Metų Gazelė 2015 by Verslo žinios, UAB

„Gazelės“ IT ir telekomunikacijų partneris

„Gazelės“ bankas

„Gazelės“ patarėjas

„Gazelės“ kreditų biuras

VŽ priedas smulkiajam ir vidutiniam verslui

Penktadienis 2016 m. sausio 29 d.

Sausio 29 d. Vilnius

2 0 1 5

„Gazelių“ svoris Pardavimų kreivė aukštyn

Bendros konkurse dalyvaujančių įmonių metinės pardavimo pajamos siekia 15 mlrd. Eur – net 3 mlrd. Eur daugiau nei 2013 metais. Daugiau kaip 1.000% pardavimo pajamų augimą pasiekė 19 Lietuvos įmonių – iš prekybos, gamybos, statybos ir transporto sektorių. Paskutinė bendrovės, patekusios į TOP 100, apyvarta augo 415% 2 p.

Tendencijos „Gazelės“ gerina visus rekordus

Šiemet sparčiausiai augančios bendrovės konkursas „Gazelė“ vyksta jau 12 kartą, tad per tiek metų verslininkai ir įmonių vadovai puikiai suvokė, kad patekti tarp nominantų yra ne tik garbė, bet ir nauda. Pirmiausia tai yra pasitenkinimas, kad pastangos neliko nepastebėtos. Tai svarbu ne tik vadovams, darbuotojams ir akcininkams. Jei partneriai ar klientai, aplankę įmonę, pamato pakabintą „Gazelės“ sertifikatą, jiems tai jau savotiškas kokybės ir patikimumo ženklas. 24 p. s

Šiemet sąraše yra 4.042 įmonės. Pernai jų buvo 2.998, o štai užpernai į sparčiausiai augusiųjų titulą pretendavo net 3.740 įmonių. Banguojanti konkurso dalyvių kreivė, anot ekspertų, rodo šalies verslo gyvybingumą. Jei veiklos pradžioje įmonės apyvarta sparčiai auga, po kelerių ar keliolikos metų augimas natūraliai silpnėja. Tačiau kaskart sukuriama vis naujų verslų, kurie per keletą veiklos metų įsibėgėja ir jau gali pretenduoti į „Gazelės“ titulus. 3 p.

Nauda Kokybės ir patikimumo etalonas

••

Darius Lasionis, VšĮ „Versli Lietuva“ klasterių plėtros koordinatorius

Verslo žinios, 2016 01 29, penktadienis

2 0 1 5

„Gazelė 2015“ pagal pajamų pokytį 2011-2014 m. Vieta Bendrovė

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 50 51 52 53 54 55 56 57 58 59 60 61 62 63 64 65 66 67 68 69 70 71 72 73 74 75 76 77 78 79 80 81 82 83 84 85 86 87 88 89 90 91 92 93 94 95 96 97 98 99 100

Pardavimų pokytis

Pajamos

2011-2014 m., % 2014 m., tūkst. Eur

2013 m., tūkst. Eur

2012 m., tūkst. Eur

2011 m., tūkst. Eur

12.811 11.736 9.889 11.526 4.835 11.048 8.077 49.410 12.384 4.710 4.626 4.198 3.519 1.994 20.102 20.332 1.978 817 2.833 7.259 2.714 2.683 3.303 8.087 7.946 1.736 6.216 15.398 4.374 5.039 954 1.738 1.616 4.830 139 1.019 1.333 3.721 1.604 10.678 6.258 2.505 1.094 20.725 3.815 952 17.110 1.384 5.522 4.303 1.091 2.131 1.584 13.671 4.828 3.748 23.242 52.530 984 4.203 3.051 1.860 734 2.303 1.535 6.148 17.278 - 2.933 3.358 11.579 13.864 6.007 2.471 2.402 3.990 180 1.176 2.582 24.086 1.677 1.012 1.988 9.546 649 1.306 1.136 2.858 3.174 3.048 1.954 11.939 2.707 1.372 26 750 1.459 479 19.512 1.383

2.999 8.838 4.737 725 3.811 4.439 3.335 5.648 5.343 5.319 1.755 2.247 2.500 4.098 19.139 12.112 983 806 1.109 2.736 1.487 1.580 1.530 2.167 8.982 1.165 1.863 1.251 700 4.102 453 458 1.335 3.876 51 1.112 410 409 1.025 1.249 3.338 751 548 11.919 2.508 302 4.067 836 4.703 3.426 145 1.015 860 4.147 1.355 3.850 8.347 30.476 410 1.193 1.823 956 310 1.468 973 3.522 14.008 621 1.432 4.771 3.724 8.934 1.058 991 1.421 4.876 402 728 1.620 10.443 1.598 1.169 1.246 6.554 536 747 679 2.634 2.218 8.647 1.118 8.669 3.768 468 181 465 22.541 586 13.401 594

471 350 370 708 522 878 331 2.226 1.682 335 466 430 302 392 1.796 2.539 323 699 336 548 420 341 369 699 732 342 808 976 603 770 344 392 419 723 343 405 291 505 376 1.417 748 383 504 2.742 444 419 2.608 420 729 933 332 427 430 2.187 939 858 2.837 4.608 305 2.240 700 364 333 404 334 2.180 2.607 879 313 1.854 2.910 3.177 942 529 516 626 526 351 570 4.934 661 322 657 1.990 335 314 305 1.559 1.486 1.856 588 2.857 4.861 413 339 317 1.356 308 4.905 348

UAB „Agrosfera“ 4301,9% UAB „Baltic transline transport“ 3989,4% UAB „Raywestex“ 3174,0% UAB „Ave-Matrox“ 2762,2% UAB „Baltic food partners“ 2572,1% UAB „Mantinga Food“ 1697,8% UAB „Hermes Asset Management“ 1663,6% UAB „Metalo eksporto centras“ 1629,7% UAB „Martas ir partneriai“ 1585,0% UAB „VJ Investicija“ 1502,8% UAB „Nordic Power Management“ 1392,2% UAB „Jet Maintenance Solutions“ 1318,2% UAB „Edupharma“ 1315,9% UAB „VUMA“ 1190,1% UAB „Vaizga“ 1181,1% UAB „NMF Porolon“ 1132,1% UAB „Kauno būstai“ 1123,7% UAB „Vilniaus pirkliai“ 1088,1% UAB „Medieva“ 1042,0% UAB „Grūdainė“ 960,9% UAB „SB dantų klinika“ 951,7% UAB „Medžista“ 922,7% UAB „Licatrans“ 915,8% UAB „Projestos projektai“ 877,3% UAB „Saitema“ 843,2% UAB „Scandi house“ 836,0% UAB „DLG“ 816,0% UAB „Rimdalė“ 810,8% UAB „Anreka“ 798,7% UAB „Lietwood“ 790,7% UAB „Viskas dujoms“ 782,5% UAB „Juodoji audinė“ 779,2% UAB „Doleta Export“ 775,0% UAB „Eco sprendimai“ 766,8% UAB „NT investicijos“ 761,8% UAB „Index“ 755,5% UAB „Zarasų ST“ 747,6% UAB „Geležinkelių projektavimas“ 747,5% UAB „Gerilita“ 738,0% UAB „GLASS LT“ 736,0% UAB „Beta Media“ 731,1% UAB „ASTIG“ 722,8% UAB „Greitista“ 718,3% UAB „Globus Trade LT“ 706,2% UAB „Vestra“ 695,4% UAB „Sominis technology“ 694,3% UAB „Marine Technology“ 677,8% UAB „Vilniaus keliai“ 675,5% UAB „Classic Jet“ 639,6% UAB „Namova“ 637,3% UAB „HR Group“ 633,0% UAB „Domasta“ 632,8% UAB „Bio wood“ 613,7% UAB „Diverus“ 610,6% UAB „Modus Distribution“ 605,7% UAB „Frega“ 598,5% UAB „VC Baltic“ 595,7% UAB „Ecoil“ 595,6% UAB „Maniga“ 590,1% UAB „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ 580,2% MB „AV Projektai“ 577,9% UAB „Architelio statyba“ 568,8% UAB „Rekana“ 561,1% UAB „Miškoda“ 558,1% UAB „Triksona“ 557,4% UAB „Varle“ 550,1% UAB „Gridin‘s Group LT“ 547,9% UAB „BOD Group“ 542,1% UAB „Oldimus“ 540,1% UAB „Filter“ 536,2% UAB „Kegesa“ 533,5% UAB „B Group“ 530,8% UAB „Elguva“ 530,8% UAB „Socialinė integracija“ 509,4% UAB „Nordecum“ 502,3% UAB „AM distribucijos sistema LT“ 499,7% UAB „Spedola“ 488,4% UAB „Vedrana“ 476,0% UAB „Ignasta“ 474,7% UAB „Litchema“ 473,6% UAB „Ardynas“ 470,1% UAB „Vertex“ 463,1% UAB „SK Design“ 462,2% UAB „Finnfoam“ 462,0% UAB „Užupio statyba“ 461,8% UAB „Sedaras“ 454,4% UAB „Gurtam“ 453,1% UAB „PharmaSwiss“ 447,9% UAB „Argensta“ 447,9% UAB „Vilbra“ 443,1% UAB „Exposeit“ 440,1% UAB „Kensa“ 438,2% AB „BMGS“ Klaipėdos filialas 437,1% UAB „Baltic Pallets“ 435,4% UAB „Anviga“ 432,4% UAB „Stafas“ 425,7% AB „Linas Agro Group“ 422,6% UAB „Strateginis partneris“ 417,7% UAB „Vakarų refonda“ 416,7% UAB „Algvita“ 414,7%

Skelbiamas tik pirmasis įmonių šimtukas Šaltiniai: UAB „Creditinfo Lietuva“, „Verslo žinios“

20.730 14.321 12.107 20.255 13.943 15.784 5.843 38.497 28.343 5.362 6.948 6.097 4.276 5.058 23.008 31.282 3.950 8.300 3.838 5.815 4.414 3.490 3.749 6.831 6.902 3.204 7.401 8.889 5.423 6.863 3.038 3.450 3.666 6.263 2.957 3.464 2.465 4.281 3.152 11.844 6.213 3.149 4.125 22.110 3.529 3.326 20.284 3.253 5.394 6.876 2.435 3.130 3.067 15.539 6.628 5.992 19.736 32.055 2.102 15.236 4.742 2.437 2.204 2.660 2.193 14.169 16.893 5.641 2.004 11.797 18.431 20.043 5.945 3.221 3.110 3.754 3.097 2.023 3.277 28.298 3.766 1.814 3.694 11.182 1.882 1.740 1.685 8.541 8.140 10.077 3.178 15.373 26.110 2.211 1.805 1.667 7.086 1.595 25.345 1.791

Veikla

Apskritis

Grūdų, neperdirbto tabako, sėklų ir pašarų gyvuliams didmeninė prekyba Kauno Krovininis kelių transportas Kauno Krovinių gabenimo agentų ir ekspeditorių veikla Vilniaus Sandėliavimas ir saugojimas Kauno Žuvų, vėžiagyvių ir moliuskų perdirbimas ir konservavimas Telšių Paruoštų valgių ir patiekalų gamyba Marijampolės Krovininis kelių transportas Utenos Kietojo, skystojo ir dujinio kuro bei priedų didmeninė prekyba Vilniaus Atliekų ir laužo didmeninė prekyba Vilniaus Nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas Vilniaus Elektros pardavimas Vilniaus Orlaivių ir erdvėlaivių remontas ir techninė priežiūra Vilniaus Farmacijos prekių didmeninė prekyba Kauno Medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių didmeninė prekyba Vilniaus Kitų, niekur kitur nepriskirtų, cheminių medžiagų gamyba Telšių Neaustinių medžiagų ir neaustinių medžiagų gaminių ir dirbinių, išskyrus drabužius, gamyba Šiaulių Statybų plėtra Kauno Nekilnojamojo turto agentūrų veikla Vilniaus Medienos pjaustymas ir obliavimas Kauno Grūdų, neperdirbto tabako, sėklų ir pašarų gyvuliams didmeninė prekyba Vilniaus Odontologinės praktikos veikla Kauno Kietojo, skystojo ir dujinio kuro bei priedų didmeninė prekyba Vilniaus Krovinių gabenimo agentų ir ekspeditorių veikla Kauno Architektūros veikla Vilniaus Krovininis kelių transportas Telšių Naujų pastatų statyba Alytaus Krovininis kelių transportas Vilniaus Krovininis kelių transportas Kauno Nuosavo nekilnojamojo turto pirkimas ir pardavimas Vilniaus Kitų baldų gamyba Vilniaus Kitų mašinų ir įrangos didmeninė prekyba Alytaus Švelniakailių žvėrelių auginimas Kauno Medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių didmeninė prekyba Kauno Kitų mašinų ir įrangos didmeninė prekyba Vilniaus Statybų plėtra Kauno Vandentiekio, šildymo ir oro kondicionavimo sistemų įrengimas Kauno Kiti statybos baigiamieji ir apdailos darbai Utenos Inžinerijos veikla ir su ja susijusios techninės konsultacijos Vilniaus Miško medžių auginimas ir kita miškininkystės veikla Klaipėdos Plokščiojo stiklo pjaustymas ir apdorojimas Vilniaus Kita, niekur kitur nepriskirta, verslui būdingų paslaugų veikla Vilniaus Statybvietės paruošimas Vilniaus Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba Vilniaus Mažmeninė prekyba nespecializuotose parduotuvėse, kuriose vyrauja maistas, gėrimai ir tabakas Vilniaus Variklinių transporto priemonių atsarginių dalių ir pagalbinių reikmenų didmeninė prekyba Vilniaus Kompiuterių, jų išorinės ir programinės įrangos didmeninė prekyba Vilniaus Kitų mašinų ir įrangos didmeninė prekyba Klaipėdos Kelių ir automagistralių tiesimas Vilniaus Keleivinis oro transportas Vilniaus Kitų mašinų ir įrangos didmeninė prekyba Vilniaus Kitų maisto produktų, įskaitant žuvis, vėžiagyvius ir moliuskus, didmeninė prekyba Vilniaus Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba Vilniaus Kitų medienos gaminių gamyba; dirbinių iš kamštienos, šiaudų ir pynimo medžiagų gamyba Telšių Medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių didmeninė prekyba Vilniaus Krovininis kelių transportas Kauno Muitinės tarpininkų veikla Vilniaus Metalų rūdų ir metalų didmeninė prekyba Vilniaus Kietojo, skystojo ir dujinio kuro bei priedų didmeninė prekyba Vilniaus Techninių priemonių, reguliuojančių gatvių judėjimą, eksploatavimas Vilniaus Variklinių transporto priemonių elektros ir elektroninės įrangos gamyba Klaipėdos Medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių didmeninė prekyba Vilniaus Kiti statybos baigiamieji ir apdailos darbai Vilniaus Tinkavimas Šiaulių Krovininis kelių transportas Kauno Krovinių gabenimo agentų ir ekspeditorių veikla Vilniaus Elektroninės ir telekomunikacinės įrangos ir jos dalių didmeninė prekyba Marijampolės Įvairių tipų laivų remontas ir techninė priežiūra Klaipėdos Elektrinių buitinių aparatų arba prietaisų didmeninė prekyba Vilniaus Tekstilės pramonės mašinų bei siuvamųjų ir mezgimo mašinų didmeninė prekyba Vilniaus Metalinių dirbinių, vandentiekio ir šildymo įrangos bei reikmenų didmeninė prekyba Kauno Medinių surenkamųjų statinių ar jų detalių gamyba Klaipėdos Medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių didmeninė prekyba Vilniaus Restoranų ir pagaminto valgio teikimo veikla Vilniaus Kita pastatų ir pramoninio valymo veikla Vilniaus Kitas kredito teikimas Vilniaus Kietojo, skystojo ir dujinio kuro bei priedų didmeninė prekyba Vilniaus Baldų, kilimų ir apšvietimo įrangos didmeninė prekyba Vilniaus Medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių didmeninė prekyba Vilniaus Mažmeninė prekyba nespecializuotose parduotuvėse, kuriose vyrauja maistas, gėrimai ir tabakas Vilniaus Kitų tarpinių produktų didmeninė prekyba Kauno Architektūros veikla Kauno Kompiuterių programavimo veikla Vilniaus Kitų baldų gamyba Vilniaus Plastikinių plokščių, lakštų, vamzdžių ir profiliuočių gamyba Kauno Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba Vilniaus Kitų baldų gamyba Šiaulių Kita programinės įrangos leidyba Kauno Rinkos tyrimas ir viešosios nuomonės apklausa Vilniaus Stogų dengimas Kauno Nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas Vilniaus Staliaus dirbinių įrengimas Vilniaus Kitų baldų gamyba Šiaulių Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba Klaipėdos Medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių didmeninė prekyba Klaipėdos Krovinių gabenimo agentų ir ekspeditorių veikla Vilniaus Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba Kauno Nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas Panevėžio Pastatų remontas, restauravimas ir rekonstravimas Vilniaus Atliekų ir laužo didmeninė prekyba Klaipėdos Krovininis kelių transportas Šiaulių

Verslo žinios, 2016 01 29, penktadienis

Gazelė2015

Greitos ir drąsios: šiemet „Gazelių“ rekordiškai daug Finalas :: Smulkusis verslas dar aukščiau kilstelėjo kartelę

••Jau tapo tradicija smulkiųjų ir vidutinių įmonių vadovams sausį susitikti finaliniame „Gazelės“ renginyje“ Rasa Dževeckytė

rasa.dzeveckyte@verslozinios.lt

Smulkiajam ir vidutiniam verslui kiekvienų metų pradžia jau asocijuojasi su finaliniu „Gazelės“ renginiu, kai paskelbiama sparčiausiai augusi šalies įmonė ir regionų lyderiai. Šiemet kandidačių į šiuos titulus kaip niekad daug – per 4.000, o tai rodo, kad smulkieji verslininkai ne tik drąsiau imasi naujų verslų, bet jau ir žino, kaip tai daryti. Šiemet sparčiausiai augančios bendrovės konkursas „Gazelė“ vyksta jau 12 kartą, tad per tiek metų verslininkai ir įmonių vadovai puikiai suvokė, kad patekti tarp nominantų yra ne tik garbė, bet ir nauda. „Pirmiausia tai yra pasiten-

VŽ priedas

kinimas, kad pastangos neliko nepastebėtos. Tai svarbu ne tik vadovams, darbuotojams ir akcininkams. Jei partneriai ar klientai, aplankę įmonę, pamato pakabintą „Gazelės“ sertifikatą, jiems tai jau savotiškas kokybės ir patikimumo ženklas“, – sako Darius Lasionis“, VšĮ „Versli Lietuva“ klasterių plėtros koordinatorius, vienas iš „Gazelės“ konferencijų pranešėjų. Ne vien apyvarta Šiemet sąraše yra 4.042 įmonės. Pernai jų buvo 2.998, o štai užpernai į sparčiausiai augusiųjų titulą pretendavo net 3.740 įmonių. Banguojanti konkurso dalyvių kreivė, anot ekspertų, rodo šalies verslo gyvybingumą. Jei veiklos pradžioje įmonės apyvarta sparčiai auga, po kelerių ar keliolikos metų augimas natūraliai silpnėja. Tačiau kaskart sukuriama vis naujų verslų, kurie per keletą veiklos metų įsibėgėja ir jau gali pretenduoti į „Gazelės“ titulus.

Gazelė2015 Tiražas

5.800

Sąlygos kandidatėms išlieka tos pačios. „Verslo žinių“ rengiamame konkurse šiemet dalyvavo bet kokios nuosavybės įmonės, kurios pradėjo veiklą ne vėliau kaip 2011 m. sausio 1 d. ir tais metais jų apyvarta buvo 0,29–40 mln. Eur. Pastaraisiais lyginamaisiais metais – 2014-aisiais – konkurso kriterijus atitinkanti įmonė turėjo dirbti pelningai. „Gazelių“ apyvarta, palyginti su 2011 m. ir 2014 m., augo ne mažiau kaip 20%. Įmonių, kurios atitinka šiuos kriterijus, sąrašą pateikė „Creditinfo“. Ne mažiau už augimo kriterijų svarbus ir skaidrumas bei viešumas. T. y. įmonė turi tvarkingai mokėti LR įstatymais numatytus mokesčius ir kasdienėje veikloje vadovautis geros verslo praktikos principais. Todėl nugalėtojai buvo tikrinami ypač atidžiai. Ar įmonės tvarkingai moka mokesčius, ar jų mokamas darbo užmokesčio vidurkis yra ne žemesnis, nei paprastai moka to regiono įmonės, užsiimančios

© Platinti šio leidinio Leidėja Generalinis direktorius tekstus ir vaizdo UAB „Verslo žinios“ Ugnius Jankauskas informaciją galima Redakcijos adresas Vyriausiasis redaktorius tik gavus raštišką J. Jasinskio g. 16 A, LT-03163 Vilnius Rolandas Barysas redakcijos sutikimą. Tel (+370 5) 252 6300 Faksas (+370) 252 63 313 Priedo redaktorius El.p. office@verslozinios.lt Vytautas V. Žeimantas Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė

aušros barysienės nuotr.

panašia veikla, padėjo įvertinti konkurso partnerė Valstybinė mokesčių inspekcija. Šios institucijos pastabos lėmė, kad kai kurios įmonės, pagal pardavimo pokytį atsidūrusios sąrašo viršuje, vis dėlto negali tapti konkurso nominantėmis. Kitas svarbus kriterijus – kiek pati įmonė nori viešai kalbėti apie savo veiklą ir dalytis patirtimi. „Faktas, kad įmonių vadovai ir savininkai nebebijo drąsiai kalbėti apie savo verslą, pasakoti įmonės sėkmės istoriją, taip pat neslėpti klaidų, kurių versle neišvengia niekas, be galo džiugina. Juk anksčiau daugelis nenorėjo kalbėti apie savo verslą, nes bijojo, kad pasakęs, jog jam sekasi, gali nežinia ko sulaukti. O dabar priešingai – ir smulkiausi verslininkai linkę dalytis patirtimi“, – pabrėžia p. Lasionis. Nauda neabejoja Kitas dalykas, į kurį ekspertas atkreipia dėmesį, – vis daugiau verslininkų suvokia naujų

Generalinis direktorius Ugnius Jankauskas

Vyriausiasis redaktorius Rolandas Barysas

Priedo redaktorė Rasa Dževeckytė

Prenumerata

Živilė Gudavičiūtė Tel. (+370 5) 2526330 Faksas (+370 5) 2604401 El. p. prenumerata@verslozinios.lt

žinių svarbą. Tai rodo ir rekordinis „Gazelės“ konferencijų dalyvių skaičius – į apskrityse vykstančias konferencijas pernai susirinko 1.970 dalyvių. Į konferencijas smulkiųjų bei vidutinių įmonių atstovai ėjo ne tik pasiklausyti pranešėjų, pateikti jiems klausimų, bet ir susipažinti, pasišnekėti tarpusavyje, apsikeisti kontaktų duomenimis. „Jau konferencijų salėse per pertraukas ar šnekantis būreliais po konferencijos buvo

matyti, kaip žmonės susipažįsta, keičiasi vizitinėmis kortelėmis. Džiugu, kad Lietuvoje jau formuojasi smulkiojo ir vidutinio verslo bendruomenė, kurios nariai linkę dalytis patirtimi, padėti vieni kitiems, tapti partneriais“, – sako „Verslios Lietuvos“ atstovas. Galimybę susipažinti, rasti naujų kontaktų ir pasikeisti patirtimi verslininkai šiemet išnaudojo iškilmingame finaliniame „Gazelės“ renginyje. kuris sulaukė apie 800 svečių.

Į „Gazelės“ titulą pretenduojančių įmonių skaičius Vilniaus apskritis Kauno apskritis Klaipėdos apskritis Šiaulių apskritis Panevėžio apskritis Alytaus apskritis Marijampolės apskritis Telšių apskritis Utenos apskritis Tauragės apskritis

Reklama

Eglė Ostrauskaitė Tel. (+370 5) 2604400 El. p. reklama@verslozinios.lt

2014 m. 1.272 662 362 201 142 94 73 93 53 46

2015 m. 1.658 957 452 258 251 124 119 116 80 63 ŠALTINIS: „CREDITINFO“, VŽ

Autoriai

Rasa Dževeckytė Milda Tarcijonaitė Matas Miknevičius Indrė Sesartė Milda Ancevičė

Dizaineriai

Lukas Bitkevičius Audronė Liukaitytė Liudas Parulskis

Kalbos redaktorės

Bernadeta Bumblauskaitė Lina Šilagalienė Laima Šiušaitė

Fotografai

Aušra Barysienė Vladimiras Ivanovas Judita Grigelytė Algimantas Kalvaitis

Verslo žinios, 2016 01 29, penktadienis

Gazelė2015

Dzūkiją į priekį stumia Alytaus apskrities „Gazelės 2015“ Vieta Bendrovė Pardavimų pokytis Veikla 2011-2014 m., %

1 UAB „Scandi house“ 836,0% Naujų pastatų statyba 2 UAB „Viskas dujoms“ 782,5% Kitų mašinų ir įrangos didmeninė prekyba 3 UAB „VA statyba“ 401,1% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba 4 UAB „Drusta“ 374,9% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba 5 UAB „Meganova LT“ 369,6% Baldų, kilimų ir apšvietimo įrangos didmeninė prekyba 6 UAB „He - Ma“ 323,3% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba 7 UAB „ADEX LT“ 287,7% Vaisių, uogų ir daržovių didmeninė prekyba 8 UAB „Haltex“ 237,2% Sportinės aprangos siuvimas 9 UAB „Staigūs sprendimai“ 200,6% Augalininkystei būdingų paslaugų veikla 10 UAB „PCD Group“ 193,7% Kompiuterių, jų išorinės ir programinės įrangos mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse 11 UAB „Arpolis“ 174,9% Kitų baldų gamyba 12 UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“ 160,0% Kita pramogų ir poilsio organizavimo veikla 13 UAB „Linveda“ 154,2% Restoranų ir pagaminto valgio teikimo veikla 14 UAB „Medinukai“ 150,8% Medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių didmeninė prekyba 15 UAB „Jakobsen Home Co“ 144,4% Kitų baldų gamyba 16 UAB „NordStata“ 140,4% Medinių surenkamųjų statinių ar jų detalių gamyba 17 UAB „Instita“ 139,7% Vandentiekio, šildymo ir oro kondicionavimo sistemų įrengimas 18 UAB „Raškauskas ir Co“ 139,6% Krovininis kelių transportas 19 UAB „Alytaus Vista“ 136,1% Automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių pardavimas 20 UAB „Kirptė“ 135,7% Apatinių drabužių siuvimas 21 UAB „Osgita“ 113,9% Vandentiekio, šildymo ir oro kondicionavimo sistemų įrengimas 22 UAB „Grinduva“ 106,0% Grindų ir sienų dengimas 23 UAB „Eurotransa“ 105,5% Krovininis kelių transportas 24 UAB „Čitas“ 103,5% Tekstilės gaminių didmeninė prekyba 25 UAB „Autodis“ 102,9% Variklinių transporto priemonių atsarginių dalių ir pagalbinių reikmenų mažmeninė prekyba 26 UAB „Leipalingio giria“ 101,4% Medienos ruoša 27 UAB „Baldeka“ 97,4% Kitų baldų gamyba 28 UAB „ALT reklama“ 95,9% Reklamos agentūrų veikla 29 UAB „Velja“ 94,1% Krovininis kelių transportas 30 AB „Alytaus chemija“ 91,2% Muilo ir ploviklių, valiklių ir blizgiklių gamyba 31 UAB „Irseva“ 87,7% Kitų mašinų ir įrangos didmeninė prekyba 32 UAB „Dairesta“ 85,6% Medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių didmeninė prekyba 33 UAB „Neptūno vandenys“ 81,7% Nealkoholinių gėrimų gamyba; mineralinio ir kito, pilstomo į butelius, vandens gamyba 34 UAB „Ukrainian Granite Group“ 79,2% Medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių didmeninė prekyba 35 UAB „Lanksti linija“ 79,2% Kitų, niekur kitur nepriskirtų, metalo gaminių gamyba 36 UAB „Stronglasas“ 78,9% Plokščiojo stiklo pjaustymas ir apdorojimas 37 UAB „Alsawood“ 78,9% Medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių didmeninė prekyba 38 UAB „Dzūkijos mediena“ 77,9% Medienos ruoša 39 UAB „Multivanas“ 75,9% Keleivių vežimas miesto arba priemiestiniu sausumos transportu 40 UAB „Euroaltus“ 70,9% Mėsos ir mėsos produktų didmeninė prekyba 41 UAB „Log Forest“ 70,2% Medienos ruoša 42 UAB „Feliksnavis“ 68,8% Kitų, niekur kitur nepriskirtų, bendrosios paskirties mašinų ir įrangos gamyba 43 UAB „Linmedė“ 67,9% Medienos pjaustymas ir obliavimas 44 AB „Stalių gaminiai“ 67,5% Kitų statybinių dailidžių ir stalių dirbinių gamyba 45 UAB „Saukesta“ 66,0% Variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas 46 UAB „Glastech“ 64,9% Medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių didmeninė prekyba 47 UAB „ABtex“ 62,7% Kitų viršutinių drabužių siuvimas 48 UAB „Alsotana“ 62,5% Virtuvės baldų gamyba 49 UAB „Druskininkų komunalinis ūkis“ 60,7% Kita valymo veikla 50 UAB „Lisiplast“ 59,1% Plastikinių pakuočių gamyba

••Turizmo ir pramonės sintezę dzūkai sugeba išnaudoti vis plačiau. ZITOS STANKEVIČIENĖS NUOTR.

