Iliustruotasis mokslas, 2014 sausis

Ar tiesa, kad iki ketverių metų nieko neatsimename?

NEPAPRASTI TELESKOPAI ATSKLEIS VISATOS PASLAPTIS

2014 SAUSIS KAINA 13 Lt

gali a Genetikai TAIP PAT SKAITYKITE: Protingi augalai atsimena, klausosi ir bendrauja Ar visos dalelės turi supersimetrišką partnerę Radioaktyviausia vieta Žemėje „Nuo e re Stat „Empi “ ng Buildi sta nume gali a monet i“ yt d nužu

SUŽINOKITE TIESĄ APIE 10 ĮSIŠAKNIJUSIŲ MITŲ ISSN 1822-8003

www.iliustruotasismokslas.lt

I K I E SV Ę Ž Į R SUG

tkur ti

nusiu e v y g , s u n gy vū

s per p

0 000 3 s u i s o u r asta

metų

naujas 2013 ŽIEMA

KAINA 15 Lt

V Ž P R E N U M E R AT O R I A M S P L AT I N A M A N E M O K A M A I

tema

V E R S L O

Robertas Madelinas:

K L A S Ė

„GLOBALIAME KAIME PRIVATUMO NEBUS“

2 0 1 3 Ž I E M A

ŽEMAITIS PRIE INDIJOS VARTŲ Andrius Užkalnis:

PREKIŲ ŽENKLAI KALBA NIEKUS

2014-ŲJŲ TENDENCIJOS

Lietuvoje ir pasaulyje LIETUVOS VERSLO LYDERIAI

Ties riba: laikas investuoti

P R E N U M E R AT O S S K Y R I U S : P R E N U M E R ATA @ V E R S L O Z I N I O S . LT,

TEL. (8 5) 252 6330, 252 6408

38 54 52 32

Aleksandras Ikamas

GRANDININĖS KŪNO REAKCIJOS PRIMENA DOMINO KAULIUKUS Net įprasčiausia kasdienė užduotis, pavyzdžiui, obuolio virškinimas, organizme pradeda cheminių procesų grandininę reakciją. Apie domino efektą skaitykite 62 puslapyje.

2014 SAUSIS (75) IŠNYKĘ GYVŪNAI • DOMINO EFEKTAS • 10 MOKSLO MITŲ • SUPERSIMETRIJA • ENERGIJA IŠ LEDO • PROTINGI AUGALAI • YPATINGI TELESKOPAI • KATĖS • ŽMONIJA SKAIČIAIS • RADIOAKTYVUMO REKORDAI

M

es išnaudojame tik 10 procentų protinių gabumų ir turėtume mankštinti smegenis.

Tuo prieš šimtą metų buvo įsitikinęs vienas Harvardo universiteto filosofas ir psichologas. Šią mintį pasigavo ir savo knygoje paminėjo rašytojas Dale’as Carnegie. Mitas apie tuos 10 procentų išplito visame pasaulyje, tačiau mokslininkai tyrimais įrodė, kad šis teiginys yra klaidingas. Kiek iš tiesų mes išnaudojame smegenų pajėgumo, taip pat apie kitus gajus mokslo mitus skaitykite 32 puslapyje.

Ar tiesa, kad iki ketverių metų nieko neatsimename?

NEPAPRASTI TELESKOPAI ATSKLEIS VISATOS PASLAPTIS

2014 SAUSIS KAINA 13 Lt

SVEIKI SUGRĮŽĘ

gali atk Genetikai TAIP PAT SKAITYKITE: Protingi augalai atsimena, klausosi ir bendrauja Ar visos dalelės turi supersimetrišką partnerę Radioaktyviausia vieta Žemėje

ur ti gy vūnu

s, gy venusiu

s per pasta

ruosius 30

Print: lku Status: 750 - Sprog godkendt Layout:MV Red.sek:HE

ILIUSTRUOTASIS MOKSLAS

SVEIKI,

44

000 metų

20

„Nuo e State „Empir “ Building sta nume gali moneta “ yti žud nu

SUŽINOKITE TIESĄ APIE 10 ĮSIŠAKNIJUSIŲ MITŲ ISSN 1822-8003

www.iliustruotasismokslas.lt

KELLEY/U OF WASHINGTON • S. BETTS/THINKSTOCK • SHUTTERSTOCK • PHOTOS.COM • MAC /INTERORBITAL SYSTEMS

TURINYS 6

KLAUSKITE

Moksliniai atsakymai į skaitytojų klausimus

12

KADRAS

Nuotrauka, apie kurią svajoja visi fotografai

14

Nauji rezultatai ir atradimai iš viso pasaulio

0 MINUČIŲ

5 MINUTĖS

INGRAM PUBLISHING/THINKSTOCK

NAUJIENOS

10 VALANDŲ

Kukurūzai klausosi ir ieško vandens Biologai nustatė, kad dygstantys kukurūzai klausosi, kur yra vandens, ir šaknis nukreipia jo kryptimi. Apie protinguosius kukurūzus ir kitus genijus skaitykite 38 puslapyje.

