de luxe, 2015 gegužė

2015 GEGUŽĖ

SKRISK, SVAJONE… vž de luxe

1

28

48 44

20

Laukinis Alexanderio McQueeno grožis.

Iš parodos Viktorijos ir Alberto muziejuje Londone.

24

Penki sukaupto kapitalo išsaugojimo būdai.

Konservatyviausios investavimo idėjos.

28

Priešpiečiai su Axeliu Dumas.

Apie rankines, meistriškumo tradicijas ir protestantišką darbo etiką.

32 34

Riaumojančių žvaigždžių paradas.

Motociklų parodų naujovės.

44 48

Jausmų ir prabangos misterija.

Vestuvių verslo vingiai.

Pasivaikščiojimas po parkus.

Savaitgalis įdomiausiame Europos parke.

52

Adrenalino gūsis kalnų papėdėje.

56

Technogidas.

Poilsis privačioje lenktynių trasoje.

Aktyviam ir stilingam laisvalaikiui.

Parfumerinio įkvėpimo paieškos.

Apie meno ir parfumerijos sankirtas.

20

14 vž de luxe

32

facebook.com/CremedelaCremeHauteParfumerie

AR1061

Miesto Pulsas - PPC Ozas - Aukso Centras - PPC Akropolis (Vilnius) Mados Prieskoniai - Kaunas/Vilnius/KlaipÄ—da/Ĺ iauliai

Sveiki,

„Skrisk, svajone… “, dainuoja vergų choras operoje „Nabukas“. Gal vergai ne visai mūsų žurnalo tema, tačiau kita vertus – visi mes esame savo veiklos, įpročių ar pomėgių vergai. Ir ne naujiena, kad tik vergiškas atsidavimas darbui, tikslui ar idėjai sukuria tai, ką vėliau pavadiname stebuklu.

Bet artėjant atostogų metui labiau norisi kalbėti apie svajones ir kitus pakylėjančius mus nuo žemės dalykus.

Apie tai, kas priverčia mus nors trumpam pamiršti įsipareigojimus, nusimesti atsakomybės ir rutinos naštą. Apie tai, kas paruošia mūsų širdis ir protus naujiems iššūkiams.

Tam pritaria ir šio sezono mados tendencijos, siūlančios mums truputį bohemiškos, hipiškos ar net čigoniškos laisvės.

O jei atsidursite šią vasarą Londone, apsilankykite Alexanderio McQueeno darbų parodoje. Tai nuostabus ir įkvepiantis reginys, žadinantis fantaziją ir keliantis daugybę minčių. Skaitykite apie parodą pirmajame žurnalo straipsnyje – „Laukinis Alexanderio McQueeno grožis“.

ISSN 2029-0942

Niekas neišpučia iš galvos rūpesčių taip

Nr. 2 (14) 2015 05

greitai kaip lenktynės su vėju. Prie

R E DA KC I J O S A D R E S A S

motociklo ar lenktyninio automobilio

J. Jasinskio 16A, LT-03163, Vilnius, Lietuva

vairo nurimsta visos mintys, telieka laisvės ir skrydžio pojūčiai. Todėl „Riaumojančių žvaigždžių parade“ pristatome naujausius dviračius galiūnus,

Tel. +370 5 2526300, 2526380 Faksas +370 5 2526313

o straipsnyje „Adrenalino gūsis kalnų papėdėje“ pasakojame apie privačią

L eid ė ja

lenktynių trasą Ispanijoje.

Daug emocijų dovanoja ir garsūs Europos

UAB „Verslo žinios“

parkai, kur vasarą vyksta koncertai ar

G e n erali n is direktori u s

kino filmų peržiūros gryname ore, kur

Ugnius Jankauskas

gali susipažinti su įdomiais meniniais projektais ar tiesiog retais ir egzotiškais augalais. Apie keletą įdomesnių vietų skaitykite straipsnyje „Pasivaikščiojimas po parkus“.

Vasara – vestuvių metas. Ar sietume santuoką su svajonės išsipildymu, ar su laisvės praradimu, bet kuriuo atveju norime, kad ta diena būtų įsimintina.

Straipsnyje „Jausmų ir prabangos misterija“ – prabangių renginių planuotojų mintys apie kainas, vertę ir išskirtinius pasiūlymus.

Dar papasakosime apie tai, kas įkvepia

R edaktor ė

Aušra Barysienė ausra.barysiene@verslozinios.lt A u toriai

Rimantė Budrytė-Kvietkauskienė Agota Butvilaitė Jo Ellison Paulius Čiulada Gintautas Degutis Renaldas Jakubauskas Agnė Kriščiukaitytė Dina Sergijenko Asta Šerėnaitė F otografai

kvepalų kūrėjus, pristatysime keletą

Vladimiras Ivanovas Judita Grigelytė

technologinių naujovių aktyviam ir

D i z ai n eris

stilingam laisvalaikiui. Taip pat siūlome

Vilmas Narečionis

jums pokalbį su „Hermès“ generaliniu direktoriumi Axeliu Dumas.

R eklama

Kad galėtume jaustis visiškai

Eglė Ostrauskaitė +370 5 252 6378

atsipalaidavę, neturėtume sukti galvos

P re n u merata

dėl savo turto saugumo. „Penki sukaupto

Živilė Gudavičiūtė + 370 5 252 6408

kapitalo išsaugojimo būdai“ pristatys konservatyviausias investavimo idėjas,

V ir š elis

kurios turto nepadidina, bet gerokai

„Class Editori“, Italy

sumažina jo praradimo riziką.

S pa u st u v ė

Pasitikime vasarą be rūpesčių.

„Spaudos kontūrai“ TIRAŽAS

10 000 egz.

Malonaus skaitymo.

Aušra Barysienė, redaktorė

18 vž de luxe

© Platinti šio leidinio tekstus ir vaizdo informaciją galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

„Kiekgi reikės laukti?“ – teiraujasi nesibaigiančioje eilėje įstrigusių moterų būrelis. Parodos darbuotojas nemeluoja: „Apie 40 minučių. O jūs palaukite, nepasigailėsite, paroda – nuostabi“. Ir priduria: „Amerikiečiai sako, kad geriau nei Niujorke!“ Paroda „Savage Beauty“ (liet. „Laukinis Grožis“) apie mados dizainerio Alexanderio McQueeno kūrybą iš pradžių buvo atidaryta Niujorke, o Viktorijos ir Alberto muziejus Londone teigia, kad jis siūlo naują ir nematytą interpretaciją. /Agota Butvilaitė/

20 vž de luxe

S u z a n n e P l u n kett / „ R E U T E R S “ / „ S ca n pi x “ n u otr .

P

arodą galima dalyti į dvi dalis. Pirmoje dalyje muziejaus kuratoriai McQueeno kolekcijas išardė ir kūrinius po parodos sales išskirstė pagal tematiką: Viktorijos laikų gotika, romantizmo periodas, primityvizmas, nacionalizmas ir t. t. Toks išdėstymas išryškina per dizainerio karjerą besikartojančių motyvų gijas, dėmesys atkreipiamas į jo darbo ir įdėjų vientisumą. Bet spauda kritikuoja bandymą McQueeno kūrybą tvarkingai suskirstyti į kategorijas. Jaučiama, kad parodos rengėjai rinkosi išskirtinai britišką interpretaciją: McQueenas buvo pakartotinai tapatinamas su XIX a. romantikais, o autobiografinis kontekstas nerangiai bandė sujungti škotišką patriotizmą ir anglišką nacionalizmą. Languota vilna ir nėrinių apykaklės tokiai muziejaus vizijai pasidavė lengvai, sunkiau sekėsi su amerikietiško futbolo antpečiais ir papuošalais iš aliuminio. Antroje dalyje kūriniai yra išdėstyti pagal kolekcijas („VOS“ ir „Atlantis“). Parodos geografinis ir tematinis centras yra kambarys su tuščiavidure piramide. Joje iš miglos debesio po truputį išnyra manekenės Kate Moss holograma. Grojant lyriškai muzikai iš filmo „Šindlerio sąrašas“ modelio suknelė iš lėto plevena vėjyje, kol projekcija vėl virsta miglos debesiu ir išnyksta ore. Reginys primena iš jūros putos išnirusios Veneros istoriją.

Tik įėjus galima pasižiūrėti Alexanderio McQueeno karjeros pradžios darbų, eksponuotų jam baigus Šv. Martyno menų koledžą (St. Martin’s College of Art and Design). Įkvėpimo kolekcijai dizaineris sėmėsi iš Džeko Skerdiko istorijos: švarkų kirpimas primena Viktorijos laikų frakus, jų pamušalas yra kraujo atspalvio, į vieną drabužį įsiūta žmogaus plaukų. Džekas Skerdikas buvo garsus Viktorijos laikų žmogžudys, gyvenęs Rytų Londone (kaip ir McQueenas) ir žudęs vietos prostitutes. Dizaineris ne kartą yra sakęs, kad jį įkvepia Londonas, jo istorija ir tai, ką žmonės dėvi jo gatvėse. Nors drabužiai šioje salėje buvo sukirpti netikėtai, netradicinis kirpimas buvo derinamas su klasikinėmis formomis: prieš įžengdamas į mados pasaulį dizaineris mokėsi amato ateljė Saville Row gatvėje, garsėjančioje talentingais siuvėjais. Vienas eksponuotų įdomesnio kirpimo pavyzdžių yra dizainerio prekių ženklu tapusios „bumsters“ (angl. bum – užpakalis) – kelnės nepadoriai nužemintu liemeniu. Efektas stiprinamas iškerpant nemažai audinio strėnose (įsivaizduokite dekoltė ant užpakalio).

Tik įžengus į parodą galima išgirsti Alexanderio McQueeno moto: pasaulis yra džiunglės, kuriose išgyventi nelengva. Dalis dizainerio kūrybos apibūdinama kaip romantinis primityvizmas: čia vyrauja grubiai sukirpta oda, fetišistiniai aksesuarai, egzotiški audiniai. McQueenas teigė, kad kurdamas galvojo apie gyvenimo trapumą: „Gazelė gimsta ir beveik iš karto miršta“.

Brutaliai erotinis McQueeno kūrybos stilius kelia jausmą, kad tai galėtų būti jo pasaulio sampratos metafora. Gal mūsų visuomenėje yra sferos, kuriose instinktyvi išlikimo kova iš tiesų yra svarbiausia, kaip kad, sakykim, akcijų birža ar mados pasaulis, tačiau tai tik maža ir gana trapi didelio pasaulio dalis. Kita vertus, McQueeno laukinis grožis yra platesnis reiškinys: mūsų visuomenėje grožis reiškiasi ne tik egzotiška trauka, bet ir laukine prigimtimi – jo aukos gyvena trumpai, kaip ir tos vargšės gazelės.

Audinių pasirinkimas yra vienas įdomesnių McQueeno kūrybos sprendimų. Čia eksponuojamas švarkas su krokodilo (ne krokodilo odos, o

džiovintų krokodiliukų galvų) antpečiais, paukščių kaukolėmis puoštas švarkas, filmą „Juodoji Gulbė“ primenanti suknelė iš dažytų anties plunksnų. Pristatydamas savo „Eclect Dissect“ kolekciją dizaineris išėjo nusilenkti su ant pirštinės tupinčiu gyvu sakalu. Kai dizaineris rinkosi įprastesnius audinius, ant jų buvo perkelti provokuojantys atvaizdai. Pavyzdžiui, vieno audinio raštui buvo pasirinkta scena iš paveikslo, kuris vaizduoja šalia Jėzaus myriop pasmerktą vagį. Būdingas McQueenui asimetriškas kirpimas nuogą vyro kūną sumaitojo ir pavertė neatpažįstamu. Dizaineris yra pasakęs, kad „Londono mada vis dar yra puritoniška. Ją reikia išlaisvinti“.

Išlaisvinta mada įkalino modelį. Jei McQueenas vyrus rengė plačiapečiais švarkais, paltais ir kostiumais, tai moterims pasisekė dar mažiau.

Visų pirma joms teko vaikščioti batais su didžiulėmis ar asimetriškomis platformomis. Platono „Atlantis“ kolekcijoje galima pamatyti žymiuosius „Armadillo“ (liet. „Šarvuotis“) batus, kurie

vž de luxe

21

visada bus lyderiai neįmanomiausių batų rinkimuose. Jei kam smalsu, kaip su tokiais vaikščioti, siūlau pasižiūrėti „The White Stripes“ „Blue Orchid“ muzikinį klipą. Parodoje yra eksponuojami ir vaizdo įrašai, kuriuose sutrikę supermodeliai klupčioja ant scenos. „Atlantis“ kolekciją įkvėpė graikų filosofo Platono istorija, kurios pabaiga – dievai palaidoja Atlantidą po vandeniu. McQueenas kūrė moterį, kuri galėtų gyventi tokioje vietoje. Reptilija – tik vienas iš variantų.

Modelio-įkaitės tematiką atspindi ir parodos apipavidalinimas: manekenų veidai yra uždengti odinėmis kaukėmis, fetišistiniais antsnukiais, „Atlantis“ salėje įprastinius baltus manekenus pakeitė metaliniai. Salėje, skirtoje primityvizmui (kuris daugiausia reiškėsi gentiniu fetišizmu), prie lubų yra pritaisytas plokščias burbulas su moters projekcija. Išlenkta burbulo forma iškreipia jos kūno formas, „išnarina“ rankas ir kojas. Filmuota medžiaga pasakoja apie modelius, kurie buvo pririšti prie metalinių rėmų ar aprengti švarkais, neleidžiančiais sulenkti rankų.

Viena kontraversiškiausių menininko kolekcijų vadinosi „Highland Rape“ („Škotijos aukštikalnių išprievartavimas“), kurioje erotiškai sudraskyti drabužiai atidengė nuogą krūtinę, pečius, kojas. McQueenas teigė, kad jam nepatinka naivios moters įvaizdis, kad nekaltumas yra apgaulingas ir kiekvienoje moteryje galima rasti žvėrišką pradą. Nuo kaltinimų seksizmu ir mizoginija dizaineris gynėsi teigdamas, kad, kaip ir visi menininkai, jis tik atspindi aplinkinį pasaulį.

Ne visi eksponatai siekia šokiruoti. Čia galima pamatyti Swarovskio kristalais siuvinėtų batų, pūstų suknių ir tradicinių prabangių audinių,

22 vž de luxe

kaip šilkas ir brokatas. Atiduota duoklė XIX amžiaus britų imperializmui, kitų tautų kultūriniam paveldui. „Aš noriu aplankyti visas šalis, pamatyti tradicinius jų drabužius ir perdirbti juos, paversti juos savais“, – nekukliai teigė McQueenas. Britų imperializmo gaidą sustiprina militaristiniai atributai – kadaise dizaineris mokėsi amato iš karinių uniformų siuvėjo. Netgi čia galima įžiūrėti provokaciją: škotiška languota vilna ir angliški militaristiniai švarkai dalijasi viena sale, o ant sienos kabantis užrašas liudija apie kruviną Jungtinės Karalystės istoriją. Kontekstas čia ne visai tikslus: Kulodeno (kurio vardu pavadinta kolekcija „Widows of Culloden“, liet. „Kulodeno našlės“) mūšis buvo tarp lojalistų ir jakobinų (taigi ne visai „škotų genocidas“, kaip teigė dizaineris), be to, aprašyme pabrėžtos McQueeno „škotiškos šaknys“ yra gana silpnos – jis gimė ir užaugo Londone. Visoje parodoje konteksto truputį trūksta: spauda apgailestauja, kad nėra daugiau papasakota apie laikmetį ir meno pasaulį McQueeno kūrybos laikotarpiu, o man atrodė nelogiška, kad kalbant apie įkvėpimo šaltinius nebuvo užsiminta apie Londono fetišizmo ir gotikines subkultūras, kurių simbolika persmelktos dizainerio kolekcijos. Gal manyta, kad ryšys yra akivaizdus.

Kaip ir visoje parodoje, čia manekenai neturi veidų: jie uždengti identiškomis šukuosenomis, spalvotu stiklu inkrustuotais ragais. Modeliolėlės efektas kolekcijų pristatymuose buvo gaunamas naudojant fantastines linzes, „ištatuiruojant“ ant nuskustų modelių galvų dizainerio prekių ženklą. Vieno garsiausių McQueeno renginių metu specialiai sukonstruotas robotas modelį nuo galvos iki kojų nupurškė dažais. Tai,

aišku, dabar jau galima pamatyti tik žiūrint filmuotą medžiagą, tačiau parodoje manekenų lėliškumas buvo pabrėžiamas kitaip: kai kurie buvo grubiai sukonstruoti, su matomais varžtais, kiti stovėjo dėžėse ant ratu besisukančios platformos.

