šerėnaitė/

50 vž de luxe

Garsūs mados namai yra prisidėję prie daugelio viešbučių dizaino ir interjero, tačiau nuo 2000 m., kai Australijos Aukso Krante duris atvėrė pirmasis „Versace“ viešbutis, ši partnerystė peraugo į visai kitą lygį.

Š

ių metų liepą į rinką išriedės bendras prabangių automobilių gamintojos „Maserati“ ir mados namų „Ermenegildo Zegna“ kūrinys – ribotos serijos „Quattroporte“ modelis „Ermenegildo Zegna Limited Edition“. Pasaulį išvys vos 100 šių automobilių, kurie, anot gamintojų, patenkins labiausiai rafinuoto vairuotojo poreikius. Ženevos automobilių parodoje automobilį pristatę kūrėjai jau atskleidė, kad ir automobilio išorė, ir 20 colių „Mercurio“ ratlankiai bus padengti specialiai šiam modeliui sukurta „Platinum Silk“ spalva, o aliumininių stabdžių suportų paviršius rankomis poliruotas taip, kad jie atspindės šviesą. Vis dėlto bene didžiausi pokyčiai laukia salono viduje. Žadama, kad „Ermenegildo Zegna“ automobilio sėdynėse keleiviai jausis tarsi dėvėdami dizainerio kostiumą.

Sukurti audinį, kuris galėtų dengti automobilio salono paviršius ir dar būtų panašus į formalų vyrišką drabužį, pasak gamintojų, buvo didžiausias iššūkis kuriant šį automobilį.

Vairuoti stilingai

Pagražintas „Quattroporte“ – vienas iš trejiems metams italų pasirašytos rinkodaros partnerystės projektų. Štai jau kitąmet „Maserati“ klientams ketinama siūlyti ir individualios „Ermenegildo Zegna“ apdailos paslaugą visiems modeliams. Į bendrus projektus su garsiais mados namais prabangių automobilių gamintojai įsitraukia gana dažnai. Pavyzdžiui, 2006 m. „Versace“ prisidėjo prie „Lamborghini Murciélago“ dizaino, o 2008 m. susibūrę prancūzai „Hermes“ ir „Bugatti“ rinkai pristatė „Bugatti Veyron Fbg par Hermes“. Tokia dviejų stiprių ženklų partnerystė, kaip pastebi ekspertai, paprastai būna naudinga abiems: ji leidžia padidinti prekių ženklų žinomumą ir vertę, kartu

imtis rinkodaros, be to, tai vienas iš būdų išrankiausiems klientams pasiūlyti tikrai išskirtinių prekių.

Išskirtinis stilius turi ir savo kainą. „Hermes“ ir „Bugatti“ kūrinys, skaičiuojama, atsiėjo apie 2,3 mln.

USD, tuo metu dizainerių nepaliestas „Bugatti Veyron 16.4“ buvo įperkamas už maždaug 1 mln. USD. Bet ne viskas pelnu matuojama. Austrijos sostinėje Vienoje per tradicinę labdaros puotą „Life Ball“ už rekordinę 150 000 EUR sumą pernai buvo parduotas „Mini Paceman“ su auksu padabintu dizainerio Roberto Cavalli logotipu ant odinių automobilio sėdynių atlošų. Kovai su AIDS skirtoms lėšoms rinkti „Mini“ jau pristatė net 13 unikalių modelių, juos kurti padėjo broliai Deanas ir Danas Catenai iš „Dsquared²“, „Diesel“ džinsų genijus Renzo Rosso, Donatella Versace ir kiti garsiausių mados namų dizaineriai.

Grožis ir nauda

Daugumos minėtų bendrų projektų rezultatas paprastai būna būtent rūbą pakeitęs automobilis, bet yra ir priešingų variantų. Britų „Barbour“ neseniai pirmą sykį sukirto rankomis su kitu britų „Land Rover“ tam, kad sukurtų šių metų rudens/žiemos drabužių kolekciją. Vyriški, moteriški drabužiai, taip pat įvairūs aksesuarai, kuriuos prekyboje bus galima išvysti šių metų rugpjūtį, kaip ir „Land Rover“, bus pritaikyti keliauti visais keliais, bet kokiu oru.

Dizainas taip pat ne visada tampa pagrindiniu naujų išskirtinių produktų arkliuku. Puikus dėmesio funkcijai pavyzdys – šveicarų manufaktūros „Jaeger-LeCoultre“ partnerystė su „Aston Martin“. Įkvėpti filmų apie superagentą 007 Jamesą Bondą šie kūrėjai nuo 2006 metų rinkai pristatė jau net kelis puikaus dizaino laikrodžius, gebančius atrakinti „Aston Martin“ DBS, DB9 ar „Rapide“ modelių automobilius.

„Alfred Dunhill“ vyriškų drabužių mados namai bei „Johnnie Walker Blue Label“ viskio gamintojai pernai pasiūlė bendrą dovaną – viskio rinkinius.