20

Grįžta išnykę ledynmečio gyvūnai

28

Japonų geologai iš ledo išgauna dujas

32

Teisybė apie 10 mokslo mitų

38

Augalai atsimena, girdi ir kalba

42

Žmonija skaičiais

44

Astronomai turės penkis naujus teleskopus

52

Radioaktyviausia vieta

54

Fizikai įrodys supersimetriją

58

Katės tebėra žiaurios medžiotojos

62

Organizmo grandininės reakcijos

70

IŠRADIMAI IR GAMINIAI

72

PASITIKRINKITE ŽINIAS

Technologijos įdomybės IQ ir testai

CLAUS LUNAU

Supersimetrija Fizikai ieško slaptųjų dalelių dvynių.

54 puslapis.

Ką daryti su QR kodais: 1. Į išmanųjį telefoną ar planšetinį kompiuterį atsisiųskite nemokamą kodo nuskaitymo programėlę, pvz., „i-nigma“.

2. Paleiskite programėlę ir nuskaitykite žurnale esantį kodą. 3. Mėgaukitės vaizdo klipais, garso įrašais ir programėlėmis.

MONICA GAGLIANO/UNIVERSITY OF WESTERN AUSTRALIA

Iliustruotasis mokslas • 2014 Sausis (75)

5

SVEIKI SVEIKISUG SUG R Mokslininkai atgaivina išnykusius gyvūnus

SMILODONAS Smilodon Išnyko prieš 12 000 metų

TAURAS Bos taurus primigenius Išnyko prieš 386 metus

DIDŽIOJI ALKA Pinguinus impennis

Išnyko prieš 161 metus

RŪPESTINGOJI VARLĖ Rheobatrachus vitellinus Išnyko prieš 30 metų

Vienintelė ląstelė. Tiek pakanka mamutui atgaivinti.

Per 10 metų mokslininkai padarė tikrą DNR iššifravimo ir sekos nustatymo revoliuciją, šiandien jie iš vienos ląstelės gali atkurti gyvūnus, išnykusius per pastaruosius 30 000 metų.

20

Rasmusas Kraghas Jakobsenas Nuotraukos: „Shutterstock“, NHM, Romano Uchytelio, Bobo Beale’o, „Alamy/All Over“, Timo Edwardso/„Nature Pl“, K.W. FINK/„Getty Images“.

HETERALOCHA ACUTIROSTRIS Išnyko prieš 50–110 metų

RĮŽĘ RĮŽĘ ISPANIJOS OŽYS, PIRĖNŲ PORŪŠIS Capra pyrenaica pyrenaica Išnyko prieš 13 metų

KARVELIS KELEIVIS Ectopistes migratorius Išnyko prieš 99 metus

DRONTAS Raphus cucullatus Išnyko prieš 361 metus

MAMU TAS M a m m Išnyko prieš 1 uthus 2 000 m

etų

ENERGIJA IŠ LEDO

Metanas deginamas šalia gręžimo laivo laivagalio.

IODP

2013 m. kovo mėnesį pirmąkart pavyko išgauti gamtinių dujų iš vandenyno dugne esančio metano hidrato. Jame metano yra kone dvigubai daugiau nei pasaulyje esama akmens anglių, naftos ir gamtinių dujų atsargų.

Metano pakaks šimtmečiams

Š I AU R Ė S AMERIKA

Pasaulinės metano hidrato dujų atsargos sudaro 10 500–42 000 trln. m³, tai prilygsta dabar visame pasaulyje sunaudojamų dujų kiekiui 3 000–12 000 metų. Metano hidrato telkiniuose esančio metano koncentracija nevienoda, tačiau vietovėse, kur metaną galima išgauti, energijos užteks keliems šimtmečiams.

AZIJA AFRIKA

PIETŲ AMERIKA

CLAUS LUNAU

= Metano hidrato ištekliai

T

ik per šešias dienas Japonijos gręžimo laivas iš giliai po smėlio nuosėdomis vandenyno dugne esančio metano hidrato išgavo 120 000 m3 gamtinių dujų. Šis bandomasis gręžimas vykdytas Nankai įduboje į pietus nuo Tokijo. Anksčiau geologams pavyko išgauti nedidelį gamtinių dujų kiekį iš metano hidrato, esančio po daugiamečiu įšalu Kanadoje, tačiau dabar jiems pirmąkart pasisekė metaną išgauti iš gerokai didesnių telkinių žemyniniame šelfe. Šis proveržis gali turėti didelę reikšmę ateities energetikai, nes metano ledynai

28

Rolfas Haugaardas Nielsenas

yra milžiniškas ir neišnaudotas energijos šaltinis. Visuose metano hidrato telkiniuose energijos gali slypėti dvigubai daugiau nei esama visuose pasaulio akmens anglių, naftos ir įprastų gamtinių dujų telkiniuose. Be to, metanas gerokai palankesnis aplinkai nei kitas iškastinis kuras. Deginant gamtines dujas, į atmosferą išskiriama triskart mažiau anglies dvideginio nei deginant akmens anglis.

