de luxe

2013 RUGSĖJIS

KLASIKA. VIS SUGRĮŽTANTIS IR AMŽINAI IŠLIEKANTIS ETALONAS vž de luxe

1

Elegance is an attitude Simon Baker

Conquest Classic

69

52 24

28 24

36

2013-ųjų kosminė keistenybė

Išskirtinės kokybės ir skonio salelės

Kur glūdi gurmaniškų parduotuvėlių žavesys.

30

Vilionės prabanga, sportiškumu ir komfortu

Nauji automobilių gamintojų pasiūlymai išrankiausiems pirkėjams.

34 39

Technogidas

Nuo išmaniųjų papuošalų iki USB seifų.

Investicinių vynų kylančios vertės magija

Kuo investiciniai vynai skiriasi nuo kolekcinių.

66

Metų tendencijos ir individualumo paieškos.

Dar vienas būdas nenuobodžiai praleisti atostogas.

Prabangaus interjero kodai – natūralumas, rankų darbas ir emocija

Kultinis laikrodininkas ir jo naujas šedevras.

26

50 34

56

Emigracija kuria naują kryptį virtuvėje

Pasaulio virtuvių sintezės skoniai.

60

Jums pagroti gali ir „The Rolling Stones“

Kiek kainuoja žvaigždės privačiam vakarėliui.

62

Šiuolaikiniai dviračiai – mada, prestižas, prabanga Ir dviratis gali būti išskirtinis.

Pats sau kapitonas Burgundijoje

68 70

Akcentai jai ir jam

Naujo mados sezono vėjai.

Vienas aplink pasaulį per 80 dienų

Pažintis su jauniausiu buriuotoju, laimėjusiu „vienišių“ lenktynes aplink pasaulį.

74

440 km. per Laplandiją slidėmis

Išskirtinis nuotykis, kurį patirti galite ir jūs.

30

18 vž de luxe

68

Vilnius „Panorama“ | Kaunas „Akropolis“ | Klaipėda „Akropolis“ facebook.com/CremedelaCremeHauteParfumerie

ISSN 2029-0942

Nr. 1 (6) 2013 09 R E DA KC I J O S A D R E S A S

Sveiki,

laikmečiui būdingos ekonominės ir politinės vėtros, individualumo ir išskirtinumo troškulys, drąsus naujausių technologijų taikymas – visa tai verčia mus jaustis šiek tiek nestabiliai. Patiriame spaudimą neatsilikti, nuolat ieškoti, o kartais net rizikuoti. Ir tuomet gręžiamės į tai, kas yra ir visada bus pavyzdžiu – klasiką. Stabilumo uostas, kur grožis yra įvertintas laiko ir pripažintas kartų. Tai matome ir iš naujausio mados sezono linijų, spalvų, formų ir tekstūrų.

Klasika tampa geriausi. Ir kainuoja dažnai brangiai. Kiek laiko, talento ir dvasios pastangų yra sukrauta ant šio aukuro, rodo ir pasakojimas apie naują šedevrą laikrodžių pasaulyje – Vianney Haltero šešerius metus kurtą laikrodį „Deep space tourbillon“.

Automobilių rinkos naujienos ir

J. Jasinskio 16A, LT-01112, Vilnius, Lietuva

naujausių technologijų taikymas mūsų buityje primena, kad tobulumo paieškos vyksta nuolat ir yra vienintelis variklis į nemirtingumą.

Prabanga spinduliuojantys naujų automobilių modeliai žada vis tobulesnę įrangą ir didesnį komfortą.

O technologinės naujienos buityje kaunasi už laimę tapti reikalingos.

Nes teisėjai čia – mes. Kai kas taps istorija, kai kas numirs nepastebėtas.

Tas pats ir maisto rinkoje – klasikinių gardėsių gimimas prasideda nuo eksperimentų. Kartais, kaip rodo istorija, padiktuotų tiesiog laikmečio aktualijų. O štai vynas daugiau remiasi tradicija nei eksperimentu.

Seifo vertus gėrimus padės atsirinkti investicinių vynų ekspertas Martynas Žemavičius.

Interjero dizaineriai taip pat kalba apie amžinąsias vertybes – natūralias medžiagas ir rankų darbą. Kartu siekdami individualumo, bandydami atspindėti interjere ir būsto savininko veidą.

Bet pradžių pradžia yra žmogus – talentingas ir drąsus. Todėl siūlome susipažinti su Alexu Thomsonu ir jo gyvenimo būdu. Tiems, ką įkvėps ši pažintis, mėgstantiems iššūkius ir norintiems patiems patirti ką nors naujo turime pasiūlymą – kelionę per Laplandiją slidėmis. Šiuos ir kitus pasakojimus rasite naujame sugrįžusio pas jus žurnalo „De luxe“ numeryje.

Tel. +370 5 2526300, 2526380 Faks. +370 5 2526313

L eid ė jas

UAB „Verslo žinios“ G e n erali n is direk t ori u s

Ugnius Jankauskas R edak t or ė

Aušra Barysienė ausra.barysiene@verslozinios.lt A u t oriai

Gintautas Degutis Renaldas Jakubauskas Jurgita Januškevičiūtė Agnė Kriščiukaitytė Marta Kuzmickaitė Beatričė Laurinavičienė Jolanta Malinauskienė Jonas Papievis Dina Sergijenko Asta Šerėnaitė Milda Zolubaitė F o t ografai

Vladimiras Ivanovas Judita Grigelytė D i z ai n eris

Vilmas Narečionis R ekla m a

Eglė Ostrauskaitė +370 5 252 6378 P re n u m erata

Živilė Gudavičiūtė + 370 5 252 6408 V ir š elis

„FWD agency“ S pa u s t u v ė

„Spaudos kontūrai“ TIRAŽAS

10 400 egz.

Malonaus skaitymo, Aušra Barysienė redaktorė

22 vž22 de luxe vž de luxe

© Platinti šio leidinio tekstus ir vaizdo informaciją galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Kultinis laikrodininkas Vianney Halteras, dėvintis sau įprastus išblukusius džinsus ir aptemptus marškinėlius, išsitiesia kėdėje nutriušusioje savo gamyklos kontoroje, Šveicarijos Sen Krua kaimelyje. Gyvų akių 50-metis prancūzas, kalbantis su riebiu lyg foie gras akcentu, iš naujo išgyvena kūrybos procesą, kurio rezultatas yra šešerius metus kurtas prabangus laikrodis „Deep space tourbillon“ („Giluminio kosmoso sūkurys“). / parengė Aušra Barysienė /

G a m i n t ojo n u o t r .

24 vž de luxe

VIANNEY HALTERAS 1973 m. dešimtmetis Vianney Halteras prašo leidimo pamatyti, kas yra už vietinės bažnyčios laikrodžio ciferblato.

1977 m. mokytojas paragino vaiko tėvus rasti jam tokį užsiėmimą, kuris duotų darbo jo rankoms. Jaunuolis pradeda mokslus Nacionalinėje laikrodininkystės mokykloje (Ecole Nationale de L’Horlogerie) Paryžiuje. Keliaudamas į mokyklą traukiniu, jis nesustodamas skaito mokslinę fantastiką.

1981 m. restauruoja laikrodžius Paryžiuje ir tampa televizijos serialo „Žvaigždžių kelias“ gerbėju. Pradeda gaminti laikrodžių mechanizmus garsioms kompanijoms.

1990 m. Halteras persikrausto į Šveicariją.

1994 m. įkuria kompaniją „La Manufacture Janvier“ apleistoje muzikinių dėžučių gamykloje.

1998 m. debiutinis Haltero laikrodis „Antiqua“ šokiruoja laikrodžių pasaulį. Keturi laikrodžio ciferblatai primena laivo iliuminatorius ir yra pritvirtinti varžtais.

1999 m. naujasis „Contemperaine“ laikrodis išlaiko „Antiqua“ formą, bet turi plonesnius, paprastesnius ciferblatus.

2001-aisiais sukūrė „Contemperaine Phase de Lune“ modelį.

2001 m. modelis „The Classic“ grįžta prie tvirtos „Antiqua“ estetikos. Vokietijos odinių gaminių kompanijai „Goldpfeil“ sukuriami laikrodžiai „Satellarium“ ir „Jumping House Luna Cycle“.

2003 m. – „Opus 3“ modelis, sukurtas madų namų „Harry Winston“ užsakymu, jis įkvėptas 1959-ųjų poatominės apokalipsės tematikos filmo „Pasaulis, kūnas ir šėtonas“ („The World, the Flesh and the Devil“).

Šešerius metus kurtas laikrodis „Deep space tourbillon“ kainuoja apie 180.000 Šveicarijos frankų ir skirtas ieškantiems originalių vienetinių gaminių.

2006–2007m. sukuriami laikrodžiai „Trio Grande Date“ ir „Classic Janvier“.

P

er daugiau nei 30 metų trukusią karjerą Halteras retai atostogaudavo ir dažnai miegui skyrė vos tris valandas per naktį. Iki 2010-ųjų jis nedaug laiko praleido prie darbastalio, nes nuolatos būdavo užsiėmęs popierizmu ir vizitais pas klientus. Ilgainiui Halteras tapo nervingas ir neramus, dažnai užmiršdavo, ką daro ar su kuo bendrauja, rašo dienraštis „The Wall Street Journal“.

Tačiau 2010-ųjų lapkritį įsijungė ilgai slopintas išgyvenimo mechanizmas: laikrodininkas pradėjo miegoti po 15 valandų per parą. 2011ųjų sausį jis atleido 17 iš 20-ies darbuotojų, nes, pritrūkus idėjų, ėmė atrodyti, kad jo verslo geriausios dienos jau niekada nesugrįš. Prancūzas vis dažniau užsisklęsdavo namuose, klausydavosi muzikos ir iš naujo skaitydavo paauglystėje pamėgtą mokslinės fantastikos klasiką.

Kartą Lozanos miesto vaizdo ir garso įrašų parduotuvės savininkas jam papasakojo apie mokslinės fantastikos serialo „Žvaigždžių kelias“ („Star trek“) tęsinį „Deep space nine“, Halteras jį nusipirko ir lyg apsėstas peržiūrėjo visas 180 serijų. „Aš žiūrėdavau filmus prieš miegą, o tada juos sapnuodavau“, – prisimena verslininkas.

Vienas sapnas kartodavosi: jis sutikdavo svetimos galaktikos būtybių ir bandydavo joms paaiškinti, kad yra keturmatės Žemės planetos atstovas, kurioje egzistuoja ilgis, plotis, gylis ir

laikas. Jo naujiems draugams tai būdavo sunku suprasti, tad sapne jis jiems rodydavo įtaisą, kuriuo būdavo galima parodyti šias keturias Žemės dimensijas. Ateiviai būdavo patenkinti, bet pats Halteras niekaip negalėjo pamatyti to įtaiso. Tačiau kaskart jį sapnuodamas verslininkas vis aiškiau matydavo jo detales, kol galiausiai suvokė, kad tai – laikrodis.

Savo naują šedevrą „Deep space tourbillon“ Halteras kūrė iki 2011-ųjų lapkričio. Darbams stumiantis į priekį, jis miegodavo po 12 valandų per parą, toliau skaitė mokslinę fantastiką ir vis grįždavo prie filmo „Deep space nine“. Verslininkas suvokė, kad anksčiau jautėsi išsisėmęs, nes buvo praradęs ryšį su savo įkvėpimo šaltiniu – moksline fantastika – ir tai žudė jo vaizduotę.

Lyg režisierius, besirenkantis operatorių, Halteras į pagalbą kviečiasi dizainerį, 37-erių metų šveicarą Jeremie Senggeną. Jo misija buvo perkelti Haltero galaktikos pojūčius į mechanizmo brėžinius.

Iš viso Vianney Halteras ketina pagaminti 100 „Deep space tourbillon“ laikrodžių, kiekvieno kaina apie 180.000 Šveicarijos frankų (apie 504.000 Lt) ir gali svyruoti priklausomai nuo naudojamų metalų.

Nežemiškas kūrinys

Iš pirmo žvilgsnio „Deep space tourbillon“ primena televizijos serialo „Deep space nine“ aps-

kritą kosminę stotį, kurios išorinis „švartavimosi“ žiedas rodo valandas ir minutes, o išlenkti bokštai yra paversti į mėlynas valandų ir minučių rodykles. Išgalvotos kosminės stoties centras yra apskritas. Čia yra daugmaž stačiakampis objektas (autorius jis vadina „lopšiu“) su trimis judančiomis ašimis. Viena ašis padeda „lopšiui“ keliauti aplink ciferblatą lyg rodyklei, ši kelionė trunka 30 minučių. Ant antros ašies „lopšys“ sukasi (lyg višta ant iešmo) kas šešias minutes. Trečia ašis laiko sūkurį ir šis sukasi kas 40 sekundžių – ne kas 60, kaip įprasta.

Pasak Haltero, šie elementai neatlieka jokių laiko matavimo funkcijų. Anot jo, šis laikrodis yra gyvybės Žemėje modelis. Trys ašys juda intervalais, kuriems nėra vietos laikrodininkystės istorijoje. Ašys yra trys matmenys.

Ketvirtasis elementas, laikas, yra matuojamas išoriniame rate, kuris juosia likusius tris žiedus. Visa gaubiančio laiko sampratą akcentuoja kupolo formos kristalas, kuris yra iškeltas 10 mm virš „lopšio“ (laikrodis yra 46 mm skersmens ir 19 mm storio). „Norėjau sukurti labai paprastą įrenginį, kuris paaiškintų Žemės matmenis visoms galaktikos būtybėms. Trys fiziniai matmenys centre ir laikas aplink. Taip buvo mano sapne“, – sako kūrėjas. ●

vž de luxe

25

Išskirtinės kokybės ir skonio

salelės

„Le Palais des Thes“ arbata – vienas tų „Mamma Mia“ parduotuvės produktų, kurį nusipirkęs gauni ir jo istoriją.

Nors didžiųjų prekybos tinklų lentynos lūžta nuo maisto ir gėrimų, gurmaniškos parduotuvėlės, siūlančios ne masinių, o nišinių – išskirtinės kokybės ar skonio produktų, neatsilieka plėtros tempais. Atrodo, prabėgo vos kelios savaitės, na, gal mėnuo, o kurio nors miesto senamiesčio gatvelėje jau matai besikuriantį dar vieną naują gurmanišką kampelį. Dažnas pirkėjas, užsukęs į nedidukę parduotuvėlę, prie prekystalio tikisi sutikti verslo savininką ar kitą užsidegusį darbuotoją, su kuriuo kartu galėtų leistis į nedidelę kelionę po skonių pasaulį. /Jonas Papievis / V ladi m iro I va n ovo , j u di t os grigely t ė s n u o t r .

K

ai įsigyjame maisto ar gėri- macija nėra skelbiama, tačiau tai, papasakos, jog turi vieną gamintoją mų įprastoje parduotuvėje, kad šokolado kokybę vertina kara- iš Čilės – pripažintą vienu geriausių vargu ar tikimės, kad prie liškieji rūmai – neabejotinas ben- šioje Pietų Amerikos šalyje, kurio mūsų prišoks pardavėjas ir drovės pasididžiavimas. vynai buvo tiekiami per oficialų JAV ims pasakoti trumpą ar ilgą, „Mamma Mia“ lentynose besi- prezidento Baracko Obamos vizitą į tikrą ar jau bene legenda virtu- puikuojančios „Le Palais des Thes“ Santjagą. sią istoriją apie tam tikrą šokoladą, arbatos turi kitokią istoriją – šią „Mūsų pirkėjams svarbus benkavą, arbatą, vyną ar bet kurį kitą bendrovę 1986 metais Prancūzijoje dravimas. Nuo įprastos maisto parproduktą. Gurmaniškose parduo- įkūrė 45 arbatos entuziastai, jie pa- duotuvės skiriamės tuo, kad nesatuvėlėse įvairiausių istorijų galima tys vykdavo į arbatos augavietes me konvejeris, o savo klientus paišgirsti ne vieną ir ne dvi. Kai žinai, ieškoti išskirtinių krūmelių. Tad žįstame, jie pažįsta mus, mes – kad tokiais pat kąsniais mėgau- šios arbatos kokybę užtikrina ne juos. Pasikalbame, pasiteiraujame jasi karaliai ar kadaise tokį mais- vienas ar du, o visas būrys jėgas su- apie darbus, atostogas, keičiamės tą pasigardžiuodamos valgė istori- vienijusių arbatos žinovų. lauktuvėmis, palaikome artimesnės asmenybės, tai visiškai pakeičia Jei šioje delikatesų krautuvėlėje nius ryšius“, – pasakoja p. Staskemaisto ir gėrimų vartojimo kultūrą, rinksitės vyną, savininkai mielai vičius. atneša naujų ir netikėtų atradimų. „Kiekvienas produktas gurmaniškoje parduotuvėlėje turi ką nors visiškai savito, o žmonėms patinka istorijos. Jeigu žinai istoriją, perki ne tik maistą ar gėrimą, kartu įsigyji kai ką daugiau,“ – įsitikinę delikatesų krautuvėlės sostinėje „Mamma Mia“ savininkai Laimona Vaškelaitytė ir Martynas Staskevičius.

Tokių produktų, kartu su kuriais pirkėjai išsineša ir istoriją, jų delikatesų krautuvėlėje ne vienas. Štai angliški „Prestat“ šokoladai yra tiekiami Didžiosios Britanijos karališkiesiems rūmams – tai oficialiai nurodyta ant šokolado pakuotės.

Tiesa, konkrečiai sužinoti, kurios rūšies šokoladu mėgaujasi karalienė Elžbieta II, nepavyks – ši infor- Kiekvienas pirkinys „Mamma Mia“ parduotuvėje – dovana. Ir kitam, ir sau.