Šiemet pristatytas ir atnaujintas „AMVOX2 Transponder“, kuris galės „bendrauti“ su bet kuriuo „Aston Martin“ gaminamu modeliu: spustelint ciferblatą dengiantį safyro kristalą ties 8–9 val. jį atrakins, spustelint ties 3–4 val. – užrakins, o paspaudus abu sektorius padės automobilį surasti, t. y. per nuotolį trumpam įjungs priekinius žibintus.

Toks laikrodis-raktas atsieis apie 30 000 USD. Žinoma, juo atrakinti pavyks tik savąjį „Aston Martin“. Kad naujasis laikrodis būtų maksimaliai naudingas, pirmiausia reikia būti automobilio savininku.

Nuo dovanų iki NT

Kiek nutolstant nuo automobilių pramonės, naujų projektų neseniai pažėrė ir su kitais gamintojais pečius surėmę mados dizaineriai. Amerikiečių dizaineris Michaelas Korsas kartu su grožio gigante „Estee Lauder“ pernai išleido kosmetikos rinkinį. Jį paskyrę sportiškoms, seksualioms ir ypatingoms klientėms, kiekvienai dar sukūrė ir po naujus skirtingus kvepalus. Tai jau ne pirmas šių ženklų bendras darbas.

Bendrą dovaną – viskio rinkinius – pernai pasiūlė ir vyriškų drabužių

mados namai „Alfred Dunhill" bei viskio gamintojai „Johnnie Walker Blue Label“. Iš viso pagaminta 500 stilingų „Alfred Dunhill“ skrynių, į kurias gamintojai sudėjo specialaus leidimo dizaino viskį, išgraviruotas krištolo taures ir kitus ritualui būtinus priedus. Pakuočių dizainą puošia žemėlapių kontūrai, simbolizuojantys dviejų prekių ženklų kelionę iš Didžiosios Britanijos po visą pasaulį. Šią kolekciją sudaro iš viso 3 skirtingų dydžių rinkiniai, kai kurių iš jų leidimas nėra ribotas, tad, greičiausiai, jų dar galima įsigyti didžiuosiuose pasaulio oro uostuose įrengtuose gamintojų stenduose.

Beje, keliaujantieji, nesvarbu, lėktuvais ar automobiliais, poilsiui šiuo metu gali rinktis ir ne ką mažiau įdomius viešbučius, kad ir „Armani“ ar „Maison Moschino“ Milane, o gal „Bulgari“ Londone. Garsūs mados namai ir viešbučiai visada buvo savaip susiję, tačiau nuo 2000 m., kai Australijos Aukso Krante duris atvėrė pirmasis „Versace“ viešbutis, ši partnerystė peraugo į visai kitą lygį. Pasirašiusi sutartį su Kinijos kazino SJM, viename gražiausių Kinijos kampelių Makao Donatella Versace ketina įrengti jau trečią savo viešbutį. Jis duris atvers iki 2017 m., jau greitai. ●

„Mini Paceman“ su auksu padabintu dizainerio Roberto Cavalli logotipu ant odinių automobilio sėdynių atlošų yra jau tryliktas unikalus „Mini” modelis, sukurtas tradicinei labdaros puotai „Life Ball“.

vž de luxe

51

v i ni l

i ka nt

o m r a ė n i

Ar pastebėjote, kad mūsų laisvalaikiu rūpinasi vis daugiau žmonių? Vienas už kitą puikesni restoranų šefai ir parduotuvių ar salonų šeimininkai, vienas už kitą labiau patyrę kelionių organizatoriai, vakarėlių rengėjai, stilistai, konsultantai. /Aistė Paulina Virbickaitė /

P

ats maisto produktus užsakantis šaldytuvas ar savarankiškai vairuojantis automobilis jau visai nebeatrodo šypseną keliančia fantastika. Ir vis dėlto. Visada atsiras žmogus, kuris norės automobilį valdyti pats. Arba kelsis šeštadienio rytą, pats važiuos į turgų ir pirks mėsą ar daržoves iš jau pažįstamo pardavėjo. Kitas – kaimynams besistebint pjaus veją ar pats kantriai šukuos mylimo augintinio gaurus. Nes yra dalykų, kuriuos malonu daryti pačiam. Net jei tai užima laiko, reikalauja pastangų ir neteikia jokio pelno, tik malonumą. Vinilinių plokštelių pirkimas ir klausymas priklauso tai kategorijai laisvalaikio pramogų, kurioms reikia ne tik pinigų, bet ir dėmesio, kantrybės ir asmeninio prisilietimo.

Ilgą laiką tai vadinome šios laikmenos trūkumu.

Panašu, kad šiandien vinilų reiklumas savininkams tampa jų privalumu.

Kartu su džiugiais vinilinių plokštelių gerbėjų šūksniais apie augančią vinilų madą girdėjosi ir skeptikų balsų, jog tai – tik dar vienas trumpalaikis hipsterių susižavėjimo objektas. Ir vis dėlto jau dešimt metų kaip pardavimų kreivė nuolat kyla aukštyn. Teigiama, kad praėjusiais, 2013-aisiais, metais Didžiojoje Britanijoje vinilinių plokštelių pardavimai pasiekė rekordinį augimą – net 50 procentų. Augančia pardavimų statistika neatsilieka ir Amerika. Tikslios situacijos Lietuvoje, deja, nežinome, tačiau teigiami pokyčiai matomi plika akimi.