Vienoje iš muziejaus sienas puošiančių citatų dizaineris teigia, kad jis nemąsto, kaip dauguma kitų žmonių. Ir jo pasisakymuose, ir darbuose juntamas noras praplėsti žmogaus ir mados galimybių ribas. Šis išskirtinumo ir antžmogiškų galimybių siekis lėmė tai, kad Alexanderį McQueeną parodos kuratoriai pasirinko susieti su XIX a. romantizmo judėjimu. Šiam judėjimui būdinga dviejų rūšių grožis. Pirmasis, „picturesque“, yra taisyklingas grožis: jis sukuriamas tik lavinant savo techninius gebėjimus ir kruopščiai laikantis nustatytų kompozicijos taisyklių. Žiūrovui toks grožis sukelia pasigėrėjimo jausmą. Antros rūšies grožis, su kuriuo tapatinamas McQueenas, yra nevaldomas, laužantis taisykles, siejamas su laukine gamta.

Toks grožis žiūrovui sukelia ekstazę ir baimę vienu metu. „Aš noriu sužadinti emociją“, – yra sakęs McQueenas, – „pasišlykštėjimas – irgi emocija“. Tačiau svarbiausia jam buvo, kad žmonės jį prisimintų. „Norėčiau, kad mane laikytų žmogumi, atvėrusiu XXI amžiaus duris“.

Didybės manija? Gal, tačiau žmones visada traukė nevaržomas pasitikėjimas savimi ir Nietzsche‘s vadinamasis „Übermensch“. Taigi kiekvieną rytą Viktorijos ir Alberto muziejuje nusidriekia eilė McQueeno laukinio grožio ieškančių piligrimų. ● Paroda „ A le x a n der M c Q u ee n : S avage B ea u t y “ L o n do n o V ictoria & A lbert m u z iej u je v y ks iki r u gpj ū č io 2 d .

penki sukaupto kapitalo išsaugojimo būdai

„ matto n images “ n u otr .

Sąvoka „investavimas“ daugeliui siejasi su pinigų arba kapitalo panaudojimu siekiant padidinti turimo kapitalo vertę. /Paulius Čiulada /

T

okį požiūrį skatina ne tik žmogui įgimtas godumas, bet ir žiniasklaida, sudaranti ir skelbianti, pavyzdžiui, perspektyviausių šiais metais investicijų dešimtukus ar dosniai žarstanti pasaulinių investavimo guru prognozes, kas iš investicijų šiemet kils labiausiai. Tokioms prognozėms ypač palankus yra toks kaip dabar metas, kai labiausiai kyla visų pirma rizikingos investicijos. Būtent tokiu laikotarpiu apetitas rizikai ir grąžai yra didžiausias – reikalaujama, kad metinis uždarbis būtinai būtų dviženklis.

24 vž de luxe

Tačiau patyrę privatūs bankininkai ar investavimo specialistai žino, kad už sukauptų pinigų „padauginimą“ daug svarbiau yra jau sukaupto turto išsaugojimas. Ypač tada, jei pagrindinė veikla, iš kurios gaunama pajamų, žmogaus gyvenime jau yra baigta ar artėja prie pabaigos. Tik tuomet, kai pasirūpinta išsaugoti pagrindinį sukauptą kapitalą, dalį turto galima skirti investavimui. „Mūsų klientai – didžiausius verslus sukūrę ir didžiausią kapitalą per gyvenimą užsidirbę asmenys, tad juos tenkina nulio procentų metinė grąža. Jiems svarbiausia – sukaupto turto vertės

išsaugojimas“, – taip apie savo klientų poreikius yra pasakoję vieno žinomo banko privačios bankininkystės padalinio darbuotojai.

Kaip jau supratote, žurnalas „De Luxe“ šį kartą neieškos „karščiausių“ ir pelningiausių šiais metais investicijų, o apžvelgs kelias paties konservatyviausio investavimo idėjas, tinkamas žmonėms, kuriems pirmiausia rūpi išsaugoti sukauptą turtą. Tai ypač aktualu šiais laikais, kai geopolitinės situacijos tikrai nepavadinsi ramia ir norom nenorom iškyla klausimas, kuri priemonė geriausiai tinka turimam kapitalui išsaugoti.

Grynieji pinigai. „Cash is king“ (liet. grynieji pinigai yra karaliai) – tai vienas populiariausių pasaulyje posakių apie pinigus. Ir iš tiesų sunku ginčytis – tai pats likvidžiausias finansinis aktyvas, išlaikantis vertę ir ramiais, ir neramiais laikais. Subalansuotas tiems, kurie nori už savo sukauptą kapitalą jaustis atsakingi patys. Didžiausia problema – fizinis jų saugojimas, kuriam tikriausiai reikės pastovių išlaidų už seifą banke. Šis būdas, ko gero, yra pats netinkamiausias norint išvengti infliacijos (pinigų nuvertėjimo). Vis dėlto tie, kurie bent dalį turto laiko grynaisiais pinigais, žino, kad svarbu „visų kiaušinių nesudėti į vieną pintinę“ ir lėšas laikyti keliomis populiariausiomis pasaulio valiutomis. Kas tai bebūtų – JAV doleriai, eurai, Didžiosios Britanijos svarai ar Skandinavijos šalių valiutos, – svarbu sumažinti pinigų nuvertėjimo riziką ir kapitalą laikyti keliomis valiutomis. Specialistai visada pataria kuo daugiau santaupų laikyti ta valiuta, kuria patiriate išlaidas, tačiau niekada negali žinoti, ką parodys ateitis. Tokios priemonės, kaip grynieji pinigai ar auksas, neabejotinai bus geriausias pasirinkimas tais atvejais, kai prasideda karinis konfliktas, mat tuomet internetas ir kiti ryšiai dingsta pirmieji.

Indėliai. Gajus mitas, kad saugiausia lėšas laikyti kuriame nors Šveicarijos banke. Ir tai tikriausiai yra geras pasirinkimas ieškantiesiems maksimalaus saugumo ir ramaus miego naktį. Tačiau ir Lietuvos indėlių draudimo sistema nėra bloga – valstybė apdraudžia viename banke laikomą indėlį iki 100 000 Eur. Teoriškai tai reiškia, kad, pavyzdžiui, 500 000 Eur turinčiam asmeniui šią sumą pakanka padalyti į penkias vienodas dalis ir padėti į penkis skirtingus bankus. Taip bus apdraustos visos turimos lėšos. Svarbu atkreipti dėmesį ir į banko, kuriame laikote indėlį, juridinį statusą. Kai kurie Lietuvos komerciniai bankai veikia kaip savo kontroliuojančiųjų bankų Danijoje, Švedijoje ar Latvijoje filialai, o tai reiškia, kad indėlį apdraus ne Lietuva, o minimos šalys, todėl galios kitos šalies nustatytos indėlių draudimo sąlygos. Beje, jos daugeliu atvejų labai panašios kaip ir Lietuvoje, tik prisiima-

ma kitos šalies nemokumo rizika. Šiuo metu dedant indėlį metams didžiuosiuose šalies bankuose vargu ar pavyks gauti bent 0,2 % siekiančias palūkanas, o kai kurie bankai palūkanų iš viso nesiūlo. Didesnes palūkanas už indėlius gali pavykti gauti nebent mažesniuosiuose šalies bankuose arba kredito unijose. Reikėtų atminti ir tai, kad, jei indėlis padėtas po 2014 m. sausio 1 d., pagal Lietuvos įstatymus 15 % gyventojų pajamų mokesčiu apmokestinamos palūkanos, viršijančios 2 896 Eur (10 000 Lt). Renkantis banką užsienyje svarbu siekti, kad sąskaita kuo greičiau, kuo lengviau, kuo mažesnėmis laiko ir pinigų sąnaudomis galėtų būti pasiekiama iš bet kurios pasaulio vietos.

Vyriausybės obligacijos. Skolos vertybiniai popieriai (jei jų trukmė iki 1 metų, vadinami iždo vekseliais, jei ilgesnė nei 1 metai – obligacijomis) visame pasaulyje laikomi saugia investicine priemone, tinkama konservatyviausiems investuotojams. Ieškantieji maksimalaus saugumo lėšas daugiausia nukreipia į tokių šalių, kaip JAV, Vokietija, Šveicarija, Danija ar Norvegija, obligacijas. Ir net susitaiko su tuo, kad palūkanų už jas negaus, kad už tokį saugų pinigų laikymą tikriausiai dar teks ir primokėti (dėl neigiamų palūkanų efekto). Svarbu išskaidyti riziką ir visų lėšų nesuinvestuoti į vienos šalies vyriausybės vertybinius popierius,verčiau rinktis kelių šalių.

Be to, patariama įvertinti valiutos riziką – įsigijus ne eurais, o kitomis valiutomis denominuotų obligacijų prisiimama valiutos svyravimo rizika ir nuostoliai galimi vien dėl nepalankaus valiutos kurso judėjimo. Finansų rinkos dalyviai saugiausiomis laiko Šveicarijos obligacijas. Tačiau įsigijus net ir ilgo laikotarpio (10 metų trukmės) šios šalies obligacijų teks susitaikyti su neigiamomis palūkanomis.

Auksas ir kiti brangieji metalai. Posakį „Auksas ir pelenuose žiba“ tikriausiai būtų galima perfrazuoti į „Auksas ir per krizes žiba“. Ši tendencija jau tapo neginčytina konstanta – kone per visas pasaulines finansų krizes, kai JAV dolerio

vertė ritosi į žemumas, o investuotojai baidėsi bet kokių rizikingesnių aktyvų, aukso vertė kilo.

Mat auksas, kaip ir kiti brangieji metalai, suvokiamas kaip saugumo neramiais laikais užuovėja. Auksas patrauklus tuo, kad kritinėmis sąlygomis jis gali būti svarbi ne tik turto vertės išsaugojimo, bet ir atsiskaitymo priemonė. Pastaraisiais metais investuoti dalį turto į investicinio aukso luitus ar monetas tapo populiaru ir Lietuvoje. Svarbu žinoti, kad investicijai skirto aukso praba visuomet bus 999,9, taip pat pirmenybę visuomet reikėtų skirti žinomų gamintojų (didžioji jų dalis yra Šveicarijoje, Vokietijoje, Austrijoje) aukso luitams ar monetoms, kurios parduodamos su gamintojo sertifikatais. Beje, aukso monetos dažnai yra priimtinesnis pasirinkimas nei aukso luitai, nes kritiniu laikotarpiu jos būtų likvidesnės. Deja, pastarieji metai rodo, kad aukso vertė gali patirti ir nemenką kritimą.

Nuo aukščiausio visų laikų kainos lygio, pasiekto 2011 metais, aukso kaina biržoje yra nusiritusi apie 37 %. Kitaip tariant, gerais laikais, kai ekonomika kyla, o JAV doleris stiprėja, auksas nėra tokia jau geidžiama prekė ir tai atsispindi jo kainoje. Iš kitų brangiųjų metalų, skirtų investavimui, pirmiausia paminėtini sidabras, platina ir paladis.

Nekilnojamasis turtas. Tai viena neabejotinai labiausiai lietuvių pamėgta kapitalo išsaugojimo priemonė. Tačiau pastaroji finansų krizė parodė, kad ji ne visada apsaugo nuo nuostolių. Apsisprendusiems dalį sukaupto turto investuoti į nekilnojamąjį turtą – pirmąjį, antrąjį ar trečiąjį būstą – vertėtų pasidomėti jo likvidumu, kaimynyste, strategine vieta mieste. Pastaruoju metu tapo populiaru gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą pirkti nuomai, nes tai bent jau sostinėje teikia 4–7 % metinės grąžos. Tačiau skaičiuojant uždarbį svarbu įvertinti būsto atnaujinimo išlaidas, galimus nuostolius dėl pra­ stovos (kai būstas yra neišnuomotas). Galiausiai, kaip ir visur, reikia diversifikuoti riziką – rinktis skirtinguose miestuose ar net šalyse esantį nekilnojamąjį turtą, kad, užklupus neramumams, vertė nekristų vienodu pagreičiu, o gal net vieno vertės augimas atsvertų kito vertės smukimą. ● vž de luxe

25

PRIEŠPIEČIAI SU AXELIU DUMAS „Herm s“ generalinis direktorius pasakoja apie rankines, meistriškumo tradicijas ir protestantišką darbo etiką. /Jo Ellison /

A

xelis Dumas, 44-ių metų „Hermès“ generalinis direktorius, kuris priklauso mados namus 1837-aisiais įkūrusios šeimos šeštajai kartai, renkasi priešpiečius privačiame valgomajame bendrovės patalpose Paryžiuje, Faubourg Saint-Honore gatvėje. Įžengiu į pagrindinį parduotuvės įėjimą su mozaika išklotomis grindimis ir mane iš karto nusiveda pro būrelius tyliai besišnekučiuojančių klientų. Už nugaros paliekame virtuvės įrangos skyrių ir praeiname pro šilką, kvepalus bei jodinėjimo įrangą. Odos skyriuje galima rasti ne tik mados namų garsiąsias rankines (jos taip gerai žinomos, jog jas vadiname vardais: Birkin, Kelly ir Constance), bet ir pakinktus, kurie atnešė pelną bendrovės įkūrėjui Thierry Hermesui. Jo sūnus Charles-Emile‘is Hermesas 1880 metais į

28 vž de luxe

produktų katalogą įtraukė balnus. Šiuo metu odos dirbinių pardavimas sudaro 44 % mados namų metinių pajamų.

Nedideliu koridoriumi mane išveda iš teatrališkos parduotuvės salės į užkulisius: čia vietoj grindų mozaikos – pramoninis linoleumas, sienos nukabinėtos ugnies gesintuvais. Toliau – keletas nedidelių laiptinių ir dar daugiau koridorių. Viršutiniuose aukštuose, kur patalpos nušviestos nebe neoninėmis lempomis, o dienos šviesa, pro stiklo sienas galima pamatyti tuščias dirbtuves. Gal „Hermès“ bendrovėje, kaip elfų ir batsiuvių gyvenime, viskas prasideda išmušus vidurnakčiui? O gal čia tiesiog Prancūzija, ir dabar yra l‘heure du dejeuner (liet. pusryčių valanda).

Randu Dumas kvėpuojantį grynu oru ant stogo terasos vešinčiame sode. Jis dėvi mėlyną

Aukcionui paruošta krokodilo odos „Birkin“ rankinė, puošta 242 deimantais.

M ario A n z u o n i / „ R E U T E R S “ / „ S ca n pi x “ n u otr .

dvieilį kostiumą, nepriekaištingai baltus marškinius ir mėlyną kaklaraištį. Čia jis man nori parodyti pastato neįprastą – asimetrišką formą. Šį pastatą jo proprosenelis Charles-Emile‘is įsigijo 1880-aisiais. Anais laikais iš čia buvo galima stebėti siuvėjas, dirbusias pas Jeanne Lanviną; šis dizaineris kitoje gatvės pusėje savo ateljė įrengė 1889 metais. „Prieš 50 metų čia buvo „Hermès“, kur dirbo vyrai, o kitapus gatvės – „Lanvin“, kur dirbo tik moterys, – aiškina Dumas. – Todėl čia dažnai buvo keliamos vestuvės.“ „Lanvin“ išsikraustė, o „Hermès“ pagrindinės gamybinės patalpos šiuo metu yra Paryžiaus priemiestyje Pantene, tačiau nostalgiškos amatininkų meilės istorijos vis dar prisimenamos. „Siuvėjai, pamatę gražią moterį kitoje gatvės pusėje, pro langą numesdavo skiautelę odos“, – pasakoja Dumas.

Prieš įsitaisydami valgomajame mes sustojame pasigrožėti sodo obelimis ir kriaušėmis, didele magnolija ir pavasario saulėkaita besilepinančiais gėlių svogūnėliais. Priešpiečius paruošė bendrovės virėja Elisabeth. „Ji mokėsi garsiausiame Paryžiaus restorane, tačiau šiuo metu ji gamina tik mums“, – išdidžiai sako Dumas. Aš klausiu, kur ji mokėsi, tačiau Dumas man atsako, kad tai – paslaptis. Kaip ir priešpiečių meniu, kurį jis parinko pats.

Elisabeth prisistato ir klausia, ar mes nenorėtume taurės vyno. „Per pietus paprastai negeriu alkoholio, – sako Dumas. – Bet jei laikraščiui yra svarbu per priešpiečius su kompanijų vadovais išgerti, aš irgi išgersiu“. Aš atsakau, kad pagal tai jo nevertinsiu, ir vietoj auksinių „Hermès“ vyno taurių gauname vandens, krepšelį duonos, lėkštę gougères (plikytos sūrio tešlos pyragaičių), o tada pirmą patiekalą – jautienos karpačio su kapotomis prieskoninėmis žolėmis ir smulkintą kalafiorą su alyvuogių aliejumi, citrina ir jūros druska. Visa tai laužyta anglų kalba greitai pristato Elisabeth, kuri yra tiek pat nuostabiai žavinga, dėmesinga ir maloni, kiek jos maistas yra skanus. ··· Su nuostabia virėja ir laiko paženklintais, tačiau elegantiškais stalo įrankiais „Hermès“ atmosfera labiau primena namus nei darbovietę. Dumas čia valgo „beveik visą laiką, nes taip patogiau ir diskretiškiau“, tačiau galima įsivaizduoti, kad ši erdvė yra ir oazė, kur galima pailsėti išsekintam šnekų apie užsienio plėtrą bei slaptas LVMH akcijas.

