Iliustruotasis mokslas, 2015 sausis by Verslo žinios, UAB

NAUJIENOS Karen Grubbe

I NAUJAUSI IR A ATRADIMIAI RADIN

Marsas ištirtas 4 zondais 16 metų stebėjimų duomenis mokslininkai sujungė į išsamiausią planetos žemėlapį. KOSMOSAS. Keturi Marso zondai daugiau nei per 16 metų atliko didžiulį darbą, tad dabar mokslininkai gali naudotis pačiu išsamiausiu kada nors sudarytu Marso paviršiaus žemėlapiu. Žemėlapyje nurodytos ne tik geriausios nusileidimo vietos ateities ekspedicijoms į Raudonąją planetą, žemėlapis taip pat suteikia naujų žinių apie planetos geologijos istoriją ir atskleidžia, kad didelės paviršiaus teritorijos yra gerokai senesnės, nei manė mokslininkai. Amerikos nacionaliniame geologijos mokslų institute iš atskirų dalių sudėliotas žemėlapis paremtas keturių zondų „Mars Global Surveyor“, „Mars Odyssey“, „Mars

Express“ ir „Mars Reconnaissance Orbiter“ stebėjimais ir matavimais. Pirmieji duomenys atkeliavo iš „Mars Global Surveyor“ 1997 m. rugsėjį, vėliau gauta duomenų ir iš kitų zondų. Iš žemėlapio galima išsiaiškinti planetos paviršių suformavusius geologinius procesus.

Be to, jis patvirtina prielaidą, kad Marsas iki dabartinio laikotarpio buvo geologiškai aktyvus, ir atskleidžia, jog didelė jo paviršiaus dalis susiformavo pirmuoju svarbiausiu geologiniu laikotarpiu, prasidėjusiu Marsui gimus ir pasibaigusiu apytiksliai prieš 3,8 mln. metų.

ŽEMUMOS Feniksas

UGNIKALNIS AUKŠTUMOS „Viking 1“

TIKSLUS ŽEMĖL APIS

„Pathfinder“

išsamiu Marso Susipažinkite su piu ir atskirų paviršiaus žemėla ijos istorija. og ol ge teritorijų

„Opportunity“

goo.gl/vf6zLo

USGS

KRATERIS AŠIGALIS

„Mars Glo

or“ bal Survey

vynerius arsą skriejo de 06 m. M k lin ap as Zond iki 20 97 m. rugsėjo metus, nuo 19 as lazerio spindulius į dam lapkričio. Leis paviršiaus žeršių, jis sudarė vi pa os et an pl netinį lauką. avo Marso mag mėlapį ir išmat Paleido NASA 1 mėnuo oje 9 metai ir Laikas orbit

Iliustruotasis mokslas • 2015/1 (88)

„Mars Express“ Pirmasis Europos zondas. Nuo 2003 m. gruodžio jis darė 3D nuotraukas ir įvairiomis technologijomis, pavyzdžiui, spektrometrais, atliko Marso atmosferos ir paviršiaus sandaros matavimus. Paleido ESA Laikas orbitoje 10 metų ir 8 mėnesiai

„Mars Odysse y“ 2001 m. spalį M arsą pasiekęs „M ars Odyssey“ yra seni ausias aplink plan etą skriejantis zond as. Jis infraraud onųjų spindulių kamer a fotografavo pa viršių. Paleido NASA / JPL Laikas orbitoje 12 metų ir 10 m ėnesių

Mokslininkai aptiko prieš 70 mln. metų gyvenusio dinozauro liekanas. Jo kaukolės dydis – 63,5 centimetro.

– tiek pieno rūgšties bakterijų, pasižyminčių unikaliomis antibakterinėmis savybėmis, mokslininkai rado bičių skrandžiuose.

Užaugintas 3D smegenų audinys

ŽEMĖLAPYJE NURO DYTOS NUSILEIDIM O VIETOS

Marsaeigių nusileidimo vie

Tufts University

Keturi zondai sudarė itin tikslų Marso žemėlapį , jis bus ateities tyrinėjim ų atskaitos taškas ir nurody s mokslininkams tinka mas nusileidimo vietas. tos

Ant šešių sluoksnių spalvoto šilko kempinėlės JAV mokslininkai užaugino 3D dirbtinį smegenų audinį. Žiurkės smegenų ląstelės auga visomis kryptimis kaip tikros smegenys. Mokslininkai ketina pažeisti smegenis, pavyzdžiui, jas sukrėsti, ir vėliau matuoti jų aktyvumą.

