SPORTAS
Kokios yra mūsų galimybių ribos? Ar gyvūnai pranašesni už žmones? Kas laimi dopingo karą?
A plinką nuskenuoja des per 3 sekun
NR. 10 / 2013 Lapkritis KAINA 13 Lt
„HMS AMBUSH“ gali girdėti laivo sraigtą už 5 500 km
TAIP PAT SKAITYKITE: TOP 10: medikų klaidos Giliausioje vandenyno vietoje klesti gyvybė
S
APGAVĘS MIRTĮ: Iškrito iš 22 aukšto ir liko gyvas
A S H O C A SAULĖS
SISTEMOJE
Sudėtingi tyrimai atskleidžia
MUMIJŲ PASLAPTIS ISSN 1822-8003
www.iliustruotasismokslas.lt
PO HIGGSO NAUJIENA Skaitykite straipsnių apie didžiausias fizikos paslaptis seriją
ILIUSTRUOTASIS MOKSLAS NR. 10 (73)
SVEIKI,
F
AFP/SCANPIX & PASQUALE BUZZELLI
58
Apgavęs
MIRTĮ Išgyveno, iškritęs iš 22 aukšto
Kai 8.46 val. į Pasaulio prekybos centrą rėžėsi lėktuvas, prasidėjo Pasquale’io Buzzelio košmaras. 36 p.
Atsisveikinimas su periskopu ROYAL NAVY/CROWN
42
Naujosios kartos aukštųjų technologijų povandeniniai laivai pasirengę išplaukti iš uosto. Vos per tris sekundes paviršiuje jie sukuria 360 laipsnių atvaizdą. Daugiau skaitykite 42 p.
„HMS AMBUSH“ gali girdėti laivo sraigtą už 5 500 km
TAIP PAT SKAITYKITE: APGAVĘS MIRTĮ: Iškrito iš 22 aukšto ir liko gyvas TOP 10: medikų klaidos Giliausioje vandenyno vietoje klesti gyvybė
20
a H osa c SAULĖS
s
Aleksandras Ikamas
Kokios yra mūsų galimybių ribos? Ar gyvūnai pranašesni už žmones? Kas laimi dopingo karą?
NR. 10 / 2013 Lapkritis KAINA 13 Lt CHAOSAS SAULĖS SISTEMOJE • TAMSIOJI MEDŽIAGA • SPORTAS IR ŽMOGAUS KŪNAS • APGAVĘS MIRTĮ • “HMS AMBUSH” • MUMIJŲ PASLAPTYS • TOP 10: MEDIKŲ KLAIDOS
izikai seniai žinojo, kad ši dalelė turi egzistuoti. Praeitais metais jiems pagaliau pavyko aptikti Higgso bozoną, dalelę, kuri suteikia kitoms elementariosioms dalelėms masę. Tačiau šiuo atradimu fizikos paslapčių sąrašas nesibaigia. Naujoje straipsnių serijoje, pavadintoje „Po Higgso“, nagrinėjame kitus svarbius klausimus, pavyzdžiui, kaip ketvirtadalį Visatos gali sudaryti nematoma tamsioji medžiaga. Kaip fizikams sekasi išspręsti šį galvosūkį, skaitykite 30 p.
SPORTAS Aplinką nuskenuoja des per 3 sekun
SISTEMOJE
50
Sudėtingi tyrimai atskleidžia
MUMIJŲ PasLaPTIs ISSN 1822-8003
PO HIGGSO NAUJIENA Skaitykite straipsnių apie didžiausias fizikos paslaptis seriją
30
www.iliustruotasismokslas.lt
SHUTTERSTOCK • D.MACK/SPL/SCANPIX • A+E NETWORKS UK
TURINYS NR. 10/2013 6
KLAUSKITE
12
KADRAS
Moksliniai atsakymai į skaitytojų klausimus Nuotrauka, apie kurią svajoja visi fotografai
14
NAUJIENOS
Nauji rezultatai ir atradimai iš viso pasaulio
20
Mūsų kūnas turi rezervų
30
Fizikai ieško tamsiosios medžiagos
36
Jis išgyveno dangoraižio griūtį
42
Išmaniausias pasaulyje povandeninis laivas
50
Pašėlęs Saulės sistemos jaunimėlis
58
Kokias paslaptis slepia mumijos
66
TOP10: medicinos klaidos
68
IŠRADIMAI IR GAMINIAI
72
PASITIKRINKITE ŽINIAS
Technologijos įdomybės IQ ir testai
Ką daryti su QR kodais: 1. Į išmanųjį telefoną ar planšetinį kompiuterį atsisiųskite nemokamą kodo nuskaitymo programėlę, pvz., „i-nigma“. 2. Paleiskite programėlę ir nuskaitykite žurnale esantį kodą. 3. Mėgaukitės vaizdo klipais, garso įrašais ir programėlėmis.
