Iliustruotoji istorija, 2015 sausis

Lietuvis amerikoniškame dangoraižyje negyvens! Jis mieliau įsikurs jaukiame „elektrifikuotame“ namelyje, o kiemą apsodins medeliais ir gėlėmis. Bankelyje turės pasidėjęs vieną kitą tūkstantėlį litų. Automobilis garaže? Be abejo. Asmeninis lėktuvėlis pasiskraidyti? Laisvai. Vyrų ir moterų bus po lygiai, nes mokslas leis reguliuoti gimimų skaičių ir kūdikių lytį, nebus pamestinukų. Kaune liks tik kelios kavinės, bet jose tilps keli tūkstančiai lankytojų. Taip smetonmečio futurologai įsivaizdavo Lietuvą po 10, 20 ir 50 metų. Apie šias ir kitas (ne)išsipildžiusias prognozes skaitykite 58–65 puslapiuose.

Aleksandras Ikamas

58

12 20 34

28

Turinys 1 • 2015 4 Naujienos

Nauji radiniai, atradimai ir teorijos. sz photo

6 Kadras

Bandomasis gyvūnas.

8 Klauskite

66

Atsakymai į skaitytojų klausimus.

UŽDRAUSTA MEILĖ Vokietijos propagandos ministras Josephas Goebbelsas pameta galvą dėl gražuolės čekų kino žvaigždės.

12 Mokiniai pasiųsti myriop

Irano ajatola turėjo vaikų kariuomenę.

20

Azijos Marco Polo Rabaną bar Saumą apakino relikvijos.

26

Bučiniai Nuo meilės ir draugystės iki išdavystės.

28 Pasaulinio karo didvyriai

turtai

sz-photo / scaNpix

Amengo trys sargybiniai. pirmoji faraono šešias Nefertitė buvo ir pagimdė jam chotepo IV žmona senus egippanaikino visus dukteris. Jis monoteistiir įvedė naują tiečių dievus dievo Atoreligiją – Saulės į istoriją nę valstybinę buvo įrašytas no kultą, todėl eretikas. kaip karalius

ir graikų, romėnų Eksponuojama: etruskų kolekcijos. hildesheimo Garsiausias eksponatas: romėnų sidabriniai lobis – 70 dalių stalo įrankiai. Ė GALERIJA 5 „ALTE“ NACIONALIN m. atidaryta: 1876 viena didžiausių xix a.

Eksponuojama: Vokietijoje. meno kolekcijų c. D. FriedriGarsiausias eksponatas: jūros kranto“. ant „Vienuolis cho

Iš kur žinoma, – Nefertitės?

42

vardas?

Ar žinomas menininko su kitais radiniais

kartu Ne. Biustas Tutmozio skulptoriaus buvo rastas priskiriamos dirbtuvėse. Dirbtuvės todėl, kad šiukšlyne Tutmoziui tik fragdramblio kaulo buvo rastas jo varkurio užrašytas mentas, ant tiksliai pasadas. Tačiau negalime sukūšis skulptorius kyti, ar būtent rė biustą.

S-banas

1

5 Šprė

2

3 4

atidarytas: 1830

2015 Istorija 1 •

42

DIDŽIAUSI MUZIEJŲ TURTAI Įdomiausių ir svarbiausių pasaulio istorinių objektų istorija. Šiame numeryje skaitykite apie audringą Nefertitės biusto praeitį.

NAUJiena

Didžiausios muziejų vertybės Berlyno „Neues“ muziejus: Nefertitė.

kad šis biustas

turėjo šią charakterinTik Nefertitė šalmo formos gą žalsvai mėlyną biustas ir žinome. Nors jos karūną. Iš to idealizuoja, kiti ją neabejotinai kad ji išties buvo atvaizdai byloja, labai graži moteris.

48

HADRIANO VILA Įvairių kultūrų įkvėptas Romos imperatorius pastatė didingiausią Romos imperijos pastatų kompleksą.

44

Vergų laivo nelaimė jūroje Prekeivis vergais sukčiavo.

48

Svečiuose pas Hadrianą Puošni Romos imperatoriaus vila.

56 Patefono istorija

Išradėjas Edisonas įrašė garsą alave.

58 Smetoniškoji futuristika Lietuva po 10, 20 ir 50 metų.

66

Goebbelsas neteko drąsos Propagandos ministras išgyveno krizę.

74 Istorinė apžvalga

Didysis medicinos mokslo proveržis. slavery images & shutterstock

76

Svarbūs istoriniai įvykiai Klaipėdos sukilimas.

78 Dailės kūrinių paslaptys

Tapytojas pašiepia aukštuomenę.

80

44

ŽUDYNĖS ATVIROJE JŪROJE Vergų laive „Zong“ visus kamuoja ligos ir troškulys. Norėdami išgelbėti gabenamus žmones, jūreiviai išmeta už borto 132 vergus.

Gyvasis istorijos liudininkas Maurams patinka apkūnios moterys.

82 Testas

XVIII a. genijai.

Istorija 1 • 2015

VIRŠELIO ILIUSTRACIJOS: WAYNE SOUTHWELL / HISTORIE, SHUTTERSTOCK, CLAUS LUNAU, AFP / SCANPIX, CASTEL NUOVO MUSEUM & M. OSMENDA

4 „ALTES“ MUZIEJUS m.

norėBuvau tada 13-os žinojau, kad jau. Jau tuo metu nes doegiptologiją, siu studijuoti ir norėjau išmėjausi hieroglifais senovės raštus. mokti perskaityti

rė

42

35 m pločio

„NEUES“ MUZIEJUS m. ir prieš3 atidarytas: 1855 prabangi egipto Eksponuojama: kolekcija. istorinių radinių Nefertitės Garsiausias eksponatas: biustas.

Griežtas Kliuni vienuolių gyvenimas.

e pirmą Ar prisimenat Nefertitę? pati išvydote ir labai susižavė-

Nefertitei Žodis „nefertitė“, „gražioji atėjo“. laikoma kalbos, reiškia tačiau ji vis dar jau 3 400 metų, kaklas, ant idealu. Gulbės karūna, moters grožio laikoma sunki veigalvos grakščiai simetrija ir elegantiški – vietobula veido faktą, kad ji do bruožai nustelbia akimi ji žvelgia pro krištolo Nefertitei naakė. Kalnų stovinčią tik stiklinę vitriną, salėje. 50 centimetrų skirtoje muziejaus o biustą nuolat sauaukščio kalkakmeni

Šp

karalius Frydri1841 m. Prūsijos IV nusprendė chas Vilhelmas paskirti mokslui MUZIEJUS Šprė upės salą sala yra Berly- 2 PERGAMO 1910 m. ir menui. Muziejų atidarytas: muzieislamo, šumerų, no centre. Be „Neues“ Eksponuojama: graikų menas ir dar keturi babiloniečių bei jaus, joje pastatyti kartu jie dalys.

– visi paties pastato puikūs muziejai metų istoriją. atspindi 6 000

Garsiausias eksponatas: altorius“. graikų „pergamo

34 Pasišventę Dievui

kartą, kai

grožis Nesenstantis išvertus iš egiptiečių

Ludwigas Borchardtas Archeologas biustas – unikažinojo, kad Nefertitės sąrašu, kad jį lus, todėl pasinaudojo išsaugotų.

Friederike Seyfried

Ji ypatinga. Biustas – profesorė ir Berlyno muziejaus „Neues“ muziejaus nas iš dviejų būtinai direktorė. eksponatų, kuriuos muziejaus nori pamatyti grožis atitinka lankytojai. NefertitėsMuziejaus lanidealą.

XX a. Vakarų motekad tokia graži Ji kytojai stebisi, 3 tūkst. metų. ris gyveno prieš kultūį senovės Egipto nori – tarsi tiltas biustą žmonės rą. Pamatę jos aplankyti šalį.

