Iliustruotoji istorija, 2013 m. birželis

Page 1

M VA IES DO TO VA S

LON DON AS

Nr. 6 · 2013 Kaina 14 Lt

Didžiausios istorijos dr amos iš arti

1953

CŽV nuvertė Irano vyriausybę vyriausyb Agentai dirba

1941

LAIMĖTI TI BET KOKIA KAINA

JAPONŲ KARO NUSIKALTIMAI Religija

Stebuklingi Vilniaus atvaizdai 1913

Henry Fordui gimė idėja:

100 metų prie konvejerio ISSN 2029-9745

Vasco da Gama

Iš Išjuoktas Indijoje 1497 m. portugalų kapitonas atrado jūrų kelią į Indiją. Tačiau jis buvo nevykęs diplomatas ir niekam tikęs pirklys


TRUMPAI

Naujienos Muziejų šviesa naikina paveikslus BELGIJA Meno istorikai ilgai suko galvas, kodėl kai kuriuose Vincento van Gogho kūriniuose geltona spalva laikui bėgant virto rusva. Pagaliau grupė belgų chemikų pateikė atsakymą į šį klausimą – šedevrus sugadino muziejų apšvietimas. Dauguma muziejų naudoja šviesos diodų (LED) apšvietimą, manyta, jog toks yra tinkamiausias meno kūriniams. Tačiau XIX a. tapytojų naudoto geltono dažų pigmento rentgeno tyrimai parodė, kad LED šviesos poveikis yra priešingas.

Per dešimt metų van Goghas nutapė net

860 paveikslų.

Paneigtas Bajo gobeleno mitas PRANCŪZIJA Ištyrę 70 m ilgio Bajo gobeleno siuvinėjimo techniką, mokslininkai padarė išvadą, kad garsusis gobelenas buvo nuaustas vientisas. Taip jie paneigė gajų mitą, kad gobelenas yra sudarytas iš devynių dalių, kurias visas išaudė Anglijos vienuolės. Gobelenas vaizduoja Normandijos kunigaikščio Vilhelmo Užkariautojo pergalę Hastingso mūšyje 1066 metais.

NEPAVYKUSI OPERACIJA

Balzamuotojai smegenyse paliko instrumentą

Trys klausimai Mislavui Cavkai

Egiptiečiai mirusiojo smegenis ištraukdavo pagaliuku per nosį. Tačiau vienos mumijos kompiuterinė tomografija parodė, kad kartais ši operacija nepavykdavo.

Kaip pagaliukas atsidūrė kaukolėje? Instrumento forma ir medienos analizė rodo, kad pagaliukas buvo naudojamas smegenims pašalinti. Ši lazdelė veikiausiai yra nulūžusi ilgesnio pagaliuko dalis.

P

6

Istorija 6 r 2013

Kas žinoma apie mumijos kilmę? XIX a. Zagrebo arkivyskupas įsigijo šią mumiją nežinomoje Europos vietoje. Vėliau padovanojo ją muziejui. Sprendžiant iš balzamavimo metodo, mumija datuojama 600–300 m. pr. Kr.

RSNA RADIOGRAPHICS

rieš 2400 metų vienas egiptiečių balzamuotojas netyčia paliko savo instrumentą maždaug 40 metų moters kaukolėje. Moters mumija nuo XIX a. buvo laikoma archeologijos muziejuje Zagrebe, Kroatijoje, o įrankis buvo aptiktas atlikus kompiuterinę tomografiją 2008 metais. Tačiau tik dabar Dubravos universiteto mokslininkai išėmė instrumentą. Mokslininkai mano, kad medinis pagaliukas, įstrigęs tarp momenkaulio ir pakaušio, buvo naudojamas smegenims pašalinti prieš balzamuojant palaikus. Kad mirusiojo kūnas neirtų, iš jo būdavo pašalinami visi vidaus organai. Paprastai balzamuotojas smegenis ištraukdavo pro angą nosikaulyje. Ta smegenų dalis, kurios nepavykdavo užkabinti pagaliuku, išbėgdavo per nosies angą, kai numirėlis būdavo paguldomas ant pilvo. Aptikti įrankį mumijos kaukolėje mokslininkams anksčiau yra tekę tik kartą, todėl įstrigęs pagaliukas pritraukė daug dėmesio. Radinys ypač svarbus dėl to, kad, pasak graikų šaltinių, egiptiečiai bal-