Iliustruotasis mokslas • 2013/10 (73)
3
Kam naudojamas kobaltas 60? Kobaltas 60 yra radioaktyvusis izotopas, skleidžiantis gama spindulius. Jis naudojamas, pavyzdžiui, chirurginiams instrumentams sterilizuoti.
KLAUSKITE
L. BRACKENBURY/SPL/SCANPIX
Ar gestų kalba visur vienoda? Gestų kalbos atsiradimo data nėra tiksliai žinoma, tačiau mokslininkai įsitikinę, kad veido išraiškomis ir gestais žmonės bendravo gerokai anksčiau, nei išrasta sakytinė kalba. Gestų leksinis vienetas yra gestas, žymintis sąvoką. Jį sudaro keturi rankos ( plaštakos forma, padėtis, vieta ir judesio kryptis) ir įvairūs kitų kūno dalių suderinti judesio elementai. Daugelis mano, kad gestų kalba kurtieji gali susikalbėti su kitataučiais. Tačiau taip nėra. Gestų kalba atsirado ten, kur buvo poreikis, o kurtiesiems skirtos mokyklos smarkiai prisidėjo prie įvairių gestų kalbų kūrimo įvairiose pasaulio dalyse. Todėl įvairiose šalyse naudojami ženklai labai skiriasi. Pavyz-
džiui, britų ir amerikiečių gestų kalbos labai skiriasi, nors sakytinės kalbos yra beveik identiškos. 1973 m. Pasaulio kurčiųjų federacija išleido standartizuotą žodynėlį – tai yra sukūrė kalbą, panašią į esperanto, leidžiančią susikalbėti skirtingų tautybių žmonėms. Ji buvo pavadinta tarptautine gestų kalba ir kartais naudojama tarptautinėse konferencijose.
THINKSTOCK
Kaip atsirado gestų kalba, ar įvairiose šalyse kurtieji naudoja tuos pačius ženklus?
Skiriasi net skirtingose šalyse naudojamos raidės. Tai amerikietiška „C“.
GEBAERDENLEXIKON.CH & ASLPRO.COM
Pamatykite skirtumus
8
Car
Auto
Žodis „automobilis“ amerikiečių ir šveicarų kalba labai skiriasi.
Iliustruotasis mokslas • 2013/10 (73)
Gestų kalba visame pasaulyje nėra ta pati. Skirtumai išryškėja, pažvelgus į Šveicarijoje ir JAV naudojamą gestą, reiškiantį automobilį. Šveicariškas gestas – stipriai laikomas automobilio vairas ir lūpomis skleidžiamas garsas, o amerikiečių versija šiek tiek mažiau akivaizdi. Žmogus imituoja automobilio signalą ir rodo tris pirštus. Įsitikinkite patys. Šveicariškas žodžio „auto“ gestas: goo.gl/mGMca7 Amerikietiškas žodžio „car“ gestas: goo.gl/N6qU
Vandens yra visuose gyvuose organizmuose, jis būtinas gyvybei palaikyti.
Kodėl gyvybė priklauso nuo vandens? Visa gyvybė priklauso nuo cheminių medžiagų, galinčių laisvai judėti ir sudaryti tarpusavio chemines reakcijas. Šiam tikslui ypač tinka vanduo, kuris yra puikus tirpiklis. Dauguma cheminių medžiagų tirpsta vandenyje ir gali būti nesunkiai pašalintos. Jonai taip pat lengvai tirpsta vandenyje, jis tuomet tampa elektrolitu, galinčiu sukurti skirtingą įtampą ir sudaryti, pavyzdžiui, nervinių impulsų pagrindą. Taip vanduo leidžia medžiagoms reaguoti tarpusavyje, tačiau pats su jomis nesijungia. VANDUO yra geriausias tirpiklis, užtikrinantis cheminių medžiagų mobilumą. VANDUO išlieka skystas labai didelėje temperatūrų skalėje, taip gyviems organizmams suteikiama daugiau galimybių išgyventi. VANDUO yra didelės šiluminės talpos, todėl, pavyzdžiui, vandenynų vanduo švelnina temperatūrų svyravimus Žemėje.
