de luxe, 2016 09

2016 RUGSÄ–JIS

RUDENS DIENA

Vidutinės degalų sąnaudos 5,0-5,4/100 km. CO₂ emisija 131-143 g/km

Naujasis Mercedes-Benz GLC Coupé.

Puikus bet kuriame kelyje.

Dinamiškasis, ekspresyvaus dizaino Mercedes-Benz GLC Coupé sujungia į visumą elegantiškųjų kupė ir sportinių visureigių stilistinius elementus.

Užtikrinamas aukščiausios klasės vairavimo komfortas, suderintas su ryžtingu sportiniu judrumu.

Silberauto − oficialusis Daimler AG atstovas Lietuvoje: Vilnius, Pirklių g. 9, tel. (8 5) 266 5900 Kaunas, Vakarinis aplinkkelis 6A, tel. (8 37) 30 12 01 Klaipėdos r., Vilniaus pl. 8, Sudmantų k., Sendvario sen., tel. (8 46) 32 37 80 www.mercedes-benz.lt

THERE ARE EXCEPTIONS TO EVERY RULE.

PARDUOTUVÈ LAIMÈS TILTAS, GEDIMINO PR.3A VILNIUS TEL.+370 5 261 60 00 WWW.LAIMESTILTAS.COM

ROYAL OAK SELFWINDING IN STAINLESS STEEL AND PINK GOLD

38 41 43 38 40

Kurortas ant bangų.

Pažintis su „Jūrų harmonija“.

20

Priešpiečiai su Cecily Brown.

Pokalbis su viena garsiausių šiuolaikinių tapytojų.

24

„Rolls-Royce“ legendos.

Svajonės, kurios pildosi Gudvude.

36 24

14 vž de luxe

36

Kvepiančios rudens istorijos.

Kvepalai. Kai siela ieško kažko gilesnio.

43

Mados sostinių podiumais žengia ruduo.

JAI ir JAM.

42

Neparduota masiniam turizmui sala.

Ieškantiems natūralaus grožio.

44

Technogidas.

Programėlių rinkinys keliaujantiems.

facebook.com/CremedelaCremeHauteParfumerie

Sveiki,

kaip įsivaizduotumėte tobulą rudens dieną?

mintimis apie savo kūrybą ir apie tai, kas jai

Kiekvienas turbūt savaip. Man šįkart labiau

padėjo pasiekti pasaulinio pripažinimo.

prie širdies būtų į pastelinę spalvų paletę

Turime ir daugiau legendų. Tai – „Rolls-

grįžtančios pievos, ramus vasarodrungnis

Royce“ legendos, pasakojamos iš lūpų į

vėjas ir pamažu tylantys garsai. Tarsi

lūpas, nes nedaug yra bendrovių, kuriose

kažkas iš lėto uždarinėtų langines,

išpildomos keisčiausios klientų svajonės.

šnabždėdamas, kad viskas ilgainiui

Paskaitykite, kaip kuriamas „Rolls-Royce“

pasimiršta. Po olimpiados aistrų ir emocijų,

automobilis ir su kokiais iššūkiais susiduria

politinių akibrokštų, stichinių nelaimių ir

jo gamintojai.

nesiliaujančių išpuolių senutėje Europoje norisi nors trupučio tylos ir ramybės. Todėl kalbėsime apie paprastus dalykus, kurie mus tiesiog džiugina, maloniai stebina ir gerai nuteikia prasidedančiam darbymečiui.

Ruduo – ne tik derliaus ėmimo, bet ir apmąstymų metas. Tikiuosi, bus įdomu susipažinti su Cecily Brown – tapytoja, kurios karjera tapo legenda apie tai, kaip tampama žvaigžde, o darbai aucionuose parduodami už daugiau nei milijoną dolerių. Kukli ir atvira menininkė dalijasi

ISSN 2029-0942

J. Jasinskio 16A, LT-03163, Vilnius, Lietuva Tel. +370 5 2526300, 2526380 Faksas +370 5 2526313

L eid ė ja

Kvapų pasaulyje taip pat egzistuoja

UAB „Verslo žinios“

sezoniškumo apraiškos. Kokius kvepalus

G eneralinis direktori u s

pasirinkti, kai norisi šilumos ir jaukumo, kokie kvapai pakelia nuotaiką ir suteikia optimizmo? Žvilgtelkite, ką siūlo parfumerijos gamintojai rudens sezonui.

Nors ruduo dar vadinamas ir sugrįžimų metu, kartu tai ir puikus laikas kelionėms.

Todėl siūlome pažintį su didžiausiu kruiziniu laivu „Harmony of the Seas“, kuris nustebins ir daug mačiusius. O norintiems savaitėlei pabėgti į natūralios

Ugnius Jankauskas R edaktor ė

Aušra Barysienė ausra.barysiene@verslozinios.lt A u toriai

Rimantė Budrytė-Kvietkauskienė Deimantė Bulbenkaitė Gintautas Degutis Renaldas Jakubauskas Gabija Karlonaitė Dina Sergijenko Jackie Wullschlager F otografai

Menorkos salą. Negožiama turizmo

Vladimiras Ivanovas Judita Grigelytė

industrijos romantika su atokiais laukiniais

D i z aineris

paplūdimiais puikiai tiks trumpam ramiam

Vilmas Narečionis

atokvėpiui.

R eklama

Kad kelionės vyktų sklandžiai, mūsų

Eglė Ostrauskaitė +370 5 252 6378

„Technogidas“ parinko keletą puikių programėlių keliautojams. Išmanusis

P ren u merata

telefonas su atitinkamu programėlių

Živilė Gudavičiūtė + 370 5 252 6408

rinkiniu yra tarsi šveicariškas peiliukas,

V ir š elis

teigia straipsnio autorius.

Alessandro Dal Buoni/ Class Editori, Italy

Beje, pasaulio mados sostinių podiumų herojus šį sezoną – irgi keliautojas, todėl naujose kolekcijose dominuoja kelionių

18 vž de luxe

R E DA KC I J O S A D R E S A S

Toliau – „Kvepiančios rudens istorijos“.

gamtos prieglobstį siūlome keliauti į

E nrikos S am u lion y t ė s n u otr .

Nr.3 (19) 2016 09

S pa u st u v ė

„Spaudos kontūrai“ TIRAŽAS

aprangos detalės ir tolimų kraštų raštai.

10 000 egz.

Malonaus skaitymo.

Aušra Barysienė, redaktorė

© Platinti šio leidinio tekstus ir vaizdo informaciją galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

priešpiečiai su cecily brown Meifere (Mayfaire) valgydama daržoves britų dailininkė kalba apie Proustą, „fizinį potraukį“ tapyti ir kodėl motinystė jai simbolizavo prisijungimą prie „žmonijos“. /Jackie Wullschlager /

V

os baigusi „Slade“ meno mokyklą Cecily Brown laimėjo antrą vietą „John Jones Open“ konkurse. Jos prizas buvo lėktuvo bilietas į Niujorką. Tai įvyko 1994-aisiais, suklestėjus menininkų judėjimui „Young British Artists“ (liet. „Jaunieji britų menininkai“). Brown – nekonceptuali, judesiu manipuliuojanti menininkė – į tėvynę nebegrįžo. Į Londoną ji atvyksta taip retai, kad kai paprašiau jos išrinkti mums restoraną, ji negalėjo apsispręsti. „Nėra vietos, kuri man keltų sentimentalius prisiminimus. Pirmiausia pagalvojau apie vegetarišką indų restoraną Dramondo

20 vž de luxe

(Drummond) gatvėje, kur eidavau studentavimo laikais, kai neturėjau pinigų. Bet jie nerezervuoja staliukų.“ Galiausiai ji išsirinko restoraną, kuriame dar nebuvo apsilankiusi: „HIX Mayfair“, esantį senoviniame ir itin angliškame „Brown“ viešbutyje, puoštame raudonmedžio apdaila. Čia dažnai lankydavosi Agatha Christie. Už kampo yra įsikūrusi „Thomas Dane“ galerija; Brown į Londoną atvyko surengti autorinę parodą, kurią ji vadina „sugrįžimu namo“.

Cecily Brown dėvi juodą švarkelį su pašiltinimu ir džinsus, jos plaukai – tamsūs ir surišti į uodegą. Portretą užbaigia kampuoti, bet smulkūs veido bruožai ir didelės kaštoninės

Cecily Brown prie savo darbų parodoje Austrijoje.

K arl S c h oendorfer / R E X n u otr .

akys. Liekna, nedidelė, mergaitiška – jai 46-eri. Menininkė nervingai įbėga į vidų ir nusijuokia iš nuostabos, pamačiusi, kad sienas puošia „YBA“ („Young British Artists“) judėjimo ikonos. Tracey Emin rožinis, neoninis „I Loved You More Than I Can Love“ (liet. „Aš tave mylėjau labiau, nei galiu mylėti“) kūrinys kabo virš židinio; ant Anguso Fairgursto tapetų pavaizduotas siurrealus Epingo miškas. „Aš negalėjau pakęsti, kad „YBA“ buvo uždaras klubas. Jaučiausi tarsi niekada negalėčiau jam priklausyti, taigi jau verčiau išsinešdinsiu į kitą pasaulio galą“, – ji pradeda pasakoti. „Išvykau, nes nepritapau Anglijoje. Buvo neįmanoma dary-

ti tai, ką norėjau daryti ir nesulaukti aštrios kritikos. Aš buvau drovi.

Nebūčiau galėjusi prieiti prie Sarah Lucas ir pasakyti: „Ar galiu eiti į pabą su jumis?“ Tačiau tie „YBA“ judėjimo atstovai, kuriuos pažįstu dabar, yra mieli žmonės.”

Brown karjeros istorija dabar jau yra legenda apie tai, kaip tampama žvaigžde. Ji buvo ypatinga „YBA“ kartos dailininkė, kuri tapo Niujorko meno pasaulio garsenybe. Cecily dar nesulaukus 30-ies jos darbus pardavinėjo garsus meno prekeivis Larry Gagosianas; „Vanity Fair“ žurnalas apie ją išspausdino straipsnį; dabar jos darbai yra parduodami aukcionuose ir kainuoja per milijoną dolerių. Tai byloja apie Amerikos

potraukį naujovėms, apie nejaukius britų santykius su tapyba, gal net apie rimtumą. „Mano darbai nėra ironiški. Manau, kad tuo ir skyriausi nuo savo bendraamžių menininkų – aš buvau labai rimta, nuoširdi, nemoku būti kitokia. Amerikoje jaučiuosi geriau, nes amerikiečiai viską priima labai rimtai. Niujorkas man iš karto tapo namais.“ Londonas, priešingai, „yra vieta, kur eksponuoti yra sunkiausia – publika čia yra labai kritiška. Net ir dabar Amerika man atrodo lyg išgalvota – Anglija yra griežta realybė, Amerika yra fantazija. Keista grįžti į Angliją, aš čia nepritampu, bet Amerika irgi nėra mano vieta. Jaučiuosi nepritampanti niekur.

Mano įprasta būsena yra būti plėšoma į visas puses; man netiktų, jei būtų kitaip. Jei savo darbą turėčiau apibūdinti vienu žodžiu, tai būtų „konfliktas“. Nemėgstu, kai viskas einasi pernelyg sklandžiai”. Staiga jos veide šmėkšteli panika. „Aš tiesiog labai nervinuosi! Manau, norėčiau „Kruvinosios Merės“! Be ledo“, – ji greitai priduria padavėjui. „Amerikoje jie į viską prideda ledo, bet man „Kruvinoji Merė“ yra lyg sriuba.“ Aš užsisakau taurę šampano, kad galėtume išgerti tostą už naujos parodos atidarymą.

Didingose Brown drobėse jungiasi abstrakcijos ir figūros, nutapytos intensyviai jausmingais potėpiais, kurie primena neapibrėžtus žmogaus kūnus. Jos paveikslai iš tiesų labiau primena amerikietišką tapybos tradiciją – Willemą de Kooningą, Philipą Gustoną – nei britų meno istoriją. Ji drąsiai atkartoja pabrėžtinai vyrišką abstraktaus ekspresionizmo estetiką, bet konceptualiame laikmetyje ir iš moteriškos erotikos perspektyvos. Tarp „Thomas Dane“ galerijoje kabančių paveikslų yra ir vyrų aktų, kurie kovoja su nestabiliu, visur išsibarsčiusiu fonu: „Darling“ (liet. „Brangusis“), „Reclining Nude“ (liet. „Atsilošusi nuoga figūra“), Manet primenantis „Boy with Cat“ (liet. „Berniukas su kate“).

Aš reiškiu susižavėjimą darbų seksualumu. „Vis dar?“ – ji klausia patenkinta. „Erotika ten nėra akivaizdi, bet aš norėjau paties to jausmo, nerodydama nieko konkretaus. Tarp tapybos ir sekso yra panašumų – tuo neužsiimdamas jauti trūkumą, tai yra fizinis potraukis, kurio negalima patenkinti kitais būdais. Jei netapau keletą dienų, tampu labai nervinga.“ Parodoje eksponuojami ir aliuzijų pilni paveikslai, man primenantys anglų pastoralinę tapybą – kaimo gamtos atspalvių „Free Games for May“ (liet. „Nemokami žaidimai gegužei“); miškus, laukymes ir gyvūnus primenantis „Paradis-

e (with red and green)“ (liet. „Rojus (su raudona ir žalia)“); yra ir įtampos pilna kompozicija, vaizduojanti figūrą, kovojančią su ekstravagantiškų, įvairiaspalvių potėpių liūtimi. Jo pavadinimas – „A Yankee in King Arthur‘s Court“ (liet. „Jankis karaliaus Artūro dvare“). Brown prisipažįsta, kad šis darbas atspindi jos daugialypę asmenybę, kuri niekur nesijaučia namuose – nei Amerikoje, nei Anglijoje. 2015 metais, po „ne visai vidutinio amžiaus krizės, bet kai supranti, kad nenori amžinai likti vienoje vietoje“, ji paliko Gagosianą, o šiais metais prisijungė prie „visai kitokios, daug intymesnės“ anglų galerijos „Thomas Dane“.

