Iliustruotasis mokslas, 2014 rugpjūtis by Verslo žinios, UAB

SVEIKI,

agrindinis šio numerio straipsnis – apie paskutinę mūsų gyvenimo stotelę. Mirtis – ne pati maloniausia tema, bet toks jau tas mokslas, jo tyrimo akiratyje ne vien gražūs ir malonūs dalykai. Kaip miršta mūsų organizmas? Ar esama patikimų požymių, kurie įspėtų apie artėjantį paskutinį atodūsį? Ar mirštame tą pačią akimirką, kai nustoja plakti širdis? Pagaliau, kokie biocheminiai procesai vyksta kūne, kai jis atsiduria po žeme? Mokslinius atsakymus į šiuos klausimus rasite 22–29 puslapyje.

Aleksandras Ikamas

6 64 AP/Polfoto • B. Thomas/Getty Images • KEK • Shutterstock • Eric Tourneret/ LightMediation

TURINYS NR. 7/2014 6

KLAUSKITE

Moksliniai atsakymai į skaitytojų klausimus

KAdras

Nuotrauka, apie kurią svajoja visi fotografai

Nauji rezultatai ir atradimai iš viso pasaulio

GYVYBĖS TRIUMFAS. 2 DALIS

Prieš milijardą metų gyvybė padarė šuolį – iš vienaląstės į daugialąstę. Šį itin svarbų momentą mokslininkai atkūrė laboratorijoje. 42 p. Shutterstock

PASAULIŲ KARAS

Naujausi Mėnulio uolienų tyrimai atskleidžia, kad Mėnulis atsirado po susidūrimo, galėjusio nesunkiai sunaikinti Žemę. 46 p.

Nuodugnūs pamatinės Grenlandijos uolienos tyrimai atskleidė milžiniškus aukso ir retųjų metalų klodus. Kasybos bendrovės nekreipia dėmesio į šaltį ir siekia iš požemių išspausti kuo daugiau turtų. 64 p.

GEUS & DK-Images

Aukso karštinė Grenlandijoje

NAUJIENOS

Paskutinė kelionė ir keturios stotelės

Povandeninis laivas ieškos Amelios Earhart

Širšės žudikės taps grobiu

GYVYBĖS TRIUMFAS. 2 DALIS Daugialąsčiai organizmai

Astronomai atkūrė Mėnulio gimimą

Top 10: gyvūnai tinginiai

Ledynmečiu išdžiūvo Viduržemio jūra

Greitintuve bus tiriamas Higgso bozonas

Grenlandija virsta naujuoju Klondaiku

IŠRADIMAI IR GAMINIAI

PASITIKRINKITE ŽINIAS

Technologijos įdomybės IQ ir testai

Ką daryti su QR kodais: 1. Į išmanųjį telefoną ar planšetinį kompiuterį atsisiųskite nemokamą kodo nuskaitymo programėlę, pavyzdžiui, „i-nigma“. 2. Paleiskite programėlę ir nuskaitykite žurnale esantį kodą. 3. Mėgaukitės vaizdo klipais, garso įrašais ir programėlėmis.

Iliustruotasis mokslas • 2014/7 (82)

NAUJIENOS

I NAUJAUSI IR A ATRADIMIAI RADIN

Rasmus Palludan

Mokslininkai pajaunino Didįjį Kanjoną

140 metų mokslininkai ginčijosi dėl Didžiojo Kanjono amžiaus. Nauji moksliniai tyrimai rodo, kad jis tikriausiai keliais milijonais metų jaunesnis nei manyta. ŽODYNAS

ir kanjonų. Tad pagrindinė Didžiojo Kanjono architektė ir yra ši 11 mln. metų senumo upė, atitekanti iš Uolinių kalnų. Kanjono amžių mokslininkai nustatė termochronologijos metodu – išmatavus mineralų kristalų struktūrą, uolienai ilgainiui vėstant, galima nustatyti kanjono amžių. Jauniausia Didžiojo Kanjono dalis – Marmuro kanjonas, o pietuose esantis Uragano kanjonas yra seniausias.

SPL/SCANPIX

Termochronologija Radiometrinio datavimo metodu išmatavus skirtingų temperatūrų uolienos mineralų struktūras nustatomas uolienos amžius.