Pirma, daugėja vinilinių plokštelių pardavėjų.

Jau kelerius metus Vilniuje veikia specializuota vinilinių plokštelių ir naudotos aparatūros parduotuvė. Naudotam ar naujai leistam vinilui vis dažniau skiria atskirą kampą naudotų daiktų ar knygų pardavėjai, o muzikos parduotuvių vinilų dėžės iš dulkėtų pakraščių persikėlė į patį centrą. Maža to, vyksta gan aktyvi prekyba internete – kuriasi internetinės parduotuvės, aktyvus keitimasis vinilais vyksta forumuose. Pastebimai kyla ir kainos. Dar prieš metus grupės „Foje“ 1993 metų albumas „Vandenyje“ stebino

52 vž de luxe

Lietuvai didele 500 Lt kaina. Sako, kad šiais metais forumuose jo kaina siekia apie 800 Lt. Muzikos albumą leisti ne tik CD, bet ir LP formatu vėl tapo gero skonio ženklu tarp pačių įvairiausių žanrų (džiazo, roko, elektroninės, klasikinės) muzikos atlikėjų. Lietuvoje ši mada dar nėra labai išplitusi. Savo plokšteles yra išleidę Jurga Šeidukytė, „Antis“, „Siela“. Žinoma, nuolat auganti vinilinių plokštelių paklausa vis tiek tesudaro tik mažą lašą muzikos pramonės pajamų. Vinilas jau niekada netaps „mainstrymu“ ir ateityje geriausiu atveju galės varžytis nebent su CD (šiuo metu užimančiu gerokai geresnes, tačiau nuolat krentančias pardavimų pozicijas). Ir vis dėlto panašu, kad brangus, nepatogus, įnoringas ir labai elegantiškas

vinilas neliks pamirštas. Palikime ramybėje audiofilus, kurie sudaro tik dalį vinilų pirkėjų. Kodėl patefoną į nebūtinų, tačiau geidžiamų pirkinių sąrašus įsirašo vis daugiau žmonių? „Manau, kad muziką mėgstantiems žmonėms svarbu fizinės muzikos laikmenos, tokios kaip CD diskai ar vinilinės plokštelės, nes jos skamba daug geriau ir šilčiau nei muzika internete“, – sako dainininkė Norah Jones. Galime kreivai šyptelėti – žinoma, muzikantai suinteresuoti, kad pirktume, užuot klausęsi muzikos „Youtube“ ar „Spotify“. Tačiau Vakaruose XXI amžiaus pradžioje kilusią vinilų madą pradėjo ne muzikantai – šie jau buvo susitaikę su plokštelių mirtimi ir mažai kas leido albumus šiuo formatu.

Viskas prasidėjo nuo pirkėjų. Vieni pasidavė sentimentams ir prisiminė savo jaunystės laikus, kiti, jaunesni, nusižiūrėjo iš savo dievukų didžėjų ar tiesiog iš naujo atrado šią dinozaurų likimo tik per plauką išvengusią, šiandien romantiška tapusia muzikos laikmeną.

Renkantis patefoną neužteks tik užeiti į parduotuvę ir mostelėti kreditine kortele. Geras pardavėjas būtinai paklaus, kokios muzikos ketinate klausytis. Juk skirtinga aparatūra bei jos komplektacija reiškia ir skirtingą skambesį. Taigi gal norim švelnaus, gilaus skambesio klasikiniam džiazui ar elektroninei muzikai ar, priešingai, skambaus, aštresnio garso rokui? Taip pat reikia atsižvelgti ir į tai, kokioje erdvėje stovės aparatūra, – tad nieko nestebins prašymas brangesnę aparatūrą išmėginti namų aplinkoje. Įprasta ir tai, kad pirmąjį garso aparatūros komplektą įsigiję žmonės po kurio laiko pageidauja patobulinimų – nuo geresnės adatos iki naujų kolonėlių. Pripratus prie gurmaniško skambesio norisi vis daugiau. Muzikos pramonė tikrai gali pasiūlyti vis naujesnių (ir brangesnių) sprendimų. Naują patefoną parduotuvėje galima įsigyti ir už 500 litų (naudotą, bet veikiantį aparatą galima rasti ir už porą šimtų). Tačiau tiek tikrai neužteks išrankesniam skoniui skirtai vien patefono galvutei, už kurią ir 2000 Lt – ne riba. Ką ten

„Rainbo Records factory“ (Canoga Park, Kalifornija, JAV) produkcijos paklausa nuolat auga.

Plokštelių gamintojas kruopščiai tikrina kiekvieno įrašo garso kokybę. Patrick T. Fallo n / „ B loomberg “ n u otr .