26 vž de luxe

Dėl to „Mamma Mia“ savininkai kol kas nerado geresnio recepto, kaip patiems stovėti prie prekystalio ir aptarnauti klientus. Jie pasakoja, kad pakaitomis besisukdami tarp lentynų praleidžia didžiąją dalį savo laiko, mat niekas kitas geriau už juos nepapasakos pirkėjui apie produktą, kurį jie patys atrado, nuėjo ilgą kelią, kol pasiekė gamintojus, sutarė dėl tiekimo ir galiausiai atvežė į Lietuvą.

Išskirtinių gardėsių krautuvėlės savininkai, savo verslą pradėję nuo internetinės gurmaniškų dovanos produktų parduotuvės, pasakoja, kad gurmaniškos dovanos – jų verslo pradžia ir dar vienas išskirtinumas. Čia jiems svarbus ne tik dovanos turinys – kokybiškas vynas, sūris, užtepėlės, alyvuogės, bet ir tai, kad dovanos produktai vienas prie kito derėtų, būtų tinkamai ir estetiškai supakuoti.

Atkartoja turgų

Vos antrą veiklos mėnesį skaičiuojančios „Marche de Provence Boutique“ savininkas Arūnas Oželis pasirinko naują ir dar lig šiol nematytą gurmaniškos krautuvėlės modelį. Ji duris atvėrė greta jau kelerius metus Vilniuje veikiančio restorano „Marche de Provence“ ir visa savo esme primena turgų.

„Marche de Provence Boutique“ pasiūlys ir tinkamų prieskonių patiekalui pagardinti.

Prie įėjimo pasitikęs parduotuvės vadovas Linas Kuklerius pirmiausia veda į dešinę, kur prekiaujama šviežiomis žuvimis ir mėsa. Ši parduotuvės vieta atgyja antradieniais ir ketvirtadieniais – tomis dienomis pristatoma šviežių produktų, o novatoriški parduotuvės šeimininkai apie tos dienos gėrybes suskumba pasidalinti tinklaraštyje. Šio „turgaus“ veiklos modelis paprastas – tos šviežios žuvys ar mėsa, kurių nenuperka, patenka ant restorano „Marche de Provence“ lankytojų stalo. Toks apsikeitimas produktais leidžia šiai gurmaniškai parduotuvei prekiauti šviežia gurmaniška mėsa bei žuvimis ir nepatirti nuostolių, jei pirkėjų tą dieną nesulauktų. „Marche de Provence Boutique“ siūlo šviežios jautienos, avienos, triušienos, platų žvėrienos asortimentą, kalmarų, tuno, omarų, kitų žuvų ir jūrų gėrybių. Jei reikia, produktus čia pat paruošia gaminti ar pasiūlo receptą ir į maišelį įberia tinkamų prieskonių patiekalui pagardinti. „Ateityje galvojame nuomoti ir specialius įrankius bei indus, juk tikrai ne kiekvienas namuose turi

28 vž de luxe

sipirkti butelį vyno ir parsinešti namo ar degustuoti jį čia pat vietoje. Dar viena naujoviška idėja – parduotuvės apačioje įsigijęs sūrio ir gabalėlį duonos, pirkėjas gali užlipti į viršų, užsisakyti taurę vyno ir čia pat su draugais papietauti.

Ieško išskirtinumo

„Marche de Provence Boutique“ produktus čia pat paruošia gaminimui ar pasiūlo receptą.

įrankius omarui gliaudyti ar didžiulį puodą jam išvirti arba keptuvę ispaniškai paelijai paruošti“, – apie idėjas, kaip sukurti dar daugiau išskirtinumo, pasakoja p. Kuklerius. Anot jo, ši gurmaniška parduotuvė atsirado norint šviesti klientus, mokyti ir patarti, kaip namie gaminti skaniai ir įdomiai.

Pasukus į kitą gurmaniškos parduotuvės pusę – antikvarinis sūrių šaldytuvas, kuriame galime rasti tradicinių pasaulio sūrių iš ožkų, avių, karvių pieno. Įdomesni – brandinti naudojant kalvadosą, pe-

lenus. Prie patikusio sūrio kasryt galima parsinešti ir kepalėlį šviežios duonos – parduotuvėlėje prekiaujama duona, kurią kasryt kepa restorano duonos kepykla. Dar čia galima rasti pačių parduotuvėlės šeimininkų gaminamų prieskoninių aliejų, iš kurių populiariausias atspindi Provanso dvasią – su levandomis.

Užlipus į antrą aukštą – degustacinis vyno baras, veikiantis ir kaip įprasta vyninė. Čia galima išsirinkti vyno, kuris dera prie parduotuvės apačioje įsigyto maisto, tiesiog nu-

Atrodo, kad supinti maisto ir gėrimų prekybą su restorano, kavinės ar baro koncepcija – dominuojantis naujai besikuriančių gurmaniškų parduotuvėlių bruožas. Sostinėje Vilniaus gatvėje pavasarį įsikūrusi kavinė-parduotuvė „Sarkozy“ žvilgsnį patraukia atvirais langais, pro kuriuos matyti jaukūs staliukai su lauko gėlėmis, romantiškos pagalvėlės ir Albert'o Camus knygos.

Užsukus čia galima prisėsti prie staliuko arba įsigyti lentynose siūlomų maisto produktų. Arba padaryti ir viena, ir kita. Šios kavinės-parduotuvės savininkai ieško savo vietos tarp ir taip nišinių gurmaniškų parduotuvėlių, jie prekiauja viskuo, kas pagaminta iš obuolių. Čia galima įsigyti sulčių, sirupo, sidro, atkeliavusio iš Normandijos ūkininkų, kalvadoso, obuolių traškučių, obuolienių, bandelių su obuoliais, obuolių pagardų. ●

Išskirtinių ir prabangių automobilių gamintojų nuotaikos net ir sunkmečiu per daug nesubjuro, nes praradimus Europoje kompensavo išaugusi paklausa JAV ir Azijoje, tad šiemet debiutuoja ar netolimoje ateityje pasirodys nemažai išrankiausius pirkėjų patogumo, saugumo, sportiškumo lūkesčius atitinkantys ir prabanga spinduliuojantys modeliai. / Renaldas Jakubauskas /

VILIONĖS G a m i n t oj ų ( „ Ne w spress “ ) n u o t r .

„Aston Martin Vanquish Volante“ kėbulas pagamintas iš anglies pluošto, tad ne ką sunkesnis už kupė versiją.

B

ene laukiamiausias šiemet prestižinių automobilių šeimos atstovas, artimiausiu metu jis veikiausiai bus ir perkamiausias modelis – „Mercedes-Benz“ S klasės limuzinas, Lietuvoje automobilių prekybos salonuose naujokas turėtų pasirodyti rugsėjį. S klasės limuzinas, tai – pats prabangiausias ir ilgiausiai gaminamas serijinis lengvasis „Mercedes“ automobilis. Naujajame modelyje bus siūloma aukštesnio lygio nei pirmtako prabangos įranga, o jos lygį, žinoma, už papildomą kainą, pirkėjai galės dar pasigerinti. „Mercedes-Benz“ pristačius savąjį limuziną, konkurencinėje kovoje neatsilikti skuba ir „Audi“, į kelius išvairuojantis savo atnaujintą flagmaną A8.

Jo premjeros laukiama Frankfurte rugsėjo viduryje, nors internete ją buvo galima išvysti kiek anksčiau. Lietuvoje šio automobilio tikimasi sulaukti lapkritį.

Iki oficialios premjeros gamintojas informacijos šykšti ir tik užuominomis rinkodaros tikslais erzino potencialius pirkėjus. Vis dėlto neabejojama, kad naujasis limuzinas atsinaujina ne tik išoriškai, bet ir salone, ir po kapotu. Liepos pabaigoje jau buvo aišku, kad „Audi“ pažiba bus apginkluota vienu iš gamintojo pasididžiavimų – „Matrix LED“ žibintų bloku, kurį sudaro daug

30 vž de luxe

Ištaigingas keturduris sedanas „Bentley Flying Spur“, kuriame sumontuotas 6 l darbo tūrio W12 variklis, 100 km/val. greitį pasiekia vos per 4,6 sek.

PRABANGA, SPORTIŠKUMU IR KOMFORTU

nedidelių savarankiškai veikiančių šviesos diodų žibintų. Apšvietimą valdanti elektronika, priklausomai nuo eismo ir aplinkos apšvietimo sąlygų, gali jungti žibintus į įvairios konfigūracijos ir šviesos stiprumo segmentus.

Anksčiau tikėtasi, kad „Audi A8“ į kelius išriedės kitąmet, tačiau auganti konkurencija verčia skubėti, nes kita prabangių automobilių kompanija iš Bavarijos BMW savo flagmaną 7 serijos limuziną, kaip ir japonai „Lexus LS“ seriją, atnaujino dar pernai.

Tad „Audi“, šiuo metu antra pagal pardavimo apimtį pasaulyje prestižinių automobilių gamintoja, norėdama įgyvendinti užsibrėžtus tikslus iki 2020 m. tapti segmento lydere, snausti negali ir skuba užkariauti turtingų pirkėjų simpatijas. Pernai „Audi“ pardavė 38.600 vnt. A8 modelių, jos didiesiems konkurentams sekėsi kur kas geriau. „Mercedes“ S klasę pasirinko 80.300 pirkėjų, o 7 serijos BMW – 59.200 vnt., rašo „Bloomberg“.

Ultraliuksas

Praėjusiais metais „Daimler AG“ dėl kuklių pardavimų nusprendus nutraukti prabangiųjų „Maybach“ gamybą, vokiečių koncernas, kuriam priklauso „Mercedes-Benz“, neatsisako pakovoti dėl itin brangių automobilių pirkėjų.

Dieteris Zetsche, „Daimler AG vadovas, paskelbė, kad 2015 m. rinkai pristatys itin prabangų, kompanijos vadinamą „Super S“ klasės sedaną ir šis konkuruos su 200.000–250.000 USD kainuojančiais „Rolls-Royce Ghost“ ir „Bentley Flying Spur“ modeliais.

Anksčiau „Maybach 62 S“ automobilis, kainavęs daugiau nei 470.000 USD, varžėsi dar aukštesnėje klasėje – su „Rolls-Royce Phantom“ ir „Bentley Mulsanne“ modeliais.

„Rolls-Royce Wraith“

Verta priminti, kad kai kurie „Mercedes“ modeliai, pažymėti AMG ženkliuku, ir dabar kainuoja beveik 200.000 USD, tačiau p. Zetsche mano, kad naujoji klasė, nepriklausoma nuo AMG, leis kompanijai užimti didesnę šio segmento dalį. O norint, kad naujasis limuzinas išsiskirtų rinkoje, „Mercedes“ pasiūlys technologijų ir interjerą, kurio komplektacija bus aukštesnės kokybės nei dabartinio S klasės sedano.

Kartelė aukštyn

Kol „Daimler“ taikosi į BMW grupės valdomą britiškų „Rolls-Royce“ daržą, šis gamintojas taip pat plečia savo pasiūlą – rugsėjį klientus pasieks pavasarį Ženevos parodoje pristatyto prabangaus sportiško kupė „Wraith“ modeliai. Tai – pats galingiausias (variklis išvysto 624 AG) ir greičiausias (iki 100 km/val. įsibėgėja per 4,4 sek.) kompanijos gaminys, kainuoja apie 300.000 USD.

Anot Torsteno Muellerio-Otvoso, „RollsRoyce“ vadovo, šis automobilis buvo sukurtas siekiant pakeisti žmonių suvokimą apie prabangos markes. „Esu tikras, kad jis pritrauks daug naujų klientų“, – pareiškė jis. Prognozuojama, jog šių automobilių per metus gali būti nupirkta iki 1.500 vnt., o tai gerokai kilstels ir taip 20102011 m. rekordiškai padidėjusią, tiesa, pernai jau kuklesnę, šių prabangių automobilių paklausą. „Rolls-Royce“ savo išrankiems klientams pasiryžęs pasiūlyti ir „Wraith“ kabrioletą, tačiau tokios mašinos pirkėjus pasieks tik 2015 m.

Nekantrių, prabangius sportinius automobilius ir vėjo gūsius mėgstančių klientų įnoriams skuba įtikti ir „Aston Martin“, šiemet pasiūliusi maždaug 250.000 EUR kainuojantį rodsterį „Vanquish Volante“.

„Rolls-Royce Wraith“ – pats galingiausias ir greičiausias kompanijos gaminys, jo kaina apie 300.000 USD.

vž de luxe

31

„Mercedes-Benz“ deklaruoja, kad ekonomiškiausias ir mažiausiai kenkiantis gamtai elektra įkraunamas hibridas S 500 sunaudoja vos 3,0 l/100 km, o CO2 tarša – 75 g/km.

Renkasi SUV

„Bentley“ – kita britų prabangiųjų automobilių pramonės pažiba, taip pat kontroliuojama vokiečių, tik „Volkswagen“ grupės, taip pat kilstelėjo komforto kartelę. Šiemet gamintojas savo klientams pristatė naują prabangų sportišką „Flying Spur“, kuris yra galingiausias (variklis pasiekia 625 AG) ir greičiausias (iki 100 km/val. įsibėgėja per 4,6) sek.) „Bentley“ kompanijos kada nors gamintas keturduris sedanas.

Tačiau bene šviežiausia naujiena iš „Bentley“ garažo ta, kad kompanija neatsisako užmojų savo klientams pristatyti ir SUV klasės modelį ir taip taikosi dar išplėsti pirkėjų ratą. Tik jo laukiantiems klientams teks pakentėti bent porą metų – debiutas preliminariai numatytas tik 2016 m. Bendrovė jau išplatino vaizdines užuominas į būsimą modelį, teigiama, kad jis gerokai skirsis nuo pernai Ženevos parodoje pristatyto ir nemažai kritikos dėl dizaino sulaukusio koncepcinio „EXP 9 F“ eksponato. Planuojama, kad naujasis SUV kainuos apie 180.000 EUR. Ambicingų planų nestokojanti italų „Maserati“ kompanija, pasiryžusi 2015 m. parduoti 50.000 automobilių, viltis sieja su naujuoju „Quattroporte“ sedanu, kurį turėtų rinktis alternatyvų vokiškajai trijulei – BMW 7 serija, „Audi A8“ ir „Mercedes-Benz“ S klasei – ieškantys ištaigingų automobilių pirkėjai. Kitas italų koziris – naujasis „Ghibli“ modelis ir dar vienas prabangiųjų SUV klasės atstovas – „Levante“ visureigis. Jo rinkoje debiutuojant laukiama 2014 m. pabaigoje ar 2015 m. pradžioje.

Reaguodama į didėjančią konkurenciją naujovių turės imtis ir „Porsche, ji netruks privalės pasiūlyti jei ne naujos kartos, tai gerokai atnaujiną savąjį SUV klasės visureigį „Porsche Cayenne“.

Kita vertus, „Porsche“ jau metų pabaigoje pradės gaminti mažesnį ir pigesnį „Cayenne“

32 vž de luxe

„Mercedes-Benz“ itin daug dėmesio skyrė naujos S klasės interjerui.

brolį – „Macan“, naujoko laukiama Los Andželo automobilių parodoje lapkričio pabaigoje.

Prabangių automobilių gamintojų sprendimas pulti prie SUV klasės visureigių gamybos nėra atsitiktinis – šios klasės automobilių populiarumas pasaulyje nuolat auga, o „Porsche Cayenne“ pavyzdys (š. m. I pusm, palyginti su 2012 m. I pusm., pardavimai didėjo 22%) rodo, kad tokius modelius linkę rinktis prestižinių ar itin prabangių markių pirkėjai.

Rinkos tyrimų bendrovė „IHS Automotive“ prognozuoja, kad itin prabangių SUV klasės automobilių pardavimai pasaulyje iki 2017 m. patrigubės – iki 22.800 vnt., o kitų klasių atstovų paklausa tuo pat metu kils gerokai kukliau – apie 20%, iki 32.400. Pirmiausia tokias tendencijas lems JAV, Kinijos ir Rusijos pirkėjų poreikiai ir prioritetai. ●

„Maserati“ dar prieš porą metų pristatė koncepcinį „Kubang“, jo dizaino sprendimai kitąmet persikels į itališką prabangų SUV klasės modelį „Levante“.

/Parengė Gintautas Degutis/

technogidas ch G A M I NT O J Ų NU O T R .

Rudeniop, kai atšąla oras, saulė pasislepia už debesų, o iš dangaus vis dažniau sunkiasi dargana, daugelis iš mūsų laiką mieliau leidžia namuose. Kad laikas iki žiemos atostogų pamėgtame slidinėjimo kurorte neprailgtų, siūlome užmesti akį į keletą iš rinkos gerokai išsiskiriančių aukščiausios klasės įrenginių.

Didžiausias rinkoje

Prieš porą mėnesių Japonijos bendrovė „Sharp“ pranešė, kad jos pasididžiavimu vadinamą 90 colių (228.6 cm) įstrižainės „Aquos LC-90LE757 LED TV“ televizorių jau galima įsigyti Lietuvoje.

Be įprastų funkcijų, „LC-L90LE757“ suteikia prieigą prie interneto, prie televizoriaus galima lengvai prijungti mobiliuosius įrenginius ir naudotis „Skype“ paslaugomis. Taip pat šiais įrenginiais valdyti televizorių.

Foninio vaizdo režimas išjungtą televizorių iš juodos dėmės ant sienos paverčia ekranu, rodančiu pasirinktus vaizdus – grafikos darbus, nuotraukas, mėgstamo meno kūrinio reprodukciją ir pan. Tokiu režimu televizorius suvartoja tik 30–40 W energijos, arba tiek, kiek nedidelė kaitrinė elektros lemputė.

Verta atkreipti dėmesį, kad norint patogiai naudoti tokio dydžio televizorių ir mėgautis visa vaizdo kokybe, reikia sėdėti 3,5 m atstumu nuo ekrano.

Kad vartotojams, nusprendusiems įsigyti televizorių, nereikėtų matuoti savų sienų, „Sharp Europe“ sukūrė papildytosios realybės (angl. „Augmented reality“) programėlę, kuri parodo, kaip kambaryje atrodys vienokios ar kitokios įstrižainės televizorius.

