Iliustruotasis mokslas, 2014 gegužė

Daniją ir Vokietiją sujungs 18 km ilgio povandeninis tiltas 2014 Nr. 5 Kaina 13.90 Lt

O CENTRAS SPRENDIMŲ PRIĖMIM

nuolat abejoja

STRESO HORM pulsuoja organONAI izme

NTRAS E C O I G Y ATL švalandžius r dirba vi

MEILĖS alchemija NEPRALEISKITE: Sirijos detoksikacija

PASAULIS BE CHEMINIO GINKLO ISSN 1822-8003

www.iliustruotasismokslas.lt

Anglijos karaliaus pabaisos atgimimas Ateities žmonės

900 METR

Ų

Drąsi mintis: marsaeigis šokinės per kliūtis

PIRMASIS PASAULYJE LENKTAS UHD TELEVIZORIUS samsung.lt

20

Automatinis pavarų perjungimas yra daug tolygesnis. „Toyota“ transmisiją su automatiniu pavarų perjungimu dabar galima įsigyti už mechaninės kainą. Pasirink „Yaris“, „Auris“, „Auris Touring Sports“ arba „Avensis“ ir mėgaukis malonesniu važiavimu.

HIBRIDAS / BENZINAS / DYZELINAS

LIZINGO PALŪKANOS

Aleksandras Ikamas

54

+ 3 mėnesių EURIBOR

„Toyota Auris“ mėnesinė įmoka – nuo 471 Lt Užsiregistruokite į bandomąjį važiavimą toyota.lt!

MEILĖS ALCHEMIJA • FEMERIO TUNELIS • SUPERNOVOS SPROGIMAS • NAKTINIAI GYVŪNAI • MARSAEIGIS • HOMO FUTURIS • CHEMINIAI GINKLAI • RIČARDAS III • INSULTAS

M

okslininkai„išsiaiškino“ meilę. Kalbant konAR VAI MECHA RUO NINĘ krečiau, mokslininkai išnagrinėjoJŪS šių intensyvių emocijų biocheminius procesus – nuo pirmojo flirto iki ilgalaikių santykių. Kai ore plazdena meilė, VIS JA organizme vyrauja chaosas. Smegenų sritys,DAR atsakingos TE už pasirinkimą ir padedančios atspėti kitų žmonių ketinimus, nuotraukose šviečia ryškiausiai. Organizme cirkuliuoja padidėjęs hormonų kiekis. Išties organizmas patenka į budrumo būklę, primenančią stresą. Daugiau skaitykite 36–39 puslapyje.

ILIUSTRUOTASIS MOKSLAS · 2014 Nr. 5 (80)

SVEIKI,

Daniją ir Vokietiją sujungs 18 km ilgio povandeninis tiltas 2014 Nr. 5 Kaina 13.90 Lt

CENTRAS SPRENDIMŲ PRIĖMIMO

nuolat abejoja

STRESO HORMON pulsuoja organizmAI e

MEILĖS alchemija NEPRALEISKITE: Sirijos detoksikacija

PASAULIS BE CHEMINIO GINKLO ISSN 1822-8003

Vidutinės degalų sąnaudos – 3,5–7,0 l/100 km, vidutinė CO2 emisija – 79–173 g/km. Pasiūlymas galioja įsigyjant automobilį per „Toyota Lizingą“ iki 2014-06-30. Bendros kredito kainos metinė norma, kai mėnesinis mokestis – 471 Lt, yra 1,67 % (sąlygos: kaina – 52 260 Lt; veiklos nuoma; pradinė įmoka – nuo 15 % automobilio pardavimo kainos; maksimalus finansinės nuomos laikotarpis – 60 mėnesių; likutinė vertė lizingo laikotarpio pabaigoje – 35 %; rida – 100 000 km; sutarties sudarymo mokestis – 690 Lt; palūkanų norma – 0,99 % + 3 mėnesių EURIBOR). UAB „Nordea Finance Lithuania“ pasilieka sau teisę nesuteikti finansavimo, jeigu, pateikiant paraišką, paaiškėtų, kad kliento finansinė būklė nėra pakankama finansavimui gauti, ar yra kitos aplinkybės, trukdančios sudaryti finansinės nuomos sutartį. Fiziniai asmenys dėl asmeninio finansavimo pasiūlymo turi kreiptis tiesiogiai į „Toyota“ automobilių pardavimo salonus. Kainos nurodytos su PVM.

36

S CENTRA ATLYGIO valandžius rš dirba vi

Anglijos karaliaus pabaisos atgimimas Ateities žmonės

www.iliustruotasismokslas.lt

900 METR

Ų

Drąsi mintis: marsaeigis šokinės per kliūtis

46

T. KOROL/AFP/SCANPIX • NASA • ASTRONOMY MAGAZINE/KALMBACH PUBLISHING CO. • F. SANTALUCIA/THINKSTOCK • COLUMBIA UNIV. • SCANPIX

TURINYS NR. 5/2014 6

NAUJIENOS

Nauji rezultatai ir atradimai iš viso pasaulio

20

Iš Vokietijos į Daniją per 10 minučių

28

Naujas ginklas kovoje su insultu

30

Superkompiuteris ištyrė žvaigždės mirtį

36

Mylime ne širdimi, o galva

40

Gyvenimas tamsoje su ypatingomis juslėmis

Motorlaivis – kartingas.

