de luxe, 2014 rugsėjis

2014 RUGSĖJIS

PASIILGIMAI. SVEIKINAME RUDENĮ.

vž de luxe

1

56

26 36 44

Raguotas pomėgis.

Tauriųjų elnių užkerėti.

54

22 26 30

Amžinai madinga jaunystė.

Grožio industrijos stebuklai.

Niekada nepinganti prabanga.

Saugiausia investicija.

Ryškiausi aromatai lietuviškam rudeniui.

Prakaituoti milijonai.

Kaip uždirbami rekordiniai honorarai.

26 48

Į lobio paieškas.

50 54 56

Keliame bures.

Baltijos vėjus pasikinkius.

Pirmyn į praeitį.

Akcentai jai ir jam.

Technogidas.

Keičiantys gyvenimą išradimai.

Blusturgių romantika.

Parfumerijos pasaulio naujienos.

32

Atverkite garažų duris naujiems modeliams.

Sezono žvaigždės.

54

32 36 16 vž de luxe

ISSN 2029-0942

Sveiki,

kokia bebūtų vasara, vos jai pasibaigus imame jos ilgėtis vėl. Su miglomis, ašarojančiu dangumi ir vystančiomis gėlėmis atkeliauja ir ilgesys, prisiminimai, grįžta nostalgiški troškimai. 2012 metais mokslininkai paskelbė apie tyrimą, kuris atskleidė, kad nostalgija ramina, gerina nuotaiką ir mažina stresą. Todėl drąsiai sveikiname rudenį!

Su ta nuotaika šįkart kiek žvilgtelėjome per petį. Nors ateitis ir yra geriausia vieta gyventi, ją kuriame ant praeities pamato.

Atsirinkdami iš praeities tai, kas geriausia, įdomiausia ar tiesiog džiugina širdį.

Stebuklingasis Makropulo amžinos jaunystės receptas vis dar nerastas, o troškimas susigrąžinti jaunystę vis auga.

Tai lemia ilgėjanti mūsų gyvenimo trukmė, gerėjanti jo kokybė ir nauji moksliniai atradimai. Straipsnyje „Amžinai madinga jaunystė“ apžvelgiame naujausias grožio procedūras, žadančias beveik stebuklus. Stebuklus, kuriems nereikia skalpelio.

Kitame straipsnyje – „Niekada nepinganti investicija“ – pateikiame įrodymus, kad investavimas į praeitį gali būti ne tik saugus, bet ir pelningas.

Sužinokite, kaip kinta vintažinių prabangos prekių vertė bėgant metams.

Daug keliaujantiems siūlome ne tik mėgautis senovės architektūra ir kultūros paveldo šedevrais, bet ir užsukti į vietinius blusturgius. Taip paįvairinsite savo kelionę, atrasite naują lankomo miesto veidą, pajusite jo praeities alsavimą. Naršymas blusturgiuose dažnai prilyginamas lobio paieškoms. Nes pavargę ar sėkmei nusišypsojus galite nebrangiai įsigyti tikrai retų ir vertingų daiktų.

O mada nuolat gręžiojasi į praeitį. Ir nieko čia naujo. Visas žavesys ir gėris slypi šiuolaikinės mados tolerancijoje. Ir nors gauname ekspertų gaires, iš esmės galime rinktis bet kurį praeities laikotarpį. Čia, kaip ir apskritai gyvenime, daug kas yra tiesiog pateikimo klausimas. Derinimas ir stiliaus pajauta lieka svarbiausiais gebėjimais norintiems atrodyti stilingai.

Ruduo – ne tik pasiilgimų, bet ir derliaus metas. Ir besižvalgantys atgal atbulom nevaikščioja. Todėl toliau žvelgiame į priekį – ką išskirtinio siūlo mums naujas sezonas parfumerijos, automobilių, technologijų rinkose. Pasidžiaugti yra kuo!

Dar įkišime nosį į svetimą piniginę ir pasižiūrėsime, kaip savo derlių susirenka pasaulio sporto žvaigždės, papasakosime apie Lietuvoje sparčiai populiarėjantį pomėgį auginti elnius ir pasikinkę rudeniškus Baltijos vėjus apžvelgsime netolimus, bet įdomius maršrutus buriuojantiems.

Ruduo yra tirštas nuo kvapų, spalvų, skonių ir emocijų. Pasiilgimai irgi jam priklauso. Mėgaukimės.

Nr.4 (11) 2014 09 R E DA KC I J O S A D R E S A S

J. Jasinskio 16A, LT-03163, Vilnius, Lietuva Tel. +370 5 2526300, 2526380 Faksas +370 5 2526313

L eid ė ja

UAB „Verslo žinios“ G eneralinis direktori u s

Ugnius Jankauskas R edaktor ė

Aušra Barysienė ausra.barysiene@verslozinios.lt A u toriai

Rimantė Budrytė-Kvietkauskienė Deimantė Bulbenkaitė Paulius Čiulada Gintautas Degutis Renaldas Jakubauskas Agnė Kriščiukaitytė Marta Kuzmickaitė Dina Sergijenko Asta Šerėnaitė Jolanta Vaitiekūnienė F otografai

Vladimiras Ivanovas Judita Grigelytė D i z aineris

Vilmas Narečionis R ekla m a

Eglė Ostrauskaitė +370 5 252 6378 P ren u m erata

Živilė Gudavičiūtė + 370 5 252 6408 V ir š elis

„FWD agency“ S pa u st u v ė

„Spaudos kontūrai“ TIRAŽAS

10 000 egz.

Malonaus skaitymo, Aušra Barysienė, redaktorė

20 vž20 de luxe vž de luxe

© Platinti šio leidinio tekstus ir vaizdo informaciją galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

AMŽINAI MADINGA

JAUNYSTĖ

Grožio pramonė dažniausiai pati nežino, ko nori: „Semkis grožio iš gamtos“ siūlo lankstinukas grožio salone, kuriame ant sienos kybo didžiulis klasikinio grožio etalono – trapiosios Audrey Hepburn portretas. / Agnė Kriščiukaitytė /

P

asipuošusi maža juoda „Gi­ venchy“ suknute ji ste­ bi mane didžiulėmis juodų, tankių blakstienų įrėminto­ mis akimis, kol įdėmiai ty­ rinėju reklamuojamų emulsijų su­ dedamąsias dalis. „Iš gamtos, ma­ tyt, bus atkeliavusi vienintelė kre­ mo sudedamoji – popierius rekla­ miniams lankstinukams“, – pagal­ voju grūsdama pirštus po ultraviole­ tinių spindulių lempa, kad nudžiūtų raudonas nagų gelis.

XX amžiaus viduryje, kai išpo­ puliarėjo klasikinis didelių akių, šviesios veido odos ir tamsesnių lūpų įvaizdis, vienu didžiausių žmonijos priešų buvo – ir iki šių dienų išliko – raukšlės. Štai to

22 vž de luxe

meto reklamoje siū­ loma jas naikinti naudojant į pleistrą panašią juostelę: užlipi­ nate ją toje vietoje, kur susidarė išdavikiška raukšlė, nuplėšiate, ir problemos kaip nebūta. Kiek anksčiau niujorkietė išradėja Isabella Gilbert patentavo prietaisą, kurį tereikia užsidėti ant galvos, gerai pritvirtinti ir nešioti na­ muose, kad skruostuose atsirastų dvi žavios duobutės. Ir dabar nesunkiai rastume stebuklus žadančių prietaisų ar mikstūrų grožiui puoselėti, tačiau viena tendencija nuo praėjusio am­ žiaus vidurio iš esmės pasikeitė – socia­linių medijų laikais, kai apie kie­ kvieną produktą internete gali rasti

šimtus jį išbandžiusiųjų atsiliepimų, ne taip lengva susivilioti „stebuklais“.

Ar tikrai?

Dramos Holivude

Nėra geresnės vietos išbandyti nau­ jausias grožio procedūras skambiais pavadinimais už botokso dramų ir nevykusių plastinių operacijų išvar­

Jei pavyktų sukurti kremą, kuris visiškai apsaugotų odą nuo nudegimų, galėtume sakyti, kad bent iš dalies pasitvirtino Fiodoro Dostojevskio pranašystė, jog grožis išgelbės pasaulį. „ Matton “ n u otr .

gintą Holivudą. Tenykščiai yra iš­ tvėrę raukšles ir veido plaukuotu­ mą aukšto dažnio radijo bangomis mažinančią „Pelleve“ procedūrą, „Thermage“ radijo bangų dažnio terapiją, kurią tris kartus per metus atliekanti aktorė Ellen Barkin api­ būdino taip: „Atrodo, lyg kas įtemptų daugybę degančių gumos juostelių ir vieną po kitos paleistų jas tiesiai tau į veidą“. O jei kuris kaimynas užsirakina namuose trims ar keturioms dienoms, ti­ kriausiai jis ką tik išmėgino dar „Sekso ir miesto“ apdainuotą „Mė­ lynąjį odos šveitimą“ (angl. „Blue peel“), vadinamą tikru išsigelbėji­ mu tiems, kas jau perkopė 40 metų ribą, ir po kurio keletą dienų veidas atrodo tarsi animacinio filmuko „Smurfai“ personažo. Šiuo metu Holivudo gyventojai rikiuojasi prie grožio salonų, atliekančių vadina­ mąjį „Vampyro veido patempimą“ (angl. „Vampire facelift“). Juo ma­ siškai žavisi tie, kas trokšta jaunes­ nės odos, tačiau vis dar bijo skalpe­ lio. Medikai šią procedūrą vadina trombocitų prisotintos plazmos te­ rapija, ir ji neturi nieko bendra su česnakais ar dantų žymėmis ant kaklo – su vampyrais ją sieja tik se­ anso metu veidu tekantys kraujo upeliai. Pirmiausia iš paciento pai­ mama kraujo, tada šis šešias minu­ tes sukamas specialiu aparatu, kol nuo raudonųjų kraujo kūnelių atsi­ skiria trombocitai. Kaip tik šios kraujo dalelės nedelsiant švirkščia­ mos atgal į chirurgo dėmesio anks­ čiausiai imančias reikalauti veido, kaklo ar dekoltė vietas. Teigiama, kad po maždaug 1 000 USD kai­ nuojančio seanso oda pastebimai atjaunėja, mat trombocitai skatina elastino ir kolageno gamybą. Tai ypač svarbu vyresnėms moterims bei vyrams, nes kasmet kūnas pra­ randa maždaug vieną procentą ko­ lageno – baltymo, kuris suteikia odai stangrumo ir elastingumo.

Siekiant geriausio rezultato reko­ menduojama atlikti iš viso tris to­ kias procedūras, taip pat kartoti jas kas pusmetį. Plastikos chirurgas Gregory Kelleris sako, kad proce­ dūra iš tiesų veikia, o ją menkina tik geltonosios spaudos „priklijuo­ tas“ skambus pavadinimas, tačiau akivaizdžių įrodymų nepateikia. Įspūdingai atrodo ir kita proce­ dūra, kurios metu veidas nuvalo­ mas ir padengiamas 24 karatų auk­ so folija arba kauke. Holivude įsi­ kūrusių grožio namų „Equinox SPA“ meistrė Angela Caglia tikina, jog aukso kaukė nėra šių laikų pra­ manas. „Senovės Kinijoje turtingos mo­ terys kasnakt prieš miegą veidą

įkvėpė regenera­ cinės medicinos lai­ mėjimai. Botulino injek­ cijos, kuriomis įvairaus am­ žiaus damos ir džentelmenai slepia ankstyvuosius odos senėjimo po­ žymius, nebestebina. „U Autolo­ gous“ priemonės veikia panašiai.

Užsisakius kremo pirmiausia teks nuvykti pas „Personal Cell Scien­ ces“ specialistus, kurie per pirmąjį susitikimą nusiurbs maždaug 60 g jūsų kūno riebalų. Laboratorijoje iš riebalų išskirtos kamieninės ląste­ lės taps pagrindu pagal individua­ lius poreikius gaminamai kosmeti­ kai.

Smalsaujančių pirkėjų, pasak bendrovės, netrūksta, nors pirma­ sis susitikimas klientui atsieina maždaug 3 000 USD, o odos prie­ žiūros priemonių rinkinys – odą stangrinantis serumas, paakių kre­ mas bei drėkinanti emulsija – mė­ nesiui kainuos 1 500 USD. Bendro­ vė tvirtina, kad 95 procentai nau­ dojusiųjų šias priemones jau po mėnesio pastebėjo teigiamų rezul­ tatų, tačiau ekspertams tokio pro­ dukto naudojimas vis dar kelia daugybę klausimų.

Stebuklai iš Azijos

masažuodavo auksiniu cilindru. Šis stimuliuodavo odą ir skatindavo ląsteles atsinaujinti. Dabar gebame atlikti patobulintą šimtmečius gy­ vuojančios grožio procedūros va­ riantą“, – pasakoja ji.

Kiek aukso sunaudojama vienam seansui, A. Caglia neatskleidžia, o viena tokia procedūra kainuoja 165 USD.

Kas verda laboratorijose

Tyrimų duomenimis, grožio pra­ monė kasmet ūgteli 4,5 procento, o dekoratyvinės kosmetikos rinka pamažu traukiasi – po recesijos ne­ kinta tik nagų lako pardavimo ro­ dikliai. Tačiau prabangos sekto­ riaus prekių paklausa auga ir pirkė­ jų tokiai kosmetikai bei paslaugoms atsiranda vis daugiau – dažniau save palepiname geresnės koky­ bės makiažo pagrindu, maskavimo priemo­ nėmis ar pudra vei­ dui. Įdomu, kad prabangias kos­

Nėra įrodymų, kad „Vampyro veido patempimas“ iš tiesų padeda, tačiau Holivudo grožio centrai per savaitę sulaukia bent keleto pacientų. Neseniai procedūrai ryžosi „Victoria‘s Secret“ modelis Bar Rafaeli. „ R e x F eat u res “ n u otr .

metikos priemones, tyrimų duo­ menimis, dažniausiai renkasi jau­ nesnės ir vyresnės vartotojos, iš pirkėjų sąrašo kone visiškai išstum­ damos vidutinio amžiaus (35–64 m.) moteris.

Anot Emmanuelle Bassmann, „In-Trend Ltd‘s“ vykdančiosios direktorės bei grožio industrijos ekspertės, labiausiai stebinanti, ta­ čiau pasaulį mažais žingsneliais už­ kariaujanti odos priežiūros tenden­ cija – naudoti autologinius kremus, kuriuose yra žmogaus riebalinio audinio kamieninių ląstelių. Tokį „U Autologous“ kremą gaminanti bendrovė „Personal Cell Sci­ ences“ tikina, kad gaminį sukurti

Grožio ekspertai patvirtina, ką nu­ tuokiame visi: greičiausiai, su kie­ kvienu nauju mados pramonės vė­ jeliu, kinta dekoratyvinės kosmeti­ kos tendencijos. Pavyzdžiui, šių­ metes rudens kolekcijas pristatę „Rodarte“ ar „Emporio Armani“ mados namai siūlo prisiminti šalto metalo atspalvių šešėlius, „Gucci“, „Versace“ ar „Prada“ rekomen­ duoja dramatiškas lėlės blakstie­ nas, o „Ralph Lauren“ ar „Jason Wu“ primena, jog gražiausia – švy­ tinti oda, be menkiausio trūkumo.