Senovės pingvinas išsiskyrė ūgiu

ŽEMUMOS „Viking 2“

„Curiosity“ „Spirit“

SLĖNIS

PALEONTOLOGIJA. Antarktidoje mokslininkai rado seniai išnykusios rūšies didžiulio pingvino liekanų, – jis buvo aukštesnis už visus kitus išnykusius ir šiuolaikinius pingvinus. 1,6 m ūgio ir 115 kg svorio pingvinas po Žemę krypavo prieš 37–40 mln. metų. Palyginti su juo, šiuolaikiniai imperatoriškieji pingvinai, kurių ūgis – 1,2 m, yra tikri nykštukai. Išnykusi rūšis pavadinta Palaeeudyptes klekowskii. Ją atrado La Platos nacionalinio universiteto (Argentina) paleontologė Carolina Acosta Hospitalenche. Pasak mokslininkės, dėl tokio didumo šis pingvinas po vandeniu galėjo išbūti 40 minučių.

PALAEEUDYPTES KLEKOWSKII 1,6 metro

PRIEŠISTORINIS PINGVINAS BUVO 1,6 M ŪGIO Apie 115 kg svorio ir 1,6 m ūgio dabar jau išnykusios rūšies pingvinas buvo tikras milžinas.

IMPERATORIŠKASIS PINGVINAS 1,2 metro

Nuo 2006 m. kovo aplink Marsą skriejančiame zonde sum ontuota pati geriausia kada nors į kitą planetą nugabenta kamera. Ja galima fotografuoti iki metro dydžio darinius. Paleido NASA / JPL Laikas orbitoje 8 metai ir 6 mėnesiai

ŠIUOLAIKINIAI PINGVINAI

C.A. Hospitaleche/Museo de La Plata

„Mars Reconnaissanc e Orbiter“

IŠNYKĘ PINGVINAI

Iliustruotasis mokslas • 2015/1 (88)

Gruodžio 5 d. bandomąjį skrydį atliko naujasis NASA kūrinys „Orion“. Šis erdvėlaivis – pirmasis žingsnis siekiant atnaujinti ilgalaikius pilotuojamuosius skrydžius. „Orion“, kurį į kosmosą iškėlė pati galingiausia visų laikų raketa, vieną dieną pasuks Marso link.

NASA

i MARSa SKRiEJANTiS ERDVELAiViS Įgulos modulio RĖMAS pristatytas 2012 metais. Atskiros rėmo dalys sujungtos trintinio suvirinimo būdu.

Antje Gerd Poulsen

SKYDAS NUO KARŠČIO padengtas tik 4,1 cm storio izoliaciniu sluoksniu, atlaikančiu 2 760 oC.

ĮGULOS MODULIO tūris lygus 20 m3, 9 iš jų skirti astronautams. Modulio apačioje yra karščio skydas.

ESA

ĮRANGOS MODULYJE įrengti erdvėlaivio reaktyviniai varikliai, kuriais „Orion“ valdomas kosmose.

DVIEJUOSE MODULIUOSE per 21 dieną truksiančią misiją į Mėnulį 2018 m. gyvens keturi astronautai.

Per pirmą bandomąjį skrydį „Orion“ nuo Žemės paviršiaus nutolo 5 800 km, – toks atstumas 14 kartų tolimesnis už atstumą iki Tarptautinės kosminės stoties (TKS).

ERDVĖLAIVIS į pirmąją misiją keliavo su galingiausia NASA nešančiąja raketa „Delta IV“.

BAIMĘ GALIMA PAVELDĖTI Naujojo tyrimo duomenimis, traumas galima perduoti kelioms kartoms. Paveldimumą lemia vadinamoji epigenetika, leidžianti palikuonių organizmui kaupti tėvų potyrius. Šis mechanizmas greitai parengia naują kartą išgyventi neįprastoje aplinkoje, tačiau gali kelti ir nerimą bei depresiją. LENNART NILSSON/TT

Moterys, kurios laukėsi tuo metu, kai vyko teroristų išpuoliai Pasaulio prekybos centre rugsėjo 11 d. ir kurioms išsivystė potrauminis stresas, šio sutrikimo riziką perdavė savo vaikams. Masatomo Kuriya/Corbis/All Over

Gorm Palmgren

1-OJI KARTA

Pelių patinams per eksperimentą buvo duodama uostyti sintetinio vyšnių kvapo ir tuo pačiu metu jų pėdos buvo purtomos elektros srove. Vėliau, užuodusios vyšnių kvapą, pelės imdavo šokinėti.