Kuris kaulas mažiausias? Trumpiausias kaulas žmogaus organizme yra vidinės ausies kilpelė. Jos dydis yra apytiksliai
2,8 mm
Praktinė fizika
Šiltą vasaros dieną virš didelio ploto įšilęs oras veikia kaip lęšis, iškreipiantis matomą vaizdą. Per orą einančią šviesą iškreipia temperatūrų skirtumai, tad matomas vaizdas mirga ir žybsi nuo oro judėjimo.
Vėsesnis oras leidžiasi
Šiltas oras kyla
Kodėl dėl karščio liejasi vaizdas?
Susimaišęs oras Vėsesnis oras
Perėjimas
Šiltas oras kyla
Šaltas oras leidžiasi
Šviesa išlenkiama
Migloje blykčioja šviesa
Šilumos migla atsiranda, kai virš įkaitusio paviršiaus esantis oras yra santykinai stabilus. Arčiau paviršiaus esantis oras įkaista greičiau, jis ima kilti aukštyn.
Šiltam orui kylant, vėsesnis ima leistis arčiau paviršiaus. Taigi virš paviršiaus skirtingos temperatūros oras nuolat juda.
Šviesos greitis priklauso nuo oro temperatūros – šviesa greičiau juda šiltame nei vėsiame ore.
Šilto ir vėsesnio oro srautus kertančios šviesos trajektorija laipsniškai išlenkiama. Taigi už šiluminės miglos esantys daiktai atrodo susilieję, tarsi „šoktų“ ore.
Šaltakraujis ar šiltakraujis?
REKORDAI Kuri žvaigždė didžiausia? Už 5 tūkstančių šviesmečių nuo Žemės yra raudonoji hipermilžinė VY Canis Majoris, kuri 2 100 kartų didesnė už Saulę. Kitaip tariant, jei ši žvaigždė būtų mūsų Saulės sistemoje, jos paviršius būtų toliau nei Saturno orbita.
THINKSTOCK
CLAUS LUNAU & J. WOODHOUSE/GETTY IMAGES
Šiltas oras
Šaltakraujais paprastai vadinami poikiloterminiai gyvūnai, pavyzdžiui, ropliai. Jų kūno temperatūra nėra pastovi ir priklauso nuo aplinkos. Šis terminas iš tiesų nėra labai tikslus, nes roplių kūno temperatūra paprastai nėra šaltesnė už aplinkos. Kita vertus, šiltakraujais, arba homoterminiais, vadinami gyvūnai, turintys pastovią kūno temperatūrą. Ją išlaikyti gyvūnams padeda termoreguliacija.
AFP/SCANPIX, KEN GEIGER/NATIONAL GEOGRAPHIC MAGAZINE
SPORTO TEMA Kaskart, prasidÄ—jus lengvosios atletikos pasaulio Ä?empionatui, tikimasi rekordĹł. GreiÄ?io rekordĹł fiksuojama vis maĹžiau, taÄ?iau ĹžmonÄ—ms dar nepavyko pasiekti savo galimybiĹł ribĹł, teigiama naujame tyrime. GyvĹŤnĹł mes niekada neaplenksime, bet geriausieji iĹĄ mĹŤsĹł bÄ—gs greiÄ?iau nei Usainas Boltas ar kiti jo kolegos. GyvĹŤnai 5,95 sekundÄ—s GepardÄ— Sara, 2012 m.
Žmonės 9,58 sekundės Usainas Boltas, 2009 m.
GYV NAI P R I E ParengÄ— Larsas Thomas
STARTAS
Boltas yra sraigÄ— 0M
10 M
100 metrĹł bÄ—gimo rungtyje kova tarp Usaino Bolto ir kai kuriĹł greiÄ?iausiĹł gyvĹŤnĹł bĹŤtĹł nesÄ…Ĺžininga. Gepardui kirtus finiĹĄo linijÄ…, Boltas tebĹŤtĹł ÄŻveikÄ™s pusÄ™ distancijos.
