NEPAMIRŠTAMOS
KELIONĖS
LAIKU
gnę Į bankroto bedu XVIII a. pradžioje ą cūzij krintančią Pran škotų ištraukė as avantiūristas John Law – užvertė šalį taip pinigais iš oro. Ir lių patik ybės daug per naivuolių bankrotus padėjo valstybei išsikapanoti.
Kasdienybė
Puošnus plevėsa hercogas Pilypas dėlto Orleanietis II vis bandė bent kažkaip čią gelbėti grimztan valstybę.
Pinigai iš oro:
s gediminAs kulikAuskA
Kasdienybė įtikėjęs Johnas Law, škotas, galia. popierinių pinigų
AŠTUONIOS AR MIJOS PRIEŠ 46
Alexiso Belle’io
pAveikslAs, xviii
Budrieji vigilan ir minios tei tai XIX a. Amerismai koje
etis Liudvikas XV, s skola. Penkiam – didelė valstybė s. Mažas karalius s karūnavimo drabužiu vilkintis puošniu
JOHNO LAW „PIR AMIDĖ“
Rinktinė. Iliustruotoji istorija.
piešinys iš FRAncois
HyAcintHe RigAudAs,
Kasdienybė
guizoto „A populAR
1715 m., „vikipedijA“
HistoRy oF FRAnce...“,
xix A.
Užsiprenumeravus „Iliustruotąją istoriją“ 6 mėn. ar ilgesniam laikotarpiui dabar dovana - žurnalas, kuriame pasakojimai apie pasaulio istorijos įdomybes
A., „vikipedijA“
inio taupos būdo: nio tuo metu valstyb y. įsakė perkaldino. T. gadinimo monetų gadinim s ir sidabritik Monetų oje esamas auksine sutiko kortuotoją proa es egzistuojame as proa- ti apyvart s – penktadaliu sumažinti joą; specialistas per kažkokį stebukl Liudviko XIV palikim ą nes moneta (vai XV (vaisi Toks buvo kiekį. Šitaip biudžet ečiam Liudvikui valstybė – sukiužu tauriųjų metalų penkiam se finansiUž nūkiui no). ir ... livrų, o į šalies valdovas pergyve netikusi mašina papildė 72 mln. . Paskui re kus ir anūkus valdyti reįsisuko chaosas jas nuo pirmo smūgio mažąjį karalių, tiesa, ėmėsi operaci umo rūetis II, nes zų uosius Teising s Pilypas Orleani pranašavo prancū įsteigė vadinam uotus gentas – hercoga subyrės“, – niūriai purtyti korump . Pratęs, kaip šaipėsi s Fenelonas XVIII mus, kurie ėmėsi dar 80 lengvabūdis plevėsa arkivyskupas Francoi e“ – turėti ne s – iš jų iškratė nevilties ir redvikink rinkėju ių „joti tvyrojo kai, mokesč Ore amžinin a. pradžioje. s vienu metu. Ir ės nei dvi meiluže mln. livrų. stebi voliucijos kvapai. kara- mažiau Paryžių stebipriemonių valstyb mirė ilgaamžis Tačiau po šių į net visko mačiusį rink 1715 m. pagaliau ėjęs įjunkęs ius, kur rinkniekingais 5 procen as XIV, tesugeb padūkusius vakarėl skola tesumažėjo ai. lius Saulė – Liudvik į gyve- nančius nekilpos verti perėjūn s ir kariauti. Bet tais. Ir čia lyg regen švaistyti, skolinti ir iš davosi kartuvių dėl moralės, regenstropiu kataliku Kad ir kaip būtų ą (tai tyčia Paryžiu nimo pabaigą tapęs įklimpusios karuose tas, užuot skelbęs valstybės bankrot ausų iki ės, revo s revokaralyst bene versliausius primygtinai ragino daryti daugeli , huir skolose, išvaręs tų didikų) ių reforma minanč tūkst. liucijos besibai žmones – per 100 kamšyti bent kažkaip genotų. zija, bandė metais Prancū Karaliaus mirties us skyles. tradicisumą – 3 milijard Pirmiausia ėmėsi įsiskolinusi klaikią ribos. vo ant bankroto livrų, jau balansa metinių Auksinė Liudviko XIV moneta, 145 mln. livrų ntų Iš surenkamų vo 142 išvengusi regento perkaldi išleisda pat čia sių 1/5 mokesčių šalis paskolos „kolegių“ (praradu ė bedugnė dėl kiekio) likimo. mln. O finansin bent po tauriojo metalo pagilėdavo dar 47 „vikipedijA“ II • 2015 procentų kasmet Rinktinė. Pasaulis Iliustruotoji istorija. 120 mln. livrų.
NETEIS TAS TEISINGĖU MAS
M
Vigilantai karia Jamesą Stuartą, 1851 m. birželis.
Pasaulis II • 2015
„TEISYBĖS KUMŠTĮ“
Kelissyk triuškinta atėjūnų armijų, užtvindyta narkotikų, priversta atiduoti savo uostus svetimšaliams ir įsileisti krikščionių misionierius – Kinijos valstybė didesnę XIX amžiaus dalį lėtai grimzdo į bedugnę. Japonų mūšis su kinų kariais. Vienas iš daugelio Padangių imperijos beviltiškai pralaimėtų karų. 1894–1895 m. japonai, sėkmingai pritaikę Vakarų civilizacijos technologijas, sutriuškino kinus ir užėmė jų valdytą Korėją.
1891 m. piešinyS
Ichetvanininkų vėliava. Bene žinomiausios „boksininkų“ fotografijos, apie 1900 m.
74
Iliustruotoji istorija. Rinktinė.
Išerzi neva nti nevei amer ržomo n klios va u rank ikiečiai sikaltėl ldžios, k o ių si ištrėmas. Be ilg neretai autė rupcijos p prie ę įžūlia esnių k erimdav jimo XIX ir a sa kada vo darb usius nu lbų pak o valdži a. eilinia ą o teisin galėjo ju ų. Tačia sikaltėliu rę, išpla į savo i u gu s, jie vė kę ar vigila mo“. os vėl su gaisri nė Tuos l ntais žmo šaukti vy s varpo grįždavo . nes d k d vadin yti „n ūžiai bet eteisė o to
Williamas Colemanas, 1856 m. San Francis ko Vigilantų komiteto vadas.