Ledą ištirpdė žemas slėgis Metano hidratą sudaro lede sutelktas metanas. Metaną iš ledo galima išgauti

dviem būdais: veikiant ledą šiluma arba mažinant metano ledo sluoksnyje esantį slėgį. Japonai pasirinko mažinti slėgį, nes veikiant šiluma reikia gerokai daugiau energijos.

2013 m. kovo mėnesį, atlikdamas bandomąjį gręžimą, laivas „Chikyu“ visų pirma nuleido koloninio gręžimo įrenginį per kilometrą vandens, vėliau smėlio nuosėdose ant vandenyno dugno išgręžė 270 m gylio skylę iki metano hidrato. Laivas ėmė siurbti metano hidrato sluoksnį dengiantį vandenį ir taip mažinti slėgį.

Dėl žemo slėgio ledas pradėjo tirpti, o

Gręžimo laivas

Japonų laivas skaldė metano hidratą

Iš bandomojo gręžinio kasdien išgauta po 20 000 m3 metano.

2013 m. gręžimo laivas „Chikyu“ sėkmingai išgręžė pirmąjį metano dujų gręžinį vandenyne. Paprastai laivas naudojamas vandenyno dugno moksliniams tyrimams.

1

Nankai įduboje greta Japonijos krantų esančioje gręžimo vietoje po 270 m nuosėdų sluoksniu glūdi 60 m storio metano hidrato sluoksnis.

1 000 M

CLAUS LUNAU

2

Kad išgautų dujų, gręžimo laivui reikia nuo metano hidrato sluoksnio išsiurbti vandenį. Vanduo siurbiamas pro koloninio gręžimo įrenginio vidinį vamzdį.

Metanas

3

Pašalinus vandenį, sumažėja metano hidrato slėgis, tad ledas tirpsta ir išskiria dujų. Dujos sunkiasi pro išorinį vamzdį į laivą.

270 M

Siurbiamas vanduo

Smėlio nuosėdos

Siurblys

Metano hidratas aprūpintų japonus energija Visos metano dujų atsargos prie Japonijos krantų esančiame vandenyne sudaro 7 trln. m3, tiek užtektų visoms šalies reikmėms apie 100 metų.

GRĘŽIMO VIETA Nankai įduba

JAPONIJA

gamtinės dujos ėmė sunktis gręžimo įrenginiu aukštyn. Per bandomąjį gręžimą „Chikyu“ išgavo 20 000 m3 gamtinių dujų per dieną. Toks rezultatas daug žadantis, tačiau, prieš pradedant komercinę gavybą, reikia įveikti ne vieną sunkumą.

Dujas reikia gabenti į krantą Per bandomąjį gręžimą metanas sudegintas šalia „Chikyu“

60 M

Metano hidratas

laivagalio, nes laivas nebuvo pritaikytas metanui paversti skystuoju kuru, kurį būtų galima gabenti į krantą. Prieš pradedant didelio masto metano hidrato dujų gavybą, japonams reikia nuspręsti, kaip ateityje dujos bus gabenamos į krantą.

Vienas sprendimų – metaną skystuoju kuru paversti platformoje, kuri veiktų kaip perdirbimo gamykla. Vėliau metaną į krantą būtų galima gabenti tanklaiviais. Šio būdo pranašumas – išeikvojus dujų telkinį, plaukiojančią platformą galima būtų perkelti į kitą vietą ir vėl naudoti.

Iliustruotasis mokslas  2014 Sausis 75

29

Dėl spalvos ir savybių Didžioji kinų siena susilieja su kraštovaizdžiu.

GETTY IMAGES

i k i j o i ž d i D „ š i a m o t a m

ldomą i p a p – oterys m o , iai ę k s n u u p s ą j n i ą a it DŽIU, msi p Z a t Y m i a V r t u A i t P a Mėnulis Mokslas neret ateikiame 10 sipratimus. lį. u. P t i a o nesu k į d i šonkau ų a l t i k s m š s ir i amų paneigi yra akivaizdū ai kai fakt

32

Gunveras Lystbækas Vestergårdas, Clauso Lunau dizainas

SHUTTERSTOCK

1 „Astronautai mato

ilgiausią Žemės pastatą“

Daugiau kaip 2 200 metų amžiaus statinys Kinijoje įspūdingas, tačiau iš kosmoso ar Mėnulio jis nematomas, nes tam tikrai reiktų ypatingo regėjimo.

