de luxe, 2014 kovas

2014 KOVAS

SPINDESYS. APIE BŪTIES GROŽĮ, PRASMĘ IR LENGVUMĄ. vž de luxe

1

www.faconnable.com .

Faconnable parduotuve, PC Europa, Konstitucijos pr. 7A, Vilnius

www.faconnable.com .

Faconnable parduotuve, PC Europa, Konstitucijos pr. 7A, Vilnius

68

38

28 22 26

62

Amžinybės fragmentai.

Investicija į žaižaruojantį prabangos simbolį.

Ką siūlo prabangaus gyvenimo vadybininkai.

42

Siuvėjų gatvėje – nauji vėjai.

Individualaus užsakymo paslaptis ir prestižas.

50 54

Ateities automobilis.

Koks jis?

Matuojantis ateitį.

Naujos technologijos apsipirkimo malonumui.

Išmanaus automobilio portretas.

Žvaigždės irgi kuria meną.

72

Didžiausios žuvies šešėlyje.

Nardyti paskui bangininius ryklius.

Kai tavo turtą valdo kiti.

30 34

38

Miestiečiai gamtą kviečia į namus.

Dar viena garsenybių asmenybės pusė.

Apie ant stogo žydinčius sodus.

58

Geidžiamiausia prabanga.

Ką pasakoja pasaulio prabangos indeksas.

26

22 16 vž de luxe

64

62 64 68 72

Akcentai JAI ir JAM.

Pasaulio podiumai pavasario ir vasaros sezonui.

Kaklaraištis mirė.

Tegyvuoja kaklaraištis.

Apie normą ir saviraišką.

Šššš.. Esi bare.

Naujų pojūčių beieškant.

Technogidas.

Aktyviems keliautojams, sporto ir sveikos gyvensenos mėgėjams.

ISSN 2029-0942

Sveiki,

sulaukę pavasario. O su juo ir šviesos, su kuria visuomet stiprėja tikėjimas, kad viskas bus gerai. Politikoje ir ekonomikoje, pasaulyje ir mūsų namuose, versle ir asmeninėje erdvėje.

Todėl šio numerio burtažodžiu ir pasirinkome SPINDESĮ.

Spindesiu ar švytėjimu dažnai apdovanoti brangūs, svarbūs, didingi ar net lemtingi dalykai. Prabanga, žvaigždės, talentas ar genialumas – visi jie skleidžia stebuklingą šviesą. Ne veltui sakome, kad tai, kas tikra, ne blizga, o spindi. Kas tai bebūtų – tikri deimantai ar tikro jausmo paženklintos akys.

Rinkomės temas, kurios priverstų nušvisti Jūsų žvilgsnį. Iš smalsumo, susižavėjimo, užgimus naujai svajonei ar radus teisingą sprendimą.

Bandysime jus sudominti prabangos simboliu – deimantais ir galimybe į

Nr. 1 (8) 2014 03 R E DA KC I J O S A D R E S A S

juos investuoti. Taip pat – pasakojimu apie ateities automobilį, juk tai, kas mūsų laukia netolimoje ateityje, ypač įkvepia ir jaudina. Tiems, kurių vaizduotę kaitina itin reti ir išskirtiniai potyriai, siūlome istoriją apie nardymą su bangininiais rykliais. O ieškantiems ramios ar net meditatyvios saviraiškos turėtų patikti mintis apie ošiantį ant stogo mišką.

Technologijų gerbėjams parengėme pasakojimą apie išmanią parduotuvių įrangą, kuri apsipirkimo procesą padarys daug patrauklesnį. O rubrikoje „Technogidas“ siūlome technologinių naujovių sportuojantiems.

Trokštantys išskirtinumo ras straipsnį apie unikalias garsių siuvėjų paslaugas, pavyzdžiui, apie specialiai jums siūtą kostiumą iš specialiai jums austo audinio. O kitas straipsnis padės išsiaiškinti santykius su kaklaraiščiu.

O gal jums smalsu sužinoti kitą pasaulio garsenybių asmenybės pusę?

Tuomet skaitykite apie tai, kaip jie bando suspindėti meno srityje.

Tiems, kurie domisi rinkodara, siūlome paskaityti, kaip lankytojų dėmesį sugalvojo patraukti garsūs Londono barai. Bus įdomu ir nauji pasaulio prabangos indekso duomenys, iš kurių sužinosite apie geidžiamiausias prabangos prekes skirtingose pasaulio pusėse.

Sukauptas turtas negarantuoja ramybės. Turtingo gyvenimo spindesį gali gožti turto valdymo rūpesčiai.

Todėl dar papasakosime apie tai, ką siūlo prabangaus gyvenimo vadybos specialistai.

J. Jasinskio 16A, LT-01112, Vilnius, Lietuva Tel. +370 5 2526300, 2526380 Faks. +370 5 2526313

L eid ė ja

UAB „Verslo žinios“ G e n erali n is direktori u s

Ugnius Jankauskas R edaktor ė

Aušra Barysienė ausra.barysiene@verslozinios.lt A u toriai

Paulius Čiulada Gintautas Degutis Renaldas Jakubauskas Agnė Kriščiukaitytė Marta Kuzmickaitė Beatričė Laurinavičienė Sigita Migonytė Dina Sergijenko Asta Šerėnaitė Aistė Paulina Virbickaitė Milda Zolubaitė F otografai

Vladimiras Ivanovas Judita Grigelytė D i z ai n eris

Vilmas Narečionis R eklama

Eglė Ostrauskaitė +370 5 252 6378 P re n u merata

Živilė Gudavičiūtė + 370 5 252 6408 V iršelis

„FWD agency“ S pa u st u v ė

„Spaudos kontūrai“ TIRAŽAS

10 400 egz.

Malonaus skaitymo, Aušra Barysienė, redaktorė

20 vž de luxe

© Platinti šio leidinio tekstus ir vaizdo informaciją galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

„Faraone Mennella“ auskarai iš 18 ct aukso su opalais, baltaisiais ir žalsvaisiais deimantais.

„V2O“ sužadėtuvių žiedas „M.G.“ Baltas auksas, 0.4 ct baltas deimantas.

AMŽINYBĖS FRAGMENTAI Džentelmenai renkasi blondines.

Tačiau šios papūstomis Marilyn Monroe lūpomis pareiškia, kad vyrų aistra išblėsta, o moterys sensta ir savo širdis dovanoja žaižaruojančiam amžinybės simboliui – deimantui.

JUVELYRIKA ANT BANGOS: ★ Cantamessa ★ ★ Charles Krypell ★ ★ Chimento ★ ★ Christopjer Designs ★ ★ Clara Williams ★ ★ Danwak ★ ★ Effy Jewelry ★ ★ Faraone Mennella ★ ★ Forevermark ★ ★ Italian Design ★ ★ Jacob & Co ★ ★ Lisa Nik ★ ★ Marco Bicego ★ ★ Rina Limor ★ ★ Simon G ★ ★ Takat ★

/Agnė Kriščiukaitytė / „Faraone Mennella“ vėrinys iš 18 ct aukso su opalais, baltaisiais ir žalsvaisiais deimantais.

„Faraone Mennella“ žiedas iš 18 ct aukso su opalais, baltaisiais ir žalsvaisiais deimantais.

„Faraone Mennella“ vėrinys iš „Bullet“ kolekcijos. 18 ct auksas ir 5.23 ct deimantai.

22 vž de luxe

„Effy Jewelry“ apyrankė.

„Jardin“ kolekcijos žiedas su deimantais ir rubinais, „Effy Jewelry“.

„Effy Jewelry“ žiedas.

K

iečiausi ir rečiausiai pasaulyje randami mineralai puikuojasi ant pasaulio turtingiausiųjų riešų, kaklų ir pirštų, apie juos sklando legendos, jiems netgi priskiriama antgamtinių galių – ir visa tai todėl, pasak didžiojo kapitalisto Malcolm Forbes, kad paprasčiausi anglies gabalėliai nepasidavė ir ilgai bei nuobodžiai dirbo savo darbą.

Dievų ašaros karatais

„Lietuviškoje juvelyrikoje deimantų istorija dar tik prasideda, šio laikotarpio net negalima vadinti istorija. Gal todėl ir mūsų žinios apie deimantus nėra labai gilios. Kiek tenka susidurti, dauguma žino ar bent įsivaizduoja, ką reiškia vienoks ar kitoks karatų skaičius, tačiau apie kitus kokybinius akmens parametrus išmano labai nedaug arba neišmano visiškai. Būna ir taip, kad žmonės maloniai nustemba sužinoję deimanto kainą, nes vis dar yra įsivaizduojančių, kad ta kaina – neįtikėtinai didelė ir ši prekė mums neįperkama“, – pasakoja Viktorija Orkinė, juvelyrikos namų „V2O“ įkūrėja.

Deimantus į žiedus inkrustuodavo jau romėnai, garbinę brangakmenius už jų nepavaldumą laikui ir laikę juos dievų ašaromis ar krentančių žvaigždžių skeveldromis. Pamažu šie žaižaruojantys akmenėliai tampa ir lietuvaičių geriausiais draugais. „Deimantas yra labai geidžiama prekė, ir ne tik moterų. Mažiau besidomintiems vartotojams sugundyti pakanka pavadinimo „deimantas“, o tie, kurie linkę pasigilinti, noriai renkasi kokybiškesnius brangakmenius ir žiūri ne tik į karatų skaičių“, – sako juvelyrė.

Renkantis deimantą, anot pašnekovės, svarbiausia žinoti vadinamąją 4C taisyklę, pagal kurią įvertinamas deimanto svoris karatais (carat, vienas karatas lygus 0,2 g), jo spalva (colour), švarumas (clarity) ir išpjovimo kokybė (cut).

Tūkstančius metų žemės gelmėse snūduriavę akmenukai visada audrino vaizduotę ir jausmus.

Jie buvo magiški tarpininkai tarp žmogaus ir jo likimą lemiančių gamtos galių, jie simbolizavo ištvermę, sėkmę, gynė nuo pavojų, saugojo mūšyje, dovanodavo ir daužydavo mylimųjų širdis.

Senovės Indijoje buvo sakoma: „Nuo to, kuris nešioja deimantus, atsitrauks visi pavojai“. Manoma, kad būtent Indijoje, Godavario ir Krišnos upių sąnašų suformuotame derlingame slėnyje, prieš 6000 metų į žmogaus rankas pateko pirmieji deimantai, kurie, kaip tuomet tikėta, užgimdavo į akmenį trenkus žaibui. Indai iki šiol jaučia nepaaiškinamą trauką auksui ir deimantams – jais puošdavo šventųjų skulptūrų akiduobes ir įpindavo į mitus.

Pasakojama, kad Didžiosios Britanijos karūnos brangakmenių pasididžiavimas, legendinis 105 karatų Koh-i-noor deimantas, kuris šiuo metu saugiai ilsisi Karalienės Motinos karūnoje Londono Taueryje, iš tiesų buvo Krišnos dovana deivei Radhai ir turėjo atspindėti žodžiais nenusakomą mylimosios grožį.

Po lietuviška žeme deimantų kol kas ne„Effy aptikta, o ir jų romanas su Lietuvos moteri- Jewelry“ mis prasidėjo dar visai neseniai. žiedas.

„Be šių parametrų, dar yra poliravimo ir simetrijos kokybiniai parametrai, tačiau jie ne tokie svarbūs. Mano požiūriu, idealu, kai akmuo turi tris „excellent“ vertinimus – taip žymimas išpjovimas, poliravimas ir simetrija, kai jie yra puikūs. Tuomet akmuo yra taisyklingos formos, ne per gilus, ne per seklus ir tikrai nuostabiai žėri. Deimanto kainai įtakos turi ir tai, kokia institucija yra išdavusi jo sertifikatą. Tarptautiniai ir visuotinai pripažinti yra keturių institucijų sertifikatai, kuriuose įrašytais parametrais drąsiai galima pasitikėti. Kitų institucijų sertifikatai, deja, nėra tokie patikimi“, – perspėja juvelyrė.

Mados be dramų

Mae West yra pareiškusi, kad dovanoti deimantai spindi ryškiau už tuos, kuriuos nusiperkame sau. Tačiau šiuolaikinės brangakmenių žinovės linkusios ginčytis. „Šiuolaikinei moteriai kartais geriausiai pačiai nusipirkti geidžiamą brangakmenį, nei patikėti šį malonumą vyrui. Kai moteriai deimantą ar juvelyrinį dirbinį renka vyras, jo žvilgsnis krypsta ne į įspūdingiausią, o į saugiausią, klasikinį variantą. Aš kuriu moterims ir žinau, kad dažniausiai jos trokšta visai ne to“, – sako juvelyrė Penny Preville.

Moterų troškimus neretai pakoreguoja madų vėjai, tačiau briliantai šiai tendencijai paklūsta ne taip noriai kaip „Laboutin“ raudonpadžiai ar rankinių formos. „Kai imuosi naujo darbo, visada pirmiausia pagalvoju: ar jį įsigijusi moteris galės po dvidešimties metų perduoti dirbinį dukrai“, – kūrybos filosofiją nusako papuošalų dizainerė Monica Rich Kosann.

Ilgą laiką deimantai buvo labai nuspėjami ir net su jais dirbantys juvelyrai nebuvo linkę šokiruoti: trokštamiausias buvo kuo švaresnis, kuo ryškiau spindintis, kuo didesnis briliantas. Visada bus tokių, kurie užvis labiausiai vertina klasikinį deimanto grožį. „Tai natūralu, jei investuojate į auksą ar deimantus, planuojate juos nešioti ne vienerius metus. Vis dėlto atsiduodamos klasikai nepraleiskite nemačiomis tokių naujų rinkos žaidėjų kaip „AS29“, Eva Fehren, „Borgioni“, Wil­ fredo Rosado ar Ana Khouri, kurie pasitelkę neišsemiamą praeities juvelyrų pavž de luxe

23

„V2O“ sužadėtuvių žiedas „Gyvenu“. Baltas auksas, 0.2 ct baltas deimantas.

tirtį kuria naujas ir ryškias šiuolaikinės juvelyrikos tendencijas“, – pataria „Elite Travel“ apžvalgininkė Drew Taylor.

Vartotojai iš naujo atranda deimantą ir šis iš tradicinio nuotakų palydovo vėl virsta ryškiu prabangos simboliu. Šiemet, sako žinovai, juvelyrika privalo spindėti visomis vaivorykštės spalvomis – nepavyks išsisukti ir deimantams.

Netgi sužadėtuvių žieduose deimantai ima mirgėti prislopintais rudais, sušmėžuoja pilkais, netgi tamsiau geltonais atspalviais. Klasikiniai juvelyrikos motyvai drąsiai derinami su naujomis formomis, įkvėpimo ieškoma architektūros formose ir įvairiuose meno stiliuose, pavyzdžiui, art nouveau.

Viktorija Orkinė sukonkretina: pasaulyje sparčiai populiarėja spalvoti deimantai, ypač geltonasis. „Pinigine išraiška jo vertė yra mažesnė už baltojo, tačiau ryškesnė geltona spalva gali būti puikiai įvertinta ir yra mėgstama. Taip pat populiarūs mėlyni, rožiniai, konjakiniai deimantai. Lietuvoje klientai vis dažniau pageidauja neapdirbtų deimantų, taip pat geidžiamas juodasis deimantas, – vardija V. Orkinė. – Apskritai tai, kokie brangakmeniai populiarūs vienoje ar kitoje šalyje, lemia finansinės vartotojų galimybės.

Pavyzdžiui, Anglijoje ar JAV retai kas perka sužadėtuvių žiedą su mažesniu nei 1 karato deimantu. Pas mus žiedo su tokiu deimantu dar ir paieškoti reikėtų, tačiau 0,2–0,3 karatų deimantai yra tikrai populiarūs.“ Kol vartotojai kratosi tradicinio suvokimo apie deimantus, kūrėjai vis labiau eksperimentuoja.

Pavyzdžiui, atkreipkite dėmesį į minėtosios belgų dizainerės ir ketvirtos kartos deimantų žinovės Audrey Savransky kūrinius, kurie, anot jos, gydo kaip vaistai ir vilioja kaip saldainiai. „AS29“ prekių ženklu pažymėtų darbų aptiksite tik „Colette“ butike, „Bon Marche“ prekybos centre ir „Montaigne Market“ parduotuvėje Paryžiue, taip pat Londono „Harvey Nichols“, „Selfridges“ bei Honkongo „Rue Madame“ parduotuvėse.

Investicija į grožį

Deimantų klestėjimo laikotarpiu laikomi XVI– XVII amžiai, kai Indijoje įsibėgėjo brangakmenių pramonė, ir romantiškoji XIX amžiaus pabaiga–XX amžiaus pradžia, kai turtingi senojo žemyno ir naujojo pasaulio džentelmenai prabangiais blizgučiais tenkino trapių, įnoringų

24 vž de luxe

damų užgaidas. Šiuo metu didžioji dalis – 80 procentų – deimantų naudojami pramonėje ir tik mažiau kaip 20 procentų deimantų tinka juvelyriniams dirbiniams. Dažniausiai tai smulkučiai brangakmeniai – tik apytikriai vienas iš tūkstančio apdirbtų deimantų sveria daugiau kaip vieną karatą. Tai viena iš priežasčių, leidžiančių specialistams trinti rankomis ir tikėtis deimantų rinkos atgimimo. „Deimantų rinką artimiausiu metu lems trys veiksniai: juvelyrikos giganto „De Beers“ senkančios deimantų atsargos, Kinijoje naujai įsigalinti tradicija pirkti sužadėtuvių žiedus su deimantais ir tai, kad Rusijos bei Kanados kasyklose vertingų ir kokybiškų brangakmenių iškasama vis mažiau, nesugebama rasti naujų plotų deimantų gavybai“, – tikina brangakmenių kasybos apžvalgininkas Tim Treadgold, rašantis „Forbes“.

Ar tai reiškia, kad turėtume suskubti investuoti į brangakmenius bei juvelyriką?

Anot Giedrės Gečiauskienės, „Danske banko“ Finansų rinkų departamento direktorės, Lietuvoje tokios rūšies alternatyvios investicijos dar nėra populiarios. „Apie reikšmingesnes investicijas į briliantus Lietuvoje neteko daug girdėti. Tačiau normalu, kad bet kuris santykinę vertę turintis kilnojamasis turtas gali ir turėtų būti laikomas investicija — ar tai būtų deimantai, ar prabangūs automobiliai, ar reti kailiai. Tiesiog reikia suprasti, kad daugelis tokių alternatyviųjų investicijų yra vertos tiek, kiek už jas konkrečiu metu sutinka mokėti potencialus pirkėjas, – perspėja ji. – Nei auksas, nei deimantai, nei automobiliai, nei panašūs objektai neduoda nuolatinių pajamų kaip dividendai iš akcijų, palūkanų pajamos iš obligacijų ar renta iš nekilnojamojo turto. Taigi vienintelis jų vertės matas yra kaina, kurią sumokėtų prekę norintis įsigyti pirkėjas. Ir štai čia viskas nėra taip labai paprasta. Jei auksą fizine forma (luitais, monetomis) galima laikyti santykinai likvidžiu turtu, tai tik dėl to, kad jis yra labai standartizuotas, tėra vos keletas labai aiškių parametrų – grynojo aukso kiekis gaminyje (paprastai 9999, tai reiškia praktiškai gryną auksą), svoris (uncijomis) ir, jeigu tai monetos, mo-

„Jardin“ kolekcijos apyrankė su safyrais bei deimantais, „Effy Jewelry“.

netų numizmatinė vertė ir likvidumo skirtumai.

Paveikslų kaip investicijos specifiką turbūt geriausiai išmano juos kolekcionuojantys asmenys, ir tai bus subjektyvių vertinimų rinkinys.

