ą ir d u a p s a j Kas sieinę bombą? atom ieškokite 54 p.
THz spinduliais matysime kiaurai
o Atsakym
2014 Nr. 3 Kaina 13.90 Lt
NASA mokslininkai ketina ∞rodyti, kad ∞manoma viršyti A. Einsteino greiãio ribà
U A I â I E GR VIESÑ Š Ž U
NEPRALEISKITE
Laumžirgis – tobulas grobuonis ISSN 1822-8003
Metas išvalyti vandenynus Saulės magnetiniai poliai keičiasi vietomis
www.iliustruotasismokslas.lt
Molekulių detektyvai
Milijonų metų senumo suakmenėjusiose fosilijose mokslininkai randa minkštos biologinės medžiagos
Alberto Einsteino teigimu, niekas negali viršyti šviesos greičio, tačiau NASA mokslininkai ketina vis tiek tai padaryti ir nepažeisti fizikos dėsnių. Reliatyvumo teorija leidžia iškreivinti erdvėlaikį ir aplink erdvėlaivį sukurti specialų lauką, kuris erdvėlaivį gali perkelti daug kartų didesniu nei šviesos greičiu. MIKKEL JUUL JENSEN
ŠVIESOS GREITIS 299 792 km per sekundę
18
Henrik Bendix
Kentauro Kentauroproksima proksima
Mokslininkai Mokslininkai pagreitins pagreitinskelionę kelionę
Išnaudodami Išnaudodamiegzotiškos egzotiškosfizikos fizikos dėsnius dėsniusNASA NASAmokslininkai mokslininkaiketina ketina sumažinti sumažintikosminių kosminiųkelionių kelioniųtrukmę. trukmę. Vadinamasis Vadinamasisiškreiptos iškreiptoserdvės erdvės variklis variklisleis leisnesunkiai nesunkiaipasiekti pasiektiSaulės Saulės kaimynę kaimynę––Kentauro Kentauroproksimą. proksimą. JPL/NASA JPL/NASA
Kelionės Kelionėslaikas laikasį Kentauro į Kentauroproksimą proksimą Šiandieninė Šiandieninėraketų raketų technologija technologija
77 77000 000metų metų
Sintezės Sintezėsenergija energijaarba arba antimedžiaga antimedžiaga varoma varomaraketa raketa Erdvėlaivis Erdvėlaivissusuiškreiptos iškreiptos erdvės erdvėsvarikliu varikliu
60 60metų metų 22savaitės savaitės
ERDVĖLAIVIS ERDVĖLAIVIS SUSU IŠKREIPTOS IŠKREIPTOS ERDVĖS ERDVĖS VARIKLIU VARIKLIU 33 33 160160 000000 kmkm perper sekundę sekundę
Haroldas HaroldasWhite’as White’asketina ketinasukurti sukurti iškreiptos iškreiptoserdvės erdvėsvariklį variklį(žiedą), (žiedą),kuris kuris apgaubs apgaubserdvėlaivį erdvėlaivįspecialiu specialiulauku laukuirir suteiks suteiksjam jamgreitį, greitį,didesnį didesnįuž užšviesos šviesos greitį. greitį. M. STRAVATO/NYTIMES/SCANPIX M. STRAVATO/NYTIMES/SCANPIX
Mokslininkai ieško molekulių
Oda, plaukai ir kaulai atskleidžia praeitį Molekulių detektyvai minkštos biologinės medžiagos randa suakmenėjusiuose gyvūnų ir žmonių kauluose. Ši medžiaga suteikia daug vertingos informacijos: pradedant homininų odos spalva ir dinozaurų giminyste su paukščiais, baigiant inkų pomėgiu vartoti kokainmedžių lapus.
BRET T ELO
FF/WITS UN
IVERSITY
Rasmus Kragh Jakobsen
A UKŲ SPALV A L P IR A D O o zdžiai nurod
mų pavy Odos ir balty minino plaukų ir sedibos ho odos spalvą.
INĖS MEDIS IM G IR I A L U as KA ė, kad milžin
mai parod Atrasti balty as vištai. Mokslininkai g T. rex giminin tu ieško jo DNR. šiuo me
26
ANELLI JOSÉ FONT
NAR PL AUK AI IR
ŽODYNAS MOLEKULĖ Du arba daugiau tarpusavyje sujungtų atomų. BALTYMAS Didelė molekulė, atliekanti svarbų vaidmenį visų ląstelių veikloje. DNR Molekulė, sauganti organizmo bruožus lemiančią biologinę informaciją.