Praėjusių metų rugsėjo mėnesį, po ilgo bylinėjimosi, prabangos prekių konglomerato vadovas Bernard‘as Arnault paskelbė, kad jis grąžins beveik du trečdalius „Hermès“ akcijų, kurias jis nuo 2010 metų pirko be bendrovės žinios. Visa įsigyta suma sudarė 7.2 mlrd. eurų, arba 23 proc. Kad išvengtų priešiško perėmimo, Dumas turėjo įtikinti apie 100 šeimos narių sutelkti savo akcijas ir kartu įkurti valdymo įmonę (pasak „Forbes“, šeimos turtas 2014 metų rugpjūtį buvo vertinamas 25 mlrd. dolerių). Apgultis baigėsi taikiai, tačiau žaizdos vis dar gyja. Ir nors Dumas nebeturi „ant kulnų lipančio konkurento“, atsipalaiduoti jam dar anksti. „Visada privalau likti atsargus”, – sako jis apie patirtį, kurią įgijo 15 mėnesių padirbęs generaliniu direktoriumi. „Mane sužavėjo šeimos narių pasiryžimas dirbti kartu ir išlaikyti „Hermès“ nepriklausomybę. Mes įkūrėme H51 – valdymo įmonę, kuriai priklauso 51 % bendrovės ir kur niekas negali parduoti savo akcijų per ateinančius 20 metų. Jiems nebuvo lengva pasakyti: „Aš surinksiu visą savo turtą ir įsipareigosiu jo neparduoti 20 metų“. Bet jie tai padarė. Man jie patikėjo labai svarbią užduotį – išlaikyti „Hermès“ nepriklausomybę, ir tai man yra svarbiausias dalykas, kad ir kas nutiktų. Tai buvo lojalumo išbandymas. Ir jis buvo sėkmingas“. ··· Šeima „Hermès“ yra svarbi: tai sako ir sienos.

Valgydami pagrindinį patiekalą, kurį Elisabeth apibūdino kaip „Bretanės omaras su prieskonių plutele, juodieji ryžiai su kalmaro rašalu ir žolelių padažas“, aptarėme už Dumas nugaros esančią freską. Ją nutapė Philippe‘as Dumas - Axelio

Axelis Dumas pozuoja prie „Herm s“ parduotuvės Kalifornijoje , JAV. „ Fay es V isio n “ / W E NN . com / „V idapress “ n u otr .

dėdė ir bendrovei 1978–2006 metais vadovavusio Jeano Louis brolis. Joje „Hermès“ dinastija yra vaizduojama kaip būrys laukus ariančių ūkininkų. Jie panašūs į televizijos serialo „Waltons“ veikėjus, tik dėvi geresnius drabužius. „Mano dėdė taip įsivaizdavo „Hermès“, sako Dumas, rodydamas man freskoje pavaizduotus savo senelius Jacqueline Hermès ir Robert’ą Dumas. „Dėdė Jeanas Louis tikėjo, kad mes esame miesto valstiečiai ir du kartus per metus nuimame derlių – derlius gali būti arba geras, arba blogas“.

Pirmoji „Hermès“ karta įsteigė verslą, o antroji ir trečioji sukūrė naujus produktus – skareles, kvepalus ir rankines, – kurie išgarsino bendrovės vardą, tačiau Dumas širdžiai artimiausias šeimos narys yra Jeanas Louis – istorijos kūrėjas ir bendrovės užsienio plėtros architektas. „Jis įvedė mus į naują amžių, jis buvo nuostabus pasakotojas. Bet manau, kad visi „Hermès“ vadovai įdiegė mums pagarbos jausmą amatininko meistriškumui ir aukštai darbo kokybei.“ Meistriškumo kultūra yra šeimos filosofijos dalis, toliau pasakoja Dumas: „Aš manau, kad, kaip rašė Maxas Weberis*, kaip dauguma Prancūzijos protestantų, mes tikime meistriškumu.

Mes tikime ilgalaike perspektyva ir nemėgstame turėti skolų“.

Užtikrinti tarptautinio prekių ženklo sėkmę, tuo pačiu metu puoselėjant kvalifikuotą darbo jėgą, nėra lengva. Pavyzdžiui, visos tos „Kelly“ rankinės, kurių kaina yra daugiau kaip 4,890 svarų, vis dar gaminamos Prancūzijoje. Bendrovė turėjo pastatyti 15 naujų odos apdirbimo centrų, kad galėtų susitvarkyti su paklausa. „Mes stengiamės neturėti daugiau nei 250 žmonių viename pastate, nes tada darbuotojai vieni kitų nepažįsta, ir tai tampa fabriku“, – aiškina Dumas. Nemažai kompanijos gamybinių patalpų yra tokiose vietose kaip Monpeljė, kur vyrauja aukštas nedarbo lygis.

Tapti „Hermès“ amatininku užtrunka dvejus metus ir 80 % meistrų šiuo metu yra moterys.

Nebemanoma, kad odadirbystė yra vyriškas užsiėmimas. „Vyrai nebenori to daryti, – teigia Dumas. – Jie sako: „Tai moterų darbas. Aš nesiūsiu“.

Ar bet kas tai sugeba? „Tai – sunkus darbas, – įspėja Dumas. – Tačiau pirmiausia mes žiūrime į asmenybę, nes pasiūti vieną rankinę užtrunka 15 valandų, ir tą rankinę kurs praktiškai tik viena pora rankų.“ Asmenybė yra labai svarbu. „Kiekvienas žmogus žino, kuri rankinė yra jo, ir prie jos prisiriša: tai yra magijos dalis. Užsidegimas yra labai svarbus, bet jį yra sunku įvertinti“.

Dumas nutyla. „Vokiečiai turi istoriją apie akmens tašymą viduramžiais, – tęsia Dumas. – Kažkas klausia trijų akmentašių – ką jie čia daro? Vienas jų atsako: „Aš tašau akmenį“. Kitas sako: „Aš užsidirbu pragyvenimui“. O trečiasis: „Aš statau katedrą“. Mes įdarbintume trečiąjį. Tu turi tikėti tuo, ką darai.“ Aš tikrai galėčiau tikėti „Birkin“ rankine, sakau ir klausiu: o kokie jūsų atlyginimai? „Jei sugebėsi – užsidirbsi, – miglotai atsako Dumas. – Mums svarbu, kad mūsų amatininkai būtų laimingi. Bet tai nereiškia, kad mes esame tobuli.“ Nors Dumas studijavo politiką garsiajame Sciences Po Paryžiuje, vėliau studijas tęsė Harvarvž de luxe

29

Pasiūti vieną „Herm s“ rankinę užtrunka 15 valandų, ir tą rankinę kuria praktiškai tik viena pora rankų. Patrick R obert/ „ C orbis “ / „V idapress “ n u otr .

de, jis renkasi filosofiją. „Kartais svajoju grįžti prie filosofijos studijų“, – jis atsako, kai klausiu, kaip jis atsipalaiduoja. Panašu, kad pailsėti dažnai netenka, turbūt sunkiau atsitraukti nuo darbo, kai tai – šeimos verslas. Tačiau jis turi žmoną ir vaikų, kurie padeda prasiblaškyti. Šeimos verslas visada buvo Dumas gyvenimo dalis. „Kai mano tėvas lankydavo mano senelį – jis tuo metu dar dirbo, – aš irgi užeidavau į parduotuvę. Be to, parduotuvėje žaisdavau su savo pusbroliais.“ Jis pirmą kartą suprato, ką reiškia būti „Hermès“ dalimi, kai jam būnant aštuonerių metų jo bendraklasiai aptarinėjo didžiausią Paryžiaus parduotuvę. „Mane neseniai pavadino genijumi, kuris išrado laukiančiųjų sąrašą, – sako Dumas, lyg pasakotų šeimos anekdotą. – Bet negaliu pasakyti, kad tai yra tiesa. Tiesą sakant, šis sprendimas buvo priimtas vakarienės metu. Buvo daug norinčių įsigyti „Birkin“ rankinę, ir mano dėdė, tuometinis bendrovės vadovas, bei motina, vykdančioji direktorė, svarstė, kaip būtų galima padidinti gamybą. Tačiau bebaigiant vakarieniauti buvo nuspręsta, kad didinant pasiūlą kristų kokybė, tad mes negalėjome to sau leisti.“ Vietoj to jie leido parduotuvių vadovams patiems tvarkytis su paklausa, ir tada atsirado laukiančiųjų sąrašas. Dumas pabaksnoja savo omarą. „Be abejo, gėdinga atsakyti klientui, tačiau tokia yra paklausa ir toks yra mūsų kokybės standartas. Jei mums nereikėtų turėti laukiančiųjų sąrašo, aš labai džiaugčiausi.“ ··· Dumas yra geras kompanionas. Jo greitą, gana baikštų kalbėjimo būdą kartkartėmis pertraukia krizenimas, kuris skamba droviai ir yra labai mielas. Be to, mane stebina jo polinkis pasijuokti iš savęs. Kai paklausiu apie jo mėgstamus dvieilius kostiumus, kurie neseniai vėl tapo madingi, jis juokauja: „Aš esu mados priešakyje – gal net truputį per anksti“. Tada jis greitai pri-

30 vž de luxe

duria: „Aš tikrai nemanau, kad diktuoju madą – nėra ko jaudintis“.

Ar jo kelionė į šeimos verslą buvo nulemta? „Ne. Ji buvo labai laisva. Niekada nejaučiau spaudimo.“ Prieš apsispręsdamas Dumas aštuonerius metus dirbo „BNP Paribas“. „Aš pasirinkau bankininkystę, nes norėjau gyventi Kinijoje, – sako jis. – Tai buvo mano svajonė. Norėjau dirbti Pekine.“ 1995-aisiais Pekinas tikrai negalėjo būti svajonių miestas. „Aš vis dar savęs klausiu, kodėl to norėjau, – Dumas juokiasi. – Ypač kai ten nuvykau. Bet man tai buvo įspūdinga ir įdomu.“ Kinijoje jis gyveno dvejus metus. „Tada aš buvau išsiųstas į Paryžių dvejiems metams, po to į Niujorką ketveriems. Galiausiai mano dėdė Jeanas mane aplankė ir pasakė: „Axeli, aš labai norėčiau, kad tu prisijungtum prie bendrovės“. Aš sutikau. Jis manęs paklausė: „Ką tu norėtum daryti?“ Aš atsakiau: „Rinkčiausi bet ką, tik ne finansų valdymą“, nes tuo metu dirbau banke. Ir jis įdarbino mane finansų skyriuje“. Praėjusių metų birželį, prieš tapdamas generaliniu direktoriumi, Dumas vadovavo papuošalų ir odos skyriams. Jo pusbrolis Pierre‘as-Axelis yra meninis direktorius, ir kartu jie prižiūri bendrovę, kurios pardavimai auga nepaisant krintančios pasaulinės paklausos. Be to, nauja „Hermès“ dizainerė Nadege Vanhee-Cybulski ką tik pristatė pirmą, „moteriškesnę“ mados kolekciją, bendrovė atidarė didžiulę, atnaujintą parduotuvę Londono Bondo prekybinėje gatvėje, o kitą mėnesį Saatchi galerijoje Kings gatvėje ji atidarys parodą Wanderland.

Parduotuvės pertvarkymas yra dalis iniciatyvos, kuria siekiama paversti Londoną bendrovės pardavimų centru. Juk būtent Londonas yra tokia vieta, kur daugybė paveldėto ir įgyto turto iš Europos ir Amerikos, o iš neseniai praturtėjusių pasaulio vietų plūsta turistai. „Labai svarbu išlikti ištikimam savo lojaliems klientams. Mums reikia tai vertini. Kai su klientu turi ilgalaikį ryšį

(„Hermès“ Bondo gatvėje veikia jau per 40 metų), yra svarbu parodyti, kad jis tau vis dar svarbus, kad tu vis dar investuoji.“ Atvyksta desertas – mango ir pasiflorų tortas „Napoleonas“, mandarinų šerbetas, sausainiai ir pu-erh arbata. Dumas pabaksnoja savo porciją ir atsiprašo Elisabeth už apetito trūkumą. Jis sako, kad labai mėgsta pu-erh, 25 metus išlaikytą fermentuotą juodosios arbatos mišinį iš Kinijos Junano provincijos, kurio kvapas yra kaip dulkių. „Taip turėtų kvepėti šviežia mediena po trumpo lietaus miške, – sako Dumas, – ją gerti labai sveika.“ Arbata yra stebinančiai skani.

Priešpiečiams pasibaigus mes išeiname iš valgomojo, kur Elisabeth man įteikia nedidelį maišelį su oranžiniu bendrovės ženklu. Apie šią spalvą irgi pasakojama istorija: po Antrojo pasaulinio karo ieškodamas į kiaulės odą panašios odos rankinėms Emile‘is užtektinai rado tik ryškios citruso spalvos odos. Kas gi yra šiame maišelyje? Nedidelis stiklainėlis lauke augančios obels obuolių drebučių, puoštas rudos medžiagos kaspinu ir rankų darbo etikete. Labai žavu. Stengiuosi neatrodyti pernelyg nusivylusi.

Dumas išveda mane iš pastato. Mes praeiname dirbtuves, kur mane supažindina su pustuziniu darbuotojų, ir pro Emile‘io-Maurice‘o Hermèso kabinetą, kurio sienos iškaltos medžiu ir kuris dabar yra naudojamas kaip privatus muziejus. Čia galima pamatyti rankinę, kuri įkvėpė pirmąjį „Kelly“ prototipą, ir balną, pagamintą Napoleonui Bonapartui.

Kai leidomės laiptais į parduotuvę, Dumas atkreipė mano dėmesį į sienas puošiančius bendrovės direktorių portretus. Kodėl jo atvaizdo nėra tarp jo protėvių? „Nes turėčiau būti miręs, – atsako Dumas nervingai krizendamas. – Šiuo metu man užtenka būti įamžintam jūsų straipsnyje. Kol kas man dar nereikia nekrologo.“ ● * M a x as W eberis - eko n omikos ir sociali n i ų moksl ų specialistas , para š ę s k n y g ą apie tik ė jim ą ir i n d u striali z acij ą „ P rotesta n ti š koji etika" .

OJ RIAUM ANČIŲ / Renaldas Jakubauskas /

T

G ami n toj ų n u otra u kos

ŽVAIGŽDŽIŲ

PARADAS

ai ne tik puiki proga vėl pajusti vėją riedant dviračiais galiūnais, bet ir žvilgtelėti, ką motociklų pramonė šiems metams sukūrė naujo, kuo ji didžiuojasi, ką vertina specia­listai. „De Luxe“ siūlo susipažinti su autoritetingų cycleworld.com ir motorcycle.com ekspertų atrinktomis laukiamiausiomis 2015-ųjų naujovėmis, kurias gamintojai pristatė svarbiausiose motociklų pa­ rodose.

32 vž de luxe

Vis kaitresni saulės spinduliai budina motociklų gerbėjus traukti iš garažų savo žirgus ir išriedėti į miestų gatves, užmiesčio keliukus ar pasportuoti lenktynių trasose.

Galios šėlsmas

Dėliodami savo svarbiausius šių metų topus ekspertai pirmiausia išskiria sportiškuosius kelių žirgus, juolab kad didžiausieji motociklų gamintojai savo klientams suskubo pagaminti galia trykštančius galiūnus. Japonų bendrovės „Kawasaki“ 2015-ųjų sezono pasididžiavimas – iš karto du broliai. Vienas jų – „Kawasaki Ninja H2R“ skirtas tik lenktynių trasoms, o H2 galima gainioti ir įprastuose keliuose. Ne-

legalaus gatvėse japoniško supermotociklo variklis pasiekia 300 AG, o ramesniojo, H2, – 200 AG. Tačiau japonai vilioja ne tik galia, bet ir konstrukcinėmis bei technologinėmis naujovėmis, kurios neleis atsiplėšti nuo asfalto priekiniam ratui panorus sparčiau įsibėgėti, o pakaba ir stabdžiai pasirūpina gan sunkaus motociklo manevringumu, papildydami galimybes, atsiveriančias važiuojant tiesiąja.

Už lenktyninį modelį europiečiai

„Harley–Davidson“ pristatė elektrinio „LiveWire“ motociklo prototipą.

turi būti pasiryžę sumokėti apie 50 tūkst. Eur, o už tradiciniams keliams draugiškesnį variantą – 27 tūkst. Eur. Supermotociklų gerbėjai turėtų atkreipti dėmesį ir į kitos japonų gamintojos, „Yamaha“ bendrovės, kūrinį – YZF-R1 modelį. Naujos kartos R1 modelį pernai Italijos motociklų parodoje EICMA pristatė italų motociklų sporto žvaigždė Valentinas Rossis, paskutiniame prestižinių „Moto GP“ lenktynių

tas“ iki 160 AG. Tačiau specialistai išskiria ne tik variklio savybes, bet ir gausą įvairios įrangos, kuri palengvina gyvenimą motociklininkams ir kuria austrai lenkia konkurentus.