„Reckless Records“ Londono Soho rajone – tikras rojus vinilų mėgėjams. Čia gali rasti įvairių laikų, žanrų, taip pat įvairių formatų ir vertės muzikinių plokštelių – nuo vaikystėje mėgiamų dainų iki retų kolekcinių egzempliorių. D avid R ose / „ B loomberg Ne w s “ n u otr .

galvutė. Metras kokybiško kolonėlių kabelio gali kainuoti 10 000 Lt ir daugiau. Įsigiję būtiniausias dalis – patefoną, stiprintuvą ir kolonėles – greičiausiai netrukus pradėsite žvalgytis į garso korektorių, ir nors dėdė Tolikas, parduodantis vinilus Antakalnio turgelyje, rekomenduos plokšteles plauti su „Fairy“, vis dėlto ilgainiui užsimanysite ir specialaus plokštelių plovimo aparato.

Kalbant apie pačias plokšteles – jų pardavėjai šypsosi, kad naujojo patefono savininko pirmieji pirkiniai dažnai būna panašūs. Perkame nuo jaunystės įstrigusius „Pink Floyd“, „Led Zeppelin“ ir panašiai. Kol kas dar atidžiai nesižvalgome į voko, plokštelės ir įrašo kokybę. Paskui prasidės filosofiniai klausimai: kokius vinilus pirkti – naujus, naujai išleistus ar vis dėlto medžioti pirmuosius leidimus? Ar tikrai norime turėti visą mėgstamo atlikėjo vinilų kolekciją, ar užteks tik vinilų, neperžengiančių 100 eurų ribos? Jei ne – ar išdrįsime pasakyti sutuoktiniui, kad už septintajame dešimtmetyje išleistą plastmasės gabalą mokėjome tūkstantį litų ir tuo labai džiaugiamės? Beje, brangiausių plokštelių sąrašuose išskirtinių, retų „The Beatles“, „The Sex Pistols“, „The Queen“ vinilų kainos sukasi maždaug apie 10 000 svarų.

Nauji vinilai, priklausomai nuo įrašo kokybės ir leidėjo, kainuoja apie 100–200 Lt. O gal užsimanysime atskiros, spalvotų vinilų (angl. „picture disc“) kolekcijos arba orientuosimės į išskirtinio dizaino vokus? Galiausiai, pastebėję, kad vinilinėms plokštelėms vėl reikia naujos lentynos, imsimės kolekciją tvarkyti parduodami kažkada impulsyviai įsigytus, bet kokybe ar turiniu jau nedžiuginančius įrašus. Bet greičiausiai naujos

54 vž de luxe

Perkant patefoną pasirinkimą – antikvarinis ar modernus – lems ir aplinka, kurioje ketinate jį laikyti. M atto n I mages n u otr .

lentynos pirkimo vis vien neišvengsime. Rašytojas Haruki Murakami, turintis apie 10 000 džiazo įrašų kolekciją, paklaustas apie tikslų turimų vinilų skaičių atsako trumpai: „Nepakankamai“.

Tačiau po visų svarstymų ir lakstymų, klaidų ir atradimų ramią šeštadienio popietę iš šnarančio voko išsitrauksime vinilą, švelniai jį nuvalysime, uždėsime ant patefono ir sulaikę kvapą nuleisime patefono galvutę. Klausydami tyro garso galvosime: keistas tas žmogus. Jam neužtenka šalia žmogaus, jam reikia TO žmogaus. Neužtenka saulėlydžio, norisi saulėlydžio virš jūros. Neužtenka tiesiog fone skambančios muzikos, reikia ypatingai skambančio, ilgai ieškoto ir tobulinto garso. Vinilas leidžia pabūti truputį sentimentaliems – voko kokybė ir dizainas, klausymo ritualas yra nesulyginami su skaitmeninės muzikos kasdienybe. Žinoma, pastarosios populiarumu vinilas niekad nepralenks. Ir pati rašydama šį straipsnį klausau savo mėgstamo „Spotify“, o patefonas ramiai laukia vakaro ramybės. Tačiau galbūt nedidelė, tačiau išskirtinė klausančiųjų bendruomenė ir paverčia vinilus reiškiniu, išskirtiniu ir geidžiamu pačių įvairiausių socialinių sluoksnių žmonėms.

Nuo studentų iki verslininkų, nuo muzikantų ar kompozitorių iki išskirtinio hobio ieškančių vakarėlių liūtų. Vieni jų per naktį iki užkimimo galės ginčytis apie tai, kaip smarkiai skiriasi CD ir LP atkuriamas garsas, kiti leis šeštadienius parduotuvėse lygindami laidus, stiprintuvus ar adatas, treti rinks „Facebook“ „laikus“ demonstruodami ką tik įsigyto vinilo puošnų voką. Sakot, niekada neužsiimsite tokiomis nesąmonėmis? Kiekvienam – savo. Tačiau jei vieną dieną pajusite, kad pasiilgote kažko sentimentalaus ir romantiško savo namuose, o kojos pačios stabtelės ties vitrinoje sustatytais puošniais vinilais – nenustebkite ir pasiruoškite nuotykiams. ●

ribų be

Interjeras

Kolekcija BLOOM, Kennethas Cobopue

Baldų dizainerių nuomone, šie metai turi būti skirti ryškiems, maloniai liečiamiems, sunkiems ir prabangiems audiniams, tokiems kaip aksomas, versta oda, velvetas.