Panašiai yra ir su briliantais. Jų kokybė, taigi atitinkamai ir kaina bei investicinė vertė, nusakoma daugelio parametrų, kuriuos reikia labai gerai išmanyti. Investuotojas turėtų būti itin geras briliantų kokybės specialistas – kad maišelis brangiųjų akmenų netaptų kate maiše.“ Anot V. Orkinės, tiems, kurie vis dėlto nusprendžia investuoti į vieną kitą akmenuką, kad ir neketindami iš to susikrauti turtų, vertėtų rinktis ne juvelyrikos gaminius o neinkrustuotus deimantus. „Taip bus galima geriau savo pirkinį apžiūrėti, įvertinti. Žinoma, bet kuriai moteriai, ko gero, labiau norėsis deimantu pasipuošti nei laikyti jį stalčiuje – tokiu atveju juvelyrinis dirbinys būtų protingesnis pasirinkimas“, – mano juvelyrė.

Be to, juvelyriniai dirbiniai deimanto statusą pakelia iki meno kūrinio lygmens. Jei ketintumėte išlaidauti, juvelyrikos istorikė bei ekspertė Beth Bern­ stein pataria investuoti į tokių vertinamų juvelyrikos namų kaip „Cartier“, „David Webb“, „Van Cleef & Arpels“ ar „Bulgari“ XX amžiaus pradžios ar net naujausių kolekcijų dirbinius. Taip pat negailėkite investuoti į senovinius XVII–XX a. papuošalus, jei pavyks rasti tokių, kurie būtų parduodami, mažai nešioti ir nedaug taisyti. Vis dėlto tokius papuošalus teks pirkti ilgai nesvarsčius, nes jų paklausa viršija pasiūlą ir antrą kartą panaši galimybė gali nebepasitaikyti. „Ir niekada nebijokite matuotis bei daug klausinėti – brangakmenių šiais laikais yra neišmatuojama galybė rūšių, spalvų ir formų, todėl labai svarbu iš anksto žinoti, ką perkate. Specialistai parduotuvėse ir juvelyrikos salonuose dirba ne tiek tam, kad jums parduotų, o tam, kad pamokytų“, – sako B. Bernstein. ● „Effy Jewelry“ auskarai.

kai tavo turtą

valdoO kiti

Prabangaus gyvenimo vadybos paslaugos vis dar gana egzotiškai ir paslaptingai atrodo Lietuvoje, tačiau seniai nėra jokia naujiena stipresnėse Vakarų šalyse ar net Rusijoje. /Paulius Čiulada /

ficialioji statistika rodo, kad Lietuvoje jau yra daugiau nei 1 500 asmenų, valdančių bent milijono litų vertės turtą (tokie paskutiniai duomenys), todėl žurnalas „De luxe“ domisi, kas yra prabangaus gyvenimo vadybos paslaugos ir ar jų galima tikėtis Lietuvoje.

Nuo Rockefeller iki Maskvos

Visų pirma specialistai pataria atsargiai vartoti terminą „prabangaus gyvenimo vadyba“, nes dažnai jį galima supainioti su „gyvenimo būdo vadyba“. Pastarosios paslaugos taip pat spar-

26 vž de luxe

čiai populiarėja pasaulyje, tačiau retai kada gyvenimo būdo vadybininkas užsiims kliento finansinių reikalų tvarkymu.

Pasaulyje paprastai kompleksines asmeninio turto valdymo paslaugas dideles pajamas gaunantiems asmenims ir jų šeimos nariams teikia vadinamieji šeimos biurai (angl. family office). Šių įstaigų specialistai ne tik valdo turtingų asmenų turtą, planuoja investicijas, mokesčius, teikia teisines, apskaitos, verslo konsultacijas, bet ir gali pasiūlyti tokias specifines paslaugas kaip rūpinimasis vaikų mokslais, švenčių ir atostogų planavimas,

Superjachta – tik vienas iš daiktų, kurį jums suras, nupirks ir atgabens jūsų asmeninis šeimos biuro vadybininkas. A lessia P ierdome n ico ( „ B L O O M B E R G “ ) n u otr .

filantropinė kliento veikla ar paveldėjimo planavimas.

Pirmojo tradicinio šeimos biuro įkūrėju laikomas žinomas JAV pramonininkas John Davison Rockefeller, kuris tokią įstaigą įkūrė 1882 metais. Šio verslo veiklos pradžioje šeimos biuras paprastai dirbdavo su

Dažnai šeimos biurų klientai turi ne po vieną, o po kelias tokias ar panašias vilas. Vieni geidžiamiausių taikinių – vilos Ispanijoje, Pietų Prancūzijoje.

D avid W alls ( „ B L O O M B E R G “ ) n u otr .

vienu turtingu klientu (jo šeima), vėliau biurai pradėjo dirbti iš karto su keliomis turtingomis šeimomis.

Tokiose šalyse kaip Jungtinės Valstijos šeimos biurai paprastai prižiūri šeimos turtą, kuris turi būti ne mažesnis nei 100 mln. USD (260 mln. Lt). Tačiau Europoje, kitose valstybėse kartais neviršijama ir 5 mln. USD (13 mln. Lt). Šeimos biuro paslaugos vis dar gana paslaptingos ne tik Lietuvoje, bet ir visame Rytų bei Vidurio Europos regione. Tačiau Jungtinėje Karalystėje, Šveicarijoje jos seniai tapusios verslu, kurio paslaugomis naudojasi ne viena turtingos, tradicijas puoselėjančios šeimos karta. Vis dažniau šių paslaugų ieško ir Rusijos oligarchai, apie jų

tokių paslaugų įgeidžius dažnai sklinda legendos.

O kokia šių paslaugų pasiūla yra Lietuvoje?

Be tradicijų, bet yra

Turbūt nenustebinsime pasakę, kad Lietuvoje nėra daugybės itin senas tradicijas puoselėjančių šeimos biurų, dirbančių vos su vienu itin turtingu klientu. Tačiau šias paslaugas teikiančių bendrovių yra, ir ne viena.

Viena tokių – finansų patarėjų bendrovė „MC Wealth Management“, kurios vykdomasis partneris Marius Čiuželis pasakoja, kad šeimos biurą reikėtų vertinti kaip turtingų šeimų pagalbininką. „Šeimos biuro esmė – pati šeima toliau tvarkosi su sukaupta gerove, o šeimos biuro paslaugų teikėjo personalas padeda tai daryti profesionaliau, struktūrizuoja turtą, moko ir šviečia“, – sako p. Čiuželis.

Pasak jo, į šeimos biuro paslaugas gali įeiti ir finansinis švietimas, mokymas susigyventi su turtu, palikimu, mat antrajai kartai staiga užgriuvę turtai gali tapti ir problema. „Galų gale šeimos biurai padeda išsaugoti bei apsaugoti turtą. Netgi nuo šeimos narių“, – sako pašnekovas.

Siūlo nemaišyti

Pirmojo tradicinio šeimos biuro įkūrėju laikomas žinomas JAV pramonininkas John Davison Rockefeller, kuris tokią įstaigą įkūrė 1882 metais.

Bendrovė „Lewben“ prisistato kaip vienintelė įstaiga, teikianti tipiškas šeimos biuro paslaugas Lietuvoje, ji turi biurus ne tik Vilniuje, bet ir Šafhauzene (Šveicarija), Londone, Maskvoje ir Nikosijoje (Kipras). Jos valdomame portfelyje – maždaug vž de luxe

27

Viena iš populiariausių šeimos biuro klientų aistrų – paveikslų kolekcionavimas. D ale de la re y ( „ B L O O M B E R G “ ) n u otr .

400 mln. USD (1 mlrd. Lt) vertės turtingų Lietuvos ir užsienio šeimų (daugiausia iš Rytų šalių) turtas.

Rita Navalinskaitė, šeimos biuro „Lewben“ vykdomoji direktorė, teigia, kad šeimos biurų teikiamos paslaugos dažnai painiojamos su privačios bankininkystės paslaugomis. „Ir šeimos biurai, ir privačios bankininkystės bendrovės dirba su dideles pajamas gaunančiais asmenimis. Bet šeimos biurų paslaugos apima daugiau sričių nei privati

KAS SUDARO ŠEIMOS KAPITALĄ? šeimos verslas .

Tai materialus turtas, tačiau neskirtas parduoti, jeigu šeima linkusi perleisti verslo valdymą ateities kartoms. šeimos finansinis turtas : kapitalo rinkos investicijos, nekilnojamasis turtas, kolekcijos (vadinamosios „aistros investicijos“).

Tai materialus turtas, paprastai perkamas ir parduodamas. šeimos palikimas (žymė visuomenėje). Tai šeimos per daugelį metų suformuotas įvaizdis apie save, pažinčių ratas. Tai nematerialioji kapitalo dalis, kartais sustiprinama materialiais dalykais (pvz., šeimos verslo ar pačios šeimos finansuojama labdaringa, filantropine veikla). Š alti n is : „ M C W ealt h M a n ageme n t “ .

28 vž de luxe

bankininkystė – nuo mokesčių konsultacijų iki konsultacijų dėl įmonių įsigijimo. Šeimoms teikiame visas paslaugas, kokių tik jų nariams prireikia. Esame savotiškas tiltas, tarpininkas tarp visų teisinių ir finansinių institucijų bei galutinių paslaugos vartotojų“, –sako p.

Navalinskaitė.

Pasak jos, galima sakyti, kad daugeliui įprastos kasdienės bankininkystės paslaugos yra pirmasis asmeninių finansų tvarkymo laiptelis, o šeimos biuras – aukščiausias.

KĄ SIŪLO PRABANGAUS GYVENIMO VADYBININKAI (ŠEIMOS BIURAI)? centralizuoja ir administruoja apskaitą

(visos finansinės ataskaitos, mokesčiai, komunalinės paslaugos, mokesčių planavimas ir pan.).

Turtingi, bet kuklūs

Kiekgi Lietuvoje yra šeimų, kurios finansiškai galėtų sau leisti naudotis šeimos biuro paslaugomis?

Specialistų atsakymai nevienareikšmiški: „Lewben“ nurodo, kad šeimų, valdančių bent 10 mln. USD (26 mln. Lt) vertės turtą ir galinčių naudotis prabangaus gyvenimo vadybos paslaugomis, Lietuvoje yra apie 20. O p. Čiuželis mano, kad šį skaičių drąsiai dar galima dauginti iš 2–3. Mat Lietuvoje esą nemažai turtingų šeimų, kurios visiškai nenori viešumo. „Neseniai kalbėjausi su vienu konsultantu, kuris man pasakojo istoriją, kaip neseniai prie jo priėjo kaip taksistas atrodantis žmogus ir paklausė, kur investuoti truputį pinigų. Vėliau paaiškėjo, kad tai buvo kelių įmonių savininkas, o tas truputis buvo 20 mln. Lt. Tokių turtingų asmenų, kurių nuotraukų neišvysime populiariuosiuose gyvenimo būdo žurnaluose, pas mus tikrai yra“, – pasakoja p. Čiuželis.

verslo valdymas

(įmonių įsigijimas ir pardavimas bei priežiūra, kito materialaus turto, tokio kaip nekilnojamasis turtas, administravimas). šeimos interesų valdymas

(šeimos vadyba, vertybinis tęstinumas, edukacija, filantropija, gerovės perdavimas ateities kartoms). vykdo investicinę veiklą

(investavimo politika, turto paskirstymas ir priežiūra). Š alti n is : „ M C W ealt h M a n ageme n t “ .

Lietuvoje nišos nemato

Šeimos biurų atstovai tikina, kad tai, ką gali sau leisti tokio biuro klientas Lietuvoje, kaip diena nuo nakties skiriasi nuo to, ką sau leidžia šių paslaugų vartotojai Vakaruose ar Rusijoje.

Lietuvos verslininkas Jonas Garbaravičius, pernai persikėlęs į Jungtinę Karalystę, pasakoja, kad šeimos biuro verslą kartu su partneriais 2013 m. pradėjęs Londone, nes čia potencialių klientų yra nepaly-

ginamai daugiau, o ir galimybės pasiūlyti jiems daugiau paslaugų čia didesnės. Šiuo verslu užsiima jo kartu su verslo partneriais Anglijoje įsteigta bendrovė „CEE Resources & Investments LLP“. „Pradėdami šį verslą, investuodami į jį Lietuvos rinkos net nevertinome, nes čia potencialių klientų būtų nedaug, be to, lietuviams būdinga niekuo nepasitikėti ir bandyti viską susitvarkyti patys. Šiuo metu daugiausia mūsų klientų yra iš Rytų – dėl aukštų naftos kainų pasaulyje yra itin daug turtingų klientų, investuojančių į prabangos segmentą Europoje“, – pasakoja p.

Garbaravičius.

Verslininko teigimu, šio verslo esmė yra besąlyginis klientų pasitikėjimas ir būtinybė šeimos biurui pasiūlyti visas paslaugas nuo A iki Z, nuo investavimo iki sodininko suradimo. Net paslauga, susijusi su nekilnojamuoju turtu, kai ją teikia šeimos biuras, apima ne tik sklypo ar būsto nupirkimą ar statybą, bet ir sandorio struktūrizavimą, finansavimo būdo suradimą, mokestinius, paveldėjimo, turto ir investicijų apsaugos klausimus.

Mokesčių klausimas

Prabangiu gyvenimu mėgautis padedantys specialistai neslepia, kad viena pagrindinių jų veiklos sričių – mokesčių optimizavimas. Kitaip tariant, siekiama, kad klientai šiam reikalui išleistų kuo mažiau pinigų, tiesa, neperžengiant įstatymo ribų. „Mokesčių optimizavimas – legali veikla, išnaudojant skirtingas jurisdikcijas ar įstatymo nuostatas.

Tai neturi nieko bendro su mokesčių vengimu. Konkrečiai mes, jei reikia ypač sudėtingų mokestinių skaičiavimų, tam specialiai samdome mokesčių konsultantus iš šalies.

Patys užsiimame palyginti nesudėtingomis mokestinėmis konsultacijomis, pavyzdžiui, peržiūrime prekybos vertybiniais popieriais pelną ir sumažiname mokestinius reikalavimus realizuodami nuostolingas pozicijas“, – pasakoja p. Čiuželis.

Anot jo, daug veiklos turintys klientai patys tiesiog fiziškai nespėtų sugaudyti visų galimybių, kaip optimizuoti mokesčių mokėjimą. „Pvz., prieš šių metų pradžią nemažai turtingų asmenų valdomų bendrovių išleido savo obligacijas – jų pirkėjams gautos palūkanos nebus neapmokestinamos. Tai viena iš mokesčių optimizavimo galimybių, kurią gali pasiūlyti tik specialistai“, – aiškina p. Čiuželis. ●

ateities automobilis.

koks jis?

30 vž de luxe

„Audi Smart Display“ – tai kartu ir planšetinis kompiuteris, ir automobilio informacinė pramoginė sistema.

Detroitas, Frankfurtas, Ženeva, Paryžius – miestai, kuriuose vykstančios parodos automobilių gamintojams tampa naujovių pristatymo ir potencialių pirkėjų viliojimo vieta. Tačiau į automobilius vis sparčiau diegiant naująsias technologijas į savo svarbiausių renginių sąrašą gamintojai priversti įtraukti ir Las Vegasą, kur metų pradžioje šurmuliuoja pasaulio technologijų paroda „Consumer Electronics Show“ (CES). /Renaldas Jakubauskas /

G ami n toj ų n u otr .

„Mercedes-Benz“ kartu su „Pebble Technology“ pristatė išmanųjį laikrodį, kuris suteikia galimybę matyti ne tik svarbiausią informaciją, pavyzdžiui, degalų kiekį bake, automobilio vietą, bet ir įspėja apie eismo spūstis ir kt.

N

ors pasaulis vis dar priklausomas nuo naftos, automobilių gamintojai vis sparčiau kuria elektromobilius ar bent hibridinius automobilius, kurie vis dažniau išrieda į gatves. Tačiau neapsiribojama vien standartiniais sprendimais. Štai Las Vegase JAV automobilių gamintoja „Ford“ pristatė koncepcinį „Ford C Max Solar Energi“ modelį, kurio baterijas įkrauna saulės energija. Ją „gaudo“ įprastinį stogą pa-

Išmaniojo laikrodžio privalumus pademonstravo ir BMW, kuri kartu su „Samsung“ atskleidė „i Remote“ aplikaciją.

keitę specialūs saulės kolektoriai.

Eksperimentinis modelis – bendras „Ford“, SunPower“ ir Džordžijos technologijos instituto darbas. „Ford“ sako, kad su saulės energija galima įveikti 75 % visų vidutinio vairuotojo kelionių. O tai itin svarbu ten, kur elektros įkrovimo galimybės ribotos, nepatikimos ar tiesiog brangios.

Po to, kai „Ford“ pademonstravo savo koncepcinį modelį parodoje, jis kartu su instituto darbuotojais

„Toyota“ žada, kad jau kitąmet pirkėjams pasiūlys vandeniu varomą automobilį, o kol kas vilioja koncepciniu modeliu.

bus išbandomas realiomis sąlygomis. Atlikti testai padės įvertinti, ar šis konceptas gali tapti serijinės gamybos automobiliu.

Varys vandenilis

Hibridines technologijas išvystęs Japonijos koncernas „Toyota“ Las Vegase žadėjo, kad greičiau nei daugelis tikisi pristatys visiškai elektra varomus automobilius, tačiau didesnį smalsuolių dėmesį

traukė bandomasis vandeniliu varomas „Toyota FCV Concept“. Nors jis jau ir dalyvavo prieš keletą mėnesių vykusioje parodoje Tokijyje, japonai CES lankytojams parodė kamufliažu užmaskuotą modelį.

Tokie egzemplioriai Šiaurės Amerikos keliais bandymų metu jau įveikė dešimtis tūkstančių kilometrų, atskleidė gamintojas, nurodęs, kad su vienu degalų papildymu automobilis įveikia beveik 500 km distanciją. Oficialaus debiuto neteks

vž de luxe

31

Technology“ bendrove darbo rezultatą – išmanųjį laikrodį. Jis ne tik suteikia galimybę matyti svarbiausią informaciją, pavyzdžiui, degalų kiekį bake, automobilio vietą, bet ir vibruodamas perspėti apie eismo spūstis, avariją ir kt.

Išmaniojo laikrodžio privalumus pademonstravo ir kita vokiečių kompanija – BMW, kuri kartu su „Samsung“ atskleidė „i Remote“ aplikaciją. Naujojo vokiečių modelio „i3“, kuriame integruota SIM kortelė, savininkas su „Samsung GALAXY Gear“ laikrodžiu, neišsitraukdamas išmaniojo telefono, gali gauti informaciją apie baterijų įkrovimo lygį, automobilio langų, liuko padėtį, prieš sėsdamas į saloną gali nustatyti pageidaujamą temperatūrą.

Savarankiškai

ilgai laukti – jau kitąmet jais bus pradėta prekiauti, žada japonai, o pirmieji juos galės įsigyti JAV pirkėjai. Pirmasis specialus degalinių tinklas turėtų atsirasti Kalifornijos valstijoje, kurios valdžia nusprendė investuoti 200 mln. USD. Pirmosios 20 degalinių turėtų atsirasti jau 2015 m., o 2024 m. valstijoje jų turėtų būti 100.

Kitokie kriterijai

Kai alternatyvūs degalai vis dar sunkiai skinasi kelią ir vis dar neprieinami daugeliui pirkėjų, vis labiau akivaizdžios automobilių gamintojų ir jų partnerių pastangos sukurti išmanesnius automobilius, kurių pageidauja ir įperka daugiau pirkėjų.

Juolab kad ir sistemos, kurios vakar buvo tik prabangiųjų automobilių privalumas, šiandien vis dažniau tampa standartinėmis šeimyninių automobilių opcijomis (pasirinkimu).