K

ai 2003 m. pirmasis astronautas iš Kinijos Jang Livei pareiškė, kad iš kosmoso nepamatė kelių tūkstančių kilometro ilgio Didžiosios kinų sienos, daug kas labai nusivylė. Šis mitas žinomas dar nuo XVIII amžiaus ir net aprašomas vadovėliuose. Jei kinai sieną būtų nudažę žydra arba rožine spalva, ją gal ir būtų galima pastebėti, tačiau blankios spalvos ir iš dalies apaugusios tamsios plytos per gerai pasislėpusios, kad jas būtų galima pastebėti iš kosminio laivo.

Skrendant neaukšta orbita (apie 160 kilometrų virš Žemės), yra teorinė galimybė pastebėti Didžiąją kinų sieną, jei ji, pavyzdžiui, apsnigta sniegu, dėl ko statinys išryškėtų. Iš tiesų iš tokio aukščio len-

gviau pastebėti dykumų kelius ir miestus. Kai kurios šio mito versijos teigia, kad sieną galima matyti ir iš Mėnulio. Tačiau mūsų akių raiška šį tvirtinimą nesunkiai paneigia. Iš 20 centimetrų atstumo akis gali atskirti daiktus, esančius 0,06 milimetro vienas nuo kito. Sienos plotis yra apytiksliai 7 metrų, o atstumas iki Mėnulio – apie 380 000 kilometrų, tad, kad pamatytų kinų sieną, astronautams reiktų regėjimo, 17 000 kartų geresnio už paprasto žmogaus. Tai Astronautams išskridus prilygtų gebėjimui iš 3,2 kiloį kosmosą, Žemėje metro atstumo atpažinti plauesantys statiniai kų sruogą. netrukus ima lietis.

a n e i s nu “ o s o m s ko Skaitydami šį tekstą, naudojame 10 procentų smegenų pajėgumo, o jei norime atsistoti ir atsinešti puodelį kavos, įsijungia smegenų momeninė, pakaušinė kaktinė skiltys, smegenėlės, judėjimo ir juslės centrai ir pusrutulių pamato branduoliai.

Bet koks tyrimas parodys, kad kiekvienu momentu, net miegant, daugiau ar mažiau veikia visos smegenys. Tai taip pat paaiškina, kodėl apie 20 procentų organizmo energijos

ir deguonies tenka apie 1,4 kilogramo svorio riebalų gabalui. Šio mito kilmę nustatyti sunku, tačiau tie 10 procentų pajėgumo minimi ir amerikiečių rašytojo Dale’o Carnegie 1936 m. išleistoje knygoje „Kaip įsigyti draugų ir daryti įtaką žmonėms“. Joje rašoma, kad Harvardo profesorius Williamas James’as teigdavo, jog vidutinis žmogus išnaudoja tik 10 procentų protinių gabumų ir turėtų mankštinti smegenis.

2

PER BORGHAMMER,/AARHUS UNIVERSITETSHOSPITAL

„Mes išnaudojame tik 10 % smegenų pajėgumo“ TYRIME MATOMAS besiilsintis paprastas sveikas žmogus.

Matomas visų smegenų aktyvumas.

GYDYTOJAI GALI pacientui į kraują suleisti vadinamųjų radioaktyviųjų atsekamų medžiagų ir taip ištirti smegenų aktyvumą.

VISOS SMEGENYS DIRBA AKTYVIAI, todėl gydytojams reikalingas filtras, kad galėtų ištirti tik vieną smegenų sritį.

Iliustruotasis mokslas • 201 Sausis (75)

31

Smegenys slypi po žeme

Nauji moksliniai tyrimai rodo, kad augalų šaknys veikia it smegenys. Šaknys sudaro tinklą, galintį ne tik atpažinti kai kuriuos aplinkos veiksnius, bet ir į juos reaguoti.

MICHEL SAEMANN/SCIENCE & VIE

Dauginimosi organai yra priešingame gale Daugumos gyvūnų smegenys yra viename kūno gale, o dauginimosi organai – kitame. Augalų dauginimosi organai tikrąja žodžio prasme styro aukštyn, o smegenys slepiasi po žeme.

Visos šaknys susijusios Atskirų šaknų galiukai sudaro didelę tarpusavyje susijusią grandinę, kuri jungia kiekvieną augalo šaknį.

Iš chemikalų atpažįstami kaimynai Pagal šaknų išskiriamas chemines medžiagas augalai gali jausti kitą augmeniją ir spręsti dėl giminystės.