100 METRŲ
Gepardas nepralenkiamas 100 metrų bėgimas – svarbiausia lengvosios atletikos rungtis, kurioje jamaikietis Usainas Boltas yra nepralenkiamas čempionas, 2009 m. pasiekęs pasaulio rekordą – 9,58 sekundės, tačiau dvikovoje su gyvūnais net jis neturi jokių šansų. Tarp sausumos gyvūnų gepardas yra nepralenkiamas sprinteris. Mokslininkai tiksliai išmatavo pasaulio rekordą, kurį pasiekė
gepardo patelė Sara, gyvenanti Sinsinačio zoologijos sode (JAV). Šio zoologijos sodo darbuotojai keletą metų mokė gepardus vaikytis prie virvės pririštą masalą. 2012 m. Sara 100 metrų nubėgo per 5,95 sekundės, vidutinis jos greitis buvo 60,5 km/val. Sinsinatyje atlikti eksperimentai leido mokslininkams ištirti Saros judesius ir funkcinę anatomiją.
Kūnas sukurtas spurtui
Išskirtinį jos ir kitų gepardų greitį galima paaiškinti gilia krūtine, kurioje telpa dideli plaučiai, ir puikų deguonies tiekimą užtikrinančia didele širdimi. Kojos ilgos ir lieknos, tad jas galima greitai judinti ir sunaudoti kuo mažiau energijos. Tačiau visų svarbiausias yra itin lankstus stuburas, kuris taip išsiriečia, kad kiekvienu šuoliu gepardas gali nušokti 7 metrus į priekį.
LANKSTUS STUBURAS leidžia kūnui padvigubinti greitį ir žengti ilgus žingsnius.
Visas gepardo kūnas sukurtas didžiausiam greičiui pasiekti – jo griaučiai ir vidiniai organai specialiai tam pritaikyti. GILIOJE KRŪTINĖJE yra dideli plaučiai.
MYTHJA/THINKSTOCK
DIDELĖ ŠIRDIS greitai pumpuoja deguonį.
LIEKNOS KOJOS efektyviai perkelia kūną.
TRUMPOS IR TVIRTOS LETENOS stipriai atsiremia į žemę.
MONES MONES GEPARDAS
KIŠKIS ŠAKIARAGIS
55 M
60 M
70 M
80 M
90 M
100 M
FINIŠAS
USAINAS BOLTAS
MES VIS TIEK GALIME GERIAU Žmonės turi potencialo pasiekti naujų sporto aukštumų. Tačiau jau artėjame prie fiziologinės ribos, todėl, norint pagerinti rezultatus, reiks sutelktų treniruočių ir naujausių mokslinių tyrimų rezultatų. Parengė Ibas Salomonas
P
rieš dvejus metus Pietų Korėjoje vykusiame pasaulio lengvosios atletikos čempionate sportininkai pagerino ne mažiau kaip 41 šalies rekordą, tačiau tik vieną pasaulio rekordą – vyrų 4 x 100 metrų estafetėje. Šių metų Maskvos pasaulio čempionato scenarijus buvo panašus: pagerinti 48 šalies rekordai, tačiau nė vieno pasaulio rekordo. Daugelyje sporto šakų žmonės beveik pasiekė anatomijos nustatytas ribas. Vis dėlto ateityje galime tikėtis pagerėjimo, nes žmogaus organizmo pajėgumą dar įmanoma bent šiek tiek pagerinti. Žmogaus fiziologija riboja, kiek deguonies gali pagaminti plaučiai, širdis ir kraujotakos sistema, taigi ir fizinį krūvį, su kuriuo susidoroja raumenys. Deguonies perdavimo į raumenis sistema per minutę kiekvienam organizmo kilogramui gali pernešti ne daugiau kaip 80 mililitrų deguonies – tokį rodiklį mokslininkai užfiksavo tirdami itin gerai treniruotus sportininkus.