Shutterstock

olokaustas aukas pažymėjo ne tik ant rankų ištatuiruotais kalinių numeriais. Paaiškėjo, kad siaubinga aukų patirtis buvo perduota vaikams ir vaikaičiams, net jei niekas jiems ir nepasakojo apie tėvų patirtus skausmingus išgyvenimus koncentracijos stovyklose. Vis dėlto paveldėtos baimės neturėtų būti. Remiantis klasikine genetika genai pasikeičia tik dėl atsitiktinės mutacijos, ne dėl potyrių. Tačiau iš naujai atliktų tyrimų matyti, kad dėl traumuojančios patirties, pavyzdžiui, holokausto ar 2001 m. rugsėjo 11 dienos teroro išpuolių, genai gali keistis ir būti perduoti ateities kartoms.

Pelės paveldėjo vyšnių baimę Emorio universiteto medicinos mokyklos Atlantoje (JAV) mokslininkai Brianas Diasas ir Kerry Ressleris 2014 m. pradžioje paskelbė eksperimento rezultatus, iš kurių matyti, kad nemalonius potyrius galima paveldėti. Mokslininkai jauniems peliukams davė uostyti vyšnių aromato ir

tuo pačiu metu jų pėdutes purtė elektros mas epigenetikos pavadinimu, dėl jo, prisrove. Dėl šio nemalonaus potyrio peliuklausomai nuo aplinkos poveikio, genų kai, vos užuodę vyšnias, netrukus imdavo funkcijos pakeičiamos greitai ir be mutašokinėti iš baimės, net jei elektros srovė cijų, t. y. genetinis kodas išlieka nepakitęs. nebuvo leidžiama. Epigenetika (virš genetikos) – genus akMokslininkai baikščiuosius pelių patyvuojantis ir nuslopinantis sluoksnis tinus suporavo su įprastomis patelėmis. virš DNR. Dėl trauminių potyrių konkreVos užuodę vyšnių kvapą, jų jaunikliai tūs genai gali būti įjungiami ir išjungiaimdavo šokinėti iš baimės. Nors prieš tai mi, tuomet organizmas elgiasi kitaip. Toks mechanizmas gali būti naudingas mažyliai nei buvo uostę vyšnių aromato, nei jutę elektros srovės, vis dėlto jie reastiprią sausrą išgyvenantiems augalams. gavo į tėvų įgytą vyšnių baimę. Kitaip taEpigenetiškai aktyvuodamas ar nuslopinriant, jaunikliai paveldėjo baimę. Mokslidamas genus, augalas gali greitai ninkai pademonstravo, kad bailiųjų perprogramuoti patinėlių spermą naudojant dirbtiniam apvaisinimui kita karta irgi paveldėdavo baimę. Taigi slo“ archyvas „Iliustruotojo mok baimė slypėjo spermoje. pti Straipsnyje „Sla ikliai“ Genetinė medžiaga smegenų jung pažymėta (2013 m. Nr. 8) skaitykite, kaip Greičiausiai baimė paveldėta ino nuolatinis koka a dėl to, kad stresą patiriančios iči vartojimas pake ir smegenys ėmė gaminti mažyDNR grandinę omybė tes molekules, tekančias su stiprėja priklaus ų. al aiš nuo kv krauju ir pažyminčias genetinę medžiagą. Šis reiškinys žino-

Prieinamas genas

NAUJI NURODYMAI GENAMS Genetinės medžiagos pokyčiai paprastai vyksta labai lėtai – per kelias kartas. Tačiau epigenetikos atveju organizmas nepakeičia genų savybių, mažytėmis molekulėmis jis aktyvuoja genus ir juos nuslopina.

Baltymas histonas

Acetilas

claus lunau

Baltymas histonas Chromatino struktūra (tankiai surišta DNR)

Chromosoma

Neprieinamas genas

ACETILAS: ĮJUNGIMAS

Atrakina DNR ir aktyvuoja genus Genai gali būti itin susispaudę, dėl to neprieinami, tačiau acetilo molekulės šią struktūrą gali atlaisvinti ir, įsitaisiusios ant baltymų, vadinamų histonais, atverti kelią genų link.