Mums atneša valgiaraštį, ir Brown užsideda didelius skaitymo akinius juodais rėmeliais. „Aš taip nepratusi prie šitų akinių. Nedėviu jų tapydama – man visai patinka matyti mažiau, aš žinau, ką darau. Tai nėra taip keista, kai pagalvoji, kad Dega tapė būdamas aklas. Tapant matyti nėra labai svarbu, tai yra intuicijos ir patirties derinys. Dabar labiau pasitikiu savimi. Iki trisdešimtmečio vidurio jaučiausi nejaukiai, nie-

kas neišėjo kaip norėjau; sunkiausia būdavo užtepti dažus taip, kaip man patiko – iš karto po potėpio jie atrodė gerai, bet vėliau labai sukietėdavo, lyg cementas. Kai pasirenku teisingą spalvą tinkamu momentu, žinau, kad viskas gerai. Tai yra tas jausmas, kurį noriu pagauti. Gustonas yra gražiai pasakęs: tai yra pati tapyba. Sunku apie tai kalbėti neskambant pernelyg dvasingai: tai yra visiškai atvira būsena.

Ji peržvelgia à la carte valgiaraštį. „Mmmm, argi ne nuostabiai parašyta – brokoliai violetiniais pumpurais su rudu Burfordo kiaušiniu skamba daug geriau nei tiesiog kiaušinis.“ Abi pasirenkame šį pirmą patiekalą, bet Brown ima rūpintis: „Nerimauju, ar laikraščiai dabar turi pakankamai pinigų“.

Kad ją nuraminčiau, užsisakau patį brangiausią pagrindinį patiekalą – keptą jūrų liežuvį. Brown dar neapsisprendžia: ji yra vegetarė, ir paklausia padavėjo, ar jie negalėtų „ko nors sugalvoti“. Jis iš karto atneša įspūdingą vegetarišką valgiaraštį, ir ji nudžiunga. „Ooo, tu tik pažiūrėk, tai jau viską keičia.“ Ji atsisako brokolio ir vietoj jo pasiren-

ka didelę porciją salotų, o pagrindiniam patiekalui užsisako keptų daržovių ir apkepintos bulvių košės mišinį. „Mano kritikai sako, kad aš neryžtinga ir miglota, – sako Brown.

– Kai kurių mano mėgstamų menininkų tvirtos pažiūros ir jie gali jas skleisti, bet aš negaliu būti kaip jie – Johnas Currinas, Elizabeth Peyton. Jie kažką pasako vieną kartą ir lyg kirviu nukerta; jie taip tiki tuo, ką sako. Visa abstraktaus meno esmė yra nenoras rasti tikslų apibrėžimą, vengimas įvardyti. Aš niekada nenoriu paleisti iš akių objekto, bet jis vis bando pradingti. Visada turiu stengtis jį sulaikyti. Man patinka turėti kažką, ką noriu sugriebti. Visada turiu galvoje kažką konkretaus, kas potėpiams suteikia tam tikrą autoritetą ir kryptį – šuns snukį, tolumoje šmėžuojantį pastatą. Kitaip viskas būtų per daug miglota. Bet taip pat svarbu leisti tam kažkam pabėgti, išsprūsti iš mano gniaužtų. Stengiuosi būti atvira netikėtumui.“ ☆☆☆ Mums atneša pirmus patiekalus, ir Brown atsakingai nužvelgia mano

Cecily Brown su savo vyru, architektūros kritiku Nicolai Ouroussoff (kairėje) ir žymiu prancūzų architektu Jean Nouvel. N eil R asm u s / B FA / R E X n u otr .

vž de luxe

21

kiaušinį. „Ar mes turėtume kalbėti apie maistą? Žiūrėk, koks oranžinis jo trynys. Ir man patinka šito restorano padavėjai, jie labai senamadiški. Aš daug dirbau padavėja, valytoja. Šie darbai yra kažkuo panašūs į tapybą, nes tu esi viena: turi savo judėjimo būdą, savo ritmą. Aš vis dar nemoku gaminti maisto, nemoku vairuoti, sąmoningai nieko neišmokau. Kai susilaukiau vaiko, mano mama man pasakė (Brown yra ištekėjusi už architektūros kritiko Nicolai Ouroussoffo, jie turi vieną dukrą – Celestę): „Sveikinu prisijungus prie žmonijos“. Ji turėjo galvoje, kad tai yra geras dalykas – su vaiku tu turi dažniau išeiti į gatvę. Menininkai gali būti labai izoliuoti nuo pasaulio, jie susikuria savo pasaulį.“ Brown mama yra rašytoja Shena Mackay. Kai Cecily sukako 21-eri, jai buvo pasakyta, kad jos tėtis – ne Mackay buvęs vyras Robinas (pora išsiskyrė, kai mergaitei buvo vos 12 metų), o šeimos draugas, įtakingas kritikas ir kuratorius Davidas Sylvesteris. „Aš labai, labai nustebau, bet taip pat viskas iš karto sukrito į vietas: kaip aš galėjau to nepastebėti? Tai buvo lyg muilo opera. Po to viskas tapo dar sudėtingiau. Davidas visada sako, kad aš su juo elgiausi daug mandagiau, kai nežinojau, kad yra mano tėtis.“ Sylvesteris vedėsi mergaitę į meno galerijas ir supažindino ją su tokiais menininkais kaip Francis Baconas. Tačiau Brown jau buvo apsisprendusi tapti menininke „kai man buvo treji metai, nors tada norėjau vaidinti“. Ji užaugo Sario (Surrey) vietovėje. „Aš buvau tipiškas priemiesčio vaikas, norėjau išsikraustyti toli nuo namų. Paauglystėje labai žavėjausi Davidu Bowie.“ Šio susižavėjimo rezultatas – naujoje parodoje eksponuojamas didelio formato paveikslas „Lady Grinning Soul“ (liet. „Dama besišypsančia siela“). „Aš buvau beprotiškai įsimylėjusi jį ir jo grožį, jo dainų žodžiai yra tokie nuostabūs. Iš visų menų poezijai artimiausia yra tapyba: tu negali kažko paaiškinti, kodėl vienas dalykas taip puikiai dera su kitu. Tas negalėjimas apibūdinti yra mano darbo esmė.“ Brown visada manė, kad neturės vaikų. „Mano santykiai su dukra yra kitokie nei su kitais žmonėmis.

Anksčiau neturėjau jokių pareigų, turėjau tiek daug laisvės – galėjau nevažiuoti atostogų ir nesiilsėti savaitgaliais. Galėjau tiesiog būti. Tai yra labai savanaudiška egzistencija, bet menininkei ji yra svarbi. Tapant, labiau nei užsiimant kita meno šaka, reikia praleisti daug laiko dirbant. Niekada nenorėčiau leisti savo dukrai pajusti, kad ji konkuruoja su mano darbu, nors taip ir yra. Kažkur giliai jaučiu, kad dailininkams nereikia laisvadienių. Ža-

22 vž de luxe

Prie Cecily Brown darbo „Skulldiver II“, išstatyto šiuolaikinio meno aukcione Londone. N ils J orgensen / R E X n u otr .

viuosi Auerbachu, šiuo metu skaitau jo biografiją. Kai perskaičiau, kad jis turėjo tik vieną laisvalaikį per metus, pajutau pavydą. „Pasiilgstu atidėliojimo; to jausmo, kai sėdi ir žiūri į paveikslą tris valandas per dieną. Dabar man taip jau neatsitinka. Pasaulis nuolat reikalauja dėmesio, tačiau mano santykiai su tapyba dabar yra ne tokie neurotiški kaip anksčiau. Jei pasakyčiau, kad nepasiilgstu ilgų darbo valandų, meluočiau. Nepaprastai sunku padėti teptukus į šoną.

Tapyba ir motinystė yra du vienas nuo kito labai nutolę dalykai. Bet per dešimt minučių kelio nuo tapybos studijos iki namų aš vėl tampu mamyte. Kodėl taip mažai moterų menininkių? Štai viena priežastis: vaikų priežiūra! Jos neturi pinigų auklėms. Aš taip supykstu išgirdusi, kad mano vyriškos lyties draugai ketina tapyti šeštadienį – nes aš to daryti negaliu, ir tai, kad jie gali, nėra geras dalykas jų vaikams.“ ☆☆☆ Mums atneša pagrindinį patiekalą. Brown sako, kad jos daržovės su bulvėmis yra „nepaprastai skanios, fantastiškos“; jūrų liežuvis tobulas. „Man taip sekasi, – tęsia Brown. – Nors kapitalizmas yra bjaurus, aš iš jo daug pasipelniau. Negaliu skųstis, didžiuojuosi, kad esu viena iš nedaugelio moterų – Marlene Du-

mas, Jenny Saville, Cindy Sherman, Lisa Yuskavage, Elizabeth Peyton, – kurios gali savo darbus parduoti aukštomis kainomis.

Aš svarstau, ar šios menininkės turi ką nors bendra. „Larry Gagosianą!“ – Brown nepraleidžia progos pajuokauti (Gagosianas atst­ ovauja Saville, Sherman ir Peyton; Dumas ir Yuskavage dirba su jo konkurentu Davidu Zwirneriu).

Ji greitai priduria: „Aš myliu Larry, jis pakėlė kartelę. Niekas negali skųstis jo tarptautinėmis parodomis, kurių kokybė prilygsta muziejams. Man neramu, kad tavo žuvis atšals.“ Ji užsisako dar vieną „Kruvinąją Merę“, aš prisijungiu su taure šampano. Klausiu, kodėl šiais laikais žmonės tapo. „Pripažinkime, viskas, ką galima padaryti, jau buvo padaryta. Spalva leidžia išsiskirti: gali naudoti blyškias spalvas, tai, ką žmonės laiko šlykščiu dalyku. Yra poreikis įrodyti, kad tapyba dar gali padaryti kažką naujo, kad tuos pačius dalykus galima pasakyti kitaip.

Kiekvieną šimtmetį vis sunkiau padaryti kažką nauja. Išradus fotografiją tapybai atėjo sunkus metas, nes nebeliko priežasties tuo užsiimti. Baconas sakė, kad sunkiausia yra žinoti, ką tapyti. Jei tu neturi fizinio poreikio, tu gali save intelektualiai atkalbėti nuo šio užsiėmimo

dar į rankas nepaėmusi teptuko. Aš taip galvoju. Privalau būti savo studijoje, neturiu idėjų, kol fiziškai tuo neužsiimu.“ Anksčiau ji įkvėpimo semdavosi iš fotografijų, dabar „tai dažniau yra kitas menas. „The Garden of Earthly Delights“ (liet. „Žemiškųjų malonumų sodas“) gulėjo ant mano studijos grindų 10 metų, ir tik dabar pradėjau kažką iš to daryti, labai netiesiogiai. Boschas ir Brueghelis yra mano mėgstamiausi meistrai. Yra tie, kuriuos tu mėgsti, ir tie, kuriais naudojiesi, – aš labai mėgstu Ticianą, bet niekada nesisėmiau įkvėpimo iš Ticiano; ir tie, kuriems jauti artumą – Delacroix; ir tie, kuriais žaviesi iš tolo, bet su kuriais neturi nieko bendro – pavyzdžiui, Barnett Newmanas. Aš galėčiau nukopijuoti Delacroix darbą. Mano tapyba pasižymi energija ir judesiu.“ Mūsų lėkštes nuneša. Brown atsisako deserto. „Nesu didelė saldumynų mėgėja, bet nenoriu, kad parašytum, jog laikausi dietos!“ Svečiai plūsta į viešbutį popiečio arbatėlės, ir ji nori grįžti į galeriją. „Mano mėgstamiausia dalis yra iškabinti darbus, apkeisti juos vietomis, duoti jiems erdvės. Esmė yra ne individualūs darbai, o santykiai tarp jų – tik nesakyk kolekcininkams!“ Mums išeinant klausiu, ar ji tarp savo naujų darbų turi mėgstamiausią kūrinį. Ji įvardija šviesa persmelktą drobę, pilną jaunų kūnų, kurie tai išryškėja, tai pradingsta. „Tai yra „Madrepora“, – sako ji jausmingai. „Kai tik atvykau į Niujorką, vis skaičiau Proustą. Buvau jo apsėsta. Kažkaip vis pagalvodavau, kad norėčiau nutapyti mažas mergaites paplūdimy. Praėjo dvidešimt metų, ir neseniai iš naujo perskaičiau tą knygos vietą, kuri man suteikė daugiau žinių nei bet kuri kita literatūra. Jis mąsto apie matymą. Jis apibūdina stebėjimo būseną geriausiai iš visų rašytojų, kuriuos man teko skaityti.

Jis nupasakoja tai, kaip neįmanoma visko matyti iš karto, tą troškimą matyti kažką, kas ką tik išslydo iš tavo regos lauko, formos kaitą. Jis mato šią grupelę mergaičių ir nežino, kuri yra kuri – viena tampa antra, tada keičiasi dar į trečią. Tai yra pasvarstymas apie laiką ir atmintį ir kaip neįmanoma kažko įamžinti iki galo. Kaip praradimo jausmas yra dalis to proceso, kurio metu tu bandai kažką prisiminti ir tai išsaugoti. Tapyba yra perdirbimas: tu turi užsidaryti į tamsiausią savo sąmonės kambarį, kad būtum viena. Noras tapyti taip pat yra vienatvės troškimas.“ O tada ji išsprūsta, ir paskutinį kartą žvelgiu į figūrą, kuri pranyksta pavasarinėje Meifero minioje. ●

/ Dina Sergijenko /

„ROLLS-ROYCE“

G amintojo n u otra u kos

LEGENDOS

Kai britų „Rolls-Royce“, įsikūrusi Gudvude, nusprendė savo naujausią automobilį – kabrioletą „Dawn“ – pristatyti internetu visam pasauliui iš karto, tuoj pasigirdo nuomonių, kad išskirtinių automobilių gamintoja vaikosi masiškumo ir visos legendos apie šį ženklą tuoj bus išsklaidytos.

