2013 LAPKRITIS
KELIONĖ. GERIAU UŽ KELIONĘ YRA TIK JOS PRADŽIA. vž de luxe
1
Elegance is an attitude Simon Baker
Conquest Classic
34 54
64
28 22 26
38
Rojus ant vandens.
Egzotiškas potyris, vardu Kruizas.
72
Prabangūs burbulai. Nuo legendos iki „žvaigždės“. Atrandame prestižo kategorijos šampaną.
30 34
Technogidas.
Ryškiausi praėjusių metų atradimai.
38
Prie legendos vairo.
Testuojame „Porsche“ galiūnus.
60
Į operą, į operą!
Vakaras garsiausiose pasaulio ložėse.
Išmaniųjų pasaulio naujienos.
Lietuviškos žvaigždės pasaulio dizaino padangėje.
48 52
26
Milijonas už kvapą.
Parfumerijos šedevras, tapęs išskirtinės prabangos simboliu.
54
Mados ir meno flirtas neša sėkmę.
Apie meną, perkeltą į mūsų spintas.
57
Per kančias į žvaigždes.
„Michelin“ žvaigždučių kaina ir vertė.
60
64
Svečiuose pas Prancūzijos aristokratus.
Privatus turas po viduramžių pilis.
68 70
Šilkas po kojomis.
Brangiausių kilimų pasaulyje.
Lėto gyvenimo prabanga.
Apie spalvingą, kokybišką ir malonią būtį.
72
Kai miestas uždega šviesas.
20 išskirtinių barų pasaulio didmiesčiuose.
Visureigių bumas.
Dėmesio centre – aktyvaus gyvenimo būdo automobiliai.
34 16 vž de luxe
Vilnius „Panorama“ | Kaunas „Akropolis“ | Klaipėda „Akropolis“ facebook.com/CremedelaCremeHauteParfumerie
PC AKROPOLIS - KAunAS
PC EuROPA - VILnIuS
ISSN 2029-0942
Nr. 2 (7) 2013 11 R E DA KC I J O S A D R E S A S
Sveiki,
šio numerio raktinis žodis – kelionė. Kaip magiškai jis skamba ir kiek daug jame telpa. Jame – kone visas mūsų gyvenimas, su visais mūsų norais, pažadais, viltimis ir tikėjimu. Jokiame žurnale to nesurašysi, todėl palikime giliamintiškus išvedžiojimus filosofams ir tiesiog pasimėgaukime mintimis apie gerą kelionę. Žiema – kruizų metas. Saulės trūkumas taip ir masina palikti rūpesčius už borto ir išsiruošti atostogų ant vandens. Kodėl kelionės laivu net ekonominių krizių metais išlieka paklausios? Gal todėl, kad didelė kelionių pasiūla ir įvairovė leidžia kiekvienam atrasti savo „rojų ant vandens“. Straipsnyje pateikti patarimai ir nuorodos padės jums pasirinkti. Yra įvykių, kurie verti atskiros
J. Jasinskio 16A, LT-01112, Vilnius, Lietuva
kelionės. Iš didžiausių parodų salių parvežėme jums žinių apie naujų technologijų stebuklus ir naujus favoritus automobilių pasaulyje. Taip pat kviečiame susipažinti su jaunomis lietuviško dizaino žvaigždėmis, pelniusiomis praėjusiais metais tarptautinį pripažinimą. Gal jų idėjos yra tai, ko jūs seniai ieškojote ir pagaliau radote. Bet kuri kelionė – visada nauja patirtis ar nauji potyriai. Todėl, tikimės, jums bus įdomu apsilankyti viename garsiausių operos teatrų ar užklysti į vieną išskirtinių barų pasaulio didmiesčiuose. O gal mieliau pasisvečiuotumėte pas Prancūzijos aristokratus? O kokia kelionė be atradimų! Jūsų dėmesiui pasakojimai apie tai, kodėl brangiausias pasaulyje šampanas ir kvepalai yra verti savo kainos, ką slepia „Michelin“ žvaigždutės, koks meno kūrinys užkoduotas jūsų suknelėje. Dar pasimėgaukite lėto keliavimo prabanga. Nes tik neskubėdami patirsite hedonizmo džiugesį ir įspūdžių sodrumą. Apie tai irgi šiame žurnalo numeryje.
Tel. +370 5 2526300, 2526380 Faks. +370 5 2526313
L eid ė ja
UAB „Verslo žinios“ G eneralinis direktori u s
Ugnius Jankauskas R edaktor ė
Aušra Barysienė ausra.barysiene@verslozinios.lt A u toriai
Rimantė Budrytė-Kvietkauskienė Gintautas Degutis Renaldas Jakubauskas Agnė Kriščiukaitytė Marta Kuzmickaitė Beatričė Laurinavičienė Jolanta Malinauskienė Lina Ringelienė Dina Sergijenko Jolanta Smičienė Aistė Paulina Virbickaitė Milda Zolubaitė F otografai
Vladimiras Ivanovas Judita Grigelytė D i z aineris
Vilmas Narečionis R eklama
Eglė Ostrauskaitė +370 5 252 6378 P ren u merata
Kokia bebūtų kelionė – pramoginė, kulinarinė ar verslo, kelionė laiku ar mintimis, fizinė ar dvasinė, iš jos mes visada grįšime šiek tiek pasikeitę. Grįšime atradę daugiau atspalvių, įgiję daugiau išminties, labiau pažinę pasaulį ir save.
Živilė Gudavičiūtė + 370 5 252 6408 V iršelis
„FWD agency“ S pa u st u v ė
„Spaudos kontūrai“ TIRAŽAS
10 400 egz. Malonaus skaitymo, Aušra Barysienė, redaktorė
20 vž20 de luxe vž de luxe
© Platinti šio leidinio tekstus ir vaizdo informaciją galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.
ant vandens
Yra atostogautojų, kurie tvirtina, jog už keliones jūromis ir vandenynais nėra nieko geriau. Kai įkyrų rytinį žadintuvo čirpimą pakeičia raminanti bangų mūša į laivo bortą, o miesto automobilių spūstį — neaprėpiama dangaus ir vandenyno platybė, pasimiršta visi rūpesčiai. Tačiau prieš keldami koją ant denio vieną rūpestį tikrai turėsite įveikti — kaip iš vis didėjančios kruizų pasiūlos išsirinkti tinkamiausią kelionę laivu? / Agnė Kriščiukaitytė /
Ne visi svajoja tįsoti smėlėtame paplūdimyje, todėl kruizų organizatoriai neriasi iš kailio, kad ir krante būtų ką veikti — pavyzdžiui, žaisti futbolą su vietiniais gyventojais. „ R oyal C ari b b ean I nternational“ n u otr .
22 vž de luxe
sibėgėjus rudeniui kelionių jūra organizatoriai ir neaktyvaus vandens poilsio mėgėjai ima sklaidyti ateinančių metų kalendorių lapus bei planuoti atostogas ant vandens. Kelionių jūra pramonė klesti nepaisant vis dažniau siautėjančių audrų ar nelaimių kruiziniuose laivuose, kurios skatina kai kuriuos atostogų mėgėjus kajutę iškeisti į viešbučio apartamentus. Net krizė, privertusi vartotojus taupyklių turinį skirti būtinesniems pirkiniams, kelionių jūra verslui didelės įtakos neturėjo — vaizdžiai tariant, kruizai per krizę praslydo it per vandenį. Jie tampa vis populiaresni ir sėkmingai atsikrato įvaizdžio, kad į keleto dienų ar savaičių keliones leidžiasi tik
jaunavedžiai ir seneliai — kaip sakoma angliškai, newlywed and nearly dead.
Renovacijos bumas
Skaičiuojama, kad pernai prie pasaulinės flotilės prisijungė trylika, šiemet — šeši nauji kelionių jūra laivai, o per ateinančius dvejus metus planuojama išplukdyti dar trylika laivų. Vis dėlto pastaraisiais metais nauji kelionių jūra laivai nėra pagrindinis didžiųjų bendrovių plėtros arkliukas. Interneto žurnalas „The Cruise Critic“ neseniai apžvelgė šių metų kelionių jūra tendencijas ir tikina, kad didžiosios kelionių jūra bendrovės, tokios kaip „Royal Caribbean“ ar „Norvegian Cruise Line“, užuot griebusios statyti naujų laivų, mieliau investuoja į tai, ką
Mėgstamiausiomis kruizų kryptimis išlieka Bahamai (nuotraukoje) ir Graikija. „N or w egian C r u ise L ine “ n u otr .
2014-ųjų rudenį, „Royal Caribbean International“ flotilėje debiutuosiantis „Quantum of the Seas“, siūlys pasižvalgyti iš tokios pat kapsulės, kokios įtaisytos Londono apžvalgos rate „London Eye“. „ R oyal C ari b b ean I nternational“ n u otr .
jau turi, ir iš pagrindų atnaujina senuosius lainerius. Visus pastarųjų metų investicinius rekordus sumušė audringus laikus išgyvenanti JAV ir Didžiosios Britanijos bendrovė „Carnival Cruise Lines“ (jai priklausė „Costa Concordia“). Pernai įmonė į dokus pasiuntė nuo 1996-ųjų plaukiojusį „Carnival Destiny“, perkrikštijo jį „Carnival Sunshine“ ir atnaujinimui skyrė rekordinę sumą – 155 mln. Kitos bendrovės taip pat neatsilieka: perplanuoja laisvalaikio zonas, atnaujina telekomunikacijas, kurių stoka iki šiol iš kelionių jūra laivų išbaidydavo verslininkus, mėgstančius derinti darbą ir malonumus. Anot specialistų, bendrovės pagaliau įsisąmonina, kad keleiviai šiuos laivus renkasi ne tam, kad tupėtų kajutėse ar tvankiuose restoranuose.
Nepaisant finansinių Graikijos problemų, prie Santorinio krantų noriai švartuojasi kruiziniai laivai. „ N or w egian C r u ise L ine “ n u otr .
Šiemet kruizų rinkos vandenis išjudino Kembridžo hercogienės Catherine pakrikštytas ir vasarą sėkmingai debiutavęs laivas „Royal Princess“. „ P rincess C r u ises “ n u otr .
Pagal poreikius ir dar daugiau
Tiems, kurie burba, esą kelionių jūra paslaugas teikia nežinia kas, turėtų patikti dar viena įsisiūbuojanti tendencija – vis dažniau temines keliones rengia arba su įprastų kruizų organizatoriais sutartis pasirašo gerai žinomi prekių ženklai. Šiuolaikiniuose lainevž de luxe
23
KADA GERIAUSIAI KELIAUTI LAIVU Bermudai
geriausios kainos :
kovą,
balandį ir lapkritį;
geriausias oras :
regione dažnai siaučia uraganai, o ramiausi orai vyrauja gegužę–liepą; rekomendacija : visą žiemą ir ankstyvą vasarą Bermuduose vyksta daugiausia festivalių, pavyzdžiui, sausį bei vasarį čia siaus Bermudų vaizduojamųjų menų festivalis. Karibai
geriausios kainos : sausį, gegužę ir rugsėjį; geriausias oras : uraganų sezonas įsisiūbuoja birželį ir trunka iki pat gruodžio, todėl geriausiai keliauti žiemą; Rekomendacija: nedvejodami vykite žiemą. Sausį ir vasarį vaikai lanko pamokas, todėl laivai nebus perpildyti.
Kanada ir Naujoji Anglija birželį, liepą, rugsėjo pradžioje ir vėlų lapkritį; geriausias oras : šilčiausia vasarą, o birželį, liepą bei rugsėjį dar ir sausiausia. rekomendacija : keliaukite paskutinę rugsėjo savaitę ar iki pat spalio vidurio ir grožėkitės spalvingu rudeniu. geriausios kainos :
Aliaska
geriausios kainos :
nuo gegužės vidurio iki birželio, taip pat nuo rugpjūčio pabaigos iki rugsėjo vidurio; geriausias oras : keliaudami nuo birželio pabaigos iki liepos vidurio mėgausitės ilgesnėmis dienomis, sausesniu klimatu ir šiluma; rekomendacija : antroje liepos pusėje migruoja lašišos, todėl didesnė tikimybė pamatyti meškų; jei norite išvysti banginių, keliaukite rugpjūtį. Havajai
geriausios kainos :
spalį–gruodį; dažniausiai liūtys pliaupia nuo lapkričio iki kovo, todėl geriausias laikas kelionei laivu – nuo balandžio iki spalio pabaigos; rekomendacija : kruizų kainos Havajuose beveik nekinta, todėl keliaukite tada, kai oro sąlygos palankiausios. geriausias oras :
Meksikos Rivjera geriausios kainos :
rugsėjį ir sausį; vasarą Ramiojo vandenyno pakrantėse dažniausiai nepakeliamai karšta, todėl plaukioti laivais rekomenduojama vėlyvą rudenį ar žiemą; rekomendacija : keliaukite žiemą, kai namuose šalta, šiuo metų laiku galima susižvejoti neblogų nuolaidų. geriausias oras :
Panamos kanalas geriausios kainos :
balandį, rugsėjį ir ankstyvą sausį. Kai kurios
bendrovės gegužę ir rugsėjį pigiau siūlo keliones, kai į laivą įlipate viename uoste, o išlipate kitame; geriausias oras : gruodį–vasarį regione šilčiausia ir rečiausiai lyja; reko mendacija : keliaukite visą žiemą, kai regionas lepina šiltais orais, ilgiau veikia parduotuvės ir vyksta gausybė gatvės festivalių. Pietų Amerika
geriausios kainos : lapkritį, taip pat balandžio pabaigoje ir gegužės pradžioje; geriausias oras : maloniausi orai vyrauja gruodį ir sausį, tačiau kuo toliau į pietus nuo ekvatoriaus keliausite, tuo sunkiau numanyti, ko tikėtis. Be to, nepaisant metų laiko, Čilės pietuose prie Horno kyšulio ir kuo artyn Antarktidos, tuo audringesni vandenys; reko mendacija : šilčiausia būna ir daugiausia laukinių gyvūnų pamatysite keliaudami gruodį ar sausį. Verta prisiminti, kad kasmetinis Rio de Žaneiro karnavalas 2014-aisiais vyks vasario 28–kovo 4 dienomis, o pagrindiniame parade sambos mokyklų čempionai žygiuos kovo 8-ąją.
Viduržemio jūros regionas geriausios kainos : nuo spalio iki kovo, išskyrus šventes; geriausias oras : maloniausi orai vyrauja nuo gegužės iki pat rugsėjo, tačiau jei susiruošėte keliauti mažesniu laivu, pasisaugokite stiprių vėjų Egėjo jūroje; rekomendacija : vasarą Viduržemio jūros pakrantės uostus apgula poilsiautojai. Jei norite išvengti turistų šurmulio, į kelionę leiskitės ankstyvą rudenį, kol dar šilta. Šiaurės Europa
geriausios kainos : sezonas čia trumpas, todėl išskirtinių kainos pasiūlymų nedaug, nebent pasisektų pasičiupti pigesnius bilietus į pirmąjį ar paskutinįjį sezono kruizą; geriausias oras : idealiausios sąlygos – vasarą; rekomendacija : turistų antplūdžio išvengsite ankstyvą gegužę ir vėlai rugpjūtį.
Australija ir Naujoji Zelandija geriausios kainos : nuo lapkričio iki kovo vidurio, išskyrus švenčių laikotarpį; geriausias oras : šiltesni ir sausesni orai vyrauja gruodį bei sausį. Ankstyvą gruodį ir vėlai gegužę Australijoje siautėja ciklonai, tačiau Naujosios Zelandijos krantus jie pasiekia itin retai. rekomendacija : dangus virš Naujosios Zelandijos dažniausiai prasigiedrija gruodį ir sausį, o Australijoje smagiausia lankytis Naujųjų metų naktį. Š altinis : C r u iseline . com
Jei vartotojai išpirktų visus bilietus į visus pasaulio vandenynais plaukiojančius kruizinius laivus, šie žmonės vis tiek sudarytų mažiau nei pusę turistų, kurie kasmet apsilanko Las Vegase. „ P rincess C r u ises “ n u otr .
riuose galima rasti „Starbucks“ ledinės kavos, klausytis, kaip tiesiai iš Brodvėjaus scenos nužengusi Velma Kelly gyvai plėšia „All That Jazz“ iš miuziklo „Čikaga“, galima leistis su vaikais į kelionę, skirtą lėlei Barbei ar „Disney“ personažams, susirasti būtent tą laivą, kuriame gamina jūsų mėgstamiausias virtuvės šefas, o paskui iš karto užsisakyti kitą – sporto ar fitneso (lengvojo kultūrizmo) aistruolius vienijančią kelionę, tarkime, tokią, kur susiburia treniruočių su diržais (TRX) mėgėjai. Beje, jei šeimoje auga ne tik vaikai, o ir keturkojis, teks rinktis kelionę „Cunard“ operatoriaus „Queen Mary 2“ – vieninteliu kelionių jūra laivu, kuriame galima apsistoti su augintiniais. Gruodžio 15 d. legendinis laineris 26 paroms išplaukia iš Southamptono į kelionę po Karibų salas (kaina nuo 4 848 USD), o sausio 10 d. — 101 nakčiai iš Southamptono į Dubajų (kaina nuo 19 475 USD). Kelionėse jūra vis dažniau pasitaiko ir papildomų paslaugų už papildomą mokestį praktika. Nedidukai prabangūs bendrovės „SeaDream Yacht Club“ laivai, kuriuose telpa tik kiek daugiau nei šimtas svečių, norintiems sveikai maitintis siūlo už papildomą mokestį užsisakyti veganiško bei termiškai neapdoroto maisto. Kiti kelionių operatoriai taip pat neatsilieka: negailintiems papildomų išlaidų siūloma be eilės lipti į laivą, rinktis kajutes arčiau išėjimo, už išankstinį mokestį neribotai vaišintis alumi, kokteiliais, vynu, net naudotis internetu. Pasiūlymų paketų pateikia ne tik didieji, bet ir mažesni, liukso klasės kelionių jūra laivai, kurie sunkiau atsilaiko prieš šiuolaikinę „premium“ klasę, teikia vis daugiau ir vis geresnės kokybės paslaugų.
Plaukia ir upėmis
Kelionių jūra operatoriai stengiasi įtikti kuo įvairesnei publikai. Pa-
24 vž de luxe
vyzdžiui, Peru įkurta Amazone plaukiojanti prabangių kruizų bendrovė „Aqua Expeditions“ turistams siūlo galimybę su vietiniais pažaisti futbolą tuose uostuose, kuriuose tik prisišvartuoja laivas. „Svajojote paspardyti kamuolį džiunglių tankumoj? Štai jūsų šansas“, – masina bendrovė. O štai „AmaWaterways“ siūlo į kajutę pasiimti daiktą, kurio rankiniame bagaže niekaip negalėtumėte įsinešti į lėktuvą. Įdomu? Gal ir jūs norėtumėte į lagaminą įsimesti virbalus ir 2014 m. gruodžio 27–sausio 2 dienomis su kitais mėgėjais megzti leistis į naujametinę kelionę? „Mezgimas jau seniai nėra tik bobučių reikalas, jis išgyvena tikrą renesansą“, – gundo šio kruizo vadovas, tekstilės ekspertas Barry Klein iš Los Andžele įkurtos bendrovės „Trendsetter Yarns“. 7 parų kelionės metu „AmaBella“ laivas mezgėjus plukdys Dunojumi iš Vilshofeno į Budapeštą. Specialistai stebisi, kad mes stebimės, – rankdarbių kruizai itin populiarūs Kanadoje ir Naujojoje Anglijoje. Taip pat organizuojamos siuvinėjimo, nėrimo, kalėdinių ar vaikams skirtų rankdarbių kelionės. Agentai pastebi dar vieną tendenciją – vis daugėja poilsiautojų, besirenkančių kelionių jūra pramonės „greitukus“ – keliones upėmis. Ir tai – ne tik Agatha Christie detektyvų mėgėjai, mielai plaukiantys į teminius Nilo kruizus, kad tik savo akimis išvystų, kur buvo prisišvartavęs „Karnakas“, kai kajutėje (kažkas) nušovė ekstravagantiškąją paveldėtoją Linnet Ridgeway. „Tarptautinės kruizų asociacijos duomenimis, 77,2 % keliones parduodančių agentūrų tikina, kad poilsiautojai vis dažniau domisi kelionėmis atvirais vandenynais ir upėmis. Nenuostabu, kad kelionių upėmis operatoriai ruošiasi turistų antplūdžiui ir kitąmet. ●
PRA BAN GŪS BURBULAI.
