Iliustruotoji istorija, 2014 lapkritis by Verslo žinios, UAB

Kažkada – broliai. Dabar – priešai.

kinuose nuo gruodžio 12 d. 4

Historie 9 • 2009

Miestas, kuris niekada nemiega

36 44

„Noriu atsibusti mieste, kuris niekada nemiega.“ Taip apie mylimą Niujorką dainavo Sinatra. Jeigu jis būtų gyvenęs prieš 2 000 metų, neabejotinai šiuos žodžius būtų skyręs Romai, tik nežinia ar ji būtų mylima. Nusileidus saulei, imperijos sostinė atgydavo ir jos žmonės pasinerdavo į vilionių bei nuodėmių kupiną gyvenimą. Duris atverdavo smuklės, lošimo namai ir viešnamiai, gatvėse imdavo karaliauti nusikaltėliai. Naktį Romoje galėjai įgyvendinti slapčiausius troškimus arba prarasti piniginę, dantis ir gyvybę. Apie miestą be draudimų skaitykite 12–19 puslapiuose.

78 60 33

Turinys 11 • 2014 6 Naujienos

Aleksandras Ikamas

Nauji radiniai, atradimai ir teorijos. AP / Polfoto

8 Klauskite

Atsakymai į skaitytojų klausimus.

12 Nuodėmių miestas

ATRADIMŲ KELIONĖ Prancūzijos karaliaus pavedimu pranciškonų vienuolis Guillaume’as de Rubrouc kas keliauja į kraugerių mongolų šalį.

Tamsoje Roma atgydavo.

Viduramžių bestiariumai Bebras nusikanda sėklides.

Teroristas Carlosas Jo verslas – bombos ir žmogžudystės.

bridgeman & art archive / picture desk

„MANO VARDAS – CARLOSAS“ Tikrasis jo vardas buvo Carlosas, bet jis išgarsėjo kaip Šakalas. Du dešimtmečius ieškomiausias teroristas šiurpino Europą.

SALDŽIAUSIAS OBUOLYS Kiekvienas žmogus turi mėgstamiausią obuolį. Net Karalius Saulė dievino „Api“ veislę. Susipažinkite, kaip buvo ieškoma tobulo obuolio, 74 puslapyje.

32 Sovietų kova su gamta

Kolektyvinis kraujas įveikia mirtį.

36 Pilietinis karas Japonijoje

Šiogūnas užtikrino 250 metų taiką.

Siaubai ir fobijos Lietuviai stiprino sveikatą radiacija.

50 Šv. Petro bazilika Romoje

Bažnyčios statyba truko 120 metų. 18 000 km kelionė pas mongolus.

Kinijos eunuchai Nedori imperatoriaus numylėtiniai.

Kenijos nepriklausomybė Kikujai sukilo prieš britų kolonistus.

74 Istorinė apžvalga Obuolių istorija.

Svarbūs istoriniai įvykiai Pirmasis pasaulyje žinomas aktorius.

Österreichische nationalbibliotek

NAUJA RUBRIK A

ŽUDYNĖS ROJUJE Kai Didžiosios Britanijos kolonija Kenija 1952 m. sukilo, britai atsakė kankinimais ir koncentracijos stovyklomis.

78 Dailės kūrinių paslaptys

Washingtonas plaukia per Delaverą.

Gyvasis istorijos liudininkas Anglų karinis jūrų laivynas badauja.

82 Testas

Ekscentriški valstybių vadovai.

VIRŠELIO ILIUSTRACIJOS: TOKYO NATIONAL MUSEUM, VIKIPEDIJA, BRIDGEMAN, WAYNE SOUTHWELL / HISTORIE & SHUTTERSTOCK

flenning thorninger / sonneruplund

52 Pavojinga vienuolio misija

AKG-images

Istorija 11 • 2014

Naujienos

Redaktøriai: Benjamin Thomas Christensen, Nadia Claudi ir Marianne Dalsgaard

royal australian army

Majai sunaikino savo rotušę Archeologai rado rotušę, kurią majų indėnai maždaug nuo 1300–1500 m. naudojo politiniams susirinkimams ir religinėms ceremonijoms. Šio laikotarpio pabaigoje majai tyčia sunaikino savo aukurus ir kitus religinius simbolius. Pasak mokslininkų, indėnai didelį dėmesį skyrė laikui, todėl savo valdžios centrą reguliariai perkeldavo į naują vietą. Senoji rotušė buvo užkasta žeme ir palikta.

GVATEMALA |

Povandeninio laivo liukas buvo atidarytas pirmąkart po 99 metų.

1915 m. balandžio 30 d. australų povandeninis laivas AE2 dėl techninių nesklandumų iškilo į paviršių Marmuro jūroje. Apšaudytas turkų karinio laivo nuskendo.

army

HMAS AE2, 1913 m.

royal au

stralian

1913 m. Jo Didenybės australų laivas AE2, nuleistas į vandenį Anglijoje, plaukė ilgą kelią iki Australijos.