Kiek sunkiau diktuoti naujas odos priežiūros priemonių kryptis – no­ rint pristatyti ką nors netikėtai naujo šioje srityje reikia atlikti gau­ sybę tyrimų ir įdiegti nemažai ino­ vacijų. „Pavyzdžiui, produktus, ku­ riuos aptakiai galima pavadinti jaunystės eliksyrais, bendrovių laboratorijos kuria daugybę metų, paskui nuolat juos tobulina. Sa­ kykime, 2012 metais iš Pietų Ko­ rėjos pasaulį užplūdusius BB kre­ mus daug kas vadina laikina mada, tačiau aš manau, kad toks keletą funkcijų atliekantis pro­ duktas yra puikus inovacijos pa­ vyzdys, kurį galima vis tobulinti. Įdomu, kuo baigsis tokie eksperi­ mentai laboratorijose dabar, kai vartotojai vis dažniau pageidauja, kad vienas produktas atliktų kuo daugiau funkcijų“, – grožio pra­ vž de luxe

23

prekiaujančio tinklalapio „Peach and Lily“ įkūrėjų.

Ji mano, kad iš Pietų Korėjos ir Japonijos į Europą ir JAV turėtų atkeliauti ir kitos manijos: kol kas nedrąsiai į vakarietiškas kos­ metines krenta odos priežiūros priemonės, praturtintos sraigių gleivėmis, kurių antibakterinės savybės gydo ir šviesina spuogų pažeistą odą, taip pat vakarietės atsargiai žiūri į aliejaus pagrindo odos prausiklius, kurie, pasak gamintojų, ne tik geriau už van­ dens pagrindu gaminamą kosme­ tiką nuvalo odą, bet ir jos nedžio­ vina.

Kremas nuo sprogmenų

Po truputį imame suvokti, kad kosmetika ir odos priežiūros priemonės nėra skirtos vien tuštybei. „ Matton “ n u otr .

monės konferencijoje Paryžiuje kalbėjo E. Bassmann.

Lėto gyvenimo būdo mada bruz­ da jau keletą metų: kuriasi lėto maisto restoranai, netgi lėtą gyve­ nimo būdą propaguojantys miestai, tačiau ne visiems iš kasdienos šur­ mulio pavyksta ištrūkti į tokias ty­ laus gyvenimo oazes. Azijos did­ miesčių gyventojai, kasdien grūs­ damiesi metro ir plušėdami niekam nuostabos nekeliančius viršvalan­ džius, matyt, tegali pasvajoti apie lėtą gyvenimo būdą. „Azijoje grožio etalonas – lygi ir balta it porcelianas oda, tačiau daug dirbančioms Kinijos ar Japonijos gy­ ventojoms vis trūksta laiko rūpintis

24 vž de luxe

savimi“, — konstatuoja Florence Bernardin, Azijos grožio rinką ste­ binčios rinkodaros agentūros „In­ formation et Inspiration“ vadovė. – Tokiomis sąlygomis Japonijoje at­ sirado „Shinagara cosme“ mada, kuri, manau, ne­ trukus užkariaus visą pasaulį.“ „Shinagara cos­ me“ – tokia kos­ metika, kuri „dir­ ba“ tada, kai pats darai ką nors kita.

Pavyzdžiui, ant dar­ bo stalo galite įkur­ dinti į mobilųjį telefoną panašų įrenginį, kuris jums plušant prie ataskaitos tam tikrais intervalais paskleis na­ nodalelėmis praturtintą veidą drė­ kinančią dulksną. Japonijoje itin populiarios šilkinio popieriaus kaukės, kuriomis užkloję veidą be vargo galėsite atsakinėti į elektro­ ninius laiškus. O Pietų Korėjos ben­ drovė „Laneige“ išpopuliarino stangrinančius bei drėkinan­ čius kompleksus veido odai, kurie savo darbą at­ lieka jums miegant, pa­ našių inovatyvių pro­ duktų siūlo ir pra­ bangesnės kos­ metikos gamintoja „Sulwhasoo“.

„Vakarų vartotojos žino, kas yra stangrinančios kaukės, kurios vei­ kia miegant. Gelio arba itin riebaus kremo konsistencijos miego kom­ pleksai, kuriuos patariama naudoti kelis kartus per savaitę, veikia panašiai. Nuo 22 val. vakaro iki 2 val. nakties yra pats geriausias laikas odai il­ sėtis ir atsinau­ jinti, šiuo metu oda pajėgia su­ gerti daugiausia gerųjų medžiagų, kurių prisotinti to­ kie kompleksai, todėl mes galime ramiai miegoti ir atsibudusios veidrodyje žvelgti į pailsėjusią ir sudrėkintą veido odą“, – tikina Cindy Kim, viena iš korėjietiška ir japoniška kosmetika

Emmanuelle Bassmann nuomone, daugiausia įtakos grožio pramonei ateityje turės tokios sritys kaip fo­ tobiologija ir šviesos mokslai. „Manau, kad grožio industrijos ateitis priklausys nuo to, kaip iš­ moksime suvaldyti šviesą. Įsi­ vaizduokite, jei ateityje žalingus, radiaciją skleidžiančius ultravio­ letinius spindulius sugebėtume paversti gydančia energija, kurią gydytojai galėtų naudoti lazerių technologijomis atjaunindami odą! Taip pat rinkoje vis dar žioji neišnaudota pigmentų niša, ku­ rioje karaliauja vien šviesą atspin­ dintys pigmentai. Apskritai kos­ metikos priemones kuriantiems specialistams siūlyčiau į savo dar­ bą pažvelgti naujai. Vis daugiau moterų, o ir vyrų, supranta, kad rūpinantis savimi nepakanka kas rytą ir kas vakarą prižiūrėti veido odą. Todėl odos priežiūros prie­ monės bei kosmetika turėtų būti tokia, kuri padėtų mums atsipa­ laiduoti vakarais ir žvaliau pasi­ tikti rytą. Labai svarbu suvokti ryšį tarp proto ir kūno“, – kalba ekspertė.

Pasak jos, pagal individualius po­ reikius kuriama kosmetika tėra kū­ dikystės stadijoje, tačiau pagaliau po truputį imame suvokti, kad kos­ metika ir odos priežiūros priemo­ nės nėra skirtos vien tuštybei. „Teigiamų rezultatų tikimės ir eks­ perimentuodami su preparatais nuo saulės, tačiau tai dar ne viskas. Pa­ vyzdžiui, su JAV gynybos departa­ mentu bendradarbiaujančioje labo­ ratorijoje šiuo metu tobulinamas karščiui atsparus produktas.

Jame yra pigmentų, kurie galėtų apsaugoti karius nuo karščio, pavyzdžiui, sprogus bombai“, – grožio pramonės ribas nusiteikusi plėsti „In-Trend Ltd‘s“ va­dovė. ●

niekada nepinganti prabanga

KAIP KITO PAGRINDINIŲ PRABANGOS PREKIŲ VERTĖ, PROCENTAIS PRABANGOS PREKĖS / LAIKOTARPIS

B

26 vž de luxe

cijų jūsų gyvenime, kitaip tariant, šio daikto vertė metams bėgant tik augs. Didelė tikimybė, kad grei­ čiausiai jūs tik mandagiai šyptelė­ site manydami, kad tai tėra minti­ nai išmokti pardavėjo žodžiai, kar­ tojami visiems parduotuvės klien­ tams. O juk daiktą perkate ne dėl gražių pardavėjo kalbų.

Tačiau statistika rodo, kad jūsų iškalbusis pardavėjas yra beveik teisus, jei žvelgsime į praėjusius

5 METAI

10 METŲ

* Antikvariniai baldai -2 -16 -19 3 45 77 * Kinų porcelianas 4 32 82 * Laikrodžiai * Juvelyriniai dirbiniai 3 49 156 3 5 176 * Vynas -3 2 193 * Meno kūriniai 10 91 227 * Monetos 5 50 250 * Pašto ženklai * Kolekciniai automobiliai 28 121 456 8 38 179 * Bendras pokytis P astaba . L aikotarpis iki 2 0 1 3 m . r u gsėjo ( na u ja u sia vie š ai skelbta ataskaita ) . Šaltinis . „ K night F rank “ .

Prabangos prekė – tai daiktas, kurį perkame ne tik veikiami nuotaikos impulso ar tikėdamiesi, kad jis teiks pasitenkinimą, bet ir vildamiesi, kad metams bėgant jo vertė vis didės. Tai suprasdami specialistai paskaičiavo, kaip pastaraisiais metais kito populiariausių prabangos prekių vertė ir ar ji didės ateityje. / Paulius Čiulada / eveik kiekvienas geras par­ davėjas, klientui bandy­ damas įsiūlyti antikvari­ nių baldų komplektą, nau­ jai į parduotuvę atvežtą ko­ lekcinį vyną ar ką tik Bazelio paro­ doje pristatytą aukščiausios klasės rankinį laikrodį, pareikš, kad tai ti­ krai nebus tik dar vienas pinigų iš­ leidimas ar daiktas vieneriems me­ tams. Jis greičiausiai sakys, kad tai galėtų būti viena geriausių investi­

1 METAI

vienerių metų, penkmečio ar de­ šimtmečio laikotarpius.

118 m. istoriją turinti britų ben­ drovė „Knight Frank“, kuri savo klientams visame pasaulyje (o biu­ rų ji turi daugiau nei 200) padeda įsigyti išskirtinio nekilnojamojo turto ar bet kokių kitų prabangos prekių, atliko tyrimą ir pateikė įdo­ mią statistiką, kaip per minėtus laikotarpius pakito populiariausių prabangos prekių vertė.

Art nouveau stiliaus sagė, pagaminta iš 18 karatų aukso ir opalų Ispanijoje 1910- aisiais, Londono „Bentley and Skinner“ juvelyrų vertinama 36 000 svarų. Investavimas į retus senovinius papuošalus vis auga. Tai dar vienas būdas apsisaugoti nuo infliacijos ir ekonominio netikrumo. S u z anne P l u nkett / „ R e u ters “ n u otr .

Ką parodė tyrimas

„Knight Frank“ populiariausias pra­bangos prekes suskirstė į 9-ias kategorijas: antikvarinius baldus, kinų porcelianą, laikrodžius, juve­ lyrinius dirbinius, kolekcinį vyną, meno kūrinius, kolekcines mone­ tas, pašto ženklus ir kolekcinius au­ tomobilius. Jų vertės pokyčius ben­ drovė skaičiavo pagal žinomiausius tų daiktų kainų indeksus ar naudo­ damasi savo metodologija.

T I S S OT T- C O M P L I C AT I O N S Q U E L E T T E R E V E A LS I T S I N N E R M O S T S E C R E T S W I T H A H A N D - WO U N D M E C H A N I C A L M OV E M E N T E X C L U S I V E TO T I S S OT A N D A S C R AT C H - R E S I S TA N T D O M E D S A P P H I R E C R Y S TA L W I T H D O U B L E A N T I R E F L E C T I V E C OAT I N G . I N N OVAT O R S BY T R A D I T I O N .

T I S S O T. C H

ŠALYS, KURIOSE ITIN TURTINGŲ ASMENŲ DAUGĖS SPARČIAUSIAI

Prabangos prekių rinka jau * dabar gerokai orientuota į Rytus,

tačiau tikėtina, kad po dešimties metų visas šios rinkos dalyvių dėmesys dar labiau pasislinks į tokias šalis kaip Indonezija ar Vietnamas. „Knight Frank“ sudarė sąrašą šalių, kuriose ypač turtingų asmenų (valdančių didesnį nei 30 mln. USD turtą) skaičius per ateinantį dešimtmetį augs labiausiai. Sąraše pirmauja Vietnamas, Indonezija ir Dramblio Kaulo Krantas, taip pat turtingų asmenų sparčiai daugės Kazachstane, Mongolijoje ir Indijoje, o Europos ar Šiaurės Amerikos valstybių jame nematyti.

Vietnamas – ne tik viena įdomiausių turistams Pietryčių Azijos šalių, bet ir valstybė, kurioje asmenų, valdančių didesnį nei 30 mln. USD vertės turtą ir galinčių įsigyti naujų prabangos prekių, per ateinantį dešimtmetį daugės labiausiai.

J u stin Mott/ „ B loo m berg “ n u otr .

Tyrimas parodė, kad visų pra­ bangos prekių vertė per vienerius metus pakilo vidutiniškai 8 %, pastarąjį penkmetį – 38 %, o per pastarąjį dešimtmetį – 179 %, ir tai pranoko daugelio akcijų rinkų tei­ kiamą grąžą.

Pažvelkime, kaip prabangos pre­ kių vertė kito trumpu, vidutiniu ir ilgesniu laikotarpiu.

rinių baldų vertė – per dešimtmetį žemyn čiuožtelėjo maždaug penk­ tadaliu (19 %), per penkmetį – 16 %, per 1 metus – 2 %.

Visų prabangos prekių vertės po­ kyčiai pateikiami lentelėje.

Trys laikotarpiai

Per ilgiausią laikotarpį – dešimt­ metį didžiausiu vertės prieaugiu gali pasigirti kolekciniai automobi­ liai, kurių vertė šoktelėjo puspenk­ to karto (456 %). Antroje vietoje – pašto ženklai, pabrangę 250 %, trečioje – senovinės monetos (227 %). Žvelgiant į vidutinį, pastarųjų penkerių metų, laikotarpį didžiau­ sią vertės prieaugį davė taip pat ko­ lekciniai automobiliai (121 %) bei monetos (91 %), trečioje vie­ toje buvo juvelyrikos dirbiniai (49 %).

Trumpiausiu laikotarpiu – per vie­ nerius metus – daugiausia vertę paau­ gino kolekciniai automobiliai, mone­ tos, pašto ženklai (28 %, 10 %, 5 %).

Visose kategorijose (1 metų, 5 metų, 10 metų) smuko tik antikva­

28 vž de luxe

Per dešimtmetį didžiausiu populiariausių prabangos prekių vertės prieaugiu gali pasigirti kolekciniai automobiliai. 1935-ųjų Hispano – Suiza K6 priekinės dalies fragmentas. D avid Pa u l Morris / „ B loo m berg “ n u otr .

Kintantis susidomėjimas

Taigi jei per pastarąjį dešimtmetį jūsų garaže atsidūrė kolekcinis au­ tomobilis ar įsigijote senovinių mo­ netų kolekciją – neprašovėte. Ta­ čiau ar tai reiškia, kad šių praban­ gos prekių paklausa (kartu ir jų kai­ na) toliau tik augs? Nebūtinai. „Knight Frank“ visame pasaulyje apklausė daugiau nei 600 privačių bankininkų ir turto valdytojų. Tei­ rautasi, kaip keičiasi jų klientų – didžiausias pajamas turinčių asme­ nų – domėjimasis įvairiomis pra­ bangos prekėmis.

Apklausos rezultatai atspindi 23 000 asmenų, besinaudojančių privačių bankininkų ar turto valdytojų pas­ laugomis ir iš viso disponuojančių 1,5 trln. USD turtu, nuomonę.

Apklausa parodė, kad šiuo metu Europoje labiausiai auga pasiturin­ čių asmenų domėjimasis meno kū­ riniais, kolekciniu vynu ir senovi­ niais (kolekciniais) automobiliais.

Lėčiausiai susidomėjimas didėja pašto ženklais, kolekcinėmis mo­ netomis, ištaigingais keramikos gaminiais (domėjimosi augimas ar smukimas įvertintas procentais ir pateikiamas lentelėje).

Tačiau tai negalioja, tarkime, Afrikai, kur labiausiai auga tur­ tingų asmenų susidomėjimas deimantais, juvelyrikos dirbiniais ir vynu, o interesą Juodajame že­ myne labiausiai praranda kolek­

cinės monetos ir muzikos instru­ mentai.

Turtingų asmenų iš Šiaurės Ame­ rikos ir NVS šalių prabangos priori­ tetai taip pat skiriasi – pirmųjų la­ biausiai auga susidomėjimas ko­ lekciniais automobiliais, antrųjų – meno kūriniais. Žvelgiant į visą pasaulį, turtin­ giausi asmenys dabar labiausiai do­ misi meno kūriniais, vynu, laikro­ džiais bei kolekciniais automobi­ liais, mažiausiai – pašto ženklais, monetomis ir keramika.