Antra vertus, pagerėjimo galima tikėtis daugelyje kitų sričių, kuriose atkakliai pluša sporto fiziologai, taikydami naujus mokslinius metodus. Vienas jų – biomechaninis tobulumas, kuriuo mokslininkai analizuoja visus judesius. Pavyzdžiui, jei rutulio stūmikas nori pasiekti geriausią rezultatą, rutulį būtina paleisti didžiausiu įmanomu greičiu ir reikiamu kampu. Infraraudonųjų spindulių matavimo įranga itin tiksliai nustato greitį ir kampą ir taip leidžia rutulio stūmikui ir jo komandai patobulinti sportininko veiksmus.
liemenį bei kojas ir, peršokęs per kartelę, nusileido ant peties. Anksčiau beveik visi sportininkai šokdavo vadinamąja „Western Roll“ technika, kai pilvas būdavo arčiausiai skersinio. D. Fosbury ne tik pasiekė naują olimpinį rekordą, bet ir pakeitė šuolio į aukštį techniką – šiandien šokama tik vadinamuoju „Fosbury Flop“ šuoliu. Šuolio į aukštį riba, ko gero, jau pasiekta, nebent
Svarbūs tinkami judesiai Judesių technikos pakeitimas taip pat gali pastumti ribas, kaip tai puikiai pademonstravo šuolininkas į aukštį. Per 1968 metų olimpines žaidynes Meksikoje amerikietis Dickas Fosbury pristatė naują šuolio į aukštį būdą, t. y. jis šoko nugara atsisukęs į aukščio kartelę ir atsilošęs atgal. Šokdamas sportininkas pasuko
EFEKTYVESNĖS KRAUJAGYSLĖS Treniruotės padidina kapiliarų tankį. Paprastai kalbant, tinkami pratimai sukuria daugiau kelių raumenyse, kad kraujas galėtų per audinius tekėti lėčiau ir iškrauti daugiau deguonies.
APŠILIMAS UŽTIKRINA GERĄ STARTĄ Visiems biocheminiams procesams būdinga optimali darbinė temperatūra, kurioje jie vyksta greičiau. Mokslininkai stengiasi skirtingoms sporto šakoms nustatyti idealią apšilimo trukmę ir pobūdį.
AR ŽINOTE, KAD seniausiam pasaulio lengvosios atletikos rekordui yra 30 metų? 1983 m. čekoslovakė Jarmila Kratochvílová 800 metrų nubėgo per 1:53:28 min.
Padeda treniruotės Mokslininkai stengiasi optimizuoti sportininkų rezultatus. Jiems vis dar pavyksta rasti organizmo vietų, kur sutelktos treniruotės gali duoti nedidelių, bet svarbių rezultatų. DK IMAGES, CLAUS LUNAU
APGAUNAMOS SMEGENYS. Pasak mokslinių tyrimų, sporto rezultatus gali paveikti paprasčiausias sėkmės įsivaizdavimas. Rezultatus gali pagerinti ir tikėjimas, kad sportininkas pasirinko geriausią mitybą. MAISTAS ENERGIJOS ŠALTINIS. Daugelyje sporto šakų rekomenduojami lėtieji angliavandeniai. Tačiau Orhuso universiteto (Danija) naujausių mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad nitratų turintis maistas, pavyzdžiui, špinatai, stimuliuoja ATP fermentų, visų ląstelių energijos šaltinio, atsikūrimą.
NUOVARGĮ GALIMA NUGALĖTI. Apie nuovargį mokslininkai vis dar žino nedaug. Tačiau yra požymių, kad hipnozė ir padrąsinimas gali šį pojūtį susilpninti.
PRATIMAI SUKURIA DAUGIAU DEGUONIES. Į kvėpavimo raumenų treniruotes neretai žiūrima pro pirštus. Plaučių dydis išlieka nepakitęs, tačiau jais kvėpuoti galima gerokai efektyviau.
OPTIMIZUOJAMA ŠIRDIS. Gerai treniruoto žmogaus širdies ritmas dažnas, tad per kiekvieną širdies dūžį į organizmą perpumpuojama daug kraujo. Smarkiai sportuojančio asmens, esančio ramybės būsenos, ritmas retas, tačiau gebėjimas pasiekti aukštų rezultatų – puikus. STIPRINAMI KAULAI. Tvirti kaulai – mažesnė rizika susižeisti ir stabilesni rezultatai. Kaulų tankį galima padidinti specialiais pratimais.