Tiriamas senas povandeninis laivas TURKIJA | Australų ir turkų narų grupei pavyko įsigauti į vieną seniausių australų povandeninių laivų, kuris 1915 m. buvo nuskandintas Anzako įlankoje prie Turkijos krantų, ir nufotografuoti jo vidų. Taip nuo to laiko, kai povandeninį laivą per Pirmąjį pasaulinį karą torpedavo turkų karo laivas „Sultanhisar“, pirmąkart atsirado galimybė pažvelgti į povandeninio laivo AE2 vidų. Laivo nuolaužos guli 73 m gylyje, todėl narai naudojo specialią ap-

13 g alijošiaus 2,3 g rabarbarų 2,3 g džiovintų gencijonų 2,3 g džiovintų geltonųjų ciberžolių 2,3 g ispaniško šafrano 114 ml vandens 240 ml degtinės / džino Išspauskite alijošiaus sultis. Sutrinkite rabarbarus, gencijonus bei šafraną ir sumaišykite gautus miltelius su alijošiaus sultimis. Palaikykite mikstūrą tris dienas, retkarčiais suplakite. Prieš geriant eliksyrą reikia perfiltruoti.

Istorija 11 • 2014

chrysalis archaeology

Eliksyro receptas

švietimo ir fotografavimo tamsoje įrangą. Prieš panerdami į 73 m gylį, narai treniravosi 12 m gylyje. Pasinaudodami nardymo varpu, jie užtruko keturias valandas, kol pasiekė jūros dugną, o išbuvę ten 20 minučių turėjo vėl kilti į viršų. AE2 yra gerai išsilaikęs, narai, be visa ko, rado bevielį telegrafą, kuriuo povandeninio laivo įgula centrinei būstinei perdavė pranešimą, kad laivas skęsta.

Rotušės sienos gausiai dekoruotos vėžlių ir papūgų reljefais. queens college, new york

Rastas ilgo gyvenimo receptas JAV | Geras gurkšnis alkoholio, sumaišytas su įvairiomis gydomosiomis žolelėmis. Toks ilgo gyvenimo receptas, jei tikėsime užrašu ant mažo žalio stiklinio buteliuko, rasto kasinėjant vienoje Niujorko statybvietėje. Šis 150 metų senumo buteliukas yra vienas iš kelių šimtų senų butelių, rastų teritorijoje, kur anksčiau Ilgas ir kartus gyvenimas – gyvybės eliksyro žolelės yra kartoko skonio.

buvo vokiečių paviljonas, vadinamas „Atlantic Garden“. Buteliuke, be visa ko, yra alijošiaus, gydančio uždegimą, ir rabarbarų miltelių, kurie, manoma, gerina virškinimą. „Daugelis ingredientų ir šiandien naudojami gaminant augalinius vaistus“, – portalui „Discovery News“ teigia radinį aptikusių mokslininkų grupės vadovė archeologė Alyssa Loorya. XIX a. vokiečių medicinos knygoje mokslininkai rado užrašytą preparato receptą.

Archeologai ieško pirmojo piligrimų miesto

JAV | Mokslininkai ieško pirmosios anglų kolonistų gyvenvietės Plimute, Naujojoje Anglijoje, liekanų. XVII a. religinių pabėgėlių įkurtas miestas turi didelę reikšmę amerikiečių tautinei savimonei.

bridgeman & colchester archaeological trust

Archeologų atkastame žandikaulyje trūko vidinės žandikaulio dalies. Keltų icenų genties karalienė narsiai kovėsi su romėnais ir sudegino ne vieną miestą.

Trūkstama dalis

Blauzdikaulis Nemaža kaulo dalis buvo nukirsta aštriu ginklu.

Sudegintame mieste rasta nužudytų romėnų palaikų Atliekant archeologinius kasinėjimus, rasta legendinės keltų karalienės vadovaujamo sukilimo prieš romėnus aukų kaulų liekanų. Du kaulai suteikia naujų žinių apie ankstyvąją Britanijos istoriją. Kolčesteryje keltų icenų genties karalienės Boudikos sukilimo prieš okupacinę romėnų valdžią Britanijoje 61 m. po Kr. laikų archeologiniame sluoksnyje archeologai rado du kaulus. Abu rastieji kaulai, žandikaulis ir blauzdikaulis, turi kovos žymių, nes jų dalys buvo nukirstos aštriais įrankiais – veikiausiai kalaviju arba kirviu. Tai vos antras toks radinys, kai aptikta sukilimo aukų

kaulų liekanų. Šie žmonės žuvo, kai karalienės Boudikos vadovaujama sukilėlių kariuomenė užpuolė dabartinį Kolčesterį (tuometinį Camulodunum), kuris romėnų okupacijos laikais buvo Britanijos sostinė. Sukilėliai miestą šturmavo ir sudegino iki pamatų. Miestas buvo taip smarkiai suniokotas, kad ir šiandien Kolčesteryje archeologai kasinėdami aptinka aiškų rusvą ir juodą pusės metro žemės sluoksnį, susidariusį dėl miesto gaisro.