Mėtos gaivumo mėlynos spalvos kėbulą turintis „Dawn“ kabrioletas papuošė Vilniaus gatves.

P

rabėgo metai ir nieko panašaus nenutiko. Greičiau atvirkščiai – pajamų kreivėms kopiant į viršų „Rolls-Royce“ dar kartą pabrėžė, kad nesirengia per metus pagaminti daugiau nei 4 000 automobilių. Net gaminant mažiau darbo jiems per akis, o norinčių bent kartą gyvenime pavadinti save „Rolls-Royce“ savininku – eilės.

Visgi pažadas, kad per metus pagamintų automobilių skaičius niekada nebus itin didelis, yra ne tik siekis išlaikyti kuo daugiau egzotiškos automobilio auros. Tas pažadas priklauso ir nuo paties darbo pobūdžio šioje bendrovėje. Gaminti greičiau, kai klientui kėbulo spalvą išsirinkti leidi bakstelėjus į dailios gėlės žiedlapius, o sa-

24 vž de luxe

lono apdailos variantų pasirinkimą riboja tik techninės galimybės, išties neįmanoma. Štai kodėl ant visų „Rolls-Royce“ prikabinama graviruota lentelė, kurioje užrašas, kad automobilis rankomis pagamintas Gudvude.

Laikrodis ar automobilis

Gudvudo darbuotojai, kai kalba apie tai, ką gamina, išdidžiai kelia galvas aukštyn. Jų rankos mėnuo po mėnesio sukuria tokius automobilius, kuriems, sako jie, lygių tarp važiuojančių keturiais ratais pasaulyje nėra. Kai „Rolls-Royce“ pirkėjas svarsto, ką jam rinktis, jo akiratyje būna jachtos, prabangios vilos, juvelyriniai dirbiniai ir laikrodžiai. „Neretai nutinka ir taip, kad laik­

Kiekvieną „Rolls-Royce“ puošianti „Spirit of Ecstasy“ statulėlė gaminama rankomis, jos gamyba trunka savaitę.

„Rolls-Royce“ inicialus ant galvos atlošų siuva robotas, tačiau šio darbą akylai prižiūri ir koreguoja gamyklos Gudvude darbuotojai.

rūpinasi „Bespoke“ pavadintas padalinys, kurio darbas – pildyti „Rolls-Royce“ savininkų svajones.

Saugo nuo vabzdžių

rodis ant vairuotojo rankos būna brangesnis nei jo asmeninis „Rolls-Royce“, – tikina Frankas Tiemannas, „Rolls-Royce“ korporatyvinės komunikacijos Rytų Europoje vadovas.

Visgi „Rolls-Royce“ – ne pigiausias malonumas. Pavyzdžiui, naujojo „Dawn“ pradinė kaina – 350 000 Eur. Taigi retai kada pirkėjas iš gamyklos išvažiuoja automobiliu, kainavusiu būtent tiek. Nemažai perkančiųjų papildo ir taip gausią automobilio įrangą įvairiomis detalėmis, tad kartais modelio kaina pasiekia ir didesnę sumą. Šioje bendrovėje beveik nėra automobilių, kurie dar prieš juos gaminant neturėtų savininkų, tad daugelis modelių varžtas po varžto kuriami įgyvendinant konkretaus vairuotojo užgaidas. Tuo

„Rolls-Royce“ į Lietuvą drauge su naujausiais „Dawn“ užsuko ne šiaip, o pristatyti šios gamintojos automobilių servisą. Tai – šešta vieta visoje Europoje, kur bus galima remontuoti šiuos Didžiosios Britanijos automobilius. Tad rasti geresnę progą išbandyti naujausią gaminį, dar vadinamą galingiausio „Rolls-Royce“ kupė „Wraith“ broliu, būtų buvę sunku.

Du šaltmėtės mėlynumo „Dawn“ kabrioletai su baltais lyg sniegas salonais buvo skirti pasivažinėjimui po lietuviškos kasdienybės pilnas gatves. „Rolls-Royce“ turi itin siaurą variklių gamą, tad individualumo paieškos vyksta ne po kapotu, kur murkia 6,5 l darbinio tūrio 563 AG galios motoras, o automobilio eksterjere ir interjere. Mums tekusio tyliausiu ir brangiausiu pasaulyje vadinamo automobilio interjeras – kontrastingų baltos ir juodos spalvų. Minkšta natūrali oda persiūta tokios pat mėlynos, kaip ir kėbulas, spalvos siūlėmis, tad visas derinys traukia akį, papildo ryškią automobilio išorę. Panorus galima pakeisti kiekvieną detalę. Tiesa, užgaidos kainuos. Štai sklinda gandas, kad pasirinkus kitos spalvos siūles, kuriomis išdailintos odinės sėdynės, teks pakloti keliolika tūkstančių eurų papildomai. „Rolls-Royce“ siuvyklose – įvairiausių atspalvių odos rietimai. Čia, pavyzdžiui, galima rasti netgi ryškiai žalios spalvos, vadinamosios salotinės, odos. Atrodytų, tokios niekuomet neprireiks gaminant aristokratams skirtą automobilį, tačiau Gudvude kartą buvo pagamintas automobilis su ryškiai žaliu kėbulu ir žaliu interjeru. Paaiškėjo, kad klientui tiesiog patinka šis atspalvis ir jis automobilį derina prie tokio pat salotinio kaklaraiščio.

Britai pasakoja, kad odą savo automobiliams užsisako nedidelėje italų manufaktūroje, kuri ją

daro tik iš itin aukštai kalnuose augintų galvijų.

Aukščio reikia gyvūnų apsaugai nuo juos geliančių vabzdžių. Apdirbant oda dažoma specialiu būdu, leidžiančiu dažams prasiskverbti labai giliai, todėl netyčia brūkštelėjus aštriu daiktu ir įrėžus odą joks kitas atspalvis neišlįs. Gudvude gamyklos darbuotojai interjerui atsirenka tik geriausius pavyzdžius, čiuopdami kiekvieną odos lopinėlį rankomis ir tikrindami, ar ši – visiškai tobula. Kiekvienas netinkamas gabalėlis pažymimas. Neįtikti prabangi oda gali ir, pavyzdžiui, dėl to, kad kažkada galvijui buvo įgėlęs vabzdys, o įgėlimo vietoje susiformavo nedidukas randelis. Arba, pavyzdžiui, gyvūnai laigė per aštrių krūmokšnių pilnas pamiškes ir spygliai suraižė odą.

Kai prireikia formuoti odinių apmušalų detales, žaliava išklojama ant stalo ir virš jo kabantys lazeriai projektuoja reikiamos dalies vaizdą. Gamyklos darbuotojas gali koreguoti projekcijos vietą taip, kad ši nepataikytų ant vietos, kuri pažymėta kaip neatitinkanti „Rolls-Royce“ reikalaujamos kokybės. Be to, pabrėžia britai, lazerinės projekcijos leidžia panaudoti kiekvieną lopinėlį, kuris tinkamas gamybai. Siuvimas Gudvude patikėtas ne robotams, o žmonėms. Siuvimo ceche specialistai rankomis čiuopia kiek­ vieną odinę detalę, stengiasi ją idealiai išlyginti ir išformuoti taip, kad neliktų nė vienos raukšlės. Tiesa, kai kas patikėta robotams. Pavyzdžiui, emblemos ant galvos atlošų siuvinėjamos roboto. Ir vietoje dviejų R raidžių čia gali atsirasti bet kas. Ponas Tiemannas yra sakęs, kad, pavyzdžiui, mėlyno kraujo turintys „Rolls-Royce“ savininkai mėgsta ant galvos atlošų siuvinėtus herbus, o štai vienas pirkėjas iš Kinijos pageidavo čia stilizuotų tigrų. Ir juos gavo.

Kruopščiai detalė po detalės surinktą interjerą papildo grindų kilimėliai. Pastaruosius „RollsRoyce“ siūlo arba įprastus, arba iš ėriuko kailio.

Tokius išklojus ant grindų vairuoti kabrioletą norisi basomis, kad pėdos pajustų stebėtiną purumą ir švelnumą. vž de luxe

25

Naujausio „Rolls-Royce“ kabrioleto „Dawn“ interjeras – kontrastingų juodos ir baltos spalvų.

Tarp „Rolls-Royce“ pasakojamų legendų – istorija apie klientą, žuvies produktų magnatą, kuris panoro, kad vietoje įprastos jaučio odos jo automobilio interjeras būtų sukurtas iš... lašišos odos. Po ilgų bandymų „Rolls-Royce“ pavyko išdirbti žuvies odą taip, kad ši tiktų automobilio interjerui, ir automobilis buvo pagamintas. Teigiama, kad saulėtą dieną įšilus automobilio salonui viduje juntamas silpnas žuvies kvapas.

Prosenelio medis

Antrojo „Dawn“ kone identišką pirmajam interjerą papildo medžio apdaila. Pastarąją konfigūratoriai internete leidžia rinktis labai įvairią.

Bendrovė siūlo nuo riešutmedžio iki ąžuolo, be to, panorus medį galima puošti dailiomis aukso arba sidabro juostelėmis, pasirinktais inicialais, užrašais ir pan. Šie iš metalo dulkių klijuojami lazeriu, tačiau nė akimirkos nuo apdirbamos detalės akių nenuleidžia ir žmogus.

Skaičiuojama, kad per metus Gudvudą pasiekia kone 4 000 rąstų. Mediena perkama ne aklai, o kruopščiai apžiūrint, patikrinant ir išsirenkant kiekvieną rąstą. Puošti medžiu galima automobilio centrinę prietaisų konsolę, galima ir duris, ir lanką, juosiantį galinių sėdynių eilę.

Yra šimtai medžio apdailos pasirinkimo galimybių, mat, jeigu tik įmanoma, „Rolls-Royce“ „Bespoke“ komanda pasirūpins kiekviena smulkmena. Pavyzdžiui, vienam britų aristokratui paprašius nukirsti jo kieme augusį ąžuolą, sodintą dar prosenelio, ir išmušti perkamą prabangų automobilį būtent šiuo medžiu, „Bespoke“ padalinys dirbo dvejus metus. Medį teko nupjauti, supjaustyti plonytėmis riekėmis, šias džiovinti ir formuoti taip, kad tiktų apdailos detalėms, klijuoti, lakuoti ir montuoti. Visgi įgyvendinti norą pavyko.

Dar vienas bendrovės klientas panoro, kad jo kabriolete vietoje medžio apdailos centrinėje konsolėje būtų anglies pluoštas. Atrodytų, nieko ypatingo, tačiau „Rolls-Royce“ pirkėjas panoro, kad anglies pluoštas būtų ne juodas, o raudonas – atkartojantis kėbului parinktą obuolio raudonumą. Bandymai buvo nelengvi, tačiau Gudvude pavyko pagaminti tamsiai raudonos spalvos anglies pluoštą.

Ruošiant medžio detales labai svarbu, kad tas, kam patikėtas šis darbas, būtų itin akylas ir jautrus spalvoms, be to, labai kruopštus. Medžio lakavimo departamento darbuotojo užduotis – nulakuoti detalę taip, kad niekas nesuprastų,

26 vž de luxe

jog prie šios buvo prisiliesta teptuku. Pavyzdžiui, lietuvė Ieva Brazinskaitė, nusprendusi išbandyti savo jėgas Gudvudo gamykloje, pasakojo, kad kartais užtekdavo netikslaus judesio ar sudrebėjusios rankos, storesnio lako sluoksnio ar tvirčiau spustelėto teptuko, kad detalė nebebūtų tinkama. „Kartais būdavo taip, kad dirbi kelias valandas prie vienos detalės ir, pasižiūrėjus šviesoje, paaiškėdavo, kad šios atspalvis nesutampa su ankstesnių. Tuomet viską nuvalydavai ir pradėdavai iš naujo“, – prisimena buvusi „Rolls-Royce“ darbuotoja.

Vienintelio rankomis

Legendos apie „Rolls-Royce“ kuriamos ir kur kas subtilesniais būdais. Štai, pavyzdžiui, kai kurių automobilių kėbulai puošiami specialiomis, nuo priekio iki galo maždaug 6 metrus besitęsiančiomis juostelėmis. Šias, pasirodo, nupiešti gali vienas vienintelis žmogus visame pasaulyje.

Marcas Courtas – vienintelis, galintis Gudvude piešti linijas ant „Rolls-Royce“ kėbulo. Pasakojama, kad p. Courtas anksčiau buvo paprasčiausias ženklų ir iškabų kaimelyje dailininkas, paskui įsidarbino „Rolls-Royce“ gamykloje. Dabar jis tas, kurio darbas – užbaigti prabangiausius pasaulyje modelius. Tiesa, atsakomybės dirbant šį darbą ne mažiau nei garbės. Pasirodo, kad suklysti p. Courtui praktiškai negalima, nes trintuko ar valiklio, kuris pataisytų ne idealiai tiesiai besidriekiančią liniją nėra. Taip yra todėl, kad naudojami specialios sudėties dažai, reaguojantys su automobilio dažais ir „prikimbantys“ negrįžtamai. „Man tai – tik dar vienas automobilis.

Jei aš pradėsiu galvoti, koks tai automobilis, kas jo savininkas, tai man trukdys ir aš niekuomet nenubrėšiu linijos teisingai. Todėl tiesiog „išjungiu“ viską, kas aplink, ir dirbu tai, ką privalau“, – sako jis. Dar viena p. Courto darbo ypatybė – jis beveik neturi laisvadienių. Mat, aiškina, laisvos dienos leis jam atsipalaiduoti. Pasak jo, užtenka ir savaitgalių, kurie atneša per akis sunkumų, mat po savaitgalio tenka vėl susikaupti ir susitelkti į kruopštų rankų darbą.

Ponas Courtas dirba ne tik Didžiojoje Britanijoje. Pavyzdžiui, tais atvejais, kai gamykla pertvarkoma ruošiant ją naujo modelio gamybai, jis keliauja į įvairiausius pasaulio kampelius ir ten puošia jau parduotus „Rolls-Royce“ arba demonstruoja savo gabumus parodose. Kai p.