Šaltiniai: UAB „Creditinfo Lietuva“, „Verslo žinios“

Alytaus apskritis :: Prekybininkai įžvelgia neblogų perspektyvų Rasa Dževeckytė

Milda Tarcijonaitė

info@verslozinios.lt

Nors Alytaus apskritis ekonomikos rodikliais vis dar lieka tarp vidutiniokų, tačiau teigiamų poslinkių yra: stiprėjanti pramonė kuria daugiau darbo vietų, tad nedarbo lygis palengva mažėja. Vis dėlto smulkiojo verslo gyvybingumas šiek tiek išsikvėpė, – prieš keletą metų daugelis dzūkų suskato kurti mažąsias bendrijas, tačiau šiandien tokių įmonių skaičius jau traukiasi. Pramonė ir turizmas – pagrindiniai regiono ekonomikos arkliukai, vis sparčiau traukiantys visą apskritį pirmyn. Tačiau pasitempti dar tikrai yra kur. „Alytaus apskrityje sukuriama apie 3,5% Lietuvos BVP, panašiai kaip Marijampolės

ir Utenos apskrityse. Vienam gyventojui tenkantis BVP auga, nors atsilieka nuo šalies vidurkio. Nedarbo lygis – didžiausias tarp visų apskričių. Vis dėlto džiugina tai, kad per metus nedarbas susitraukė 2,4%“, – skaičiais padėtį regione apibūdina Marius Kietis, „Danske Bank“ Prekybos finansavimo ir lėšų valdymo departamento direktorius, l. e. p. Alytaus klientų aptarnavimo centro direktorius. Per metus apskrityje ūgtelėjo ir įregistruotų ūkio subjektų skaičius – nuo 7.220 iki 7.513 vnt., tačiau šį rodiklį gerino tik Alytus ir Druskininkai, nes Varėnos ir Lazdijų rajonuose įmonių skaičius mažėjo. Tai byloja, kad Alytaus, kur koncentruota daugiausia pramonės, transporto bei prekybos įmonių, ir Druskininkų, kur gerai išplėtotas turizmo sektorius, atotrūkis nuo kitų regiono rajonų niekur nedingo. Tiesa, Varėną gelbsti tai, kad čia yra stiprios miško gėrybių supirkimo įmonės, Lazdijus į viršų tempia žemės ūkis. Taigi jei šiuos sektorius dar labiau

sustiprintų investicijos, jeigu čia būtų įkurta daugiau darbo vietų ir suintensyvėtų eksportas, visos apskrities ekonominis svoris gerokai padidėtų. Prekyba plečiasi Gyventojų skaičius apskrityje tebemažėja, per pastaruosius metus dar sumažėjo porą tūkstančių: 2014 m. pradžioje čia registruota 149.851 gyventojas, o štai 2015 metų pradžioje jų buvo 147 853. Per pastaruosius 10 metų gyventojų skaičius sumažėjo net 20%. „Darbdaviai kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą, jos senėjimą įvardija kaip vieną didžiausių problemų“, – pabrėžia „Danske Bank“ atstovas. Nors gyventojų apskrityje nuolat retėja, prekybos tinklai čia įžvelgia neprastų perspektyvų. Antai, Alytuje statoma nauja „Norfos“ parduotuvė, tebesigirdi planai apie „Lidl“ atėjimą, „Moki-veži“ persikėlė į bankrutavusios „Bauhoff“ patalpas. Prekybos tinklų negąsdina ir tai, kad čia vis dar

išlieka populiarios turgavietės, o didesniems apsipirkimams gan įprasta važiuoti į kaimyninę Lenkiją. Įmonių skaičiumi dominuoja didmeninės ir mažmeninės prekybos bendrovės, vis dėlto varomoji regiono jėga yra gamyba. Alytaus didžiąją pramonės dalį sudaro medienos ir medienos gaminių, šaldytuvų, baldų, gėrimų, metalo, tekstilės dirbinių gamyba. „2014 m. lietuviškos kilmės prekių eksportas paaugo 0,2%. Tai geras rezultatas, atsižvelgiant į tai, kad daliai vežėjų, medienos perdirbimo įmonių Rusijos ir Ukrainos rinkų praradimas skausmingas. Eksportas į Rusiją mažėjo net 25%, šios rinkos traukimasis ar praradimas turės įtakos ir 2015 metų įmonių rezultatams. Jaučiama stipri eksportuotojų orientacija į Skandinavijos šalis, Didžiąją Britaniją. Tačiau tai taip pat nėra lengvos rinkos, reikalingas įdirbis, o konkurencija didelė, ypač stiprūs Lenkijos gamintojai“, – komentuoja p. Kietis.

Komentarai

Ščiglinskienė, Aly •taus•Algimanta verslo konsultacinio centro direktorė: „Dažniausiai įmones steigia 30–40 metų žmonės, kurie iš karto domisi galimybėmis eksportuoti, šiuolaikinių technologijų pritaikymu verslui plėtoti ir elektroninės prekybos galimybėmis. Pastebima tendencija, kad verslai čia kuriami, nes išnaudojama palanki geografinė padėtis.“

••

Marius Kietis, „Danske Bank“ Prekybos finansavimo ir lėšų val dymo departamento direktorius, l. e. p. Alytaus klientų aptarnavi mo centro direktorius: „Pernai lietuviškos kilmės prekių eksportas regione paaugo 0,2%. Tai geras rezultatas, atsižvelgiant į tai, kad daliai vežėjų, medienos perdirbimo įmonių Rusijos ir Ukrainos rinkų praradimas skausmingas. Eksportas į Rusiją mažėjo net 25%, šios rinkos traukimasis ar praradimas turės įtakos ir šių metų įmonių rezultatams. Jaučiama stipri eksportuotojų orientacija į Skandinavijos šalis, Didžiąją Britaniją. Tačiau ten taip pat nėra lengva įsitvirtinti rinkoje, reikalingas įdirbis, o konkurencija didelė, ypač stiprūs Lenkijos gamintojai.

Verslo žinios, 2016 01 29, penktadienis

Gazelė2015

a pramonė ir turizmas Nedarbo lygis Alytaus apskrityje, %, 2015 m. kovas Alytaus apskritis Alytaus miesto savivaldybė Alytaus rajono savivaldybė Druskininkų savivaldybė Lazdijų rajono savivaldybė Varėnos rajono savivaldybė

13,2 12 16,3 11,4 16,2 11,7

klausimai regiono lyderiui

ŠALTINIS: DARBO BIRŽA

••

Gyventojų skaičius Alytaus apskrityje mažėja. Vladimiro ivanovo (VŽ) nuotr.

Veikiančių mažų ir vidutinių įmonių skaičius Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė Apdirbamoji gamyba Statyba Didmeninė ir mažmeninė prekyba; transporto priemonių remontas Transportas ir saugojimas Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla Nekilnojamojo turto operacijos Profesinė, mokslinė ir techninė veikla Administracinė ir aptarnavimo veikla Informacija ir ryšiai

106 288 237 750 311 120 119 168 76 40

ŠALTINIS: STATISTIKOS DEPARTAMENTAS

Pramonės įmonės vis stipriau investuoja į modernią, efektyvumą didinančią įrangą, siekdamos didesnio gamybos automatizavimo ir mažesnės priklausomybės nuo darbo jėgos pasiūlos. Alytaus apskrities pramonės įmonėse akivaizdžios tendencijos diegti gamybos našumo didinimo sistemas, pavyzdžiui, „Lean“, kuri padeda tobulinti procesus, kurti vertę ir pašalinti nuostolius lemiančius veiksnius. Trumpas atokvėpis Druskininkuose išplėtotas turizmo ir sveikatinimo paslaugų sektorius. Kurorte veikia nemažai viešbučių, svečių namų, SPA centrų. Vilma Žibūdienė, viešbučio „Medūna“ Druskininkuose direktorė, neslepia, kad, palyginti su 2014 m. sezonu, 2015 m. pavasarį kurorte kiek mažiau svečių. Verslininkė nurodo ir vangesnio sezono priežastis. „Pirmiausia pajutome pasikeitusios geopolitinės situacijos padarinius. Sumažėjo turistų iš Rusijos. Tiesa, vis dažniau pas mus apsilanko svečių iš Latvijos ir Baltarusijos. Sumažėjo ir lie-

tuvių, atvykstančių pailsėti. Žmonės uoliai skaičiuoja, lygina kainas, bijo išlaidauti. Jei anksčiau klientai atvažiuodavo jau penktadienio vakare ir gyvendavo iki sekmadienio, o dabar atvyksta šeštadienį ryte ir pabūna ilgėliau sekmadienį. Taip sutaupo vieną nakvynę“, – nurodo verslininkė. Pasiteiravus, ar didelė konkurencija tarp apgyvendinimo paslaugas teikiančių įmonių, p. Žibūdienė patikina, kad vietos užtenka visiems. „Jei miške būna daug grybų – visi grybautojai grįžta pilnais krepšiais. O jei grybų nėra, tai visi grįžta tuščiomis“, – metaforiškai kalba pašnekovė. Druskininkai ketina ir toliau išsilaikyti kaip stiprus turistų traukos centras. „Šis miestas kryptingai tęsia investicijas, turi ateities viziją, sėkmingai išlaikydamas modernaus kurorto statusą, plėsdamas paslaugų ir pramogų spektrą, savivaldybei bendradarbiaujant su privačiu sektoriumi. Pavyzdžiui, lynų keltuvo tarp Druskininkų vandens parko ir slidinėjimo trasų projektas kartu su UAB „Kautra keltuvai“, taip pat savivaldybė turi planų įkurti modernų kultūros centrą“, –

Zitos Stankevičienės NUOTR.

Alytaus apskrityje pagal dažniausias ekonominės veiklos rūšis

padėtį kurorte komentuoja dažniausiai ateina konsultuotis ir kokių atsakymų ieš„Danske Bank“ atstovas. ko, pašnekovė bekuriančius verslą šiame regione apibūReikia išskirtinumo Regione gyvybingas ir smul- dina taip: dažniausiai įmones kusis verslas: čia yra nišų pas- steigia 30–40 metų žmonės, laugų sektoriui, atidaromos kurie iš karto domisi galimykepyklėlės, auga kavos išsi- bėmis eksportuoti, šiuolaikinešti vartojimas. nių technologijų pritaikymu „Kita vertus, reikia ieškoti verslui plėtoti ir elektroninės paslaugų išskirtinumo ir uni- prekybos galimybėmis. kalumo, nes atidarius eilinę „Pastebima tendencija, kad drabužių parduotuvę išsilai- verslai čia kuriami, nes išnaukyti būtų sunku, – rinka per- dojama palanki geografinė pildyta standartinių paslaugų. padėtis. Pavyzdžiui, vienas Pavyzdžiui, Alytuje buvo už- lenkas, gyvenantis Graikijoje, daryta „Čili“ picerija, kurios Alytuje įkūrė verslą. Veikla apfranšizę turėjo įsigijusi vietos ima Lenkiją, Graikiją, Ispaniją, įmonė užsiima tarptautine įmonė“, – nurodo p. Kietis. Algimanta Ščiglinskienė, prekyba. Arba Norvegijoje Alytaus verslo konsultacinio gyvenantys lietuviai invescentro direktorė, pabrėžia, tuoja į verslo kūrimą Alytuje, kad prieš keletą metų apskri- samdo vietinius žmones ir veityje buvo naujai besikuriančių klą koordinuoja iš užsienio“, verslų proveržis, tačiau dabar – tendencijas nurodo centro situacija stabilizavosi ir verslo direktorė. naujokų mažiau. Pasak p. Ščiglinskienės, net „Atsiradus galimybei steig- ir pati mažiausia įmonė prisiti mažąsias bendrijas, žmo- deda prie darbo vietų kūrimo. nės suskubo kurti savo vers„Vienas žmogus verslo nelus. Dabar tokių šuolių nėra. sukurs. Juk pradėjus veiklą paPastebėčiau, kad kuriančių prastai samdomas buhalteris, savo įmones žmonių kreivė vadybininkas. Antraisiais veileidžiasi žemyn“, – situaci- klos metais įkuriama ir trečia, ją regione apibendrina p. ir ketvirta darbo vietos“, – kad Ščiglinskienė. smulkieji kuria darbo vietas, Įvertinusi, kokie žmonės patvirtina p. Ščiglinskienė.

Vidą Dubinską, Alytaus UAB

„Meganova LT“ direktorių, kalbina Milda Tarcijonaitė

Sėkmės faktorius irgi svarbus Kada įkurta įmonė, kokius svarbiausius pokyčius bendrovės raidoje įvardintumėte? Įmonė veiklą pradėjo 2010 m. spalio mėnesį. Pagrindinė įmonės veikla krovinių ekspedijavimas ir nespecializuota didmeninė prekyba. Kokie sprendimai leido pasiekti puikių įmonės augimo rezultatų? Milžiniškas įdirbis analizuojant rinką, ilgametė darbo patirtis, neatmetant ir sėkmės faktoriaus. Ar susiduriate su darbuotojų trūkumu ir kaip spren džiate šią problemą? Kol kas su darbuotojų trūkumu nesusiduriame. Kokią didžiausią krizę įmonei teko įveikti ir kaip? Pati pradžia, kaip ir kiekvienai pradedančiai veiklą įmonei, buvo sunkoka, nes tuo metu dar tebesijautė pasaulinės krizės padariniai. Teko nemažai bendrauti su pirkėjais, įsigilinti į jų pageidavimus, poreikius ir stengtis pasiūlyti rinkoje išskirtinę, konkurencingą prekę. Kaip įsivaizduojate bendrovę po 5 metų? Norėčiau, kad įmonė ir toliau sėkmingai gyvuotų. Aplenktų savo konkurentus, išsiskirtų rinkoje siūlydama inovatyvius ir analogų neturinčius produktus.

Verslo žinios, 2016 01 29, penktadienis

Gazelė2015

Kaunas atsikrato stereotipų: in Kauno apskrities „Gazelės 2015“ Vieta Bendrovė Pardavimų pokytis Veikla 2011-2014 m., %

1 UAB „Agrosfera“ 4301,9% Grūdų, neperdirbto tabako, sėklų ir pašarų gyvuliams didmeninė prekyba 2 UAB „Baltic transline transport“ 3989,4% Krovininis kelių transportas 3 UAB „Ave-Matrox“ 2762,2% Sandėliavimas ir saugojimas 4 UAB „Edupharma“ 1315,9% Farmacijos prekių didmeninė prekyba 5 UAB „Kauno būstai“ 1123,7% Statybų plėtra 6 UAB „Medieva“ 1042,0% Medienos pjaustymas ir obliavimas 7 UAB „SB dantų klinika“ 951,7% Odontologinės praktikos veikla 8 UAB „Licatrans“ 915,8% Krovinių gabenimo agentų ir ekspeditorių veikla 9 UAB „Rimdalė“ 810,8% Krovininis kelių transportas 10 UAB „Juodoji audinė“ 779,2% Švelniakailių žvėrelių auginimas 11 UAB „Doleta Export“ 775,0% Medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių didmeninė prekyba 12 UAB „NT investicijos“ 761,8% Statybų plėtra 13 UAB „Index“ 755,5% Vandentiekio, šildymo ir oro kondicionavimo sistemų įrengimas 14 UAB „Modus Distribution“ 605,7% Krovininis kelių transportas 15 UAB „Miškoda“ 558,1% Krovininis kelių transportas 16 UAB „Filter“ 536,2% Metalinių dirbinių, vandentiekio ir šildymo įrangos bei reikmenų didmeninė prekyba 17 UAB „Litchema“ 473,6% Kitų tarpinių produktų didmeninė prekyba 18 UAB „Ardynas“ 470,1% Architektūros veikla 19 UAB „Finnfoam“ 462,0% Plastikinių plokščių, lakštų, vamzdžių ir profiliuočių gamyba 20 UAB „Gurtam“ 453,1% Kita programinės įrangos leidyba 21 UAB „Argensta“ 447,9% Stogų dengimas 22 UAB „Stafas“ 425,7% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba 23 UAB „Trading Services“ 402,7% Drabužių ir avalynės didmeninė prekyba 24 UAB „Ramiga“ 374,6% Statybų plėtra 25 UAB „Agroprimum“ 355,2% Agrocheminių produktų ir trąšų didmeninė prekyba 26 UAB „Autokausta“ 353,8% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba 27 UAB „NK statyba“ 346,6% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba 28 UAB „Toresta“ 340,0% Medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių didmeninė prekyba 29 UAB „Energosa“ 335,0% Metalinių dirbinių, vandentiekio ir šildymo įrangos bei reikmenų didmeninė prekyba 30 UAB „Vytauto paslaugos“ 333,0% Krovininis kelių transportas 31 UAB „Livela“ 330,3% Krovinių gabenimo agentų ir ekspeditorių veikla 32 UAB „Enerstena“ 313,7% Kita, niekur kitur nepriskirta, specializuota statybos veikla 33 UAB „Arionex LT“ 303,0% Kitų, niekur kitur nepriskirtų, bendrosios paskirties mašinų ir įrangos gamyba 34 UAB „Saldoga“ 299,3% Žuvų, vėžiagyvių ir moliuskų perdirbimas ir konservavimas 35 UAB „Domus Lumina“ 290,7% Tekstilės gaminių didmeninė prekyba 36 UAB „DJT“ 289,8% Krovininis kelių transportas 37 UAB „Instatum“ 289,5% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba 38 UAB „NEST Baltija“ 276,3% Kitų mašinų ir įrangos didmeninė prekyba 39 UAB „Kaj Madsen Kaunas“ 276,0% Krovininis kelių transportas 40 UAB „Avadi“ 275,0% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba 41 UAB „Furnika“ 272,6% Medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių didmeninė prekyba 42 UAB „4finance“ 272,2% Kitas kredito teikimas 43 Gečių žemės ūkio bendrovė 266,4% Grūdinių (išskyrus ryžius), ankštinių ir aliejingų sėklų augalų auginimas 44 UAB „Labas GAS“ 265,5% Kitos įrangos įrengimas 45 UAB „Rokma“ 264,1% Kitų tarpinių produktų didmeninė prekyba 46 UAB „SS leidyba“ 262,1% Žurnalų ir periodinių leidinių leidyba 47 UAB „Medigate“ 258,3% Kitų maisto produktų, įskaitant žuvis, vėžiagyvius ir moliuskus, didmeninė prekyba 48 UAB „LS Consult“ 256,4% Inžinerinė-technologinė veikla 49 UAB „Kler baldai ir ko“ 252,5% Baldų, apšvietimo įrangos ir kitų namų ūkio prekių mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse 50 UAB „SD prekyba“ 252,4% Medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių didmeninė prekyba

••

Šaltiniai: UAB „Creditinfo Lietuva“, „Verslo žinios“

Kauno apskritis :: Pramonės įmonės darbu

pamaitina ir smulkiuosius Matas Miknevičius

Rasa Dževeckytė

info@verslozinios.lt

Itin gera geografinė padėtis, išplėtota susisiekimo infrastruktūra, stiprūs rajonų centrai ir neišsemta darbo rinka Kauno regionui varžybose dėl investicijų vis dažniau leidžia nurungti Vilnių. Regione veikiančios stambios įvairių pramonės šakų įmonės didžiąją dalį paslaugų perka iš šalies, tad smulkiosioms ir vidutinėms įmonėms atsiveria didelės galimybės steigtis greta didžiųjų. „Reikalai regione gerėja. Matome, kad gyventojų skaičius nemažėja, žmonės renkasi gyventi ir kurti verslą Kauno regione. Nors dar visai neseniai iš aplinkinių miestų keldavosi į Kauną, dabar matome ir atvirkštinį teigia-

mą procesą“, – sako Arturas Mackevičius, Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos valdybos pirmininkas. Apskritis sukuria daugiau kaip 19% šalies BVP ir pagal šį bei daugelį kitų ekonominių rodiklių nusileidžia tik Vilniui, tačiau manoma, kad Kaunas su Vilniumi konkuruoti galėtų dėl patrauklumo čia kurti tarptautinius paslaugų centrus, mat šis potencialas mieste vis dar neišnaudotas. Regionas atgyja Ponas Mackevičius atkreipia dėmesį, kad Kauno patrauklumas kasmet auga. Tiek gyventojai, tiek verslininkai atsikrato stereotipų ir vis dažniau regione įžvelgia rimtų priežasčių steigti įmones. Susisiekimas, verslui skirtos teritorijos, darbo rinkos potencialas miestui ir ateityje žada spartų augimą. „Geografinė Kauno vieta yra labai gera, patogi tiek Lietuvos įmonėms, dirbančioms vietos rinkoje, tiek užsienio kom-

panijoms, kurioms svarbus susisiekimas. Manau, susisiekimo svarba ir toliau augs, tad Kauno regionas investicijoms taps vis patrauklesnis“, – dėsto pašnekovas. Kaune mokosi maždaug 30% visų šalies studentų, natūralu, kad šis skaičius leidžia tikėtis nuolatinio kokybiško darbo rinkos papildymo. „Kaunas investuotojams gali pasiūlyti labai geras sąlygas ir dėl mokestinės aplinkos, darbo rinkos. Kauno LEZ įmonėms pastaruoju metu darosi vis patrauklesnė, įmonės joje kuriasi, vadinasi, ir darbuotojų randa. Žinoma, iššūkių šiuo klausimu kyla, tačiau Kauną gelbsti čia esantys universitetai – parengia nemažai specialistų“, – kalba p. Mackevičius. Pašnekovo nuomone, gyvas regione ir smulkusis verslas, maitinimo, paslaugų įmonės, kurios paprastai yra gyvenimo kokybės indikatorius. Tačiau verslininkų atstovas sako pastebėjęs, kad šiandien dauguma smulkiųjų kuriasi ne įprastose centrinėse miesto

Trečdalis šalies studentų mokosi Kaune esančiuose uni versitetuose, tad darbo rinka nuolat pasipildo kvalifikuotais specialistais. Juditos grigelytės (VŽ) nuotr.

vietose, o didžiuosiuose prekybos centruose, kurie lankytojų sulaukia kur kas daugiau. „Pačios mažiausios įmonės gyvos, jų kuriasi, tačiau dažnai atrodo, kad jų nėra, mat pagrindinė miesto centro vieta – Laisvės alėja – merdėja. Daugelį smulkiųjų traukia prekybos centrai, ten verda pagrindinis gyvenimas“, – dėsto p. Mackevičius. Nemažai investuotojams patrauklių veiksnių į Kauną traukia tiek gamybos bendroves, tiek paslaugų centrų projektus. Patrauklus investicijoms „Kaunas turi ilgamečių industrinių tradicijų, vieną didžiausių regione Kauno technologijos universitetą, Kauno laisvąją ekonominę zoną (LEZ), Kauno oro uostą, miestas yra dviejų transeuropinių magistralių sankirtoje. Istoriškai Kauno rajone yra išlikusių ir naujai besikuriančių pramonės parkų bei infrastruktūrų, kurios patrauklios investicijoms“, – sako Alfonsas Gicevičius, „Danske Bank“

Komentarai Mackevi •čius, •Arturas Kauno regiono smulkiųjų ir viduti nių verslininkų aso ciacijos valdybos pirmininkas: „Pačios mažiausios įmonės gyvos, jų kuriasi, tačiau dažnai atrodo, kad jų nėra, mat pagrindinė miesto centro vieta – Laisvės alėja – merdėja. Daugelį smulkiųjų traukia prekybos centrai, ten verda pagrindinis gyvenimas.“ Siru •sienė, •Palmira „Noriu“ per sonalo sprendimų grupės direktorė:

„Kartais ir Vilniuje siūlomi palyginti nedideli atlyginimai, o būna, kad Kaune ieškoma specialisto, kuriam alga numatyta kur kas didesnė. Atlyginimai priklauso ir nuo sektoriaus, ir nuo to, ar įmonė tarptautinė, ir dar nuo daugybės kriterijų.“ Gice •vičius, •Alfonsas „Danske Bank“ Kauno klientų aptarnavimo centro direktorius:

„Istoriškai Kauno rajone yra išlikusių ir naujai besikuriančių pramonės parkų ir infrastruktūrų, kurios patrauklios investicijoms.“

Verslo žinios, 2016 01 29, penktadienis

Gazelė2015

nvestuotojai įvertino šią rinką Kaunas. Daugiausia naujų darbo vietų steigimą numato paslaugų įmonės, didieji prekybos centrai ir transporto įmonės, atliekančios pervežimus į Europos ir kitas šalis. Pramonės įmonės taip pat numato gamybos plėtrą ir naujų darbo vietų kūrimą. 80% medienos apdirbimo ir baldų gamybos įmonių numato investicijas į įrengimus ir technologijas, apyvartos padidėjimą ir naujų darbo vietų kūrimą, taip pat optimistiškai nusiteikusios maisto produktų bei kitos gamybos įmonės. Vis dėlto daugelis Kauno miesto įmonių, ypač gamybinių, prognozuoja ir kvalifikuotų darbuotojų trūkumą.

klausimai regiono lyderiui

Kaišiadorių rajonas. Rajone dominuoja ir daugiausia darbo vietų sukuria didelės maisto pramonės įmonės: paukštynai, kepyklos, mėsos perdirbimo bendrovės. Tačiau vis aktyviau kuriasi ir smulkusis verslas – randasi nedidelės krautuvėlės, kepyklėlės, paslaugų įmonės. Šiame rajone daug stiprių ūkininkų, specializuotų žemės ūkių. Raseinių rajonas. 2015 m. didžiausia plėtra numatoma pramonės ir paslaugų sektoriuose. Kaip visuomet aktyvūs ūkininkai – jie ir toliau dalyvauja ES projektuose, numato gauti lėšų ūkiams modernizuoti.

Kauno klientų aptarnavimo centro direktorius. Ponas Gicevičius išskiria tris pagrindinius dalykus, kurie ir toliau didins Kauno regiono konkurencingumą. „Jei žvelgtume į tolesnę ateitį ir bandytume optimistiškai numatyti, tikėtina, kad trys didieji projektai per dešimtmetį Kauno regioną, ir ypač Kauno miestą, turėtų sukurti kaip lyderiaujantį: Intermodalinio terminalo Kauno viešajame logistikos centre projektavimas ir statyba; Laisvės alėjos, galinčios tapti renesansu smulkiajam verslui, rekonstrukcija ir europinės vėžės per Kauną užbaigimas bei paleidimas. Tai sukurtų didelių galimybių didesniam turistų srautui“, – teigia p. Gicevičius. Daugelis Lietuvos įmonių vadovų skundžiasi, kad sudėtinga rasti darbuotojų, o tai yra pagrindinis verslo plėtros stabdis. Kauno regiono verslininkai vienu balsu sutaria, kad padėtis nėra labai prasta, – gelbsti aukštosios mokyklos. Atstumas negąsdina „Jei Kauną lygintume su mažesniais miestais, mūsų padėtis šiek tiek geresnė, nes čia, kaip ir Vilniuje, yra didelė aukštųjų mokyklų koncentracija. Taigi atvažiavęs studijuoti jaunimas neretai čia lieka dirbti“, – pasakoja Palmira Sirusienė, Kauno „Noriu“ personalo sprendimų grupės

direktorė. Kaune nemažai pasiūlymų sulaukia inžinerijos, maisto pramonės, tekstilės specialistai, nes šie sektoriai regione yra ypač stiprūs. Labai reikalingi ir IT darbuotojai – jau nieko nestebina, kad šių specialybių absolventai, neturintys darbo patirties, iš karto gauna darbo pasiūlymą. Vyrauja bendra nuomonė, kad Vilniuje atlyginimai yra didesni negu Kaune, tačiau statistikos skaičių absoliutinti nereikėtų. „Turime biurą ir Vilniuje, tad matome, kad kartais sostinėje siūlomi ir palyginti nedideli atlyginimai, o būna, kad Kaune ieškoma specialisto, kuriam alga numatyta kur kas didesnė. Atlyginimai priklauso ir nuo sektoriaus, ir nuo to, ar įmonė tarptautinė, ir dar nuo daugybės kriterijų“, – nurodo pašnekovė. Vis dėlto p. Sirusienė įžvelgia vieną aiškią tendenciją: kauniečiai domisi galimybe dirbti Vilniuje, o vilnietį į Kauną sunkiai prisiviliosi. „Užsienyje jau seniai 100 km atstumas nėra kliūtis. Pas mus darbuotojai irgi tampa vis mobilesni, tačiau dažniau tik viena kryptimi – kauniečiai važiuoja į Vilnių, o ne atvirkščiai“, – sako ji. Statistika skelbia, kad 2014 m. registruoto nedarbo rodiklis Kauno regione sumažėjo nuo 9,9 iki 8,2% .

Jonavos rajonas. Daugiausia investicijų ir naujų darbo vietų numatoma pramonės ir paslaugų įmonėse. Aišku, kad didžiausią įtaką šiam regionui daro čia esanti viena stambiausių Lietuvoje gamyklų – „Achema“.

indrės sesartės (VŽ) NUOTR.

Kauno rajonas. Ypač svarbi Laisvoji ekonominė zona (LEZ), jos konkurencingumą ir patrauklumą užsienio ir vietos investuotojams numatoma toliau didinti. Per pastaruosius kelerius metus Kauno LEZ su 9 investuotojais pasirašė sutartis, o investicinė jų vertė sieks kelis šimtus mln. eurų – didžioji dalis šių lėšų turėtų būti investuota iki 2017 metų. Kauno rajono savivaldybė 2015 m. pradės įgyvendinti Mažojo pakaunės turizmo žiedo projektą, kuris turėtų paskatinti plėtotis smulkųjį verslą.