Jameso Kingo, San Francisko laikraščio „Daily Evening Bulletin “ redaktoriaus, nužudymas.
„Vikipedija“
Samuelis Brannanas, 1851ųjų San Francis ko vigilantų vadas.
1856 m. piešiniai, bankrofto biblioteka.
„Vikipedija“
Vigilantų atsišaukimasįspėjimas visiems vagims, XIX a. pabaiga – XX a. pr. San ChoSė biblioteka.
Susidorojimas su Samu Whittakeriu ir Robertu McKenz 1851 M. rugpjūč ie, io 24 d.
XiX a. piešinyS,
bankrofto biblioteka.
Vienas žymiaus ių generolų JAV istorijoj Williamas Sherma e, nas, kuriam irgi nepavyk o suvaldyti San Francisko vigilant ų.
Pasaulis II • 2015
vikipedija“
Iliustruotoji istorija. Rinktinė.
Pasaulis II • 2015
75
Ichetvanininkų sukilėlis, „boksininkas“. XX a. pradžios vokiečių atvirukas
Paskutinė Padangių imperijos imperatorienė Cisi. katherine Carl paveikslas, 1903 m. „vikipedija“
54
Iliustruotoji istorija. Rinktinė.
Pasaulis II • 2015
Iliustruotoji istorija. Rinktinė.
Pasaulis II • 2015
55
Prenumerata: www.iliustruotojiistorija.lt, prenumerata@verslozinios.lt, tel. (8 5) 252 6330, 252 6408
TURINYS
„Iliustruotasis mokslas“ – tarptautinis žurnalas, leidžiamas 14 šalių. Straipsnius leidiniui rašo įvairių mokslo sričių ekspertai ir jį populiarinantys žurnalistai.
NR. 7/2015
34
6
Klauskite Moksliniai atsakymai į skaitytojų klausimus
12
Kadras Nuotrauka, apie kurią svajoja visi fotografai
14
Naujienos Nauji rezultatai ir atradimai iš viso pasaulio
22
40
22 Nauji atradimai liudija – tiranozauras nusileido upių baisūnui 30 Nanovaistai – Trojos arklys vėžiui gydyti
30
34 Švedų inžinieriai visą Kirunos miestą perkelia 3 km į rytus
66 shutterstock • nasa • mikkel juul jensen/shutterstock
A
shutterstock • Shutterstock & Claus lunau • SPL/Scanpix & Shutterstock • Meccano • Warner brothers
40 DIDŽIOJI TEMA: OPTINĖS ILIUZIJOS
6
- Sužinokite, kaip smegenys mus nuolat apgaudinėja - 7 iliuzijos pakeliui iš akių į sąmoningą protą - Raskite paslėptas figūras ir pasitikrinkite erdvės pojūtį 52 Modernus gydymas: vaikai paveldi trijų tėvų genus 54 Žemė turi naują adresą ir 100 tūkst. naujų galaktikos kaimynų 62 FIZIKOS PAGRINDAI: nuo kompaso iki magnetinių Žemės polių 66 Teismas orangutangę pripažino asmeniu
70
Išradimai ir gaminiai Technologijos įdomybės
72
Pasitikrinkite žinias IQ ir testai
KLAUSKITE: kaip NASA galėjo 1969 m. siųsti tiesiogines TV transliacijas iš Mėnulio?
14
NAUJIENOS: vidinis Žemės branduolys nėra vienalytis.
r žinote, kad akies tinklainę kas sekundę veikia 1 GB duomenų atitikmuo? Su tokiu bombardavimu smegenys nesusidoroja, todėl iškreipia tikrovę ir blokuoja įspūdžius, – sąmoningą protą pasiekia tik milijoninė jų dalis. Tai reiškia, kad gauname apdorotą fizinio pasaulio versiją. Apie tai, kaip smegenys mus kasdien apgaudinėja, skaitykite 40–51 puslapyje.
Aleksandras Ikamas
52
Sveikas vaikas turi tris genetinius tėvus.
70
IŠRADIMAI IR GAMINIAI: susikonstruokite robotą
KLAUSKITE
TSAKYA I A I N I L MOKS IT Y TOJŲ MAI Į SKA IMUS KLAUS
Redaktorė Anne Lykke
Iš kur atsiranda vaisinių muselių? Mano namuose prisiveisė vaisinių muselių, tiesiog negaliu jų atsikratyti. Kur jos deda kiaušinius ir kuo minta? Vaisinės muselės, arba drozofilos, dažnai skraido po namus, tačiau jas pastebime ne visuomet, nes jos labai mažos (kūno ilgis – nuo 1,5 iki 4 mm). Šie vabzdžiai daugiausia minta mielių ląstelėmis ir mikroorganizmais, kuriuos randa nešviežiuose vaisiuose ir negyvuose kambarinių augalų lapuose. Vaisinės muselės pasižymi puikia uosle, todėl akimirksniu užuodžia pernokusį bana-
ną ar apipuvusį apelsiną. Labai dažnai drozofilų kiaušinių su vaisiais ir daržovėmis parsinešame iš parduotuvės. Apvaisinta patelė kiaušinius deda žemėje arba ant vaisių žievelės. Lėliukės stadijos trukmė priklauso nuo temperatūros, pastovioje aukštoje temperatūroje, kuri būdinga šiuolaikiniams būstams, nauja vaisinių muselių karta išsivysto per 8–10 dienų. Norėdami išvengti erzinančių vabzdžių, išmeskite pernokusius vaisius ir užkimškite tuščius alaus ir vyno butelius, nes jie irgi traukia museles.
Getty Images
Nuo muselių iki DNR profilių
Drozofilos chromosomos
Vaisinės muselės yra labai svarbios atliekant tyrimus. Genetiniai vaisinių muselių tyrimai padėjo genų manipuliacijos, DNR profilių ir paveldimų ligų tyrimų pagrindus. Šios muselės yra populiarūs tyrimų objektai, nes jos greitai dauginasi, neužima daug vietos ir turi keturias dideles chromosomas, kurias nesunku tyrinėti.
Iliustruotasis mokslas • 2015/7 (94)
Shutterstock
Kodėl moterims neauga barzda?