Kompiuterinė tomografija leido aptikti įstrigusį pagaliuką.

zamuojamo kūno smegenis išimdavo metalinėmis replėmis. Šis daugiau kaip 9 cm ilgio medinis pagaliukas leidžia manyti, kad būta ir primityvesnių mumifikavimo būdų, naudojant pigius instrumentus ir jie atliekant procedūrą kartais sulūždavo. „Yra žinoma, kad mumifikavimas buvo paplitęs senovės Egipte, tačiau tai buvo brangi

ir ilga procedūra. Todėl galbūt ne visi buvo balzamuojami vienodai“, – teigia tyrimui vadovavęs radiologas Mislavas Cavka.

Kaip atsirado mumifikacija? Mumifikacija atsirado kaip natūralaus džiūvimo proceso sausoje dykumoje imitacija. Vėliau šią tradiciją formavo sudėtingi religiniai įsitikinimai.

Pagaliukas buvo naudojamas smegenų masei išimti, tačiau jis sulūžo atliekant procedūrą. RSNA RADIOGRAPHICS


Parengė Jesper Bindslev

SIMONA MINOZZI

Vyras milžinas 2,02 m

Baiminamasi dėl mečečių

ITALIJA 202 cm ūgio vyriškis III a. buvo visa galva aukštesnis už kitus Romos gyventojus. Šio vyro griaučiai 1991 m. rasti netoli Italijos sostinės. Vyriškis buvęs labai aukšto ūgio, todėl senovės ligų specialistai jo palaikus kruopščiai ištyrė. Kaukolėje mokslininkai aptiko žymių, jog vyriškio galvoje būta auglio, kuris galbūt paveikė posmegeninę liauką, o ši gamino per daug augimo hormono. Specialistų manymu, vyras sirgo gigantizmu, arba milžinūgyste. Tokia diagnozė senovės žmogui nustatyta pirmą kartą. Ši liga ir šiandien yra labai reta – ja serga tik trys žmonės iš milijono.

SAUDO ARABIJA Didžiąją Medinos mečetę, kurioje yra pranašo Mahometo karstas, ketinama rekonstruoti, kad joje tilptų daugiau piligrimų. Tačiau kritikai baiminasi, kad dvi artimų pranašo bendražygių, Abu Bakro ir Umaro, mečetės sunyks.

TRUMPAI

Romėnas sirgo milžinūgyste

Normalus vyras 1,67 m

Nuotraukoje matyti, kaip iškeliamos patrankos. Jos padėjo mokslininkams nustatyti mūšio vietą. SALVO EMMA

ITALIJA SICILIJA SIRAKŪZAI

UNIKALUS RADINYS

Rastos garsų jūrų mūšį menančios patrankos

Anglų rožė

Ispanai ir britai susitiko mūšyje prie Pasero kyšulio, netoli Sicilijos. Mokslininkai rado penkias puikios būklės šiame mūšyje nuskandintas patrankas.

J

ūrų archeologai prie pietinės Sicilijos pakrantės, netoli Sirakūzų miesto, jūros dugne rado penkias dideles patrankas, kurias dengė vos kelių centimetrų smėlio sluoksnis. Iškėlę iš jūros dugno patrankas, mokslininkai nustatė, kad jos yra iš 1718 m. rugpjūčio 11 d. mūšyje prie Pasero kyšulio dalyvavusio britų laivo. Tai patvirtino ir daiktai, kuriuos archeologai rado netoli patrankų. Tarp jų buvo peilio rankena su angliškais užrašais ir tautiniu simboliu – anglų rože. Ant peilio yra užrašas „Londo“, neabejotinai reiškiąs D. Britanijos sostinę. Mokslininkai vadina šį radinį unikaliu,