GEOLOGIJA. Didysis Kanjonas – vienas didžiausių kanjonų pasaulyje, jo ilgis siekia 446 km, o gylis – iki 1 800 m, tačiau jo amžius tebėra paslaptis. Kai kurių geologų teigimu, dabartinę formą Didysis Kanjonas įgavo prieš 70 mln. metų, kai žemėje karaliavo dinozaurai. Kiti mano, kad jis yra jaunesnis nei 10 mln. metų. Naujausi moksliniai tyrimai sujungė abi nuomones ir parodė, kad Kolorado upė Didįjį Kanjoną išgraužė vietovėje, kurioje jau buvo apstu senų įtrūkių

Kinija išskiria daugiau CO2 nei JAV

KLIMATAS. Kinija jau seniai pralenkė JAV ir tapo daugiausia anglies dvideginio (CO2) išskiriančia valstybe. JAV ekonominių tyrimų bendrovės „Rhodium Group“ surinkti Kinijos išskiriamo CO2 duomenys rodo, kad apie 2007 m. Kinija aplenkė JAV ir tapo daugiausia CO2 išskiriančia šalimi. Ekspertai svarsto, kaip ilgus metus ekonomiškai augusi šalis gali sumažinti išskiriamo CO2 kiekį, naudodama atsinaujinančius energijos šalti-

Iliustruotasis mokslas • 2014/7 (82)

nius. Kinija, pavyzdžiui, galėtų daugiau išnaudoti vėjo ir hidroelektrinių energiją arba padidinti akmens anglių deginimo efektyvumą, nes šis kuras šalyje tebėra plačiausiai paplitęs energijos šaltinis. 2007 m. Kinija pralenkė JAV ir tapo daugiausia CO2 išskiriančia valstybe pasaulyje. Šaltinis – „BMC Public Health“

Išskiriamas CO2, milijardais tonų 9 8 7 6 5 4 3 2 1 0

1990 m.

1995 m.

2000 m.

2005 m.

2010 m. 2012 m.

30 % 50 km

– tiek daugiau saulės šviesos energijos sugertų augalai, jei į chloroplastus būtų įstatyti nanovamzdeliai.

MARMURO KANJONAS Mažiau nei 6 mln. metų

JAV Padidinta vieta

URAGANO KANJONAS 50–70 mln. metų

Kanjono amžius skiriasi

DIDYSIS RYTŲ KANJONAS 15–25 mln. metų THINKSTOCK

Daugiau kaip pusė Didžiojo Kanjono yra 5–6 mln. metų senumo, ketvirtadalis yra 15–25 mln. metų, o likusi dalis egzistuoja jau 70 mln. metų.

DIDYSIS VAKARŲ KANJONAS Mažiau nei 6 mln. metų

Didysis Kanjonas vietomis yra iki 29 km pločio, tačiau siauriausioje dalyje Marmuro kanjone jo plotis kai kur tesiekia 548 metrus.

Robotas daug vaiposi Žmonės ne visada gali valdyti emocijas, pavyzdžiui, laimę ir pyktį, to negali ir ERWIN. Sukūrę robotą, galintį reikšti emocijas, Linkolno universiteto (Anglija) mokslininkai tikisi artimesnių santykių tarp robotų ir žmonių, pavyzdžiui, ligoninėse ir pan. UNIVERSITY OF LINCOLN

L AIMIN P I K TA S

GAS

SUTRINKA ORGANIZMO VEIKLA

Lietuvoje 2013 m. apie 72 proc. visų mirusių žmonių buvo vyresni nei 65 metų. Mirimo procesas paprastai trunka kelias dienas ar savaites, tad organizmas „neišsijungia“ akimirksniu – ir kūnas, ir protas pamažu lėtina veiklą. Apie artėjančią mirtį paprastai praneša daugelis veiksnių.

NEABEJOTINI MIRŠTANČIO ŽMOGAUS POŽYMIAI SUTRIKIMAS Sulėtėjusi medžiagų apykaita susilpnina smegenų funkcijas, tad mirštantis žmogus nesiorientuoja laiko ir erdvės atžvilgiu, be to, gali neatpažinti šeimos narių ir artimųjų.

MIEGAS Medžiagų apykaita sulėtėja, energijos užtenka tik gyvybiškai svarbiai veiklai palaikyti. Mirštantis žmogus daug miega, jį pažadinti gali būti sunku.

