Iliustruotasis mokslas, 2014 lapkritis by Verslo žinios, UAB

M AL

KI SI

Žu r me nalo t a m „Ili pu sei s – 1 ustru Pre ota me 09 pre num tų – Lt / 3 sis m 5 1 e tel num rata 5 Lt / .57 E oksla .: (8 era : ww 15 ur s“ p Pa siū 5) 25 ta@v w.v .93 Eu (vieto renu z 2 lym e m j .l r 6 as 408 rslozi t/kal (viet 129 Lt erat a gal , 25 o e n ) d j os, 69 , ioja 2 6 ios.l Lt) iki 330 t, 20 14 1 23 1

PU S I

DO AM V P R AN OT A UI

SVEIKI,

„Iliustruotasis mokslas“ – tarptautinis žurnalas, leidžiamas 14 šalių. Straipsnius leidiniui rašo įvairių mokslo sričių ekspertai ir jį populiarinantys žurnalistai.

teities žaliųjų jėgainių nematysime ir negirdėsime, – jos bus jūroje, po vandeniu, dykumose arba kosmose. Kai kurios mokslininkų siūlomos energijos gamybos idėjos iš pirmo žvilgsnio atrodo iš fantastikos srities. Pavyzdžiui, japonų mokslininkai planuoja iki 2035 m. aplink Mėnulio pusiaują įrengti 400 km pločio saulės elementų žiedą, kuriame, manoma, bus sutelktas 13 000 teravatų energijos galingumas, t. y. šešiskart daugiau, nei šiandien suvartojama visame pasaulyje. Ar ši idėja yra įgyvendinama, taip pat apie kitas ateities jėgaines skaitykite didžiojoje temoje 38–51 puslapiuose.

Aleksandras Ikamas

64 CHRIS BUTLER/SPL/SCANPIX · EYE OF SCIENCE/SPL/SCANPIX · ALTAEROS ENERGIES · SHUTTERSTOCK/WERKSTETTE / MARK KLINGLER, CARNEGIE MUSEUM OF NATURAL HISTORY

TURINYS NR. 11/2014 SHEDD AQ/PATRICE CEISEL/SEAPICS

KLAUSKITE

Moksliniai atsakymai į skaitytojų klausimus

KADRAS

Nuotrauka, apie kurią svajoja visi fotografai

NAUJIENOS

Nauji rezultatai ir atradimai iš viso pasaulio

Tikri vampyrai egzistuoja visur

Kraujas – jis sveikas, jo daug ir juo minta tūkstančių rūšių gyvūnai. 56 p.

SAULĖS SISTEMOS PAKRAŠTYJE RASTA PLANETA

SPACEX

Astronautai turės privatų taksi

2016 m. pirmas privačios bendrovės sukurtas erdvėlaivis „Dragon V2“ gabens astronautus į Tarptautinę kosminę stotį ir atgal.

20 p.

milžinė „VIŠTA“ Atrastas plunksnuotas dinozauras, kuris primena vištos ir tiranozauro mišrūną.

34 p.

Toli nuo kitų mūsų Saulės sistemos kūnų astronomai atrado ledo sukaustytą Raudonąją planetą nykštukę.

3D vaizdo įrašus matysime telefonuose

Ekstremofilai klesti ten, kur kiti neišgyvena

Dinozauras patvirtina populiarią teoriją

DIDŽIOJI TEMA Žalioji ateities energija

N. Tesla išradimą pamatė svajonėse

VAMPYRAI Susipažinkite su gyvūnų tamsos princais

Nauji radiniai Saulės sistemos pakraščiuose

IŠRADIMAI IR GAMINIAI

PASITIKRINKITE ŽINIAS

64 p.

Technologijos įdomybės IQ ir testai

Ką daryti su QR kodais: 1. Į išmanųjį telefoną ar planšetinį kompiuterį atsisiųskite nemokamą kodo nuskaitymo programėlę, pavyzdžiui, „i-nigma“. 2. Paleiskite programėlę ir nuskaitykite žurnale esantį kodą. 3. Mėgaukitės vaizdo klipais, garso įrašais ir programėlėmis.

Iliustruotasis mokslas • 2014/11 (86)

KLAUSKITE

IĮ TSAKYMA S A I A I N I L MOKS LAUSIMU K Ų J O T Y T SKAI

Anne Lykke

Ar gali kūdikis perduoti kamieninių ląstelių motinai? Ar besilaukianti moteris gali gauti kamieninių ląstelių iš kūdikio? Ar jos gali atitaisyti organizmui padarytą žalą?

Skydliaukė

Kūdikio ląstelės

Nėštumo metu motina ir vaikas per placentą keičiasi ląstelėmis. Tyrimai parodė, kad apie 80 proc. visų berniukus pagimdžiusių motinų organizme yra ląstelių su vyriškąja chromosoma Y, atkeliavusių iš kūdikių. Dauguma šių ląstelių patenka į motinos kraujotaką, o iš čia jas per kelias valandas pašalina imuninė sistema. Tačiau kai kurios ląstelės nukeliauja ir į audinius, ima augti ir tampa jų dalimi. Gali nutikti ir atvirkščiai, – kūdikis gali perimti motinos ląstelių ir jas vėliau perduoti net savo vaikams. Taigi visi žmonės turi kelių kartų ląstelių. Žmonių tyrimai ir eksperimentai su žiurkėmis atskleidė,