46

Marsaeigis šokinės per kliūtis

Vandeniui atsparus korpusas leidžia nardyti su „iPhone“.

Nauja kolonėlė sukuria vintažinį garsą.

Skaitmeninis liokajus stebi jūsų įpročius.

70 p.

50

Gyventojų skaičius spartina evoliuciją

54

Mokslininkai naikina cheminius ginklus

60

Archeologai atkūrė karaliaus nužudymo procesą

70

IŠRADIMAI IR GAMINIAI

72

PASITIKRINKITE ŽINIAS

IŠRADIMAI IR GAMINIAI

Žmonės.

Versija 2.0

Technologijos įdomybės IQ ir testai

SHUTTERSTOCK

Evoliucijos teoretikų teigimu, ateityje žmonės turės didesnes akis ir bus ramesni. Apie priežastis skaitykite 50 puslapyje

KLAUSKITE

Moksliniai atsakymai į skaitytojų klausimus

14

Pirmą kartą istorijoje mokslininkai laboratorijoje atkūrė žvaigždės mirtį, dabar jie gali sužinoti, kodėl masyvios žvaigždės virsta supernovomis.

30 p.

DANIEL MOCK/WOKART

MPA

Mokslininkai atkūrė 3D supernovą

Ką daryti su QR kodais: 1. Į išmanųjį telefoną ar planšetinį kompiuterį atsisiųskite nemokamą kodo nuskaitymo programėlę, pavyzdžiui, „i-nigma“.

2. Paleiskite programėlę ir nuskaitykite žurnale esantį kodą.

3. Mėgaukitės vaizdo klipais, garso įrašais ir programėlėmis.

Iliustruotasis mokslas • 2014/5 (80)

3

NAUJIENOS Superugnikalnis didesnis nei manyta JAMIE FARRELL/UNIVERSITY OF UTAH

GEOLOGIJA. Geologai ne vienus metus žinojo, kad po JAV Jeloustouno nacionaliniu parku snaudžia milžiniškas ugnikalnis. Tačiau dabar paaiškėjo, kad jis yra 2,5 karto didesnis nei manyta anksčiau – ugnikalnis siekia iki 15 km gylio ir daugiau kaip 90 km ilgio, be to, jame glūdi 200–600 km³ skystosios magmos.

Tai išsiaiškino Jutos universiteto mokslininkai, magmos kamerą išmatavę specialiais seismografais, kurie gali užfiksuoti po žeme esančių skystųjų uolienų kiekį. Jų teigimu, dėl didesnio magmos židinio superugnikalnis nebūtinai darosi pavojingesnis.

Futbolininkų bėdos – kaip boksininkų

Mokslininkai ištyrė Jeloustouno ugnikalnį ir nustatė, kad jis yra 2,5 karto didesnis, nei manyta anksčiau.

ARCHEOLOGIJA. Nekropolyje Elzaso regione Šiaurės rytų Prancūzijoje archeologai rado kelias deformuotas kūgio formos kaukoles. Viena jų priklausė turtingai moteriai, gyvenusiai prieš 1 600 metų. Tais laikais vietos didikai, siekdami pabrėžti aukštą socialinį statusą, pasiKaukolių deformavimo keisdavo kaukolės formą – ankspaprotį į Europą tyvoje vaikystėje ji buvo suspauatnešė hunai. džiama tvarsčiais ir lentelėmis.

DENIS GLIKSMAN/INRAP

Blyškią odą užtikrino genai BIOLOGIJA. Europos, Indijos ir Australijos mokslininkų komanda sukūrė teoriją apie šviesios odos atsiradimą.

Jie ištyrė daugiau kaip 1 600 žmonių genus ir išsiaiškino nuostabą keliančių dalykų – už šviesios odos paplitimą tikriausiai atsakinga geno SLC24A5 atmaina. Europoje šis genas paplito per evoliuciją, nes šviesesnei odai reikia mažiau Saulės šviesos vitaminui D gaminti. Tas pats genas lemia ir didelę pietų azijiečių odos atspalvių įvairovę.

BASU MALLICK ET AL.

0

10

20

30

40

50

60

70

80

Spalvos nurodo gyventojų, turinčių ypač šviesią odą užtikrinančio geno atmainą, procentą.

90 100 %

Raudoni taškai žymi vietas, kur mokslininkai ėmė genų mėginius.

Šaltinis – Basu Mallickas ir kt.