Įelektrintas „harlis“

Naująjį „Yamaha YZF-R1“ modelį pristatė italų motociklų sporto žvaigždė Valentinas Rossis.

sezone varžęsis su šios bendrovės motociklu. Lenktynininkas ne tik padeda pritraukti reikiamo dėmesio, bet ir atspindėti naujojo modelio tobulėjimą – panaudota galybė technologinių sprendimų, kurie jau išbandyti lenktynių trasose. Ekspertai pirmiausia išskiria 998 kub. centimetrų darbinio tūrio 4 cilindrų variklį, pasiekiantį 200 AG. Tačiau gamintoja nesikoncentravo tik į jėgainę, čia gausu modernios elektronikos, o magnio lydinio ratai, LED žibintai, titano išmetimo sistema, aliuminis degalų bakas rodo, kad siekta optimalaus svorio. Rezultatas – 199 kg su sklidinai užpildytu 17 l degalų baku. Įprastos komplektacijos motociklą Europoje gamintoja įvertino 18 500 Eur kaina. Kam standartinio varianto nepakanka, o norima technologijų, dar artimesnių toms, kurios įdiegtos lenktyniniame motocikle, gamintoja siūlo R1M modelį. Maždaug 23 tūkst. Eur kainuojančiame motocikle, be kitų patobulinimų, ir „Ohlins“ elektroninė pakaba. Šių išskirtinių modelių skaičius bus ribotas – ne daugiau kaip 500 vnt.

Dėl supergreitų ir supergalingų motociklų pirkėjų varžosi ir italų „Ducati“ bendrovė, viliojanti „Panigale 1299“ modeliu, pirmą kartą su serijiniu motociklu peržengusi 200 AG ribą. Pirmtaką „Panigale 1199“ keičiantis naujasis modelis dabar su 1 285 kub. centimetrų darbinio tūrio varikliu pasiekia 205 AG esant 10 500 apsisukimų per minutę. Palyginus su dviem japonų konkurentais, italų gaminys išsiskiria ir mažesne mase – 190,5 kg, o motociklo išvaizda – papildomas privalumas.

Įvairiems nuotykiams

Tačiau toli gražu ne visi motociklų gerbėjai pasiryžę gaudyti adrenaliną jusdami didžiulį įsibėgėjimo pagreitį, išbandyti savo ir motociklo galimybių ribas įveikdami posūkius pasvirę ir liesdami keliu asfaltą.

Gerokai gausesnės gretos tų, kurie važiavimo motociklais malonumą pajunta tolimesnėse kelionėse, tad ekstremalių variklio galių reikia mažiau. O pagaliau ir motociklų gamintojai senokai įniko gaminti dvirates transporto priemones, kurios atitinka įvairius poreikius. Tokie motociklai tinka miesto ar ilgesnėms kelionėms lygiais keliais, tačiau nėra netinkantys nuotykių ieškotojams, mėgstantiems nusukti nuo asfalto. Vienas iš tokių egzempliorių – naujasis „Ducati Multistrada 1200“. Jame, žinoma, taip pat gausu įvairių technologinių sprendimų, tačiau italai labiausiai didžiuojasi varikliu „Testastretta DVT“, kuriame panaudoti automobilių varikliuose prigiję sprendimai – kintama įsiurbimo ir išmetimo vožtuvų darbo fazių sistema. „Ducati“ teigia, kad tokią technologiją, kuri užtikrina efektyvesnį variklio darbą, mažesnes degalų sąnaudas, motocikle įdiegė pirmoji. O tai, kad motociklą galima naudoti įvairiais tikslais ir keliais, rodo ir gamintojos siūlomi keturi pakabos nustatymo režimai: „Sport“, „Urban“, „Touring“, „Enduro“.

Nors savo reitingų viršūnėse ekspertai rikiuoja itališką ir japonišką techniką, tačiau pataria nepamiršti ir vokiečių, taip pat atkreipia dėmesį į naują BMW motociklų gamybos padalinio „BMW Motorrad“

kūrinį S 1000 XR. Naujasis modelis, kuriam paskolintas variklis iš sportiškojo S 1000 RR, išvysto 160 AG, šį savo gaminį BMW priskiria nuotykių-sportinių motociklų segmentui. S 1000 XR turi sąsajų ne tik su S 1000 RR ir kitu sportiniu modeliu HP4, bet ir savo sportinę prigimtį bei charakterį derina su kelioninių motociklų savybėmis.

Jo pakabą galima reguliuoti tiek dinamiškam važiavimui vingiuotais keliais, tiek ramiam važiavimui gatvėje, tiek ilgesnėms kelionėms. Šiemet Dakaro ralyje iškovota pergalė, jau 14-oji iš eilės, puikiai iliustruoja austrų bendrovės KTM galimybes ir ilgametes motociklų gamybos tradicijas. Tad naujojo kelioninio „1290 KTM Super Adventure“ pristatymas vėl sukėlė ažiotažą ir sulaukė ekspertų liaupsių.

Motociklą į priekį gena jau užsirekomendavęs ir 1 301 kub. centimetrų tūrio variklis, šįkart „prislopin-

Elektra varomas motociklas – jokia naujiena, jų gamybos ir bandymų pardavinėti imasi ne viena bendrovė. Tačiau praėjusiais metais dėmesys tokioms transporto priemonėms sparčiai ūgtelėjo, kai savo projekto įgyvendinimo ėmėsi legendine vadinama JAV motociklų gamintoja „Harley–Davidson“. Ši bendrovė pristatė „LiveWire“ prototipą, kelias dešimtis jų išsiuntinėjo į savo salonus JAV potencialių vairuotojų teismui. Nors tai dar nėra serijinės gamybos modelis, tačiau juos išbandžiusieji spėjo pastebėti ne tik jo savybes, bet ir tai, kad jis itin išbaigtas prototipas. Tereikia 4 sek., ir 74 AG galios elektriniu varikliu varomas motociklas jau rieda 100 km/val. greičiu, o maksimalus jo greitis – 154 km/val. Bet iš tiesų jis ne maksimalus, o iki tiek apribotas. Koks greitas šis galėtų būti iš tiesų, kol kas neatviraujama. Šiuo metu ličio jonų akumuliatorių pakanka nuvažiuoti apie 80 km.

Matthew Levatichas, bendrovės vadovas, praėjusiais metais vykusį prototipo pristatymą vadina pasisekusiu, nes sulaukta daugybės gerų ir padrąsinančių atsiliepimų.

Dauguma bandžiusiųjų pareiškė norį tokio motociklo, tačiau pageidavo galimybės nuvažiuoti ilgesnį atstumą. Tam reikia spartesnio akumuliatorių technologijų vystymosi. Šiemet bendrovė tęs prototipo pristatymo turą, užsuks ir į Europą, bet apie serijinę gamybą kol kas atvirai nekalba. Tačiau ekspertai pastebi, kad tokio modelio atsiradimas galėtų gerokai sustiprinti gamintoją, siekiantį pritraukti daugiau naujų klientų. ●

„BMW S 1000 XR“ sportinę prigimtį ir charakterį derina su kelioninių motociklų savybėmis.

vž de luxe

33

parfumerinio įkvėpimo

paieškos

/ Rimantė Budrytė-Kvietkauskienė /

Nuo seniausių laikų, kai kvapniosios medžiagos buvo naudojamos tik ritualiniams tikslams ir pasiekiamos tik išrinktiesiems, žmonija ir parfumerija gerokai pasikeitė.

„Jardins d‘Ecrivains“ („Rašytojų sodai“) pavadinta Anais Biguine kurta kvapnių žvakių linija.

G ami n tojo n u otr .

P

arfumerija dabar pripažįstama aštuntąja meno rūšimi, o dar taip neseniai jos tikslas buvo tik nustelbti nemalonų kūno kvapą. Šiandien kvepalai - ne tik meistriškas žongliravimas aromatinėmis medžiagomis, kurį paprastai lemia pagaminimo kaštai ir tikslinės auditorijos poreikiai.

Nors dažnai galima rasti ir tokių kvapnių produktų, kurių vadinti kvepalais neapsiverčia liežuvis, nes jie primena paveikslus pajūrio tema su vieniša pušele ir priklijuotais gintariukais. Gintarinėmis pušelėmis išmaniajam XXI amžiaus

34 vž de luxe

žmogui nebeįtiksi, jam reikia kažko ypatingo, kažkokios didingos legendos, todėl įkvėpimo naujam aromatui sukurti vis dažniau ieškoma bėgančio laiko ir skirtingų žmonijos kartų patikrintoje literatūroje, vaizduojamuosiuose menuose ar muzikos kūriniuose.

Literatūra ir parfumerija

Literatūra yra neabejotina lyderė aromatinio įkvėpimo paieškose: kvepalai kuriami garsiems rašytojams atminti, kaip kvapni pasaulinę šlovę pelniusio romano interpretacija ar veikėjų likimo dramos iliustracija. Visas rašytojų žvaigž-

dynas telpa „Histoires de Parfums“ aromatų bibliotekoje: nuo Žorž Sand, Žiulio Verno iki Ernesto Hemingvėjaus. Rašytojų gimimo metais pavadintais kvepalais „Histoires de Parfums“ įkūrėjas Geraldas Ghislainas siekė atskleisti šių rašytojų biografijų bruožus. Bohemiškas E. Hemingvėjaus gyvenimas tarpukario Paryžiuje, Žorž Sand meilė gamtai, Koletės išraiškingumas ir laisvė – visos šios istorijos papasakotos kvepalų aromatais. „Jardins d‘Ecrivains“ („Rašytojų sodai“) pavadinta Anais Biguine kurta kvepalų ir kvapnių žvakių linija, kurioje sutinkama žymioji

Koletės romano veikėja Gigi, iškvėpinta baltomis gėlėmis („Gigi“), Oskaras Vaildas ir jo taiklieji aforizmai, perrašyti vynuogėmis, figomis ir arbata („Wilde“), Virdžinija Vulf ir jos drąsiai vaizduotei dedikuoti „Orlando“, A. Diuma „Dama su kamelijomis“ („La Dame aux Camelias“) ir kiti. Ypač įdomios yra „Jardins d‘Ecrivains“ kvapniosios žvakės: didžiulį įspūdį odos, medienos ir pelyno akordais sukuria „Le Jardin de Tolstoi – Iasnaia Poliana“, dedikuota Levui Tolstojui, „Le Jardin de Kipling – Bombay“ dvelkia lotusu, imbieru ir citrinžole. „Jardins d‘Ecrivains“ žvakės yra

skirtos skaitymui ir rašymui – tarsi žvilgčiotum rašytojui per petį, kai jis rašo savo šedevrus, ir semtumeisi įkvėpimo. „Byredo“ kvepalai „Baudelaire“ dedikuoti Šarliui Bodlerui ir jo poezijos rinkiniui „Piktybės gėlės“, kuris, atrodo, persisunkęs kvepalais ir egzotiškais kvapais. Puikusis „Baudelaire“ aromatas, sudėtas iš kadagio uogų, pipirų, smilkalų, odos ir pačiulio, yra įtaigus ir svaiginantis – skaičiusieji „Piktybės gėles“ sąsają su Š. Bodlero žodžiais tikrai atras. Paradoksalu, kad tarp pirmojo „Piktybės gėlių“ leidimo 1857 metais ir „Byredo“ „Baudelaire“ sukūrimo 2009 metais turėjo praeiti net 152 metai, kol įtaigioji Š. Bodlero žodžių jėga buvo taip sėkmingai atskleista kvepalais.

Tam, kad Antuano de Sent Egziuperi romanas „Nakties skrydis“, parašytas 1931 metas, taptų kvepalais, prireikė vos dvejų metų – 1933 metais buvo pristatyti „Guerlain“ kvepalai „Vol de Nuit“ tamsiame buteliuke su pavaizduotais besisukančiais propeleriais, su dominuojančiomis galbaninių ferulų, narcizų, vilkdalgių ir bried­ ragių natomis.

Pasaulinės literatūros klasika tapęs Gi de Mopasano romanas „Mielasis draugas“ tapo įkvėpimu „Hermes“ kvepalams „Bel Ami“, kuriuos galima drąsiai vadinti vyrams dedikuotos parfumerijos klasika su dominuojančiu odos akordu.

Septintojo dešimtmečio „Guerlain“ aromatas „Chamade“ buvo įkvėptas to paties pavadinimo Fransuazos Sagan romano. Prancūzų kalbos žodis „chamade“ – greitas būgnų mušimas, skatinantis priešininkus atsitraukti, arba stiprus širdies plakimas: romane šie greiti dūžiai yra pasidavimo meilės vardan ženklas, kurį „Guerlain“ kvepaluose simbolizuoja buteliukas su apversta širdimi.

pavyko susieti aromatą ir tapybą – Marijos Antuanetės portreto at­ spal­viai ir „A la Rose“ kvepalai yra harmoningos meno šakų jungties pavyzdys.

Fotografija ir parfumerija

Ironišką autoportretą pateikiantis „Autoportrait“ - tai unikalus atvejis parfumerijoje, kai kvepalai yra kuriami bendradarbiaujant su garsiais fotografais. G ami n tojo n u otr .

palų buteliukai bei bene garsiausias siurrealistas, kurio teptuko braižo nesupainiosi su niekieno kito, yra tikra komercinės sėkmės istorija.

Jeigu įmantrios buteliukų formos paskatino kvepalų naudotojus pasidomėti Salvadoro Dali kūryba, vadinasi, išties buvo verta kurti tiek daug tarpusavyje panašių aromatų, pavadintų kontraversiškojo menininko vardu.

Vienas naujausių dailės ir parfumerijos sankirtos atvejų – Maisono Franciso Kurkdjiano „A la Rose“

kvepalai, kurie buvo įkvėpti Versalyje eksponuojamo Louise Elisabeth Vigée Le Brun tapyto Marijos Antuanetės paveikslo „A la Rose“. Šiame paveiksle rausvaskruostė Marija Antuanetė vaizduojama su rože rankoje, taip pabrėžiant jos meilę begaliniams rūmų rožynams. Akivaizdu, aromate „A la Rose“, dedikuotame Marijai Antuanetei ir jos portretui, vyrauja rožių akordai, praturtinti laukinėmis našlaitėmis ir citrusiniais vaisiais. Talentingajam Francisui Kurkdjianui išties

Šiuolaikinio pasaulio spalvos dažniausiai įamžinamos nebe dailės kūriniuose, o fotografijose, išmaniesiems įrenginiams leidžiant kiekvienam prisiliesti prie akimirkos įamžinimo stebuklo. Celine Verleure įkurta „Olfactive Studio“ itin patraukliai sujungia regą ir uoslę, įamžintą akimirką ir sklindantį aromatą, parfumeriją ir fotografiją – tai unikalus atvejis parfumerijoje, kai kvepalai yra kuriami bendradarbiaujant su garsiais fotografais. Meninių fotografijų, eksponuojamų ant kvepalų dėžučių, įkvėpti aromatai peržengia vaizduojamojo ir uodžiamojo meno ribas, kvapais perteikdami užfiksuotos akimirkos nuotaikas ir pratęsdami istorijas. Natiurmorto principams prieštaraujantis „Still life“, ironišką autoportretą pateikiantis „Autoportrait“, tamsias paslaptis slepiantis „Chambre Noir“ ir kiti aromatai, pavadinimuose atskleidžiantys sąsajas su fotografija, sužavi netikėtomis, tačiau maloniam kvėpinimuisi puikiai tinkančiomis kompozicijomis.

Muzika ir parfumerija

Didingos operos, populiarioji muzika ir prancūzų šansonai – muzikos ir parfumerijos sankirtų išties gausu. Vakarų pasaulio popkultūroje scenos žvaigždės vardu pavadinti kvepalai yra jau įprastas re-

Dailė ir parfumerija

Apie dailės ir parfumerijos sankirtas pirmą kartą sužinojau prieš daugelį metų visą savo stipendiją paskyrusi „Vincent van Gogh“ kvepalams „Starry night“. Garsiosios van Gogo žvaigždėtos nakties skliautas, pavaizduotas ant kvepalų dėžutės, ir sodriomis gėlėmis dvelkiantis aromatas buvo ypatinga manosios kasdienybės dalis. „Vincent van Gogh“ kvepalai jau seniai dingę iš Lietuvos, tačiau prisiminimai apie „Starry night“ kvepalus ir seniai praėjusius laikus atgimsta kaskart pamačius van Gogo paveikslus su beprotiško mėlynumo žvaigždėtu dangumi.