Svarbiausia – pasitenkinimas

Nors ir labai svarbu, kaip per pas­ taruosius metus kito perkamos prabangos prekės vertė ar koks vertės potencialas bus ateityje, pa­ sitenkinimas daiktu turi didžiausią reikšmę.

Tą atskleidžia ir „Knight Frank“ atliktas tyrimas – didžiajai daliai (61 %) apklaustų pasiturinčių as­ menų būtent šis veiksnys yra pats svarbiausias. Tik 16 % apklausos dalyvių prabangų daiktą perka dėl to, jog tikisi jo vertės prieaugio ateityje. Dar 15 % asmenų tokio daikto įsigijimas yra statuso įtvirti­ nimas, o 6 % – vadinamoji saugu­ mo užutėkio investicija, net ir ne­ ramiu laikotarpiu apsauganti su­ kaupto turto vertę. Ir tik 1 % ap­ klaustųjų nurodo prabangos prekę perkantys dėl mados. ●

Marc O’POlO StOreS Prekybos centras EUROPA, Konstitucijos pr. 7A, Vilnius Prekybos centras PANORAMA, Saltoniškių g. 9, Vilnius Prekybos centras OZAS, Ozo g. 18, Vilnius Laisvės al. 70, Kaunas

ryškiausi

aromatai lietuviškam rudeniui

Prasidėjęs ruduo iš spintų ištraukia lietpalčius bei jaukius šalius, saugančius vis dar vasara alsuojančias dekoltė nuo žvarbos, ir praneša džiugią naujieną – atėjo pačių ryškiausių, sodriausių ir intensyviausių kvepalų laikas. / Rimantė Budrytė - Kvietkauskienė /

G a m intoj ų n u otr .

Liquides Imaginaires „Dom Rosa“, „Bello Rabelo“ ir „Bloody Wood“ - šildanti rudenį kvapų trilogija, dedikuota vynams.

V

ėsūs orai suteikia prabangą kvėpintis gausiai – tai, kas šiltuoju metu būtų įžū­ lu, vėsų rudenį yra maloni kasdienybė, kvėpinamasi tiek, kiek norisi. Švelnio­ mis gėlėmis, citrusiniais vaisiais ar vai­ siniais vaikystės kompotais kvepiantys korek­ tiški šiltojo sezono kvepalai kukliai pasislepia už sunkiosios artilerijos atstovų ir visai kaip pasau­ linėje politikoje įsivyrauja galingumo tema.

Stabilumu ir saugumu šiandien Europa negali pasigirti, tačiau gražiajame parfumerijos pasau­ lyje taisyklė „Ginklams žvangant mūzos tyli“ ti­ krai negalioja, todėl prasidedant rudeniui gali­ ma džiaugtis gausiu parfumerinių naujienų der­ liumi Lietuvos parduotuvėse. Ir toliau išlieka va­ dinamosios šventosios parfumerinės trejybės – agarmedžio, rožės ir šafra­ Atelier Cologne no – populiarumas, nekin­ „Santal Carmin“ – tantis jau keletą metų, ta­ kvepalai, galintys čiau džiugina ryškėjančios drąsiai pretenduoti į naujos aromatinės kryp­ sunaudojamų iki paskutinio lašo titulą. tys, dar plačiau atverian­

30 vž de luxe

čios neaprėpiamas pasirinkimo erdves. 2013 metais buvo pristatyti maždaug 1432 nauji kve­ palai, 2014 metams gerokai įpusėjus jau buvo akivaizdu, kad šiemet šis skaičius tikriausiai bus viršytas. Jūsų dėmesiui – kelios rudeninių ten­ dencijų kryptys iš Lietuvos parfumerijos par­ duotuvių, padėsiančios susigaudyti nosis ir jaus­ mus lepinančiame asortimente.

Tradiciškai rudeninėse parfumerijos kryptyse dominuoja prabangūs prieskoniai ir sodri mediena – šios natos ypač gražiai atsiskleidžia drėgnu oru, kuriuo Lietuva rudenį tikrai gali pasigirti. Atelier Cologne „Santal Carmin“ – tai revoliucingasis san­ talmedis, jis kaip tik lietuviškajam rudeniui: auk­ saspalvis buteliukas, ryškiai raudona karmino spalva, užburiančiai sodrus šiltos medienos aro­ matas su saldžių prieskonių pėdsakais pergalingai įveikia pilkumą. Šie kvepalai gali drąsiai preten­ duoti į sunaudojamų iki paskutinio lašo titulą – jais norisi kvėpintis gausiai: tokie komfortą suteikian­ tys, maloniai svaiginantys ir kerintys aromatai tarp naujienų pasitaiko gana retai.

„Oeillet Bengale“ vienas įdomiausių gėlinių aromatų, kokie buvo pristatyti per pastaruosius kelerius metus.

Mados pasaulio rudens kolekcijose vėl domi­ nuojant iškalbingajai juodai spalvai, ši nuolat grįžtanti tamsioji tendencija neaplenkia ir par­ fumerijos: juodai nuspalvinami kvepalų bute­ liukai, tamsą, naktį ir intensyvumą skelbia naujų kvepalų pavadinimai. Jeigu juoda spalva turi kvapą, tai šis kvapas neabejotinai priklauso agarmedžiui. Prieš kelerius metus prasidėjęs beprotiškas vadinamojo juodojo parfumerijos aukso populiarumas auga toliau, naujoms no­ sims ir širdims atrandant galingąjį jo aromatą.

Comme des Garçons „Wonderoud“, viena naujau­ sių agarmedžio interpretacijų parfumerijoje, yra tarsi atsakymas į klausimą, kiek medienos daugiausia gali tilpti vienuose kvepaluose. To­ bulas aromatas lietuviškam drėgnam rudeniui – ir juodasis agarmedis, ir sodri mediena, ir ši­ lumos nuojautos.

Pamirštos gėlės, nauja įprastų gėlių aromatų ar spalvų interpretacija yra viena žaviausių šio ru­ dens parfumerijos ypatybių. Pavasarį pristatyti Tom Ford „Velvet Orchid“ gali būti laikomi jaunes­ niąja legendinių „Black Orchid“, apie kuriuos kadaise svajojo dauguma Lietuvos moterų, sese­ rimi. Abu aromatai turi bendrų bruožų, tačiau „Velvet Orchid“ yra kur kas subtilesnis ir švel­ nesnis, tarsi „Black Orchid“ būtų baigusi gero el­ gesio mokyklą ir įgijusi naujų aukštuomenei bū­ dingų savybių. Violetinio stiklo buteliukas – vie­ na iš naujųjų parfumerijos dizaino madų.

Intelektualieji niujorkiečiai Aedes de Venustas naujausiuose savo kvepaluose „Oeillet Bengale“ primena nepelnytai pamirštą gvazdiko aromatą.

Kvepalų istorijoje pasakojama apie rožę, kuri norėjo būti gvazdiku, todėl pačioje aromatinėje kompozicijoje paties gvazdiko nėra – jo vaidme­ nį atlieka rožės ir pipirai. Tai yra vienas įdo­ miausių gėlinių aromatų, kokie buvo pristatyti per pastaruosius kelerius metus: Aedes de Venustas ir šių kvepalų kūrėjas Rodrigas Floresas Roux‘as, žinomas kaip augalinių aromatų geni­ jus, dar kartą stebina pasaulį pristatydami aro­ matą violetiniame buteliuke, kuriame dera pra­ eitis ir modernybė bei mūsų pačių istorijos. Kada

Juodojo parfumerijos aukso populiarumas auga toliau.

Comme des Gar ons „Wonderoud“ - viena naujausių agarmedžio interpretacijų parfumerijoje.

paskutinį kartą pavyko rasti išraiškingai kve­ piantį gvazdiką?

Rudenį viskas intensyvėja – vėjai, naktys, emocijos ir kvepalų aromatai. Lietuvos parfu­ merijos parduotuvėse jau pasirodė bent keletas kvapnių naujienų, kurios nuo pasaulinės šlovės sulaukusių pirmtakų skiriasi sodrumu bei žo­ džiu „intense“ pavadinime. Cartier „Declaration“, 1998 metais sukurti intelektualiojo parfumerijos meistro Jeano Claude‘o Ellena, sulaukė dar vie­ nos interpretacijos, šįkart – „Declaration D‘Un Soir Intense“. Viena vertus, tradicinis vyriškas prieskoninės pipirinės medienos aroma­ tas, kita vertus, tokio tipo kvepalai nie­ kada nepraranda savo aktualumo, ypač – šaltajam metų laikui prasidedant.

Christine Nagel, vienos ryškiausių naujosios parfumerijos atstovių, kūri­ nys – populiarieji Giorgio Armani „Si“, Lietuvą praėjusį sezoną pakerėję sultin­ gų juodųjų serbentų aromatu ir chariz­ matiškosios Cate Blanchett atvaizdais reklamose, sulaukė naujos versijos juodos spalvos buteliuke – Giorgio Armani „Si Intense“.

Juodųjų serbentų domina­ vimas išliko, tačiau sodru­ mo ir aromato charakterio pokyčiai išties akivaizdūs: intensyvioji versija patiks ne tik romantiškoms sie­ loms, sužavėtoms juodųjų serbentų ir juodos spalvos derinio.

Liquides Imaginaires „Dom Rosa“, „Bello Rabelo“ ir „Bloody Wood“ kvapų trilo­ gija, dedikuota vynams, rudenį šildo tarsi mintyse skambantys „Aktorių trio“ dainos apie rudenį, meilę ir vyną motyvai. Įsivaiz­ duojami rožinio šampano purslai tarsi skendi „Dom

Rosa“ aromate, „Bello Rabelo“ kvepia džiovin­ tais vaisiais ir sodriu porto vynu, „Bloody Wood“ aromate telpa skirtingų rūšių vynų ir ąžuolo statinės kvapai. Tikras rudeninis hedo­ nizmas! Vyno ir parfumerijos sankirtos yra vi­ sada be galo įdomios, o Liquides Imaginaires vynams dedikuota kvapų trilogija yra puikus šių sankirtų pavyzdys. Apskritai alkoholinių gėrimų aromatų natos parfumerijoje dažniau­ siai atsiskleidžia taip gražiai, kad galiausiai su­ abejoji, ar tikrai alkoholinių gėrimų gėrimas yra ne šventvagystė.

Kvepalų buteliukų armijos perrikiavi­ mas, lengvuosius aromatus nustumiant į lentynos gilumą kartu su vasaros pri­ siminimais, į pirmąsias gretas išstu­ miant sunkiąją artileriją ir ją papildant naujais parfumerinės armijos kariais, kiekvieną rudenį simbolizuoja mūsų pačių kaitą. Dar vieną rudenį pasitinka­ me metais vyresni, su naujomis patirti­ mis, jausmais ir poreikiais, praradimais ir atradimais. Praėjusių metų sun­ kioji parfumerijos artilerija gali nebeatitikti mūsų šiandie­ nos, todėl būtent rudenį dažniausiai kyla naujų kvepalų poreikis. Geroji naujiena – parfumerijos asortimentas šiandien Lietuvoje yra geriausias nei kada nors buvo, blogo­ ji naujiena – išsirinkti an­ trąja oda ir asmenybės in­ dividualumo išraiška tam­ pančius kvepalus ir toliau yra sunkus iššūkis. ●

Tom Ford „Velvet Orchid“ atstovauja pamirštoms gėlėms – vieną žaviausių šio rudens parfumerijos temų.

vž de luxe

31

ATVERKITE GARAŽŲ

DURIS NAUJIEMS /Dina Sergijenko/

G a m intoj ų n u otr .

MODELIAMS

Po karštos vasaros atėjęs ruduo ieškantiems išskirtinumo bus dosnus. Bus į ką žvalgytis įvairiuose segmentuose – nuo pačių prabangiausių iki kuklesnių modelių.

Atnaujintas „Ghost“

R

yškiausia žvaigžde taps rudenį pasi­ rodysiantis „Rolls-Royce“ pagamin­ tas prabangusis „Ghost Series II“. „Ghost“ – visame pasaulyje pamėg­ tas modelis, išleistas prieš penkerius metus. „Ghost“ vardą šiam automobiliui nuspręsta duoti prisimenant 1906 m. paga­ mintą „Rolls-Royce Silver Ghost“ automo­ bilį. Prieš penkerius metus, 2009-aisiais, „Mercedes-Benz“ rengiasi atgaivinti prabangiausių „Daimler“ koncerno automobilių vardą „Maybach“ ir išleisti itin prabangų S klasės automobilį.

32 vž de luxe

Frankfurto automobilių parodoje oficialiai pristatytą automobilį „Rolls-Royce“ šiemet nusprendė atnaujinti ir paskelbė, kad rude­ nį į kelius išriedės „Ghost Series II“.

Atnaujinimai kosmetiniai, tad masyvaus, 6,6 l darbo tūrio 420 kW galios V12 variklį ir 8 laipsnių pavarų dėžę turinčio automobilio iš esmės jie nepakeičia. „Rolls-Royce“ nu­ sprendė, kad klasikinio stiliaus ir abejonių

„Ghost Series II“ atnaujinimai – kosmetiniai, tad automobilio esmės ir prigimties jie nekeičia.

nekeliančios prabangos pirkėjams neužteks – reikia ir modernių tech­ nologijų. „Ghost Series II“ turi at­ naujintą pakabą, automobilyje vie­ toje įprastų žibintų įrengti balčiau ir ryškiau šviečiantys LED šviesos diodų žibintai, o jų montavimo vie­ tos įrėmintos dienos žibintų juos­ telėmis. Prabangus atnaujintas „Ghost“ supranta komandas balsu, be to, iš BMW koncerno pasiskolin­ tas ir lietimui jautrus paviršius, lei­ džiantis paprasčiausiai parašyti ko­ mandas pirštu.

Dizaineriai atnaujino buferių for­ mas, juos paryškino blizgiomis chromo juostomis. Chromo ele­ mentų netrūksta ir interjere. Padi­ dėjusios oro įsiurbimo angos geriau aušina priekinių ratų stabdžius.

Vietoje įprastų 19 colių skersmens ratų klientai gali rinktis 21 colio ra­ tus, užsisakyti plieninį ir „RollsRoyce“ monograma papuoštą de­ galų bako dangtelį.

Prikels „Maybach“

„Mercedes-Benz“ metų pabaigoje Lietuvoje pristatys ne tik praban­ giausios, S klasės, kupė. 2015-ųjų pradžioje Lietuvą pasieks „Merce­ des-Benz“, kurio prabangą nusako ne tik S raidė, reiškianti aukščiausią klasę, bet ir užuomina į kadaise šio vokiečių gamintojo kurtus „May­ bach“ automobilius – itin retus ir prabangius. „Maybach“ ženklas, vokiečių ga­ mintojo nuomone, reiškia tokią pat prabangą, kokią savo klientams siūlo „Rolls Royce“. Tačiau parda­ vimai to neatspindi. Jeigu pirmuo­ sius, kone prieš porą dešimtmečių pristatytus, automobilius pirkėjai noriai graibstė, ilgainiui šių kainai

pasiekus „Rolls-Royce“ lygmenį „Daimler“ koncernui teko susi­ veržti diržus, o galiausiai – gamybą nutraukti. „Maybach“ vardas prikeltas šie­ met, kai buvo paskelbta, kad pasi­ rodys „Mercedes-Benz S-May­ bach“ – prabangiausia S klasės ver­ sija. Oficialiai modelis bus pristato­ mas spalį Kinijoje vyksiančioje au­ tomobilių parodoje. Kalbama, kad prabangus automobilis turėtų reikšti „Maybach“ atgimimą. Kon­ kurentų šiam modeliui itin daug.