16

Iliustruotasis mokslas • 2014/5 (80)

THINKSTOCK

Turtuoliai žalojosi galvą

Kai futbolo žaidėjai aukštai pašoka ir stengiasi galva pasiųsti kamuolį į vartus, jie rizikuoja patirti smegenų pažeidimą. Neseniai atlikto mokslinio tyrimo rezultatai rodo, kad dažnai galva smūgiuojantiems futbolininkams būdingos smegenų anomalijos, panašios į rimtus smegenų pažeidimus. Vienas smūgis galva smegenims nekenkia, tačiau nuo nuolatinio smūgiavimo smegenų ląstelės išsigimsta.

226

mln. dolerių

– tiek JAV energetikos departamentas skyrė Oregono bendrovei, kuriančiai nedidelius atominius reaktorius. Ši iniciatyva – JAV planų eksportuoti energiją rezultatas.

Kreidos periode siautėjo kanibalas

SKIEPAI NUO HEPATI TO GELBSTI GYDANT ŠIENLIGĘ Hepatitas gali padėti suvaldyti šienligę. Skiepai, kuriuose yra hepatito B baltymų ir žiedadulkių molekulių mišinio, saugo nuo žolės žiedadulkių ir stabdo čiaudulį. Eksperimentai parodė, kad skiepai yra saugūs ir efektyvūs.

4 tonas sveriantis žudikas karaliavo iki tiranozauro.

PALEONTOLOGIJA. Prieš 100 mln. metų Jutos valstijos (JAV) pietuose plytinčiuose kalnuose gyveno didžiulis plėšrus dinozauras. Jutos valstijos universiteto mokslininkai aptiko milžiniško dinozauro liekanas ir jį pavadino Siats meekerorum, kas reiškia Mikerio kanibalas.

Rastas dinozauras buvo 10 m ilgio ir daugiau kaip 4 tonų svorio, vis dėlto mokslininkai mano, kad jis buvo dar jauniklis. Šis dinozauras yra vadinamasis Carcharodontosaurus – plėšriuoju dinozauru, jo liekanų Šiaurės Amerikoje iki tol nebuvo rasta. Kreidos laikotarpio pradžioje Carcharodontosaurus milijonus metų buvo mitybos grandinės viršūnėje, tuomet jų vietą užėmė tiranozaurai. Paleontologai nėra įsitikinę, kaip įvyko šis pasikeitimas, tačiau Sidaro kalnai Jutos valstijoje yra viena iš kelių vietovių, kur aptikta abiejų dinozaurų iškasenų. Tiranozaurai,

kurie ten gyveno tuo pačiu laikotarpiu, kaip ir Mikerio kanibalai, buvo šuns dydžio, tačiau prieš Mikerio kanibalams visiškai išnykstant turėjo atsirasti bent vienas didelis tiranozauras.

To tikriausiai buvo per daug net tokiam milžinui kaip Mikerio kanibalas, tad tiranozauras tapo pagrindiniu tų laikų plėšrūnu.

KIVIAI PANAŠŪS Į BULVES Kiviai turi tų pačių genų kaip bulvės ir pomidorai. Stebėtina, tačiau šio vaisiaus DNR sekų analizė atskleidė, kad genais kivis panašus į kelis kitus augalus.

Tiranozaurai laimėjo evoliucinę kovą

NATURAL HISTORY MUSEUM OF UTAH

Vietovėje, kur iškastas Siats meekerorum, paleontologams galbūt pavyko išsiaiškinti, kas privertė išnykti šiuos didžiulius dinozaurus – jie yra tiesioginiai tiranozauro protėviai, kuriuos mokslininkai pavadino Lythronax argestes. Mikerio kanibalai galėjo pralaimėti evoliucinę kovą su Lythronax argestes, kurie, manoma, buvo vieni pirmųjų didelių grėsmingų tiranozaurų.

LY T H R O N

A X ARGE

E S I AT S M E

STES

KERORU

Siats meekerorum galėjo pralaimėti jaunesnei ir protingesnei rūšiai, Lythronax argestes.

NCMNS

Iliustruotasis mokslas • 2014/5 (80)

17

M

2021 m. Skandinavija pasislinks arčiau Europos.

18 km povandeninis automobilių ir traukinių tunelis sujungs Daniją su Vokietija. Ilgiausias tokios rūšies tunelis pasaulyje jau vadinamas ir pačiu saugiausiu.

300 000 tonų grūdintojo plieno sustiprins betono sekcijas

NORVEGIJA ŠVEDIJA Femerio sąsiauris

DANIJA

DANIJA

Lolandas–Falsteris VOKIETIJA

Femerio sąsiauris

Fėmarnas

20

Antje Gerd Poulsen Dizainas Allano Højeno

VOKIETIJA

FEMERIO SĄSIAURIO TUNELIS

19 000 m3 – tiek žemės reikės pašalinti.

2 500 000 m3 – tiek betono prireiks tunelio sekcijoms.