1. Nėštumo metu kamieninės ląstelės gali per placentą patekti į pažeistus motinos organus. Motinos ląstelės

kad motinos kepenyse, inkstuose ir skydliaukėje gali būti kūdikio ląstelių ir kad naujosios ląstelės gali veikti taip kaip motinos ląstelės. Anot mokslininkų, kamieninės ląstelės keliauja per motinos placentą į galimai pažeistą organą. Dar negimusio kūdikio kamieninės ląstelės atkeliauja mamai į pagalbą ir pavirsta būtent tokiomis, kokių reikia žalai atitaisyti. Motinos ir kūdikio ląstelių kaita gali sukelti autoimuninių ligų, jei motinos imuninė sistema ima pulti svetimas ląsteles. Ištyrus 20 sūnus pagimdžiusių moterų, kurios susirgo skydliaukės ligomis, paaiškėjo, kad 12 iš 20 moterų organizme buvo aptikta vyriškųjų ląstelių. Ištyrę skydliaukės ligomis nesiskundžiančias aštuonias moteris, mokslininkai nerado vyriškųjų ląstelių pėdsakų.

Kamieninių ląstelių terapija Būsimoji mama per placentą gali gauti kamieninių ląstelių iš kūdikio. Ląstelės migruoja į moters organus, pavyzdžiui, kepenis ir inkstus, ir čia pataiso pažeistus audinius. Taip kūdikis atlieka motinai natūralią kamieninių ląstelių terapiją.

Anūko ląstelės

Inkstas

2. Gimus kūdikiui, motinos organizme neretai aptinkama kūdikio ląstelių, ir atvirkščiai.

3. Kai moteris pastoja, jos organizme yra trijų kartų ląstelių.

Klausimus siųskite: „Iliustruotasis mokslas“ J. Jasinskio g. 16A, LT-03163 Vilnius. Arba atsiųskite elektroninį laišką, prisijungę adresu im@verslozinios.lt. Atsakysime tik į tuos klausimus, kurie bus išrinkti spausdinti žurnale.

Ar 27-eri – rizikingas amžius? Kūdikio kamieninės ląstelės gali atitaisyti motinos organizmui padarytą žalą.

Nuo kūdikio ląstelių motina suserga

Labai retais atvejais motinos imuninė sistema puola svetimas kamienines ląsteles. Jei jos yra smegenyse, motina gali susirgti išsėtine skleroze.

Kai mirė Amy Winehouse, ji pateko į klubą „27“. Ar roko žvaigždės linkusios mirti, sulaukusios 27-erių? Statistiškai 27-eri nėra rizikingas amžius roko žvaigždėms, tačiau joms kyla du tris kartus didesnė rizika mirti sulaukus 20–40 metų nei vidutiniam žmogui, teigiama naujame Kvynslando technologijos universiteto (Australija) tyrimų projekte, kuriame mokslininkai ištyrė roko atlikėjų tikimybę mirti sulaukus 27-erių. Tyrime dalyvavo 1 046 solistai ir grupių nariai, iš kurių 71 mirė 1956–2007 metais. Iš jų tik trys atlikėjai mirė 27-erių metų, o tai nėra neįprasta. Roko muzikantai miršta jauni dėl intensyvesnio gyvenimo nei kiti jų amžiaus žmonės.

Klubo „27“ nariai Atlikėjas Amy Winehouse Jimis Hendrixas

Mirties data, priežastis 2011 m., apsinuodijo alkoholiu 1970 m., užspringo vėmalais

Janis Joplin

1970 m., tikriausiai perdozavo narkotikų

Kurtas Cobainas

1994 m., nusišovė

Jimas Morrisonas

1971 m., sustojo širdis (galbūt nuo heroino)

Archive

Dainininkė Amy Winehouse, mirusi 27-erių, gyveno narkotikų ir alkoholio priklausomybės apsunkintą gyvenimą.

A. PIERDOMENICO/Reuters/Scanpix

S. GSCHMEISSNER/SPL/Getty images Getty, Mikkel Juul Jensen

Kamieninės ląstelės

Karbinas

Kurios medžiagos yra tvirčiausios, palyginti su svoriu? 1. Karbinas*

Tvirtumas 60–75 MNm/kg**

2. Grafenas

Tvirtumas 47–55 MNm/kg

3. Anglies nanovamzdeliai

Tvirtumas 43–50 MNm/kg

4. Deimantas

Tvirtumas 25–65 MNm/kg

5. Zailonas

Tvirtumas 3,8 MNm/kg *Karbinas Karbinas yra anglies alotropinė atmaina, jį sudaro lygiagrečiai išsidėsčiusios anglies atomų grandinės, kurias pakaitomis jungia trigubos ir viengubos jungtys arba tik dvigubos jungtys. Karbinas yra tvirtesnis ir standesnis už bet kokią kitą medžiagą. **MNm/kg Medžiagos tvirtumo vienetas yra meganiutonmetras kilogramui, t. y. jėga, tenkanti medžiagos ploto vienetui, padalyta iš medžiagos tankio.

Ar išsikrovęs kompiuteris sveria mažiau?

Išsėtinė sklerozė yra uždegiminė centrinės nervų sistemos liga.

Thinkstock

Alamy/ImageSelect

Įkrauta baterija sveria daugiau negu išsikrovusi, šiuos skaičiavimus galima atlikti pagal Einsteino lygtį E = mc2. Šviesos greitis (c) yra konstanta, tad įkrautos kompiuterio baterijos, kurios energijos lygis yra aukštas, masė bus didesnė. Skirtumas siekia tik kelias milijardines gramo dalis, jo negalima pajausti ar išmatuoti įprastomis svarstyklėmis.

NAUJIENOS Karen Grubbe, Rasmus Palludan

I NAUJAUSI IR A ATRADIMIAI RADIN

Rastas sunkiausio dinozauro šlaunikaulis Pasak mokslininkų, tai ilgakaklio žolėdžio kaulas.