& shutterstock

atidarytas: 1904Bizantijos menas ir Eksponuojama: viduramžių skulptūros. ginčytiGarsiausias eksponatas: Floros biustas. nas vaškinis deivės

Pilotams teko improvizuoti.

sz-photo / scaNpix

1 „BODE“ MUZIEJUS m.

zu BerliN

Berlynas – muziejų Meka

biusto Kokia Nefertitės reikšmė muziejui?– vie-

staatliche musseeN

– tulų. Borchardtu unikalų daiktą žeme senovinio krūtinės, kai jis pamatė veidą. Nesukaitusia Egipto siuogrožio moters miesto griuvė nepaprasto al Amarnos prieš kelis tūksžingsniavo kad ji gyveno se ant Nilo kranto nuo saulės. vokiama, savo vyras su skrybėle s Ludwigas tančius metų. gruodžio 6-ąją, Tą pačią dieną, arVokiečių archeologa apie rastą karalienės 1912 m. vadovavo su- dienoraštyje jis rašė apie 1330 Borchardtas s, apie 1370 – kasinėjimam Nefertitės (valdė „Staiga į mūsų rankas cheologiniams Rytų draugiKr.) biustą: meno kūrinys. prie m. pr. rengtiems Vokietijos i pakvietė jį ryškiausias Egipto Tai reikia pajos. Archeologa – Pastato P47.2. pateko neapsakoma.

Tai žodžiais unikalaus radinio nei trijų tūkstančių matyti.“ Tai daugiau faraono Amenchometų senumo Tutmoklasta skulptoriaus Į Berlyną atvežtabiustas šiuo metu ekstepo IV rūmų kurios zio dirbtuvės. priėjo, Nefertitė, Berlyno „Neues“ muziejuBorchardtas ponuojamas senovės moteKai uždusęs tis egiptietis viena garsiausių s vidarbams vadovaujan ir sta- je, buvo rų. Jos veidas atpažįstama – 20 portretų o Vokietijos parodė radinį same pasaulyje, mas jos sostinėje eksponuoja didžiauviena biustas laikomas Tuščia akis vertybių. Vokietiieškojo kairės sių kultūros geležinės BorBorchardtas veltuiiškėlė teoriją, kad Jis joje jis atsidūrė paakies rainelės. nebuvo akiduobėje, pastangomis, chardto valios modelį rainelės niekada biusto apgaulę. sitelkus gudrią nes pagal šį Nefertitės vertinama gavo leikiti. Jo teorija Vokiečių archeologai ius kasibuvo daromi prieštaringai. dimą atlikti archeologin e al Amarkarališkajam nėjimus kad Egiptas buvo sutarta, Borcharnos mieste, bet dalysis. Taigi dėl rair Vokietija radinius ruošėsi susitikimui Labai lygi oda iš kalkakmenio, dtas kruopščiai atstovu prancūgipsu egiptiečių Biustas pagamintas (medžiaga iš dinių dalybų apdailintas stiuko sluoksniu ir keso, kalkių ir smėlio) lių spalvų dažais.

Į

therese BoiseN

haas

mėlyYpatinga žalsvai na karūna – netipiška ir Nefertitės laikams padeda ją atpažinti.

jis paLefebvre’u. Prancūzuikurioje zu Gustave’u kokybės nuotrauką, rodė prastos aptrupėjusi. iš Nefertitė atrodė kad biustas pagamintas stiuko Žinodamas, biustą ir dengtas plonu Hitleris saugojo tik tada, kai nakalkakmenio jį įrašė į gipsinių Ginčą egiptiečiai laimėjo GörinHermannas vertinsluoksniu, Borchardtas ne tokiomis perėmė valdžią. ketino grąir toliau: ciai skulptūrų, laikomų Goebbelsas Vokiečiai blefavo ir trip- gas ir Josephas šią naujieną gomis, sąrašą. bet išgirdęs įtraukė minužinti Nefertitę, į savo sąrašą ir paskutinę Borchardtas labai norėjo Hitleris įsiuto jo žiniomis, jį Adolfas tiką, kurio, įkalbinėjimų jų planus. akyPo įnirtingų šitaip tę sugriovė pasaulinį karą ji buvo Lefebvre’as. s pasidavė ir e, vėPer Antrąjį atiduoti Borchardtanuo „nereikšmingo iš pradžių Reichsbank lai saugoma sąjungininnukreipė dėmesį m. ir 1945 m.

1943 kai muziejų ir į Berly- liau, gipsinio biusto“. avo „Neues“ buvo atvežta kai subombard pastatų, ji 1913 m. Nefertitė vosi tik išviešųjų miesto Vakajos grožiu mėga daugelį kitų imperatoną, bet 10 metų į požeminį bunkerį valVokietijos perkelta buvo rinktieji, pavyzdžiui, Borchardtas bijojo, karo Rytų Vokietijos susigrąII, nes rų Berlyne. Po rius Vilhelmas jog buvo apišgalėmis stengėsi įtūš sužinoję, džia visomis miesto dakad egiptiečiai į savo valdomą Kai 1924 m. Į pagrįsta.

Nefertitę žinti buvo Berlynas neatidavė. gauti. Baimė amerikielį, tačiau Vakarų po karo įsiterpė kiti noir vokiečių ginčą nes ir vieni, čiai ir egiptiečiai, biusto. rėjo karalienės

stoMuziejaus lankytojai vi eilėje priešais karalienę, norėdami senovės susipažinti su Egiptu.

tw

garsėja Nefertitės biustas

3 400 metų senumo kad jis liktų Berlyne. i padarė viską, grožiu. Vokiečia širdis iš i vos neiššoko

Karūnos spalva

iškart viešai, egiptiečiai trumetų biustas parodytas grąžinti. Po keletą ir topareikalavo jį Rytų draugija kusių ginčų Vokietijos buvo sąžiningos. dalybos liau tikino, kad

ac Red.sek: plottet Layout:

žino Skulptoriusoįam Egipt valdovę

Ji tiesia tiltą į Egiptą

„NEUES“ MUZIEJUJE GALIMA PAMATYTI 1 – 3, Berlynas Adresas: Bodestraße www.neues-museum.de

735 - DK er

iejų Didžiausi muz

NEFERTITĖ

Print: tre Status:

kiltis urnalo s Nauja ž

3

Naujienos yuri gerasimov / the siberian times

Kaulų kilmė iki šiol nežinoma

Po pilimi aptikta Drakulo celė TURKIJA | Restauruodami viduramžių pilį Tokate, Šiaurės Turkijoje, mokslininkai aptiko kalėjimo kamerą, kurioje, jų manymu, kalėjo Valakijos kunigaikštis (gospodarius) Vladas Drakulas (valdė 1436–1447 m.). Jį kaip įkaitą 1442– 1443 m. kalino osmanų sultonas. Kunigaikščio vardu buvo pavadintas 1897 m. pasirodžiusio airių rašytojo Bramo Stokerio romano pramanytas veikėjas grafas Drakula. Tačiau istorinis kunigaikštis taip pat garsėjo žiaurumu, priešus jis pamaudavo ant baslio.

Perkelta ir žemė

Krūtinšarvis bus suklijuotas

Šarvai saugojo kario krūtinę ir pilvą nuo akmeninių ir bronzinių ginklų.

Sibiras | Unikalus radinys

Senovėje kautasi vilkint kaulinius šarvus

Rusų archeologai iškasė 3 900 metų senumo elitinio kario šarvus, padarytus iš gyvūnų kaulų.

K

asinėdami netoli Omsko archeologai aptiko neįprastą radinį – visą puikiai išsilaikiusį krūtinšarvį, datuojamą 1900 m. pr. Kr. Mokslininkai mano, kad prašmatnūs kauliniai šarvai priklausė samus-seiminskajos kultūros elitiniam kariui ir kad šarvai galėjo būti dovana, mainų objektas arba karo grobis.