Nuo naujojo „Rolls Royce Ghost“ iki „Bentley Mulsanne“, prailgin­ tos 7-osios serijos BMW versijos ir pan. Žinių, kaip atrodys itin didelį at­ stumą tarp ašių turintis ir asmeniniu limuzinu vadinamas „S-Maybach“, nedaug. Tvirtinama, kad automobi­ lis turėtų pakeisti „Maybach 62“ modelį, o galinė dalis bus visiškai pakeista. Nuo išorės dizaino iki itin komfortiškų sėdynių. Galios auto­ mobiliui suteiks varikliai, kuriuos

bus galima rinktis ir V8 formos, ir V12 formos. Tarp agregatų bus ir „Mercedes-Benz S600“ V12 formos variklis, turintis 523 AG ir daugiau nei 800 Nm sukimo momentą.

Po naujojo modelio debiuto rude­ nį „Merdeces-Benz“ viliasi išleisti ir šarvuotą automobilio versiją.

Ilgai lauktas

Švedijos „Volvo“ pagaliau nutraukė uždangą nuo bene laukiamiausiu metų automobiliu vadinamo vi­ sureigio „XC90“. Ilgus mėnesius kruopščiai nuo visuomenės akių saugotas automobilis – pirmasis, kurį bendrovė sukūrė po to, kai jos akcijos atiteko Kinijos koncernui „Geely Holding Group“.

Tie, kurie baiminosi, kad auto­ mobilis bus gaminamas Kinijoje, gali lengviau atsikvėpti, – „XC90“ rieda nuo konvejerių Švedijoje . Šių pirmosios laidos prabangių konku­ rentų vokiečių „Audi Q7“ ir „BMW X5“ modeliams bus pagaminta vos 1927 vienetų. Tokį skaičių „Volvo“

Naujas švedų kūrinys turėtų tapti stipriu konkurentu vokiečių prabangiausiems modeliams.

pasirinko minėdama 87-uosius bendrovės gyvavimo metus. Pre­ kyba pirmąja laida vyks tik inter­ nete. „Volvo XC90“ vizitinė kortelė – T formos priekiniai žibintai. Galinė dalis kurta išlaikant tradicijas ir tik „Volvo“ būdingus žibintų linkius.

Automobilis komplektuojamas su 8 laipsnių automatine pavarų dėže ir skirtingais 4 cilindrų dyzeliniais, benzininiais bei hibridiniais vari­ kliais. Galingiausias, turintis 320 AG, benzininis variklis suporuotas su elektriniu. Bendras jų galingu­ mas – beveik 400 AG, 7 vietų auto­ mobilis vien elektra gali nuriedėti 40 km.

Visam pasauliui vasaros pabaigoje pristatytas visureigis į Lietuvą tu­ rėtų atkeliauti tik kitąmet.

Plečia visureigių gamą

BMW Lietuvoje pirmiesiems smal­ suoliams jau parodė, kaip atrodo naujas visureigių šeimos modelis „BMW X4“ – pardavimo salonus šis modelis pasiekė birželį. Naujasis BMW šeimos vaikas neprimena kampuotų ir vyriškų „X1“, „X3“ ar „X5“ visureigių. Jis – tarsi suma­ žinta „X6“ kopija. Naujo gamos modelio kėbulas kurtas atkartojant BMW kupė automobilių linijas, ta­ čiau didesnė prošvaisa, visi varan­ tieji ratai suteikia gerokai daugiau laisvės ir galimybių.

Vidutinio dydžio visureigis ga­ mintas naudojant panašaus dydžio „X3“ modelio platformą, tačiau di­ zaineriai jo linijas paišė lenktesnes, švelnesnes. Galbūt todėl pristaty­ me į vairuotojo vietą šiame auto­ mobilyje viena po kitos sėdo dailio­ vž de luxe

33

sios lyties atstovės, vienbalsiai nu­ sprendusios, kad sportiškas kom­ paktiškas visureigis – tai, ko trokš­ ta moterys. „BMW X4“ – talpus penkiavietis automobilis. Kojoms čia vietos ne­ trūksta ne tik sėdintiems priekyje – BMW nepamiršta ir sėdinčiųjų gale.

Sėdynės įrengtos kiek žemiau nei įprastuose BMW visureigių mode­ liuose, tad net žemėjanti stogo lini­ ja netrukdo jaustis erdviai. „X4“ iš pirmtakų paveldėjo ne vieną laiko patikrintą variklį. Į vi­ sureigį montuojami trys benzini­ niai ir trys dyzeliniai varikliai, ku­ rių galia svyruoja nuo 135 kW iki 230 kW. Visureigis aprūpintas nau­ jausiais BMW techniniais sprendi­ mais. Informacija apie greitį, navi­ gacijos rodmenys bei perspėjimai čia projektuojami ant priekinio sti­ „Ford Mustang“ taip laukiamas, kad per vienerias rungtynes spėta užregistruoti 9 000 norinčiųjų įsigyti šį automobilį.

Naujasis „BMW X4“ yra tarsi švelnesnė sumažinta didžiojo brolio, visureigio „X6“, versija.

klo vairuotojo akių lygyje, žibintus valdanti sistema, pastebėjusi prie­ šais važiuojantį automobilį, „išker­ pa“ tą šviesos srauto dalį, kuri aki­ na jo vairuotoją, automobilis realiu laiku stebi informaciją apie eismo pakitimus ir esant reikalui perspėja vairuotoją apie kliūtis priekyje.

Nematytas dizainas

Kai „Lexus“ ėmėsi atnaujinti tu­ rimų modelių išvaizdą ir ryžosi į

pasaulį paleisti aštresnio dizai­ no, dinamiškiau ir šiuolaikiškiau atrodančius automobilius, buvo tokių, kurie raukė nosis ir nu­ sprendė sau tinkamų automobi­ lių ieškotis kitų ženklų salonuo­ se. Tačiau kai Japonijos „pre­ mium“ segmento automobilių gamintojas pristatė vidutinio dydžio miesto visureigį „NX“, apžiūrėti iš arčiau jį panoro ne vienas.

Dizaineriai pasistengė kaip rei­ kiant. Laužytos, ryškios, dinamiš­ kos linijos kuria dar nematytą „Lexus“ gamoje kėbulą. Eksterje­ ras itin drąsus. Priekinė automobi­ lio dalis su smėlio laikrodžio for­ mos radiatoriaus grotelėmis, dvi­ gubais LED šviesos diodų žibintais liudija, kad „NX“ – tikras „Lexus“ vaikas, o galinės dalies dizainas – unikalus, nematytas nė viename šio Japonijos automobilių gamin­ tojo modelyje.

Visureigis komplektuojamas su dviem elektriniais ir benzininiu 2,5 l darbo tūrio 197 AG varikliu – „Lexus“ plečia savo hibridinių au­ tomobilių gamą.

Specialiai Europos pirkėjams „Lexus“ surengė turą ir leidosi su „NX“ į kelionę po didžiausius Eu­ ropos miestus. Visgi pirkėjams ro­ dytas automobilis buvo prototipas – nuo gamyklos konvejerio linijos visureigiai pradėjo riedėti tik rug­ pjūtį, o spalį pasieks ir pardavimo salonus.

Per 30 sekundžių

Viena laukiamiausių naujienų viso­ je Europoje – naujasis „Ford Mus­ tang“. Legendinis automobilis buvo pristatytas dar 2014-ųjų išva­ karėse specialiame renginyje, skir­ tame viso pasaulio žurnalistams, mat „Ford“ nusprendė, kad „Mus­ tang“ turėtų būti parduodamas ne tik JAV, bet ir Europoje. Specialiai dėl itin atidžiai emisiją, variklio darbo tūrį bei degalų suvartojimą vertinančių europiečių į „Ford Mu­ stang“ montuojamas ne tik 5 l dar­ bo tūrio V8 formos variklis, bet ir 2,3 l darbo tūrio benzininė 4 cilin­ drų širdis.

2,3 l darbo tūrio „EcoBoost“ vari­ klis generuos 309 AG galią ir turės 407 Nm sukimo momentą. Klasiki­ nio 5 l darbo tūrio benzininio vari­ klio, apie kurio degalų sunaudoji­ mą užsimenama tik puse lūpų, ga­ lia siekia 426 AG, o sukimo mo­ mentas – 529 Nm. Naujo modelio tikėtasi šiemet, kaip tik praėjus 50 metų nuo aki­ mirkos, kai „Mustang“ vardas buvo paminėtas pirmą kartą. Visgi aki­ vaizdu, kad automobilis „Ford“ prekybos salonus pasieks tik pir­ moje kitų metų pusėje. Išgraibstyti ir pirmieji 500 automobilių, ku­ riuos „Ford“ pasiūlė pirkėjams UEFA čempionų lygos finalo metu.

Visi jie buvo užsakyti per 30 sekun­ džių, o per rungtynes pardavėjai užregistravo daugiau nei 9 000 bū­ simų „Mustang“ pirkėjų. ● „Lexus“ iki šiol savo gamoje vidutinio dydžio miesto visureigio neturėjo, tad „NX“ tikisi didelio populiarumo ir pirkėjų susidomėjimo.

3434vž devž luxe de luxe

raguotas pomėgis

Taurusis elnias Bedfordo parke, Anglijoje.

Jie yra gražūs, proporcingi, ilgomis lieknomis kojomis. Jų galvas puošia rožės ir perlai.

Jų laikysena – aristokratiška. Tai – elniai, kurių grožiui neatsispiria vis daugiau augintojų Lietuvoje. Nors elnių auginimas didžiumai yra ne verslas, o nemenkai kainuojantis pomėgis, elnynus mūsų šalyje jau galima skaičiuoti šimtais, aptvaruose auginamus gyvūnus – tūkstančiais. /Jolanta Vaitiekūnienė / G edi m ino Vaitiek ū no n u otr .

B

eje, kalbant apie elnius ro­ žės ir perlai nėra metaforos: rože vadinama vainikėlio formos rago dalis, o perlais – ragų kauburėliai.

Šiek tiek istorijos

Šaltiniai teigia, kad elniai ir kiti medžiojami gyvūnai dabartinės Lietuvos teritorijoje aptvaruose buvo auginami dar XIV amžiuje.

Bene pirmasis tai aprašė kryžiuočių pasiuntinys grafas K. H. Kyburgas, kai 1397-aisiais aplankė šalia Vil­ niaus įkurtą žvėryną, kuriame buvo laikomi elniai, stumbrai. (Beje, žvėrys aptvaruose buvo auginami ne tik dėl medžioklės, tai buvo sa­ votiškos mėsos atsargos, jei staiga

36 vž de luxe

Latvijoje kasmet vyksta tarptautinis elnių augintojų renginys – mestų ir pjautų ragų varžytuvės.

kiltų karas.) Medžioklei skirtus gyvūnus laikė garsios Lietuvos di­ dikų giminės: Radvilos, Sapiegos, Pacai, Chodkevičiai, Tiškevičiai.

XVIII–XIX amžiuose daug kur prie dvarų įsteigtuose aptvaruose buvo auginami danieliai ir taurieji elniai.

Deja, per Pirmąjį pasaulinį karą di­ džioji dalis elnynų sunyko: į laisvę pasprukusius danielius išgaudė plėšrūnai ar sumedžiojo žmonės, tad laukinėje gamtoje jų nebeliko.

(Tik sovietmečiu danielių į Lietuvą buvo atvežta iš Rytų Vokietijos, Če­ koslovakijos, Vengrijos: iš pradžių gyvūnai buvo auginami aptvaruo­ se, vėliau išleisti į laisvę). Per karą iš aptvarų išbėgiojusių tauriųjų el­ nių likimas – šviesesnis, dalis jų iš­

elninių šeimos gyvūnus iš viso pa­ saulio. Dabar Naujoji Zelandija pir­ mauja ne tik dėl palankių gamtinių sąlygų, bet ir dėl didžiulio selekci­ ninkų nuveikto darbo: šalis ne tik dominuoja elnienos rinkoje, pasak žinovų, niekas kitas neužaugina tokių elnių, kurių ragai – nepralen­ kiamo dydžio trofėjai.

Populiarėja Lietuvoje

Taurieji elniai.

gyveno šiaurinėje Lietuvoje, jų pali­ kuonys sufomavo dabartinę elnių kaimenę laisvėje.

Tauraus kario simbolis

Elnias dažnai vaizduojamas Euro­ pos heraldikoje: šis gyvūnas simbo­ lizuoja taurų karį, kuris stiprus ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai. Ger­ manų tautose buvo paplitusi legen­ da, kad elnio kvapas nubaido gyva­ tes, todėl elnias herbe taip pat reiš­ kia kovą su blogiu. Herbuose elnias dažniausiai vaizduojamas iš šono, jis gali būti stovintis, bėgantis, šuo­ liuojantis ar gulintis. Ženkluose gali būti nupieštas ne visas elnias, o tik jo galva ar ragai. Šiuolaikinėje Lie­ tuvos heraldikoje taip pat yra elnių: sidabrinio elnio galva vaizduojama Saldutiškio miestelio herbe, elnio ragai – Kazlų Rūdos, o mitinė būty­ bė su elnio galva ir žuvies uodega – Zarasų herbe.

Pirmauja Naujoji Zelandija

Vakarų Europos šalyse elnių augini­ mo banga kilo apie 1970-uosius.

Elnynus, kuriuose gyvūnai buvo auginami mėsai, pradėjo steigti ūkininkai, iki tol laikę kiaules ar jaučius: keisti specializaciją juos skatino didėjantis elnienos impor­ tas iš Naujosios Zelandijos. Rytų Europoje elnininkyste susidomėta vėliau, maždaug prieš du dešimt­ mečius. Kitaip nei Vakaruose, daž­ niausiai elnynus entuziastai steigė ne dėl naudos, o dėl malonumo: dauguma buvo užsidirbę pinigų ne iš žemės ūkio. Naujos veiklos ėmėsi įvairių profesijų žmonės, dažnai tai buvo medžiotojai, todėl jiems la­ biausiai rūpėjo ne mėsa, o trofėjai. Šiais laikais elnininkystės madas pasaulyje diktuoja Naujoji Zelandi­ ja. Steigti elnių fermas tenykščiai ūkininkai pradėjo XX amžiaus pra­ džioje, atsigabenę tauriųjų elnių iš Didžiosios Britanijos, vėliau jie vežė

Naujaisiais laikais pirmieji elniai į Lietuvos augintojų aptvarus atvežti iš Slovakijos. Dabar mūsų elninin­ kai juos perka iš tos pačios Slovaki­ jos, taip pat Austrijos, Vokietijos, Lenkijos bei Latvijos. Lietuvoje au­ ginami Dovydo elniai, įsigyti iš Ta­ lino zoologijos sodo. Šių gyvūnų is­ torija – išskirtinė: jie yra kilę iš Ki­ nijos, tačiau laisvėje jų nebeliko prieš kelis šimtus metų, elniai gy­ veno tik Kinijos imperatoriaus sode. Ten elnius pamatė britų vie­ nuolis Dovydas ir atvežė porelę į Londoną. 1895-aisiais Kinijoje Gel­ tonosios upės potvynis nuplovė imperatoriaus parko tvorą, visi gy­ vūnai išsilakstė ir juos sumedžiojo vietiniai žmonės. Dovydo elniai liko tik hercogo Bedfordo elnių par­ ke netoli Londono, iš kur paplito po Europos zoologijos sodus ir elnių augintojų voljerus.

Lietuvoje elnynų pradėjo sparčiai daugėti 2008-aisiais. Tais metais leidimus laikyti elninius gyvūnus aptvaruose turėjo keturiasdešimt augintojų, o pernai – net 286. Tie­ sa, elnynas elnynui nelygu: vieni elnių augintojai turi didelius ūkius su šimtais gyvūnų, kiti jų laiko vos po kelis. Kokie gi elninių šeimos nariai gyvena Lietuvos aptvaruose?

Daugiausia, beveik 41 procentą, Lietuvos aptvaruose sudaro danie­ liai, beveik 36 procentus – taurieji elniai, apie 21 procentą – dėmėtieji elniai. Daug rečiau aptvaruose au­ ginami Dovydo elniai, stirnos, o šiauriniams elniams suskaičiuoti per daug ir vienos rankos pirštų.