Radinio vieta

RASTAS DYKUMOJE Daugiau kaip 2 m ilgio šlaunikaulis aptiktas Pietų Argentinoje. Toje pačioje vietoje mokslininkai rado 60 mėsėdžių dinozaurų dantų. Šie dinozaurai galėjo suėsti milžinišką roplį.

PALEONTOLOGIJA. Pietų Argentinoje mokslininkai iškasė didžiausio dinozauro liekanas, roplys svėrė 77 tonas, t. y. 7 tonomis daugiau nei ankstesnysis rekordininkas argentinozauras (Argentinosaurus huinculensis). Šis dinozauras tikriausiai yra didžiausias gyvūnas, kada nors gyvenęs Žemėje. Šlaunikaulį Patagonijos regiono dykumoje atsitiktinai rado ūkininkas. Daugiau kaip 2 m ilgio suakmenėjęs kaulas, pasak paleontologų, yra dinozauro. Išanalizavus šlaunikaulį nustatyta, kad dinozauras buvo apie 20 m ūgio, t. y. prilygo šešių aukštų pastatui. Šio ilgakaklio gyvūno ilgis nuo galvos iki pėdų siekė apytiksliai 40 m, – tokį ilgį atitiktų trys galingi sunkvežimiai. Paleontologai dinozaurą priskiria kol kas nežinomai rūšiai, kuri priklauso zauropodų (Sauropodomorpha) pobūriui – didžiuliams vėlyvojo kreidos periodo (prieš 142–65 mln. metų) žolėdžiams. Iš aplink

Spartusis internetas Mėnulyje NA

PALYDOVAS Atstumas iki Žemės 384 633 km

MĖNULIS

kaulą rastų uolienų paleontologai nustatė, kad šis milžiniškas dinozauras gyveno prieš 100–95 mln. metų.

Nors šlaunikaulis sudarytas iš trijų dalių, atrodo, kad jam nieko netrūksta.

Spartusis interneto ryšys Mėnulyje nėra toks neįmanomas, kaip gali nuskambėti. NASA ir Masačusetso technologijos instituto (JAV) mokslininkų komandai pavyko įdiegti itin spartų „WiFi“ ryšį, kuriuo duomenis galima siųsti 384 633 km atstumu iš Žemės į palydovą, skriejantį aplink Mėnulį. Duomenų parsisiuntimo greitis iš palydovo į Žemę siekia 622 megabitus per sekundę, tokią spartą užtikrina galinga lazerių technologija.

TU? SEKSAS SU ROBO KODĖL GI NE

kleidė, ką JAV atlikta apklausa ats robotus. ie ap no ma i čia amerikie gia, kad 2030 m. 58 proc. apklaustųjų tei šos darbus, o 33 robotai atliks namų ruo ėti dirbtinį tur proc. norėtų namuose robotai rūpinkad , no tarną. 25 proc. ma ę, kad 2030 ikin įsit c. pro sis senoliais. 46 šinas, o 48 proc. – m. robotai vairuos ma lauke. 9 proc. kad robotai kovos mūšio ylėti su sim amerikiečių norėtų pa ytų laik ne robotu, 42 proc. to neištikimybe.

6 158

km – tokį atstumą autostopu nuvažiavo robotas „Hitchbot“. Robotas keliavo per Kanadą naudodamasis kalbos atpažinimo programa ir socialiniais tinklais. Mokslininkai siekė atsakyti į neįprastą klausimą: ar robotai gali pasitikėti žmonėmis?

, A T S I E K IESA BET T

SKAIČIAIS

Dinozauras – kaip 13 dramblių

JAV gynybos departamentas pasirengęs įvairiems išpuoliams, net zombių atakai. Ministerija turi parengusi veiksmų planą, kaip šalis turėtų reaguoti į gyvų numirėlių kariuomenės puolimą.

shutterstock

Anot mokslininkų, 77 tonų masės dinozauras buvo sunkesnis už 13 dramblių, arba 80 nedidelių automobilių.

Apsauga nuo zombių

Pavadinimas nenuspręsta Masė 77 t Ūgis 20 m Ilgis 40 m Mito augalais Gyveno prieš 142–65 mln. metų

Museo Paleontológico Egidio Feruglio

Akla žuvis geba skaičiuoti BIOLOGIJA. Akių neturinti žuvis, gyvenanti

tamsiuose vandens apsemtuose urvuose po Somalio dykuma, nustebino mokslininkus, – net būdama akla, ji geba skaičiuoti daiktus. Darydami eksperimentą mokslininkai Somalio urvinę žuvį (Phreatichthys andruzzii) įleido į baseiną, kurio abiejuose kraštuose buvo po lazdelių rinkinį.

Maistas buvo padedamas toje pusėje, kur daugiau pagaliukų, žuvis netruko išmokti maisto ieškoti reikiamoje vietoje. Jai pavykdavo tai padaryti net kai maistas būdavo išimamas. Mokslininkai nėra tikri, kaip jai pasisekė tai padaryti, bet ji yra pirmoji žuvis, pademonstravusi gebėjimą skaičiuoti.

Pingvinai gėjai – puikūs tėvai Homoseksualumas – gana dažnas reiškinys tarp pingvinų, tačiau viename Anglijos zoologijos sode nutiko kai kas neįprasta, – pingvinų gėjų pora ėmė globoti paliktą jauniklį. Ši pora laikoma geriausiais tėvais visame zoologijos sode.