3 klausimai... Philipas Crummy

Kolčesterio archeologijos fon do pirmininkas

Ką sužinojote iš neseniai liekanų ir kuo jos skiriasi rastų kaulų nuo ankstesnių radinių? Sudeginto Kolčesterio mie sto žmonių kaulų aptinkama lab liekanose ai kad mokslininkai ilgus metus retai. Taip retai, buvimu. Dabar turime įrodym stebėjosi jų neiš tiesų žuvo žmonių. Rastiej ą, kad liepsnoje i žymėmis, kurias paliko ašt kaulai yra su rūs niuose radiniuose to nebūda ginklai. Ankstesvo.

Colchest er Archae ological Trust

ANGLIJA | Kaulai byloja apie kautynes

Rastieji kaulai yra romėnų

Manytina, kad tai romėnų kar ar britų? išėjusio į atsargą ir apsigy veneivio, veikiausiai usio Kolčesteryje, kaulai.

Kur dingo likusioji palaikų

Manome, kad sudegusių kūn dalis? ų kai atstatant miestą buvo gria buvo aptikta, namai. Galbūt palaikai buv unami sudegę o nek rink ti, pavieniai kaulai, tokie, ruopščiai sususimaišė su ply tų nuolaužomkokius radome, is ir buvo išvežti, užuot buvę palaidoti. Historie 16 • 2014

Kasdienybė

Roma Naktiį Gerai žinoma, kad senovės Romoje naktį buvo itin nesaugu. Sutemus gatvėse imdavo karaliauti vagys, nusikaltėliai ir maniakai. Tačiau romėnai nieko nepaisydami plūdo į smukles ir viešnamius. Sutemus Romoje buvo leidžiama viskas. art archive / picture desk & shutterstock

Istorija 11 • 2014

Sekso vergĖs

Naktį didžiojo miesto prostitutės turėjo daug darbo.

azartiniai žaidimai Ir turtingi, ir vargšai užeigose pralošdavo pinigus.

gatvĖs nusikaltimai

Tamsiose gatvėse siautėjo chuliganai ir net kraujo ištroškęs imperatorius.

viduramžiai

Gyvūnų žinovai buvo neišmanėliai Dramblio kojos neturi kelio sąnario, bebras nusikanda sėklides, o banginis yra toks didelis, kad ant jo nugaros išsilaipina jūrininkai. Iliustruoti viduramžių rinkiniai apie realių ar fantastinių gyvūnų dorovinį elgesį – vadinamieji bestiariumai – populiarumu nusileido tik Biblijai, tačiau to meto gamtininkų darbuose buvo pridaryta absurdiškų klaidų. Martin Landin

Museum Meermanno

Mitas

Jei pelikano jaunikliai nugaišta, jis gali juos atgaivinti apšlakstydamas krauju, tekančiu jam iš krūtinės.

Paaiškinimas

Bestiariumuose gyvūnams dažnai suteikiama žmogiškų savybių. Pavyzdžiui, viename rinkinyje rašoma, esą pelikanas atgaivina nugaišusius savo jauniklius prasikirsdamas krūtinę, kad ant jų lašėtų kraujas – tai alegorija apie Jėzų Kristų ant kryžiaus.

Ypatingo pelikano elgesio aprašymas veikiausiai susijęs su tuo, kad jis dažnai spaudžia savo snapą prie krūtinės, norėdamas ištuštinti po snapu kabantį ryklės maišelį. Kruvinoji mito dalis veikiausiai atsirado dėl garbanotojo pelikano (Pelecanus crispus), kurio ryklės maišelis poruojantis parausta.

Bestiariumai buvo bestseleriai

Per televiziją rodomų filmų apie gyvūnijos pasaulį analogai viduramžiais buvo bestiariumai – iliustruoti rinkiniai apie gyvūnus. To meto gamtininkai, užuot daugiau laiko praleidę stebėdami gyvūnus, skleidė mitus ir nesusipratimus – knygose buvo skiriama nemažai vietos ir fantastinėms būtybėms, tokioms kaip vienaragiai, grifai ir drakonai.

Bestiariumuose pasakų veikėjai ir fantastinės būtybės buvo aprašomos kartu su realiais gyvūnais. Shutterstock

„

Vaikomi medžiotojų, jie kastruojasi patys

“

Bebras nusikanda sėklides, kad paspruktų nuo medžiotojų

Viduramžiais medžiotojai medžiojo bebrus dėl jų papilvės liaukų gaminamo sekreto. British Library

Medžiojamas bebras teturėjo vienintelį būdą išgyventi – atiduoti medžiotojams tai, ko jiems reikia, – savo sėklides. Bent jau taip manė daugelis gamtininkų.

Mitas. Viduramžių bestiariumuose

Paaiškinimas. Tai iš tiesų yra dvigubas

ypač dažnai kartojosi viena sena keista istorija. Tai pasakojimas apie bebrą, kuris, nepajėgdamas pasprukti nuo medžiotojų, nusikanda sėklides ir meta jas persekiotojams. Šis mitas pirmą kartą pasirodė VI a. pr. Kr. graiko Ezopo pasakėčiose, tačiau Ezopas nėra jo autorius.

nesusipratimas. Pirmoji paaiškinimo dalis yra ta, kad žmonės tūkstančius metų medžiojo bebrus dėl sruoglių – bebrų papilvės liaukų gaminamo sekreto („castoreum“). Šis sekretas iki XIX a. buvo naudojamas gaminant vaistus ir kvepalus, o kadangi jis išgaunamas iš bebrų papilvės liaukų, kurios labai pana-

šios į sėklides, nesunku suprasti, kaip atsirado šis nesusipratimas. Antroji paaiškinimo dalis susijusi su graikišku bebro pavadinimu „castor“. Šis pavadinimas primena veiksmažodį „castrare“ – kastruoti, pašalinti sėklides. Menkai graikų ir lotynų kalbas išmanantys žmonės galėjo nesunkiai susieti šiuos du žodžius.