Lietuvoje daugiausia elnynų yra Šiaulių regione.

Elnių auginimas – nepigus pomė­ gis. Pasak augintojų, brangūs yra trys dalykai: žemė, tvora ir patys elniai. Nors Lietuvoje minimalus aptvaro dydis nenustatytas, mano­ ma, jog mažiausias plotas turėtų būti trys–penki hektarai, tokioje teritorijoje galėtų ganytis maždaug dešimt elnių. Kokybiškos, aptva­ rams skirtos tinklinės tvoros metras kainuoja apie 10 eurų. Elnių kainos – susitarimo reikalas, Vakarų Euro­ poje taurusis elnias apytiksliai kai­ nuoja tiek tūkstančių eurų, kiek gyvūnui metų, tad trejų metų elnias kainuotų apie tris tūkstančius eurų.

Danieliai ir dėmėtieji elniai kainuo­ ja pigiau. ● vž de luxe

37

38 v탑 de luxe

DEŠINYSIS K R A N TA S Paryžiuje, dešiniajame Senos krante, įsikūrę garsiausi prancūzų mados namai, tarp jų

ir „Dior“ bei „Chanel“. Būtent čia turtingi paryžiečiai išeina pravėdinti savo kišeninius šunelius, elegantiškas skrybėles ir antikvarinius papuošalus. Šioje vietoje galima pama-

tyti gražiausius ir prabangiausius gyvenamuosius namus, pastatytus dar aštuonioliktame

ir devynioliktame amžiuje. Tikras malonumas pasimėgauti šių namų grožiu ir prie auksu ir sunkiu raudonu aksomu puoštų sienų kitaip suskambusia praėjusio dešimtmečio mada.

Voila!

FWD agentūra

KOSTIUMAS, Dsquared PALAIDINĖ, Paule Ka

BATELIAI, Celine

vž de luxe

39

SIJONAS, Vivienne Westwood

VINTAŽINĖ LIEMENĖLĖ, Dior KAKLARAIŠTIS, Chanel BATAI, Michel Perry

40 vž de luxe

GLAUSTINUKĖ, Bray Steve Allen SKRYBĖLĖ, Maison Michel

BATAI, Dior

KREPŠELIS ANT KULKŠNIES, Chanel

vž de luxe

41

MARŠKINĖLIAI, Chanel

SIJONAS, Paule Ka

AUKŠTAKULNIAI, Paule Ka KAROLIAI, Kenzo

42 vž de luxe

v탑 de luxe

43

prakaituoti

milijonai Antrą vietą daugiausia uždirbusių sportininkų sąraše šiemet užėmęs futbolininkas Cristianas Ronaldas tapo laikrodžių gamintojo „TAG Heuer“ ambasadoriumi. „TA G H e u er “ n u otr .

Solidžias pajamas garantuoja ne tik sėkmingos investicijos, ilgalaikis kelių šeimos kartų triūsas, muzikinė karjera. Dešimtis ar net šimtus milijonų per metus susikrauna bokso ringuose, futbolo aikštynuose, teniso kortuose prakaitą liejantys sportininkai, tampantys reklamos pasaulio veidais. / Renaldas Jakubauskas /

N

ors boksas ir nėra populia­ riausia sporto šaka pasau­ lyje, tačiau ištikimieji bok­ so gerbėjai ir į juos nusitai­ kę rėmėjai suneša milžiniš­ kus uždarbius geriausiems šio ko­ vinio sporto atletams. Boksininkas Floydas Mayweatheris, JAV žurnalo „Forbes“ skaičiavimu, per 12 mė­ nesių (2013 m. birželio 1 d.–2014 m. birželio 1 d.) uždirbo 105 mln.

USD ir neužleido pirmosios vietos

44 vž de luxe

„Forbes“ sudaromame daugiausia uždirbusių pasaulio atletų sąraše.

Ne veltui jo pravardė – „Pinigai“.

Tačiau šiuo metu populiariausiam boksininkui nereikėjo galybę kartų kopti į ringą, kad jo sąskaitą papil­ dytų apvali suma, – visas metines pajamas F. Mayweatheris susižėrė vos už dvi dvikovas, iš viso ringe jis teišbuvo 72 min., per kurias įveikė du savo oponentus: Canelą Alvare­ zą ir Marcosą Maidaną. Praėjusį ru­

denį įvykusi dvikova su meksikie­ čiu C. Alvarezu įvertinta kaip „brangiausia“, nes JAV sportinin­ kas už pergalę gavo 41,5 mln. USD, o šią gegužę įveikęs kitą oponentą M. Maidaną – dar 32 mln. USD. Ta­ čiau solidžius honorarus sportinin­ kas gauna ne vien už pergales – tam tikra suma į jo sąskaitą įkrenta pri­ klausomai nuo mokamus kanalus žiūrinčių TV žiūrovų skaičiaus. Įdomu tai, kad „Forbes“ sąraše

visus turtinguosius sportininkus 47 pergales profesionalų ringe iškovo­ jęs nenugalimasis Mayweatheris „įveikė“ nesudarydamas nė vienos sutarties su reklamos davėjais, ne­ retai sunešančiais solidžių čekių.

Tačiau kontraversiškas sportinin­ kas garsėja ne tik pergalėmis ringe, rekordiniais honorarais už perga­ les. Pernai jis turėjo praleisti mėne­ sį kalėjime, mat pakėlė ranką prieš sužadėtinę. Šimtus milijonų uždir­

bantis boksininkas, pats besirūpi­ nantis savo karjera, garsėja ir kaip išlaidūnas, negailintis pinigų na­ mams, automobiliams ir pan., taip pat nevengia rizikuoti lažybose. Štai pernai jis paskelbė, kad už vie­ ną NBA finalo dvikovos baigtį jis pastatė 5,9 mln. USD, o atspėjęs nugalėtoją gavo 0,5 mln. USD.

Ir titulas, ir milijonai

Pagaliau, – šių metų pradžioje at­ siimdamas pasaulio geriausiam fut­ bolininkui skirtą „Auksinio ka­ muolio“ apdovanojimą bent jau mintyse turėjo ištarti portugalas Cristianas Ronaldas. Po ketverius metus trukusio argentiniečio Lio­ nelio Messi dominavimo jis susi­ grąžino prestižinį titulą, kurį pirmą kartą gavo už 2008 m. žaidimą.

Tačiau sėkmė praėjusį sezoną portugalą lydėjo ne tik futbolo aikštelėje, jo atstovaujamas Madri­ do „Real“ klubas tapo Ispanijos pir­ menybių bei UEFA čempionų lygos nugalėtoju. Sezonas jam buvo sė­ kmingas ir finansiškai. Gavęs 80 mln. USD pajamų jis „Forbes“ sąra­ še per metus šoktelėjo iš 9-os vietos į 2-ą. Žurnalas skaičiuoja, kad per metus vien „Real“ klubo mokama

Senokai karjerą baigęs krepšininkas Michaelas Jordanas (kairėje) iki šiol pagal reklaminius susitarimus gauna solidžias įplaukas, lenkdamas tokias šiuolaikines krepšinio žvaigždes kaip Dwyane'as Wade'as (dešinėje). „ N ike “ n u otr .

alga ir premijos sudarė 52 mln. USD (nesumokėjus mokesčių). O iš savo reklamos veiklos iš 11 bendrovių, tokių pasaulinių milžinių kaip „Emirates“, „Nike“, „Samsung Electronics“, „Toyota Motor“ ir kt., jis gavo dar 28 mln. USD pajamų.

Nors bendrovės ir trokšta pasirinkti dažnai seksualiausiu pasaulio spor­ tininku vadinamą portugalą savo

reklamos veidu, vis dėlto didžiau­ sias pajamas ne iš sporto veiklos gauna golfo meistras Tigeris Wood­ sas, atsikratęs triukšmingo sekso skandalo šleifo. Jo sąskaitą papildo ne tik rėmėjų lėšos, bet ir solidžios pajamos už golfo aikštynų projek­ tavimą. Tik to ir šiemet nepakako, kad praeityje geriausiai apmoka­ mas sportininkas patektų į „For­

bes“ trejetuką. Trečioji vieta pagal per metus gautas pajamas atiteko krepšininkui, NBA žvaigždei, Le­ Bronui Jamesui, kuris šiemet su „Miami Heat“ klubu nesugebėjo dar kartą tapti lygos nugalėtoju ir nusprendė grįžti į „Cleveland Ca­ valiers“. „Forbes“ skaičiavimu, krepšininkas per metus gavo 72,3 mln. USD pajamų, tačiau vertinant vien pajamas iš krepšinio jis nebuvo geriausiai apmokamas žaidėjas. So­ lidžiausią atlyginimą, 30,5 mln.

USD, gavo 2013–2014 m. sezone vos šešiuose susitikimuose į aikšte­ lę išbėgęs Kobe Bryantas. Didžioji „karaliumi“ vadinamo LeBrono Ja­ meso pajamų dalis į sąskaitą sukri­ to už reklamos ir bendradarbiavimo projektus sutartis su „Nike“, „McDonald's“, „Coca-Cola“, „Up­ per Deck“ ir kitomis bendrovėmis, iš viso 53 mln. USD.

Tenisas, saldumynai, grožis

Kur jau kur, o sporte finansinės ne­ teisybės lygių galimybių kontrolie­ riai galėtų rasti daug nevargdami.

Daugiausia per pastaruosius metus pajamų gavusių sportininkų šimtu­ ke yra vos trys moterys. Visos jos – tenisininkės.

Gražios moterys ir greiti automobiliai. Marija Šarapova, reklamuojanti „Porsche“, šiemet yra daugiausia uždirbanti sportininkė pasaulyje. „ P orsche “ n u otr .

vž de luxe

45

DAUGIAUSIA UŽDIRBUSIŲ PASAULIO SPORTININKŲ DEŠIMTUKAS* VIETA

ATLETAS

SPORTO ŠAKA

PAJAMOS,

MLN. USD

1. Floydas Mayweatheris Boksas 2. Cristianas Ronaldas Futbolas 3. LeBronas Jamesas Krepšinis 4. Lionelis Messi Futbolas 5. Kobe Bryantas Krepšinis 6. Tigeris Woodsas Golfas 7. Rogeris Federeris Tenisas 8. Philas Mickelsonas Golfas 9. Rafaelis Nadalis Tenisas 10. Mattas Ryanas Amerikietiškas

futbolas

ATLYGINIMAS/ PREMIJOS, MLN. USD

REKLAMA/ BENDRADARBIAVIMAS, MLN. USD

105 105 80 52 72,3 19,3 64,7 41,7 61,5 30,5 61,2 6,2 56,2 4,2 53.2 5,2 44,5 14,5

0 28 53 23 31 55 52 48 30

43,8

1,8

42

* P ajamos n u o 2 0 1 3 m . bir ž elio 1 d . iki 2 0 1 4 m . bir ž elio 1 d . Šaltinis . „ F orbes “ .

FAKTAI IR SKAIČIAI

Šimtas geriausiai apmokamų sportininkų per 12 mėn. gavo 2,75 mlrd. USD * pajamų, o tai 5 % daugiau nei ankstesnių metų šimtukas. Tokį pajamų

augimą lėmė TV transliacijų teisių brangimas. Algų ir premijų sportininkai gavo 9 % daugiau, o uždarbis iš reklaminių sutarčių sumažėjo 5 %, nes keletas bendrovių keletą praėjusių metų ėmėsi peržiūrėti rėmimo strategijas po to, kai į skandalus pateko golfo žaidėjas Tigeris Woodsas ar daugkartinis „Tour de France“ lenktynių nugalėtojas dviratininkas Lance'as Armstrongas. Šimtas geriausiai apmokamų sportininkų varžosi dešimtyje sporto šakų, daugiausia šimtuke žaidžia beisbolą (27), krepšinį (18), amerikietišką futbolą (17), futbolą (15).

Iš viso į sąrašą pateko 27 valstybių atletai, daugiausia – JAV sportininkų (60).

Vyriausias sportininkas, patekęs į daugiausia uždirbančių sportininkų TOP100, – golfo žaidėjas Philas Mickelsonas, kuriam šiemet sukako 44 m.

Jauniausias – 22 m. Brazilijos futbolininkas Neymaras. Šiemetiniame geriausiai apmokamų sportininkų sąraše 29 naujos pavardės.

Cristianas Ronaldas nėra pirmaujantis pagal uždarbį sportininkas, tačiau populiariausias socialiniuose tinkluose. „Facebook“ jis turi 83 mln. gerbėjų ir 26 mln. sekėjų „Twitter“ bendruomenėje.

* * * *

Keturis kartus geriausiu planetos futbolininku išrinktas Lionelis Messi turi ne tik gausybę trofėjų, bet ir solidžias pajamas iš pasirašytų ilgalaikių reklaminių sutarčių. „ A didas “ n u otr .

Aukščiausioje – 34-oje – vietoje Rusijos tenisininkė Marija Šarapo­ va. „Forbes“ skaičiavimu, per me­ tus rusė gavo 24,4 mln. USD paja­ mų, tačiau sėkmingas pasirodymas teniso kortuose atnešė tik mažąją dalį (2,4 mln. USD). 2013 m. antrą pusmetį dėl traumos ji sužaidė vos vieną susitikimą, tačiau sugebėjo atsigauti ir šiemet triumfavo Pary­ žiaus „Roland Garros“ vykusiose Prancūzijos teniso pirmenybių mo­ terų vienetų varžybose ir gavo 2,1 mln. USD. Didžiąją tenisininkės įplaukų dalį sudaro pajamos už reklamą ar kūrybinius sprendimus. Sporti­ ninkė už solidžius honorarus ben­ drovei „Cole Haan“, kuri dar ne­ seniai priklausė „Nike“ bendro­ vei, yra sukūrusi puikiai parduo­ damą avalynės liniją. 2012 m. sportininkė pradėjo prekiauti sal­ dumynais „Sugarpova“. Tuo jos investicijos nesibaigia – šiemet balandį sportininkė tapo apsaugi­ nes kosmetikos priemones nuo

46 vž de luxe

saulės gaminančios „Supergoop“ bendrovės dalininke. „Turėjau patirties bendradar­ biaudama su daugeliu puikių pre­ kių ženklų, – „Bloomberg“ teigė M. Šarapova. – Šį karta viskas kiek ki­ taip. Tai kažkas, kuo ketinu užsi­ imti ateityje. Nėra svarbu gauti pa­ jamų šiandien arba rytoj, aš tikiu, kad bendrovė gerai pradėjo ir jos augimas tęsis.“ Maxas Eisenbudas, tenisininkės agentas, pažymi, kad M. Šarapova praeityje nebuvo linkusi bendra­ darbiauti su kosmetikos gaminto­ jais, nes bendrovės iš modelių ir įžymybių paprastai reikalauja daug laiko reklaminėms kampa­ nijoms. „Marija niekuomet neturėjo rė­ mėjams pakankamai laiko. Per pas­ taruosius keletą metų, kai pradėjo artėti jos karjeros pabaiga, pradėjo­ me orientuotis į tą bendradarbiavi­ mą, kuris galėtų prasidėti dabar ir tęstųsi po to, kai ji baigs sportuoti“, – teigė agentas.

Birželį, po triumfo „Roland Garros“ tenisininkė pasirašė pelningą rekla­ mos sutartį su JAV kosmetikos pra­ monės milžine „Avon“.

Uždirba ir nesportuodami

Į „Forbes“ sąrašą įtraukti tik tie spor­ tininkai, kurie pastaruosius metus aktyviai sportavo. Tačiau ir pasitraukę iš didžiojo sporto atletai gali solidžiai papildyti savo sąskaitas. „Forbes“ skaičiavimu, dvylika karjeras baigu­ sių sportininkų vien per 2013-uosius gavo 332 mln. USD pajamų.