Neabejotinai populiariausia dailės ir parfumerijos sankirta – „Salvador Dali“ kvepalai. Lūpų, nosies ir žodžiais neapibūdinamų formų kve-

Prieš keletą mėnesių „Histoires de Parfums“ pristatė ypač įdomią garsiausioms pasaulio operoms ir jų primadonoms dedikuotą kolekciją „Opera“.

G ami n tojo n u otr .

vž de luxe

35

Roja Dove - pirmasis ir vienintelis pasaulyje parfumerijos profesorius, „Harrods“ aukštosios parfumerijos skyriuje Londone. M icha T hei n er / „ C it y A M “ / „ R E X “ / „V idapress “ n u otr .

klaminis produktas: kasmet jų išleidžiama kur kas daugiau nei dėmesio vertų muzikos albumų. Greta menkaverčių, jokios žinios neskleidžiančių popžvaigždžių vardais pavadintų aromatų galima rasti tikrų brangakmenių, pakylėjančių muzikos ir parfumerijos sankirtą į aukštesnį lygį.

Prieš keletą mėnesių „Histoires de Parfums“ pristatė ypač įdomią garsiausioms pasaulio operoms ir jų primadonoms dedikuotą kolekciją „Opera“. Geraldas Ghislainas į įman­trius art deco stiliaus kvepalų buteliukus uždarė penkių garsiausių pasaulio operų – V. Bellinio „Norma“, G. Puccinio „Madame Butterfly“ bei „Turandot“, P. Čaikovskio „Pikų dama“ bei G. Bizet „Karmen“ – įkvėptus aromatus.

Kvepalai pristatomi muzikinėse dėžutėse, grojančiose šių operų arijų fragmentus. Verta pastebėti, kad operos ir parfumerijos jungtis nėra visiškai nauja – „Amouage“ kvepalai „Honour“ taip pat byloja tragiškąją „Madame Butterfly“ istoriją, o „Jubilation“ pasakoja apie nimfą, dainuojančią dainą Mėnuliui

36 vž de luxe

iš A. Dvoržako operos „Undinė“.

Parfumerija draugauja ne tik su didingosiomis operomis. „Dear Rose“ kvepalų istorija žavi šeimos ryšių, muzikos ir parfumerijos sankirta: Chantal Roos, daugelį metų dirbanti parfumerijos srityje, ir Alexandra Roos, jos dukra, žinoma prancūzų šansonų dainininkė, sujungia savo aistras Fabrice Pellegrino kuriamuose kvepaluose. Visus aromatus vienija rožės motyvas, visi pavadinimai kilę iš dainų pavadinimų.

Išskirtinio grožio atvejis, kai parfumerija pranoksta ją įkvėpusią muziką, – „LM Parfums“ kvepalai „Army of Lovers“. „LM Parfums“ įkūrėjo Laurent‘o Mazzone aistringai mėgstama devintajame dešimtmetyje populiari švedų muzikos grupė „Army of Lovers“ įkvėpė sukurti jai dedikuotą aromatą, pribloškiantį kompozicijos sodrumu ir sudėtingumu. Tokių gražių šiprinių aromatų jau seniai niekas nebekuria – prieskoninė rožė, medus ir šipriniai maksimalios koncentracijos akordai yra verti kur kas daugiau nei jaunajai kartai

jau nepažįstami erotinės švedų popmuzikos revoliucionieriai.

Baletas ir parfumerija

Visos iki šiol sukurtos meno įkvėptos parfumerijos kulminacija galima laikyti „Roja Parfums“ aromatą „Diaghilev“. Roja Dove, pelnytai laikomas pirmuoju ir vieninteliu pasaulyje parfumerijos profesoriumi, 2011 metais „Diaghilev“ sukūrė Viktorijos ir Alberto muziejui Londone, kuriame buvo rengiama paroda Sergejaus Diagilevo, legendinio „rusų baleto“ įkūrėjo ir impresarijaus, atminimui. Nesuvokiamo sudėtingumo kompozicija, kurią vienu metu galima klasifikuoti bent į penkias skirtingas aromatines grupes, visa įmanoma parfumerijos klasika sutalpinta į vieną kvepalų buteliuką.

Stulbinantis aromato sukeliamas įspūdis stulbinančios biografijos S. Diagilevui atminti.

Parfumerijos, aštuntojo meno, atstovai, sujungdami aromatų kūrimo žinias ir menininko talentą, o įkvėpimo šaltiniu pasitelkdami kitų meno šakų šedevrus, pažadina technologijomis supaprastintą vaiz­

duotę. Meno šakų jungtys keliaguba jėga supurto vaizduotę ir pojūčius, jose slypi emocijų sprogmuo, o pats kvapų pasaulis yra tikras emocinių minų laukas, iš atminties iškviečiantis gerąsias ir blogąsias prisiminimų šmėklas. Taip galingasis regimojo, girdimojo ir uodžiamojo menų bei asmeninės patirties susidūrimas tampa potyriu, įsibraunančiu į asmeninę erdvę ir pakylėjančiu arba sužeidžiančiu. Marselio Prusto romane „Prarastojo laiko beieškant“ sutinkamas obuolių pyrago kvapo motyvas, kuris yra bene dažniausiai cituojama kvapo ir prisiminimų sąsaja, psichologijoje pavadinta Prusto efektu, sujungia teksto įtaigą ir daugeliui puikiai pažįstamą vaikystės kvapą, rodos, užuodžiamą skaitant šią knygą. Kvepalai, aromatinėmis natomis perrašantys žinomus meno kūrinius, žengia dar platesnį žingsnį – užuosdamas kvapą tu tarsi girdi, skaitai, matai ir išgyveni akimirkos įspūdį dar kartą. Taip parfumerija vos vienu kvepalų lašelio prisilietimu prie odos pakylėja sielą, – nuostabi meno galia, įsibraunanti į kasdienybę. ●

38 v탑 de luxe

tai – aštuntojo dešimtmečio pasiūlymai, čigonų prisiminimai ir švelnus folkloro prisilietimas. tai – istorija, kurioje susilieja talitha getty žavesys, subtilios sarah moon vizijos ir hipiška ibisos atmosfera.

Lauros Sciacovelli nuotraukos. Stilistė – Amelianna Loiacono.

Bohemiška mada vž de luxe

39

tunikos lengv umas

Iš kairės: plytų spalvos šifono suknelė su siuvinėtais nėriniais, Chloé; persikų spalvos šilko suknelė, Francesco Scognamiglio; gėlėmis siuvinėta tunika, Michael Kors; Espadrilės, Missoni.

Ankstesniame puslapyje: megztos suknelės ir juostos, Missoni; akiniai nuo saulės, Miu Miu.

40 vž de luxe

v탑 de luxe

41

42 v탑 de luxe

balti nėriniai ir mėly nas džinsas

Iš kairės: medvilnės palaidinė, Étoile Isabel Marant; džinsai su raišteliu, Patrizia Pepe; sidabrinė apyrankė su arklio galva, Hermès; Medvilnės švarkas, Max Mara; ilga siuvinėtų nėrinių suknelė, Valentino; „Constance” rankinė, Hermès; Balti medvilnės marškinėliai, Zadig et Voltaire; džinsinio audinio švarkelis ir sijonas/kelnės, Stella McCartney; raudonos odos krepšys su kutais, Elisabetta Franchi.

vž de luxe

43

Kai akt orė tekėjo u Keira Knightl ey žd Righton ainininko Jam es o, neįpras šis ją nustebin o ta o sode Pr dovana: jų nam an ų vyras p cūzijoje įsimyl a so d i n o ėj š i m ta m ę s a ly v m e etį dį kamien ir išraižė jo e abiejų inicialu s.

JAUSMŲ IR PRABANGOS MISTERIJA

Išnaudoju silpnybę sios žmonių d prabang ovanomis ir a kuriuos m stebinti tuos, y kompan lime, juvelyrikos ijo sužadėtu s sukūrė v deimantu ių žiedo su — „Tiffan mitą. Nuotrauko je y 9.55 kara & Co“ žiedas su tų gelton deimantu uo . „ R e x feat u ju

/Agnė K r

res “ n u otr

.

iščiukait

ytė /

Š

iandien dviejų žmonių sąjunga vis rečiau beišlaiko amžinybės išbandymą, bet vedybų dieną dar tikime pažadu „kol mirtis mus išskirs“ ir neriame į prabanga alsuojančią puotą, juk tai – „vieną kartą gyvenime“. „Anksčiau maniau, kad žinau, kas yra vestuvės: berniukas sutinka mergaitę, jie pamilsta vienas kitą, jis nuperka jai žiedą, ji išsirenka suknelę, abu ištaria „taip“, ir viskas. Tačiau klydau – tai yra santuoka. O vestuvės – visai kas kita“, – filme „Nuotakos tėvas“ skundžiasi Steve’o Martino personažas George’as Banksas, besileidžiantis į jausmų ir kurioziškų situacijų verpetą, kai tenka susitaikyti su mintimi, jog išteka vienintelė dukra.

Kiekvienam pagal skonį

Pasaulio turtingieji vestuvių dienai pinigų negaili. Princas Williamas ir Kembridžo hercogienė Catherine, kaip dera karališkajai porai, įspūdingoms, tačiau ne pernelyg ištaigingoms vestuvėms atseikėjo 34 mln. USD. Daugiausia buvo paklota apsaugos darbuotojams, o hercogienės suknelė, kurią kūrė „Alexander McQueen“ mados namų dizainerė Sarah Burton ir kurios šimtai kopijų šiuo metu šiugžda ant pakabų pasaulio vestuvinių suknelių salonuose, atsiėjo

44 vž de luxe

Įspūdingą karalienės Viktorijos ir princo Alberto vestuvių tortą puošė figūra „Britanija“, laiminanti karališkąją porą. Prie jos kojų tupėjo ištikimybę simbolizavęs šuo, santuokos simbolis du balandžiai, aplinkui šoko keletas amūrų. Pernai „Christie‘s“ aukcione buvo galima apžiūrėti šventinėje dėžutėje įpakuotą šio torto gabalėlį. „ R e x feat u res “ n u otr .

434 000 USD. Nesismulkino ir svečiai: pavyzdžiui, brangiausių pasaulyje kvepalų kūrėjas Clive’as Christianas porai įteikė „jo“ ir „jos“ kvepalų duetą, kurie buvo įvertinti 500 000 USD. Ekstravagantiškoji Elizabeth Taylor pirmą, tačiau ne paskutinį kartą tekėdama už Richardo Burtono gavo „La Peregrina“ perlų vėrinį, kurį įsimylėjęs jaunasis nupirko už 40 000 USD (šiuo metu būtų 202 000 USD), o „Cartier“ patobulintas vėrinys po aktorės mirties aukcione buvo parduotas už 11 mln. USD. Vestuvės ne visada dvelkia prabanga, tačiau ne paslaptis, kad ir paprasčiausi gaminiai bei paslaugos nejučia pabrangsta užsiminus, kad jos skirtos vestuvių iškilmėms. „Salę papuošti vestuvėms paprastai kainuoja 20–25 procentais brangiau, nei tą pačią salę išdabinti tais pačiais atributais vaiko krikštynoms ar senelės gimtadieniui, – sako Alanas Fieldsas, knygos „Bridal Bargains“ autorius. – Rinka pati paverčia nuotaką siaubūne, o tada bando įtikinti, jog toks jos elgesys ir skatina kelti kainas.“ Ieškant bet ko, kas susiję su vedybomis, – drabužių, avalynės, fotografo, vietos, juvelyrinių dirbinių, automobilio, – ausys netrukus pavargsta nuo žodžių „išskirtinis“, „prabangus“, „vienintelis“, „tik jums“ ir pan. Clara Henning, Niujorko rinkodaros agentūros „Siegel + Gale“ vyriausioji strategė, sako, kad visoms nuotakoms svarbiausia – pasijusti išskirtinės, ir joms paslaugas teikiančios bendrovės pernelyg nesuka galvos, kaip tai padaryti. Todėl suvokti, kas yra prabangu, o apie ką tik „prabangiai“ kalbama, be specialisto pagalbos gali būti sunku. „Visos nuotakos nori būti dėmesio centre. Skirtumas tas, kad pasiturinčios nuotakos trokšta ir gali sau leisti daugiau: joms reikia personalizuotų, originalų jų skonį atspindinčių paslaugų. Žinoma, mokėdamos daugiau jos turi didesnių lūkesčių ir tikisi aukštesnių standartų iš žmonių, kuriuos samdo. Tad vedybų rinkoje dirbančios bendrovės stengiasi akcentuoti nepamirštamą, neprilygstamą patirtį, kurti laimės ir tobulybės legendą, kurios pagrindinė veikėja būtų nuotaka.“

Pavadinimas nelygu vertei

Londone dirbanti prabangių renginių planuotoja Sarah Haywood, kuri neišduoda savo klientų pavardžių ir kuri keletą metų iš eilės yra laikoma labiausiai trokštama vestuvių planuotoja Europoje, taip pat kartoja taisyklę: svarbu žinoti, kas yra prabanga, o kas ja tik vadinama. „Daug kas klysta manydami, kad pakanka pasivadinti dizaineriu, ir tau iš karto atsiveria aukso klodai. Kai dirbu su pasaulio turtingaisiais ir galingaisiais, stengiuosi iškelti sau kartelę kiek įmanoma aukščiau, tačiau jiems nenuolaidžiauju, siekiu juos nustebinti. Tai padaryti sunkiau, kai žmogus ir taip daug matęs bei patyręs. Staigmenų negali būti tik vienoje srityje – su kokybe neeksperimentuoju“, – pasakoja ji. Šiuo metu pasaulinė vestuvių rinka vertinama 300 mlrd. USD. Labiausiai vestuvių sektorius tradiciškai klesti JAV – suskaičiuota, kad šalies vestuvių rinka pernai buvo verta 52 mlrd. USD ir net devynis procentus šios sumos sudarė išlaidos nuotakos ir pamergių drabužiams bei aksesuarams. Amerikietės graibstyte graibsto „Vera Wang“, „Jenny Packham“, „Reem Acra“, „Peter Langner“, „Ines di Santo“, „Pronovias“ ar „Marchesa“ mados namų suknias.

Naujausios kolekcijos „Pronovias“ dizaino namų suknią vestuvinių drabužių madų šou Barselonoje šių metų gegužę demonstruoja Irina Shayk. „ R e x feat u res “ n u otr .

Palyginti, visada prabangiomis vestuvių iškilmėmis garsėjusios Indijos vestuvinių paslaugų rinka pernai sudarė 38 mlrd. USD, o, pavyzdžiui, Nyderlandų – 1 mlrd. USD. JAV prabangių vestuvių biudžetas prasideda nuo 96 000 USD, neįskaičiuojant išlaidų medaus mėnesiui. Didžiojoje Britanijoje renginių organizatoriai užsakovų sulaukia mažiau, tačiau jų biudžetai – ne menkesni. Prabangių renginių planuotojas Bruce’as Russellas, 2014 m. rugsėjį pristatęs „The Bridal Room“ – pirmąjį Didžiojoje Britanijoje vestuvių tinklalapį aukštesnes nei vidutines pajamas turinčioms poroms, – tikina, kad vedybų ceremonija santuokos neatspindi, tačiau tai nereiškia, kad neverta sukurti įspūdingo renginio sau ir artimiesiems. „Mano tikslas – nenuilstamai siekti tobulumo.