T
eisybės dėlei reikėtų pasakyti, kad „Dom Perignon“ vardas daugumai tapęs šių šampanų vertę pagrindžia tarpbendriniu, jis siejasi su prabangiu gyvenitautinė vyno pardavimo rinka. Būmu ar su tiesiog geru šampanu. tent šios kategorijos šampanai greiGeriausias „Moët & Chandon“ šampačiausiai nuperkami kolekcininkų nas ne veltui pavadintas vienuolio, istoir investuotojų. O šių žmonių nuovoka ir rinio vyndario, kuris neva išrado šampaskoniu galima neabejoti. ną, vardu. Pierre Perignon iš tiesų buvo Kas tie prestižo kategorijos šampanai? vienas talentingiausių vyndarių istorijoTai patys geriausi šampano namų ar vynje, padėjęs pagrindus Šampanės vyno darių vynai, kurie daromi tik iš kruopškokybei ir šlovei. Pasiūlęs ir įgyvendinęs čiausiai atrinktos žaliavos, užaugintos daugybę „racionalizacinių“ minčių, šis Grand Cru – geriausiuose vynuogynų pložmogus tikrai nusipelno būti įamžintas tuose, tik geriausių derlių metais. Kai kada tauraus gėrimo pavadinime. „Dom Perijie brandinami dešimtmečiais. Ir, žinoma, gnon“ šampaną būtų galima pavadinti jų pakuotės yra sukurtos garsiausių dizaivisų „prestižinių šampanų tėvu“. Dinerių. Dažniausiai tokie vynai pavadinti džiosios depresijos laikais vienas sumaistorinių asmenybių, susijusių su garsiais nus pardavėjas įtikino tuometinius gamintojais, vardais. Tai šampanai – „Moët & Chandon“ vadovus pervadinti Žingsnis po žingsnio vyno „žvaigždės“. vieną 1921 metų derliaus metų šampaną Šie šampanai turi vienintelę blogybę – istorinio vyndario vardu ir pristatyti jį ragautojai Lietuvoje ima jiems reikia ilgai bręsti, kad vartotojas ga1936 metais kaip prabangos prekę, skirtą atrasti prancūzišką šampaną. lėtų pajusti visišką palaimą jį ragaudamas. eksporto rinkai. Sprendimas buvo dauŽingeidūs lietuviai noriai renkasi Kartais reikia net 10–20 metų nuo pasirogiau nei sėkmingas! Iki 1943 metų dymo rinkoje. Nusipirkęs jauniausio der„Dom Perignon“ buvo paprastas į paskaitas apie šampaną, liaus prestižinio šampano butelį, sumo„Moët & Chandon“ vintažinis (vienų degustacijas, vakarienes, ir ne tik kėjęs „apvalią sumelę“ ir tuoj pat jį atderliaus metų) šampanas, o nuo 1947 didžiuosiuose miestuose. Vis kimšęs nekantrus ragautojas dažnai metų derliaus jo mišinys buvo prapatiria siaubingą nusivylimą ir padėtas kurti išskirtinai tik šiam drąsiau diskutuojama apie šampano skelbia nuosprendį: „Jis nevertas tų šampanui. stilių, gamintojus, iki šiol negirdėtas pinigų!“ Ir jį galima suprasti – per Rausvojo „Dom Perignon“ verrūšis. Tačiau į vieną šampano jaunas, „neišnokęs“ šampanas sija buvo padaryta 1959 metais ir (nors gali būti praėję ir 6–8 metai) nebuvo pardavinėjamas, tačiau kategoriją dar žiūrima įtariai. Tai beveik nekvepia, pasižymi agre1971 metais beveik visi šio šambrangiausieji, „Prestige Cuvee“ – syviai šiurkščia, viską gožiančia pano buteliai atsirado ant tuoprestižo kategorijos šampanai. Kas gi rūgštimi.... Tokį butelį atkimšę metinio Irano šacho stalo ir bent po keleto metų turėtume buvo išgerti per Persijos civilislepiasi prabangiuose buteliuose po jau visai kitokį vyną. Tačiau zacijos gyvavimo 2 500 metų meniškomis etiketėmis? Ar verta už butelio tuomet ir jo kaina butų visai jubiliejų. turinį mokėti 500–700 litų? Būtent vertės ir kita. Tiesa, įvertinti tokį šam„Dom Perignon“ visuomet paną reikia patirties ir intenyra vienų derliaus metų kokybės santykis dažniausiai kankina gero syvių ragavimo „treniruošampanas. Jį sudaro vynai, vyno vertintojus. čių“. padaryti iš istorinių Grand Keletą garsiausių „žvaigžCru augimviečių – Ay, Bou/ Jolanta Smičienė / džių“, pardavimų rinkos lyzy, Verzenay, Mailly, derių, aprašysime išsamiau. Chouilly, Cramant, Avize, matton n u otr .
NUO LEGENDOS IKI „ŽVAIGŽDĖS“
26 vž de luxe
Le Mesnil ir, žinoma, iš legendinio vynuogyno šalia Hautvillers kaimo (Premier Cru), kuriame dirbo ir kūrė tėvas Perignonas. Taip pat vyndarys pasilieka sau teisę papildyti mišinį ir iš kitų ekskliuzyvių Grand Cru vynuogynų. Šiame šampane yra daugmaž perpus Chardonnay ir Pinot Noir vynuogių. Kaip sako dabartinis
„Dom Perignon“ kūrėjas, vyndarys Richard Geoffroy, pirmieji šio šampano gerieji bruožai ima atsiskleisti tik po mažiausiai 7 metų išlaikymo rūsyje su mielių nuosėdomis. Į rinką šis šampanas patenka dar vėliau (šiuo metu parduodamas 2004 metų derliaus). Visiškai šiam šampanui atsiskleisti reikia bent 15 metų, tad
bręsta jis lėtai ir didingai. Dabartinis „Dom Perignon“ šampanas nėra patyręs jokios ąžuolo statinių įtakos, jo stilių trumpai galima būtų apibūdinti taip: dominuojantys gėlių aromatai, bręstant papildomi šviežiai skrudintos duonos, kavos natomis, kremiška puta, „elegancija virš visko“. Jei norite pajusti tikrąjį „Dom Perignon“ skonį ir kokybę, ragaukite 1961,1964, 1966, 1969, 1973, 1976, 1982 metų šampaną. Beje, kai kurių geriausių derlių „Dom Perignon“ šampanų visai nesunku įsigyti. „Dom Perignon Oenothèque“ serijos šampanas parduodamas geriausiose pasaulio vyno krautuvėlėse. „Oenothèque“ šampanai – tai savotiška vyno biblioteka, kurioje yra senų derlių šampanai, išlaikyti vyndario rūsyje 15–30 ar daugiau metų su mielių nuosėdomis. Tik prieš 1 metus iki šampano pateikimo pirkėjams iš gėrimo šalinamos nuosėdos. Ši „Dom Perignon“ pardavimo idėja buvo įgyvendinta 2000 metais siekiant pateikti vartotojui nepriekaištingos kokybės, tobulai išlaikytą senų metų derlių šampaną.
Geriausias šampanas dažnai brandinamas dešimtmečiais. J olantos S mi č ien ė s n u otr .
vž de luxe
27
miške, iš kurių po dešimtmečio bus daromos statinės „Louis Roederer“ vynams fermentuoti. Anot Jean-Baptiste, „Cristal“ reikia ragauti bent jau po 20 metų išlaikymo, norint pajusti puikiausią balansą, dieviškus trumų, džiovintų baravykų, egzotiškų prieskonių, medaus aromatus. Net ir jaunas jis pasižymi jėga, unikaliu, tik „Cristal“ būdingu, austrių kriauklelių minerališkumu. Kokius gi didingiausius „Cristal“ šampanus reikėtų paragauti? Žinoma, 1949, 1955, 1979, 1982, 1990, 1996 derliaus, „desertui“ pasiliekant „Cristal Rosé“ 1988, „Cristal Rosé“ 1979... Kaip sako vienas geriausių šampano vertintojų Richard Juhlin, dėl tokios degustacijos caras Aleksandras pasiverstų ant šono karste. Pastarojo meto legenda neabejotinai yra 2002 derliaus „Crystal“, kurio geriausios savybės dar tik atsiskleis. Na, o tarp ateities investicijų p. Lecaillon mini 2009 metų vintažą, kuris dar negreit pasirodys rinkoje.
Rausvajam „Dom Perignon“ pakuotę sukūrė ir amerikiečių filmų režisierius ir aktorius David Lynch.
„Cristal“ – vien šis pavadinimas gero vyno vertintojui sukelia palaimingą šypseną. Jo atsiradimo istorija tokia pat „neprasta“ kaip ir pats gėrimas. Mat 1876 metais išskirtinio šampano užsigeidusiam Rusijos carui Aleksndrui II „Louis Roederer“ šampano namuose buvo pagamintas aukščiausios kokybės šampanas skaidraus krištolo butelyje ir pavadintas „Cristal“. Po Rusijos revoliucijos „Cristal“ neteko savo klientų, tad jo gamyba buvo laikinai nutraukta. Tačiau istorinės sąsajos su Rusijos karališkąja šeima ir neblėstanti „Cristal“ šlovė paskatino „Louis Roederer“ namus atnaujinti mitinio šampano gamybą po Antrojo pasaulinio karo. Šiais laikais „Cristal“ šampano pavadinimas mirga aukštuomenės kronikose ir prabangiausių vakarėlių aprašymuose – mat garsiausios pasaulio žvaigždės, turtingiausi pasaulio žmonės, norėdami nors trumpam pasijusti karališkai, maukia jį neribotais kiekiais iš didžiausių butelių, dažnai, deja, net nesusimąstydami apie šio vyno aromatines, skonio savybes. Iš pašalies gali pasirodyti, kad „Cristal“ garsus tik dėl savo vardo, itin aukštos kainos ir mados. Tačiau šis gėrimas tarp investuotojų į
28 vž de luxe
vyną ir kolekcininkų laikosi pardavimų viršūnėse, o garsiausi pasaulio vyno kritikai vienu balsu teigia: „Cristal“ – jei ne geriausias, tai vienas iš geriausių šampanų, gaminamų Šampanės regione. „Louis Roederer“ namai pastaruoju metu garsėja didžiausiomis laiko, pastangų ir, žinoma, pinigų investicijomis į savo vynuogynų priežiūrą, biodinaminę (ekologinio ūkininkavimo) vyndarystę. Anot charizmatiškojo Jean-Baptiste Lecaillon, namų vyriausiojo vyndario, „Cristal“ – tai tikras terroir vynas, atspindintis vynuogių augimviečių geriausias savybes, suteikiamas šampanui. Tad ypač kruopščiai atrinkta žaliava, beveik „maniakiškas“ Jean-Baptiste ir jo komados darbas duoda rezultatą, pribloškiantį profesionalius šampano vertintojus ir mėgėjus, – „Cristal“ šampaną. Jis yra iš tų pačių Pinot Noir ir Chardonnay vynuogių, kurių santykis kartas nuo karto pakeičiamas, apie 20 procentų vynų fermentuota ąžuolo statinėse, jis nepatiria malolaktinės fermentacijos (jos metu obuolių actas paverčiamas pieno rūgštimi), todėl jie ilgaamžiai. Beje, Jean-Baptiste jau kelerius metus pats atsirinkinėja ąžuolus Argonne
„Comtes de Champagne“, nepaisant ilgos istorijos ir stulbinančios kokybės, palyginti neseniai „iššovė“ į bestelerių sąrašo viršūnę. Šio „Taittinger“ namų prestižo kategorijos šampano pirmasis vintažas buvo padarytas 1952 metais. Pavadintas istorinio Šampanės grafo Thibault IV garbei, jis labai greitai įgijo vieno elegantiškiausio, subtiliausio šampano reputaciją. Šias savybes „Comtes de Champagne“ įgauna modernios šaltosios fermentacijos ir rafinuotosios Chardonnay vynuogės dėka. O jame Chardonnay karaliauja visu šimtu procentų. Šis šampanas pagamintas griežtai prižiūrint kiekvieną gamybos etapą. Visas procesas vyksta pastate, statytame ant Šv. Nikolajaus vienuolyno (XIII a.) liekanų. Po buvusiu vienuolynu driekiasi II amžiaus galų ir romėnų kalkiniai rūsiai, kuriuose „Comtes de Champagne“ brandinamas mažiausiai 8 metus. Nuo 1989 metų 5 proc. vyno, naudojamo mišinyje, 4 mėnesius brandinama naujose ąžuolo statinėse. Anot namų savininko Pierre Emmanuel Taittinger, maža dalis ąžuolinio vyno nepriduoda šampanui medienos aromato. Šis šampanas daromas tik iš vienų derliaus metų vynuogių ir tik geriausiais vynuogių derliaus metais. Geriausiai šio prašmatnaus šampano stilių apibūdina poetiški epitetai: minkšas, egzotiškas, kremiškas, šilkinis. Senų derlių „Comtes de Champagne“ itin sunku įsigyti, nes patys namai neparduoda jokių enotekinių kolekcijų. Jei netikėtai pasitaikytų proga, vertėtų paragauti „Comtes de Champagne“ 1952, 1959, 1969,1979, 1995, 1996 metų derlių ar 1971 metų rausvosios jo versijos. Galima paminėti ir kitų šampano „žvaigždžių“ vardus: „Cuvée Sir Winston Churchill“ iš Pol Roger namų, Bollinger „La Grande Année“, „Clos des Goisses“ iš Philipponnat, Laurent-Perrier „Grand Siecle“, jau nekalbant apie visą „Krug“ šampano kolekciją. ●
/Parengė Gintautas Degutis/
technogidas ch GAMINTOJŲ NUOTR.
Šį kartą „DeLuxe Technogidas“ pasiduoda tarptautinių elektronikos parodų spindesiui. Dalis šiame numeryje pristatomų įrenginių tėra prototipai, todėl dar neturi kainos. O kad jau nusprendėme sekti tarptautines madas, negalime tylėti ir apie išmaniuosius buities prietaisus, prijungtus ir valdomus per internetą, be kurių parodose neapsieina nė vienas rimtas gamintojas. Pro akis mums nepraslydo ir naujausia dėvima technologija, ir jau gana įprasti, bet išskirtiniai daiktai, be kurių būtų sunku įsivaizduoti gyvenimą.
Belaidis internetas išmaniesiems namams Jei jau nusprendėte skambinti buitinės technikos pardavėjams ir pakeisti visus savo buities prietaisus išmaniaisiais, jums pravers ir stiprus bei spartus belaidis ryšys. „Belkin Linksys EA6900/Smart Wi-Fi AC1900“ – įdomus daiktas, ir visai ne dėl juokingai ilgo pavadinimo. Šis interneto maršrutizatorius yra pirmasis „Belkin“ gaminys po to, kai bendrovė perėmė iš „Cisco“ prekių ženklą „Linksys“. Be to, jis palaiko naują „802.11ac Wi-Fi“ technologiją. O tai reiškia, jog šis įrenginys yra greičiausias vartotojams skirtas belaidžio interneto maršrutizatorius pasaulyje. Jis gali duomenis siųsti net 1.3 gigabaito per sekundę (Gb/s) greičiu. Aišku, jei „802.11ac Wi-Fi“ technologija yra ir signalą priimančiame įrenginyje. Kaina: 230 USD
Operacinė sistema šaldytuve
Viskas viename Kas sako, kad tik „Apple“ gamina stilingus kompiuterius, telpančius į monitoriaus korpusą? „Hewlett-Packard“ (HP) neseniai padidino tokių pagal poreikius pritaikomų kompiuterių su jutikliniais ekranais arsenalą. Naujoji JAV milžinės įrenginių serija „HP Envy Recline All-in-One“ – tai iš esmės nešiojamųjų kompiuterių, stalinių kompiuterių ir planšečių hibridai. Specialus monitoriaus-kompiuterio stovas leidžia naudoti jį kaip planšetę. Tačiau šie įrenginiai vis dėlto gimė būti staliniais kompiuteriais. Juose sumontuota galinga techninė įranga tiesiog nebūtų įkandama šiuolaikinėms baterijoms. Į „Envy Recline“ flagmanus montuojami „Intel Core i7“ (Haswell) procesoriai, 16 GB darbinės atminties (RAM), „Nvidia GeForce 730M“ vaizdo plokštė ir „Beats Audio“ garsiakalbiai. „Recline27“ modelyje taip pat naudojama „Near Field Communication“ (NFC) technologija, suteikianti galimybę keistis nuotraukomis, kontaktais ir interneto nuorodomis paprasčiausiai suliečiant du šią technologiją naudojančius įtaisus. „Envy Recline23“ modelių kainos prasideda nuo 3791 Lt, o „Envy Recline27“ – nuo 4481 Lt.
30 vž de luxe
Operacinė sistema telefone – jau įprastas dalykas. Tačiau auštant daiktų interneto erai elektronikos gamintojai lustus su programine įranga vis dažniau montuoja ir į buities prietaisus. Čia negalime išskirti vieno ypatingo gamintojo ar produkto, nes išmanioji buitinė technika jau tampa tendencija. Šiemet dviejose didžiausiose elektronikos parodose – Las Vegase vykusioje CES ir Berlyno IFA – išmaniųjų namų sprendimų bei prietaisų pristatė visi didieji gamintojai. Nuo „Samsung“, LG ir „Whirlpool“ iki Kinijos bendrovės „Haier“. Naujausios skalbimo mašinos pačios pasveria skalbinius ir nusprendžia, kiek vandens bei miltelių reikės, atpažįsta medžiagas, parenka reikiamas programas ir informuoja vartotoją apie skalbimo pabaigą. Kitos skalbinius dar ir išdžiovina bei gali pranešti meistrams apie gedimą. Orkaitės pamatuoja maisto produktų drėgmę bei svorį, žino, kiek reikia kepti vištieną, kiek avieną, ir pačios parenka reikiamą temperatūrą bei nusprendžia, kurioje pusėje reikėtų padidinti ar sumažinti temperatūrą, kad patiekalas būtų idealiai iškeptas. Šaldytuvai gali pasiūlyti receptų ir geba patys iš interneto parduotuvių, pvz., e.maxima.lt, užsakyti trūkstamų produktų. Dažnai jie turi integruotas elektronines užrašų knygutes, atpažįsta vartotojus ir turi galimybę neatidaryti durelių vyrui, vakare siekiančiam trečio bokalo alaus. Visi šie prietaisai, be abejo, yra prijungti prie interneto arba tam tikros bendrovės debesies, tad juos galima valdyti ir balsu, ir išmaniuoju telefonu, net nebūnant namie. Beje, kai kurių gamintojų prietaisai turi ir balso modulius, tad apie baigtą darbą vartotoją gali informuoti ne tik žinute išmaniojo telefono ekrane, bet ir žodžiais: „Jūsų vakarienė paruošta“.
VILNIUS, P.C. „EUROPA“ CITY MEN&WOMEN VILNIUS, KAUNAS, KLAIPĖDA, ŠIAULIAI www.pennyblack.com
technogidas Išmanusis laikrodis Rugsėjį Berlyne vykusioje IFA 2013 parodoje Pietų Korėjos milžinė „Samsung“ pagaliau pristatė ilgai lauktą išmanųjį laikrodį „Galaxy Gear“. Tai įdomus įrenginys, pranešantis vartotojui apie skambučius, trumpąsias žinutes, elektroninius laiškus, artėjančius susitikimus ir pan. Jame taip pat įmontuota kamera bei valdymo balsu modulis. „Galaxy Gear“ įrengtas garsiakalbis leidžia skambinti naudojant integruotą laisvųjų rankų įrangą. Pavyzdžiui, išėjus iš prekybos centro, rankose laikant pirkinių krepšelius. Tačiau šis laikrodis vis dėlto tėra įdomus priedas, galintis veikti tik poroje su išmaniuoju telefonu. Norintys tikrojo išmaniojo laikrodžio, galinčio veikti savarankiškai, turės palaukti, kol rinkoje pasirodys bendrovės „Omate“ laikrodis „TrueSmart“. Jį jau galima užsakyti bendrovės tinklalapyje. Jo kaina – nuo 300 USD. Lietuvoje iki metų pabaigos pasirodysiantis „Galaxy Gear“ kainuos kiek pigiau – apie 275 USD (apie 700 Lt.).
Sferinės nuotraukos Kalbant apie fototechniką būtina paminėti ir panoramines, tiksliau – sferines nuotraukas darantį fotoaparatą „Ricoh Theta“. Praėjusį mėnesį bendrovė „Ricoh Imaging“ pristatė Wi-Fi įrenginį, galintį fotografuoti 360° sferines panoramas. Tai tarsi „Google Street View“ fotoaparatas, kurį galima nešioti kišenėje („Google“ tokio tipo fotoaparatus montuoja ant automobilių, kuriančių „Street View“ paslaugą). „Ricoh Theta“ – tai pailgas plonas įrenginys su žuvies akį primenančiu objektyvu abiejose prietaiso pusėse. Būtent šis objektyvas leidžia fotografuoti 360° kampu. Naudojant „Ricoh Theta“ pirmą kartą jausmas gana neįprastas, mat fotografuojant reikia atsikratyti įpročio galvoti apie kadrą kaip apie dalyką, esantį priešais objektyvą, ir pradėti galvoti apie visą aplinkinį vaizdą. Kana: 400 USD.