Tereikia įsidiegti programlėlę ir pavaikščioti po namus, žiūrint per telefono ar planšetės ekraną.

Televizoriaus kaina – apie 13 000 EUR (apie 47.000 – 51.000 Lt).

Išmanieji papuošalai

Pastaruoju metu daug kalbama apie dėvimą technologiją. JAV interneto milžinė jau pristatė savo išmaniuosius akinius „Google Glass“, o „Sony“ ir keli kiti gamintojai – išmaniuosius laikrodžius. Likusieji seka minėtųjų pavyzdžiu. O štai JAV kompanija „Hybra Advance Technology“ pasuko kitu keliu. Bendrovė pristato išmaniuosius papuošalus O.R.B. Tai stilingai atrodantis išmanusis žiedas, transformuojamas į laisvųjų rankų įrenginį, kuris garsą perduoda ne per ausies būgnelius, o per kaukolės kaulą (Panašiai veikia ir „Google glass“ garso sistema). Papuošalas belaidžiu ryšiu jungiamas prie išmaniojo telefono ir vibruoja, kai telefonas suskamba. Norėdamas atsiliepti, vartotojas turi nusiimti papuošalą ir pasukti vieną žiedo dalį taip, kad įrenginys įgautų raidės „S“ formą ir užsidėti jį ant ausies.

Brangesnė O.R.B versija turės ir specialų nedidelį elektroninio rašalo ekranėlį, kuriame bus matomas skambinančio žmogaus vardas ar numeris, teksto žinutė ar priminimas iš kalendoriaus.

Prototipinis įrenginys yra pagamintas, tačiau mažmeninė jo kaina dar nėra skelbiama. Spėjame, kad ji nebus maža, mat O.R.B yra atsparus vandeniui ir smūgiams, jis pagamintas iš karinėms reikmėms naudojamų (angl. military-grade) lydinių. Tokios pat klasės yra ir tarpinės, ir visa elektronika.

34 vž de luxe

Aukščiausia kokybės lentyna

Vokietijos bendrovės „Sennheiser“ garso technologijų ekspertai šių metų balandį į rinką paleido naujausią savo kūrinį – mažytes IE 800 serijos ausines. Iš pirmo žvilgsnio jos atrodo kaip įprastos laisvalaikio ausinės. Tačiau nesileiskit apgaunami. IE 800 prikištos technologijų, kurios iki šiol buvo per didelės tokio tipo ausinėms. Pirmasis ir labiausiai pastebimas dizaino bei technologijų elementas – po dvi garso kameras kiekviename ausies kištuke. Tai padaryta siekiant izoliuoti žemus dažnius nuo aukštų, kad garsas būtų kuo švaresnis. Kiekviena kamera taip pat turi po specialią oro angą, kuri mažina vibraciją. Ausinės gali atkurti garsus, kurių dažnis – nuo 5 Hz iki 46.5 kHz. Be to, jų laidai itin tvirti ir sukurti taip, kad nesiraizgytų. Kaina – 1.000 USD.

technogidas Namų kinas

Jei 90 colių įstrižainės televizorius jums vis dar atrodo mažokas ir manote, kad frazė „namų kinas“ apskritai suprantama ne taip, kaip turėtų, jus gali nudžiuginti komercinius kino teatrus įrengiančios bendrovės „Imax“ pasiūlymas. Sulaukusi ne vieno prašymo, bendrovė nuo šių metų paslaugas pradėjo teikti ir privatiems klientams. Įsirengti privačią kino salę nuosavame name kainuoja apie 2 mln. USD. Tačiau kaina skiriasi nuo kliento pageidavimų, mat prie jų reikia taikyti ir projektorius, ir kitą įrangą. Pavyzdžiui, už 4 K raiškos vaizdą arba 3D technologiją teks primokėti papildomai.

Išmanieji „Vertu“ „Vertu“ prekės ženklas prabangos garbintojams puikiai žinomas. Išskirtinius – auksu, platina, oda ir brangakmeniais puoštus – telefonus ši Jungtinės Karalystės bendrovė gamina jau kelis dešimtmečius. Tačiau kai „Nokia“ pernai pardavė „Vertu“, šiek tiek pasikeitė ir pati bendrovė, ir jos gaminami įrenginiai. Sąlygiškai neseniai rinkai pristatytas pirmasis „Vertu“ telefonas su „Android“ operacine sistema „Vertu Ti“. O netrukus vartotojai galės užsisakyti ir naujausią „Vertu Ferrari“, jis taip pat veiks su „Android“ OS. Tiesa, bus išleistas tik ribotas tokių telefonų kiekis. „Vertu“ naujo aparato kainos nenurodo. Juk apie šį prekės ženklą sakoma: „Jei klausiate kainos, tikriausiai negalite jo sau leisti.“ Tačiau galime pridurti, kad „Vertu TI“ kaina yra apie 20.000 USD (15.000 EUR), o ankstesnio – dar ne išmaniojo – „Vertui Ferrari“ modelio kaina siekė 18.000 EUR.

Dovana melomanui Šiais laikais namų garso sistemos tampa nematomos – jos montuojamos sienose arba uždaromos spintelėse. O muzikos grotuvai telpa degtukų dėžutės dydžio įrenginiuose. Tačiau retas įrenginys gaminamas taip, kad tarnautų keletą dešimtmečių. Ne be reikalo vyresni asmenys skundžiasi, kad šiais laikais tokių kokybiškų daiktų kaip anksčiau jau niekas nebegamina.

Dalis tiesos čia yra – technologijoms tampant vis plačiau vartojama preke, kainos mažėja, bet gamintojai siekia, kad kas porą metų vartotojai pirktų vis naujų įrenginių. Bendrovė „Symbol Audio“ nusprendė pagal šias taisykles nežaisti. Kompanija išleido analoginę (lempinis stiprintuvas) namų garso sistemą „Modern Record Console“. Iš medžio sukaltame stilingame korpuse yra vinilinių plokštelių grotuvas. Tačiau per sistemą belaidžiu ryšiu galima transliuoti muziką iš kompiuterio arba mobiliojo įrenginio. Sistemos kaina kiek didesnė nei 26.000 USD.

Didelis ir išmanus Lietuvoje jau galima įsigyti ir didžiausią „Samsung“ televizorių – tik šiais metais JAV vykusioje parodoje CES 2013 pristatytą itin raiškų (Ultra-High Definition, arba tiesiog 4 K) televizorių „Samsung 85S9“. Beje, šioje prestižinėje parodoje „Samsung“ 85S9“ laimėjo Geriausios inovacijos apdovanojimą.

Jis kiek mažesnis už „Sharp“ milžiną, bet „Samsung“ televizoriaus raiška 4 kartus didesnė už konkurentų iš Japonijos. Be to, modelyje 85S9 įrengta 120 W galios garso sistema – 6 kartus galingesnė nei naudojama įprastuose televizoriuose. Jame taip pat įdiegta raiškos didinimo technologija, kuri leidžia įprastos raiškos įrašų kokybę padidinti iki UHD lygio.

Atitinkamai aukštesnė yra ir šio televizoriaus kaina. Modelis „85S9“ Lietuvoje parduodamas už 109.000–115.000 Lt

36 vž de luxe

technogidas Pamaina susitikimuose Pirmą pasaulyje robotą dulkių siurblį sukūrusi JAV kompanija „iRobot“ ir bendrovė „Suitable Technologies“ į plačiąją rinką paleido keletą įdomų žaisliukų. Vadinamieji nuotolinio bendravimo (angl. telepresence) robotai iš esmės yra skirti didelėms įmonėms, dažnai rengiančioms pasitarimus, kurių vadovai dirba skirtingose vietose. Taip pat medicinos ir slaugos įstaigoms. Tačiau jei komiksų ir filmų personažas Tonis Starkas dar žinomas kaip Geležinis Žmogus tokį turėjo namuose, kodėl jūs negalėtumėt? Tokį robotuką galima palikti biure, o prireikus dalyvauti susitikime – tiesiog prisijungti prie jo iš namų. Toks robotas leidžia net gulint ligoninėje su sulaužyta koja „vaikštinėti“ po namus ir bendrauti su šeima. Populiariausi šiuo metu yra „Beam“ (“Suitable Technologies“) ir „iRobot Ava™ 500“.

Pirmojo kaina prasideda nuo 16.000 USD (apie 42.000 Lt), tačiau kompanija siūlo paskolinti įrenginį bandomajam laikotarpiui.

Kainų privatiems asmenims „iRobot“ nenurodo.

Žaidimų mėgėjams „Dell“ antrinės bendrovės „Alienware“ prekės ženklas gerai žinomas visiems žaidimų mėgėjams.

Juos turėtų nudžiuginti ir neseniai pristatyti nauji šios kompanijos nešiojamieji kompiuteriai. Žaidimams skirti „Alienware 18“ pristatomi kaip galingiausi nešiojamieji kompiuteriai visatoje.

Atsižvelgiant į jų specifikacijas, tai visai realu. Šiose mašinose sudėti ketvirtos kartos keturių branduolių „Intel Core i7“ procesoriai, kurių dažnis siekia nuo 3,4 GHz iki 4,3 GHz. Taip pat juose yra nuo 8 iki 32 GB darbinės atminties (RAM), iki 750 GB dydžio kaupikliai ir dvi „NVIDIA GTX 780M“ vaizdo plokštės. Šių kompiuterių kainos svyruoja nuo 2000 USD (5.200 Lt) iki beveik 5.000 USD (13.000 Lt).

USB seifas Šis daiktas tiesiog būtinas visiems, kas dažnai nešiojasi su savimi svarbius konfidencialius dokumentus. JAV bendrovės „Crypteks“ sukurtas mažytis kišeninis seifas, skirtas USB kaupikliui saugoti, pagamintas iš specialaus plieno lydinio. Tad jį sulaužyti labai sunku. O net jei tai ir pavyktų, duomenys USB kaupiklyje bus užšifruoti. Visi į kaupiklį įrašomi duomenys yra automatiškai šifruojami naudojant 256 bitų AES algoritmą, kuris JAV yra privalomas visiškai slaptiems valstybinių įstaigų skaitmeniniams dokumentams apsaugoti.

Siūlomi 4, 8 ir 16 GB talpos kaupikliai su seifais. Pirmieji, 2004 m. pristatyti ir rankomis surinkti „Crypteks“ seifai kainuoja nuo 1500 USD. Rankomis dailinti – nuo 900 USD iki 1500 USD. O pats pigiausias variantas – 250 USD.

38 vž de luxe

investicinių vynų kylančios vertės

S

ma gija

avo biurus LondoMartynas Žemavičius prieš daugiau nei ne, Honkonge, Sin13 metų išvažiavo pusmečiui į Londoną – gapūre, Los Andžele mokytis anglų kalbos, kad liktų kuo mažiau ir Naujoje Zelandijoje turinti „Bordeaux kliūčių įstoti į Karo akademiją. Tačiau, užuot Index“ (BI) vynų tiekia vigrįžęs į gimtinę ir tapęs karininku, įgijo Londono sam pasauliui. Ponas Martynas kompanijoje dirba su mokyklos „Wine and Spirit Education Trust“ Rytų ir Vakarų Europos kli(WSET) diplomą. Sukaupęs someljė patirties entais, įmonėmis, taip pat su privačiais asmenimis kaip įvairiuose prestižiniuose Londono restoranuose, investicinių vynų patarėjas, klube „Home House“ ir 6 metus išdirbęs tad įdomi specialisto nuodidžiausią vynų pasiūlą pasaulyje turinčioje monė, kuo investiciniai vynai skiriasi nuo kolekcinių. įmonėje „Fine+Rare Wine“, buvo Anot pašnekovo, investiciniai pakviestas dirbti į tarptautinę vynai perkami ir parduodami kaip akcijos, kartais jie pereina per „Bordeaux Index“ kompaniją. keliolika rankų nė nepajudinti iš / Beatričė Laurinavičienė / sandėlio. Dažnam jų pirkėjui visiškai tas pats, kokiame dirvožemyje augo vynuogės, kokia buvo vynuogynų ekspozicija ir kiti panašūs dalykai, kuriuos skrupulingai fiksuoja vyno kolekcininkas.

Investuotojas į vyną žiūri be sentimentų, jam svarbu tik, kad vynas, t. y. akcijos, „suktųsi“ pelningai.

Investicinių vynų pagrindą sudaro Bordo regiono vynai, tie, kurie per ilgą laiką užsitarnavo puikiausią lou“, reputaciją, turi nepriekaištingą istoriją bei paklausą „ C o s ir yra ilgaamžiai. Pašnekovas aiškina: kokiam aus- d ' E s t o u r tralietiškam vynui pasaulinio garso ekspertas Ro- nel“, „Leoville bertas Parkeris, būdamas geros nuotaikos, gali skirti Las Cases“ ūkių ir tokie ir 100 balų, tačiau investiciniu jis nebūtinai taps. žemesnės klasifikacijos ūkių Kas žino, kas su tuo vynu ilgainiui atsitiks – juk jis vynai kaip „Palmer“, „Lynch Bages“ neturi istorijos, jis pagamintas ūkyje, kuris veikia ar „Pontet Canet“, per pastaruosius mevos 20, o ne 200 metų. Gal kengūrų šalies vynai kai tus kokybe pasiviję antrosios ar net pirmokuriose šalyse ir paklausūs, bet Bordo yra pasaulinės sios grupės vynus. reikšmės prekių ženklai, tokie kaip „Omega“ ar Pašnekovas pateikia pavyzdį: 2010 m.

VYNO BIRŽA „Ferrari“. „Pontet Canet“ vyno, vertinamo 100 balų, 12 1999 m. Londone buvo įsteigta Anot p. Martyno, maždaug 1% iš „fine wine“ ka- butelių dėžutė kainuoja 1.650 GBP. Tų pačių virtualioji Tarptautinė vyno pirklių tegorijos vynų yra investiciniai, o Bordo vynai in- metų jų kaimynų, garsiojo „Chateau Mouton birža (angl. London International vesticiniu požiūriu turi kopėtėles. Ant aukščiausio jų Rothschild“ vynų, įvertintų 98 balais, 12 butelių Vintners Exchange, Liv-ex).

Daugiausia sandorių joje sudaroma laiptelio – 1855 m. klasifikacijos „premier cru“ vy- atsieina 6.500 GBP. dėl prancūziškųjų Bordo, taip pat nai iš „Lafite“, „Latour“, „Margaux“, „Mouton“, Burgundijos, Šampanės ir Ronos Haut Brion“ ūkių, taip pat – „Petrus“, „Cheval Šampanas šauna į viršų regionų vyno.

Pasak p. Martyno, paskutinius 6 šių metų mėneBlanc“, „Ausone“ vynai.

Biržos skelbiamas „Liv-ex Fine Antroji investicinių vynų dalis vadinama „super sius tarp investuotojų paklausiausi buvo keturi Wine 100 Index“ indeksas seconds“ – tai keletas 1855 m. klasifikacijos „seconds garsieji šampanai – „Dom Perignon“, „Krug“, pateikia 100 geriausių pasaulio crus“ vynų iš „Montrose“, „Leoville Barton“, „Pi- „Cristal“ ir ypač – „Taittinger Comtes de Champavynų kainas. chon Baron“, „Pichon Lalande“, „Ducru Beaucail- gne“, jo kaina padvigubėjo. " m at t o n i m ages " n u o t r .

3939

vž devžluxe de luxe

Šampanas nuo pat išleidimo į rinką yra geriamas ir, šypteli pašnekovas, – dideliais kiekiais. O štai raudonasis vynas, iškeliavęs iš gamintojo rūsio, dar 20–30 metų ir ilgiau gali būti saugomas. „Ne taip sunkiai dabar nusipirktum 10 dėžių legendinio 1982 m. „Mouton Rotschild“, bet pabandyk surasti nors vieną originalią dėžę 1982ųjų „Dom Perignon“. Tai rodo, kad šampano pasiūla ir paklausa labai toli viena nuo kitos“, – šypsosi p. Martynas. Anot jo, ekonominių krizių laikotarpiais šampanas – daug stabilesnė investicija nei raudonasis vynas, jis tinkamas ilgalaikėms investicijoms, tiems investuotojams, kurie neturi laiko nuolatos sekti kainų ir intensyviai pirkti / parduoti. Šnekučiuojamės apie investicinio vyno paklausą. Anot p. Martyno, kai kuriose rinkose vynai ją gali įgyti dėl specifinių dalykų – pvz., „Chateau Beychevelle“ vynas Kinijoje paklausus dėl ant jo butelio etiketės nupiešto laivo – jis kinų kultūroje neša laimę.

Vyno paklausą gali sukelti ir gandai. Taip atsitiko, kai 2008 m. derliaus „Mouton Rothschild“ vyno etiketę sukūrė garsus kinų dailininkas. Išleistas vynas (2009) kainavo 1.950 GBP. Kilus kalboms apie kinų dailininkui suteiktą garbę, vyno kaina Kinijoje pakilo iki 4.000 GBP (2010), o žiniasklaidai tas kalbas patvirtinus, jo kaina per naktį pašoko iki 9.000 GBP. Investiciniu vyną paverčia ir auganti jo paklausa stipriose rinkose, kaip atsitiko su raudonaisiais Burgundijos vynais – ypač iš „Domaine Romanee Conti“ ūkio. Šiuo metu tai – vienas iš „karščiausių“ investicinių vynų.

Kartais vynai investuotojams tampa žaibiškai patrauklūs, kai garsieji kritikai, iš naujo jų paragavę, prideda balų, tačiau kaina nespėja pakilti.