6
5. Lerva virsta lėliuke, tuomet 3,5– 4,5 dienos vystosi ir tampa suaugusia musele.
4. Didelė lerva 2–3 dienas maitinasi ir storėja.
Ką virtuvinės svarstyklės rodytų kosmose?
TRUMPAI Ant žandikaulio esančius vyrų plaukų folikulus stimuliuoja hormonas dihidrotestosteronas, sudarytas iš testosterono. Moterų organizmas gamina kur kas mažiau testosterono, o jų plaukų folikulai mažiau jautrūs šiam hormonui.
6. Kai muselė išsirita, prabėgus 12–14 valandų, ji jau būna pasirengusi poruotis.
Žemėje ties nuliniu rodmeniu nustatytos svarstyklės nematuoja viršutinės lėkštelės svorio. Jei ties nuliniu rodmeniu nustatytas virtuvines svarstykles nugabentume į kosmosą, dėl nesvarumo jos rodytų neigiamą skaičių, atitinkantį viršutinės lėkštelės masę Žemėje. Jei viršutinė lėkštelė Žemėje sveria 8 g, kosmose svarstyklės rodytų –8 g. Jei astronautas svarstykles nustatytų ties nuliu kosmose, tai svarstyklių rodmenys Žemėje būtų tokie patys, tik teigiami, nes gravitacinis Žemės laukas traukia lėkštelę svarstyklių link, t. y. +8 g.
KLAUSIMUS SIŲSKITE: „Iliustruotasis mokslas“, J. Jasinskio g. 16A, LT-03163 Vilnius. Arba atsiųskite elektroninį laišką im@verslozinios.lt. Atsakysime tik į tuos klausimus, kurie bus išrinkti spausdinti žurnale.
Getty Images & Claus Lunau
Viena karta per savaitę
5
1. Patelė po poravi-
mosi pasenusiuose vaisiuose nedidelėmis krūvelėmis padeda iki 400 kiaušinių.
1
Kas į orą išmeta daugiausia CO2?
Deginant iškastinį kurą išmetamas anglies dvideginis (CO2) nėra natūrali atmosferos sudedamoji dalis. Išgaunant daugiau iškastinio kuro ir jį deginant, CO2 kiekis aplinkos ore didėja. Vandenynai ir augalai sugeria didžiąją dalį CO2 ir taip sumažina neigiamą taršos poveikį.
32,6 mlrd. CO2 tonų per metus
Iškastinis kuras ir cemento gamyba
2
2. Po 15–24 valandų mažytės lervos išsirita iš kiaušinių.
15,8 mlrd. tonų CO2 per metus
Gyvūnai, žmonės ir pan.
4
–9,5 mlrd. tonų CO2 per metus
Sugeria vandenynai
3. Lervos auga ir per kitas dvi dienas du kartus išsineria.
Claus Lunau SPL/Scanpix
3,3 mlrd. tonų CO2 per metus
Miškų gaisrai ir pan.
–10,6 mlrd. tonų CO2 per metus
5
Sugeria augalai
Ar visas raganas degindavo? Istoriškai ugnis buvo apsivalymo simbolis, todėl valdovai degindavo žmones, kurie buvo laikomi raganiais ar raganomis. Pirmąsias raganas degino prieš Kristaus gimimą, o 1400–1750 m., istorikų skaičiavimais, myriop buvo nuteista apie 50 tūkst. žmonių. 75–85 proc. mirtimi nubaustų žmonių sudarė moterys, tačiau ne visos jos buvo sudegintos. Anglijoje raganas kardavo, o tuomet kartais dar ir sudegindavo. Kitur aukas nukirsdindavo arba palaidodavo gyvas. Pakartų raganų kūnus dažnai sudegin-
3
davo ir taip simboliškai apvalydavo jų sielas. Kai kurios moterys, bandant įrodyti, kad jos yra raganos, būdavo įmetamos į vandenį: jei moteris išplaukdaĖ AN GL IE S vo, ji patvirtindavo savo ragaRAGA N AS ŽU D IU nišką prigimtį ir būdavo sudeD VI D EG IN nų liai keletą raga ginama. Jei paskęsdavo, buvo Kai kurie bude u, ir jos dažet m pripažįstama nekalta. degino vienu o anglies dviniau mirdavo nu nudegimų. KiPaskutinės oficialios miro deginio nei nu nose – tai lėta ties bausmės 1782 m. įvykdytos žūdavo lieps irtis, kurią sum tos Šveicarijoje ir 1793 m. Lenir skausminga mas ir karštis. vi ja au kr nu kijoje. lia ke irtį ištęsdaliai m Kai kurie bude 2 valandas. vo daugiau kaip
NAUJIENOS
I NAUJAUSI IR A ATRADIMIAI RADIN
Shutterstock & Claus lunau
Redaktorė Julie Hjerl Hansen
Vidinis Žemės branduolys nėra vienalytis Pluta
Mantija
Išorinis branduolys
Vidinis branduolys
Ištyrę per Žemės vidinius sluoksnius sklindančias žemės drebėjimų bangas mokslininkai padarė neįtikėtiną atradimą, – vidinis Žemės branduolys yra iš dviejų dalių. GEOLOGIJA. Apie tolimas planetas, pavyzdžiui, Marsą ir Jupiterį, mokslininkai žino daugiau nei apie vidinį mūsų planetos branduolį. Tačiau dabar, naudodamiesi nauja technologija, geologai gali ultragarsu pažvelgti į Žemės vidų taip, kaip gydytojai tiria pacientus. Ilinojaus universiteto (JAV) ir Nankino universiteto (Kinija) geologai, taikydami naująją
INKSTAS
PELIŲ SMEGENYSE – TROŠKULIO JUNGIKLIS Kolumbijos universiteto (JAV) mokslininkai pelių smegenyse aptiko troškulio pojūtį aktyvuojančių neuronų grupę. Jiems pavyko lazerio spinduliais aktyvuoti šias smegenų ląsteles ir priversti peles gerti, nors jos ir nejautė troškulio.
14
Iliustruotasis mokslas • 2015/7 (94)
Iš kraujo pašalinami šalutiniai produktai. Surenkamas šlapimas.
Vaizdo įraše matyti, kaip ląstelės virsta pelės inkstu.