Pamirškite arklio galias, tai jau nėra svarbiausias automobilio pirkėjo pasirinkimo kriterijus. Bendrovės „Accenture“ apklausa rodo, kad 39 % šiandienos pirkėjų automobilio technologijos yra svarbiausias pasirinkimo kriterijus, kai variklio galingumui ir greičiui pirmenybę teikia 14 % pirkėjų, rašo „Bloomberg“. „Vartotojai vis dažniau ieško sprendimų, kurie jiems leistų išlikti prisijungusiems prie jų skaitmeninio gyvenimo, kur jie bebūtų, – tei-

32 vž de luxe

gia Thilo Koslowski, tyrimų bendrovės „Gartner“ analitikas. – Tai pavers automobilius ypatingais mobiliaisiais įrenginiais.“ Automobilių gamintojai neriasi iš kailio, kad tik įtiktų vis įnoringesniems pirkėjams. O kai automobilių kokybės skirtumai mažėja, išmanieji sprendimai, prie skaitmeninio pasaulio prijungti automobiliai tampa nauja galimybe išsiskirti. Tad nenuostabu, kad parodose automobilių gamintojai pristato mašinas, kuriose įdiegtos technologijos „nuskaito“ rankų judesius ir valdo informacines pramogines automobilių sistemas ar skenuoja vairuotojo akis ir kt.

Automobilių, kurie bus prisijungę prie interneto, skaičius išaugs daugiau nei tris kartus – nuo 23 mln. vnt. dabar iki 152 mln. vnt. 2020 m., prognozuoja tyrimų kompanija „IHS Automotive“.

Milžinų sąjungos

Žmonės vis daugiau laiko praleidžia savo automobiliuose, kurie tampa tik dar vienu įrankiu jungtis prie interneto, o tai keičia ir pačią automobilių pramonę. „Norėdamas pirmauti automobilių pramonėje vis dažniau privalai būti technologijų bendrove“, – pastebi Rajus Nairas, „Ford“ grupės viceprezidentas, atsakingas už produktų plėtojimą.

Tad nenuostabu, kad neturėdami išvystytų padalinių, kurie speciali-

„Ford“ pristatė bandomąjį „Ford C Max Solar Energi“ modelį, kurio baterijas įkrauna saulės energija, „surenkama“ ant automobilio stogo.

zuotųsi išnaudoti su interneto pasauliu sujungtų automobilių galimybes, automobilių pramonės gigantai įsigyja labiau pažengusias IT įmones, kurios dar neseniai laikytos startuolėmis.

Tačiau nesnaudžia ir technologijų gigantai. CES parodoje paskelbta apie „Google“ , „General Motors“, „Honda Motor“, „Hyundai Motor“ ir lustų gamintojo „Nvidia“ susivienijimą sukurti „Android“ operacinę sistemą automobiliams. „Apple“ jau bendradarbiauja su BMW, „Mercedes-Benz“, „General Motors“, „Nissan“, „Honda“ ir kitais diegiant savąją sistemą per tokius įrenginius kaip „iPhone“.

Koks bus OAA bendro darbo rezultatas, tikimės sužinoti kiek vėliau, metų pabaigoje, o kol kas automobilių gamintojai pristatinėja savo darbo rezultatus.

CES parodoje „Audi“ pademonstravo „Smart Display“ įrenginį – tai kartu ir planšetinis kompiuteris, ir automobilio informacinė pramoginė sistema, WiFi ryšiu susijungianti su automobilio borto kompiuteriu.

Taigi galima ne tik pramogauti, iš „Google Play“ atsisiųsti programėles – tokios galimybės skirtos ne vairuotojui, o keleiviams , bet ir matyti pagrindinę automobilio sistemų informaciją. „Mercedes-Benz“ šiemet parodoje pateikė bendro darbo su „Pebble

Ponas Koslowski prognozuoja, kad jau 2018 m. vienas iš penkių automobilių kelyje bus „sąmoningas“ ir galės dalytis informacija apie savo būklę, padėtį ir aplinką.

Jutikliai, automobilių tarpusavio komunikavimo sistemos leis automobiliams sąveikauti su savo šeimininkais. „Ateityje automobilis jums praneš, kad galite dar pusvalandį padrybsoti lovoje, nes eismo būklė nėra tokia prasta kaip įprastai, – sako p. Koslowski. – Jūsų automobilis galės susisiekti su žadintuvu ir nukelti laiką 30 minučių, tad galėsite likti lovoje nieko nedarydami.“ Pagaliau visi šie protingi automobiliai ilgainiui galės važiuoti savarankiškai, o tai, tikimasi, sumažins spūstis keliuose ir padidins eismo saugumą. „IHS Automotive“ prognozuoja, kad 2025 m. vos 0,2 % naujų automobilių bus su savarankiško automobilio elementais, tačiau per dešimtmetį jų pardavimai padidės nuo maždaug 230 tūkst. iki 12 mln. vnt.

Automobiliai su visa autopiloto sistema, ekspertų vertinimu, pasirodys ne anksčiau kaip 2030 m., nors kai kurie gamintojai žada savo gaminius pristatyti gerokai anksčiau – 2020 m.

Prognozuojama, kad 2050 m. autopiloto sistema bus įdiegta visuose naujuose lengvuosiuose ir komerciniuose automobiliuose. Ne mažiau svarbu diegiant šias technologijas bus ir jų kaina. 2025 m. autopilotas vartotojui kainuos apie 7 tūkst.–10 tūkst. USD, 2030 m. kaina kris iki 5 tūkst. USD, o 2035 m. kainuos ne daugiau kaip 3 tūkst. USD. ●

www.xdrive.lt

DABAR BMW X3

xDRIVE EDITION – TIK 1 623 Lt/mėn. xDrive edition komplektacija: ✓ Automatinė pavarų dėžė ✓ xDrive sistema ✓ Servotronic (papildomas vairo stiprintuvas, kurio darbo režimas priklauso nuo greičio) ✓ Sportinis odinis vairas ✓ Neakinantis vidinis veidrodėlis ✓ Sėdynės, sulankstomos santykiu 40x20x40 ✓ Sportinės sėdynės priekyje

✓ Rūko žibintai ✓ Lietaus jutiklis ✓ Automatinis oro kondicionierius ✓ Greičio palaikymas su stabdymo funkcija ✓ Signalizacija ✓ Parkavimo atstumo sistema ✓ Ksenoniniai žibintai ✓ Laisvųjų rankų įranga su USB

xDrive savaičių metu išskirtiniai pasiūlymai taikomi ir kitiems modeliams su intelektualia 4 varančiųjų ratų sistema. Automobilių skaičius ribotas.

Daugiau apie pasiūlymus www.xdrive.lt Krasta Auto Vilnius Ozo g. 10A, 08200 Vilnius, tel. (8 5) 274 0440 El. p. office@bmw.lt

Krasta Auto Kaunas Veiverių g. 150, 46391 Kaunas, tel. (8 37) 210 500 El. p. kaunas@bmw.lt

Krasta Auto Klaipėda Šilutės pl. 83, 94101 Klaipėda, tel. (8 46) 344 944 El. p. klaipeda@bmw.lt

Sotheby aukcione parduodamas Winston Churchill paveikslas „Marakešas”. Šį savo kūrinį Didžiosios Britanijos premjeras 1952 metais padovanojo JAV prezidentui Harry Truman. A lessia P ierdome n ico ( „ R e u ters ” ) n u otr .

žvaigždės irgi kuria

m ną P

amirškime nesėkmingą tapytoją Adolf Hitler, vėliau dėl savo negabumo žiauriai atkeršijusiam tą talentą turintiems, – daug dažniau žmonėms tapyba teikia džiaugsmą. Kartais – ir pinigus. Tapyba šiems žmonėms yra laisvalaikis, terapija ir malonumas, nors kai kurie iš jų turi ir didesnių ambicijų. Meno pasaulis į tokią garsenybių veiklą dažniausiai žiūri atsainiai, tačiau plačiajai publikai tai dar viena galimybė sužinoti, kas dedasi žymaus politiko, mėgstamo aktoriaus ar muzikanto galvoje. Juk tapyba, kaip sakė Pablo Picasso, tai tik dar vienas būdas rašyti dienoraštį... „Nesiruošiu daugiau turėti nieko bendro su politika ar politikais. Kai tik ka-

34 vž de luxe

Ką bendro turi Winston Churchill ir Sylvester Stallone? Arba – Paul McCartney, Juliette Binoche ir Vladimiras Putinas? Į šią kompaniją galite pakliūti ir jūs – tam reikia pradėti tapyti ar bent piešti. /Aistė Paulina Virbickaitė/

ras pasibaigs, visas atsidėsiu rašymui ir tapymui“ , – sakė Winston Churchill. Šio pažado visiškai ištesėti jam nepavyko, tačiau ir būdamas politikoje ištaikydavo valandėlę su cigaru dantyse prisėsti prie molberto. Per savo gyvenimą Churchill sukūrė apie 500 paveikslų.

Dauguma – peizažai, šiek tiek portretų.

1920 m. jis slapyvardžiu išsiuntė 5 savo kūrinius į parodą Paryžiuje, 4 iš jų buvo parduoti, kiekvienas po 30 svarų. Vėliau jis dar ne kartą dalyvavo konkursuose ar parodose, bet visada – slapyvardžiu. Įkalbinėjamas surengti parodą muistėsi, esą darbai to neverti. Akivaizdu – svarbiausia čia buvo pats procesas.

Ir ne jam vienam!

Štai seras Paul McCartney daile rimtai domėjosi jau nuo mokyklos laikų. Vėliau lankė menų koledžą, tad yra muzikantas mėgėjas ir tapytojas profesionalas. Galbūt todėl mano, kad tapyti turėtų tik žmonės su specialiu išsilavinimu. Ilgą laiką viešai savo darbų taip ir nedrįso eksponuoti, juos parodė tik 1999 metais. Paveikslai buvo įvertinti palankiai – draugystė su garsiu ekspresionistu W. de Kooning nepraėjo veltui. Ekspresionistiniai Paul McCartney paveikslai – pozityvūs ir šilti, tačiau nebanalūs. Paveikslų stilistika vyrauja nuo abstrakčios iki figūrinės dailės, juose autoriui vienodai svarbūs visi komponentai: koloritas, kompozicija bei istorija.

Natalya Kurnikova, buvusi tenisininkė ir vienos Maskvos meno galerijų savininkė pozuoja prie Vladimiro Putino kūrinio, nupirkto labdaros aukcione už 37 milijonus rublių (apie 2 mln. 700 tūkst. litų).

Paul McCartney parodos atidaryme prie savo paveikslo, kurį pavadino “Didelis kalno veidas”. „ R e u ters “ n u otr .

A le x a n der D emia n c h u k ( „ R e u ters “ ) n u otr .

Sėkmingai tapo ir kita muzikos legenda – Bob Dylan. Tiesą sakant, žvelgiant iš šiuolaikinės meno rinkos varpinės – jis pats sėkmingiausias iš laisvalaikiu tapančių žvaigždžių. 1994-aisiais atskiru leidiniu buvo išleistas Dylan eskizų albumas, o netrukus nuo piešinio maestro perė­ jo prie tapybos. Jo paveikslai buvo eksponuojami meno rinkos gigantų – Gagosian galerijoje, o jo pastelėmis sukurti portretai 2013-ųjų pabaigoje rodyti Londono nacionalinėje portretų galerijoje. Dylan paveikslai – postimpresionistinės raiškos figūrinė tapyba, neretai kitų miestų ar šalių temomis. Dainininkas keliauja po pasaulį muzikiniais reikalais, ten „gaudo“ atmosferą bei įspūdžius ir tapo. Juk seniai žinome, kad geriausias poilsis – tai vienos veiklos pakeitimas kita.

Tačiau gana apie muzikantus, sukime kino žanro link. Ten mūsų laukia grėsmingasis Rembo – Sylvester Stallone, amerikietiškai besišypsantis šalia savo didelio formato paveikslų. Du iš jų prieš porą metų net buvo parduoti meno mugėje „Art Basel Miami“ už 90 000 dolerių.

Suma mugės sandorių kontekste nėra labai didelė, tačiau svarbiausia – pats pirkimo faktas! Ta proga S. Stallone teigė, jog tapymas jam mielesnis nei vaidyba. „Kiekvienas filmas yra 3–4 šimtų žmonių vizija ir kūryba. Taigi filmavimuisi reikia la-

bai daug kompromisų. O tapymas yra tik tavo. Tau gali pasisekti arba ne. Negali kaltinti nieko kito, tik save. Supratau, jog juo esi nelaimingesnis, juo labiau sutrikęs, tuo geresnis tavo menas. Laimingas menas manęs neveikia“, – požiūrį į meną išdėstė aktorius. S. Stallone taip pat pasuko ekspresionistiniu keliu, atradęs keletą „aštrių“ spalvinių sąskambių ir keletą nesudėtingų kompozicinių sprendimų, juos ir varijuoja didelio formato drobėse. 2013 m.

Maskvoje, Valstybiniame Rusijos muziejuje, buvo surengta jo asmeninė retrospektyvinė 1973–2013 metais sukurtų paveikslų paroda. Veltui komunistų grupelė ragino uždrausti šio „Amerikos karinės jėgos įsikūnijimo“ parodą prestižiniame Rusijos muziejuje – ji įvyko, o tūkstančiai šio aktoriaus gerbėjų plūdo žiūrėti kitos savo dievaičio pusės.

David Lynch kūrybiškumas negali nekelti susižavėjimo. Jis režisuoja, rašo, kuria muziką, tapo, o pastaruoju metu užsidaręs studijoje spaudžia litografijas. „Vienintelė priežastis sukurti pirmąjį filmą buvo noras pamatyti, kaip juda paveikslas. Žiūrėdamas į savo mokyklinius piešinius tarsi girdėjau triukšmus, tad norėjau išgauti tą triukšmą, pamatyti juos judant ir pajusti nuotaiką“, – pasakojo D. Lynch. Jo paveikslai ir filmai sudaro vieningą visumą – ta pati sustabdyta akimirka iki įvyks-

tant „kažkam“, dėmesys detalėms ir žiūrovui, gebėjimas sukurti erdvę ir „skyles“ joje.

Kita kino žvaigždė, Anthony Hopkins, įvairiapusiškumu bei laimėjimais kiek atsilieka nuo Lynch, tačiau nedaug. 2007-aisiais jis rašė scenarijų ir režisavo, vėliau – kūrė muziką. Naujoji jo aistra – tapyba. „Mano gyvenime atsirado naujų erdvių. Labai tuo džiaugiuosi“, – sako aktorius. Jis kuria lėtai, savaitėmis.

Pridėdamas vis naujų spalvų, kurdamas vis naujus tapybinius sluoksnius. Figūriniai paveikslai kiek primena afrikietiškas kaukes ir P. Picasso paveikslus. Europoje eksponuojamų darbų kainos svyravo nuo 1 850 iki 26 000 svarų. Teigiama, kad visas pelnas atiduodamas labdarai.

Labdarai savo nutapytą paveikslą paaukojo ir Vladimiras Putinas, tuo metu ėjęs Rusijos premjero pareigas. Šuolis nuo sportiško dziudo meistro iki Renesanso laikų asmenybės įvaizdžio gan didelis, tačiau Rusijoje viskas įmanoma. Garsiame paveiksle kiek nerangiai nuteptas langas su rusiškomis užuolaidėlėmis, pro kurį matyti naktinis dangus ir snaigės.

Neslepiama, kad šį kūrinį „patobulino“ profesionali menininkė, tačiau tai neatbaidė aukciono dalyvių. Apie tolesnius V. Putino kūrybinius ieškojimus daugiau neteko girdėti ir net nereikia sakyti, kad politiko

įvaizdžiui tai didelės įtakos nepadarė. Gal todėl, kad tai daryta ne visai nuoširdžiai? Visiškai kitokia George Bush istorija.

Amerikos prezidentas George Walker Bush jaunesnysis kažkada taip pat nebuvo pati populiariausia politinė figūra. Tiesą sakant, savo šalyje jis buvo net labai nepopuliarus. Liktų toks ir toliau, jei ne... tapyba. Tie patys internautai, kurie anksčiau tik ir laukdavo progos pasijuokti, šiandien draugiškai spaudžia „patinka“ prie jo nutapytų paveikslų. Praėjusių metų vasarį vienam hakeriui įsilaužus į asmeninį Bush paštą, internete paviešinti du jo nutapyti ir sesei siųsti autoportretai – Bush vonioje ir duše. Amerika sukikeno ir pripažino – o ką, visai neblogai! Ir iš tiesų – nepretenzingi ir labai nuoširdūs paveikslai kalba už jų autorių, kuris, pasirodo, išgyvena vienatvę, myli katukus, šunyčius ir apskritai yra visai malonus žmogus.

Rekomenduoti tapybą kaip reputacijos taisymo būdą būtų klaidinga. Drobė – tai laukas, kuriame manipuliacijos jaučiamos labiau nei televizijos ekrane ar tekste. Tačiau tiesa tai, kad kovodami su linijomis, spalvomis ir kompozicija žmonės vis kažką laimi. Vieni – visišką užsimiršimą bent keletui valandų, kiti – dar vieną savo asmenybės pusę. ● vž de luxe

35

didžiausios šešėlyje Pamatyti jūra slenkantį bangininį ryklį yra didelė laimė. O galimybė vienoje vietoje paplaukioti su daugiau šių, paprastai pavieniui plaukiančių, didžiausių pasaulyje žuvų prilyginama kone stebuklui. Kitaip tariant, tokių galimybių beveik nėra.

Nebent labai gerai žinai, kur ieškoti... /Asta Šerėnaitė/

A n dria u s Š aika u s , A rmi n o M u ra u sko n u otr .

38 vž de luxe

Prie bangininių ryklių pamėgtos Cenderawasih įlankos žvejų nardytojus atplukdo tik vienas laivas.

A

nkstų rytą, tik prašvitus, Cenderawasih įlankoje, šalia Vakarų Papua, prie žvejybos platformų (baganų) suskubę vietiniai žvejai iš vandens traukia nakčiai žuvims paspęstus tinklus. Iš dugno kylant laimikiui prie žvejų laivų prinyra ir bangininiai rykliai.

Vienas, antras, štai ir penktas. Jie žino, kad pro tinklo akutes išsprūdusios žuvų dalys taps puikiu dienos užkandžiu.

Apie tai, kad civilizacijos kone nepaliestoje įlankoje šios didžiosios žuvys renkasi jau metų metus, „Ocean Geographic“ leidėjas ir fotografas Michael Aw sužinojo tik 2010 m. Per pirmąsias ekspedicijas paaiškėjo, kad įlankoje per dieną galima pamatyti net iki 12 bangininių ryklių, nuo 3 iki 11 metrų ilgio, t. y. ir jaunų, ir suaugusių. Nenuo­ stabu, kad šį reiškinį greitai imta vadinti naujuoju Indonezijos turtu. „Nardome daugiau nei dešimt metų, visi daug matę, keliavę, bet pabūti šalia tokių ryklių tikrai yra įvykis“, – sako gydytojas ortopedas-traumatologas Andrius Šai­kus, vienas iš kelių nardymo mėgėjų lietuvių, prisijungusių prie rudenį organizuotos ekspedicijos į Cenderawasih įlanką. „Nardydamas gali kažkur pamatyti vieną, kitur kitą bangininį ry-

klį, bet vienoje vietoje sutikti 5–7 laisvai plaukiančius niekur pasaulyje negali. Tai unikali vieta“, – priduria ir Rolandas Vingilis, „MG Valda“ valdybos pirmininkas, iki tol nemažai vandens išmaišęs tikėdamasis pamatyti bangininius ryklius.

Visus lūkesčius viešnagė Cenderawasih, anot jų, išpildė su kaupu.

Plaukianti jėga

Patekti į bangininių ryklių pamėgtus žvejybos plotus Indonezijos pakraštyje nėra paprasta. Turistams pritaikytos civilizacijos aplinkui – nė su žiburiu nerasi, o ir prie žvejų iš anksto suderėjus plukdo tik vienas laivas. „Rykliai įlankoje būna vos kelis mėnesius per metus, tad suorganizuojamos kelios ekspedicijos. Kadangi laive telpa iki 18 žmonių, į įlanką atplaukia turbūt ne daugiau nei 50 nardytojų per metus“, – skaičiuoja p. Vingilis.

Beje, „Ocean Geographic“ pernai suplanavo vos vieną tokią ekspediciją, iki tol nuo 2011 m. jų būta dar penkios.