Courtas darbinosi „Rolls-Royce“ gamykloje,

jam teko keliauti į Vokietiją ir susitikti su ženklo savininkais. Kurį laiką dailininkas ten praktikavosi ranka piešdamas linijas ant motociklų degalų bakų, apdailos detalių, vėliau ėmė puošti sportinius motociklus.

Linijos ant „Rolls-Royce“ kėbulų piešiamos voverės plaukų teptuku. Prieš piešdamas p.

Courtas visuomet išsipudruoja rankas, kad šios lengvai slystų automobilio kėbulu. Ir imasi piešti sekdamas lipnią juostą, kurią priklijuoja, kad turėtų kuo vadovautis nustatydamas atstumą nuo piešiamos juostos. Savaime aišku, p. Courtas piešia ne vien linijas ant automobilių kėbulų. „Rolls-Royce“ klientai gana dažnai paprašo gėlių, abstrakčių figūrų, ir, žinoma, savo inicialų.

Ponui Courtui kol kas nesiseka rasti žmogaus, kuris galėtų perimti jo darbą. Jis bandė išsiugdyti du pameistrius, tačiau nepasisekė. Vienas iš jų buvo jo paties sūnus, tačiau vaikinas pasirinko darbą Medžio apdirbimo padalinyje. „Laikas bėga ir aš nejaunėju. Kažkam teks tęsti tai, ką darau“, – sako dailininkas.

Tradicijos ir technologijos

Bandydami „Dawn“ iš pradžių riedame miesto gatvėmis, vėliau sukame į užmiestį. Automobilis viskuo primena savo giminaitį „Wraiht“ – tik triukšmas iš lauko čia garsesnis, mat kabrioleto stogą „Rolls-Royce“ gamina ne iš metalo, o iš medžiagos. Šiam panaudoja bent septynis sluoksnius įvairių garsą izoliuojančių, šilumą sulaikančių sluoksnių, tad toks stogas – vienas sunkiausių pasaulyje. Visgi net ir jį galima nuimti paspaudus vieną mygtuką ir važiuojant iki 50 km/val. greičiu.

Nors vizualiai „Dawn“ ir „Wraith“ – lyg dvyniai skirtingomis šukuosenomis, „Rolls-Royce“ tikina, kad 80% visų kabrioleto detalių – visiškai naujos. Ir tai jaučiama keičiant automobilius. Kabrioletas ne tik turi keliomis arklio galiomis silpnesnį motorą (pagreitėja iki 100 km/val. per 4,9 sek.), bet ir minkštesnę važiuoklę, kuri, rikiuojantis iš juostos į juostą, važiuojant vingriais keliukais ir įveikiant kelio nelygumus linguoja lyg laivas.

Prieš daugiau nei dešimtmetį britų automobilių gamintoją įsigijo Vokietijos BMW. Daugelis baiminosi, kad tai reiškia itin prabangių vienetinių automobilių eros pabaigą, tačiau nutiko atvirkščiai.

BMW Gudvude įkūrė itin modernią gamyklą ir joje paliko visus tradicinius automobilio gamybos elementus. Vokiečių investicijos padėjo, kad, viena vertus, automobilis turėtų, pavyzdžiui, pavarų dėžę, gebančią suprasti palydovo pateikiamą informaciją ir pagal tai koreguoti savo darbą, antra vertus, kad smulkiausios detalės vis dar būtų siuvamos, pritaisomos ir gaminamos rankomis.

Bene geriausias modernių technologijų, sujungtų su šimtametėmis tradicijomis, pavyzdys – „Spirit of Ecstasy“ (liet. Ekstazės dvasia) statulėlė, puošianti kiekvieno „Rolls-Royce“ modelio priekį. Jei norite, galite šią gauti paauksuotą, sidabrinę, apšviestą ir pan. – kiekviena jų gaminama rankomis ir gamyba trunka savaitę. Ir jei senuosiuose „Rolls-Royce“ ši statulėlė nuo automobilio priekio niekur nedingsta, naujausiuose užtenka akimirkos, kad ji pasislėptų. Šitaip šimtametė gamybos tradicija, sujungta su šiuolaikiniais saugumo reikalavimais, leidžia išlaikyti kiekvieną legendų apie „Rolls-Royce“ žodį gyvą. ●

L I F E

I S

A B O U T

M O M E N T S

C E L E B R AT I N G E L E G A N C E S I N C E 1 8 3 0

PROMESSE STEEL, 30 MM, QUARTZ 30 DIAMONDS www.baume-et-mercier.com

Ilgas tiesaus kirpimo baltos vilnos paltas su kišenėmis, FENDI.

28 vž de luxe

Natūralus grožis

KELIONĖ PER PIETŲ PRANCŪZIJĄ. ROMANTIŠKA ATMOSFERA IR IDILIŠKA NUOTAIKA. GAMTOS PAPRASTUMĄ ATITINKA SANTŪRIOS RŪBŲ LINIJOS. Alexia Silvagni nuotraukos.

Isabelle Peyrut stilius.

Class Editori, Italy.

vž de luxe

29

30 vž de luxe

Viršuje: languotas kašmyro apsiaustas, balti vyriški marškiniai, MICHAEL KORS. Dešinėje: juodos vilnos apsiaustas, EMPORIO ARMANI. Kairiajame puslapyje: chaki spalvos vilnos paltas, Celine; kariško stiliaus švarkas su auksinėmis sagomis, Yohji Yamamoto; vilnonis mini sijonas, Isabel Marant; skrybėlė, Lanvin; vyriškos kojinės ir Derby stiliaus odiniai batai, Adieu.

vž de luxe

31

Kairėje: kombinuotas kašmyro ir zomšos paltas, Hermes; skrybėlė, Lanvin. Žemiau: juodas tiesus kašmyro paltas ir poplino marškiniai-suknelė, Dior.

Dešiniajame puslapyje: buklė vilnos su liureksu paltas, Chanel; trikotažo suknelė, Phillip Lim. Abiejuose puslapiuose: vyriškos kojinės ir Derby stiliaus odiniai batai, Adieu.

32 vž de luxe

vž de luxe

33

Juodos kašmyro vilnos kariško stiliaus paltas, Balmain; vyriškos kojinės ir Derby stiliaus odiniai batai, Adieu.

34 vž de luxe

Lovų meistrų šedevras pakerėjęs pasaulį Kaip gimsta aukščiausios meistrystės kūriniai? Ar kruopščiai planuojant, skaičiuojant, analizuojant potencialią rinką, ar visas mintis nukreipiant tik į gaminį ir jo tobulumą? Žinoma, vieno atsakymo nėra ir negali būti. Susirask mylimą darbą ir niekada nebereikės dirbti, sako išmintingi žmonės.

Sudėk į savo gaminį visą save – savo išmanymą, savo meistrystės gebėjimus, savo meilę ir tikėjimą, kad kuri tai, kas geriausia – ir nereikės galvoti, kaip jį išpopuliarinti, pasakytų Hästens, seniausio Švedijos lovų gamintojo, meistrai.

Ir tai nebūtų tušti žodžiai. Jie savo rankomis sukūrė ypatingą lovą, kurioje šiandien miega karaliai, Holivudo garsenybės ir pasaulio monarchai, į kurią sudėjo ne tik ilgamečio šeimyninio verslo iš kartos į kartą perduodamas žinias, bet ir per ilgus amžius šalies lovadirbių sukauptas paslaptis. Ši lova gimė be jokio komercinio išskaičiavimo, bet vis tik be didelių pastangų surado kelią į kambarius, kurių savininkai vertina kokybišką miegą.

Jos istorijos pradžia – visai kaip pasakoje: gyveno karalius ir karalienė... Išties šeima, pateikusi užsakymą geriausiam Švedijos lovų gamintojui – įtakingi, gilias šaknis turintys aristokratai. „Sukurkite mums tobulą lovą,“ – tokį pageidavimą išgirdo Hästens meistrai. Artėjo sutuoktinio jubiliejus ir geriausia pasaulyje lova turėjo būti žmonos ir visos šeimos dovana mylimam vyrui ir tėvui.

Ją sukurti paprašyta kompanijos, kurios lovos jau buvo užsitarnavusios kokybės etalono vardą, o žinių bagaže – daugiau nei šimtas metų meistrystės patirties. Ir vis tik Hästens nepabijojo priimti iššūkio iš gero sukurti dar geresnį. Sukurti geriausia.

Kompanijos meistrai leidosi į kelionę – išvyko ten, kur tikėjosi išnarplioti dar neatskleistas lovų gamybos paslaptis. Daugiau nei du metus jie keliavo po Švedijos pilis ir dvarus ir ieškojo autentiškų praėjusius amžius menančių baldų. Labiausiai juos domino lovos. Viduramžiais jos gamintos siauros ir trumpos, nes žmonės miegodavo pusiausėdomis, tačiau ne išvaizda domino Hästens meistrus. Tai, kas viduje – štai paslaptis.

Paslaptis, leidžianti baldams išlaikyti savo funkcionalumą ne vieną dešimtmetį ar net šimtmetį.

Dvejus metus Hästens meistrai bandė įvairiausius skirtingo storio arklio ašutų, vilnų, lino, medvilnės sluoksnių derinius,

bėjimų ir įgūdžių jai pagaminti. Kiekvienas jų atlieka konkretų darbą: rankomis apsiuva medžiaginius apvadus, suveria spyruokles ar suneria ąžuolinius kaiščius iš pušies medienos pagamintame rėme.

Tad kaip baigėsi pasaka, kurios pradžioje Hästens meistrai ryžosi kurti produktą, kurio galutinio rezultato neįsivaizdavo nei jie, nei tokį pageidavimą išsakę žmonės?

Kurioje viena šeima negailėdama laiko ir pastangų bei atiduodama visą savo išmanymą bei sugebėjimus, kūrė tobulą kūrinį kitai šeimai? Kaip ir visos pasakos – ilgai ir laimingai... Aristokratų šeima liko labai patenkinta kūriniu ir su pasididžiavimu įteikė neeilinę dovaną mylimam žmogui, o lova, atsiradusi kaip unikalus vienetinis gaminys, šiandien stovi kiekviename Hästens salone visame pasaulyje. Nepaisant visų abejonių, ar toks išskirtinis produktas suras savo pirkėją, pasirodė, jog esama žmonių – ir nebūtinai karališko kraujo – kurie noriai investuoja į savo miego kokybę ir ilgaamžį jos sergėtoją.

Tik 120 tokių lovų kasmet iškeliauja pas

kad atrastų tobulą lovos čiužinį. Ir jiems pavyko. Praėjus beveik trejiems metams po neįprasto užsakymo dienos, gimė „Vividus“ – ypatinga neeilinių meistrų rankomis pagaminta lova, pati tikriausia miego meistrystės viršūnė, alsuojanti

Hästens Vilnius, Rūdninkų g.16, Vilnius

kokybe ir prabanga. Šioje lovoje nėra nei vienos vinies, o jos viduje slypi daugiau nei du šimtai kilogramų įvairių medžiagų: arklio ašutų, medvilnės, vilnos, lino. Visa lova yra išvien rankų darbo, ir tik dešimt kompanijos meistrų turi reikiamų ge-

tel. +370 611 25600

naujus šeimininkus, net pusę metų laukiančius, kol ją pagamins. Tačiau kas gi tie šeši mėnesiai, jei šis lovadirbių šedevras, kurį drąsiai galima vadinti šeimos investicija, tarnaus dar bent dvejoms būsimoms kartoms...

info@hastensvilnius.lt

www.hastens.com

P

arfumerijoje taip pat slypi tam tikros sezoniškumo apraiškos, ypač pastebimos vėsesnio klimato šalyse: pavasarį kartu su plonesniais rūbų sluoksniais norisi optimizmą ir gaivą žadančių kvapų, rudenį ieškoma išraiškingesnių ir sodresnių, padedančių išgyventi atšiauriomis sąlygomis ir nuotaikomis.

Bent du skirtingo intensyvumo ir charakterio aromatai asmeninėje kvepalų lentynoje – visiškai natūralus ir teisėtas poreikis: kvapai tiesiogiai veikia savijautą, mėgstamų kvepalų uodimą galima prilyginti maloniai saviterapijai, o prieš šį argumentą sąžinė yra bejėgė.

Magiškasis Amouage „Myths“ duetas Lietuvoje pristatytas vasaros pradžioje.

Spindesys

rudens

kvepiančios

istorijos

Metų laikų kaita – amžinasis įkvėpimo ir sielos jautrumo šaltinis, Lietuvoje ignoruojantis bet kokią kalendorinę logiką. Pirmosios rudens nuojautos šiemet ėmė dvelkti jau liepos viduryje, prasidėjus begalinio lietaus laikotarpiui, o žodis „lapkritis“ ilgauniui tampa bendriniu niūrių nuotaikų bei drėgno ir vėsaus oro, vyraujančio Lietuvoje, pavadinimu. Visgi iki tikrojo lapkričio dar toli, o kasdien vis stipriau voratinkliais apraizgantis švelnus ruduo žada daugybę spalvų – nuo asfalto ir blokinių daugiabučių spalvos dangaus iki išprotėjusio klevų geltonio. / Rimantė Budrytė-Kvietkauskienė /

36 vž de luxe

G amintoj ų n u otr .

Spindesio liniją rudeninėje parfumerijoje geriausiai iliustruoja kosminės odisėjos ir astronautų kostiumai, žvaigždžių karai kinematografine ir popkultūros prasme, metalizuotas avangardas ir naujų įspūdžių bei drąsių deklaracijų alkis. Aštuntojo dešimtmečio „Queen“ manija, futuristinė „Pet Shop Boys“ sceninė apranga ir pertekliaus kartos priklausomybė nuo svaiginančių potyrių – keturiasdešimtmečiams ir vyresniems pažįstama istorija, šį rudenį naujai pasakojama aromatų akordais.

