SVEIKI,
60
52
V
adinamąją egzoplanetą mokslininkai pirmąkart pastebėjo prieš 22 metus, tai buvo pasaulis, kuris, kaip ir Žemė, skriejo aplink savo žvaigždę. Šiandien mokslininkai ne tik žino 2 000 egzoplanetų, bet ir gali jas tyrinėti per atstumą. Dauguma šių naujai atrastų planetų, švelniai tariant, yra egzotiškos. 20–27 puslapiuose galite paskaityti apie planetą, kurią iškreipė jos žvaigždės gravitacija, ir apie planetą, kurioje lyja stiklu. Turbūt įdomiausias reiškinys pastebimas„Kepler-62“ planetose e ir f. Akivaizdu, kad jas užliejęs vandenynas, o temperatūra siekia 30 laipsnių, – tai idealios sąlygos gyvybei atsirasti. Aleksandras Ikamas
6 12
NAUJIENOS
Nauji rezultatai ir atradimai iš viso pasaulio
66 p.
Alberto Einsteino smegenyse duomenys tekėjo laisvai
20
Astronomai rado 2 000 naujų pasaulių
28
Didžiausias pasaulio laivas neplaukia
34
GYVYBĖS TRIUMFAS. 3 DALIS Žuvys apsigyvena sausumoje
38
JIE IŠVENGĖ MIRTIES: Palaidoti gyvi kasykloje
44
Klimato pokyčiai sukelia galingų audrų
52
Pasaulį žmonės užvaldė kalba
58
A. Einsteino smegenys buvo neįprastos
60
Ko mokslininkai neturėtų daryti
66
Grafeną galima naudoti... visose srityse
70
IŠRADIMAI IR GAMINIAI
72
PASITIKRINKITE ŽINIAS
Nauji A. Einsteino smegenų tyrimai atskleidė, kad šis genijus turėjo išskirtinį nervinių sąsajų skaičių. 58 p. claus lunau
34 p.
KLAUSKITE
Moksliniai atsakymai į skaitytojų klausimus
SUSIPAŽINKITE SU SUPERMEDŽIAGA –
Maždaug prieš 375 mln. metų keturiais stipriais pelekais žuvis iššliaužė į krantą ir negrįžo į jūrą.
38
28
TURINYS NR. 8/2014
PLIENĄ.
Gyvybė iššliaužė į krantą
12 Mikkel juul jensen • capital Pictures/scanpix • claus lunau • SHUTTERSTOCK • David O'Byrne/SHELL • AFP/Scanpix
PLONESNIS UŽ POPIERIŲ, TVIRTESNIS UŽ
GYVYBĖS TRIUMFAS. 3 DALIS
20
Technologijos įdomybės IQ ir testai
Ką daryti su QR kodais: 1. Į išmanųjį telefoną ar planšetinį kompiuterį atsisiųskite nemokamą kodo nuskaitymo programėlę, pavyzdžiui, „i-nigma“. 2. Paleiskite programėlę ir nuskaitykite žurnale esantį kodą. 3. Mėgaukitės vaizdo klipais, garso įrašais ir programėlėmis.
Iliustruotasis mokslas • 2014/8 (83)
5
NAUJIENOS Karen Grubbe, Rasmus Palludan
I NAUJAUSI IR A ATRADIMIAI RADIN
ARCHEOLOGIJA. Daugiau kaip 100 metų paslaptinga moters mumija kaupė dulkes įvairiuose muziejuose Miunchene Vokietijoje. Niekas nežinojo moters kilmės, ekspertai manė, kad mumija su storomis kasomis buvo iš Dachauerio pelkės, esančios į šiaurę nuo Miuncheno. Tačiau archeologai klydo. Miuncheno universiteto mokslininkai ištyrė moterį ir liko nustebę, pasirodė, kad ji buvo inkė, gyvenusi tarp 1451 m. ir
1642 m. ir mirusi būdama 20–25 metų. Moteris ne tik atkeliavo iš toli, ji ir mirė smurtine mirtimi. Tyrimai parodė, kad priekiniai kaukolės kaulai buvo visiškai suknežinti. Mokslininkų teigimu, moteriai kelis kartus itin stipriai smogta buku daiktu, tad kaukolės kaulai buvo įspausti į kaukolės ertmę. Po mirties ji palaidota visiškai sausoje vietoje, tikriausiai Atakamos dykumoje Čilėje, kur kūnas išdžiūvo ir mumifikavosi.
Pakaušis
Kakta
Burna
KAUKOLĖ SUGRŪSTA Į SMEGENIS Kaukolės kompiuterinės tomografijos tyrimai parodė, kad kaktos ir veido kaulai buvo sulaužyti ir įspausti į kaukolės ertmę.