nes patrankos stebėtinai gerai išsilaikiusios, nors išgulėjo jūros dugne beveik 300 metų. Patrankos ir kiti radiniai taip pat padėjo tiksliai nustatyti mūšio prie Pasero kyšulio vietą. Šiame garsiame mūšyje, kuriame Ispanijos laivynas kovėsi su aljansą sudariusiomis D. Britanija, Šventąja Romos imperija, Prancūzija ir Nyderlandais, dalyvavo net 60 karo laivų. Prieš mūšį Ispanijos kariuomenė apsiautė Mesinos miestą Sicilijoje. Sicilija, Sardinijos sala, Milano kunigaikštystė ir Neapolio karalystė iki 1713 m. priklausė Ispanijai. Ispanijos karalius Pilypas V svajojo susigrąžinti

Įrašas „Londo“ ir anglų rožė rodo, kad radinys priklausė britų laivui. SALVO EMMA

prarastas italų žemes ir pareikšti teises į Prancūzijos sostą. Taip jis užsitraukė galingų Europos valstybių nemalonę, o mūšis prie Pasero kyšulio baigėsi ispanų pralaimėjimu.

Istorija 6 r 2013

7


ARCHEOLOGIJA b a tu Odiniu

apauta

p ė da

i heologa ose arc Požemiu lų ir servizų, k ų rado gin – batais apaut t taip pa pėdų. DDP IMAG

ES/DAP

D

Archeologai rado

MIRTIES B 700 km ilgio apkasai

IPRAS

VAK A

BELGIJA Vakarų frontas, 1918 m. kovas Praėjus keliems VOK IE T IJA mėnesiams nuo karo pradžios, darosi aišku, kad karas vyks LIUKSEMBURGAS FR apkasuose. Abi pusės pradeda ON TA S kasti požeminius bunkerius PR A NCŪZIJA V ERDENAS palei beveik 700 km ilgio PARYŽIUS fronto liniją. Vienas vokiečių bunkeris iškasamas prie Karpašo miesto. 1918 m. kovą El z a s a s tiesiai į jį pataiko du KARPAŠAS minosvaidžių sviediniai. 0 100 km

ŠVEICARIJA

20

Istorija 6 r 2013

PARENGĖ NIELS-PETER GRANZOW BUSCH IR JONAS BECHGAARD

Prancūzų archeologai atkasė 21 vokiečių kareivį. Jie buvo palaidoti gyvi savo apkasuose paskutiniais Pirmojo pasaulinio karo mėnesiais. Dėl ypatingo šios vietos dirvožemio puikiai išliko bunkeris ir kareivių daiktai, tad mokslininkai sužinojo daugiau apie gyvenimą fronte – ir po žeme.

D

usli priešo artilerijos kanonada dundėjo vokiečių slėptuvėje – 125 m ilgio požeminiame bunkeryje prie prancūzų miesto Karpašo Elzase. Buvo 1918 m. kovo 18-osios popietė. Visą valandą į vokiečių pozicijas palei fronto liniją krito sviediniai. Bunkeryje, vadintame „Kilianstollen“, slėpėsi didžioji 6 pėstininkų kuopos kareivių dalis. Dauguma buvo jauni, vos dvidešimtmečiai, išsiųsti į Vakarų frontą pakeisti milijonų kitų, kuriuos


UNKERĮ Per karą vokiečiai garsėjo gilių bunkerių sistema, kuri turėjo apsaugoti nuo sviedinių. ALL OVER PRESS/GETTY IMAGES

pasaulinis karas jau buvo pasiglemžęs. Čia, lentomis dengtuose koridoriuose, šeši metrai po žeme, kareiviai jautėsi saugūs. Kai kurie gulėjo gultuose, kiti stovėjo ir šnekučiavosi – nė nenumanydami, kad jiems liko gyventi vos kelios minutės. 13.30 val. prancūzai paleido artilerijos salvę į vokiečių įtvirtinimus. Sviediniai buvo iššauti į viršų ir nusileido į „Kilianstollen“. Paprasti sviediniai sprogsta vos atsitrenkę į žemę, bet šie buvo labai sunkūs, uždelsto veikimo, todėl giliai įsmigo į žemę ir tik tada sprogo.