32 vž de luxe
Fotoaparatas jūsų telefonui Tikriausiai girdėjote, kad kišeniniai fotoaparatai po truputį miršta. Žodis „miršta“, aišku, stiprus, bet ekspertai sutinka, jog ateityje išliks tik profesionalūs ir pusiau profesionalūs aparatai, o vadinamosios muilinės užleis vietą išmaniesiems telefonams. Naujausias „Sony“ žaisliukas šį procesą turėtų dar paspartinti. „Sony Cyber-shot QX“ fotoaparatų liniją papildė dviem naujais modeliais – „QX100“ ir „QX10“. Tai objektyvų formos fotoaparatai, montuojami prie išmaniųjų telefonų. Abu įrenginiai turi nuosavą optiką bei vaizdo matricą ir gali būti jungiami prie daugelio „Android“ įrenginių – jie poruojami per NFC, vaizdas perduodamas per Wi-Fi. Nauji „Sony Xperia“ šeimos telefonų modeliai turės ir šioms kameroms pritaikytą specialią nugarėlę. Beje, abu fotoaparatai gali būti naudojami ir neuždėjus ant telefono, bet vaizdą perduodant į ekraną, pavyzdžiui, kai reikia fotografuoti minioje, aukštai iškėlus rankas. „QX10“ Lietuvoje kainuos apie 800 Lt, o „QX100“ – apie 1600 Lt.
Transformeriai Taivano kompanija „Asus“ toliau stiprina pozicijas hibridinių įrenginių rinkoje. „Asus“ buvo viena iš pirmųjų pasaulyje, prieš keletą metų į plačiąją rinką paleidusių šiuos neįprastus įrenginius. O šiemet Berlyne gamintoja pristatė iki šiol galingiausius savo transformerius. Bene įdomiausias modelis yra „Transformer Book Trio“, kuris gali tapti planšetiniu, nešiojamuoju arba stacionariu kompiuteriu. Įrenginį sudaro dvi dalys: planšetė su operacine sistema (OS) „Android“ ir prijungiama klaviatūra „PC Station“, kurioje įdiegta „Windows 8“ OS. Be to, minėtą „PC Station“ klaviatūrą galima prijungti ir prie įprasto išorinio ekrano ir šį komplektą naudoti kaip stacionarų kompiuterį. Kartu pristatytas ir bene galingiausias – iki 8 GB operatyvios atminties ir procesorių „Intel Core i74500“ turintis „Transformer Book T300“ bei atnaujintas „Transformer Pad Infinity“. Deja, „Asus“ dar neatskleidė nei šių įrenginių kainos, nei pasirodymo datos.
v탑 de luxe
33
lietuviškos žvaigždės pasaulio dizaino padangėje
Įspūdingi keraminiai arbatinukai, keliaujantys į tūkstantmetes keramikos tradicijas turinčią Kiniją, modernus šviestuvas, lydintis Baltarusijoje, Minske, įsikūrusio prekybos centro pirkėjus, šeimos medžiu pavadintas kolumbariumas, pelnęs tarptautinių komisijų pripažinimą, – tai praėjusių metų dizainerių darbų derlius. /Dina Sergijenko /
Ž
inoma, darbų, vertų dėmesio, traukiančių akį ir rodančių, kad šalies dizaineriai idėjomis, kokybe ir patrauklumu niekuo nenusileidžia užsienio kūrėjams, gerokai daugiau. Tautvydas Kaltenis, Lietuvos dizainerių sąjungos prezidentas, džiaugiasi, kad Lietuvoje gausėja pavyzdžių, kai dizainas žengia koja kojon su verslu. Toks santykis į namus ir aplinką atneša gausybę produktų, kurie – daugiau nei tik gražūs. „Daug kalbame apie inovacijas. Reikia suprasti, kad moksliniai tyrimai yra teorija, o dizainas – praktika. Klaidinga manyti, kad dizainas yra vien estetinė daikto savybė“, – įsitikinęs pašnekovas. Ryškiausius blykstelėjimus Lietuvos dizaino padangėje fiksuoja antrasis „Lietuvos dizaino indeksas“. Jame sukaupti svarbiausi praėjusių metų Lietuvos dizainerių darbai, įvertinti verslo ir apdovanoti tarptautiniuose konkursuose. Maloniai stebina tai, kad dizaineriai vienodai puikiai dirba
tiek meninėse plotmėse, tiek kurdami pramonei skirto objekto dizainą.
Įvertinti pasaulyje
Vienas ryškiausių praėjusių metų atradimų – dizaineris Konstantinas Markinas, sukūręs laikrodžio „Lunokhod 2“, keliančio susidomėjimą visame pasaulyje, dizainą. „Vostok Europe“ gaminių linijai priklausantis laikrodis gamintas daugiausia iš šveicariškų detalių, tačiau gimęs Vilniuje. „Lunokhod 2“ aprūpintas daugybe mikroprocesorių, daviklių, matuoklių, keliomis funkcijomis bei tinka ekstremaliai veiklai. Dizaineris pasakoja, kad vaizdas, kaip turėtų atrodyti produktas, gimė žiūrint į sovietinį mėnuleigį, prieš 40 metų nusileidusį ant Mėnulio paviršiaus tyrimams. Būtent kosminį prietaisą savo išvaizda laikrodis „Lunokhod 2“ ir primena. Tarptautinį pripažinimą pelnė ir Asta Sadauskaitė, Vilniaus dailės akademijos (VDA) absolventė, kurios projektas – šeimos medis-kolumbariumas „Family Tree“ tarptautiniame
Keramikė Birutė Sagaitytė
Jauna keramikė Birutė Sagaitytė sako, kad kurdama visuomet siekia tobulybės, o tobulybė yra tai, kas gražu konkrečiam žmogui. Anot jos, nei kičas, nei skoningi daiktai neegzistuoja, mat yra daiktai, kurie patinka arba nepatinka – ir taškas. J U D I T O S G R I G E LY T Ė S N U O T R .
Dizaineris Konstantinas Markinas
Laikrodžio „Lunokhod 2“ dizainas įkvėptas sovietinio mėnuleigio, kuris, nusileidęs Mėnulyje, atliko gausybę tyrimų ir padarė tūkstančius Mėnulio paviršiaus nuotraukų. LIETUVOS DIZAINO INDEKSO NUOTR.
Dizainerė Asta Sadauskaitė
VDA absolventės Astos Sadauskaitės darbas, pelnęs ne vienos tarptautinės komisijos pagyras: šeimos medžiu („Family Tree“) pavadintas kolumbariumas skirtas ne tik šeimos nariams atminti, urnoms saugoti, bet ir genealogijos medžiui sudaryti, šeimos istorijai reprezentuoti. LIETUVOS DIZAINO INDEKSO NUOTR.
34 vž de luxe
Dizaineris Irtas Žmuida
14 metų kurto biliardo stalo „Rossi“ dizaino idėjų paieška apėmė ir Talino stačiatikių cerkvę, ir Kremliaus aikštėje (Rusija) esančių architektūrinių detalių peržiūras. Biliardo stalo, šalia kurio buvo filmuotos ir kai kurios „Da Vinčio kodo“ scenos, kopijų pagaminta maždaug 50 visame pasaulyje. LIETUVOS DIZAINO INDEKSO NUOTR.
Darius Čekanauskas ir Marius Mateika.
Prekybos centras “Minskas” Baltarusijoje. LIETUVOS DIZAINO INDEKSO NUOTR.
Dizainerė Rūta Šipalytė
Parodų ciklui Šanchajuje (Kinija) sukurti arbatinukai-gyvūnėliai simbolizuoja vis kitą zodiako ženklą. Parodų ciklas buvo pradėtas prieš 5 metus, iki dabar p. Šipalytė yra sukūrusi septynis skirtingus zodiako ženklus simbolizuojančius arbatinukus. LIETUVOS DIZAINO INDEKSO NUOTR.
36 vž de luxe
konkurse „Design for Death“ užėmė pirmąją vietą. Bičių korį primenantis „Family Tree“ kolumbariumas, sako jauna dizainerė, leidžia kruopščiai saugoti prisiminimus, neužmiršti išėjusiųjų, kurių pelenai saugomi kiekviename „korio“ langelyje. Šie langeliai uždengti pulsuojančiais LED šviesos diodų ekranais, kuriuose, sako autorė, galima palikti trumpą skaitmeninę žinutę, nupasakojančią besiilsintįjį. Dizainerės Rūtos Šipalytės keramikos darbai skirti Kinijos rinkai. Ryškūs, žaismingi ir itin kūrybiški arbatinukai simbolizuoja kinų zodiako ženklus. Prieš penkerius metus dalyvaudama parodoje, skirtoje šiai rytietiškai simbolikai, dizainerė pristatė arbatinuką, simbolizuojantį kiaulės metus. Iki šiandien p. Šipalytė sukūrė septynis skirtingus arbatinukus, kurie bus pristatomi Kinijoje. Lietuvos dizainerių sąjungos prezidentas pabrėžia, kad tai itin svarbus momentas, mat Kinija – šalis, turinti tūkstantmečius siekiančias keramikos apdirbimo tradicijas. Vienas įdomesnių praėjusių metų darbų – dizainerės Jolantos Vazalinskienės, VDA Kostiumo dizaino katedros vedėjos, „išmanioji tekstilė“ – kolekcija „Termo“. Greičiausiai nėra nė vieno, kuris nebūtų girdėjęs apie juvelyriką, esą, reaguojančią į žmogaus nuotaiką. Čia į nuotaiką, pasikeitusį orą, kūno temperatūrą reaguoja drabužis. Ponia Vazalinskienė pasakoja, kad temperatūros svyravimai (pavyzdžiui, išėjus į lauką ar patiriant stiprias emocijas) tampa tikra staigmena, mat drabužio raštai ima ir pasikeičia. Pasak jos, tokie drabužio pokyčiai yra ir neverbalinė komunikacija, ir mažesnio vartojimo skatinimas, mat vienas drabužis nuolatos gali atrodyti kitaip. Prekybos centro „Minskas“ Baltarusijoje lankytojams taką ant lubų „sukūrė“ architektai Darius Čekanauskas ir Marius Mateika. Kūrėjams teko savo sprendimais suvienyti kelis kartus renovuotą, skirtingų erdvių po vienu stogu pastatą. Pagrindiniu akcentu tapo ant lubų tarsi takas nusidriekęs šviestuvas, kaip sako architektai, sukuriantis intrigą pasižiūrėti, kas slypi už kampo.Trys nenutrūkstančios 300 m besitęsiančios šviesos gijos prasideda prie vieno įėjimo į prekybos centrą ir baigiasi ties kitu. Architektai aiškina sukūrę modernaus turgaus interpretaciją, mat, sako jie, turgus nuo seno atsirasdavo ten, kur susijungia žmonių dažniausiai naudojami keliai, o prekybos centrai dažnai niekuo nesusiję su istoriniais prekybos taškais. Tai, kas per metus sukurta, sako p. Kaltenis, sunku būtų ir išvardyti. Tačiau visi darbai, kūriniai liudija, kad Lietuvos dizaineriai turi daugybę potencialo, ir, rodos, trūksta tik akimirkos, kad šalies vardas suskambėtų pasauliniu mastu. ●
„Porsche“ yra tas automobilis, ties kuriuo akis nevalingai stabteli – rodos, išskiria iš masės kitų. G amintoj ų n u otr .
/ Dina Sergijenko /
prie legendos vairo
„Porsche Cayman S “.
S
keptikai gali sakyti, kad visi šios markės automobiliai panašūs vienas į kitą, gerbėjai – girti ištikimybę tradicijoms ir išlaikomus klasikinio „Porsche“ linkius, bet tiesa ta, kad šis gamintojas abejingų nepalieka. O tai – legendos požymis. Ir ar galėtumėte įsivaizduoti, kad iš pradžių ši legenda nesiėmė automobilių gamybos savo vardu, jie ėmėsi konsultavimo, kaip reikėtų
„Porsche Cayman S “.
38 vž de luxe
automobilius gaminti. Pavyzdžiui, ketvirtojo dešimtmečio pradžioje Vokietijos valdžios užsakymu bendrovė sukūrė žymiojo „vabalo“ „Volkswagen Beetle“ dizainą. „Porsche“ kūrinių sąraše galima rasti netgi karinių sunkiasvorių tankų. Automobilių su „Porsche“ vardu gamyba prasidėjo tuomet, kai bendrovės įkūrėjo Ferdinand Porsche sūnus Ferry Porsche nusprendė su-
kurti nuosavą automobilį. Vien todėl, kad vaikinas nerado jokio jį dominančio iš tų, kurie jau važinėjo gatvėmis, – neįtiko jam ir Porsche šeimos sukurtas „vabalas“.
Pagamintas lentpjūvėje
Automobilis, pavadintas tiesiog skaičiumi „356“, išdygo nedidukėje lentpjūvėje. Prototipas, panašu, savo linijose slėpė sėkmės geną, mat visai netrukus jis buvo pradėtas gaminti, o žvelgiant į jo formas akivaizdu, kad jis tapo pagrindu visai „Porsche“ linijai iki pat šių dienų. Iki pat 7-ojo dešimtmečio „356“ buvo surenkamas rankomis, dalis pirmųjų modelių buvo gaminami naudojant „Volkswagen Beetle“ dalis, tokias kaip varikliai, važiuoklės, pakabos. Tik paskutiniesiems „356“ atiteko „Porsche“ gaminti varikliai. Tačiau tikroji legenda, dėl kurios šiandien suvirpa širdis ne vienam galine ašimi varomų vokiškų automobilių gerbėjui, gimė 1963 metais. „Peugeot“, tuomet turėjęs teisę į visus triženklius derinius su nuliu viduryje (407, 607, 206 ir t.t.), paprieštaravo „Porsche“ planams sportinį automobilį išleisti kaip
„Porsche 901“, tad gamintojui teko pasukti galvą, ir „Porsche“ sportinis modelis gavo „911“ vardą. Nuo tada bendrovės modeliai galingėjo, greitėjo, tobulėjo, ji mokėsi iš kitų gamintojų, nuolat eksperimentavo su savomis idėjomis, o visus pasiekimus įrodydavo sportinėse trasose. Netgi „Carrera“ vardas ant daugelio „Porsche“ modelių atsirado ne šiaip sau, o iš gamintojo simpatijos Meksikoje vykdavusioms lenktynėms „The CarreraPanamericana“, kurias nuo 1950ųjų laimėjo kelis kartus. Lenktynių vardas prie „Porsche“ modelių pavadinimų, sako gamintojas, simbolizuoja kokybę ir ištvermę.
Pritaikė šeimai
Šiandien „Porsche“ gamoje ne tik kupė ir kabrioletai, gamintojas išleido prabangius ir sportiškus visureigius „Cayenne“, sedanus „Panamera“. Buvęs dvivietis automobilis tapo tinkamu ir šeimai. Ir visų „Porsche“ modelių linijos aiškios ir nesupainiojamos su jokiais kitais automobiliais: išraiškingą automobilio priekį su akcentuotais žibintais (su didesniais ar mažesniais pakeitimais ši dizaino linija tęsiama nuo pat tada, kai buvo išleistas „356“) turės kiekvienas „Porsche“, nuo „Boxter“, „Cay-
visureigyje „Cayenne“, ar sportiškame „911“, orientuota į svarbiausią asmenį automobilyje – vairuotoją. Ir išdėliota taip, kad galite sėsti iš vieno „Porsche“ į kitą – nepaklysite.
Dvi dešimtys „Porsche“
Tuo teko įsitikinti pačiai, į Lietuvą užsukus „Porsche World Roadshow“ karavanui – per kelias valandas teko išbandyti beveik dvi dešimtis šios kompanijos galiūnų. Riaumojantys varikliai, akiai malonūs automobilių siluetai, startuojant neišvengiamai klyktelėjančios padangos, nemažas greitis, saugias trajektorijas žymintys kūgeliai ir šlapia lietuviškos lenktynių trasos – „Nemuno žiedo“ Kačerginėje – danga: visa tai privertė kraują užvirti. Ir jeigu sportiškaisiais „Porsche“ modeliais nė kiek neabejojau ir pasitikėjau jų tvirta stovėsena net itin staigiuose posūkiuose, daugiausia abejonių man kėlė aukštoki SUV klasės „Cayenne“ ir prabangūs, bet sunkesni nei norėtųsi žiedinėje trasoje, „Panamera“. Savo pirmąjį „Nemuno žiedo“ ratą su „Panamera“ nusprendžiau įveikti pernelyg neskubėdama. Ir pažadą pamiršau po pirmojo posūkio. Ne veltui „Panamera“ yra vadinamas sportiniu sedanu. Pliaupiant lietui slidžia tapusioje trasoje auto-
Tikra staigmena gerąja to žodžio prasme trasoje tapo „Cayenne“ visureigis. Pastaruoju metu tokių – aukštų, didesnį pravažumą turinčių, tačiau miestui skirtų – visureigių buvo tekę vairuoti ne vieną. Blogiausia dalis juos vairuojant būdavo posūkiai – aukščiau esantis svorio centras bei aukščiau įmontuota vairuotojo sėdynė kiekviename greičiau išvažiuotame posūkyje leido jausti, kaip automobilis svyra į šoną. Visgi reikia pripažinti, kad nebuvo nė vieno posūkio, kur „Cayenne“ būtų pasidavęs išcentrinei jėgai, šlapiai dangai ar paprasčiausiai tapęs padėties šeimininku.
„Porsche Cayman S Panamera GTS “.
man“ ir „Carrera“ iki „Panamera“ ir „Cayenne“. „Porsche“ išlaiko ne tik eksterjero, bet ir interjero dizainą. Kairėje vairo pusėje esanti užvedimo spynelė, charakteringas prietaisų skydelių išdėstymas, multimedijos ekranas su aplink išrikiuotais valdymo mygtukais, aplink pavarų svirtį išdėlioti, vairuotojui ranka patogiai pasiekiami važiavimo režimų pasirinkimai: viskas, nesvarbu, ar sėdite
mobilis laikėsi tarsi priklijuotas, o toks užtikrintas stabilumas provokavo spustelėti akceleratorių kaip reikiant. Vokiečių konstruktoriai atliko nuostabų darbą kurdami šį sedaną, mat pritaikę jį komfortiškam važiavimui, atrinkę aukščiausios kokybės medžiagas ir sukūrę itin subtilų salono interjerą jie leido dailaus automobilio pirkėjui nepamiršti „Porsche“ kilmės ir karšto kraujo.