RAUMENIS GALIMA PADVIGUBINTI. Treniruojamų raumenų ląstelės padidėja, tačiau mokslininkai dar nežino, ar jų padaugėja. Tikriausiai dėl treniruočių raumenų ląstelė gali pasidalyti perpus.
BŪTINYBĖ SUTVIRTINTI SAUSGYSLES. Intensyvios treniruotės gali pagerinti sausgyslių gebėjimą perduoti jėgą kaulams. Be to, kremzlių ir sąnarių pratimai leidžia sumažinti konkrečioms užduotims reikiamo deguonies kiekį.
AR ŽINOTE, KAD per pirmąsias šiuolaikines olimpines žaidynes Atėnuose 1896 metais maratono bėgikai prieš varžybas su maistu gėrė raudonąjį vyną?
PO HIGGSO
Pernai fizikams galų gale pavyko rasti Higgso bozoną, paaiškinantį, kodėl visa Visatoje esanti medžiaga turi masę. Tačiau sprendimo laukia dar daugiau fizikos paslapčių.
Tamsioji medžiaga Nematomoji medžiaga veikia matomąją Visatos dalį. Kokia šios paslaptingos tamsiosios medžiagos sudėtis?
a j i r e s a j u Na
Tamsiosios medžiagos beieškant Paslaptinga medžiaga veikia matomąją mūsų Visatos dalį. Niekas niekada jos tiesiogiai nematė, tačiau fizikai žino apie jos egzistavimą, nes ji veikia likusią Visatos dalį. Dabar mokslininkams beveik pavyko išsiaiškinti šios nematomosios medžiagos paslaptį.
Tamsioji medžiaga pirmąkart aptikta, kai mokslininkai stebėjo galaktikų judėjimą Berenikės Garbanų spiečiuje. AURA/STSCI/ESA/NASA
Antimedžiaga
Supersimetrija
Tamsioji energija
Stygų teorija
Kur atsiradus Visatai dingo visa antimedžiaga?
Ar visos elementariosios dalelės turi supersimetrišką partnerę?
Dėl kurios paslaptingos tamsiosios energijos Visata sparčiai plečiasi?
Fizikai ieško viską paaiškinančios teorijos. Ar jiems pavyko?
„ILIUSTRUOTASIS MOKSLAS“ NR. 11/2013
„ILIUSTRUOTASIS MOKSLAS“ NR. 12/2013
„ILIUSTRUOTASIS MOKSLAS“ NR. 1/2014
„ILIUSTRUOTASIS MOKSLAS“ NR. 2/2014
P
raėjusiais metais fizikai aptiko Higgso bozoną ir atsakė į klausimą, kas teikia visai Visatos medžiagai masės, tačiau jie dar toli gražu ne visai supranta mūsų pasaulį. Kalbant apie didžiausius ir mažiausius – Visatą ir elementariąsias daleles, mokslininkams vis dar kyla daugiau klausimų, nei pavyksta rasti atsakymų. Nakties danguje matomos žvaigždės, planetos ir galaktikos sudaro tik nedidelę Visatos dalį. 95 procentai Visatos yra nematoma, 25 procentus jos sudaro paslaptinga tamsioji medžiaga, kurios dar nesuprantame. Niekas šios medžiagos nėra matęs pro teleskopą ar dalelių greitintuvuose. Tačiau fizikai žino, kad ji egzistuoja, nes mato, kaip jos gravitacija veikia matomąją Visatos medžiagą. Berenikės Garbanų spiečiuje esančios galaktikos sukasi gerokai greičiau, nei turėtų. Iš to šveicarų astronomas Fritzas Zwicky 1933 metais pirmąkart suprato esant tamsiąją medžiagą. Jis pastebėjo, kad pagal galaktikos sukimosi greitį spiečiaus masė turėtų būti 400 kartų didesnė už matomąją masę. Iš to F. Zwicky padarė išvadą, kad galaktikų spiečiuje gali būti papildomos nematomosios medžiagos, kurią jis pavadino tamsiąja. Vėliau mokslininkai ne kartą stebėjo tamsiosios medžiagos poveikį matomajai Visatos daliai. Pavyzdžiui, spiralinės galaktikos sukasi taip greitai, kad jos pakraščiuose esančios žvaigždės turėtų būti nublokštos, jei jas sulaikytų tik matomosios medžiagos gra-
vitacija. Pakeliui Žemės link Tamsioji energija 68 % iš tolimų galaktikų sklindanti šviesa išsilenkia kur TAMSIOJI MEDŽIAGA kas labiau, nei turėtų, jei ją 27 % veiktų tik matomosios medžiagos gravitacija. Dėl tos pačios priežasties paslaptingoji tamsioji medžiaga vadinama trūksta- Matomoji medžiaga 5 % Matoma tik ma Visatos masės dalimi.