Nils Lindström/University of Edinburgh
PAKUTINĖS NAUJIENOS!
technologiją, padarė neįtikėtiną atradimą, – vidinis Žemės branduolys nėra vienalytis, nes ir pats dar turi branduolį savo viduje. Mokslininkai nuskenavo Žemės vidų žemės drebėjimų sukeltomis seisminėmis bangomis, kurios keliauja iki paties Žemės vidinio branduolio ir atgal. Jie nustatė, kad išorinėje branduolio dalyje geležies dalelės yra išdėstytos kryptimi iš šiau-
rės į pietus, tačiau pačioje vidinėje dalyje jos išsidėsčiusios iš rytų į vakarus. Taikydami naujausias žinias, mokslininkai tikisi daugiau sužinoti apie Žemės susiformavimą ir tai, kaip Žemės branduolys sąveikauja su pasauliniu magnetiniu lauku, kuris veikia it skydas, saugantis mūsų planetą nuo žalingos Saulės spinduliuotės.
Vaizdo įrašas rodo inksto susidarymą MEDICINA. Naujame vaizdo įraše mokslininkai gali stebėti, kaip ląstelės vystosi ir virsta sudėtingu organu. Šis procesas primena besišakojantį medį. Edinburgo universiteto (Škotija) mokslininkų grupė, remdamasi ypač išsamiais įrašais, žingsnis po žingsnio aprašė pelės inksto susidarymą. Vaizdo įraše matyti, kad svarbiausią vaidmenį atlieka beta-katenino baltymas. Šis baltymas nurodo ląstelėms inksto viduje gaminti nefronus – pagrindinius struktūrinius ir funkcinius inksto vienetus. Nefronai iš kraujo pašalina galutinius medžiagų apykaitos produktus, tokius kaip šlapalas, šlapimo rūgštis, kreatininas, taip pat reguliuoja organizmo skysčių sudėtį ir kiekį, šarmų ir rūgščių pusiausvyrą.
300 000
metų prieš Homo sapiens pasirodant Žemėje, Homo erectus jau buvo įvaldę puošybos jūros kriauklėmis meną.
Atskiri vidiniai branduoliai Išorinė vidinio branduolio dalis, kurioje geležies dalelės išdėstytos kryptimi iš šiaurės į pietus.
Bahamų kolibris – atskira rūšis
Vidinė vidinio branduolio dalis, kurioje geležies dalelės išdėstytos kryptimi iš rytų į vakarus.
Prieš 530 mln. metų staiga atsirado daugialąsčių organizmų, pavyzdžiui, trilobitų. Galbūt tai atsitiko dėl ašigalių susikeitimo vietomis.
Anand Varma
Atradus vidinę vidinio Žemės branduolio dalį, kurioje geležies dalelės išsidėsčiusios kitokia kryptimi nei išorinėje vidinio branduolio dalyje, patvirtinama prieštaringai vertinama teorija apie geografinių Žemės ašigalių susikeitimą vietomis, įvykusį prieš 0,5 mlrd. metų. Pietų ir Šiaurės ašigalių apsivertimas sutapo su vadinamuoju Kambro sprogimu, tuo metu per evoliuciškai trumpą 10 mln. metų laikotarpį išsivystė beveik visi šiuolaikiniai gyvūnai. Gyvybės evoliucijos sprogimą sukėlusios priežastys išlieka didžiulė mokslo paslaptis, tačiau tai galėjo paskatinti ir ašigalių apsivertimas.
Daderot
Ašigalių apsivertimas galėjo sukelti gyvybės evoliucijos sprogimą
Bahamose gyvenančius kolibrius Calliphlox lyrura mokslininkai iki šiol laikė bahaminio kaliflokso (Calliphlox evelynae) porūšiu. Tačiau, nuodugniau ištyrę mažųjų paukštelių išvaizdą, skleidžiamus garsus ir DNR, JAV mokslininkai padarė išvadą, kad šis paukštis priklauso atskirai rūšiai. Taigi dabar manoma, kad Bahamose gyvena dvi mažyčių paukštelių su ilgais plonais snapais rūšys.
Robotas skalbėjas
n iniai nu 2. Skalbklės. skalby
1. Skalbiniai išrūšiuojami.
ešami p
rie
TECHNOLOGIJOS. Kol robotas, pats besimokantis gaminti maistą, dar nesukurtas, Kalifornijos universiteto (JAV) mokslininkams pavyko užprogramuoti robotą atlikti kitą namų ruošos darbą – skalbti. PR2 vadinamas 3. Skalbiniai sukraunami į robotas jau anksčiau išmoko paskalbyklę. dengti stalą, iš šaldytuvo atnešti alaus ir sulankstyti drabužius, o dabar gali net ir skalbti. Žmonėms ši užduotis paprasta, tačiau robotui tai sudėtingas procesas, nes jam čia yra nežinomų veiksnių, pavyzdžiui, robotas turi išsiaiškinti, kada iš skalbinių dėžės paimti nešvarius drabužius ir kada skalbyklė jau pilna. Siddarth Srivastava
Iliustruotasis mokslas • 2015/7 (94)
15
S Ę L O U P S U I L A R KA a pagrindinė r ė b e n S A R U lis“ TIRANOZA abaisa. Tikrovėje u a s a p o d io r m e „ J u ro s p e inozauras p d il f s e a t m o u is atradimais, ja ik ja ja u if u a d a n o N u m s i a ja k o apo genetiš iai konkuru onstrų. m ių in r o t is š žvaigždė, ja t rų karalius taip pat smark baisesnių prie u a ir z o ių n in s d e jų id d ių r r plėš vėje būta da o n e s d a k , a ij kurie liud
Tiranozauras nusileidžia genetiškai modifikuotai pabaisai
Mikkel Juul Jensen
Įkvėptas naujojo filmo „Juros periodo pasaulis“, kuriame iš kelių dinozaurų DNR sukuriama genetiškai modifikuota pabaisa, žurnalas „Iliustruotasis mokslas“ atrinko kadaise žemėje klajojusių dinozaurų labiausiai bauginančias kūno dalis, skirtas pulti ir gintis. Žingsnis po žingsnio sukūrėme savo dinozaurą su ragais, menčių ataugomis ir kauline kuoka uodegos gale.
22
Antje Gerd Poulsen
Kituose puslapiuose „Iliustruotasis mokslas“ sukurs savo dinozaurą pabaisą.