Šaknys juda kaip gyvūnai Šaknis gali lenktis dviejose vietose – pereinamojoje dalyje ir tąsoje.

Abi šaknies dalys koordinuoja veiksmus ir suteikia šakniai į raumenis panašaus lankstumo, kuris leidžia judėti tolyn nuo galimos grėsmės ir artyn išteklių.

Pereinamoji dalis – valdymo centras Tąsa Pereinamoji dalis

Mokslininkai aptiko tam tikrą zoną, valdančią šaknies ląstelių gamybą ir šaknies augimą. Pereinamąja dalimi vadinamas valdymo centras yra už 1,15 milimetro nuo šaknies galiuko.

Šaknies galiukas

Šaknies galiukai jaučia aplinką 1 mm

Kiekvienas šaknies galiukas matuoja 15 fizinių ir cheminių aspektų, tarp jų ir gravitaciją, šviesą, drėgmę, šilumą ir fizines kliūtis.

Slapti Žemės genijai Tuopos viena kitą perspėja apie vabzdžių antskrydžius, o garstukai atpažįsta šeimos narius. Nauji tyrimo metodai atvėrė duris į paslaptingą augalų pasaulį ir pakeitė ankstesnį biologų požiūrį į mūsų žemiškus giminaičius.

Bjørnas A. Bojesenas

M

edis nepanašus į daug galimybių turinčią būtybę. Tačiau galimybių jis iš tiesų turi. Modernios technologijos pastaraisiais metais leido biologams naujai pažvelgti į nebylųjį augalų pasaulį ir parodė, kad augalai pasaulį jaučia daugiau kaip 700 jutiklių, matuojančių viską – nuo kvapo iki magnetizmo.

Tuopos perspėja viena kitą Pirmieji žingsniai geresnio augalų pasaulio suvokimo link žengti 1983 metais,

kai 25-erių metų mokslo darbuotojas Ianas Baldwinas paskambino Dartmuto koledže (JAV) dirbančiam biologui Jackui Schultzui ir tarė: „Tuopos moka kalbėtis!“ Abu mokslininkai buvo ką tik nuplėšę šiek tiek kelių kartu augančių tuopų lapų ir imitavę vabzdžių antskrydį. Paaiškėjo, kad 7 procentų lapų netekusių medžių chemikalo fenolio lygis pakilęs.

Dėl fenolio tuopų lapai tampa mažiau patrauklūs. Tačiau tai dar ne viskas. Fenolio lygis padidėjo ir gretimuose me-

džiuose, kurie lapų neprarado. Užpultas medis kažkaip perspėjo aplinkinius medžius, o šie taip pat sustiprino cheminę lapų apsaugą nuo vabzdžių.

Mokslininkams taip ir nepavyko nustatyti, kaip medžiai perspėjo vienas kitą, tačiau jie mano, kad medžiai oru paskleidė tam tikrų chemikalų ir gavo jų atgal.

Pasaulį stebi 700 daviklių Šis atradimas biologus nustebino, tačiau per keletą kitų dešimtmečių daugiau

Naujos technologijos, pavyzdžiui, dujų chromatografija, leidžia mokslininkams pamatyti, kokias molekules naudoja augalai.

SVEN DÖRING/FOCUS/INA AGENCY

PO HIGGSO

Pernai fizikams galų gale pavyko rasti Higgso bozoną, paaiškinantį, kodėl visa Visatoje esanti materija turi masę. Tačiau sprendimo laukia dar daugiau fizikos paslapčių.

Dalelės susiduria

CERN

KAIP DIRBA MOKSLININKAI

Tamsioji medžiaga

Iš ko sudaryta nematomoji medžiaga, veikianti visą matomąją Visatą? „ILIUSTRUOTASIS MOKSLAS“ NR. 10/2013

ŠVEICARIJA PRANCŪZIJA

LHCb

Fizikai padidina protonų greitį iki artimo šviesos greičiui ir priverčia juos susidurti, tikėdamiesi rasti supersimetriškų dalelių.

LHC Dalelių greitintuvas

1.

Detektoriuje LHCb susiduria du protonai.

Per susidūrimą atsiranda naujų dalelių, tačiau naujos dalelės kaskart toli gražu nėra vienodos.

Galimi įvairūs deriniai.

2. Naujos dalelės iškeliauja iš LHCb detektoriaus, Naujai susidariusios dalelės

kuris nustato konkrečias dalelių savybes, pavyzdžiui, elektros krūvį, masę arba greitį. Tai mokslininkams padeda aptikti naujų dalelių.