Neabejojama, kad puikiai išsilaikę šarvai buvo užkasti, tačiau ne laidojant žmogų. Šis faktas stebina mokslinin-

4

Istorija 1 • 2015

kus. Pasak kasinėjimų vadovo Boriso Konikovo, paprastai šarvai palaidojami kartu su jų savininku. Jis spėja, kad senovės žmonės paaukojo šarvus atlikdami religines apeigas, nors archeologai šioje teritorijoje nerado kitų paaukotų daiktų. „Šarvai buvo labai vertingi, todėl nebuvo prasmės juos užkasti, nebent jie buvo paaukoti. Tokius šarvus reikia nuolat prižiūrėti“, – portalui „Sibirian Times“ teigia Borisas Konikovas.

shu

tter

sto

Pulkos gėrimas buvo daromas iš amerikinių agavų sulčių.

Ir anksčiau žmonės gėrė energinius gėrimus MEKSIKA | Į tekilą panašaus pul­

kos (pulque) gėrimo pėdsakai rodo, kad senovės žmonės netoli Teotihuakano, prie dabartinio Meksiko, vartojo alkoholį gero­ kai prieš actekų ir ispanų atėjimą. Mokslininkai rado gėrimo likučių ant 150 m. pr.

Kr. datuojamos puodo šukės.

Pulka buvo ne tik svaigusis, bet ir energinis gėrimas bei mais­ tingas maisto papildas.

ck

Tvirtovėje rasta 2 000 metų senumo tualeto sėdynė

ANGLIJA | Tarp romėnų tvirtovės liekanų Šiaurės Rytų Anglijoje archeologai rado gerai išsilaikiusią medinę tualeto sėdynę. Tai pirma archeologų rasta medinė romėnų tualeto sėdynė. Anksčiau rastos sėdynės būdavo iš marmuro arba akmens.

Franklino ekspedicijos tyrimo etapai

ullstein & afp / scanpix

2014 m.

Randamas laivas Paieškos grupė netoli Karaliaus Viljamo salos aptiko laivo nuolaužų.

Narai nustatė, kad tai admirolo Johno Franklino laivas „HMS Erebus“.

1992 m. Vyrai valgė

mirusiųjų kūnus Mokslininkai Karaliaus Viljamo saloje randa šimtus Franklino ekspedicijos dalyvių kaulų. Pjovimo žymės ant kaulų liudija, kad paskutiniai likusieji gyvi griebėsi kanibalizmo.

1984 m. Iškasami palaikai Beechey saloje randami gerai išsilaikę trijų žmonių palaikai. Tyrimai atskleidžia, kad šie žmonės apsinuodijo švinu valgydami konservuotą maistą. Tai buvo vieni pirmųjų žuvusių Franklino ekspedicijos vyrų, jie buvo palaidoti saloje 1846 metais.

Du Franklino laivai įšalo lede, o vėliau nuskendo.

KANADA | Sensacingas atradimas mary evans

Rastas ilgai ieškotas legendinis laivas Po daugybės nesėkmingų paieškų pagaliau pavyko atrasti vieną iš 1848 m. dingusių dviejų Franklino ekspedicijos laivų.

K

keliaudama ledu, tačiau nė vienas iš keliautojų negrįžo namo. Iki šiol mokslininkai bandė atskleisti Franklino ekspedicijos likimą remdamiesi vien išlikusiais eskimų pasakojimais ir kaulų radiniais. „HMS Erebus“ radinys yra labai reikšmingas tyrimui, mokslininkai tikisi, kad laivo nuolaužos padės jiems atsakyti į daugelį klausimų. Pavyzdžiui, jie atrado Johno Franklino kajutę, vadinasi, ekspedicijos vadovas plaukė „HMS Erebus“.

Mokslininkų grupės atstovas, Kanados geografų draugijos prezidentas Johnas Geigeris agentūrai „Fox News“ teigia: „Laivas iš esmės nepaliestas ir yra tarsi kapsulė iš visai kito laiko, nei dabar gyvename.“

jos dalyvių laiškas Tyrėjai Karaliaus Viljamo saloje randa 1848 m. rašytą Franklino vyrų laišką.

Iš jo matyti, kad Franklinas mirė 1847 metais.

1857 m. Ledi Franklin

nenuleidžia rankų Johno Franklino žmona nenori patikėti, kad Franklinas miręs, ir pati finansuoja naują ekspediciją.

1854 m. Britų tyrėjai padaro išvadą, kad Franklinas miręs Po šešerius metus trunkančių paieškų admiraliteto grupė nustato, kad Franklinas ir jo vyrai yra mirę.

1848 m. Į Arktį išsiųsta

pirmoji tyrėjų grupė Praėjus trejiems metams nuo Franklino ekspedicijos pradžios, britų admiralitetas išsiunčia paieškos grupę.

Johnas Franklinas norėjo rasti trumpesnį kelią į Aziją, deja, nesėkmingai.

corbis / allover

anadiečių narai 11 m gylyje netoli arktinės Karaliaus Viljamo salos Šiaurės Kanadoje rado laivą „HMS Erebus“. 2008 m. pradėtą tyrimą finansuoja Kanados vyriausybė. Anksčiau įvairios ekspedicijos bandė rasti šiuos du laivus, pasak istorikų, nuskendusius 1848 metais. Antrojo laivo „HMS Terror“ iki šiol nerasta.

Didžiosios Britanijos admirolas Johnas Franklinas su dviem laivais ir 128 vyrais 1845 m. išvyko į ekspediciją. Ekspedicijos tikslas buvo rasti šiaurės vakarų jūrų kelią, jungiantį Atlanto ir Ramųjį vandenynus.

Istorikai mano, kad ekspedicija patyrė nesėkmę, nes abu laivai įšalo lede ir vėliau nuskendo. Įgula paliko laivus ir bandė gelbėtis

1859 m. Randamas ekspedici-

owen beattie / university of alberta

Laivo nuolaužos nufotografuotos sonaru, kuris ultragarsu nuskaito jūros dugną.

Historie 1 • 2015

5

GARSUS MŪŠIS

Teheranas • 1980 Teheranas

Irakas Bagdadas

Iranas

Po revoliucijos Irane šalys kaimynės ėmė baimintis, kad dvasiniai Irano vadovai sieks skleisti islamo revoliucijos idėją. Todėl Irako diktatorius Sadamas Huseinas nusprendė smogti pirmas.

1980 m. Irakas įsiveržė į Iraną būdamas tikras dėl lengvos pergalės prieš naujai susikūrusią kaimynės teokratinę vyriausybę. Tačiau Irano ajatola Cho­mei­nis užantyje turėjo slaptą ginklą – kariuomenę, sudarytą iš jaunuolių ir net 12 metų tesulaukusių berniukų, pasiryžusių savižudiškai bėgti per minų laukus tiesiai priešų linijų link.

Ajatola Chomeinis

paaukojo Irano sūnus Per Irano ir Irako karą nuo bombardavimo nukentėjo abiejų šalių naftos gavybos telkiniai ir naftos perdirbimo įmonės. corbis / aop & hulton / getty

Istorija 1 • 2015

13

Atradimų kelionė

Azijos Marco namo grįžo tuščiomis 1287 m. nestorijonų vienuolis Rabanas bar Sauma išvyko iš Pekino į Europą sudaryti karinės sąjungos tarp mongolų chano ir Europos valstybių monarchų bei popiežiaus. Šventosios relikvijos apakino vienuolį ir sužlugdė misiją.

6

Pirmas sąjungininkas Prancūzijos karalius Pilypas IV Gražusis – didžiausia mongolų viltis gauti pastiprinimą kovai su musulmonais Šventojoje žemėje.

Paryžius

Bordo

Neapolis Viduržemio jūra

8

Sustojimas Genujoje 1288 m. žiemą Sauma grįžo į Romą tikėdamasis audiencijos pas popiežių.

rik a f A

4

bpk

Etnos išsiveržimas Keliaudamas į Romą Sauma plaukė pro besiveržiantį Etnos ugnikalnį.