Du sviediniai pataikė į pietinę bunkerio dalį ir sugriovė 60 metrų. 6 kuopos kariai tespėjo pamatyti, kaip medinės bunkerio sienos pakyla į orą, – netrukus visus garsus nuslopino tūkstančiai tonų žemės. 93 metus žuvę kareiviai ilsėjosi po žeme, kol 2010 m. prancūzų statybų bendrovė pradėjo tiesti greitkelį per buvusį mūšio lauką. Pradėjus dirbti, buvo atkastos senos lentos, tad kelio darbininkai susiekė su Reino srities archeologijos departamentu (RSAD). Aptikę pirmąsias griaučių liekanas, archeologai suprato, kad tai neeilinis radinys,

galintis atskleisti naujų žinių apie apkasų karą Vakarų fronte.

Bunkeris – it laiko kapsulė Kasmet Prancūzijos ir Belgijos mūšio laukuose atkasama beveik šimtas Pirmojo pasaulinio karo kareivių palaikų. Retai kada keli kareiviai randami vienoje vietoje, tačiau užgriautoje slėptuvėje atkasti mirties akimirką sustingusių kareivių palaikai yra vienintelis toks atvejis. „Radome bunkerio griūties akimirką gulėjusių, sėdėjusių ir stovėjusių vyrų. Mirtis juos užklupo užsiimančius Istorija 6 r 2013

21


LOS! A K S A S P ISIOS: BAISIO A B : S A ĮSPĖJIM PĖJIMAS ĮS ! S O AL PASK

Susipažinkite

PARENGĖ TOBIAS STENBÆK BRO

Ekscentrikų klubas

Nikola Tesla mylėjo balandį, Oscaras Wilde’as vedžiodavosi omarą, o Einsteinas valandų valandas dėstė savo aštuonmečiam anūkui. Kai kurie turtingi ir žymūs vyrai ir moterys stebino amžininkus savo keistu elgesiu. HETTY GREEN (1834-1916)

Vienintelį kartą, 1909 m. eidama į savo dukters vestuves, Green pasipuošė. ALL OVER PRESS/GETTY

Lošdama biržoje amerikietė Hetty Green pralobo ir tapo turtingiausia pasaulio moterimi. Tačiau „Volstrito ragana“ buvo tokia šykšti, kad turėjo vos vieną drabužį – seną juodą suknelę. Taupumo Hetty Green išmoko dar vaikystėje. Tėvas, turtingas kvakeris, už nepaklusnumą bausdavo dukterį versdamas ją 24 valandas tylėti ir įskiepijo polinkį gyventi kukliai. Hetty Green šykštumas senatvėje pasiekė naujas aukštumas: norėdama išvengti mokesčių inspekcijos, ji kraustydavosi iš vieno lūšnyno į kitą, milijonierė derėdavosi dėl kainos pirkdama net menkiausią mažmožį. Laikraščiai uoliai stebėjo Green elgesį ir sykį aprašė, kaip ji mėgino sužeistą sūnų įtaisyti į labdaringą ligoninę. Kai personalas sužinojo, kad ligonis – milijonierius, jai teko sprukti. Deja, sūnaus koja vėliau gangrenavo ir ją teko amputuoti.

o d i e l “ a n a g a r o t i r „Volst i t o u n e r g n a g i a j o k s u a n ū s Hetty Green labai nenoriai leido savo pinigus, todėl gyveno landynėse, nors buvo turtingiausia pasaulio moteris.