D KAN IS

NGRAUŽYS IE

ŽVYNI IS N N I

Mikroskopinių gyvūnų specializacijos sritis – žmonės

B gyvenančias gyvūnijos rūšis, tačiau mums prieš iologai nustatė atokiausiose pasaulio vietovėse

nosį plyti beveik nepažįstamas pasaulis. Grupė mokslininkų tankiomis šukomis iššukavo 50 namų Šiaurės Karolinos valstijoje (JAV) ir kiekvienuose rado vidutiniškai po 100 gyvūnų rūšių. Šie mažyčiai padarėliai gyvena

Rasmus Kragh Jakobsen

namuose greta mūsų, kur apstu maisto, drėgmės ir slėptuvių. Stebėtina, tačiau mikroskopinė fauna beveik nepriklausė nuo namų švaros. O namuose, kur reguliariai naudoti insekticidai, mokslininkai rado įspūdingą jos įvairovę.

VABAL LIA I AI

S KA U

CUK R

BLUSA

LINĖ BLA TA

DULKIŲ E R KĖ

NA M

RA EDG UŽIS M

Ė K

M TER ITAS

Amerikiečių mokslininkai, apsilankę pusšimtyje įprastų namų, aptiko didžiulę biologinę įvairovę. Šliaužiantys ir ropojantys padarai gadina maistą, ardo namus ir minta mūsų kūnu.

Shutterstock

MŪSŲ NAMAI PILNI

eureka!

ĮSTABIAUSI NETIKĖTI MOKSLO ATRADIMAI Mokslo pažanga dažniausiai remiasi nesibaigiančiais eksperimentais, disertacijomis ir straipsniais, tačiau kartais ji įvyksta netikėtai. Nepraleiskite straipsnių serijos apie svarbiausius netikėtus atradimus mokslo istorijoje.

Serija

EKSPERIMENTA

s, – tokį eksperimentą 1921 m. suDvi varlių širdys įdėtos į atskirus sūrymo indu Atlikus eksperimentą paaiškėjo, sapnuoja vokiečių farmakologas Otto Loewi. medžiagą. kad nervinės ląstelės sąveikauja per cheminę ŠIRDIES SKYSTIS

PULSO MATUOKLIS

Susapnavęs eksperimentą Otto Loewi jau tą pačią nak tį jį atliko laboratorijoje.

O. Loewi perkelia truputį tirpalo iš indo su stimuliuojama širdimi į kitą indą, kuriame širdies susitraukimai lėtėja.

Farmakologas elektros impulsais stimuliuoja vienos širdies klajoklį nervą ir taip lėtina širdies susitraukimus. VARLĖS ŠIRDIS

Klajoklis nervas išskiria cheminės medžiagos, kuri priverčia nervines ląsteles sąveikauti tarpusavyje. O. Loewi atranda pirmąjį neurotransmiterį ir pavadina jį „Vagusstoff “.

O. Loewi išima širdį dviem gyvoms varlėms ir įdeda į du skirtingus indus su vadinamuoju Ringerio tirpalu – distiliuotu vandeniu, sumaišytu su keliomis neorganinėmis druskomis. Tirpalas turėtų pratęsti audinių gyvybingumą.

TIRPALAS

S New York Public Library/Scanpi

Varlių širdyse atrasta neurotransmiterių

Smithsonian Institution

A. JEFFREYSAS paėmė pirmąjį DNR „pirštų atspaudą“

A. EINSTEINAS suformulavo specialiąją reliatyvumo teoriją

N. TESLA išrado kintamosios srovės variklį Library of Congress

Library of Congress

Archive

H. BECQUERELIS atrado radioaktyvumą

Jane Gitschier Library of Congress

rviO. LOEWI atrado neinio em nio impulso ch zmą ni perdavimo mecha

Susapnuotas proveržis

Mokslininkai 1921 m. svarstė, ar nerviniai impulsai perduodami chemine medžiaga ar elektra. Į šį klausimą atsakantį eksperimentą Otto Loewi išvydo sapne.

elykų išvakarėse, naktį į 1921 m. kovo 26-ą, Graco universiteto (Austrija) Farmakologijos katedros profesorius Otto Loewi nubudo sukrėstas. Tamsoje jis čiupo pieštuką ir ant popieriaus brūkštelėjo keletą eilučių, o tuomet grįžo į lovą. Rytą O. Loewi prisiminė, kad naktį jam į galvą buvo atėjusi puiki mintis ir kad ją užsirašė. Mokslininkas negalėjo prisiminti, ką susapnavęs, tad susijaudinęs pažvelgė į popieriaus skiautę, tačiau joje pamatė tik neaiškias keverzones. Mokslininką apėmė neviltis. Jis jautėsi prislėgtas. Jau ilgą laiką jis nepaliaudamas stengėsi išsiaiškinti mokslininkų