Istorija 11 • 2014

KRIMINALINĖ ISTORIJA

DĖL S A M O K Š E I ● NUŽUDYMŲ IMO B O R G Ų I N O ● ŽM OLIŲ U P Š I O R O ● T ER 24

Istorija 11 • 2014

VAKARŲ EUROPA • 1975 Vakarų Europoje siautėja teroristų gaujos, grobiančios žmones ir organiviena zuojančios sprogAUSTRIJA dinimus bei žmogžudystes. Žiauriausius išpuolius rengia Palestinos išlaisvinimo liaudies frontas, naudojantis bet kokias priemones kovai už nepriklausomą Palestiną. EPA / Scanpix, AFP / Scanpix & shutterstock

„MANO VARDAS – CARLOSAS. TURBŪT ESATE APIE MANE GIRDĖJĘ.“ Du dešimtmečius Carlosas, arba Šakalas, buvo grėsmingiausias pasaulio teroristas. Jis žudė, grobė žmones ir sprogdino bombas, nejausdamas nė menkiausio gailesčio aukoms. Carlosas pradėjo karjerą kaip idealistas, tačiau susigundė pinigais ir netrukus tapo profesionaliu žudiku.

I A M I D I A Ž Ų T E I V SO A T M A G SU MOKSLO ISTORIJA

Užtvanka, turinti ištirpdyti Šiaurės ašigalį, amžina jaunystė ir žmogbeždžionių kariuomenė. Sovietų Sąjungos vadovai daugelį metų bandė užvaldyti gamtą. Geriausiu atveju šie bandymai nepadarė didelės žalos, tačiau kai kurie jų baigėsi gamtinėmis katastrofomis ir badu. THERESE BOISEN HAAS

Panieka Darwinui sukėlė badą SSRS Nauja ypatinga javų rūšis visam laikui panaikins badą Sovietų Sąjungoje. Tai žadėjo ukrainiečių

agronomas Trofimas Lysenka (1898–1976 m.), jis XX a. 4 dešimtmetyje teigė radęs būdą užauginti gerą derlių atšiauriomis Sibiro klimato sąlygomis. Pirmoji Lysenkos plano dalis iš tiesų buvo gera. Tėvo ūkyje Rytų Ukrainoje jis atliko eksperimentą, paveikdamas augalų sėklas žema temperatūra (tai vadinama vernalizacija). Užkasdamas sėklinius grūdus į sniegą, jis išvedė žieminius kviečius, kuriuos galima sėti rudenį ir palikti žiemoti. Ilgesnis augimo laikotarpis lėmė geresnį Pagal Lysenkos teoriją, moters išmoktas gebėjimas važiuoti dviračiu yra perduodamas jos vaikams. polfoto & shutterstock

Ž IE MINI A I K V

IEČ I A I

derlių. Tačiau kita plano dalis buvo tikra katastrofa. Lysenka manė, kad žieminių kviečių sėkla yra prisitaikiusi augti šaltyje. Jis ir Sovietų Sąjungos vadovai niekino Charleso Darwino teoriją, kad genetiniams pokyčiams reikia daug laiko ir daugelio kartų. Lysenkos derlius žuvo, nes jo pasėti javai sunyko įšalusioje žemėje, o Sovietų Sąjungoje prasidėjo naujas badas.

IDĖJOS REALISTIŠKUMAS Žieminiai kviečiai turėjo įrodyti teoriją, kad javai gali prisitaikyti augti minusinėje temperatūroje.

K R AU J O B A N 1926 m. Maskvoje buvo atidarytas pirmasis pasaulyje kraujo perpylimo institutas.

K AS Bogdanova ko, buvo s, be kita mo fantastik kslinės os rašyto jas.

S UP E R K A R E I V Stalinas norėjo turėti beždžionžmogių kariuomenę, kuri paklusniai vykdytų įsakymus ir nebūtų išranki maistui.

IAI

montage: WAYNE SOUTHWELL / HISTORIE & SHUTTERSTOCK

51 metų gydytojas, ekonomistas ir filosofas Aleksandras Bogdanovas (1873–1928 m.) siekė, Stalinui palaiminus, rasti vaistą nuo mirties. Jo bandymų esmė buvo versti jaunus žmones keistis krauju su senais žmonėmis ir ilgainiui susieti Sovietų Sąjungos piliečius kolektyvine kraujotaka. Po vienuolikos pavykusių kraujo perpylimų, kurie buvo atlikti jam pačiam, Bogdanovas padarė išvadą, kad jaunas kraujas, be visa ko, sustabdė jo plikimą. Tačiau dvyliktas kraujo perpylimas buvo lem-

tingas. 1928 m. balandžio 7 d. jis apsikeitė krauju su 21 metų studentu, sergančiu neaktyvia tuberkuliozės forma, ir mirė. Eksperimentas buvo sustabdytas, tačiau Bogdanovo kraujo perpylimo institutas gyvavo toliau.