Pvz., 1989 m. „Chateau Lynch Bages“ vynas buvo įvertintas 96 balais. Kai Parkeris pridėjo jam 3 balus, vyno kaina per naktį nuo 2.300 GBP už dėžutę pakilo iki 3.200 GBP. Pasak p. Martyno, kartais kaip investiciją tinkamą vyną galima aptikti, kol jo kaina dar nepakilo. Geras pavyzdys čia būtų 2008 m. „Chateau Montrose“, įvertintas tiek pat taškų kaip ir kitų metų derliaus to paties gamintojo vynai, tačiau – daug pigesnis.

Kaina ir paklausa auga

Anot p. Martyno, investicinių vynų kaina kyla, lygiai taip pat didėja jų paklausa. Palyginti vynus su kitais investavimo objektais, pvz., nekilnojamuoju turtu, vyno kaina ir paklausa stiebiasi dėl riboto gamybos kiekio. Kad ir kaip norėtum, dėl griežtų Prancūzijos vyndarystės įstatymų, iš 1 ha gali išspausti nustatytą hektolitrų kiekį ir nė litru daugiau.

Antras dalykas yra tas, jog konkrečių senų derliaus metų vyno pasaulyje kasmet lieka vis mažiau.

Juk vynas – geriamas dalykas ir, kol jis pasiekia savo brandą, jo gali likti kokie 10%.

„Jeigu akcijos nukrito, likai tik su popieriuku. Jei vyno kainos nukrito, gali jį išgerti. Tačiau tikrai gero vyno vertė nekrenta, nes mažėja paties vyno, o tai jam suteikia investicinio saugumo“, – sako Martynas Žemavičius, tarptautinės „Bordeaux Index“ kompanijos investicinio vyno specialistas. J u di t os G rigely t ė s n u o t r .

Investicinio vyno paklausą didina ir naujos rinkos – Azijos, Rusijos, Pietų Amerikos, ypač Brazilijos.

Ponas Martynas pasakoja, kad 50% viso kiekio BI parduoda Azijoje. Pastaraisiais metais šiame regione rinka kilo beprotišku greičiu, dabar šiek tiek stabilizavosi.

Vienas iš svarbiausių veiksnių, įsiūbavusių Honkongo vyno rinką ir Kiniją, buvo 2008 m. balandį panaikintas muito mokestis į šią teritoriją importuojamam vynui. Honkonge jis buvo 200%, vėliau sumažintas iki 100%. „Vyno įvežimas į Honkongą dabar kainuoja nulį“, – teigia p. Martynas. Panaikinus mokestį, rinka tiesiog sprogo, nes butelis, anksčiau atsieidavęs 100 USD, staiga ėmė kainuoti 20 USD. Įvežti vyno į kitas jo trokštančias šalis – Rusiją, Braziliją, Indiją – lig šiol labai brangu. Indijoje muito mokestis siekia iki 120%, tačiau paklausa ten taip pat sparčiai auga.

Gal todėl, sako p. Martynas, Honkongas tapo centru, iš kurio vynas liejasi į kitas Azijos šalis.

Kas atsitinka su tomis augančiomis ekonomikomis? – klausia pašnekovas. Pats ir atsako: žmonės pradeda geisti prabangos prekių, o vynas – jų dalis.

Jis pasakoja turįs klientų, kurie net nelabai mėgsta vynus, vienas, iš Jordanijos, jo išvis negeria tikėjimo sumetimais, bet biure ir namuose turi po nuostabų vynų šaldytuvą, nes tai yra įvaizdžio dalykas. „Jie gyvena Rytuose, bet nori tų vakarietiškų prašmatnių dalykų, ir vynas yra vienas iš jų“, –

vertina p. Martynas. Kitas dalykas, priduria jis, pastaraisiais metais į vyną investuoja vis daugiau žmonių – juk įsigijęs „vyno akciją“ tampi fizinio daikto savininku, gali jį pačiupinėti. „Aš pats vis nuvažiuoju į sandėlį savo vynų pamatyti, paglostyti“, – juokiasi p. Martynas. Tuoj priduria: „Jeigu akcijos nukrito, likai tik su popieriuku. Jei vyno kainos nukrito, o tai atsitinka retai, gali jį tiesiog išgerti. Tačiau tikrai gero vyno vertė nekrenta, nes mažėja paties vyno, o tai jam suteikia investicinio saugumo.“ Vardindamas paskutines investavimo naujienas p. Martynas mini ir po krizės atsigaunančią JAV rinką. „Per pastaruosius 6 mėn. pradėjom jausti, kad ji, nors ir lėtai, atsigauna, taigi skubėjom atidaryti BI biurą Los Andžele, dabar tai pirma Jungtinės Karalystės „fine wine“ įmonė Amerikoje“, – sako pašnekovas. Anot jo, prieš krizę amerikiečiai buvo didžiausi „fine wine“ pirkėjai, apie 50– 60% tokio vyno keliavo pas juos, ir jie pirko taip, tarsi rytojus neišauštų. „Prasidėjus krizei čiaupas „užsisuko“ ir dabar reikalai pradeda judėti. Šiuo metu JAV kolekcininkų rūsiuose žioji didelė skylė paskutinių gerų metų vynų – 2009 ir 2010-ųjų. O madingiausi vynai JAV dabar – mažų gamintojų, tokių kaip Selosse'o, Jerome'o Prevost, Egly Ouriet šampanas. „Amerikiečiai nelabai investuoja į vynus. Jie geria ir kolekcionuoja“, – šypsosi p. Martynas.

Tik dėžutėse, tik sandėliuose

Pašnekovas teigia, jog investiciniai vynai turėtų būti perkami tik su originaliomis pilnomis dėžutėmis ir laikomi sandėliuose – kaip banko seifuose. Pirkėjui tai garantuoja, kad vynas buvo laikytas tinkamomis sąlygomis. Vos išėmus vyną iš, tarkime, Londone, esančio sandėlio, tenka sumokėti 20% mokestį nuo jo sumos, o tai gana nemažai. Todėl investiciniai vynai paprastai parduodami neišimti iš sandėlio, tik prie dėžutės priklijuojami naujojo savininko rekvizitai.

Ponas Martynas sako pažįstąs nemažai žmonių, turinčių puikiausius vynų rūsius, sąlygos vynui laikyti juose net geresnės nei sandėliuose, tačiau pirkdamas vyną, kuris buvo išimtas iš sandėlio, nebežinai, kur jis buvo laikytas, kur keliavo. „Kai už 1982 m. derliaus „Lafite Rotschild“ vyno dėžutę moki per 40.000 GBP, norisi žinoti, kad joje – puikios kokybės vynas. Be to, laikant vyną sandėliuose tenka mokėti draudimą, ir jei kas jam ten nutiktų, draudimas nuostolius padengia“, – aiškina pašnekovas. Kitas dalykas, priduria jis, laikant vyną sandėliuose sumažėja rizika, kad jis bus padirbtas. Azijoje tai pasitaiko vis dažniau, tad garsūs gamintojai – „Latour“, „Lafite“ – pradėjo dėti saugiklių į pačius butelius. „Brangūs vynai buvo padirbinėjami ir seniau, bet ne tokiu mastu kaip dabar“, – palygina p.

Martynas. ●

Investicinių vynų pagrindą sudaro Bordo regiono vynai.

40 vž de luxe

. . .

Pasauline ge rimu˛ ir skystu˛ maisto produktu˛ pramone s paroda Gamyba . is˘pilstymas . ˛i pakavimas . marketingas

.

Drinktec parodoje – nauji impulsai Ju– su˛ verslo sekmei

. . . .

Parodoje susitinka visa gerimu˛ pramone – dideles, maz˘os, regionines . ir pasaulinio masto ˛i mones Visi ies˘kantys c˘ia randa sprendimus . .

Tegul Jus ˛i kvepia naujoves, pasaulines premjeros ir tendencijas nus˘viec˘ianc˘ios diskusijos drinktec – Go with the flow.

.

2013 rugsejo 16–20 dienomis

Messe München, Vokietija

D

Messe München GmbH | info@drinktec.com | Tel. +49 89 949-11318 | Faksas +49 89 949-11319

LT

Vokietijos ir Baltijos s˘aliu˛ prekybos ru¯mai Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje | muenchen.lt@ahk-balt.org Tel. +370 5 264 7377 | Faksas +370 5 213 1013

42 v탑 de luxe

PIANO

Ebony and ivory, blanc et noir – jokios spalvos nepapildo viena kitos geriau nei juoda ir balta.

Jos ne tik primena septintojo dešimtmečio Mary Quinn išvaizdą ir Twiggy kultinį makiažą, bet ir Coco Chanel nemirtingą dizaino klasiką, pagrįstą monochromine spalvų palete, kuri iki pat šių dienų vis dar yra išskirtinumo ir elegancijos sinonimas.

Juoda ir balta yra stiprios moters spalvos, jos suteikia paslaptingumo nėriniams, dramatiškumo kailiniams ir seksualumo vyriškam smokingui.

Ir pasaulinio garso mados namai, pavyzdžiui, „Louis Vuitton“, „Ralph Lauren“, „Chanel“ ir „Burberry Prorsum“, ir danų dizaino namai, pavyzdžiui, „By Malene Birger“ ir „Designers Remix“ yra šios vis sugrįžtančios tendencijos, išliksiančios ir ateinančiame sezone, reiškėjai.

Kūrybinis projektas: Af FWD.Agency

JUODAS SMOKINGO STILIAUS ŠVARKAS, „Remix“ dizainas, 1.899 DKK SMOKINGO MARŠKINIAI, „Sand“, 995 DKK VILNONIAI ŠORTAI, „Louis Vuitton“, 4.170 DKK JUODAS DIRŽAS, „Louis Vuitton“, kaina nustatoma individualiai KOJINĖS, „Falke“, 129 DKK SMĖLIO SPALVOS LAKINIAI LAIVELIO FORMOS BATELIAI, „Louis Vuitton“, 5.920 DKK

vž de luxe

43

BROKATO ŠVARKAS, „Chanel“, 44.700 DKK

VILNONĖS KELNĖS SU ŠILKINIU PAMUŠALU, „Chanel“, 11.475 DKK JUODO SATINO BATELIAI, „Chanel“, 3.225 DKK

BALTO AUKSO AUSKARAI SU DEIMANTAIS,„Ole Lynggaard“, Kopenhaga, kaina nustatoma individualiai

44 vž de luxe

JUODAS SMOKINGO STILIAUS ŠVARKAS, „Malene Birger“, 1.999 DKK MEGZTA SUKNELĖ, „Mads Norgaard“, 1.200 DKK AUKŠTAKULNIAI, „Ralph Lauren“, 3.900 DKK

BALTO AUKSO ŽIEDAS SU DEIMANTAIS, „Ole Lynggaard“, Kopenhaga, kaina nustatoma individualiai

vž de luxe

45

46 v탑 de luxe

JUODOS SU BALTU AUDINĖS PALTAS SU LAPĖS KAILIO APDAILA, „Burberry Prorsum“, apie 127.450 DKK PERMATOMOS KELNAITĖS SU AKSOMO TAŠKAIS, „Wolford“, kaina nustatoma individualiai JUODO SATINO BATELIAI, „Chanel“, 3.225 DKK KOJINĖS, „Falke“, 129 DKK

ŽIEDAS „VYNUOGĖS“, „Georg Jensen“, 2.950 DKK

AUSKARAI „VYNUOGĖS“, „Georg Jensen“, 2.500 DKK

vž de luxe

47

MĖLYNAS KAILIS SU LAKINĖS ODOS APDAILA, „Louis Vuitton“, 60.000 DKK NAILONO KOJINĖS, „Wolford“, 199 DKK

AUKŠTAKULNIAI, „Ralph Lauren“, 3.900 DKK

ŽIEDAS „VYNUOGĖS“, „Georg Jensen“, 2.950 DKK

48 vž de luxe

KELNIŲ KOSTIUMAS, „Ganni“, 1.699 DKK

„MALENE BIRGER“ MARŠKINIAI, 1.399 DKK AUKŠTAKULNIAI, „Bottega Veneta“, 4.750 DKK SĄSAGOS, „Georg Jensen“, 1.500 DKK (10 Danijos kronų (DKK) – 4,62 Lt)

vž de luxe

49

PRABANGAUS INTERJERO

KODAI

Prabangą ir išskirtinumą dažniausiai liudija interjero detalės. Dizainerių rankomis gaminti vienetiniai indai – vienas tokių akcentų. „ R I N A M E N A R D I “ NU O T R .

/Dina Sergijenko /

– NATŪRALUMAS, RANKŲ DARBAS IR EMOCIJA

Prabangus interjeras galėtų tapti individualumo sinonimu. Tai pagrindinė daugybę metų nekintanti turtingų interjerų tendencija ir sunkiausia dizainerio užduotis – užuot ėmęsis kurti tai, kas atrodytų tiesiog gražiai, dizaineris turi įžiūrėti ir namuose įkurdinti gyventojų asmenybes.

G

albūt todėl metus akį į prabangų būstą pokyčių ir ryškių interjero tendencijų kasmet įžvelgti sunku. Prabangiai namus įsirengti panorę gyventojai rodo brandą ir renkasi laiko patikrintą klasikinį stilių, tarpusavyje itin derančias spalvas, harmoningą ir ramią aplinką, itin kokybiškas medžiagas. Ištaigą tokiuose namuose liudija tik detalės.

Natūralumo paieškos

Ieškodami puikios kokybės dizaineriai atsuka nugarą sintetinėms medžiagoms ir renkasi tik natūralias. Tokia tendencija ryškėjo pastaruosius keletą metų ir šiandien natūralumo paieškos pasiekusios apogėjų. Vargu ar kuriant prabanga alsuojančius namus juose atsiras vietos plastikui, imitacijoms ar pigioms kopijoms – akmuo čia bus akmuo, medžio irgi niekas nepakeis, o pasirinkimą užbaigs tikra oda ar natūralūs audiniai.

Kedras, ąžuolas, Lietuvoje retesnis tikmedis – tai mediena, laikoma prabangos simboliu nuo neatmenamų laikų. Kartu tai – klasikos ir patvarumo simbolis. Lietuvoje pamėgti ir lengvesni šviesesni pušiniai baldai. Mediena, jos spalva, faktūra derinama su natūralių atspalvių oda. Kartu su ja į namus atkeliauja itin pamėgta vilna, neretai ji tampa

50 vž de luxe

alternatyva baldų odai, natūralus šilkas, aksomas, medvilnė, linas, kailis.

Kurdami interjerą ne naujos statybos būste, o turinčiame ilgametę istoriją, dizaineriai nevengia atidengti natūralių degtų plytų sienų, restauruoti tikrais lauko akmenimis dekoruotų židinių, nuvalyti dažų sluoksnio nuo savitą raštą turinčių medžio paviršių, komponuoti erdves taip, kad namams tektų kuo daugiau tiesioginio saulės apšvietimo. Visa tai tam, kad namai įgautų savitos dvasios.

Brangakmenių spalvos

Ieškodami tinkamų spalvinių sprendimų interjerų kūrėjai nepuola žvalgytis tarp sintetinių ir neretai nieko bendro su prabanga neturinčių spalvų palečių. Tai sufleruoja ir šių metų madingiausių spalvų sąrašas, pavadintas brangakmenių vardais: smaragdo žalia, safyro mėlyna, ametisto purpurinė ir rubino raudona. Vis dar aktualūs elegantiški sidabro tonai, auksiška geltona bei turkio atspalviai.

Kartu su ilgaamžiais, itin kokybiškais, natūraliais audiniais į namus atkeliauja ir visa gamtos spalvų paletė.

Dažniausiai kiekvieno kambario ar net visų namų interjere dominuoja vienos spalvos atspalviai, pagyvinti ryškesniais akcentais. Toks spalvinis

Dizainerė Rūta Šipalytė Dizaineris Marius Lataitis sukūrė unikalų sukūrė derinį - lėkštę "Sninga" transformuojamą objektą, galintį tapti penkiomis ir šviestuvą "Sninga". skirtingomis lėkštėmis, arba, jei reikia, drabužių kabykla ar net šviestuvu. L I E TU V O S D I Z A I N O I N D E K S O NU O T R .

L I E TU V O S D I Z A I N O I N D E K S O NU O T R .

Interjere itin svarbios detalės, padedančios sukurti vientisą ir vieningą stilių. Dizainerė Emilija Kaltenytė siūlo ryškų elementą - vazą.

L I E TU V O S D I Z A I N O I N D E K S O NU O T R .

sprendimas leidžia sukurti harmoningą ir ramią aplinką netgi tuose namuose, kuriuose apie stiliaus vienovę kalbėti sunku.

Varijuojama įvairiais žemės spalvų tonais ir pustoniais, įpučiant interjerui modernumo dvasios pasirenkama baltos spalvos atspalvių. Ryškūs, efektingi ir gilūs, rodos, net pulsuojantys, tonai taip pat atkeliauja iš natūralios aplinkos: akcentuojami gilūs raudonojo vyno atspalviai, įvairaus miško paklotės žalumo tonai, noriai interjere naudojamos šokolado, tauriųjų gėrimų, pieno, jūros vandens, dangaus spalvos.

Dėmesys detalėms

Daugiausia dėmesio prabangiuose interjeruose verta sutelkti į detales, įvairius, ne iš karto pastebimus, bet reikšmingus akcentus.

52 vž de luxe

Dizaineriai pabrėždami metų tendencijas kalba apie į interjerą grįžtančius raštus, tekstūrą turinčius paviršius. Raštai, atkartojantys praėjusių dešimtmečių ir šimtmečių karališkųjų gobelenų pakraščiuose matytas formas, pynimus ir figūras, pirmiausia matomi sienų apmušaluose. Šie, nors buvo pasmerkti nebesugrįžti į prabangų būstą, šiandien vėl užima garbingą poziciją. Apmušalai turi būti iš natūralių, augalinės kilmės medžiagų – itin geros kokybės. Užuot tapę viena priemonių paslėpti ar pridengti sienas, jie virto prabangaus interjero detale. Apmušalais neretai dengiamos ne visos kambario ar būsto sienos, o tik tos, kurias norima išryš- Interjero specialistai kinti, puošiant de- pataria nepirkti rinami ir kelių skir­ tiesiog daiktų būstui, jų ­tingų raštų, fak­tūrų rekomendacija – apmušalai. rinktis tuos daiktus, Prabangūs raštai kurie kelia emocijas. neatsiejami nuo ki­tų interjero elementų, pavyzdžiui, užtiesalų, baldinių audinių, jaukumo suteikiančių nedidelių pagalvėlių, kilimų.