Tikras karalius
Visgi to jausmo, kuris apima sėdant į „Porsche Carrera“, pakartoti nepavyksta jokiam kitam modeliui. Visų pirma, matyt, dėl stiprių emocijų – nori nenori galvoji apie tai, kad sėdi prie automobilio, kadaise „Porsche“ koncernui reiškusio užtikrintas pergales, vairo. Šiame automobilyje sėdi žemai, patogią sėdėseną garantuoja ir kone sportiniai sėdynių
šoniniai prilaikymai – trūksta tik keliose vietose fiksuojamo sportinio diržo ir šalmo. Patogiai nusileidžiu vairą ir pasikeliu aukščiau sėdynę, lauke lyja, tad būtų gerai matyti didžiausias balas trasoje. Tikiu, kad „Porsche“ savo automobilius apdovanoja visomis saugumo technologijomis, tačiau didelį greitį sudėjus su vandeniu ant kelio rezultatai ne visuomet gali pradžiuginti. Veide pasirodo nevalinga šypsena, kai prisilietusi prie akceleratoriaus išgirstu galingo (gal netgi per galingo tokiai lietingai dienai) variklio riaumojimą. Instruktorė ragina neatsilikti, tačiau pasilieku daugiau erdvės ir šaunu į priekį. „Porsche“ žaibiškai renka greitį, artėja posūkis ir racija traškėdama perduoda in struktorės priminimą pristabdyti. Klausau, tačiau gal kiek per vėlai, nes mano vairuojama „Carrera“ ima „vizginti uodegą“. Laimei, nedaug, čia pat stabilumo sistemos viską sudėlioja į savo vietas ir, nespėjusi nė brūkštelėti per netikėtai šalto prakaito lašų nusėtą kaktą, lekiu toliau. Posūkius sportiškas automobilis įveikia skustuvo aštrumu ir tikslumu, akceleratorių spaudžiu smarkiau nei norėtų mano perdėm išlavintas savisaugos instinktas. Tačiau nuojauta sako, kad automobiliu galiu pasitikėti – taip ir yra. Visą trasą įveikiame beveik be klaidų, o finišo linija priartėja gerokai per greitai – norėtųsi dar. Prabėgus kelioms savaitėms po tokio greito ir įsimintino „Porsche“ gamos bandymo važiuodama Vilniaus gatvėmis akies kraštu pagaunu didžiulį užrašą „Porsche“ ant pastato sienos. Atsisukusi matau beveik baigtą įrengti šių vokiškų automobilių saloną – pirmąjį Lietuvoje. Ir nuoširdžiai apsidžiaugiu, nes tai, ko gero, reiškia, kad šių legendinių ir abejingų nepaliekančių automobilių mūsų gatvėse pamažu atsiras daugiau. ● vž de luxe
39
SAUGUMO PATIKRA PRIEŠ KRUIZĄ Kruizas – tai senove dvelkiantis didingas keliavimo būdas laivu. Šiandien, kai atsirado daug pigių kelionių lėktuvu, vargina saugumo patikros oro uostuose, vis populiarėja kerinčios
kelionės jūromis. Anksčiau šaltomis žiemomis rafinuotos damos vykdavo į šiltus kraštus pailsėti ir įdegti, dabar dažniausiai leistis į kelionę laivu vilioja prabanga ir paslaugos. Panašios
svajonės ir siekiai įkvepia vis daugiau didžiųjų mados namų kurti tokioms kelionėms skirtas kolekcijas, kurios elegantiškai ir egzotiškai sujungia žiemą su pavasariu. Šviečiant
saulei kelionių žurnalo „Boersen Pleasure“ žurnalistai plaukė pirmuoju laivo „Queen Victoria“ reisu, norėdami pajusti išskirtinę laivo atmosferą ir pasižiūrėti ekstravagantiškoje ir įvairiapusėje aplinkoje pristatomas pavasario ir vasaros kolekcijas. Smagios kelionės ir gero vėjo! AF FWD Agency
42 vž de luxe
KOSTIUM AS „Sport M a x“, 6 695 DKK LIEMENĖ, SK IRTA DĖVĖTI PO KOSTIUMU „Sport M a x“, 3 195 DKK AUKŠTAKULNIAI „Tsumor i Chisato“, 3 825 DKK SKRY BĖLĖ VARPELIS „Susanne Juul“, 3 200 DKK PAPUOŠALŲ DĖŽUTĖ „Louis V uitton“, 32 900 DKK LAGA MINAS „PEGASE 60 CM Louis V uitton“, 10 700 DKK
vž de luxe
43
SUK NELĖ „Y de“, apie 17 500 DKK PALAIDINĖ „Gucci Cruise“, 2 950 DKK LAK INIAI AUKŠTAKULNIAI „Gucci“, 4 300 DKK DIR ŽAS „Gucci“, apie 3 700 DKK SAULĖS AK INIAI „Bottega Veneta“, 3 280 DKK SK AR A „Her mès“, 1 995 DKK R ANK INĖ „Fendi“ par duotuvėje „Birger Chr istensen“, 10 400 DKK
44 vž de luxe
AUKŠTAKULNIAI „Paule K a“, 4 950 DKK M AUDY MOSI KOSTIUM AS „Celine“, 11 250 DKK KOJINĖS IK I K ELIŲ „Falke“, 109 DKK SUK NELĖ „K eir“ par duotuvėje „Complete Me“, 1 500 DKK
vž de luxe
45
SUK NELĖ „Paule K a“, 18 750 DKK AUKŠTAKULNIAI „Burberry Prorsum“, apie 5 500 DKK ŠIR DELĖS FOR MOS SKRY BĖLĖ „Susanne Juul“, 2 900 DKK M A MUTO K AULO ŽIEDAS „Monies“, 16 900 DKK
46 vž de luxe
SUK NELĖ „SALON“, DIZAINERĖ M ALENE BIRGER, 24 000 DKK SKRY BĖLĖ „SUSANNE JU UL“, 3 500 DKK APYR ANK Ė „PAULE K A“, 1 800 DKK
vž de luxe
47
ą, per į operą!
/Beatričė Laurinavičienė /
S
ukurta daugybė kino filmų, kurių veiksmas vyksta ir operų teatrų ložėse – matine šviesa pulsuoja nuogi damų pečiai ir perlai ant jų, juoduoja džentelmenų peteliškės, žybsi lornetai, pinasi paslaptys ir istorijos... Geriausiu atveju dabar tokį vaizdą pamatysi nebent premjerose, nebent garsiausiuose pasaulio teatruose, nebent – VIP ložėse. Ir nors teatras šiais laikais labiau panašus į kiną nei į bažnyčią, žodis „opera“ vis tiek asocijuojasi ir su žodžiu „prabanga“. Nes opera – ne kasdienai. Nes „geroje draugijoje“ tarstelėjęs, kad štai Vienoje matei diriguojant Barenboim, o „Met“ – dainuojant Netrebko, neabejotinai įsimesi baltą akmenėlį į įvaizdžio krepšelį. Gintautas Kėvišas, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinis direktorius, paprašytas apibrėžti esmę, kuri vienytų geriausius pasaulio operos (žinoma, ir baleto) teatrus, sako, jog įvertinti juos krūvoje – labai sunku. „Pagal darbų apimtis kaip vieną pirmųjų reikėtų įvardyti „Metropolitan“ operą. Gal ir nesakyčiau, kad ji yra pasaulio operos centras, bet vis dėlto – fokusas. Orbitoje aplink ją skrietų Londono ka-
rališkoji opera, Paryžiaus „Grand Opera“, Vienos ir Bavarijos valstybinės operos, Marijos teatras Sankt Peterburge“, – tikslina p. Kėvišas. Anot pašnekovo, ironiška, tačiau sunku būtų pasakyti ir tai, kad vienas ar kitas operos teatras kuo nors ypač išsiskiria. Galbūt savičiausia visada buvo „La Scala“ – ji niekada labai nelinko į ultramodernizmą ar vokiečių konceptualizmą. „Apskritai, – sako p. Kėvišas, – opera labai įvairi. Tai nebėra vieno režisieriaus, vienos estetinės krypties teatras. Ir tie didieji teatrai tokie – pastatymų juose būna labai įvairių. Maždaug prieš 10 m. įsigalėjo regi – vadinamasis režisūros, konceptualusis teatras. Dabar tai nėra taip populiaru kaip prieš 15–10 metų, kai visi ėjo iš proto. Žmonės nori tikrų dalykų, kurie nemaišytų publikai, vėlgi – kad sceniniai sprendimai išsirutuliotų iš muzikinės kalbos, o ne priešingai, kai sugalvojama koncepcija, o tada galvojama, kaip prie jos pritempti muziką.“ Tendencija, anot pašnekovo, tokia, kad opera grįžta prie natūralaus ciklo: pirmiausia yra muzika ir tekstas, o paskiau – režisūrinis sprendimas.
H. Berlioz opera “Trojėnai” Londono karališkojoje operoje. Bill C ooper / Bloom b erg n u otr .
48 vž de luxe
v탑 de luxe
49
Garsiausi pasaulio operos teatrai
atlakyti pirmąkart buvo panaudotos gelžbetonio konstrukcijos. (Tarp kitko, architektas Charles Garnier į atidarymą nebuvo pakviestas – jam teko pirktis bilietą). Į operą renkasi ir snobiška, ir visokia publika. Gausu turistų, mat bilietą gali įsigyti maždaug už 20 EUR. Aprangos kodo nėra, gali ateiti ir su džinsais – niekas į tave kreivai nežiūrės. Viena iš Paryžiaus legendų yra šios operos požemiai: tai kelių aukštų koridorių sistema, kai kurie – jau užgriuvę. Beje, Operos fantomas „kilęs“ būtent iš šių požemių. Šio sezono „Opera national de Paris“ centre – italų operos. w w w . o p e r a d e p a r i s . f r /e n Bavarijos valstybinė opera Miunchenas, Vokietija
Diriguoja garsusis Daniel Barenboim. M onika R ittersha u s / Bloom b erg n u otr . „Metropolitan“ opera Niujorkas, JAV
Įkurta 1883-čiaisiais. Pirmąjį operos pastatą Brodvėjaus 39-oje gatvėje pastatė grupė turtingų verslininkų, norėjusių „savo“ teatro. Įdomu, kad visos operos iš pradžių čia buvo atliekamos tik italų kalba, paskiau – tik vokiečių (ir „Aida“!), kol pagaliau su keliomis retomis išimtimis pradėtos atlikti jų gimtąja kalba. Nuo 1976 m. muzikos direktoriumi dirba James Levine. Nuo 2006 m. generaliniu direktoriumi – Peter Gelb. Jų vadovaujama „Met“ gerokai kilstelėjo pasaulio operos standartus: operos ir baleto spektakliams statyti kviečiami geriausi pasaulio režisieriai, dirigentai, atlikėjai. Repertuare padaugėjo premjerų. Aprangos kodo „Met“ nėra, formaliau rengiamasi į Gala koncertus ir premjeras, tačiau tai nebūtina. Bilietų stovėti galima įsigyti tą pačią dieną prieš spektaklį, kaina – nuo 15 USD. 1931 m. pradėtos „Met“ operos šeštadienio popiečių transliacijos yra seniausiai besitęsiančios klasikinės muzikos programos radijo istorijoje. w w w . m e t o p e r a f a m i l y. o r g Londono karališkoji opera Londonas, Didžioji Britanija
Karališkoji opera (The Royal Opera), žinoma ir „Covent Garden“ vardu, mat nuo 1732 m. veikia Covent Garden rajone. 1856 m. operos pastatą visiškai suniokojo gaisras, 1858 m. jis buvo atstatytas ir veikia iki šiol.
50 vž de luxe
Karališkoji opera, vadovaujama Antonio Pappano, vertinama kaip viena garsiausių pasaulyje. „Covent Garden“ dainininkų sąrašuose – Placido Domingo, Angela Gheorghiu, Anna Netrebko, Renee Fleming, Bryn Terfel, Jonas Kaufmann, Rolando Villazon ir kt. Beje, šio sezono atlikėjų sąrašuose – ir dainininkai Justina Gringytė bei Kostas Smoriginas. Pigiausi bilietai į operos spektaklį – nuo 12 GBP, į baleto – 6 GBP. Dieną teatre rengiamos ekskursijos. w w w. ro h .o rg . u k La Scala Milanas, Italija
„Tokio sezono kaip šis nebus dar 100 metų“, – skelbiama 1778 m. įkurto teatro svetainėje. „Toks“ – tai 10 operų ir 6 baletai. Aštuoni iš jų – visiškai nauji pastatymai, 2 – nauji „La Scaloje“. Kelias iš naujųjų operų diriguos Daniel Barenboim, muzikinis teatro direktorius. Žingsniuodamas Via Filodrammatici gatve nė neįtartum, kad tas pilkas neišvaizdus namas – garsioji „La Scala“. Užėjus vidun viskas stoja į vietas: veidrodinės salės, marmuras ir granitas, prašmatnūs šviestuvai, puošni publika ložėse. Prieš spektaklį galima nugriebti bilietą už 10 EUR – tik tą pačią dieną ir tik į viršutinį aukštą. Vaizdas nebus geras, bet akustika – puiki. Pigieji bilietai populiarūs tarp turistų, studentų, taigi tarp publikos pamatysi ir džinsuotų, ir su sportiniais marškinėliais. Šampanas parduodamas visiems, o auksu žėrinčias ložes galima
apžiūrėti po spektaklio, tai nedraudžiama. w w w. tea t ro a lla s ca la .o rg Marijos teatras Sankt Peterburgas, Rusija
Seniausias Rusijos muzikinis teatras, įkurtas 1783 m., o 1860-aisiais pavadintas jo globėjos, imperatoriaus Aleksandro II žmonos Marijos vardu. Nuo pat įsikūrimo Marijos teatro pripažinimą ir pasaulinę šlovę kūrė žymiausi kompozitoriai ir artistai. Čia dainavo Fiodoras Šaliapinas, Ivanas Jeršovas, Sofija Preobraženskaja, taip pat – ir Kipras Petrauskas. Dabar Marijos teatras – tai trys viename: senasis Marijos teatras, Koncertų salė ir 2013 m. gegužę kitoje Nevos kanalo pusėje atidarytas Marijos teatras-2, kainavęs 700 mln. USD ir sulaukęs daugybės prieštaringų vertinimų, kaip ir teatro vadovas ir vyriausiasis dirigentas (nuo 1988 m.), garsusis Valerijus Gergijevas. Tapęs teatro vadovu jis užsimojo padaryti Sankt Peterburgo Marijos teatro trupę geriausia pasaulyje. Yra manančių, kad jam tai beveik pasisekė. „Nedrįsčiau tvirtinti, kad Marijos teatras svarbesnis už Maskvos didijį, bet kaip prekių ženklas jis yra labai svarbus“, – vertina p. Kėvišas. Bilietas stovėti prieš spektaklį – apie 35 Lt. w w w . m a r i i n s k y. r u /e n Vienos valstybinė opera Viena, Austrija
Vienos valstybinė opera (Wiener Staatsoper) – didžiausias austrų
operos teatras. Įkurta XVII a. viduryje kaip imperatoriaus rūmų operos trupė, 1869 m. pastatyti neoromantizmo stiliaus rūmai. 1945 m. jie buvo visiškai sugriauti, 1955 m. – atstatyti. Pirmenybė čia teikiama kostiuminiams spektakliams, kviestinėms pirmo ryškumo žvaigždėms, jos labiausiai ir masina žiūrovus. Apskritai Vienoje operos pramonė klesti. Bilietai į premjerinius spektaklius išperkami prieš pusmetį. Prieš spektaklį galima įsigyti bilietą tam vakarui, tačiau procedūra – varginanti. Prekiauti 3–4 EUR kainuojančiais bilietais pradedama likus maždaug 1,5 val. iki spektaklio, eilę reikia užsiimti keliomis valandomis anksčiau. Pasitraukus iš eilės į ją sugrįžti negalima, kiekvienas laukiantysis gali įsigyti tik po vieną bilietą. Kiek snobiška čia ir publika – drausminga, gausiai ploja po kiekvienos arijos, suprantama, ir spektakliui pasibaigus. w w w .v i e n n a - o p e r a . c o m Nacionalinė Paryžiaus opera Nacionalinė Paryžiaus opera (Opera national de Paris) po savo stogu glaudžia „Palais Garnier“ ir „Opera Bastille“. Bastilijos opera nauja, pastatyta 1989 m., o štai neobarokiniai Garnier rūmai, „Grand Opera“, atidaryti 1875-aisiais. Didžiulis pastatas stulbina prabanga viduje ir, priešingai nei „La Scala“, stebina išoriniu grožiu. Rūmai statyti pagal naujausias XIX a. technologijas, svoriui
Bavarijos valstybinė opera (Bayerische Staatsoper) išsiskiria turtinga istorija. Miunchenui rašė W. A. Mozart, čia įvyko keturių R. Wagner operų („Tristanas ir Izolda“, „Niurnbergo meisterzingeriai“, „Reino auksas“, „Valkirija“) premjeros. Miunchene gimė ir kūrė R. Strauss. 1911-aisiais W. A. Mozart, R. Wagner ir R. Strauss operos sudarė Miuncheno operos festivalio pagrindą. Miuncheno operoje dirbo legendomis vadinami dirigentai Karl Bohm, Wilhelm Furtwangler, Georg Soltis, Wolfgang Sawallisch. Bavarijos valstybinė opera ir orkestras įsikūrę Nacionaliniame teatre (Nationaltheather), ekskursija dienos metu po jį kainuoja 6 EUR. Bilietai į spektaklius – nuo 9 EUR. w w w. b aye r i s c h e. s t a a t s o p e r.d e Maskvos didysis teatras Maskva, Rusija
Didžiojo teatro (Bolšoj teatr) trupė įkurta 1776 m. Rusijos imperatorienės Jekaterinos II nurodymu. Dabartinis klasicistinio stiliaus pastatas išaugo 1780-aisiais. 2005–2011 m. jis buvo restauruojamas, taigi dabar spektakliai rodomi dviejose – Istorinėje ir Naujojoje – scenose. Oficialiais duomenimis, rekonstrukcija kainavo 7000 mln. USD, neoficialiais – dvigubai daugiau. Šio teatro stipriąja puse kritika vadina baleto trupę, apskritai ji siejama su rusų baleto mokykla. Teatro tinklalapyje nurodoma, jog „apranga gali būti demokratiška“, laimei, kaimyno su šortais čia nepamatysite – tokio į teatrą tiesiog neįleis. Keblumų gali būti ne tik atsipalaidavusies turistams, – 2011 m. teatro vadovybės nurodymas pardavinėti bilietus tik asmens dokumentą turintiems asmenims, regis, dar neatšauktas. Taip kovojama su bilietų perpardavinėtojais.
w w w. b o ls h o i . r u ●
2013/14 RuDuo – Žiema Rūbai, avalYnė iR aksesuaRai Pagaminta italijoje gedimino pr. 44, vilnius. tel. +370 5 261 6583 el. paštas: info@kristiana.lt
milijonas už kvapą
2012 metais į prekybą pateko apie 1400 naujų kvepalų. Manoma, kad šis stulbinantis skaičius iš tikrųjų yra dar didesnis nei skelbia informacijos šaltiniai. Akivaizdu, kad laikai, kai parfumerija buvo skirta tik išrinktiesiems, liko praeityje, o ir išsirinkti naujus kvepalus šiame parfumerijos chaose tampa vis sunkiau. Išryškėjo modernios prabangios parfumerijos poreikis, atvėręs duris nišinei parfumerijai ir itin riboto leidimo kvepalų versijoms prašmatniuose buteliukuose. Kai taip gausiai kvėpinamos net vienkartinės nosinės, net dėvėtų rūbų parduotuvės kvepia tik joms kurtais kvepalais, kyla noras atsigręžti į parfumerijos prabangą, kuomet kvepalai ir jų buteliukai buvo meno kūriniai, o ne kasdieniai greito naudojimo produktai. / Rimantė Budrytė-Kvietkauskienė / G amintoj ų n u otr .
52 vž de luxe
S
enuose kino filmuose matome, kaip retro stiliaus gražuolė buduare grakščiai purškia kvepalus ant kaklo iš išskirtinai gražaus krištolinio buteliuko. Tai šiandien atrodo kaip nebeaktualus praėjusių laikų reliktas, nes dabar tokia aromatų gausa, jog kvėpinimasis praranda savo išskirtinę prasmę. Parfumerijos gamintojai, reaguodami į pasikeitusius vartotojų poreikius, išleidžia ir kūno priežiūros produktų linijas, ir kelioninius kvepalų rinkinius, namų kvapiklius, tačiau bene labiausiai prisitaikė prie vartotojų poreikių Prada mados namai, išleidę populiarių Prada kvepalų „Infusion d‘Iris“ kvapo vandenį skalbiniams lyginti. Ši kvepiančių produktų manija jau atsigręžė prieš žmogų alergijų proveržiu, Skandinavijos šalys viešąsias erdves paskelbė nesikvėpinimo zonomis, o griežtėjantys IFRA reikalavimai natūralias medžiagas keisti mažiau alergizuojančiomis sintetinėmis kelia grėsmę parfumerijos išlikimui apskritai. Taigi siekiant nepaskęsti parfumerijos vandenyne ir suvokiant prabangos finansinę vertę atsiranda itin aukštos kokybės, kiekio ribojimo, aromato išskirtinumo poreikiai.
Brangiausi kvepalai pasaulyje
2006 metais Clive Christian pristatė dešimt buteliukų riboto leidimo kvepalų „No. 1“, pavadintų „Imperial Majesty“. Jie buvo pripažinti brangiausiais kvepalais parfumerijos istorijoje. „Imperial Majesty“ 500 ml talpos Baccarat krištolo buteliukai, papuošti penkių karatų baltuoju deimantu ir 18 karatų auksu, tapo išskirtinės prabangos simboliu: asmenims, įsigijusiems šiuos prestižinius itin riboto leidimo kvepalus, buvo garantuotas asmeniškas šių kvepalų pristatymas Bentley automobiliais. 2009 metais Clive Christian „Imperial Majesty“ kvepalaii buvo įtraukti į Guinesso rekordų knygą kaip brangiausi kvepalai pasaulyje: pradinė jų kaina 2006 metais buvo 215 tūkstančių JAV dolerių, paskutinieji „Imperial Majesty“ buvo pardavinėjami už 435 tūkstančius JAV dolerių (per milijoną litų). Iš viso buvo parduoti
septyni šių kvepalų buteliukai: likę trys priklauso Clive Christian ir yra eksponuojami Londone bei Niujorke. Šie Clive Christian kvepalai sukurti iš rečiausių ir brangiausių natūralių ingredientų, supilstyti į rankomis gamintus krištolo buteliukus ir parduodami tik keliose prekybos vietose pasaulyje. Moterims skirtuose Clive Christian „No. 1“ dominuoja gėlės – indiškasis jazminas, kvapioji vanilė, šimtalapis erškėtis, vyrams skirtuose – santalmedis ir arabinis jazminaitis. Norintieji įsigyti Clive Christian „No. 1“ kvepalus krištoliniame 30 ml talpos buteliuke už juos paklos maždaug 11 tūkstančių litų, tiesa, šių kvepalų 30 ml papildymas kainuos tik šiek tiek daugiau nei 4000 litų. Moterims skirtus Clive Christian „No. 1“ iš prabangaus krištolinio buteliuko, saugomo po užrakinamu stikliniu gaubtu, teko išbandyti Berlyne, prabangos prekėms skirtame prekybos centre „KaDeWe“. Puiki aromatinė kompozicija, klasikinis gėlių aromatas ir nuostabi kvepalų kokybė sužavėjo: ant odos šių kvepalų aromatas išliko daugiau nei parą, nepaisant kūno priežiūros procedūrų.