GIGANOTO
Greitesnis už Z AURAS tiranozaurą
SPINOZ AUR
Didžiausias p AS lėšrus dinozauras is
K ARCHARO
DONTOZ AU
Dantys aštre sni už tirano RAS zauro
Kaip ir tiranozauras, šie trys mėsėdžiai dinozaurai galėjo būti plunksnuoti, tačiau mokslininkai to dar tiksliai nežino. Mikkel juul Jensen & DK-Images
1 cm
s etrų = 1 milimetra 1 milijonas nanom
I A T S I A V o Nan A N I D G O R P S VĖŽĮ Nanodalelės vėžines ląsteles užklumpa nepasiruošusias. Šios dalelės – tai pirmoji keturių pakopų (lazerių, sprogimų, vaistų ir rentgeno spindulių) raketos dalis. Naujuoju gydymo metodu, kuriuo vėžys sunaikinamas iš vidaus, pavyko išgydyti peles nuo mirtino kaklo vėžio. Shutterstock
N
utaikyta aukso dalelė juda kraujagyslėmis. Netrukus ji pasieks vėžinę ląstelę. Ši mažytė aukso dalelė it kovinė raketa nusitaiko į taikinį, preciziškai tiksliai puola vėžį ir pražudo piktybinę ląstelę. Kova vyksta tokiame mažyčiame kovos lauke, kad, aukso dalelę padidinus iki futbolo kamuolio, mikroskopinė vėžinė ląstelė būtų futbolo stadiono dydžio. Šį inovatyvų gydymo metodą, vadinamą kvadraterapija, sukūrė biologas ir fizikas Dmitrijus Lapotka su kolegomis iš Williamo Marsho Rice’o universiteto Teksase (JAV). Mokslininkai įrodė galį sunaikinti net agresyviausius piktybinius auglius, prieš kuriuos kiti esami vaistai yra bejėgiai. Be to, šis gydymo metodas visiškai nepakenkia aplinkinėms ląstelėms, nes puola tik vėžį.
Ląstelės atsisuka prieš mus Mokslininkai jau seniai geba suleisti nanodalelių su vaistais nuo vėžio į vėžines ląsteles. Šiuo mechanizmu remiasi esami nanovaistai nuo vėžio, tačiau D. Lapotka ir jo kolegos žengia toliau – jie susprogdina vėžį iš vidaus.
Svarbiausi šios technologijos elementai – mažytės aukso nanodalelės, kurių skersmuo sudaro 1/10 000 žmogaus plauko skerspjūvio. Tik tokios mažytės dalelės gali prasiskverbti į ląstelės vidų. Jei būtų gerokai didesnės, ląstelė jų neįsileistų.
Vėžį nurodo žymenys Šiandien su vėžiu kovoti ypač keblu, nes dabartiniams gydymo metodams būdingas sunkus šalutinis poveikis, kadangi vaistai nuo vėžio žaloja sveikas organizmo ląsteles. Vėžys – tai prieš mus atsisu-
kusios mūsų organizmo ląstelės. Vėžinėse ląstelėse esantis valdymo mechanizmas, kuris paprastai neleidžia ląstelėms daugintis, nebeveikia, tad ląstelės visu pajėgumu dauginasi. Bėda ta, kad daugeliu atvejų vėžinės ląstelės panašios į sveikas organizmo ląsteles, tad jas pastebėti itin sunku. Auglį galima pašalinti, tačiau neretai jis susimaišo su sveiku audiniu, kurį gydytojai per operaciją sužaloja. Todėl gydytojams reikia vaisto, galinčio vėžį sunaikinti iš vidaus. Pastaraisiais metais daug vilčių teikia
POPULIARĖJANTYS NANOVAISTAI Jau prekiaujama kelių rūšių nanovaistais. Daugelis jų sunaikina vėžinių ląstelių vystimosi iš sveikų ląstelių mechanizmą.
KRŪTIES VĖŽYS
PATVIRTINTA
PAVADINIMAS „Abraxane“ KELIOSE ŠALYSE NANOMETODAS: Vaistą sudaro 10 nm kapsulės, kurių viduje yra baltymų albuminų ir nanovaistų. Albuminai geba prisijungti kraujyje tirpias ar mažai tirpias medžiagas (pavyzdžiui, kalcį, kai kuriuos vaistus) ir išnešioti jas po organizmą. Kapsulės prisitvirtina prie auglio žymens SPARC, o vėliau vaistai pražudo vėžines ląsteles.
KAULŲ VĖŽYS
PATVIRTINTA PAVADINIMAS „Rexin-G“ FILIPINUOSE NANOMETODAS: „Rexin-G“ – 100 nm riebalų burbulai su vadinamuoju imuniteto faktoriumi, jie tvirtinasi prie vėžio pažeisto jungiamojo audinio. Burbulai ima kauptis auglyje ir išskiria mikroRNR, kuri suardo geną CCNG1 ir sustabdo ląstelių dauginimąsi.
PLAUČIŲ VĖŽYS
BANDOMA SU PAVADINIMAS „Aurimune“ ŽMONĖMIS NANOMETODAS: Aukso nanodalelės su signaline auglių nekrozės faktoriaus (TNF) molekule aptinka vėžines ląsteles ir prie jų prisitvirtina. TNF suardo kraujotaką auglio viduje ir pražudo ląstelę. TNF taip pat sunaikina gynybinius auglio mechanizmus, todėl į jį lengviau patenka vaistai.
Naujieji nanovaistai taikosi į silpnąsias vėžinių ląstelių vietas. Naujausiame vaiste auksas – Trojos arklys, susprogdinantis vėžį iš vidaus. Rasmus Kragh Jakobsen
31
LAIKAS KRAU It nepasotinami liežuviai žemės įtrūkiai artėja Kirunos link. Dėl kalnakasybos šis šiauriausias Švedijos miestas ritasi į prarają, todėl 2015 m. pradedamas didžiulis kraustymo projektas, skirtas Kirunai perkelti už 3 km į rytus. Planuojama, kad projektas užtruks ne vieną dešimtmetį.
Kasykla
Kiruna
Rūdos sluoksnis artėja miesto link 60 laipsnių kampu. Artimiausiais metais dėl kasybos žemė įgrius.