Detalėmis, kurios atkreipia dėmesį ir liudija prabangą, virsta mediniai baldų raižiniai, dekoratyviniai veidrodžių rėmai. Tiesa, individualumo paieškos neretai virsta savų šaknų, kilmės paieškomis, o tai ryškiai atsispindi namų aplinkoje, į kurią ateina tradiciniai raštai, etniniai simboliai. Ryškiausia tenden„ D O MU S G A L E R I J A“ S A L O NŲ NU O T R .

cija – Afrikos, Azijos, Rytų tautų raštai, simboliai, užrašai, geometrinės formos, noriai komponuojamos europiečių būstuose.

Rankų darbas

Per kelerius pastaruosius metus išryškėjusi tendencija į gyvenimą įnešti kuo daugiau natūralumo, atgimę ūkininkų turgeliai, ekologiškos gyvensenos ir elgsenos mada neliko nuošalyje kalbant ir apie interjerą. Iš pradžių buvo akcentuojami autentiški egzotiškų šalių, vietos gyventojų dirbiniai, rakandai, prietaisai, interjeruose jie tampa tiesiog suvenyrais. Tačiau šiandien žodžiai „rankų darbo“ tapo ne

tik įprastu prabangos simboliu, bet įgavo ir funkcionalumo. Kilimai, indai, sienų puošybos elementai, baldai, pagalvėlės – kone bet kas šiandien gali virsti interjero elementu, prie kurio priėję būsto gyventojai gali išdidžiai tarti „rankų darbo“.

Lietuvoje apie rankų darbo interjero detales kalbėti kol kas sunku.

Neretai rankų darbo gaminiais tampa, pavyzdžiui, pagal užsakymą pagaminti baldai, kartais tokių interjero perliukų galima surasti įvairiose mugėse. Visgi pamažu daugėja dizainerių, klientams galinčių pasiūlyti pačių įvairiausių interjero elementų. Už šiuos, žinoma,

Natūralumo paieškos kuriant interjerą šiandien pasiekusios apogėjų – namų puošyboje vyrauja tik natūralios, vientisos medžiagos, tokios kaip medis. „ D O MU S G A L E R I J A“ S A L O NŲ NU O T R .

teks mokėti nemažus pinigus, bet prabanga ir galimybė turėti nepakartojamą stilių visuomet turi savo kainą.

Rankų darbo tendencija gerokai ryškesnė tarptautiniuose vandenyse, kur rinka platesnė ir pasiryžusi sumokėti daugiau. Kalba gali prasidėti nuo rankomis gamintų medinių vazonėlių augalams – jauno Meksikos dizainerio Jorge‘s Diego Etienne‘s kūrinio, dizaino elementu praskaidrinančio kasdienę rutiną. Neatsiejama nuo prabangos interjero detalė yra rankų darbo indai – dažnai neįprastos formos, spalvos, faktūros, tačiau itin estetiški ir išbaigti. Pavyzdžiui, dizainerė Rūta Šipalytė interjerui siūlo vienodos formos ir rašto lėkščių ir šviestuvų „Sninga“. Į pirmąjį „Lietuvos dizaino indeksą“ įtraukta Manto Lataičio lėkštė „Swan“. Žaismingos formos indas lengvai transformuojamas į penkias skirtingas lėkštes. Dizaineris tvirtina, kad, jei prireikia, „Swan“ gali pavirsti ir pakabinamuoju šviestuvu, ir drabužių kabykla. Išskirtinį interjerą praturtintų ir Nelsono Sepulvedos stikliniai indai, jų kūrimu buvęs žurnalo „Bloom“ meno redaktorius susižavėjo keliaudamas po Aziją. Ieškodamas įkvėpimo augalų formose ir raštuose, kasdien matomose spalvose, šis menininkas kuria savitus, vieną į kitą nepanašius stiklinius ir molinius indus.

Prabangos interjere simboliu tapę olandų dizainerės Beatrice Waanders rankomis velti sienų ir grindų

54 vž de luxe

Interjero tendencijos rodo, kad itin didelę vertę turi daiktai, atspindintys kelių kartų stilių, pavyzdžiui, klasikinių formų minkštasuolio kojos, ryškūs audiniai ir masyvaus medžio stalas. „D O MU S G A L E R I J A“ S A L O NŲ NU O T R .

Prabangaus interjero norintys gyventojai dažniausiai rodo brandą ir renkasi laiko patikrintą klasikinį stilių ar jo elementus, neutralias, natūralias spalvas. „ D O MU S G A L E R I J A“ S A L O NŲ NU O T R .

audinį panaudoti interjere siūlo ir lietuvių dizainerė Žydrūnė Grigonytė. Tvirtas ir lengvas audinys, pavadintas „Zidra“, anot jos, tinkamas interjero ar jo elementų dekoravimui – „Zidra“ virsta pagalvėlėmis, kėdžių pagrindu, šviestuvų gaubtais.

Daiktai ir emocijos

Madingiausios šių metų interjero spalvos pavadintos pagal brangakmenius: smaragdo žalia, safyro mėlyna ir rubino raudona. „ D O MU S G A L E R I J A“ S A L O NŲ NU O T R .

kilimai. Juos dizainerė gamina tik natūralių, gamtoje esančių vilnos spalvų, o kurdama derina įprastą avių vilną kartu su prabangiais angoros, alpakos, kašmyro, šilko pluoštais. Išskirtinį dekoratyvinį

Viena žymiausių pasaulio mados ir interjero tendencijų pranašautoja Lidewij Edelkoort, kalbėdama apie šių ir ateinančių metų interjero tendencijas, vardija pačias ryškiausias detales, leidžiančias kurti originalų būsto vaizdą.

Anot jos, šiemet reikia kalbėti apie geltoną spalvą interjere (nors spalvų sistemų kūrėja „Pantone“ metų spalva paskelbė smaragdinę žalią), vienintelis klausimas – kokio atspalvio. Ponia Edelkoort ak-

centuoja ir raštų sugrįžimą, tiesa, užuot rėmusis į istoriją ir rinkusis raštus tamsiame fone, sako ji, verta pagalvoti apie raštus baltame fone. Tendencijų prognozuotoja pabrėžia, kad neverta apsiriboti vien, pavyzdžiui, itin madingais gėlių raštais, daug įdomiau atrodo įvairių raštų maišymas tarpusavyje: gėlių ornamentai, retro stiliaus juostos, geometrinės formos, įvairūs eskizai, įkvėpti seniausių pasaulio tautų etninių raštų.

Pasak ekspertės, daugiausia dėmesio reikėtų sutelkti į pojūčius, kuriuos suteikia namai ir juose esantys daiktai, puošybos elementai. Visų pirma p. Edelkoort kalba apie poreikį liesti. Interjerui reikia daiktų giliais, aiškios tekstūros ir struktūros paviršiais, skleidžiančiais šilumą. Visi paviršiai, audiniai, medžiagos turi būti liečiamos, ir ne bet kaip, o maloniai.

Be to, sako p. Edelkoort, daiktai turi skleisti emociją. Kaip vieną tokių atradimų pavyzdžių p. Edelkoort nurodo susiliejančius senelių ir anūkų kartų elementus – kai „art deco“ stiliaus senovinės sofos gobelenas pakeičiamas ryškių grafinių elementų turinčiu audiniu.

Kam pirkti tiesiog krėslą, jei galima išsirinkti baldą, kuris priverčia nusišypsoti, klausia ji. Dizainas turėtų būti linksmas ir gyvas, spontaniškas ir padėti atrasti naują funkcionalumą, naujus medžiagų, objektų panaudojimo būdus ir leisti gyventi įvairiau. ●

pipirais, žaliųjų citri ti juodaisiais nų sult gardin imis i a p , i a r kok k i s oso per i ž rieš e i v š utu ( “ o )d t i ar v irad t ad ų k ina i ma ers P „ sv s a idu ert s rva De s

io ar

e. jon a sv

emigracija

kuria naują kryptį virtuvėje

Kiekviena šalis turi savo kulinarinį paveldą ir patiekalus, kuriais didžiuojasi ir kurie garsina šalį. Iš gausios italų virtuvės kiekvienas pirmiausia paminėtų picą ir spagečius, žinome, kad prancūzai didžiuojasi krepais ir sraigėmis. Šie patiekalai tikrai gali būti vadinami tradiciniais, tačiau ar jie nėra matyti kitur? / Milda Zolubaitė / R es t ora n o " S u shi S a m b a" n u o t r .

P

icos pramotė duona pita atkeliavo iš Graikijos, o tradiciniai prancūziški krepai lanko lietuvių stalą lietinių pavidalu. Nieko nebestebina ir lietuviški didžkukuliai – panašių miltinių ir bulvinių patiekalų randama Vokietijoje, Danijoje ir Rytų Europos šalyse. Tradiciniai Trakų kibinai Lietuvoje įsitvirtino kartu su karaimais, bet kaip mažai kibinai skiriasi nuo tradicinio britiško Kornvalio pyragėlio. Tai – natūralūs kaimyniški mainai. Štai kodėl Šiaurės Italijoje patiekalai daug sotesni ir primena austrišką virtuvę, o Pietų Prancūzijoje aiškiai juntama baskų įtaka.

Tačiau ypač stiprią įtaką tradicinei virtuvei, gaminimo būdams ir sudedamosioms dalims padarė is-

56 vž de luxe

toriniai procesai, paskatinę didelę žmonių migraciją. Ar tai būtų didysis tautų kraustymasis, ar kolonijinis laikotarpis, ar tai, ką šiandien vadiname globalizacija, – visa tai stipriai keičia mūsų mitybos įpročius ir tradicijas. Kai kuriose šalyse

kolonijų laikais vietinė virtuvė buvo visiškai užgožta arba pakito neatpažįstamai. Dėl didžiulės žmonių migracijos šis procesas vyksta ir toliau. Būnant Sidnėjuje ar Melburne sunku atskirti, kurie patiekalai yra iš tikro tradiciniai.

Spręstume galvosūkį ir bandydami įvardinti tradicinius amerikietiškus patiekalus. O tikka masala, iš Indonezijos atkeliavęs aštrus vištienos troškinys, Anglijoje šiandien vadinamas nacionaliniu britišku patiekalu.

„Fusion“ – pasaulio virtuvių sintezė

Perujietiška japoniška sevišė.

Galima drąsiai teigti, kad globalizacija ir migracija yra galingiausios ir įtakingiausios jėgos šiuolaikiniame kulinarijos pasaulyje. Tokios patiekalų sudėtinės dalys kaip Azijos jūrų kopūstai ir kiniškas bastutis jau atsiranda ir pačių tradiciškiausių Prancūzijos restoranų valgiaraščiuose. Dar praėjusio amžiaus 8 dešimtmetyje gimė nauja restoranų mada – „fusion“, arba „sintezė“.

„Sushi Samba“ restoranas Londone įsikūręs vieno aukščiausių Londono dangoraižių viršutiniame aukšte.

Tai restoranai, derinantys dviejų ar daugiau skirtingų kulinarinių tradicijų patiekalus, dažniausiai apimantys kelias Azijos ar Tolimųjų Rytų šalis. Tačiau galima atrasti ir visai netikėtų junginių. „Tautų katilais“ vadinamus Niujorką ir Londoną tikrai nelengva nustebinti, kai kalbame apie maistą ir valgymą. Miestai knibždėte knibžda įvairiausių šalių tradicinių ir modernių restoranų, kavinių, turgelių ir parduotuvių. Beveik dešimtmetį JAV gyvuojantis restoranų tinklas „Sushi Samba“ šiemet atvėrė duris pirmajam tarptautiniam restoranui Londone. Unikalus restoranų tinklas jungia japonų, brazi-

Šparagai ant tradicinio japonų robata kepintuvo.

58 vž de luxe

lų ir perujiečių kulinarines tradicijas. Šis junginys stebina nebūdingais prieskonių ir sudedamųjų dalių deriniais, paruošimo būdais. Tačiau šios kulinarinės tradicijos turi ir bendrų bruožų. Vienas žinomiausių tradicinių Peru patiekalų sevišė (ceviche) gaminamas šviežias žuvis marinuojant žaliosios citrinos (laimo) sultyse su aitriosiomis paprikomis (čili), o tradiciniams japonų sušiams ir sašimiams taip pat naudojamos žalios žuvys, patiekiant su aštriais vasabiais ir sojų padažu. Japonų, peruiečių ir brazilų virtuvėse išskirtinis dėmesys skiriamas produkto šviežumui, taip pat – prieskonių aštrumui ir aromatingumui.

Gimsta tokių egzotiškai skambančių junginių kaip peruietiški mėsos iešmeliai antichuchos, kepti ant tradicinio japonų robata kepintuvo.

Taip pat ir tiesioginiai sašimiai ir sevišė junginiai marinuoti yuzu (Japonijos citrusininis vaisius) ir aitriosios paprikos, pagardinti peruietiškomis daržovėmis ir traškiais kalmarais.

Gėrimų sąrašas „Sushi Samba“ restorane taip pat atspindi šių kultūrų tradicijas. Japoniškų gėrimų mėgėjai gali pasimėgauti įvairiausių rūšių alumi ar rinktis iš gausios sakės pasiūlos – nuo saldesnės iki putojančios. Kokteilių ir naujo skonio mėgėjams bus įdomu paragauti kokteilių, persismelkusių nenuilstančia Lotynų Amerikos vakarėlių dvasia. Lotyniškas „Old Fashioned“ pagardintas Barbadoso romu, Tonkos pupelėmis ir anyžiais, o „Sushi Samba“ firminis kokteilis „Pablo Piscobar“ gaminamas sumaišant perujietišką stiprųjį gėrimą pisco ir japoniškąjį yuzu. „Sushi Samba“ restoranas Londone įsikūręs vieno aukščiausių Londono dangoraižių viršutiniame aukšte. Restoranas labai populiarus, todėl rezervuoti staliuką reikėtų prieš dvi savaites. Vakarienė dviem su gėrimais ir desertu kainuos vidutiniškai 140 GBP (apie 600 Lt).

Panašią kulinarinę idėją propaguojančių restoranų gausėja. Dar

vienas naujokas Londone – restoranas „Asia de Cuba“. Iš pavadinimo galima nuspėti, kad tai Azijos ir Kubos virtuvių mišinys.

Tokios kulinarinės naujovės ne išgalvotos, jas paskatino žmonių migracija. Restorane „Sushi Samba“ pasiteiravę padavėjų apie restorano kilmę, sužinosite, kad didžiausios japonų bendruomenės už Japonijos ribų yra įsikūrusios Limoje ir San Paule, o visoje Brazilijoje gyvena apie pusantro milijono japonų. Tuos pačius procesus matome ir Europoje. Britų kulinarinį atgimimą 1970-aisiais paskatino emigrantai iš Italijos ir Prancūzijos, atsivežę savų gaminimo tradicijų ir aistrą šviežiems produktams. Šiuo metu Didžioji Britanija ir Londonas yra vienas didžiausių pasaulio kulinarinių centrų. Šiuolaikinės imigracijos veidas šiek tiek pakito – daugėja imigrantų iš Pietų ir Rytų Europos, Skandinavijos šalių. Rytų europiečių maisto prekių parduotuvių Londone pridygo jau prieš penkmetį, atsirado ir tokių profesionalių ir kokybiškų restoranų kaip „Baltic“ ir „Malina“. Tačiau jie dar tik bando užsitarnauti reputaciją. Galbūt vieną dieną ir lietuviškas kulinarinis paveldas taps įdomaus kulinarinio eksperimento, atradimo ar net šedevro dalimi. ● Milda Zol u b ai t ė dir b a so m elj ė asis t e n t e dviej ų „ Micheli n “ žvaigžd u č i ų res t ora n e „ L e G avroche “ L o n do n e .

jums pagroti gali ir

g „the rollin stones“ KIEK KAINUOJA UŽSIENIO GARSENYBĖS: 10.000–20.000 USD: tenisininkė Ana Kurnikova, krepšinio treneris Donas Nelsonas.

20.000––30.000 USD: „Facebook“ vykdomoji direktorė Sheryl Sandberg, aktoriai Alfredas Molina ir Ianas McKellenas, dainininkas Damienas Rice’as.

30.000–50.000 USD: rašytojas Stephenas Kingas, rinkodaros guru Sethas Godinas, dizaineris Tomas Fordas, politologas Zbigniewas Brzezinski, atlikėjas Chickas Corea.

50.000–75.000 USD: CNN žurnalistas Andersonas Cooperis, tenisininkas Andy Roddickas, ekonomistas Donaldas Kohnas, žurnalistas Larry Kingas, verslininkas Michaelas Dellas, atlikėjas Bobby McFerrinas, dainininkė Tracy Chapman.

100.000–150.000 USD: politikas Alas Gore’as, virtuvės šefas Anthony Bourdainas, verslininkas Rupertas Murdochas, buvęs televizijos „Al Jazeera“ vadovas Wadahas Khanfaras, aktorė Kate Winslet, dainininkė Enya.

150.000–250.000 USD: ekonomistas Alanas Greenspanas, buvęs JAV prezidentas Billas Clintonas, verslininkai Richardas Bransonas ir Steve’as Wynnas, politikas Tony Blairas, aktorius Sylvesteris Stallone, iliuzionistas Davidas Blaine’as, dainininkas Joe Cockeris.

350.000–500.000 USD: verslininkas Donaldas Trumpas, aktorė Julia Roberts, grupė „Duran Duran“, dainininkė Sarah Brightman.