Brangiausi kvepalai Lietuvoje
Clive Christian „No. 1“ Lietuvoje nėra, tačiau prabangios parfumerijos pasirinkimas yra tikrai puikus. Šiandien patys brangiausi kvepalai, parduodami Lietuvoje, yra „Puredistance“, kuriais prekiauja „Creme de la Creme“ parduotuvės: 17,5 ml šių kvepalų kainuoja 570 Lt, 100 ml – 1700 Lt. „Puredistance“ kvepalai išsiskiria stipria kvepalų koncentracija (aromatinės medžiagos šiuose kvepaluose sudaro 25–32 %), juos sukurti naudotos prabangios medžiagos, be to, tai yra lėto kūrybinio proceso ir ilgo tobulybės ieškojimo kelio klasikinio tipo kvepalai, kuriais prekiaujama pagal nišinės parfumerijos principus – juos galima
įsigyti tik keliose vietose pasaulyje. Brangiausius pasaulio kvepalus ir brangiausius Lietuvoje parduodamus kvepalus sieja klasikinis kvepalų tipas. Klasikinė muzika, klasikinės elgesio taisyklės, klasikinė apranga, klasikinė parfumerija – tai, kas nepavaldu madai ar laikui: klasika yra siejama su meistriškumo šedevrais, todėl dažnai klasikos samprata siejasi su prabangos samprata, tik ta prabanga šiame kontekste suvokiama plačiau nei tik piniginė ją sukuriančių daiktų vertė – šiuo atveju prabanga reiškia šlovingas istorijos akimirkas, amžinąsias vertybes, perduodamas iš kartos į kartą, galiausiai harmonijos pojūtį.
Parfumerinės prabangos aritmetika
Vienas mililitras Clive Christian „No. 1“, parduodamų krištoliniuose 30 mililitrų buteliukuose, kainuoja maždaug 370 litų, šių kvepalų papildymo vieno mililitro kaina – maždaug 133 litai. Vienas mililitras „Puredistance“ kvepalų, per-
kant 100 mililitrų buteliuką, kainuoja 17 litų. Vieno mililitro kvepalų užtenka keletui įprastinio kiekio pasikvėpinimų, o atsižvelgiant į didelę kvepalų koncentraciją tikėtina, kad vieno mililitro šių kvepalų užteks 5–6 pasikvėpinimams, taigi ir Clive Christian „No. 1“, ir bet kurių „Puredistance“ kvepalų buteliuko užteks tikrai ilgam, net jeigu tai bus vieninteliai kasdien naudojami kvepalai. Prabangi klasikinio tipo parfumerija, kuriai sukurti naudojamos rečiausios ir kokybiškiausios medžiagos bei parfumerinį virtuoziškumą pasiekusių meistrų nosys ir žinios, yra investicija, kuri visada atsiperka, tai itin reti meno kūriniai, „dėvimi“ arčiausiai kūno. Atsižvelgiant į tai, kad parfumerijai kaip meno rūšiai gresia išnykti natūralių medžiagų uždraudimo džiunglėse, investicija į prabangią parfumeriją gali tapti vienu paskutinių prisilietimų prie tūkstantmečiais tobulintų šedevrų, o tai – kur kas daugiau nei finansinė vertė. ●
vž de luxe
53
Ne paslaptis, kad mada į save sugeria visas gyvenimo sritis. Ji atspindi ekonominių rodiklių svyravimus, gyvenimo būdo pokyčius, paauglių eksperimentus ir slaptas jų mamų svajones. Kartais ji mėgsta atsirakinti storas muziejų duris ir išvesti meną į gatves. Talentingi dizaineriai perkelia meną iš paveikslų į mūsų spintas, o mums belieka išmokti atpažinti šias tiesiogines citatas. / Aistė Paulina Virbickaitė /
mados ir meno
flirtas
neša sėkmę
Gustav Klimt. Adele Bloch-Bauer portretas, 1907m. D e A gostini / G etty I mages /A lloverpress n u otr .
M
ados ir meno sąveika paverčia madą dar įdomesniu ir gilesniu reiškiniu. Šių dviejų sričių žvaigždžių susitikimas ant podiumo beveik visuomet sulaukia didelio kritikų, žiūrovų ir pirkėjų dėmesio. Juk neatsitiktinai tiek nepriklausomi, jauni dizaineriai, tiek garsieji mados namai vis dažniau renkasi dailės istorijos citatas ar bendradarbiavimą su menininkais. Nors pavienių atvejų būta ir anksčiau, bene garsiausias mados ir meno flirto atvejis buvo 1965-ųjų metų Yves Saint Laurent eksperimentas. Jis pristatė tapytojo Piet Mondriaan paveikslų paveiktą kolekciją. Tai buvo pabrėžtinai pa-
54 vž de luxe
prasto, santūraus silueto suknelės iki kelių. Jos neturėjo jokių išskirtinių detalių ar dekoro elementų, tik buvo išmargintos stambiais spalvotais stačiakampiais, kuriuos skyrė juodas kontūras. Šių stačiakampių autorius, abstrakčiosios dailės pradininkas Piet Mondriaan, paveikslų plokštumą dalydavo horizontaliais ir vertikaliais stačiakampiais, juos atskirdavo juodu kontūru ir dažydavo balta, mėlyna, geltona arba raudona spalva. Trumpai tariant, jam rūpėjo atsiriboti nuo perspektyvos ir iliuzijos tapyboje, todėl
plokščiame paviršiuje dėliojo lygias formas siekdamas išreikšti „visuotinį grožį ir aukščiausią sąmoningumą“. Formas ir spalvas jis komponavo pagal savo nusistatytus tris svarbiausius grožio principus: intuiciją, harmoniją ir ritmą. 20 metų po Mondriaan mirties Yves Saint Laurent šias formas perkėlė į „Mondriaan sukneles“, kurios netikėtai tapo nepaprastai populiarios. Gaila, kad tų laikų nesulaukė pats tapytojas – visą gyvenimą jis sielojosi dėl nesėkmių su moterimis. Greičiausiai jam būtų maloni žinia, jog jo sukurtos geometrinės formos glaudžiasi prie tūkstančių moterų kūnų. „Mondriaan suknelė“ ir jos sėkmė nebuvo atsitiktinumas ir tikrai ne vienintelis Yves Saint Laurent susidūrimas su meno istorija. Dizaineris karštai domėjosi menu ir per gyvenimą sukaupė šimtus vertingų paveikslų. Po jo mirties, per patį ekonominės krizės įkarštį, 2009 m. vasarį, jo meno kolekcija buvo išparduota už 373 milijonus eurų. Tai viršijo drąsiausius vertintojų lūkesčius. Ir nenuostabu, juk parduodami buvo ne tik paveikslai. Tai buvo kūriniai, iš kurių įkvėpimo sėmėsi viena ryškiausių mados pasaulio asmenybių. Šiandien Mondriaan kūrybos citatų galime rasti visur. Jomis puošiami rūbai, rankinės, bateliai, baldai bei interjerai. Ankstyvąja Mondriaan kūryba teigė rėmęsis ir Juozas Statkevičius 2012 m. pavasario-vasaros kolekcijoje, nors ryškesnių tos įtakos ženklų rasti nelengva. Tuo tarpu 2013 metų pavasario-vasaros Statkevičiaus kolekcija įkvėpta italų Renesanso menininko Giovanni Battista Moroni paveikslų. Savitai garsaus menininko kūrybą interpretavo kitas garsus dizaineris, John Galliano. Jo 2008 metų „Christian Dior“ kolekciją Gustav Klimt motyvais kritikai įvardija kaip vieną geriausių šio dizainerio projektų. Gustav Klimt savo paauksuoJohn Galliano kolekcijos, kuriai įkvėpimo autorius sėmėsi iš G. Klimt kūrybos, modelis, 2008 m. P hilippe Woja z er / R e u ters n u otr .
VILNIUS CITY OPERA
LAPKRIÈIO 26/27/29/30
VISOS JOS TOKIOS V.A.Mocarto opera
GRUODÞIO 3/4/5/8
SVYNIS TODAS MANON LESKO S.Sondheimo muzikinis trileris
SAUSIO 23/24/26 G.Puccini opera
KÛRËJAI: GINTARAS RINKEVIÈIUS DALIA IBELHAUPTAITË JUOZAS STATKEVIÈIUS VCO Didieji mecenatai:
Vilniaus kongresø rûmuose Bilietus galite ásigyti www.tiketa.lt arba Vilniaus kongresø rûmuose
VCO Mecenatai:
Rëmëjai:
Komunikacija:
galvojo savo centrinėje Berlyno parduotuvėje sukurti meno galerijos atmosferą ir bendradarbiauti pasikvietė Hirst. Rezultatas – kelnės ir palaidinės atrodė lyg ką tik ištrauktos iš dažais užpildytos skalbimo mašinos. Šmėkščioja nesunkiai atpažįstami mėgstami Hirst motyvai – drugeliai ar kaukolytės. Ar reikia sakyti, jog kolekcija buvo greitai išpirkta? Bendradarbiavimu buvo patenkintas ir menininkas – taip jis išmėgino save naujoje srityje, o jo vardą išmoko dar viena paauglių karta.
Šiandien mada pamažu pati tampa muziejų eksponatu. Prisiminkime gausybę parodų mados tema Niujorko metropoliteno muziejuje (čia buvo pristatyta Alexander McQueen kolekcija, o šią vasarą vyko paroda, skirta „punk“ kultūros ir aukštosios mados ryšiams tirti). Nereikėtų pamiršti, kad palyginus su menu mada dar visai jaunutė. Juk pirmieji mados namai Paryžiuje buvo atidaryti tik XIX amžiaus viduryje. Pažiūrėsime, kokias pozicijas kultūros pasaulyje mada užims dar po 50 metų. ●
Piet Mondrian „Kompozicija“, 1919 m. Walter M ori / G etty I mages /A lloverpress n u otr .
tais paveikslais pakerėjo XX amžiaus pradžios Vieną ir visą Europą. Dar būdamas gyvas tapo brangiausiu dailės istorijoje tapytoju. Apie šio tapytojo meilę moterims sklando legendos, kurias patvirtina paveikslų personažų seksualumas ir žavesys. Galliano nesiėmė detaliai atkartoti garsiojo simbolisto paveikslų. Tačiau išlaikė tai, kas juose buvo vertingiausia – gėlės trapumo ir bučinio saldumo nuotaiką. Ryškios, žėrinčios modelių suknelių ir makiažo spalvos, įvairių gėlių žiedus primenantys sudėtingi siluetai, puošnia ornamentika nusagstytos plokštumos darė tai, ką moka geriausiai ir Klimt, ir Galliano kūryba, – vilioti. Publikos ir kritikų pagyras išgirdo ir kiti dizaineriai. Meno įtraukimo į mados pasaulį atvejai tampa vis dažnesni. Liko nepamirštas ir Klimt. Sarah Burton sukurtoje 2013 metų „Alexander McQueen“ kolekcijoje taip pat nemažai šio menininko citatų, o kiek nuorodų į Gustav Klimt kūrybą galime rasti šiek tiek žemesnio rango dizainerių ar juvelyrų darbuose, suskaičiuoti būtų neįmanoma. Kita šiuo metu sparčiai populiarėjanti strategija – tiesioginis mados ir menininkų bendradarbiavimas. Nenuostabu, susitikus meno ir mados pasaulio žvaigždėms viso pasaulio dėmesys – garantuotas. Vienas pirmųjų šį kelią išmėgino „Louis Vuitton“ dizaineris Marc Jacobs. 2003 metais jis pakvietė bendradarbiauti meno pasaulio chuliganą japoną Takashi Murakami. Šis
56 vž de luxe
menininkas, panašiai kaip kažkada Andy Warhol, populiariosios kultūros simbolius perkelia į aukštojo meno sferą. Jis kuria provokuojančias, „anime“ stilistikos skulptūras ir be saiko margus paveikslus. Savo koncepciją jis vadina „itin plokščia“ (superflat). Taip jis įvardija ir Japonijos tradicinį meną, ir šiuolaikinės Japonijos estetiką („manga“ ir „anime“ žanrus). Pirmosios bendrai sukurtos rankinės sulaukė didelės sėkmės bei prisidėjo prie sėkmingos tolesnės menininko karjeros. Paklaustas, kaip jaučiasi svyruodamas tarp meno ir komercijos, Murakami atsakė: „Nemanau, kad tai svyravimas. Žiūriu į tai kaip į ribų perkėlimą. Žinau, kad Vakaruose itin pavojinga mėginti sujungti meną ir komerciją, nes gali būti žmonių apmėtytas akmenimis. Bet nieko baisaus – tam turiu pasiruošęs šalmą“. Takashi Murakami bendraamžis iš Londono, skandalingasis Damien Hirst nuolat siejamas su meno komercializacija ir skandalais. Geriausiai jis žinomas kaip ryklio formaldehido akvariume ar kaukolės iš deimantų ir platinos autorius. Hirst nuolat kaltinamas plagijavimu, žurnalistų ir dailėtyrininkų papirkinėjimu ir kitomis nuodėmėmis, bet nepaisant visko gyvena gerai ir populiarumu nesiskundžia. 2008 metais „Sothby‘s“ jis surengė savo asmeninės parodos aukcioną, kurio metu visi eksponatai buvo parduoti už 198 milijonų JAV dolerių. Tais pačiais metais „Levi‘s“ su-
Yves Saint Laurent kolekcijos pristatyme modelis vilki “Mondrian suknele”, 2002 m. G amma - R apho / G etty I mages /A lloverpress n u otr .
Kiekvieną rudenį restoranų šefai, personalas ir gero maisto žinovai su nerimu laukia naujo metinio „Michelin“ gido. Šiame leidinyje apžvelgiami geriausi restoranai ir kavinės, kai kuriems iš jų išdidžiai „užkabinamos“ „Michelin“ žvaigždutės. 2014-ų metų gidas, keldamas nuostabą ir šurmulį, jau pasiekė knygynų lentynas Didžiojoje Britanijoje ir didžiuosiuose Jungtinių Valstijų miestuose. /Milda Zolubaitė /
per kančias į žvaigždes
matton n u otr .
vž de luxe
57
„Signature“ restoranas Tokijuje.
M
Bloom b erg n u otr .
ichelin“ gidą leidžia viena didžiausių pasaulyje padangų gamintojų „Michelin“. Kaip padangų bendrovė sugebėjo sukurti geidžiamiausią gurmaniško maisto vertinimo gidą? Jį išleido bendrovės įkūrėjai broliai Andre ir Eduardo Michelin 1900 metais, jis buvo skirtas Prancūzijos vairuotojams. Tuo metu automobilių buvo nedaug, todėl gidas turėjo padidinti jų skaičių ir poreikį, tad ir dalijamas jis buvo nemokamai. Kartu su kelių žemėlapiais, automobilių remonto ir padangų keitimo instrukcijomis jame taip pat buvo minimos geriausios vietos apsistoti nakčiai ilgoje kelionėje. Dėl Pirmojo pasaulinio karo leidyba buvo sustabdyta. Po karo vėl pradėję spausdinti leidinį broliai Michelin nusprendė jį apmokestinti. Tuo pat metu atsirado restoranų recenzijos ir pirmąkart paminėti Paryžiaus viešbučiai. Augant restoranų skilties populiarumui, broliai galiausiai pasamdė grupę restoranų inspektorių kokybės patikrai ir pradėjo „dovanoti“ žvaigždutes nusipelniusiems. 1936 metų gurmaniško maisto restoranų klasifikacijos metodas gyvuoja iki šiol: Viena žvaigždutė – labai geras savo kategorijos restoranas. Dvi žvaigždutės – puikus
58 vž de luxe
maistas, dėl kurio verta išsukti iš kelio. Trys žvaigždutės – išskirtinis maistas, vertas atskiros kelionės. Metams bėgant gidas užsitarnavo gurmanų maldaknygės vardą ir sukūrė nepaprastai stiprų prekių ženklą: raudoni gido viršeliai ir Bibendum žmogeliukas (pripažintas geriausiu pasaulyje logotipu) ant viršelio lengvai atpažįstamas Vakarų Europoje ir visame pasaulyje. Šiuo metu gyvuoja net 14 skirtingų „Michelin“ gidų, parduodamų net devyniasdešimtyje šalių, įskaitant Ameriką ir Honkongą. Pasaulyje pirmauja Prancuzijos restoranai, sukaupę per 600 žvaigždučių, antra pagal žvaigždučių skaičių Japonija turi daugiau kaip 320, o trečioje vietoje Italija su beveik 330 žvaigždučių. Lietuva dar neturi nė vienos žvaigždutės „Michelin“ gide, tačiau sovietinio režimo atsikračiusios Lenkija ir Čekija jau turi bent po vieną apdovanojimą. Tikrasis sąmyšis kyla dėl gido inspektorių sprendimų ir paslaptingo žvaiždučių dalijimo. Nuo pat gido leidimo pradžios inspektorių veikla buvo anonimiška ir vertinimo kriterijai iki šiol nežinomi viešai. „Michelin“ inspektoriams griežtai draudžiama atskleisti savo veiklą draugams, artimiesiems ir ypač
spaudos atstovams. Inspektoriai aplanko restoranus kandidatus kartą ar kelis kartus per metus ir tikrina kokybės nuoseklumą bei stiliaus išlaikymą. Manoma, jog griežčiausi ir pagrindiniai vertinimo balai skiriami maistui – kulinariniams šefo gebėjimams ir savitam gaminimo stiliui, o ne interjero detalėms ar aptarnavimo lygiui. Verta paminėti, jog žvaigždutės skiriamos šefui už darbą tam tikrame restorane. Jeigu šefas palieka restoraną, žvaigždutės prarandamos. Žiūrint iš šalies atrodo, jog vertinami aukštesnės klasės restoranai, kurie lygiuojasi į prancūzišką gaminimo stilių. Bet atidžiau peržvelgę žvaigždutėmis apdovanotus restoranus per paskutiniuosius penkerius metus rasime ir tapas (lengvų užkandžių) barų, ir netgi pirmąjį pasaulyje pabą (aludę), apdovanotą dviem žvaigždutėmis, tai „Hands and Flowers“ aludė Marlow mieste, Didžiojoje Britanijoje. Kartais „Michelin“ inspektoriai vadinami pernelyg dosniais: tradicinės prancūzų virtuvės šalininkai negali susitaikyti, kad trijų žvaigždučių kiekiu pirmauja Japonija. Gidas tapo kultiniu leidiniu, kurio su baime ir viltimi kiekvieną rudenį laukia pasaulio virtuvių meistrai. Vieni tikisi antros ar trečios žvaigždutės, o kiti po sunkių metų dreba neprarasti vienintelės žvaigždės. Kai kuriems „Michelin“
gidas tapo galvos skausmu, prakeiksmu ir net manija. Vargdami dėl apdovanojimo šefai dieną naktį pluša virtuvėje, tobulina patiekalus ir eksperimentuoja, aukoja net asmeninį gyvenimą. Garsiausia „Michelin“ gido auka – 2003-iaisiais nusišovęs „Michelin“ žvaigždutę pra radęs prancūzų šefas Bernard Loiseau. Kodėl tos žvaigždutės tokios mirtinai svarbios? Pasižiūrėję į restoranus „prieš Michelin“ ir „po Michelin“ matysime, jog viena žvaigždutė gide leidžia restoranui pakelti kainas beveik 45 %, o dvi žvaigždutės – netgi 88 %. Tačiau kyla ne tik restorano kainos ir prestižas, kartu trumpėja meniu ir šefų darbo laikas. Dauguma dviejų ir trijų žvaigždučių restoranų tiekia tik nustatytą degustacinį meniu ir restoraną uždaro sekmadieniais bei pirmadieniais. Taigi galima teigti, jog sunkus darbas galiausiai atsiperka, bet tik ilgai dirbant ir aukojant sveikatą. Tačiau atsiranda virtuvės meistrų, kuriems žvaigždutės tėra laiko švaistymas. Tokią savo nuomonę 1999-aisiais pareiškė Didžiosios Britanijos šefas Marco Pierre White, atidavęs per 17 metų užtarnautas žvaigždutes. Dirbti aukojant miegą ir atostogas, nematyti savo vaikų augant jam pasirodė per sunku. Šefas taip pat teigė, jog jam atsibodo būti kritikuojamam ir teisiamam žmonių, turinčių mažiau žinių ir patirties už jį. Kad ir kaip sunkiai uždirbamos dvi ar trys žvaigždutės, Marco Pierre White – ne vienintelis šefas, atsisakęs jų nešamo pelno ir garbės. Šefas Michelis Roux, iš savo tėvo perėmęs „Le Gavroche“ restoraną Londone, 1993-iaisiais prarado vieną „Michelin“ žvaigždutę. Jis pasakė, jog geriau turėti pilną lankytojų restoraną už žemesnes kainas nei pustuštį restoraną ir didžiulių išlaidų restorano lygiui palaikyti. „Michelin“ gidas dažnai gretinamas su dar vienu kultiniu apdovanojimu – britų žurnalo „Restaurant“ ir mineralinio vandens gamintojo „Pellegrino” renkamu geriausių pasaulio restoranų 100-uku. Remiantis balsavimais ir restoranų kritikų įvertinimais kasmet įvardijamas naujas geriausias pasaulio restoranas. Laimėtojai dažniausiai praktikuoja molekulinę gastronomiją, pasižymi naujoviškiausiu ir subtiliausiu gaminimo bei aptarnavimo stiliumi. Įdomu tai, jog dauguma restoranų, patekusių net į geriausiųjų 10-uką, neturi trijų ar net dviejų žvaigždučių „Michelin“ gide. Taigi prisiekusiems „Michelin“ gerbėjams ir sekėjams svarbu prisiminti, kad gidas gali būti puikus vedlys, bet tik tada, kai iš tiesų žinai, ko ieškai. ●
VISUREIGIŲ BUMAS
Praėjusio amžiaus paskutiniajame dešimtmetyje prasidėjęs SUV klasės visureigių populiarėjimas pastaruoju metu pasiekė bumą, krentant naujų mašinų pardavimams SUV nestokoja pirkėjų, kurie vis dažniau atsisako įpročio sėsti prie įprastų sedanų, hečbekų ar universalų vairo. / Renaldas Jakubauskas /
G amintoj ų ( „ N e w spress “ ) n u otr .