2018 m. 2023 m.
2033 m.
POŽEMINĖ KASYBA ATVERIA ŽEMĖS PLYŠIUS
Claus lunau
Kasyklos tuneliai
Kirunos kasykloje yra didžiausias pasaulyje požeminiu būdu eksploatuojamas geležies rūdos telkinys, joje iškasama 90 proc. visos ES iškasamos geležies rūdos, t. y. 76 tūkst. tonų per dieną. 2008 m. kasybos bendrovė LKAB pasiekė 1 365 m gylį, čia kasinėjama ir dabar. Iškasus rūdą, virš ertmių esanti žemė ilgainiui įgrius. Dėl
kampo, kuriuo rūdos sluoksnis artėja miesto link, šie reiškiniai neišvengiamai paveiks Kiruną, nes rūda išgaunama didesniame gylyje. Remiantis naujausiomis 2014 m. pabaigoje paskelbtomis prognozėmis, geležies rūdos kiekis dabartiniame gavybos lygyje toks didelis, kad miesto kraustymas nėra labai skubus, kaip manyta iki šiol.
USTYTIS Įtrūkiai
K
raustantis į naujus namus daugeliui mūsų nėra paprasta į dėžes sukrauti knygas, drabužius ir virtuvės rakandus, išgabenti baldus. Tačiau frazė „kraustymosi netvarka“ įgauna visiškai kitą prasmę, kai pažvelgiame į iššūkius, su kuriais susiduria 18 tūkstančių gyventojų turintis labiausiai į šiaurę nutolęs Švedijos miestas Kiruna. Miestą reikia perkelti tris kilometrus į rytus, šis didžiulis projektas bus pradėtas šiemet ir užtruks kelis dešimtmečius. Netrukus kranai ims kelti pastatus nuo pamatų, kad juos būtų galima nugabenti keletą kilometrų. Nuo nulio bus pastatytas visiškai naujas miestelio centras, o dėl šiuolaikiškų namų, kuriuose bus naudojami saulės elementai, ir itin mažų šildymo išlaidų šis miestas bus ekologijos pavyzdys visam pasauliui.
Scanpix
Statiniai sugrius Plyšiai žemėje at siranda dėl to, ka d kasybos darb Kirunos centro, ai artėja prie tad visas miestas bus perkeliamas už 3 km į rytus.
2100 m.
Nors persikraustymo planai gali pasirodyti pernelyg dramatiški, kraustymasis yra vienintelė išeitis turint tokį kaimyną – didžiausią pasaulyje požeminiu būdu eksploatuojamą geležies rūdos telkinį. Jei nebūtų šios kasyklos, nebūtų ir Kirunos, tačiau dėl intensyvių požeminių kalnakasybos darbų vakariniame miesto pakraštyje žemės sluoksniuose atsiveria kelių metrų pločio įtrūkiai. Vyriausybės valdomai bendrovei LKAB priklausanti kasykla – ne vienu milijardu JAV dolerių vertinamas verslas, sukuriantis darbo vietas daugeliui Kirunos gyventojų. Tad kasybos darbai nebus stabdomi ir net bus kasama giliau, o rūdą bendrovė tikisi išgauti iki 2033 m. ar net ilgiau. Remiantis geologijos prognozėmis, plyšiai žemėje pamažu artės miesto centro link. Neperkėlus miesto į kitą vietą nuo jų pirmiausia nukentės požeminė infrastruktūra, pavyzdžiui, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžiai. Vėliau visi vietovėje esantys pastatai tikrąja žodžio prasme prasmegs. Todėl inžinieriai, architektai ir miesto planuotojai tūkstančius valandų kūrė gelbėjimo planą, kurio rezultatas – per du–tris dešimtmečius iškilsiantis kitas miestas Naujoji Kiruna. Tai bus modernus miestas Laplandijoje, įsikūręs apie 150 kilometrų į šiaurę nuo poliarinio rato, sukurtas taip, kad atitiktų gyventojų poreikius ir būtų išnaudoti klimatui palankūs sprendimai. Mikkel Meister
35
Shutterstock
„Kol nepamatysiu, nepatikėsiu!“ Dažnai taip sakome. Pasitikime juslėmis ir manome, kad jos, ypač svarbiausia mūsų juslė – rega, gali atskirti iliuziją nuo tikrovės. Tačiau tai, kaip mes suvokiame pasaulį, tikrovę atspindi toli gražu ne taip tiksliai, kaip manome. Smegenys prisitaiko prie matomų vaizdų ir juos iškraipo. Ir mes turėtume tuo džiaugtis, nes be iliuzijų mūsų rega nebūtų tokia efektyvi.
SMEGENYS 40
Gorm Palmgren
nas Edgaras Rubi Psichologas
RUBINO VAZA
Shutterstock
100 METŲ Dėl besisukančiomis gyvatėmis vadinamos iliuzijos smegenys mato nesamus judesius.
Shutterstock
Ką matote? Du veidus ar vazą? S
megenys dažniausiai nesunkiai atskiria daiktus nuo jų fono. Nedideli paviršiai su pažįstamomis formomis paprastai suvokiami kaip priekinis planas, o kita dalis – fonas. Tačiau kai du spalvoti paviršiai yra beveik vienodo dydžio, smegenys ima abejoti, ypač tuomet, jei juos abu galima suprasti kaip prasmingas figūras. Šį reiškinį atrado danų psichologas Edgaras Rubinas (1886– 1951 m.) ir 1915 m. aprašė jį daktaro disertacijoje. Rubino vaza yra gerai žinoma optinė iliuzija. Jei dėmesį sutelkiame į raudoną lauką, matome juodame fone pavaizduotą vazą. Tačiau jei vaza tampa fonu, matome du veidus. Stebinantis efektas įrodo, kad matomas vaizdas atspindi tai, kaip smegenys interpretuoja tikrovę.
APGAVIKĖS
NAUJAS ŽEMĖS ADRESAS Astronomai pirmąkart istorijoje nubraižė mūsų galakti kos pakraščių žemėlapį. Gana netikėtai paaiškėjo, kad Paukščių Takas yra milžiniškame superspiečiuje, pava dintame Laniakėja. Šiame superspiečiuje yra apie 100 tūkst. galaktikų.