Arminą Kildišį, Kaune UAB

„Agrosfera“ direktorių, kalbina Indrė Sesartė

Nori ne tik prekiauti, bet ir gaminti Kada įkurta įmonė, kokius svarbiausius pokyčius įmo nės istorijoje įvardintumėte?

Kėdainių rajonas. Lietuvos centre esantys Kėdainiai investuotojus vilioja laisvąja ekonomine zona ir joje taikomomis mokestinėmis lengvatomis. Tradiciškai rajone gana stiprios maisto pramonės bendrovės, kuriasi vis daugiau smulkiųjų įmonių. Pagal veikiančių įmonių skaičių Kėdainių rajonas nusileidžia tik Kaunui ir jo rajonui.

Startavome 2009-ųjų vasarą. Įmonę įkūrėme trys kolegos, kurie išėję iš vieno koncerno norėjome kurti savo verslą, dirbti kartu. Reikšmingiausiais įvykiais galėčiau vadinti mūsų nuoseklų augimą. Esame jau ir Latvijoje nusipirkę vietinę įmonę ir įsteigę SIA „Agrosfera“ – čia irgi iš ūkininkų superkame grūdus ir juos eksportuojame.

Prienų rajonas. Prienų rajonas, palyginti su kitais apskrities rajonais, turi mažiausiai veikiančių ūkio subjektų, didžiąją jų dalį sudaro itin smulkios įmonės, turinčios po kelis darbuotojus.

Esame stiprūs savo srityje. Nuolat sekame pasaulines tendencijas, mus moko rinka. Labai svarbu tarp ūkininkų, iš kurių perkame grūdus, susikurti patikimo supirkėjo reputaciją, laiku atsiskaityti už produkciją.

Birštono savivaldybė. Birštonas išskirtinis dėl gaunamų investicijų, kurios kurortiniam miestui turėtų pritraukti dar daugiau lankytojų, o jie galėtų būti paspirtis smulkiajam verslui juos aptarnauti. Kol kas miestas smarkiai nusileidžia netoli esantiems Druskininkams, tačiau ir šį miestą kasmet lanko vis daugiau turistų.

Kauno regionas skaičiais

skaičius 2015 m. pradžioje – 583.058 ••Gyventojų sukuriamas BVP, mlrd. Eur, 2013 m. – 6,89 ••Regiono vienam gyventojui, tūkst. Eur – 11,7 ••BVP užsienio investicijos vienam gyventojui, Eur, •2013 •Tiesioginės m. – 2.196 ••Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis 2014 m. ketvirtąjį ketvirtį – 541 lygis, %, 2015 m. pradžioje – 8,5 % ••Nedarbo ••Registruoti bedarbiai, 2014 m. pabaigoje – 26.600

Kokie sprendimai leido pasiekti tokio augimo?

Ar susiduriate su darbuotojų trūkumu ir kaip spren džiate šią problemą? Tokios problemos neturėjome, netgi priešingai – yra potencialių darbuotojų, kurie norėtų su mumis dirbti, eilutė. Bet mes nesiplečiame agresyviai, mūsų plėtra nuosekli, pamatuota – auga pardavimai, auga ir darbuotojų skaičius. Dabar pas mus dirba 18 darbuotojų. Kokią didžiausią įmonei krizę teko įveikti ir kaip? Pirmus trejus veiklos metus buvo tikrai sunku, nes buvome nauja jauna įmonė ir bankai į mus žiūrėjo nepatikliai, neteikė kreditų. Pradėjome nuo nedidelių apimčių, apetitą didinome palaipsniui ir taip pavyko ženkliai išauginti pajamas, išplėsti įmonę. Kaip įsivaizduojate bendrovę po 5 metų? Jau dabar neišsitenkame patalpose Kaune, todėl artimiausiu metu kelsimės į dvigubai didesnes biuro patalpas. Svarstome imtis ir gamybos, o ne tik būti prekybininkais. Tiriame rinką, turime idėjų, kokį produktą galėtume gaminti. Manau, kad tai ir bus mūsų ateitis – ir gamyba, ir prekyba.

Verslo žinios, 2016 01 29, penktadienis

Gazelė2015

Uostas verslą Klaipėdos l Klaipėdos apskrities „Gazelės 2015“ Vieta Bendrovė Pardavimų pokytis Veikla 2011-2014 m., %

1 UAB „Gerilita“ 738,0% Miško medžių auginimas ir kita miškininkystės veikla 2 UAB „Marine Technology“ 677,8% Kitų mašinų ir įrangos didmeninė prekyba 3 UAB „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ 580,2% Variklinių transporto priemonių elektros ir elektroninės įrangos gamyba 4 UAB „Gridin‘s Group LT“ 547,9% Įvairių tipų laivų remontas ir techninė priežiūra 5 UAB „Kegesa“ 533,5% Medinių surenkamųjų statinių ar jų detalių gamyba 6 AB „BMGS“ Klaipėdos filialas 437,1% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba 7 UAB „Baltic Pallets“ 435,4% Medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių didmeninė prekyba 8 UAB „Vakarų refonda“ 416,7% Atliekų ir laužo didmeninė prekyba 9 UAB „Izoton“ 414,1% Laivų ir plūdriųjų konstrukcijų statyba 10 UAB „Tilta“ 405,7% Statybvietės paruošimas 11 UAB „Trendeom“ 405,0% Nespecializuota didmeninė prekyba 12 UAB „Fabbro“ 400,8% Mechaninis apdirbimas 13 UAB „TLSC“ 400,4% Kita transportui būdingų paslaugų veikla 14 UAB „Skanlika“ 388,6% Laikinojo įdarbinimo agentūrų veikla 15 UAB „Bel-Kap-Steel Scandinavia“ 380,3% Krovinių gabenimo agentų ir ekspeditorių veikla 16 UAB „Headex“ 377,7% Laikinojo įdarbinimo agentūrų veikla 17 UAB „Garant Supply“ 354,6% Nespecializuota didmeninė prekyba 18 UAB „Hipoestės gėlės“ 349,5% Gėlių, sodinukų, sėklų, trąšų, naminių gyvūnėlių ir jų ėdalo mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse 19 UAB „Stasmila“ 343,5% Metalų rūdų ir metalų didmeninė prekyba 20 UAB „Kerpita“ 334,9% Statybinių medžiagų mažmeninė prekyba 21 UAB „Baltic Oil Company“ 322,4% Kietojo, skystojo ir dujinio kuro bei priedų didmeninė prekyba 22 UAB „First Logistics“ 312,6% Krovinių gabenimo agentų ir ekspeditorių veikla 23 UAB „T&A idėja“ 311,7% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba 24 UAB „Tramera“ 308,8% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba 25 UAB „Raguvilė“ 294,4% Nepavojingų atliekų surinkimas 26 UAB „Atlas technika“ 279,7% Kasybos, statybos ir statybos inžinerijos mašinų didmeninė prekyba 27 UAB „Akleta“ 277,5% Muitinės tarpininkų veikla 28 UAB „Regseda“ 275,8% Gofruotojo popieriaus ir kartono bei taros iš popieriaus ir kartono gamyba 29 UAB „Ineksa“ 274,2% Medienos pjaustymas ir obliavimas 30 UAB „Aros Marine“ 273,0% Įvairių tipų laivų remontas ir techninė priežiūra 31 UAB „Sverlita“ 269,9% Kraštovaizdžio tvarkymas 32 UAB „Kraštovaizdžio tvarkymas“ 254,1% Smėlio ir žvyro karjerų eksploatavimas; molio ir kaolino kasyba 33 UAB „Litiksa“ 252,0% Grindų ir sienų dengimas 34 UAB „Danės perlas“ 248,4% Įvairių tipų laivų remontas ir techninė priežiūra 35 UAB „Greencarrier Liner Agency LT“ 230,9% Krovinių gabenimo agentų ir ekspeditorių veikla 36 UAB „Baltic Marine Service“ 223,5% Krovinių gabenimo agentų ir ekspeditorių veikla 37 UAB „Šiluma ir vanduo“ 221,1% Metalinių dirbinių, vandentiekio ir šildymo įrangos bei reikmenų didmeninė prekyba 38 UAB „RSB Novikontas“ 219,6% Kitų mašinų ir įrangos didmeninė prekyba 39 UAB „Baltic Timber Company“ 218,0% Medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių didmeninė prekyba 40 UAB „Techvitas“ 216,5% Metalinių dirbinių, vandentiekio ir šildymo įrangos bei reikmenų didmeninė prekyba 41 UAB „RJF Baltic“ 215,5% Laikinojo įdarbinimo agentūrų veikla 42 UAB „Miškinukas“ 212,2% Medienos ruoša 43 UAB „Ferticonta“ 211,2% Krovinių gabenimo agentų ir ekspeditorių veikla 44 UAB „Mirigita“ 199,6% Tinkavimas Uostas – pagrindinis regiono variklis ir traukos centras, ten 45 UAB „Viatora“ 195,0% Kelionių agentūrų veikla kuriasi stambios krovinių gabenimo, aptarnavimo įmonės. 46 UAB „Pardes“ 181,0% Farmacijos prekių didmeninė prekyba Algimanto Kalvaičio nuotr. 47 UAB „Logistikos grupė“ 180,0% Kita transportui būdingų paslaugų veikla 48 UAB „Skirmantera“ 179,8% Mašinų remontas 49 UAB „Skarima“ 179,6% Krovininis kelių transportas dyklų komplekso statybos pro- pajuto vežėjai, logistikos ir 50 UAB „Vakarų verslo projektai“ 175,5% Smėlio ir žvyro karjerų eksploatavimas; molio ir kaolino kasyba

••

Šaltiniai: UAB „Creditinfo Lietuva“, „Verslo žinios“

Klaipėdos apskritis :: Ne vienu rodikliu nusileidžia

tik verslo sostinei Vilniui Matas Miknevičius

Rasa Dževeckytė

info@verslozinios.lt

Klaipėdos regiono verslą itin smarkiai paveikė Rusijos ekonominiai svyra vimai ir Ukrainos konflik tas, tačiau įmonės stebėtinai greitai atsistojo ant kojų, rado partnerių Vakaruose ir toliau sėkmingai dirba. Šis kraštas labai skiriasi nuo kitų – pagrindą sudaro ne gamybos bendrovės, o krovinių vežimo, uosto aptarnavimo įmonės ir smulkūs turizmo verslai. Nors Klaipėda paprastai laikoma trečiu pagal svarbumą miestu, pagal ekonominius rodiklius dažnai lenkia Kauną, mažai atsilieka nuo Vilniaus. Uostas ir turizmas Klaipėdos regiono verslas nuolat taikosi prie uosto ir jame dirbančių didžiųjų įmo-

nių. Viktoras Krolis, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktorius, sako, kad smulkusis verslas regione gali dirbti itin sėkmingai, jei patyrinės, kokių paslaugų stinga uoste dirbančioms bendrovėms. Pašnekovo teigimu, tokių sričių rasti tikrai nesudėtinga. „Klaipėda yra specifinis regionas, uostas labai išskiria jį iš visų kitų. Būtent uostas smarkiai lemia ir verslo situaciją, daugelis čia besikuriančių įmonių vienaip ar kitaip stengiasi rasti nišų, paslaugų, kurios galėtų būti įdomios didžiosioms uoste dirbančioms įmonėms“, – sako p. Krolis. Kita itin stipri verslo sritis, išskirianti regioną iš visų kitų, – turizmas. „Regione nėra itin stiprios gamybos pramonės kaip daugelyje kitų šalies apskričių, daugiau dirbama logistikos, didžiųjų įmonių aptarnavimo srityje ir, žinoma, turizmo sektoriuje. Dėl to regionas nepanašus į visus kitus. Pastebiu, kad nedidelių turizmo sektoriaus verslų, kavinukių ir kitų

turistams skirtų įmonių kasmet įkuriama vis daugiau“, – dėsto pašnekovas. Tiesa, vietos turizmo sektorius 2015 m. pasitiko nerimaudamas. Manoma, kad sezoną gerokai apsunkinti gali sumažėjęs turistų iš Rusijos skaičius, šie smulkiesiems anksčiau atnešdavo nemenką pajamų dalį. Vis dėlto situacija itin bloga, kaip teigia pašnekovas, gali ir nebūti. Jo nuomone, vis mieliau prie jūros ilsisi lietuviai. „Daug svarstoma apie tai, kaip rusų turistų skaičiaus mažėjimas paveiks mūsų regiono verslą. Sezonas neseniai prasidėjo, dar labai sunku iš turimų skaičių pateikti apibendrinimus. Vis dėlto yra ir tokia nuomonė, kad į mūsų kurortus iš naujo atsigręžiantys vietos turistai šiuos praradimus gali visiškai kompensuoti. Aiškiau bus jau po sezono“, – kalbėjo p. Krolis. Kad verslas į regiono turizmo potencialą žiūri optimistiškai, rodo ir investicijos. Štai nekilnojamojo turto UAB „Minera“ Palangoje rengia gy-

jektą, kurios vertė – daugiau uosto įmonės. Džiugu, kad nei 50 mln. Eur. Planuojama, daugelis įmonių gana lanksčiai kad jame dirbs 450 žmonių. prisitaikė prie naujos verslo aplinkos, – didino rinkos dalis Vakarų Europoje, ypač Iššūkius įveikė Ponas Krolis sako pastebin- Skandinavijoje, ar diversifikatis, kad regiono verslininkai vo veiklas, ieškodami naujų labai smalsūs ir mielai ben- pajamų šaltinių“, – dėsto p. drauja tarpusavyje. Tai rodo Teresevičius. Klaipėdoje rengiamų konfeTačiau geopolitinė situacija rencijų ir norinčių jose daly- visgi paveikė verslininkų nuovauti skaičius. taikas – tikėtis didėjančio in„Pastaruoju metu verslinin- vesticijų skaičiaus trumpuoju kų aktyvumas labai juntamas periodu regione, kaip teigia ir dėl daugybės eksporto, pašnekovas, kol kas sunku, smulkiojo verslo konferenci- įmonės išlieka atsargios ir nejų, įvairių verslininkams skirtų linkusios rizikuoti. renginių, neformalių įmonių „Kalbant apie euro įvedivadovų susitikimų ir pan. Tai mą, galima konstatuoti, kad jau tapo Klaipėdos krašto tra- įmonės sklandžiai perėjo prie dicija“, – sako jis. naujos valiutos ir dabar jau Pagrindiniai iššūkiai, su skaičiuoja naudą, – sustiprėjo kuriais pastaraisiais metais užsienio verslo partnerių pasusidūrė Klaipėdos regiono sitikėjimas, sumažėjo konverįmonės, buvo geopolitiniai sijų ir tarptautinių pavedimų neramumai, euro įvedimas ir kaštai. Klaipėdos regionas pakvalifikuotų darbuotojų sty- sižymi stipriomis eksportuogius, teigia Tadas Teresevičius, jančiomis įmonėmis, todėl eu„Danske Bank“ Klaipėdos kli- ras ilguoju periodu bus vienas entų aptarnavimo centro di- svarbių veiksnių, lemiančių rektorius. investicijų didėjimą regione“, Vis dėlto bankininkas sako – kalba p. Teresevičius. pastebintis, kad daugelis įmonių su iššūkiais puikiai susi- Pranašumų netrūksta dorojo, o tai leidžia šiandien Vis dėlto yra veiksnių, kudirbti stabiliai, orientuotis į rie neigiamai veikia regioną, o svarbiausias jų – kvalifikuokitas rinkas. „Pasikeitusius santykius su tos darbo jėgos trūkumas. Rusija, Baltarusijos valiutos Klaipėdoje yra mažiausias svyravimus ir Ukrainos eko- nedarbas Lietuvoje, o vidutinomikos problemas pirmieji nis atlyginimas nusileidžia tik

Vilniaus apskrities. Tačiau tokius rodiklius šiuo atveju lemia per menka darbuotojų pasiūla. „Tai stabdo tiek vietos, tiek užsienio investicijas. Klaipėdos apskrities BVP vienam gyventojui nusileidžia tik Vilniaus apskrities. Todėl nenuostabu, kad ir pagal vidutinį atlyginimą nusileidžiama tik sostinei, – 2014 m. pabaigoje vidutinis bruto atlyginimas sudarė 707 Eur, Vilniuje – 791 Eur. O pagal nedarbo lygį Klaipėda pirmauja šalyje ir gerokai lenkia šalies vidurkį. 2014 m. vidutinis nedarbo lygis sudarė 7,7%, o Vilniaus apskrityje jis buvo 8,5%, visoje šalyje – 10,7%“, – dėsto p. Teresevičius. Būtina pridurti, kad po 2008–2009 m. krizės Klaipėdos dalis, tenkanti Lietuvos BVP, išaugo. Kitaip tariant, Klaipėdos apskrityje ekonominis nuosmukis buvo mažesnis dėl stabilesnės uosto ir su juo susijusių įmonių veiklos. „Kadangi mūsų mieste palyginti stipri pramonė ir daug uosto įmonių, inžinerijos specialistų paklausa tiesiog nepasotinama. Ypač jei kalbame apie aukštesnių kompetencijų darbuotojus – jie tiesiog išgraibstomi“, – nurodo Inga Siminonienė, personalo atrankos UAB „Alpha Consultants“ direktorė. Kiek sudėtingiau rasti dar-

Verslo žinios, 2016 01 29, penktadienis

Gazelė2015

link traukia it magnetas 5

klausimai regiono lyderiui Algimanto kalvaičio NUOTR.

••

Klaipėda Mieste esančiame uoste ir aplink jį buriasi didžioji dalis stambių ir joms paslaugas teikiančių smulkiųjų įmonių. Tačiau Klaipėda stipri yra ne vien dėl uosto. Kaip ir įprasta gana daug gyventojų turinčiame mieste, kuriame palyginti didelis darbo uždarbis ir mažas nedarbas, aktyviai steigiamos paslaugų, pramogų, maitinimo, aptarnavimo sektoriaus, įvairios prekybos įmonės. Klaipėdoje veikiančiose įmonėse dirba nemažai rajono gyventojų.

••

Klaipėdos rajonas Rajono centras Gargždai nuo seno garsėjo stipria pramone. Šios tradicijos liko iki šiol. Gamykloje „Mars Lietuva“ dirba per 800 žmonių, UAB „Mida LT“ – vienintelė gamykla Baltijos šalyse, gaminanti polimerinio bitumo stogo dangą, – yra sukūrusi apie 100 darbo vietų. Pramonės įmonės sėkmingai dirba ir kituose rajono miesteliuose, tarkime, Plikuose veikia UAB „Sakuona“, priklausanti Vakarų medienos grupei, Kretingalėje dirbanti mėsos perdirbimo UAB „Agrovet“ produkciją parduoda visoje Lietuvoje, yra statybos, medienos apdirbimo bendrovių.

••

Palanga Tai Lietuvos kurortų sostinė. Nors gyvenimas čia verda šiltuoju metu, siekiama atsikratyti sezoniškumo, todėl investuojama į infrastruktūra, statomos sporto salės, daug vilčių teikia investuotojai, statysiantys sveikatingumo kompleksus.

••

Gintautas Igaris, UAB „Geralda“ direktorius: „Plungė su „Vičiūnų“ gamykla nuvilioja nemažą dalį miestelio gyventojų, Klaipėdoje irgi yra daug darbo vietų, o vasarą dar prisideda ir sezoninio darbo pasiūlymai Palangoje. Todėl tenka gerai pagalvoti, kaip pasiekti, kad ne mes ieškotume darbuotojų, o jie mūsų.“

Kada įkurta įmonė, kokius svarbiausius pokyčius įvardytumėte?

••

Kokie sprendimai leido pasiekti tokio augimo?

••

Viktoras Krolis, Klaipėdos prekybos, pramonės ir ama tų rūmų direktorius: „Regione nėra itin stiprios gamybos pramonės kaip daugelyje kitų šalies apskričių, daugiau dirbama logistikos, didžiųjų įmonių aptarnavimo srityje ir, žinoma, turizmo sektoriuje. Dėl to regionas nepanašus į visus kitus.“

Pakilimo metu sukaupėme daug „lašinių“

Kretingos rajonas Kretinga – tarpinis miestelis tarp Palangos ir Klaipėdos, puikus smulkiojo verslo pavyzdys, nes čia yra daug nedidelių tiek prekybos, tiek aptarnavimo įmonių. Tačiau augančius tranzitinius srautus ir perspektyvas jau išnaudoja ir stambieji prekybininkai, plečiantys arba statantys naujus prekybos centrus.

gyvena vien tik iš turizmo ir su juo susijusių paslaugų.

bą rinkodaros specialistams, juristams, mažmeninės prekybos skyrių vadovams, nes paprastai tokių darbuotojų yra centrinėse įmonių būstinėse. „O šios neretai būna įsikūrusios Vilniuje ar Kaune, pas mus yra tik filialas. Tarkime, juristas Vilniuje darbo vietą rastų per 2–3 savaites, o Klaipėdoje darbo paieškos gali užtrukti net pusmetį. Todėl daugelis kitur studijas baigusių tokių specialistų į Klaipėdą negrįžta. O tai priežastis susidaryti paradoksaliai situacijai: jei kokiai įmonei tokios pareigybės prisireikia, pasirinkimas labai ribotas, nes kandidatų paprasčiausiai nėra“, – aiškina personalo specialistė. Tačiau tie, kurie yra įgiję specialybę ir nusprendžia įsitvirtinti Klaipėdoje, neturėtų nusivilti. Atlyginimai čia didesni negu Kaune ir lygiuojasi į mokamus sostinėje, pragyvenimo išlaidos šiek tiek mažesnės negu Vilniuje, būstas – irgi pigesnis. „O jei dar pridėsime galimybę auginti vaikus, o čia tai tikrai palankiau negu Vilniuje, nes pas mus nėra tokių didelių problemų dėl darželių, jei įvertinsime laisvalaikį, pajūrio malonumus, jaunos šeimos neprašautų atvykusios čia gyventi, nes specialistų poreikis didelis“, – ragina p. Siminonienė.

Technology“ gamybos vadovą, kalbina Milda Ancevičė

1993 m. įmonę įkūrėme Norvegijoje. Užsiimame konstrukcijų naftos ir dujų sektoriui tiekimu: projektuojame ir parduodame specifines rites, kurios naudojamos lankstaus vamzdžio arba komunikacijų tiesimui naftos platformose jūros dugne. Patys jų negaminame, tačiau mūsų rankose yra visi technologiniai sprendimai, projektavimas, dizainas, pirkėjų paieška. Pradėję veiklą Norvegijoje, gamybos užsakymus teikdavome ten veikiančioms įmonėms, tačiau greitai pamatėme, jog norėdami konkuruoti globalioje rinkoje, turime gamintojų ieškoti šalyse, kur tai kainuoja pigiau. Prieš 15 metų atradome partnerius Lietuvoje – rites mums ėmė gaminti „Vakarų laivų gamyklos“ antrinė įmonė „Vakarų konstrukcijos“. Siekdami sklandžiau valdyti visus procesus, nutarėme čia ir patys įkurti ir antrinę įmonę, kuri veikia nuo 2006 metų

••Neringa Kuršių nerijoje įsikūrę miesteliai

Komentarai

Jensą Ellefseną, UAB „Marine

Šilutės rajonas Vyraujantys pamario miesteliai tampa vis patrauklesni turistams. Dominuoja baidarių nuoma, kaimo turizmas, žuvų perdirbimo įmonės, tačiau yra ir statybos, baldų gamybos, maisto pramonės įmonių.

••

Skuodo rajonas Rajonas labiausiai išgyvena iš žemės ūkio. Yra daug stiprių ūkių, kai kurie jų – specializuoti, pavyzdžiui, mėsinių gyvulių. Taip pat nemažai įmonių, teikiančių paslaugas ūkininkams, prekiaujančių žemės technika arba detalėmis.

Priklauso nuo požiūrio Nors uostas ir artima kaimynystė su Ryga yra vienas svarbiausių šio regiono pranašumų, geografinė padėtis kai kurioms įmonėms pridaro ir papildomų rūpesčių. „Mūsų pagrindiniai pirkėjai yra Vilniuje, todėl sandėliai irgi ten, taigi logistika tampa sudėtingesnė. Be to, žaliavos atvyksta iš Lenkijos, todėl nuo sienos dar yra papildomi 300 km, kol pasiekia fabriką. Šiuo atveju geografinė padėtis mums yra minusas“, – sako Gintautas Igaris, žvakių gamybos UAB „Geralda“ direktorius. Tačiau jis įžvelgia ir didelių pliusų, kuriuos įmonė pajunta eksportuodama, nes

uostas šalia, netoli ir šalies kaimynės uostai. „Geraldos“ fabrikas yra Kretingos rajone, Kartenos miestelyje, kur gyvena apie 1.000 žmonių. „Kadaise šventai tikėjau, kad dirbti kaimo vietovėje yra pranašumas. Dabar matau, kad klydau, nes pašonėje esanti Plungė su „Vičiūnų“ gamykla nuvilioja nemažą dalį miestelio gyventojų, Klaipėdoje irgi yra daug darbo vietų, o vasarą dar prisideda ir sezoninio darbo pasiūlymai Palangoje. Todėl tenka gerai pagalvoti, kaip pasiekti, kad ne mes ieškotume darbuotojų, o jie mūsų. Jei sukuri geras darbo sąlygas, taip ir atsitinka“, – sako p. Igaris.

Mūsų augimas labai priklauso nuo situacijos naftos ir dujų gavybos rinkoje. Prieš kelerius metus ji sparčiai kilo, todėl augo ir šiai rinkai skirtų produktų paklausa. Užsakymų buvo tiek daug, kad vos spėjome juos vykdyti. O sėkmę lėmė tai, kad net ir turėdami didžiules gamybos apimtis sugebėjome išlaikyti itin aukštą kokybę. Ar susiduriate su darbuotojų trūkumu ir kaip spren džiate šią problemą? Per abi mūsų kompanijas Norvegijoje ir Lietuvoje dirba vos šeši žmonės. Kaip minėjau, gamybos patys nevykdome. Visi mūsų produktų gamybos užsakymai tenka „Vakarų konstrukcijoms“, kur juos nuolat vykdo nuo 70 iki 150 šios bendrovės žmonių. Kokią didžiausią krizę įmonei teko įveikti ir kaip? Galima sakyti, jog tam tikrą krizę patiriame šiuo metu. Naftos ir dujų sektorius išgyvena sunkius laikus dėl nukritusios naftos kainos, todėl kompanijos yra sustabdę plėtros projektus, investicijas. Tą tiesiogiai jaučiame ir mes, nes sumažėjo užsakymų, krito produktų kaina. Tačiau ši padėtis nėra netikėta. Neįmanoma, kad rinka visada būtų pakilime, po kiekvieno kilimo ateina nuosmukis, todėl piko metu svarbu jam pasiruošti, sukaupti lašinių. Tą esame padarę, todėl tikimės sėkmingai pragyventi sunkesnį metą. Kaip įsivaizduojate bendrovę po 5 metų? Tikiuosi, jog naftos kainos kritimas artėja prie dugno, ir greitu metu situacija gerės. Naujų galimybių ieškome ir kitur. Paskutiniu metu jūriniame sektoriuje vyksta gana sparti alternatyviosios energetikos plėtra, galbūt imsimės šiam segmentui skirtų jūrinių metalo konstrukcijų gamybos. Turime viziją, kokia linkme suksime, jei naftos kaina ilgam liks žemumose.