KOTIKAI
ir kūne s molekulės ė, kad o či n sa e se o Plauku ai atskleid iniai baltym aptikti imun aitė buvo apsvaiginta. inkų merg
Išvalyti vandenynus Vandenynuose gausu šiukšlių. Milijonai tonų plastiko, kurio negalima surinkti, nes didžioji dalis yra suirusi į mikroskopines skiauteles. Taip mokslininkai manė, kol inžinerijos studentui iš Nyderlandų kilo netikėta mintis.
Š
ią medžiagą išradome mes. Mes pridarėme netvarkos. Mes galime ją sutvarkyti. Tokius žodžius per paskaitą Delfto technologijos universitete (Nyderlandai) neseniai ištarė 19-metis studentas Boyanas Slatas. Jaunas inžinerijos studentas išrado vadinamąjį „Vandenynų valymo“
planą, kuris, jo žodžiais, padės pašalinti didelę dalį šiuo metu vandenynuose plaukiojančių kelių milijonų tonų plastiko atliekų. Nyderlandų universitete ši koncepcija buvo išrinkta geriausiu 2012 m. techniniu projektu. „Vandenyno valymu“ vadinamas projektas yra ambicingas, tačiau paremtas
kruopščiai parengta technologija. Šiandien mokslininkams žinomos penkios milžiniškos atliekų sankaupų spiralės vandenynuose. Šios spiralės visą ratą apsuka apytiksliai per penkerius metus, tad ketinama pasinaudoti tuo, kad atliekos pačios atplaukia ir kaupiasi tam tikrose spiralės vietose, vadinamose šiukšlių salose. Jose prie vandenyno dugno pritvirtinus 24 pritaikytas platformas, per penkerius metus, pasak B. Slato, bus galima surinkti didžiąją dalį plastiko. Kiekvienoje platformoje bus įrengtos dvi labai ilgos sijos su prie jų pritvirtintomis plūduriuojančiomis užtvaromis. Jos
Ib Salomon
Šiukšlės atplaukia pačios
Vandenyno srovės sugauna plūduriuojantį plastiką ir sudaro milžiniškas spirales. Šiukšlės iš dalies suirusios ir kaupiasi spiralių centre, kur sukuria vadinamąsias šiukšlių salas. Boyano Slato valymo projektas paremtas tuo, kad srovės neša šiukšles į spiralių centrą, tad jos automatiškai praplaukia pro platformas. ALLAN HØJEN
Energiją tiekia saulės baterijos. Energiją tiekia saulės baterijos.
Ilgos sijos su prie jų pritvirtintomis plūduriuojančiomis užtvaromis nukreipia plastiką platformos link.
1. Vandenyno srovės atneša plastiko atliekų. Vandenyno srovė
Platformos
2. Platformos išdėliotos zigzagais, todėl sulaiko kiek įmanoma daugiau atliekų.
Plastikas patenka į saugojimo talpyklą, vėliau laivas ją ištuština, o surinktą plastiką galima perdirbti.
laikysis vandenyno paviršiuje ir bus įrengtos kampu, leidžiančiu sulaikyti atliekas ir nukreipti jas platformos link. Ten plastiką įsiurbs filtravimo įrenginys, varomas saulės arba bangų energija. Žuvims ir nedideliems jūrų gyvūnams platforma grėsmės nekels, nes plastiko rinkimo procesas vyks lėtai. Be to, platforma ir ilgos jos „rankos“ laikysis vandens paviršiuje, tad gyvūnai galės ją tiesiog pranerti. Jei į platformos vidų pateks planktono, jį pagal tankio skirtumą atskirs centrifuga. Be abejo, platformos bus išdėstytos atokiau nuo laivybos maršrutų. Išrūšiuotas plastikas pateks į didelę talpyklą, vėliau ją laivai nutemps į krantą, kur plastikas bus perdirbamas. B. Slato teigimu, dėl perdirbimo projektas net gali būti ekonomiškai naudingas.
Atliekos atsiduria „mėlynojoje lentynoje“ Tikslus atliekų kiekis pasaulio vandenynuose nėra žinomas, tačiau per metus pasaulyje pagaminama apie 300 milijonų tonų plastiko, tad skaičiuojama, kad 7 milijonai tonų atsiduria vandenynuose. Pasak kai kurių organizacijų, vandenynuose yra 100 milijonų tonų plastiko.