Sergančiai moteriai suknežino kaukolę Mumijos tyrimai atskleidė ne tik žiaurią žmogžudystę, bet ir aiškiai parodė, kad moteris sirgo mirtina infekcine liga. Panzer et al.
12
MOTERIS MERDĖJO NUO ŽARNYNO IR ŠIRDIES LIGŲ Žarnyno audinių DNR tyrimai rodo, kad moteris sirgo parazitų sukeliama Čagaso liga. Mokslininkai taip pat rado parazito liekanų ir įtaria, kad moteris šia pavojinga liga sirgo ne vienus metus. Iliustruotasis mokslas • 2014/8 (83)
Panzer et al.
Mumijos tyrimai: moteris buvo žiauriai nužudyta
5 300 m.
– tokio amžiaus yra katės iškasenos, neseniai rastos Kinijoje. Šie kaulai yra 1 300 metais senesni nei anksčiau rastos kačių iškasenos.
Išorinė mantija
PRIEŠ Pakistanas
PO
2 000 °C
Vidinė mantija
Pluta
Mumija iš Čilės
Išsilydęs branduolys
3 800 °C
Paslaptina mumija tikriausiai yra iš Atakamos dykumos netoli Ramiojo vandenyno krantų.
Kietas branduolys
6 000 °C
Mokslininkai padidino Žemės temperatūrą
Čilė
Shutterstock
Panzer et al.
PLAUKAI ATSKLEIDŽIA, KAD MOTERIS VALGĖ DAUG ŽUVŲ Plaukų izotopų tyrimai parodė, kad moteris valgė daug žuvų ir vėžiagyvių, tad mokslininkai spėja, kad ji gyveno pakrantėje.
GEOLOGIJA. Prancūzijos mokslininkai laboratorijoje atliko eksperimentą, per kurį pakartojo Žemės centre esančias sąlygas ir nustatė branduolio temperatūrą. Nedidelį kiekį geležies jie įdėjo tarp dviejų deimantų ir paveikė jį itin dideliu slėgiu ir karščiu. Šis eksperimentas atskleidė, kad temperatūra dideliame iš geležies sudarytame rutulyje pačiame Žemės centre yra apie 6 000 oC, t. y. apie 1 000 oC didesnė, nei manyta iki šiol. Tikslią branduolio temperatūrą žinoti svarbu, jei norime suprasti mūsų planetos viduje vykstančius procesus. Šaltinis – ESFR
Jaunos beždžionės guodžia bendraamžes
Polfoto
DEFORMUOTA KAUKOLĖ – INKŲ PAPROTYS Kaukolė buvo deformuota, pailgos formos, toks buvo inkų paprotys. Vos mėnesio sulaukusiems aukštesniosios klasės kūdikiams prie kaukolės buvo tvirtinamos lentelės, kad pasikeistų jos forma.
Jaunos mažosios šimpanzės moka užjausti kaip vaikai, teigia Kongo Demokratinėje Respublikoje atlikto mokslinio tyrimo rezultatai. Mokslininkai stebėjo mažąsias šimpanzes rezervate ir nustatė, kad protiškai tvirtos mažosios šimpanzės greitai pastebi nuskriaustas gentaines ir ima jas guosti. Pavyzdžiui, jos bučiuoja, apkabina ir glosto kitus jauniklius, po peštynių staugiančius iš nevilties.
Naujoji sala NASA
3 000 °C
Žemės drebėjimas sukūrė salą GEOLOGIJA. Tarsi mostelėjus burtų lazdele, prabėgus pusvalandžiui po 2013 m. rugsėjį Pakistane įvykusio žemės drebėjimo iškilo nauja sala. Naujai atsiradusi sausuma yra Arabijos jūroje apie 600 m nuo pakrantės miesto Gvadaro, jos skersmuo – apie 90 metrų. Sala atsirado dėl ugnikalnio, kuris išsiveržė dėl įvykusio žemės drebėjimo, purvo. Mokslininkų teigimu, tokios salos yra laikinos ir visada pranyksta.
Kelionė į
7
KEISTUS PASAUL IUS Atrastų egzoplanetų skaičius smarkiai išaugo, pasitelkdami naujas technologijas dabar mokslininkai gali „priartėti“ ir prie tolimesnių planetų. Paaiškėjo, kad daugelis jų net keistesnės, nei tikėjosi astronomai. 20
Lone Djernis Olsen
PRISIJUNKITE PRIE ASTRONOMŲ KELIONĖS Į KITAS PLANETAS „Gliese 667 Cf“ yra viena arčiausių egzoplanetų, esanti tik už 22 šviesmečių. Tačiau net greičiausiu erdvėlaiviu kelionė į šią planetą užtruktų apie 400 000 metų. Todėl kol kas turime apsiriboti galimybe į kitus pasaulius pažvelgti pro teleskopą.