APETITAS IR TROŠKULYS Valgyti, gerti ir maistui virškinti reikia energijos. Todėl mirštantis žmogus praranda apetitą ir nejaučia troškulio. KVĖPAVIMAS Sulėtėjusi kraujotaka neigiamai veikia plaučius ir kvėpavimą, jis tampa nereguliarus, atsiranda ilgų pauzių. Kai kuriais atvejais merdėjantis žmogus ima kvėpuoti dusdamas.

GYVI GYVI

M. FERMARIELLO/SPL/SCANPIX

ŠALTIS Širdžiai darosi sunku po organizmą varinėti kraują, tad ji stengiasi juo aprūpinti svarbiausius organus. Plaštakoms, pėdoms, rankoms, o vėliau ir kojoms tenka mažiau kraujo, jos atšąla ir pabąla.

LAVON LAVON Gyvenimas nesibaigia su paskutiniu širdies dūžiu. Oda, dantys ir galūnės gyvena dar keletą valandų, o naujausi moksliniai tyrimai atskleidė – kai sustoja širdis, mintys po smegenis tebeskrajoja daug sekundžių.

Gorm Palmgren

CLAUS LUNAU

DIENOS AR SAVAITĖS PRIEŠ MIRTĮ

DAUGIAUSIA MIRŠTAMA NUO ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGŲ Širdies ir kraujagyslių ligos – žiauriausios žudikės pasaulyje. Penkių dažniausių mirties priežasčių sąraše taip pat yra užkrečiamosios ligos, kurios daugiausia siaučia neturtinguose pasaulio kraštuose. Trečioje vietoje yra vėžys, toliau rikiuojasi nelaimingi atsitikimai ir kvėpavimo organų ligos.

Kitos mirties priežastys 16,7 % Kasmet miršta – 9,6 mln.

Nelaimingi atsitikimai, nužudymai ir savižudybės 9% Kasmet miršta – 5,2 mln.

Užkrečiamosios ligos (infekcijos ir parazitai) 26 % Kasmet miršta – 14,7 mln. Kvėpavimo organų ligos (Plaučių uždegimas, astma ir pan.) 6,5 % Kasmet miršta – 3,7 mln.

Vėžys 12,5 %. Kasmet miršta – 7,1 mln.

Iškart po mirties kūnas ima irti, tad oda nusidažo žalsvu atspalviu. M. FERMARIELLO/SPL/SCANPIX

Širdies ir kraujagyslių ligos 29,3 % Kasmet miršta – 16,7 mln.

KAS NUTIKO AMELIAI EARHART?

GETTY IMAGES

Aviacijos pradininkė Amelia Earhart mėgavosi pasauline šlove, tačiau 1937 m., skrisdama aplink pasaulį, dingo. Ji taip ir nebuvo rasta. Dabar šią paslaptį ketina atskleisti povandeniniai laivai.

Else Christensen, Kongreso bibliotekos nuotraukos

Amerikiečius sukrėtė jų žvaigždės Amelios Earhart dingimas be pėdsakų.