IDĖJOS REALISTIŠKUMAS Amžinas gyvenimas perpilant kraują yra utopija, tačiau dėl šio projekto SSRS atsirado kraujo bankų tinklas.

mari bastash

Žemę turėjo užvaldyti mutantų kariuomenė

evski / galeri

ariuomenė, sudaryta iš raumeningų superkarių, paklūstančių bet kokiam įsakymui ir nejaučiančių skausmo. Veikiausiai tokią neįveikiamą kariuomenę Stalinas turėjo galvoje, kai 1925 m. paprašė Mokslų akademijos Leningrade susisiekti su biologu Ilja Ivanovu (1870– 1932 m.). Prieš 15 metų šis tarptautinį pripažinimą pelnęs rusas zoologų kongrese Grace, Austrijoje, paskelbė savo viziją sukurti naują atsparesnę rūšį sukryžminus žmogų su beždžione. Ivanovo idėja Stalino svajonę turėjo paversti realybe: susidūrusios su siaubą keliančia beždžionžmogių kariuomene, visos tautos pripažins Sovietų Sąjungą neginčijama pasaulio valdove. Naujoji rūšis taip pat suduos mirtiną smūgį religijai, nes bež-

džionžmogis įrodys, kad kūrėjas Institute Gru zijo esąs žmogus, o ne Dievas. rimentai su gy je buvo atliekami ekspevūnais ir žmon Todėl 1926 m. Stalinas ir poliėmis. tinis biuras finansavo ekspediciją į Vakarų Afriką, Prancūzijos Gvinėją. Čia Ivanovas apvaisino tris šimpanzes žmogaus sėkla, tačiau bandymas – orangutanas Tarzanas. Šios nesėkmės nepavyko. Tada Ivanovas į Sovietų SąjunIvanovui užtraukė Komunistų partijos nemalonę. Bandymai buvo nutraukti, o gą atsivežė maždaug 15 beždžionių ir 1930 m. Ivanovas buvo ištremtas į AlmaSuchumio mieste, Gruzijoje, įkūrė bandymų stotį. tą, Kazachstaną. Po dvejų metų jis mirė Deja, visi eksperimentai žlugo ir netrunuo insulto. kus visos beždžionių patelės padvėsė. Vis dėlto kelios sovietų moterys savanoIDĖJOS REALISTIŠKUMAS riškai sutiko dalyvauti bandyme: jos turėjo būti apvaisintos beždžionių sėkla, kad Ivanovo eksperimentai buvo pagrįsti tektų garbė pagimdyti „naująjį žmogų“. fantazija. Niekam nepavyko sukryž Tačiau 1929 m., prieš pradedant eksminti žmogaus su beždžione. perimentą, padvėsė paskutinė beždžionė

Istorija 11 • 2014

e polaris

Stalinas norėjo suporuoti sovietų moterį su orangutanu ir sukurti fiziškai stiprių ir besąlygiškai paklusnių kareivių armiją.

bettman / corbis / AOP & ria novosti / polfoto

Kolektyvinis kraujas įveikia mirtį

garsus mūšis

Samurajus Ii Naomasa su „raudonaisiais velniais“, dėvinčiais lakuotus šarvus, puola ir pradeda lemiamą mūšį. osprey publishing

Kunigaikštis Tokugava Iejasu nepasiduoda likimui ir kaunasi dėl šiogūno titulo bei valdžios Japonijoje. Galingi priešai susivienija kovodami su juo ir, atrodo, kova bus pralaimėta dar nepradėjus mūšio. Tačiau gudrus karvedys rankovėje slepia ne vieną kozirį.

1600 m. mūšiu prie Sekigaharos baigiami nesibaigiantys pilietiniai karai 36

Istorija 11 • 2014

Išdavystė suvienijo Japoniją

Tokugava Iejasu tapo šiogūnu

Užtikrino 250 metų taiką

TARPUKARIO LIETUVA

Smetoniškosi baimės ir siau

Kuršių nerijos pavojai – į smėlio prarają smunka šeimos vežimas.

Istorija 11 • 2014

IŠ Gedimino KULIKAUSKO KOLEKCIJOS

TARPUKARIO LIETUVA ROKIŠKIO KRAŠTO MUZIEJUS

Cukrus smetoninėje Lietuvoje be išlygų laikytas stiprios sveikatos šaltiniu.

sveikatai, ir tautinei pramonei. „Gera šeimininkė žino cukraus vertę. Ji užtat negaili jo visur įberti“, – buvo raginama spaudoje. Ir žmonės bėrė nesukdami galvos dėl dantų ar figūros.