9 dienos laive be jokių pasivaikščiojimų į krantą, 4 iš jų praleistos neriant į vandenį po valandą keturiskart per dieną, daugiausia 8 vienu metu kartu užfiksuoti bangininiai rykliai – tokia trumpa paskutinės kelionės nardymo statistika. „Jie didžiuliai ir labai ramūs, neturi priešų, tad plaukia ramiai.

Mane vis stebina, kaip jie nekreipia dėmesio į tave tokį mažą. Mes jiems kaip tos šalia plaukiančios žuvys“, – įspūdžiais dalijasi su rykliais nardęs plastikos ir rekonst­ rukcijos chirurgas Re­ naldas Vaičiūnas.

Keliautojai su žuvimis nardė po valandą keturiskart per dieną.

Madagaskare bangininiai rykliai vadinami „Marokintana“, tai reiškia „daug žvaigždžių“. O meksikiečiai šias žuvis pakrikštijo žaidimo „Domino“ vardu.

vž de luxe

39

Tačiau plačiai atverti vandens kelių į Cenderawasih taip pat nesiruošiama. Jei kiekvienas norintysis kiš ląstą į vandenį, vieta greitai gali pavirsti tiesiog dar vienu pasaulio akvariumu. Taip kai kurie vadina labiausiai lankomas vietas prie Raudonosios jūros ar Karibų salų. „Naras vandenyje nėra savas ar vietinis, tad kai susiburia daug žmonių, didžiausia gyvūnija stengiasi laikytis atokiau, tikrai nelaukia ir neatplaukia pasižiūrėti“, – sako p. Šaikus. Jis įsitikinęs, kad jei užplūstų daug žmonių, bangininiai rykliai į įlanką nebeužsuktų.

Rojaus paieškos Bangininiai rykliai yra taikūs.

Bangininis ryklys išsižioja iki 30 kartų per minutę ir įsiurbtą vandenį spaudžia pro žiaunas, taip surenkamas maistas.

Didžiausios pasaulio žuvys gali užaugti iki 18 metrų. Akį iškart patraukia ir jų grožis, į žvaigždėtą dangų panaši oda. Beje, Madagaskare bangininiai rykliai ir yra vadinami „Marokintana“, tai reiškia „daug žvaigždžių“. O meksikiečiai šias žuvis pakrikštijo žaidimo „Domino“ pavadinimu.

Nors ir priklauso ryklių populiacijai, bangininiai rykliai yra taikūs, pagal savo mitybos ir gyvenimo būdą panašesni į žinduolius banginius. Plačiomis žiotimis, į kurias iš pažiūros trys žmonės tilptų, jie plaukdami susiurbia vandenį ir perkošia žiaunomis pačius smulkiausius jūros gyventojus: zooplanktoną, mažuosius kalmarus, medūzas. Todėl vietinių Papua gyventojų žvejybos būdas jiems ir patiko. Iš tinklų krenta daug žuvies, kai kurie milžiniškomis žiaunomis ir patys tinklus paklibina, pasismulkina grobį.

Pašnekovai pastebi, kad tam tikros taisyklės nardant su šiais galiūnais visgi egzistuoja. „Geriau laikytis arčiau jo galvos, o ne uodegos, nes jei jis žmogų jaus, bet nematys, gali nuo savęs ir stumtelėti“, – perspėja Arminas Murauskas, kartu keliavęs bendrovės „Ogmios pulsas“ vadovas.

40 vž de luxe

Ir priduria, kad blogo nelinkintis bangininis ryklys gali šalia besisukiojantį narą lengvu judesiu švystelėti keliasdešimt metrų tolyn.

Pakeisti verslą

Kaip sako ne vieną ryklį paglostę narai, žmogus nėra nei šių žuvų maistas, nei natūralus jų grobis. Jei žinai, kad esi svetimoje aplinkoje, neprovokuoji ir nelendi į nasrus, didelio pavojaus nerti į vandenį nėra. Pats žmogus rykliui neretai yra pavojingesnis. Ne vienas Cenderawasih pamatytas bangininis ryklys plaukioja su kažkada jau nupjautu ar šviežiai įkirstu peleku.

Ryklių pelekų sriuba Kinijoje, kaip

žinoma, didelis delikatesas. Vien dėl šios kūno dalies pasaulyje per metus sumedžiojama 20–70 mln. ryklių. Už paprastų pelekų kilogramą Azijoje pirkėjas gali atseikėti 50–150 USD, už kai kurių rūšių ryklių pelekus mokama daugiau. Vienas bangininio ryklio krūtinės pelekas rinkoje gali kainuoti ir 20 tūkst. USD. Nenuostabu, kad ir Cenderawasih jų prekyba buvo gana svarbus vietinių verslas.

Be to, žvejybiniai baganai, nors ir skirti įprastoms žuvims gaudyti, yra keliasdešimties metrų ilgio, tad kartais į tinklus įsimaišo ir patys rykliai – didžiausius pelekus turinti žuvis, galima sakyti, pati įplaukia žvejams į rankas. „Gali daug kalbėti apie gamtą ir saugojimą, bet toks jų verslas. Vietinis skaičiuoja, kad savaitės laimikį pardavęs tiek neuždirbs, kiek gaus pardavęs vieną peleką“, – sako p. Murauskas.

Nardytojai pasidžiaugia, kad įlanka apskritai buvo atrasta. Žvejams, su kuriais pavyksta susitarti, mokama už tai, kad šie bangininius ryklius verčiau pamaitintų užuot puolę pjauti vertingą lobį. Užklystantys narai ir fotografai bent dalį žvejų galbūt paskatins mesti medžioklės verslą ir imtis tokio turizmo.

Atrasti įspūdingų ir stebinančių vietų, kartais sunkiai pasiekiamų, tačiau ir nenumindžiotų turistų – vienas iš didžiąsias žuvis fotografuojančio Michael Aw tikslų. Tačiau tai nėra paprasta, kai kurių kelionių norintiesiems gali tekti laukti metus ar kiek ilgiau. O ir komanda renkama atsargiai. Didžiąją dalį laiko tenka praleisti laive, tad nuo žmonių būdo labai priklauso ir visos kelionės nuotaika. „Kitam tokia kelionė gali pasirodyti ne tokia ir įspūdinga. Pamatyti didžiausias žuvis smagu, bet nardymas su jomis sudaro labai mažą visos kelionės dalį. Visai kas kita, kai vanduo – tavo hobis, kai nori ir ieškai kažko nematyto, tada ir kelionė tampa įdomi“, – pastebi p. Vingilis.

Dar vieną iš įspūdingiausių jau matytų vietų jie kone choru mini prieš metus aplankytą Kosos salą Kosta Rikoje. Nuo sausumos apie 600 km atitolusi sala pati savaime verta at­ skiro pasakojimo: uolėti krantai, kriokliai, kasdieniai griaustiniai, o kur dar legendos apie piratų paliktus lobius. Nardytojų akį džiugino ir po vandeniu esantis salos pasaulis, pavyzdžiui, galimybė stebėti ir fotografuoti, kaip naktį medžioja rifiniai rykliai. Baltapelekių per medžioklę dugne, sako, knibždėjo dešimtimis.

Dar viena vieta, negalinti palikti abejingų, yra Galapagų salos. „Yra turistiniai Galapagai, bet yra ir kelios salos, į kurias plaukti leidimą turi vos keli laivai, turi laukti eilėje, kad pamatytum“, – atskiria p.

Vaičiūnas. „Ocean Geographic“ kelionę į šias neturistines salas įvardija kaip puikią galimybę pamatyti aibę gyvybės virš ir po vandeniu. Ilgame ten randamų pavadinimų ir rūšių sąraše yra ir pačių įvairiausių ryklių. Gali sutikti ir vieną kitą bangininį, bet tik jei pasiseks. ● Balti taškai ant bangininio ryklio odos, kaip žmogaus pirštų atspaudai, kiekvieno skirtingi, tai padeda tyrėjams skaičiuoti ir atskirti ryklius.

siuvėjų gatvėje – nauji vėjai Posakį „Pasakyk, kas tavo draugas, – pasakysiu, kas tu“, perfrazavus į „Pasakyk, kur siuviesi drabužius...“, nesunku atspėti, su kuo turi reikalą.

Ypač jei pašnekovas – Savile Row gatvės centriniame Londone ar kurių nors garsių mados namų klientas. Nesunku su viena išlyga – jeigu pasakys, kur, mat nei tie, kurie siuva, nei tie, kuriems siuva, dažniausiai apie tai neplepa – siuvimas pagal individualų užsakymą yra ir savotiška paslaptis, ir prestižo garantija. /Beatričė Laurinavičienė/

V

isuotinu sutarimu, garsiausios pasaulyje siuvėjų gatvės šlovė priklauso Savile Row gatvei centriniame Londone. Būtent iš šio rajono maždaug nuo 1790-ųjų ėmė kilti siuvimo pagal individualius užsakymus banga, į ją vėliau įsiliejo garsūs mados namai.

Tarp „auksinės siuvimo mylios“ klientų vardijami lordas Nelson, Napoleon III, Winston Churchill, princas Charles, kino, muzikos pasaulio žvaigždės. Pasakojama, jog čia siūdinosi ir rašytojas Ian Fleming, ir jo sukurtas herojus James Bond.

Vyrauja nuomonė, jog būtent iš Savile Row kilo terminas „bespoke“, reiškiantis profesionalias siuvimo paslaugas, kuomet kostiumas sukerpamas išmatavus konkretų žmogų ir pasiuvamas rankomis būtent jam. Tiesa, 2008 m. priimtu Reklamos standartų komisijos (Advertising Standart Authority) sprendimu kostiumus jau buvo leista siūti ir mašinomis, svarbiausia, jog pagal individualų užsakymą.

Tradiciniai kostiumai „pagal užsakymą“ Savile Row gatvėje kainuoja nuo 2 000 svarų sterlingų (GBP), dažnai – per 3 000 GBP, priklausomai nuo naudojamo audinio.

Savile Row siuvėjai garsūs darbo kokybe ir patirtim. Kai kurie jų dirba čia 30 ir daugiau metų. S u z a n n e P l u n kett ( „ B L O O M B E R G “ ) n u otr .

42 vž de luxe

Šiek tiek istorijos

Kartais britų tradicijos pribloškia.

Tačiau ne kas kitas, o savotiškas vergavimas joms lėmė, kad nemažai reiškinių Jungtinėje Karalystėje gyvuoja šimtus metų. Kaip ir ateljė Savile Row gatvėje, išsilaikę čia nuo pat įsikūrimo.

Garsiausios pasaulyje siuvėjų gatvės ateljė dar naudojama daug rankų darbo. C h ris R atcliffe ( „ B L O O M B E R G “ ) n u otr .

Tarkime, „Henry Poole & Co“ siuvykla, globota karaliaus Edwardo VII. Nepriekaištingu darbu užsitarnautas „Henry Poole & Co“ vardas šio kvartalo siuvyklose siūtiems drabužiams ilgainiui padėjo tapti gero stiliaus ir aukštos padėties visuomenėje ženklu. Šios siuvyklos įkūrėjas James Poole išgarsėjo siūdamas karines uniformas.

Tai leido jam išsiųsti savo sūnų Henry į prestižinę mokyklą, kuri priimdavo tik didikų ir džentelmenų sūnus. Vienas iš artimiausių vaikino draugų čia buvo jojikas Jemes

Mason, 1839 m. šventęs pergalę pirmosiose „Grand National Steeplechase“ lenktynėse Liverpulyje.

Ten jis dėvėjo Poole šeimos jam pasiūtą raitelio aprangą. Žirgų lenktynes sekė visa tauta, o pergalę plačiai aprašė šalies spauda. Tai buvo puiki reklama James Poole. „James Poole & Sons“ kaimynystėje esanti siuvykla „Dege & Skinner“ pirmoji pradėjo pagal individualius užsakymus siūti marškinius, – 1865 m. įkurtas šeimos verslas yra britų paveldo dalis. Be kitų, jie rengia Karališkosios karo

Finalinis audinio akcentas – jo krašte įaustas užsakovo vardas. E rme n egildo Zeg n a be n drov ė s n u otr .

akademijos kadetus (tarp jų – princai Harry ir jo brolis William).

Tarp barikadų

Tačiau ne viskas šioje britiškų kostiumų gatvėje, kaip ji dar vadinama, taip puiku, konkurencijos keliamų pokyčių ji neišvengia. Dabar čia dirba apie 17 siuvėjų, pusė tiek, kiek buvo prieš 50 metų. Koją britams kiša ir savi, ir svetimi, ir pardavėjai, ir siuvėjai. Kad ir „Burberry“ mados namai, siuvimo pagal individualų užsakymą paslaugas siūlantys 70-tyje savo parduotuvių visame pasaulyje. Tarp konkurentų – ir prabangios italų bendrovės, tokios kaip Ermenegildo Zegna, kurių paslaugomis vis dažniau naudojasi turtingi britai.

Daug sumaišties čia sukėlė amerikiečių „Abercrombie & Fitch“ (A&F), vaikiškų drabužių parduotuvė, prieš dvejus metus atidaryta buvusioje bitlų būstinėje – Savile Row g. Nr. 3 (beje, ant šio namo stogo 1969 m. įvyko paskutinis „The Beatles“ koncertas). Savile Row drabužių pagal užsakymą asociacija (Savile Row Bespoke Association), siekdama išgyvendinti mažmenininkus, net padavė juos į teismą.

Teismą prieš A&F britų siuvėjai pralaimėjo. Tiesa, įsibrovėliai sutiko nerengti reklaminių renginių, prie įėjimo nestatyti apnuogintų modelių torsų, garsiai neleisti muzikos. Tačiau asociacija, sako jos ir „Gieves & Hawkes“ siuvyklos vadovas Mark Henderson, vis tiek įsitikinusi, kad A&F „netinka Savile Row gatvei ir jos ikoniškam statusui“.

Kitas sprangus kąsnis Savile Row brolijai – „Suit Supply“, vidutiniam pirkėjui skirtų Nyderlandų vyriškų kostiumų, kaklaraiščių ir marškinių siuvimo bei prekybos bendrovė, daugelyje šalių siūlanti individualiai pritaikytus kostiumus nuo 899 USD. Apie pastaruosius William Skinner, „Dege & Skinner“ vadovas, paniekinamai sako: „Esame tikrieji, teisingi Savile Row siuvėjai, priešingai nei tie, kurie save tik vadina tokiais ir neatskirtų siuvimo žirklių nuo žirklių avims kirpti“.

Italų koziris

Vienos iš rimčiausių britų konkurenčių, italų Ermenegildo Zegna bendrovės, koziris – ne vien individuali siuvimo paslauga, bet ir pagal kliento pageidavimą išausta medžiaga. Bendrovės atstovai įsitikinę, jog būtent audinys garantuoja jų pranašumą prieš konkurentus.

Itališkoji individualių kostiumų istorija prasidėjo 1910-aisiais, kai „Zegna Group“ įkūrėjas Ermenegildo Zegna vilnos apdirbimo fabrike Trivero miestuke Alpių šiaurėje užsimojo austi išskirtiniausius audinius iš vilnos, kašmyro, moheros, o žaliavos jiems buvo ieškoma tolimose šalyse – Australijoje, Mongolijoje, Pietų Afrikoje. Jau tuo metu fabrikas audė aukščiausios kokybės medžiagas vyriškiems drabužiams, daug investavo į apdirbimą. Ilgaamžiais, patvariais ir puikios kokybės audiniais Ermnegildo Zegna garsėja iki šiol, kaip ir Trivero – išvystyta vilnos apdirbimo pramone.

Kita proga Matteo Cavaliere, Ermenegildo Zegna padalinio „Made to Measure“ direktorius, „De luxe“ yra sakęs, jog pirmas žingsnis, nuo

Ermenegildo Zegna koziris - be siuvimo paslaugos, bendrovės fabrike audžiami išskirtiniausi audiniai iš geriausios pasaulyje vilnos. E rme n egildo Zeg n a be n drov ė s n u otr .

kurio pradedamas siūti kostiumas pagal individualų užsakymą, – tai klientui patinkančio audinio parinkimas. Kostiumams, švarkams, paltams bendrovė siūlo per 450 skirtingų spalvų ir raštų audinių. Marškiniams – 250 ir dar apie pusšimtį – kaklaraiščiams.

Taigi „Zegna“ laboratorijose buvo sukurtos pirmosios prabangios medžiagos, taip susiformavo platforma, ant kurios vėliau iškilo „made to measure“ paslauga. Ji Ermenegildo Zegna bendrovėje – tokia pati paslauga kaip Savile Row meistrų siūloma „bespoke“.

Ermenegildo Zegna bendrovės pasididžiavimas – „Vellus Aureum Trophy“ audinys, audžiamas iš geriausios pasaulyje vilnos. Per metus iš jo pasiuvama iki 60 kostiumų – ypatingiems klientams. Finalinis šio audinio akcentas – jo krašte įaustas užsakovo vardas.

Rinką augina Rytai

Kad ir kaip būtų, individualių kostiumų paklausa nemažėja. Jungtinės Karalystės rinkos analitikų bendrovės „Mintel“ duomenimis, kostiumų pagal individualius užsakymus paklausos augimas pralenkė bendros vyriškų drabužių rinkos augimą, o ši 2013 m. paaugo 2 %. Paklausą, anot „Mintel“, augina klientai iš Azijos. „ Auga ir pirkėjų iš Artimųjų Rytų skaičius, ypač iš turtingojo Kataro, rusai ir ukrainiečiai stipriai palaiko rinką jau daugiau nei 5 metus“, – vardija p. Cudney.

„Jie nori geriausios kokybės, – apie užsieniečius klientus atsiliepia „Skinner“. – Mėgsta kašmyro ir šilko mišinio medžiagas, jos kostiumo kainą gali padidinti iki 11 000 GBP. Britai perka „ilgalaikius“ kostiumus ir renkasi klasikinio kirpimo kostiumus iš vilnos ar medvilnės.“ Siekdami padidinti sportinių švarkų, marškinių, kaklaraiščių, sąsagų paklausą ir pritraukti daugiau tėvynainių, Savile Row siuvėjai laužo tradicijas. Antai „Skinner“ pakvietimus į naujausius pristatymus išsiuntė elektroniniu, o ne tradiciniu paštu, kaip įprasta. Po beveik amžių trukusios „reklamos iš lūpų į lūpas“ ir asmeninėmis rekomendacijomis pagrįstos verslo plėtros JAV jojimo žurnaluose pasirodė pirmosios „Dege & Skinner“ reklamos. „Skinner“ net ėmėsi įžymybių indosamento – paskelbė, jog siūs už mažesnę nei įprasta „sutartinę kainą“ kostiumus vyrams, kurie sukiojasi „teisinguose sluoksniuose“, mainais už ateljė rekomendavimą potencialiems klientams.

Pastarųjų pavardes siuvėjai linkę nutylėti.

Kai kurie dalykai nesikeičia: Savile Row gatvėje privatumas yra svarbiausia. ● vž de luxe

43

DAISY

Vėl grįžti XX a. trečiojo dešimtmečio merginų madoms padėjo televizijos serialas „Boardwalk Empire“

(„Sausas įstatymas: mafijos gimimas“), Woody Allen filmas „Midnight in Paris“ („Vidurnaktis Paryžiuje“) ir ypač

1925 m. parašyto klasikinio Francis Scott Fitzgerald romano „The Great Gatsby“ („Didysis Getsbis“) naujoji ekranizacija.

Mados namai, pavyzdžiui, „Dior“, „Louis Vuitton“ ir „Ralph Lauren“ – patys ryškiausi šios senos naujosios tendencijos

šalininkai. Ypač „Ralph Lauren“ mados namams nereikia ilgai kapstytis archyvuose ir ieškoti įkvėpimo – jie kūrė kostiumus pirmajai „The Gret Gatsby“ filmo versijai (1926 m.), kuriame elegantiškasis Robert Redford vaidino turtuolį Jay Gatsby,

o nežemiškoji Mia Farrow – aukštuomenės ponią Daisy Buchanan. Perlais nusagstytos čarlstono stiliaus suknelės, plunksnos ir banguojančios garbanos, vyrų trijų dalių kostiumai, skrybėlės ir kaklaraiščiai mus vėl priverčia pamiršti finansinį žlugimą, krizes ir leistis į vasariškas vestuvių puotas, pokylius sode ir kokteilių vakarėlius – nuo Hemptonų iki Skageno.