virš jūsų, bet jūsų nematom e. B a i g i a s i d eg a l a i . Skrendame tūkstančio pėdų aukštyje.“ Išskyrus šią žinutę ir neaiškias kompaso koordinates, pasaulis apie pilotę ir jos šturmaną Fredą Noonaną daugiau nieko nesužinojo. JAV prezidentas Theodore’as Rooseveltas paskelbė didelio masto gelbėjimo operaciją, tačiau Amelios Earhart žūties paslaptį atskleis povanpilotės ir šturmano niekur deniniai laivai, kuriuose įrengtos HD kameros ir nerado. 1939 m. sausio 5 mechaninės rankos nuolaužoms rinkti. dieną drąsioji moteris oficivykdomasis direktorius Richardas Gilaliai paskelbta mirusia. lespie. Jei viskas vyks pagal planą, Žinia apie dingusią Amelią Earhart 2014 m. rugpjūtį numatyta ekspedicija sukrėtė amerikiečius. Ji pateko į aviaras sudužusį lėktuvą ir patvirtins R. Gilcijos ir šalies istoriją kaip pirmoji molespie teoriją: A. Earhart nežuvo per teris pilotė, 1932 m. viena perskridusi lėktuvo katastrofą. Ji ir šturmanas Atlanto vandenyną. Fredas Noonanas sėkmingai pasiekė A. Earhart po mirties tapo legenda Nikumaroro salą, esančią už 563,3 kiir daugybė žmonių – nuo rimtų mokslometro į pietryčius nuo planuoto kelininkų iki nuotykių ieškotojų ir fanlionės tikslo. tastų – stengėsi išsiaiškinti, kas nutiko tą lemtingą liepos dieną. Buvo Ankstesni radiniai teikia vilties surengta daugybė paieškos operacijų ir ekspedicijų, tačiau A. Earhart TIGHAR ekspedicija žmonių valdolikimas tebėra paslaptis. Vymais povandeniniais laivais ketina išrauja nuomonė, kad jos lėktirti vakarinę Nikumaroro pakrantės tuvas, pasibaigus degalams, dalį. Trys nuotraukos teikia vilties, kad rėžėsi į vandenyną ir nušįkart pavyks rasti patį lėktuvą. grimzdo į dugną. Šios nuoPirmąją nuotrauką padarė pačios monės pagrįstumą ketina organizacijos nuotoliniu būdu valdomi įrodyti ne pelno organizacipovandeniniai laivai, 2012 m. tyrinėję jos TIGHAR, ieškančios istorivandenyno gilumą greta itin stačių Ninių lėktuvų ir juos saugančios, kumaroro krantų. Vandenyno dugne

Kaulai ir maisto likučiai atskleidžia buvusią stovyklavietę

RAMUSIS VANDENYNAS

SPL/SCANPIX

Vandenyno dugno ir paviršiaus nuotraukose matomos galimos sudužusio lėktuvo nuolaužos.

Aptikta: kaulų, sekstanto dėklas, kišeninis peilis, maisto likučių, stiklainis, moteriški batai.

Nikumaroras

5 km

amiajame vandenyne esančioje Nikumaroro saloje ir aplink ją rasti daiktai liudija, kad Amelia Earhart ir jos šturmanas Fredas Noonanas sėkmingai pasiekė krantą ir gyvenimą baigė šioje saloje. Remdamasi šia informacija, organizacija TIGHAR mano, kad A. Earhart avariniu būdu nusileido pietvakarinėje salos dalyje. Vėliau potvynis nuplovė lėktuvą į vandenyną. Pietrytinėje salos dalyje rasta stovyklaviečių, kaulų ir kitų daiktų.

HURL

aminantis dviejų lėktuvo variklių ūžimas. Iš už debesies pasirodo ilgas išskirtinis lėktuvo korpusas, metalas atsispindi ryto saulėje. Fotografai Haulando saloje Ramiajame vandenyne pasiruošia fotografuoti pasaulinio garso pilotę Amelią Earhart, 1937 m. liepos 2 dieną baigiančią skrydį aplink pasaulį pagal pusiaują. Taip daugelis įsivaizdavo sensacingą atvykimą, tačiau nei lėktuvas, nei pilotė taip ir nepasirodė. Tą dieną JAV pakrančių apsaugos laivas „Itasca“ 7.42 val. ryto iš Amelios Earhart gavo žinutę: „Turėtume būti

Mokslininkų teigimu, Mėnulis susidarė po galingo dviejų kosminių kūnų susidūrimo. SHUTTERSTOCK

DVI NAUJOS HIPOTEZĖS PAAIŠKINA MĖNULIO KILMĘ

MĖNULIS GIMĖ PO SPROGIMO Nauji Mėnulio uolienų mėginių tyrimai atskleidė, kad Žemės palydovas susidarė ne taip, kaip pastaruosius 70 metų manė mokslininkai. Ištikimasis mūsų planetos sekėjas gimė per galingą susidūrimą, kuris galėjo sunaikinti Žemę.

1 HIPOTE

Susidūrė du maži kūnai

ZĖ

Mėnulis susidarė po dviejų už Žemę perpus mažesnių kosminių kūnų susidūrimo. CLAUS LUNAU

1. Į Žemę atsitrenkia tokio paties dydžio kūnas. Susidūrimas toks galingas, kad tiek Žemė, tiek kūnas subyra dalimis.