Pomidorai – automobiliams Bendrovės „H. J. Heinz“ kečupo gamyboje atlikusius pomidorų stiebelius ir minkštimą panaudos „Ford“. Automobilių gamintojai ketina iš šių atliekų gaminti tvarias medžiagas, skirtas automobilių vidaus apdailai.

Luca Scapoli

Bendrovė siųs turistus į Mėnulį Manoma, kad šiek tiek daugiau nei 6 cm ilgio Somalio urvinės žuvys gyvena jau apie 2 mln. metų.

Kur keliausite kitą vasarą? Į pietus, šiaurę ar... į Mėnulį? JAV kosmoso turizmo bendrovė „Space Adventures“ tikisi 2017 m. skraidinti turistus aplink Mėnulį ir jau pardavė pirmus du bilietus, už juos privatūs asmenys sumokėjo po 150 mln. JAV dolerių.

NAUJIENOS

Informacija teleportuota 3 m

Kvantinė teleportacija gali sudaryti sąlygas superkompiuteriams kurti. Kvantinė teleportacija įmanoma dėl FIZIKA. Delfto technologijos universiteto (Nyderlandai) mokslininkai pasiekė kvantinės kvantinės mechanikos reiškinio, vadinamo teleportacijos proveržį ir teleportavo informa- kvantiniu susiejimu: viena nuo kitos nutolusios dvi dalelės, nepriklausomai nuo jas skiciją 3 m atstumu iš vieno kvantinio bito į kitą. Kiekvieną kartą riančio atstumo, teoriškai gali veikti viena ŽODYNAS pakartojus eksperi- kitos būvį taip pat, tarsi jos būtų fiziškai sumentą, teleportuotus jungtos. Albertas Einsteinas abejojo galimybe duomenis pavyko Kvantinis bitas atkurti 100 procentų kvantinę teleportaciją atlikti laboratorijoje, Įprasti kompiuteriai tikslumu. Toks pasie- tad šis iššūkis yra dar nepaprastesnis. skaičiuoja bitais, Mokslininkai ketina pakartoti eksperimenkimas – naujas kvangalinčiais kaupti tik tinės teleportacijos, tą 1 km atstumu. Jie tikisi, kad ši technologija vieną iš dviejų reikšmių kuri vyksta didesniu padės sukurti itin sparčius kvantinius kompiu– 0 arba 1. Kvantiniame nei šviesos greičiu, terius, kurie skaičiavimus atliks atomais ir bus kompiuteryje spartesni už superkompiuterius. laimėjimas. informacija saugoma kvantiniais bitais, kurie vienu metu gali būti ir 0, ir 1. Dėl to įmanomas Specifinis kvantinis reiškinys labai didelis greitis. užtikrina sėkmingą teleportaciją

Naudodamiesi kvantinio susiejimo reiškiniu mokslininkai sėkmingai teleportavo duomenis. 3m Kvantinis bitas

mikkel juul jensen

1. Kvantinis bitas sukasi kar-

tu su azoto atomu deimanto viduje. Mokslininkai užkoduoja informaciją azoto atome, kuris veikia kvantinio bito sukimąsi arba būvį. Duomenis reikia teleportuoti į kitą kvantinį bitą, esantį už 3 metrų.

Iliustruotasis mokslas • 2014/11 (86)

2. Lazeriniu spinduliu kvantinis bitas vadinamuoju susiejimu susijungia su kitu kvantiniu bitu. Vieno kvantinio bito būvio pokytis veikia kitą kvantinį bitą. Dėl šio šešėlinio reiškinio galima teleportuoti paprastus duomenis.

Informacija Kvantinis bitas

3. Pasikeitus vieno kvantinio bito būviui, informacija šviesos greičiu siunčiama į kitą kvantinį bitą. Kai tik tai įvyksta, viename deimante informacija dingsta ir atsiranda kitame.

M. Wagner/DAI

Azoto atomas

Mokslininkai rado seniausias kelnes Išdžiūvusiame Tarimo baseine Kinijos šiaurės vakaruose mokslininkai rado turbūt seniausias kelnes pasaulyje. Apie 3 tūkst. metų kelnės sudarytos iš trijų susiūtų medžiagos horizontaliai austais raštais skiaučių. Archeologai spėja kad į šių laikų apdarą panašios kelnės buvo skirtos klajūnams apsisaugoti nuo nutrynimų, kad būtų patogiau joti arkliais. Anksčiau rastos kelnės nebuvo tokios šiuolaikiškos formos, jos neturėjo tarpkojo dalies ir dengė tik kojas.

102 m

– tokio aukščio atrakcionas statomas Floridoje. Šis bokštas bus pirmas, kur žmonės galės patirti laisvąjį kritimą 100 km/val. greičiu.

Vėžliai geba naudotis jutikliniais ekranais, teigiama naujame tyrime, kurį atliekant vėžliai buvo išmokyti mainais už braškę paspausti mygtuką tokiame ekrane.

Žvaigždė

SVEIKATA. Pasak naujausio nutukimo tyrimo, trečdalis visų pasaulio žmonių turi antsvorio, o per pastaruosius tris dešimtmečius nė vienai šaliai nepavyko suvaldyti pasaulinio gyventojų svorio didėjimo. 37 proc. pasaulio suaugusiųjų sveria per daug, 1980 m. ši dalis siekė 29 procentus. Situacija itin pablogėjo Artimuosiuose Rytuose, pavyzdžiui, Egipte ar Libijoje, čia septyni iš dešimties gyventojų sveria per daug.

„Kepler-10 c“

„Kepler-10 c“, per 45 dienas apskriejanti į Saulę panašią žvaigždę Slibino žvaigždyne, pasižymi reta atmosfera.