Verslo žinios, 2016 01 29, penktadienis

Gazelė2015

Į Suvalkiją investicijos atrie Marijampolės apskrities „Gazelės 2015“ Vieta Bendrovė Pardavimų pokytis Veikla 2011-2014 m., %

1 UAB „Mantinga Food“ 1697,8% Paruoštų valgių ir patiekalų gamyba 2 UAB „Varle“ 550,1% Elektroninės ir telekomunikacinės įrangos ir jos dalių didmeninė prekyba 3 UAB „Grande Stile“ 302,9% Porceliano ir stiklo dirbinių bei valymo priemonių didmeninė prekyba 4 UAB „Swetrak“ 249,3% Betono gaminių, skirtų statybinėms reikmėms, gamyba 5 UAB „Litbygas“ 230,3% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba 6 UAB „Viliaus transportas“ 222,5% Krovininis kelių transportas 7 UAB „Brendas“ 207,0% Nekilnojamojo turto tvarkyba už atlygį arba pagal sutartį 8 UAB „Autorok“ 189,0% Kitų variklinių transporto priemonių pardavimas 9 UAB „Lauvista“ 176,7% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba 10 Paltanavičiaus įmonė „Ipukis“ 169,8% Krovininis kelių transportas 11 UAB „Formosa CNC“ 160,0% Staklių didmeninė prekyba 12 UAB „Megaauto“ 155,7% Automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių pardavimas 13 UAB „Šakių hidrotechnika“ 151,2% Sausinimo ir drėkinimo sistemų tiesimas 14 UAB „Kalstata“ 149,8% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba 15 UAB „Valmantas ir Ko“ 129,9% Automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių pardavimas 16 UAB „Grimasta“ 119,9% Krovininis kelių transportas 17 UAB „Cie LT Forge“ 114,9% Metalo kalimas, presavimas, štampavimas ir profiliavimas; miltelių metalurgija 18 ŽŪK „Normas“ 105,0% Grūdų, neperdirbto tabako, sėklų ir pašarų gyvuliams didmeninė prekyba 19 UAB „Euromedis“ 102,9% Krovininis kelių transportas 20 UAB „Daisa“ 101,8% Automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių pardavimas 21 UAB „Vidara“ 99,9% Statybinių medžiagų mažmeninė prekyba 22 UAB „Transport Leader“ 99,4% Krovinių gabenimo agentų ir ekspeditorių veikla 23 UAB „Laibaris“ 93,6% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba 24 UAB „Juodeliai“ 92,5% Medienos pjaustymas ir obliavimas 25 UAB „JM Haus“ 89,5% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba 26 UAB „Riktus“ 85,7% Mažmeninė prekyba nespecializuotose parduotuvėse, kuriose vyrauja maistas, gėrimai ir tabakas 27 Miško savininkų kooperatyvas „Zanavykų šilas“ 84,0% Miško medžių auginimas ir kita miškininkystės veikla 28 UAB „Surenkamos statybos konstrukcijos“ 83,9% Betono gaminių, skirtų statybinėms reikmėms, gamyba 29 UAB „Kazlų Rūdos liejykla“ 82,5% Geležies liejinių gamyba 30 UAB „Romudava“ 76,3% Mažmeninė prekyba nespecializuotose parduotuvėse, kuriose vyrauja maistas, gėrimai ir tabakas 31 Šakių rajono Plokščių ŽŪB 72,7% Mišrusis žemės ūkis 32 Vazniškių ŽŪB 70,4% Mišrusis žemės ūkis 33 UAB „Artunas“ 69,7% Vaisių, uogų ir daržovių didmeninė prekyba 34 Šakių rajono Grinaičių ŽŪB 67,1% Mišrusis žemės ūkis 35 ŽŪK „Lietuviškas ūkis“ 65,7% Augalininkystei būdingų paslaugų veikla 36 UAB „Barzdų agroservisas“ 64,9% Mišrusis žemės ūkis 37 UAB „Vildega“ 64,7% Automobilių degalų mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse 38 UAB „Rimedis“ 64,6% Medienos pjaustymas ir obliavimas 39 UAB „Fildingas“ 63,8% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba 40 UAB „Agrolina“ 63,7% Mišrusis žemės ūkis 41 UAB „Andva“ 62,7% Automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių pardavimas 42 UAB „Entafarma“ 61,2% Farmacijos prekių didmeninė prekyba 43 UAB „Elektrifikacijos darbai“ 61,1% Komunalinių elektros ir telekomunikacijos statinių statyba 44 UAB „Bondrida“ 60,5% Keleivių vežimas autobusais mieste ar priemiestyje 45 UAB „Gulbelė“ 60,0% Mažmeninė prekyba nespecializuotose parduotuvėse, kuriose vyrauja maistas, gėrimai ir tabakas 46 UAB „Aletovis“ 59,9% Chemijos produktų didmeninė prekyba 47 UAB „Nadiras“ 59,1% Krovininis kelių transportas 48 UAB „Tomiras“ 58,6% Automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių pardavimas 49 Šakių rajono Kubilių ŽŪB 58,3% Mišrusis žemės ūkis 50 Šakių rajono Voniškių ŽŪB 57,8% Mišrusis žemės ūkis Šaltiniai: UAB „Creditinfo Lietuva“, „Verslo žinios“

Marijampolės apskritis :: Regionas pasirengęs šuoliui Rasa Dževeckytė

Matas Miknevičius

Lietuvos apyvartos), miškininkystė ir žuvininkystė (5,4%) bei apdirbamoji gamyba (3,2%). „Kazlų Rūdoje tradiciškai buvo išplėtota baldų pramonė, nuo 2013-ųjų čia veikia info@verslozinios.lt „IKEA Industry Lietuvos“ gamykla. Šių metų pradžioje paEkonominiai Marijampolės skelbta apie kompanijos IKEA rodikliai nedžiugina: jie planus Kazlų Rūdoje statyti prastesni negu šalies vi dar vieną gamyklą, kuri galėtų durkis, tačiau perspektyvų įdarbinti 100–200 darbuotosuteikia Laisvoji ekonominė jų. Tai būtų puikus medienos zona – ją kuriant įgaunamas klasterio Kazlų Rūdoje plėtros pagreitis. Ten turėtų įsikurti pavyzdys“, – teigia analitikas. Marijampolės apskrityje, nemažai gamybos įmonių, tai puiki galimybė smulkia be baldų, taip pat gaminami pieno produktai, trąšos, miljam verslui. Paprastai jis tų produktai. Didelė produkaplimpa stambiąsias bend cijos dalis eksportuojama. roves ir teikia joms įvairių Pagrindinės eksporto rinkos paslaugų ar produktų. – Vokietija, Lenkija, Latvija, Marijampolės apskrityje Rusija. veikiančios įmonės sudaro tik 2,3% visos Lietuvoje veikian- Verslumas nedžiugina čių įmonių apyvartos, tačiau Kiti ūkio sektoriai atsilieka tam tikrų sektorių apskrities nuo bendro Marijampolės svoįmonės atlieka svarbesnį rio į šalies ekonomiką. „Silpnai išplėtotas paslauvaidmenį, atkreipia dėmesį Ro kas Grajauskas, „Danske gų sektorius, prastą rezultatą Bank“ analitikas Baltijos ša- rodo informacinių technologilims. jų sektorius, jo įmonių apyvarTai daugiausia žemesnės ta 2014 m. sudarė vos 0,9% šio pridėtinės vertės ūkio šakos, sektoriaus apyvartos šalyje“, kaip žemės ūkis (12,2% visos – vardija p. Grajauskas.

Tai yra viena iš pagrindinių aukšto nedarbo lygio Marijampolės apskrityje priežasčių – 2014 m. jis sudarė 13% ir gerokai viršijo Lietuvos vidurkį (10,7%). Mažesnė konkurencija dėl darbuotojų lemia ir mažesnį atlyginimą – 2014 m. prieš mokesčius jis sudarė 561 Eur ir buvo žemesnis už Lietuvos vidurkį (677 Eur). „Marijampolės apskrityje yra gerų verslumo pavyzdžių, pavyzdžiui, Šakiuose veikiančios ir stiprias pozicijas turinčios įmonės mažmeninėje prekyboje, tarkim, UAB „Gulbelė“ mažmeninės prekybos tinklas ar finansinių paslaugų sektoriuje – vietinė kredito unija „Zanavykų bankelis“, tačiau pagal verslumo rodiklius Marijampolės apskritis nėra tarp pirmaujančiųjų“, – pasakoja banko atstovas. 1.000 gyventojų Marijam polės apskrityje tenka vos 13 įmonių. Tai yra perpus mažiau nei Lietuvos vidurkis (26 įmonės) ir beveik trigubai mažiau negu pirmaujančioje Vilniaus apskrityje (40 įmonių). Užsienio investicijos 2014 metais Marijampolės regioną taip pat dažniau aplenkdavo, tačiau manoma, kad šią būklę

„Rail Balticos“ vėžė regiono verslui suteiks kur kas spartes •nį•ritmą. algimanto barzdžiaus nuotr.

turėtų pakeisti „Rail Balticos“ „Užsienio investuotojų geležinkelio vėžės. lengviau pritraukti pavyks, kai bus galutinai įrengta Laukia investicijų Marijampolės laisvosios ekoStatistikos departamento nominės zonos infrastruktūduomenimis, tiek Mari jam ra ir baigtas „Rail Balticos“ polės mieste, tiek Marijam projektas. Dėl Marijampolės polės apskrityje tiesioginės regiono stipriųjų dalykų ir daružsienio investicijos (TUI) su- buotojų specializacijos tikėtimažėjo. Regione TUI mažėjo na, kad ši zona bus patraukli 11%, nuo 134,7 mln. iki 119, 62 tiek maisto perdirbimo kommln. Eur. TUI liūto dalį suda- panijoms, tiek chemijos srityje ro apdirbamoji gamyba (85%), dirbantiems investuotojams. o iš investicijų į apdirbamąją Taip pat dėl geografinės pagamybą net trys ketvirtadaliai dėties – artumo su Lenkija bei investuota į medienos gaminių „Rail Balticos“ vėžės – galima tikėtis pritraukti ir logistikos gamybą. TUI susitraukimas kol kas bendrovių“, – mano Rugilė nepaveikė atlyginimų kaitos: Andziukevičiūtė, „Investuok vidutinis darbo užmokestis, Lietuvoje“ regionų plėtros nesvarbu, kad jis palyginti ne- koordinatorė. didelis, Marijampolės apskriPašnekovės teigimu, gyvutyje iš lėto auga 5–7% kasmet, mo regionui galėtų suteikti ir o per pastaruosius penkerius aktyvesnis savivaldybės darbas su Marijampolės LEZ. metus padidėjo 19%. „Savivaldybei svarbu ir toDidžiausia regiono investuotoja – „IKEA Industry liau glaudžiai bendradarbiauti Lietuva“, įsikūrusi Kazlų su Marijampolės LEZ gerinant Rūdoje. Kitos užsienio in- zonos infrastruktūrą. Taip pat vestuotojų kompanijos dirba vertėtų skirti vieną atsakingą baldų gamybos, tekstilės ir asmenį, kitaip tariant, vieną šiek tiek – metalo apdirbimo langelį verslui, kuris rūpintųsi srityse. Taip pat užsieniečiai tiek naujomis investuotojų užinvestuoja į žemės ūkio veiklą klausomis, tiek dirbtų su esavisame regione, pavyzdžiui, mais užsienio investuotojais, padėtų jiems plėstis, spręstų Kalvarijoje ir Šakiuose.

jiems kylančias problemas atsižvelgiant į savivaldybės kompetenciją, kad tik būtų pelnomas investuotojų pasitikėjimas ir jie norėtų didinti savo apimtį Marijampolėje“, – sako p. Andziukevičiūtė. Reikia specialistų Be to, jos nuomone, Mari jam p olės kolegija ir Mari jampolės profesinio rengimo centras turėtų palaikyti aktyvų dialogą su didžiausiais rajono darbdaviais ir atsižvelgdami į jų poreikius peržiūrėti mokymo programas. „Rengiant specialistus kolegijai vertėtų orientuotis ne į pedagoginio ugdymo programas, nes Lietuvoje jau jaučiamas tokių specialistų perteklius, todėl absolventams po studijų sunku rasti darbą. Pramonės įmonių plėtrą ir užsienio investicijas stabdo inžinerinės pakraipos specialistų trūkumas. Juos šiandien graibsto tiek vietos darbdaviai, tiek įmonės užsienyje. Todėl, pradėjus rengti pramonei tinkamus specialistus, būtų kur kas lengviau prikalbinti investuotojus steigtis Marijampolės LEZ“, – sako p. Andziukevičiūtė.

Verslo žinios, 2016 01 29, penktadienis

Gazelė2015

edės „Rail Balticos“ bėgiais 5 ••

Rokas Grajauskas, „Danske Bank“ analitikas Baltijos šalims Marijampolės apskrityje yra gerų verslumo pavyzdžių, pavyzdžiui, Šakiuose veikiančios ir stiprias pozicijas turinčios įmonės mažmeninėje prekyboje, tarkim, UAB „Gubelė“ mažmeninės prekybos tinklas ar finansinių paslaugų sektoriuje – vietinė kredito unija „Zanavykų bankelis“, tačiau pagal verslumo rodiklius Marijampolės apskritis nėra tarp pirmaujančiųjų.

klausimai regiono lyderiui

Dainiaus Čėplos NUOTR.

Komentarai

••

Valdas Savukaitis, UAB „Hidrokesta“ direktorius: „Jaučiamės šiek tiek sukaustyti, nes vietos verslininkai labiausiai ribojami provincijos bėdų – menko potencialių klientų skaičiaus, darbuotojų trūkumo. Didmiestyje dirbti būtų gerokai paprasčiau ir lengviau.“

Vilių Parulį, Marijampolės UAB

Marijampolės apskrities mažos ir vidutinės įmonės pagal darbuotojų skaičių, 2014 m. Darbuotojai

Įmonės

0–4 1.050 5–9 434 10–19 231 20–49 153 50–99 56 100–149 19 150–249 14

Dviguba migracija Vaidotas Viliūnas, Marijam polės kolegijos direktorius, tvirtina priešingai: jo nuomone, kolegija kaip tik ganėtinai stipriai bendradarbiauja su regiono darbdaviais. „Iniciatyva yra abipusė. Tiek mes jų atsiklausiame, kokie yra specialistų poreikiai, tiek jie ateina su pasiūlymais, kokių studijų programų reikėtų arba kaip jas keisti. Periodiškai rengiame apskritojo stalo diskusijas, kiekviena katedra turi darbdavių atstovų“, – aiškina kolegijos vadovas. Dažniausiai bendraujama su „Arvi“ įmonių grupe, „Mantinga“, „Stevila“, „Alga“. Su didžiausia regiono gamykla IKEA bendraujama kiek mažiau, nes kolegija nerengia medienos technologijos specialistų – šį poreikį, anot p. Viliūno, visiškai patenkina Kauno mokslo įstaigos. Atsižvelgiant į regiono specifiką, rengiama daugiausia žemės ūkio, maisto pramonės, automobilizmo, viešojo sektoriaus specialistų. „Taip pat populiari buhalterinė apskaita – regione yra nemažai smulkių įmonių, tad įgiję buhalterių specialybę jaunuoliai paprastai be darbo nelieka“, – nurodo p. Viliūnas.

Darbdavių argumentams, kad sudėtinga rasti darbuotojų, kolegijos vadovas iš dalies pritaria, nes nemaža dalis absolventų išvyksta iš regiono. „Gyventojų mažėja visoje Lietuvoje, tačiau regionai nukraujuoja dvigubai: tie, kas neemigruoja į užsienį, neretai išvyksta į didmiesčius, nes ten daugiau galimybių gauti darbą“, – sako pašnekovas. Mažai erdvės Tai, kad provincijoje dirbti sudėtingiau nei didmiesčiuose, patvirtina ir verslininkai. Ne tik dėl darbuotojų sty-

••

Stipriausiai regione išplėtotas žemės ūkio sektorius. Juditos grigelytės (VŽ) nuotr.

giaus, bet ir dėl mažesnių užsakymų. Sparčiausiai pastaruosius metus augusi ir „Gazelės“ titulą gavusi Šakių r. UAB „Hidrokesta“, dirbanti statybos ir melioracijos sektoriuose, regione jaučiasi šiek tiek sukaustyta. Valdas Savukaitis, bendrovės direktorius, sako, kad vietos verslininkai labiausiai ribojami provincijos bėdų – menko potencialių klientų skaičiaus, darbuotojų trūkumo. „Žinoma, jaučiasi, kad dirbame provincijoje, o ne didmiestyje, nėra labai daug užsakymų, klientų. Daugelis įmonių dirba stabiliai, išgyvena, tačiau daug neauga, tai pasiekti sudėtinga“, – teigia p. Savukaitis. Pašnekovo teigimu, atėjus darbų sezonui, naujų komandos narių ieškoti tenka visais įmanomais būdais.

Veikiančių mažų ir vidutinių įmonių skaičius 2014 m. pra džioje Marijampolės apskritis Marijampolės sav. Kalvarijos sav. Kazlų Rūdos sav. Šakių r. sav. Vilkaviškio r. sav.

1.957 1.054 84 151 297 371

ŠALTINIS: STATISTIKOS DEPARTAMENTAS

„Kreipiamės į darbo biržą, ieškome per skelbimus, pasiūlo esami darbuotojai. Tačiau paieška nėra lengva“, – sako verslininkas. Kol kas Suvalkijos ekonominiai rodikliai nėra patys geriausiai, tačiau tikimasi, kad netrukus jie ims stiebtis. „Kuo daugiau regione bus išsimokslinusių žmonių, tuo paprasčiau jie patys ras idėjų savo verslui susikurti. O jei padaugės tiesioginių užsienio investicijų, pradės sėkmingai veikti Marijampolės LEZ, kurti verslą galimybės stiprės. Juk viską lemia ekonominės gyvenimo sąlygos: jaunos šeimos, jei gali bent minimaliai apsirūpinti, dažniausiai lieka gimtinėje. Nes, tarkim, būstų Marijampolėje apstu, svarbu, kad būtų kur ir kaip užsidirbti“, – vertina regiono perspektyvas Marijampolės kolegijos vadovas.

„Swetrak“ direktorių, kalbina Indrė Sesartė

Užsakymų štiliui pasiruošė iš anksto Kada įkurta įmonė, kokius svarbiausius pokyčius įmonės istorijoje įvardintumėte? UAB “Swetrak” buvo įsteigta 1998 m. Tikru proveržiu laikytini 2013-ieji, kai Lietuvoje startavo europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ tiesimas – Marijampolėje pagaminti visi šiai vėžei skirti pabėgiai. Tų metų rudenį jau dirbome visu pajėgumu, o didžiąją dalį produkcijos pagaminome 2014 m. Tų metų pajamos siekė 14,52 mln. Eur, kai dar 2013 m. jos buvo 9,13 mln. Eur. Kokie sprendimai leido pasiekti tokio augimo? Per 2014 m. pagaminome virš 300.000 europinės vėžės geležinkeliui skirtų pabėgių, dirbome ir savaitgaliais, darbas buvo organizuotas keliomis pamainomis, priėmėme papildomai darbuotojų. Tada pas mus dirbo 67 darbuotojai. Pasibaigus „Rail Baltica“ vėžės tiesimui nuo Lenkijos sienos iki Kauno, dabar dirba 41. Ar susiduriate su darbuotojų trūkumu ir kaip spren džiate šią problemą? Darbuotojų mums netrūksta. Mūsų darbuotojai yra marijampoliečiai ir aplinkinių rajonų gyventojai – tai laiko išbandyti žmonės. Juos dirbti motyvuoja socialinės garantijos, konkurencingas atlyginimas, kuris yra laiku mokamas – jis yra aukštesnis nei kitų vietinių pramonės įmonių mokamos algos. Kokią didžiausią įmonei krizę teko įveikti ir kaip? Po rekordinio pabėgių gamybos užsakymo mes, galima sakyti, kad dabar išgyvename krizę. Baigėsi „Rail Baltica“ tiesimas, ir mes nuo 2015 m. pradžios beveik neturime užsakymų. Vasarį dalyvausime „Lietuvos geležinkelių“ skelbiamuose konkursuose ir tikimės vėl atnaujinti gamybą. Mes žinojome, kad po rekordinių užsakymų bus štilis, todėl tam pasiruošėme, darbuotojams irgi buvo paaiškinti situacija, jie supranta tai, tik vienas darbuotojas išėjo ir išvažiavo uždarbiauti į užsienį, kiti liko. Kaip įsivaizduojate bendrovę po 5 metų? Lietuvoje ir toliau bus vykdomas „Rail Baltica 2“ europinės vėžės geležinkelio tiesimas nuo Kauno į Latviją, su atšaka į Vilnių. 2019 m., manau, tokia vėžė jau bus tiesiama visu pajėgumu ir tuomet mes būsime vėl darbų įkarštyje.

Verslo žinios, 2016 01 29, penktadienis

Gazelė2015

Atgimstanti pramonė re Panevėžio apskrities „Gazelės 2015“ Vieta Bendrovė Pardavimų pokytis Veikla 2011-2014 m., %

1 AB „Linas Agro Group“ 422,6% Nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas 2 UAB „Dufanai“ 346,6% Elektrinių buitinių aparatų ir prietaisų mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse 3 UAB „Aukštaitijos ranga“ 346,6% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba 4 UAB „Alinita“ 341,3% Pramoninių mašinų ir įrangos įrengimas 5 UAB „Medrokis“ 341,2% Medienos pjaustymas ir obliavimas 6 UAB „Modernaus būsto projektai“ 328,9% Pastatų remontas, restauravimas ir rekonstravimas 7 UAB „Gedsta“ 295,2% Naujų pastatų statyba 8 UAB „AQ Wiring Systems“ 254,0% Variklinių transporto priemonių elektros ir elektroninės įrangos gamyba 9 UAB „Skominta“ 252,4% Vandentiekio, šildymo ir oro kondicionavimo sistemų įrengimas 10 UAB „Autairas“ 228,6% Pastatų remontas, restauravimas ir rekonstravimas 11 UAB „Taruškų alaus bravoras“ 208,0% Alaus gamyba 12 UAB „Renvalda“ 206,9% Grūdų, neperdirbto tabako, sėklų ir pašarų gyvuliams didmeninė prekyba 13 UAB „Asirinta“ 197,2% Elektros sistemų įrengimas 14 UAB „Egrena“ 181,1% Variklinių transporto priemonių atsarginių dalių ir pagalbinių reikmenų mažmeninė prekyba 15 UAB „Burbuliukas ir Co“ 180,3% Buitinių elektrinių aparatų ir prietaisų gamyba 16 UAB „Statybų laukas“ 177,6% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba 17 UAB „Orex Group“ 169,6% Medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių didmeninė prekyba 18 UAB „RM-AUTO“ 166,1% Automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių pardavimas 19 UAB „Krauta“ 164,8% Krovininis kelių transportas 20 UAB „Mantau“ 160,6% Medienos ruoša 21 UAB „Baldlitas“ 158,5% Kitų baldų gamyba 22 UAB „Svalex“ 155,4% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba 23 UAB „Orestinos montažas“ 138,2% Vandentiekio, šildymo ir oro kondicionavimo sistemų įrengimas 24 UAB „Gireda“ 133,5% Restoranų ir pagaminto valgio teikimo veikla 25 UAB „Agmedis“ 130,4% Kitų medienos gaminių gamyba; dirbinių iš kamštienos, šiaudų ir pynimo medžiagų gamyba 26 KB „Miško draugas“ 128,6% Miškininkystei būdingų paslaugų veikla 27 Kooperatyvas „Mūšos aruodai“ 125,9% Grūdinių (išskyrus ryžius), ankštinių ir aliejingų sėklų augalų auginimas 28 UAB „Energijos taupymo centras“ 125,7% Vandentiekio, šildymo ir oro kondicionavimo sistemų įrengimas 29 UAB „Inetra“ 120,7% Kita transportui būdingų paslaugų veikla 30 UAB „Austecha“ 119,7% Metalinių dirbinių, vandentiekio ir šildymo įrangos bei reikmenų didmeninė prekyba 31 UAB „Skydmedis“ 118,9% Kitų statybinių dailidžių ir stalių dirbinių gamyba 32 Kooperatyvas „Pienininkai“ 118,0% Grūdų, neperdirbto tabako, sėklų ir pašarų gyvuliams didmeninė prekyba 33 UAB „Arenita“ 116,7% Statybinių medžiagų mažmeninė prekyba 34 UAB „Transfera“ 115,8% Kita transportui būdingų paslaugų veikla 35 UAB „Langemė“ 114,0% Metalinių durų ir langų gamyba 36 UAB „Metalo meistrai“ 112,0% Metalo konstrukcijų ir jų dalių gamyba 37 UAB „Stikmeta“ 111,6% Kiti statybos baigiamieji ir apdailos darbai 38 UAB „Techasas Trade“ 110,0% Elektrinių buitinių aparatų ir prietaisų mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse 39 UAB „Novus Itus“ 108,0% Grūdų, neperdirbto tabako, sėklų ir pašarų gyvuliams didmeninė prekyba 40 UAB „L. Ezerskio įmonė“ 107,9% Krovininis kelių transportas 41 UAB „Frusela“ 103,7% Kitų, niekur kitur nepriskirtų, maisto produktų gamyba 42 UAB „Volimeda“ 102,6% Medienos pjaustymas ir obliavimas 43 UAB „Duguva“ 101,0% Virvių, lynų, virvelių ir tinklų gamyba 44 UAB „Raguvos baldai“ ir ko 98,1% Kitų baldų gamyba 45 UAB „Autosetas“ 96,3% Variklinių transporto priemonių atsarginių dalių ir pagalbinių reikmenų mažmeninė prekyba 46 UAB „Prorentus“ 90,5% Statybos ir inžinerinių statybos darbų mašinų ir įrenginių nuoma ir išperkamoji nuoma 47 UAB „Achatas“ 89,7% Kitų baldų gamyba 48 UAB „Darius Agro“ 89,0% Grūdų, neperdirbto tabako, sėklų ir pašarų gyvuliams didmeninė prekyba 49 UAB „Baltkos“ 88,5% Kvepalų ir kosmetikos priemonių didmeninė prekyba 50 UAB „Automatikos sistemos“ 87,4% Elektros skirstomosios ir valdymo įrangos gamyba Šaltiniai: UAB „Creditinfo Lietuva“, „Verslo žinios“

••

Panevėžys išlaiko savo veido – pramonės miesto – bruožus.

Panevėžio apskritis :: Investuotojų rekomendacijos - geriausia reklama Rasa Dževeckytė

Matas Miknevičius

info@verslozinios.lt

Užsienio investuotojai ne tik grąžina Panevėžiui pramonės miesto vardą, bet sukuria ir palankesnių sąlygų smulkiajam verslui, kuris stambiesiems gamintojams tiekia savo produkciją ir siūlo aptarnavimo paslaugas. Jei bus dar labiau sustiprinti inžinerijos, IT ir logistikos sektoriai, šio regiono ekonominiai rodikliai gali šauti strėle aukštyn. Nuo seno stipria pramone garsėjantis Panevėžys vėl gali pasigirti besiplečiančiomis ir naujai kylančiomis gamyklomis. „Vien iš baldų UAB „Dominari“, kurie Panevėžyje buvo vieni pirmųjų norvegų investuotojų, gamyklos išvyksta 36 sunkvežimiai, prikrauti

čia pagamintos produkcijos. Ir tai – per dieną. O tokių įmonių, kurios mūsų mieste pagamintą produkciją eksportuoja po visą pasaulį, – tikrai ne viena. Vien norvegų kapitalo bendrovių čia veikia 18, – padidėjusiu ekonominiu gyvybingumu džiaugiasi Sigitas Gailiūnas, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas (PPPAR), AB „Lietkabelis“ generalinis direktorius. – Pavyzdžiui, 2014 m. čia pradėjo veikti ir suomių „PKC Group“, kuri, kaip ir mūsų bendrovė, gamina automobilių kabelių pynes. Ji sukūrė kelis šimtus darbo vietų.“ Sniego gniūžtės efektas 2014 metų pradžioje tiesioginės užsienio investicijos Panevėžio mieste sudarė 246,05 mln. Eur, per metus išaugo 10,8%. Vienam miesto gyventojui teko 2.554 Eur užsienio kapitalo. Į Panevėžio miesto įmones 2014 m. pradžioje buvo investuota 1,9% viso Lietuvoje investuoto užsienio kapitalo.

Verslui Panevėžys patrauklus dėl savo geografinės padėties, gana neblogai išplėtotos infrastruktūros, daug pranašumų suteikia ir tai, kad pro miestą eina kelias „Via Baltika“. „Mieste jau sovietmečiu ilgus dešimtmečius veikė daug pramonės įmonių. Pasikeitus rinkos sąlygoms, daugelis jų bankrutavo, tačiau kvalifikuota darbo jėga liko. Tai, kad čia yra gerų specialistų, taip pat didina miesto patrauklumą investuotojams“, – nurodo Visvaldas Matkevičius, PPPAR generalinis direktorius. Tiesa, esamų specialistų toli gražu neužtenka, nes čia ateinantys investuotojai kuria šimtus naujų darbo vietų. Todėl buvo kreiptasi į Panevėžyje veikiančias aukštąsias mokyklas – KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakultetą ir Panevėžio kolegiją – kad šios atsižvelgtų į čia veikiančių įmonių poreikius ir pagal tai rengtų specialistus. „Tai paliko ypač gerą įspūdį čia dirbančioms užsienio bendrovėms, kad rengiami

būtent jiems reikalingi specialistai. Neabejoju, kad ši žinia bus perduota ir kitiems galimiems investuotojams. Pavyzdžiui, norvegai apskritai mėgsta būriuotis, jei ateina viena įmonė, netrukus į tą šalį pradeda eiti ir kiti investuotojai iš Norvegijos“, – pabrėžia p. Matkevičius. „Panevėžyje jau dirbančio kurio nors investuotojo pozityvus atsiliepimas apie verslo sąlygas yra geriausia reklama, pritraukianti naujų užsienio bendrovių. Čia kaip investicijos – įdėti pinigai ne tik pradeda duoti grąžą, bet ir uždirba pelno“, – antrina p. Gailiūnas. Beje, vietos verslininkai neabejoja, kad dar daugiau investuotojų netrukus pritrauks Panevėžio laisvoji ekonominė zona (LEZ), kurią sudaro 47 ha teritorija. Čia įrengta visa reikalinga infrastruktūra: parengtas detalusis planas, o sklypai padalyti į atskirus plotus. Teritorijoje paruošti apšviesti vidaus keliai, asfaltuoti privažiavimo keliai, elektros linija, dujotiekis, vandentiekis

Juditos grigelytės (VŽ) nuotr.

ir kanalizacija. „Šiek tiek apmaudu, kad popierinės dalies, t. y. formalumų tvarkymas užtruko net porą metų. Per tą laiką tikriausiai ne vienas investuotojas nuėjo kitur. Tačiau gerai, kad pagaliau LEZ pradeda realiai veikti“, – komentuoja p. Gailiūnas. Įmonės, besisteigiančios laisvojoje ekonominėje zonoje ir investuojančios daugiau kaip 1 mln. Eur, pirmuosius šešis ataskaitinius mėnesius nemoka pelno mokesčio, kitus dešimt mėnesių moka tik pusę priklausančio pelno mokesčio, taip pat visiškai nemoka nekilnojamojo turto mokesčio, neapmokestinami gauti dividendai. Be revoliucijų Nors padėtis regione ir gerėja, tačiau augti dar tikrai yra kur. Panevėžio apskrities BVP vienam gyventojui sudaro maždaug 75% šalies vidurkio, nors prieš krizę šis rodiklis viršijo 80%. Taigi Panevėžio apskritis vis dar nėra atgavusi tų pozicijų, kurias yra turėjusi

anksčiau. „Nuo šalies vidurkio atsiliekama aukštesnę pridėtinę vertę kuriančiuose sektoriuose, tokiuose kaip profesinė ir inžinerinė veikla, informacinės technologijos ar transportas bei logistika. Iš esmės Panevėžio apskrityje nėra kokių nors revoliucinių pokyčių, ūkyje toliau dominuoja apdirbamoji pramonė, statyba, prekyba ir žemės ūkis. Permainingai sekasi maisto pramonės – pieno, mėsos perdirbėjams – ir žemės ūkio sektoriams, bet tai nėra koks nors regiono išskirtinumas“, – komentuoja Marius Pangonis, „Danske Bank“ Panevėžio klientų aptarnavimo centro direktorius. Jis išskiria ir tas sritis, kuriose aukštaičiai pralenkia kitus regionus. Ypač daug čia yra koncentruota žemės ūkio gamybos, Panevėžio apskritis sudaro 6% viso šalies BVP, o žemės ūkio produkcijos atveju ta dalis yra gerokai didesnė ir sudaro 15%. Taip pat šioje srityje išsiskiria miškininkystės, statybos sektoriai.