R

Else Christensen

bridgeman

granger & shutterstock

Kai Marco Polo tebebuvo Kinijoje, Sauma iškeliavo priešinga kryptimi.

PA

Roma

7

Antras sąjungi­ninkas Anglijos karalius Eduardas I – kitas galimas sąjungininkas.

EURO

abanas bar Sauma daugiau nei per 60 metų buvo daug matęs ir girdėjęs, bet kai 1287 m. Mongolų imperijos pasiuntinys atsidūrė priešais Šv. Petro baziliką Romoje, jam užgniaužė kvapą. Saumą sužavėjo ne tik nuostabi, žodžiais neapsakomo grožio bažnyčia su dangų remiančiais kupolais ir šimtu kolonų, bet ir keistas popiežiaus elgesys per naujo imperatoriaus

Š

Polo

Kupranugarių karavanai nešė Saumą iš Pekino į Bagdadą. bridgeman

1

Gimė Kinijoje Rabanas bar Sauma pasaulį išvydo apie 1220 metus.

Prieš leisdamasis į ilgą piligriminę kelionę į Jeruzalę, pirmuosius 55 savo gyvenimo metus jis buvo krikščionių eretikų nestorijonų vienuolis ir gyveno Pekine.

5

Popiežiaus mirtis Prieš pat Saumos atvykimą į Romą mirė popiežius Honorijus IV, tad mongolų pasiuntiniui teko keliauti toliau ir grįžti į Romą po metų.

granger

Azija

Samsunas

Pekinas

bridgeman

Konstantinopolis

Bagdadas Dulkėtais keliais jūros link Karavanai Saumą nugabeno į Samsuno uostamiestį, ir iš čia jis išplaukė į Konstantinopolį.

2

Kelionė į Bagdadą šilko keliu Netoli Jeruzalės vyko karas, todėl Saumai teko atsisakyti svajonės aplankyti šventąjį miestą. Jis įsikūrė Persijoje, visai neseniai užkariautoje mongolų, sostinėje Bagdade.

1287 m. Argunas, Chulaguidų valstybės ilchanas, įsakė Saumai vadovauti diplomatinei misijai į Europą.

karūnavimo iškilmes. „Kalbama, kad pasimeldęs popiežius kojomis paima karūną ir uždeda ją im­ peratoriui ant galvos. Taip pat teigiama, kad popiežius taip daro norėdamas paro­ dyti, kad dvasininkai yra viršesni už ka­ ralių“, – rašo Rabanas bar Sauma kelio­ nių užrašuose.

Istorija apie popiežiaus akrobatinius sugebėjimus tikriausiai yra klaidingas karūnavimo ritualo atpasakojimas. Iš tie­

i akg images

3

a Vidurio ry t

sų naujasis imperatorius bučiuoja popie­ žiui kojas ir taip rodo nuolankumą. Toks komiškas ir klaidingas atpasakojimas bū­ dingas Saumai. Išsiųstas į pusantrų metų trunkančią diplomatinę misiją jis savo aprašymuose nepateikia detalių. Marco Polo smulkiai aprašė viską, ką matė ke­ liaudamas iš Vakarų į Rytus, o Sauma, keliaudamas priešinga kryptimi, beveik nepasakojo apie aplankytas šalis bei miestus ir sutiktus valdovus. Jis buvo ne­

Ilgas Saumos žygis 14 metų Rabanas bar Sauma keliavo iš Rytų į Vakarus. Tuo pačiu metu Marco Polo keliavo priešinga kryptimi. Didysis atradėjas europietis vaizdingai aprašo įspūdžius, o Sauma apsėstas tik vieno dalyko – aplankyti kuo daugiau krikščioniškų šventųjų vietų.

tekęs galvos dėl svarbiausių religinių vietų ir įvykių – tai lėmė jo misijos nesėk­ ­mę.

Karas sužlugdė piligriminę kelionę Sauma buvo abejingas pasaulietiniams dalykams, užtat labai domėjosi religi­ niais objektais, mat išpažino krikščionių eretikų nestorijonų tikėjimą. XIII a. ne­ storijonai buvo didžiausia krikščionių bendruomenė į rytus nuo Bizantijos.

Istorija 1 • 2015

21

Kasdienybė getty images / aop

Hitchcockas metė iššūkį moralės sergėtojams Iki 1968 m. bučinys filme negalėjo trukti ilgiau nei tris sekundes.

Bučinys filme. 1934 m. Holivude buvo įvestos taisyklės, kuriomis, be visa ko, buvo apribota bučinio trukmė – jis galėjo trukti ne ilgiau kaip tris sekundes. Vadinamasis Hayso kodeksas galiojo iki 1968 m., bet režisierius Alfredas Hitchcockas (1899–1980 m.) negalėjo neprovokuoti.

1946 m. filme „Liūdna šlovė“ ilgą aktorių Cary Granto ir Ingridos Bergman bučinį nutraukdavo pokalbis telefonu. Bučinys truko tris minutes.

Bučiniai

Hitchcockas apėjo Holivudo cenzūrą nutraukdamas bučinį kas tris sekundes.

Cary Granto ir Ingridos Bergman bučinį filme „Liūdna šlovė“ galite pamatyti adresu goo.gl/ u8oZvt

Kanibalo bučinys, Judo bučinys, gėdos bučinys. Visais laikais bučinys reiškė daug ką – nuo meilės ir draugystės iki išdavystės. Kai kuriose primityviose tautose bučinys net jeppe nybye buvo siejamas su pasišlykštėjimu.

26

Istorija 1 • 2015

bridgeman

Bučiniu tikrinama, ar moteris negėrė.

ullstein bild / polfoto

Romėnai burna tikrindavo žmoną Patikros bučinys.

Romėnų rašytojas Aulas Gelijus (apie 125 – apie 180 m.) teigė, kad imperijos vyrai labai neigiamai vertina alkoholį vartojančias moteris. Savo veikale „Atikos naktys“ jis pasakoja, esą romėnai bučiuodavo iš miesto grįžusias šeimos moteris, norėdami įsitikinti, kad jos negėrė vyno.

Garsusis broliškas Leonido Brežnevo (kairėje) ir Ericho Honeckerio bučinys. compendium maleficarum

Drėgnasis socialistų bučinys Broliškas bučinys. Du komunistinių šalių vadovai Erichas Honeckeris ir Leonidas Brežnevas 1979 m. išgarsino brolišką bučinį, kai per 30-ąjį VDR jubiliejų buvo užfiksuota jaudinama akimirka. Broliškas bučinys kilęs iš Ortodoksų bažnyčios, o šį paprotį perėmė bolševikai po 1917 m. Spalio revoliucijos Rusijoje. Dažniausiai buvo apsikabinama ir tris kartus pabučiuojama į skruostą. Kai komunistinių šalių lyderius siedavo šilti jausmai, būdavo bučiuojamasi į lūpas.

Raganos buvo baudžiamos mirties bausme už bučinį su velniu.

Krikščionys aistringai bučiavosi bažnyčioje

Raganos išdykavo su velniu

Taikos bučinys. Bažnyčios požiūris į glamones ne visada buvo toks griežtas. Pavyzdžiui, ankstyvieji krikščionys per mišias bučiuodavo vienas kitam į lūpas, nes taip Jėzus sveikinosi su savo mokiniais. Bažnyčia leido bučiuotis tik tos pačios lyties tikintiesiems.

XIII a. vis daugiau žmonių ėmė bjaurėtis tokiu papročiu, todėl Bažnyčia leido bučiuoti ne tikinčiuosius, o medinę lentelę ar metalinę plokštę, vadinamą taikos lentele (lot.

Osculatorium). XVI a., Reformacijos laikais, taikos bučinys liovėsi gyvavęs.

Gėdos bučinys. Raganų medžioklės laikais, maždaug 1450–1750 m., kankinamos moterys prisipažindavo, kad ant šluotų skrisdavusios į raganų sambūrius – sabatus. Čia jos lytiškai santykiaudavusios su velniais ir bučiuodavusios juos vadinamuoju gėdos bučiniu – į užpakalį.