Vampyrai ir „vampirės“ Net šių dienų „siaubo elitas“ – vampyrai mūsų senelių laikais buvo visai kitokie. Pirmiausia gan ilgą laiką juos pravardžiavo „vampirais“. Tiesą sakant, patys miglotai nutuokė, kas per pabaisa tai yra. Tad dar kokiais 1923 m. vampyru pavadino ir vieną Balbieriškio valsčiaus raštininką, kuris, anot spaudos, „šiaip buvęs ramus ir net mandagus“. Bet kartą buvo sučiuptas Kauno kapinėse, mat naktimis „atkasinėdavęs numirėles, su kuriomis nepadoriai elgdavęsis“. Išprotėjusį valdininką ypač traukusios ką tik palaidotos blondinės: „Blondines, kurios jam tik patikdavę, jis puošdavęs įvairiais papuošalais, nuo kitų lavonų paimtais.“ Vis dėlto kur kas dažniau to meto spaudoje minimos kitos rūšies pabaisos – vampai, ar tiesiog vamp. Jos buvusios bent dviejų rūšių: šviesiaplaukė bestija (žaliomis akimis) arba moteris demonas (tamsiaakė).

Istorija 11 • 2014

VIKIPEDIJA

Su cukriniais runkeliais – baltosios mirties šaltiniu rankose.

Taip buvo vadinamos ponios, kurioms šiandien lipdomas barakudų terminas. Ironiška: Balbieriškio raštininkas „vampyras“ medžiojo negyvas blondines, o gyvos vampirės savo ruožtu medžiojo pinigingesnius vyriškius. Spauda jas lygino su „žinomuoju valgiu „omletsuprice“, kuris iš viršaus atrodo karštas, bet viduj – šaltas kaip ledas“. Darbuotis vampai pradėdavo tuoj po penkių, kai uždarius kontoras į kavines pasipildavo lankytojai. Kartais, be vyrų piniginių, taikydavosi ir į aukštesnes sferas. 1936 m. spaudoje nuskambėjo istorija apie rusvaplaukę Genią, „jauną mergičką su naiviška kaimietės šypsena, turėjusią ambiciją tapti bent Kauno vampyru.“ Bet karjera nenusisekė: pradedančią vampirę užverbavo lenkų žvalgyba, tad ji netrukus atsidūrė Kauno kalėjimo kameroje. Žinomiausia pasaulio vamp tuo metu laikyta Charlie Chaplino antroji žmona Lita Grey (praminta Lilit), anot žurnalistų, ji jam suteikė nepakeliamų „skausmo, rūpesčio ir materialių nuostolių“. Panašu, kad „vampyrėmis“ be didesnės graužaties žurnalistai tais laikais krikštijo kone kiekvieną įspūdingesnės išvaizdos moterį. Kaip „švelnus vampyras, tamsiaplaukė, išbalusiu veidu, blizgančiomis akimis“ apibūdinta ir rašytojos karjerą Paryžiuje mėginusi paslaptinga kaunietė. Ji išleido porą romanų apie

Žinomiausia to meto „vampyrė“ – Charlie Chaplino žmona Lita Grey.

Paryžiaus padugnių gyvenimą, o prancūzų žurnalistams prisistatydavo kaip Vera Charnasse – išties buvo Vera Šernienė, signataro Jokūbo Šerno našlė.

„Dėdukų“ siautėjimai „Žmonės susirūpinę, kas bus su vilkais žiemai atėjus“, – 1927 m. rudenį retoriškai klausta spaudoje. Rūpintasi toli gražu ne plėšrūnų apsauga: baimė ir neapykanta vilkams to meto kaime, kur tebegyveno didžiuma lietuvių, buvo bene didžiausia. Tai ne zombiai ir vampyrai – su paklaikusiu vilku žiemą galėjo susidurti kone kiekvienas. Jau vėlų rudenį vilkai net dienomis imdavo iš ganyklų neštis galvijus: „Vyčiaus kaime vilkas pasipiovęs kiaulę nasruose nepanešęs, užsimetė ant nugaros ir nusinešė.“ Mažai tepadėdavo ir persekiojimas – vienas su pagauta avimi sprukęs pilkis, „žmonėms vejantis, įbėgo į girią, avį perplėšė, žarnas išmetė, o avį nusinešė“. Nakčia, ypač žiemą, vilkai prasibraudavo į kiemus ir pradėdavo šunis skersti: „Naktį vienas didesnis šuo įšoko per langą į grįčią, o kitas mažesnis nepajėgė įšokti ir pateko vilkui į nasrus.“ Tiesa, kliūdavę ir vilkams – greta Šiluvos esančiuose Rioglaičiuose vienas valstietis „užstatė geležinius spąstus ties kūte ir rytą rado įkliuvusį juose „dėduką“. Žmonių užpuolimai taip pat nieko labai nestebino. Štai 1925 m. kovo 10 dieną Januškų dvaro žmonės (Panevėžio apsk.) išgirdo miške baisų riksmą. „Nuėję, pamatė 2 žmones įlipusius medy ir prie medžio 7 vilkus. Du vilku nušovė, kiti pabėgo.“ Vilkai ypač siautėjo 1928 m. žiemą. Tytuvėnų apylinkių žmonės skundėsi, kad po jos apylinkėse mažai šunų telikę. O Rytų Lietuvoje tą žiemą buvę dar rūsčiau: Dalginavo miške (Vilniaus kraštas) buvo sudraskytas ūkininkas Jakštas, Varėnos miškuose vilkai „suplėšė Vincą Paliuškevičių, 17 m. amžiaus, kuris grįžo iš miestelio namo“.