nuolat diskutuojamą klausimą, kaip nerviniai impulsai keliauja iš vienos ląstelės į kitą. Anot dalies mokslininkų, nerviniai impulsai yra bioelektriniai, kitų įsitikinimu, sąveika vyksta tarpininkaujant cheminėms medžiagoms. Pats O. Loewi rėmė pastaruosius mokslininkus, tačiau įrodyti šios tezės jam nepavyko. Kai jam tiesiog iš rankų išsprūdo mokslo atradimas, laimingas ir ramus turėjęs būti Velykų sekmadienis tapo „beviltiškiausia diena mokslo karjeroje“, rašė jis vėliau. Nusivylęs O. Loewi nuėjo miegoti, vidury nakties vėl nubudo. Praėjusios nakties eureka akimirka grįžo, tačiau šįkart mokslininkas nerizikavo. Nors buvo tre-

Skirtingi požiūriai Kai O. Loewi 1921 m. patyrė nušvitimo akimirką, nervų sistemos klausimas dar nebuvo įmintas. Apie nervus ir pagrindines jų funkcijas – valdyti judesius ir jausti lytėjimą – žinoma dar nuo Antikos laikų. Tačiau mokslininkai nesutarė, kaip nervai atlieka savo užduotis. Pasak graikų gydytojo Klaudijo Galeno (129–216 m.), nervai veikia it savotiška „gyvūnų dvasių“ transporto priemonė – nematoma ir besvorė raumenis judinanti medžiaga. Anot Galeno, gyvūnų dvasios gaminamos kepenyse ir saugomos smegenyse, iš čia nervai jas perneša po visą organizmą. Nervų, kaip gyvūnų dvasių

Elektrinis impulsas

Vidinę nervų sistemos komunikaciją atlieka vadinamieji neurotransmiteriai, kuriais elektriniai impulsai pernešami iš vienos nervinės ląstelės į kitą. Sinapsinės pūslelės 1 2 3

Elektrinis impulsas pasiekia plazminę membraną ir iš vadinamųjų sinapsinių pūslelių atpalaiduoja neurotransmiterius.

Neurotransmiteris

Neurotransmiteriai juda į gretimą ląstelę ir prisitvirtina prie molekulės gavėjos, esančios prie plazminės membranos. Prisitvirtinimo vietoje ant ląstelės membranos atsiveria jonų kanalai, jonai nervinėje ląstelėje sukelia elektrinį impulsą.

Mikkel Juul Jensen & Science Picture Company/Getty

Elektrinius impulsus perduoda cheminė medžiaga

čia valanda nakties, jis apsirengė ir nuskubėjo į laboratoriją iškart patikrinti kilusios minties.

Molekulė gavėja Jonų kanalas

Else Christensen

MILŽINIŠKĄ DUOMENŲ VANDENYNĄ KASDIEN PAPILDOME

16 438 356 000 000 MEGABAITŲ.

YPATINGU BŪDU UŽKODUOTOS MATEMATIKOS FORMULĖS LEIDŽIA NORS ŠIEK TIEK SUVOKTI SKAIČIUS IR SUPRASTI, KO, PATIEMS TO NEŽINANT, MUMS REIKIA ARBA KUR PRASIDĖS KITA EBOLOS EPIDEMIJA.

Dideli claus lunau

duom 46

Lasse Hedegaard Poulsen

NAUJI CHAOTIŠKŲ DUOMENŲ TVARKYMO BŪDAI Dideli duomenys – tai gebėjimas suprasti duomenų rinkinius ir rūšis, kurie analizei anksčiau buvo per dideli, per daug universalūs ar nepastovūs. Anksčiau informacijos buvo galima ieškoti tik įprastose struktūriškai apibrėžtose duomenų bazėse, pavyzdžiui, lentelinėse skaičiuoklėse. Tačiau, pasitelkus sudėtingus matematinius kompiuterinius kodus, žinomus algoritmų pavadinimais, dabar įmanoma nuskaityti informaciją iš vadinamųjų nestruktūrizuotų duomenų, pavyzdžiui:

el. pašto pokalbių garso bylų nuotraukų vaizdo medžiagos

enys

es/Scanpix Minden Pic tur

NAUJAS EPAS

RYKŠTĖ

Dievai ir karaliai“ Filmas „Egzodas. ie Mozę, išvedusį – biblinė istorija ap vergovės. Mozė, izraelitus iš Egipto tianas Bale’as, su kurį įkūnija Chris t šim de – o, ev Di laukia pagalbos iš laimių turėtų įtine stų sių pa i tu ip Eg svinti žydus. kinti faraoną išlai