Bučinys „burna į burną“ buvo laikomas bjauriu XVIII a. anglų gydytojai atrado metodą „burna į burną“. Tačiau gyventojai tokią pirmąją pagalbą vertino neigiamai, nes manė, kad „bučiuoti“ beveik mirusį žmogų yra bjauru.

Čiabuviai: europiečiai ryja vienas kito seiles Kanibalo bučinys. Kai kurios kultūros, pavyzdžiui, kai kurios indėnų gentys, nežinojo, kas yra bučinys, kol nesusitiko su europiečiais. Pietų Afrikos tsongos gentis, pirmą kartą pamačiusi bučinį, juo atvirai bjaurėjosi. „Pažiūrėkite į tuos žmones! Jie ryja vienas kitą. Jie valgo vienas kito seiles ir purvą“, – 1898 m. sakė genties atstovas šveicarų antropologui Henriui Alexandre’ui Junodui (1863–1934 m.).

Judas susitarė su kareiviais, kad jis parodys Jėzų jį pabučiuodamas.

Taip mokytojas sveikindavosi su mokiniais. bridgeman

Judo bučinys Pasak Biblijos, Didįjį ketvirtadienį Judas išdavė Jėzų bučiniu Getsemenės sode. Norint pasmerkti Judą, taikos bučinys buvo draudžiamas vienintelę metų dieną – Didįjį ketvirtadienį.

Žmonės vaikus maitino burna Evoliucijos biologai mano, kad pirmieji žmonės savo vaikus maitino burna – kaip kai kurie gyvūnai, o bučinys išsivystė iš šio įpročio.

Teoriją paremia antropologų atlikti vietos genčių tyrimai – kai kuriose jų vaikai iki šiol tebemaitinami burna. Tačiau teorijos priešininkai teigia, kad kai kuriose kultūrose apskritai nesibučiuojama.

Daugiau skaitykite: Karen Harvey: The Kiss in History, Manchester University Press, 2005 ● Adrianne Blue: On Kissing – From the Metaphysical to the Erotic, Phoenix, 1997 ●

PIrmasis pasaulinis karas

1914 m. skrisdami kautis pilotai neturėjo ne tik patirties, bet ir iš ko pasimokyti, todėl patiems teko kurti manevrus ir taktiką. osprey publishing

Esben Mønster-Kjær

Pirmieji padangių meistrų triukai Pirmajame pasauliniame kare buvo pradėta naudoti karinė aviacija. Pilotai mėgėjai kilo į dangų ir kovėsi tarp debesų neturėdami nė menkiausio supratimo, kaip elgtis. Netrukus išryškėjo keli talentai – asai, mokantys išlaikyti šaltą protą ir turintys fenomenalių gabumų valdyti lėktuvą.

28

Istorija 1 • 2015

Pergalė nelygi pergalei

Didvyris nemokėjo skraidyti

Louis Quenault’as laimėjo pirmą istorijoje oro dvikovą, nors nemokėjo valdyti lėktuvo.

Jis buvo žvalgas ir turėjo nustatyti, kur išdėstytos Vokietijos pajėgos, o visą kitą darbą atlikdavo pilotas. Vokiečių lėktuvai dažnai kildavo tokiu pačiu tikslu, todėl Quenault’as nusprendė pasiimti šautuvą.

Pataikymo tikimybė buvo labai maža, bet 1914 m. spalio 5 d. virš Belgijos kaimo Jamoigne jam pavyko paleisti stebėtinai taiklų šūvį ir nušauti priešo lakūną.

Vokiečiai buvo labai tikslūs.

Piloto pergalė buvo nepripažįstama, jeigu jos, be lakūno, nepatvirtindavo matęs liudininkas.

getty images

Prancūzų piloto pergalė būdavo pripažįstama, jeigu lakūnai pamatydavo, kaip priešo lėktuvas trenkiasi į žemę.

Karinės oro pajėgos registravo ir „galimas pergales“, tačiau jos nebuvo įtraukiamos į oficialią statistiką.

Louis Quenault'as Prancūzija 1914 m. rugpjūtis– 1918 m. lapkritis 1 pergalė

PASKUTINIS MŪŠIS. Galimybės buvo menkos, tačiau po ketverių metų karo ore Quenault’as liko gyvas. Jis mirė 1958 m. sulaukęs 65-erių.

Britai skaičiavo viską: nuo kautynių, kuriose pergalę buvo galima įrodyti, iki lėktuvų, kurie atrodė numušti. shutterstock

Oro akrobatas atliko triukus virš fronto Gyvybei pavojingų akrobatinių triukų galima atlikti ir virš apkasų – tai suprato profesionalus pilotas Pégoud’as. Jis tapo pirmuoju istorijoje asu. rasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, Adol­ phe’as Pégoud’as jau buvo pagarsėjęs lakū­ nas. Į jo pasirodymus vykdavo žmonės iš visos Europos. Prancūzas atlikdavo rizikingus manevrus ore – jis vienas pirmųjų padarė kilpą ir iššoko su parašiutu.

1914 m. rugpjūtį, prasidėjus karui, 25-erių Pé­ goud’as įstojo į nedideles Prancūzijos karines oro pajėgas. Jis buvo paskirtas žvalgybinio lėktuvo pilotu, o 1915 m. pavasarį gavo nedidelį vienvietį lėktuvą. Virš lėktuvo variklio Pégoud’as pritvirtino kulkosvaidį, todėl propelerį reikėjo apsaugoti me­

3

talinėmis plokštelėmis nuo paties lakūno leidžia­ mų šūvių. Konstrukcija buvo paprasta, tačiau nuo propelerio atsimušančios kulkos skraidė į visas puses.

Pégoud’o pilotuojamas primityvus lėktuvas tapo grėsmingu ginklu, juolab kad oro akrobatas atlik­ davo triukų, išmoktų prieš karą. Rezultatas buvo pražūtingas priešams. Kai Pégoud’as pašovė penktą vokiečių lėktuvą, prancūzų laikraščiai jį praminė asu – l'As. Taip atsirado naujas terminas.

Nuo to laiko visi pilotai, pasiekę bent po penkias pergales ore, buvo vadinami asais.

Padaryk visą kilpą.

2 4

1

Priešo lėktuvas puola iš nugaros.

Nerk žemyn ir pulk priekyje atsidūrusį persekiotoją.

Adolphe'as P

égoud'as Prancūzija 1914 m. rugp jūtis – 1915 m. rugp jūtis 6 pergalės

claus lunau / historie

Atsidurk už priešo

scala archives

P

Skrisk kuo greičiau ir iš visų jėgų trauk vairalazdę atgal.

PASKUTINIS MŪŠIS. 1915 m. rugpjūčio 31 d. Šiaurės rytų Prancūzijoje Pégoud’ą pašovė vokiečių pilotas, kurį jis pats mokė prieš karą. Per laidotuves vokietis praskrido virš kapo ir numetė vainiką – 1915 m. dar nebuvo išblėsęs riteriškumas.

Istorija 1 • 2015

29

KOLONIJŲ ISTORIJA

CINIŠKAS PIRKLYS REIKALAVO KOMPENSACIJOS IŠ DRAUDIMO

132 vergai pasmerkti mirti

Vieną 1781 m. lapkričio naktį anglų vergų laivo įgula išmetė nusilpusius afrikiečius už borto. Jūreiviai buvo įsitikinę, kad – kaip ir anksčiau – nuplaukę iki artimiausio uosto gaus draudimo išmoką. Tačiau šį kartą jie klydo.