Verslo žinios, 2016 01 29, penktadienis

Gazelė2015

egioną vėl stato ant kojų Veikiančių ūkio subjektų skaičius 2014 m. pagal darbuotojų skaičių

0–4 3767 5–9 937 10–19 509 20–49 414 50–99 205 100–149 46 150–249 28 250–499 25 500–999 5 1000 < 2

klausimai regiono lyderiui

Mažų ir vidutinių įmonių skaičius pagal ekonominės veiklos rūšis 2014 m.

Petro Alinaičio NUOTR.

Didmeninė ir mažmeninė prekyba, transporto priemonių remontas 1.488 Apdirbamoji gamyba 553 Transportas ir saugojimas 417 Statyba 296 Profesinė, mokslinė ir techninė veikla 258 Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė 208 Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla 208 Nekilnojamojo turto operacijos 160 Žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas 96 Administracinė ir aptarnavimo veikla 92 Informacija ir ryšiai 54 ŠALTINIS: STATISTIKOS DEPARTAMENTAS

Nerijų Olšauską, Panevėžio UAB

„ AQ Wiring Systems“ direktorių, kalbina Milda Tarcijonaitė

••Galimi investuotojai vis dažniau studijuoja miesto žemėlapį. Juditos grigelytės (VŽ) nuotr.

Komentarai

2014 m. Panevėžio apskrityje buvo eksportuota 927,8 mln. Eur lietuviškos kilmės prekių, tai sudaro 6,7% viso lietuviškos kilmės prekių eksporto. Tiesa, palyginti su 2013 m., eksportas sumenko daugiau kaip 1%. Panevėžio apskrities įmonės daugiausia savo produkcijos eksportavo į Rusiją, Norvegiją, Italiją, Latviją, Vokietiją, Lenkiją, Iraną, Švediją, Suomiją, Saudo Arabiją. Smulkieji gyvybingi Panevėžio apskritis viršija šalies vidurkį pagal smulkių ir vidutinių įmonių sukuriamą pridėtinę vertę – 73%, o šalyje šis rodiklis siekia 65%. „Stambūs investuotojai ir projektai yra labai pastebimi regione, bet galime sakyti, kad smulkusis verslas, kurio veikla susijusi su stambiomis įmonėmis – statyba, komplektavimo dalių gamyba, įvairios paslaugos ir pan., – taip pat gan sėkmingai plėtojamas. Kita vertus, paslaugų sektorius dar nepasivijo Vilniaus ar kitų didžiųjų miestų lygmens ir tai suprantama, žmonių perkamoji galia čia žemesnė ir labai sparčiai neauga“, – ko-

Uždirba daugiau Optimizmą šiame regione kiek temdo tai, kad nedarbo lygis, palyginti su dažniausiai lyginamais Šiauliais, čia vis dar gana aukštas. Panevėžio regione 2015m. balandžio 1 dieną registruota 15.400 bedarbių, tarp didžiųjų miestų Panevėžyje buvo daugiausia bedarbių – 8,6%, o mažiausiai

Kada įkurta įmonė, kokius svarbiausius pokyčius bendrovės raidoje įvardintumėte?

••Sigitas Gailiūnas, AB „Lietkabelis“ generalinis direktorius: „Panevėžyje jau dirbančio kurio nors investuotojo pozityvus atsiliepimas apie verslo sąlygas yra geriausia reklama. Čia kaip investicijos – įdėti pinigai ne tik pradeda duoti grąžą, bet ir uždirba pelno.“

mentuoja banko atstovas. Rasa Šliažkienė, Panevėžio UAB „Lokta“ vadovė, teigia, kad pramonės bendrovės mieste tradiciškai aktyvesnės nei smulkieji verslininkai. „Didesnis verslo aktyvumas matomas tik pramonės sektoriuose, tačiau ir kaip verslininkė, ir kaip miesto gyventoja nematau didelio smulkiojo verslo atsigavimo. Pastaraisiais metais Panevėžyje atsirado vos kelios naujos kavinės, daugelis pramogų vyksta didžiuosiuose prekybos centruose, kuriuose žmonės laiką ir leidžia, o ne miesto centre“, – dėsto pašnekovė. Tiesa, ji pabrėžia, kad anksčiau veikusių didelių gamyklų teritorijose šiandien sparčiai kuriasi nedidelės pramoninės bendrovės.

••

Visvaldas Matkevičius, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius: „Mieste jau sovietmečiu ilgus dešimtmečius veikė daug pramonės įmonių. Pasikeitus rinkos sąlygoms, daugelis jų bankrutavo, tačiau kvalifikuota darbo jėga liko. Juo labiau kad atsižvelgiama ir į jau veikiančių įmonių poreikį, pagal jį rengiami būsimi specialistai.“

– Šiauliuose – 5,8%. Vis dėlto šį nedžiuginantį rodiklį kiek kompensuoja tai, kad Panevėžio apskrities darbuotojų vidutinis neto darbo užmokestis yra vienas didžiausių Lietuvoje. 2014 metų pabaigoje jis siekė 492 Eur, o tai yra daugiau nei Šiauliuose, Utenoje, Alytuje, Telšiuose. Beje, statistika

Tikslas tapti klientų pasirinkimu Nr. 1

rodo, kad darbo užmokesčio augimas 2014 m. Panevėžio regione buvo vienas sparčiausių Lietuvoje. Tai lėmė besikuriančios užsienio kompanijos, kuriose darbo užmokestis didesnis nei daugelyje vietos įmonių, o vietiniai verslininkai taip pat priversti lygiuotis į aukščiau kilstelėtą kartelę.

Įmonė įkurta 2001 metais. 2012 m. bendrovę įsigijo AQ Group AB, (Švedija). Naujieji akcininkai suteikė įmonei visišką laisvę savarankiškai priimti sprendimus ir vykdyti veiklą. Kokie sprendimai leido pasiekti puikių įmonės augimo rezultatų? Puikus darbuotojų kolektyvas, tinkamai suformuota vadovų komanda, pažangių įmonės valdymo metodų taikymas, dėmesys klientui, paprastumas, verslumas, rentabilumas, narsa ir pagarba kolegoms, klientams ir verslo partneriams. Ar susiduriate su darbuotojų trūkumu ir kaip spren džiate šią problemą? Investuojame į darbuotojų kvalifikacijos ir kompetencijos augimą, kuriame sveikas, saugias ir įdomias darbo sąlygas, įmones darbuotojams suteikiame galimybę ir pirmenybę kilti karjeros laiptais. Gerbiame darbuotojus ir laiku vykdome savo įsipareigojimus. Kokią didžiausią krizę įmonei teko įveikti ir kaip? 2008 m. dėl pasaulinės ekonominės krizės užsakymai staiga sumažėjo daugiau nei 40%. Teko reorganizuotis, atleisti 240 darbuotojų, uždaryti išorinį įmonės padalinį. Dėl greito, organizuoto ir sklandžiai įgyvendinto priemonių plano įmonė sugebėjo išlikti finansiškai stabili, atsinaujinti ir užsitarnauti naujų klientų pasitikėjimą bei užimti didesnę rinkos dalį. Kaip įsivaizduojate bendrovę po 5 metų? Moderni ateities įmonė, įsitvirtinusi kaip klientų pasirinkimas Nr. 1. Išliksime paprasta ir skaidria organizacija, plėsime rinkas, kursime dar daugiau pridėtinės vertės, steigsime naujas ir patrauklias darbo vietas. Apyvarta bus išaugusi daugiau nei 60%.

Verslo žinios, 2016 01 29, penktadienis

Gazelė2015

Šiaurės Lietuvos veidas Šiaulių apskrities „Gazelės 2015“ Vieta Bendrovė Pardavimų pokytis Veikla 2011-2014 m., %

1 UAB „NMF Porolon“ 1132,1% Neaustinių medžiagų ir neaustinių medžiagų gaminių ir dirbinių, išskyrus drabužius, gamyba 2 UAB „Rekana“ 561,1% Tinkavimas 3 UAB „Sedaras“ 454,4% Kitų baldų gamyba 4 UAB „Kensa“ 438,2% Kitų baldų gamyba 5 UAB „Algvita“ 414,7% Krovininis kelių transportas 6 UAB „Slezvb“ 366,6% Nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas 7 UAB „Ginstata“ 304,8% Tinkavimas 8 UAB „NMF Metal“ 277,5% Mechaninis apdirbimas 9 UAB „Green Line Shipping“ 233,3% Vandens transporto priemonių ir įrangos nuoma ir išperkamoji nuoma 10 UAB „Fautra“ 232,4% Krovininis kelių transportas 11 AB „Cranbalt“ 219,4% Kita, niekur kitur nepriskirta, specializuota statybos veikla 12 UAB „Reketukas“ 207,4% Pieno produktų, kiaušinių bei valgomųjų aliejaus ir riebalų didmeninė prekyba 13 UAB „Cherry servers“ 191,9% Duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų (prieglobos) ir susijusi veikla 14 UAB „AL Construction“ 189,7% Metalo konstrukcijų ir jų dalių gamyba 15 UAB „Egrida“ 186,5% Automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių pardavimas 16 UAB „Gemega“ 186,2% Čiužinių gamyba 17 UAB „CTO LT“ 180,4% Kita informacinių technologijų ir kompiuterių paslaugų veikla 18 AB „Neaustinių medžiagų fabrikas“ 179,4% Nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas 19 UAB „OBLT“ 178,7% Švelniakailių žvėrelių auginimas 20 UAB „Eurocaras“ 177,2% Variklinių transporto priemonių atsarginių dalių ir pagalbinių reikmenų didmeninė prekyba 21 UAB „Gretvėja“ 177,0% Krovininis kelių transportas 22 UAB „Gausuva“ 174,0% Naudotų daiktų mažmeninė prekyba parduotuvėse 23 UAB „Studlita“ 171,1% Krovininis kelių transportas 24 UAB „Pakražantė“ 170,7% Gyvų gyvulių didmeninė prekyba 25 UAB „Eurema“ 168,7% Variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas 26 UAB „Tadas & DK“ 162,0% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba 27 UAB „Šiaulių tauro ryšiai“ 161,2% Elektros sistemų įrengimas 28 UAB „Šiaulių Eoltas“ 161,0% Variklinių transporto priemonių atsarginių dalių ir pagalbinių reikmenų didmeninė prekyba 29 UAB „Latakko“ 159,9% Variklinių transporto priemonių atsarginių dalių ir pagalbinių reikmenų didmeninė prekyba 30 UAB „Brokmida“ 159,9% Krovininis kelių transportas 31 UAB „Reklamos diktatorius“ 156,4% Kita, niekur kitur nepriskirta, gamyba 32 UAB „PLUS Windows“ 153,5% Plastikinių statybos dirbinių gamyba 33 UAB „Smagurių namai“ 151,1% Duonos gamyba; šviežių konditerijos kepinių ir pyragaičių gamyba 34 UAB „Sentera Baltica“ 148,2% Metalinių dirbinių, vandentiekio ir šildymo įrangos bei reikmenų didmeninė prekyba 35 UAB „Colis“ 147,2% Vandentiekio, šildymo ir oro kondicionavimo sistemų įrengimas 36 UAB „Arkada“ 145,4% Naujų pastatų statyba 37 UAB „Viking Industrier“ 144,0% Medinių surenkamųjų statinių ar jų detalių gamyba 38 UAB „Autoritmas“ 142,3% Automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių pardavimas 39 UAB „Petro medis“ 142,3% Medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių didmeninė prekyba 40 UAB „Baltmėsa“ 138,4% Mėsos ir mėsos produktų didmeninė prekyba 41 UAB „Targirė“ 137,2% Medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių didmeninė prekyba 42 UAB „Vidrena“ 136,4% Mažmeninė prekyba nespecializuotose parduotuvėse, kuriose vyrauja maistas, gėrimai ir tabakas 43 UAB „Formula Air Baltic“ 134,0% Nebuitinių aušinimo ir vėdinimo įrenginių gamyba 44 UAB „Amalit“ 133,7% Kitų mašinų ir įrangos didmeninė prekyba 45 UAB „Interscalit“ 133,2% Gatavų tekstilės dirbinių, išskyrus drabužius, gamyba 46 UAB „Edma“ 133,1% Krovininis kelių transportas 47 UAB „REC BalticVent“ 128,6% Medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių didmeninė prekyba 48 UAB „Devold AMT“ 128,4% Stiklo pluoštų gamyba 49 UAB „Šeduvos šilas“ 128,1% Medienos ruoša 50 UAB „Auresco“ 126,7% Krovininis kelių transportas

Šiaulių apskričiai itin svarbios apdirbamosios pramonės eksportuojančios įmonės.

Šaltiniai: UAB „Creditinfo Lietuva“, „Verslo žinios“

Vladimiro ivanovo (VŽ) nuotr.

••

Šiaulių apskritis :: Padėtis darbo rinkoje priklauso ir nuo profesinio mokymo Matas MikneviČius

Milda Tarcijonaitė

info@verslozinios.lt

Ketvirtas pagal gyventojų skaičių šalies regionas ketvirtoje vietoje yra ir pagal daugelį ekonominių rodiklių. Vis dėlto vienoje rungtyje Šiaulių apskritis augimu lenkia ir Vilnių, ir Kauną, tai – eksportas. Nors bendrame kontekste Šiaulių regiono verslininkai vis dar atrodo lyg vidutiniokai, pastaraisiais metais apskrityje vis aktyviau kuriamos naujos įmonės, pritraukiama vis daugiau užsienio investuotojų, plečiasi įmonės, kurios mieste investavo jau anksčiau. Perspektyvi vidutiniokė Nors pastaruoju metu ir demonstravo ekonominį dinamiškumą, Šiaulių apskritis vis dar lieka viena šalies vidu-

tiniokių pagal daugelį makroekonominių ir socialinių rodiklių, teigia Rokas Grajauskas, „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas. „Nedarbas užpraėjusiais metais apskrityje gana stipriai viršijo šalies vidurkį (sudarė 12,9%, kai šalies vidurkis – 10,7%), o pagal vidutinį atlyginimą (559 Eur) apskritis buvo antra nuo galo ir lenkė tik Marijampolės apskritį bei beveik 20% atsiliko nuo šalies vidurkio. Pagal 1 tūkst. gyventojų tenkantį veikiančių įmonių skaičių Šiaulių apskritis taip pat yra viena šalies vidutiniokių, bet džiugina tai, kad 2014 m. įmonių skaičiaus augimas siekė beveik 9%“, – sako p. Grajauskas. Jo teigimu, analizuojant regiono verslo struktūrą į akis krinta itin didelė žemės ūkio svarba. Apskrityje pagaminama 20% visos Lietuvos žemės ūkio produkcijos. „Apskritis šalies vidurkį taip pat viršija pagal miškininkystės, apdirbamosios gamybos ir transporto sektoriaus svarbą. Natūralu, kad neigiama

situacija žemės ūkio sektoriuje dėl smarkiai kritusių parduodamos produkcijos kainų ir Rusijos taikomo embargo maisto produktams neigiamai veikia ir visą apskrities ekonomiką“, – kalba banko atstovas. Pritraukia investuotojų Šiaulių regione užsienio investicijos pastaruoju metu augo, ypač sparčiai jos padidėjo Šiaulių mieste – nuo 2009 iki 2014 m. išaugo beveik 50% ir siekė 101 mln. Eur. „Panevėžys visuomet pirmaudavo pagal pritrauktas užsienio investicijas ir darbo užmokesčio dydį. Šiauliai vis dar vejasi Panevėžį – vidutinis atlyginimas 2014 m. prilygo Panevėžio regiono vidutiniam atlyginimui 2013 m. ir augo lėčiau nei Panevėžyje. Regione daugiausia investicijų pritraukia Šiaulių miesto savivaldybė, antroje vietoje yra Akmenė su beveik 46 mln. Eur pritrauktų investicijų“, – dėsto Rugilė Andziukevičiūtė, „Investuok Lietuvoje“ regionų plėtros koordinatorė. Akmenėje sėkmingai vys-

tomas statybos klasteris, apie savo planuojamą plėtrą, 34 mln. Eur investicijas ir planuojamas sukurti naujas darbo vietas paskelbė bendrovė „Eternit Baltic“. „Akmenė yra geras pavyzdys, kaip žaliavų tiekėjai sėkmingai veikia su kitų produktų gamintojais. Akmenei reikia ir toliau plėtoti šį klasterį, tikslingai vystyti kompetencijas ir pristatyti investuotojams savo galimybes būtent šiose srityse“, – mano specialistė. Šiaulių mieste ir rajone investuotojams yra patrauklių pramoninių zonų, Šiaulių pramoninį parką yra pasirinkusios užsienio kapitalo įmonės „Vonin“, „Rol Statga“, paslaugų centrą atidarys „Scania“. Šiaulių regiono ekonomika lieka smarkiai priklausoma nuo bendrovės IKEA užsakymų. Ne vien pramonininkai Kai beveik visą produkciją įmonė eksportuoja, regionas, kuriame dirbama, turi nedaug įtakos. Tokios nuomonės laikosi Audrius Butkevičius,

Šiaulių reklamos gamybos UAB „Reklamos diktatorius“ direktorius. Įmonė beveik 100% savo produkcijos eksportuoja į įvairias Europos šalis. „Prieš keletą metų dalį produkcijos realizuodavome Lietuvoje, turėjome filialą Kaune. Vis dėlto nusprendėme visą dėmesį sutelkti į eksportą ir veiklą vykdome Šiauliuose. Galbūt anksčiau ir pavykdavo sutaupyti lėšų, nes regione buvo mokami mažesni atlyginimai darbuotojams, tačiau dabar taip nėra. Pavyzdžiui, įmonėje dirba žmonių, kurie į Šiaulius persikėlė iš Vilniaus, Kauno“, – sako p. Butkevičius. Įmonėje dirba apie 50 darbuotojų, vien pernai įdarbinta 10 žmonių. Darbuotojai bendrovėje keičiasi minimaliai, nauji žmonės įdarbinami pagal rekomendacijas. „Darbuotojų pagal skelbimą tikrai neieškome“, – patikina p. Butkevičius. Darbuotojų užmokestis priklauso nuo kvalifikacijos, tačiau verslininkas nurodo,

kad darbuotojams nemokami minimalūs atlyginimai. „Kokio dydžio darbo užmokestis bus mokamas darbuotojui, priklauso nuo jo kvalifikacijos. Yra darbuotojų, uždirbančių 800–900 Eur. Kiti uždirba mažiau, tačiau minimalaus atlyginimo darbuotojams nemokame“, – sako įmonės vadovas. Kalbėdamas apie verslo aplinką Šiaulių regione, pašnekovas išskiria kelis verslininkų požiūrius. Vieni – nepataisomi pesimistai, kiti – optimistiškai nusiteikę ir ieškantys būdų, kaip plėtoti verslą. „Pastebiu, kad pastaruoju metu į Šiaulius grįžta daugiau žmonių, nei išvažiuoja. Kalbant apie verslą, vyrauja du priešingi požiūriai. Dalis įmonių vadovų tradiciškai lietuviškai verkia, kad žmonių mažėja, darbuotojų sunku rasti. O kiti – plečiasi ir sėkmingai dirba, investuoja į verslą“, – kalba p. Butkevičius. Save verslininkas priskiria prie optimistų ir nurodo, kad pernai jo valdoma įmonė į naujus įrenginius investavo

Verslo žinios, 2016 01 29, penktadienis

Gazelė2015

s atrodo optimistiškai 12% 5

••

klausimai regiono lyderiui

Tiek pirmoje 2015 m. pusėje augo Šiaulių apskrities eksporto apimtys.

VLADIMIRO IVANOVO (VŽ) NUOTR.

Komentarai

Petrą Monkų, UAB “NMF

••Audrius Butkevičius, UAB „Reklamos diktatorius“ direktorius: „Dalis įmonių vadovų tradiciškai lietuviškai verkia, kad žmonių mažėja, darbuotojų sunku rasti. O kiti – plečiasi ir sėkmingai dirba, investuoja į verslą.“

Porolon” direktorių, kalbina Rasa Dževeckytė

Augsime dar ir tikrai tempų nelėtinsime Kada įkurta įmonės, kokius svarbiausius pokyčius įvardintumėte? UAB „NMF Porolon“ įmonė įkurta 2005 metais. Svarbiau sias pokytis – tai įmonės veiklos krypties keitimas 2012 m., kuomet koncentravomės į tekstilinių gaminių gamybą. Kokie sprendimai leido pasiekti tokio augimo?

••

apie 0,5 mln. Eur, o netrukus buotojų. Pastebiu, kad jauni veiklą pradės vykdyti naujose, žmonės nelabai nori mokytis ką tik pastatytose patalpose. darbininkiškų profesijų“, – svarsto pašnekovė. Švietimo problema Problemą mato ir ekonoVis dėlto ir optimistiškai mikos analitikai. Apskrities nusiteikusiems verslininkams konkurencingumas priklaureikiamų specialybių darbuo- sys nuo to, kaip į rinkos potojų rasti pavyksta ne visuo- reikius reaguos vietos švietimo met. sistema, sako p. Grajauskas. Janina Sanikovienė, Šiaulių Apskritis yra trečia Lietuvoje trikotažinių drabužių ga- pagal profesinių mokyklų momybos UAB „Savitas stilius“ kinių skaičių, tenkantį 1.000 direktorė, kaip vieną aktua- gyventojų. liausių verslo skaudulių nu„Tai yra sveikintina tendenrodo kvalifikuotų darbuotojų cija, apskritis ir toliau turėtų stoką. Dabar bendrovėje dirba stiprinti profesinį mokymą. 65 žmonės, tačiau po truputį O Šiaulių universitetas vis darbuotojai išeina į pensiją, o dar per didelį dėmesį skiria pakeisti jų nėra kuo. socialiniams ir humanitari„Konstruktorių r a s t i niams mokslams. Tik didesnis Vilniuje nesunku, o Šiauliuose orientavimasis į techninius ir – itin sudėtinga. Su dizaineriais inžinerinius mokslus gali užgalime dirbti per atstumą, o tikrinti universiteto reikalinkonstruktoriai – priešingai, gumą ir duoti realios naudos turi dirbi vietoje. Pavyzdžiui, apskrities ekonomikai“, – sako siuvėjus mokome patys“, – kal- ekonomistas. ba p. Sanikovienė. Ponia Andziukevičiūtė taip Nors Šiauliuose yra nemažai pat mano, kad Šiauliai ir toliau mokymo įstaigų, anot versli- galėtų išlaikyti patrauklumą ninkės, ruošiančių kvalifikuo- gamybos srityje veikiantiems tus darbininkus, ypač techni- užsienio investuotojams, jei nės pakraipos, nedaug. nevėluotų užtikrindami pa„Šiaulių universitete rengia- kankamą specialistų, galinčių mi humanitarinės pakraipos dirbti su metalo ir medžio apspecialistai. Įmonėms trūksta dirbimu, skaičių. „Svarbu, kad regione veitechninių specialybių dar-

kiančios švietimo institucijos reaguotų į rinkos poreikius, Šiaulių universitetas įsivertintų savo programų aktualumą ir įgyvendintų žadamas reformas“, – priduria pašnekovė.

Veikiančių mažų ir vidutinių įmonių skaičius, 2014 m. Šiaulių apskr. Akmenės r. sav. Joniškio r. sav. Kelmės r. sav. Pakruojo r. sav. Radviliškio r. sav. Šiaulių m. sav. Šiaulių r. sav.

Rokas Grajauskas, „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas: „Pagal 1 tūkst. gyventojų tenkantį veikiančių įmonių skaičių Šiaulių apskritis yra viena šalies vidutiniokų, bet džiugina tai, kad 2014 m. įmonių skaičiaus augimas siekė beveik 9%.“

Šiaulių apskrities įmonės pagal darbuoto jų skaičių, 2014 m. 4.675 191 275 323 232 407 2.616 631

Darbuotojai Įmonės

0–4 2.414 5–9 1.046 10–19 574 20–49 423 50–99 146 100–149 46 150–249 26 250–499 17 500–999 3

Mažos ir vidutinės įmonės Šiaulių apskrityje pagal veiklos rūšis, 2014 m. Didmeninė ir mažmeninė prekyba, transporto priemonių remontas 2.632 Apdirbamoji gamyba 758 Transportas ir saugojimas 607 Meninė, pramoginė ir poilsio organizavimo veikla 594 Statyba 437 Profesinė, mokslinė ir techninė veikla 369 Švietimas 335 Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė 368 Žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas 333 Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla 237 Nekilnojamojo turto operacijos 197 ŠALTINIS : STATISTIKOS DEPARTAMENTAS

Sprendimų tikrai daug. Nuolatinės investicijos į įrangą gamybiniam pajėgumui didinti ir procesui optimizuoti. Greita reakcija į klientų poreikius. Komandinis darbas siekiant susikurtų ir klientų iškeltų standartų. Aukštas kokybės standartas. Nuolatinis vidinių procesų tobulinimas. Konkurencinga produkcijos kaina nuolat efektyvinant gamybos procesą ir mažinant sąnaudas. Sukurti tvirti bendradarbiavimo santykiai, pagrįsti abipusiu pasitikėjimu – tiek su žaliavų tiekėjais, tiek su klientais. Ar susiduriate su darbuotojų trūkumu ir kaip spren džiate šią problemą? Taip, specializuotų darbuotojų trūkumas ypač jaučiamas paskutinius dvejus metus. Įkūrėme filialą kitame Lietuvos mieste, dalį gamybos iškėlėme iš Lietuvos. Automatizuojame gamybinį procesą. Pats kas dieną praleidžiu nemažai laiko gamyboje, kad pamatyčiau problemas, kartu su darbuotojais ieškome, kaip galima pašalinti trūkumus, dar labiau didinti efektyvumą. Kokią didžiausią įmonei krizę teko įveikti ir kaip? Įmonės veiklai labai stipriai atsiliepia JAV dolerio kurso svyravimai. Galbūt neįvardinčiau tai kaip krizės, bet turbūt didžiausias iššūkis buvo įveikti dolerio brangimą euro atžvilgiu, prasidėjusį 2014 m. II pusmetį, ir ieškoti sprendimų, kaip suvaldyti šią riziką bei kaip kompensuoti žaliavų brangimą. Tai įveikti padėjo įvairiausių sprendimų visuma : alternatyvių žaliavų ir paslaugų teikėjų paieškos, žaliavų normų optimizavimas, gamybos proceso tobulinimas ir efektyvumo didinimas investuojant į proceso automatizaciją, veiklos sąnaudų mažinimas ir t. t. Kaip įsivaizduojate bendrovę po 5 metų? Žinoma, tik augančią ir ne mažesniais tempais. Kardinalių veiklos pokyčių neplanuojame, bandelių kepti nepradėsime. O pagrindinis tikslas – įmonės plėtrą planuoti taip, kad gamybos procesas taptų kuo mažiau priklausomas nuo žmogiškųjų išteklių ir kad tai nepradėtų riboti įmonės plėtros.