ANTSVORĮ TURINČIŲ GYVENTOJŲ PROCENTINĖ DALIS (kūno masės indeksas (KMI) ≥ 25)

JAV 67

Astronomai atrado Žemių Godzilą ASTRONOMIJA. „Tai tikra Žemių Godzila“, – taip naujai atrastą vadinamąją superžemę, kurios skersmuo 2,3 karto didesnis už Žemės, apibūdino Harvardo gyvybės kilmės tyrimo direktorius. „Kepler-10 c“ pavadintos planetos masė yra 17 kartų didesnė už Žemės. Iš atrastos 11 mlrd. metų amžiaus egzoplanetos sprendžiama, kad didelės, į Žemę panašios ir iš uolienos sudarytos planetos susidarė anksčiau, nei manyta iki šiol. Mokslininkai stebisi, kaip ši planeta sugebėjo tapti kieta, uoline planeta, o ne dujų milžine. Tuo metu Visatoje buvo apstu vandenilio, helio ir labai mažai sunkiųjų elementų – silicio ir geležies.

Kinija 28

Egiptas 73

Australija 63

20 %

40 %

60 %

80 %

Artimųjų Rytų ir Šiaurės Amerikos gyventojai sveria daugiausia. 60 proc. vyrų ir 65 proc. moterų KMI yra didesnis už 25. Šaltinis – „BMC Public Health“

Edwino S. Fernando

Minta metalu ir valo dirvožemį BIOLOGIJA. Geros naujienos – mokslininkai atrado augalą, įsisavinantį metalą ir galintį iš dirvožemio pašalinti pavojingąsias medžiagas, pavyzdžiui, nikelį. Blogos naujienos – augalas baigia išnykti. Naujai atrastas augalas Rinorea niccolifera auga didelę nikelio koncentraciją turinčiame dirvožemyje Luzono saloje Šiaurės Filipinuose. Iki 8 m aukščio galintis išaugti augalas metalą sugeria per šaknis, jį kaupia kamiene ir lapuose. Anot augalą atradusių mokslininkų, Rinorea niccolifera gali sukaupti apie tūkstantį kartų daugiau metalo nei kiti šiuo retu gebėjimu pasižymintys augalai. Todėl augalas galėtų

NASA/Harvard/David aguilar

Shutterstock

Gyvensime storulių planetoje?

valyti sunkiaisiais metalais, pavyzdžiui, nikeliu, kadmiu ir švinu, užterštą dirvožemį. Be to, jį galima naudoti vertingiesiems metalams iš dirvožemio išgauti. Deja, augalas auga tik maždaug 500 km2 ploto teritorijoje ir, pasak mokslininkų, jam gresia išnykimas dėl saloje atliekamų kalnakasybos darbų. Nikelis

Augalas yra vadinamasis hiperkaupikas, šiuo terminu apibūdinami metalą įsisavinantys augalai.

Rinorea niccolifera

Ateina antroji hologramų karta

3D UŽKARIAU Hologramos netrukus vėl nustebins pasaulį. Nauji pasiekimai lazerių ir nanotechnologijų srityse privertė didžiausias kompiuterių bendroves įsitraukti į nutrūktgalviškas lenktynes, kurių laimėtojas pirmasis pristatys hologramas, skirtas televizijai ir telefonams.

Rolf Haugaard Nielsen

HOLOGRAMOS – KITAS SVARBUS ETAPAS 1837 m. Telegrafas

JA SCENĄ

Telegrafas perduoda raidinius ir skaitmeninius pranešimus elektrinių signalų pavidalu. 1837 m. Londone, tarp Justono ir Kamden Tauno rajonų, atidaryta pirmoji pasaulyje komercinė telegrafo linija.

1876 m. Telefonas Telefonas garsą paverčia elektriniais signalais, kurie perduodami laidais ir vėliau, linijos gale, vėl paverčiami garsu.

1973 m. Mobilusis telefonas Mobilieji telefonai susieti belaidžiu radijo ryšiu. Pirmasis 1973 m. pagamintas telefonas svėrė kilogramą. Pirmasis pasaulio mobilusis tinklas pristatytas Japonijoje 1979 metais.

1991 m. Internetas Internetas jungia kompiuterius ir mobiliuosius telefonus šviesolaidžio ryšiu, telefono laidais, radijo ryšiu ir palydoviniu ryšiu. 1991 m. internetas tapo prieinamas telefono tinklais.

1992 m. SMS žinutės SMS yra short message service (liet. trumpų siuntų paslauga) akronimas. Technologija skirta keistis teksto žinutėmis tarp mobiliųjų telefonų. Pirmoji SMS žinutė išsiųsta Anglijoje 1992 metais.

2003 m. „Skype“ Kompiuterio, planšetinio kompiuterio ar mobiliojo telefono interneto kameromis žmonės filmuojasi gyvai ir internetu siunčia vaizdus į kitą pasaulio kraštą.

Popkaralius Mich gužę „Billm. ge pasirodė 2014 uose, s apdovanojim board“ muziko iems er nk pe us ėg po mirties prab metams.

Kevin Winter/Billboard Awards 2014/Getty Images

SENA 3D MĖNULIO EI aelis Jacksonas

2015 m.? Holograma IBM bendrovėse atlikta 3 000 mokslininkų apklausa atskleidė, kad holografinis 3D vaizdo įrašas taps nauja revoliucine komunikacijos technologija.