Šiaurės Atlanto vandenyno
Pietų Ramiojo vandenyno
Šiaurės Ramiojo vandenyno
Pietų Atlanto vandenyno
Indijos vandenyno
Plastiko atliekų yra visuose vandenynuose, tačiau dėl vandenyno srovių cirkuliacijos itin daug atliekų kaupiasi penkiose pagrindinėse spiralėse. Atliekos atkeliauja iš kelių skirtingų šaltinių. Tam tikras kiekis atliekų per bortą išmetamas iš laivų, nes atviruose vandenyse tebėra įprasta šiukšles dėti į „mėlynąją lentyną“ – tai reiškia, kad daugelio laivų įgulų nariai tebemeta atliekas tiesiai į vandenį. Apie keturis penktadalius visų vandenynuose esančių šiukšlių atkeliauja nuo kranto. Kai kurios atliekos į vandenynus atpučiamos iš pakrantėse esančių šiukšlynų arba atplukdomos iš paplūdimių ir
Atliekos pro angą šone patenka į centrinę sekciją.
pakrančių, tačiau didžiąją dalį suneša upės, nuotekos ir upeliai. Daugelis upių tebėra atviri kanalizacijos vamzdžiai, o kai kurių upių deltos dėl plastiko sankaupų atrodo kaip plastiko sriuba.
Saulės šviesa ardo plastiką Daugiausia plastiko gaminama išmetimui (pavyzdžiui, plastikinės pakuotės), paradoksalu, bet ši medžiaga itin ilgaamžiška. Jei plastikas palaidojamas šiukšlyne, jis tampa beveik amžinas, nes bakterijos
Centrifugos pagal skirtingą tankį atskiria plastiką nuo planktono.
Sugauti pavyksta net mažiausias ir kone visiškai suirusias plastiko skiauteles. STIV J. WILSON
DRIOKST! MES TAMPAME SUPERHEROJAIS
Nematomumas, ypatinga jėga ir telepatija. Anksčiau komiksų herojų nepaprastos galios buvo visiška fantazija. Tačiau dabar, prabėgus 75 metams, kai supermenas pateko į laikraščių antraštes, mokslas jau beveik pasivijęs įsivaizduotus gebėjimus. Specialūs kontaktiniai lęšiai mums gali suteikti ypatingą regą, genų terapija augina raumenis, elektra stimuliuoja smegenų veiklą, o kamieninės ląstelės leidžia pagyti. UIP/CAPITAL PICTURES
KAREIVIAI PASITELKIA ŽMOGAUS-VORO JUSLES
DARPA
R
Kareivio pasąmonė rūšiuoja vaizdus iš radaru valdomos kameros.
40
Antje Gerd Poulsen
yškiu šeštuoju pojūčiu žmogus-voras atpažįsta bet kokį pavojų. Tyrimų rezultatai rodo, kad vidutinis kareivis pajunta tik 47 proc. pavojų. Todėl JAV gynybos ministerijos technologijų agentūra DARPA sukūrė prietaisą kareivių pasąmonei, arba šeštajam pojūčiui, pritaikyti praktikoje. Sistemą sudaro 120 megapikselių kamera, radaras, kompiuteris ir kepurė su elektrodais, kurie sustiprina bioelektrinį smegenų aktyvumą ir jį matuoja. Kompiuteryje kamera ir radaras iš kareivio stebimos teritorijos rodo 10 atvaizdų per sekundę. Kai smegenys užfiksuoja ką nors svarbaus, padidėja jų aktyvumas, tai matoma iš atitinkamos smegenų bangos, kurią galima išmatuoti. Tokią reakciją gali sukelti, pavyzdžiui, akimirką pasirodęs veidas.
sestasis pojutis
ŽMOGUS-VORAS, 1962 M.
THE KOBAL COLLECTION
PETERIUI PARKERIUI ĮKANDA RADIOAKTYVUSIS VORAS, IR JAUNUOLIS PERIMA JO SAVYBES. JIS GEBA ŠAUDYTI VORATINKLIAIS, GALINČIAIS SUSTABDYTI IR BLOGIUKUS, IR SPRUNKANČIUS AUTOMOBILIUS. MOKSLININKAI APSKAIČIAVO, KAD PAKANKAMAI DIDELIS VORATINKLIS GALĖTŲ SUSTABDYTI KELEIVINĮ TRAUKINĮ IR NESUPLYŠTI.