Atradimų kelionė

Pavojinga vienuolio taikos misija Prancūzijos karalius Liudvikas IX turi drąsų planą: nori susivienyti su mongolais Rytuose ir kautis su Jeruzalę užėmusiais musulmonais. Tačiau norint įgyvendinti planą reikia apkrikštyti mongolus. Šią užduotį karalius paveda pranciškonų vienuoliui Guillaume’ui de Rubrouckui, ir šis iškeliauja į kraugerių mongolų šalį.

Trumpa apžvalga

stine overbye

Priešistorė. 1241–1242 m. Europą siaubia Mongolija mongolai. Jie niokoja Vengriją, Lenkiją, Rytų ČeKarakorumas kiją, Bulgariją ir kitus kraštus iki Adrijos jūros bei Italijos. Tuo metu 1244 m. musulmonai užima šventąjį krikščionių miestą Jeruzalę. Veiksmas. Giliai tikintis Prancūzijos karalius Liudvikas IX išsiunčia pranciškonų vienuolį Guillaume’ą de Rubroucką pas mongolus, kad šis juos apkrikštytų ir įtikintų susivienyti kovojant su musulmonais. Tačiau atkaklūs Guillaume’o bandymai nepavyksta ir mongolai nepasiduoda. Padariniai. Europa suvokia, kad mongolai netaps sąjungininkais, bet Guillaume’as parašo unikalų veikalą apie jų gyvenimo būdą ir papročius.

oterys siaubingai nutukusios. Jos apsižergia arklius lygiai kaip vyrai. Gimdo ne gulėdamos lovoje, o pri tūpusios. Niekada neskalbia dra bužių. Daug geria. Mano, kad vos skalbinius padžiaus, Dievas už sirūstins ir ims griaudėti. Jeigu vis dėlto išdrįsta skalbti, būna sumušamos. Visos detalės labai svarbios ir minimos flamandų pran ciškonų vienuolio Guillaume’o de Rubroucko kelionių ataskaitoje. XIII a. viduryje jis siunčia ataskaitą savo kara liui Liudvikui IX, dar vadinamam Šventuoju. Dvejus me tus vienuolis keliavo po bekraštės Azijos karalystės stepes. Jis pamatė ir patyrė gerokai daugiau už bet kurį anksčiau keliavusį vakarietį. Tiesą sakant, karalius išsiuntė vienuolį į nežinomą šalį apkrikštyti kitataučių ir įgyti sąjungininkų kovojant su mu sulmonais, užėmusiais Šventąją Žemę. Tačiau keliauda mas po Mongolijos imperiją vienuolis buvo labiau tyrėjas, o ne misionierius. Kai jis galop vėlyvą 1255 m. vasarą grįžta namo iš var ginamos odisėjos, čiumpa plunksną ir rašo, ką patyręs. Guillaume’as pažadėjo karaliui pateikti išsamią ataskaitą apie kelionę po Rytus, tad tokią ir parengs. Tačiau pradė damas rašyti vienuolis kukliai pabrėžia: „Darau, ką pave dėte, bet su baime ir netikrumo jausmu, nes nerandu žo džių, kurie tiktų rašant didžiajam karaliui.“

Mongolai – gėdingi girtuokliai Didysis chanas Munkė ir jam pavaldūs mongolai neketino iškeisti kumyso į flamandų vienuolio dievą. bridgeman & art archive / picture desk

Po trijų savaičių, kai išvyko iš Konstantinopolio ir atplau kė į Krymą, 1253 m. birželio pradžioje, Guillaume’as su sitinka su pirmaisiais stepių mongolais. „Atrodė, kad atvy kau į visai kitą pasaulį“, – rašo vienuolis ir pasakoja apie savitą mongolų gyvenimo būdą. „Jie neturi nuolatinių gyvenviečių. Jie nežino, kur jas įrengs vėliau“, – stebisi jis. Tačiau didžiausią nuostabą jam kelia didžiulės mongolų palapinės. Jų plotis siekia Istorija 11 • 2014

Kinija

Kastruoti imperatoriaus numylėtiniai

Eunuchai paėmė valdžią Mette Iversen

Tūkstančius metų Kinijos karo belaisviams buvo šalinami lyties organai, kad jie galėtų tarnauti rūmuose. Imperatoriai manė, kad eunuchai – kaip naminiai gyvūnai, jiems buvo leidžiama eiti į slapčiausius rūmų kambarius. Tačiau eunuchai toli gražu nebuvo nepavojingi. Intrigomis jie įgijo neribotą valdžią ir milžiniškų turtų.