20th Century Fox

– ų i č rykš 10 Egipto

NATŪRALŪS INIAI K Š I E R S O T VANDENYS NUSIDAŽĖ GAM KRAUJO SPALVA rašoma, kad Die je jo li ib B – IŲ Č Š K Y 10 EGIPTO R es paversdamas p u ą n o ra fa to ip vas nubaudė Eg dangaus paiš ir są m ta s a m a krauju, užtraukd os bausmės buvo ti ši i Je . šą ru k ų d le s . leisdama nių jėgų nereikėjo ti m a tg n a i yt d yk kros, joms įv t bausmių galima m ši e d s sa vi , ų k in Anot mokslin siveržimu, kliiš io ln a ik n g u , is a li paaiškinti dumb mato kaita ir pan.

RYKŠTĖS REIŠKĖ BAUSMES

BIBLIJO gipto faraonas buvo negailestingas valdovas, – JE RAŠOM regionas klestėjo daugiausia dėl vergų iš A: Izraelio. Kūdikystėje Mozę įvaikino faraono duktė, tačiau, kai nužudė neteisingai su izraelitu pasielgusį egiptietį prižiūrėtoją, jis buvo priverstas bėgti iš Egipto. Daugiau kaip 40 metų Mozė dykumoje ganė gyvulius, kol išvydo liepsnojantį, bet nesudegantį krūmą. Iš krūmo prabilęs Dievas įsakė Mozei išvesti izraelitus iš Egipto ir palydėti juos į pažadėtąją Kanaano žemę. Mozė nukeliavo pas faraoną ir paprašė jo išlaisvinti vergus. Faraonui atsisakius, Dievas Egiptui pasiuntė dešimt rykščių – nelaimių.

Peter Eberhardt

Pirmoji Dievo Egiptui siųsta rykštė – visas šalies vanduo pavirto krauju. Šiandien mums žinoma, kad upių vanduo gali laikinai paraudonuoti. Klimatologai yra nustatę tuo laikotarpiu buvus didžiulius klimato pokyčius. Dėl šiltesnio klimato Nilas galėjo išdžiūti ir pavirsti nesraunia, drumzlina upe, kurioje buvo itin daug mitybinių medžiagų, tarp jų ir dumblių. Tad dėl klimato kaitos galėjo gausiau augti dumbliai. Dumbliams Pfiesteria būdingas raudonas pigmentas.

Teorijos

Išvada

Šiltesnis klimatas išdžiovino upes, – tobula aplinka dumbliams, kurie vandenį užkrėtė raudonomis išskyromis.

Egipto upės ir ežerai kraujo raudonumo spalva tikriausiai nusidažė dėl išdžiūvusių upių ir pagausėjusių dumblių.

RYKŠTĖ

plage RYKŠTĖ

Shutterstock

plage

4 4

RYKŠTĖ

ŠALĮ UŽPLŪDO MILIJONAI VARLIŲ

ŽMONES IR GYVULIUS UŽPUOLĖ UTĖLĖS

VISĄ KRAŠTĄ NUNIOKOJO MUSĖS

Į Egiptą Dievas pasiuntė būrius varlių, jos iššoko iš vandenų ir užplūdo visą kraštą. Varlių vystymąsi lemia konkretus hormonas. Kai varlėms ima grėsti pavojus, pavyzdžiui, vandens telkinyje ima veistis deguonį vartojantys dumbliai, jos gali paspartinti buožgalvių tapimo varlėmis procesą. Jei upės išdžiūvo ar buvo užterštos dumbliais, tikriausiai įvyko populiacijos sprogimas: daugybė varlių iššoko iš užkrėsto vandens ir, ieškodamos maisto, užplūdo žmonių namus.

Žemės dulkės visame Egipto krašte virto utėlėmis, jos apniko egiptiečius ir jų gyvulius, – bent jau taip ši bausmė apibūdinama šiuolaikiniuose Biblijos vertimuose. Tačiau, anot mokslininkų, galima ginčytis, ar nelaimę iš tikrųjų sukėlė utėlės. Visų pirma, hebrajiškas žodis „utėlė“ gali reikšti daugiau kaip 100 skirtingų vabzdžių rūšių. Antra, žmonių utėlės gyvūnų nepuola, todėl mokslininkai įtaria, kad sumaištį sukėlė paprastos ar niežinės erkės arba mašalai.

Musių spiečiai apniko faraono rūmus ir jo pareigūnų namus, o visa Egipto žemė buvo nuniokota musių. Mokslininkai įtarė keletą rūšių, tačiau ištyrę spiečių elgesį ir įkandimus atmetė daugumą įtariamųjų ir rado kaltininką.