Af FWD. AGENCY

44 vž de luxe

Stručio plunksnų boa, Ralph Lauren Suknelė, Times Up

Sagė, Journalclothing.com

vž de luxe

45

Sijonas, Anne Sofie Madsen Diržas, Etro

Berankoviai marškinėliai, Stine Goya Kimono, Carmen

Nėrinių liemenėlė, Hanky Panky Auskarai, Times Up

Perlų karoliai, Times Up SEgė, Journalclothing.com

46 vž de luxe

Sijonas, Louis Vuitton

Trumpa suknelė, dėvima kaip palaidinė, Times Up

Diržas, Etro

Pėdkelnės, Fogal

Aukštakulniai, Ralph Lauren

Auskarai, Times Up

Perlų karoliai, Times Up

SEgė, Journalclothing.com

Apyrankė, Marlene Juhl Jorgensen Žiedas, Marlene Juhl Jorgensen

vž de luxe

47

Plunksnų švarkelis, The Wardrobe

48 vž de luxe

Švarkelis, Louis Vuitton

Trumpa suknelė, Ralph Lauren Sijonas, Lubarol

Pėdkelnės, Fogal

Aukštakulniai, Ralph Lauren Auskarai, Times Up

Perlų karoliai, Times Up

SEgė, Journalclothing.com

Apyrankė, Marlene Juhl Jorgensen Žiedas, Marlene Juhl Jorgensen

vž de luxe

49

matuojantis ateitį technologijos drabužių parduotuvėje Matavimosi kabina – bene svarbiausia bet kurios drabužių parduotuvės vieta. Čia nusprendžiame, ar tinka rūbas, ar ne.

Skaičiuojama, kad be matavimosi kabinų net 80 % žmonių iš rūbų parduotuvės išeitų taip nieko ir nenupirkę. /Sigita Migonytė/

A

psipirkimo malonumą dažnai apkartina eilės prie matavimosi kabinų. Tenka gaišti laiką ieškant būtent tau tinkančio dydžio, vėl stovėti eilėje prie kabinų...

O dar tas juodos nuotaikos antplūdis, kai įsispraudusi į – kaip paaiškėja – pora dydžių per mažą suknelę matavimosi kabinos veidrodyje vietoj dailios deivės išvysti sardelę primenančią įmitusią ponią. Lyg tyčia kai kurios matavimosi kabinos apšviečiamos mėlyna šviesa, todėl atvaizdas pasidaro dar nemalonesnis akiai.

Panaši patirtis daliai pirkėjų sukelia alergiją matavimosi kabinoms ir nugena pirkti rūbų į internetą. Tačiau yra ir gerų žinių tradicinių parduotuvių mėgėjoms: tobulėjant technologijoms atsiranda ir naujesnių drabužių matavimosi būdų, leidžiančių išvengti įprastų matavimosi kabinų ir jų keliamų nepatogumų.

Pirkti džinsus... iš roboto

Bandymas kupetoje drabužių rasti savo dydžio džinsus dažnai yra tikras kantrybės išbandymas. Ypač vyrams, kurie, ne paslaptis, nemėgsta parduotuvių.

JAV prekybininkė „Hointer“ panašioms problemoms spręsti pasitelkė robotus ir mobiliąsias technologijas. „Hointer“ pradėjo nuo vyriškų drabužių. Vyrų akimis, „Hointer“ vyriškų džinsų parduotuvė Seattle (JAV, Vašingtono valstija), ko gero, atrodo tikras prekybos rojus. Šioje parduotuvėje galima greitai apsi-

50 vž de luxe

„Fits.me“ robotas sukonstruotas iš plokščių, kurios juda ir sukasi platindamos pečius, didindamos krūtinės raumenys ir mažindamos pilvą, kol įgauna reikiamą kūno formą. “A ripaev ” n u otr .

pirkti pasitelkus savo išmanųjį telefoną. Išbandžiusieji prisiekinėja, kad būtent taip turėtų būti perkami džinsai 21-ajame amžiuje. „Hointer“ parduotuvėje nėra pardavėjų ar drabužių krūvų, kuriose tektų iki devinto prakaito kuistis ieškant tinkamo rūbo. Vietoj viso to išvysite ant ilgų vamzdžių sukabintas drabužių eiles –

nesugrūdant, vos po vieną daiktą kiekvienoje, kad pirkėjai turėtų pakankamai erdvės juos gerai apžiūrėti.

Pirkėjui tereikia įsidiegti išmaniajame telefone „Hointer“ programėlę. Jei radote patinkančius džinsus ir norite pasimatuoti, palieskite rūbo etiketę išmaniuoju telefonu su įdiegta NFC

(Near Field Communication ) tech­ no­ l ogija arba nuskaitykite QR kodą.

Tuomet telefone „Hointer“ programėlės pagalba išsirinkite drabužio dydį, jums bus automatiškai rezervuota matavimosi kabina (jos numerį pamatysite telefono ekrane), o išsirinktas daiktas jau po 30 sekundžių lauks jūsų matavimosi kabinoje.

Drabužius į kabiną pristato antrame plane triūsiantis robotas – surinkėjas. Jei dydis netinka, telefono pagalba galima paprašyti kito. O jei nusprendėte pirkti, tiesiog perbraukite savo kredito kortelę automatiniame terminale.

Tarsi internete

Šio sprendimo dėka apsipirkimas tikroje rūbų parduotuvėje tampa beveik toks pat patogus kaip internete.

Paprastas „Hointer“ pirkėjas nemato tos specialios technologijos, susiejančios parduotuvės salono grindis ir robotizuotą mikrosandėlį, kurie valdomi centrinės sistemos, su kuria bendraujama išmaniojo telefono ir planšetėje įdiegtos programėles pagalba, rašo BBC. Šis technologinis sprendimas leidžia sumažinti parduotuvės valdymo išlaidas, juk kai mažiau prekybinio ploto, pigesnė nuoma, išlaidos darbo užmokesčiui irgi mažesnės, nes mažiau personalo. „Hointer“ įkūrėja – Nadia Shouraboura, anksčiau ji buvo viena iš interneto milžinės „Amazon“ vadovių. Pirkėjų susidomėjimas, kurio sulaukė „Hointer“ parduotuvė, – įrodymas, jog idėjų, kaip apsipirkimą tradicinėje drabužių parduotuvėje padaryti patrauklesnį, šiai moteriai netrūksta.

Ji įsitikinusi, kad panašios naujovės gali ateityje padėti tradicines parduotuves valdantiems mažmenininkams atlaikyti įnirtingas internetinės prekybos atakas. „Šiuo metu apsipirkimo internete patirtis yra puiki, bet manau, kad tikroje parduotuvėje ji gali būti net geresnė, nes galite matuotis daiktus, juos paliesti ir pajausti“, – verslininkę cituoja BBC. „Hointer“ neseniai pradėjo prekiauti ir moteriškais drabužiais, visgi ji save regi greičiau kaip technologijų, o ne prekybos bendrovę, savo technologijas ji siūlosi įdiegti ir kitiems JAV drabužių mažmenininkams.

Protinga kabina

Rasti tokio dydžio drabužį, kuris jums tiktų it antra oda, ne taip paprasta, kaip atrodytų iš pirmo žvilgsnio. Mat nutinka, jog vienoje parduotuvėje jūsų dydis M, kitoje jau L, tad susigaudyti sunku. Juolab kad dauguma mūsų širdies gilumoje šventai tikime esančios bent vienu dydžiu smulkesnės nei mano drabužių pardavėjai...

Kanadiečių išradimas „Me-ality“, kurį už Atlanto jau įsidiegė apie 30 prekybos centrų, tai tarsi bandymas

52 vž de luxe

Vienoje didžiausių pasaulyje elektronikos parodų CES Las Vegase 2013 metais ir LG kompanija pristatė virtualią matavimosi kabiną, kur ekranuose kiekvienas gali matyti save vilkintį pasirinktu drabužiu. Tam net nereikia jo apsivilkti. R ick W ilki n g ( „ R e u ters “ ) n u otr .

įrodyti moterims, jog svarbiausia, ne koks dydis nurodytas etiketėje, o kad rūbas tiktų. „Me-ality“ – tai išradimas, padedantis greitai ir nenusirengiant drabužių sužinoti, kas jums tinka geriausiai: įeinate į „Me-ality“ kabiną, ji jus išmatuoja nuo galvos iki kojų ir sukuria jūsų kūno profilį. Tada rekomenduoja drabužius, kurie jums tiks geriausiai.

Tiesiog tobulas būdas rasti idealiai tinkančius džinsus greitai ir nepatiriant jokių vargų matavimosi kabinoje.

Visas darbas – „Me-ality“ kabinoje pastovėti nuleidus rankas maždaug 20 sekundžių.

Kabina veikia naudojant vadinamąją milimetrinių bangų technologiją. Bangos atsispindi nuo drėgmės odoje, pirkėjo kūnas tarsi nuskenuojamas ir sukuriamas itin tikslių matmenų jo virtualus antrininkas. Gautą informaciją programinė įranga sukryžmina su matavimais, nuimtais nuo parduotuvėje parduodamų dra-

bužių, ir išspausdina ataskaitą su sąrašu būtent tų apdarų, kurie jūsų figūrai tiks geriausiai.

Sistema apima beveik 200 skirtingų prekių ženklų. JAV universalinės parduotuvės „Bloomingdale“ naudoja ją, kad padėtų klientėms aptikti tuos dažnai it miražas nepagaunamus idealiai tinkančius džinsus, rašo BBC. Pasak išbandžiusių „Me-ality“ kabiną, procesas panašus į patikrą oro uostuose, kai reikia pereiti pro specia­ lius vartelius. Skirtumas tik tas, kad batų nusiauti nereikia. Kaip tikina kai kurios naujovę išbandžiusios pirkėjos, kabinos rekomenduoti drabužiai tinka it būtų pasiūti specia­ liai jums.

Net nenusirengiant

Taigi mažmeninės prekybos pasaulyje vyksta dideli vartotojų elgsenos pokyčiai, kurių varomoji jėga – technologijos. O prekybos tinklų sėkmė vis labiau priklausys nuo gebėjimo greitai prisitaikyti prie šių naujovių, teigia žinovai.

Technologijų kūrėjai pagalvojo ir apie tuos, kurie negali pakęsti paties drabužių matavimosi proceso. Ar tiesiog ne visuomet turi galimybių pasimatuoti rūbą, juk populiariuose prekybos centruose prie matavimosi kabinų neretai tenka laukti eilėse, ypač per išpardavimus.

Kaip išspręsti problemą, sugalvojo estų startuolis (angl. startup) „Fits.me“. „Fits.me“ – tai virtuali matavimosi kabina, leidžianti pirkėjui nenusirengiant pamatyti, kaip tas ar kitas drabužis atrodys būtent ant jo figūros. Tereikia įvesti savo apimtis (ūgį, krūtinės ir kaklo apimtį, liemens ilgį), ir jums bus pateikta labiausiai tinkanti pasirinkto drabužio nuotrauka.

Pirmiausia paslauga yra nutaikyta į interneto mažmenininkus, tačiau pasitelkus planšetes tinka ir parduotuvėms. „Fits.me“ kūrėjai pagamino sudėtingus robotus – manekenus, kurie savo kūno proporcijas keičia priklausomai nuo įvestų kūno matmenų. Proporcijas keisti leidžia manekeno viduje sumontuotos lanksčios ir judinamos plokštės. Jos juda ir sukasi platindamos pečius, didindamos krūtinės raumenis ir mažindamos pilvą, kol įgauna reikiamą kūno formą. Manekenai gali keistis sumodeliuodami beveik bet kokios figūros ir išmatavimų vyrišką ar moterišką kūną.

Sutartį su „Fits.me“ pasirašiusi parduotuvė atsiunčia savo drabužių partiją „Fits.me“ komandai. Tuomet visų įmanomų dydžių drabužius pasimatuoja manekenai. Kadangi manekenai keičia savo kūno formą ir proporcijas, kiekvienas drabužis „pereina“ visas galimas dydžių bei matmenų kombinacijas ir yra nufotografuojamas keletą tūkstančių kartų. Nuotraukos talpinamos pardavėjo duomenų bazėje.

Potencialus pirkėjas, ieškodamas, pavyzdžiui, marškinių, įveda savo matmenis interneto svetainėje arba programėlėje, o programa atrenka iš duomenų bazės ir pateikia tą atvaizdą, kuris geriausiai atitinka to žmogaus kūno formas. „Fits.me“ leidžia pirkėjui pamatyti, kaip konkretus drabužis tiks jo kūnui ir figūrai. Virtualioje erdvėje galima stebėti, kaip tavo atvaizdas „matuojasi“ skirtingo dydžio drabužius, kol atranda tą, kuris tinkamiausias. „Fits.me“ kūrėjai teigia, kad jų duomenų bazė apima nuo 97 % iki 98,5 % visų įmanomų dydžių ir figūrų. Taigi ši technologija rūbus gali padėti prisitaikyti ir, pvz., labai aukštiems žmonėms arba turintiems neproporcingai ilgas rankas, nėščiosioms ir pan. ●

gamtą miestiečiai kviečia į namus

Miesto daržininkystė, itin populiari JAV, Vakarų Europoje, Lietuvoje kol kas nėra išplitusi, mat, sako specialistai, čia užtenka tiek žalumos, tiek ekologiškų produktų. „ B L O O M B E R G “ NU O T R .

Augantys miestai, besiplečiantys asfaltu nukloti plotai, ilgėjančios darbo valandos vis dažniau pasivaikščiojimus parkuose ar keliones už miesto ribų palieka retiems savaitgaliams. Darbo dienos leidžiamos tvankiose gatvėse tarp miesto dulkių, automobilių išmetamųjų dujų kvapo prisigėrusių betono sienų. Tendencija liūdna – laiko poilsiui turime tiek mažai, kad tai vis dažniau atsispindi gydytojų rašomose sveikatos kortelėse. /Dina Sergijenko/

V

aistas yra. Užsienyje namų sienos, stogai „dažomi“ žaluma, balkonai paverčiami sodais, ir tai vadinama „urban gardening“ – miesto sodininkyste. Skandinavijoje ji ilgus metus buvo tiesiog natūralus šiauriečių gyvenimo būdas, o giliau į Vakarus, mažiau ekologijos ir gamtos besivaikiusiose šalyse augalai išlipo iš palangių lovelių į nuostabius žalius kampelius ten, kur nė nesitikėtumei išvysti. Kuriami netgi ištisi viešbučiai su balkonuose siūbuojančiais miškais, o dalį kambarių sienų sudaro ne kas kita kaip augmenija..

Trečia su puse kartos Kuriant terasą augalų pasirinkimas itin aktualu – specialistai pataria pagalvoti apie tai, kuriuo metų laiku bus naudojama terasa, kokie augalai – vienmečiai ar daugiamečiai – joje vyraus. „ B L O O M B E R G “ NU O T R .

54 vž de luxe

Pasaulinė miesto sodininkų bendruomenė sukūrė specialų žemėlapį, kuriame sužymėti visame pasau-

lyje esantys miesto sodininkai. Šiaurinė Amerikos žemyno dalis net raudonuoja nuo jų skaičiaus, Europa atrodo kiek kukliau, keliaujant toliau į rytus miesto sodininkų bendruomenė apskritai išretėja. Tendencija nestebina. Nuo maisto pramonei be jokios meilės auginamų žalumynų pavargę vakariečiai bando grįžti prie šaknų, išnaudoja laisvus miestų plotus juos paversdami tikrų tikriausiais ekologiškais daržais. Nesvarbu, ar juose auginamos gėlės, ar pačios įvairiausios daržovės, tendencija sveikintina, sako miestų planuotojai, mat didmiesčiams tankėjant, daugėjant gyventojų mažėja plotų, kuriuose dar žaliuoja žolė ar auga medžiai. Tokie „miesto sodai“ neretai išdygsta ant daugiabučių stogų, taip pat – viešose miesto erdvėse,

Didelių terasų, paverstų žaliais poilsio kampais, nėra daug, mat jų įrengimas jau pastatytame būste gana komplikuotas, daug dažniau balkonai tiesiog puošiami augalais. J U D I T O S G R I G E LY T Ė S NU O T R .

Mažomis terasomis virtusiuose lietuviškuose balkonuose dažnas vaizdas – ir gėlės, ir prieskoniniai augalai, daržovės, auginami kartu, taip derinamas grožis ir nauda. G Z D O N G HU A N G NU O T R .

suteiktose valdžios, kur ekologiškomis erdvėmis rūpinasi miesto sodinininkų bendruomenės.

Vakaruose vis smarkiau įsigalinti tendencija Lietuvoje dar nėra ryški.

Nieko nuostabaus, įsitikinęs architektas Rokas Kilčiauskas, mat visa Lietuva yra ganėtinai ekologiškas kraštas, o Vilnius – žalias miestas. Čia žali plotai dažniausiai atsiranda ne dėl poreikio, o dėl grožio ir mados. Tiesa, pastebi jis, Lietuvoje pamažu atsiranda grynųjų miestiečių karta. „Kokia trečia su puse kartos nuo žagrės, kuri ne tik rečiau išvažiuoja iš miesto, bet ir kuri miestą suvokia visai kitaip, kuriai asfaltas yra kraujyje. Jeigu trečiajai miestiečių kartai dar reikia kolektyvinio sodo, tai labiau tam, kad galėtų pasikapstyti žemėje, matyt, tai genuose išlikęs poreikis. Paties sodo nebereikia, bet atsitraukti visiškai nuo žemės žmonės dar negali“, – šmaikštauja architektas. Ponas Kilčiauskas svarsto, kad galbūt dėl tokios sodininkystės kaltas poreikis kūrybiškai save realizuoti. Ir noras išsiskirti, gyventi kitaip nei visi.

Tendencija būdinga ne tik mūsų laikmečiui – pažadinti savyje menininką norėta visais laikais, skyrėsi tik būdai ir priemonės.

Todėl Lietuvoje vietoje miesto daržininkystės pamažu įsigali kita tendencija. Vietoje erdvių pomidorams ir ridikėliams auginti čia kuriamos žalios erdvės poilsiui, atsiranda savotiški miestietiški sodai.

Ir Lietuvoje, ir užsienyje jie dažniausiai neatsiejami nuo prabangių būstų, kuriuose yra pakankamai erdvės įkurti čia tokį sodą.

saulio miestuose, pasklinda labai greitai, žmonės girdi, mato ir bando pakartoti. Pavyzdžiui, Berlyne miesto sodų panorę žmonės dažnai nuomojasi daugiabučių stogus, ten kuria žalias erdves, augina jose daržoves, vėliau produkciją parduoda.

Tendencija gera, tik Lietuvoje net Vilnius, palyginus su megapoliais, yra tarsi rajonas, priemiestis“, – vertina pašnekovas, pasak kurio, žalių erdvių atsiradimą pas mus ir Vakaruose lemia skirtingos priežastys.

Berlynas, pasak p. Kilčiausko, yra iš tiesų pilkas didmiestis, o Vilniuje ar bet kuriame kitame Lietuvos mieste kolektyviniai sodai yra kone 5 minutės kelio nuo centro. Ne vienas užsienio svečias pabrėžia, kad Lietuva – labai žalia ir netgi patys pilkiausi miegamieji miesto rajonai supami pievų ir parkų, todėl „žaliosios“ iniciatyvos, sodai balkonuose ir ant stogų dygsta ne dėl to,

kad be šito nebūtų įmanoma rasti vietos poilsiui gamtoje arba ekologiškų daržovių, o kartais ir dėl to, kad žmonėms tiesiog tai įdomu.

Tiesa, anot pašnekovo, net jei asfaltu neužsiklojusiame Vilniuje ims rastis tokios „žalio miesto“ salelės labai gražu. Jau kelerius metus galima stebėti, kaip kiekvieną pavasarį namų balkonai vienas po kito nukabinami loveliais ir vazonais.