Jūreiviai stūmė vergus pro laivo iliuminatorius ir vertė per falšbortą. slaveryimages.org & shutterstock

TROELS USSING

T

Kapitonas nevykėlis Laivas „Zong“ priklausė pirkliui iš Liver­ pulio Williamui Gregsonui, kuris iš pre­ kybos vergais susikrovė didžiulius tur­ tus. Jis nusipirko laivą ir uoste dabartinė­ je Ganoje suvarė į jį 244 belaisvius afri­ kiečius. Dar 196 žmonės jau buvo su­ grūsti į apatinį denį. 1781 m. rugpjūčio pabaigoje laivas iš Vakarų Afrikos išplau­ kė perpildytas.

Trūko patyrusių jūreivių, įgulą sudarė abejotinos kvalifikacijos žmonės ir kapi­ tonas Luke’as Collingwoodas. Iš tiesų jis buvo chirurgas, perkeltas iš kito Gregso­ no laivo. Paprastai jo užduotis būdavo patikrinti vergų sveikatą. Chirurgas ne­ turėjo jokios vadovavimo laivui patirties.

Pirmą savaitę kelionė buvo sklandi, tačiau netrukus Collingwoodas susirgo.

Veikiai nepatyręs kapitonas taip nusilpo,

kad nebepajėgė išeiti iš kajutės. Jis per­ leido vadovavimą Robertui Stubbsui, bu­ vusiam vieno britų forto Ganoje guber­ natoriui, netekusiam darbo dėl girtavi­ mo ir nekompetencijos.

Padėtis laive blogėjo. Vergai ir įgulos nariai sirgo, keli mirė, navigacija gedo, vandens ištekliai seko. Lapkričio 27 die­ ną „Zong“ buvo netoli Jamaikos, bet Stubbsas ir įgula padarė klaidingą išvadą, kad tolumoje matoma sala yra Prancūzi­ jos kolonija, galinti užpulti britų laivą, todėl nedrįso papildyti vandens išteklių.

Anglija•1781 Prekybos trikampis Anglija XVIII a. sudarė didžiąją Didžiosios Britanijos ekonoKaribai mikos dalį. Tušti Vakarų afrika laivai iš Anglijos plaukdavo į Vakarų Afriką, iš čia su vergais – į kolonijas Karibuose, o iš Karibų į Angliją grįždavo prisikrovę cukraus, medvilnės, romo ir tabako.

Vergų kaip prekių išvaizda Buvo galima pasiekti kelionės tikslą per du mėnesius, bet „Zong“ atplaukė į Ja­ maiką tik 1781 m. gruodžio 6 dieną – plaukiojęs daugiau nei tris mėnesius.

Trūko 132 vergų – jie gulėjo Karibų jū­ ros dugne. Likusių vergų būklė buvo baisi. Prieš parduodami jie buvo nu­ prausti ir išpuošti. Jūrininkai ištepė afri­ kiečius aliejumi, kad išsausėjusi oda at­ rodytų sveika ir žvilgėtų. Tiems, kurie il­ goje kelionėje susirgo dizenterija, į tie­ siąją žarną buvo prikimšta vatos, kad ant pardavimo pakylos neviduriuotų krauju.

Vergų trūko, tačiau į krantą išlipusios įgulos nuotaika buvo gera. Jie išgyveno, o savininkas Williamas Gregsonas nepra­ žus. Jis, kaip ir dera, buvo apdraudęs lai­ vą, kertantį Atlanto vandenyną su bran­

giomis prekėmis. Vienas gyvas vergas buvo vertas maždaug 36 svarų, tad jūrei­ vių darbdavys gaus 30 svarų už kiek­ vieną mirusį juodaodį. Taip jie manė.

Laivo savininkas reikalauja kompensacijos Vergų prekyba užsiimantys verslininkai ir jūreiviai žinojo, kad gali tekti sergan­ čius arba maištaujančius vergus išmesti už borto, todėl įvykiais „Zong“ nesipikti­ no nei Jamaikos, nei Anglijos jūrininkai.

Tačiau kovotoją už vergų teises filolo­ gą Granville’į Sharpą istorija papiktino.

1783 m. kovo 19 dieną jis dirbo savo biure, kai jį aplankė pažįstamas ir papa­ sakojo, kas nutiko. „Zong“ savininkas Akg-images

amsa gaubė 1781 m. lapkri­ čio 29 d. vakarą, kai jūrei­ viai įžengė į apatinį vergų laivo „Zong“ denį. Pagal planą britų tristiebis prieš keletą savaičių jau turėjo būti Jamaikoje, o daugiau kaip 400 plukdomų vergų – parduoti. Tačiau navigacija sugedo ir lai­ vas nesėkmingai plaukė į rytus nuo Ja­ maikos, o geriamojo vandens statinės buvo beveik tuščios.

Juodaodžiai vyrai, moterys ir vaikai gulėjo taip susispaudę apatiniame deny­ je, kad jų oda sulipo. Tarp pusnuogių kū­ nų, gulinčių tamsioje patalpoje, jūreiviai neturėjo kur kojos pastatyti. Apsižvalgę keli vyrai nuėjo prie moterų ir vaikų, at­ rakino jų grandines ir pakėlė nuo medi­ nių grindų, ant kurių jie gulėjo keletą mėnesių.

Paliegę žmonės buvo nutempti prie laivo šone esančių iliuminatorių ir iš­ stumti lauk. Išsigandusios moterys ir vai­ kai stengėsi įsitverti į langelį, bet kova buvo beprasmiška – po kelių sekundžių teko pasiduoti, jie slydo į vandenį. Net tie, kurie mokėjo plaukti, žuvo bekraštė­ je jūroje.

Tą lapkričio vakarą per bortą buvo iš­ mestos 54 moterys ir vaikai, o per kelias kitas dienas – 78 vyrai. Rėkiantys vergai buvo nuvilkti į viršutinį denį ir išstumti per falšbortą. Kai kurie jų tebebuvo sura­ kinti grandinėmis. „Zong“ įgula buvo įsitikinusi, kad ver­ gus paaukoti – tinkamas sprendimas.

Dabar iki Jamaikos geriamojo vandens užteks ir įgulai, ir likusiems vergams.

Niekas nė neįsivaizdavo, kad jų veiks­ mai Anglijoje sukels protestą.

Vergai buvo apdrausti Kelių mėnesių trukmės kelionės per Atlanto vandenyną buvo susijusios su didele rizika, todėl brangios prekės – taip pat vergai – buvo draudžiamos. Tačiau draudimas neapėmė visų mirties priežasčių, todėl nagrinėjant „Zong“ bylą buvo susidurta su dilema. Kilo klausimas, ar jūreiviai nužudė vergus, kad išgelbėtų likusiuosius laive, ar norėdami gauti kompensaciją už vergus, kurie būtų mirę nuo ligų ir troškulio.

DRAUDIMAS NEATLYGINA ■ mirties dėl ligos, bado ar troškulio ■ savižudybės ■ mirties sausumoje DRAUDIMAS ATLYGINA ■ mirtį gaisre ar per audrą ■ piratų išpuolius ir vagystes ■ nužudymą siekiant išgelbėti kitų gyvybę ■ nužudymą maišto atveju

Jūrininkai žiauriai malšindavo vergų sukilimus ir gaudavo kompensaciją už nužudytus maištininkus.

Istorija 1 • 2015

45

ROMOS IMPERIJA

OSE SVEČIUATORIŲ ER PAS IMPDRIANĄ HA

Nuostabiau senovės vila 12 metų imperatorius Hadrianas keliavo po Romos provincijas. Įvairių kultūrų įkvėptas, jis pastatė didingiausią Romos imperijos pastatų kompleksą – milžinišką vilą su rūmais, kanalais ir požeminiu pasauliu.

48

picture desk, Corbis / aop & Mikkel Juul Jensen / historie

Istorija 1 • 2015

sia TIBURAS (TIVOLIS) • 117 117 m. imperatoriumi tapęs Hadrianas nusprendžia Italija baigti ilgai trunTiburas kančius Romos Roma karus dėl teritorijų ir skirti laiko imperijos provincijoms, jomis anksčiau domėjosi tik keli imperatoriai.