Teorijos

Išvada

Kuo vandenyje daugiau dumblių, tuo mažiau žuvų ir priešų, galinčių sumažinti populiaciją, tad buožgalviai gali sparčiau virsti suaugusiomis varlėmis.

Buožgalviai tikriausiai turėjo mažiau priešų ir sparčiau vystėsi.

Teorijos

Išvada

Mokslininkai mano, kad šią bausmę įvykdė paprastos ar niežinės erkės arba mašalai.

Realiausi kandidatai – ir žmones, ir gyvūnus puolantys mašalai.

Teorijos

Išvada

Musių cėcė ir rudeninių piktmusių (Stomoxys calcitrans) įkandimai palieka atviras žaizdas, tad abi jos yra galimos kandidatės.

Ši nelaimė tikriausiai kilo dėl rudeninių piktmusių, kurios, kitaip nei musės cėcė, gyvena sausose teritorijose. Iliustruotasis mokslas • 2015/1 (88)

Raketa ant trijų ratų tampa

greičiausiu iš visų Turėdamas tris „Bloodhound SSC“ variklius šis automobilis galingiausias pasaulyje ir siekia 1 600 km/val. antžeminio greičio rekordą.

elgų lenktyninkas Camille Jenatzy 1899 m. balandžio 29 dieną pirmasis automobiliu – elektromobiliu „La Jamais Contente“ – viršijo 100 kilometrų per valandą ribą. Tačiau jis vargiai patikėtų tuo, ką po beveik 100 metų pasiekė Jungtinės Karalystės karinių oro pajėgų naikintuvo pilotas Andy Greenas. 1997 m. spalio 15 dieną jis viršgarsiniu automobiliu „Thrust SSC“ skriejo apytiksliai 1 228 kilometrų per valandą greičiu. Per tuos 100

metų naujiems greičio rekordams siekti buvo sutelktos visos priemonės: nuo garo iki reaktyvinių variklių. A. Greenas netrukus pristatys dar vienos rūšies variklį ir vėl mes iššūkį pasaulio antžeminio greičio rekordui. 2016 m. britų viršgarsinis automobilis „Bloodhound SSC“ sieks esamą rekordą pagerinti daugiau nei 370 kilometrų per valandą (iki 1 000 mylių per valandą, arba daugiau kaip 1 600 kilometrų per valandą).

REAKTYVINĮ AUTOMOBILĮ ĮKVĖPĖ NAIKINTUVAS Kad automobilis būtų tvirtas ir galėtų išvystyti rekordinį 1 600 km/val. greitį, variklių sistemos detales ir priekinio stiklo medžiagą teko nukopijuoti nuo naikintuvo. bloodhound SSc/shutterstock

RATAI

90 kg sveriantys ratai pagaminti iš aliuminio ir gali apsisukti 10 tūkst. kartų per minutę. Ant automobilio sumontuotais mikrofonais važiuojant klausomasi ratų skleidžiamo garso, kad būtų galima iškart nustatyti gedimus.

PRIEKINIS KABINOS STIKLAS Kabinos stiklas sukurtas taip, kad tvirtumu nenusileistų priekiniam naikintuvo langui. Jis atlaiko

Oro įsiurbimas

susidūrimą su 800 gramų paukščiu, automobiliui lekiant 1 600 km/val. greičiu.

Pavarų dėžė

Kietojo raketinio variklio kuro oksidatorius

Ilgis – 13,47 m

automobilių Naujas variklis, didesnis greitis

Projektas „Bloodhound“ laikomas ambicingu, nes net dviejų reaktyvinių variklių, kuriuos turėjo dabartinis greičio rekordininkas „Thrust SSC“, nepakaks, atsižvelgiant į tai, kad bus patiriamas didžiulis oro pasipriešinimas. Kad dabartinį rekordą būtų galima pagerinti 30 procentų, galią reikės padidinti gerokai daugiau nei 30 procentų. Norint 25 arklio galių (AG) ir didžiausiu 100 kilome-

trų per valandą greičiu važiuojantį „Citroën 2CV“ padaryti dvigubai greitesnį, prireiktų kur kas daugiau nei 50 AG. Didėjant greičiui, reikalingas variklio galingumas taip pat smarkiai didėja, tad 200 kilometrų per valandą greičiui reikėtų ne mažiau kaip 120 AG variklio. 1 600 kilometrų per valandą greitį siekiantis išvystyti „Bloodhound SSC“ skiriasi nuo kitų rekordiniu greičiu važiavusių automobilių koncepcijų, jame sumontuo-

tas ir reaktyvinis variklis, ir ypatingas hibridinis raketinis variklis. Reaktyvinis variklis – didelis „Rolls-Royce“ „Eurojet EJ200“ turboventiliatorinis variklis, nukopijuotas iš naikintuvo „Eurofighter Typhoon“. Keturių metrų ilgio variklis nesveria nė tonos, tačiau sukuria galią, kuri 10 kartų viršija jo svorį, t. y. 90 kiloniutonų (kN) (vienas niutonas yra jėga, kurios veikiamas 1 kilogramo masės kūnas įgauna 1 m/s2 pagreitį).