Orams atšilus šie apsipila žiedais ir numargina šiaip jau gana pilkai atrodančias gatves. Tiesa, gėlėti balkonai dažnesni senamiesčiuose, daugiaaukščiai monolito mūrai žaluma akis džiugina gana retai. Čia architektai jau kelerius metus stebi kitą tendenciją – balkonai pamažu įrengiami taip, kad primintų nedidelius sodus. Be to, verda ir diskusijos, kad sodams, poilsio zonoms įrengti būtų galima panaudoti dabar tik televizijos antenomis nukabinėtus stogus. Terasas populiarina ir naujos statybos daugiabučiai, kuriuose tokios erdvės siūlomos kaip būsto privalumas.

Kodėl iniciatyvos anksčiau statytuose daugiabučiuose tokios skurdžios? Pasirodo, viskam reikia leidimų, be jų tiesiog imti ir užsėti žole balkono ar stogo nepavyks.

Apželdinti terasas galima ne tik horizontaliai, specialistai ragina išnaudoti ir vertikalaus apželdinimo galimybes taip suformuojant „žaliąsias sienas“. „ B L O O M B E R G “ NU O T R .

Ribą brėžia ir finansai

Kita vertus, žalios erdvės Lietuvos didžiuosiuose miestuose atsiranda ir vaikantis mados. „Naujienos apie tai, kas vyksta didžiuosiuose pa-

Optimaliausias sprendimas terasoje naudoti medinius baldus, tačiau šiuos visuomet galima pagyvinti minkštomis pagalvėlėmis, pagrindais. T H E D E S I G N S O C . C O M NU O T R .

vž de luxe

55

Tiek Lietuvoje, tiek užsienyje bendrovės, rinkdamosios vietą biurui, įvertina terasos galimybę, mat ši tampa puikia bendradarbiavimo ir bendravimo erdve darbuotojams. „ B L O O M B E R G “ NU O T R .

Architektai kalba ne tik apie dokumentų parengimą, bet ir skaičiavimus, ar balkono, namo konstrukcijos pajėgios atlaikyti neįprastus krūvius.

Pasak jo, jeigu būstas statomas iš karto galvojant apie galimybę įsirengti „žalias“ terasas, apželdinti stogą, tuomet nieko baisaus, įsirengti žalumos kupinas erdves tikrai galima. Priešingu atveju daugiabučio gyventojui panorus apsiželdinti balkoną, stogą teks tartis ir su miesto savivaldybe, ir su kaimynais.

Daugiau rūpesčių bus tuo atveju, jei norima apželdinti erdvė nepritaikyta tokiems projektams, mat visus paviršius teks specialiai paruošti.

Priemonių tam yra, tad prireiks tik noro, laiko ir lėšų, mat žaliosios erdvės mieste – nepigus dalykas. „Kartais gali būti ir taip, kad įsirengti terasą balkone kainuos tiek pat, kiek nusipirkti sklypą ir pasistatyti jame namą“, – šypteli p. Kilčiauskas.

tarp gyvų augalų atrodo mediniai baldai, kurių mediena – atspari oro pokyčiams.

Pietų šalyse kalbėti apie augalus, tinkamus terasai, paprasta – jie ten gali žaliuoti visus metus. Kiek kitaip yra nuolatine klimato kaita džiuginančioje Lietuvoje. Vienas paprasčiausių būdų – terasoje sodinti augalus taip, kad juos būtų galima kilnoti. Šiltuoju metų laiku čia būtų galima įkurdinti ne vieną vazoninį augalą, atgabenti vidutinio dydžio medelių, tankesnių krūmų, atšalus orams šie būtų pernešami į vidines patalpas. Toks sprendimas leistų ir perplanuoti terasos aplinką vos panorėjus – užtektų paprasčiausiai viską perstumdyti.

Ieškant žalumos ištisus metus derėtų galvoti apie visžalius auga-

Žalia visus metus

Nusprendus balkoną paversti terasa pirmiausia reikia pasirūpinti jo hidroizoliacija. To nepadarius tikėtina, kad drėgmė ims rinktis į žemiau esančias patalpas arba į pastato konstrukcijas. Laikui bėgant šios gali susilpnėti, dėl nuolatinės drėgmės pelyti.

Renkantis baldus, kuriais apstatoma terasa, galioja tos pačios taisyklės, kokių laikomasi įrengiant namus. Atsižvelgiama į bendrą būsto išvaizdą, į tai, kokie baldai vyrauja visuose namuose, tačiau nepamirštama, kad jiems reikės atlaikyti temperatūrų kaitą, saulėkaitą, lietų. Plastikiniai baldai šiuo atveju būtų protingiausias pasirinkimas, bet gerokai elegantiškiau

56 vž de luxe

Jeigu terasoje norima įkurdinti ne tik vazoninius augalus, bet sukurti ir natūraliai augančias „pieveles“, galimų sprendimų ne vienas, pavyzdžiui, terasą galima apsodinti sukulentais.„ B L O O M B E R G “ NU O T R .

lus. Terasos kraštus būtų galima apželdinti nedideliais visžaliais spygliuočiais, esant daugiau vietos tiktų įkurdinti dekoratyvines eglaites, nedidukes kalnų pušis, kėnius, kitus žemaūgius spygliuočius. Pastarieji, moko gamtininkai, ne tik džiugintų akį visus metus, bet ir skleistų gaivų, kurorto dvasią primenantį kvapą.

Terasomis paverstuose balkonuose dažnai įkurdinami vijokliniai augalai, mėgstantys lipti aukštyn siena.

Dažnai tokiais augalais apželdinamos terasos sienos, taip jas paverčiant žaliomis ir „gyvomis“. Pastebėta, kad vertikaliai apželdintų terasų augalai geriausiai auga rytų, pietų ar vakarų pusėje, horizontaliai išdėlioti augalai geriausiai jausis tuomet, kai balkonas yra šiaurinėje pusėje. Visgi taisyklės, pagal kurią reikėtų rinktis vienokius ar kitokius augalus, nėra. Tinka viskas, kas džiugina akį ir širdį, svarbiausia atkreipti dėmesį, ar pasirinkti augalai vienmečiai, ar daugiamečiai, ir sodinti juos atsižvelgiant į gyvavimo amžių.

Nors šiandien Lietuvoje balkonų, paverstų žaliosiomis erdvėmis, ne tiek daug, ateityje tokių turėtų daugėti, įsitikinęs architektas p. Kilčiausias. Ne tik dėl augančio poreikio, bet ir dėl gausėjančios tikrosios miestiečių kartos, kuri, užuot keitusi pagal dabar populiarų scenarijų būstą mieste į namą ar kotedžą užmiestyje, nusprendžia iš miesto nesikelti. Miestai tankės, žada architektas, o su jais daugės ir žaliomis poilsio erdvėmis paverstų terasų. ●

prabanga

geidžiamiausia

Prieinamos prabangos ženklas „Coach“ populiaresnis JAV, o štai Europoje į ieškomiausiųjų reitingo viršūnes jis nepakyla. V ictor J . B l u e ( „ B loomberg “ )

n u otr .

Dauguma japonių savo rankose jau laikė vertingiausio prabangos ženklo „Louis Vuitton“ rankines, tad dabar jos vis dažniau žvalgosi kažko naujo. O štai jaunosios amerikietės mielai renkasi į aukštumas kylančių prieinamos prabangos Michael Kors ar Kate Spade produkciją. Tai praėjusiais metais jau kiek tirpdė amrikiečių „Coach“ rezultatus. Pasaulio prabangos indeksas rodo, kad dar 2012 metais „Coach“ ženklo rankinių pasaulyje buvo ieškoma dažniausiai. /Asta Šerėnaitė/

P

agal populiariausių paieškos sistemų „Google“, „Bing“, „Baidu“, „Yandex“ duomenis pasaulio prabangos indeksą sudaranti Šveicarijos bendrovė „Digital Luxury Group“ jau išmatavo, kokios prabangos vartotojai internete dažniausiai ieško Kinijoje, Brazilijoje ar Rusijoje, taip pat atskirai įvertino ir kai kurių prekių grupių paklausą įvairiose šalyse. Domėjimasis internete – toli gražu ne pardavimų statistika, tačiau tokie duomenys, anot „Digital Luxury Group“, leidžia pamatyti, kam apie prabangą mąstanti pasaulio visuomenė skiria daugiausia dėmesio.

Stebi automobilius

Akivaizdu, kad naujų prabangių automobilių modeliai dėmesio trūkumu nesiskundžia. Didžiosiose rinkose būtent automobiliai domi-

58 vž de luxe

nuoja ieškomiausių ženklų dešimtukuose. Labiausiai internete sekami „Audi“ ir BMW prabangūs modeliai. Realūs pardavimų rezultatai rodo, kad pernai prabangių automobilių segmente galingieji bandė kiek pasistumdyti, itin aktyviai savo galią rodė „Mercedes Benz“, tačiau BMW išlaikė pirmaujančio vardą. „Audi“ liko trečioje vietoje. Įspūdingą prabangių automobilių poreikį rodo Rusija, šis segmentas sudaro net 73,6 % visų prabangių prekių paieškų.

Kinijoje pernai sparčiai augo ir „Jaguar“ populiarumas. Augančią šio ženklo paklausą rodo ir realūs pardavimų rezultatai, ir „World Luxury Index China“ duomenys.

Nors į geidžiamųjų dešimtuką šis ženklas Kinijoje dar nepatenka.

Brazilijoje iš TOP dešimties ieškomiausių prabangos ženklų automobilių pramonei priklauso septyni.

Be jų, į dešimtuką patenka tik grožio produkcijos prekių ženklas „MAC Cosmetics“ ir, daugiausia dėl siūlomų kvepalų, internete ieškoti „Armani“ bei „Chanel“. Jau nuo 2012 metų Brazilijoje jaučiama tam tikra kosmetikos revoliucija, tuomet vartotojų dėmesys grožio ženklams, ypač kosmetikai ir parfumerijai, išaugo net 49 %. Mados segmente, anot indekso, daugiausia dėmesio brazilai skyrė „Lacoste“ ir „Calvin Klein“.

Amerikiečiai, atmetus automobilių paieškas, daug dėmesio skiria mados bei aksesuarų prekėms. Populiariausias mados ženklas JAV, pagal „World Luxury index“ duomenis, yra prieinamos prabangos „Coach“. Dažniausiai amerikiečiai ieško prabangių laikrodžių – „Rolex“, juvelyrikos – „Cartier“.

Tiesa, praėję metai parodė, kad „Coach“ tarp ieškomiausių gali il-

gai ir neišsilaikyti. Nauji prieinamos prabangos dizaineriai, kaip Michael Kors, stiprina savo pozicijas, o „Coach“ rezultatai jau pradėjo tirpti.

Pasaulio prabangos indeksas rodo, kad dar 2012 metais „Coach“ ženklo rankinių pasaulyje buvo ieškoma dažniausiai. 2013 metų duomenys dar bus skelbiami.

Moterų rankose

Ne sykį girdėta tiesa, kad rankinė – moters vizitinė kortelė. Ši prekė, kartu su kitais mados aksesuarais, turi nemenką svorį ir bendrame prabangos prekių krepšelyje. „Digital Luxury Group“ rankinėms skyrė atskirą dėmesį ir sudarė „World Luxury Intex Handbags“ reitingą. Paaiškėjo, kad geidžiamiausių rankinių sąrašo viršūnėje būriuojasi „Coach“, „Louis Vuitton“, „Chanel“, „Gucci“ „Longchamp“. Europoje „Coach“ kur

NAUJASIS „RAV4“ PASIRINKITE SAVO ŽAIDIMŲ AIKŠTELĘ!

Naujasis „Toyota RAV4“ sugrąžina gyvenimui džiaugsmą, erdvės ir prabangos pojūčius.

LIZINGO PALŪKANOS

+ 3 mėnesių EURIBOR

ODINĖ SALONO APDAILA NEMOKAMAI

Specialus pasiūlymas „Luxury Plus“ komplektacijai.

KSENONO ŽIBINTAI

BERAKTĖ ATRAKINIMO IR UŽVEDIMO SISTEMA

ELEKTRA VALDOMOS GALINĖS DURELĖS

Užsiregistruokite į bandomąjį važiavimą toyota.lt!

Degalų sąnaudos: 4,4–7,3 l/100 km, CO2 emisija: 127–176 g/km. Pasiūlymas galioja įsigyjant automobilį per Toyota Lizingą iki 2014-04-30. UAB „Nordea Finance Lithuania“ pasilieka sau teisę nesuteikti finansavimo, jeigu, pateikiant paraišką, paaiškėtų, kad kliento finansinė būklė nėra pakankama finansavimui gauti, ar yra kitos aplinkybės, trukdančios sudaryti finansinės nuomos sutartį. Fiziniai asmenys dėl asmeninio finansavimo pasiūlymo turi kreiptis tiesiogiai į Toyota automobilių pardavimo salonus.

LABIAUSIAI IEŠKOMI PREKIŲ ŽENKLAI KINIJA 1. Audi 2. BMW 3. Chanel 4. Estée Lauder 5. Louis Vuitton 6. Lexus 7. Mercedes Benz 8. Dior 9. Porsche 10. Lamborghini Brazilija 1. Audi 2. BMW 3. MAC Cosmetics 4. Mercedes Benz 5. Range Rover 6. Ferrari 7. Porsche 8. Chanel 9. Volvo 10. Armani Rusija 1. BMW 2. Audi 3. Volvo 4. Mercedes Benz 5. Lexus 6. Land Rover 7. Chanel 8. Infiniti 9. Porsche 10. Louis Vuitton JAV (2011 -2012 m.)

1. BMW 2. Audi 3. Coach 4. Chanel 5. Louis Vuitton 6. Hilton Hotels & Resorts 7. Lexus 8. Mercedes Benz 9. Acura 10. Cadillac Š alti n i A I : „ W orld L u x u r y I n de x “ , „ D igital L u x u r y G ro u p “

Vertingiausio prabangos ženklo vardą pernai išlaikė prancūzų mados namai „Louis Vuitton“. B ali n t P or n ec z i ( „ B loomberg “ ) n u otr .

kas mažiau geidžiamas, Italijoje pagal ieškomiausiųjų reitingą jis vos 29-tas, Prancūzijoje užima 19, Vokietijoje –11, Jungtinėje Karalystėje – 7 vietą. Britės labiausiai mėgsta vietinį „Mulberry“ ženklą, šio ženklo rankinių ieškoma dvigubai dažniau nei antro pagal populiarumą „Chanel“.

Prancūzijoje taip pat dažniau ieškoma „Longchamp“ ir „Louis Vuitton“.

Japonijoje pirkėjos jau kiek suka akis nuo „Louis Vuitton“, tai vienintelė rinka, kurioje šis ženklas nepatenka į geidžiamiausiųjų penketuką. „The Economist“ yra skelbę, kad apie 85 % japonių savo rankose jau nešioja prancūzų ženklo produkciją, tad dabar tiesiog atėjo metas rasti kažką naujo.

Dažniausiai ieškomi rankinių modeliai pasaulyje – „Hermes Birgin“, „Chanel 2.55“ bei „Louis Vuitton Speedy“. Kiekvienoje šalyje skonis, įnoriai kiek skirtingi. „Chanel 2.55“ labiau mėgiama JAV ir Italijoje, „Speedy“ – Prancūzijoje ir Vokietijoje. JAV pirkėjos dažniau ieško oranžinės spalvos „Hermes Birgin“, britės nori gelsvai rudos, prancūzės – juodos.

Ko nori kinai?

Apskritai vertingiausio prabangos ženklo vardą pernai vis dar išlaikė prancūzų mados namai

60 vž de luxe

„Louis Vuitton“, skelbia „Millward Brown“. Rinka jau šnairuoja į sparčiai augančius italų „Gucci“ ir „Prada“, esą šie tokią pažibą kaip bendrovė „Louis Vuitton Moet Hennessy“ (LVMH) gali greitai nukarūnuoti, juolab kad ir naujausi LVMH rezultatai Kinijoje jau kelia nerimą. Į Kiniją šiuo metu nukreiptos daugelio prabangos gamintojų akys. Keletą metų pasaulio gamintojus augimu džiuginusių Kinijos, Honkongo ir Taivano (vadinamosios Didžiosios Kinijos) prabangos segmentas sulėtėjo nuo daug žadančių 19 % 2012 m. iki 4 % pernai. Žinoma, šios šalies įtaka prabangos segmentui vis dar išlieka stipri.

Didžioji Kinija sudaro ketvirtadalį „Louis Vuitton“, 35 % „Cartier“ ir net 45 % „Omega“ pajamų, skaičiuoja „Exane BNP Paribas“. „Hermes“ taip pat skelbė, kad greitai čia gali susitelkti apie pusę pasaulinių jų pardavimų. „World Luxury Index“ nustatė, kad Kinijojoje mados segmente labiausiai ieškoma „Chanel“ prabangos. Rinkos lyderę „Louis Vuitton“ šis ženklas Kinijoje aplenkė 2012 m., trečioje vietoje liko „Gucci“. „Chanel“ puikiai pasinaudojo Kinijoje išaugusiu dėmesiu grožio produktams, šių „Louis Vuitton“ neturi. Iš grožio

prekių Tekančios saulės šalyje dažniausiai ieškoma „Eeste Lauder“, „Lancome“ ir „Dior“. Geidžiamiausi laikrodžiai – „Omega“, o prabangių juvelyrinių dirbinių segmente kinai dažniausiai ieško vietinio „Chow Tai Fook“.

Pernai šios bendrovės pardavimų rezultatai buvo įspūdingi, juos, anot analitikų, sunešė jaunesnę rinką sužavėję auksiniai „Angry Birds“ ir įvairių gyvūnų atvaizdų pakabučiai.

Daug keliaujantys kinų turistai yra stiprus ramstis pardavėjams ir kitose šalyse – 67 % visų kinų prabangių pirkinių šiemet buvo įsigyta užsienyje. Nemaža dalimi Europoje. Čia, anot „Bain & Company“, 2 % prabangos rinkos augimą pasiekti pavyko tik todėl, kad susitraukusį vietinių vartojimą atsvėrė turistų pirkiniai. Mados vardais garsėjančioje Prancūzijoje turistai nuperka 60 % prekių. Italijoje vartojimo svorį vietiniai pirkėjai ir turistai dalijasi per pusę.

Analitikai svarsto, kad sulėtėjus prabangos segmento augimui pozicijas įtvirtinti gali itin prabangūs prekių ženklai, kaip „Bottega Veneta“, taip pat gali padaugėti prieinamos prabangos žaidėjų, kaip JAV „Coach“, tad ir geidžiamiausių prabangos ženklų reitingai gali greitai pasikeisti. ●

akcentai jai

pasaulio podiumai pavasario ir vasaros sezonui

K

araliauja pastelė, visos pavasarinės vaivorykštės spalvos. Rinkitės bet kurią – nuo mėtų žalsvos iki kūdikiškos rausvos. Prisiminkite ilgesnius sijonus ir plačias banguojančias kelnes. Paprasto kirpimo palaidines ar sukneles puoškite prašmatniomis, skirtingų tekstūrų ar audinių apykaklėmis ir rankogaliais. Ir dėvėkite bet kur – darbe, kelionėje, vakarėlyje. Sluoksniuo-

Bateliai „ Dior“, 2740Lt

kite, derinkite įvairaus kirpimo ir stiliaus rūbus. Prabangią palaidinę-suknutę dėvėkite su odine aviatorių striuke ar džinsais. Dalykiniai šortai ar kiek erotiška klasika organiškai įsilieja į šią spalvų ir emocijų šventę.