Verslo žinios, 2016 01 29, penktadienis

Gazelė2015

Pro nykius debesis lend Tauragės apskrities „Gazelės 2015“ Vieta Bendrovė Pardavimų pokytis Veikla 2011-2014 m., %

1 UAB „Eglėšakis“ 277,1% Kita, niekur kitur nepriskirta, gamyba 2 UAB „RRST“ 234,7% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba 3 UAB „Tomada“ 162,3% Automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių pardavimas 4 UAB „Jozita“ 151,7% Automobilių degalų mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse 5 UAB „Argimetas“ 135,6% Variklinių transporto priemonių atsarginių dalių ir pagalbinių reikmenų didmeninė prekyba 6 UAB „F.B. Production“ 127,8% Medienos pjaustymas ir obliavimas 7 UAB „Brolenta“ 107,5% Medienos pjaustymas ir obliavimas 8 ŽŪK „Dobilo lapas“ 106,0% Grūdų, neperdirbto tabako, sėklų ir pašarų gyvuliams didmeninė prekyba 9 UAB „Spaisvilė“ 104,9% Kavos, arbatos, kakavos ir prieskonių didmeninė prekyba 10 UAB „Medjoketa“ 104,2% Medienos ruoša 11 UAB „Profilsta“ 89,7% Stogų dengimas 12 UAB „Tauraplastas“ 87,9% Kitų plastikinių gaminių gamyba 13 UAB „Baltijos trasa“ 81,8% Variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas 14 Kooperatyvas „Gera mėsa“ 76,4% Fasavimo ir pakavimo veikla 15 UAB „Mickiškė“ 72,6% Miško medžių auginimas ir kita miškininkystės veikla 16 ŪKB „Šilgaliai“ 71,6% Mišrusis žemės ūkis 17 Šilalės rajono ŽŪB „Kontautėliai“ 71,0% Mėsos ir paukštienos produktų gamyba 18 UAB „Klasmann-Deilmann Laukėsa“ 69,5% Durpių gavyba 19 Agroserviso kooperatyvas „Pynauja“ 68,5% Medienos pjaustymas ir obliavimas 20 UAB „Bratoil“ 67,7% Kietojo, skystojo ir dujinio kuro bei priedų didmeninė prekyba 21 UAB „Loglifta“ 67,6% Medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių didmeninė prekyba 22 UAB „A. Galinaičio transportas“ 62,8% Krovininis kelių transportas 23 UAB „DK statyba“ 62,8% Metalo dirbinių, dažų ir stiklo mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse 24 UAB „Manvesta“ 61,1% Krovininis kelių transportas 25 UAB „Kristensen & Kristensen“ 58,8% Kitų baldų gamyba 26 UAB „Scanprekyba“ 57,6% Statybinių medžiagų mažmeninė prekyba 27 UAB „Tiko baldai“ 57,4% Virtuvės baldų gamyba 28 UAB „Jurmedija“ 52,6% Naujų pastatų statyba 29 UAB „Gvidoma“ 52,4% Gyvų gyvulių didmeninė prekyba 30 UAB „Miško ruošos darbai“ 51,1% Medienos ruoša 31 UAB „Transedda“ 48,9% Krovininis kelių transportas 32 UAB „Agrolita“ 48,3% Žemės ūkio mašinų, įrangos ir reikmenų didmeninė prekyba 33 UAB „Savas medis“ 47,9% Medienos ruoša 34 UAB „Erra“ ir Ko 47,0% Kitų baldų gamyba 35 UAB „BauBer“ 44,6% Metalo dirbinių, dažų ir stiklo mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse 36 UAB „Alantas“ 44,0% Virtuvės baldų gamyba 37 UAB „United Transline“ 43,6% Krovininis kelių transportas 38 UAB „Ryšininkas“ 43,3% Betono gaminių, skirtų statybinėms reikmėms, gamyba 39 UAB „Virgeta“ 43,1% Krovininis kelių transportas 40 UAB „Apastata“ 40,4% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba 41 UAB „Optita“ 34,2% Elektrinių buitinių aparatų ir prietaisų mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse 42 UAB „Kontautėlių prekyba“ 33,9% Mažmeninė prekyba nespecializuotose parduotuvėse, kuriose vyrauja maistas, gėrimai ir tabakas 43 UAB „Uosis“ 33,4% Virtuvės baldų gamyba 44 UAB „Simka 1“ 33,3% Krovininis kelių transportas 45 UAB „Šilalės statyba“ 32,6% Kita, niekur kitur nepriskirta, specializuota statybos veikla 46 UAB „Vers Deko“ 32,5% Kitų medienos gaminių gamyba; dirbinių iš kamštienos, šiaudų ir pynimo medžiagų gamyba 47 UAB „Vlado medis“ 31,3% Medienos pjaustymas ir obliavimas 48 UAB „Tauragės techninių apžiūrų centras“ 31,3% Variklinių transporto priemonių saugaus eismo periodinis patikrinimas 49 UAB „Kabelita“ 30,3% Elektrinių buitinių aparatų ir prietaisų mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse 50 UAB „Onija“ 27,3% Laikraščių ir raštinės reikmenų mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse Šaltiniai: UAB „Creditinfo Lietuva“, „Verslo žinios“

Rasa Dževeckytė

MILDA TARCIJONAITĖ

info@verslozinios.lt

Nors statistikos rodikliai Tauragės apskritį apibūdina kaip niūriausią regioną visame Lietuvos ekonominiame žemėlapyje, patys tauragiškiai nesitaiksto su jiems klijuojama autsaiderių etikete – jie pažeria daugybę pavyzdžių, rodančių, kad žemaičiai sugeba sėkmingai įsukti ir valdyti verslą. Svečias, kiek ilgiau nesilankęs Tauragėje, čia atvažiavęs tikrai nustebtų pamatęs, kaip pasikeitė miesto veidas. Ir jį keičia ne kas kitas, o smulkusis verslas. Krautuvėlės, kepyklėlės, sveiko maisto baras, sušių kavinė ir net naktinis klubas, kuris duris pravėrė prieš pat Naujuosius, rodo, kad gyvenimas čia vyksta. Vartotojų, nesvarbu, kad gyventojų skaičius drastiškai sumažėjo, vis tiek yra ir jie nusiteikę leisti pinigus, tad vis daugiau žmonių drįsta imtis

verslo ir pasiūlyti paslaugų ar rytietiškus patiekalus tiekianti prekių. Ypač tokių, kurių mies- maitinimo įstaiga, – apibente dar nebuvo. drina p. Masaitė, „Šaukštelio studijos“ vadovė. – Manau, Tenka prisitaikyti didmiestyje pakanka geros Šiame Žemaitijos regione vis idėjos ir nesunkiai pavyks sustipriau prigyja didmiesčių vers- burti savą klientų būrį. Juk ten lo mados. Pavyzdžiui, jau keleri žmonių koncentracija gerokai metai veikia knygynas, kuriame didesnė. Mažesniame mieste galima išgerti ir kavos. Prieš reikia labiau taikytis prie vietos porą metų atidarytas sušių ba- gyventojų.“ ras. Tiesa, aklai perkelti tai, kas Neseniai duris atvėrė šviežių populiaru didmiestyje, mažame sulčių ir salotų baras „Laukinis miestelyje būtų sudėtinga. slėnis“, šalia jo įrengta parJustina Masaitė, UAB duotuvė, kurioje galima įsigyti „Šaukštelis“, valdančios sušių įvairių vaisių, sėklų, medaus, barą-vyninę „Šaukštelio studi- aliejaus. ja“ ir muzikos klubą „Rūsys“, „Gyvendama Vilniuje buvau direktorė, pasakoja, kad verslą pradėjusi domėtis sveikesne teko koreguoti pagal tauragiš- gyvensena ir mityba. Atvykusi kių norus. gyventi į Tauragę, pasigedau „Nors miestiečiai džiaugėsi, vietos, kur galėčiau įsigyti sveio dažnas ir sakė, jog gerai, kad kų produktų, išgerti vaisių kokTauragėje atidaryta maitini- teilių. Kadangi darbo pagal spemo įstaiga, tiekianti sušius, vis cialybę rasti nepavyko – turiu dėlto pirmaisiais veiklos mėne- inžinerinį išsilavinimą, – ėmiau siais aiškinomės, ko nori tau- svarstyti, kokios nuosavos veiragiškiai. Prisiėjo pakoreguoti klos galėčiau imtis“, – pasakoja valgiaraštį. Įtraukėme daugiau Beatričė Petkutė, Tauragės UAB karštų sušių. Turime ir sušių „Laukinis slėnis“ direktorė. su vištiena, nors daugeliui neįŠios maitinimo įstaigos iš karprasta, tačiau miestelėnai tokių to buvo tauragiškių pamėgtos, pageidavo. Nemėgstantiems su- nes prieš tai nieko panašaus šių siūlome kitokių patiekalų: nebuvo. Vis dėlto sėkmingai čia vištienos ar kiaulienos keps- gyvuoja ir tradiciniai – tiek prenelių, sriubų. Taigi nesame tik kybos, tiek paslaugų – verslai. Ir

Tauragės apskritis :: Neišnaudotų galimybių dar tikrai y

••

Kaliningrado kaimynystė Tauragės regionui suteikia pranašumų, tačiau didina ekonomikos šešėlį. Vladimiro ivanovo (VŽ) nuotr.

nors jiems tenka išgyventi nuopuolių ir pakilimų, tie, kurie turi kantrybės ir užsispyrimo, sugeba tvirtai atsistoti ant kojų. Dovydas Marozas, Tauragės UAB „MDS Service“, prekiaujančios kompiuteriais ir IT technika, direktorius, vertindamas verslo aplinką Tauragės apskrityje nurodo, kad įvedus eurą buvo juntamas šioks toks sąstingis, tačiau dabar situacija keičiasi į gera. „Praėjusių metų pradžioje verslo apimtis kiek apmažėjo. Turbūt tiek įmonės, tiek žmonės pratinosi prie euro. Nuo liepos pardavimo apimtis pradėjo didėti. Įmonės atnaujina kompiuterius, perka daugiau technikos. Pastebėjome, kad privatūs klientai perka brangesnius kompiuterius. Anksčiau klientas vidutiniškai kompiuteriui išleisdavo 1.200 Lt, t. y. apie 350 Eur, o dabar – 550 Eur. Taip pat pradėjome prekiauti brangesne „Apple“ technika ir šįmet asortimentą plėsime“, – nurodo verslininkas. Pasak p. Marozo, apskrities verslui gyvybingumo suteikia užsienio investicijos. „Regione viskas susiję. Jei užsienio įmonės imasi vystyti veiklą, įdarbina vietos žmones,

cialistų šalies mokymo įstaigos nerengia, todėl bendrovė daug dėmesio skiria naujiems darbuotojams mokyti, tam sukurta ir speciali programa. Pramonė auga Šiuo metu įmonėje dirba 140 Kuo pasigirti turi ir stambio- žmonių. Bendras darbuotojų sios apskrities gamybos įmonės. TIP įmonėse skaičius yra 700, Iš Tauragės industriniam parkui jis kasmet auga. (TIP) priklausančių 9 įmonių net 6 vykdė plėtrą. Daugiausia Ne vien geros žinios investavo ir naujų darbo vietų Kad ir kaip entuziastingai sukūrė UAB „Egersund Net“, vietos verslininkai kalbėtų apie „Tauraplastas“, „Trelleborg verslo galimybes ir plėtrą, eksSealing Profiles Lithuanian“, pertai, komentuodami padėtį regione, optimizmu netrykšta. „Eglėšakis“, „Dobilo lapas“. „Tauragės apskritis yra viePavyzdžiui, vėjo jėgainių korpusų detalių gamintojas nas labiausiai pamirštų šalies „Tauraplastas“ išplėtė savo ga- regionų. Tai ne tik mažiausia mybos patalpas ir jose jau su- Lietuvos apskritis pagal gyvenmontavo naują įrangą. Atliktos tojų skaičių, turinti 104.000 800.000 Eur investicijos šie- gyventojų, bet ir greičiausiai met bendrovei leis gamybos mažėjanti. Palyginti su 2001 pajėgumą padidinti apie 20%. m., gyventojų skaičius apskriNaują 4.000 kv. m ploto ga- tyje jau sumažėjo 20%“, – nuromybos pastatą greta senosios do Rokas Grajauskas, „Danske „Tauraplasto“ gamyklos pa- Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių statė industrinį parką valdanti ekonomistas. UAB „Švytis“, o vėjo jėgainių Anot jo, žmonės išvyksta tokorpusų gamintojai jį nuomoja. dėl, kad apskrityje yra menkos Veiklą plečiančioje įmonėje ekonominės ir asmeninio tobujau pernai sukurta 15 naujų dar- lėjimo galimybės. bo vietų, o šiemet numatoma „Apskrityje veikia vos viena įdarbinti dar dvi dešimtis žmo- kolegija ir dvi profesinio monių. „Tauraplasto“ vadovas kymo įstaigos. Atsižvelgiant sako, kad jiems reikalingų spe- į gyventojų skaičių, pagal šį tada ir vietos verslas atsigauna. Juk žmonėms reikia uždirbtus pinigus išleisti“, – paaiškina pašnekovas.

Verslo žinios, 2016 01 29, penktadienis

Gazelė2015

da verslumo spindulys Veiksniai, kurie padėtų atsigauti Tauragės regiono verslui

sąlygos profesionalams, kad šie liktų dirbti regione. ••Patrauklios regiono gyventojų integracija į darbo rinką. ••Viso ••Apskrityje veikiančių kolegijų ir profesinių mokyklų studijų kokybės gerinimas. Ypač aktualus anglų kalbos mokymas, nes investuotojai pastebi, kad užsienio kalbų mokėjimas regione nėra pakankamas. Švietimo įstaigų glaudesnis bendradarbiavimas su verslu. Būtina išsiaiškinti, kurių sričių darbuotojų stokoja įmonės.

••

Šaltinis: „investuok Lietuvoje“

2015 m. veikiančios mažos ir vidutinės įmonės Tauragės apskritis

1.613

Jurbarko r. sav.

328

Pagėgių sav.

102

Šilalės r. sav.

332

Tauragės r. sav.

851

••

Rokas Grajauskas, „Danske Bank“ vyriausia sis Baltijos šalių ekono mistas: „Tauragės apskritis yra vienas labiausiai pamirštų šalies regionų. Tai ne tik mažiausia Lietuvos apskritis pagal gyventojų skaičių, turinti 104.000 gyventojų, bet ir greičiausiai mažėjanti.“ Marozas, Tau •ragės •Dovydas UAB „MDS Service“, prekiaujančios kompiu teriais ir IT technika, direktorius: „Regione viskas susiję. Jei užsienio įmonės imasi vystyti veiklą, įdarbina vietos žmones, tada ir vietos verslas atsigauna. Juk žmonėms reikia uždirbtus pinigus išleisti.“

rodiklį Tauragės apskritis yra priešpaskutinė Lietuvoje. Mažas švietimo įstaigų skaičius tiesiogiai proporcingas ir žmonių išsilavinimo lygiui. Pagal gyventojų skaičių Tauragėje yra mažiausiai aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių Lietuvoje ir daugiausia tokių, kurie turi tik pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą“, – proporciją išveda analitikas. Prasti gyventojų įgūdžiai lemia ir tai, kad Tauragės apskritis nuo kitų apskričių atsilieka ir pagal atlyginimų lygį. 2015 m. trečiąjį ketvirtį vidutinis bruto atlyginimas Tauragės apskrityje siekė 607 Eur ir smarkiai atsiliko tiek nuo šalies vidurkio (735 Eur), tiek nuo pirmaujančios Vilniaus apskrities (804 Eur). „Kita vertus, teigiama tendencija yra bent jau tai, kad praėjusiais metais atlyginimai Tauragės apskrityje augo 5,8% ir šiuo požiūriu gerokai lenkė šalies vidurkį (4,8%)“, – dėmesį atkreipia p. Grajauskas. Investuoja vangokai Tauragės regionas yra mažiausias Lietuvoje ne tik pagal gyventojų skaičių, čia sukuriama ir mažiausia šalies BVP dalis – tik 2%. Tiesioginių užsienio

investicijų šiame regione taip pat mažiausia. „2014 m. pabaigoje visame regione jų buvo 21,7 mln. Eur, tai trigubai mažiau nei Utenos regione, kuris yra antras nuo galo pagal pritrauktų investicijų kiekį“, – sako Rugilė Andziukevičiūtė, „Investuok Lietuvoje“ Regionų plėtros grupės vadovė. Tai susiję su tuo, kad šiame regione nebuvo stambių gamybos įmonių, kurių akcijų būtų įsigiję užsienio investuotojai. Pavyzdžiui, Utenoje arba Telšiuose užsienio investicijų kiekis yra didesnis dėl to, kad čia į naftos perdirbimo, maisto, alkoholinių gėrimų įmones investavo užsieniečiai. „Kita vertus, lėtas startas dar nereiškia blogų tendencijų. Tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo dinamika Tauragėje yra teigiama – per 5 metus pritrauktų užsienio investicijų padaugėjo net 68%. Pritrauktos užsienio investicijos – didžiąja dalimi gamybos įmonės – iš dalies yra plyno lauko projektai. Pavyzdžiui, „Egersund Net“ – tinklų gamintojas iš Danijos, arba užsienio kapitalo bendrovių įsigytos gamybos įmonės, kurios anksčiau

klausimai regiono lyderiui

Audrių Šimkevičių, UAB „F.B.

ŠALTINIS: STATISTIKOS DEPARTAMENTAS

Komentarai

vykdė jų užsakymus“, – aiškina konkurencingumo skatinimo“, p. Andziukevičiūtė. – pabrėžia p. Grajauskas. Trečiasis regioninės plėtros Perspektyvų yra prioritetas turėtų būti kuo efekEkspertų teigimu, pomoky- tyvesnis ES paramos panaudojiklinio švietimo tinklo gerinimas mas, ypač atsižvelgiant į tai, kad turėtų būti vienas prioritetų 2014–2020 m. ES struktūrinių tiek apskrities lygmeniu, tiek fondų prioritetas yra būtent rešalies mastu, siekiant mažinti gioninės atskirties mažinimas Tauragės apskrities ekonomi- įgalinant mažas ir vidutines nę atskirtį. įmones. Jau dabar vyksta tei„Kita sritis, kuriai turėtų būti giamų pokyčių. „Savivaldybė sistemiškai geskiriamas didesnis dėmesys, yra kova su šešėline ekono- rina verslo aplinką Tauragėje ir mika. Tauragės ir Alytaus aps- imasi aktyvios veiklos, skatinkritys yra regionai, kuriuose dama investicijas ir gerindama labiausiai paplitusi prekyba verslo aplinką: priimti sprendikontrabandinėmis prekėmis mai dėl verslo skatinimo, taip – nelegaliomis cigaretėmis, al- pat nustatyta aiški viešosios koholiu, degalais. Suprantama, infrastruktūros kofinansavimo kad tam įtaką daro ribojimasis tvarka, aktyviai sprendžiami su Rusijos Kaliningrado sritimi, investuotojams reikalingos tačiau didelis šešėlinės ekono- žemės klausimai“, – nurodo mikos mastas apskrityje mažina „Investuok Lietuvoje“ atstovė. ir regioninės valdžios pajamas Be to, Tauragės apskritis turi bei galimybes imtis regiono svarbių konkurencinių pranašumų, palyginti su kitomis apskritimis. Pavyzdžiui, Tauragės 2015 m. darbuotojų skai mieste yra vieni mažiausių šačius mažose ir vidutinė lyje energetikos kaštai, be to, se įmonėse apskritis pasižymi patogia geoDarbuotojai Įmonės grafine padėtimi. 0–4 1.822 „Norint šiuos pranašumus 5–9 2.223 išnaudoti, būtina užtikrinti ir 10–19 2.756 pakankamą kvalifikuotų dar20–49 3.124 buotojų paklausą, nes būtent 50–99 2.386 žmogiškieji ištekliai yra pa100–149 1.363 grindinis veiksnys, lemiantis 150–249 1.636 regionų ekonominės plėtros Iš viso apskrityje 15.310 sėkmę XXI amžiuje“, – nurodo ŠALTINIS: STATISTIKOS DEPARTAMENTAS „Danske Bank“ ekonomistas.

Production“ direktorių, kalbina Milda Ancevičė

Svarbu į priekį judėti sparčiai Kada įkurta įmonė, kokius svarbiausius pokyčius įvardytumėte? Įmonę prieš 15 metų pasiūlė kurti Olandijos įmonių grupė „F.B. Hout“. Su olandų verslininkais buvau pažįstamas seniau, vykau pas juos su pasiūlymu parduoti statybinę medieną ir netikėtai sulaukiau siūlymo imtis bendro verslo. Iki 2010 m. bendrovė veikė su „Tauragės medžio“ vardu, o 2010 m. įmonės veiklą reorganizavome atskirdami gamybos ir turto valdymo veiklas. Tada įkūrėme „F.B. Production“, kuri užsiima tik gamyba, o „Tauragės medžiui“ paliktas įrangos ir nekilnojamojo turto valdymas. Toks veiklos modelis leidžia geriau atskirti, kokią dalį įmonė uždirba iš savo investicijų į ilgalaikį ir kilnojamąjį turtą, kokią — iš pagrindinės veiklos. Kokie sprendimai leido pasiekti tokio augimo? Nuolatinis tobulėjimas, investicijos į kokybės gerinimo procesus, technologijas. Gaminių kokybei skiriame didžiulį dėmesį, kasmet dalį uždirbtų pinigų investuojame į tolesnį jos gerinimą. Apskritai, manau, jog versle labai svarbu nuolat judėti į priekį, siekti geresnio rezultato. Jei manai, jog jau viskas labai gerai ir atsikvepi – tai tiesus kelias į bankrotą. Augti padeda ir nuolatinės, stabilios sutartys su ilgamečiais klientais. Džiaugiamės pernai rimtus užsakovus radę Jungtinėse Amerikos Valstijose Ar susiduriate su darbuotojų trūkumu ir kaip spren džiate šią problemą? Nejaučiame norinčiųjų dirbti trūkumo. Įmonėje dirba 95 darbuotojai ir jų kaita nėra didelė. Galbūt todėl, jog atlyginimus mokame sąžiningai, laiku ir jie šiek tiek didesni nei Tauragės vidurkis. Kokią didžiausią krizę įmonei teko įveikti ir kaip? Didžiausias iššūkis tikriausiai buvo pati verslo pradžia. Pamenu, kai įsigijome gamybines patalpas, pasamdėme vieną žmogų ir pamažu ėmėme įrenginėti gamybos cechą. Tada viskas atrodė labai sudėtinga, bet pamažu įsibėgėjome. Per visus veiklos metus buvo keletas sunkesnių etapų, kai trūko užsakymų, teko atleisti dalį žmonių. Tada baimės akys buvo didžiulės, atrodė, jog darbo taip ir neatsiras, slėgė atsakomybė už darbuotojus, sukome galvą, kaip išmokėti algas. O nedidelių nesklandumų pasitaiko nuolat. Tačiau džiaugiuosi, jog mūsų akcininkai Olandijoje visada padeda juos išspręsti. Bet kada norint patarimo, konsultacijos užtenka sėsti į automobilį ir per naktį atsidurti ten. Itin operatyvus problemų sprendimas padeda suvaldyti krizes. Kaip įsivaizduojate bendrovę po 5 metų? Po penkerių metų gamybos ceche bus gerokai daugiau modernių technologijų, automatizuota daugiau gamybos procesų. Planuojame, jog ir toliau sparčiai augsime, o per artimiausius trejus metus apyvartą didinsime 1,5-2 kartus.

Algimanto Kalvaičio NUOTR.

yra

Verslo žinios, 2016 01 29, penktadienis

Gazelė2015

Žemaičiai su vidutiniokų va Telšių apskrities „Gazelės 2015“ Vieta Bendrovė Pardavimų pokytis Veikla 2011-2014 m., %

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 50

UAB „Baltic food partners“ 2572,1% UAB „Vaizga“ 1181,1% UAB „Saitema“ 843,2% UAB „Bio wood“ 613,7% UAB „Workman“ 275,1% UAB „Anno“ 271,4% UAB „OSS“ 264,8% UAB „Universe Group“ 216,8% UAB „Sotega“ 186,4% UAB „EJ Renovacija“ 181,1% UAB „SMD“ 175,8% UAB „Intega“ 172,4% UAB „Plungės Šaltis“ 162,0% UAB „Rovalsa“ 134,4% UAB „Markrista“ 126,2% UAB „Datera“ 126,1% UAB „Stega“ 123,7% UAB „Mato ranga“ 122,5% UAB „Feco“ 121,8% UAB „Inepas“ 119,7% UAB „Alsa“ 119,1% UAB „ABF LT“ 112,2% UAB „Medenis“ 110,3% UAB „Tūzas“ 108,8% UAB „Asimesta“ 101,3% UAB „Maneda“ 99,2% UAB „VJ projektai“ 98,1% UAB „Talma“ 96,5% UAB „VVARFF“ 96,0% UAB „MP logistika“ 94,6% UAB „EDM statyba“ 86,6% UAB „Industrika“ 85,6% UAB „Vikreda“ 85,1% UAB „Robidoga“ 82,7% MB „Sedos puokštė“ 82,6% UAB „Vudesta“ 81,0% AB „Telteksa“ 78,9% UAB „Raiška“ 78,8% UAB „Plungės Jonis-S“ 77,7% UAB „Reval MBG“ 76,0% UAB „Sidonas“ ir ko 75,2% ŽŪKB „Agromega“ 73,0% UAB „Kavita“ 70,2% UAB „Vitjauna“ 67,1% UAB „Žemaitijos grūdai“ 66,8% UAB „Balėnų medis“ 65,4% Plungės rajono ŽŪB „Žlibinai“ 64,0% UAB „Bogvila“ 63,4% UAB „Sura“ 62,3% UAB „Žilevana“ 60,0%

Žuvų, vėžiagyvių ir moliuskų perdirbimas ir konservavimas Kitų, niekur kitur nepriskirtų, cheminių medžiagų gamyba Krovininis kelių transportas Kt. medienos gaminių gamyba; dirbinių iš kamštienos, šiaudų ir pynimo medžiagų gamyba Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba Farmacijos prekių didmeninė prekyba Kita, niekur kitur nepriskirta, specializuota statybos veikla Žemės ūkio mašinų, įrangos ir reikmenų didmeninė prekyba Kitų maitinimo paslaugų teikimas Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba Žuvų, vėžiagyvių ir moliuskų perdirbimas ir konservavimas Naudotų daiktų mažmeninė prekyba parduotuvėse Grūdų, neperdirbto tabako, sėklų ir pašarų gyvuliams didmeninė prekyba Medienos ruoša Statybos ir inžinerinių statybos darbų mašinų ir įrenginių nuoma ir išperkamoji nuoma Kita, niekur kitur nepriskirta, specializuota statybos veikla Atliekų ir laužo didmeninė prekyba Medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių didmeninė prekyba Agrocheminių produktų ir trąšų didmeninė prekyba Kitų, niekur kitur nepriskirtų, metalo gaminių gamyba Medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių didmeninė prekyba Mažmeninė prekyba nespecializuotose parduotuvėse, kuriose vyrauja maistas, gėrimai ir tabakas Medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių didmeninė prekyba Kitų variklinių transporto priemonių pardavimas Konsultacinė verslo ir kito valdymo veikla Metalo dirbinių, dažų ir stiklo mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse Kelių ir automagistralių tiesimas Krovininis kelių transportas Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba Pramoninių mašinų ir įrangos įrengimas Krovininis kelių transportas Medienos ruoša Mažmeninė prekyba nespecializuotose parduotuvėse, kuriose vyrauja maistas, gėrimai ir tabakas Kitų statybinių dailidžių ir stalių dirbinių gamyba Kitų drabužių siuvimas ir drabužių priedų gamyba Vandentiekio, šildymo ir oro kondicionavimo sistemų įrengimas Statybų plėtra Kitų baldų gamyba Drabužių ir avalynės didmeninė prekyba Augalininkystei būdingų paslaugų veikla Elektrinių buitinių aparatų arba prietaisų didmeninė prekyba Krovininis kelių transportas Sandėliavimas ir saugojimas Medienos pjaustymas ir obliavimas Mišrusis žemės ūkis Drabužių mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse Elektrinių buitinių aparatų ir prietaisų mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse Statybinių medžiagų mažmeninė prekyba

Šaltiniai: UAB „Creditinfo Lietuva“, „Verslo žinios“

Telšių apskritis :: Randasi smulkių ir vidutinių įmonių atsvara pramonės gigantams Rasa Dževeckytė

Matas Miknevičius

info@verslozinios.lt

Gerokai sumažėjęs nedarbas, išaugęs darbo užmokestis ir naujų įmonių kūrimas, vis įgaunantis stipresnį pagreitį, kuria optimistines perspektyvas Telšių apsk rities verslininkams. Vis dėlto regiono ekonomiką dar labiau sustiprintų tiesioginės užsienio investicijos, kurių pastaraisiais metais sulau kiama kiek mažiau. Nors Mažeikiai yra laikomi ne tik Telšių apskrities, bet ir visos Lietuvos ekonomikos donorais, nes čia veikianti „Orlen Lietuva“ yra didžiausia šalies įmonė, sumokanti daugiausia mokesčių, tačiau prieš keletą metų jos patirti nuostoliai ir kilusios dvejonės dėl giganto perspektyvų privertė tiek verslą, tiek apskrities valdžios atstovus susivokti, kad būti priklausomiems nuo vienos didelės įmonės yra gana rizikinga. „Telšių regione pagal užsienio investicijų statistiką dominuoja lenkų investicijos –