LM Parfums „Aldhèyx“ – įtaigus akinančiai tyros baltos spalvos įspūdis, kažkuo primenantis kadaise vaikystėje užuostą įkaitusiu lygintuvu lyginamos patalynės

kvapą. Aldehidai, jazmino žiedlapiai ir kašmeranas (sintetinė molekulė, dvelkianti pudriniu muskusu ir mediena) – nežemiškos traukos aromatas, ypač gražiai atsiskleidžiantis lietingomis dienomis. Jusbox „Use Abuse“ – vinilo plokštelėmis ir praeities nostalgija dvelkianti naujiena, dedikuota Freddie Mercury legendos spindesiui jo šlovės zenite. Baltos gėlės, smilkalai ir muskusas – prisimerkti nuo kibirkščiavimo įspūdžio priverčiantis kūrinys. Neverta „Aldhèyx“ ir „Use Abuse“ ieškoti gamtos dvelksmo ar laukinio natūralumo – ir nereikia: šie aromatai dar kartą įrodo, kad inovatyvioji parfumerinė sintetika yra nuostabiai graži.

Griežtumas

Jeigu reikėtų išrinkti patį griežčiausią ingredientą parfumerijoje, esu tikra, juo taptų odos akordai ir briedragės – kerpės, kvepiančios lengvai šaižia rūgštimi, primenančia itin sausą baltą vyną. Būtent bried­ ragės yra privalomoji šiprinių aromatų sudėties dalis, šiandien itin drastiškai reglamentuojama kaip potencialios alergijos šaltinis. Dėl privalomojo briedragių kiekio sumažinimo teko perrašyti daugelio klasikinių aromatų formules, atsisveikinant su daugeliu istorinių kūrinių, tačiau visgi tai netapo šiprų mirties nuosprendžiu, ko prieš keletą metų bijojo visi parfumerijos žinovai.

1945 metais sukurtas Robert‘o Piguet „Bandit“ – šiTauer Perfumes „Lonesome rider“ – rafinuota klajoklio versija miesto žmogui.

prinių aromatų klapą atpažinus. Esu tisika ir tikra legenda. kra, rudenį „Myths“ „Robert Piguet“ yra puikus pasirinkiodinių rūbų kolekmas – drėgnas vėsus cijos „Bandit“ prioras, tinkamos spalstatymo Paryžiuje vos dangus ir vaizmetu modeliai poduotės išsilaisvinidiumu žingsniavo mas tarsi fenikso ar rankose laikydami drakono paleidimas. ginklus, o kolekciją Jokio švelnumo ar lydintis aromatas jaukumo – tikri mibuvo akiplėšiškai tai, puikūs mitai. įžūlus – tokio išraiškingo odos šipro, Klajoklių stiliumi skirto moterims, iki „Ne visi, kurie klaitol nebuvo. Briedradžioja, yra pasiklygės, sodrus odos dę“, teigia garsioji J. akordas, baltos gėR. R. Tolkieno „Žiedų lės, vetiverija, pavaldovo“ citata. Viečiulis – tokia komnišo klajoklio įvaizpozicija puikiai tindis, šuoliavimas ant ka prie odinio švaržirgo bekraščiais lauRobert‘o Piguet „Bandit“ – šiprinių aromatų klasika ir tikra ko ir avantiūristiškais, rudens žvarbos legenda – puikiai tinka prie kos dvasios kaip jausmas ir susiliejiodinio švarko ir avantiūristiškos įtaigus ginklas, pamas su gamta – itin dvasios. brėžiantis asmenyžavus maištingas bę. Thierry Mugler „Chyprissime“ motyvas parfumerijoje paprastai iš „Les Exceptions“ kolekcijos – jau atskleidžiamas kadagio uogomis ir kitoks šipras: briedragės ir pačiulio dūmais dvelkiančia vetiverija. Paduetas šiame aromate sušvelnintas vyzdžiui, Byredo „Gypsy Water“ – kriaušėmis ir apelsinais, tačiau labai įdomus citrusų, kadagio uogų, griežtas šipro parašas visgi atpažįs- pušies spyglių ir vanilės derinys. tamas akimirksniu. Tiktų sauso Aromatas gaivus ir šiek tiek karstevyno mėgėjams ir kiaurai perve- lėjęs dėl citrusų ir kadagio uogų dueto, tačiau palaipsniui išryškėja riančio žvilgsnio savininkams.

Vero Profumo „Onda“ – moder- kvapni laužo iliuzija – nuostabusis niųjų laikų atvejis, parfumerinin- pušies spyglių nuopelnas, prie įsikės Vero Kern kūrinys, kuriame vaizduojamo laužo pasodinantis nėra briedragės, tačiau jis niekaip net ir didžiausius skeptikus. Spynenusileidžia visiems „piratams ir gliuočių miškas ir karčiai saldus banditams“. Įdomu tai, kad gyvenimo skonis.

Memo „Irish Leather“ – vienas „Onda“ kvepalų ekstraktas ir „Onda“ kvapusis vanduo sukuria gražiausių odos kvepaluose atvejų, skirtingus įspūdžius: kvapusis vanduo – puiki itin sunkiai suvaldomų natų melodija iš žolynų, medaus, vetiverijos, vilkdalgio ir kedro, šiek tiek šaižus ir piktas odos dirbinių kvapas. Ekstraktas – drėgna zomša ir pasivaikščiojimas pajūriu, veidą glostant sūriems vėjams. Beje, odos akordo „Onda“ sudėtyje nėra – jį sukuria kitų natų deriniai. Kietas riešutėlis prisijaukinimo prasme, tačiau itin nepaprastas.

Amouage „Myths“ duetas, Lietuvoje pristatytas vasaros pradžioje, turėjo sulaukti rudens tam, kad pagaliau taptų ypač aktualus. Pekino operos teatro kuriamas magiškas siurrealizmas ir mitai apie garbę, nemirtingumą, drakonus bei feniksus atskleidžiami sudėtingomis kompozicijomis ir ypač reikliais ingredientais: chrizantemos, oda, pelenų akordas, narcizai bei gvazdikai – išties siurrealu, ypač lietuviškoms nosims chrizantemų kva-

kuriuos apskritai galima rasti Lietuvoje. Kadagio uogos, matės arbata ir odos akordai sukuria reto grožio rezultatą – vėsi gaiva, sodri žaluma ir išraiškinga oda, savo maištingas istorijas pasakojančios tuo pačiu metu. Sėdai ant žirgo ir išjojai į bekraštes pievas apšarmojusį gilaus rudens rytą – tam užtenka ir „Irish Leather“ aromato įkvėpimo.

Dar vienas rudeninis raitelis – Tauer Perfumes „Lonesome rider“: vienišo raitelio istorija, sudėta iš odos, prieskonių, rožės, vetiverijos, medienos ir ambros akordų. Šis raitelis jau kitoks – labiau civilizuotas, rafinuotas, apie drąsią savo prigimtį ir eiklius žirgus prisimenantis tik į marškinėlių užrašus pažiūrėjęs. Tačiau vieną dieną jis vis tiek išjos prarastosios asmenybės dalies atrasti. Andy Taueris sukūrė romantiškai saugią klajoklio versiją miesto žmogui – ir ši versija jam tikrai pavyko.

Tikras meditacijos ir filosofijos parfumerijoje meistras Serge‘as Lutens‘as šį rudenį pristato ugnies krikštą – „Baptême du Feu“. Vaikystės prisiminimai apie šaudymo atrakcioną, slaptas baimes ir miestelio mugėje sklindančius imbierinių meduolių kvapus lėmė jau seniai „Serge Lutens“ asortimente neregėto naujo gurmaniško aromato gimimą. Mandarino žievelės, cinamonas, gvazdikėliai, medienos akordai meistro rankomis tampa ne saldžiais meduoliais, o intelektualia ir jautria istorija su netikėtais posūkiais.

Arbata – rudens meditacijų gėrimas. Pirmasis jauno parfumerininko Fredriko Dalmano kūrinys „Mona di Orio“ kvapų namams „Bohea Bohème” – metų atradimo vertas įspūdis ir pati įspūdingiausia uoslės kelionė. Ui kalnuose Kinijoje augančios arbatžolės, smilkomos pušies mediena, tampa „Bohea“ – išskirtine arbata su klampiu Meditacija dūmų poskoniu, Emocijų skalėje rudeniui galima kurios kvapo grožį išskirti atskirą F. Dalmanas atlentyną su ypaskleidė prieskotingo atvejo nių, ramunėlių, žyma: joks kitas balzaminio kėnio metų laikas neir vanilės akorsukelia tokių gidais.

Arbatos Byredo „Gypsy Water“ – spygliuočių lių apmąstymų akordai pastaruomiškas ir karčiai saldus gyvenimo skonis. apie būtį ar buitį sius porą metų yra kaip ruduo. Geltonų lapų kauburė- gana populiarūs, tačiau iki šiol dar liai, įkyrus lietus, atsisveikinimo niekas puikiai pažįstamos arbatos nuojautos, iš kažkur įsivaizduojamo nepavertė tokiu rudeniniu šedevru. vėjo atnešamas smilkalų ir priesko- Daugialypis, sudėtingas, permainių aromatas bei viso to veikiamos ningas ir kaskart iš naujo nustebinuotaikos bei nuojautos – ruduo, nantis aromatas vertas ovacijų ir viso rudens aukso. Jeigu reikėtų ištokia diagnozė.

Vienas gražiausių meditacinių rinkti vienintelį aromatą šiam ruaromatų, primenančių senas baž- deniui, tai neabejotinai būtų „Bonyčias ir jos skliautuose aidinčias hea Bohème”. maldas, smilkalų dūmais kylančias į dangų, – Jovoy „La Liturgie des ☆☆☆ Heures“. Smilkalinių aromatų per Rudenį, kai šiltuoju metų laiku žypastaruosius 5–7 metus atsirado dėjusi ir derlių nokinusi gamta sudaug, tačiau „La Liturgie des Heu- lėtėja, o siela ieško kažko gilesnio, res“ yra itin sakraliniai, sukeliantys įdomesnio ir prasmingesnio nei vasentimentalų dežavu efektą. Kva- sarą puikiai kvepėjusios gėlių piosios dervos, smilkalai, kiparisas puokštės ar sultingi vaisiai, verta ir žalumos akordai – mano vaikys- leistis į naujų parfumerinių nuotytėje taip kvepėdavo tujos šakelių kių medžioklę. Istorijas pasakojangirliandomis išpuoštos katedros di- tys kvepalai visus siužeto vingius, džiųjų atlaidų metu. moralus ir epilogus atskleidžia susiliedami su odos kvapu, todėl aromatus tarsi eilėraštį verta išklausyti iki paskutinio atodūsio. Ruduo ir Jusbox „Use Abuse“ – vinilo plokštelėmis ir kvapnūs atodūsiai – tobula harmopraeities nostalgija dvelkianti naujiena, nija. ● dedikuota Freddie Mercury spindesiui. vž de luxe

37

kurortas ant bangų 20 restoranų, 23 baseinai, parkas su daugiau nei 10 000 augalų ir medžių, tūkstančiai meno kūrinių, sveikatingumo ir pramogų kompleksai. Ne, tai ne kokio nors miestelio aprašymas. Visa tai rasite didžiausiame kruiziniame laive „Harmony of the Seas“ („Jūrų harmonija“). /Renaldas Jakubauskas/ „ R e u ters “ / „ S canpix “ n u otra u kos .

K

ai 2009 metais pasaulio ekonomiką talžė krizė, į jūrą išplaukė „Royal Caribbean International“ užsakymu pastatytas „Oasis of the Seas“, sutraiškęs kone visus kruizinių laivų pramonės rekordus ir tapęs pirmuoju „Oasis“ šeimos nariu.

Tuomet netrūko ne tik susižavėjimo nauju laineriu, bet ir gausybės skeptikų. Didžiulis laivas kai kam veikiau priminė ne jūras ir vandenynus išdidžiai įveikiantį ir gausybę pramogų siūlantį galiūną, o milžinišką daugiabutį ar plaukiojantį kalėjimą. Panašiai po metų sutiktas ir „Oasis of the Seas“ brolis dvynys laivas „Allure of the Seas“ ir šiemet istorijos bei rekordų metraščius pakeitęs šių metų gegužę į pirmą kruizą išplaukęs 1 mlrd. eurų kainavęs „Harmony of the Seas“.

tiktinai – būtent dideliuose laivuose atsiveria galimybės įrengti ne tik daugiau kajučių. „Kruizai kinta – jie tampa poilsiu šeimai, tai ne tik baltos staltiesės, smokingai ir vakarinės suknelės“, – Stuartą Leveną, „Royal Caribbean International“ atstovą, cituoja „The Telegraph“.

Dabar tai toks poilsio būdas, kai laive gauname visas paslaugas, kurias suteikia „viskas įskaičiuota“

modelį turintys kurortai ant žemės: su vaikais galima keliauti į vandens parką, atrakcionus, pasivaikščioti parke ir pan.

Nuobodu nebus Žodelis „didžiausias“ kai kuriuos potencialius klientus vis dar veikia kaip burtažodis, tad ir norinčiųjų išmėginti „Harmony of the Seas“ bent iš pradžių atsiranda nemažai.

Tačiau laivo šeimininkai savo kli-

Kitoks poilsis Laivai jau senokai nėra vien susisiekimo priemonė, tačiau už tai, ką šiuo metu galima gauti kruiziniuose laineriuose, reikėtų padėkoti būtent jų dydžiui. Didelius laivus kruizų bendrovės užsakinėja neatsi-

38 vž de luxe

Technologijos keičia žmones – bare klientus aptarnauja robotai.

2013 m. rugsėjį Prancūzijoje pradėtas statyti „Harmony of the Seas“ šiemet gegužę leidosi į pirmąją kelionę.

entus siekia užburti toli gražu ne vien dydžiu. Taip, atviras vandens teatras laivo denyje – įspūdinga, tačiau būtina pasirūpinti, kad minia ne tik žavėtųsi jo dydžiu. Reikia investuoti ir parengti įdomią programą, sukurti šou.

1400 žiūrovų vietų turintis teatras vilioja tuomet, kai scenoje skamba populiari muzika iš „Briliantino“ („Grease“).

Beje, visas šis didžiausias kruizinis laivas suskirstytas į 7 „rajonus“.