Vasara žada būti labai seksuali ir drąsi, akinti brangakmeniais, rožine spalva, spalvinga grafika ir ryškiomis pietų kraštų gėlėmis. Mirguliavimas, linksmumas ir fantazija – sezono favoritai. ●

Delninė „Burberry Prorsum“, 4129Lt

Akiniai „ Dior“, 1450Lt

Rankinė „Gucci“, 2920 Lt

Delninė „Burberry Prorsum“, 3629Lt

Diržas „Gucci“, 1080Lt

Akiniai „Burberry Prorsum“, 622Lt

Piniginė „Emporio Armani“, 1099 Lt

62 vž de luxe

Rankinė „Emporio Armani“, 2029 Lt

akcentai jam

Ausinės „Bang & Olufsen“, 620Lt

Skrybėlė „Gucci“, 1080Lt Akiniai “Gucci“, 1530Lt

Batai, „Ermenegildo Zegna“, 1529Lt Rankinė „Prada“, 5770Lt

Rankinė „Burberry Prorsum“, 1433L Akiniai „Burberry Prorsum“, 622Lt

Diržas „Prada“, 410Lt Diržas „Prada“, 530Lt

Rankinė, „Ermenegildo Zegna“, 2299Lt

Batai „Dsquared2“, 1700Lt

vž de luxe

63

P

bėjo Kinijos prezidentą Xi Jinping nedėvėti kaklaraiščio jųdviejų susitikime praėjusią vasarą.

Nors p. Obama dažniau fotografuojamas su aksesuaru negu be jo, vis dėlto konservatyvesniems žmonėms jo pasirinkimas atrodo kaip etiketo normų laužymas. Kai toks asmuo kaip JAV prezidentas keičia tradiciją ir nustato naują aprangos standartą, kyla klausimas: ar kaklaraiščiams atėjo galas?

raėjusį birželį G8 (Didžiojo aštuoneto) susitikime drauge susėdus JAV ir Rusijos prezidentams aiškiai pritrūko ne tik savitarpio supratimo, bet ir kaklaraiščių.

Aksesuaro Barack Obama ir Vladimiras Putinas greičiausiai atsisakė Didžiosios Britanijos ministro pirmininko David Cameron siūlymu, mat kaip tik jis tada pasisakė už kiek laisvesnį tarptautinės konferencijos aprangos kodą, pasakoja WSJ. Naujoji išvaizda išsyk sudomino žiniasklaidą, tačiau tai anaiptol nebuvo pirmas kartas, kuomet JAV prezidentas pasirodė be kaklaraiščio. Jo prezidentavimo pradžioje žurnalas „Esquire“ skaitytojams uždavė klausimą: „Obama gali dėvėti kostiumą be kaklaraiščio, ar gali tu?“ Jo neryšėdamas prezidentas 2011 m. davė interviu garsiam politikos apžvalgininkui Bill O‘Reilly – prieš pat amerikiečiams ypač svarbią „Super Bowl“ žaidimo transliaciją. Jis netgi įkal-

Nieko panašaus

Pasaulio politikos galingiesiems pradėjus rečiau ryšėti kaklaraiščius jie vis mažiau svarbūs verslo pasaulyje, tikina „The Wall Street Journal“ (WSJ). Vis dėlto kaklaraištį „gyvą išlaikyti“ padeda jaunoji stileivų karta, kuri jį renkasi ne dėl prievolės, o iš noro.

„Kaklaraiščiai visada madingi, tačiau kinta supratimas, kaip ir kokius juos galima nešioti“, – sako Vaidas Jankauskas. V ladimiro I va n ovo n u otr . „ M AT T O N “ n u otr .

64 vž de luxe

/Marta Kuzmickaitė/

Nuo 2009-ųjų iki pat dabar po truputį krinta vyrų, per metus įsigyjančių daugiau nei po vieną kaklaraištį, skaičius, praneša tyrimų kompanija „Packaged Facts“. „Kaklaraištis tikrai nemirė, tiesiog šiuo metu jo rinka neauga, net garsūs prekių ženklai, siejami su klasikiniais kaklaraiščiais, – „Ermenegildo Zegna“ ir „Canali“ – pristatydami naujas kolekcijas demonstruoja mažiau šių puošmenų, nes nori parodyti visus įmanomus kostiumo dėvėjimo variantus“, – pasakoja Eric Jennings, prabangių drabužių parduotuvių tinklo „Saks Fifth Avenue“ JAV viceprezidentas, atsakingas už vyrų mados padalinį.

Manoma, kad didelę įtaką kaklaraiščio populiarumo smukimui turi informacinių technologijų augimas, startuolių gausa ir naujosios verslininkų kartos požiūris į išvaizdą.

Nors didžiųjų bankų darbuotojai vis dar ryši kaklaraiščius, IT įmonių vadovai neretai renkasi džemperius ir megztukus. Panaši tendencija buvo ir XX a. paskutinį dešimtmetį, kuomet išaugus IT įmonėse įsigyveno „casual Friday“ tradicija ir laisvesnis aprangos kodas. „Klasikinių, blizgių kaklaraiščių kategorija neauga, tačiau pastebiu kitą dalyką, – sako p.

Jennings ir užsimena apie jaunus vyrus, nešiojančius kaklaraiščius kaip stiliaus išraišką.

Juos jis vadina Justin Timberlake ir Jay Z kontingentu. Štai ant Timberlake singlo „Suit & Tie” viršelio atlikėjas dėvi dailų kostiumą (nors ir su varlyte), tarsi pabrėždamas, kaip vis dėlto šaunu rengtis „padoriai“ ir prabangiai. Internetas pilnas patarimų, kaip dėvėti kaklaraištį, kokį plotį, audinį pasirinkti. „Vyrukai mokosi ryšėti kaklaraištį savaip, – sako Jeff Blee, vieno seniausių JAV vyrų drabužių parduotuvių tinklo „Brooks Brothers“ pardavimų vadovas. – Jie dėvi jį ne todėl, kad privalo, o todėl, kad nori. Ir renkasi kaklaraiščius saviraiškai.“

Muzikos žavesys Kalbant apie klausymąsi namų sąlygomis, gaila, bet čia taip pat susiduriama su daug kliūčių. Pirmiausia tai silpna techninė bazė (dauguma pagrindinių įmonių, daugiausia Japonijos ir Anglijos, visą produkciją gamina Kinijoje), kuri nepajėgi atlikti savo vaidmens, perduoti visą muzikos kūrinio paletę ir spalvingumą, įtraukti klausytoją į muzikos pasaulį. Todėl daugelis profesionalų seniai diskutuoja apie tai, kad kompaktiniai diskai savo laiką jau atgyveno. Bet problema slypi kitur. Dauguma šiuolaikinių kompaktinių diskų grotuvų gali „pasiimti“ apie 40 proc. informacijos, esančios kompaktiniame diske. Tuo paaiškinamas sumažėjęs susidomėjimas stereogarsu, kuris buvo stebimas per pastaruosius penkerius–aštuonerius metus, ir atsiradusi tam tikra namų kino salių mada.

Tačiau kiekvienam žmogui yra būdingos emocijos, aistra, meilė. Dėl šios priežasties pastaruosius dvejus metus ypač išaugo susidomėjimas stereogarsu, kuris suteikė impulsą daugeliui gamintojų garso inžinerijos srityje. Garso technikos pasaulis labai margas. Čia yra savų pagrindinių srovių ir sava opozicija, čia susigyvena aukštosios ateities technologijos ir aukso amžiaus palikimas – garsas, tapęs praėjusios epochos simboliu ir nepraradęs savo funkcionalumo net ir šiandien. Tokiai opozicijai, be jokios abejonės, priskiriama Vokietijos manufaktūra „MBL“. Su šia garso technika, taip pat tuo, kaip ji skamba, galima susipažinti užsukus į saloną REFERENZ STUDIO. Jo savininkas Ričardas Niedingsas neįtikinės lankytojų dėl „MBL“ garso technikos, kurią jis siūlo visoje posovietinėje erdvėje, tobulumo – „MBL“ teisėtai pirmauja pasaulyje ir ši aksioma nereikalauja įrodymų. Vietoj to Ričardas tiesiog pasiūlys svečiui pasirinkti jo mėgstamą muzikos stilių: roką, populiariąją muziką, džiazą, klasiką...

R. Niedingso fonotekoje rasite viską: verslininkas – garso mėgėjas, jo kolekcija verta susižavėjimo. Paskui jis pakvies

svečią prisėsti ant minkštasuolio, pamiršti reikalus ir tiesiog atsipalaiduoti.

Tik tada pradės skambėti muzika, į kurią žmogus nepaprastu būdu panirs. Garsas žavi holografiniu, tikrąja to žodžio prasme, apčiuopiamu buvimo pojūčiu, net šiek tiek gąsdinančiu savo tikroviškumu. Visiška garso scenos ir tikslių muzikinių personažų autentiškumo ir artikuliacijos atitiktis. Vokalas naudojant „MBL“ apskritai siurrealistinis: net nereikia užsimerkti, kad įsivaizduotum dainuojantį žmogų. Virtualus atlikėjo vaizdas yra vos už kelių metrų nuo jūsų, ir tai tikrai ne ezoterika. Emocijos tokios stabilios, kad jas galima pajusti net neturint ypatingos vaizduotės. Tiesiog nesitiki, kad bedvasė aparatūra gali iš esmės pakeisti žmogaus sąmonę, sukelti vienintelį norą – klausytis ir klausytis muzikos.

Atradėjų dvasia – viena iš svarbiausių jėgų didžiojoje High-End klasėje. Todėl formulė „Dar reikėtų...“ tapo tuo akstinu, kuris daugiau kaip prieš 25 metus pastūmėjo Berlyno manufaktūros „MBL“ vadovą Volfgangą Meletskį pradėti drąsų ir unikalų projektą – sukurti apskritą 360 laipsnių kryptingumo spinduolį. Šis „alsuojantis“ kamuolys sukėlė tikrą furorą daugybėje parodų.

Tiesiog neįsivaizduojama, kaip teorinė tezė apie idealią kolonėlę – ant siūlo prie lubų pritvirtintą kamuolį – sugebėjo įsikūnyti į fizinę formą.

Dėl nuolatinių V. Meletskio ir bendrovės „MBL“ naujovių diegimo vadovo Jurgeno Raiso techninių ir dizaino atradimų „Marso arbūzas“ „MBL“ 101E pasiekė tobulumo viršūnę ir teisėtai tapo pirmuoju numeriu garso pasaulyje. Šios sistemos unikalumas tas, kad ji maksimaliai savo garso ir vibracijos technika priartinta prie realių muzikos instrumentų. Nesvarbu dėl ko – fortepijono korpuso, gitaros, smuiko ir būgno – nė viena įprasta elektrodinaminė, ruporinė, elektrostatinė sistema nesugeba to padaryti.

Norint suprasti muziką, reikia bent kartą ją išgirsti. Kalbama, žinoma, ne apie gebėjimą girdėti, bet apie gebėjimą išgirsti ir pajusti visą melodijos žavesį. O tai, deja, pavyksta ne kiekvienam. Net koncertų salėje paprastas muzikos mylėtojas negirdi gyvo garso, nes jį veikia daugybė veiksnių, kurie iš pirmo žvilgsnio lyg ir neturi tiesioginės įtakos, bet iš tikrųjų veikia tiesiogiai. Tai mikrofonai, stiprintuvai, patalpų akustika, oro slėgis ir, žinoma, garso operatorius.

Tačiau „MBL“ tobulos ne tik garso sistemos. Bendrovės sukurtas išankstinis stiprintuvas „MBL“ 6010 eksponuojamas techninės kūrybos muziejuje Tokijuje. O vienas iš geriausių pasaulyje galios stiprintuvų „MBL“ 9011 – „MBL“ praktinė patirtis – vadinamas ilgiausiu pasaulyje „šokoladuku“ su neįsivaizduojamais techniniais duomenimis. Vien ko vertas 120 kg svoris ir 5 kW galingumas! Saldesnio skambėjimo dar niekam nepavyko išgauti.

Nors „MBL“ žinomas kaip puikiausias prekių ženklas, R. Niedingsas nesiūlo įsigyti aparatūros – jis pastūmėja

jos link. Ričardas siūlo pakeisti savo gyvenimą, į jį įnešti naujų gražių ir įvairių spalvų, virš jo pakilti. Juk tik namuose, pasilikus vienam su savimi, galima realiai atsipalaiduoti ir panirti į muzikos pasaulį pasitelkus garso techniką „MBL“.

Ir tegul muzika jus nuneš ten, kur viskas susilieja, pavirsta į vieną visumą. Ten, kur gyvena seniai prarasta svajonė apie laimę ir dieviškąją vienybę. Jūs jaučiate, kad tai vienintelis tikras dalykas, ir nenorite nieko kito. Tobulai harmoningi garsai svajonę paverčia tikrove. Visur ir visame! Lengva pajusti simpatiją tam, kas jus taip gerai supranta.

youtube.com/MBLAUDIOCOM P. S. Jei norėsite išsamiau susipažinti ir pasimėgauti „MBL“ garsu, įskaitant 101Е, galite iš anksto užsiregistruoti tel. +37129454104.

Salonas „REFERENZ STUDIO“: Miera g. 15, Ryga. Tel. +371 294 54 104, Ričard Niedings

www.mbl-audio.com

Praėjusį birželį G8 (Didžiojo aštuoneto) susitikime drauge susėdus JAV ir Rusijos prezidentams aiškiai pritrūko ne tik savitarpio supratimo, bet ir kaklaraiščių. „ R e u ters “ n u otr .

Pavyzdžiui, kai kurie vietoje įprasto šilkinio kaklaraiščio nori glamžytos medvilnės, vilnos.

ATMINTINĖ

Kaklaraištis – pirmas dalykas, kurį žmonės pastebi susitikus. Nors kiekvienas nori kaklaraiščio, kuris savaime atrodytų puikiai, reikėtų nepamiršti, kad jo pareiga – atstovauti visam drabužių ansambliui, o ne išsiskirti. ★ Nesvarbu, koks Jūsų ūgis, kaklaraiščio apačia visada turėtų siekti diržą. ★ Šiuo metu madingiausi siauri kaklaraiščiai – 3–5 cm, tačiau po truputį grįžtama prie platesnių, 6–7 cm. Daugelio stileivų nuomone, siaurieji, derinami su šiuolaikiniais kostiumais, tinka ir darbui, ir laisvalaikiui. ★ Vilnonis kaklaraištis derės prie sunkesnio audinio žieminio švarko. ★ Juodas kaklaraištis pravers per formalius susitikimus, jis derės prie pilko kostiumo ir baltų marškinių. Vis dėlto tai universalus kaklaraištis, jis tiktų net ir prie odinio švarko. O juodas kaklaraištis su baltais „punktyriniais“ taškeliais atrodys ir žaismingai, ir subtiliai. ★ Kaklaraiščio segtuką reikėtų segti tarp trečios ir ketvirtos marškinių sagos, skaičiuojant nuo viršaus. Segtukas turėtų būti ne ilgesnis nei kaklaraiščio plotis.

„ M AT T O N “ n u otr .

66 vž de luxe

Lietuvoje

Rimantas Perveneckas, „Aprangos“ generalinis direktorius ir valdybos narys, sužinojęs, kad prašysiu komentaro kaklaraiščių tema, iškart atsakė negalėsiantis to padaryti – mat jų paprasčiausiai nemėgsta ir nenešioja.

Nepaisant to, jis išmano kaklaraiščių rinką, o ji, jo nuomone, traukiasi. Kaklaraiščiai stipriai praranda populiarumą, o vyrų mada vis labiau krypsta prie laisvalaikio aprangos. „Kaklaraiščių parduodame nepalyginti mažiau, o tai reiškia, kad jų poreikis gerokai sumažėjo, – kalba jis. – Pastebime, kad kuriasi naujų verslų, kur kostiumas, o kartu ir kaklaraištis beveik nereikalingas.“ Bendraudamas su įvairių įmonių vadovais, p. Perveneckas atkreipė dėmesį, kad jau seniai matė žmogų su kaklaraiščiu. Retai jis pasirišamas net ir per proginius renginius. „Tiesa, tokią situaciją matome dabar, tačiau mada sukasi ratu, ir neaišku, kur ji pasisuks po dvejų trejų metų. Nelaidočiau jo – vis dėlto tai gražus aprangos elementas, juo galima papuošti kostiumą, marškinius“, – sako jis.

Pašnekovas atkreipia dėmesį į dar vieną dalyką – kaklaraiščių mažėja, tačiau siuvama vis daugiau prabangių marškinių su stilingomis apykaklėmis ar kitokiomis žaviomis detalėmis. „Tad štai – kai kas nešioja kaklaraiščius, kai kas renkasi prabangius marškinius. Aš pats kaklaraiščių niekada nemėgau ir nemėgstu, o tai, ko gero, irgi kraštutinumas“, – šypteli jis.

Kas naujo

Vaidas Jankauskas, drabužių parduotuves valdančios įmonės „Du broliai“ vadovas, turi kitokią nuomonę. „Esu ne kartą minėjęs, kad kaklaraištis buvo, yra ir pasiliks, – tvirtina jis. – Neteisūs tie, kas sako, jog kaklaraištis nemadingas. Jis pabrėžia tvarkingumą, išbaigtumą. Tiesiog reikia pasirinkti jo ryšėjimo būdą, stilių – plotį, mazgus, temą, spalvą ar ornamentus. Jei manytume, kad kostiumas išnyks, tada gal ir kaklaraiščio nebereikės, tačiau tada pasirištume tautines juosteles“, – nusijuokia p. Jankauskas.

Tarp jo parduotuvių klientų kaklaraiščiai vis dar populiarūs. Vis dar mėgstamiausi šilkiniai, tačiau savo klientų randa ir megzto audinio kaklaraiščiai.

Tiesa, jie sunkiau užsiriša, juos reikia mokėti derinti prie kitų aprangos detalių, antraip lengva „nusikičinti“, tikina jis. „Jei tokį ryši prie kostiumo, švarkas turėtų būti irgi „megztas“, storesnio audinio. Tiesa, dabar megzti švarkai madingi – jie nevaržo judesių, patogūs“, – priduria p. Jankauskas.

Kalbant apie mazgus, siauresniems kaklaraiščiams daugiausia taikomi viengubi, platesniems – ir dvigubi, bet pasirinkimas priklauso ir nuo marškinių apykaklės aukščio bei švarko atlapų pločio.

Akivaizdu – kuo didesnė apykaklė, tuo didesnis mazgas.

Anot p. Jankausko, jaunoji karta – vyrai nuo 18 iki 30 metų – vis dar noriai nešioja kaklaraiščius, mat šis aksesuaras tarsi užbaigia išvaizdą, nesvarbu, esi scenos ar verslo žmogus.

Paklaustas, ar pats mėgsta kaklaraiščius, pašnekovas atsako teigiamai. „Ne tik mėgstu, kaklaraištis mane įpareigoja“, – pabrėžia jis. ●

V. A. MOCARTO OPERA

VILNIAUS KONGRESØ RÛMUOSE. BILIETUS GALITE ÁSIGYTI WWW.TIKETA.LT ARBA VILNIAUS KONGRESØ RÛMUOSE

BALANDÞIO 29/GEGUÞËS 1/2/4

KÛRËJAI: GINTARAS RINKEVIÈIUS DALIA IBELHAUPTAITË JUOZAS STATKEVIÈIUS

„Callooh Callay“ slaptojo baro interjeras, kuriame veidrodinės sienos, ryškios spalvos ir plastmasės detalės kuria netikrumo jausmą.

Kokteilis laikomas moderniu ir jaunatvišku gėrimu, nors pirmuosius kokteilius, pagamintus iš brendžio, romo ir burbono, Niujorko, Naujojo Orleano ir San Francisko elitas pradėjo gurkšnoti dar XIX amžiaus pradžioje. Didžioji šių gėrimų karštligė, kurios metu buvo sukurti garsieji klasikiniai kokteiliai „Manhetenas“, „Martinis“ ir „Tomas Kolinsas“, apėmė didžiuosius Amerikos miestus amžiaus pabaigoje, o dar po penkiasdešimties metų išplito Europoje ir visame pasaulyje. Tuomet dėl brangių medžiagų ir ledo stygiaus kokteiliai buvo laikomi prabangos preke, jų buvo galima nusipirkti nebent „Ritz“ ar „Savoy“ klasės viešbučiuose ir tik už aukštuomenei prieinamą kainą. /Milda Zolubaitė/ B loomberg n u otr .