Vienas geriausių pavyzdžių, kaip pasinaudoti savo praeityje iškovo­ tais titulais ir populiarumu, yra krepšinio legenda Michaelas Jorda­ nas, pernai gavęs 90 mln. USD pa­ jamų, nors paskutinį kartą oficia­ liose rungtynės žaidė 2003 m.

Analitikai skaičiuoja, kad nors krepšininkas per savo karjerą už re­ klamą susižėrė ne vieną šimtą mili­ jonų, praėjusieji metai jam buvo sė­ kmingiausi.

O solidžiausiai prisidėjo „Nike“ gaminamų „Jordan“ prekių ženklo krepšinio batelių sėkmė. Vien JAV jų pardavimai pernai ūgtelėjo 11 % ir šis prekių ženklas atsiriekė pusę JAV krepšinio avalynės rinkos. Bu­ vusio krepšininko pajamas papildo kiti ilgamečiai partneriai: „Gatora­ de“, „ Hanes“, „Upper Deck“, „2K Sports“ ir kt. Jam taip pat priklauso 7 restoranai, 80 % NBA klubo „Charlotte Bobcats“ akcijų.

Tačiau toli gražu ne visiems kar­ jeras baigusiems sportininkams taip sėkmingai pavyksta išnaudoti šlovingą jaunystę. „Sports Illustrated“ savo straips­ nyje prieš keletą metų suskaičiavo, kad 60 % NBA lygos krepšininkų, kurie, palyginus su kitais sporti­ ninkais, gaudavo didžiausią viduti­ nį (5 mln. USD) metinį atlyginimą, prabėgus vos penkeriems metams po atsisveikinimo su sportu ban­ krutuodavo, nes neinvestuodavo į ateitį, išlaidaudavo arba labai bran­ giai sumokėdavo už skyrybas...●

Sendaikčių turgus Alamedoje (Kalifornijos valstija). Nors JAV yra jauna šalis, blusturgiuose galima rasti, kuo sušildyti dangoraižių interjerą.

D avid Pa u l Morris / „ B loo m berg “ n u otr .

į lobio paieškas Nutildžiusi lagaminą ir batelius, margo šilko suknelė tyliai prabilo: „Trisdešimt du svarai. Vintažas, beveik nenešiota. „Ossie Clark“. Tebūnie, bus trisdešimt!“ / Marta Kuzmickaitė /

B

lusturgio asortimento lengvai neišvar­ dysi: suknelės, kaklaraiščiai, nėriniai ir nosinės... Antikvarinės sagos, kerami­ niai indai, siuvimo reikmenys ir sida­ bro įrankiai. Seni žemėlapiai, promočiu­ čių žiedai ir apyrankės… Prie pintų kėdžių styp­ so Bruce'o Lee išvaizdos manekenas, netolie­ se boluoja ne pagal paskirtį sustatyti kelio žen­ klai, rymo voverių iškamšos, porcelianiniai vie­ naragiai... Pastarųjų prekių turistiniai gidai pa­ prastai nemini turgelių aprašymuose, tačiau juk blusturgius ir vertiname dėl „paparčio žiedo“, unikalių radinių, kokių neaptiksi niekur kitur.

Sendaikčių Londonas

Britai mėgsta sendaikčius – antikvarinės (ar pa­ našios į tokias) prekės pirkėjus masina visuose šalies kampeliuose, čia apstu naudotų daiktų parduotuvių, netgi kuriamos laidos ir leidiniai, mokantys atskirti „tikrą daiktą“ nuo padirbi­ nio.

Sostinėje, Londone, iš rekomenduojamų ap­ lankyti vietų – bent 10 blusturgių. Vienas jų –

48 vž de luxe

garsusis „Portobello“, įsikūręs Notting Hillo ra­ jone. Jis traukia kolekcininkus ir kitus senienų ieškotojus, tačiau čia apstu ir šių laikų gaminių, nuo juvelyrikos iki kičo.

Portobelo gatvė driekiasi beveik tris kilome­ trus, ji pilna parduotuvėlių, prekiaujančių seno­ viniais papuošalais, indais, knygomis, baldais ir kitokiomis gėrybėmis, apipintomis tikromis ir išgalvotomis istorijomis.

Dar vienas vertas dėmesio – charakteringas antikvarinių ir įprastų „blusinių“ objektų turgus „New Caladonian“ („Bermondsey Square“), vykstantis penktadieniais. Norint rasti čia ko nors ypatingo, patariama atvykti kuo anksčiau, nes geriausios prekės iššluojamos akimirksniu.

Veiklos visai dienai

Nuo Didžiosios Britanijos blusturgių ne ką atsi­ lieka Pietų Europos turgūs – Italijos, Graikijos, Ispanijos, Prancūzijos. Štai Madride populiariausiu laikomas „El Ras­ tro“ turgus. Jis rengiamas kiekvieną sekmadienį bei per valstybines šventes, jame galima pasi­

PATARIMAI LOBIŲ IEŠKOTOJAMS Pradėkite anksti. Taip, pasirodyti laiku patartina * visur, tačiau blusturgiuose, ypač garsėjančiuose

vertingais sendaikčiais, ši taisyklė išties svarbi. Skaniausi kąsneliai teks ankstyviems paukščiams, tačiau atskridusieji vėliau gali rasti gana gerų daiktų už mažesnę kainą – mat prekybai artėjant į pabaigą prekeiviai labiau linkę nuleisti kainas.

Turėkite sąrašą. Jei tikrai planuojate ką nors įsigyti, verta pasižymėti nors kelis orientyrus, kad užklupti spalvų, garsų, kvapų gausos nepasimestumėte.

Jei ieškote didelių daiktų, tarkime, baldų, nuo jų ir pradėkite. Smulkmenas pasilikite pabaigai. Patyrę medžiotojai pataria: sukdami pirmą ratą turguje dairykitės tik svarbiausių daiktų, nes jie greičiausiai ir dingsta. Susižinokite kainas, užsirašykite prekystalių, kioskelių numerius, nusifotografuokite baldus ir tik priėmę sprendimą dėl svarbiausio dienos pirkinio tęskite auskarų ar sąsagų paieškas.

Jei derėtis nemėgstate ar nemokate, žinokite, kad perkant daugiau nei vieną daiktą pardavėjas tikrai nuleis kainą.

Blusų turguje retai išgirsi perspėjant, kad „kitur bus pigiau“, „čia joks ne sendaiktis“, „ar bent įsivaizduoji, kaip parsigabensi tai namo“, tad šiuos klausimus vertėtų nešiotis galvoje.

* *

* *

Vis dėlto ieškant tikrosios blusturgių dvasios JAV pirmiausia rekomenduojami Niujorko ar skirtingų Kalifornijos miestų turgūs, pavyz­ džiui, „The Rose Bowl Flea Market“ Pasadenoje.

Antrą kiekvieno mėnesio sekmadienį čia susi­ renka apie 20 000 lobių ieškotojų, tarp jų ir žvaigždžių bei žvaigždučių, interjero dizainerių.

Pasižiūrėti būna į ką – antikvarinius dirbinius, vintažinius rūbus ir kitas prekes išsidėlioja apie 2 500 pardavėjų.

Nukeliavus toliau

Visi žino, kad Tokijas yra brangus miestas, ypač turistinėse jo dalyse. Kodėl gi neapžiūrėjus drau­ giškesnio kišenei, vietinių pamėgto turgaus? „Ameya Yokocho“ turguje susirenka apie 400 prekeivių. Prekystalius nukloja žuvys, vaisiai, daržovės, piniginės, batai, drabužiai, kosmeti­ ka, laikrodžiai… Čia užsuka ir japonų šeimos, ir jauni hipsteriai. Jei lankytumėtės Australijoje, vertėtų užsukti į Sidnėjaus „The Rocks Flea Mar­ ket", jame apstu aborigenų meno ir dirbinių protingomis kainomis. Čia esama rankų darbo dėlionių, keramikos dirbinių, muilo ir žvakių, gėlių ir kitokių augalų. Kalbama, kad čia par­ duodami kepiniai gardesni nei mamos.

Ir Lietuvoje

rinkti puikių naudotų ir naujų daiktų. Turguje iki 3 500 žmonių prekiauja naujais ir dėvėtais drabužiais, juvelyrikos dirbiniais, čia rasi ir senų flamenko įrašų, Madrido fotografijų, monetų, vertingų meno kūrinių, rašomųjų mašinėlių ar seniai nebegaminamų radijo detalių. Ir neišven­ giamai daug garsių dizainerių rūbų bei aksesua­ rų padirbinių.

Paryžiaus „Marche Aux Puces De Clignan­ court“ blusturgis laikomas vienu svarbiausių šiame mieste. Jis senas ir didelis, jungiantis 12 atskirų, per metus „sukibusių“ turgų. Kiekvieną dieną senienomis ir šių laikų daikteliais nukrau­ nama 2 500–3 000 prekystalių. Čia rasi bet ko, nuo antikvarinių sagų iki puodų, nuo Napoleono III laikų baldų iki gamybinės įrangos. Žinoma, kuo geriau šneki prancūziškai, tuo geresnėmis kainomis gali šias prekes įsigyti.

Beje, Lilio mieste, esančiame valanda kelio nuo Paryžiaus, rugsėjo 6–7 d. vyksta vienas gar­ siausių Europos blusturgių. Kasmetinis rengi­ nys, menantis viduramžius, ir šiais laikais pri­ traukia iki 2 mln. lankytojų.

Seni vyno buteliai Paryžiaus blusturgyje. „Marche Aux Puces De Clignancourt“ apyvarta sudaro 13 % prekybos antikvariniais daiktais visoje Pracūzijoje, apyvartos. A lastair Miller / „ B loo m berg N e w s “ n u otr .

Didžiausias, geriausias...

Ieškodamas „didžiausių pasaulyje“ blusturgių susiduri su nemažai prieštaringų teiginių. Štai JAV yra net keli „didžiausi“ blusų turgūs.

Vieno dydis, tiksliau, ilgis išties daro įspūdį – „127 Corridor“ driekiasi autostrada daugiau nei 1 000 km. Jis prasideda prie Džeimstauno (Te­ nesis), 127 greitkeliu kerta Šiaurės Kovingtoną, Kentukį ir baigiasi Gadsdene (Alabama). Su­ prantama, šis turgus vyksta ne kiaurus metus, o tik kelias dienas – kaskart prasideda rugpjūčio trečią, ketvirtadienį. Nepaslėpsi – čia apstu šlamšto, tačiau gerai paieškojus galima rasti ir tikrų vertybių.

Prancūzai teigia, kad „Marche Aux Puces De Clignancourt“ yra pats romantiškiausias, patraukliausias ir įdomiausias pasaulyje blusturgis. A lastair Miller / „ B loo m berg N e w s “ n u otr .

Blusturgiai ir Lietuvoje gyvena gerus laikus. Čia išpopuliarėję kriziniu laikotarpiu, jie pritraukia būrius pirkėjų, prekeivių ir žioplinėtojų. Vienas populiariausių – Vilniaus mokytojų namų kie­ melyje rengiamas sekmadieninis turgus gyvuoja jau 6 metus.

Neretai daiktas čia įkainotas vos litu ar keliais – tiek drabužiai, tiek knygos, plokštelės ar žais­ lai. Pasitaiko brangesnių daiktų, atsieinančių kelis šimtus litų, tačiau jų čia nedaug. Gerokai brangesnėms prekėms, sendaikčiams, Vilniuje skirta kita vieta – šeštadieniais ant Tauro kalno veikiantis specializuotas turgus. Nors ir jame rasi paprastų sidabrinių papuošalų, daug dides­ nę prekių dalį sudaro „rimtesni“ objektai, kurių vertę geriausiai žino kolekcininkai. „Blusturgių idėja pirmiausia patraukli dėl galimybės parduoti nebereikalingus daiktus, taigi – dėl ekologinio aspekto, šitaip daiktams suteikiamas antrasis gyvenimas“, – sako Rūta Zalieckienė, viena iš „Blusų festivalio“, idėjiš­ ko renginio, organizatorių. Pasak jos, turguo­ se įdomu ne tik parduoti daiktus, bet ir susi­ pažinti su pardavėjais, sužinoti daiktų istoriją.

Antai – su močiute, parduodančia akinius nuo saulės, kuriuos įsigijo Paryžiuje prieš ketvirtį amžiaus.

Anot pašnekovės, blusturgiuose nestinga ro­ mantikos, čia svarbūs ne tik komerciniai ar eko­ loginiai užmojai. Kitas dalykas – juose gali rasti originalesnių, įdomesnių daiktų tiek sau pa­ čiam, tiek interjerui pasipuošti. „Blusų festivalio“ organizatorei iš Lietuvos blusturgių didžiausią įspūdį paliko Panevėžio blusų turgus – didelis ir margas. Gerų atsilie­ pimų Lietuvoje sulaukia Kauno bagažinių tur­ gus, „visų galų“ Rietavo turgus, Klaipėdos blusturgis.

Tačiau mūsų turgūs pašnekovei atrodo skur­ doki pasiūlos bei pasirinkimo prasme. Mažiau sendaikčių, ilgą istoriją menančių ar iš močiučių bei promočiučių paveldėtų grožybių. ● vž de luxe

49

keliame bures

Marstrando sala Švedijoje – buriuotojų Meka, kuri puikiai tinka ir ramiai paplaukioti, ir varžyboms.

Kai kone visi Kuršių marių kampeliai jau šimtą kartų laivais išnarstyti, o plaukiojant Baltijos jūra palei lygią Lietuvos pakrantę pritrūksta naujų vaizdų ir įspūdžių, buriuotojai kelia burias ir juda tolyn... kad ir į Šiaurę. / Asta Šerėnaitė / R oberto D argio n u otr .

B

altijos jūra nėra itin šilta ar egzotiškai spalvinga, o ir orus čia ne visada lengva numatyti. Ir vis dėlto kelionės pas Šiau­ rės kaimynus gali būti ne ką mažiau įdo­ mios nei plaukiojimai Kroatijos, Grai­ kijos ar Turkijos pakrantėmis. Šiauriau Baltijos gelmėse gausiau ne įvairiaspalvių koralų ar retų žuvų rūšių, o povandeninės archeologijos perlų: nukritusių lėktuvų bei nuskendusių laivų. Virš vandens – aibė spalvingų salų, raižytų pakran­ čių, o iš sausumos spindi pilių bokštai ir seną is­ toriją menanti architektūra.

Ruoniams stebint

„Turku archipelagas, Alandų salos, Stokholmo šcherai – tai didžiulė teritorija vandenyje, labai įdomi ir palanki buriavimui. Viena šalia kitos tūkstančiai įvairių salų, o buriuoti saugu net ir su nepatyrusia įgula. Galima net neplaukti į atvirus vandenis, jei nenori“, – apie vieną iš puikių krypčių Baltijos šiaurėje pasakoja kasmet šioje jūroje buriuojantis Robertas Dargis, Lietuvos buriuotojų sąjungos viceprezidentas.

Skandinavija, anot R. Dargio, žavi ir savo istori­ ja, ir įstabia gamta. Štai Alandų salyne tikrai yra

kur pasižvalgyti, gausu čia ir įlankų, nakvynei iš­ metus inkarą puikiai tinkančių užutėkių. Aplink knibždėte knibžda gulbių, ančių, žąsų ir ruoniai iškišę galvas vis stebi praplaukiančius pro šalį. Žvejybos mėgėjams taip pat yra ką veikti. Gal lai­ mikiai ir neprilygsta tiems, kuriuos pavyktų pa­ gauti prie Norvegijos krantų, bet bent mums įprastos žuvies, ešerių ar lydekų, čia gausu.