3. Detektorius negali aptikti Susiduria du protonai

supersimetriškų dalelių. Tačiau, pasak vieno pagrindinių fizikos dėsnių, impulsas (dalelės masė, padauginta iš greičio) prieš susidūrimą ir po jo visada išlieka toks pats. Jei impulso nėra, mokslininkai žino, kad dalelė, kuri galėjo būti supersimetriška, iš detektoriaus ištrūko.

CLAUS LUNAU

Higgso bozonas

54

Lone Djernis Olsenas

?

Higgso bozono supersimetriškas dvynys

Antimedžiaga

Supersimetrija

Ar visos elementariosios dalelės turi supersimetrišką partnerę?

„ILIUSTRUOTASIS MOKSLAS“ NR. 11/2013

Tamsioji energija

Stygų teorija

Dėl kurios paslaptingos tamsiosios energijos Visata sparčiai plečiasi?

Fizikai ieško viską paaiškinančios teorijos. Ar jiems pavyko?

„IL. MOKSLAS“ 2014 VASARIS

„IL. MOKSLAS“ 2014 KOVAS

CLAUS LUNAU

Kur atsiradus Visatai dingo visa antimedžiaga?

Nep stra ralei ips skite nių ser šios ijos

Fizikai ieško dalelių dvynių

Jei mokslininkams pavyks įrodyti, kad visos elementariosios dalelės turi šiek tiek sunkesnius dvynius, bus užpildyta viena didžiausių esamų Visatos teorijų spragų.

Supersimetrija išsprendžia daug problemų Kuo daugiau astronomai žvalgosi į kosmosą, tuo labiau aiškėja, kad Visatoje yra kur kas daugiau medžiagos, nei aprašyta standartiniame modelyje.

Standartiniame modelyje minima medžiaga sudaro tik 5 procentus Visatos. Tad mokslininkams dar nepavyko sudėlioti didelės Visatos dėlionės dalies, ir tai gali būti dėl to, kad jiems iki šiol pavyko pamatyti tik pusę dėlionės detalių. Todėl daugelis fizikų tikisi, kad supersimetrijos teorija padės išspręsti standartinio modelio paliktas problemas.

Supersimetriškos dalelės yra it tam tikri įprastų dalelių atspindžiai, tik šiek tiek sunkesni už savo dvynes. Kai fizikai atsižvelgs į supersimetriškas daleles, Higgso bozonas gaus teorinę masę, prilygstančią tai masei, kurią fizikai fiksuoja eksperi-

3 ETAPAI

Nuo teorijos iki eksperimento XX a. 7 dešimtmetis: Pristatoma teorija 1966 m. Hironari Mijazava pirmasis pasiūlė teoriją apie supersimetriją. Teorija nesulaukia daug fizikų bendruomenės dėmesio. Ji skiriasi nuo šiandieninės supersimetrijos teorijos, tačiau H. Mijazava vis tiek laikomas supersimetrijos idėjos tėvu.

XX a. 9 dešimtmetis: Dalelių dvyniai 1981 m. du mokslininkai pirmieji pasiūlė mažiausiųjų Visatos statybinių blokų modelį, kuriame buvo ir supersimetriškų dalelių. Šį standartinį modelį sukūrė Howardas Georgis iš Harvardo universiteto (JAV) ir Savasas Dimopoulas (žr. nuotrauką) iš Stanfordo universiteto (JAV).

STANFORD UNIVERSITY

XXI a. 1 dešimtmetis: Ieškoma supersimetriškų dalelių ANTONIO SABA/CERN

V

isata sudaryta iš mažyčių statybinių blokų, vadinamų elementariosiomis dalelėmis.

Viską nuo žvaigždžių ir galaktikų iki jūsų darbo kėdės sudaro tik 12 elementariųjų dalelių, kurios viena kitą veikia keturiomis pagrindinėmis jėgomis, taip teigiama dabartinėje teorijoje apie mažiausiuosius Visatos statybinius blokus. Standartiniu modeliu vadinama teorija aprašoma visuose dalelių fizikos vadovėliuose. Tačiau fizikai sutinka, kad teorija turi trūkumų ir toli gražu neatskleidžia visko apie Visatą.

2012 m. fizikai rado vieną trūkstamų teorijos elementų – Higgso bozoną, kuris visoms elementariosioms dalelėms suteikia masės. Kad suprastume Higgso bozoną, įsivaizduokime, jog kosmosas pilnas tam tikro Higgso sirupo, kuriame sudėtinga judėti. Jis sukuria pasipriešinimą ir yra sunkus, todėl viskam suteikia masės. Panašiai sirupas suteikia masę Higgso bozonui. Tačiau kai fizikai rado dalelę ir nustatė jos masę, paaiškėjo, kad Higgso bozonas gerokai lengvesnis nei turėtų būti pagal standartinį modelį. Akivaizdu, kad modelyje kažko trūksta.