BRIDGEMAN

NEĮTIKĖTINA TIESA Genijus negalėjo rasti namų

Einsteinas rinko nuorūkas

ALBERTAS EINSTEINAS (1879–1955)

Vokiečių fizikas Albertas Einsteinas turėtų džiaugtis, kad išgarsėjo savo mokslo laimėjimais, o ne keistu elgesiu. Pavyzdžiui, jis pergudravo gydytoją, draudusį jam rūkyti pypkę, mokslininkas rinko nuo žemės nuorūkas ir jas rūkė. Jis taip pat plaukiodavo burlaiviu nevėjuotomis dienomis – nes mėgo iššūkius. Dar jis valandų valandas savo aštuonmečiam anūkui skaitydavo paskaitas apie muilo burbulų savybes, aprašytas Newtono. Kartą Einsteinas pasiklydo. Jis paskambino savo sekretorei ir neprisistatęs paprašė adreso. Kai ši atsisakė jį atskleisti, jam teko prisipažinti, kas esąs. Jis maldavo jos niekada nepasakoti apie šį skambutį, tačiau vėliau ji pamiršo šį prašymą.

Gydytojas uždraudė Einsteinui rūkyti pypkę, todėl fizikas pradėjo rūkyti nuorūkas.

GEORGE’AS SITWELLAS (1860–1943)

BRIDGEMAN

Ant vartų, vedančių į dvarą, britų politikas baronetas George’as Sitwellas buvo užrašęs: „Kiekvieno lankytojo prašau man nieku gyvu neprieštarauti, nes tai neleidžia išsiskirti mano skrandžio sultims ir dėl to prastai miegu naktimis.“ Šis užrašas – vienas iš smulkių Sitwello įnorių. Pavyzdžiui, jis sukūrė nedidelį ginklą šaudyti vapsvoms. Didikas stengėsi už brangias sūnaus universiteto studijas sumokėti savo sodo vaisiais ir daržovėmis. Jeigu jo baltos karvės nesipriešindavo, jis jas tapydavo mėlynais raštais.

POLITIKAS NELANKĖ PARLAMENTO POSĖDŽIŲ JOHNAS MYTTONAS (1796–1834)

Sitwellas atsisakė apmokėti žmonos skolas, todėl jai teko sėstis į kalėjimą.

SCANPIX/MARY EVANS

Teigiama, kad į Myttonas visada lę iok medž vesdavosi 2 000 šunų.

Baronetas spalvino karves mėlynai

Vos per 38 gyvenimo metus anglų didikas Johnas Myttonas sugebėjo iššvaistyti visą XVI a. sukauptą šeimos turtą. Jo pomėgiai buvo ekstravagantiški. Pavyzdžiui, studijuodamas Kembridžo universitete jis užsisakė tris statines portveino. Myttonas studijų taip ir nebaigė, tačiau tai nesutrukdė gauti vietos

parlamente – rinkėjus jis papirko dešimties svarų kupiūromis. Nors parlamentaro kėdė Myttonui kainavo labai brangiai, jo politinė karjera buvo viena nesėkmingiausių. Jis dalyvavo tik viename parlamento posėdyje: atėjęs pareiškė, kad salėje per karšta, ir išėjo. 1831 m. Myttonas dėl neapmokėtų skolų atsidūrė už grotų. Po trejų metų kalėjime mirė.

Istorija 6 r 2013

27


Vakarų kolonijos Tolimuosiuose Rytuose pasiduoda galingai imperatoriaus kariuomenei. Naujojoje Japonijos imperijoje žudynės, badas ir prievartavimai tampa kasdienybe. Civiliai gyventojai ir belaisviai sąjungininkų kariai paverčiami vergais iki gyvos galvos.

Japonijos vergų stovykla Rytų Azija tapo

40

Istorija 6 r 2013


Japonų į nelaisvę paimti sąjungininkų kariai virsdavo vaikščiojančiais griaučiais. POLFOTO/CORBIS & POLFOTO/AP

-CTQ PWUKMCNVôNKŇ VGKUOCU

6ĥLĥ KPKEK DWXQ MCT Q CVQTK WU 8CTFC U * KFG

MK 6ĥ 2CTG Lĥ KI RKTO QU OKPK U K MCTQ PKPMCU VTCU ,C RC

PAKARTAS

R LôIŇ XCFC QPKLQU 0WUKM U C RTKGw NVKOCK C I UâLWP -KPKLâ KT TGUKLC I RTKGw KPKPMWU EKXKN DGNCKUXKW UOWTVCU U KWU I [XGP KT VQLWU