10 800 – tiek transporto priemonių, manoma, 2026 m. kasdien važiuos tuneliu.

17,6 km – bendras tunelio ilgis.

Efektyvus ginklas kovoje su insultu

Naujasis gydytojų prietaisas atrodo it kulkosvaidis, nutaikytas pacientui į galvą. Ginklas nukreiptas į išsiliejusį kraują giliai smegenyse ir kasmet gali išgelbėti kone milijoną gyvybių.

K

ai smegenyse plyšta kraujagyslė ir išsiliejęs kraujas paralyžiuoja trapias nervų ląsteles, gydytojai turi tik keletą valandų žmogui išgelbėti.

Tikimybė išgyventi kraujo išsiliejimą į smegenis šiandien siekia 60 procentų, tačiau net jei žmogui pasiseka, išlieka didelė rizika, kad smegenys bus negrįžtamai pažeistos. Iki šiol medikai neturėjo greito ir efektyvaus būdo spaudimui smegenyse sumažinti, tačiau JAV gydytojai galų gale sukūrė prietaisą, kuriuo galima greitai pašalinti iki 92 procentų pavojų keliančio kraujo.

Lanksti adata Naujasis prietaisas – tam tikras siurblys, kuris per nedidelę skylutę kaukolėje kruopščiai išsiurbia kraują.

Keletas mokslininkų yra mėginę šį tą panašaus padaryti ir anksčiau, tačiau nesėkmingai, nes jiems nepavyko privesti vamzdelio prie kraujo krešulio – jie arba pakenkdavo gyvybiškai svarbioms smegenų sritims, arba nepasiekdavo visų krešulio dalių. Iki šiol gydytojai šį metodą

Dvi insulto rūšys Insultas – tai ūminis galvos smegenų ir nugaros smegenų kraujotakos sutrikimas.

Insultas būna dviejų rūšių – hemoraginis ir išeminis. Jų simptomai vienodi: staiga nustoja veikti tam tikra smegenų sritis ir žmogus gali mirti per kelias valandas. Tačiau priežastys labai skiriasi.

taikė tik paviršiniams kraujo krešuliams šalinti, o kraujavimą giliai smegenyse gydydavo rizikingesne operacija, per kurią atverdavo paciento kaukolę. Dėl unikalios konstrukcijos naujojo prietaiso vamzdelis gali lankstytis ir saugiai pasiekti kraujo krešulį. Vėliau siurblys ima siurbti kraują pro vamzdelį.

5%

žmonių per gyvenimą patiria insultą.

Mokslininkai šį prietaisą jau išbandė su virtualiais pacientais – plastikiniu kaukolės modeliu, pripildytu iš želatinos padarytos „smegenų masės“ ir „kraujo krešulio“ iš raudonos želės.

Per vieną eksperimentą buvo atkurtos realaus žmogaus smegenys ir kraujo krešulys. Operacija atlikta visiškai realiomis sąlygomis, gydytojai, naudodami kompiuterinį tomografą, adatą saugiai „nuvairavo“ per smegenų masę. Kai tik adata pasiekė kraujo krešulį, ją nukreipė į visus krešulio pakraščius, tad gydytojams pa-

vyko pašalinti beveik 83 procentus kraujo.

Toks rezultatas labai perspektyvus, nes norint smarkiai padidinti žmogaus galimybes likti gyvam po kraujo išsiliejimo į smegenis ir nepatirti ilgalaikių smegenų pažeidimų pakanka išsiurbti 25–50 procentų kraujo.

Vamzdelis išrastas augliams Naująjį prietaisą sukūrė Robertas Websteris iš Vanderbilto universiteto (JAV). Jis yra inžinierius, kurio specializacija – smegenų auglių šalinimo įrangos gamyba. Per 2012 m. Italijoje vykusią konferenciją jis nugirdo kolegą kalbant, kaip svarbu išrasti lankstesnį vamzdelį, kuris galėtų judėti kraujo krešulyje ir taip iš jo išsiurbti kraują. R. Websteris suprato jau išradęs tokį prietaisą, kurio paskirtis buvo augliai, o ne smegenyse išsiliejęs kraujas.

R. Websterio prietaisas buvo tam tikras teleskopinis vamzdelis, kuris įterpiamas pro nosį ir nukreipiamas posmegeninės liaukos link ar į kitas apatinėje smegenų dalyje esančias sritis. Šis teles-

Išeminis insultas

Hemoraginis insultas

Į paveiktą sritį negali atitekėti kraujas. Nervų ląstelės negauna pakankamai deguonies.

Dėl nutrūkusios kraujagyslės kraujas išsilieja ir pažeidžia trapų smegenų audinį.

1. Dėl,

1. Dėl patologi-

jos ėmus kitaip tekėti kraujui, kraujagyslė smegenyse nutrūksta.

pavyzdžiui, aterosklerozės kraujagyslėje įstringa kraujo krešulys.

atitekėti deguoniui ir maistinėms medžiagoms.