2008 m. pradedami eksperimentai didžiausiame pasaulio dalelių greitintuve – CERN didžiajame hadronų priešpriešinių srautų greitintuve (angl.

Large Hadron Collider, LHC). LHC yra pirmasis greitintuvas, turintis pakankamai energijos supersimetriškoms dalelėms susidaryti.

Iliustruotasis mokslas • 2014 Sausis (75)

55

TIGRAS SVETAINĖJE

J.-L. KLEIN & M.-L. HUBERT/BIOSPHOTO

Emrah Sütcü ir Gunveris Lystbækas Vestergårdas

1

SĖLINA PRIE GROBIO

Dauguma kačių prisėlina prie grobio ir netikėtai puola. Besiartindamos prie paukščių lesyklos, naminės katės elgiasi taip pat kaip tigrai – valandų valandas kantriai laukia pulti tinkamo momento.

Prabėgus 10 000 metų draugystės su žmonėmis, katės tebėra žiaurios medžiotojos, kasmet nužudančios milijardus gyvūnų, nors joms to daryti visai nebūtina.

M

ilijonų nieko neįtariančių šeimų svetainėse, miegamuosiuose ir soduose gyvena vieni žiauriausių ir produktyviausių plėšrūnų gamtoje.

Tokia išvada daroma ataskaitoje, kurią 2013 m. sausį paskelbė JAV įsikūrusio Smitsono biologijos instituto mokslininkai. Išsamus tyrimas atskleidė, kad naminės katės JAV kasmet nužudo apie 20,7 milijardo nedidelių žinduolių ir 3,7 milijardo paukščių. Šie skaičiai rodo, kad katės laikomos vienomis žiauriausių žudikių gamtoje. Tai nustebino biologus, nes naminėms katėms nereikia medžioti, kad išgyventų.

7

Ilgą laiką aplinkosaugininkai kates laikė kenkėjomis; apmaudu, bet izoliuotose salose jos kelia grėsmę vietinių rūšių gyvūnų egzistavimui. Pavyzdžiui, XIX amžiuje atsikrausčius katėms neišgyveno nei Gvadalupės karakaros, nei havajinės švygždos. Pasak aplinkosaugos organizacijų, dėl kačių kaltės išnyko apie 33 gyvūnų rūšys. Žiauraus namie laikomų kačių elgesio priežastys aiškinamos išlikusiu artimu ryšiu su laukine praeitimi ir pirminiais plėšrūno instinktais. Dauguma kitų naminių gyvūnų jau seniai sutramdyti, pavyzdžiui, šunys sėkmingai atsisakė žiaurių vilkų paveldo, o senovinius kačių instinktus gali prikelti menkiausias paukštelio cyptelėjimas ar silpnas pelės skleidžiamas garselis. Tuomet katės virsta medžiotojomis. Jų poreikis žudyti paprastai nesusijęs su alkiu, nes net ir sočiai šeriamos katės, kurių dubenėlis niekuomet nebūna tuščias, per metus gali nužudyti keletą šimtų gyvūnų. Mičigano valstijoje (JAV) vidutiniškai viena naminė

katė per 18 mėnesių nužudydavo po 3 gyvūnus kasdien.

Katės pasirinko mus Genetiniai tyrimai rodo, kad visos naminės katės kilusios iš afrikinių miškinių kačių, šiandien gyvenančių Šiaurės Afrikoje. Žmonės ir katės tikriausiai susidraugavo apytiksliai prieš 10 tūkstančių metų, kai senovės Artimųjų Rytų medžiotojai ir rinkėjai ėmė ūkininkauti. Aruodai traukė peles, paskui jas atsekė ir katės.

Ekspertų teigimu, katės savanoriškai pasirinko gyvenimą greta žmonių, kitaip nei kiti laukiniai gyvūnai, kurie buvo sugauti. Žemdirbiams patiko nedidelės pelių gaudytojos, tačiau dėl nepriklausomos kačių prigimties žmonės negalėjo pasirinkti ypatingų jų savybių ir išvesti ištikimų šunų, produktyvių melžiamų karvių ir darbinių arklių kopijų.

Mėsa reiškia išgyvenimą Katės pasižymi ne tik nepriklausoma prigimtimi, joms taip pat būdingos tam

KACIU ZIAURUMO BRUOZAI PRAUSIASI LIEŽUVIU

ARDEA & NATURE PL

Ir didžiųjų, ir naminių kačių liežuviai šiurkštūs su lenktais speneliais. Katės laižosi kūną ir liežuviu it šukomis atsikrato purvo ir iškritusių plaukų.

Plaukai patenka į skrandį, tad katės nuolat išvemia jų gniutulus.