J
ei Žemė turėtų adresą, jis būtų toks: Žemė, Saulės sistema, Paukščių Takas, Mergelės spiečius, Visata. Tačiau šis adresas klaidingas. Žemės pašto indeksas ne Mergelės spiečius, o Laniakėja. Tarptautinė mokslininkų komanda, vadovaujama Havajų universiteto (JAV) astronomo R. Brento Tully, ištyrė aštuonių Torben Simonsen. Dizainas Mekkelio Juuliaus Jenseno / „Scanpix“
tūkstančių galaktikų judėjimą ir nustatė, kad Paukščių Takas priklauso iki šiol nežinomam Laniakėjos superspiečiui. Neišmatuojamą dangų reiškiantis pavadinimas čia itin tinka, nes Laniakėjoje yra maždaug 100 tūkstančių galaktikų, jos skersmuo yra daugiau kaip 522 milijonai šviesmečių, o tai 260 milijonų kartų viršija Saulės sistemos skersmenį.
SKAIČIAI: KVADRILIJONAS 1015 SEKSTILIJONAS 1021 TRILIJONAS 1012
YSTĖ: N Y IM A K Ų S Ū M I J NAUJO kersmens viesmečių s
mln. š ų - yra apie 522 kst. galaktik tū 0 10 g u a d ž ma ždžių - sudaryta iš rilijonų žvaig d a v k 0 0 2 ie - joje yra ap
LANIAKĖJA
MERGELĖS SPIEČIUS
VIETINĖ GALAKTIKŲ GRUPĖ
PAUKŠČIŲ TAKAS
VIETINIS BURBULAS
SAULĖS SISTEMA
ŽEMĖ Štai kokia Žemė maža!
Žemė yra mažytis taškelis milžiniškoje Visatoje
TIPAS – PLANETA SPL/Scanpix
Mums Žemė yra didelė. Tačiau Visatoje ji tėra mažytis taškelis. Prisijunkite prie 5 sekstilijonus kilometrų besitęsiančios kelionės nuo kuklių mūsų namų Žemėje iki naujosios kaimynystės didžiuliame Laniakėjos superspiečiuje.
ŽEMĖ yra maža uolinė planeta, turinti savo gravitaciją. Žemės skersmuo – 12 756 km, o tai sudaro mažiau nei dešimtadalį didžiausios Saulės sistemos planetos – Jupiterio – skersmens.
55
MAGNETIZMAS
4 PAMOKA: ŠVIESA
FIZIKOS PAGRINDAI: 3 PAMOKA
7 PAMOKA: KVANTINĖ MECHANIKA
5 PAMOKA: TEMPERATŪRA 6 PAMOKA: GARSAS
Skaitydami naujosios serijos straipsnius per 10 minučių galėsite patobulinti fizikos pagrindų žinias.
t Kasdien vaikštome an mės. didžiulio magneto – Že tinis Mūsų planetos magne , laukas veikia it skydas saugantis gyvybę nuo liuotės. žalingos Saulės spindu o taip pat Tačiau dėl magnetizm is galime saugoti duomen rbinos kompiuteryje, o vėjo tu gamina energiją.
”
1820-ieji buvo laimingiausi mano mokslinės karjeros metai – metai, kai aš atradau elektromagnetizmą.
”
Fizikas ir chemikas Hansas Christianas Ørstedas (1777–1851 m.)
Scanpi
claus lunau/shutterstock
NAUJA STRAIPSNIŲ SERIJA
x
1820 m.
Geografinis Žemės Šiaurės ašigalis yra pietų magnetinis polius. Abu jie nėra tiksliai toje pačioje vietoje, nes magnetiniai poliai laikui bėgant pasislenka.
– tais metais danų mokslininkas H. Ch. Ørstedas pirmąkart nustatė ryšį tarp magnetizmo ir elektros. Pasitelkęs bateriją, metalinį laidą ir kompasą, jis įrodė, kad abu reiškiniai išreiškia tą pačią gamtos jėgą. Ją mokslininkas pavadino elektromagnetizmu.
Geografinis Šiaurės ašigalis
Pietų magnetinis polius
shutterstock
Magnetizmas = elektra Viskas turi magnetinį lauką, tačiau ne viskas yra magnetikas. Laukus sukuria elektros krūvį turintys atomų elektronai, kurie sukasi apie savo ašį, tačiau kai kuriose medžiagose laukai vienas kitą
neutralizuoja, tad medžiaga nėra magnetikas. Jei medžiaga yra magnetikas, naudojant elektrą arba galingą magnetinį lauką ją galima paversti magnetu.
2
Magnetizmas atsiranda atomuose...
1
Kai kurių medžiagų, pavyzdžiui, plastiko, visi elektronai yra suporuoti. Šios mažytės elementario sios dalelės turi savo magnetinius laukus, kurie vienas kitą neu tralizuoja, tad atomai nėra magnetikai.
Geležies atveju keturi elektronai neturi partnerių, kurie veiktų jų magnetinį lauką. Elektronai veikia it mažyčiai strypiniai magnetai, paverčiantys geležį magnetiku. Dėl to geležis reaguoja į artėjantį magnetą.
Atomo branduolys
Elektronų poros
Š
Atskiras elektronas Strypinis magnetas
P
…ir gali medžiagas paversti magnetais
3
Š
Įprasto geležies strypelio atomų mag netiniai laukai išsidėstę bet kaip ir nu kreipti visomis kryptimis. Jei atomus veikia galingas magnetas, visi mažyčiai magnetiniai laukai nukreipiami viena kryptimi, taip sukuriamas bendras šiaurės ir pietų polius, o geležies strypas virsta magnetu ir išlieka juo tol, kol jį veikia galingas magnetinis laukas.
4
Geležies strypą elektro magnetu galima paversti ir taip: apsukti jį metaline vija ir per ją paleisti nuolatinę srovę. Srovė sukuria magnetinį lauką, kuris visų atomų magneti nius laukus surikiuoja viena kryptimi ir sukuria du magnetinius polius.
P
P
5
Visi geležies atomų magnetiniai laukai nukreipti ta pačia kryptimi.
Vieno magneto šiaurės polius traukia kito magneto pietų polių. Kita vertus, tie patys poliai vienas kitą stumia.