IMPERATORIUS HADRIANAS

Historie 9 • 2014

49

Apli

... nk

FonografĄ Garsas saugomas griovelyje

Membrana

Įrašančioje fonografo dalyje buvo adata, kuri, sklindant garsui, įrėždavo griovelį alavo folijoje, užmautoje ant cilindro. Garsą atkuriančioje dalyje buvo kita adata, kuriai judant virpesiai buvo perduodami į membraną ir taip atkuriamas garsas.

Fonografo skersinis pjūvis

Griovelis

Adata Atkurianti dalis

Įrašanti dalis

Atkuriančiosios dalies adata buvo pritvirtinta prie membranos, kuri adatos virpesius paversdavo garso bangomis.

Aukšti tonai

Cilindras

Pustoniai

Adata

Griovelio gylis priklausė nuo įrašyto garso tono. Juo žemesnis tonas, tuo gilesnis griovelis ant cilindro užmautoje alavo folijoje.

Žemi tonai

ADATA

Ruporas stiprino garso bangas Įrašydamas savo balsą Edisonas kalbėjo į ruporą. Rupore garso bangos sustiprinamos ir nukreipiamos į membraną.

Pirmieji Edisono įrašyti žodžiai – vaikiškas eilėraštis:

Sol90 images

„Merė turėjo mažą avelę...“ Nugalėjo skaitmeninis garsas

2015 m.

shutterstock

Nuo to laiko, kai buvo išrastas fonografas, garso įrašymas ir atkūrimas gerokai patobulėjo. XX a. 9 dešimtmetyje vinilines plokšteles pakeitė kompaktiniai diskai, kuriuose garsas saugomas skaitmeninio kodo pavidalu. Šiuo metu kompaktinius diskus keičia MP3 laikmenos, kuriose skaitmeninė informacija suglaudinta ir paversta kompiuterio rinkmena.

Membrana vibravo Per membraną garso bangos verčiamos virpesiais, nuo kurių adata vibruoja.

Plokštelė nurungė Edisono cilindrą

gr amofonas

elek tr inis

victrola

1887 m. vokiečių kilmės amerikiečių inžinierius Emilis Berlineris patentavo gramofoną, kuris atkuria garsą iš plokštelės.

1906 m. išpopuliarėjo amerikiečių gramofonas „Victrola“. Neišvaizdus garsiakalbis buvo paslėptas dėžėje.

1920 m. pagerėjo garso kokybė, nes prie daviklio buvo pritvirtintas elektrinis stiprintuvas.

Edisonas išsaugojo pasaulio garsą 1877 m. mažai kam žinomas 30 metų išradėjas Thomas Edisonas pasibeldė į žurnalo „Scientific American“ redakcijos duris. Išradėjas atsinešė aparatą, kuris, kaip po pristatymo suprato žurnalo darbuotojai, netrukus pakeis visą pasaulį.

Edisono sukurtas vadinamasis fonografas buvo pirmasis istorijoje įrenginys, saugantis ir atkuriantis garsą.

Niels-Peter Granzow BUsch

STEBUKLO IŠRADĖJAS

Thomas Edisonas

spl / scanpix

Membrana atkūrė garsą Kitoje cilindro pusėje pritvirtinta adata judėjo pirmos adatos įrėžtu grioveliu. Adatos judesiai buvo perduodami garsą atkuriančiai membranai.

Išradęs fonografą 1877 m. amerikietis Thomas Edisonas pakilo į aukščiausią išradėjų lygą. Tačiau fonografas turėjo du trūkumus: ant įrašančiųjų cilindrų tilpo tik trumpi įrašai. Be to, buvo sudėtinga pradėti masinę jų gamybą.

Vėliau Edisonas patobulino cilindrų medžiagą ir jie galėjo būti naudojami ilgesniems įrašams. 1888 m. Emilis Berlineris sukūrė gramofoną, kuris saugo garsą ne ant cilindrų, o plokštelėse.

Masinė plokštelių gamyba buvo paprastesnė, tad XX a. pradžioje gramofonas visiškai užkariavo rinką.

Garso cilindrai tobulėjo Metai

Medžiaga

Įrašo laikas

1877 m.

Alavo folija

Mažiau nei 1 min.

1900 m.

Vaško cilindras

1912 m.

Garsas įrašomas alavo folijoje Vibruojant membranai, adata rėžė griovelį minkštoje alavo folijoje, kuri buvo užmauta ant varinio cilindro.

Celiulioido cilindras

2 min.

4,45 min.

Cilindras sukamas rankena Cilindras buvo sukamas rankena, kuri tuo pačiu metu judino cilindrą ir į šonus.

Istorija 1 • 2015

57

Tarpukario lietuva

Smetoniškoji Kaip mūsų seneliai regėjo Kauno ir Lietuvos ateitį

Hildebrand

futuristika

Hildebrand

Hildebrand

Asmeninis lėktuvas

„Sako, visą kraštą elektrifikuosim ir su auto į turgų iš kaimų važiuosim“ – dainą apie ateities Lietuvą, kurioje „traktoriai laukus ars, orlaiviai sės grūdus“, smetonmečiu smagiai traukė Pupų Dėdė (ir dėdienė). Paspėlioti, kaip po 10, 20 ar 50 metų gyvens vaikai ir anūkai, buvo gana populiaru tarpukario Lietuvoje. Šiandien galime pažiūrėti, kiek tos Joks kaunietis ir šiaip lietuvis gyventi „amerikoniško prognozės buvo tikslios. nepakęs tipo“ dangoraižyje.

1895 M. ŽURNALAS „JUDGE“

Kaune gatvė klojama tašytais akmenimis, 1930 m. Kauniečiai didžiavosi, kad dėl tašytų akmenų ir asfalto miestas tapo „kultūringas“.

58

Istorija 1 • 2015

KAUNO MIESTO MUZIEJUS

Hildebrand

L

Tarpukario laikų Kaunas, anot prognozių, turėjęs ilgainiui gyventojų skaičiumi ir pasiekimais pranokti Vilnių.

LIETUVOS LIAUDIES MUZIEJUS

aikinosios Lietuvos sostinės gyventojai tarpukariu, atrodo, ypač mėgo pasmalsauti, kaip jų miestas atrodys ateityje. Pasitaikydavo ir šiurpių prognozių. „Kaunas yra dauboje, – pasakė tėvas. – Dūmai Kauną užnuodys. Meksfalto garai, benzinas ir prostitučių kvepalai. Visa tai užnuodys Kauną ir nekaltus vaikelius.“ Štai tokią liūdną smetoninio Kauno ateitį regėjo vienas iš Vytauto Sirijos Giros romano „Raudonmedžio rojus“ personažų. Tiesa, ten pat buvo nurodyta ir (gana egzotiška) išeitis, savotiška miesto „ventiliacija“: „vienintelė išsigelbėjimo priemonė – keturi galingi malūnai, kurie besisukdami pakeistų Kauno orą.“ Bene labiausiai Kauno ateitis rūpėjo savaitraščio „Diena“ žurnalistams. Jie jau 1929 m. paskelbė „atskleisią ateities uždangalą“ kalbindami Kauno valdžios žmones apie įsivaizduojamą miesto ateitį 1939-aisiais.

Burmistras Jonas Vileišis žurnalistams pirmiausia rėžė neabejojantis, kad po dešimtmečio Lietuva jau bus susigrąžinusi Vilnių. Ką gi, jis neklydo, tik vargu ar įsivaizdavo, kad 1939 m.

ANTANAS MOTUZAS

GEDIMINAS KULIKAUSKAS, KARINOS ADAMONIENĖS DIZAINAS

Oro taksi

metais buvo 154, o Vilniuje – 209 tūkstančiai gyventojų.

Be to, „prie Kauno miesto visomis linkmėmis bus pratiesti geri plentai...