STABDŽIAI Oriniai stabdžiai, stabdymo parašiutai ir ratų stabdžiai sustabdo automobilį iki jam nulekiant nuo trasos. Trys stabdymo sistemos greitai sustabdo mašiną, kad ši spėtų apsigręžti ir įveikti trasą antrą kartą (abu važiavimai turi įvykti greičiau kaip per valandą), kaip reikalaujama rekordui pasiekti.

Aukštis – 3,57 m

REAKTYVINIS VARIKLIS

Didelis naikintuvo „Eurofighter Typhoon“ turboventiliatorinis „Rolls-Royce“ variklis automobilį pagreitins iki 500 km/val.

RAKETINIS VARIKLIS

Hibridinis raketinis variklis, varomas ir kietuoju, ir skystuoju kuru, automobilio greitį pa-

didins nuo 500 km/val. iki 1 600 km/val. Kartu su reaktyviniu varikliu jis turės apie 135 tūkst. AG. Jens Trabolt

Šiame straipsnių cikle „Iliustruotasis mokslas“ atkuria kai kurias didžiausias nelaimes žmonijos istorijoje. Žingsnis po žingsnio sekame jose dalyvaujančius žmones ir atkuriame šiuos lemtingus įvykius lėmusias žmonių klaidas bei techninius gedimus.

NELAIMĖS VIETOJE

Visa griaunančios bangos 62

2004 m. gruodžio 26 d. pasaulį užgriūva katastrofa. Indijos vandenyne įvykęs žemės drebėjimas pakrančių link pasiunčia riaumojančius cunamius, o po kelių valandų sugriaunami kurortai ir kiti miestai. Stine Overbye

AP/Polfoto

KAS? Dėl povandeninio žemės drebėjimo atūžęs cunamis sukėlė vieną didžiausių gamtos katastrofų istorijoje. KUR? Cunamis smogė valstybėms, esančioms aplink Indijos vandenyną. KAIP? Žuvo apie 230 tūkst. žmonių, daugiau kaip 1 mln. neteko namų.

„M

Ao Nang

ama, turime bėgti iš paplūdimio. Tučtuojau! Man atrodo, artinasi cunamis.“ Dešimtmetė Tilly Smith su šeima Kalėdų atostogas leidžia Mai Kao paplūdimyje, esančiame pietinėje Tailando provincijoje Pukete. Ankstyvą gruodžio 26-osios rytą ji su septynmete sesute ir tėvais deginasi ir žaidžia žalsvai melsvos spalvos vandenyje, staiga Tilly pastebi, kad vandenynas ima putoti it angliarūgštės prisotintas gėrimas. Šį reiškinį Tilly atpažįsta iš vaizdo įrašo, kurį prieš kelias savaites stebėjo namie, pietinėje Anglijos dalyje. Mergaitė mokykloje mokėsi apie cunamius ir žiūrėjo filmą apie 1946 m. Havajus nusiaubusį cunamį. Tilly atpažįsta įspėjamuosius ženklus – putojantį vandenyną ir staiga iš paplūdimio išsiurbtą vandenį. Kol kiti paplūdimyje esantys žmonės susižavėję stebi apnuogintą vandenyno dugną ir purve besirangančias žuvytes, Tilly bando tėvams paaiškinti, ką ji buvo išmokusi apie tektonines plokš-

tes ir povandeninius žemės drebėjimus. Kai tėvai galiausiai supranta, jie puola padėti viešbučio darbuotojams ir per kelias minutes iš paplūdimio išprašo apie 100 ankstyvų atostogautojų. Tilly su šeima skuba į trečiąjį viešbučio aukštą ir stebi baisų vaizdą, – kranto ir viešbučio link it greitasis traukinys juda aukšta vandens siena.

Aplink Indijos vandenyną esančių šalių pakrantės be jokio įspėjimo buvo užlietos 10 m aukščio bangų ir milžiniško kiekio vandens.