Jei reikia, aš padedu vyrui pasipiršti, parenku porai drabužius, sudarau nenuvertėsiančių ir nenuobodžių dovanų sąrašą, surengiu puotą,

skolinu savo išmintį tiems, kas ketina sakyti tostus, ir išsiunčiu jaunuosius į tokį medaus mėnesį, kurio jie niekada nepamirš. Jeigu vestuvių išlaidos negriežia pirmuoju smuiku, visada siūlau kuo daugiau ir kuo įvairesnių asmeninių smulkmenų, kurios patiktų ne tik jaunavedžių porai, bet ir svečiams. Pavyzdžiui, pasirūpinkite, kad į vestuves svečiai atvyktų vienodais užsakytais automobiliais, įmantriai papuoškite stalus, prie kurių puotos metu praleidžiama daug laiko, kambariuose palikite asmeninę žinutę ar užkandžių. Pabandykite save įsivaizduoti jų kailyje ir sudėliokite akcentus, kuriuos patys vertintumėte. Žinoma, ne biudžetas, o poros laimė lemia, ar vestuvių puota pavyksta. Skamba nuvalkiotai, bet tai tiesa.“

Melsvosios dėžutės fenomenas

Viena B. Russello klientė tinklaraštyje aikčiojo, kad jis ne tik sukūrė įspūdingą šventę, bet ir vž de luxe

45

puikiai suprato jos savijautą. Akinumatytos vietos ir apibarstys vaizdu, kad renginių organizatodebesis sidabro dalelytėmis, kuriams psichologo duona – ne svetirios, tikina „Oliver’s Travels“, ma. Be to, vestuvių verslas negyvuotarytum „susprogdina“ debesis ir tų, jei jo vingius puikiai išmanantys svarbiausią gyvenimo dieną jums gaminių ir paslaugų siūlytojai nemovirš galvų tepalieka melsvą dankėtų prekiauti emocijomis. gaus žydrynę. Visgi nuo uragano Štai septyniasdešimtmetis Harvey ar viesulo net ši technologija nesėdi ant sofos šalia besišypsančios apsaugos. O štai „Alaska Jewelry“ žmonos Corrine, už lango šviečia vestuvinis žiedas vyrams „ReNiujorko panorama. member Ring“ (760 USD) likus „Pamatęs ją merginų būryje kumšparai iki svarbiosios dienos pritelėjau draugui Billui į pašonę. Niemena užmaršiems sutuoktikad neieškojau žodžių kišenėje, todėl niams, kad artėja vestuvių metiiš karto priėjau, pasakiau, kad ji man nės, ir įkaista iki 49 laipsnių Celpatinka, ir pasiūliau ką nors nuveikti sijaus. Ta pati bendrovė kiek dviese. Pasipiršau jai po trijų savaianksčiau pristatė hipnotizuojantį čių, tačiau ji nesutiko. „Visai pametei 1,41 karato sužadėtuvių žiedą galvą“, – nusijuokė tada. „Taip, – (6 264 USD), kurio deimantai, išpasakiau, – dėl tavęs“, – režisieriaus dėlioti ratu, pasak gamintojo, Edwardo Burnso juvelyrikos bendrožėri taip, jog potenciali žmona vei „Tiffany & Co“ kurtame filme papažvelgusi į jį pamirš visas abejosakoja vyras. nes.

Charlesas Lewisas Tiffany pirmą „kanceliarijos ir prašmatnių prekių“ Amžini tik deimantai parduotuvėlę prieš beveik du šimtus Sužadėtuvių žiedas, kaip simbometų adresu 259 Broadway Niujorke lis, poras susieja nuo viduramatidarė pasiskolinęs 1000 USD. Per žių, tačiau jis galėdavo būti bet pirmąsias tris dienas parduotuvė tekoks. Iki II pasaulinio karo tik uždirbo 4,38 USD, tačiau tai buvo tik dešimtadalis vyrų piršdavosi pradžia. Klientams patiko čia siūlomi siūlydami šiais laikais neatsiejamodernesni, neraižyti sidabro gamimą kombinaciją – širdį bei žiedą su deimantu, tačiau viską paniai, kurie tarytum pabrėžė naujojo keitė deimantų gavybos ir prepasaulio skirtumą nuo ornamentus ir kybos korporacija „De Beers“. kruopštų rankų darbą visada vertiDeimantai retenybe laikyti iki nusios senutės Europos. C. L. Tiffany 1870-ųjų, o Pietų Afrikoje atratoli gražu ne pirmas suprato, kad dus didžiulius jų klodus buvo žmonės yra linkę daugiau išleisti pradėta masinė gavyba. XX amtada, kai kažką daro vienintelį kartą žiaus pradžioje Europos dėmesį gyvenime – peršasi, susilaukia sūkaustė karo neramumai, todėl naus ar išteka, ir jis puikiai panaudo„De Beers“ savo prekybą nutarė jo žmonių norą savo išrinktajam ar Nuotakos suknia vilkinti Jacqueline Bouvier Kennedy amžiams įsitvirtino kaip mados ikona. Įspūdingą rūbą iš 15 metrų dramblio kaulo spalvos šilko sumeistravo dizainerė Ann Lowe. nukreipti į JAV. Pasamdyta reišrinktajai duoti viską, kas geriausia. Nors ji drabužius kūrė tokioms šeimoms kaip Rockefelleriai ir Vanderbiltsai, po 1953-aisiais klamos agentūra „N. W. Ayer“ Kanceliarines prekes iš parduotuvės įvykusių „amžiaus vestuvių“ A. Lowe sulaukė tik tokio įvertinimo: „Nuotakos suknelę pasiuvo išsiaiškino, kad paprastiems lentynų pamažu išstūmė brangūs ir juodaodė siuvėja“. amerikiečiams deimantai – nė kokybiški juvelyriniai dirbiniai.

Dabar bene žinomiausias „Tiffany & Co“ ga- jų vakariene. Prabangos prekių ženklai noriai motais, jie mieliau investuoja į automobilius minys yra melsva, baltu atlasiniu kaspinu per- taikosi ir prie daugiau, ir prie mažiau vestuvėms ar skalbimo mašinas. Todėl bendrovė sugalrišta dėžutė, ant kurios dangtelio švelniai išleidžiančių porų poreikių, tad visi jaučia nau- vojo akcentuoti ne deimantų vertę, o vertyįspaustas bendrovės logotipas. Pasakojama, kad dą: poroms patinka sukurti sau ir svečiams pra- bes, pažaisti žmonių emocijomis ir susieti dėžutės atspalvį įkvėpė tuo metu populiarūs bangos atmosferą“, – sako Christine Kirk, ko- šiuos akmenėlius su tuo, kas atrodo amžina, – turkio papuošalai, bet niekas nežino, kaip buvo munikacijos agentūros „Social Muse Communi- šeima, jausmai ir vedybos. Nuo 1948-ųjų kiekvieną „De Beers“ reklaminį plakatą puošė iš tiesų. 1886 metais bendrovė pristatė klasika cations“ vadovė.

Ji nė kiek nesistebi, kad tokie prekių ženklai žodžiai „A Diamond Is Forever“, bendrovė tapusį sužadėtuvių žiedą, kurio deimantas tvirtinamas tarp šešių smaigelių taip, kad jo maty- kaip „Dior“, „Jimmy Choo“ ar „Harrods“ neria- įvedė ir iki šiol puikiai žinomą taisyklę: sužatųsi kuo daugiau. Šis duetas jau daugiau kaip si iš kailio, kad patektų į būsimųjų nuotakų aki- dėtuvių žiedui reikėtų išleisti tiek, kiek uždirbi per mėnesį. Tiesa, 1980-aisiais pasiūlyta šimtmetį priverčia dažniau plakti lemtingojo ratį.

Vestuvių ceremonijai, porai ar svečiams skirtų žiedui su deimantu skirti dviejų mėnesių atklausimo laukiančių moterų ir vyrų širdis visapaslaugų bei produktų pasitaiko ir keistų, tokių, lyginimo dydžio sumą. me pasaulyje.

Rinkodaros specialistė Lindsay Kolowich Juokaujama, kad tais pačiais 1886 metais suža- kurie, atrodo, tyčiojasi iš emocingų jaunavedžių dėtuvės ir vestuvės iš asmeninės dviejų žmonių gebėjimo mąstyti. Pavyzdžiui, keistu nedvejo- perspėja, kad tą pačią akimirką, kai vyras su šventės tapo reginiu ir renginiu, kuris iki šiol jant galima vadinti prabangių kelionių organi- mylimajai pirktu sužadėtuvių žiedu pakiliai iš„pučiasi“, aišku, priklausomai nuo tendencijų, zatoriaus „Oliver’s Travels“ siūlymą išbandyti žingsniuoja iš parduotuvės, pats dar nesuvok„debesų sprogdinimo“ (angl. cloud bursting) damas, koks poros santykių ir jiems pagerbti madų ir finansinių krizių. technologiją. Anot bendrovės, ji garantuoja, kad skirtų švenčių maratonas jų laukia, deimantu vestuvių dieną jums virš galvos nekybos nė vie- puoštas amžinos meilės simbolis nuvertėja maAnei debesėlio „Vestuvės seniai nebėra vienos dienos įvykis. nas lietumi grasinantis debesėlis ir nesikėsins žiausiai 50 procentų. Tačiau vartotojų galvose Juk vyksta bernvakariai, mergvakariai, jaunųjų sugadinti šventės ar nuotraukų. Atrodytų, vis- ir širdyse išgraviruoto „De Beers“ deimantų pietūs su tėvais, kai kuriose šalyse rengiama kas labai paprasta: už 100 000 GBP meteorolo- bendrovės šūkio „Deimantas yra amžiams“ vestuvių repeticija, kuri paprastai virsta artimų- gų ir pilotų komanda paskraidys virš vestuvėms taip paprastai neatsikratysi. ● „ R e x feat u res “ n u otr .

46 vž de luxe

/Asta Šerėnaitė /

PASIVAIKŠČIOJIMAS

PO PARKUS Kelionė į parodą, koncertą ar tiesiog apsipirkti tapo jau gana įprasta. Siūlome dar vieną būdą trumpai, bet įdomiai pakeliauti – apsilankykite viename įdomiausių Europos parkų. Senoji Europa turtinga ištaigingomis pilimis, dvarais, šalia jų išpuoselėtais sodais, taip pat privačiais ir miesto parkais. Kai kurie jų įdomūs ne tik žiedų gausa, bet ir meno, mokslo bei istoriniu paveldu.

I

tin spalvingi prie Temzės upės Londone įkurti Karališkieji botanikos sodai, dar vadinami Kew sodais. Kovo–balandžio mėnesiais žiedus išskleidžia apie 5 mln. tulpių, narcizų, krokų, snieguolių. Balandį–gegužę pražysta rododendrų, azalijų slėniai. Vasarą magišką ir atpalaiduojančią atmosferą čia kuria ir kasmetiniai muzikos festivaliai, kino vakarai.

Kew istorija prasidėjo 1759 metais, kai Jurgio III motina, princesė Augusta, įkūrė nedidelę oranžeriją. Vėliau sūnus šią oranžeriją atnaujino ir sėkla po sėklos kaupė galybę augalų saugantį ir puoselėjantį parką. Iš viso apie 120 ha plotą dabar užimantys Kew sodai laikomi vienais didžiausių pasaulyje. Jie suskirstyti į at­ skiras erdves, teminius sodus, slėnius, kuriuose tarsi kilimas nuklota dešimtys tūkstančių įvairių augalų rūšių – kažin ar kas iš svečių

48 vž de luxe

Karališkieji botanikos sodai ruošiasi vasarai. Londono meras Borisas Johnsonas dalyvauja sodinant vandens lelijų ir lotosų hibridus. „ A lloverpress “ n u otr .

yra viską apėjęs. Vien medžių rūšių čia, kaip skaičiuojama, yra 14 000. Seniausią, kiek oficialiai žinoma, vietiniai vadina „Senuoju liūtu“. Tai iš Kaukazo kilęs rytinis platanas, dar vadinamas činara, Kew pasodintas 1762 m. Įspūdingų konstrukcijų šiltnamiuose po stiklu apgaubta ir daug jautresnių, prie angliško klimato nepratusių augalų. Viename jų palmės, kitame – vidutinių platumų klimato augalai. Viktorijos laikus menančiuose Lelijų namuose yra visa šių vandens gėlių kolekcija, o Velso princesės konservatorijoje, be orchidėjų, auga dar ir kaktusų, paparčių, net mėsėdžių augalų. Soduose taip pat yra meno galerija, eksponuojamos su augmenija susijusios fotografijos. Smagi atrakcija – 18 metrų aukštyje įrengtas „Xstrata Treetop“ pėsčiųjų takas – tiltas, skirtas apžvelgti parką nuo medžių viršūnių.

Vietinių menininkų Sue ir Pete Hill iš akmens ir augalų sukurtos skulptūros „Lost Gardens of Heligan“ parke. „ A lloverpress “ n u otr .

čiais, įsispraudusios tarp akmenų, apsivijusios viena kitą. C. Monet nesilaikė griežtos tvarkos, jis mėgo įprastas rūšis – saulutes ar aguonas – įmaišyti tarp rečiausių gėlių rūšių ir visa tai dar supančioti vijoklinėmis rožėmis. Už kelio esančiame japoniško stiliaus vandens sode taip pat gausu asimetrijos. Dabar jau atstatytą garsųjį japonišką tiltą čia apvijusios spalvingos visterijos, palei tvenkinį auga gluosniai, bambukai, jų at­ spindys tvenkinyje susimaišo su vandens lelijomis.

Kornvalyje, Anglijoje, jau įpusėtas atstatyti „Lost Gardens of Heligan“ parkas taip pat stebina vaizduotę išlaisvinančiu meno ir gamtos deriniu. Nemažai žodžių galima skirti aprašant čia augančias gėles, išlikusius unikalius augalus, egzotiškus medžius ir krūmus. Bet labiausiai visus lankytojus žavi iš žemės išnyrančios didžiulės augalų, akmens ir žemės skulptūros. Medžių paunksmėje lyg miegančioji gražuolė ramiai guli užsnūdusi mergina, kitur, žiūrėk, smalsiomis akimis praeivius stebi kyšanti milžino galva.

Plaukus jiems atstoja žolė, drabužius – samanos ir susipynę vijokliai.

Daugiau nei prieš šimtmetį šį egzotišką parką su baseinais ir fontanais savo žemėje įkūrė Tre-

mayne šeima. Ne tik grožiui – sodo gėrybių pakako visai šeimai išlaikyti. Deja, Pirmasis pasaulinis karas viską apvertė aukštyn kojom, darbininkai išsibėgiojo, žmonių nebeliko, o parkas taip ir liko stūksoti apgriautas ir apleistas.

Tik 1990-aisiais vėl atsirado šeimos paveldėtojų ir pamirštą sodą imtasi atstatyti: sužėlė skulptūros, pražydo rododendrų ir kamelijų krūmai, tyvuliuoja ežerai. Išlikusi ir itin apleista parko dalis dabar vadinama džiunglėmis.

Romantiškas ir spalvingas Claude‘o Monet sodas. „ F o n datio n C la u de M o n et “ n u otr .

Kaip paveiksle

Jei jau prabilta apie meną, ypač tapybą mėgstantiems turėtų patikti impresionizmo meistro Claude‘o Monet namai Prancūzijoje, Giverny mieste. Paveiksluose su vandens lelijomis išgarsintas japoniško stiliaus tiltas – tas pats, į kurį C. Monet žiūrėdavo savo paties įkurtame sode, gausybė vandens lelijų – taip pat vis dar čia. Šis sodas, kaip ir C. Monet paveikslai, labai spalvingas, kiek sujauktas, bet žavingas. Prijaukintas ir vis dėlto šiek tiek laukinis. Gėlės buvo tarsi jo teptukas, padedantis sudėlioti kvepiantį spalvingą peizažą, kurį jis kūrė ir puoselėjo paskutiniais savo gyvenimo metais. Gėlės nuožulnioje sodo dalyje priešais namą susodintos skirtingais aukšvž de luxe

49

parkas – tarsi atvira Padujos universiteto studijų auditorija, traukianti lankytojus tiek augalų kolekcija, tiek ir įdomiu dizainu. Taip pat tyla ir ramybe, labai svarbia nuo miestų ir net labai populiarių parkų pavargusiems žmonėms.

Apskritimo formos sodas nuo seno aptvertas sienele, kad apsaugotų sodą nuo anuomet dažnų naktinių vagysčių. XVI amžiaus pabaigoje sode iškilo fontanai, padedantys drėkinti dirvožemį, paskui iškilo statulos, skulptūriniai marmuro portretai, įrengti trys laikrodžiai. Šiltnamių čia nėra daug, tad didžioji dalis augalų sodinami po atviru dangumi. Iš viso čia skaičiuojama apie 6 000 sodintų augalų rūšių, tai ir vaistiniai bei nuodingi augalai, vandens, Alpių, taip pat Viduržemio jūros klimato augmenija, nuostabios orchidėjos ir net baltymų reikalaujantys vabzdžiaėdžiai.

Luaros slėnio sodai

Karališkieji botanikos sodai ruošiasi kasmetinei orchidėjų parodai. A n drew C owie / „ R E X “ / „ A lloverpress “ n u otr .

Kosmoso peizažai

Parkai ne visuomet susiję vien su augmenijos garbinimu. Štai moderniausiu parku Europoje verta tituluoti Pietų Škotijoje veikiantį Kosminės spekuliacijos sodą (The Garden of Cosmic Speculation). Visas 12 ha ploto parkas, sukurtas amerikiečių kilmės architektūros teoretiko Charleso Jenckso ir jo jau anapilin išėjusios žmonos Maggie Keswick, yra odė mokslui ir matematikai. Čia nerasite gausybės retų augalų, bet abejingų tikrai nepaliks spirale lyg sraigės nameliais aukštyn kylantys piliakalniai ar DNR molekulės fragmentus vaizduojančios skulptūros. Visas sodo dizainas pagrįstas fizikos dėsniais ir, anot paties Jenckso, vaizduoja pagrindinius elementus, kuriais grindžiamas kosmosas.