Pagal garsųjį Niujorko centrinį parką įrengta „Central Park“ zona, kuriame tūkstančiai augalų, penkios dešimtys tikrų medžių. Jei nepatinka parko ramuma, į barus ir parduotuves vilioja užsukti „Royal Promenade“, kur galima pamiršti, jog esi ne ant žemės įsikūrusiame pramogų parke. Išskirtinė „Boardwalk“ alėja su karuselėmis ir vandens teatras su giliausiu baseinu ant jūros. Norintiesiems aktyvesnių pramogų pravartu užsukti į Baseinų ir sporto zoną. Jei nepakanka nusileisti vamzdžiu vandens pramogų parke, išbandykite „sausą“ slydimą į tamsią bedugnę plieniniu vamzdžiu, kuriuo leistis nereikės vandens pramogoms

skirtos aprangos. Slysdami „Ultimate Abbys“ pasieksite apie 22 km/ val. greitį ir po kelių akimirkų (maždaug po 14 sek.) iš 16 denio atsidursite 6-ame – „Boardwalk“ alėjoje. Tokios pramogos laive kol kas nesiūlo nė viena kita kruizų bendrovė.

Jei ekstremalumai ne jums, galbūt tiktų SPA ir sveikatingumo zonos malonumai. Pramogų zonoje galima mėgautis prarandant laiko nuovoką. Čia jūsų laukia ne tik pasirodymai teatre, gyva muzika, bet ir didžiausias kazino jūroje, solidžiai papildantis kruizinių laivų bendrovės pajamas. Kol jūs linksminatės, jūsų atžaloms nuobodžiauti neleis puiki Jaunimo zona ir jos kvalifikuotas personalas bei puikiai pažįstami herojai iš „Šreko“, „Madagaskaro“ ar „Kung fu Panda“ filmų.

Pramogų parkas ant vandens?

Taip. Ir ne bet koks, o tarsi Las Vegaso ir Disneilendo mišinys, įtraukiantis įvairiausio amžiaus keleivius.

Veržiasi technologijos

Išbandyti naują atrakcioną „Ultimate Abbys“, t. y. leistis vamzdžiu žemyn beveik kaip nuo 10 aukštų pastato reikia nemažai drąsos.

Kad nesijaustumėte labai nutolę nuo jums įprastos aplinkos ar, tiksliau, nuo paslaugų, už kurias esate pasiryžę mokėti, kruizinių linijų savininkai pastaruoju metu vis glaudžiau imasi bendradarbiauti su bendrovėmis, kurios keleivius apsupa namų aplinka. Tad nenustebkite, kad žinomus prekių ženklus matysite ne tik bemuitėse parduotuvėse, bet ir pramogaudami ar užkandžiaudami. Pavyzdžiui, „Harmony of the Seas“ išgersite kavos „Starbucks“ arba vakarieniausite garsaus virtuvės šefo Jamie Oliverio restorane „Jamie's Italian“.

Tačiau norinčiuosius pasimėgauti kruizu „Royal Caribbean“ vilioja ne tik žinomais vardais. Išskirtinumo suteikia technologijos. Smalsuolių traukos centru „Harmony of the Seas“ laive tampa bioninis baras, kuriame jus aptarnauja robotas.

Pateikus užsakymą planšetiniame kompiuteryje robotas barmenas ilgai netruks įvykdyti jūsų norus. Per minutę viena „ranka“ gali pateikti du gėrimus plastikinėje taroje.

Vis dėlto pirmiausia kruizo ke-

liautojai susiduria ne su baru, o su gyvenamąja vieta. Beveik 7000 poilsiautojų galinčiame priimti laive iš viso įrengtos 2747 kajutės. Keliautojai, priklausomai nuo išleidžiamos sumos, gali rinktis nuo kajučių be langų iki prašmatnių, per du aukštus įrengtų, 500 kv. m dydžio apartamentų „Royal Loft Suite“ su balkonu. „Harmony of the Seas“ pritaikyta kituose „Royal Caribbean“ laivuose jau prigijusi naujovė „virtual balcony“. Kuklesnes išlaidas numačiusiems keliautojams siūlomas technologinis sprendimas: net jei jūsų kajutė be tikrų langų, sumontuotuose ekranuose vyksta tiesioginė už borto esančio vaizdo transliacija. Tad atrodys, kad žvelgiate į vandenį, tik į balkoną įžengti negalėsite.

KAI KURIE „HARMONY OF THE SEAS“ DUOMENYS

* Ilgis — 362,12 m * Plotis — 66 m * Deniai — 18 (keleiviams – 16) * Maksimalus greitis — 46 km/h * Keleiviai — maks. 6 780 Įgula ir aptarnaujantis * personalas — 2 100 * Liftai keleiviams — 24

Šuoliuojanti rinka Milžiniški ir technologiškai nauji laivai užsakomi neatsitiktinai, nes puikiai pasitarnauja ir kaip rinkodaros priemonė.

Vis dėlto Geraldine Ree, kruizus siūlančios agentūros „Expedia

CruiseShipCenters“ atstovė, CNN teigia nemananti, jog besirenkantiems kruizą, ypač tiems, kurie tai daro pirmą kartą, labai rūpi, kad tai yra didžiausias kruizinis laivas pasaulyje.

Pasak jos, tiek įvairiomis inovacijomis, tiek partnerystėmis su garsiais virtuvės šefais kruizų bendrovės siekia patraukti žiniasklaidos dėmesį, suvilioti klientus.

Kaip bebūtų, kelionės kruiziniais laivais yra sparčiausiai auganti turizmo sektoriaus šaka. Šiais metais tokių poilsiautojų ne tik jūrose, vandenynuose, bet ir upėse bus 24 mln., prognozuoja Tarptautinė kruizų asociacija. Prieš dešimtmetį jų buvo vos 12,1 mln., rodo asociacijos skelbiami duomenys.

Niša verslui Verslo organizacijos dovanoja geriems darbuotojams keliones kruiziniu laivu, šitaip juos skatindamos. Dar vienas puikus sprendimas – rengti juose konferencijas įmonių grupėms ar partneriams.

Nors nėra tikslios statistikos, pa-

žymi „Forbes“, rinkos dalyviai skaičiuoja, kad verslo susitikimai kartu su skatinamosiomis kelionėmis gali sudaryti 8% visų kruizais keliaujančių asmenų, tai 1,5 mln. dalyvių daugiau nei pernai.

Mažos liukso klasės jachtos puikiai tinka diskretiškesniems kompanijų susitikimams. Kai nesinori, kad kažkur viešbučiuose kabėtų lentelė, visus informuojanti, kad čia susirinko kokios nors bendrovės darbuotojai.

Tačiau būtent didieji laivai, galintys priimti po 6000 keleivių, yra augančio konferencijų seg­ mento variklis. Vicki Freed, „Royal Caribbean International“ vyresnioji viceprezidentė, pažymi, kad lūžis įvyko pasiūlius greitą internetą, įskaitant galimybę rodyti vaizdo transliacijas bei susijungti su sausumoje esančiais kolegomis.

Kita vertus, Katina Athanasiou, bendrovės „Norwegian Cruise Line Holdings“, kuriai priklauso „Norwegian Cruise Line“, „Oceania Cruises“ ir „Regent Seven Seas Cruises“, atstovė, akcentuoja, kad vis dar apstu klaidingų nuomonių apie galimybes konferencijų verslui, nes dauguma neplaukė kruiziniu laivu arba tai darė prieš kelis dešimtmečius. Todėl būtina šviesti, parodyti, kaip pasikeitė laivai. O jie ir toliau modernės, siūlys vis daugiau pramogų ir galimybių, neabejoja rinkos ekspertai.

Tačiau bent jau netolimoje ateityje nesitikima, kad kas nors greitai pagerintų „Harmony of the Seas“ dydžio rekordus, nors 2018 m. laukiama ketvirtojo „Oasis“ šeimos nario. ● „Harmony of the Seas“ meno kolekcijoje – daugiau nei 3 000 kūrinių, jų vertė 6,5 mln. USD.

vž de luxe

39

L aimono J anka u sko n u otr .

akcentai jai

keliautojų ruduo

/ Deimantė Bulbenkaitė /

Kaip būtų galima apibūdinti šio rudens sezono žmogų, žengusį mados sostinių podiumais?

Veikiausiai tai – keliautojas, dizainerių vaizduotėje tapęs pažinimo, ekstremalių patirčių, skirtingų kultūrų elementų kolekcininku. Ir turbūt nieko nuostabaus – pasaulis plečiasi, mada šiandien globali kaip niekada, tad ir jos tendencijos atspindi šių laikų multikultūrą, ji kuria žmogui, save vadinančiam kosmopolitu.

Kaklo papuošalas „C line“, 570 Eur

Kuprinė „Burberry“, 895 Eur

Batai „ Yves Saint Laurent “, 700 Eur

Batai „Prada“, 670 Eur

Pirštinės „Balenciaga“, 680 Eur

Akiniai „Christian Dior“, 400 Eur

Šalikas „Burberry“, 650 Eur

Šalikėlis „Chlo “, žalias, 110 Eur Rankinė „ Yves Saint Laurent “, 1500 Eur

40 vž de luxe

Šalikėlis „Chlo “, bordo, 110 Eur

atrodo itin įdomiai – įkvėpimo pasižvalgyti galima ant „Balenciaga“, „Burberry“, „Emilio Pucci“, „Stella McCartney“ mados namų podiumų.

Kita įdomi rudens tendencija – multikultūrinis gatvės stilius, įvairių elementų pasiskolinantis ir iš maištingojo Londono, ir iš elegantiškojo Paryžiaus. Į bendrą mišinį įsilieja net pankuojanti Maskva, sportiškas Niujorkas.

Kaip tai atrodo? Įsivaizduokite sportiniais elementais margintus marškinius ir prie jų derinamą škotiško stiliaus sijoną; odines baikerio kelnes ir romantišką palaidinę; didžiulį džemperį, trumpą sijoną bei ilgaaulius elegantiškus aukštakulnius. Paaiškinti sunku, bet peržvelgus „Vetements“, „Louis Vuitton“ ar „Versace“ iškart aiškiau. Įdomu pabandyti? Pradėkite maišyti kažką sportiško su romantika bei kas modernu! Ir, žinoma, nepalikite odinio švarko namuose. Žvelgiant į madingus aksesuarus taip pat matyti gausybė eklektikos – ir avalynei, ir rankinėms naudota egzotiška oda, keisti jūriniai elementai, įvairiausi etno tematikos siuvinėjimai, ryškios spalvos. Kuo neįprasčiau – tuo geriau, o štai italė Miuccia Prada savo modelius išvis papuošė ir ilgomis kojinėmis, ir marinistinėmis rankinėmis, ir plono audinio sujuosiamais korsetais...

Gausybė įdomių kontrastų bei kultūrinių detalių šį rudenį nuspalvino ir vyrų madą – po kelių sezonų, kuomet vyravo arba itin griežtas minimalizmas, arba jausmingumą iškėlęs retro stilius, šiemet grįžta jaunatviškumas, sportiškumas, meilė spalvoms. Kaip ir moterų madoje, pagrindiniu sezono akcentu tampa neįprastai dėvima dygsniuota sportininko striukė – ji didelė, ilga, neretai pasiūta iš blizgesnio audinio, derinama prie kostiumo ir laipiotojo batų.

Toks drabužis naujai suspindėjo „Dior Homme“, „Raf Simons“, „Burberry“, „Lanvin“ kolekcijose.

Taip pat madingam vyrui šį sezoną būtina atkreipti dėmesį į mezginius. Ir tikrai ne bet kokius – madingiausi primena ryškius kalnų gyventojų tradicinius kostiumus, jie šilti, tarsi visiškai nederantys prie modernios aprangos. Tiesa, savito žavesio kardiganams ir džemperiams tikrai netrūksta – jie paprastai gaminami iš vilnos, moheros, išsiskiria netvarkingais raštais, kaip „Acne Studios“, „Missoni“, „Prada“ kolekcijose.

Ką dar privalo turėti madingas vyras? Patys drąsiausi gali bandyti avėti laipiotojo batus (storas padas, ryškūs raišteliai, vidutinio aukščio aulas), bet puikiai atrodys ir įdomesni laisvalaikio bateliai su sportiniais akcentais, per petį permetami krepšiai ar net keliautojo kuprinės. ●

akcentai jam

Ž

inoma, mada visuomet semiasi įkvėpimo iš praeities, iš įvairiausių kraštų tradicinio kostiumo, bet šiam rudens ir žiemos sezonui skirtoje aprangoje galima pastebėti ne tik tam tikrus pažįstamus akcentus, bet ir gan įdomų, kartais net šokiruojantį skirtingų įkvėpimo šaltinių mišinį. Nuo Himalajų kalnų iki dešimtojo dešimtmečio Maskvos kūrėjai supynė beveik viską, ko tikėtis būtų galima mažiausiai.

Taigi kokie pagrindiniai šio rudens raktažodžiai? Ryšku, raštuota, įdomu, eklektiška... Tuo pačiu – ir šiek tiek istoriška, patogu (juk vis dėlto kalbame apie keliautojus ir jų poreikius!), praktiška, su ironijos prieskoniu. Kaip suprasti? Ant azijietiškais raštais margintos suknelės staiga atsiranda dygsniuota pūkinė striukė (tokias žiemą dėvi slidininkai), o ant klasikinio vyriško kostiumo – tarsi iš šeštojo dešimtmečio atkeliavęs juokingas megztinis ar paltas.