P I A T I A N Ū A V I Y K G E I S PAT ISIŲ TE
mor i ė n avimo turime s , s o j moci ių, kokias , remdae s o g ūdin tokių teis filosofai ų. b s m i. Jie nai neturi lininkai ir uo gyvūn t o v l a ba g dėl gyvū ikia moks i skiriasi n e g e i J igi ko iūlymą te ės nelaba a T . ė l ra kį pas , kad žmon o T ? s me tyrimais miesi
Han
ag nes M
ersta
edt/G
e t t y,
Bill
Tro
P/P jan /A
u to, Sh olfo
t ter
stoc
k
Ar šimpanzė Tommy turi gyventi narve?
Ar orkos turi dalyvauti pasirodymuose?
Ar drambliai turi šokti cirke?
DANIEL LUNA/AP/Polfoto
P
er televizorių rodo animacinį filmą. Šimpanzė Tommy susidomėjęs stebi. Jis vienišas tupi narve, esančiame tamsiame sandėlyje Niujorke. Jo savininkai – vedusi pora, tvirtinanti, kad 26-erių metų šimpanzė čia puikiai jaučiasi, o narvas atitinka nustatytus reikalavimus. Tačiau, primatologų ir teisininkų manymu, Tommy, kaip nepriklausomo individo, teisės pažeidžiamos, nes jis yra vienišas ir negali laisvai judėti. Jei galėtų rinktis, nenorėtų vienas gyventi narve. „Nežmonių teisių projekto“ teisininkas Stevenas Wise’as dėl šio atvejo kreipėsi į Niujorko teismą, tvirtindamas, kad šimpanzė turėtų būti pripažinta juridiniu asmeniu, turinčiu pagrindines pilietines teises, tad Tommy būtų galima perkelti į rezervatą Floridoje. S. Wise’as toli gražu nėra vienintelis asmuo, siekiantis teisių gyvūnams. Daugelis garsių mokslininkų, teisininkų ir filosofų pateikė ieškinius, siekdami primatams tokių teisių, kokias turi žmonės.
Kiaulės pakartos už nužudymą Mintis apie teismo procesus, kuriuose dalyvauja gyvūnai, nėra nauja. Viduramžių Europoje žmonės neretai duodavo gyvūnus į teismą, tačiau ne tam, kad užtikrintų jiems teises, o siekdami jų atsakomybės už nusikaltimus. Kiaulės kadaise buvo nuteistos pakarti už vaiko nužudy-
2015 m. teismas nusprendė, kad Buenos Airių zoologijos sode 21 metus gyvenanti orangutangė Sandra yra asmuo. mą, o skėriai nubausti už nuniokotą derlių. Šiandien daugelis žmonių mano, kad gyvūnai negali už nieką atsakyti. Vis dėlto daugelyje šiuolaikinių visuomenių teisės ir pareigos yra glaudžiai susijusios, tad durys į teismų sistemą gyvūnams lieka užvertos. Kai penki apygardos teismo teisėjai nesutiko Tommy paskelbti juridiniu asmeniu, nes jis už savo veiksmus negali
DVIKOVA
būti atsakingas kaip žmogus, S. Wise’as pateikė apeliaciją. Ši byla yra šioks toks laimėjimas, nes keletas kitų teismų panašius ieškinius atmetė. Kita gyvūnų teisių organizacijos byla buvo atmesta 2011 m., kai du pramogų parkai buvo apkaltinti orkas laikantys it vergus. Teismas nustatė, kad vergovę draudžiantys įstatymai galioja tik žmonėms. „Nežmonių teisių projektas“, taip pat pateikęs keletą ieškinių trijų kitų šimpanzių, be Tommy, vardu, šimpanzes vadina „nežmoginiais gyvūnais“, taip pabrėždamas, kad ir žmonės priklauso gyvūnijos pasauliui. Organizacijos teigimu, savimone pasižymintys gyvūnai kenčia nuo žmonių „rūšizmo“, tačiau vieną dieną žmonės suvoks ir tik stebėsis prisiminę šiandieninį elgesį su gyvūnais. Gyvūnų teisių gynėjai įsitikinę, kad su gyvūnais turi būti elgiamasi taip pat, kaip su mažais vaikais, ir pabrėžia, kad laikyti juos narvuose ir atlikti su jais eksperimentus, naudoti maistui ar pramogoms yra morališkai neteisinga.
Orangutangė – juridinis asmuo Nors tokie atvejai Niujorko valstijoje neįprasti, jie nėra unikalūs. Buenos Airių (Argentina) zoologijos sode gyvena orangutangė Sandra, narve praleidusi 21 metus. Kai į ją pažiūrėti ateina žmonės, ji slepiasi už užsklandos. Keletas teisininkų dėl šio atvejo kreipėsi į teismą, o sausio
AR GYVŪNAI PRIVALO TURĖTI JURIDINES TEISES?
„Kuo daugiau randama įrodymų apie gyvūnų ir žmonių panašumą, tuo mažiau galime pateisinti tai, kad laikome juos daiktais.“
TAIP
Stevenas M. Wise’as, teisės mokslų daktaras, „Nežmonių teisių projekto“ prezidentas, JAV
Kaip ir žmonės, gyvūnai, pavyzdžiui, šimpanzės, drambliai ir delfinai, per prievartą neturėtų vergauti ir būti išnaudojami. Gyvūnus išnaudoti neteisinga morališkai, tad turėtų būti neleistina ir teisiniu požiūriu. Todėl gyvūnai privalėtų turėti teisę nebūti uždaryti narve ir patys dėl to apsispręsti. Justin Sutcliffe
„Teisės susijusios su pareigomis. Šimpanzė neturi tokių moralinių sampratų.“ Richardas L. Cuppas, teisės profesorius, G. Pepperdine universiteto Teisės mokykla, Kalifornija, JAV
NE
Nėra prasmės gyvūnams suteikti teises, kurių jie negeba suprasti. Jei itin protingiems gyvūnams suteiksime juridinių teisių, o skirtumas tarp gyvūnų ir žmonių išnyks, galime susidurti su pasikeitusiu požiūriu ir dilema – gali susilpnėti pačių pažeidžiamiausių žmonių, pavyzdžiui, ribotų protinių gebėjimų, apsauga. Pepperdine University School of Law
Antje Gerd Poulsen
67