„PKN Orlen“. Pažymėtina, kad per pastaruosius keletą metų tiesioginių užsienio investicijų dydis Telšių regione yra sumažėjęs 11%“, – nurodo Rugilė Andziukevičiūtė, „Investuok Lietuvoje“ regionų plėtros koordinatorė. Stato vaistų gamyklą Vis dėlto regionas turi ir gerų žinių. Bendrovė „Escolit“ Telšiuose pernai pradėjo vaistų laboratorijos su gamybos linija statybas. Kaip rašė VŽ, remiantis Lietuvos verslo paramos agentūrai pateikta paraiška, „Escolit“, siekiančiai statyti farmacijos produktų laboratoriją, kurioje bus kuriami inovatyvūs vaistai nuo tuberkuliozės, skirta 4,2 mln. Eur. Visa investicija sieks 5,9 mln. Eur. Laboratorijoje numatyta sukurti mažiausiai 15 darbo vietų tyrėjams. Su prašoma 2 mln. Eur ES investicija būtų statoma 4,7 mln. Eur vertės gamykla. Didelė dalis gaminių būtų eksportuojama į Ukrainos ir NVS šalių rinkas. Kaip teigiama paraiškoje, įmonės akcininkai yra numatę visą gamybos pajėgumą panaudoti mažiausiai penkerius artimiausius metus. Be to, gerai pasverta investicijų grąža. Įgyvendinus projektą, numato-

ma sukurti 51 darbo vietą. Kuriamos naujos įmonės Ekspertai nuolat pabrėžia, kad Telšių apskritis yra daugeliu atžvilgiu šalies vidutiniokė – tiek pagal generuojamą pridėtinę vertę, tiek pagal dirbančiųjų pajamas, tiek ir pagal nedarbo lygį. Kita vertus, eliminavus milžinės „Orlen Lietuva“ įtaką, apskritis atsidurtų tarp žemesnes pajamas gaunančių apskričių. „Viena iš labiausiai džiuginančių tendencijų yra tai, kad Telšių apskrityje įsibėgėja naujų įmonių kūrimas. Užpraėjusiais metais apskrityje buvo sukurtos 187 naujos įmonės. Tai sudaro beveik 8% prieaugį ir yra daug geresnis rezultatas nei 2013 ar 2012 m., kai naujų įmonių augimo tempas nesiekė 2%. Ši tendencija suteikia vilčių, kad apskrityje rasis didesnė atsvara dominuojančioms įmonėms, tokioms kaip „Orlen Lietuva“ ar „Žemaitijos pienas“, – tendenciją įvardija Rokas Grajauskas, „Danske Bank“ Baltijos šalių analitikas. Padėtis keičiasi Spartesnį įmonių kūrimąsi atspindėjo ir naujų darbo vietų skaičius. Telšių apskritis užpernai buvo viena iš lyderių šalyje, sugebėjusių sukurti 8%

Jos teigimu, miestas gana gyvas, jame yra jaunimo, vis sugalvojančio tiek visuomeninių iniciatyvų, tiek verslo idėjų. Be to, pašnekovė sako nepastebinti, kad įmonės labai skųstųsi darbuotojų stygiumi. „Pastaraisiais metais kūrėsi nemažai visai nedidelių jaunimo įmonių, pramogų, aptarnavimo sektoriaus verslų. Žinoma, ne visiems pavyko išsilaikyti, tačiau svarbiausia, kad judėjimas vyksta. Yra jaunų žmonių, kurie po studijų grįžo į Mažeikius ir čia ėmėsi daryti verslą. Tam tikrų sričių specialistų Mažeikiuose visuomet yra Jaunimas aktyvus nemažai, gamyklos randa darTai, kad verslas regione buotojų. Gal kiek sunkiau payra gyvybingas, patvirtina ir čioms mažiausioms įmonėms“, Jolanta Gintalienė, Mažeikių – sako verslo konsultantė. verslo informacijos centro direktorė, – be didesnių pro- Sėkminga plėtra blemų verslas auga, įmonės Ne viena regiono įmonių stiprėja ir randa savo klientų. pastaraisiais metais plėtėsi ir Maždaug 36.000 gyventojų investavo į įrangą. Didžiausias turinčiame didžiausiame regi- galimybes tai daryti turėjo tos, ono mieste veikia ir daugiausia kurios produkciją eksportuoja. smulkių bei vidutinių įmonių. „Mūsų investicijos ir plėtra „Labai aiškiai jaučiame parodo, kad situacija verslui yra didėjusį norą konsultuotis palanki. Lygiai tą patį galėčiau verslo steigimo ir kitais verslo pasakyti ir apie kitas didesnes klausimais, domėtis finansavi- vietos įmones. Pavyzdžiui, mo galimybėmis. Mažeikiuose Mažeikiuose kuriasi net biojaunimo verslo iniciatyvų situa- technologijų įmonės. Apskritai cija ne tokia prasta kaip ne vie- šis miestas ir regionas Lietuvoje name kitame panašaus dydžio tarp panašaus dydžio miestelių mieste“, – kalba p. Gintalienė. yra turbūt vienas stipriausių. daugiau darbo vietų nei 2013 m. Didėjantis užimtumas pastaruoju metu sparčiau mažino ir nedarbo lygį. „Pokriziniais metais apskritis pirmavo visoje šalyje pagal nedarbą, o pernai nedarbas jau siekė 12,4% ir nedaug atsiliko nuo šalies vidurkio – 10,7%. Pagal vidutinį darbo užmokestį apskritis taip pat atsilieka tik nuo didžiausių Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskričių. 2015 m. II ketvirtį bruto užmokestis apskrityje siekė 638 Eur, o šalies vidurkis – 714 Eur“, – skaičiais kalba banko analitikas.

Mano manymu, tiems, kurie stengiasi ir nedejuoja – verslas sekasi“, – sako Julius Banys, įvairias autotransporto dalis gaminančios ir parduodančios UAB „Jubana“ direktorius. Įmonė 90% visos produkcijos eksportuoja, daugiausia į Rytų Europos šalis, užpernai daug produkcijos iškeliavo į Pietų Amerikos šalis, partnerių visame pasaulyje ieško per metus dalyvaudama 15–20 tarptautinių parodų. Mažeikiškiai į naują gamybos įrangą neseniai investavo per 1 mln. Eur, išplėtė patalpas. Įmonė sėkmingai auga, tad didėja ir kvalifikuotų darbuotojų poreikis. Pašnekovas sako nemanantis, kad sėkmingai veikiančios įmonės Mažeikiuose susiduria su darbuotojų paieškos problemomis. „Orlen Lietuva“ vietos įmones pastaruoju metu pamaitino labai gerais kvalifikuotais darbuotojais. Mes darbuotojų priviliojame net iš kitų miestų. Manau, kad tereikia sukurti geras darbo sąlygas, gerą atmosferą ir mokėti gerą atlyginimą. Jei įmonės moka minimumą, tai darbuotojų ir neranda. Reikia baigti dejuoti“, – kalba įmonės vadovas. Įmonėje šiuo metu dirba per 50 specialistų. Nors žemaičiai verslo aplin-

Verslo žinios, 2016 01 29, penktadienis

Gazelė2015

aidmeniu taikstytis nelinkę 5 Didmeninė ir mažmeninė prekyba, transporto priemonių remontas 847 Statyba 300 Apdirbamoji gamyba 264 Transportas ir saugojimas 256 Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė 136 Profesinė, mokslinė ir techninė veikla 127 Nekilnojamojo turto operacijos 103 Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla 95 Žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas 67 Administracinė ir aptarnavimo veikla 49

klausimai regiono lyderiui

Algimanto kalvaičio NUOTR.

Veikiančių mažų ir vidutinių įmonių skaičius Telšių apskrityje pagal dažniausias veiklos rūšis

Veikiančių mažų ir vidutinių įmonių skaičius 2014 m. Telšių apskritis

2.426

Mažeikių r. sav.

1.082

Plungės r. sav.

575

Rietavo sav.

128

Telšių r. sav.

641

Arvidą Mačiuitį, UAB „Baltic

ŠALTINIS: STATISTIKOS DEPARTAMENTAS

food partnets“ direktorių, kalbina Rasa Dževeckytė

Didžiausias iššūkis – suvaldyti nuolatinius pokyčius Kada įkurta įmonės, kokius svarbiausius pokyčius įvardintumėte? Įmonė įsteigta 2011 m. Plungėje. Fabrike dirba apie 270 žmonių. Pagrindinė fabriko veikla - žuvies ir žuvies produktų gamyba. Siekdama konkuruoti pasaulinėje rinkoje, įmonė įdiegė naujausias technologijas ir gavo svarbiausius sertifikatus, liudijančius aukščiausią gaminių ir įmonės procesų kokybę.

••„Orlen Lietuva“ vis dar tebėra visos apskrities verslo donorė. Vladimiro ivanovo (VŽ) nuotr.

••

Telšiai kuria vis stipresnę konkurenciją Mažeikiams – tiek smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių skaičiumi, tiek gebėjimu pritraukti užsienio investuotojų. Vladimiro ivanovo (VŽ) nuotr.

Komentarai

••

Rugilė Andziukevičiūtė, „Investuok Lietuvoje“ regio nų plėtros koordinatorė: „Telšiai gali būti patrauklūs lengvosios pramonės įmonėms, kurios ieško patikimos darbo jėgos. Taip pat Telšiuose yra patrauklių pramonės teritorijų, kuriose nesunkiai vietos atrastų plyno lauko investuotojai. O Mažeikiuose išvystytos metalo apdirbimo kompetencijos, įsikūrę nemažai įmonių, kurios teikia paslaugas naftos perdirbimo sektoriui.“

Banys, UAB „Juba •na“•Julius direktorius: „Mūsų investicijos ir plėtra rodo, kad situacija verslui yra palanki. Lygiai tą patį galėčiau pasakyti ir apie kitas didesnes vietos įmones. Pavyzdžiui, Mažeikiuose kuriasi net biotechnologijų įmonės. Apskritai šis miestas ir regionas Lietuvoje tarp panašaus dydžio miestelių yra turbūt vienas stipriausių. Mano manymu, tiems, kurie stengiasi ir nedejuoja, – verslas sekasi.“

ką vertina gana pozityviai, tačiau jie, kaip ir kiti Lietuvos regionai, susiduria su viena skaudžia problema – emigracija: kasmet apskritis netenka po kelis tūkstančių gyventojų. Ir mažėja ne tik gyventojų skaičius, bet ir sulaukiama mažiau pinigų iš išvažiavusiųjų užsienin. Sandorių nedaug „Prieš dešimtmetį emigrantai užsienyje uždirbtus pinigus siųsdavo čia likusiems giminaičiams arba patys grįždavę santaupas kur nors investuodavo, o dabar tos sumos akivaizdžiai sumažėjo. Tai rodo, kad jie jau visam laikui įsitvirtina kitur, į Lietuvą grįžti net nebeketina“, – sako Donatas Gustys, nekilnojamojo turto UAB „Gonitas“ direktorius. Tai atsispindi ir nekilnojamojo turto rinkoje, kuri, anot jo, yra merdinti – sandorių vyksta nedaug, nes pasiūla didesnė negu paklausa. „Tarp gyvenamojo būsto populiariausi 1–2 kambarių butai, vidutiniškai kainuojantys apie 15.000 Eur. Gyvenamųjų namų įsigyjamas vienas kitas, nes tie, kas turi tam pinigų, dažniau renkasi ne Mažeikius, Telšius, bet Klaipėdą“, – aiškina p. Gustys. Vis dėlto tinkami sprendimai leistų sumažinti ir emigracijos įtaką verslui. Kad būtų įgyta dar didesnė nepriklausomybė nuo

didžiausios regiono įmonės, ekspertai siūlo Telšių regiono vadovams ir verslininkams, kurie dairosi investuotojų, akcentuoti savo patrauklumą investicijoms, remiantis regiono pramonės kompetencijomis ir ypač pabrėžiant maisto perdirbimo ir lengvosios pramonės gebėjimus. „Telšiai gali būti patrauklūs lengvosios pramonės įmonėms, kurios ieško patikimos darbo jėgos. Taip pat Telšiuose yra patrauklių pramonės teritorijų, kuriose nesunkiai vietos atrastų plyno lauko investuotojai“, – pataria p. Andziukevičiūtė. Mažeikiuose išvystytos metalo apdirbimo kompetencijos, įsikūrę nemažai įmonių, kurios paslaugas teikia naftos perdirbimo sektoriui. Čia galima rasti tokių specialistų, kurie investuotojams yra labai patrauklūs. Tad Mažeikiai galėtų vilioti investuotojus metalo apdirbimo, mechaninės inžinerijos srityse. „Reikia stengtis gerinti investicinį klimatą, skleisti žinias apie savo galimybes – kompetencijas ir infrastruktūrą. Investicinį klimatą pagerintų administracinės naštos ir verslo procedūrų sumažinimas, trumpesni administracinių procedūrų terminai, ypač planuojant gamybą ir pradedant verslą“, – vardija „Investuok Lietuvoje“ atstovė.

Kokie sprendimai leido pasiekti tokio augimo? Gerai parinktos technologijos ir tinkamas personalas yra svarbiausi augimo faktoriai. Be to, svarbūs ir laiku gauti kokybės sertifikatai. Didžiausias iššūkis yra nuolatiniai pokyčiai. Turime nuolat tobulėti ir atidžiai sekti tiek konkurenciją, tiek esamus pirkėjų poreikius, tiek pasistengti atspėti, ką žmonės norės valgyti ateityje, kad galėtume pasiūlyti naujų produktų. Prieš kurį laiką, kol gavome visus svarbiausius kokybės sertifikatus, turėjome įrodinėti, kad mes galime gaminti puikią produkciją pagal visus kitų šalių reikalavimus. Šiandien galime didžiuotis, kad tokioje nedidelėje šalyje, kokia yra Lietuva, sukūrėme pasaulinio lygio verslą. Ar susiduriate su darbuotojų trūkumu ir kaip spren džiate šią problemą? Įmonė dirba Plungės regione, taigi darbuotojai yra šio regiono gyventojai. Mūsų įmonė yra viena patraukliausių darbdavių tiek mieste, tiek visame regione. Stengiamės pritraukti į įmonę geriausius specialistus. Įmonė nuolat investuoja į darbuotojų sąlygų gerinimą. Skatinami darbuotojų laisvalaikio užsiėmimai, organizuojamos darbuotojų parodos. Metinių ir asmeninių švenčių proga ruošiamos dovanos darbuotojams ir jų vaikams. Įmonė aktyviai bendradarbiauja su Plungės regiono švietimo įstaigomis, kurios rengia specialistus. Baigę studijas studentai gauna darbą bendrovėje – tokiu būdu mažinamas jaunimo nedarbas, skatinant pasilikti Lietuvoje, o ne emigruoti. Kokią didžiausią įmonei krizę teko įveikti ir kaip? Kol kas didelių krizių įmonei neteko išgyventi. Vis dėlto didžiausias iššūkis yra nuolatiniai pokyčiai – pasaulinėje maisto produktų rinkoje, atskiruose pasaulio regionuose, Lietuvos ekonomikoje. Visų šių faktorių įvertinimas ir suvaldymas leidžia įmonei stabiliai veikti ir augti. Kaip įsivaizduojate bendrovę po 5 metų? Visada jaučiame atsakomybę už šalį ir visuomenę, kurioje sukuriame verslą ir kuri mums padeda sėkmingai augti. Tikime, kad įmonės gaminama produkcija sulauks vis didesnio pripažinimo pasaulyje, ir lietuviška maisto produkcija vis dažniau pateks ant įvairių pasaulio šalių gyventojų stalo.

Verslo žinios, 2016 01 29, penktadienis

Gazelė2015

Gyvybės smarkiai įpučia ja Utenos apskrities „Gazelės 2015“ Vieta Bendrovė Pardavimų pokytis Veikla 2011-2014 m., %

1 UAB „Hermes Asset Management“ 1663,6% Krovininis kelių transportas 2 UAB „Zarasų ST“ 747,6% Kiti statybos baigiamieji ir apdailos darbai 3 UAB „Regtoma“ 293,0% Automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių pardavimas 4 UAB „Vertma“ 270,0% Medienos pjaustymas ir obliavimas 5 UAB „Foksas“ 194,3% Maisto produktų, gėrimų ir tabako nespecializuota didmeninė prekyba 6 UAB „Žydroji lapė“ 190,8% Kitų gyvūnų auginimas 7 UAB „Neokon-Baltija“ 177,3% Kitų mašinų ir įrangos didmeninė prekyba 8 UAB „APC Tooling“ 141,8% Kitų mašinų ir įrangos didmeninė prekyba 9 UAB „Meteorit turas“ 135,2% Kitas, niekur kitur nepriskirtas, keleivinis sausumos transportas 10 Miško savininkų kooperatyvas „Miško žemė“ 133,6% Medienos ruoša 11 UAB „Viri Technologija“ 133,0% Kitų mašinų ir įrangos didmeninė prekyba 12 UAB „Energetikos remonto ir montavimo centras“ 129,7% Kita, niekur kitur nepriskirta, specializuota statybos veikla 13 UAB „Vitula“ 126,9% Sumontuotų parketo grindų gamyba 14 UAB „Danvita“ 125,8% Duonos gamyba; šviežių konditerijos kepinių ir pyragaičių gamyba 15 UAB „Vidista“ 124,6% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba 16 UAB „Termoskalė“ 109,0% Orkaičių, krosnių ir krosnių degiklių gamyba 17 UAB „Aldirma“ 108,5% Medienos ruoša 18 UAB „Trijadė“ 107,6% Kitų statybinių dailidžių ir stalių dirbinių gamyba 19 UAB „Teblius“ 96,1% Medinių surenkamųjų statinių ar jų detalių gamyba 20 UAB „Samsonas motorsport“ 93,5% Variklinių transporto priemonių kitų dalių ir reikmenų gamyba 21 UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“ 92,5% Nepavojingų atliekų tvarkymas ir šalinimas 22 UAB „BHK Lietuva“ 73,2% Kitų baldų gamyba 23 UAB „Lumeda“ 71,2% Miško medžių auginimas ir kita miškininkystės veikla 24 UAB „Kirvilė“ 67,7% Medienos pjaustymas ir obliavimas 25 UAB „Grindesta“ 66,6% Pastatų remontas, restauravimas ir rekonstravimas 26 UAB „Molėtų radijas ir televizija“ 65,8% Variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas 27 UAB „Strapa“ 63,8% Kitų plastikinių gaminių gamyba 28 UAB „Šilinė“ 63,7% Smėlio ir žvyro karjerų eksploatavimas; molio ir kaolino kasyba 29 UAB „Legra“ 63,4% Durpių gavyba 30 UAB „Aukštaitijos traktas“ 61,6% Kelių ir automagistralių tiesimas 31 UAB „VLI Timber“ 61,5% Kitų medienos gaminių gamyba; dirbinių iš kamštienos, šiaudų ir pynimo medžiagų gamyba 32 UAB „Tvirta“ 59,2% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba 33 UAB „Hoda“ 55,5% Kitų plastikinių gaminių gamyba 34 UAB „Baltijos informacinės sistemos“ 54,6% Kompiuterių programavimo veikla 35 UAB „Gitolita“ 50,7% Kitų viršutinių drabužių siuvimas 36 UAB „Osginta“ 49,9% Medienos ruoša 37 UAB „Sporto gama“ 49,7% Sporto įrangos mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse 38 UAB „Bikuvos“ prekyba 48,8% Statybinių medžiagų mažmeninė prekyba 39 UAB „Autograndas“ 47,1% Automobilių degalų mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse 40 UAB „Raliga“ 43,2% Krovininis kelių transportas 41 UAB „Antalgės paukštynas“ 41,1% Mišrusis žemės ūkis 42 UAB „Svertas“ 40,2% Architektūros veikla 43 UAB „Kerokšlis“ 40,2% Medienos ruoša 44 UAB „Eldermonta“ 39,1% Pastatų ir statinių elektros tinklų įrengimas 45 UAB „Bareikio vairavimo mokykla“ 38,9% Vairavimo mokyklų veikla 46 Anykščių rajono ŽŪB „Elma“ 37,9% Mišrusis žemės ūkis 47 UAB „Drūtas“ 37,7% Staliaus dirbinių įrengimas 48 UAB „Zarasų autobusai“ 36,3% Keleivių vežimas autobusais mieste ar priemiestyje 49 UAB „Evikonas“ 35,9% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba 50 UAB „Svaita“ 35,5% Mažmeninė prekyba nespecializuotose parduotuvėse, kuriose vyrauja maistas, gėrimai ir tabakas

46.000

••Tiek turistų pernai apsilankė Utenos apskrityje

Šaltiniai: UAB „Creditinfo Lietuva“, „Verslo žinios“

Utenos apskritis :: Grįžę emigrantai apskrityje kuria įmones

••

Utenos apskritis yra viena gausiausiai turistų lankomų regionų, tačiau didžiąją dalį pridėtinės vertės sukuria pramonė. VLADIMIRO IVANOVO (VŽ) NUOTR.

Matas Miknevičius

Milda tarcijonaitė

info@verslozinios.lt

Utenos regiono verslas, anksčiau labiausiai garsėjęs didelėmis pramonės bendrovėmis ir smulkiais šeimyniniais turizmo verslais, šiandien atrodo gerokai pagyvėjęs dėl vis dažnesnių jaunų verslininkų iniciatyvų. Įvairias parduotuves, barus, kavinukes regione kuria vos mokslus baigę ar iš emigracijos grįžę jaunuoliai. Kita vertus, nors Utenos įmonės darbuotojų randa nesunkiai, mažesnių miestelių verslininkai, pavyzdžiui, Visagino ar Molėtų, specialistų priversti ieškoti ir didžiuosiuose miestuose. Pagal gyventojų skaičių Utenos apskritis yra viena

mažiausių Lietuvoje, lenkia tik Tauragės apskritį. Utenos regione sukuriama didesnė viso šalies BVP dalis nei Alytaus, Tauragės apskrityse ir beveik tiek pat, kiek Marijampolės apskrityje. Tiesa, Utenos regionas labai nevienalytis: Utena ekonomiškai gerokai stipresnė už į turizmo sektorių daugiausia besidairančius Zarasus, Molėtus, Ignaliną, Anykščius ir ne geriausius laikus išgyvenantį Visaginą. Aktyvus jaunimas Utenoje vis dažniau verslo imasi jauni žmonės. Jie steigia įmones, teikiančias įvairias paslaugas, užsiimančias mažmenine prekyba. Paprastai tokiose bendrovėse dirba 1–3 darbuotojai. Snieguolė Kadašienė, VšĮ Utenos verslo informacijos centro projektų administratorė, pastebi tendenciją, kad į miestą grįžta užsienyje padirbėję uteniškiai ir imasi verslo. Pavyzdžiui, kepyklėlę „Va nilinis dangus“ įsteigė iš Airijos

grįžęs Povilas Jankauskas, poilsio ir sveikatingumo centrą „Krispada“ įkūrė keletą metų Anglijoje gyvenusi Kristina Valiulytė. „Viena centro funkcijų – padėti norintiems kurti verslą. Konsultuojame, kaip steigti įmonę, kaip tvarkyti dokumentus ir pan. – kalba p. Kadašienė. – 2014m. padėjome įsteigti 14 įmonių, jos preliminariai sukūrė 47 darbo vietas.“ Pasak jos, galvojantys apie verslo kūrimą noriai ieško informacijos. Vieni apie centrą sužino ir pažįstamų, jau turinčių savo verslą, kiti – panaršę internete, dar kiti užsuka tiesiog pamatę iškabą. „Smulkieji verslininkai Utenoje sulaukia ir savivaldybės pagalbos. Naujai įsteigtos įmonės gali gauti lėšų reklamai, darbo vietoms steigti. Taigi verslininkams suteikiamos ne tik reikiamos konsultacijos, bet ir šiokia tokia materialinė pagalba“, – verslo aplinką Utenoje vertina projektų administratorė.

Smulkieji nesiskundžia Apie tai, kad vis daugiau jaunimo grįžta iš emigracijos ir parsivežtą uždarbį investuoja į įvairius verslus, užsimena ir Ričardas Hofmanas, Molėtų kavinės „Pas Hofmaną“ savininkas. Verslininkas sako manantis, kad po pasaulį pakeliavę vietos gyventojai grįžę regionui gali duoti daugiau naudos. „Grįžta visai kiti žmonės, statosi čia namus, kuria visokius verslus, daugiau išleidžia pinigų. Aš matau labai teigiamų tendencijų, nes vis daugiau iniciatyvų rodo jaunimas“, – teigia pašnekovas. Violeta Buterlevičienė, UAB „Butero prekyba“, valdančios kanceliarinių ir rankdarbių prekių parduotuvę „Rankdarbių kišenė“, savininkė, vertindama verslo aplinką Utenoje, sako, kad smulkios regiono įmonės tikrai gali dirbti pelningai. „Verslo rezultatai priklauso nuo darbo ir užsispyrimo. Aišku, reikia racionaliai įvertinti situaciją, reaguoti į rinkos

pokyčius. Smulkios įmonės tikrai gali išlaikyti 2 darbuotojus. Provincijoje verslininkai gali uždirbti tiek, kad oriai išlaikytų šeimą“, – kalba p. Buterlevičienė, kelis dešimtmečius vadovaujanti šeimos įmonei.

šimtis puikių specialistų. „Utena visuomet buvo stiprus pramonės miestas, todėl žmonių, galinčių dirbti pramonės įmonėse, rasti tikrai nebuvo sudėtinga“, – kalba įmonės vadovas. O štai Kastytis Butkus, Visagino UAB „Baltijos informacinės sistemos“ direktorius, specialistų įmonei bando ieškoti Vilniuje ir Kaune, nes jaunimas iš Visagino išvažiuoja, likę specialistai praranda kvalifikaciją. „Pastaraisiais metais pradėjome justi didelį naujų specialistų poreikį, tačiau Visagine jų beveik nėra. Iki šiol visą laiką samdydavome vietos žmones, tradiciškai čia buvo daug energetikos specialistų, inžinierių, tačiau dauguma jų paseno, rasti darbuotojų vis sunkiau“, – kalba p. Butkus, kurio valdoma įmonė yra pelniusi Utenos regiono „Gazelės“ apdovanojimą.

Darbo rinka 2015m. kovo 1 d. Utenos teritorinės darbo biržos registre buvo 11.500 bedarbių – 13,3% visų teritorijos darbingo amžiaus gyventojų. Tai 1.800 mažiau nei 2014 metais tuo pačiu laikotarpiu. Daugiausia bedarbių registruota Ignalinos – 17,7%, Zarasų – 15,8%, ir Visagino – 14%, savivaldybėse, mažiausiai – Utenoje – 10,5%. Tiesa, statistika ir verslininkų patirtis nevisiškai vienoda. Štai Utenoje, kur nedarbas mažiausias, darbuotojų įmonės randa lengviau nei Visagine, kur neturinčių darbo žmonių statistiškai daugiau. Dainius Tvarijonas, Utenos UAB „Nosted mechanika“ sa- Pramonės kraštas vininkas, sako, kad prireikus Regiono verslininkų opnesunkiai pasamdė kelias de- timizmą nevisiškai atspindi

Verslo žinios, 2016 01 29, penktadienis

Gazelė2015

aunimo verslo iniciatyvos 5 Veikiančių mažųjų ir vidutinių įmonių skaičius Utenos apskrityje pagal dažniausias ekonominės veiklos rūšis Didmeninė ir mažmeninė prekyba, transporto priemonių remontas Apdirbamoji gamyba Statyba Transportas ir saugojimas Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė Profesinė, mokslinė ir techninė veikla Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla Nekilnojamojo turto operacijos Administracinė ir aptarnavimo veikla Žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas Informacija ir ryšiai

573 224 201 169 131 111 100 59 43 38 36

klausimai regiono lyderiui

ŠALTINIS: STATISTIKOS DEPARTAMENTAS

Utenos apskr.

13,3

Ignalinos r.

17,7

Zarasų r.

15,8

Utenos r.

10,5

Visagino r. Anykščių r.

Aurimą Bagdanavičių, Zarasų

13,6 ŠALTINIS: DARBO BIRŽA

Komentarai

statistinė informacija. Rokas Grajauskas, „Danske Bank“ analitikas Baltijos šalims, teigia, kad pastaruosius ketverius metus Utenos BVP vidutiniškai augo vos 1,3%, o visos šalies ekonomika vidutiniškai kilo 4,4%. Dėl šios priežasties Utenos apskrityje sukuriamo BVP santykis su šalies vidurkiu nuosekliai mažėja, nors prieš krizę matėme visai priešingą tendenciją“, – sako pašnekovas. Kita vertus, analitikas regione mato ir teigiamų verslo atsigavimo ženklų. Utenos apskrities ekonomikoje dominuoja pramonė, kuri sudaro 40% visos apskrities pridėtinės vertės (šalyje – 21,5%). Labiausiai išvystytos pramonės šakos – maisto pramonės, tekstilės, medžio ir metalo apdirbimo. „Didžiausi darbdaviai Utenoje – apdirbamosios pramonės įmonės, pavyzdžiui, „Utenos trikotažas“, „Utenos mėsa“, metalo perdirbimo įmonė „Umega“, gamykla „Nosted mechanika“. Ši yra puikus spartaus verslo augimo pavyzdys. Atsigavimo ženklus rodo ir „Utenos trikotažas“, – dėsto p. Grajauskas. Pašnekovo nuomone, Ute

Butkus, UAB „Bal •tijos•Kastytis informacinės sistemos“ direktorius: „Pastaraisiais metais pradėjome justi didelį naujų specialistų poreikį, tačiau Visagine jų beveik nėra. Iki šiol visą laiką samdydavome vietos žmones, tradiciškai čia buvo daug energetikos specialistų, inžinierių, tačiau dauguma jų paseno, rasti darbuotojų vis sunkiau.“

nos apskritis vis dar ne iki galo išnaudoja žmogiškuosius išteklius. „Utenos pranašumas – išsilavinusi darbo jėga. Nors apskrityje nėra nė universiteto ir veikia tik viena kolegija, aukštąjį išsilavinimą turi net 16% apskrities gyventojų. Pagal šį rodiklį regionas atsilieka tik nuo didžiųjų šalies apskričių – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos“, – kalba p. Grajauskas. Jo nuomone, galima pasidžiaugti ir tuo, kad Utenos apskrityje vis didesnį ekonominį svorį įgauna turizmo sektorius, ypač kaimo turizmas. Maitina turistai Daugelis regiono savivaldybių kasmet šiltuoju sezonu maitina nemenki turistų srautai, o, pavyzdžiui, Ignalina, organizuojanti ir žiemos pramogas, jų sulaukia ištisus metus. Turistai pajamų duoda ir kaimo turizmo sodybų savininkams, ir smulkiesiems prekybininkams, pramogų organizatoriams, maitinimo įstaigoms. Daugybę ežerų ir kelias vandens turizmui puikiai tinkamas upes turintis regionas daugeliui lietuvių tapo kasme-

vladimiro ivanovo (VŽ) NUOTR.