2. Po kelių valandų medžiaga įkaista,

susimaišo ir suformuoja du naujus kūnus.

3. Itin įkaitę kūnai vėl susiduria.

Jauna Žemė

Kitas kosminis kūnas

A PAAIŠKIN MODELIS us na mės pa šum Mėnulio ir Že ės m Že ir io ul Dabartinį Mėn ie ašį greitį apsisukimo ap VIETA SILPNOJI avo a, kad egzist Mažai tikėtin is in dydžio kosm kitas Žemės kūnas.

Žemė

Mėnulis

6. Per 100 metų iš disko susidaro Mėnulis.

5. Kūnas sukasi taip greitai, kad spiralinės vijos išsviedžiamos ir suformuoja diską.

4. Abiejų kūnų geležinės šerdys kolapsuoja „kamuolio“ centre.

Lone Djernis Olsen

Pradangino Viduržemio jūrą Prieš 5,6 mln. metų Viduržemio jūra neįtikėtinai dingo – ji išgaravo. Tarp Afrikos ir Europos liko tik druskingi ežerai, o mokslininkai ilgus metus bandė išsiaiškinti, kas nutiko. Dabar Pietų Ispanijoje išgręžtas kernas pateikia dramatišką atsakymą. Nielsas Hansenas, dizainas Clauso Lunau

G PRIEŠ IŠ

A R U OJA N

T Šiaurės pusrutulyje Atlanto vandenyno vanduo prie sausumos buvo prisitvirtinęs ledynais, ir pusrutulyje prasidėjo nedidelis ledynmetis. Todėl vandens lygis Atlante nukrito 60 metrų.

Atlanto vandenynas išlaiko jūros lygį Prieš 6,2 mln. metų Viduržemio jūrą ir Atlanto vandenyną jungė siauri koridoriai į šiaurę nuo dabartinio Gibraltaro sąsiaurio, o Viduržemio jūros lygį diktavo Atlanto vandenyno lygis.

Kai Viduržemio jūra buvo atkirsta nuo Atlanto, vanduo į ją patekdavo tik iš Afrikos ir Europos upių.

Galiausiai iš Viduržemio jūros liko tik du druskingi ežerai. Į šiaurę nuo dabartinio Gibraltaro sąsiaurio Viduržemio jūra buvo atkirsta nuo Atlanto, o garuojant vandeniui tarp Europos ir Afrikos susiformavo sausumos tiltas.

AT L A N T O VA N D E N Y N A S

nuo dabartinio Gibraltaro sąsiaurio, nes siauras ir seklus kanalas buvo blokuotas. Šis kanalas yra it vandens čiaupas, užtikrinantis, kad Viduržemio jūroje niekada nestigtų vandens. Viduržemio jūros lygį lemia Atlanto vandenyno lygis, tačiau atkirtus šią sąsają vandens tiekimas buvo sustabdytas, ir esant šiltam klimatui Viduržemio jūra išgaravo, – taip, kaip iš verdančio elektrinio virdulio išgaruoja vanduo. Ilgus dešimtmečius mokslininkai svarstė, kas atskyrė Viduržemio jūrą nuo didžiojo brolio. Taip galėjo nutikti dėl Europos ir AfriViduržemio jūra dingo kos žemyninių plokščių susiPrieš 5,6 mln. metų Viduržemio jūra d ū r i m o, p a k ė l u s i o j ū ro s buvo beveik tuščia, nes atkirsta į šiaurę dugną Gibraltaro regione virš nuo dabartinio Gibraltaro sąsiaurio jūros paviršiaus, tad jungtis buvusi sąsaja su vandenynu. Bėgant nutrūko. Arba tai atsitiko dėl

sumažėjusio Atlanto vandenyno lygio, tad vanduo nebegalėjo tekėti per „Gibraltaro kuprą“ į Viduržemio jūrą. Kol kas įvykio išsiaiškinti nepavyko, tačiau neseniai mokslininkai Pietų Ispanijoje išgręžė kerną, pilną senovės Atlanto vandenyno dugno liekanų. ARCHIVE

ei Viduržemio jūra galėtų kalbėti, papasakotų beprotišką istoriją. 3 milijonų kvadratinių metrų plotą užimanti jūra, kurios gylis šiandien siekia daugiau kaip 1 500 metrų, kadaise buvo iš esmės tuščia. 1973 m. gręžybos laivo „Glomar Challenger“ surinkti mėginiai parodė, kad Viduržemio jūra seniau šimtus tūkstančių metų buvo išdžiūvusi. Nuo tada mokslininkai stebėjosi, koks geologinis stebuklas įvyko prieš 5,6 milijono metų. Visų pirma, Viduržemio jūra buvo atkirsta nuo Atlanto vandenyno į šiaurę