DŽIUNGLIŲ DŽIUNGLIŲ MIESTAS MIESTAS Kambodžos džiunglės netoli Angkor Vato šventyklos komplekso ilgus šimtmečius slėpė ištisą miestą. Tyrimai atskleidė jo milžinišką dydį ir suteikė archeologams naujų žinių apie miesto išnykimo priežastis. Khmerai taip pakeitė kraštovaizdį, kad patys išsikasė sau kapą. ERIKA PINEROS
Kartografas Stéphane’as De Greefas (dešinėje) tyrinėja naują radinį iš neseniai atrasto miesto. Šis slėnis – vandens rezervuaro liekanos. ERIKA PINEROS
Buvo žinoma tik nedidelė vietovės dalis Archeologai jau žinojo apie karaliaus rūmus ir šventyklą, įkurtą ant Kuleno kalno, tačiau tyrimai rodo, kad šie statiniai stovėjo mieste, kuriame buvo ir gyvenamoji zona bei išsišakojusi gatvių sistema. Dauguma radinių yra iš XII amžiaus. ARCHEOLOGY AND DEVELOPMENT FOUNDATION
= Naujai atrasta gyvenvietė = Žinoma gyvenvietė
KARALIAUS RŪMAI priklausė nežinomam karaliui, skirtingai nei kiti khmerų rūmai, jie pastatyti iš medienos.
RAUDONOS VIETOS tikriausiai buvo gyvenamos.
Trijų aukštų RONG ČENO ŠVENTYKLA yra viena seniausių Angkoro vietovėje.
KULENO KALNAS RAUDONOS LINIJOS žymi miesto gatvių sistemą.
S
téphane’as De Greefas sustabdo bekelei skirtą motociklą pusiaukelėje į Kuleno kalną. Jis vos už 40 kilometrų nuo Angkor Vato šventyklų komplekso – Kambodžos simbolio ir svarbaus turistų traukos centro, tačiau keliai beveik neišvažiuojami, tad belgų kartografo kelnės raudonos nuo molio. S. De Greefas nusėda nuo motociklo ir rodo į dirvožemio iškilumą, esantį palei kelią. „Tai galėjo būti namas, nes gamta nekuria tiesių linijų. Gamta taip nesielgia“, – teigia jis. Mokslininkas pasilenkia ir pakelia raudoną „akmenį“ – vieną iš daugelio besimėtančių ant kelio ir netoli iškilumo. Tai puodų šukės ir viduramžių Kambodžos stogo čerpių liekanos.
„Išties tai šiukšlės. Tai, ką žmonės tais laikais išmetė. Jų visur pilna. Negalime visų surinkti“, – tvirtina jis, numesdamas tūkstančio metų senumo šukę ant žemės. S. De Greefas dirba Archeologijos ir vystymo fonde Kambodžoje. 2012 m. Kambodžos vyriausybė leido šiam fondui ir dar septynioms organizacijoms sraigtasparniu, kuriame buvo įtaisyta lazerinė įranga, skraidyti virš džiunglių ir sudaryti Kuleno kalno ir kitų vietovių žemėlapį. Mokslininkai naudojo lazerinį lokatorių, vadinamą lidarą (angl. light detection and ranging), kuriuo kraštovaizdis matuojamas į žemę nukreipiant milijonus lazerio spindulių. Kartu su palydovine navigacijos sistema GPS ši technologija padeda sukurti itin tikslius paviršiaus lygio skirtumų žemėlapius. Lidaro atvaizduose mokslininkai išvydo aiškius žmonių pastatytų statinių kontūrus: tiltų, kelių, namų grupių, užtvankų ir nežinomų šventyklų. Apie tokį radinį nė vienas nebuvo drįsęs pasvajoti. Ištyrę atvaizdus, komandos nariai suprato, kad itin įdomi yra viena vietovė – Kuleno kalno džiunglėse įsikūręs miestas. Keliuose rašytiniuose šaltiniuose miestas minimas Mahendraparvatos pavadinimu, tačiau mokslininkai taip ir nežinojo tikslios jo buvimo vietos. „Žinojome, kad kažkas ten tikriausiai yra, bet neradome 90 procentų miesto“, – teigia S. De Greefas.
Aplink šventyklas – namai Tai, kad miestas buvo įsikūręs ant kalno, reiškia, kad ši civilizacija buvo gerokai labiau urbanizuota, nei manė archeologai. Khmerų imperija Pietryčių Azijoje dominavo nuo IX iki XV šimtmečio, jos sostinė buvo Angkore, pasak archeologų, gyventojai daugiausia gyveno aplink šventyklas. Pagrindines šventyklas supa kvadratinės formos riboženkliai, pavyzdžiui, grioviai ar akmeninės sienos, iki šiol mokslininkai manė, kad tai išorinės viduramžių Pietryčių Azijos miestų ribos. Lidaro atvaizduose gatvės ir keliai, namai ir kiti žmogaus sukurti pastatai matomi itin netikėtose vietose, o tai reiškia, kad miestai tęsėsi ir už šventyklų sienų. Todėl mokslininkai dabar Anya Palm
49