Mikrobai plečia

GYVYBĖS RIBAS

Stipriausią išgyvenimo instinktą turinčių organizmų negąsdina nei Antarktidos ledas, nei radioaktyvus Černobylio reaktorius. Šie ekstremofilai mokslininkams parodė, kad gyvybė gali klestėti įvairiausiose Žemės vietose ir tikriausiai net kosmose. Lea Holtze

Pripetės miestas netoli Černobylio žmonėms tebėra kenksmingas, tačiau sprogusiame branduoliniame reaktoriuje veisiasi grybelis. C. Arce/Demotix/Scanpix, E. Lukatsky/AP/Polfoto

MINTA RADIacija

atinka p i u li e b y r g m Stipria tė o u li u d n i p s a n i mirt ormans

coccus neof PAVADINIMAS Crypto sprogęs A Sarkofagu uždengtas je. ino GY VENAMOJI APLINK ra Uk rnobylyje, Šiaurės

riu branduolinis reakto

s Če

ė Grybelis ne tik taikstosi IŠGY VENIMO GUDRsYB dozėmis, dėl gama

uliuotė su didelėmis spind sak Ješivos unijis geriau auga. Pa os gij er en ų spinduli inos koledžo dic rto Einsteino me tę versiteto (JAV) Albe mentas spinduliuo pig ino emofilo melan bėjimo str ge ek l ų, dė a ink en lin yv ks išg mo omis. Grybelis iag dž me is ėm bin paverčia mity istą DNR. greitai atkurti paže

Ekstremofilas

0 Gy jonizuojančioji Grybelį ilgai veikia 5 00 s) – tai apšvitos spinduliuotė (1 Gy (grėju džauliui, sugertam m na dozė, prilygstanti vie ograme). viename medžiagos kil

Žmogus

osios Vos 4,5 Gy jonizuojanči 30 dienų r pe zė do tės spinduliuo onių. žm c. pro 50 a rtin būtų mi

pa maistu Radiacija tam e puikiai auga grybelis, nes geba iš us viduj nes molekules. Černobylio reaktoria otės gaminti mitybi liu du in sp a m ga s radioaktyviosio Grybelis

molekulės ant 1. Melanino viršiaus sugeria grybelio pa nukreipia gama spindulius ir . trą cen jos juos į reakci

Gama spinduliai Melaninas

Reakcijos centras

claus lunau

tre 2. Reakculiijoais cen tiekia

Molekulė

gama spind s. energiją elektronam

3. Elektrproonaicespaus,tenkukarieį

cheminius lekules. gamina mitybines mo

300 KG SNAPUOTAS MĖSĖDIS

Mark Klingler, Carnegie Museum of Natural History

Pragaro viščiukas Netipiškas mėsėdžio tiranozauro ir žolėdės vištos mišrūnas – taip apibūdinama naujai atrasta Pragaro užutėkio (JAV) dinozaurų rūšis. Radinys patvirtina populiarią dinozaurų išnykimo teoriją.

Šis dinozauras tikriausiai buvo apaugęs ryškiaspalvėmis plunksnomis. Jis suko lizdus ir dėjo kiaušinius, saugojo ir perėjo juos panašiai kaip šiuolaikiniai paukščiai.

Rasmus Kragh Jakobsen

Donald E. Hurlbert/Smithsonian instiitution

Jo blauzdikaulis ilgesnis už šlaunikaulį, tai būdinga greitai bėgantiems dinozaurams.

Dinozauras neturėjo dantų, tačiau 30 cm ilgio aštriabriauniu snapu galėjo pjauti mėsą ir augalus.

Pavadinimas

ANZU W YLIEI Anzu – pavadintas seno šumerų dievų pasiu vės ntinio pabaisos garbei. Wyliei – pavadintas A. gie gamtos istorijo Carnes muziejaus rėmėjo Lee B. Fost erio Wylie J. Tuttle garb anūko ei. Ilgis apie 3,5 m Klubo aukštis apie 1,5 m Masė 200–300 kg Mityba augalai, ne dideli gyvūnai Paplitimo arealas drėgnos upių deltos Kada iki kreidos pe riodo pabaigos prieš 66 mln. metų Kur Šiaurės Ameriko je, Pragaro užutėkio slė nyje

Jo kaukolė panaši į plunksnuotą Trojos kario šalmą, – ant arbūzo dydžio galvos styro apie 25 cm aukščio plona kaulinė struktūra. Tiksli jos paskirtis nežinoma, bet, anot mokslininkų, skiauterė didesnė ir geriau matoma nei kitų dinozauro giminaičių. Pagal vieną teoriją, spalvinga skiauterė buvo skirta porai privilioti, – panašiai partnerius vilioja ir šiuolaikiniai Australijoje ir Naujoje Gvinėjoje gyvenantys kazuarai.

Jungiamasis sąnarys leidžia apatinei ir viršutinei žandikaulio dalims judėti pirmyn ir atgal. Tokia kaulų struktūra tobulai tinka lapams smulkinti.

ar 1999 m. tarp JAV paleontologų pasklido gandas, kad kaulų medžiotojai rado aukso puodą. Vienoje Šiaurės Amerikos vietų, kurioje gausiausia randama iškasenų, – Pragaro užutėkio slėnyje – jie iškasė dvejų griaučių liekanas ir pagaliau išvydo ypatingo padaro kontūrus. Prabėgus daugiau kaip dešimtmečiui, paleontologai rado ir daugiau kaulų ir pristatė naują dinozaurų rūšį, apibūdinamą kaip keistą tiranozauro ir vištos mišrūną. Dinozauras pravardžiuojamas „pragaro viščiuku“. Pavadinimas siejamas tiek su Pragaro užutėkio vardu, tiek su mirtinu ropliu. Jo kojos skirtos greitai bėgti, priekinės galūnės ilgesnės nei metras ir baigiasi ilgais nagais, o aštrus snapas aukas smulkino į mažus gabalėlius. Dinozauro arbūzo dydžio galvą puošė įspūdinga skiauterė, panaši į spalvingą Trojos kario šalmą.