2. Kraujas išsilieja į

aplinkinius smegenų audinius.

THINKSTOCK & CLAUS LUNAU

2. Kraujas neleidžia

Vamzdeliai pasiekia visus kampelius Naująjį ginklą nuo kraujo išsiliejimo į smegenis sudaro tik du vamzdeliai, tačiau prietaisas reikalauja itin didelio tikslumo, todėl yra pritvirtinamas prie kaukolės, kad nejudėtų darant procedūrą.

Išsiliejęs kraujas

Du vamzdeliai

Vamzdelių varikliai

Rankenėlė

Kraujo išsiliejimas gali sukelti nepataisomų smegenų pažeidimų, pavyzdžiui, paralyžių ar kalbos problemų.

Kuriamas naujas skeneris Naujojo prietaiso sandara nėra sudėtinga, tačiau dėl griežtų medicininių tikslumo reikalavimų jis sveria kelis kilogramus ir yra 60 centimetrų ilgio.

Dėl kraujo krešulio formos ir buvimo vietos gali prireikti ypatingos formos vidinio vamzdelio – jį galima pakeisti. R. Websteris su bendradarbiais atliko eksperimentus naudodami septynių pacientų duomenis ir padarė išvadą, kad geriausias rezultatas gaunamas, kai vidinis vamzdelis pritaikomas pagal kraujo išsiliejimą. Jei kraujo krešulys yra giliuose smegenų sluoksniuose, geriausias sprendimas yra naudoti trumpą ir šiek tiek sulenktą vamzdelį, o jei kraujo krešulys yra priekinėje paciento smegenų dalyje, gydytojams yra kur kas nau-

dingiau naudoti ilgesnį ir labai sulenktą vamzdelį. Šis negrabus prietaisas montuojamas ant rėmo su rankenėle, padedančia nesunkiai valdyti vamzdelius. Apskaičiavę, kur geriausia įdurti adatą, gydytojai toje kaukolės vietoje reikiamu kampu pragręžia skylę. Tuomet montuojamas aplikatorius ir varžtais pritvirtinamas tiesiai prie kaukolės. Aplikatorius stabilizuoja išorinį vamzdelį, kuris įterpiamas per smegenų dangalus kraujo krešulio link. Kai vamzdelis pasiekia reikiamą vietą, gydytojai išstumia vidinį vamzdelį ir pro jį siurbliu išsiurbia kraują.

Visa operacija stebima kompiuteriniu tomografu. Gydytojai ypač stengiasi užtikrinti, kad iš dalies ištuštinto krešulio palikta ertmė nesubliūkštų. Jei taip nutiktų, būtų sunku pasiekti likusį išsiliejusį kraują, be to, padidėtų rizika, kad ant vamzdelio užkris smegenų masė ir smegenys neišvengs pažeidimų. Todėl mokslininkai jau kuria ultragarsinį skenerį, galintį matuoti slėgį kraujo krešulyje ir taip nuspėti smegenų audinio reakciją.

Tai leistų gydytojams adatą perkelti į saugesnę padėtį.

Po sėkmingo virtualaus bandymo mokslininkams po kelerių metų tikriausiai bus leista naująjį ginklą naudoti tikriems ligoniams gydyti, o galiausiai tai gali padėti išgelbėti didžiąją dalį iš trijų milijonų žmonių, kurie kasmet miršta nuo kraujo išsiliejimo į smegenis.

Skylė

1. Atlikdamas kompiuterinę tomografiją gydytojas aptinka kraujo krešulį ir apskaičiuoja optimaliausią vamzdelio įterpimo vietą. Kaukolėje pragręžiama skylutė.

Dobbelt rør Vidinis vamzdelis Išorinis vamzdelis

2. Prie kaukolės pritvirtinamas aplikatorius, prilaikantis vamzdelius ir išlaikantis jų kryptį nepakitusią.

Prietaisas paruoštas.

Kraujas išsiurbiamas

3. Gydytojas nustumia išorinį vamzdelį CLAUS LUNAU

SPL/SCANPIX

Aplikatorius

kopinis vamzdelis buvo lankstus, nes jį sudarė keli sulenkti vamzdeliai. Pailgintas vamzdelis palinkdavo į vieną pusę, o jį pasukdamas gydytojas galėjo pakeisti vamzdelio kryptį.

R. Websteris su kolegomis iš Vanderbilto universiteto pritaikė ankstesnį išradimą. Norint pašalinti smegenyse išsiliejusį kraują, manevringumo reikia gerokai mažiau. Todėl naujajam prietaisui reikia tik dviejų vamzdelių. Išorinis vamzdelis yra tiesus, jis nukreipiamas kraujo krešulio link, o vidinis vamzdelis yra sulenktas, jį galima pailginti ir pasukti – taip adata pasiekia visus krešulio kampelius.