& ALL OVER PRESS

Istorija 6 r 2013

POLFOTO/CORBIS

2Q #PVTQLQ RCUCWNKPKQ MCTQ LCRQPŇ MCTQ PWUKMCNVôNKCK DWXQ VGKUKCOK s O X[MöU 6QMKLQ RTQEGUCU DWXQ CPCNQIKwMCU 0KWTPDGTIQ RTQEGUWK MWTKCOG PCEKŇ DWXQ PWVGKUVK OKTVKGU DCWU OG 6QMKLQ RTQEGUG OKTVKGU DCWUOô DWXQ UMKTVC XCF UGRV[PKGOU UCOWTCLCOU MWTKG XCFQXCWLCOK 6ĥLĥ DWXQ CVUCMKPIK Wz ,CRQPKLQU MCTQ OGVCKU X[MF[VWU PWUK MCNVKOWU


RELIGIJOS ISTORIJA

Ar Dievas Egipto faraonas Echnatonas buvo pasmerktas kaip karalius eretikas, nes panaikino senųjų Egipto dievų kultą. Tačiau po 100 metų jo idėją galbūt perėmė Mozė. POLFOTO/CORBIS & SHUTTERSTOCK

A K Š I S R E V O R T N KO ATONO TEORIJA Mozė pasiskolino egiptiečių dievą Apie 1350 m. pr. Kr. Egipto faraonas Echnatonas panaikino senųjų egiptiečių dievų kultą ir įsakė garbinti naują dievą – Atoną. Pasak kelių tyrėjų plėtojamos teorijos, maždaug po 100 metų iš

48

Istorija 6 r 2013

vergovės Egipte išsivadavę izraelitai perėmė iš egiptiečių monoteizmo idėją. Atono teorijos šalininkai teigia, kad krikščionių ir žydų išpažįstamo vieno Dievo idėja buvo perimta iš Egipto faraono.


atėjo iš Egipto ilgainiui jo atminimas išblėso. Jei ir būdavo minimas, tai tik kaip karalius eretikas. Kai XIX a. viduryje imta intensyviau tyrinėti senovės Egipto istoriją, Echnatonas buvo vienas iš faraonų, kurio vietą karalių sąraše mokslininkams buvo sunkiausia nustatyti. Daug kas paaiškėjo, kai anglų egiptologas Flindersas Petrie 1893 m. pradėjo kasinėti Amarnos miesto griuvėsius, esančius 300 km į pietus nuo Egipto sostinės Kairo. Flindersas Petrie rado rūmų liekanas ir keletą šventyklų – šie pastatai buvo pastatyti paskubomis ir po kelerių metų apleisti. Įrašai rodė, kad šis miestas kadaise buvo faraono Echnatono sostinė. Miestas vadinosi Achetatonas (Saulės disko horizontas), archeologiniai kasinėjimai suteikė naujų žinių apie paslaptingąjį karalių eretiką ir jo sukeltą sumaištį Egipte. Skaitydami šventyklų įrašus egiptologai atskleidė, kad Echnatonas savo pavaldiniams buvo įsakęs garbinti tik vieną dievą – visagalį Atoną, kurį simbolizavo saulės diskas.

Sigmundas Freudas atkreipė dėmesį į tai, kad monoteizmo atsiradimas Egipte ir izraelitų sandora su Dievu įvyko tuo pačiu metu. Nuo to laiko istorikai, profesionalai ir mėgėjai ne kartą bandė įrodyti, kad žydų, taigi ir krikščionių vieno Dievo idėja kilusi faraonui Echnatonui. Taip manyti juos verčia senovės rašto šaltiniai ir faktas, kad archeologiniai radiniai, susiję su žydų krikščionių religija, yra vėlesnio laiko nei faraono Echnatono valdymo metai.