Mįslę įminė kaulų medžiotojas Vašingtone įsikūrusio J. Smithsono (Smithsonian) instituto paleontologas ir kaulų medžiotojas Tyleris R. Lysonas išsprendė „dinozauro viščiuko“ kaulų surinkimo problemą. T. Lysonas užaugo visai greta Pragaro užutėkio slėnio ir dinozaurų kaulų ėmė ieškoti nuo pat mokyklos suolo, kai su-

Kaulų ieškotojas Tyleris Lysonas rado paskutinį kaulų rinkinį, kurio trūko dinozauro rūšiai nustatyti. Marmarth Research Foundation, mrfdigs.com

prato, kad padėdamas paleontologams ieškoti iškasenų gaus daugiau kišenpinigių nei pjaudamas kaimynų veją. 2006 m. jis susitiko su mokslininkais, radusiais pirminį šio dinozauro kaulų rinkinį. T. Lysonas į susitikimą atsinešė kaulus, kuriuos mokyklos metais buvo radęs dėdės ūkyje netoli nedidelio Marmato kaimelio Šiaurės Dakotoje. Kaulai priklausė tos pačios rūšies dinozaurams, kaip ir 1999 m. rasti dveji griaučiai, tad buvo galima mėginti nustatyti šio gyvūno rūšį. Procesas

Tyleris Lysonas užaugo Pragaro užutėkio kaimynystėje, kaulų medžiotoju jis tapo dar paauglystėje, supratęs, kad už pagalbą paleontologams mokami kišenpinigiai didesni nei už vejos pjovimą.

Aitvaras sparnu tampomas po vandenyną.

Turbiną suka vandenyno srovė.

Generatorius gamina elektrą.

Vairas neleidžia aitvarui nukrypti nuo kurso.

Aitvaras lynais pritvirtintas prie vandenyno dugno.

Potencialas – įvertinimas, kiek energijos gali sukurti technologija, jos kaina ir tikimybė, kad bus sėkminga.

Aitvaras šienauja energiją Povandeninis aitvaras „Deep Green“ išnaudoja vandenyno srovių, potvynių ir atoslūgių energiją. Šis energijos gavimo būdas išbandomas Strangfordo įlankoje Šiaurės Airijoje. Aitvaras pritvirtintas prie vandenyno dugno ir dėl ypatingos formos 8–14 m ilgio sparno juda aštuoneto trajektorija gerokai didesniu greičiu nei aplinkinis vanduo. 1 km2 vandenyno dugno telpa 50 aitvarų.

POTENCIALAS

Mažas

Didelis

Povandeniniai aitvarai Aitvarus galima naudoti ir ten, kur vandenyno srovės silpnos, be to, jie negadina kraštovaizdžio. Vis dėlto vienas aitvaras sukuria visai nedaug energijos.

DIDŽIOJ I TEMA

12 PUSL PASLĖPT APIŲ APIE Ą ENERG IJĄ

ŽALIOJI ENERGIJA GRETA MŪSŲ

Šiais laikais, kai vėjo elektrinės ir saulės elementai visame pasaulyje dygsta kaip grybai po lietaus, inžinieriai ieško kitokių žaliosios energijos šaltinių ir siekia elektrines paslėpti vandenynuose, dykumose ar net kosmose. Ib Salomon. Dizainas – Mikkelio Juulio Jenseno

eureka!

! A J I R E S NAUJA Ritės iš varinio laido pritvirtintos prie statoriaus ir prijungtos prie kintamosios srovės šaltinio.

ĮSTABIAUSI NETIKĖTI MOKSLO ATRADIMAI Mokslo pažanga dažniausiai remiasi nesibaigiančiais eksperimentais, disertacijomis ir straipsniais, tačiau kartais ji įvyksta atsitiktinai. Nepraleiskite straipsnių serijos apie svarbiausius netikėtus atradimus mokslo istorijoje.

Statorius yra stacionarus karkasas ir nejudama variklio dalis.

Velenas perduoda variklio energiją.

Rotorius – judanti variklio dalis, ant kurios pritvirtintas velenas. Pradinį variklio variantą Nikola Tesla patentavo 1888 m., vėliau šias teises jis pardavė inžinieriui George’ui Westinghouse’ui.

Else Christensen

Science Museum/SSPL/ Thinkstock

Laidai po medine dėže varikliui tiekia kintamąją srovę.

ngress Librar

Smithsonian Institution Libraries

y of Co

H. BECQUERELIS atrado radioaktyvumą

A. EINSTEINAS suformulavo specialiąją reliatyvumo teoriją Getty Images

O. LOEWI atrado nervinio impulso cheminio perdavimo mechanizmą Archive

A. JEFFREYSAS paėmė pirmąjį DNR „pirštų atspaudą“ Jane Gitschier Library of Congress

tamoišrado kin A L S E T . N ės variklį sios srov

N. Tesla žmonijai suteikė energiją Nikola Tesla tikėjo galįs sukurti elektrinį variklį, kuris būtų efektyvesnis ir patikimesnis už nuolatinės srovės variklį. Kaip tai padaryti, jis neįsivaizdavo iki lemtingos 1882 m. popietės, kai mintyse netikėtai išvydo šiuo metu dažniausiai pasaulyje naudojamo variklio prototipą.