idint šūkiui „tegyvuoja devyni tūkstančiai metų“, Vei Džongsiano arklių traukiamas vežimas juda pirmyn. 1622-ieji, Vei Džong sianas yra vyriausiasis imperatoriaus eunuchas. Palei kelią išsirikiavę rūmų tarnautojai. Greitį mėgstantis eunuchas įsakė žiūrėti, kaip jis važiuoja, nes jo pasirodymas – kur kas daugiau negu didelis greitis. Vei šūkis apie devynis tūkstančius metų nurodo į terminą „dešimt tūkstančių metų“, kuris Mingų dinastijos laikais (1368–1644 m.) buvo vartojamas linkint imperatoriui – Padangių valdovui ir aukštesnės valdžios atstovui Žemėje – ilgo gyvenimo. Tai, kad Vei kalba apie „devynis tūkstančius metų“ ir pasivadina antru žmogumi po imperatoriaus, paprastai suvokiama kaip valdovo pažeminimas. Savo pasirodymu Vei rodo tarnautojams esantis toks galingas, kad nebijo imperatoriaus. Vei įgijo valdžią valdant imperatoriui Tianči. Kai 1620 m. šis buvo paskelbtas imperatoriumi, Vei buvo tik 15 metų. Vei ne tik rengė ekstravagantiškas lenktynes, kurių metu aukšti rūmų pareigūnai turėjo rodyti jam pagarbą, bet ir įtikino imperatorių, kad kariuomenė turi būti sudaryta tik iš eunuchų, o save pasky-

Istorija 11 • 2014

rė vyriausiuoju vadu. Jis pasistatė tokius didžiulius rūmus, kad plačiomis sienomis galėtų važiuoti vežimas. Pasirūpino, kad oficialūs iš rūmų siunčiami pranešimai būtų pradedami fraze: „Imperatorius ir rūmų ministras pareiškia, kad...“ Vei Džongsiano galios taip išsiplėtė, kad nuo 1623 m. visą Tianči valdymo laiką jis buvo tikrasis šalies valdovas, o jo sukurtas režimas – žiaurus. Slaptoji policija persekiojo kiekvieną jį sukritikavusį asmenį, šiam grėsė kalėjimas ir baisūs kankinimai.

Nepavojingi eunuchai Mingų dinastijos imperatorius Tianči, kaip daugelis pirmtakų, aklai pasikliovė eunuchais. Ne visi eunuchai piktnaudžiavo imperatorių pasitikėjimu. Pavyzdžiui, eunuchas Čen Dziu, turėjęs daug galių valdant Tianči pirmtakui, garsėjo išmintingais patarimais. Prieš 200 metų eunuchas Dženg He paliko šlovingą palikimą. Jis vadovavo milžiniškam imperatoriaus Jonglė (valdė 1402–1424 m.) laivynui, kuris 1404 m. išplaukė į pirmą iš septynių ekspedicijų. Per šią ekspediciją, be visa ko, į Kiniją buvo atvežta žirafų iš Afrikos. Anot kai kurių mokslininkų, kinai pasiekė Ameriką 71 metais anksčiau už Cristoforo Colombo. Tačiau didžioji dalis galingų im-

peratoriaus eunuchų garsėjo intrigomis, šnipinėjimu, kankinimais, užsakomosiomis žmogžudystėmis ir didele korupcija, dėl kurios žlugo keli imperatoriai ar net ištisos dinastijos.

Vienas pjūvis Eunuchų, kaip imperatoriaus tarnų, istorija siekia Šangų dinastijos laikus, t. y. nuo maždaug 1600 m. pr. Kr. iki maždaug 1045 m. pr. Kr. Įrašai ant galvijų mentikaulių ir vėžlių kiautų atskleidžia, kad imperatoriaus kareiviai imdavo priešiškų genčių karius į nelaisvę. Dauguma jų buvo aukojami dievams, o išrinktieji tarnaudavo rūmuose. Istorikai mano, kad dauguma šių tarnų matė, kaip jų lytiniai organai vienu pjūviu atskiriami nuo kūno. Šie belaisviai sudarė

Kinija • 249 m. pr. kr. - 1912 m. Kinijos istorija siekia XVI a. pr. Kr., bet tik Činų dinastijai valdant, 221 m. pr. Kr., Kinija tapo vieninga valstybe. Dinastijos keitė viena kitą iki 1912 m., vėliau vidaus neramumai ir užsienio šalių spaudimas imperiją sužlugdė.

Kinija

Pekinas

Kai kurių eunuchų gyvenimas priminė pasaką. Pavyzdžiui, Dženg He 1405–1433 m. surengė septynias jūros ekspedicijas į Pietryčių Aziją ir Indijos vandenyną. alamy / imageselect

REVOLIUCIJOS

Kai daugelis Kenijos gyventojų 1952 m. pradeda ginkluotą sukilimą prieš britų kolonistus, britai atsako smurtu. Jų ginklai – sistemingi kan kinimai, mirties būriai ir milžiniškos koncentracijos stovyklos. corbis / polfoto & getty images

SKERDYNĖS

Dėm slogus esio: straips nis Šiuose a š tuoniu

aprašom ose puslapiuose i, b žiaurūs k e visa ko, ankinima i.

Kenija • 1952 Prabangioje britų kolonijoje Kenijoje 40 tūkst. britų ir kitų europiečių, apsupti juodaodžių tarnų, mėgaujasi maloniu gyvenimu. Visi atsipalaidavę – nors kitos kolonijos jau iškovojo nepriklausomybę, britai mano Kenijoje liksiantys amžinai.

ROJUJE

L ANGATOS STOVYKLA

HOLOS STOVYKLA MANIANIO STOVYKLA

Kenija

Istorija 11 • 2014