Skulptūros ir slėniuose pasodintų augalų kompozicijos atspindi juodosios skylės, didžiojo sprogimo ir daugelį kitų visatos teorijų, jas supa dirbtiniai, griežtai į tikslias formas įsprausti tvenkiniai. Požiūris į kraštovaizdį, atrodytų, kiek netradicinis, čia vaikščiojantį dažnai gali apimti jausmas, kad kūrėjai kilę iš kažkokio kito, nežemiško visatos kampelio. Ir tuo pačiu verta pripažinti, kad mokslas, menas ir gamta čia rado savitą harmoniją. Šis privatus Ch. Jenckso parkas lankytojus įsileidžia tik vieną popietę per metus, pirmą gegužės sekmadienį. Todėl šią kelionę reikia planuoti iš anksto. Iš lankytojų surinkti pinigai (pernai įėjimo kaina siekė 6 Eur) turi savo tikslą – jie keliauja į kūrėjo žmonos Maggie fondą, skirtą kovai su vėžiu.

Prie neįprastų parkų turbūt reikėtų priskirti ir garsųjį Barselonos pasididžiavimą – Guellio parką. Ant El Carmel kalvos kadaise turėjo iškilti privatus 60 namų miestas–sodas, bent jau taip 1900 m. planavo grafas Eusebis Guellis, į pagalbą kurti išskirtinę architektūrą prisikvietęs ispanų architektą Andionio Gaudi. Tačiau greitai paaiškėjo, kad iš grandiozinio komercinio projekto išeis šnipštas, ir 1914 m. miestas–sodas bankrutavo. Iškilo vos du namai. Viename iš jų 1906–1926 metais gyveno pats A. Gaudi, spėjęs kai kurias iš savo didingų fantazijų čia paversti realybe. A. Gaudi įrengė privažiavimų, takų, pastatė apatinę salę, paramstytą įvairaus dydžio įspūdingomis kolonomis. Visi įprato ją vadinti 100 kolonų sale, nors iš tiesų kolonų ten skai-

50 vž de luxe

čiuojama šiek tiek mažiau. Virš šios salės – aikštė su spalvingomis mozaikomis puoštu balkonu.

Mozaikomis išpuoštas suolelis bei simboliu jau tapęs drakonas – taip pat A. Gaudi darbas.

Architektas gerbė originaliai parko teritorijoje augusius augalus, o šalia jų dar parinko vandeniui mažai lepių Viduržemio jūros regiono augalų. Kaip įprasta A. Gaudi, plika akimi matoma tik dalis kūrybos – parko architektūroje jis pritaikė išmanių vandens surinkimo ir saugojimo sistemų sprendimų, svarbių norint apsaugoti žemę ir paskirstyti vandenį.

Mokslo tikslais

Jei augalai domina labiau nei akmens ar stiklo kūriniai, susipažinti su daugiau retų augalų rūšių vertėtų užsukti į Italiją, Veneto regioną. Padujos mieste nuo 1545 m. veikiantis akademinis botanikos sodas yra seniausias toks sodas pasaulyje, iki šiol išlikęs originalioje vietoje. Nenuostabu, kad būtent čia galima rasti ir daug itin senų medžių, pavyzdžiui, Goethe palmę, pasodintą dar 1585 m.

Sodas buvo įkurtas medicininėms augalų savybėms tirti. Vėliau augalų jame gausėjo, juos pradėta rinkti iš viso pasaulio. Tačiau ir dabar šis

Kosminės spekuliacijos sodas Škotijoje užburia ir įtraukia.

Nesuskaičiuojamai daug sodų, gėlynų ir parkų Europoje įkurti šalia išpuoselėtų dvarų ir pilių.

Prancūzija jais taip pat dosni, bene geriausias to pavyzdys – įspūdingi Versalio rūmų sodai.

Derlingais sodais bei vynuogynais garsėjantis ilgiausios Prancūzijos upės Luaros slėnis, kaip skaičiuojama, priglaudęs net apie 1 000 pilių ir tvirtovių, ir dalis jų savo sodais Versalio pažibai nenusileidžia. Štai XVI amžiaus Vilandri (Villandry) pilies sodai kai kurių vadinami netgi gražiausiais pasaulyje. Keturiomis terasomis čia žemyn leidžiasi vadinamieji saulės, vandens ir meilės sodai, taip pat įrengta įvairių daržovių lysvė. Gausu čia ir dekoratyvinių augalų, gėlynų, ir iki šiol sodinamų įmantrių prieskonių. Dar viena pilis Luaros slėnyje, Šenonso (Chenonceau) pilis, labiau žinoma dėl jos sodų istorijos nei ten auginamų augalų, šalia plytintis didžiulis parkas dar labiau paryškina pilies grožį.

Karalius Henrikas II kadaise šią pilį padovanojo savo favoritei Dianai de Poitiers, kuri čia gyvendama įrengė puošnų prancūzišką sodą. Žuvus karaliui jo žmona karalienė Kotryna Mediči pilį greitai susigrąžino, tačiau nuoskaudų dėl vyro jausmų kitai ji neliejo griaudama ar naikindama. Priešingai, pilį pavertė savo pačios namais, o greta Dianos sodo įrengė savo itališko stiliaus sodą. Abu jie ir iki šiol kiek konkuruoja augalų ir dizaino grožiu, įamžindami dviejų Šenonso pilies damų istoriją. ●

„ A lloverpress “ n u otr .

MES ESAME „BIG GREEN EGG“.

VADINKITE MUS SMAGURIAIS, .

PAMIŠUSIAIS DEL MAISTO, AR KULINARINIAIS HEDONISTAIS.

TIESIOG MES TIKIME, KAD GYVENIMAS SKANUS, -

O POJUČIAI DOVANOTI TAM,

KAD PAJUSTUME GYVENIMO PILNATVE,.

www.KEPSNINES.LT

adrenalino gūsis kalnų papėdėje Dar ankstyvas rytas, tačiau asfaltas jau raibuliuoja kaitra.

Ant gelsvų akmenų tingiai rąžosi sulaukėjęs katinas, aukštyn kopiančios saulės spinduliai laižo horizonte mėlynuojančių kalnų viršūnes, kažkur girdisi tylus balto porceliano kavos puodukų skimbčiojimas. Idilė, kitaip nepavadinsi. /Dina Sergijenko /

I

š tolumos atsirita grumėjimas. Diena giedra, danguje nė debesėlio, bet svečiai, susirinkę į „Ascari Race Resort“ poilsiavietę, akių į dangų nekelia.

Jie puikiai žino, kad netrukus paukščių čiulbėjimą netoli Rondos miestelio esančioje privačioje lenktynių trasoje užgoš galingų variklių griaudėjimas, į dangų kils svylančių nuo greičio padangų dūmai, o vairuotojai, apsukę kelis ar keliolika ratų trasoje, sustoję saugos zonoje triukšmingai dalysis emocijomis.

Čempiono vardas

Aplink „Ascari“ lenktynių trasą ir netgi greta jos netrūksta medžių, tačiau poilsio komplekso savininkas jų kirsti nesutinka, mat taip – gražiau. D i n os S ergije n ko n u otr .

52 vž de luxe

„Acari Race Resort“ poilsiavietės vardą žino viso pasaulio automobilių sporto mėgėjai. Ispanai šiuo kompleksu su ilgiausia (dažnai pavadinama ir geriausia) lenktynių trasa Ispanijoje, keliomis konferencijų ir susitikimų salėmis, gyvenamaisiais kambariais, restoranu ir baseinu labai didžiuojasi.

Tiesa, privačios lenktynių trasos ir poilsio komplekso greta prireikė ne ispanams, o Nyderlandų verslininkui ir lenktynininkui Klaasui Zwartui. Ilgus metus jis dalyvavo žymiausiose pasaulio lenktynėse, atstovavo gerą vardą turinčioms komandoms, o 1995 m. įkūrė superautomobilius gaminančią bendrovę „Ascari Cars“.

Nekilnojamojo turto Ispanijoje, greta Rondos miestelio, jis įsigijo 2000 m. Ten per kelerius metus iškilo kompleksas su sportiniams automobiliams, kartingams ir bekelės automobiliams skirtomis trasomis. Tarptautinės automobilių federacijos (FIA) patvirtinta lenktynių trasa neretai naudojama automobilių ir padangų bandymams.

Atvykus į „Ascari Race Resort“ poilsiavietę pribloškia idilė.

Kad čia – lenktynių trasa, išduoda tik iš anapus sienų sklindantis variklių riaumojimas. D i n os S ergije n ko n u otr .

Komplekso pavadinimui – „Ascari Race Resort“ – pasiskolintas italų lenktynininko Alberto Ascari vardas. Jis dukart tapo „Formulės 1“ pasaulio čempionu ir Italijos automobilių sporto istorijoje yra vienas iš dviejų italų, kuriems pavyko pelnyti šį titulą.

Tomis dienomis, kai trasoje nevyksta bandymai, saule, gera kompanija ir greičiu mėgautis į „Ascari Race Resort“ susirenka adrenalino fanatikai iš verslo, politikos ir automobilių sporto pasaulio. Ne vienas žymus lenktynininkas, garsus politikas ar sėkmingas verslininkas galėtų valandų valandas pasakoti apie trasoje praleistą laiką, išlietą prakaitą ir patirtą džiaugsmą.

Išsaugojo medžius

Lygioje lyg stiklas lenktynių trasoje ratus suku su naujuoju „Porsche 911 Targa 4 GTS“. Pirmą kartą „Targa“ modeliui sukūrę GTS kėbulą vokiečiai nusprendė keletui žurnalistų ir patiems ypatingiausiems savo klientams leisti saugiai akceleratorių nuspausti iki dugno.

Iš viso 5,42 km ilgio lenktynių trasoje – 26 įvairūs posūkiai. Lenktynių trasa kurta taip, kad, esant reikalui, ją būtų galima padalyti į kelias skirtingas mažesnes ar didesnes atkarpas.

Pavyzdžiui, „Porsche“ padangas žvigdome vos 20-yje posūkių, 6 palikti fotografams ir operatoriams, mat toje trasos dalyje yra nemažai medžių. Iš pastarųjų, beje, kartais pasišaipo profesionalūs lenktynių instruktoriai, mat norint užtikrinti maksimalų saugumą, lenktynių trasoje, ypač greta jos, jokių medžių būti negali.

Kompleksas aprūpintas viskuo, ko gali prireikti automobilių sporto gerbėjui. Čia veikia ir parduotuvė, prekiaujanti „Ascari“ lenktynių klubo atributika. D i n os S ergije n ko n u otr .

vž de luxe

53

Tačiau įdomių automobilių netrūksta ir „Ascari“ lenktynių klubo garaže, ir tai – didžiausia lenktynių trasos skirtybė. Įspūdingų privačių lenktynių trasų, kuriose turimais automobiliais gali lenktyniauti visi norintieji, pasaulyje netrūksta. Tačiau nuosavo automobilių parko, tinkamo tokioms pramogoms, dauguma jų neturi.

Ypač galingų sportinių automobilių neturi ir daugelis vairavimo akademijų, mokančių sportinio vairavimo. „Ascari“ lenktynių trasoje yra kitaip. Štai ypatingų potyrių pasiilgę klubo nariai gali pasivažinėti „Formulės 1“ automobiliais: 735 AG galios V10 formos variklį turinčiu „Benneton B197 F1“, išvystančiu 350 km/h greitį. Trūksta galios?

Klubo narių malonumams – 775 AG galios V10 formos variklį turintis „Ascari Lemans“ modelis, kurio įsibėgėjimo greitis iki 360 km/h.

Rinktis galima ir iš „žemiškesnių“ modelių.

Pavyzdžiui, „Porsche GT3“, kurio variklio riaumojimas priverčia užvirti kraują, ar BMW M6, turinčio 500 AG galios variklį ir sekvencinę, arba kitaip tariant, tikrą, sportinę, pavarų dėžę.

Tarp retesnių gamintojų vardų – Didžiojoje Britanijoje pagaminti „Lola“ ar „Ginetta“ modeliai.

Perka ketvirčiui amžiaus Alberto Ascari su savo „Ferrari 500“, 1953 m. Jo vardu pavadintas lenktynių klubas Ispanijoje, kurį šiandien žino viso pasaulio automobilių sporto mėgėjai. „ R e x F eat u res “ / „V idapress “ n u otr .

Tačiau K. Zwartas, projektuodamas „Ascari Race Resort“ poilsiavietę, medžius nusprendė pasilikti, mat šie – jam patinka. Verslininkas neteikia reikšmės, kad dėl to jo lenktynių trasa netinka daliai automobilių bandymų – jam daug svarbiau, kad sraigtasparniu pakilęs į orą ir stebėdamas lenktynes jis galėtų grožėtis matomu vaizdu.

Žymūs posūkiai

Visi trasos posūkiai ir atkarpos turi vardus, primenančius garsias lenktynių trasas, sportininkus, įvykius. Pavyzdžiui, ilgos, lenktos, į vidinę posūkio pusę pasvirusios „Daytona“ pavadintos dalies vardas pasiskolintas iš itin žymios „Daytona“ lenktynių trasos, kurioje vyko „Daytona 500“ lenktynės, jis labiausiai vertinamas amerikietiškų NASCAR lenktynių čempionate. „Spa“ pavadintas posūkis atiduoda duoklę žymioms parą trunkančioms „Spa“ lenktynėms, „Mike Greenhalgh“ vardo posūkiu „Ascari“ lenktynių trasos statytojai pagerbė per nelaimingą atsitikimą žuvusį Michaelį Greenhalghą, kartu su tėvu Clive’u Greenhalghu vadovavusį vienai lenktynių trasai Ispanijoje.

Greta lenktynių trasos starto linijos vingiuoja Ayrtonui Sennai da Silvai, triskart tapusiam „Formulės 1“ pasaulio čempionu, skirtas „S“ formos posūkis, o posūkis trasos viduryje skirtas Sebringo tarptautinėms ištvermės lenktynėms. Šį palydi labai greitas ir siauras „S“ formos posūkis žaismingu „Pif Paf“ vardu. „Porsche“ in­ struktorius, mokantis važiavimo lenktynių trasoje subtilybių, pasakoja, kad šis posūkis taip pavadintas, kadangi važiavimas juo labai primena du greitus šūvius pistoletu: šast į kairę, šast į dešinę, ir viskas.

Ypatingųjų klubas

Kiekvieną 5 km ilgio ratą su puikiai valdomu „911 Targa 4 GTS“ modeliu įveikiu vis greičiau ir greičiau. Visgi tik nebandžiusiems važiuoti lenktynių

54 vž de luxe

trasoje atrodo, kad spausti akceleratorių iki dugno ir sukioti vairą – lengva. Po poros ratų pajuntu, kad kaktą nusėja prakaito lašeliai, o po geros valandėlės visus raumenis maudžia nuo įtampos. „Ascari Race Resort“ galimybių pailsėti nuo greičio, karščio, sproginėjančių išmetimo sistemų netrūksta. Čia pat baseinas, šviežiai nupjauta žole kvepiančios pievos, malonus pavėsis terasoje, nuo kurios matyti lenktynių trasa.

Komplekso darbuotojai, besirūpinantys svečių poilsiu, pasakoja, kad privačioje lenktynių trasoje niekuomet netrūksta veiksmo. Net per patį recesijos įkarštį čia atsipalaiduoti ir pailsinti galvą nuo rūpesčių atvažiuodavo dešimtys automobilių sporto aistruolių. Nė kiek nesumažėjo ir privataus „Ascari“ lenktynių klubo narių.

Jie, beje, atvykę į „Ascari“ lenktynių trasą pasitinkami itin iškilmingai. Jų nuosavi automobiliai nuvairuojami į garažus, o saugos zonoje jau laukia išrikiuoti lenktynėms skirti bolidai.

Kiek ratų gali apsukti kiekvienas klubo narys, atvykęs į klubą? Tiek, kiek panorės. Kai pavargs, paslaugūs padavėjai pasirūpins gėrimais, pietumis ir kitais patogumais. „Ascari Race Resort“ poilsiavietės valdytojai pažymi ir kitą ypatingą detalę: patekti į šią vietą gali tik išskirtiniai asmenys, tad čia niekuomet neteks stumdytis alkūnėmis ar laukti eilėje.

Kitokie nei visi

Privilegijuotų „Ascari“ klubo narių paslaugoms ir saugumui – apmokyti trasos teisėjai, medikai, ugniagesių pajėgos, saugos automobiliai, laiko matavimo įranga, instruktoriai. Niekur nereikia išvažiuoti ir, pavyzdžiui, pritrūkus degalų – „Ascari Race Resort“ turi nuosavą degalinę.

Daugumos lenktynių klubo narių garažuose – ne vienas sportui tinkamas automobilis. Lenktynių trasoje susirinkę jie nevengia pasidžiaugti naujais „žaisliukais“, išbandyti jų trasoje ir įvertinti vairavimo subtilybių.

Galimybė jaustis ypatingam – labai vertinama.

Trumpiausias laikotarpis, kuriam galima įsirašyti į klubo narius, – treji metai.