Viena įdomesnių moteriškos mados krypčių – bandymas supinti klasikinius moterų vakaro drabužius ir sportinę stilistiką. Ir ne bet kaip – ant vakarinių suknelių, pieštuko formos sijonų bei kostiuminių kelnių staiga derinamas ne elegantiškas siuvinėtas švarkelis ar megztukas, o stora dygsniuota ryškios spalvos striukė. Nors toks kontrastas vakarui tikrai nėra tinkamas, dienos metu jis

Šalikas „Burberry“, 525 Eur

Batai „Prada“, 700 Eur

Apyrankė „Ermenegildo Zegna“, 179 Eur

Kuprinė „Burberry“, 1095 Eur

Batai „Ermenegildo Zegna“, 499 Eur Akiniai „Ermenegildo Zegna“, 289 Eur Diržas „Ermenegildo Zegna“, 389 Eur

Piniginė „Ermenegildo Zegna“, 449 Eur

vž de luxe

41

neparduota masiniam turizmui sala Kol Ispanijos kurortai vergauja siekiui tapti kuo populiaresne ir pigesne atostogų kryptimi, antra pagal dydį, bet rečiausiai gyvenama Balearų sala Menorka vis ryškiau išsiskiria propaguojamu ekoturizmu. Jai rūpi ne tiek pelnas, kiek gamtos apsauga. Čia ypač malonu po perpildytos Maljorkos arba po triukšmingų vakarėlių Ibisoje, kurioje dėl turistų pertekliaus jau ne pirmą vasarą iš eilės vis pritrūksta geriamojo vandens. / Gabija Karlonaitė /

A

rtimiausia Menorkos (isp. menor – mažesnis) kaimynė Maljorka (isp. major – didesnis) antonimiškos ne tik leksine prasme. Jau nemažai metų Maljorkos pagrindiniame mieste Palmoje gyvenantis advokatas vokietis Alexanderis sako, kad šioje didžiausioje Balearų saloje, kur kalnuotas reljefas, spalvingi paplūdimiai ir triukšmingi vakarėliai, kiekvienas kažką sau randa, bet tik ne ramybę. Jos ieškoti skrendama arba keltu plaukiama į Menorką. Čia, ant skaisčiai žydro, ligi dugno persišviečiamo vandens, paberta baltų jachtų, katamaranų ir katerių, kuriems beveik visuose Menorkos paplūdimiuose draudžiama priplaukti arti kranto. Ramiu gyvenimo būdu ir maloniu bendravimu žavintys salos gyventojai ne kartą nustebino aršiu salos taisyklių gynimu. Kartą viename paplūdimyje motorinė valtis su prancūzišku eki-

42 vž de luxe

pažu, vos kirtusi virve pažymėtą paplūdimio ribą, turėjo staigiai apsisukti, nes buvo apšaukta kranto poilsiautojų minios.

Aukštų kalnų, kaip Maljorkoje, čia nėra, visgi abi salos laikomos rojumi uolų laipiotojams.

Dauguma paplūdimių uolėti, tad išsimaudyti galima tik nušokus nuo uolų. Tiesa, pastaraisiais metais labiau lankomuose paplūdimiuose atsiranda prie uolų pritvirtinti laipteliai, vedantys į vandenį. Vietiniai sako, kad laipteliai skirti garbaus amžiaus žmonėms. Išskirtiniu dėmesiu vietos senoliams įsitikinau ir kitame paplūdimyje, kai pamačiau virš patogios sėdėti pakylos kabantį užrašą, kuris skelbia, kad nuo 16.30 iki 19.30 ši vieta rezervuota vietos pensininkams.

Mahono uoste Lėktuvas leidžiasi šalia pagrindinio salos miesto Mahono, kuris Menorkoje vadinamas Mo. Tai

miestas-uostas, kaip ir visos saPer Jaleo šventę visi los pakraščių gyvenvietės. Mabando paliesti honas garsėja kaip antras diarklį. džiausias pasaulyje natūraliai susiformavęs uostas, jį lenkia tik Perl Harboras. Uostas be galo ilgas, pervažiuoti jį dviračiu trunka apie pusvalandį. Jaukus, palei jį driekiasi restoranų ir įvairių vietinės produkcijos parduotuvių nusėta gatvė. Kiniškų menkniekių parduotuvėmis čia nė iš tolo nekvepia.

Maždaug likus valandai iki saulėlydžio restoranai sausakimši. Iš čia atsiveria romantiškas vaizdas į raudonėjantį dangų ir iš jūros į uostą grįžtančius laivus. Po vakarienės tokioje vietoje neišvengiamai norisi pasivaikščioti jau tik gat­vės ir valčių šviesomis apšviestu uostu arba pasiplaukioti valtimi. Tiesa, laivelio nuoma reikėtų pasirūpinti iš anksto, uoste šios paslaugos niekas neperša. Apskritai Menorkoje prekės ar pas­laugos dar įkyriai neperšamos. Netgi paplūdimiuose neišgirsite plyšaujančių saulės akinių prekeivių. Prekyba salos paplūdimiuose draudžiama, pamatysite nebent vieną kitą nedrąsiai kokosus skaldantį prekeivį. Kavinių daugelyje paplūdimių irgi nėra.

Mahono uostas didelis, bet keltų infrastruktūra telkiasi tik pietinėje salos pusėje, Siutadeljos (Ciutadella) mieste. Šis uostamiestis visiškai kitoks nei Mahonas. Siutadeljoje labai ramu, tai miestas be neoninių šviesų. Netgi „Burger King“ užkandinės iškaba atrodo labiau šnabždanti nei rėksminga.

M att h ias O esterle / ZU M A P ress / S plas h N e w s n u otr .

Paplūdimių asorti Menorka visas Balearų salas lenkia paplūdimių skaičiumi, jų maždaug 120, o 9 iš jų apdovanoti Mėlynąją vėliava. Tai reiškia, kad jie atitinka daugybę griežtų aplinkosaugos reikalavimų. Salos gamta nuo 1993 m. paskelbta UNESCO saugomu objektu.

Keliauti po salą patogiausia automobiliu, viešasis transportas gana brangus netgi vietiniams, o ir pasiekti gražiausius paplūdimius autobusais nepavyks. Čia verta vadovautis taisykle: kuo sunkiau pasiekti, tuo ten bus mažiau žmonių ir daugiau ramybės. Šia taisykle įsitikinau apie valandą mynusi dviratį nuo Sant Luiso miestelio iki tarp aukštų uolų įsiterpusio Kala Rafaleto paplūdimio. Šią vietą galima pasiekti tik pėsčiomis arba kalnų dviračiu, nes minti reikia akmenuotu taku, kuris driekiasi per privačius laukus ir mišką.

Kelią rodęs vietinis ispanas Antonio įspėjo, kad greitai šiuo taku važiuoti nepavyks, nes teks atidaryti daug vartų. Privačių laukų teritoriją visoje saloje žymi žemos, iš akmenų sukrautos akmeninės tvoros. Pasilypėjus ant bet kokios kalvos galima įsitikinti, kad tokių tvorų tinklas nusidriekęs per visą salą.

Menorkietis paaiškino, kad jeigu turistiniai takai kerta tuos privačius laukus, jų savininkai negali uždrausti jais žygiuoti, tad kiekvieną kartą įvažiuojant į vis kitą lauką reikia atidaryti iš alyvmedžio sukaltus vartelius. Pavarstę daugiau nei dešimtį tokių vartelių pasiekėme Kala Rafaletą. Paplūdimyje karaliavo hipiška ispanų kompanija. Apie vidurdienį mažesnio nei 10 m pločio paplūdimyje pasidarė kiek ankštoka, bet neilgam, žmonės išsiskirstė taip pat greitai, kaip ir susirinko. Liko tik hipiška kompanija, kuri, pasirodo, rugpjūčio naktis leidžia laukiniuose paplūdimiuose po atviru dangumi. Menorkoje draudžiama statyti palapines ne privačiose vietose, bet miegoti miegmaišiuose galima visur.

Nenuvils ir lengvai pasiekiami paplūdimiai, tik žmonių čia bus kur kas daugiau nei Kala Rafalete. Verta aplankyti šalia Siutadeljos nusidriekusius ir pėsčiomis pasiekiamus paplūdimius. Nuo poilsiautojais nusėto Kala Galdanos paplūdimio pasukę į vakarus pasieksite Kala en Turkvetą ir Kala Makareletą, o į rytus, vos už 20 min. kelio pėsčiomis, – Kala Mitjaną. Tokių malonių akiai ir sielai paplūdimių koncentracija yra didžiausia vakarinėje salos dalyje, šalia Siutadeljos miesto, todėl apsistoti rekomenduojama šioje salos pusėje.

Menorka užburia savo paplūdimiais. Kai kurie jų – beveik tušti. M atton n u otr .

dėjau nuo mažens, bet apie Menorkoje vykstančią žirgų šventę Jaleo pirmą kartą sužinojau tik čia atvykusi.

Vietiniai paaiškino, kad šios šventės metu visi bando paliesti arklį, kai jis raitelio paragintas atsistoja ant dviejų kojų. Tai vyksta nuo liepos mėn. iki rugpjūčio 23 d., kas antrą savaitę, įvairiuose salos miestuose. Pirmasis Jaleo įvyksta rytiniame Mahono mieste ir baigiasi vakarinėje Siutadeljoje.

Renginio pradžią skelbia asilo raitelis, kuris groja fleita. Tada vorele į aikštę įžygiuoja tradiciškai padabinti žirgai su pasipuošusiais jojikais. Iš pradžių jie tik simboliškai pasirodo atsistodami ant dviejų kojų, vėliau į aikštę leidžiama po vieną žir-

Žirgų takais Menorkos salą juosia 700 m. senumo žirgų takas. Jis buvo skirtas salos gynybai, nuo piratų užpuolimų, pavyzdžiui, XVI a. Viduržemio jūroje siautėjusio Barbarosos. Vėliau 186 km ilgio takas buvo apleistas, daugelyje vietų uždarytas arba tapo privačia nuosavybe.

Ne vienerius metus salos gyventojams prašant vietos valdžia nusprendė taką restauruoti ir padaryti prieinamą visiems. 2011 m. tako darbams buvo išleista beveik 100 milijonų eurų, dabar tai populiariausias žygeivių ir dviračių takas saloje.

Takas padalytas į 20 atkarpų nuo 5 iki 14 km, kiekviena atkarpa baigiasi patogioje, keliu pasiekiamoje vietoje. Šiose atkarpose galima išsinuomoti dviratį, netrūksta informacijos apie galimas nakvynės vietas pakeliui.

Sezonui pasibaigus

Jaleo – unikali Menorkos fiesta Apie ispaniškus festivalius, pomidorų mūšį Tomatina ar bulių bėgimo šventę Pamplonoje gir-

gą maždaug 3 min. pasirodymui, kurio metu raitelis stengiasi kuo ilgiau išlaikyti žirgą ant dviejų kojų.

Tuo metu šventės dalyviai grūdasi vienas per kitą ir stengiasi paliesti žirgą, ypač jo širdį. Čia nėra jokios tvoros ar kitokios apsaugos, žirgas priekinėmis kojomis leidžiasi tiesiai ant žmonių minios, todėl Jaleo beveik niekada neapsieina be aukų. Nepraėjus nė valandai medikams pristatomas sužeistasis žirgo kanopos prakirsta kakta. Tą akimirką muzika nutyla, žirgas nusileidžia ant keturių kojų, minia sustingsta.

Po kelių akimirkų balkone stovintis gydytojas iškelia nykštį aukštyn, ir šventė vėl atgyja.

Jaleo tęsiasi apie 3 val. Visi fotografuoja ir kalbina laukiančius žirgus, o aš stengiuosi įžiūrėti antrą botagą jojikų rankose, kuris skirtas ne žirgui, o žmonėms, jeigu jie bandytų įdurti ar kitaip suerzinti žirgą.

Apie vidurnaktį pasibaigus veiksmui aikštėje fiesta tęsiasi mieste. Jaleo naktį miestelio gyventojų namų durys atviros visiems norintiems pabendrauti. Kitą dieną vėl viskas kartojasi, tik žirgais jojama iš ryto, po mišių.

Senoliai čia itin gerbiami. A u tor ė s n u otr .

Sezono metu, ypač rugpjūtį, vietiniai mėgsta paburbėti, kad turistai kasmet vis labiau perpildo salą, todėl jiems patiems mėgautis gamtos grožiu ir ramybe tampa vis sunkiau. Palyginus su Maljorka, atrodo, kad žodį „perpildytas“ menorkiečiai supranta šiek tiek kitaip. Nė vienoje aplankytoje Menorkos vietoje nebuvo taip tiršta žmonių kaip bet kuriame Maljorkos paplūdimyje ar mieste.

Visgi Menorka yra mažesnė. Sezono metu nakvynės vietą reikėtų rezervuoti bent porą savaičių iš anksto. Sezonas čia prasideda apie gegužę ir tęsiasi iki rugsėjo pabaigos. Pasibaigus sezonui saloje nusistovi nuobodi, menorkiečius slegianti tyla. Jie vėl laukia vasaros ir tų pačių galvos skausmą keliančių turistų, kurie daugeliui salos gyventojų sukuria sezoninę darbo vietą. ● vž de luxe

43

/Parengė Gintautas Degutis/

technogidas ch Šįkart „Technogide“ pristatome kelionių ir aktyvaus laisvalaikio programėlių rinkinį, kuris, tikimės, pravers ir gaudant paskutines šiltojo sezono akimirkas, ir planuojant slidinėjimo išvyką į Alpes.

Išmanusis telefonas su atitinkamu programėlių rinkiniu yra tarsi šveicariškas peiliukas.

100 mln. vartotojų patarimai Kalbant apie pramogų vietas, viena geriausių ir populiariausių programėlių yra „Trip advisor“. Tai programėlė su milžiniška duomenų baze, kurią sukūrė viso pasaulio keliautojai. Joje pateikiama informacija apie šalis, vietoves, viešbučius, vaizdingus maršrutus ir kitką. O svarbiausia – čia galima rasti perlų: įspūdingo interjero barų, jaukių nuošalių viešbučių ir kavinukių bei visų lankomų ar mažiau žinomų, bet itin gražių lankytinų vietų.