Medvilnė ir linas, ne vienerius metus vyravę interjeruose, lieka nuošalyje kaip ir visi pustoniai – prabanga yra ryškių spalvų. K e n n et h o C obop u e n u otr .

Alessandro Bove „Kandinsky“ kėdė

Italų dizaineris Alessandro Bove sukurtos spalvingos ir aštriabriaunės baldų linijos „Kandinsky“ funkcionalumą taip pat nusprendė praplėsti. Pavyzdžiui, jo kurtų „Kandinsky“ serijos taburečių viršus lengvai atlenkiamas ir baldas paverčiamas kėde su atkalte. A lessa n dro B ove n u otr .

Tarptautinėse baldų, idėjų namams parodose vyraujančios tendencijos daugiau nei akivaizdžios: sintetiniai paviršiai ir medžiagos, saldžios ir netikros spalvos traukiasi iš gyvenamųjų erdvių. /Dina Sergijenko/

J

ų vietą užima natūralios, ryškios spalvos, paviršiai, kurių originali faktūra sustiprinta ir išryškinta apsauginėmis medžiagomis, brangūs audiniai, o dizaineriai šiemet ryžtasi derinti tai, ką ilgus metus vadino tabu: po stogu perkėlė lauko baldus, vientisais pavertė skirtingus raštus ir tekstūras, gaminius dekoravo kailiu ir metalu.

Akivaizdu ir dar kai kas. Panašu, kad kurti baldus, kurie turi vienintelę funkciją, yra savotiškai nepadoru: netgi šviestuvas šiandien privalo virsti dar kažkuo, kas palengvina buitį ir leidžia praplėsti erdvės, kurioje gyvenama, ribas.

fortiškai ir plačiai nemažėja ir tampa nelengva užduotimi dizaineriams, mat jų kuriami baldai privalo būti ir dar kažkuo. Vien dviaukščių lovų vaikų kambaryje ir išlankstomos sofos-lovos nebepakanka.

Baldai, namų detalės tokiuose namuose integruojami į aplinką taip, kad jų funkcijos būtų lengvai praple-

Kailis grįžta

Baldai su natūralaus ar sintetinio kailio elementais šiemet praturtins ne vieną ekskliuzyvinį interjerą.

S averio L ombardi Valla u ri n u otr .

Praplėsti erdves

Tankėjantys miestai, nesuvaldomai besiplečiantys maži miesteliai ir prieš kelerius metus buvusi tik epizodiniais taškais žemėlapiuose „naujakurių statyba“ šiandien tankiu žiedu juosia kone kiekvieną didesnį miestą ar pramonės centrą ir priverčia gyvenamąsias erdves planuoti kitaip. Jos traukiasi. Didžiuliai kelių kambarių butai su erdviomis mansardomis virto geriausiu atveju butais per du aukštus su erdviais balkonais. Visgi noras gyventi stilingai, kom-

Stalai milžinai

Masyvaus vientiso medžio gabalo stalai, tikina dizaineriai, turėtų atsirasti kiekvienos šeimos namuose.

A n drea M aria n i n u otr .

vž de luxe

55

odą. Jie tokį pasiūlymą aiškina paprastai – kadangi baldai dažniausiai tiesiog pranyksta interjere, sidabru ir auksu žvilgantys būsto elementai tikrai traukia akį.

Nedarni dermė

Derinti nederinama, Saverio Lombardi Vallauri

Ilgus metus aiškinę, kad harmoniją kuria tik tarpusavyje derantys tonai ir panašūs raštai, šiemet dizaineriai išplėtė ribas ir nusprendė, kad derinti tai, ką anksčiau vadino tabu, ne tik galima, bet ir būtina. S averio L ombardi Valla u ri n u otr .

čiamos. Taip laiptai virsta ir ištraukiamais stalčiais, o lovos naktimis atlenkiamos iš sienose įtaisytų erdvių, stalai ir kėdės tarsi konstruktoriai gali tilpti vienas į kitą arba atvirkščiai, o spintos paslepiamos sienose. Tokie funkcionalūs sprendimai namus paverčia staigmenų kupina erdve.

Lengvo papildomo funkcionalumo savo kuriamiems baldams (kolekcija „Ply“) suteikė vokiečių dizaineris Christophas Friedrichas Wagneris. Jo kūriniai tik iš pirmo žvilgsnio atrodo įprasti. Šviesaus medžio gaminiai gali transformuotis priklausomai nuo poreikio. Pavyzdžiui, dalį kavos staliuko viršaus galima nukelti ir paversti padėklu maistui ar gėrimams, o didesnio, valgomojo ar rašomojo stalo viršų nustūmus tolyn atsiveria po juo esančios erdvės daiktams susidėti.

Tamsios spalvos

Galvodami apie šiųmetes tendencijas dizaineriai nusprendė, kad šviesių pustonių namų interjere pakanka, metas atsigręžti į gilias spalvas. Dažniausiai vartant interjero žurnalus pastebimos visos vandenyno spalvų variacijos. Nuo gilios tamsiai mėlynos, primenančios dangų prieš audrą ar vandenyną giliausiose jo vietose, iki tropikų rojaus pakrančių vandens žalsvai melsvos ir turkio žalumo spalvų.