N

uo tų laikų kokteilių mada gerokai keitėsi, ingredientai ir gamyba gerokai patobulėjo. Šiandien galima rasti kokių tik nori skonių ir kvapų stirpiųjų gėrimų ir priedų, o barmenai ir kokteilių specia­ listai dabar save vadina miksologais. Sparčiai plintančių azijietiško maisto restoranų savininkai investuoja į miksologą ir platų kokteilių, o ne vynų sąrašą: esą kvapnus ir aštrus maistas geriau dera prie stipriųjų gėrimų ir sulčių gėrimų. Garsiausiuose ir moderniausiuose Londono, Honkongo ir Niujorko baruose kokteilių mada žengia koja kojon su molekuline gastronomija: jau nebestebina kokteilis želė, miltelių ar putų pavidalu, pagamintas su trumais ar su žaliosios arbatos užpilu.

Ieškodami naujų pojūčių barmenai ir miksologai iš prabangių, šviesių ir erdvių viešbučių barų keliasi į tamsius ir mažučius rūsius niekam tiksliai nežinomose vietose. Taip atsirado moder-

68 vž de luxe

si bare

šššš...

nieji „speakeasy“ kokteilių barai. Daugelis mados, meno ir kitų sričių idėjų dažnai „pasiskolinamos“ iš praeities. Taigi naujo, patrauklaus ir šiuolaikiško kokteilių baro prototipo toli ieškoti nereikia – „speakeasy“ užeigos, arba slaptieji barai, klestėjo JAV 1920–1933 metais, sausojo įstatymo metu. „Speakeasy“, arba „kalbėk tyliau“, užeigos veikė nelegaliai, todėl jose reikėjo kalbėti tyliai, kad kaimynai ir praeiviai neiškviestų policijos. Dažniausiai tokios vietos buvo globojamos nusikalstamų gaujų ir būdavo griežtai įslaptintos: patekti ten būdavo galima tik rekomendavus pažįstamiems, taip pat reikėdavo žinoti slaptažodį.

Toks baro modelis patraukė šiuolaikinių miksologų dėmesį, ir per keletą metų modernieji „speakeasy“ barai išplito Londone, Niujorke bei Naujajame Orleane ir pelnė geriausių barų apdovanojimus. Londonas gali pasigirti puikiu tokių barų pasirinkimu – vien menininkų ir jaunimo

„Experimental Cocktail Club“ garsėja savo unikaliais kokteiliais, kuriems gaminti naudojami netradiciniai priedai ir prieskoniai.

pamėgtame Londono Shoreditch rajone galima rasti penkis tokius barus. Kodėl šie barai tampa tokie populiarūs? Nors kokteilių barai seniai yra legalūs, paslaptinga atmosfera kuria įspūdį, tarsi priklausytum slaptai draugijai. Barų interjeras dažniausiai nukelia lankytojus atgal į praeitį, į 1930-ųjų Naujajį Orleaną. Na o gėrimai gali būti drąsiai vadinami meno kūriniais.

gio barą. Tik maža lentelė ant durų su pavaizduotu paukščiuku ir užrašu „Nightjar“ (Lėlys).

Nusileidus laiptais žemyn nesunku suvokti, kodėl taip norima čia patekti – interjeras staiga nukelia tave maždaug aštuoniasdešimt metų į praeitį. Baras – tarsi apšviesta scena, personalas ir net kai kurie lankytojai savo išvaizda prisitaikę prie aplinkos. Skamba nuotaikingi, tačiau neįkyrūs svingo ritmai, atliekami vietinių muzikantų. Kokteiliai čia gaminami ir pilstomi irgi savaip. Pavyzdžiui, klasikinė „Kruvinoji Merė“ patiekiama taip: degtinė – vyno taurėje su rozmarino šakele, o pomidorų sultys ir prieskoniai – atskirai, šalia. Taip leidžiama lankytojui sumaišyti gėrimą savo nuožiūra. Daugumą stipriųjų gėrimų ir trauktinių čia gamina patys baro miksologai. Kokteiliai nėra pigūs, jų kaina prasideda nuo 12 svarų. Tačiau net darbo dienomis ar sekmadienio vakare bare nerasi laisvos vietos. Šis baras 2013-aisiais metais buvo išrinktas antru geriausiu baru pasaulyje. Šiek tiek kitokiu stiliumi įkurti slaptieji barai garsiuosiuose „Pusryčių klubo“ („The breakfast club“) patalpose Shoreditch ir Battersea rajonuose. Sulaukus žiniasklaidos dėmesio, dėl didelio lankytojų skaičiaus pasidarė lengviau patekti į šiuos barus: lankytojai žino, kaip ir kur juos rasti, ne tiek daug dėmesio skiriama slaptažodžiams, nors retkarčiais dar galima išgirsti prašant pamatyti „Mayor of Scaredy Cat Town“ („Baikščiosios katės miesto Merą“). Prašytojai maloniai nuvedami didžiulio „Smeg“ šaldytuvo link, kuris ir yra tikrasis įėjimas į slaptąjį barą.

Nusileidus žemyn vėl atsiduriama tarsi kitame pasaulyje, šįkart tai kanadietiško stiliaus slidinėjimo trobelės ir modernaus interjero mišinys – sienos nukabinėtos kimštomis briedžių galvo-

mavimo aikštelę. Abiejuose baruose gėrimų meniu sudarytas iš populiarių klasikinių kokteilių, patobulintų citrinžole, čili, kalendra ir panašiais netradiciniais ingredientais. „Callooh Calleay“, taip pat įsikūręs Shoreditch, jau daugiau nei penkerius metus stebina Anglijos sostinę savo novatoriškomis kokteilių idėjomis ir meistriškumu. Baras taip pat garsus savo unikaliais stipriaisiais gėrimais, trauktinėmis, užpilais ir sirupais. Vos patekus į Viktorijos

Taip slaptajame „Callooh Callay“ bare patiekiamas punšas.

laikų stiliumi įrengtą nedidelį ir visada pilną barą, nesunku apsigalvoti ir traukti kur kitur, tačiau kreipkitės į personalą ir būsite nuvesti į vieną iš slaptųjų kambarių. Šie įrengti visiškai kitokiu stiliumi – plastmasinės palmės, blizgučiai ir kreivi veidrodžiai leis pasijusti Alisa stebuklų šalyje.

Pro šias, niekuo neišsiskiriančias duris patenkama į „Callooh Callay“ slaptąjį barą.

Grįžtant į Shoreditch rajoną Londone, visai prie metro stoties yra įsikūręs vienas garsiausių ir geriausių pasaulyje moderniųjų „speakeasy“ barų. Nors rasti jį nesunku, tačiau praeiti pro šalį labai lengva – juodos medinės durys ir nė mažiausios užuominos apie čia esantį pasaulinio ly-

mis ir įvairiaspalvėmis lempomis apšviestais ženklais. Vienas jų draudžia „Smarkiai glėbesčiuotis“ („No heavy petting“). Battersea rajone įsikūręs „King of a ladies man“ („Karalius – merginų numylėtinis“) perkelia lankytojus į 70ųjų viengungio buveinę, panašią į Tarantino fil-

Verta apsilankyti ir „Experimental Cocktail Club“, įsikūrusiame kinų kvartale. Jei pasiseks rasti niekur nepažymėtą numerį 13A ir pereiti „face control“, pateksite į užtamsintą ir jaukų per tris aukštus įsikūrusį barą. Puikūs kokteiliai ir nuotaikinga retro muzika pačiame Londono centre. Kitas vakarų Londone įsikūręs „Evans and Peel Detective Agency“ baras atspindi savo pavadinimą, nes į vidų patekti galima tik sugalvojus ir apibūdinus savo „bylą“. Fantazijos tokiems Londono barams tikrai netrūksta – į kai kuriuos patenkama tik su slaptažodžiu ar žinant slaptą vietą, kiti nustebina savo interjero detalėmis ir kokteiliais, patiekiamais arbatinukuose.

Prieš vos penkerius metus tokių barų Londone buvo vos vienas kitas, šiandien jau bent tuzinas ir vis daugėja. Panašu, kad londoniečiams ir turistams patinka idėja eiti į barą, kuris nėra visiems prieinamas ar žinomas. Šią idėją pasigauna ir kitos sritys – atsiranda ir populiarėja slaptieji restoranai, slaptasis kinas. Londonas nesiliauja stebinęs. Ne veltui sakoma, kad ir visą gyvenimą čia nugyvenęs, vis tiek niekada nepažinsi šio miesto... ● vž de luxe

69

/Parengė Gintautas Degutis/

technogidas ch G A M I N T O J Ų NU O T R .

Artėjant pavasariui paprastai pradedame laukti atostogų, planuojame keliones ir pasižadame sau, kad šį sezoną tikrai daugiau sportuosime. Kad šiuos pažadus pildyti būtų lengviau, pristatome kelis inovatyvius įrenginius aktyviems keliautojams, sporto ir sveikos gyvensenos mėgėjams.

Nematomas dviratininko šalmas Dviračių entuziastams siūlome išbandyti švedų sukurtą nematomą šalmą. Šiauriečiai šmaikštauja, kad pagrindinė dviratininkų problema – kaip apsaugoti galvą ir nesusigadinti šukuosenos. Švedai šią problemą išsprendė – sukūrė ant kaklo segamą prietaisą, veikiantį kaip automobilio oro pagalvė. „Hovding“ – tai šaliką arba storą apykaklę primenantis įrenginys, kuris per avariją staigiai išsiskleidžia ir aplink galvą suformuoja tvirtą nailoninį gobtuvą.

Apykaklėje paslėptas nedidelis dujų balionėlis, giroskopas, keli jutikliai ir kompiuterinis valdiklis, kuris 200 kartų per sekundę analizuoja dviratininko judesius. Jei pajuntamas smūgis arba kitas nuokrypis nuo įprastų judesių, valdiklis aktyvuoja dujų balionėlį ir šalmas automatiškai išsiskleidžia. Tai tetrunka dešimtąją sekundės dalį. Maždaug tiek, kiek ir automobilio oro pagalvės išskleidimas. Šalme sumontuota ir juodoji dėžė, kuri įrašo avariją bei duomenis apie tai, kas vyko kelios sekundės iki nelaimės. Tai gali praversti bendraujant su draudikais. „Hovding“ sugalvotas 2005 m. Tačiau nematomo šalmo technologija ir dizainas buvo tobulinami dar 7 metus. Turime pripažinti, kad laikas praleistas ne veltui – „Hovding“ atrodo tikrai stilingai, galima rinktis iš keliolikos įrenginio apvalkalo spalvų, jo bandymų rezultatai 4 kartus geresni nei įprastų šalmų, o svarbiausia – jis negadina šukuosenos.

Kaina: 399 EUR (1376 Lt).

Daugiau informacijos: http://www.hovding.com/en/

72 vž de luxe

Vandenilio kuro elementai Tiems, kurie nemėgsta vaikščioti ir jiems dažnai pritrūksta energijos, siūlome išbandyti vandenilio kuro elementus. Juos jau beveik pusšimtį metų sėkmingai naudoja astronautai. Šie elementai užtikrina energijos tiekimą Tarptautinėje kosmoso stotyje. Taigi buvo pats laikas juos sumažinti ir atpiginti tiek, kad jie tiktų masinei gamybai. Būtent tai ir padarė Jungtinės Karalystės bendrovė „Intelligent Energy“. Ji neseniai pristatė pirmuosius pasaulyje masinės gamybos vandenilio kuro elementus. Įrenginys „Upp“ – tai apie 500 gramų sveriantis nešiojamas energijos šaltinis, gaminantis elektrą iš vandenilio ir išskiriantis vandens garus. Prietaisas kainuoja 199 USD (507 Lt) ir turi keičiamą vandenilio kasetę, kurios vidutiniškai užtenka 5 telefono pakrovimams. Po to reikia pirkti naują kasetę arba siųsti bendrovei senąją, kad ją vėl užpildytų. „Intelligent Energy“ pirkėjams jas siunčia paštu arba per kurjerių tarnybas. Už kasečių pildymą bendrovė ima abonentinį mėnesio mokestį – 10 USD. Beje, įprasti panašaus galingumo ličio elementų energijos bankai tekainuoja apie 30–50 USD (70–130 Lt). Be to, jie pakraunami iš elektros lizdo. Tačiau galime lažintis, kad vandenilio pagalba savo telefonus krauna ne kiekvienas jūsų pažįstamas.

Kai šalia nėra elektros lizdo Šiais laikais mobilieji įrenginiai lydi mus visur, net gamtoje – kalnuose, žygiuose ir žvejyboje, jau nekalbant apie rytinį pabėgiojimą parke. Paliksime jums patiems spręsti, gerai tai ar blogai. Faktas, kad elektros lizdo trūkumas dažnai erzina. Įdomų šios problemos sprendimą siūlo jauna JAV bendrovė „Tremont Electric“. Ji pagamino asmeninį elektros generatorių. „Power Personal Energy Generator“ (PEG) yra maždaug prožektoriaus dydžio. Prietaiso viduje yra spyruoklė su magnetu, kuris, naudotojui judant, šokinėja aukštyn žemyn ir, kaskart praslinkdamas per ritę, generuoja elektros energiją.

PEG galima įsimesti į kuprinę arba prikabinti prie dviračio. Jame esanti 2,000-mAh ličio jonų baterija leidžia iki galo pakrauti „iPhone 3“, „Samsung Galaxy S II“ ir kitus panašios talpos elementus turinčius įrenginius.

Kūrėjų teigimu, kai PEG baterijos visai nusekusios, minutę pasivaikščiojus tiek pat laiko galima klausytis „iPod nano“.

O norint minutę kalbėti išmaniuoju telefonu vaikščioti reikia apie 25 minutes.

Kaina: nuo 130 USD (332 Lt).

Daugiau informacijos: http://www.npowerpeg.com/

Kaina: 199 USD (507 Lt).

Daugiau informacijos: http://www.beupp.com/

Kalorijas skaičiuojanti apyrankė Aktyviam laisvalaikiui skirtame numeryje negalime nepaminėti bendrovės „Jawbone“. Per keletą veiklos metų ji rado sau patogią nišą rinkoje ir išgrynino produktų krepšelį. Bene įdomiausias daiktas jame – „Jawbone Up24“ apyrankė, skaičiuojanti žingsnius ir kalorijas bei stebinti vartotojo miego kokybę. „Up24“ apyrankė yra lengva ir atspari vandeniui, su telefonu ji bendrauja per Bluetooth.

technogidas

Kitaip nei konkurentai „Fitbit Force“ ir „Nike FuelBand“, „Up24“ apyrankė neturi ekranėlio, tad bėgiojant žvilgtelėti į sudegintų kalorijų kiekį nepavyks. Tiesa, ekranėlio trūkumą atsveria apyrankės aplikacija, kurioje gausybė patarimų ir funkcijų. Viena iš smagiausių apyrankės funkcijų – galimybė paklausti, ar patiekalas, kurį ketinate užsisakyti, tinka jūsų mitybos ir sporto režimui. Taip pat yra galimybė skenuoti brūkšninius prekių kodus. Pirmuoju atveju patiekalų kalorijos skaičiuojamos labai apytikriai, iš internete pateiktų receptų. Tačiau jei nusistatysite griežčiausią režimą, „Up24“ aplikacija veikiausiai neleis mėgautis jokiomis picomis, makaronais, šonkauliais ir kitais panašiais patiekalais.

Deja, kol kas „Up24“ bendradarbiauja tik su „Apple“ įrenginiais.

Kaina: 150 USD (382 Lt).

Daugiau informacijos: https://jawbone.com/

vž de luxe

73

technogidas „iPad“ dėklas verslo kelionėms Aktyviam laisvalaikiui skirti prietaisai ir kiti malondaikčiai dažnai traukia akį ir vilioja sveikesnės gyvensenos pažadais. Tačiau nepamirškime ir verslo kelionių. Kompanijos „Belkin“ dėklas su klaviatūra „iPad“ planšetiniams kompiuteriams nėra naujiena. Tačiau „QODE Ultimate Keyboard Case“ iškovojo 2013 m. prestižinio kompiuterijos žurnalo „PC magazine“ metų aksesuaro titulą. Ir, „De luxe“ nuomone, jis to vertas. „QODE“ prie „iPad“ jungiamas per Bluetooth jungtį. Dėkle yra integruota ir plonytė baterija, kuri, pasak gamintojo, užtikrina, kad planšetė be papildomo krovimo veiks net 160 valandų. Realiai šis skaičius maždaug 50–60 valandų mažesnis. Tačiau palyginti su senesnės kartos planšetėmis ir jų klaviatūrose esančiomis baterijomis 100 val. yra labai daug. Pavyzdžiui, autoriaus turimas senučiukas „Asus Transformer TF101“ su prijungta klaviatūra teištveria apie 16–18 valandų darbo. Jau net neminint to, kad pastarasis yra bent du kartus storesnis ir sunkesnis už „iPad“ ir „QODE“ porą.

Ekraną prilaikantis „QODE“ stovas yra magnetinis, tad norint prijungti klaviatūrą prie planšetės nereikia taikyti į jungtis.

Be to, magnetų pagalba dėklas automatiškai „pažadina“ kompiuterį, kai tik dėklas yra atidaromas, ir „užmigdo“, kai planšetė vėl įdedama, o dėklas uždaromas.

Gera naujiena, kad šis dėklas-klaviatūra telpa ant lėktuvuose esančių atlenkiamų „staliukų“, dar palikdamas vietos ir vyno taurei.

Kaina: 100 USD (255 Lt). http://www.belkin.com/ us/p/P-F5L149/

18 karatų aukso ausinės Švedijos telefonų dėklų, ausinių ir laidų gamintoja „Happy Plugs“, 2011 m. startavusi su įvairių spalvų ausinių kolekcija, nusprendė pamaloninti moteris ir išleido riboto tiražo ausines su ausų kištukais, pagamintais iš 18 karatų aukso. Nesakome, kad tokie aksesuarai nepatinka vyrams. Tačiau mes, kaip ir pati gamintoja, įtariame, jog pagrindinė šio produkto tikslinė auditorija yra moterys.

Beje, šios ausinės pagamintos ne didžiuliame, triukšmingame Kinijos fabrike, o Stokholmo senamiestyje. Kiekvieną porą rankomis gamina Švedijos juvelyrikos meistrai. Ausinėms pagaminti sunaudojama 25 gramai aukso. „Happy Plugs“, kaip ir priklauso šiuolaikinėms ausinėms, turi mikrofoną ir nediduką muzikos grotuvo valdymo pultelį. Jos gali veikti su bet kokiu įrenginiu, turinčiu standartinį 3,5 mm ausinių jungtį.

Kaina 14 500 USD. Daugiau informacijos: http://www.happyplugs.com/en/products/

Išmanieji drabužiai JAV kompanijos „Heapsylon“ „Sensoria“ linijos marškinėliai, sportinės liemenėlės ir kojinės užkietėjusiems sporto entuziastams. „Sensoria Fitness Socks“ kojinėse esantys jutikliai „stebi“ bendrą naudotojo aktyvumą – suvartotas kalorijas, žengtus žingsnius, judėjimo greitį, matuoja bėgimo ritmą, geba nustatyti pėdos svorio centrą ir patarti, kokia bėgimo technika vartotojui yra tinkamiausia.

Savo ruožtu „Sensoria“ marškinėliai ir sportinės liemenėlės „stebi“ naudotojų širdies ritmo, raumenų jėgos ir įtempimo duomenis.

Didžioji dalis jutiklių ir elektronikos grandinių įaustos į pačius drabužius, tačiau gamintoja tikina, kad juos galima skalbti net automatinėmis mašinomis. Tiesa, komplekte yra keletas papildomų elektronikos elementų, kurių skalbti negalima.

Be abejo, visi šie drabužiai Bluetooth jungtimi siejami su telefonu ir gali vienu metu į ekraną transliuoti visą reikiamą ir jau apdorotą informaciją. Taigi jūsų elektroninis treneris visada bus su jumis. Visi šie drabužiai sukurti ir gaminami Italijoje.

Kaina: kiekvieno gaminio kaina yra skirtinga ir siekia nuo 29 iki 199 USD. Daugiau informacijos: http://store.sensoriafitness.com/

74 vž de luxe