Tereikia įvesti norimą aplankyti miestą, ir programėlė suteiks daug informacijos apie jį, padės suplanuoti maršrutą, rasti viešbutį, parodys lankytinas vietas, kavines ir net padės rasti tinkamą skrydį. O svarbiausia, kad vietas rekomenduoja ne įmonės, o jas jau aplankę keliautojai. Reklamų čia beveik nėra. Jei tūkstantis ar daugiau žmonių rekomenduoja aplankyti vieną ar kitą kavinę, vadinasi, ji to tikrai verta. Beje, programėlė siūlo prieigą ir prie diskusijų forumo, kuriame aptariamos įvairios vietos. Vien „Android“ programėlės versija naudojasi per 100 mln. planetos gyventojų. „T R I P A DV I S O R“ „ A N D R O I D “ Į R E N G I N I A M S GA L I T E PA RS I S I Ų ST I Č I A :

Svarbiausia kelionėse – žemėlapiai. Jie praverčia ne tik svečiuose kraštuose, bet ir ieškant miško keliuko, vedančio į savaitgaliui užsakytą kaimo turizmo sodybą su pirtimi.

Populiariausios, o daugeliu atžvilgių ir geriausios žemėlapių programėlės – „Google Maps“ ir „Nokia“ – sukurtos „Here“, kurią šiemet įsigijo Vokietijos automobilių gamintojų konsorciumas.

Abi programėlės turi integruotą navigacijos funkciją, iki tikslo vedančią posūkis po posūkio.

Abi jos gali veikti be interneto, naudojant tik telefone esantį globalios padėties nustatymo sistemos (GPS) imtuvą. Tai reiškia, kad esant užsienyje nereikia naudoti mobiliųjų duomenų ir įmanoma turėti skaitmeninį žemėlapį su navigacija net ten, kur nėra interneto.

Už vadinamąjį „ofline“ režimą, kai programėlė veikia be interneto ryšio, labiau giriama „Here“.

Tačiau „Google“ žemėlapiai patogesni miestuose – bendrovė pagal telefonų kiekį gatvėse nustato ir programėlėje parodo, kur susidaro spūstys, ir pateikia daugelio pasaulio miestų viešojo transporto tvarkaraščius. Dažnai praverčia ir „Street View“ funkcija su vadinamosiomis sferinėmis nuotraukomis, leidžianti orientuotis dominančiose pasaulio vietose.

Dar viena nebloga žemėlapių programėlė yra „CityMaps2Go“. Ji leidžia atsisiųsti per 7 000 žemėlapių ir turistinių gidų su kelionių patarimais kelionėms po visą pasaulį. Programėlėje taip pat pasiekiama daug straipsnių apie įdomiausias pasaulio vietas.

Tiesa, panašias funkcijas siūlo ir „Google“ žemėlapiai – programėlėje rodomos netoli esančios vietos, kurias verta aplankyti. Taip pat barai, kavinės ir kitos pramogų vietos. „ G O O G L E “ Ž E M Ė L A P I US „ANDROID“ ĮRENGINIAMS GA L I T E PA RS I S I Ų ST I Č I A :

„ G O O G L E “ Ž E M Ė L A P I US „APPLE“ ĮRENGINIAMS GA L I T E PA RS I S I Ų ST I Č I A :

„ H E R E “ Ž E M Ė L A P I US „ANDROID“ ĮRENGINIAMS GA L I T E PA RS I S I Ų ST I Č I A :

„ H E R E “ Ž E M Ė L A P I US „APPLE“ ĮRENGINIAMS GA L I T E PA RS I S I Ų ST I Č I A :

„T R I P A DV I SO R“ „ A P P L E “ Į R E N G I N I A M S GA L I T E PA RS I S I Ų ST I Č I A :

Aktyvaus laisvalaikio entuziastams Vilniuje veikianti mobiliųjų programinių sprendimų kūrėja „Mobile Angels“, anksčiau išleidusi „Snow Angel“ mobilųjį slidinėjimo gidą, neseniai pristatė naują maršrutų sekimo ir dalijimosi programėlę „Squiro“. Ji skirta aktyvaus laisvalaikio entuziastams, norintiems paprasto naudoti asmeninio palydovo, padedančio orientuotis iškylų metu, sekti maršrutus ir dalytis jais su draugais.

Patogu tai, kad „Squiro“ nėra jokios registracijos, mokesčių ar reklamų, nereikia nieko nustatinėti. Pakanka atsisiųsti, įdiegti, ir programėlė pasiruošusi registruoti bėgiojimo, pasivažinėjimo dviračiais ar žygio maršrutą.

Programėlėje integruota galimybė fotografuoti ir patirtimi dalytis socialiniuose tinkluose. Baigus savo „ SQ U I R O “ GA L I M A PA RS I S I Ų ST I Č I A : kelionę, pasivėžinimą, žygį galima pasirinkti mėgstamiausią savo nuotykio nuotrauką, ir „Squiro“ sukurs specialų išvykos atviruką su pagrindine informacija, kuria galima dalytis „Facebook“.

Kol kas „Squiro“ veikia tik įrenginiuose su „Android OS“ sistema.

44 vž de luxe

Geriausi žemėlapiai

Kišeninis vertėjas Keliaujant svečiose šalyse, ypač egzotiškesnėse, kuriose nedominuoja daugeliui lietuvių pažįstamos anglų ir rusų kalbos, reikėtų turėti vertėją, kuris padėtų perskaityti valgiaraštį restorane ar nuorodas mieste. Šiuolaikinės skaitmeninės priemonės tai sugeba. Vėlgi, viena populiariausių vertimo programėlių rinkoje yra „Google vertėjas“. Tai nepretenzinga, minimalistinio dizaino programėlė, gebanti versti žodžiu ir raštu.

Be įprastų funkcijų, „Google“ programėlė gali išversti nufotografuotą ir padiktuotą tekstą.

Tereikia įjungti programėlę, spustelėti fotoaparato piktogramą ir nukreipti kamerą, pavyzdžiui, į valgiaraštį.

Vertėju galima pasinaudoti ir, pavyzdžiui, teiraujantis nuorodų – programėlėje spustelėkite mikrofono piktogramą ir pakelkite telefoną iki galvos lygio. Programėlė išvers sakomą tekstą.

Tiesa, geriausia balsu verčiamą tekstą diktuoti neilgais sakiniais ir darant pauzes tarp jų. Mat vertimas balsu dar nėra iki galo ištobulintas. „ G O O G L E “ V E RT Ė J Ą „ANDROID“ ĮRENGINIAMS GA L I T E ATS I S I Ų ST I Č I A :

„ G O O G L E “ V E RT Ė J Ą „APPLE“ ĮRENGINIAMS GA L I T E ATS I S I Ų ST I Č I A :

BARONCELLI DIAMONDS

RENNES OPERA, RENNES

W W W. M I D O.C H

technogidas

„Bravolol“ – šiuolaikinis Rozetos akmuo Jei nelabai pasitikite kompiuterinių programų vertimu, galite išbandyti bendrovės „Bravolol“ sudarytus žodynus ir frazių rinkinius.

Kadaise tarp keliautojų buvo gana populiarios knygelės, kuriose įvairiomis kalbomis (kiekvienai kalbai – atskira knygelė) buvo surašytos pagrindinės frazės, galinčios praversti užsienyje. Pavyzdžiui: koks jūsų vardas, malonu susipažinti, mano vardas, ar galite padėti, kaip nusigauti iki oro uosto, kiek kainuoja šis daiktas, man viskas gerai, man reikia pagalbos ir t. t. „Bravolol“ šiek tiek atnaujino šias knygeles ir pavertė jas programėlėmis. Tai leido pridėti fonetinius elementus. Kitaip tariant, programėlė ne tik pateikia rašytinį vertimą, bet ir perskaito pasirinktą sakinį, kad vartotojas žinotų, kaip jis tariamas. Šiuo metu bendrovė siūlo 18 kalbų rinkinius. Šios programėlės tikrai nėra technikos stebuklas, o žodynas čia – gana paprastas.

Tačiau, kaip sakoma, paprastume – genialumas. Programėlė susikalbėti tikrai padės – „Bravolol“ vertimų rinkoje veikia ne pirmus metus ir jos gaminiai jau pelnė pripažinimą. Apžvalgininkai „Bravolol“ programėles net vadina šiuolaikiniu Rozetos akmeniu. (Rozetos arba Rozetės akmuo – tai senovinė stela, padėjusi iššifruoti senovės egiptiečių hieroglifus. Ant jos užrašytas tas pats tekstas egiptiečių hieroglifais, demotiniu raštu ir klasikine graikų kalba.) „ B RAVO LO L“ R I N K I N I US „ANDROID“ ĮRENGINIAMS GA L I T E ATS I S I Ų ST I Č I A :

„ G O O G L E “ V E RT Ė J Ą „APPLE“ ĮRENGINIAMS GA L I T E ATS I S I Ų ST I Č I A :

Orų prognozė Orų programėlės naudingos ir kasdieniame gyvenime, o vykstant slidinėti ar plaukioti su banglente be tokių neišsiversi. Siūlome išbandyti vienos iš didžiausių pasaulyje privačių meteorologijos bendrovių „MeteoGroup“ sukurtą „Weather Pro“. Tai intuityvi ir itin tiksli orų programėlė, kuri praneša apie orus iš daugiau nei 2 milijonų geografinių vietų.

Mokama šios programėlės versija dar siūlo ir kas valandą atnaujinamas orų prognozes daugiau nei 900-uose kurortų 17-oje šalių.

Taip pat vėjo žemėlapius vandens sporto gerbėjams, kritulių ir debesų žemėlapius slidinėjimo entuziastams bei ultravioletinių spindulių indeksą mėgstantiems pagulėti paplūdimyje. „W EAT H E R P R O “ „ A N D R O I D “ Į R E N G I N I A M S GA L I T E PA RS I S I Ų ST I Č I A :

„W EAT H E R P R O “ „ A P P L E “ Į R E N G I N I A M S GA L I T E PA RS I S I Ų ST I Č I A :

Dėl viso pikto Vykstant į užsienį gerai turėti savotišką virtualų šveicarišką peiliuką, pavyzdžiui programėlę „Travel Safe Pro“ – joje rasite visų šalių pagalbos tarnybų ir ambasadų kontaktus. Taip pat naudingą informaciją apie šalį, arbatpinigių ir valiutos skaičiuoklę bei panikos mygtuką, kuris automatiškai paskambina šalies, kurioje esate, bendruoju pagalbos telefonu ir nusiunčia jūsų buvimo vietos duomenis.

Panikos mygtukas galbūt kelia šypseną, bet juk visko būna. Rio olimpines žaidynes aptemdęs plėšimų ir pagrobimų šešėlis tai tik įrodo. Beje, didžioji dalis funkcijų šioje „T RAV E LSA F E P R O “ „ANDROID“ ĮRENGINIAMS programėlėje veikia be interneto, GA L I T E PA RS I S I Ų ST I Č I A : tad informaciją galėsite pasitikrinti ir pasiklydę kalnuose.

Programėlė veikia tik „Android“ įrenginiais. „iPhone “ sukurta kiek kitokia tokio paties pavadinimo programėlė.

Programėlė keliautojams su šunimis Išvykstat ir neturit kur palikti mylimiausio savo augintinio? Ne bėda – programėlė „BringFido“ padės rasti keturkojams draugiškus viešbučius, kavines, parkus, paplūdimius ir kitas įdomias vietas su aprašais, nuotraukomis ir ankstesnių lankytojų įvertinimu. „T RAV E L SA F E “ „ A P P L E “ Į R E N G I N I A M S GA L I T E PA RS I S I Ų ST I Č I A :

Programėlė „BringFido“ ir portalas „BringFido. com“ yra viena iš seniausių ir didžiausių šunų gerbėjų bendruomenių.

„BRINGFIDO“ „APPLE“ Į R E N G I N I A M S GA L I T E ATS I S I Ų ST I Č I A :

Tiesa, programėlė veikia tik su iOS („Apple“) įrenginiais. „Android“ telefonų naudotojai turės pasinaudoti portalu arba atsisiųsti kitą tokio tipo programėlę, nors geriau įvertintų rasti nepavyko.

Verta pažinti savo šalį Arvydo Doto sprendimas „PamatykLietuvoje.lt“ nėra programėlė.

Tai naršyklės pagrindu veikiantis turistų gidas, apimantis visą Lietuvą.

Portale „PamatykLietuvoje.lt“ interaktyviame žemėlapyje pateikiami šimtai kelionių maršrutų, pažintinių takų bei maršrutų ir tūkstančiai lankytinų bei turizmo infrastruktūros objektų. Vienoje vietoje susistemintos informacijos apie tai, ką galima nuveikti ir pamatyti Lietuvoje, iki šiol nebuvo.

Gyvename nuostabiame krašte, vis nustebinančiame gamtos grožiu. Šis portalas padės atrasti naujas, įdomias vietas ir reikalingą informaciją apie jas.

46 vž de luxe

„BRINGFIDO“ P O RTA L AS PAS I E K I A M AS Č I A :

SPRENDIMĄ GA L I M A R AST I Č I A :

NAUJASIS „VOLVO S90“ JAU LIETUVOJE! Atraskite naują prabangos etaloną – aukštos klasės sedaną „Volvo S90“, kuriame kiekviena detalė yra itin svarbi. Jame sukaupta visa mūsų technologijų, dizaino ir saugumo patirtis, pakelianti Jūsų kelionę į kitą lygį.

Tai iš naujo atrasta prabanga.

Tai naujos kartos „Volvo“ automobiliai.

Apsilankykite artimiausiame „Sostena“ salone ir susipažinkite su naujuoju „Volvo S90“.

Tai - nuostabi švediškos prabangos ir skandinaviško dizaino sintezė.

PAGAMINTA ŠVEDIJOJE

Užsiregistruokite bandomajam važiavimui jau šiandien.

CO2 tarša: 116–165 g/km, vidutinės degalų sąnaudos: 4,4–7,2l /100 km

SOSTENA

VILNIUS Ukmergės g. 280, tel. (8 5) 249 0890, el. p. info@sostena.lt KAUNAS Savanorių 443A, tel. (8 37) 49 04 40, el. p. kaunas@sostena.lt KLAIPĖDA Šilutės pl. 32, tel. (8 46) 34 26 90, el. p. klaipeda@sostena.lt ŠIAULIAI Karaliaučiaus g. 35, tel. (8 41) 45 33 99, el. p. siauliai@sostena.lt