3

ŽAIDŽIA SU GROBIU

Visos katės, norėdamos išmokyti jauniklius žudyti, randa jiems gyvo grobio. Naminės katės neretai ima kankinti peles ir paukščius, bet jų nenužudo, o kačių šeimininkai dažnai randa gyvūnų, kuriuos jų augintiniai nužudė instinktų vedami.

THINKSTOCK & SHUTTERSTOCK

2

IŠRADIMAIIR IRGAMINIAI GAMINIAI IŠRADIMAI Parengė Julie Hjerl Hansen

Išmaniejiakiniai akiniai Išmanieji nuosaulės saulės nuo

„Recon Jet“ akinių pora leis telefoną laikyti kišenėje.

Akinių skaičiavimo galia tokia pati kaip išmaniojo telefono – galima naršyti internete, fotografuoti ir naudotis navigacija.

„BLUETOOTH“ RYŠYS akinius prijungia prie išmaniojo telefono.

RECON INSTRUMENTS

JUTIKLINIS PULTAS leidžia naršyti meniu. Pultas toks GPS leidžia naudotis navigacija. jautrus, kad akiniais galima naudotis bet kokiu oru, net INTEGRUOTAS WIFI mūvint pirštinėmis. prijungia prie interneto.

Varomas dvylikos nedidelių varikliukų robotas „Rapiro“ gali eiti, sukioti galvą ir liemenį, išlaikyti rašiklį ar puodelį kavos. „Rapiro“ parduodamas su surinkimo rinkiniu, i Produktas „Rapiro“ savininkas šį robotą gali Parduodamas Prototipas www.rapiro.com užprogramuoti atlikti ir daugiau užduočių.

Panoraminės nuotraukos

BUBBLEPOD

RAPIRO

Nedidelis robotas atneš kavos

Su „BubblePod“ paprasčiau fotografuoti panoramines nuotraukas išmaniuoju telefonu. „BubblePod“ pastoviu greičiu apsisuka 360°, telefonas fotografuoja, o nuotraukos apdorojamos papildoma programėle, kuri padeda išvengti neryškių nuotraui Produktas „BubblePod“ kų. Prietaisą galima naudoti Kaina 100 Lt su daugeliu išmaniųjų tele- Parduodamas Dabar bubblepix.com fonų.

HD KAMERA fotografuoja ir įrašo trumpus filmus.

i Produktas „Recon Jet“ Kaina 1 600 Lt Parduodamas Užsakomas iš anksto jet.reconinstruments.com

SVORIS Akiniai sveria 60 gramų.

MUZIKA

TELEFONAS AKINIAI sukurti taip, kad saugotų ir nuo ryškių saulės spindulių, ir nuo lietaus.

EL. PAŠTAS

Parduodamas Prototipas

Išmanieji laikrodžiai

KREYOS

Į rinką šiuo metu plūsta „protingi“ laikrodžiai. Vienas jų – laikrodis „Kreyos“, valdomas balsu arba gestais ir turintis daugybę išmaniojo telefono savybių. „Kreyos“ leidžia priimti skambučius, klausytis muzikos, siųsti el. laiškus, tikrinti oro prognozę ir naudotis „Facebook“.

Laikrodis atsparus vandeniui.

Išmanųjį laikrodį „Kreyos“ galima segtis prie drabužių ar nešioti ant kaklo.

Išvyniojamas dviračio purvasargis Jurijus Lozićius iš Slovėnijos sukūrė nuimamą dviračio purvasargį. Keliui išdžiūvus, purvasargį galima nuimti arba suvynioti. Suvyniotas jis nesunkiai telpa į krepšį arba gali likti prie dviračio rėmo. Ėmus lyti, purvasargis kibiomis juostelė-

LAIKRODIS

i Produktas „Kreyos“

BATERIJA veikia 4–6 valandas. Ją nesunkiai galima pakeisti minant pedalus.

ĮTERPTAS EKRANAS rodo gautus tekstinius pranešimus ir skambučius, taip pat informaciją apie pulsą, greitį ir nuvažiuotą atstumą. Žvelgdamas pro akinius tiesia kryptimi, dviratininkas ekrano nemato, tačiau, žiūrėdamas žemyn, gali matyti visą informaciją.

LAIKAS, PULSAS, KALORIJOS, GREITIS

mis vėl tvirtinamas prie dviračio rėmo. Purvasargis, kuris sveria tik 35 gramus, yra pagamintas iš lankstaus plastiko. Be to, tinka daugelio dviračių rėmui, tačiau lengviausia jį pritvirtinti prie dviračio be galinių stabdžių.

PRITVIRTINTAS PRIE DVIRAČIO RĖMO

MUSGUARD

SUVYNIOTAS

i Produktas „Musguard“ Kaina 80 Lt Parduodamas Dabar

www.musguard.com

Iliustruotasis mokslas  2014 Sausis 75

71