Vamzdelius saugo sterilus maišas.

prie išsiliejusio kraujo. Vidinis vamzdelis nukreipiamas į visus pažeistos vietos kampelius, taip išsiurbiamas kraujas.

Gorm Palmgren

29

Nusileidus saulei, nubunda kitas pasaulis, pilnas naktinių gyvūnų, kurie nepasiklysta tamsoje ir susiranda maisto, išvengia plėšrūnų ir išsirenka partnerį net visiškoje tamsoje.

Jie pasižymi daugybe modifikacijų – nuo ypatingų juslių iki gebėjimo susikurti savo šviesą.

GAMTOS NAKTIBALDOS VADOVAUJASI TOBULOMIS JUSLEMIS Užuodžia patelę už 5 km

SDUBEN/THINKSTOCK

o Aglijos patin LĖ yra S JU S LĖ UOS ntenose. didžiosiose a

40

Antena

Lars Thomas. Dizainas Clauso Lunau

Nakties tamsoje drugiams nelengva rasti vienam kitą. Todėl daugelio rūšių patinėliai turi turbūt jautriausius uoslės organus gyvūnijos pasaulyje, o patelių skleidžiami kvapai, ko gero, yra labiausiai viliojantys kvepalai pasaulyje.

Kai Europoje, taip pat ir Lietuvoje, paplitusi saturnijų šeimai priklausanti aglijos patelė užsinori poruotis, ji nutupia ant lapo ar šakos ir aktyvuoja kvapo liaukas, kurios išskiria ypatingos viliojančios medžiagos – feromono.

Patinėlio reakcijai sužadinti užtenka vienintelės molekulės. Pajutęs patelės

paskleistą lytinį kvapą, patinėlis ima šukuoti aplinką ir ieškoti daugiau molekulių. Patinėlio uoslės antenos itin jautrios – gali aptikti už 5 km esančią patelę.

Feromonas traukia patinus Feromonai

Patinas

Patelė

Didžioji dalis šviesai itin jautrių lazdelių akyse suteikia ilgakulniams puikiai išvystytą nespalvotą naktinį regėjimą.

M. HUDOVERNIK/THINKSTOCK

Ilgakuln puiki, ta ių REGA negali p čiau jie asukti a kių.

PUODELIO DYDŽIO AKYS Daugumos naktinių gyvūnų akys itin didelės, tad jos gali sugauti daugiau šviesos. Vis dėlto dydis turi ir savo kainą.

Pietų Amerikoje gyvenančių mirikinų, Indonezijoje ir Filipinuose ilgakulnių arba Afrikoje paplitusių galagų akys tokios didelės, kad jų neįmanoma pasukti į šonus. Kaukolėje paprasčiausiai nėra vietos tam reikalingiems raumenims. Taigi, norėdami naktį pasinaudoti menka šviesa, šie gyvūnai privalo sukti galvą.

Didelių naktinių gyvūnų akims būdinga ypatinga sandara. Tinklainėje esančias šviesai jautrias ląsteles galima suskirstyti į dvi grupes: spalvoms jautrius kūgelius ir lazdeles, kurios mato tik nespalvotą vaizdą, tačiau yra itin jautrios šviesai. Naktinių gyvūnų akyse paprastai yra daugiau lazdelių, leidžiančių fiksuoti kuo daugiau šviesos, tačiau jie yra daugiau ar mažiau daltonikai.

Iliustruotasis mokslas • 2014/5 (80)

41

Šuoliais po Marsą Marse plytintys didžiuliai kalnai ir gilūs slėniai šiuolaikiniams marsaeigiams yra neįveikiamos kliūtys. Bet tik ne naujajam „Mars Hopper“ – šokinėjančiam robotui, kuris degalų gaus iš atmosferos.

Gunver Lystbæk Vestergård. Nuotraukos NASA. Dizainas Clauso Lunau

1

Nusileidęs Marse, „Mars Hopper“ renka anglies dvideginį, kuris suteikia varikliui energijos tolimiems šuoliams. Be to, jis tyrinės paviršių ir duomenis siųs į Žemę.

DRĄ 2009

m. gegužės 1 diena organizacijai NASA kainavo brangiai. Marsaeigis „Spirit“ ištikimai keliavo po Marsą ir siuntė duomenis astronomams, tačiau nei vietovės tyrimai, nei nedidelis vidutinis greitis, siekiantis centimetrą per sekundę, negalėjo užkirsti kelio nelaimei – „Spirit“ įstrigo. Porėto smėlio kišenė po paviršiumi, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodė tvirtas, tapo paskutine brangiausios pasaulyje nuotoliniu būdu valdomos transporto priemonės stotele. Šis atsitikimas dar kartą parodė pasikartojančią šiuolaikinių marsaeigių problemą – didelė dalis Marso paviršiaus ratuotiems aparatams yra neįveikiama.