ikola Tesla buvo tikras darbštuolis. Budapešte studijuodamas inžineriją, Serbijoje gimęs N. Tesla priprato darbo imtis trečią valandą ryto ir nesiliauti iki vėlyvos nakties. Net baigęs universitetą ir sulaukęs 24 metų, inžinierius didžiąją dienos dalį tebedirbo. Vienu metu beveik visą dėmesį skyrė didžiausiam inžinerijos iššūkiui – siekiui sukurti stabiliai veikiantį variklį, varomą kintamosios srovės. Nors šios problemos sprendimas N. Teslą beveik visiškai užvaldė, tačiau

jis kasdien rasdavo laiko vienai pertraukėlei. Popietes jis leisdavo su artimu draugu Anthony Szigeti vaikštinėdamas parke. Vieną tokią vėlyvą 1882 m. vasario popietę saulėlydis buvo toks gražus, kad jo paveiktas N. Tesla pradėjo deklamuoti romantišką poemą vokiečių kalba, tačiau staiga sustojo ir apstulbęs liko stovėti ant žvyro takelio. Jis išvydo veikiančio variklio viziją. Greitai čiupęs nuo žemės pagalį pradėjo piešti savo viziją ant tako. „Pažvelk į mano variklį! Žiūrėk, – jis kintamas“, – entuziazmo

Variklis varomas magnetiniais laukais Išnaudodamas besikeičiančią elektros krūvio tėkmės kryptį, Nikola Tesla variklyje sukūrė kintamąjį magnetinį lauką. Dėl šio lauko sukasi rotorius, varantis veleną, kuris perduoda mechaninę energiją į išorę. Ritės, į kurias teka kintamoji srovė, aplink save sukuria magnetinį lauką. Dėl besikeičiančios elektros krūvio srovės krypties ritėse keičiasi magnetiniai šiaurės ir pietų poliai.

Besikeisdami poliai priverčia magnetinį lauką judėti aplink rotorių. Magnetinis laukas rotoriuje sukuria srovę, o srovė aplink rotorių sukuria dar vieną magnetinį lauką.

mikkel juul jensen

3 1

magnetinį lauką besikeičiantys po3 Rotoriaus liai paeiliui traukia ir stumia, tai verčia jį suktis ta pačia kryptimi, kaip ir besisukantis magnetinis laukas. Velenas perduoda mechaninę energiją.

Kai N. Tesla 1882 m. išrado kintamosios srovės variklį, jam buvo 24 metai. Creative Commons

Iliustruotasis mokslas • 2014/11 (86)

Stephen Dalton/Nature PL

Šikšnosparnis vampyras – tikrasis pasaulio Drakula. Vos 50 g sveriantis šikšnosparnis – vienintelis žinduolis, mintantis tik krauju.

ę m i g i s Ap

Jie slapstosi tamsoje ir iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kaip nekaltumo įsikūnijimas. Jie turi pelekus, sparnus ir kojas, tačiau niekada neaišku, kada jie puls. Tūkstančiai gyvūnų rūšių siurbia kraują: vieniems kraujas – svarbiausias maisto šaltinis, o kiti juo tik užkandžiauja, tačiau, priešingai nei vampyrai filmuose, jie nebijo nei česnakų, nei šventinto vandens. 56

Lars Thomas

Universal Pic tures

riauja a k ž u la Draku 897 m. us r t a kerio 1 o e t t S o kino airių rašytojo Braimužkariavo pasau, plįa. Fsailk- o-

žius pyra inys Pasirod Drakula“ vam aujausias kūr Tepe „ n i Vladas žio – u s “ n a ia d ž a d v a roma s r P enė us dyd rakula. kariuom la. Ar žmoga is mas „D in r auju, o Draku si tik kr aip ist jantis, k galvotu grafu maitindamie tsakymus ?A nti, o iš sas tap galėtų išgyve saulės šviesos i ir a r ų y k vamp česna l jie bijo ose. ir kodė ose puslapiu u it rasite k

VICTOR HABBICK VISIONS/SPL/Scanpix

PASLAPTINGI SAULĖS SISTE PAKRAŠČIAI Astronomai daug metų tikėjo, kad tolimiausi mūsų Saulės sistemos užkampiai yra tušti. Jų nuomonę pakeitė atrasta ledo sukaustyta nykštukinė planeta, – sistemos pakraščiuose slepiasi šimtai nedidelių kosminių kūnų ir planetų. Torben R. Simonsen

NAUJ

ASIS R

„2012 VP113“ 0 km Skersmuo apie 45 is nuo Vidutinis nuotol km . lrd m Saulės 39,3 s 4 590 Orbitinis perioda metų

ADINY S

R AS

200 SEDNA 3M . Skersmuo ap ie 1 000 km Vidutinis nu 78,5 mlrd. km otolis nuo Saulės Orbitinis pe riodas 11 40 0 metų

MOS

Paslaptingi kaimynai Saulės sistemos nuošalyje Astronomai nuo kitų Saulės sistemos gyventojų labai nutolusioje srityje aptiko, kaip manoma, dvi nykštukines planetas – Sedną ir „2012 VP113“.

ŽODYNAS

„2012 VP113“

Allan Højen

AV – astronominis vienetas prilygsta vidutiniam atstumui tarp Žemės ir Saulės centrų. 1 AV yra 149 597 870,7 km.

SEDNA KUIPERIO JUOSTA Sedna

Sednos orbita neįtikėtinai ištęsta, planeta nuo Saulės nutolsta nuo 76 iki 975 AV.

„2012 VP113“ aplink Saulę skrieja 80,6–446 AV atstumu.

Vidinė Saulės sistema

„2012 VP113“

Jupiteris Saturnas Plutonas Neptūnas

Uranas