Dizaineriai siūlo viską. Dažyti sienas audros mėlynumo dažais, rinktis turkio spalvų aksesuarus, derinti juos prie mėlynų baldinių audinių, užuolaidų, kitų detalių.

56 vž de luxe

Spalvų grožį padeda atskleisti ir tai, kad baldams naudojami prabangūs audiniai. Pamirškite paprastą liną, medvilnę, kitas kasdienes ir įprastas medžiagas. Prabangus aksomas, minkštutėlė versta oda, dailios tekstūros velvetas – visus šiuos audinius baldžiai graibstyte graibsto, mat jie geriausiai gali išryškinti šiemet itin madingų tamsių spalvų baldų grožį.

Tarp prabangiųjų audinių šiemet atsiduria ir kailis. Nuolat ant grindų tarsi kilimai tiesti kailiai šiemet baldų dizainerių valia atsidūrė ant baldų.

Tiesa, vargu ar visą kailiu aptrauktą fotelį galima laikyti stilingu, mat dizaineriai nusprendė kailiu išryškinti tik kai kurias baldų, interjero akcentų detales. Tik čia natūralumo nuspręsta nesivaikyti, tausojant gamtą baldų dizainui naudojamas ir sintetinis kailis.

Tarp kailio ir brangių audinių vietą randa ir oda. Tiesa, įprasti odiniai baldai turėtų keliauti į sandėliukus, mat dizaineriai siūlo metalizuotą Pinti baldai namams, Kenneth Cobonpue

Dizainerė Kenneth Cobonpue savaip išplėtė baldų funkcionalumą – dailius pintus baldus, iki šiol puošusius ne vieną sodą, ji „pasikvietė į vidų“.

K e n n et h C obo n p u e n u otr .

Ilgus metus dizaineriai, interjero stilistai ir kitos stiliaus ikonos mirtingiesiems kalė į galvas, kad interjeras privalo būti vientisas ir harmoningas, o suderinti „kryžiukus“ ir „taškiukus“ – praktiškai neįmanoma užduotis. Atėjo metas, kai derinti tai, kas nedera tarpusavyje, galima ir netgi būtina.

Interjero dizaineriai ragina nebijoti eksperimentuoti ir į namus įnešti daugiau spalvų, skirtingų raštų, tekstūrų, audinių, medžiagų.

Kas sakė, kad tamsiai mėlynos spalvos negalima jungti kartu su rusva ir geltona, o dryžuotų užuolaidų derinti su zigzagais dekoruotu kilimu? Šiandien, aiškina interjero žinovai, derinimas tarpusavyje tų chaotiškų detalių, kurios iš pirmo žvilgsnio kartu negali būti, praplečia stiliaus suvokimo ribas ir kartu kuria neįtikėtiną darną.

Šviesus medis

Ilgus metus interjere naudojamas medis dažniausiai būdavo tamsus. Su prabanga, rafinuotumu ir elegancija siejamas medis interjero specialistus, baldų dizainerius kerėdavo sodriomis, giliomis spalvomis, o masiniam vartojimui puikiai tiko šviesus medis, itin pamėgtas skandinavų.

Tradicijas šiemet stengiamasi praplėsti ir prabangiausių baldų „luome“ bandoma įkurdinti šviesią medieną. Šalyse, kur itin vertinamos šeimos tradicijos, populiarūs iš vientiso medžio gaminami stalai, prie kurių vakarienei gali susėsti net pati didžiausia kompanija. Šiukštu nevalia stalo dengti staltiesėmis ir slėpti natūralaus medžio raštų – natūralumas šiandien itin madingas. Tokios pat nuostatos galioja visiems medžio detalių turintiems ar iš medžio pagamintiems baldams. Jų šviesios spal-

„Aust Amelung Lamp“

Vokiečių dizainerių studija „Aust & Amelung“ iš medžio ir metalo sukūrė šviestuvus, kurių poziciją, apšvietimo kampą ir plotą galima keisti perkabinant svarelius-smėlio maišus. „ A u st & A mel u n g “ n u otr .

vos, lengvumas ir natūralumas puikiai dera bet kuriame interjere, svarbu viso to neuždengti ir nepaslėpti. Šviesaus medžio grožio nedengia vokiečių dizainerių studija „Aust & Amelung“, sukūrę labai lengvos konstrukcijos šviestuvus namams iš tamsaus metalo ir šviesaus medžio.

Neįprastai atrodantys šviestuvai parduodami su smėlio maišais, tarnaujančiais tarsi svareliai – priklausomai nuo jų padėties kinta šviestuvo padėtis bei jo apšviečiamas plotas.

Iš lauko į namus

Kartu su šviesiu medžiu tarp interjero tendencijų dar labiau įsigalėjo ekologiškumo idėjos, tad žvalgantis baldų iš medžio rekomenduojama pasitikrinti, ar tai, kas eksponuojama, atitinka sąvokos „ekologiška“ apibrėžimą. Pavyzdžiui, ar baldai pagaminti iš perdirbtos medienos, ar mediena gauta iš ilgalaikių ir atsinaujinančių šaltinių.