1973 m. gręžybos laivas „Glomar“ Viduržemio jūroje surinko mėginių, kurie parodė, kad jūra kadaise buvo išgaravusi.

tūkstantmečiams, dėl garuojančio vandens baseinas susitraukė iki Indijos dydžio, liko tik du ežerai.

GARUOJANT

VIDURŽEMIO JŪRA

Dabartinis Viduržemio jūros dydis

Išvilioti dieviškąją dalelę

31 km ilgio tunelis Tarptautinis tiesinis greitintuvas bus 31 km ilgio, t. y. 4 km ilgesnis nei jo pirmtakas – didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas.

Tarptautinio tiesinio greitintuvo vieta dar nežinoma. Svarstyta JAV ir Europa, tačiau tikriausiai bus pasirinkta Japonija. KEK

Prieš dvejus metus milžiniškas didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas leido trumpam žvilgtelėti į paslaptingąjį Higgso bozoną. Ateityje fizikai turės dar didesnį išsamių Higgso bozono tyrimų įrankį ir ims ieškoti daugiau mažiausiųjų Visatos statybinių blokelių. dugniau ištirs Higgso bozono savybes. Tūkstančiai fizikų daugelį metų planavo, skaičiavo ir kūrė naujojo įrenginio technologijas, o dabar ILC dizainas jau baigtas, jam keliami mokslo tikslai irgi jau nustatyti.

Iš arčiau pažvelgs į Higgso bozoną LHC greitintuvo pateiktos žinios apie Higgso bozoną prilygsta neryškiai nuotraukai, o ILC yra mikroskopas, galintis išdidinti dalelę. Pagrindinė greitintuvo paskirtis – išmatuoti savybes, pavyzdžiui, masę, greitį ir elektros krūvį. Visų svarbiausia patvirtinti, kad fizikai iš tiesų rado Higgso bozoną. Jo egzistavimą

ILC tirs Higgso bozoną

PRIEŠ

Tarptautinis tiesinis greitintuvas (ILC) atskleis mokslininkams Higgso bozono sandarą. Nauja dalelių gamykla Tarptautiniame tiesiniame greitintuve elektronai ir pozitronai susidurs ekstremaliu greičiu. Fizikai tirs per susidūrimą susidariusias naujas daleles.

Tiesinis greitintuvas. 31 km ilgio tiesiame greitintuve dalelės bus greitinamos iki beveik šviesos greičio. Susidurs elektronai ir pozitronai. Elektronai ir pozitronai iš priešingų greitintuvo galų greitėdami judės vieni kitų link. Pailginus dalelių kelią, galima padvigubinti jų susidūrimo greitį. Du detektoriai. ILC bus sumontuoti du detektoriai. Jie sieks padaryti tuos pačius mokslo atradimus, tad jei atradimą padarys vienas detektorius, kitas galės jį patvirtinti.

TIESINIS GREITINTUVAS

Du detektoriai

2012 m. LHC įrodė Higgso bozono egzistavimą, privertęs protonus susidurti dideliu greičiu.

CERN

2 012

m. liepos 4 dieną fizikus sužavėjo žinia apie galų gale rastą Higgso bozoną – paskutinę trūkstamą Visatos sandaros svarbiausių statybinių medžiagų dėlionės detalę. „Dieviškosios dalelės“ atradimas buvo didžiausio visų laikų tarptautinio mokslinio projekto kulminacija, šis atradimas nebūtų įmanomas be didžiausio įrenginio pasaulyje – didžiojo hadronų priešpriešinių srautų greitintuvo (angl. Large Hadron Collider, LHC). LHC ir toliau tirs dalelių susidūrimus, tačiau fizikai jau ėmėsi kito žingsnio – tarptautinio tiesinio greitintuvo (angl. International Linear Collider, ILC), kuris nuo-

dar praeito šimtmečio septintajame dešimtmetyje numatė keli teoriniai modeliai, neleidę subliūkšti standartiniam elementariųjų dalelių fizikos modeliui. Standartinis modelis aprašo vadinamąsias elementariąsias daleles, nesudarytas iš kitų dalelių. Jos yra esminės gamtos statybinės medžiagos, kaip antai elektronai. Higgso bozonas būtinas, kad šis modelis veiktų, nes be jo nė viena dalelė neturėtų masės. Jos paprasčiausiai skrietų artimu