Infrastruktūra buriuotojams, pasak R. Dargio, taip pat gerai išvystyta. Daugelyje gyvenamų salų yra įrengti uosteliai, o kartu ir restoranai, taip pat saunos ir parduotuvės, jei reikia pasi­ pildyti maisto atsargas ar įsigyti elementarių reikmenų laivui. Plaukiantiems čia patartina užmesti akį į bent vieną iš daugybės išleistų sa­ lyno katalogų, nurodančių tiksliau, prie kokios salos galima sustoti, kur saugu miegoti ir pan.

Salelių tūkstančiai, bet gyvenamų mažiau nei šimtas, tad gidas išties praverčia.

Estijos vilionės

Spalvingi žvejų kaimai Skandinavijoje įsikūrę visai prie pat jūros.

50 vž de luxe

Suomijos įlanką nesunku pasiekti ir iš Lietuvos, plaukiant palei Baltijos šalių pakrantę pro Lie­ poją, Ventspilį, Kuresarės uostą Saremo saloje, Hiuma salą ir toliau aukštyn į Hanką. Galima užsukti ir į Taliną. „Uostelių infrastruktūra visur išvystyta ir pri­ taikyta. Galima net palikti laivą, jei prireikia“, – sako R. Dargis ir pažymi, kad plaukti pakrante į Skandinaviją patogu turintiems ne tik burinius, bet ir motorinius laivus.

Marc O’POlO StOreS Prekybos centras EUROPA, Konstitucijos pr. 7A, Vilnius Prekybos centras PANORAMA, Saltoniškių g. 9, Vilnius Prekybos centras OZAS, Ozo g. 18, Vilnius Laisvės al. 70, Kaunas

želio pabaigoje–liepos pradžioje čia galima ste­ bėti gana įdomų reiškinį: kaip narūnėlių jauni­ kliai šoka nuo aukštų uolų į jūrą, tėvų kviečiami. Šiaurės rytuose prie Gotlando dar prisišliejusi ir Forio sala, žavinti iš jūros kylančiomis kalkak­ menio uolomis ir fosilijų gausa. Būtent šioje sa­ loje gyveno ir švedų režisierius Ingmaras Berg­ manas.

Lankome kaimynus

Prie vartų į Šiaurės jūrą atsiveria nuostabūs vaizdai į uolėtas pakrantes ir mažus vietos žvejų miestelius.

Itin puikiai atplaukiantiesiems dabar pasiruo­ šusi Estija, jau stipriai viliojanti ir skandinavų šalių keliautojus. Jiems čia viskas sąlyginai pi­ giau, pavyzdžiui, maistas tikrai kur kas pigesnis nei Skandinavijoje. Be to, pastaraisiais metais Estijoje itin daug investuota į infrastruktūrą, kasmet atidaroma po vieną dvi naujas marinas, tvarkomos prieplaukos, siūloma visa paletė pa­ slaugų: elektra, vanduo, dušai ir saunos, žino­ ma. Uosto darbininkai lengvai prakalbinami anglų kalba, kaip, beje, ir daugelio pajūrio mies­ telių parduotuvių pardavėjos.

Stovėjimas parą uostuose Estijoje kainuoja maždaug apie 30 EUR, įskaičiuojant elektrą, sauną ir pan. Panašiai tiek ir Suomijoje, apie 20– 25 EUR. Kaina, be abejo, priklauso nuo uosto.

Pačiame Taline ar Helsinkyje kainos jau siekia apie 60 EUR. Senajame Talino miesto uoste už parą tenka sumokėti ir 65 EUR. Užmiestyje, pa­ vyzdžiui, Piritoje, atsieitų pigiau, tačiau apsi­ stojus senajame uoste vos išlipus iš laivo atsive­ ria ir visas miestas. „Taline iš tiesų yra ką pažiūrėti. Jie turi nuos­ tabų jūrų muziejų su visa savo jūrine istorija.

Pristatomas karinis laivynas, eksponuojamas tarpukario laikų povandeninis laivas“, –pasako­ ja R. Dargis. Apie šį muziejų, kaip apžiūrėti tikrai vertą vietą, jam esą buvo pasakoję ir keliaujantys suomiai.

Tokiai kelionei nelekiant strimgalviais gali prireikti dviejų, dviejų su puse savaitės.

Buriuotojas Darius Gerasimavičius sako, kad Lietuvoje šiuo metu vis populiarėja savotiškos maršruto dalybos, kai į tolimesnius taškus nu­ plaukia viena komanda, o grįžta jau kita. Tai tur­ būt taip pat galėtų būti viena tokių pasidalijamų kelionių.

Kita vertus, jei norisi į jūrą leistis trumpesniam laikui, pasak. D. Gerasimavičiaus, turbūt patik­ tų ir trumpesni maršrutai, pavyzdžiui, viešnagė vien tik Švedijos Gotlando saloje. „Maršrutas į Gotlando salą tikrai labai mėgs­ tamas lietuvių. Su jachta iki Visbio nuplaukti užtrunka apie parą. Joje galima praleisti bent dvi dienas“, – sako p. Gerasimavičius.

Gotlando pašonėje Vakaruose glaudžiasi dvi mažos salytės, kuriose įkurti paukščių drausti­ niai. Vienoje jų (Stora Karlso) vasarą ir ne di­ džiausiam paukščių stebėtojui būtų įdomu trumpam išlipti ar bent iš arčiau praplaukti. Bir­

Nenuspėjama Baltija

Į Gotlandą

Dar vienas maršrutas į Šiaurę – palei Švedijos krantus. Iš Lietuvos per gerą parą galima nu­ plaukti iki istorinės Gotlando salos, aplankyti didžiausią salos miestą Visbį. Iš ten atsiveria ke­ lias Švedijos rytinės pakrantės link arba šiauriau išsidriekusio Stokholmo salyno. Verta aplankyti ir pačią Švedijos sostinę. Jei tik yra noro ir laiko, čia buriuotojai siūlo užsukti į Vazos muziejų ir savo akimis pamatyti vienintelį pasaulyje išliku­ sį XVII amžiaus karinį laivą – „Vazą“, kuris pri­ klausė Švedijos karališkojo karo laivynui.

Iš Stokholmo, kaip sako pašnekovai, per ilgą dieną pasiekiamas ir Marianhaminos, vienintelio Alandų miesto, uostas bei visas Alandų salynas.

Paplaukiojus čia laivą sukti jau galima ir anksčiau aptarta kryptimi: į Hanką, tada Šiaurės Estijos link ir toliau žemyn pro Latviją iki Klaipėdos.

52 vž de luxe

Jei plaukti norisi dar trumpiau, savaitgalio kelio­ nėms Baltijos jūroje tikrai užtektų Latvijos pajū­ rio miestų ir uostelių, tokių kaip Liepoja ar Pa­ viluostas, kuriame yra net degalinė, veikianti ant vandens. Buriuotojai šmaikštauja, kad tai artimiausia vieta kuro įsipilti.

Kiek toliau esantis Latvijos Ventspilio jacht­ klubas vis dar primena tarybinius laikus, mažai investicijų matęs. Žinoma, ir tai turi savotiško žavesio, plaukiantieji su vaikais gali jį pristatyti kaip sovietinį palikimą. Dar viena savaitgalio iš­ vykai palanki kryptis – Lenkijos pakrantė, Gdansko uostas. Arčiau esanti Kaliningrado pa­ krantė, nors ir patraukli apžiūrėti, tačiau bu­ riuotojų mažiau rekomenduojama, mat muiti­ nės procedūroms gali tekti skirti net kelias va­ landas. Jei išplaukiama tik savaitgaliui, ir kelios valandos svarbios.

Baltijos pietinėje dalyje yra ir dar viena sala, kurią verta aplankyti. Tai šiek tiek į šiaurę nuo Lenkijos nutolęs Bornholmas. Kaip ir Gotlande ar Alandų salose, čia akis džiugins kraštovaizdis, bet ir kultūros paveldo bei istorijos pėdsakų ilgai ieškoti nereikės. Jei pasiseks atplaukti į Bornhol­ mą nuo liepos vidurio iki rugpjūčio pirmos sa­ vaitės, didelė tikimybė patekti į viduramžių šventes, išvysti turnyrus, pasižvalgyti po amati­ ninkų muges. Sako, šventės čia kokius penkis kartus didesnės nei organizuojamos Kernavėje.

Tiesa, plaukimui į Gotlandą savaitgalio tikrai neužtektų, reikėtų skirti bent savaitę. Jei vietoj šiaurinės Baltijos burės mieliau neš į pietinę Šve­ dijos pakrantę ar arčiau Norvegijos, kur susijun­ gia Baltijos ir Šiaurės jūros, Bornholmas tokioje išvykoje taip pat gali būti pakeliui.

Alandų salynas yra puiki kryptis Baltijos buriuotojams.

Svetingai čia pasitinka ir jaukus Marianhaminos, vienintelio Alandų salyno miesto, uostas.

Buriavimo sezonas Baltijos jūroje prasideda nuo birželio vidurio ir tęsiasi iki paskutinės rugpjū­ čio savaitės. Birželį būna dar kiek šaltoka, o rugsėjį Visbis paprastai jau būna tuščias, tad ir didžioji entuziastų dalis bures kelia būtent lie­ pą ar, dar dažniau, rugpjūtį, šilčiausiais mėne­ siais.

Apibūdinti Baltijos jūrai būdingus orus galima nebent pasakant, kad jie gali būti visokie, nere­ tai ir labai permainingi. Ši vasara buriuoti buvo gana palanki, orai stebino šiluma, tačiau feno­ menų ir tokiu oru Baltijoje netrūksta. R. Dargis pasakoja, kad liepą Suomijos pakrantėje džiugi­ no 21 laipsnio šilumos vanduo, o štai Estijoje temperatūra jau siekė vos 8–10 laipsnių. „Per tris paras oras gali pasikeisti nuo labai gero iki labai blogo“, – antrina ir D. Gerasimavičius.

Ir vis dėlto, jei plaukti su minia nesinori, lau­ kiniam plaukimui galima ruoštis ir rugsėjį. Bal­ tijos jūra dar būna šilta. Reikia tik tvirčiau prilai­ kyti bures, rudeniop labiau vėjuota.

Nors, svarbiausia, kad tik vėjas būtų palan­ kus. ●

akcentai jai

Kepurė „Emporio Armani“, 479 LT/138,73 EUR Skarelė „Hugo Boss“, 529 LT/153,21 EUR Pirštinės „Hugo Boss“, 409 LT/118,45 EUR

Aukštakulniai „Christian Dior“, 2380 LT/689 EUR

/ Deimantė Bulbenkaitė /

pirmyn į praeitį Bateliai „Burberry“, 1149 LT/332,17 EUR

Koks galėtų būti mados kūrėjų šūkis pasitinkant šaltąjį sezoną?

Praeitis įkvepia! Rudens bei žiemos kolekcijose dizaineriai šiemet nagrinėjo vienus įdomiausių laikotarpių mados istorijoje: svinguojantį šešiasdešimtųjų Londoną ir elegantiškus septyniasdešimtuosius Niujorke.

L ai m ono J anka u sko n u otr .

Apykaklė „Max Mara“, 1539 LT/445,73 EUR

Akiniai „Christian Dior“, 930 LT/270 EUR

Rankinė „Hugo Boss“, 1999 LT/578,95 EUR

54 vž de luxe

Apyrankė „Emporio Armani“, 589 LT/170,59 EUR

Auliniai batai „Max Mara“, 729 LT/211,13 EUR

Peteliškė „Hugo Boss“, 169 LT/48,95 EUR

Pirštinės „Burberry“, 1279 LT/370,42 EUR

Portfelis „Dolce&Gabanna“, 4330 LT/1254 EUR

jam

Batai „Ermenegildo Zegna“, 1729 LT/500,75 EUR

Nosinė – fantazija „Hugo Boss“, 119 LT/34,46 EUR

akcentai

M

ados istorikai pastebi, kad dizaineriai įkvėpimo dažniausiai ieško tyrinėdami laikotarpius, kurių atmosfera, įvykiai bei aktualijos labiausiai primena šių dienų kontekstą. Ne veltui pasitinkant krizę kolekcijose pasirodė griežti ir asketiški pokario siluetai, o ištroškus prabangos pradedama žvalgytis į senovės Romos ar Egipto istoriją primenančius motyvus.

Per pastaruosius keletą metų mados ratas apsisuko bent keletą kartų – kritikai stebėjosi itin greitai besikeičiančiomis tendencijomis, grįžo minimalizmo idėjos, o jas netruko išstumti skambusis „more is more“. Temų ir krypčių gausa lėmė, kad šį rudenį kūrėjai nusprendė atsigręžti į septintojo dešimtmečio pabaigą bei aštuntojo pradžią.

Tuomet dizaineriai, dar neseniai stebėję aukštosios mados eros pabaigą, pristatė elegantišką ir modernų miesto žmogaus įvaizdį – tai, kas be galo aktualu ir šiandien. Šį rudenį bei žiemą mados kūrėjai moterims siūlo retro stilių interpretuoti naujai, ieškoti šiuolaikiškų sprendimų. Pavyzdžiui, derinti madingą neutralių spalvų paletę ir modernius audinius su septintojo dešimtmečio geometriniais siluetais, kaip tai buvo daroma „Gucci“ kolekcijoje. Pasak mados namų dizainerės Fridos Giannini, nuolat skubančiai ir funkcionalumą vertinančiai šių dienų moteriai, šešiasdešimtųjų stilistika itin patraukli – juk sunku suklysti pasirinkus kokybiškus odinius ilgaaulius batus lygiu padu ar standžios vilnos trapecijos formos paltą. Jai antrina ir mados namų „Saint Laurent“ kūrėjas Hedis Slimane’as, kurio kolekcijoje taip pat vyravo tiesūs kirpimai, itin daug dėmesio skirta medžiagų kokybei ir praktiškiems aksesuarams.

Ne mažiau įdomi ir aštuntojo dešimtmečio tendencija, kuri moteriškam garderobui suteikė daugiau vyriškų bruožų.

Juk tuomet vietoje suknelių veiklios moterys pradėjo dėvėti Yves’o Saint Laurent’o kurtus kelnių kostiumus, jų pečius papuošė vyriško kirpimo sunkios vilnos paltai arba grubaus dizaino avikailio švarkai. Panašų įvaizdį rudeniui pasiūlė Milano mados novatorė Miuccia Prada, nuo jos neatsiliko ir „Celine“ bei „Givenchy“ mados namai.

Madingas vyras rudenį bei žiemą taip pat nevengs retro stiliaus motyvų, tik jo garderobas atrodys kiek žaismingiau, bus pritaikytas moderniam keliautojo įvaizdžiui. Prieš kelis sezonus populiarų siauro kostiumo ir sportbačių derinį jis iškeis į trapecijos formos vilnonį paltą, tiesaus kirpimo kelnes ir storapadžius batus, o griežtą ir kiek futuristišką minimalistinį stilių iš drabužinės išstums natūralus pluoštas, šiltų spalvų paletė ir kiek padidinti paltų, švarkų, megztinių modeliai.

Jaukų retro atspalvį įgaus net klasikiniai kostiumai, kuriuos mados kūrėjai siūlo rinktis trijų dalių, prie jų nepriekaištingai priderinti šaliką, pirštines, fantaziją. Itin madinga vietoje marškinių dėvėti plonos medvilnės megztinį aukštu kaklu, o suvarstomus batus pakeisti aulinukais švelniai smailėjančia nosele.

Ir moterims, ir vyrams rudens-žiemos sezoną labai svarbu daug dėmesio skirti funkcionaliems klasikinių spalvų aksesuarams, tarp kurių – portfelio tipo rankinės, detalėmis neapkrauti auliniai batai, stilingos skrybėlės ir retro stiliaus akiniai nuo saulės. ●

Kepurė „Prada“, 760 LT, 220 EUR

Šalikas, „Dolce&Gabanna“, 930 LT, 269 EUR

Akiniai „Ermenegildo Zegna“, 999 LT/289,33 EUR

vž de luxe

55

/Parengė Gintautas Degutis/

technogidas ch GAMINTOJŲ NUOTR.