Nedarbo lygis Utenos apskrityje, %, 2015 m. kovas

••

Rokas Grajauskas, „Danske Bank“ analitikas Baltijos šalims: „Utenos pranašumas – išsilavinusi darbo jėga. Nos apskrityje nėra nė vieno universiteto ir veikia tik viena kolegija, aukštąjį išsilavinimą turi net 16% apskrities gyventojų.“

UAB „Foksas“ direktorių, kalbina Milda Tarcijonaitė

Mokosi iš savų klaidų Kada įkurta įmonė, kokius svarbiausius pokyčius bendrovės raidoje įvardintumėte? Įmonė įkurta 2010 m. Zarasuose. Veiklą prasidėjome nuo saulėgrąžų importo iš Ukrainos ir jų platinimo Lietuvoje. Svarbiausi pokyčiai: klientų paieška ne vien savo kieme, o ir už jo ribų – Latvijoje, Estijoje, Baltarusijoje. Kokie sprendimai leido pasiekti puikių įmonės augimo rezultatų? Gerų produktų pasirinkimas platinti Lietuvoje ir kaimynėse šalyse, taip pat nuolatinė naujų klientų paieška. Ar susiduriate su darbuotojų trūkumu ir kaip spren džiate šią problemą? Nesusiduriame su darbuotojų stoka, nes mokame aukštesnius atlyginimus negu šalies vidurkis, taip pat skatiname ir kitomis priemonėmis. Kokią didžiausią krizę įmonei teko įveikti ir kaip?

te atostogų vieta. Didžiausias traukos centras – Aukštaitijos nacionalinis parkas. Utenos apskritis 2014 m. buvo tarp keturių daugiausia turistų sulaukusių šalies apskričių, joje iš viso apsilankė 46.000 turistų, arba 14,8% visų poilsiautojų. Maždaug tiek pat turistų lankėsi ir Kauno bei Alytaus apskrityse, dukart daugiau Vilniaus apskrityje.

Utenos regiono savivaldybės patenka tarp turinčių daugiausia kaimo turizmo sodybų. Daugiausia kaimo turizmo sodybų buvo Trakų, Zarasų, Ignalinos, Utenos, Molėtų, Klaipėdos rajonų savivaldybėse. Apgyvendinimo paslaugas Zarasų rajono savivaldybėje teikė 41 kaimo turizmo sodyba, Ignalinos ir Utenos – po 38, Molėtų – 35.

Pirmaisiais įmonės veiklos metais mokėmės užsakyti tiek prekių, kiek per tam tikrą laiką spėsime parduoti. Nepardavėme saulėgrąžų, kiek planavome, baigėsi jų galiojimo laikas ir sudeginome pusės metų pelną. Bet iš klaidos pasimokėme ir tokia situacija įmonės veikloje daugiau nebesikartojo. Kaip įsivaizduojate bendrovę po 5 metų? 4 mln. Eur apyvarta, 15 žmonių, dirbančių prekybos įmonėje. Taip pat planuojame atidaryti savo gamyklą ir keletą paklausių produktų pradėti gaminti Lietuvoje. Sėkmingai juos eksportuoti į visą pasaulį.

Verslo žinios, 2016 01 29, penktadienis

Gazelė2015

Stiprėjančiam Vilniui reikia Vilniaus apskrities „Gazelės 2015“ Vieta Bendrovė Pardavimų pokytis Veikla 2011-2014 m., %

1 UAB „Raywestex“ 3174,0% Krovinių gabenimo agentų ir ekspeditorių veikla 2 UAB „Metalo eksporto centras“ 1629,7% Kietojo, skystojo ir dujinio kuro bei priedų didmeninė prekyba 3 UAB „Martas ir partneriai“ 1585,0% Atliekų ir laužo didmeninė prekyba 4 UAB „VJ Investicija“ 1502,8% Nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas 5 UAB „Nordic Power Management“ 1392,2% Elektros pardavimas 6 UAB „Jet Maintenance Solutions“ 1318,2% Orlaivių ir erdvėlaivių remontas ir techninė priežiūra 7 UAB „VUMA“ 1190,1% Medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių didmeninė prekyba 8 UAB „Vilniaus pirkliai“ 1088,1% Nekilnojamojo turto agentūrų veikla 9 UAB „Grūdainė“ 960,9% Grūdų, neperdirbto tabako, sėklų ir pašarų gyvuliams didmeninė prekyba 10 UAB „Medžista“ 922,7% Kietojo, skystojo ir dujinio kuro bei priedų didmeninė prekyba 11 UAB „Projestos projektai“ 877,3% Architektūros veikla 12 UAB „DLG“ 816,0% Krovininis kelių transportas 13 UAB „Anreka“ 798,7% Nuosavo nekilnojamojo turto pirkimas ir pardavimas 14 UAB „Lietwood“ 790,7% Kitų baldų gamyba 15 UAB „Eco sprendimai“ 766,8% Kitų mašinų ir įrangos didmeninė prekyba 16 UAB „Geležinkelių projektavimas“ 747,5% Inžinerijos veikla ir su ja susijusios techninės konsultacijos 17 UAB „GLASS LT“ 736,0% Plokščiojo stiklo pjaustymas ir apdorojimas 18 UAB „Beta Media“ 731,1% Kita, niekur kitur nepriskirta, verslui būdingų paslaugų veikla 19 UAB „ASTIG“ 722,8% Statybvietės paruošimas 20 UAB „Greitista“ 718,3% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba 21 UAB „Globus Trade LT“ 706,2% Mažmeninė prekyba nespecializuotose parduotuvėse, kuriose vyrauja maistas, gėrimai ir tabakas 22 UAB „Vestra“ 695,4% Variklinių transporto priemonių atsarginių dalių ir pagalbinių reikmenų didmeninė prekyba 23 UAB „Sominis technology“ 694,3% Kompiuterių, jų išorinės ir programinės įrangos didmeninė prekyba 24 UAB „Vilniaus keliai“ 675,5% Kelių ir automagistralių tiesimas 25 UAB „Classic Jet“ 639,6% Keleivinis oro transportas 26 UAB „Namova“ 637,3% Kitų mašinų ir įrangos didmeninė prekyba 27 UAB „HR Group“ 633,0% Kitų maisto produktų, įskaitant žuvis, vėžiagyvius ir moliuskus, didmeninė prekyba 28 UAB „Domasta“ 632,8% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba 29 UAB „Diverus“ 610,6% Medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių didmeninė prekyba 30 UAB „Frega“ 598,5% Muitinės tarpininkų veikla 31 UAB „VC Baltic“ 595,7% Metalų rūdų ir metalų didmeninė prekyba 32 UAB „Ecoil“ 595,6% Kietojo, skystojo ir dujinio kuro bei priedų didmeninė prekyba 33 UAB „Maniga“ 590,1% Techninių priemonių, reguliuojančių gatvių judėjimą, eksploatavimas 34 MB „AV Projektai“ 577,9% Medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių didmeninė prekyba 35 UAB „Architelio statyba“ 568,8% Kiti statybos baigiamieji ir apdailos darbai 36 UAB „Triksona“ 557,4% Krovinių gabenimo agentų ir ekspeditorių veikla 37 UAB „BOD Group“ 542,1% Elektrinių buitinių aparatų arba prietaisų didmeninė prekyba 38 UAB „Oldimus“ 540,1% Tekstilės pramonės mašinų bei siuvamųjų ir mezgimo mašinų didmeninė prekyba 39 UAB „B Group“ 530,8% Medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių didmeninė prekyba 40 UAB „Elguva“ 530,8% Restoranų ir pagaminto valgio teikimo veikla 41 UAB „Socialinė integracija“ 509,4% Kita pastatų ir pramoninio valymo veikla 42 UAB „Nordecum“ 502,3% Kitas kredito teikimas 43 UAB „AM distribucijos sistema LT“ 499,7% Kietojo, skystojo ir dujinio kuro bei priedų didmeninė prekyba 44 UAB „Spedola“ 488,4% Baldų, kilimų ir apšvietimo įrangos didmeninė prekyba 45 UAB „Vedrana“ 476,0% Medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių didmeninė prekyba 46 UAB „Ignasta“ 474,7% Mažmeninė prekyba nespecializuotose parduotuvėse, kuriose vyrauja maistas, gėrimai ir tabakas 47 UAB „Vertex“ 463,1% Kompiuterių programavimo veikla 48 UAB „SK Design“ 462,2% Kitų baldų gamyba 49 UAB „Užupio statyba“ 461,8% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba 50 UAB „PharmaSwiss“ 447,9% Rinkos tyrimas ir viešosios nuomonės apklausa Šaltiniai: UAB „Creditinfo Lietuva“, „Verslo žinios“

Vilniaus apskritis :: Sostinė auga ir susiurbia pinigus, įmones, darbuotojus Milda Matas Tarcijonaitė Miknevičius

partneriais, čia telkiasi kvalifikuoti darbuotojai, palyginti gerai išplėtota susisiekimo, biurų infrastruktūra. Visa ši koncentracija lemia ir aštrią konkurenciją dėl darbuotojų, rajoniniai miestai lieka nuošalyje.

info@verslozinios.lt

Geri ženklai Rasa Maskeliūnienė, kreditų biuro „Creditinfo“ vyriausioji kredito rizikos analitikė, teigia, kad gerėjanti šalies ekonominė padėtis, pragyvenimo lygis bei augantis verslo atsparumas neapibrėžtumui iš Rusijos kuria palankias sąlygas Vilniaus regiono įmonėms stiprėti. „Apie drastiškus pokyčius kalbėti sunku, tačiau vienose svarbiausių eilučių vertinant verslo kreditingumą matyti palankios tendencijos. Pirmiausia pastebime nors ir nežymų, tačiau daugumoje verslo sektorių jaučiamą postūmį subalansuojant pinigų srautus, tai didina įmonių likvidumą bei finansinį lankstumą, dėl to įmonės, lai- Didžiausia problema ku atsiskaitydamos už prekes Nuosavo kapitalo dalis ir paslaugas, tampa patikimes- bendroje kapitalo struktūro-

Beveik visais ekonominiais rodikliais Vilniaus regionas Lietuvoje smarkiai pirmau ja: čia daugiausia įmonių, sukuriama didžiausia BVP dalis, mažas nedarbas, di džiausi atlyginimai. Tačiau augančiam ir besivystan čiam miestui bei jo verslui kyla nemažai iššūkių. Vilniaus apskritis neabejotinai yra turtingiausia visoje Lietuvoje, generuojanti maždaug 40% visos šalies ekonomikos, o vienam gyventojui tenkanti sukuriamo vidaus produkto dalis viršija šalies vidurkį beveik 1,5 karto. Įmonės sostinėje ir aplink ją kuriasi ne šiaip sau. Vilnius joms suteikia reikiamą įvaizdį bendradarbiaujant su užsienio

nės verslo partnerės“, – teigia pašnekovė. Likvidumas pernai gana ryškiai gerėjo tarp paslaugų, statybos, žemės ūkio, transporto įmonių, taip pat elektros, šilumos ir vandens tiekimo veiklose. Pastebima, kad sostinės ir aplinkinės įmonės taip pat tolsta nuo prieškrizinės praktikos didžiąją dalį turto finansuoti skolintomis lėšomis. „Įmonės linksta didinti nuosavo kapitalo dalį ir tuo parodo atsargesnį požiūrį į riziką. Tai, aišku, iš dalies parodo ir įmonių nenorą aktyviau investuoti į įvairius didelio masto ilgalaikius projektus, geriau paliekant uždirbtą pelną įmonėje. Kaupiami rezervai mažina finansinę įmonių riziką, kita vertus, ilgalaikėje perspektyvoje gali sumažinti įmonių konkurencingumą ir apriboti plėtrą“, – mano p. Maskeliūnienė.

je, remiantis 2014 m. finansais, išaugo beveik visuose sektoriuose, išskyrus komunalinių paslaugų ir transporto. Tiesa, geresnė likvidumo būklė ir didėjanti nuosavo kapitalo dalis negarantuoja atsiskaitymo su verslo partneriais laiku, nors sukuria tam palankesnes sąlygas. „Apskritai įmonės Vilniaus regione finansų įstaigoms, paslaugų teikėjams, tiekėjams ir kitiems verslo partneriams vėluoja sumokėti 677 mln. Eur, o tai yra 48% vėlavimų atsiskaityti šalies mastu“, – sako p. Maskeliūnienė. Vertinant visą informacijos apie įmones spektrą, Vilniaus regione įmonių, pasižyminčių gera ir vidutine mokumo būkle, yra 73%, arba 2 procentiniais punktais daugiau nei prieš metus. Pridėtinė vertė 2014 m. sparčiausiai augusios ir Vilniaus apskrities „Gazele“ tapusios UAB „Lematec“ d ir e kt o r i u s

Leonardas Mart av ičius, vertindamas verslo aplinką mieste, pirmiausia išskiria paprastesnio įmonės administravimo pranašumus. Sostinėje kur kas paprasčiau gauti visas verslui būtinas paslaugas. „Iš Vilniaus oro uosto dažnai skrendama pas klientus. Kitų miestų oro uostais nesinaudojame. Sostinėje įsikūrę pagrindiniai bankų padaliniai, todėl prireikus įvairius klausimus galima išspręsti gerokai greičiau“, – vardija verslininkas. Vis dėlto pašnekovas akcentuoja, kad jo vadovaujama įmonė, užsiimanti fasavimo, pakavimo, ženklinimo įrenginių prekyba, diegimu, technine priežiūra, galėtų veikti bet kuriame didesniame šalies mieste. „Įmonės pagrindą sudaro darbuotojai, kurie mobiliai dirba visoje Lietuvoje bei kitose šalyse. Nors darbuotojų pasirinkimas didesnis Vilniuje, specialistų rastume ir kituose miestuose. Kita problema –

darbuotojų kaita. Kai į darbuotojo mokymus investuojame, o jis po kelerių metų išeina. Manau, reikia dešimtmečio, kad darbuotojas taptų specialistu. Svarstome galimybę darbuotojus, kurie nėra labai motyvuoti, palikti kaip specialistų asistentus – tokia praktika taikoma užsienio įmonėse“, – sako p. Martavičius. Ekonomiškai stipriame mieste konkurenciją dėl kvalifikuotos darbo jėgos jaučia didžioji įmonių dalis. Augant konkurencijai, auga ir darbuotojų atlyginimai, gerėja darbo sąlygos. Kitokie įpročiai Sostinėje darbuotojų rasti lengviau, tačiau didmiestyje žmonės išrankesni, dažniau linkę keisti darbovietes. „Didesniame mieste gyvena daugiau žmonių, turinčių reikiamos patirties ir žinių. Antra vertus, čia darbuotojai labiau išlepę, linkę dažniau keisti darbus. Didmiestyje įmonė turi prisitaikyti prie darbuotojo, o mažesniame

Verslo žinios, 2016 01 29, penktadienis

Gazelė2015

a ruoštis naujam žingsniui 5 Komentarai

••

Leonardas Martavičius, UAB „Lematec“ direktorius: „Iš Vilniaus oro uosto dažnai skrendama pas klientus. Kitų miestų oro uostais nesinaudojame. Sostinėje įsikūrę pagrindiniai bankų padaliniai, todėl prireikus įvairius klausimus galima išspręsti gerokai greičiau. Mieste didesnis ir darbuotojų pasirinkimas.“

klausimai regiono lyderiui

vladimiro ivanovo (VŽ) NUOTR.

••

Tiek % visų Vilniaus dirbančiųjų dirba paslaugų centruose.

••

Eglė Petrikaitytė, UAB „Optikos pasaulis“ rinkoda ros vadovė: „Didesniame mieste gyvena daugiau žmonių, turinčių reikiamos patirties ir žinių. Antra vertus, čia darbuotojai labiau išlepę, linkę dažniau keisti darbus. Didmiestyje įmonė turi prisitaikyti prie darbuotojo, o mažesniame mieste atvirkščiai – darbuotojas prisitaiko prie bendrovės lūkesčių.“

••

Rokas Grajauskas, „Danske Bank“ analitikas Baltijos šalims: „Vilniaus dar turi potencialo plėstis kaip paslaugų centrų miestas. Tačiau kitas etapas turėtų būti susijusių įmonių iš užsienio pritraukimas. Vilniuje turėtų formuotis finansinių, draudimo, reklamos, dizaino bei IT paslaugų klasteriai. Mes jau žengiame šiuo keliu, tačiau iš užsienio galima pritraukti ir daugiau tokio profilio kompanijų.“

Rytį Kanapėną, UAB „Projestos

projektai“ generalinį direktorių, kalbina Rasa Dževeckytė

Rezultatai šiandien, o ne rytoj Kada įkurta įmonė, kokius svarbiausius pokyčius įvardintumėte? „Projestos projektus“ įkūriau 2002 metais. Pats baigiau VGTU ir esu architektūros magistras, tai pradžia buvo tik projektavimas. Po metų sutikau vaikystės draugą Darių Baliukevičių, kuris man lengvabūdiškai pasiūlė padėti pakelti įmonės rodiklius iki milijoninių, o aš lengvabūdiškai sutikau. Kartu tebedirbame iki šiol. Svarbiausias pokytis – 2005 m. mes priėmėme sprendimą pradėti statybų valdymą ir investicijas į didžiuosius prekybos centrus. Dabar dirbame su visais didžiaisiais prekybos operatoriais Lietuvoje. Keletą objektų išvystėme pagal mūsų pačių sugalvotą ir tinkamai pritaikytą Jungtinės veiklos sutartį. Kokie sprendimai leido pasiekti tokio augimo?

••

Paslaugų centrų plėtra sostinėje davė darbo statybininkams, pakeitė miesto veidą, darbo rinką. Vladimiro ivanovo (VŽ) nuotr.

mieste atvirkščiai – darbuotojas prisitaiko prie bendrovės lūkesčių“, – lygina Eglė Petrikaitytė, UAB „Optikos pasaulis“, valdančios optikos parduotuves visoje šalyje, rinkodaros vadovė. Jos teigimu, sostinė įmones traukia ne vien dėl to, kad tai didžiausia šalies rinka su geriausia specialistų pasiūla. Ne mažiau svarbu ir tai, kad mažesniems šalies miestams po truputėlį traukiantis, mažėjant gyventojų skaičiui, Vilnius vis dar auga ir ateityje augs, tad verslas čia gali užsitikrinti tvarumą.

Vilniaus dirbančiųjų. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl pastaraisiais metais Vilniuje sparčiai mažėjo nedarbas. 2014 m. jis nukrito iki 8,5 %, o likusioje Lietuvoje nedarbas sudarė 10,7 %. Rokas Grajauskas, „Danske Bank“ analitikas Baltijos ša-

lims, sako manantis, kad paslaugų centrų miesto vardą jau pelnęs Vilnius turėtų žengti kitą žingsnį – čia pritraukti susijusias užsienio kompanijas. Tiesa, anot jo, tam dar reikia padaryti tam tikrus namų darbus. „Tokiai tendencijai nėra pagrindo sustoti – Vilnius dar turi potencialo plėstis kaip paslaugų centrų miestas. Tačiau kitas etapas turėtų būti susijusių įmonių iš užsienio pritraukimas. Vilniuje turėtų formuotis finansinių,

draudimo, reklamos, dizaino bei IT paslaugų klasteriai. Mes jau žengiame šiuo keliu, tačiau iš užsienio galima pritraukti ir daugiau tokio profilio kompanijų. Vilnius turėtų eiti tokių miestų kaip Dublinas keliu, tačiau tam reikėtų ir ypatingo valdžios dėmesio, galbūt mokestinių lengvatų specialioms zonoms ar bendrų infrastruktūros plėtros projektų, tokiu būdu priviliojant stambias užsienio kompanijas“, – mano p. Grajauskas.

Ryžtas, patikima komanda, greiti sprendimai. Mūsų šūkis – „Rezultatai šiandien, o ne rytoj!“ Nuo 2005 m. specializavomės tik ties komercinių objektų statyba ir investicijomis, įkūrėme dar 8 įmones, kiekviena kurių iki šiol dirba pagal paskirtį: projektavimo įmonės, keletas investicinių bendrovių Lietuvoje ir keliose ES šalyse. 2011 m. įžengėme i Baltarusijos rinką kaip generaliniai rangovai. 2014 m. pradėjome generalinio rangovo veiklą ir Lietuvoje. Ar susiduriate su darbuotojų trūkumu ir kaip spren džiate šią problemą? Ne tiek susiduriame su darbuotojų problema, kiek patys išsiauginame profesionalus, kurie dažniausiai ir pasilieka mūsų įmonėse. Taigi mums geriau motyvuoti keletą protingų, mąstančių, patikimų, darbščių bei universalių žmonių, nei didelis kiekis skirtingas funkcijas atliekančių darbuotojų. Kokią didžiausią įmonei krizę teko įveikti ir kaip?

Mažėja nedarbas Turbūt labiausiai matoma tendencija Vilniuje pastaraisiais metais buvo sparti užsienio kompanijų paslaugų centrų plėtra, kelianti ne tik kvalifikuotų darbuotojų atlyginimus, bet ir nekilnojamojo turto, biurų nuomos kainas. Paslaugų centrai Lietuvoje šiuo metu jau sukuria beveik Vilnius gali pasigirti kvalifikuotais darbuotojais, tačiau įmonėms dėl jų smarkiai konkuruojant 1% visos šalies BVP, juose dirba kiek daugiau nei 4% visų trūkumas vis tiek jaučiamas. Vladimiro ivanovo (VŽ) nuotr.

••

Su didžiausiu sunkumu susidūrėme – ne tik mes, bet ir dauguma kitų įmonių – per 2009 m. krizę. Mes išsilaikėme dėl kelių priežasčių: savo laiku teisingai investavome, todėl atlaikėme tuometinį bankų spaudimą, o per patį krizės įkarštį netgi pelningai pardavėme vieną prekybos centrą. Kaip įsivaizduojate bendrovę po 5 metų? Atpratome į viską lengvabūdiškai žiūrėti per „rožinius akinius“, todėl kažkokių ypatingų tikslų nekeliame – juos koreguoja aktyvi šių dienų geopolitinė bei ekonominė situacija. Todėl pamatuotas, be skubotų ir spontaniškų sprendimų įmonės augimas ir yra esminis mūsų bendrovės vystymosi bei stabilumo garantas. Šiuo metu daugiausia dėmesio skiriame autonominiam mūsų įmonių grupės valdymui, efektyvesniems rezultatams ir kokybei, o ne kiekybei.

Verslo žinios, 2016 01 29, penktadienis

Gazelė2015

Smulkieji drąsiai neria į gilesnius verslo vandenis

2.070

Tendencija :: Sukauptą patirtį pritaiko praktikoje Nors tradiciškai manoma, kad aktyvesnės yra šalies didmiesčiuose veikiančios įmonės, tačiau „Gazelių“ konferencijų pranešėjai, visus metus skaitę pranešimus Lietuvos regionuose, galėtų paprieštarauti. Vietiniai verslininkai vis aktyviau domisi inovacijomis, šiuolaikine rinkodara, eksporto galimybėmis. Praktika rodo, kad tiek didmiesčių, tiek regionų verslas vis drąsiau ieško būdų išplaukti į gilesnius vandenis.

••Tiek verslininkų dalyvavo „Gazelė 2015“ konferencijose. Šaltinis: VŽ

Grajauskas, „Danske Bank“ analiti •kas•Rokas Baltijos šalims

Kisielis, kredito biuro „Creditin •fo“•Anatolijus teisininkas

Lasionis, VšĮ „Versli Lietuva“ klaste •rių•Darius plėtros koordinatorius.

Kavaliauskas, AB „Teo Lt“ paslau •gų•Andrius padalinio vadovas

Lyginant su kaimyninėmis valstybėmis, Lietuvoje darbo sąnaudos yra mažiausios regione, o visoje Europos Sąjungoje lenkiame tik Rumuniją ir Bulgariją. Kitaip tariant, galime sukurti produktą už mažesnę kainą ir tuo esame patrauklūs rinkoje. Tačiau atlyginimai nuosekliai auga, todėl ilgainiui vien tik mažesnėmis darbo sąnaudomis nebegalėsime konkuruoti. Su augančių atlyginimų problema gerokai seniau jau susidūrė kitos Vakarų Europos šalys. Praėjusio amžiaus 8–9 dešimtmečiais, sparčiau augant atlyginimams Europoje, verslas ėmė ieškoti būdų, kaip sumažinti sąnaudas, taigi dėl pigesnės darbo jėgos daug įmonių darbo jėgai imlią gamybą perkėlė į Azijos šalis, Kiniją. O prie naujų sąlygų nesugebėjusios prisitaikyti įmonės buvo paprasčiausiai priverstos pasitraukti iš rinkos. Artimiausiu metu verslui, siekiančiam sėkmingai konkuruoti tarptautinėje rinkoje, derėtų atkreipti dėmesį į keletą sričių: eksportą, inovacijas ir rafinuotesnę verslo praktiką, ypač rinkodaros bei ženklodaros srityse.

Svarbiausiai yra išlaikyti sveiką pusiausvyrą. Paprastai pardavėjai nori žūtbūt parduoti kuo daugiau, nes vaikosi apyvartos augimo, taigi kiekvienas naujas pirkėjas jiems yra tinkamas ir geras. Rizikos vertinimo specialistai, jeigu įmonėje tokie yra, tempia paklodę į savo pusę ir perlenkia lazdą. Klientų aptarnavimo skyrius paprasčiausiai užmiega ant laurų – jie su turimu klientu gali dirbti metų metus, taip ir nepasidomėdami pastarojo per tą laikotarpį įvykusiais kreditingumo pokyčiais. Ir galiausiai – vadovas, kuris tarytum vainikuoja šią grandinę: jis nori nuolatinio apyvartos ir pelno augimo ir išimtinai gerų klientų. Deja, tokio rojaus taško versle nėra. Įmonės pelningumas mažėja blogų klientų segmente. Kitaip tariant, blogieji klientai, nors jų mažiau, suvalgo pelną, uždirbtą gerajame segmente. Šį dėsnį suvokusios įmonės tarsi išsilaisvina. Jos natūraliai persiorientuoja nuo aklo pajamų ir klientų skaičiaus prie pelno siekimo, o tai jau yra tvarus kelias.

Daugelis įmonių vadovų, patenkinti veiklos rezultatais Lietuvoje, neabejoja, kad ir užsienyje jų prekės ar paslaugos bus paklausios. Vis dėlto neretai paaiškėja, kad ten niekas mūsų verslininkų išskėstomis rankomis nelaukia: užsienio verslo atstovai užsakyti, pirkti pramonės produkcijos ar paslaugų nepuola, lentynose tuščios vietos naujai ir nežinomai produkcijai atlaisvinti niekas neskuba. Koks produktas ar paslauga gali sudominti užsienio pirkėją, niekas geriau nepasakys už jį patį. Belieka tai išsiaiškinti. Daugelis norinčiųjų eksportuoti jau suklumpa šiame etape, nes nežino, kaip sužinoti, ko tas užsienio pirkėjas nori. Tačiau tie, kas įdeda darbo, atsakymą randa. Sėkmę, ar produktas įtiks tenykščiams pirkėjams, lemia daugelis aspektų – kultūriniai, istoriniai, kartais net religiniai. Todėl dažnai Lietuvoje pripažintus gaminius tenka šiek tiek pakeisti ir adaptuoti pagal vietos pirkėjų poreikius – gali tekti pakoreguoti skonio savybes, dizainą, galbūt gauti reikalingus sertifikatus, prisitaikyti prie kitokių aplinkosaugos reikalavimų.

Kiekviena įmonė greta rinkodaros, investicijų, vadovavimo strategijų turėtų turėti ir IT strategiją ir nuspręsti, kas užsiims šios srities plėtra. Pradėti reikėtų nuo paprasčiausių veiksmų, kurie atrodo elementarūs, tačiau kai kuriose įmonėse vis dar neatliekami: suskaičiuoti, suregistruoti visą turimą įrangą, kritiškai įvertinti, kokia jos kokybė, ar dar tinkama naudoti jūsų versle. Jokios strategijos negalėsite sudaryti, jei nežinosite, ką turite ir ko jums dar reikia. Tuomet galite spręsti – apsipirkti ar geriau pataupyti. IT strategija padeda įžvelgti ateityje galinčius kilti iššūkius ir iš anksto nuspręsti, kaip su jais bus susidorojama. Pavyzdžiui, galbūt netrukus kursite internetinį svetainės puslapį, tad jau dabar turėtumėte pagalvoti, iš ko pirksite serverį, kaip užtikrinsite saugumą, su kokiais iššūkiais susidursite. Galiausiai turite žinoti, kas plėtos IT sferą: kursite darbo vietą specialistui ar samdysite specialistą ar tuo užsiimančią įmonę.

Iki susitikimo „Gazelė 2016“ konferencijose

2016

„Gazelės“ bankas

„Gazelės“ IT ir telekomunikacijų partneris

„Gazelės“ patarėjas

Kovą Utenoje Balandį Alytuje Gegužę Panevėžyje Gegužę Kaune Birželį Klaipėdoje Rugsėjį Vilniuje Spalį Telšiuose Lapkritį Šiauliuose www.vz.lt/konferencijos „Gazelės“ kreditų biuras