Palaidas smėlis, kurio nepastebėjo „Spirit“, yra tik vienas iššūkis. Sunkumų dar kelia lygumose išsibarstę milžiniški rieduliai, vertikalūs šlaitai, kelių kilometrų

aukščio kalnai, krateriai ir kanjonai.

Marso paviršiaus plotas yra apie 144 mln. km2, o mes dar neištyrėme nė procento. Žemėje tai prilygtų Indijos žemėlapio sudarymui.

Norėdami nuodugniau ištirti Marsą, inžinieriai ėmė kurti naujus marsaeigius. Vienas perspektyvesnių – „Mars Hopper“, panašus į milžinišką mechaninę blusą, kopas, kraterius ir akmenis įveiksiančią 900 metrų ilgio šuoliais. Vienu tokiu šuoliu galima saugiai peršokti 360 greta sustatytų autobusų.

Lenkia kitus marsaeigius Dabar po Raudonąją planetą klajoja du NASA marsaeigiai. Vienas jų – „Opportunity“ per 10 metų nukeliavo apytiksliai 35 kilometrus. Kitas – „Curiosity“, nusileidęs 2012 m. rugpjūtį, pirmą kilometrą įveikė per metus, t. y. iki 2013 m. liepos.

O „Mars Hopper“ per šešerius metus tu-

SI V

IZIJA

rės įveikti ne mažiau kaip 300 kilometrų.

Todėl šis robotas per vieną misiją gali ištirti kur kas didesnį plotą ir pasiekti aukštumas bei gilumas, ko neįveikia kiti marsaeigiai. „Mars Hopper“ gali šuoliuoti tolimais šuoliais, tad jis turėtų įkopti į Marso kalnus, kur dėl retos atmosferos per daug rizikinga parašiutais siųsti zondus. Be to, dėl amortizuojančio raketinio variklio „Mars Hopper“ galės saugiai leistis giliuose Marso krateriuose, kuriuos archeologai laiko šventuoju graliu, nes ten atsiveria apatiniai dirvožemio sluoksniai. Taigi ten gali būti ledo ar įtrūkių, per kuriuos iš planetos vidaus veržiasi dujos, o tai pateiktų naujų įrodymų, ar planetoje egzistavo gyvybė.

Marse „Mars Hopper“ turi pasiekti du objektus: Mawrtho slėnį ir Marinerio slėnio kanjoną. Pastarasis susiformavo dėl išdžiūvusios upės, kuri prasigraužė į

3

Marsaeigis nusileis minkštai, nes prieš nusileidžiant „Mars Hopper“ greitį sulėtins raketinis variklis.

2

Dvi dienas rinkęs anglies dvideginį, marsaeigis atliks pirmąjį 900 m ilgio šuolį.

Aukštyn iššoks kone 100 metrų.

4 „Mars Hopper“ renka anglies dvideginį kitam šuoliui ir daugiau duomenų apie Marsą. Per vieną misiją jis gali padaryti daugiau kaip 300 šuolių.

. žmones žmones ATEITIES

Evoliucija tebekeičia mūsų kūną. Dabar ji vyksta greičiau nei kada nors anksčiau, o susilieję milijonų žmonių genai mūsų palikuonius gali paversti beplaukiais gražuoliais.

SHUTTERSTOCK

HOMO HABILIS

HOMO ERECTUS

HOMO SAPIENS

Prieš 2–1,5 mln. metų

Prieš 1,7 mln. – 100 000 metų

Prieš 200 000 metų – dabar

Nedidelė kaukolė Mažas ūgis Ilgos beždžioniškos rankos Platūs klubai

Ryškūs veido bruožai Lieknas liemuo Stiprūs ir tvirti kaulai Ilgos kojos

Didelės smegenys Atletiškas sudėjimas Sudėtingos plaštakos Mažas plaukuotumas

s

Po

milijonus metų trukusios evoliucijos žmogus gali atrodyti esantis tobulas produktas – mūsų kūnas ir smegenys susidoroja su visais šiuolaikinio gyvenimo fiziniais ir protiniais iššūkiais.

Kad ir kaip jaustumėmės puikiai prisitaikę, nauji tyrimai rodo, kad evoliucija tebevyksta. Prieš daugiau kaip 150 metų sukurta anglų gamtininko Charleso Darwino teorija, kad visi gyvi organizmai taikosi prie aplinkos, tebėra teisinga. Todėl rytoj neišvengiamai būsime kitokie, nei esame šiandien.

Didelės akys laikomos patraukliomis, tad ši savybė ateities žmonėms bus būdingesnė.

Lieknos moterys susilaukia daugiau vaikų Neseniai tarptautinė mokslininkų komanda įrodė, kad evoliucija tebėra aktyvi. Šie mokslininkai, studijuodami senas bažnyčių metrikas, ištyrė suomių išgyvenimo ir dauginimosi rodiklius. Komanda įrodė, kad nors sveikata pagerėjusi, natūrali ir lytinė evoliucija tebevyksta.