500.000–750.000 USD: aktorius Morganas Freemanas, dainininkė Alicia Keys, grupė „Coldplay“, atlikėja Norah Jones.

750.000–1 mln. USD: dainininkė Mariah Carey, grupė „Muse“, aktorius George’as Clooney.

Nuo 1 mln. USD: grupė „Aerosmith“, dainininkai Annie Lenox, Bryanas Adamsas, iliuzionistas Davidas Copperfieldas

BBC duomenimis, roko seneliai „The Rolling Stones“ už vieną pasirodymą prašo daugiausia – 8 mln. USD.

Šalt i n is : Į vair ū s i n t er n e t o š alt i n iai

KAI KURIŲ LIETUVOS ATLIKĖJŲ HONORARAI 10.000 Lt: Dainiaus Pulausko džiazo kvartetas 20.000 Lt: pianistai Petras ir Lukas Geniušai 25.000 Lt: dainininkai Marijonas Mikutavičius ir Andrius Mamontovas 40.000 Lt: Egidijaus Dragūno grupė SEL 100.000 Lt: operos solistė Violeta Urmana Šalt i n is : b e n drovi ų d u o m e n y s

60 vž de luxe

Norite, kad su gimimo diena jus pasveikintų džiazo sirena Diana Krall? O gal svajojate, kad kerpant raudoną kaspiną prie naujojo gamybos padalinio durų šalia pritariamai šypsotųsi ugniaplaukis Donaldas Trumpas? Specialistai sako, kad dabar, kai didžiąją dalį atlikėjų uždarbio sudaro tiesioginiai pasirodymai, jų darbotvarkės užimtumas dažniausiai priklauso tik nuo mokamo honoraro. / Agnė Kriščiukaitytė /

Garsiausi šių dienų atlikėjai tikrai nepasikuklins pasirodyti kad ir kieno nors sode surengtame vakarėlyje – žinoma, už tam tikrą sumą.

N

egalime skųstis — į Lietuvos koncertų scenas pastaruoju metu kopia ne vien nukriošę rokenrolo seniokai ar vienos dainos dievaitės.

Tačiau „Bon Jovi“ vis dar pernelyg populiarūs, gyvybingi ir brangūs, kad važiuotų į Lietuvą, o tokių kaip Bruce'as Springsteenas ar Jay-Z į „Eurovizijos“ mylėtojų kraštą kol kas taip pat neprisiviliojame. Tačiau visi turi savo kainą – ypač pramogų pasaulyje. Garsiausi šių dienų atlikėjai tikrai nepasikuklins sugroti kieno nors sode surengtame vakarėlyje – žinoma, už atitinkamą sumą. Tarkime, filmo „Mergina, verta milijono“ aktorę Hilary Swank Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas į savo gimtadienio šventę, kurioje taip pat lankėsi dainininkas Sealas ir aktorius Jeanas Claude'as Van Damme'as, kalbama, prisikvietė už 1,5 mln. USD. Nuverstojo Libijos diktatoriaus Muammaro al-Gaddafi šeimai 2007 m. koncertavusios dainininkės Nelly Furtado ir Mariah Carey užsidirbo po 1 mln. USD, kiek susižėrė jam koncertavę dainininkai Usheris, Lionelis Richie ar Beyonce, neskelbiama. Kaip nutylima, ir kiek kainavo garsios džiazo atlikėjos iš Kanados Dianos Krall pasirodymas statybų bendrovės „Eika“ jubiliejui skirtame renginyje Vilniuje. Galima spėlioti, kad tai tikrai nemaži pinigai, jei tokia žvaigždė dėl vieno pasirodymo korporatyviniame vakarėlyje sirguliuodama skrido į Europą, anapus Atlanto palikusi neseniai gimusį kūdikį.

Gelbsti verslas

Lietuvoje vartotojai, praktiškai nebaudžiami nei įstatymų, nei sąžinės, siurbiasi muzikos kūrinius nelegaliai, o atlikėjams tenka kūrybiškai ieškoti būdų, kaip užsidirbti. „De Luxe“ pašnekovų teigimu, kūrybininkams Lietuvoje pagelbsti verslas – būtent verslo renginiuose atlikėjai šiuo metu gali užsidirbti daugiausia.

Jogaila Morkūnas, renginius organizuojančios bendrovės „Pirmoji kava“ įkūrėjas ir vadovas, sako, kad galimybė dirbti verslo renginiuose

daugumai Lietuvos atlikėjų yra pagrindinis pajamų šaltinis. „Į asmenines šventes tik retas kviečiasi koncertuoti žinomus muzikantus. Sakyčiau, asmeninės šventės sudaro geriausiu atveju tris procentus visų atvejų, kai į renginius kviečiama muzikos atlikėjų.

Neabejotinai dažniausiai atlikėjai užsakomi kaip tik verslo renginiams ir priėmimams. Iš leidybos šiais laikais niekas neuždirba. Dalį uždarbio muzikos kūrėjai susirenka už autorių teises, koncertuose taip pat uždirba tik ryškiausios scenos žvaigždės, bet ir jos į sales kviečia tik maždaug kartą per penkerius metus. Todėl, jei ne įmonių užsakymai, dauguma atlikėjų Lietuvoje neturėtų iš ko gyventi, kitų pajamų šaltinių tiesiog nėra“, – mano p. Morkūnas.

Pasak Giedriaus Masalskio, renginių organizavimo UAB „Anoniminių darboholikų klubas“ direktoriaus, kelis ar net keliasdešimt kartų už kolegas iš užsienio pigesni Lietuvos muzikos atlikėjai gana dažnai kviečiami koncertuoti verslo renginiuose. „Kone kiekviena įmonė norėtų suteikti renginiui pridėtinės vertės ir pasikviesti užsienio atlikėjus, tačiau biudžeto rėmai paprastai neleidžia to įgyvendinti. Tai, ar į renginį kviečiamas Lietuvos, ar užsienio atlikėjas, lemia kompleksinė aplinkybių visuma: skiriamas biudžetas, muzikanto populiarumas viešojoje erdvėje, atliekamos muzikos stiliaus sąsaja su renginio koncepcija, tikslais. Lietuvos verslo atstovai dažniausiai kviečia mūsų šalies atlikėjus, o užsienio kompanijos arba tarptautinės įmonės renkasi ir užsienio grupes“, – pasakoja G. Masalskis.

Ryanas Totka, Floridoje įkūręs agentūrą „Celebrity Talent Promotions“ tikina, kad didžioji dalis verslo klientų dažniausiai numato konkrečią sumą, kurią norėtų išleisti, o ne garsenybę, kurią norėtų pasikviesti. „Dažniausiai iš kompanijų išgirstame: mūsų kasmetinio vakarėlio darbuotojams biudžetas – 50.000 USD, ką rekomenduotumėte? —

MSN pasakoja agentūros savininkas.

– Viskas priklauso nuo biudžeto.“ Verslo renginiams samdyti žinomus žmones tik tam, kad jie mielai šypsotųsi nuotraukose su darbuotojų antrosiomis pusėmis, Lietuvoje dar nėra paplitusi praktika – čia dažniausiai galioja „du viename“ efektas, t. y. tikimasi, kad garsus atlikėjas pademonstruos ir tai, iš ko valgo duoną.

Jogaila Morkūnas papildo, kad kokia nors UAB „Turtinga“ gali sau leisti į vasaros šventę ar kalėdinį vakarėlį pasikviesti garsiausius, t. y. ir brangiausius, šalies atlikėjus – Andrių Mamontovą, SEL, Gytį Paškevičių. Taip įmonė darbuotojams perduoda žinutę: būkite mums lojalūs, dirbkite dar geriau, girkitės kitiems, kokia puiki mūsų įmonė – mums nieko negaila. Žinoma, kiekvienas atlikėjas turi savo klausytojų. Į krovininių automobilių vairuotojų sąskrydį tikriausiai niekas nesikviestų Petro Geniušo, mano pašnekovas.

Vieša paslaptis

Jei skaitote bent vienu atspalviu į geltonąją panašią spaudą, matyt, būsite akimis peržvelgę straipsnius, kuriuose renginių organizatoriai ar viešbučių savininkai be skrupulų vardija koncertuoti atvykstančių garsenybių pageidavimų sąrašus: Marilynas Mansonas, be kita ko, reikalauja „Haribo“ guminių meškiukų, Cher — atskiro kambario perukų kolekcijai, Jennifer Lopez — visiškai balto interjero, o seras Paulas McCartney — dvidešimties rankšluosčių. Tačiau užsienio atlikėjus galima rikiuoti ir pagal kitokį sąrašą — uždarbį, kurio jie prašo pasirodydami privačiuose renginiuose. Skritingai nei Lietuvoje, šis, nuo ekonominių sąlygų ir atlikėjų populiarumo kasmet pakoreguojamas sąrašas, prieinamas visiems interneto vartotojams.

Agentūra „Celebrity Talent International“, atstovaujanti tokioms garsenybėms kaip Angelina Jolie, George'as Lucasas, Donaldas Trumpas, „Aerosmith“ ir daugybei kitų atlikėjų, aktorių, humoristų ir vers-

lo guru, klientų pageidaujamą mokestį už dalyvavimą renginiuose skelbia tiesiog savo tinklalapyje.

Mažiausiai agentūros atstovaujamus žinomus žmones ar jų antrininkus galima pasisamdyti už 7.500– 10.000 USD (dainininkė Lisa Gerrard, aktorių Humphrey Bogarto ar Jacko Nicholsono antrininkus). O ryškiausiai tvieskiančių žvaigždžių — Andrea Bocelli, Davido Bowie, Jay-Z, „Guns'n'Roses“ ar „Bon Jovi“ — pasirodymai atsieis daugiau kaip 1–1,5 mln. USD. Kalbama, kad daugiausia — 8 mln. USD — už pasirodymą privačiuose renginiuose prašo legendiniai „The Rolling Stones“. „Už pasirodymą jūsų renginyje net seniai prigesusios žvaigždutės gali užsiprašyti nemenkos sumos, — rašo „Business Insider“ — Pavyzdžiui aktorė Shannen Doherty, kurią paskutiniame XX amžiaus dešimtmetyje išgarsino Brendos vaidmuo seriale paaugliams „Beverly Hills, 90210“ už pasirodymą reikalauja 100.000 USD, o šokėjas Kevinas Federline'as, išgarsėjęs tiesiog vedybomis su dainininke Britney Spears, prašo 300.000 USD už vakarą.“ Galima palyginti – tokios pačios sumos už pasirodymą privačiame vakare ar renginyje nori ir aktorius Leonardo DiCaprio.

Anot Jogailos Morkūno, mažutėje Lietuvos rinkoje visi ir taip žino, kas ir už kokį honorarą dirba. „Užsimerkęs galiu išvardinti, už kiek dirba vienas ar kitas atlikėjas.

Paprastai kalbant, jie yra prekė, tik kainų etiketės neviešinamos taip, kaip „Maximoje“, — atvirauja renginių organizatorius.

Giedrius Masalskis tikina, kad su visais atlikėjais – tiek Lietuvos, tiek užsienio – galima derėtis. „Honorarus skelbiančios užsienio grupės viešai pateikia standartines kainas, tačiau individualiu atveju visada galima derėtis. O Lietuva – maža rinka. Be to, Lietuvos atlikėjų kainos kinta priklausomai nuo sezono – vasaros ir kalėdiniu laikotarpiu atlikėjų pasirodymai būna brangiausi. Tačiau jie dar vis yra lankstūs, linkę prisitaikyti prie aplinkos“, – pasakoja p. Masalskis. ● vž de luxe

61

Netiesa, kad dviračio antrą kartą išrasti negalima. Žinovai tvirtina, kad per paskutinius šimtą metų nesikeitė tik dviračio rėmo konstrukcija. Tačiau medžiagos gerėjo, technologijos tobulėjo, o tai leido radikaliai padidinti dviračio aerodinamiką, tvirtumą, sumažinti svorį. O kur dar atsiradusios dizaino mados, prabangos prekėms būdingas prestižas ir kainos, už kokias galima įsigyti vidutinį automobilį.

Š

iuolaikinis lengviausias pasaulyje anglies pluošto „Trek“ dviračio rėmas sveria vos 750 g, tarp aliumininių pirmauja 1.200 g „Cannondale caad 10“, tarp ypač tvirtų titaninių – 1.300 g „Merlin XLM“. Šiuos savo klasės svorio lyderius sieja dar vienas išskirtinumas – jų kainos perkopia 100.000 Lt. Besižavintiems lengvais dviračiais pravartu žinoti, kad kiekvienas nuo jų svorio nubrauktas gramas kainą kilsteli kartais. Kiekviena riba sukurta, kad ją peržengtum.

Tad, kaip sako garsus dviračių konstruktorius Keithas Bontrageris, „tvirtas, lengvas, pigus — rinkis dvi iš šių savybių“.

Modernūs dviračiai brangūs, bet jie turi savo pirkėjų. Lietuvoje mažmeninėje prekyboje parduodamų moderniausių dviračių „Trek Madone 6.9 SSL Leopard/Schleck Edition“, „Cannondale SuperSix Evo Ultimate“, „Felt DA1 Di2“, „Giant TCR Advanced SL“ ar „Specialized S-Works Tarmac SL4 Di2“ kainos siekia apie 40.000 Lt. „Šios klasės dviračius perka mėgstantys sportuoti žmonės. Išbandę kelis dviračius, jie nori tobulėti, ieško naujų pojūčių“, — sako Rimas Zarauskas, parduotuvės Vilniuje „G. M. Umarai“ vadovas.

Malonius potyrius nulemia visuma

Didžiąją dalį dviračių kainos, pasak pašnekovo, sudaro rėmas, tiksliau, medžiaga, iš kurios jis pagamintas. Tai galioja visų tipų dviračiams — plento, kalnų, miesto, hibridiniams. Plieninių dviračių rėmų kainos prasideda nuo 100–150 Lt, aliumininių — nuo 500 Lt, pažangiausios medžiagos anglies pluošto — nuo 3.000 Lt. Skirtumą tarp šių medžiagų kokybės, pasak specialisto, parodo kaina: ji proporcingai auga gerėjant tvirtumo ir aerodinamikos rodikliams. Anglies pluošto dviratis yra lengvas, gerai sugeria vibraciją, važiuoti juo maloniausia. Bendras dviračio važiavimo savybes, pasak vadovo, lemia detalių visuma: ašys, greičio perjungimo sistema, ratlankiai, padangos, stipinai, guoliai. Visos detalės turi derėti, būti tinkamai parinktos. „Vakaruose gerai parduodami ne pačios didžiausios kainos klasės plento dviračiai, bet su elektronine pavarų perjungimo sistema. Čia kaip automatinė greičių dėžė automobilyje — patogu“, – dėsto p. Zarauskas.

Plentiniuose dviračiuose tokia sistema naudojama tik keletą metų, norimą greitį

įjungia mygtuko spustelėjimas. Dviračių su elektronine pavarų perjungimo sistema kainos prasideda nuo 10.000 Lt. Didesnių investicijų, pasak parduotuvės vadovo, verti ir stabdžiai. Diskinių stabdžių sistema kalnų dviračių gamyboje naudojama seniai, tačiau pastaruoju metu imta diegti ir plentinių dviračių gamyboje. Jų gamyboje šiandien apskritai taikomos pačios pažangiausios technologijos. Plento dviračius perka greičio aistruoliai, nes jų rėmai yra ypač lengvi ir kieti.

Komforto mėgėjai mieliau renkasi kalnų dviračius. Jų vairas tiesus, padangos plačios, stabdžių bei pavarų rankenėlių konstrukcija leidžia akimirksniu perjungti pavaras ar stabdyti. Dviračio rėmas ir įranga pritaikyta važiuoti per akmenis, minkštą gruntą, purvą ar balas.

Renkantis dviratį verta atkreipti dėmesį į gamintojo istoriją ir reputaciją, nes rinka yra užtvindyta mažai žinomų ar trumpai gyvuojančių, bet pigių bendrovių produkcija. Tarp specialistų populiarūs „Trek“ (JAV), „Scott“ (JAV), „Giant“ (Taivanas), „Cannondale“ (JAV), „Specialized“ (JAV), „Bianchi“ (Italija), „Pinarello“ (Italija) ir kt. dviračių gamintojai. ●

šiuolaikiniai dviračiai – mada, prestižas, prabanga / Jolanta Malinauskienė /

62 vž de luxe

KOKIAIS DVIRAČIAIS VAŽINĖJA LIETUVOS BENDROVIŲ VADOVAI IR POLITIKAI Šarūnas Nedzinskas, DNB banko prezidento pavaduotojas

Ugnius Jankauskas, UAB „Verslo žinios“ generalinis direktorius

Saulius Ružinskas, VšĮ „Du ratai“ ir UAB „Baltic Bike Travel“ direktorius

1

Man dviratis ir sportas, ir hobis. Net 90% važiavimo dviračiu laiko skiriu treniruotėms. Ja paverčiu ir važiavimą į darbą ir atgal – taip sutaupau laiko. Turiu du dviračius – plento „Scott Speedster“ ir kalnų „Giant Anthem“. Į darbą važiuoju pirmuoju, su juo po miestą važinėti maloniau. Kas bandė įveikti Šeškinės kalną Vilniuje plento ir kalnų dviračiais, man pritars. Plento dviratis kur kas lengvesnis — sveria 7–9 kg, jį minti paprasčiau, rieda greičiau. Kalnų dviratis sveria 10–13 kg, jame daug įrangos, vien amortizatoriai prideda 1–3 kg svorio, o važiuojant asfaltu ar suplūktais parko takeliais, jie nereikalingi.

Turiu tris dviračius: kasdienį „Peugeot“, sulankstomąjį rankų darbo anglišką „Brompton“ ir tolimesnėms kelionėms skirtą „Kalkhoff“. „Brompton“ mėgstu, nes jis kompaktiškas, sulankstytas lengvai telpa į bet kokio automobilio, autobuso ar jachtos bagažinę. Sulankstyti jį paprasta, trunka iki 20 sekundžių. Šių dviračių rėmai gaminami iš aukštos kokybės plieno ar titano lydinio (titaniniai ~1 kg lengvesni, bet 2.500 Lt brangesni), todėl yra standūs, patvarūs. Plieninio rėmo 3 pavarų dviratis be bagažinės sveria ~11,5 kg.