Už trejų metų narystę lenktynių klubo narys privalo sumokėti 45 000 Eur vienkartinį mokestį bei kasmet – po 14 000 Eur. Tad viena buvimo „Ascari“ lenktynių klubo nariu diena kainuoja vidutiniškai 487 Eur. Į šią sumą įskaičiuota 50 apsilankymų lenktynių klube per metus, 10 % nuolaida „Radical“ automobilio nuomai, taip pat – „pasveikinimo“ paketas. Šiame – visa automobilių sportui reikalinga apranga, nuo batų iki apatinių drabužių.

Ištikimiausi lenktynių klubo nariai apsirūpinę naryste ketvirčiui amžiaus. Vienkartinis mokestis už 25 metus klube – 150 000 Eur, vėliau kasmet prašoma sumokėti dar po 10 000 Eur. Panorusiems lenktynių klubo veikloje dalyvauti su šeima vienkartinis mokestis sieks 200 000 Eur, o kasmet teks sumokėti po 13 000 Eur. Tačiau sukti ratus lenktynių trasoje galės keturi šeimos nariai.

Galiausiai „Ascari Race Resort“ valdytojai siūlo sezonines narystes. Tiems, kurie į Ispaniją atvyksta praleisti pavasario ir vasaros arba peržiemoti. Trejiems metams tokio tipo narystė kainuos 27 000 Eur iš karto ir vėliau 8 400 Eur kasmet, už 25 metus sezoninių pasivažinėjimų reikės sumokėti 90 000 Eur vienkartinį mokestį ir po 6 000 Eur už kiekvienus narystės metus.

Mažom raidelėm greta narystės kainų prirašyta, kad prie jų dar reikėtų pridėti ir pridėtinės vertės mokestį. Ir, žinoma, apie vienos dienos, savaitės ar netgi metų narystę kalbos nė nėra – kiekviena bendrovė, panorusi suorganizuoti prabangią pramogą savo klientams, privalo tartis ir aršiai derėtis.

Ir netgi ketvirtį amžiaus trunkanti narystė neapsaugo nuo parašo po dokumentu, kuriame įspėjama, kad lenktynių trasa – ne smėlio žaidimų aikštelė, ir rizikuojama čia ne bet kuo, o gyvybe. Štai kiek verta galimybė visus rūpesčius ir problemas pamiršti nuspaudus akceleratorių iki dugno, kai tolumoj horizonte mėlynuoja kalnai. ●

L I F E

I S

A B O U T

M O M E N T S

C E L E B R AT I N G E L E G A N C E S I N C E 1 8 3 0

PROMESSE STEEL, 30 MM, QUARTZ 30 DIAMONDS www.baume-et-mercier.com

/Parengė Gintautas Degutis/

technogidas ch G A M I N T O J Ų NU O T R .

Su vasara ateina ir atostogos. Nors orai dar yra gana permainingi, vakarai jau ilgėja ir laiko pramogoms, regis, lieka daugiau. Jūsų dėmesiui keletas technologinių naujovių, skirtų aktyviam ir stilingam laisvalaikiui.

Apple“ laikrodis Pastarosiomis savaitėmis žinių apie šį išmanųjį laikrodį tikrai netrūko. „Apple Watch“ mirgėjo viso pasaulio antraštėse ir televizijos laidose. Tačiau negalime nesikartoti – net „Apple“ standartais matuojant retai kada elektroninis įrenginys, atsiradęs technologijų bendrovėje, iškopia į pasaulio mados aukštumas ir įsitaiso aukščiausiose prabangių butikų lentynose.

Dar tada, kai šis laikrodis buvo pristatytas, kai kurie analitikai kalbėjo, kad „Apple“ brangiausiais –17 000 USD kainuojančiais – išmaniojo laikrodžio modeliais negalės prekiauti įprastose savo ir franšizių valdytojų parduotuvėse, nes jos netinkamos tokio segmento pirkėjams.

Ir jie buvo teisūs. 18 karatų aukso korpusą turintys išmanieji laikrodžiai pirmosiomis prekybos dienomis buvo parduodami vos keliuose prabangiuose butikuose. Vėliau jie bus prieinami specialiai paruoštose „Apple“ parduotuvėse. Tad norint tokį įsigyti teks vykti į Berlyną, Paryžių arba Londoną. Šiose parduotuvėse bus įrengti nuo bendro pirkėjų srauto atskirti stendai su specialiais kilimėliais, kėdėmis ir veidrodžiais. Į savo brangiausių laikrodžio modelių kainą „Apple“, regis, įskaičiavo ir pirkimo patirtį.

Potencialūs pirkėjai bus aptarnaujami be eilės. Parduotuvės darbuotojas kiekvieną jų nusives prie minėto stendo, papasakos apie laikrodžio funkcijas ir galimybes, nustatys jį pagal būsimo vartotojo pageidavimus ir padės išsirinkti apyrankę bei kitus aksesuarus.

Kiekvienam brangiausio modelio pirkėjui bus skiriama iki valandos. Palyginti, visų pigesnių modelių pirkėjams numatytos 5–10 minučių demonstracinės sesijos bendrose parduotuvių patalpose. Brangiausių modelių pirkėjams, kurie neturi laiko arba nenori jo leisti parduotuvėje, „Apple“ siūlo privačias vaizdo pokalbių konsultacijas internetu.

Garantuojama ir itin aukšto lygio techninė priežiūra. Laikrodį nusipirkusiems asmenims bendrovė dvejus metus 24 valandas per parą teiks konsultacijas.

Kaina: 349–17 000 USD. Daugiau informacijos „Apple“ svetainėje

https://www.apple.com/watch/

Išmanusis lagaminas Planuojantiems ilgesnę kelionę, kai vien kuprinės neužtenka, siūlome „Trunkster“ lagaminą. Jis žino, kiek sveria ir kur yra. Šis lagaminas su ratukais vietoje užtrauktuko turi garažo vartus primenančias dureles, įmontuotą įkroviklį, svarstykles ir GPS siųstuvą, kuris į savininko telefoną siunčia duomenis apie savo buvimo vietą.

Panašų lagaminą rinkai netrukus pasiūlys ir Prancūzijos bendrovė „Delsey“. Tiesa, jo nusipirkti dar negalima, kol kas tai tik prototipas.

Jame nėra garažo vartų stiliaus durelių, užtat yra įmontuotas vidinis apšvietimas, pirštų antspaudų skaitytuvu aktyvuojamas užraktas ir nedidelis bluetooth garsiakalbis muzikai.

Kaina: 365 USD. Daugiau informacijos „Trunkster“ ir „Delsey“ svetainėse

http://trunkster.co/ http://www.delseypluggage.com/en/#home

56 vž de luxe

„Bang & Olufsen“ ausinės Audiofilų pamėgta Danijos bendrovė „Bang & Olufsen“ pristato šių metų naujovę – belaides bluetooth ausines H8 su aktyvaus triukšmo slopinimo funkcija.

Tai reiškia, kad ausinės, be garso, perduodamo iš telefono ar grotuvo, dar skleidžia ir žmogui negirdimas garso bangas, suderintas taip, kad slopintų aplinkos skleidžiamą triukšmą. Tad sėskite ant dviračio ir pirmyn.

Beje, tai vienas iš lengviausių tokio tipo produktų rinkoje, sveriantis vos 255 gramus, ir tikriausiai vienas iš geriausiai pagamintų. Pačios ausinės pagamintos iš šlifuoto aliuminio lydinio ir padengtos ėriuko oda, o lankelis – tvirtesne – jaučio oda. Beje, aliuminis ausinių paviršius – jautrus lietimui ir tarnauja kaip valdymo blokelis.

Kaina: 499 USD. Daugiau informacijos Bang & Olufsen“ svetainėje „Beoplay“

http://www.beoplay.com/products/beoplayh8

Praktiška kuprinė Su šia stilinga ir vandeniui atsparia kuprine jums daugiau niekada nereikės oro uoste kovoti dėl elektros lizdo: joje diskretiškai paslėpta nemaža baterija ir įkroviklis, prie kurio USB jungtimi vienu metu galima pajungti iki septynių prietaisų.

Tiesa, visus krauti vienu metu galima tik tuomet, jei kuprinėje esanti įranga pajungta prie elektros lizdo. Kitu atveju įtampos užteks kelis kartus pakrauti telefoną ir kelis mažesnius įrenginius.

Gera žinia ta, kad baterija – modulinė, tad galima įsigyti papildomų energijos talpų planšetėms (59 USD pratęs jūsų „iPad Air 2“ gyvavimo laiką dar 10-čia valandų) ir nešiojamiesiems kompiuteriams (139 USD daugeliui 13 colių įrenginių pridės apie 12 valandų).

Su kuprine susieta speciali programėlė rodo, kokie įrenginiai kraunami, ir leidžia kaip norite paskirstyti likusią energiją. Be to, programėlė sucypia pernelyg nutolus nuo kuprinės – naudinga funkcija, ypač kai kamuoja paros ritmo sutrikimas ar kitokie rytiniai negalavimai.

„Luminette“ padės atsigauti po ilgų kelionių Tarpžemyninės kelionės vargina. Net skrendant pirmąja klase į JAV ar Azijos šalis ilgai jaučiamas nuovargis. Organizmo paros ritmas sutrinka dėl to, kad ilgo skrydžio metu lėktuvas kerta daug laiko juostų, todėl organizmas pradeda nesutarti su kalendoriumi, t. y. taip sutrinka, jog nebežino, ar diena, ar naktis. O pusės atostogų pramiegoti juk nesinori.

Kaina: 299 USD. Daugiau informacijos AMPL svetainėje

http://ampl-labs.com/

Stilingi dėklai ir telefonai Poilsis – šventas reikalas. O aktyvus poilsis – dar šventesnis. Ir visai nesvarbu, mėgstate bėgioti, važinėti dviračiu, slidinėti ar kitaip prakaituoti. Galime lažintis, kad bet kuriuo atveju kišenėje bus ir jūsų išmanusis telefonas.

Deja, praktika rodo, kad telefonai išslysti iš rankų ir kišenių labiausiai mėgsta būtent aktyviai leidžiant laiką. Operatoriai pasakytų: drauskite brangius savo įrenginius. Tiesos yra. Tačiau mes siūlome kitą sprendimą: nusipirkite tvirtą, smūgiams atsparų dėklą. Juolab kad tokie gaminiai, kaip antai šveicarų bendrovės „Gresso“ iš aeronautikos pramonėje naudojamo titano pagaminti dėklai, ne tik apsaugo įrenginius, bet ir pribloškiančiai stilingai atrodo.

Kaip žinome, šviesos terapija padeda atsikratyti vadinamojo laiko juostų nuovargio, beje, ir sezoninės nuotaikų kaitos. Tačiau svečioje šalyje bėgti pas kosmetologą ar į grožio studiją ne visada norisi ir yra laiko. Tokiems atvejams Belgijos bendrovė „Lucimed“ sukūrė „Luminette“ akinius. Jie gal kiek keistokai atrodo, tačiau viešumoje jų dėvėti nereikia. Pasak bendrovės, užteks kiek pailsėti viešbutyje, nes per 20–30 min. organizmo biologinis laikrodis turėtų prisitaikyti prie naujos laiko juostos.

Kaina: 219 EUR. Daugiau informacijos „Luminette“ svetainėje

http://myluminette.com/

Beje, „Gresso“ iš to paties titano gamina ir išmaniuosius bei paprastus mobiliuosius telefonus, tiksliau – jų rėmus. Taigi jei jau lankysitės bendrovės svetainėje ar kurioje nors parduotuvėje, kodėl nenusipirkus ir naujo telefono. Juolab kad jis atsieitų tik porą tūkstančių daugiau už dėklą. „Gresso“ gamina toli gražu ne pačius brangiausius dėklus ir telefonus, bet neabejotinai stilingiausius.

Dėklų kaina: 2 000–3 000 USD. Išmaniųjų telefonų kaina: 3 000–5 000 USD. Daugiau informacijos „Gresso“ svetainėje

http://www.gresso.com

„Buckshot Pro“ – trys viename Aktyviam poilsiui gamtoje skirtos technikos gamintoja „Outdoor Technologies“ pristato „Buckshot Pro“ įrenginį trys viename.

Bendrovė į jį sudėjo bluetooth garsiakalbį su mikrofonu, trijų režimų prožektorių ir telefono įkroviklį su nemaža energijos talpa. Šis į kišenę telpantis įrenginys – puikus žygių kompanionas. Jis pravers ne tik ieškant malkų bei traukiant dainas prie laužo, bet ir užtikrins, kad rytą dar būtų galima pasitikrinti žemėlapį. „Buckshot Pro“ taip pat galima pritvirtinti prie dviračio ir vienu metu naudoti kaip šviesos šaltinį, įkroviklį telefonui ir laisvų rankų įrangą, kad net svarbus klientas ar partneris nepriverstų jūsų nulipti nuo dviračio.

Beje, įrenginys yra atsparus smūgiams ir vandeniui.

Kaina: 80 USD. Daugiau informacijos: „Outdoor Technologies“ svetainėje

http://www.outdoortechnology.com/

vž de luxe

57

„Bragi Dash“ – daugiau nei ausinės Didesnės ausinės jau seniai tapo belaidės, tačiau mažos, į ausis įstatomos ausinės be laidų iki šiol neapsiėjo. Šią klaidą ištaisė jauna Vokietijos bendrovė „Bragi“. „Dash“ – tai mažytės belaidės bluetooth ausinės su išorės garso izoliacija, kurią galima išjungti vienu piršto judesiu.

Jose taip pat sumontuotas mikrofonas, perduodantis garsą per kaulą, panašiai kaip „Google Glass“ (reiškinys vadinamas kaulų indukcija).

Ausinės jungiamos prie telefono, bet jeigu nemėgstate bėgioti su daiktais arba neturite jo kur įsidėti, iki 1000 dainų galima sutalpinti ir pačiose ausinėse.

Be to, įvairiais jutikliais „Dash“ geba dar ir sekti širdies ritmą, sudegintų kalorijų kiekį, deguonies lygį kraujyje ir kitus organizmo veiklos rodmenis.

Kaina: 300 USD. Daugiau informacijos „Bragi“ svetainėje

http://www.bragi.com/

technogidas

„goTenna“, kai nėra ryšio Su šiuo įrenginiu nereikės sau sukti galvos dėl ne ryšio zonų ir tarptinklinio ryšio tarifų. Aišku, tik tuo atveju, jeigu žmonės, su kuriais norite susisiekti, taip pat naudoja „goTenna“ sistemą. Šis bluetooth prietaisas paverčia išmanųjį telefoną nepriklausoma vidutinio nuotolio komunikacijos priemone (ją būtų galima palyginti su racija), veikiančia 5–10 kilometrų spinduliu (kuo atviresnė ir aukštesnė teritorija, tuo didesnis veikimo nuotolis). „goTenna“ skleidžia ilgo nuotolio VHF radijo bangas (151–154 MHz dažnio), todėl komunikacijai nereikalingi nei telekomunikacijų bokštai, nei wi-fi ar palydovinis ryšys.

Tai geras sprendimas pasivaikščiojimams kalnuose ar buriuojant. Taip pat užsienyje, norint palaikyti ryšį su draugais, tarkim, lankant muziejus, prekyvietes ar kitas žmonių minias pritraukiančias vietas.

Kaina: 150 USD (2 vnt.).

Daugiau informacijos „goTenna“ svetainėje

http://www.gotenna.com/

58 vž de luxe

Asmeninis kino teatras Bendrovės „Avegant“ įrenginys „Glyph“ gali atrodyti kaip įprastos ausinės, tačiau taip nėra. Jų lankelyje paslėpti akiniai, kure paverčia prietaisą asmeniniu nešiojamu kino teatru.

Signalas iš telefono arba kompiuterio į įrenginį yra siunčiamas mikro-HDMI laidu, o mikroveidrodėlių masyvu sukuriamas įspūdis, tarsi naudotojas žiūrėtų 80 colių įstrižainės televizorių. „Glyph“ vis dar yra prototipo stadijoje, bet jau galima teikti išankstinius užsakymus. Planuojama, kad prekyba prasidės šį rudenį.

Kaina: 599 USD (išankstinis užsakymas).

Daugiau informacijos „Avegant“ svetainėje

http://avegant.com/

A JOURNEY THROUGH TIME – WITH RIMOWA 1920 metai – modernių kelionių oro transportu ir Holivudo aukso amžiaus pradžia. 1919 metais Hugo Junkers pristatė pasauliui pirmą visiškai metalinį komercinį orlaivį. Jis buvo pagamintas iš specialaus orlaiviams skirto aliuminio lydinio, kurį 1906 metais išrado Alfred Wilm. 1950 metais RIMOWA pristatė lagaminą, pasižymintį išskirtiniu, lygiagrečių griovelių dizainu, pagamintą iš tokio pat aliuminio lydinio – tais laikais tai buvo lengviausias lagaminas visame pasaulyje. Tuo metu RIMOWA buvo šio sektoriaus pradininkė, inicijavusi lengvų lagaminų gamybos kryptį.

RIMOWA Store Lietuvoje: Vilnius

www.rimowa.com