Ištyrę Gambijos moteris, mokslininkai padarė išvadą, kad aukštos ir lieknos moterys susilaukia daugiau vaikų, dėl šio rodiklio ateityje pasikeis žmonijos ūgis ir sudėjimas.

Vienas komandos narių buvo prancūzas evoliucijos biologas Alexandre’as Courtiolis, dirbantis Berlyne įsikūrusiame Leibnico zoologijos ir laukinės gamtos tyrimų institute. Jo teigimu, tyrimai rodo, kad šiandien žmonių gebėjimą išgyventi tiek, kad susirastų partnerį ir susilauktų vaikų, lemia kiti veiksniai nei paprasčiausias išgyvenimo instinktas. Evoliucijos mechanizmas nepakito – ją ir toliau veikia aplinka.

CLAUS LU

NAU

RIS U T U F O M O H 00 metų

Po 100 0 lė Plati kauko s Didelės aky ėjimas Lieknas sud sumo oda m a t io in t u Vid

Evoliucija spartėja „Iš tiesų matome, kad evoliucija nuolat vyksta labai aktyviai. Pažvelgę į aukštikalnių gyventojus, matome, kad jie prisitaikę ten gyventi. Palyginę tėvų ir Lea Holtze

51

Cheminis ginklas naikinamas vadovaujantis griežtomis saugumo procedūromis.

THOMAS IMO/GETTY

PASAULIS PASAULIS CHEMINIO CHEMINIO Kai 2013 m. rugpjūtį surengta didelė toksiškųjų dujų ataka prieš civilius gyventojus Sirijoje virto masinėmis žudynėmis, pasaulio bendruomenė nusprendė imtis veiksmų. Ketinama sunaikinti toksiškųjų dujų atsargas, šios pavojingos misijos jau ėmėsi ginkluotės inspektoriai.

54

Gorm Palmgren

P

Prasideda įrodymų paieška Netrukus po antpuolio Sirijoje ginkluotės inspektoriai inicijavo tyrimus sostinės Damasko priemiesčiuose, į kuriuos buvo taikomos toksiškosios raketos. Chemikai ima aukų kraujo ir šlapimo mėginius, o gatvėse renkami tokie įrodymai kaip dirvožemio mėginiai, drabužių skiautės ir metalų nuolaužos. Be to, chemikai renka dulkių mėginius nuo grindų, batų ir statybinių medžiagų. Visi įkalčiai antspauduojami ir siun-

E. NEWS/SIPA/SCANPIX

raėjusių metų rugpjūčio 21 dieną Sirijos ligonines užplūdo ligoniai, kuriems iš burnos veržėsi putos, kamavo diegliai ir buvo sunku kvėpuoti. Dūmuose skendinčiose gatvėse voliojosi šimtai lavonų be matomų sužeidimų, tarsi mirtis vienu greitu ir tyliu judesiu būtų išsiurbusi jų gyvybę.

Jungtinių Tautų teigimu, jie mirė nuo nuodingosiomis dujomis pripildytų raketų, o Cheminio ginklo draudimo organizacijos vadovaujama tarptautinė bendruomenė ėmėsi itin pavojingos misijos – iki 2014 m. vasaros sunaikinti Sirijos cheminio ginklo arsenalą.

Nuodingąsias dujas Sirijoje naikinti padės ginkluotės inspektoriai – sustiprintos pajėgos kovoje su cheminiu ginklu. Šį sudėtingą procesą galima suskirstyti į tris etapus: visų pirma ginkluotės inspektoriai rinks įkalčius apie toksiškųjų dujų antpuolį, vėliau chemikai nustatys toksino rūšį, o galiausiai jis bus sunaikintas pasirinktu būdu.

Po toksiškųjų dujų atakos Sirijoje ginkluotės inspektoriai ėmė rinkti mėginius, galinčius atskleisti toksinų rūšį. čiami tyrimams į keturias laboratorijas Suomijoje, Švedijoje, Šveicarijoje ir Vokietijoje.

Analizė atskleidžia toksino rūšį Kad atpažintų toksiną, visų pirma laboratorijos mokslininkai kaitindami ir dujų chromatografijos būdu atskiria įvairias medžiagas.

Vėliau atskirtos medžiagos tiriamos sudėtinga įranga, taip siekiama nustatyti toksiną. Visus rezultatus reikia patvirtinti bent dviem skirtingais tyrimo metodais.

Pirmiausia toksino rūšis nustatoma masės spektrometru – prietaisu, kurio jautrumas leidžia medžiagą atpažinti iš mažiau nei 0,000000001 gramo (arba 0,001 mikrogramo) medžiagos.

Vėliau mokslininkai atlieka branduolio magnetinio rezonanso (BMR) spektroskopiją arba infraraudonųjų spindulių spektroskopiją. BMR tyrimu mokslininkai stebi mėginių atomo branduolių judėjimą magnetiniame lauke ir taip ieško naujų užuominų. Infraraudonųjų spindulių

BE GINKLO