Mano dviratis „Trek full suspension Fuel, 9.8“ anglies pluošto rėmu ir 26 colių ratais yra puikus kalnuotoje vietovėje — Antakalnio miškuose, Žaliųjų ežerų apylinkėse. Jis manevringas ir gerai valdomas, lengvas, puikiai sugeria mikrovibraciją.

Kitas dviratis – „Cannondale“ su „hardtail“ (be galinio amortizatoriaus) rėmu ir ypač stangriu priekiniu amortizatoriumi „Lefty“ (jis sugeria bet kokio stiprumo smūgius), su 29 colių padangomis – yra greitas bekelėje, skirtas ilgoms distancijoms.

Dviratį „Scott“ 10 klasės (ji aukščiausia savo kategorijoje) su plonomis, bet rauplėtomis padangomis prilyginčiau miesto visureigiui. Jis netinkamas kelionei neasfaltuota danga, bet patogus važiuoti turistiniu režimu. Iš visų savo dviračių išskirti vieno geriausio negaliu, visi turi savo paskirtį, kiekvienas atitinka važiavimo greitį, stilių.

Dviračio funkcionalumas atsiskleidžia kritiškomis sąlygomis, kai važiuoji ekstremaliai, tuomet išaiškėja jo gerosios ir blogosios savybės. Na, bet jei reiktų pasilikti vieną dviratį, nedvejodamas imčiau „Trek full suspension Fuel, 9.8“. Jis važiuoja lengviausiai.

Ne važiuoja, o tiesiog sklendžia.

2

Plento dviratį prilyginčiau sportiniam automobiliui. Šio tipo automobilius mėgsta ne vien sportininkai, Vakarų Europoje juos perka ir pensininkai, nes jie tiesiog smagūs, greiti ir manevringi. Pirmąjį dviratį įsigijau už 1.500 Lt, antrąjį — už 3.000 Lt, ketvirtąjį, jau naudotą „Giant Anthem“ — už 5.000 Lt (naujas kainuoja per 10.000 Lt). Brangesnius perku ne todėl, kad turiu daugiau atliekamų pinigų: man dviratis yra malonumas, o kuo dviratis brangesnis, tuo jis lengvesnis, kokybiškesnis, geriau veikia visi mazgai, patogesni komponentai, tarkim, vairas, sėdynė.

1

3

Mano „Brompton“ dviračio ratai mažesni (16“) nei įprastų sulankstomųjų dviračių, bet greitis toks kaip dviračio su dideliais ratais. Dviratį komplektavau pagal savo poreikius, galima rinktis pavarų skaičių (1, 2, 3 arba 6 pavaros), užsakyti palengvintas arba pagreitintas pavaras, pasirinkti tinkamą sėdynės kotą, vairo tipą. Įvairi ir „Brompton“ dviračių spalvinė gama.

Su hibridiniu „Kalkhoff“ važiuoju į tolimas keliones.

Prieš keletą metų juo įveikiau 800 km, kai su draugais keliavau iš Tbilisio į Baku. Žygiuose svarbus ir geras kelioninis dviračio inventorius. Krepšiai turi būti patvarūs ir atsparūs vandeniui.

2

3

4 Gintautas Galvanauskas, „Danske bank“ A/S Lietuvos filialo generalinis direktorius

4

Dviračiu važinėju beveik trisdešimt metų ir dažniausiai jį renkuosi kaip alternatyvą automobiliui — važiuoju į darbą ir namo (susidaro apie 40 kilometrų). Ne visada pavyksta, bet turiu tikslą į darbą atminti bent du kartus per savaitę. Esu susikomplektavęs dviratį visiems gyvenimo atvejams. Dabartinis „Scott Sportster P1“ yra penktas mano dviratis. Pirkau prieš 4 metus, nes buvo vienas universaliausių iš savo klasės. Dviratis iš aliuminio lydinio rėmo su 27 pavaromis sveria apie 14 kilogramų, yra pritaikytas

64 vž de luxe

važinėti įvairiomis dangomis. Dažnai tenka važiuoti tamsoje, tad įsigijau ypač galingą žibintą ir užpakalinį atšvaitą. Keturių švietimo režimų „Sigma Power Led“ šviečia iki 900 liumenų, matymo lauką pailgina iki 100 m ir gali šviesti iki 11 valandų. Važiavimo dviračiu neįsivaizduoju ir be specialaus „Garmin Edge 810“ navigatoriaus, jis ne tik rodo maršrutą, bet ir savotiškai atstoja trenerį.

Prietaisas padeda stebėti važiavimo tempą, matuoja širdies ritmą, o per mobiliąją programėlę turi belaidę sąsają su išmaniuoju telefonu, gali informuoti apie numatomus orus. Kai pavogė ketvirtą dviratį, įsigijau sulankstomąją „Abus Bordo“ 9 lygio kodinę spyną. Vagims ji sunkiau įveikiama, be to, patogi transportuoti.

5 Andrius Kubilius, Seimo opozicijos lyderis, Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partijos vadovas

5

Važiuojant dviračiu labiausiai džiugina žmonos kompanija. Kiekvieną savaitgalį išsiruošiame į keliones aplink Vilnių. Važiuojame tandemu „Panther Mixte“: aliumininis rėmas, 28“ dydžio sustiprinti ratai, 24 pavaros („Shimano Deore“) su hidrauliniais stabdžiais ir priekiniu amortizatoriumi. Turime du tandemo tipo dviračius. Mums jie patinka, nes žmonai minti lengviau, važiuodami galime ramiai pasikalbėti.

Pripratome prie dvigubų dviračių, tad nieko išskirtinio apie juos pasakyti negaliu, na, gal į kalną minti sunkiau, bet nuokalne rieda dvigubai greičiau nei vienviečiai dviračiai.

REKLAMA Saulius KaraliuS

plati šypsena – jūsų

vizitinė kortelė Šiandien atvira, savimi pasitikinčio žmogaus šypsena – tai būtinas solidžių verslo žmonių atributas ir galingas įrankis gyvenime siekiant užsibrėžtų tikslų.

O kad galėtumėm taip šypsotis visų pirma

Pasitikėjimo kupina šypsena rodo, kad esate pranašesni ir profesiniame, ir asmeniniame gyvenime

Kol kas gamta mums per gyvenimą „dovanoja“ tik du dantų „komplektus“: iškritus pieniniams dantims, išdygsta nuolatiniai, o paskui... Paskui nebedygsta niekas. Daugelis mūsų noriai pritartų, kad dantų „atsargos“ žmogaus organizme galėtų būti gausesnės, deja...

Jungtinės Karalystės mokslininko G. Fraserio, nagrinėjančio nuolat dantis atauginančios pūsliažuvės fenomeną, įsitikinimu, žmonės turi galimybę evoliucionuoti taip, jog po milijonų metų galės atauginti ne tik antrąjį, bet ir trečiąjį, ketvirtąjį ir kitus dantų komplektus. Na, o kol tai neįvyko plačia šypsena jau po vieno vizito pas odontologą leidžia „pasipuošti” kokybiški implantai ir unikalios implantavimo metodikos. Šiandien dalis Lietuvos odontologų savo darbe naudoja aukščiausios kokybės švediškus „Nobel Biocare” implantus. Tuos pačius implantus bei sprendimus siūlo ir dauguma žymių pasaulio odontologijos klinikų, tačiau kainos pas mus kol kas, palyginti su „vakarietiškomis” gerokai žemesnės, tuo tarpu kokybė ir gydytojų profesionalumas tikrai ne prastesni.

Tuos, kurių gyvenimo kredo yra „laikas – pinigai”, su „Nobel Biocare“ implantais dirbantys odontologai gali nuraminti – moderniomis technologijomis pagrįstų metodikų dėka užtenka vieno vizito pas gydytoją, kad galima būtų džiaugtis nauja šypsena. Ir tai galioja ne tik praradus vieną ar kelis dantis, bet ir tuomet kai (deja) netekote visų.

Užsak. Nr. 23804, UAB „Nobel Biocare“

ĮDOMU Psichologai teigia, kad dantys – viena svarbiausių veido dalių. Taip yra pirmiausia todėl, jog veidas – tarsi žmogaus vizitinė kortelė, ir dažniausiai norime, kad ji būtų graži bei patraukli. Be to, burna aktyviai dalyvauja tiek verbalinėje, tiek neverbalinėje komunikacijoje: lūpomis išsakome savo mintis ir reiškiame emocijas – geranoriškumą, simpatiją, džiaugsmą parodome šypsodamiesi, juokdamiesi. Jei esame priversti tramdyti jausmus, patiriame didelę įtampą ir, žinoma, mažiau džiaugsmo. Kitas svarbus aspektas – tvarkingi dantys rodo, jog žmogus yra sveikas, o sveikata siejama su jaunyste ir grožiu. Prižiūrėti dantys taip pat siejami su aukšta gyvenimo kokybe, gerove.

Keli klausimai odontologijos klinikos „Helika” vadovui gyd. BRONIUI SIDARAVIČIUI Ar dantų implantai tarpusavyje skiriasi?

Implantuoju jau daugiau nei 13 metų ir galiu pasakyti – implantavimo sėkmė labai priklauso nuo to, kokie implantai dedami ir kokias gydymo galimybes jie teikia. Išbandžiau daugelio pasaulio gamintojų produktus ir pasirinkau švediškus „Nobel Biocare“. Ši kompanija pirmoji beveik prieš 50 metų dantų atkūrimui pradėjo taikyti implantus ir šiandien yra šios srities pasaulio lyderė.

Kokybės, ilgaamžiškumo ir patikimumo prasme „Nobel Biocare“ implantus galima sulyginti su „Mercedes“ ženklu automobilių rinkoje. Naudojant juos dantų atkūrimo laikas maksimaliai trumpas ir patogus.

Kokia yra sėkmės garantija?

Kompanijos vardas visame pasaulyje tarnauja kaip garantas, kad implantas puikiai prigis ir naujais dantimis pacientas galės džiaugtis visą savo gyvenimą. Pasaulinė gydymo praktika patvirtina – net 99 proc. procedūrų su „Nobel Biocare“ implantais yra sėkmingos. Implantams kompanija suteikia viso gyvenimo garantiją.

Ar implantuojant neskauda? „Nobel Biocare” garsėja unikaliomis maksimaliam paciento fiziniam ir emociniam pa-

turime turėti sveikus, tvarkingus ir ... visus dantis.

togumui skirtomis implantavimo metodikomis. Tiek implantuojant, tiek ir po procedūros paprastai neskauda, netinsta, gijimas vyksta greitai ir sklandžiai, dažniausiai nereikia gerti antibiotikų.

Ką siūlote netekus daugumos ar visų dantų?

Rekomenduojame „All-on-4“ (Visi ant keturių) metodiką. Pilnam vieno žandikaulio dantų atkūrimui, vietoje tradiciškai sriegiamų 6-8 implantų, naudojami tik keturi. Tai iš esmės keičia viso gydymo eigą, laiką ir kaštus. Ši metodika leidžia išvengti sudėtingų kaulo priauginimo procedūrų. Iš karto po implantavimo pritvirtinami gražūs, patogūs laikini dantys, kurie po keleto mėnesių pakeičiami nuolatiniais.

O jeigu netekome vieno vienintelio, bet priekinio danties?

Taikoma kita pažangi metodika – momentinis implantavimas, kai naujas dantis ant implanto uždedamas iškart pašalinus sugedusį. Implantas įdedamas per 10-15 minučių, ant jo iš karto pritvirtinamas laikinas dantis. Jis beveik nesiskiria nuo savojo. Tik pakilęs nuo kėdės žmogus gali gyventi įprastą gyvenimą, nė dienos nereikia kęsti nepatogumo, kad nėra danties.

Aukšta kokybė turi savo kainą.

Ar ši investicija atsiperka?

Naudojant „Nobel Biocare“ implantus ir taikant modernias technologijas trokštamą

B. Sidaravičiaus odontologijos klinika „Helika“

Klaipėdos g. 2/14–3, Vilnius Tel.: 8 5 262 9760, 8 698 53732 • www.dantuimplantai.lt

Daugiau informacijos apie „Nobel Biocare“ implantus ir unikalias implantavimo metodikas www.nobelsypsena.lt

Gyd. B. Sidaravičius

ilgalaikį rezultatą galima turėti per maksimaliai trumpą laiką. Naudojant kompiuteriniu planavimu pagrįstą „NobelGuide“ metodiką, dantis atkurti galima iki 6 kartų greičiau nei implantuojant įprastai. Implantuojant ir po to paprastai neskauda, nėra kitų fizinių nepatogumų. Iš karto po implantavimo pacientui uždedami gražiai atrodantys laikini, o atskirais atvejais netgi nuolatiniai dantys. Naujieji nuolatiniai dantys dažniausiai beveik nesiskiria nuo tikrų ir paprastai tarnauja visą gyvenimą, tik reikia tinkamai juos prižiūrėti.

pats sau kapitonas burgundijoje Burgundijos gamtos ir architektūros grožis, kultūrinis, gastronominis paveldas sodriausiai atsiveria tada, kai laivo bortus glosto Jonos upės vanduo, taurėje žėri burgundiškas vynas, po / Marta Kuzmickaitė / žvaigždėmis už medžių šmėžuoja viduramžių miestelių bokštai.

A s m e n i n io arch y vo n u o t r .

„Mums jie netrukdė, nes turėjome kondicionierių laive, tačiau dauguma laivų jo neturi“, – paaiškina p. Lepeška.

... ir minusai

„Kone kiekviename miestelyje, kaimelyje su 200 gyventojų stūkso bažnyčios.

Plauki, ir staiga pamatai XII a. bažnyčią, XVI a. kaimą“, – šypsosi dr. Virginijus Lepeška.

M

ėgstu keliauti, daug kur esu buvęs, bet šios atostogos buvo nepaprastos“, – pasakoja dr. Virginijus Lepeška, UAB „OVC Consulting“ valdybos pirmininkas. Pašnekovas ką tik grįžo iš kelionės po Burgundiją laivu ir, kol dar nespėjo išblukti įspūdžiai, su „DeLuxe“ pasidalijo patarimais ir įspūdžiais.

Laivą jis su 5 žmonių komanda nuomojosi iš „Le Boat“, kompanijos, teikiančios paslaugas visiems, norintiems savarankiškai paplaukioti vaizdingais Prancūzijos, Italijos, Škotijos, Vokietijos maršrutais. Pradedančiuosius kapitonus kompanija apmoko valdyti laivą, suteikia visų reikalingų žinių apie upę ar kanalą ir jo pakrantes, ir... būni pats sau kapitonas. „Labiausiai ši paslauga išplėtota Prancūzijoje, – pabrėžia p. Lepeška. – Įvairiuose regionuose daug maršrutų: gali rinktis Luarą, Provansą, Burgundiją.“ Galima rinktis trukmę, spręsti – keliausi tik viena kryptimi ar ir atgal.

Anot jo, 7 dienų kelionė laivu yra optimalus variantas.

Verslininkas plaukė 15 m ilgio ir 4 m pločio laivu su trimis kajutėmis, puikiai įrengta virtuve, kondicionavimo sistema („Vision3“ tipas, „DeLuxe“ klasė) iš Miženo (Migennes) miestelio į Tanė (Tannay). Jis svarsto, kad patyrimas tokiai kelionei duoda naudos. Jei moki valdyti laivą, kelionė bus paprastesnė, tačiau tai nėra būtina sąlyga: ir todėl, kad pradedančiuosius prieš kelionę įmonė apmoko, ir dėl laivo greičio. „Jis tėra 18 km/h. Galėtų laivas plaukti greičiau, bet jo sparta specialiai ribojama, taigi kanalu judi lėtai, – aiškina jis. – Iššūkį meta tik šliuzai.“ Pašnekovo pasirinktame 100 km ilgio maršrute jų buvo 53.

66 vž de luxe

„Paskaičiuokime, jei per 7 dienas ketini nuplaukti 100 km, tai į dieną įveiki tik 15–16 km, užtenka laiko ir šliuzams praplaukti, ir daug ką pamatyti“, – dėsto p. Lepeška.

Pliusai...

Anot p. Lepeškos, tokio tipo kelionės žavi galimybe šalį pamatyti iš visai kitos perspektyvos. „Vienas dalykas, kai greitai važiuoji automobiliu ir pro langą bėga gražūs vaizdai, o visai kitas – plaukti iš lėto, – kalba jis. – Stebi kraštovaizdį, žvejus, besiganančius jaučius... Ir sustoti gali kur tik nori: tai leidžia ir laivo gabaritai, ir pačios pakrantės.“ Iš tos pačios įmonės galima išsinuomoti dviračių, o sustojus – pasivažinėti po kaimus, aplankyti restoranus, turgų, privažiuoti prie iš tolo matomos bažnyčios. „Važiuodamas žinai, kad gausi gero vyno, gero maisto, – šypteli p. Lepeška. – Užsuki pas vietinį vyndarį, nusiperki vyno, kitur – šviežios duonos, iš mėsininko – mėsos gaminių ir t. t.“ Kitas įdomus dalykas – plaukdamas tampi tam tikros „komunos“ nariu. Prasilenki su daug kitų laivų, visi sveikinasi, šypsosi, vienas kitam padeda, dalijasi informacija. Sutinki žvejų – jie irgi tos komunos dalis. Pasisveikini, paklausi, kaip jiems sekasi. Šliuzo darbuotojas – irgi komunos narys. Jam padedi atkelti šliuzą, jei nepadėtum, jis labai užtruktų. O pagalbą jie labai mėgsta ir vertina.