P
rabangių automobilių gamintojai taip pat mato besikeičiančius savo gaminių pirkėjų lūkesčius ir linkę jų nenuvilti. Pastaruoju metu jie ne tik atnaujina populiarius modelius, bet ir gerokai plečia savo SUV („Sport utility vehicle“, aktyvaus gyvenimo būdo automobilis) klasės gamą. Bavarų BMW gamintojas, 1999 m. pristatęs X5 modelį (vokiečiai jam klijuoja SAV, angliškų žodžių „Sport activity vehicle“ (sportiškai aktyvus automobilis) santrumpą), nebejotinai yra vienas SUV segmento pradininkų ar bent tokių automobilių populiarėjimo kaltininkas, ilgokai neužleidęs perkamiausių prabangių miesto visureigių pardavimo lyderio pozicijų. Iki praėjusių metų, kai daugiausia pirkėjų suviliojo kito vokiečių gamintojo „Mercedes-Benz“ M klasės visureigis. Ir nenuostabu, nes praėjusiais metais pradėta prekyba trečios kartos visureigiu, ir naujas, gerokai patobulintas, „mersas“ iškart sulaukė populiarumo ne tik JAV ar Kinijoje, bet ir Europoje – 2012 m. M klasę pasirinko beveik 80 % daugiau pirkėjų nei 2011, kai X5 pardavimai sumažėjo penktadaliu. Tikėtina, kad sumuojant 2013 m. prekybos rezultatus M aplenks X5, tačiau kitąmet pranašumas turėtų būti bavarų rankose. Priežastis – šiemet rinkoje pristatytas trečios kartos X5. Naujojo BMW X5 modelio kaina Lietuvoje prasideda nuo 213 000 Lt. Lyginant su savo pirmtaku, BMW X5 yra didesnis (bet lengvesnis), erdvesnis bei turi prabangesnį interjerą, deklaruoja gamintojai, viliojantys aukštesne sėdėsena (viena iš priežasčių, kodėl SUV pradėjo populiarėti), kiek žemiau įrengtu prietaisų skydeliu, galimybe rinktis naujas išorės bei vidaus dizaino individualias komplektacijas. Tačiau bene didžiausia naujovė – galimybė pasirinkti tik galiniais ratais varomą versiją „sDrive25d“. Tai – pirmasis tokią galimybę siūlantis BMW visureigis. „Su X5 mes norime sugrįžti į viršūnę“, – pristatant naujoką plačiajai publikai Frankfurto automobilių parodoje šį rugsėjį kalbėjo Herbert Diess, už plėtrą atsakingas BMW valdybos narys.
60 vž de luxe
Frankfurto parodoje „Lexus“ pristatė itin išraiškingą „LF–NX“ koncepciją.
Tačiau konkuruoti teks ne tik su „Mercedes“, bet ir su kitu vokiečių gamintoju – „Audi“. Pastarasis dar pernai Paryžiaus automobilių parodoje pademonstravo „Crosslane Coupe“ koncepciją, atspindinčią naują „Audi“ dizaino kryptį. Šiemet Ženevos parodoje Wolfgang Egger, bendrovės vyriausiasis dizaineris, nurodė, kad naujovės pirmiausia bus įkūnytos naujos kartos Q7 modelyje. Anksčiau planuota, kad jis pasirodys dar šiemet, o prekyba – kitąmet. Tačiau vasarą Vokietijos žiniasklaidoje pasklido žinios, kad gamintojas buvo priverstas atidėti premjerą, nes dar paplušės prie automobilio di-
Rugsėjį vykusioje Frankfurto parodoje pristatytas „Jaguar X– C17“– vizija į galimą serijinės gamybos SUV.
Naujojo BMW X5 modelio kaina Lietuvoje prasideda nuo 213 000 Lt.
zaino. Vadovybė nusprendė, kad dizainas per daug brutalus, o papildomi darbai ne tik atideda debiutą, bet ir kainuos nemažai – apie 250 mln. EUR, o naujokas prekybos salonuose pasirodys tik 2015 m. pradžioje. Kol kas žinių apie technines savybes nedaug, tačiau žinoma, kad Q7 bus renkamas ant naujos platformos, kuria dalysis su kitais „Volkswagen“ pramoninei grupei priklausančiais modeliais, pavyzdžiui, „Touareg“.
Ne tik vokiečiai
Tačiau vokiečių trijulei netenka apsiriboti konkurencija tarpusavyje – indų „Tata“ kontroliuojamas britiškas „Jaguar Land Rover“ padalinys pastaruoju metu taip pat nešykšti naujienų. Šiemet Lietuvoje pradėta prekiauti ketvirtos kartos „Range Rover“ (kaina – nuo 323 000 Lt), į kurį dažniau dairosi tikras važiavimo bekele savybes vertinantys prabangių visureigių pirkėjai, neabejingi šios markės dizainui. O pageidaujantiems daugiau sportiškos prabangos britai siūlo kitą šiemet taip pat nekantriai lauktą naujoką – ketvirtos kartos „Range Rover Sport“. Vis didesniam klientų ratui domintis prabangiais SUV nuošalyje veikiausiai neliks „Jaguar“ markė. Rugsėjį vykusioje Frankfurto parodoje pristatytas „Jaguar X–C17“ konceptas.
Ketvirtos kartos „Range Rover“ gamintojai akcentuoja ne tik prabangą, komfortą, bet ir tikrojo visureigio savybes įveikti sunkiai pravažiuojamus kelius.
Didesnė pasiūla
Rinkos tyrimų bendrovės „IHS Automotive“ duomenimis, kovoje dėl perkamiausio vidutinio dydžio prabangaus SUV klasės visureigio X5 kitąmet aplenks M klasę, tačiau prestižinių automobilių gamintojų kova dėl SUV pirkėjų tik aštrėja. Toje pačioje Frankfurto parodoje „Mercedes“ pristatė savo kozirį kovojant dėl mažesnių SUV išvaizdai ir savybėms neabejingų vairuotojų –
62 vž de luxe
Su GLA modeliu „Mercedes“ nusitaikė į jaunesnius pirkėjus.
GLA modelį. Tikslas aiškus – užkariauti jaunesnių pirkėjų simpatijas, kurie dabar svarsto įsigyti padidinto pravažumo „BMW X1“ ir pernai Europoje karaliavusį „Audi Q3“. 2014 m. pradžioje prekyboje pasirodysiantis GLA kainuos nuo 30 000 EUR. Tačiau akivaizdu, kad konkurencija dėl jaunesnių pirkėjų, besidairančių į mažesnius, bet brangesnius SUV pirkėjus, tik aštrės. Frankfurto parodoje „Lexus“ pristatė išraiškingą „LF–NX“ koncepciją. Mark Templin, „Lexus International“ viceprezidentas, neslėpė, kad bendrovė siekia pasinaudoti augančiu SUV segmento potencialu ir išplėsti savo SUV modelių gamą ateityje. Ant gerų prekybos rezultatų nesnaudžia ir „Audi“. Daugiau sportiškumo suteikta kompaktinės klasės SUV atstovui Q3 – šiemet pavasarį Ženevos tarptautinėje automobilių parodoje pristatytas pirmasis RS modelis Q serijoje. 2,5 l darbinio tūrio penkių cilindrų benzininis variklis pasiekia 228 kW (310 AG), o sportiškasis SUV iki 100 km/val. įsibėgėja per 5,5 sek. Vokietijoje prekyba prasideda lapkritį, tad netrukus jo sulauksime ir Lietuvoje, bazinės komplektacijos kaina turėtų prasidėti nuo maždaug 190 000 Lt. Kaip ir konkurentai, „Audi“ nelinkęs pasitenkinti turimu asortimentu – bendrovės atstovai dar pavasarį užsiminė, kad ketina plėsti savo siūlomą pelningą SUV modelių gamą ir pirkėjai turėtų sulaukti didesnio nei šiuo metu siūlomo Q7 modelio – tai turėtų būti Q8. Tačiau nemažas dėmesys skiriamas mažesniems Q serijos atstovams – nenutyla kalbos, kad per artimiausius keletą metų rinkoje debiutuos dar du modeliai – Q2 ir Q4. Spalį pasklido informacija, kad pastaraisiais dviem modeliais „Audi“ gali ir neapsiriboti – 2016 m. galima sulaukti mažylio Q1. Tai gerokai išplės šio gamintojo modelių gamą, kaip ir konkurentams, taikantis į jaunesnius pirkėjus. Nesnaudžia ir BMW, plušantys prie planų pristatyti X2 ir X4 modelius. Ko tikėtis iš X4, BMW atskleidė šiemet pavasarį pristatant koncepcinį BMW X4. Kaip ir X6 modelis, kitąmet prekyboje pasirodysiantis naujokas išsiskirs agresyvesne nei X3 išvaizda, kupė formomis. ●
SVEČIUOSE PAS
/ Jolanta Malinauskienė /
PRANCŪZIJOS E gl ė s K varaciej ū t ė s - I vana u skien ė s n u otra u kos .
ARISTOKRATUS
Viduramžiais pilies mūrai ir bokštai feodalų šeimas saugojo nuo priešų, šiandien į pilies duris beldžiasi romantikos ieškantys turistai. Tačiau atsiveria jos ne kiekvienam. Beveik pusė visų Prancūzijos pilių yra privačios rezidencijos, dauguma jų nėra viešos ir turistų nepriima. Todėl norint patekti į svečius pas tituluotus pilių savininkus reikia turėti asmeninių pažinčių ar rekomendacijų. Arba užsisakyti išskirtinę kelionę turizmo agentūroje. Markizas Patrick Sermadiras de Pouzols de Lile su žmona turistams buvo itin malonūs ir vaišingi. Daugeliui patiko markizo mintis, kad ne turtai ir pilys, o laikas yra šių dienų prabanga.
A
kvitanijos regiono (Pietvakarių Prancūzija), kuriame lankėsi grupė lietuvių, plotas yra kiek didesnis nei pusė Lietuvos, o vertų aplankyti pilių – daugiau nei 40. Tai skirtingos nuosavybės pilys. Vienos jų priklauso senųjų savininkų dinastijos atstovams, kitas pilis perpirko turtingos šeimos, dar kitas valdo vyndarių kooperatyvai. Tik penktadalis Prancūzijos pilių priklauso seniesiems savininkams. Prancūzai – draugiški, tačiau savo privatumą saugo. Lietuvių grupei pasisekė. Jie buvo pakviesti į svečius, bendravo su pilių savininkais, vakarieniavo jų namuose. Pasak pašnekovės, aristokratai gyvena atsipalaidavę, mielai bendrauja, kartu jie yra labai kuklūs. Grafas Xavier de Montbron gyvena savo pilyje, kurią jo giminė puoselėjo šimtmečiais. Jis vedžiojo turistus, dalijosi vaikystės prisiminimais. Grafo prosenelis XIX a. buvo teisingumo ministras, jo parašu patvirtintas Napoleono kodeksas (Prancūzijos civilinis kodeksas, kurio esminės dalys galioja iki šiol). Svečius žavėjo grafo namų aplinka, kupina meno ir istorinių vertybių. Markizas Patrick Sermadiras de Pouzols de Lile, XVII amžiaus pilies savininkas, turistų į pilį neįsileidžia, Jie gali vaikščioti tik po sodą. Tačiau lietuvių grupei buvo padaryta išimtis.Svečiai turėjo retą progą žvilgtelėti į privatų markizo gyvenimą.
Su pagarba paveldui
Pilys restauruojamos itin pagarbiai, stengiantis išsaugoti jų autentiškumą. Tačiau be naujų technologijų neišsiverčiama ir čia. Moderni virtuvinė technika, elektros prietaisai, kompiuteriai — šių dienų pilių kasdienybė. Prancūzai vertina savo šeimos palikimą, tačiau paveldėtą turtą supranta plačiau, ne vien kaip savo materialinį garantą. Juk istorinis paveldas yra ne tik jų, bet ir visos Prancūzijos turtas. Tokia našta ne vi-
Pilis – viena brangiausių, išskirtinės istorinės vertės, reta nuosavybė. Viešnagė įvairių šalių pilyse žadina skirtingus pojūčius. Karališka prabanga, rafinuotumas – tai Prancūzijos pilių subtilybės.
64 vž de luxe
siems yra lengva. Markizė Odile Bertaux de Brandois, pilies „De Lanquais“ savininkė, atviravo, kad restauruoti pilies stogą jai atsiėjo 1 mln. EUR. Pilims išlaikyti, jų sodams puoselėti reikia didelių investicijų, o materialinės grąžos jos neduoda.Todėl pilių savininkai nesėdi rankų sudėję – vieni jų gamina baldus, kiti prekiauja vynu. Tačiau visus juos sieja tas pats gyvenimo būdas, jie tarnauja piliai, puoselėja prosenelių palikimą. Pagarba istorijai akivaizdi ir pilyse, kurios buvo parduotos, nes senieji savininkai nebegalėjo jų išlaikyti. „Chateau de Fenelon“, XIV amžiaus feodalų tvirtovę, prieš keletą metų įsigijo nauji savininkai. Šiandien pilis yra atvira lankytojams, ji gražiai prižiūrima, puoselėjama, čia saugomi vertingi meno kūriniai, reti senoviniai baldai, indai, audiniai. Pilies sienas puošia senųjų savininkų portretai, jų genealoginis medis, nėra jokių užuominų, kad pilį dabar valdo naujieji šeimininkai. Susidaro įspūdis, jog pilys perkamos ne tik sau. Žmonės gali prisidėti prie savo kultūros puoselėjimo ir ta galimybė juos džiugina. Jie myli savo šalį, jos paveldą ir nori jį išsaugoti ateinančioms kartoms. ●
Keletas pilių-viešbučių šalia Paryžiaus Viešbutis „Chateau d'Esclimont“ Senovinė XVI amžiaus pilis 40 km į pietus nuo Paryžiaus, statyta arkivyskupo Etienne de Ponshe. Vėliau nuosavybės teisę į ją turėjo keletas šeimų, 1807 m. ji pateko į La Rochefoucauld šeimos rankas. 1865 m. jų sūnus Charles sumanė pastatui sutekti naują romantišką Renesanso rūbą. Jo užsakymu architektai sušvelnino feodalinės tvirtovės dekorą: dekoravo gynybinius pilies bokštus, apsauginius kanalus pavertė žaismingais vandens tvenkiniais, įrengė prancūziško stiliaus parką. Šiandien čia veikia 52 kambarių viešbutis su šildomu lauko baseinu vasarą, masažo paslaugomis kambariuose, teniso aikštynu, dviračių sporto paslaugomis. Pilyje rengiami muzikos vakarai. w w w . g r a n d e s e t a p e s . f r /e n / C h a t e a u hotel-esclimont Viešbutis „Chateau D‘Augerville“ 80 km į pietus nuo Paryžiaus, 27 km nuo to paties pavadinimo Augerville kaimo. 1452 m. pilis priklausė Prancūzijos karaliaus Karolio VII iždininkui Jacques Coeur. Dėja, turtu jis džiaugėsi neilgai. Už karališko turto grobstymą ir iššvaistymą jis buvo nuteistas ir ištremtas. Vėliau pilis keliavo iš rankų į rankas, buvo perstatoma, rekonstruojama. 1825 m. pilį varžytinėse įsigijo Antoine Pierre Berryer, garsus advokatas ir parlamento patarėjas. Jis restauravo pilį, pavertė tų laikų elito (A. Duma sūnaus, F. Liszt, G. Rossini ir kitų) rezidencija. Dabar pilyje veikia prabangus 40 kambarių viešbutis su 18 duobučių golfo aikštynu. w w w.c h a tea u - a u ge r v i lle.co m
(James de Rothschild dukra). Ji restauravo pastatus, sutvarkė teritoriją. 1988 m. valdytoja tapo bendrovė „Savry”, kuri, vadovaujama Philippe Savry, istoriniuose pastatuose įrengia viešbučius. Po metų čia veikė 200 kambarių viešbutis ir restoranas „Table remarguable“, kuris savo gurmaniškais patiekalais garsus visoje apylinkėje. Vienuolyno bažnyčia ir dalis vienuolyno yra atviri lankytojams. w w w . a b b a y e d e c e r n a y. c o m Viešbutis „Chateau De Montvillargenne“ Viešbutis – 35 km nuo Paryžiaus, parko teritorijoje. Pilies istorija prasidėjo 1900 m., kai Rothschild šeima nusprendė šioje vietoje pasistatyti rezidenciją. Statybos truko ilgai, pastato architektūroje susipynė regioninė ir užsienio stilistikos –fachverkinė konstrukcija (šiuolaikinė karkasinės namų statybos atmaina), skirtingų stilių stogo bokšteliai, balkonai. Per Antrąjį pasaulinį karą pilį okupavo vokiečiai. Po karo čia veikė Jėzaus širdies seserų vienuolynas, nuo 1969 m. – amatų mokykla. Nuo 2003 m. čia veikia prabangus keturių žvaigždučių viešbutis. Jame 200 kambarių, SPA centras, teniso kortai. w w w.c h a tea u d e m o n tv i lla rge n n e.co m Viešbutis „Chateau De Bourron“ Viešbutis yra 50 minučių kelio į pietus nuo Paryžiaus, šalia Fonteblo (Fontainebleau). Tai didinga plytų ir akmens XVII amžiaus pilis, apsupta ankstesnės feodalinės tvirtovės griuvėsių, vandens griovio, 42 ha parko. Pilies architektūra panaši į garsiąją netoli esančią Fonteblo (Fontainebleau) pilį. Rašytiniuose šaltiniuose pilis pirmą kartą paminėta 1150 m. w w w.ca s t le - p a r i s .co m
Viešbutis „Abbaye Des Vaux De Cernay“ Gotikinio stiliaus pilis XII amžiuje veikė kaip vienuolynas. 1791 m. vienuoliai buvo iš jo išvaryti. 1873 m. pilį nusipirko baronienė Charlotte de Rothschild
vž de luxe
65
Šilkas po kojomis
/Lina Ringelienė /
L u cas S chifres / Bloom b erg n u otr .
Šilkiniai kilimai yra laikomi vieni iš gražiausių ir brangiausių kilimų pasaulyje. Jų audimo tradicijos formavosi Rytų kraštuose (Persija, Kinija, Rytų Turkestanas ir kt.). Juose nuo seniausių laikų kilimas yra neatskiriama žmogaus gyvenimo dalis. Laikui bėgant kito kilimo paskirtis – nuo pirmos būtinybės daikto iki meno kūrinio bei prestižo simbolio, išreiškiančio gyvenimo gerovę.