Reikia ieškoti nežinomų dalelių Visa trūkstama Visatos medžiaga nebūtinai yra ta pati. Pavyzdžiui, pasak vienos teorijos, juodosios skylės, baltosios nykštukės ir neutroninės žvaigždės, apibūdinamos terminu MACHO objektai (angl. massive astrophysical compact halo object), yra pasklidusios po galaktikas ir sudaro dalį Visatoje esančios tamsiosios medžiagos. Kol kas moksliniais tyrimais neįrodyta, kad MACHO objektų yra pakankamai, kad sudarytų daugiau nei nedidelę dalį trūkstamos Visatos masės. Tad dauguma fizikų linkę manyti, kad tamsiąją medžiagą sudaro nežinomos dalelės. Jei tai tiesa, šios dalelės nepatenka į standartinį modelį – tam tikrą mažiausių Visatos sandaros elementų, elementariųjų dalelių periodinę lentelę. Pernai atrastas Higgso bozonas buvo svarbiausias trūkstamas standartinio modelio elementas. Jei mokslininkai nebūtų atradę
nedidelė dalis mūsų Visatos. Didžiąją dalį sudaro tamsioji medžiaga ir tamsioji energija.
CERN
Naudodamiesi milžinišku dalelių greitintuvu CERN mokslininkai pernai aptiko Higgso bozoną. Dabar jie tikisi tuo pačiu greitintuvu rasti tamsiąją medžiagą.
Parengė Lone Djernis Olsen. Iliustracijos Clauso Lunau
31
Jie išvengė
MIRTIES Neįtikėtini pasakojimai apie išgyvenusius žmones, kurių organizmas ištvėrė daugiau nei galėjo.
AFP/SCANPIX
IŠGYVENO IŠGYVENO NUKRITES NUKRITES 15 15AUKŠTU AUKŠTU 8 val. 46 min. į šiaurinį Pasaulio prekybos centro bokštą įsirėžia keleivinis lėktuvas „Boeing 767“. Dangoraižyje kyla gaisras, po šiek tiek daugiau nei dviejų valandų betoninės grindys įlinksta ir pastatas sugriūva.
ZELLI
KAS: Pasqu ale’is Buzzell is, Niujorko uosto tarnybos inž inierius. KADA: 2001 m. rugsėjo 1 1 diena. KAIP: P. Buz zellis yra de gančiame šiauriniame Pasaulio pre kybos centro dang oraižyje. Len ktyniaudamas su laik u, jis stengia si ištrūkti iš past ato, kol šis d a r nesugriuvo.
PASQUALE BUZ
Manhatanas, Niujo rkas
PAVOJAI:
PASTATO GRIŪTIS UGNIS • DŪMAI • DULKĖS
Pasquale’iui Buzzelliui atvykus į darbą Pasaulio prekybos centre, į pastatą įsirėžia lėktuvas ir dangoraižis paskęsta liepsnose. Leisdamasis laiptais žemyn, P. Buzzellis kovoja su dusinančiais dūmais ir nepakeliamu karščiu. Netrukus reikalai pakrypsta blogyn. Pastatas griūva, o P. Buzzellis krinta kartu su juo.