Saulė
JŪS GYVENATE ČIA
Žvilgs ni arčiau s iš
NASA suk urt keliauti į a imitacija leidžia kosmosą nuir planetas bei jų žva ištirti egzoig ž d es. goo.gl/2
mheDT
Paukščių Take apstu egzoplanetų, vienai žvaigždei, ko gero, vidutiniškai tenka daugiau kaip viena planeta. ESO / M. KORNMESSER
488 m
ilgio „Prelude“ bus
DIDŽIAUSIAS LAI shell / claus lunau
„Prelude“ pamainomis dirbs
350
įgulos narių. Budinčiai įgulai laivagalyje įrengtos
Sraigtasparnių aikštelė leidžia įgulai keliauti. Darbuotojai dirba kelių savaičių pamainomis.
kajutės.
Tanklaiviai su terminiais rezervuarais kas savaitę švartuojasi prie „Prelude“ ir paima suskystintas gamtines dujas ir du liekamuosius produktus.
„Prelude“ bus didžiausias laivas pasaulyje, didžiausia plaukiojanti gręžimo platforma ir pirmoji plaukiojanti suskystintų gamtinių dujų gamykla, kuri pradės veikti 2017 metais. Šis rekordinis laivas imsis sudėtingos misijos – išgauti gamtines dujas ciklonų juostoje. 28
Antje Gerd Poulsen
Ledinis jūros vanduo į laivą siurbiamas iš 150–200 m gylio aštuoniais plačiais vamzdžiais. Kas valandą cirkuliuoja
50 000 m³ jūros vandens, kuriuo vėsinami dideli rezervuarai, vadinami tankais.
IVAS PASAULYJE Gamtinių dujų gamykla
su 14 skirtingų modulių pašalins iš dujų priemaišas, dujas atšaldys ir kondensuos. Kiekvienas modulis svers apytikriai
5 000 tonų.
93 m aukščio švartavimosi bokštas saugo dujų vamzdžius ir inkaravimo grandines. Bokštas gali suktis pavėjui, nepriklausomai nuo laivo judėjimo.
Po deniu esančių tankų talpa –
436 000 m³ suskystintų gamtinių dujų ir dviejų liekamųjų produktų (kondensato ir suskystintų naftos dujų).
Jie išvengė
MIRTIES Neįtikėtini pasakojimai apie išgyvenusius žmones, kurių organizmas ištvėrė daugiau nei galėjo.
PALAIDOTI GYVI 69 DIENAS
RAMUSIS VAND
ENYNAS
ČI LĖ
San Chosė kasy kla
AFP/Scanpi
Įkalintus kalnakasius pasaulis pirmąkart išvydo pro išgręžtą skylę, į kurią buvo nuleista kamera. Archive
Išgelbėti kaln
akasiai
Gelbėjimo oper acija: įkalinti kalnakasiai į pa viršių iškelti kapsulėje. goo.gl/SwLgtl
Pavoj
ai: DULKĖ DRĖGMS • ŠILUMA • Ė • GR IŪTIS
2010
m. rugpjūčio 5 d., ketvirtadienis, 13 val. Triukšmingoje kasykloje Mario Sepúlveda įsikiša ausų kamščiukus. Valdydamas uolieną gremžiantį ekskavatorių, jis galvoja apie šeimą. Tačiau tai, kas nutinka po akimirkos, girdisi net pro ausų kamščiukus ir svajones... Ant Mario Sepúlvedos netikėtai pasipila akmenų ir uolienų kruša. Prieš jo ekskavatorių pakyla rusvų kasyklos dulkių debesis. Jis mato bendradarbių kontūrus, judančiose jų lūpose visus kalnakasius gąsdinantis riksmas – griūtis. M. Sepúlveda nenustemba. Jis to su baime laukė ilgus metus ir stengėsi perspėti vadovus, kad šie ko nors imtųsi, tačiau pastangos buvo bevaisės. Niekas nenorėjo suprasti, kad San Chosė kasykla turi problemų. Didelių problemų. Per daugiau kaip 100 metų kalnakasiai Šiaurės Čilėje esančioje kasykloje išgavo didelį kiekį aukso ir vario. Tuneliai kasti atsitiktinai, kasykla itin išvagota tunelių ir beveik porėta.