M
anoma, kad šilko tėvynėje Kinijoje rašytiniuose šaltiniuose ne kartą minimi rištiniai šilkiniai kilimai buvo gaminami jau X amžiuje, o XIII amžiuje kinų šilkinių kilimų audimo tradicijos pasiekė Persiją. Yra išlikusių Safavidų valdymo laikais (1499-1674) Kašano mieste rištų nepaprasto ištaigingumo šilkinių kilimų. Jie buvo tankiai sumušti (apie 100 mazgų kv. centimetre), jų plaukas trumpai kirptas, todėl priminė aksominius audinius. Ypatingo tviskėjimo šiems kilimams suteikė į šilkinius siūlus įmaišytos sidabro ir aukso gijos. Nuo XVI a. vidurio Persijoje kilimai audžiami Europos kilmingųjų užsakymu. Kašano ir Isfahano miestuose Šacho Abaso I dirbtuvėse išausti rištiniai bei plokščio audimo šilkiniai kilimai (dabar vadinami „lenkų kilimais“) atkeliavo ir į Lenkiją, 1601 m. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kungaikštis Zigmantas Vaza III siuntė pirklius į Persiją jų įsigyti. Vieni gražiausių šilkinių kilimų iki šiol yra rišami Turkijoje (Herekas), Irane (Kumas, Tabrizas, Kašanas ir kt.), Indijoje (Kašmyras), Kinijoje. Šilko kilimams austi naudojamas dviejų rūšių šilkas – žaliasis, kuris išvyniojamas tiesiai iš kokono, ir prastesnės kokybės šilkas, gaminamas iš sugadintų kokonų pluošto, jis yra karšiamas ir verpiamas, kaip vilna ar medvilnė. Šilkiniai siūlai gali būti naudojami ir metmenims, ir ataudams, ir mazgams, nes yra gerokai stipresni nei vilnoniai. Anksčiau siūlai būdavo dažomi tik natūraliais – gamtinės kilmės dažais, o šiuo metu naudojami ir sintetiniai metalo kompleksiniai (chromo) dažai. Įsigyti tikrai vertingą šilkinį kilimą nėra paprasta. Autentiški kilimai yra brangi prekė, kainuojanti nuo kelių tūkstančių iki kelių dešimčių tūkstančių litų, o ypač vertingiems kilimams kolekcininkai negaili net ir kelių milijonų. Tokie kilimai įsigyjami aukcionuose, parodose, iš privačių pardavėjų ar specializuotose parduotuvėse. Internetinėse parduotuvėse siūlomi kilimai nėra itin vertingi. Jie yra paprasčiausi rankų darbo
68 vž de luxe
šilkiniai, rytietiškais raštais marginti kilimai. Pasitaiko vienas kitas ir vertingesnis. O turguose ar kilimų parduotuvėse nesąžiningi pirkliai gali įsiūlyti ne tik padirbinius, vertingų kilimų kopijas, bet ir fabrike mašinomis pagamintą kilimą kaip „rankų darbo“. Jeigu nusprendėme savarankiškai įsigyti kilimą, reikėtų atidžiai jį apžiūrėti. Rankomis rištų kilimų išvirkščiojoje pusėje aiškiai išryškėja mazgų ir ataudų eilutės, o mašininės gamybos kilimuose mazgai tarytum susmaigstyti į tinklelį. Rankų darbo kilimas niekada neturi tvarkingų mašinine apmėtomąja siūle apsiūtų
kraštų, jo kraštuose išryškėja užausti storesni metmenys, abu kilimo galai turi vienspalviais siūlais kelim technika išaustą juostelę. Tokių kilimų kutai surišti iš metmenų ir niekuomet nebūna pridėtiniai. Patikrinti pluošto kokybę yra kebliau. Vietoj šilko gali būti naudojamos į šilką labai panašios medžiagos – merserizuota (apdorota natrio šarmu) medvilnė ar viskozė. Delnu patrynus šilkinį kilimą galima pajausti, kaip kilimas sušyla, o pakaitalas išlieka šaltas. Geresnis testas šilkui nustatyti yra jo deginimas. Jeigu įmanoma atsikirpti mažą dalelę siūlo, reikia jį padegti: šilkas skleis degančio rago kvapą, o viskozė ir medvilnė sudegs kaip popierius be jokio kvapo. Dažų kokybę vizualiai irgi keblu patikrinti. Drėgna skepetaite patrynus kilimą ji neturėtų nusidažyti. Kokybiški šilkiniai rišti kilimai yra labai tankūs (nuo 30 iki 100 mazgų kv. cm). Pardavėjai gali sumeluoti jų tankį – pasakyti didesnį mazgų skaičių kvadratiniame vienete. Tuomet išvirkščiojoje kilimo pusėje reikia pridėti liniuotę, suskaičiuoti, kiek mazgų (ataudų kryptimi) ir mazgų eilių (metmenų kryptimi) telpa į vieną cm, ir sudauginti šiuos skaičius. Visgi norint įsigyti kokybišką šilko kilimą yra paprasčiau ir patikimiau kreiptis į specialistą, kad šis įvertintų kilimo autentiškumą, amžių, dažus, kilmę ir būklę. ●
lėto gyvenimo Kai ateinanti akimirka užgožia esamą, verta prisiminti „lėtąją“ filosofiją. /Marta Kuzmickaitė / Beatri č ė s L a u rinavi č ien ė s n u otr .
Lėtasis turizmas įtraukia į maršrutą ir vietinių ūkių lankymą, skatindami, pavyzdžiui, pirkti vyną tiesiogiai iš gamintojo.
1
986-ieji, Italija. Pačioje Romos širdyje, Piazza di Spagna aikštėje, įsikuria „McDonalds“ greitojo maisto restoranas, o nedideliame Bra miestelyje Pjemonte, tarp kalnų įsiskverbusiose jaukiose tratorijose ir ūkiuose, prasideda kova už lėtą gyvenimą, lėtą maitinimąsi, kulinarinio paveldo tausojimą ir kokybišką buvimą. Carlo Petrini vardą žino daugelis virtuvės mėgėjų, mat šis žmogus – ne tik garsus gastronomijos žinovas, bet ir judėjimo įkvėpėjas. Jis pradėjo nuo maisto (2004 m. Bra įkūrė ir Gastronomijos mokslo universitetą), tačiau lėtojo gyvenimo idėją perėmė kiti verslininkai, kitų sričių specialistai ir vartotojai. Gali pasirodyti, jog lėtas gyvenimas yra prabanga, ir iš tiesų – dauguma atžvilgių jis yra prabanga.
Iš istorijos
8 dešimtmečio pradžioje nemaži Italijos ruožai už didmiesčių ribų atrodė bene taip pat kaip porą šimtmečių iki tol. Tačiau šalis turtėjo, augo gyventojų perkamoji galia. Dėl užsitęsusio ekonominio pakilimo italai gyveno
70 vž de luxe
daug patogiau, bet kulinariniam šių vietų paveldui kilo pavojų. „Virkštelė, jungusi ūkininkus ir vartotojus, nutrūko, – pasakojo Carlo Petrini laikraščiui „The Independent“. – Dabar retas perkasi vyno iš savo mėgstamo vyndario ar eina į turgų įsigyti kiaušinių, vištienos ar triušienos. Vargiai pažįsti žmogų, kepantį tau duoną, mėsininką ar melžėją, kurio avių ar ožkų sūrio perki.“ Jis prisimena, jog dar visai neseniai vietinėse parduotuvėlėse ir restoranuose žmonės keisdavosi žiniomis apie geriausius ūkius, apie produktus papasakodavo ir parduotuvių savininkai, puikiai pažinoję jų gamintojus. Dėl pokyčių dažniausiai kaltinama modernizacija, prekybos centrai ir greitasis maistas, o vienas iš dažniausių taikinių – „McDonald's“ restoranų tinklas. Taigi – kompanijos sprendimas įsikurti Romos centre laikomas viena kibirkščių, įžiebusių lėtojo maisto judėjimą. Antra kibirkštis – vadinamasis vyno skandalas, kuomet šimtai žmonių apsinuodijo pigiu itališku vynu, kurio sudėtyje rasta metanolio.
9-10 dešimtnečiais daug kur Europoje vyko prieš „McDonald's“ nukreiptų demonstracijų, buvo girdėti skambių pasisakymų (o jų nestinga iki šiol). Štai garsus prancūzų ūkininkas ir šiuo metu politikas Jose Bove tvirtino, jog „kur įsiveisia hamburgeriai, miršta „Roquefort“, savo nuomonę apie „McDonald's“ plėtrą jis išreiškė ir pasivažinėdamas traktoriumi per restorano statybvietę (už tai, verta pridurti, apie mėnesį kalėjo). Tačiau p. Petrini pasisakė už kitokią kovą ir su kolegomis pirmiausia ėmė ugdyti visuomenės sąmoningumą, skleisti žinias apie smunkančią vietinių gamintojų gerovę ir kartu – pavojus Italijos gastronominiam paveldui. Na, o vyno platintojams karštligiškai stengiantis numušti vynų kainas ir Pjemonto įmonei „Ciravegna“ praskiedus pigų vyną industriniu alkoholiu, nelaimė ištiko ne tik Italijos žmones, bet ir vyno industriją. Dėl skandalo Italijos vyno eksportas nukrito net trečdaliu, nuo 17 iki 11 mln. hektolitrų, o tada ne tik p. Petrini, bet ir daugeliui italų tapo akivaizdu, kad vyno bei gastronomijos saugoji-
mas – ne nostalgijos, o išgyvenimo klausimas.
Pagarba gamintojui
Gabriele Rizzo, virtuvės meistras ir Gastronomijos mokslo universiteto studentas, VŽ yra sakęs, jog lėtojo maisto filosofijos pagrindas yra pagarba – ne tik sau ir maistui, kurį vartoji, bet ir žmogui, kuris jį sukuria. Šis judėjimas, ko gero, nebūtų toks efektyvus, jei jo išpažinėjai nekalbėtų apie malonumus, hedonizmą, džiugesį, ramybę, šventiškumą, gyvenimo sodrumą. Niekas nesako, jog laikydamasis lėtojo gyvenimo principų, turi „atkentėti“, ir tai stipriai prisideda prie idėjos sklaidos. Lėtas interjero ar drabužių dizainas, lėta juvelyrika, lėtos kelionės, lėta tėvystė, netgi lėta žiniasklaida (kad ir kaip neperspektyviai skambėtų) pasisako už tuos pačius dalykus: kokybę, sugebėjimą rasti arba kurti malonias ir gyvenimą sodrinančias patirtis, vertinti kiekvieną vietą, žmogų ir akimirką kaip unikalius, puoselėjant savo pačių gyvenimo unikalumą. Mėgautis ir, žinoma,
suvokti, kokią įtaką mūsų pasirinkimai turi aplinkai, kaip galime ją saugoti arba padėti jai atsikurti. Idėjos rado atsaką visuomenėje. Prieš krizę buvo visai madinga nuskristi į Barseloną ar Paryžių pietų, tačiau dabar dažniau išgirsi žmones pasisakant už traukinius, keliones jachtomis, dviračiais, netgi pėsčiomis (kai kuriais atvejais šiems sprendimams įtakos turėjo ir krizė). Keliautojai mėgina įsijausti į naujų vietų atmosferą ir pabendrauti su vietiniais žmonėmis, o sąvoka „turistiniai maršrutai“ jau kuris laikas įgavusi neigiamą atspalvį. Tvirtas pozicijas turi lėtoji architektūra, industrinis dizainas, drabužių industrija. Rūbų modeliavimas remiasi į panašius, kaip gastronomija, principus: dizaineriai renkasi amatininkų, smulkiųjų, vietinių verslininkų audinius ar įsigyja jų iš sąžiningą prekybą („fair trade“) remiančių tarpininkų. Perka audinių ar drabužių iš antrųjų rankų, renkasi tvarius gaminius arba tokius, kurių gamyba nenusižengė etikos principams. Prie lėtųjų drabužių judėjimo jungiasi ir vartotojai – ne tik rinkdamiesi aukštos kokybės vietinių dizainerių drabužius, bet ir patys taisydami, dailindami savo aprangą, pirkdami iš antrųjų rankų. Vaikai irgi įtraukiami į lėtąjį judėjimą. Įvairiuose Šiaurės Amerikos miestuose rengiamos specialios dienos, kai užklasiniai užsiėmimai bei namų darbai atšaukiami, kad mažieji galėtų žaisti, ilsėtis, bimbinėti – būti vaikais. Netgi Harvardo universitetas – teisybė, bene prieš dešimtmetį – paskelbė atvirą laišką pavadinimu „Slow down“, kuriuo paragino studentus... nepersistengti.
Pačių pagaminti pomidorų konservai viename Italijos viešbučių. Turistus žavi ir pritraukia lėto gyvenimo idėjos.
Britų naujienų portalas „wwww. guardian.co.uk“ primena, jog lėtoji revoliucija turėjo įtakos ir biurams: didelės kompanijos stengiasi įrengti darbuotojams erdvę, kurioje jie galėtų atsipalaiduoti, galbūt – pasportuoti (tarkime, jogos užsiėmimus darbuotojams rengia ir „Nike“, HBO, „Forbes“, „Apple“) ar snūstelti. Net IT įmonės, kaip „Hewlett– Packard“, „Microsoft“ ar IBM, yra pabrėžusios, jog visada būdamas „on“, gali įkliūti į savo paties spąstus. Ne tik gyvenimo kokybė auga leidus sau stabtelėti. Kartais kyla ir produktyvumas. Aušra Pundzevičienė, UAB „Žmogaus psichologijos studija“ vadovė, prieš kelerius metus konferencijoje „Laikas ir laikinumas“ yra aiškinusi, jog kai kurie dalykai gali vystytis per vadinamąjį lėtąjį laiką. Šeimyninis gyvenimas, romanas, mokslinis darbas pereina įvairias fazes, iš
Saulėje džiovinami pomidorai. Tradiciniu būdu auginti ir apdoroti produktai tampa vis populiaresni.
kurių kiekviena remiasi ankstesniąja, jiems netinka „trumpai ir greitai“. „Norint gerai išmokti sudėtingą medžiagą, reikia ilgo, nepertraukiamo laiko, susikaupimo, viso (o ne dalinio) dėmesio. Lėtasis laikas nėra tas pats kaip daug laiko. Kad perskaitytum ir suprastum vidutinio ilgumo ir sudėtingumo eilėraštį, pakanka kelių minučių, bet tai reikia daryti lėtai. Greitai skaityti puikiai tinka, pavyzdžiui, tada, kai norime peržiūrėti medžiagą, atsirinkti ką skaitysime. Svarbu išsaugoti lėtumą ten, kur jis būtinas“, – sakė ji.
Lėtumo oazės
Vienas iš p. Petrini judėjimo atoveiksmių – Italijoje ėmė kurtis lėtieji miestai, vadinamieji „Cittaslow“. 1999–2000 m. idėja daugiausia sulaukė italų dėmesio, tačiau netrukus lėtesnį gyvenimo tempą, aukštesnę gyvenimo kokybę, ypač kalbant apie
miesto erdvių išnaudojimą bei eismo intensyvumą, pasirinko daugiau miestų skirtingose pasaulio vietose, ir šiuo metu jų yra 177. Prie tinklo gali prisijungti miestai, kurių populiacija mažesnė nei 50.000. Didesni miestai gali vadintis „Cittaslow“ rėmėjais, pavieniai žmonės – „Cittaslow“ draugais. Visi tinklo miestai siekia 50 tikslų bei laikosi nustatytų principų – rūpintis urbanistinio gyvenimo kokybe, vengti homogenizacijos ir globalizacijos, saugoti aplinką, siekti kultūrinės įvarovės, skatinti vietos amatininkus, smulkiuosius verslininkus, sveikesnį gyvenimo būdą ir kt. Miestai moka kasmetinį narystės mokestį, tačiau, manoma, pinigai grįžta su kaupu. Lėtuosius miestelius kaip įdomų kelionių pasirinkimą siūlo įvairūs kelionių gidai, vietinių gamintojų, menininkų, virtuvės meistrų darbai kalba už save ir kviečia užsukti ir šio bei to įsigyti. Štai pirmasis „Cittaslow“ Šiaurės Amerikoje – Cowitchan Bay (Kanada) – turistus žavi žvejų kaimelio atmosfera, vietiniais organiškais drabužiais, indais, ledais, autentiška sūrio sriuba, kitais valgomais ir nevalgomais mažmožiais. Kai kurie miesteliai organizuoja garsius festivalius – pavyzdžiui, Ludlowas Anglijoje – maisto festivalį. Lėtasis gyvenimas nėra pigus. Vienas svarbiausių jo principų – remti vietinius gamintojus, rinktis kokybišką produkciją, tačiau ar ne jos kaina prekybos tinklams leido paveržti vartotojų simpatijas? Bėgant aukštyn eskalatoriumi ar lifte skaitant e. laiškus, lėtojo gyvenimo idėjos atrodo tolimos, bet žavios ir sykiu logiškos. Jei tik paroje būtų šiek tiek daugiau valandų... ●
Vienas svarbiausių lėto gyvenimo principų – remti vietinius gamintojus.
vž de luxe
71
Berlynas Stue Bar vi e ta : santūrus viešbučio baras, kuris yra visiška Berlyno megaklubų priešingybė. Puiki vieta suaugusiems Berlyno naktinėtojams – puiki atmosfera, nuostabūs kokteiliai ir skanūs baro užkandžiai. in t e rj e ras : šiuolaikiška ir stilinga svetainė su dygsniuotu audiniu dengtomis sofomis ir kėdėmis, parketo grindimis ir teatrališkais Holivudo stiliaus toršerais. lank y t o jai : trečią dešimtį perkopę vietiniai verslininkai, rašytojai, viešbučio svečiai. m u z ika : eklektika – 90-ųjų šokių muzika, solo vokalistai, Berlyno elektronika. A pran ga : atsikratyk nutrintų Berlyno stiliaus apdarų ir renkis juodai nuo galvos iki kojų lyg meno galerijos savininkas (-ė).
Kai miestas uždega šviesas.
geriausių barų pasaulio didmiesčiuose 2013 metais / Parengta pagal „Conde Nast Traveller“ /
r e ko m e nd u ojamas g ė rimas :
matton n u otr .
„Mescal Mule“, modernus „Moscow Mule“ kokteilio variantas. Jo sudėtis – meskalis (Meksikoje iš agavos sulčių gaminamas alkoholinis gėrimas), trinta pasiflora, agurkas, laimo vaisius, druska ir tonikas. adr e sas : Drakestrasse 1. Vietų iš anksto užsakyti nebūtina. Kol kas. Stambulas Nublu V i e ta : žinomas džiazo atlikėjas Ilhan Ersahin atidarė „Nublu“ barą populiaraus Stambulo rajono Karakoy centre. Baras yra įsikūręs „Gradiva“ viešbučio rūsyje. Penkias dienas per savaitę čia aidi gyva arba didžėjų muzika. I n t e rj e ras : du aukštai pramoninio metalo, medžio sijų bei atramų, nušviestų ryškia raudona šviesa. L ank y t o jai : džiazo ir nekomercinės muzikos gerbėjai, pasitaiko ir vienas kitas hipsteris. M UZ I K A : gyva muzika, eklektiškas džiazas. apranga : kasdieniškai madinga: šioje miesto dalyje – tai šilkinės palaidinės moterims ir laisvalaikio marškiniai vyrams, siauri džinsai. rekomenduojami gėrimai : populiarūs mojito ir martiniai, tačiau pabandykite rakio – turkiško anyžių skonio aperityvo. adresas : Bankalar Caddesi Voyvoda Sokak 2/1. Pastaba: nevykite ten su „gauja“ vaikinų.
Londonas Mezcaleria Quiquiriqui V i e ta : . šis baras buvo įkvėptas Meksiko „La Clandestina“ meskalerijos (baro, kuriame maišomi gėrimai iš meskalio) ir yra įsikūręs po kebabų užkandine. Jis įkūnija dviejų moterų svajonę – supažindinti Rytų Londoną su geriausiais agavos gėrimais. I n t e rj e ras : D.I.Y. (do it yourself – pasidaryk pats) skvoto vakarėlis su balionais, veidrodine siena ir įsimylėjėlių kampu, išklijuotu meksikietiškais pornografiniais komiksais.
72 vž de luxe
geranoriški stipraus alkoholio mėgėjai, Shoreditch (Rytų Londono rajonas) hipsteriai ir imigrantai iš Meksikos. M u z ika : angliškas rokas iš grotuvo, kumbija ir smagi, nusimesti paltus ir šokti kviečianti muzika savaitgaliais, kai plokšteles suka didžėjai. L anky t o jai :
draugų galima susirasti dėvint lucha libre (Meksikoje populiarios imtynės, garsios dramatiškais judesiais ir ryškiomis kaukėmis) kaukę. Tiks bet kokia apranga, nes baras įsikūręs Hackney rajono skersgatvyje. (Atsargiai, baro lipnios grindys).