LHC rado Higgso bozoną

Ieškodamas Higgso bozono, didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas (LHC) pagreitino protonus, skriejančius vienų kitų link. Žiedinis greitintuvas. Dalelės greitinamos 27 km ilgio žiedinėje trajektorijoje, 50–175 m po žeme. Susiduria protonai. Protonai susiduria greitintuve. Jų masė yra didesnė ir greitintuvo posūkiuose jie netenka mažiau energijos negu, pavyzdžiui, lengvesni elektronai. Tad LHC gali būti apvalus, o ILC privalo būti tiesinis. Keturi detektoriai. LHC yra keturi skirtingi detektoriai, sumontuoti tam tikrose žiedinio greitintuvo vietose. Du iš jų skirti tik nežinomų dalelių paieškai, jie ir įrodė Higgso bozono egzistavimą.

ŽIEDINIS GREITINTUVAS

Keturi detektoriai ALLAN HØJEN

Lone Djernis Olsen

Prasideda Grenlandijos

Jei Grenlandijos naudingosios iškasenos būtų slypėjusios kur nors kitur, žmonės jas jau seniai būtų išeikvoję, tačiau atšiauri aplinka iki šiol stabdė naftos ir kasybos bendroves.

Rolf Haugaard Nielsen

SHUTTERSTOCK/COLLAGE: SKJOLD W

RUBINAI VA R I S SAFYRAI GELEŽIS CINKAS ŠVINAS URANAS N A F TA DUJOS

Grenlandijos požeminiuose sluoksniuose slypi metalų, urano, brangakmenių ir didelis naftos bei gamtinių dujų kiekis. Į didžiausią planetos salą veržiasi kasybos ir naftos bendrovės, siekiančios rasti Grenlandijos turtus ir mesti iššūkį atšiauriai aplinkai ir ledui.

Geologai ilgus metus tyrinėjo Grenlandiją ir siekė išsiaiškinti naudingųjų iškasenų telkinius. Pavyzdžiui, jie gręžė uolieną ir ieškojo po paviršiumi glūdinčių įvairių medžiagų, tokių kaip pramoniniai metalai.

MLENNY PHOTOGRAPHY/GETTY

GEUS

idžiausia sala pasaulyje netrukus gali tapti didžiausiu šio amžiaus kasybos nuotykiu. Požeminiuose Grenlandijos sluoksniuose gausu vertingų naudingųjų iškasenų, pavyzdžiui, geležies, cinko, švino, vario, aukso, platinos, brangakmenių ir retųjų metalų. Jei vertingosios iškasenos būtų slypėjusios kurioje nors kitoje planetos vietoje, jos jau seniai būtų išeikvotos. Atšiauri Grenlandijos aplinka yra atgrasiusi bendroves nuo turtų žvalgymo. Klimatas šaltas ir audringas, žiemos mėnesiais salą gaubia tamsa. Tačiau dabar viso pasaulio kasybos ir naftos bendrovės veržiasi į Grenlandiją ieškoti po žeme slypinčių lobių. Kad atsipirktų milžiniškos investicijos, kurių reikia kasykloms laukinėje gamtoje išlaikyti ir naftos gręžiniams, reikėtų rasti didelį kiekį naudingųjų iškasenų. Tik 57 tūkstančius gyventojų turinti Grenlandija – tai ledinė dykuma, kurioje nėra nei kelių, nei uostų. Todėl bendrovėms reikėtų nutiesti kelis šimtus kilometrų kelių ir pastatyti naujų uostų prekėms plukdyti. Kelių bendrovių žvalgymo darbai sulaukė pelnytos sėkmės, be to, jau imtasi pirmųjų žingsnių projektams realizuoti. Britų bendrovei „London Mining“ pernai Iliustruotasis mokslas • 2014/7 (82)