Thinkstock
x
KAS: 39 met ų Mario Sep úlveda ir dar 32 kalnak asiai San Ch osė kasykloje Šia urės Čilėje. KADA: 201 0 m. rugpjūči o 5 d. – spalio 13 d. KAS NUTIK O: Sugriuvu s kasyklai, kalnakasiai b uvo palaidoti g y v i 685 m gylyje.
JĖZUS BUVO JŲ PUSĖJE Dauguma kalnakasių buvo nuoširdūs katalikai, tad raminosi tikėjimu, kad Dievas jiems padės. Jie kartu meldėsi, o vienas kalnakasių, kuris buvo pamokslininkas, ilgas Biblijos ištraukas citavo mintinai. Popiežius kiekvienam kalnakasiui atsiuntė po rožinį, keletas vyrų taip smarkiai jautė greta esantį Kristų, kad vadino jį 34-uoju kalnakasiu. Else Christensen
39
Tyla prieš
Aud Uraganai, ciklonai ir tornadai – patys smarkiausi vėjai. Jie išguldo
miškus, sugriauna miestus ir sukelia potvynių. Dėl šiltesnio klimato ateityje šie visa griaunantys vėjai gali dar labiau įsismarkauti. ROGER HILL / SPL / SCANPIX
Slėgis sukelia audrų Šiltas ir lengvas oras lemia žemą atmosferos slėgį, o šaltas ir sunkus oras sukuria aukštą atmosferos slėgį. Oras visuomet juda iš aukšto slėgio sričių į žemo slėgio sritis ir lemia vėjuotus
Žemas slėgis
orus. Vėjų kryptį keičia Koriolio jėga – ties pusiauju Žemė sukasi greičiau nei ašigaliuose, todėl vėjų kryptys kinta po jais esančio Žemės paviršiaus atžvilgiu.
Vėjas Aukštas slėgis
Aukštas slėgis
Žemės sukimasis Aukštas slėgis
Aukštas slėgis
Claus Lunau
rą JAV kasmet niokoja daugiau kaip 1 000 tornadų, kurių vėjo greitis siekia iki 500 km/val. Thomas Møller Larsen, Malene Breusch Hansen
45
KOKS TAS MAŽYT
Gyvūnai panašesni į mus, nei manėme. Šimpanzės suvokia save, racionaliai mąsto ir gali išmokti kalbą. James Balog/Getty Images
TIS SKIRTUMAS?
Anksčiau šešios savybės buvo laikomos itin žmogiškomis, tačiau gyvūnai įrodė turintys jas visas.
KALBA
SĄMONINGUMAS
EMPATIJA
LOGIKA
MORALĖ
ATMINTIS
Rasmus Kragh Jakobsen
53
Polfoto & mikkel juul jensen & J. CLARE/Nature PL & James Balog/Getty Images & M. Schrader/Polfoto
Žmonės yra pasaulio valdovai. Tačiau dėl kokių konkrečių savybių esame pranašesni už kitas rūšis? Kaskart, kai mokslininkai kokią nors savybę priskiria tik žmonėms, gyvūnai įrodo irgi ją turintys. Neseniai JAV psichologas pasiūlė naują teoriją. Jo teigimu, plepumas yra pagrindinė mūsų rūšies sėkmės priežastis.
Shutterstock
MIRTÄŽ M I R E P S K E
K
okia tikimybė, kad teroristai griebsis biotechnologijų ir pagamins masinio naikinimo ginklą? Šis klausimas itin jaudina amerikiečius po 2001 m. rugsėjo 11 dienos teroristų antpuolio. Tuomet JAV pareigūnai kreipėsi į žymų Bostone įsikūrusio Masačusetso technologijos instituto biologą Geraldą Finką ir paprašė parengti rizikos ataskaitą. Ataskaitoje G. Finkas įspėjo apie galimus smūgius žmonijai. Mokslininkams jis patarė
nesiimti eksperimentų, prieš tai rimtai neapsvarsčius, ar jų rezultatų teroristai negalėtų panaudoti blogiems tikslams. Vis dėlto keli mokslininkai neatsižvelgė į G. Finko įspėjimus. Prieš keletą metų jie ryžosi pakeisti mirtiną paukščių gripo virusą, kad juo galėtų užsikrėsti ne tik paukščiai, bet ir žmonės. Jie sukūrė virusą žudiką, galintį per tris mėnesius susargdinti 40 procentų šalies gyventojų. Mokslininkai informavo apie darbo rezultatus, o formulė dabar skelbiama viešai.
KO MOKSLININKAI NETURĖTŲ DARYTI:
Atkurti mirtinus virusus Daryti mikroorganizmus kenksmingesnius Kurti neefektyvius skiepus Didinti bakterijų atsparumą Kurti agresyvius virusus
SĖJANTYS I A T MEN
Gorm Palmgren
61