A pran ga :
R e ko m e nd u ojami g ė rimai :
aukštos kokybės meskalis – bandykite „Oaxacan Real Minero“ su apelsino griežinėliais ir kirminu skaninta druska arba „Blue Steel“ – meskalio margarita su kiurasao. A dr e sas : 184 Hackney Rd. Penktadieniais ir šeštadieniais po 21 val. Įleidžiama, tik jei yra vietos. Maskva Time Out Bar
šį barą stalinistiniame „Peking“ viešbutyje įkūrė turistinio gido „Time Out“ savininkai ir rusų miksologas Alexander Kan. Patrauklu: baras yra pačiame viešbučio viršuje, todėl iš čia miestą galima apžvelgti 360 laipsnių kampu. Ir dar – gėrimų kainos yra įkandamos (kaip Maskvai). I n t e rj e ras : miniatiūriniu liftu galima pakilti iš viešbučio vestibiulio į įstiklintą mansardą, kur prie katedrą primenančių lubų, dramatiškų kolonų ir socialistinio realizmo freskų priderinti pramoniniai mediniai stalai ir plastikinės kėdės. Primena Berlyno atmosferą. L anky t o jai : dienos metu – intelektualai. Savaitgaliais (kai baras atidarytas nuo vidurnakčio iki 6 valandos ryto) vakarėlių ieškanti publika renkasi pasiklausyti visą naktį grojančių didžėjų. V i e ta :
darbo dienomis (vakare) groja neįkyrų džiazą ir funką. A pran ga : nauji Maskvos barai paprastai skatina rengtis laisvai – į vidų įleis ir su džinsais. M u z ika :
R e ko m e nd u o jamas g ė rimas :
be abejo, degtinė. Siūloma pabandyti Kano prekių ženklu tapusį kokteilį „Isaev“ (degtinė, beržų sula ir citrinų sultys) arba „Bull Shot“ (degtinė ir jautienos sultinys). A dr e sas : Ul. Bolshaya Sadovaya 5. Lankytojų skaičius kontroliuojamas lifto dydžiu. Paryžius Compagnie des Vins Surnaturels V i e ta : čia yra vieta, kur siūloma tai, ką prancūzai daro geriausiai, – vynas. Dauguma vyno barų primena restoranus, tačiau čia yra tikras baras (nors čia gausi bellota kumpio ir totoriško bifštekso ant skrudintos duonos). I n t e rj e ras : draugo butas – žemi krėslai, maži marmuru dengti staliukai ir gėrimų baru paverstas pianinas. Geriausia vieta yra staliukas prie marmurinio židinio, bet galima atsisėsti ir prie raudonmedžio baro. L anky t ojai : jaunimas renkasi jaukiems pokalbiams, o vynu besidomintys literatai ateina pasimėgauti geros kokybės gėrimu. M u z ika : nėra. A pran ga : neišskirtinė, bet madinga. Galima dėvėti ir tvido švarką ar sijoną.
tegalėjo rinktis vynus. Tačiau tada pasirodė „Barnum“ su savo nuostabiais barmenais. Dieną siūloma kava, o po 6-os valandos vakaro – kokteiliai. I n t e rj e ras : priekiniame kambaryje – baltintos mūrinės sienos ir medžio sijos. Kavinės galinės dalies interjeras dar jaukesnis, su prislopintu apšvietimu, nutrintomis sofomis ir dailidės darbo stalu. L anky t o jai : nuo vandeniu skiestų kokteilių pavargęs Romos jaunimas. M u z ika : įvairi – nuo elektroninės iki klasikinio roko. A pran ga : bus gerai bet kas, tačiau labiausiai tinka kasdienė apranga. R e ko m e nd u ojamas g ė rimas :
klasikinis „Sazerac“ ir kiti oldfashioned kokteiliai. Arba leiskite barmenui pagaminti ką nors specialiai jūsų skoniui. A dr e sas : Via del Pellegrino 87. Įėjimas nemokamas ir nelaukite, kol pasodins. Pekinas Janes & Hooch V i e ta : kokteilių ir viskio baru paversta kultūrinės revoliucijos laikų gamyklos valgykla. Interjeras: pramoninės plytų sienos ir metalo sijos; siauri sraigtiniai laiptai veda į didelėms lankytojų grupėms pritaikytą salę, apšviestą Iljičiaus lempučių eilėmis. L anky t o jai : vietiniai Pekino gyventojai ir madingi imigrantai. Muzika: džiazas, šiek tiek bliuzo ir doo-wop. A pran ga : vyrai dėvi brangius džinsus ir marškinius, moterys – prie kūno prigludusias sukneles.
Buenos Airės Sky Bar
nors pasaulio didmiesčiuose gausu barų, įsikūrusių ant pastatų stogų, Buenos Airės neturėjo nieko panašaus, kol neseniai „Pulitzer“ viešbučio tryliktame aukšte atsidarė „Sky Bar“. Tai – elegantiškas baras, iš kurio atsiveria gražus vaizdas į miesto centrą. I n t e rj e ras : paprastas ir stilingas. Poliruoto medžio terasa ir marmuro baras, balti minkštasuoliai. Šiltas apšvietimas dera prie subtilaus miesto spindesio. L ank y t ojai : viešbučio svečiai ir po darbo apsilankantys stilingi miesto gyventojai. V i e ta :
Calle Maipú 907. Baras atidarytas tik pavasarį ir vasarą, didžiausios eilės – ketvirtadieniais. Įleidžiami visi lankytojai, tačiau patartina apsirengti tinkamai.
A dr e sas :
Keiptaunas Orphanage Cocktail Emporium V i e ta : madingiausioje miesto gatvėje – Bree Street įsikūręs baras vardą pasiskolino iš istorinių Keiptauno vaikų namų (angl. orphanage – vaikų namai). I n t e rj e ras : ne visai Oliveris Tvistas, bet į tą pusę – tamsi mediena, vitražiniai langai, mirksinčios žibalinės lempos ir iš senovinių raktų sukonstruotas sietynas. L ank y t o jai : reklamos ir žiniasklaidos darbuotojai, karjeros siekiantis jaunimas. M u z ika : downtempo house. A pran ga : suknelės, džinsai, polo marškinėliai – kasdienė apranga. R e ko m e nd u ojamas g ė rimas :
kokteilis „More Tea Vicar?“ („Dar arbatos, vikare?“) – degtinė, spanguolių sultys ir arbatos sirupas. Patiekiama porceliano puodelyje.
Bogota
vyno žinovai gali užsisakyti taurę „paslaptingo vyno“ ir, teisingai įvardiję gėrimą, laimėti nemokamą butelį. A dr e sas : 7 rue Lobineau. Staliuką patariama užsakyti iš anksto.
1970-ųjų stiliaus diskoteka-baras, kuriame šokama visose patalpose ir lauko terasoje. Jautiesi lyg privačiame vakarėlyje kažkur Lotynų Amerikoje. I n t e rj e ras : kuriant dizainą įkvėpimo šaltinis buvo baro savininkų sugalvotas personažas Armando Fuentes, 1970-ųjų Bruklino Don Žuanas. Slėptuvės tipo patalpų sienas dengia senoviniai tapetai ir medžio
V i e ta : visai neseniai gėrimų žinovai prie Campo de' Fiori
„Hipnotica Agraz“ (agraz – rūgšti vynuogė, degtinė, cukrus, citrinų sultys) ar mojito su lulo, aromatingu Kolumbijos vaisiumi. A dr e sas : Calle 85 Nos. 14–46. Savaitgaliais teks pastovėti eilėje. Įėjimo kaina – 10 JAV dol. (apie 26 Lt).
R e ko m e nd u ojamas g ė rimas : nesaldus „Malbec Mary“ kokteilis, gaminamas iš geriausių Argentinos vynuogių sulčių koncentrato, degtinės, apelsinų sulčių ir prieskoninių žolelių.
kokteilis „The Sir Collins“, vietinis klasikinio „Tom Collins“ variantas, ruošiamas iš arbatžolėmis persmelkto džino su citrinos sultimis ir mineraliniu vandeniu. A dr e sas : Lot 10, Courtyard 4, Gongti North St., Chaoyang. Kai nedidelė dviejų aukštų erdvė užsipildo, nauji lankytojai nebeįleidžiami. Rekomenduojama iš anksto užsakyti. Armando All Stars
Barnum Cafe
R e ko m e nd u ojamas g ė rimas :
lengva elektroninė. A pran ga : pusiau formali, akcentuota. Vyrai dėvi kokybiškus švarkus (be kaklaraiščių), o moterys puošiasi stambiais batais su platforma ir įspūdingais aksesuarais. M u z ika :
R e ko m e nd u ojamas g ė rimas :
R e ko m e nd u o jamas g ė rimas :
Roma
lentelės, kabo retro stiliaus marginto stiklo lempos. Atmosferą kuria išblukę plakatai ir kabantys augalai, taip pat kiemą supanti plytų siena. L anky t o jai : meniškos sielos ir kiekvienas mėgstantis šokti. M u z ika : maišyta Lotynų Amerikos muzika, kaip elektrokumbija (Kolumbijos tradicinės muzikos ir elektronikos mišinys), atogrąžų muzika ir hiphopas. A pran ga : vyrams – džinsai, marškiniai ir odinė striukė. Moterims – aukštakulniai, siauri džinsai ir madingi marškinėliai.
V i e ta :
vž de luxe
73
marškinėlius ir sportbačius teks palikti namie, bare laikomasi aprangos kodo. Pageidautina dėvėti kokteilinę suknelę ar prigludusį švarką.
A pran ga :
227 Bree St. Norintieji prisėsti vietas turės užsisakyti iš anksto.
A dr e sas :
Honkongas Quinary V i e ta : odė „pojūčių miksologijai“ – šiame bare, įsikūrusiame Central Hollywood gatvėje, gėrimai ruošiami naudojant centrifugas ir garintuvus. I n t e rj e ras : nepretenzingas – prislopintas apšvietimas ir daug jaukių sofų, fotelių bei minkštasuolių. L anky t o jai : po darbo atsipalaiduoti susirenkanti publika ir kokteilių mėgėjai. M u z ika : foninė house ir lounge stiliaus. A pran ga : įvairi – nuo pusiau formalios iki džinsų. Tai yra vienas iš tų retų Honkongo barų, neturinčių aprangos kodo. R e ko m e nd u ojamas g ė rimas :
sriubą primenantis kokteilis, pavyzdžiui, „Kruvinoji Merė“ su wasabi skonio degtine, citrinžolės skonio džinas su toniku, „Earl Grey ikrų martinis“ – patiekiamas martinio taurėje ir dekoruojamas arbatos skonio putėsiais bei želė kapsulėmis, primenančiomis ikrus. A dr e sas : 56–58 Hollywood Rd. Greitai nebelieka vietų. Rekomenduojama ateiti anksti arba staliuką užsakyti iš anksto. Los Andželas Pour Vous
aukštos klasės Paryžiaus stiliaus kokteilių baras ramioje Melrouzo gatvės dalyje. Siūlomos dekadentiškos gėrybės: austrės, šokoladas ir... akrobatė, vienais apatiniais siūbuojanti virš galvos. I n t e rj e ras : džiazo aukso amžius – puošti kutais raudono aksomo minkštasuoliai, sietynai, senas židinys salone ir gaubtos stiklinės lubos. L anky t o jai : rafinuota Holivudo publika – netoliese esančios Paramount studijos vadovai ir šampaną siurbčiojantys frankofilai. M u z ika : nuo džiazo iki hiphopo varijuojanti lengva. V i e ta :
74 vž de luxe
R e ko m e nd u ojamas g ė rimas :
kokteiliai „Kina Crusta“ (kamparis, citrinų sultys, greipfrutų sultys ir kiurasao) bei „Zou Bisou“ (degtinė, citrinų sultys, medus, ananasų sultys, laimo sultys ir, žinoma, šampanas). A dr e sas : 5574 Melrose Ave. Liaudis įleidžiama, tačiau šilčiau priimami pasiturintys asmenys. Savaitgaliais geriau ateiti anksčiau.
I n t e rj e ras : industrializacijos laikotarpis – interjere priderinti buvę siuvimo stalai, gamyklos taburetės ir šviestuvai, kurie atrodo lyg ant aukštų lubų pakabintos radiatorių uždangos. L ank y t ojai : kūrybinga Monrealio publika, besidomintieji dizainu. M u z ika : Prancūzijos 60-ųjų pop ir elektroninės muzikos mišinys. Be ironijos. A pran ga : kurianti finansiškai nepriklausomo ir šiek tiek ekscentriško miestiečio įvaizdį. R e ko m e nd u ojamas g ė rimas :
vienas iš natūralių vynų arba pinta vietinio kvietinio, kepto banano skonio alaus. A dr e sas : 425 rue Mayor. Įleidžiami visi, tačiau savaitgaliais įėjimo gali tekti palaukti lauke apsuptam būrio rūkorių. Niujorkas The Third Man
V i e ta : apsipirkti išgeriant ne visada yra gera idėja, tačiau „Pawn & Co” – madingame South Yarra rajone įsikūręs barasparduotuvė – jau turi legioną gerbėjų. Čia viskas yra parduodama, net senovinės baro kėdės, o vakarėlis tęsiasi nuo ketvirtadienio iki sekmadienio ir baigiasi tik septintą ryto. I n t e rj e ras : dėvėtų daiktų parduotuvė, kurios tematika – 1920-ųjų bohema. Taip pat baras, pagamintas iš senovinio pianino. L ank y t ojai : jauni Melburno karjeristai ir žiniasklaidos darbuotojai. M u z ika : žinomi atlikėjai suka plokšteles, muzika varijuoja nuo funk iki elektronikos. A pran ga : retro apranga derinama su šiuolaikine rankine ir batais.
ramus, bet madingas baras, kuriame yra laisvų kėdžių ir nuostabių gėrimų – retenybė Manhetene. Ši elegantiška vieta (įkvėpta to paties pavadinimo 1949-ųjų filmo) išsiskiria iš kitų East Village rajono barų, kuriuose visada atsiras išsišokėlių ir į kuriuos –neišvengiamos eilės. I n t e rj e ras : miško ir šilumos pojūčiai, kuriuos kuria baltintos mūrinės sienos, žvakių šviesa ir ant baro stovinčiose vazose sumerktos visžalių augalų šakelės. L ank y t ojai : šiame rajone retai pamatysite žilus plaukus, tačiau bare šiltai priimama įvairaus amžiaus publika. Čia galima sutikti ir vyresnių restoranų gerbėjų (Alec Baldwin pietavo savo vestuvių proga), ir madų besivaikančių dvidešimtmečių. M u z ika : įvairi. Folk ir austriška muzika darbo dienomis, 1980-ųjų hitai ir ritmiškos Brazilijos melodijos savaitgaliais. A pran ga : bet kas. Šeimininkas pats vilki džinsais ir megztiniu.
R e ko m e nd u ojamas g ė rimas :
R e ko m e nd u ojamas g ė rimas :
Melburnas Pawn & Co.
V i e ta :
„Arsenic & Old Lace” („Arsenas ir seni nėriniai“) – džinas, „Noilly Prat“ (prancūziškas vermutas), crème de violette ir „Jade“ 1901 absentas. A dr e sas : 402 Chapel St. Apsirenk gerai ir tave įleis.
„The Spirit of ’49“ (lengvo saldumo gėrimas su burbonu, medaus sirupu, citrinų sultimis, „Amaro Averna“ ir „Angostura“). A dr e sas : 116 Ave. C. Įleidžiami visi lankytojai.
Monrealis
Barzinho
Bar Furco
„Barzinho“ yra rafinuotas San Paulo stiliaus baras ir restoranas, atidarytais kaip Lapos rajono besitęsiančios renovacijos dalis. I n t e rj e ras : triaukštis dvaras yra paminklas popkultūros istorijai – ant mūrinių sienų kabo 1950-ųjų atlikėjų koliažai, o prie didžėjaus pultų stovi šventųjų skulptūros.
buvusi kailių apdirbimo gamykla, turtingiems Kvebeko gyventojams primenanti 1900-ųjų dienas, kai audinių ir lapių kailinių verslas Monrealyje klestėjo. Žinovai aukštai vertina „Bar Furco“ gėrimus, o besikeičiantis dienos meniu rašomas kortelėse ir prisegamas prie barą juosiančios virvės. V i e ta :
Rio de Žaneiras V i e ta :
L ank y t ojai : meniškos natūros trisdešimtmečiai ir pabėgėliai nuo Lapą užtvindžiusios sambos. M u z ika : garsūs didžėjai mėgaujasi galimybe groti tradicinę sambą ir forr kartu su house, rock ir pop stiliaus muzika. A pran ga : laisvo stiliaus, tačiau havajietiškus motyvus geriau palikti viešbutyje. R e ko m e nd u ojamas g ė rimas :
„The Gemido“, anakardžių caipirinha (degtinė, anakardžių vaisiaus sultys, laimo vaisiaus sultys). A dr e sas : Rua do Lavradio 170. Griežto aprangos kodo nėra, tačiau prisiminkite, kad tai yra gražiausias Brazilijos miestas. San Franciskas Trick Dog V i e ta : šalia grafičiais išmarginto pastato, už durų be iškabos įsikūręs baras yra paminklas San Francisko kokteilių kūrėjų talentui. I n t e rj e ras : nenudailintas pramoninis stilius su uosto šviesomis ir apnuogintomis pakraigėmis. Muilo akmens baras ir cementinės sienos sukuria slapto susirinkimo vietos įspūdį. L ank y t ojai : vietiniai gyventojai ir virėjai – San Franciske tai yra geros kokybės ženklas. Savaitgaliais užsuka kokteilių gerbėjai. M u z ika : Naujojo Orleano džiazas ir pučiamųjų instrumentų bigbendo. A pran ga : džinsai, marškinėliai, auliniai batai. R e ko m e nd u ojamas g ė rimas :
„The Baby Turtle“ („Vėžliukas“) – tekila, laimo sultys, greipfruto sultys ir kiaušinio baltymas. Taip pat užsisakykite tris kartus keptų bulvyčių. A dr e sas : 3010 20th St. Penktadienio ir šeštadienio vakarais bus eilės. Antrame aukšte staliukai rezervuojami valgantiesiems. Šanchajus Senator Saloon
durys be iškabos slepia svingą mieguistoje, žalioje Concession gatvėje. I n t e rj e ras : nepriekaištingai sukurta prohibicijos laikų atmosfera: skardos plokščių lubos, aksominiai skaisčiai raudoni tapetai, glostantis, švelnus apšvietimas. L ank y t ojai : vieni kitus pažįstantys imigrantai iš Amerikos, kurie sveikinasi bučiuodami į abu žandus. M u z ika : bigbendas. A pran ga : varlytėmis pasipuošę darbuotojai atrodo geriau nei flanelę dėvintys lankytojai. V i e ta :
R e ko m e nd u ojamas g ė rimas :
kokteilių sąrašas yra lyg saldainių parduotuvė suaugusiems. „The Almond Joy“ („Migdolinis džiaugsmas“) yra ruošiamas iš kokosinio romo, „Disaronno“ likerio ir tamsaus šokolado sirupo. A dr e sas : 98 Wuyuan Lu. Jei jums pavyks rasti šią vietą, leiskite sau čia užsukti. Tel Avivas Holy Stash V i e ta :
sako, kad „Holy Stash“ – senojo ir naujojo Tel Avivo sąjunga – buvo vienas pirmųjų miesto barų. Jo gimimą įkvėpė maištinga ir ištvirkusi sionistų lyderio Theodor Herzi dukra Paulina Herzi, kurios legenda šiai vietai suteikia ypatingą atmosferą. I n t e rj e ras : išorė – senovinė, vidus – bohemiškas. Eksponuojami meno kūriniai nuolat keičiami, o baras yra padalytas į dvi dalis: ramią ir tylią Pauliną bei tamsią, prirūkytą Stash, kur šokama iki vėlumos. L ank y t o jai : tie, kurie nenori eiti į klubą, bet taip pat nenori sėdėti varžančiame bare. Taip pat tie, kurie ateina ieškodami trumpo maisto meniu pažibos – traškių šokoladinių pirštelių. M u z ika : populiarioji ir nekomercinė, didžėjai keičiasi kas vakarą. A pran ga : nėra svarbi, bet raudonas lūpdažis visada tiks. R e ko m e nd u ojamas g ė rimas :
kas nors, kame yra viskio. 2 Hertsel.
A dr e sas :
Tokijas B Bar V i e ta : gurkšnojant keturioliktame „Gate Hotel Kaminarimon“ aukšte įsikūrusiame bare galima pasižvalgyti į seną ir naują Tokiją – seniausią mieste Sensoji šventyklą ir apie 610 m aukščio Tokyo Skytree (aukščiausio pasaulyje transliacijos bokšto) stogus. I n t e rj e ras : nedidelė, rafinuota ir intymi erdvė – juodos sienos, prislopintas apšvietimas ir minėtieji vaizdai. Tryliktame aukšte yra baras masėms: su dideliu juodu stalu, stiklo sienomis ir odos minkštasuoliais. L ank y t o jai : gerai besirengiantys ir stiprūs finansiškai. M u z ika : savaitgaliais skamba gyvas džiazas. Apranga: pasiūta pagal užsakymą. R e ko m e nd u ojamas g ė rimas :
„Graceful“ (sausas džinas ir pasifloros sultys) arba „Vogueish“ (mėlynas gėrimas su „Zubrowka“ degtine). A dr e sas : 2–16–11 Kaminarimon, Taito-ku. Trylikto aukšto baro durys yra atviros visiems, o keturiolikto aukšto baras teoriškai yra tik viešbučio svečiams – lankytojai įleidžiami, jei jis pustuštis. ●