U
žsivėrus lifto durims, Pasquale’is Buzzellis lengviau atsikvepia. Vyriškis pakeliui į šiaurinio Pasaulio prekybos centro dangoraižio 64-ajame aukšte esantį biurą. Kai jis paskutinįkart žvilgteli į laikrodį, šis rodo 8.40 val. Nedideliame lifte žmonių daug, liftas yra vienas iš 99, kuriais į biurus ir darbovietes šiauriniame bokšte kasdien keliauja tūkstančiai žmonių. P. Buzzellis apsikeičia keliomis mandagumo frazėmis su kitais keleiviais, tuomet liftas staiga sustoja. Nuo trūktelėjimo P. Buzzellis ir kiti parvirsta. „Kas čia, po velnių, darosi?“ – klausia P. Buzzellio pašnekovas, kol liftas „atgauna pusiausvyrą“. „Neįsivaizduoju. Matyt, kažkoks mechaninis gedimas“, – gūžteli pečiais P. Buzzellis. Nei P. Buzzellis, nei kiti lifto keleiviai neturi supratimo, kas iš tiesų nutiko. Į pastatą tarp 94-ojo ir 98-ojo aukštų rėžėsi teroristų užgrobtas keleivinis lėktuvas „Boeing 767“
RASTAS P. BUZZELLIO PORTFELIS Išbėgdamas iš biuro, P. Buzzellis pasigriebė portfelį, tačiau per griūtį jį pametė. Darbininkai griuvėsiuose rado jo portfelį, tad apie radinį pranešta P. Buzzellio žmonai. Pasquale’is laikomas žuvusiu.
Parengė Else Christiansen
37
Periskopo vietą užimsiantis prietaisas sumontuotas „HMS Ambush“ bokštelio viršuje. Optroninis stiebas tik per 3 sekundes nuskenuoja virš vandens paviršiaus esančią aplinką.
Jis beveik nematomas ir negirdimas. Turi unikalų stiebą, kuris per kelias sekundes gali sukurti itin ryškių paviršiaus atvaizdų. „HMS Ambush“ – naujasis superpovandeninis Didžiosios Britanijos laivas. ROYAL NAVY/CROWN COPYRIGHT & CLAUS LUNAU
„HMS A mbush “
TECHNIŠ TOBULIA KAI USAS
BE PERI HD kam SKOPO er
aplinko os fiksuoja 36 s atvaiz 0° dą.
TIKSLUM AS Raket
os g taikiniu ali pataikyti į s, esan čius už 2 500 k DIDELI A m. T S TUM Degalų atsargo AI s reaktor iaus da užtikrina rbą 25 metus.
Parengė Jan Aagaard
43
SAULĖS SISTEMĄ SIAUBĖ MILŽINĖS tus žinės du kar il m s to e n la P sistemoje, s lė u a S į š y sukėlė sąm ose, ose modeliu ju u a n a m ia teig ia at atskleidž kurie taip p mos Saulės siste s ia s u ia ž id d paslaptis: s?
NASA
Kodėl Mars
Pakeliui į Saulės sistemą Jupiteris nušlavė iš kelio kitus kosminius kūnus.
50
Parengė Henrikas Bendixas
as toks ma
ža
s lio paviršiu Kodėl Mėnu s? toks nelygu turi tos milžinės Kodėl plane alydovų? tiek daug p ų do asteroid Kaip atsira žiedas? etų milžinių Kodėl plan rypusios? orbitos pak je Iš kur Žemė nduo? atsirado va
SAULĖS SISTEMA SUSIFORMAVO... PRIEŠ 4,6 MLRD. METŲ
Milžinės pakeitė savo orbitas Didžiausios Saulės sistemos planetos nebeskrieja orbitomis, kuriose jos susiformavo. Milžinės judėjo iš vienos vietos į kitą ir sukėlė didžiulį sąmyšį vidinėse ir išorinėse Saulės sistemos srityse. MIKKEL JUUL JENSEN
0 AV
1 AV
2 AV
3 AV
4 AV
Jupiteris Saturnas Saulė
5 AV
6 AV Neptūnas
7 AV
8 AV Uranas
Planetesimalės
Planetas milžines suformavo dulkės Saulės sistema atsirado, kai didelis dujų debesis susispaudė nuo savo svorio – susikūrė besisukantis materijos diskas. Centre susiformavo Saulė, o dulkių dalelės jungėsi į vis didesnius darinius, vadinamus planetesimalėmis. Per mi-
lijonus metų kai kurios jų augo ir pritraukė didelį kiekį vandenilio ir helio. Taip gimė išorinės planetos milžinės. ŽR. ŽODYNĄ KITAME PUSLAPYJE
9 AV