Dizainerė Kenneth Cobonpue į namų baldų kūrimą pažvelgė iš kitos pusės ir sukūrė visą liniją įvairių baldų, kurie visa savo esybe primena laukui ir sodui skirtus gaminius, tačiau yra naudojami svetainėms ir gyvenamiesiems kambariams papuošti. Tai kolekcijoms „Voyage“, „Lulu“ ir „Yoda“ priklausantys pinti baldai. Kūrėja, matyt, nė neįtarė, kad toks jos sprendimas virs nauja tendencija – atostogas, poilsį gamtoje simbolizuojantys baldai vienas po kito bus pritaikyti gyvenamųjų erdvių interjerui. ●

algoritmais. Taigi jei ieškote būdų, kaip apsaugoti savo pokalbį ir verslo paslaptis nuo svetimų ausų, „SafeSession Voice Encryption“, ko gero, yra skirta jums. Tačiau pirmiau reikia įsitikinti, kad jūsų artimieji, su kuriais kalbėsitės internetu, taip pat būtų įsidiegę šią programinę įrangą.

/Sigita Migonytė/

technogidas ch Beveik visi telefonų ir planšetinių kompiuterių gamintojai kasmet į rinką meta po naują vis tobulesnį kūrinį ir leidžia didžiules sumas reklamai įrodinėdami, kad jų įrenginiai pranašesni nei konkurentų. Tačiau išmanieji įrenginiai be programėlių tėra tik brangus plastiko, stiklo, įvairių jutiklių ir puslaidininkių rinkinys.

Būtent programėlės išmaniuosius prietaisus paverčia žemėlapiais, mokėjimo prietaisais, užrašų knygutėmis ar žaidimų kompiuteriais. Interneto tyrimų bendrovės ir technologijų naujienų svetainės kasmet sudarinėja populiariausių programėlių sąrašus ir vardija pačias būtiniausias.

sekti ir kontroliuoti vaizdo kameras, esančias pastate. Vartotojas gali vienu metu stebėti daugybę vaizdo įrašų, gaunamų iš skirtingų vaizdo kamerų ar vaizdo stebėjimo sistemų. Aplikacija veikia tik su „iPhone“ telefonu. Sprendimas, pakylėjantis mobilųjį vaizdo stebėjimą į naują lygmenį.

Tačiau daugelis vartotojų pagal savo poreikius patys susikuria reikalingų programėlių sąrašus ir jas įsidiegia, juo labiau kad rinkoje dominuoja nemokamos arba vos kelis litus kainuojančios aplikacijos. Tačiau šiame numeryje kalbėsime ne apie jas.

„DateSquare for Elite“ (500 USD)

Šįkart pristatome gal ir ne pačias būtiniausias, tačiau brangiausias, statusą pabrėžiančias bei profesionalams ir ranką ant pulso laikyti mėgstantiems įmonių vadovams skirtas aplikacijas.

Aplikacija „Windows Phone“ operacinei sistemai.

Klausimas: kaip vienas turtingas žmogus gali susipažinti su kitu turtingu žmogumi, kad galėtų pakviesti jį, pavyzdžiui, kartu nueiti pasižiūrėti kino juostos „Transformeriai“?

„VIP Black“ (999,99 USD ) Štai ji – „milijonierių aplikacija“. „VIP Black“ – tai išskirtinio gyvenimo būdo programėlė, kurios nariai gali mėgautis VIP aptarnavimu programėlės partnerių prekybos vietose, restoranuose ir viešbučiuose visame pasaulyje. Tarp partnerių – garsaus virtuvės šefo Gordono Ramsay gurmaniški restoranai, „Virgin Limited Edition“ („Nekera Island“, „The Lodge Verbier“ ir kt.), „Firmdale“ viešbučiai ir daug kitų premium segmento prekių ženklų, vietų bei paslaugų visame pasaulyje.

Ar esate girdėję apie „American Express“ „juodąją kortelę“ (Black Card)? Turėti „juodąją“ – tik garsenybėms ir magnatams prieinama privilegija. „VIP Black“ aplikacija su „asmeninio asistento“ paslauga yra skirta tai pačiai publikai.

Asistentas padarys viską, ko paprašysite, aptarnaus jus, kuriame pasaulio krašte bebūtumėte, tik turėkite pinigų.

Narystė šiame milijonierių klube apima visus prašmatnaus gyvenimo aspektus: pirmenybės teisę, teatrus, asmeninius trenerius, privačius lėktuvus, kazino ir visą kitų unikalių privilegijų sąrašą.

Tiesa, norint mėgautis šiuo išskirtiniu aptarnavimu nepakanka tik susimokėti 999 USD už „VIP Black“ programėlę, jūs privalote įrodyti, jog jūsų turtas ar pajamos viršija 1 mln. GBP.

„Alpha Trader“ (999,99 USD) Svajojate apie sėkmingas investicijas ir didžiulius pinigus? Ši programėlė gali padėti paversti svajonę realybe. Ji, ko gero, žino daugiau už patį Warreną Buffettą – JAV investuotoją ir vieną turtingiausių žmonių planetoje.