Po karštų atostogų kartu su „De Luxe“ pas jus grįžta ir Technogidas. Kaip visada, dalijamės įdomiausiomis technologijų pasaulio naujienomis ir pristatome šauniausius parduotuvių lentynose esančius bei jose dar tik pasirodysiančius prietaisus. Tačiau šįkart turime ir kelis mechanikos perliukus, pareikalavusius neįtikėtino tikslumo ir rankų darbo meistriškumo.

Plaukiojantis keturratis Aktyvaus laisvalaikio mėgėjams JAV bendrovė „Gibbs Sports Amphibians“ siūlo keturratį, kuris transformuojasi į vandens motociklą. Su „Quadski“ įvažiavus į vandens telkinį ir paspaudus vieną mygtuką šios transporto priemonės ratai per kelias sekundes pasikelia, o variklis ir valdymo sistema automatiškai persijungia į vandens režimą. „Quadski“ varo 4 cilindrų 1,3 litro 140 arklio galių (AG) BMW variklis. Ir sausumoje, ir vandenyje jis gali pasiekti maksimalų 45 mylių per valandą (72,4 km/h) greitį, tad adrenalino neturėtų pritrūkti niekam. Tiesa, bendrovės tinklalapyje nurodoma, jog maksimali variklio galia pasiekiama tik vandenyje. Sausumoje ji ribojama iki 80 AG. Su pilnu 56,8 litro talpos baku šia transporto priemone galima nuvažiuoti apie 600 km. Vandenyje degalų užtenka maždaug dviem valandoms.

Kokteiliams prie jūros Kas gali būti geriau už šaltą gėrimą karštą vasaros dieną?

Nebent šaltas kokteilis paplūdimyje. Panašu, kad ši mintis paskatino Ryaną Grepperį sukurti kelioninį šaldytuvą „Coolest Cooler“.

Paklausite, kuo jis ypatingas? Trumpai tariant, jame yra viskas, ko tik gali prireikti iškylai gamtoje. „Coolest Cooler“ – tai modernus kelioninis šaldytuvas, įvilktas į nostalgija devintajam dešimtmečiui dvelkiantį rūbą.

Jame sumontuota pakraunama 18 voltų baterija, belaidžiai vandeniui nepralaidūs garsiakalbiai, USB jungtis įrenginių įkrovimui, ledą sutrupinti gebantis elektrinis smulkintuvas-maišytuvas, daugkartinio naudojimo plastmasiniai įrankiai, nerūdijantis keraminis peilis, išimamas talpyklų skirtukas, tampantis pjaustymo lenta, LED apšvietimas ir butelių atidarytuvas. „Coolest Cooler“ turi net specialias plačias paplūdimio padangas, kad būtų lengviau jį tempti per smėlį, bei tamprius pasaitėlius papildomiems daiktams prilaikyti.

Beje, šis šaldytuvas rinkoje pasirodys tik kitų metų pradžioje. Bet jau dabar aišku, kad jis bus populiarus. Per pirmas 4 dienas šaldytuvo konstruktorius finansavimo svetainėje „Kickstarter“ surinko daugiau nei 3 mln. USD. Vyras, prašęs vos 50 000 USD, iš viso surinko apie 9 mln. USD. Kaina. Užsakant iš anksto – nuo 165 USD. Daugiau informacijos http://coolestkickstarter.com/

Tiesą pasakius, šis keturratis nėra visiška naujovė. Pirmasis modelis prekyboje pasirodė jau prieš kelerius metus. Dabar „Gibbs“ pristato dvivietį „Quadski XL“, kad pirkėjai nuotykių jauduliu galėtų dalytis su širdies damomis ar draugais. Šis modelis yra kiek ilgesnis už pirmtaką, tačiau nė kiek ne lėtesnis. Pasak gamintojo, visi techniniai duomenys yra tokie patys kaip ir pirmtako.

Kaina. „Quadski“ – nuo 40 000 USD, „Quadski XL“ – nuo 47 000 USD. Daugiau informacijos http://www.gibbssports.com

Spausdinami sportbačiai Kad jau pradėjome kalbėti apie nostalgiją devintajam dešimtmečiui, tiesiog privalome paiminėti ir „Sneakerbot II“ sportbačius. Tai „Žvaigždžių karų“, „Atgal į ateitį“ bei kitų kultinių to laikmečio mokslinės fantastikos filmų įkvėpti sportbačiai, kuriuos galite patys atsispausdinti trimačiu (3D) spausdintuvu.

Reikiamus brėžinius, medžiagas ir įrangą galima įsigyti tinklalapyje „thingiverse.com“. Tiesa, jums dar reikės ir 3D spausdintuvo. Tačiau šiais laikais – tai ne bėda. Trimačius spausdintuvus jau galima įsigyti, apie tai, kur įsigyti, rasite minėtame tinklalapyje.

Dabartinės mašinos jau geba spausdinti objektus beveik iš bet kokių medžiagų, nuo nailono ir stiklo iki šokolado ir titano. O profesionalių spausdintuvų tikslumas matuojamas mikronais. Be to, per kelerius pastaruosius metus buvo išrasta bei komercializuota labai elastinga ir palyginti nebrangi medžiaga, vadinama „Filaflex“.

Taigi galimybė sumodeliuoti ir atsispausdinti sau batus ar drabužius buvo tik laiko klausimas. Ispanijos bendrovė „Recreus“ tai ir padarė. „Sneakerbot II“ dydį ir spalvą galima rinktis. Be to, jie yra neperšlampami bei tokie elastingi, kad juos galima sulankstyti ir įsidėti į kišenę. Juos iš ten išėmus sportbačiai atgauna savo pirminę formą.

Kaina. Asmeninių, namams skirtų 3D spausdintuvų kainos svyruoja nuo 500 iki 10 000 USD. Daugiau informacijos http://www.thingiverse.com/thing:285404

56 vž de luxe

technogidas Levituojantis garsiakalbis Jeigu mėgstate muziką ir futuristinį dizainą, JAV bendrovės „Om Audio“ levituojantis garsiakalbis – kaip tik jums. „Om/One“ prekyboje turėtų pasirodyti gruodį.

Tačiau šį „skraidantį“ muzikos rutulį galima užsisakyti jau dabar. „Om/One“ ore kybo ir palengva sukasi dėl specialaus magnetinio pjedestalo. Tačiau patį rutulį galima pasiimti su savimi ir naudoti kaip įprastą kelioninį

bluetooth garsiakalbį. Įrenginyje sumontuotas ir mikrofonas, tad jis – prieš keletą metų tai dar būtų nuskambėję kaip mokslinė fantastika – gali būt naudojamas ir pokalbiams telefonu. „Om/One“ baterijos gyvavimo laikas, pasak bendrovės, turėtų siekti iki 15 valandų.

O tai gana įspūdingas rodiklis, net garsiakalbiams, negalintiems demonstruoti magnetinės levitacijos triukų. Šiuo metu „Om Audio“ siūlo trijų spalvų įrenginius: juodos, baltos ir disko rutulio.

Pastarasis daugiau nei 100 USD brangesnis už juodos ir baltos spalvų garsiakalbius. Tačiau įvertinkite, kaip įspūdingai turėtų atrodyti ore palengva besisukantis ir „Bee Gees“ kūrinius grojantis disko rutulys.

Kaina. Juodos ir baltos spalvos garsiakalbiai užsisakant iš anksto – 179 USD. Disko rutulys užsakant iš anksto – 299 USD. Daugau informacijos http://www.om-audio.com/

Elektrinė riedlentė Jauna JAV bendrovė „Boosted Boards“ sukūrė elektrinę riedlentę.

Sanjay Dastooras, vienas iš bendrovės įkūrėjų, sako, kad ji galėtų išspręsti vadinamąją paskutinės mylios problemą.

T. y. tapti transporto priemone, nugabensiančia nuo autobuso ar metro stotelės iki galutinio taško. Tačiau riedlenčių gerbėjams tai ne motais. Jie trina rankas dėl greičio ir galimybės atlikti naujus triukus.

5,4 kilogramo sverianti riedlentė gali pavežti iki 113 kg sveriantį asmenį ir skrieti kiek didesniu nei 32 km per valandą greičiu. „Boosted board“ galimybės dar didesnės, tačiau saugumo sumetimais nustatytas 32 km/val. greičio limitas.

Riedlentėje sumontuota dviguba elektros pavara ir 40 voltų ličio jonų baterija. Visiškai ją pakrovus galima nuvažiuoti beveik 10 kilometrų, o baterijai išsikrovus – naudoti kaip įprastą riedlentę. „Boosted board“ parduodama su belaidžiu galios valdymo pulteliu.

Kaina. Nuo 1,299 USD. Daugiau informacijos http://boostedboards.com/

58 vž de luxe

Ypatingas laikrodis Aukštos kokybės laikrodžiai vertinami ne tik dėl neįtikėtino rankų darbo meistriškumo. Laikrodis taip pat yra aksesuaras ir vizitinė kortelė. O laikrodininkystė – tai menas, reikalaujantis aukščiausio tikslumo. Ir šis laikrodis yra puikus to įrodymas. Šveicarijos bendrovės „Manufacture Royale“ laikrodininkai pristato „Opera“. Vien tik vidinis šio inžinerinio stebuklo mechanizmas sudarytas iš 319 komponentų ir papuoštas 29 brangakmeniais. 18 karatų auksu padengtas „Opera“ korpusas sudarytas dar iš 60 komponentų ir išsiskleidžia tarsi akordeonas.

Laikrodis apie bėgančias valandas ir minutes praneša tyliu varpelių skambėjimu pagal tonaciją C diezas (žymi minutes) ir A (žymi valandas).

Teigiama, kad iš viso bus parduota tik 12 tokių laikrodžių. Tad paskubėkite.

Kaina. 1,2 mln. USD. Daugiau informacijos http://www.manufacture-royale.com/

Savaime prisitaikantis diržas Džentelmenams, kurie turi viską. Taip kalbama apie Rolando Iteno, Šveicarijos inžinieriaus ir dizainerio, darbus. Gal tai ir tiesa, bet tai nekeičia fakto, jog p. Iteno darbai tiesiog gniaužia kvapą. Šveicaras, naudodamas mikromechaniką, iš naujo išranda kasdienio naudojimo daiktus ir aksesuarus.

Tarp jo perkurtų daiktų yra mechaninis mokėjimo kortelių dėklas su slaptu atidarymo mygtuku, rankovių sąsagos su deimantus išskleidžiančiomis spyruoklėmis, graviruoti keičiami batų raištelių antgaliai ir kt.

Tačiau bene garsiausias jo gaminys – savaime prisitaikanti mechaninė diržo sagtis, kuri automatiškai atlaisvina arba užtraukia diržą, kad jį dėvinčiam asmeniui nereikėtų viešai atlikinėti džentelmenui nederančių veiksmų. Šis aksesuaras jau ne naujiena. Tačiau bendrovė „Roland Iten Mechanical Luxury“ periodiškai išleidžia vis naujas riboto leidimo serijas. Šių metų serija pavadinta „Driver“ ir skirta „Mille Miglia“, legendinėms ilgų distancijų lenktynėms, vykusioms Italijoje nuo 1927 iki 1957 m. (1982 m. „Mille Miglia“ lenktynės buvo atgaivintos ir vyksta iki šiol). Ši sagtis pagaminta iš daugiau nei 110 komponentų, kurie išlieti iš aukso, plieno ir titano arba šių medžiagų lydinio. Iš viso bus parduotos tik 4 „Driver“ serijos sagtys. Ant kiekvienos iš jų išgraviruotas vieno miesto iš 4 pagrindinių „Mille Miglia“ lenktynių miestų pavadinimas: Breša, Paduja, Roma arba Bolonija.

Kaina. Šių metų kolekcijos sagtis – 36 000 USD. Kitos – nuo 23 800 USD. Daugiau informacijos http://www.rolanditen.com/

Kinui namuose Gero kino gerbėjams Italijos elektronikos gamintoja „Sim2“ siūlo išbandyti naujausią savo gaminį – projektorių „Fuoriserie“, pristatytą šių metų „Luxury Technology Show“ parodoje Niujorke. Šis aukštos raiškos (angl. Full HD), automatiškai prie aplinkos atspalvių ir apšvietimo intensyvumo prisitaikantis projektorius pagamintas rankomis iš aviacijoje naudojamų lydinių ir komponentų.

Jeigu iškyla nenumatytų komplikacijų, projektorius geba pats išsikviesti meistrą. Beje, jam suteikiama 5 metų garantija. „Fuoriserie“ „išspaudžia“ 3000 liumenų, o jo rodomo vaizdo kontrastas siekia 10 000:1. Projektoriaus techniniai duomenys gana įspūdingi, juo labiau kad „Fuoriserie“ yra vienas mažiausių tokios klasės įrenginių rinkoje.

Be to, „Sim2“ iš viso ketina pagaminti tik 30 tokių projektorių.

Kaina. 100 000 USD. Daugiau informacijos http://www.sim2.it/

Neperšaunamas kostiumas Neramiais laikais irgi privalu atrodyti nepriekaištingai.

Tai užtikrins bendrovės „Garrison Bespoke“ sukurtas neperšaunamas kostiumas. Priešų niekam nelinkime, tačiau Lietuvos pašonėje vykstantis nepaskelbtas karas, vis mažiau prognozuojami Rusijos veiksmai verčia susimąstyti. Šis kostiumas pasiūtas iš tekstilės, kevlaro ir anglies nanovamzdelių pluošto, panašaus į tą, iš kurio siuvami ir JAV prezidento Baracko Obamos kostiumai bei JAV karių uniformos. „Garrison Bespoke“ kostiumas gali išgebėti nuo peilio dūrio ir sustabdyti 9 mm ir 45 ACP (angl. Automatic Colt Pistol) tipo kulkas. „Garrison Bespoke“ ne vienintelė tokių kostiumų gamintoja. Jei norite ko nors tikrai išskirtinio, siūlome pasidomėti NATO sertifikuotais bendrovės „SuitArt“ deimantinio pluošto kostiumais. Šių kaina siekia 3,2 mln. USD. Kaina. „Garrison Bespoke“ – nuo 20 000 USD, „SuitArt“ – nuo 3,2 mln. USD. Daugiau informacijos http://garrisonbespoke.com/

Slaptas baseinas Čia – šis tas jūsų išmaniesiems namams. Inovatyvi Belgijos baseinų dizaino bendrovė „Hydrofloors“ sukūrė technologiją, leidžiančią vienu mygtuko paspaudimu namo grindis ar lauko paviršių paversti baseinu.

Tokia daugiafunkcinė erdvė ne tik taupo vietą, bet ir šauniai atrodo. „Hydrofloors“ inovacijos esmė – pakeliamos grindys. Paspaudus atitinkamą valdymo pultelio mygtuką jos nusileidžia, o atsiverianti ertmė automatiškai užpildoma vandeniu.

Paspaudus kitą mygtuką platforma pasikelia, vanduo nubėga ir baseinas vėl tampa grindimis.

Bendrovė siūlo papildomai įrengti ir keleto pakopų baseino gylio reguliavimo mechanizmą bei nuotoliniu būdu valdomas pertvaras, kad vienoje baseino pusėje galėtų šėlti vaikai, o kitoje – suaugusieji. „Hydrofloors“ inžinieriai tokį slaptą baseiną gali įrengti ir namo viduje, ir išorėje. Bendrovės tinklalapyje kainos nenurodomos – dėl jų tariamasi individualiai. Tačiau ne paslaptis, kad tokių projektų kainos paprastai skaičiuojamos šešiaženklėmis sumomis.

Kaip skelbia senas posakis, jei klausiate, kiek kainuoja, veikiausiai negalite sau to leisti.

Kaina. Priklauso nuo instaliacijos vietos ir dydžio.

Daugiau informacijos http://hydrofloors.be/en/

vž de luxe

59