Vilnius, kur jokių plentų netiesiama ir tuo žvilgsniu atsiliks.“ Tiesa, Vileišis pripažino, kad Vilniaus apylinkės gal ir gražesnės, bet Kauno – neabejotinai derlingesnės, be to, Laikinoji sostinė daug arčiau Vakarų kultūros.

Vilnių lietuviams grąžins sovietai.

Atgavus Vilnių, dauguma centrinių valstybinių įstaigų, anot Vileišio, liks Kaune, kuris bus „pritaikintas mūsų respublikos svarbiausio miesto šaunų vardą nešioti.“ Juolab kad Kaunas, burmistro manymu, 1939 m. nenusileis Vilniui gyventojų skaičiumi. Čia Vileišis prašovė: Laikinojoje sostinėje tais

Būta baimės, kad automobilių ir asfalto garai ilgainiui užnuodys Kauną.

Laisvės alėja – be medelių Vienas miesto inžinierių, kažkoks „p. Frikas“, korespondentui aiškino, kad jau po dešimtmečio Kauno pakraščius su centru jungs „elektrinis arba bėginis transportas“. Kai žemiau Nemuno ir Neries santakos dešiniame krante bus pastatytas uostas, pagyvės laivyba. Su miestu bus sujungta ir Nemuno sala, ten pastatys ne tik gyvenamųjų namų, bet ir Didįjį miesto teatrą (minėtoje saloje išdygo ne teatras, o „Žalgirio“ arena ir tik 2011-aisiais).

Laisvės alėja „nusikratys tais nelemtais medeliais“ (medelių, kaip žinoma, čia nestinga iki šiol) ir taps reto gražumo asfaltuotu prospektu – plačiais šaligatviais, nušviestu elektros žibintų. Be kita ko, inžinierius (gal užkietėjęs žvejys) pranašavo, kad Kaune vietoj žuvų turgaus (buvusio dabartinėje Steigiamojo Seimo aikštės vietoje) bus įrengtas „Lietuvos žūklės centras“. Jame bus rezervuarai gyvoms žuvims laikyti, šias žuvis lėktuvais skraidins pardavinėti net į užsienį.

Tarpukario žuvų turgus Kaune – vietoj jo svajota pastatyti modernų „žūklės centrą“, iš kurio lėktuvais į užsienį būtų skraidinama žuvis.

ADOMAS MILIAUSKAS

Istorija 1 • 2015

59

ANTRASIS PASAULINIS KARAS

UŽDRAUSTA MEILĖ Treciajame reiche

PAGRINDINIAI SKANDALO VEIKĖJAI LIDA BAAROVA 66

Historie 17 • 2014

Gimė Prahoje 1914 m., tačiau kaip aktorė išgarsėjo Berlyne. Būdama 21 metų ji vaidino filme kartu su vokiečių kino žvaigžde Gustavu Fröhlichu ir susižadėjo su juo.

Lidos santykiai su Fröhlichu iširo, kai Goebbelsas ją įsimylėjo.

MAGDA GOEBBELS

Ištekėjo už Josepho Goebbelso 1931 metais. Įsimylėjo Goebbelsą, kai jis buvo gauleiteris, partijos lyderis, Berlyne, o ji dirbo sekretore jo priimamajame. Magda 13 metų vyresnė už Lidą, tuo metu ji buvo pagimdžiusi Goebbelsui tris vaikus.

TRUMPA APŽVALGA

Galingasis nacistinės Vokietijos propagandos ministras Josephas Goebbelsas šaltakraujiškai valdo žmonių protus Trečiajame reiche.

Tačiau savo aistrų suvaldyti nepavyksta. Susitikimas su kino žvaigžde Lida Baarova Goebbelsui gali sužlugdyti santuoką ir karjerą, o Hitleris baiminasi prarasiąs strategą, kurio uždavinys – plauti smegenis vokiečių tautai.

stine overbye

Priešistorė. 1936 m. naciai kieta ranka valdo Vo­ kietiją. Jie siekia manipuliuoti Vokietijos žmonėmis, kad šie fanatiškai palaikytų Hitlerio svajonę sukurti di­ delę ir galingą vokiečių imperiją. Šiame plane gyvybiškai svarbų vaid­ menį atlieka propagandos ministras Josephas Goebbelsas.

Veiksmas. Goebbelsas yra vedęs ir turi tris vaikus, tačiau netikėtai įsi­ myli čekų aktorę. Skandalas tampa žinomas ne tik Vokietijoje, bet ir už­ sienyje – tai gali jam sužlugdyti gyvenimą.

Padariniai. Hitleris priverstas įsikišti, kad Goebbelsas, sukūręs kruopš­ tų planą, kaip įskiepyti nacių ideologiją vokiečiams, neprarastų proto.

MONTAŽAS: ANNE CLEMENSEN / HISTORIE & H. HOFFMANN / BPK AGENTUR / BPK, CORBIS / ALLOVER, BARCH / ZENTRALBILD / 183-1989-0821-502

JOSEPHAS GOEBBELSAS

Nepamainomas Hitlerio manipuliuotojas, jau spėjęs padaryti įspūdingą karjerą. Be visa ko, jis prisidėjo prie Hitlerio perga­ lės 1932 m. rinkimuose ir naciai tapo didžiausia partija Vo­ kietijoje. Būdamas propagandos ministru, 38-erių Goebbel­ sas kontroliavo šalies žiniasklaidą ir kino industriją. Jis tvirti­ no scenarijus ir rinko aktorius.

Berlynas

VOKIETIJA

K

ino žvaigždė Lida Baarova su sužadėtiniu Gustavu Fröhlichu gyvena viloje prie Vanzės ežero, gražiajame Švanenverderio pusiasalyje netoli Berlyno. Vieną 1936-ųjų liepos dieną, kai ji ką tik pastatė savo sportinį automobilį prie namų, eidamas pro šalį su dviem mažametėmis dukromis ją užkalbina Josephas Goebbelsas. „Mes – jūsų kaimynai, – ištaria Vokietijos propagandos ministras ir kerinčiai nusišypso Lidai. – Labai norėčiau pamatyti jūsų ir pono Fröhlicho namus.“ „Kodėl gi ne? Užeikite“, – atsako Lida. 21 metų gražuolė anksčiau yra mačiusi Goebbelsą oficialiomis progomis, tačiau dar nebuvo akis į akį susidūrusi su įtakinguoju naciu.

Ji noriai aprodo namą, o Goebbelsas išsijuosęs viską giria. Jis liaupsina namo interjerą, vietą ir Lidos aktorystę. Ji supažindina jį su savo sužadėtiniu Gustavu, ir abu vyrai draugiškai pasikalba apie namą, sodą ir šį bei tą. Kai Goebbelsas po valandos paima gerai išauklėtas dukreles už rankų ir širdingai padėkoja už svetingumą, Lida jaučia, kad kažkas jos viduje negrįžtamai pasikeitė.

Smulkaus kūno sudėjimo, kojas velkantis propagandos ministras nėra gražuolis, tačiau sodrus, skambus jo balsas palietė Lidos sielos gelmes. Goebbelsą supa valdžios ir charizmos aura, kiekvienas žodis iš jo lūpų veikia kaip viliojamos glamonės. Lida jaučiasi tarsi užkerėta.

Kad Josephas Goebbelsas jaučiasi lygiai taip pat, ji nežino, tačiau pastebi, kad ministras ryte ryja ją akimis. Lidą apima keistas pojūtis, tarsi kažkas būtų išjudinęs nesustabdomą griūtį. Griūtį, galinčią sužlugdyti Goebbelso santuoką, jo karjerą ir atimti iš Hitlerio nepamainomąjį propagandos ministrą, kurio dėka naciai veiksmingai plauna vokiečių tautai smegenis. Jei ne Goebbelsas, būtų sunku net įsivaizduoti, kad vokiečiai vos po kelerių metų galėjo taip karštai ir disciplinuotai remti Hitlerio karinius planus, kaip parodė Antrasis pasaulinis karas.

Istorija 1 • 2015

67