58 vž de luxe

Sukurta investuotojams profesionalams, „Alpha Trader“ aplikacija suteikia visą jiems reikalingą informaciją, pavyzdžiui, galima sužinoti akcijų kainas realiu laiku, kasdien gauti savo investicijų portfelio apžvalgą, sužinoti prognozuojamą savo investicijų portfelio grąžą, pelną ar nuostolį.

Be to, programėlė teikia informaciją, reikalingą investavimo rizikai valdyti.

Atsakymas: išmaniuoju telefonu – elito žmonėms skirtame pažinčių tinkle!

Tiems, kas ryžtasi sumokėti 500 dolerių, „DateSquare for Elite“ programėlė žada suvesti su elitiniais vyrukais ir merginomis – žvaigždėmis, multimilijonieriais, teisininkais, gydytojais ir kitais, kurie šiuo momentu yra kažkur nelabai toli nuo jūsų ir neprieštarautų, kad būtų pakviesti į pasimatymą.

„DDS GP Yes!“ (499 USD)

„BarMax CA“ (999,99 USD) „BarMax CA“ programėlę sukūrė Harvardo teisės mokyklos absolventai, kad padėtų karjeros aukštumų siekiantiems teisininkams išlaikyti Kalifornijos advokatūros egzaminą. Daugiau nei 50 valandų audiopaskaitų, kurias skaito Harvardo teisės mokyklą baigę teisės profesoriai, taip pat jūra kitos informacijos, galinčios praversti studentams laikant testą.

Visą paskaitų kursą galima atsisiųsti ir į savo „iPad“, ir į „iPhone“, taigi programėlės vartotojai gali mokytis ir gilinti žinias beveik iš bet kurios vietos.

2012 m. „BarMax“ programėlę naudojusių studentų egzamino rezultatai buvo daugiau nei 20 punktų aukštesni nei šalies vidurkis.

Ši aplikacija puikiai padeda stomatologui bendrauti su pacientais.

Programėlės paskirtis – pasitelkiant vaizdo priemones ir aprašymus padėti stomatologams paprastai ir suprantamai paaiškinti pacientams, kokios dantų higienos bei gydymo procedūros jiems bus atliekamos, parodyti, kokių rezultatų tikėtis po vienos ar kitos dantų procedūros.

„SafeSession Voice Encryption“ (299,99 USD)

„iRa Pro“ (900 USD)

Balso šifravimo programėlė, leidžianti saugiai skambinti iš jūsų mobiliojo telefono per internetą naudojant interneto protokolą (VoIP).

Įsidiegus šią programėlę savo išmaniojo įrenginio ekrane galima

Aplikaciją parduodanti bendrovė tikina, jog skambučiai yra apsaugoti balso šifravimo

„Tap Menu“ (299,99 USD) „Tap Menu“ – nuotraukomis pagrįsta aplikacija, kuria galite susikurti nuosavą skaitmeninį meniu, knygą ar pan. Programėlė skirta restoranams, kavinėms, viešbučiams, parduotuvėms ir pan.

Viskas, ką reikia padaryti, tai nufotografuoti į jūsų maitinimo įstaigos meniu įtrauktus patiekalus ir įkelti nuotraukas į programėlę.

Trumpam įjunkite fantaziją ir įsivaizduokite madingą aukštos klasės restoraną, kur gaminami išties ypatingi patiekalai, o meniu gali pasikeisti per naktį. Įžengiate į šią maisto šventovę, padavėjas palydi jus laisvo staliuko link ir, užuot atnešęs tradicinį popierinį meniu, įteikia „iPad“, kurio ekrane visu grožiu pateikti šioje maisto šventovėje gaminami patiekalai.

Efektas garantuotas! Galbūt kai kurie vartotojai restoraną rinktųsi vien dėl šios galimybės.

„I'm Rich! – Black“ (200 USD) Bene brangiausia aplikacija „Android“ operacinei sistemai skirtų programėlių parduotuvėje „Aš turtingas!“ Jokių funkcijų neatliekanti programėlė – tiesiog jūsų „Android“ įrenginio darbalaukio dekoracija, skirta parodyti, jog esate turtingas.

Programėlės naudotojai savo telefono darbalaukį gali papuošti deimantą vaizduojančiu paveikslėliu su užrašu „Aš turtingas“. Jei norite pasirodyti esąs išties turtingas, rinkitės juodą deimantą. Pamatę jūsų telefoną visi žinos: „Jūs turtingas“. Nes visi žino, kad žydras deimantas parduodamas už vieną dolerį, rausvas deimantas kainuoja 99 dolerius, baltas – 130, o juodas jau net 200 USD.

„Nursing Constellation Plus“ (179 USD) Slaugymo ir medicinos terminų programėlė. Tinka ir jau praktikuojančioms slaugytojoms, ir šios srities mokslus kremtantiems studentams. Programėlėje įdiegtas vaistų dozavimo skaičiuotuvas, medicininis žodynėlis, ligų diagnozavimo įrankiai, kišeninis vadovas slaugėms ir t. t.

Išties, tai įrankis, galintis sudominti bet kurią inovacijas vertinančią ligoninę. ●