Daugelio p. Lepeškos sutiktų žmonų tvirtinimu, Burgundija labiausiai pasipuošia rudenį: kraštas turtingas augalijos, įvairių medžių, todėl jų lapams ėmus rausti ir gelsti, akis paganyti tikrai yra kur. Rudens geriau plaukti ir dėl to, kad vėsiau, nekamuoja karščiai.

Ponas Lepeška jau pokalbio pradžioje pabrėžė, kad kelionėje jam nepatiko du dalykai: vienas iš jų labai nepatiko, o kitas nepatiko truputį. „Pradėsiu nuo to, kuris labai nepatiko, – šypteli pašnekovas. – Prancūzijoje esama tam tikrų problemų dėl ekologijos. Dideliu laivu plaukėme šešiese ir sunaudojome gana daug vandens. Ir visą tą nešvarų vandenį turėjome pilti į upę. Iš karto paklausiau, ką reiks su juo daryti, tačiau prancūzai nemanė galintys kuo nors padėti. Keista, kad šiais laikais jie dar neišsprendė tokios problemos.“ O truputį nepatiko tie patys šliuzai, kurie, nors ir labai įvairūs, į kelionės pabaigą ėmė pabosti. Visais kitais atžvilgiais kelionė sužavėjo.

Tų, kurie nori gana aktyvaus, bet ramaus pažintinio poilsio, šis pasirinkimas tikrai nenuvils, tvirtina p. Lepeška.

Tinka ir šeimoms

Ponas Lepeška keliavo šešiese – su žmona, sūnumi ir dukters šeima. „Vaikams ši kelionė irgi patiktų, – įsitikinęs jis. – Mes plaukdami žvejojome, o tai irgi atrakcija (tiesa, to vandens žuvų nevalgydavome, o paleisdavome atgal), vėžinomės dviračiais, prie jų pritaisomos ir vaikiškos sėdynės. Tai tinkama kelionė šeimoms, artimiems draugams, kurie nori kartu praleisti laiką.“ Nors laive erdvės nemaža, vis dėlto ji uždara, tad labiau tinka tiems, kurie jau artimi, arba nori susidraugauti. Tačiau galima tokią kelionę pritaikyti ir verslo mokymams ar bendradarbių kelionei, stiprinančiai bendradarbiavimo įgūdžius ar vienijančiai kolektyvą.

Tiesa, tokia savaitės kelionė nėra pigi. Vien laivo ir tiesiogiai su laivu susijusių išlaidų sąmata 25.000 Lt. „Kaina galėjo būti mažesnė, bet plaukėme su vaiku ir nutarėme imti tokį laivą, kuris turėtų kondicionavimo sistemą, televizorių, tiesa, jo taip ir nebuvome įjungę, – šypteli p. Lepeška.

– Šiaip mažiau komfortiškas panašus laivas galėjo kainuoti ir dvigubai pigiau – savaitei užtektų 10.000–15.000 Lt.“ Panašias paslaugas kaip „Le Boat“ siūlo ir kompanijos „Holidayboat“, „Rent-a-Boat“.

Nuomos kaina priklausomai nuo laivo tipo, dydžio, kito nuomojamo inventoriaus (dviračiai, kepsninė ir t. t.) ir gali svyruoti nuo 4.000 iki 25.000 Lt.●

akcentai jai

Ruduo akibrokštų nežada. Klasika čia plevėsuoja amžinąja juoda, balta ir raudona, čia suvirpa smėlio, dulkių ir sudžiūvusios rožės šešėliais. Subtilūs langučiai kimba į parankę Chanel žąsies kojelei ir tyliai, bet drąsiai prašosi į klasikinį kostiumą.

„Emporio Armani“ rankinė, 2.949 Lt

Ir moteris susigrąžina karūną. Ji vėl – madona, deivė, mūza, sirena. Vėl ją supa kailis, moteriškumą pabrėžiančios formos, taurus blizgesys.

Prabanga ir toliau reiškia kokybę. O tada tereikia įsiklausyti. Arba pasitikėti tais, kurie girdi. Griežtų taisyklių čia nėra. Ir pasirinkti yra iš ko kiekvienam skoniui. / Jurgita Januškevičiūtė, drabužių dizainerė /

A u š ros Bar y sie n ė s n u o t r .

„Gucci“ skrybėlė, 1.330 Lt

Kailinės „Gucci“ ausinės, 900 Lt

„Max Mara“ akiniai, 679 Lt

„Max Mara“ kailinė apykaklė, 769 Lt

„Max Mara“ batai, 949 Lt

„Emporio Armani“ segė, 269 Lt

„Christian Dior“ batai, 3.140 Lt

68 vž de luxe

„Dolce & Gabbana“ kaklaraiščiai, 430 Lt, 470 Lt

„Emporio Armani“ šalikas, 569 Lt

akcentai jam

„Gucci“ diržas, 980 Lt

„Prada“ planšetinio kompiuterio dėklas, 820 Lt

„Emporio Armani“ rankinė, 1.099 Lt

„Prada“ mobiliojo telefono dėklas, 380 Lt

„Emporio Armani“ sąsagos, 449 Lt

„Emporio Armani“ batai, 1.499 Lt

„Prada“ nešiojamojo kompiuterio dėklas, 2.830 Lt

vž de luxe

69

Nors jachtoje sumontuota daug techninės įrangos, ja pasinaudoti ne visada yra galimybių.

vienas aplink pasaulį per 80 dienų

Vien tik vėjas, kuris ne visada glosto maloniai, vanduo iki horizonto ir streikuojantis hidrogeneratorius, užkirtęs kelius susisiekti su šeima ar komanda. 80 dienų lenktynėse praleidusiam buriuotojui Alexui Thomsonui tai buvo rimtas išbandymas, nors skrosti jūras – jo gyvenimo būdas. / Asta Šerėnaitė / HUGO BOSS nuotr.

T

iksliau, 80 dienų 19 valandų ir 23 minutes, tiek laiko p.

Thomsonas vienas praleido savo 60 pėdų ilgio „Imoca“ lenktyninėje jachtoje „Vendee Globe“ lenktynėse aplink pasaulį. Finišavęs trečias, jis šiemet užsidirbo ne tik laiptelį ant nugalėtojų pakylos, bet ir greičiausio brito, kuris vienas apkeliavo pasaulį tokio tipo jachta, vardą.

Pats finišas – taip pat laimėjimas.

Nuo 1989 metų kas ketverius metus rengiamose lenktynėse, kurios prilyginamos alpinistų Everestui, tenka nuplaukti apie 27.000 mylių (per 50.000 km). Jas iki šiol pavyko įveikti 100 lenktynininkų.

Iškart po finišo 39-erių p. Thomsonas žurnalistams pažymėjo, kad vienam plaukti 40 mylių per valandą greičiu (64 km/h) per 10 metrų aukščio bangas buvo pragariš-

70 vž de luxe

kas ir kartu labai malonus patyrimas. Plaukiant aplink pasaulį būta ir tokių potyrių. „Sunkiausia buvo tada, kai sustreikavo hidrogeneratorius, mechanizmas, kuris užtikrina elektros energiją laive. Aš turėjau plaukti pačiu stipriausiu energijos taupymo režimu, o tai reiškia, kad negalėjau naudoti laive įmontuotos techninės įrangos ir bendrauti su savo šeima, taip pat komanda. Visiška izoliacija šiose lenktynėse buvo tikras išbandymas. Aš ištvėriau, bet buvo sunku“, – „De Luxe“ jau praūžusių lenktynių įspūdžius prisimena buriuotojas.

Kitokia prabanga

Kaip įprasta lenktyniniam laivui, iš tolo prabanga tviskančioje „Imoca“ jachtoje didžiausias komfortas – gražus vaizdas į vandenį. Pagaminta taip, kad būtų kiek įmanoma

Alexas Thomsonas yra jauniausias buriuotojas, laimėjęs „vienišių“ lenktynes aplink pasaulį.

TissoT Luxury AuTomATic LAdy diAmonds

chosen by Deepika Padukone – Actress

An exceptional and timeless piece with Top Wesselton diamonds, offering 80 hours of power reserve with the revolutionary certified chronometer Powermatic 80 movement, in a 316L stainless steel casing with see-through caseback and water resistance up to 5 bar (50 m / 165 ft).

in TOUCH wiTH yOUr Time

Get in touch at www.tissot.ch

tas, tačiau, nepaisant to, grįžti į sausumos rutiną man netrunka ilgai. Be to, kadangi praleidžiu daug laiko toli nuo savo žmonos ir dvejų metų sūnaus Oscaro, visada džiaugiuosi būdamas namuose su jais“, – paklaustas, ar ilgai ištveria sausumoje, sako p. Thomsonas ir pats nusistebi, kaip greitai galima prisitaikyti kardinaliai pakeitus aplinką.

Sėkmei reikia pozityvo

Vienam plaukti 64 km/h greičiu per 10 m aukščio bangas buvo pragariškas ir kartu labai malonus patyrimas.

lengva ir tvirta tuo pačiu metu, ji savo keleiviams teikia tik patikimą pastogę, be jokių įprastų patogumų. Svarbiausia nedidelėje kajutėje – įranga, būtina stebėti kursą, aplinką, orą, jūros gylį. Analizuodami duomenis ir ieškodami palankiausio kurso lenktynininkai būtent čia praleidžia nemenką paros dalį, periodiškai užkildami ant denio. „Prabanga ir kokybė turi visiškai skirtingą reikšmę priklausomai nuo to, ar aš esu kur nors Pietų (Antarkties) vandenyno vidury, ar namuose su savo šeima. Prabanga jūroje

72 vž de luxe

gali būti tiesiog diena, kai gaunu ir laiko, ir geras oro sąlygas nusiskusti. Sausumoje tai gali būti galimybė apsirengti „Hugo Boss“ kostiumą ir eiti į ypatingą vakarienę“, – palygina buriuotojas, jau dešimt metų atstovaujantis būtent šiam prekės ženklui. Beje, jų partnerystė jau laikoma viena ilgiausių būriavimo sporte. „Tačiau, nesvarbu, ką darau, kokybė svarbi visur. Kokybė buriuojant lemia sėkmę ar nesėkmę, o ir pasirengimo kokybė žemėje gali paveikti rezultatą lenktynėse“, – priduria p. Thomsonas.

Nepasiekiama prabanga jūroje, taip pat ir skanus maistas bei nepertraukiamas miegas, mat išplaukus abu šie malonumai lieka krante. Kartu su kostiumais.

Vieną jų pakeičia sausas maistas su būtina kalorijų norma – maždaug 4.000 kalorijų per dieną. Kitą – būtinybė kas 15 min ar 30 min. patikrinti, ar jachta plaukia saugiai, ar netyko ledkalniai. Jei plauki vienas, tokia būtinybė pečius užgula ir naktį. „Iš pradžių grįžęs iš ilgų lenktynių negaliu normaliai miegoti, nes visas miego ritmas būna sutrikdy-

„Vendee Globe“ yra sunkus išbandymas kiekvienam buriuotojui tiek fiziškai, tiek psichologiškai būtent todėl, kad pasaulį apkeliauti nesustodamas šis turi vienas.

Paprastai plaukiant dirba visa komanda, ji nuolat zuja denyje tarsi sustyguotas instrumentas: darbo čia netrūksta.

Pasak p. Thomsono, net ir plaukiant vienam, galimybės laimėti labai priklauso nuo visos komandos jau padaryto įdirbio. „Gera komanda yra tai, kas viską, ko imuosi, padaro įmanoma“, – sako jis ir priduria, kad jo komandoje sėkmingai dirbti kartu padeda profesionalus ir teigiamas požiūris, ypatinga darbo etika. Tai aktualu ne tik plaukiant ekstremaliai. Teigiamas požiūris ar kitos patrauklios asmeninės savybės svarbios plaukiant ilgais maršrutais, kai jachtoje visi nuolat būna kartu, kai nėra galimybės tiesiog išeiti.

Alexas pasakoja vandenyje kasmet praleidžiantis skirtingai laiko.

Priklausomai nuo to, kokiose lenktynėse tenka dalyvauti. Pernai ir šiemet dėl „Vendee Globe“ vanduo atsiriekė nemažą jo kąsnį. „Tuomet buvo 80 dienų, bet tiek jų praleista tik lenktynėse, o kur dar daugybė dienų, praleistų ruošiantis joms. Bet man patinka tai, ką darau, todėl nepagalvokite, kad skundžiuosi“, – šypteli buriuotojas.

Meilės darbui neatvėsina pavojingos ar atšiaurios oro sąlygos, jos, kaip sako Alexas, tiesiog yra jo darbo dalis. Pasak pašnekovo, tokie išbandymai jam labiau prie širdies nei sėdėti vandenyne nejudant, be vėjo.

Jo mėgstamos vietos yra skirtingos – vienos tinkamos ekstremaliam buriavimui, kitos – ramiam poilsiui. „Neįprastam buriavimui nėra nieko geriau už Pietų vandenyną, kur vėjas stiprus ir bangos milžiniškos. Ramiam kreiseriniam buriavimui viena gražiausių vietų pasaulyje yra Stokholmas ir 20.000 salų aplink miestą“, – norintiems patiems pajusti kitokią prabangą sufleruoja Alexas. ●

Jei perskaitę antraštę pagalvotumėte, kad tokiems stipriems pojūčiams „aš jau per senas“ arba „tam reikia išskirtinio fizinio pasirengimo“, tai mano pašnekovas Slobodanas netruktų jus įtikinti, kad, ko gero, smarkiai klystate. Slobodanas Sibinčičius, Europos verslo laikraščių asociacijos generalinis sekretorius, išbandė šį maratoną prie poliarinio rato 1999 metais ir nuo to karto „ekstremalų nuotykį“, kaip jis pats jį vadina, patiria kasmet. /Aušra Barysienė /

440 km per Laplandiją slidėmis

T

ereikia truputį daugiau sportuoti ir truputį mažiau valgyti“, – juokiasi slidininkas mėgėjas. Rudenį Slobodanas siūlo pabėgioti, žiemą – paslidinėti ir pavasariop jau būsite pasirengę didžiajam išbandymui ir unikaliems, sunkiai su kuo nors palyginamiems įspūdžiams. „Rajalta rajalle hiihto“ („Nuo sienos iki sienos“) maratonas – tai organizuotas 440 kilometrų žygis slidėmis per Laplandiją, jo trasa tęsiasi nuo Rusijos iki Švedijos sienos. Užsiregistravę internete (rajaltarajallehiihto.ranua. fi/In-english/Frontpage) ir sumokėję starto mokestį (2014 m. jis bus 900 EUR), slidininkai startuoja Suomijos ir Rusijos pasienyje, netoli Kūsamo (Kuusamo) miestelio. Žygis trunka septynias dienas, dienos distancija – nuo 44 iki 87 kilometrų ilgio.

Pirmą dieną keliaujate Rukos pusėn Valtavaaros kalno link, nuostabiais takais, apsupti sniege įstrigusių pušų ir eglių. Taip šliuožiate tris dienas, kalvotą trasos dalį baigiate slidinėjimo kurorte. Toliau – keturių dienų žygis Vakarų Laplandijos lyguma. Kelionę baigiate Tornijo (Tornio) pasienio miestelyje.

Gyvenimo sąlygos yra geros. Nakvojate vietiniuose viešbutėliuose.

74 vž de luxe

Visur įrengtos saunos, kurios kas vakarą primena, kad esate Suomijoje. Kitas privalomas vakaro renginys – slidžių tepimas. Jis vyksta gyvai konsultuojantis su patyrusiais dalyviais.

Tradiciškai maratonas yra organizuojamas kovo viduryje, savaitę prieš lygiadienį. Dienos trukmė yra labai svarbi, ypač ketvirtą kelionės dieną, tądien šliuožimo distancija yra ilgiausia. Oro sąlygos paprastai jau yra tinkamos lygumų slidinėjimui, nors nesi apsaugotas ir nuo staigmenų.

Per pastaruosius dešimt metų yra buvusi ir plius 5, ir minus 38 laipsnių oro temperatūra. Sunkiausios žygio sąlygos buvo šįmet, pasakoja Slobodanas, dėl didelio šalčio slidės visiškai neslydo. Tarsi šliuožtum švitriniu popieriumi. Jei paprastai šliūžės ilgis būna 4–5 metrai, tai per stiprų šaltį ji sutrumpėja iki 2 metrų. Tuomet tenka daugiau eiti, nei šliuožti. Šiemet dėl sunkių oro sąlygų maratoną baigė tik trečdalis dalyvių. Kiti galutiniame etape buvo parvežti autobusu. Trasos jie negalėjo baigti, nes ėmė temti, o tamsoje šliuožti draudžiama. Saugumas čia yra svarbiausias prioritetas. Šiais metais atkeliavęs iš Sibiro šaltis nusėdo Suomijos šiaurės lygumose. Laimei, jis nejudėjo. Nes

kitas didelis iššūkis yra vėjas. Gal net didesnis nei šaltis. Įsivaizduokite šliuožimą minus 25 laipsnių šaltyje, kai į veidą pučia 70 kilometrų per valandą vėjas. Brrr!

Pirmą kartą maratonas buvo organizuotas prieš 30 metų. Pirmąją grupę sudarė 27 Suomijos entuziastai. Šiandien maratonas skaičiuoja per 300 dalyvių. Daugiau nei pusė jų – skirtingo pajėgumo slidininkai

iš užsienio šalių. Organizuotas maratonas beveik tobulai. Dalyvių bagažas vežamas autobusais, telieka pasirūpinti slidėmis ir tepalais. Kas 10 kilometrų siūloma vandens, sulčių, šokolado, razinų, riešutų. Pusiaukelėje laukia pietūs. Aptarnauja žygeivius šimtai paslaugių savanorių. Puiki atmosfera, iššūkiai ir galiausiai saldus pergalės jausmas dar kartą patvirtina aktyvaus poilsio išskirtinumą. ●

JAU 50 SAULﾄ傍ﾅｲ METﾅｲ KARTU SU JUMIS