Faraonui gimė šviesi idėja Echnatonas buvo labai prieštaringai vertinamas senovės Egipto valdovas. Jo įpėdiniai darė viską, kad jis būtų užmirštas. Daugelis jo statulų buvo sudaužytos, ir

ra

Mozės pabėgimas iš Egipto į Kanaaną

io

s

Abraomo šalis

na

em

Dievas patriarchui Abraomui buvo pažadėjęs Kanaano žemę (Pradžios knyga). Čia izraelitai apsigyveno pabėgę iš Egipto.

aa

ž Vidur

Ka

n

Nauja sostinė Įžengęs į sostą, Echnatonas po kelerių metų Egipto sostinę iš Tėbų perkėlė į naujai pastatytą miestą Achetatoną (Saulės disko horizontas).

Mozės sandora su Dievu

as

S

Sinajaus kalnas Achetatonas

Izraelitams perėjus Raudonąją jūrą, Mozė užlipo ant Sinajaus kalno ir sudarė sandorą su Dievu (Išėjimo knyga).

R

Egip tas Garbintojų prieglobstis

ra jū

Po Echnatono mirties Atono garbintojai pasislėpė Nilo upės Elefantinos saloje, pietiniame šalies pakraštyje.

Tėbai

ji no do au

enajame Testamente (ST) pasakojama, kaip Mozė išvedė iš Egipto Izraelio tautą, persekiojamą galingo faraono, kuris buvo pasiryžęs su savo kariuomene ir kovos vežimais sugrąžinti izraelitus į vergiją. Tądien Dievas buvo su Moze. Kai bėgliai pasiekė Raudonąją jūrą, Dievas praskyrė vandenis, kad izraelitai galėtų pabėgti. Faraonas su savo galinga kariuomene juos vijosi, bet tada Dievas liepė jūros vandenims susijungti, ir visi egiptiečiai paskendo. Netrukus izraelitai pasiekė Sinajaus kalną. Griaudint perkūnui ir aidint ragui Mozė užlipo ant rūkstančio kalno ir ten sudarė sandorą su Dievu: jei izraelitai laikysis Dešimties Dievo įsakymų, kuriuos Dievas padiktavo Mozei, Viešpats atsilygindamas amžinai laimins ir saugos savo išrinktąją tautą. „Neturėsi kitų dievų, tiktai mane“, – toks buvo pirmasis Dievo įsakymas. Pasakojimas apie pranašo Mozės sandorą su Dievu yra aprašytas ST Išėjimo knygoje. Tačiau ar šis tekstas gali būti laikomas tiesa, priklauso nuo skaitytojo įsitikinimų: tradicinis mokslas nepripažįsta ST kaip istorinio šaltinio, nes daugelis jo pasakojimų negali būti patvirtinti kitų šaltinių ir archeologinių radinių. Iki šiol ginčijamasi, ar sandora su Dievu iš tiesų buvo sudaryta – tačiau jeigu susitikimas ant Sinajaus kalno iš tiesų įvyko, istorikų vertinimu, tai atsitiko maždaug prieš 3 300 metų. Artimųjų Rytų istorijoje šis laikotarpis yra vienas įdomiausių, nes tuo metu Egipto faraonas paskelbė savo pavaldiniams naują valstybinę religiją, kurioje garbinamas tik vienas dievas – Atonas (Saulės diskas). Tai yra pirmasis žmonijos istorijoje monoteistinės religijos pavyzdys. Prieš 75 metus austrų psichologas

Nil

PARENGĖ ELSE CHRISTENSEN

Daugiau kaip 75 metus mokslininkai plėtoja teoriją apie tai, kad mintis apie vieną Dievą kilo Egipto faraonui. Jei pasirodytų, kad ši teorija pagrįsta, ji sugriautų daugelio pasaulio religijų pamatą.

Elefantina

Nubij

a Istorija 6 r 2013

49


MADA

0 cm

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

Grožis bet kokia kaina Radioaktyvus kremas, graužianti pudra ir tabletės su arsenu. Moterys trokšta būti gražios jau daugelį šimtmečių, tačiau noras puoštis kai kurias suluošino, o kai kurias ir pražudė. PARENGĖ MICHELLE SKOV BIRIDGEMAN

Iki randų nubalintas veidas Daugelį šimtmečių moterys bet kokia kaina troško blyškios odos. Rezultatas – nevaisingumas, psichikos sutrikimai ir rauplėtas veidas. Kas Nuodinga veido pudra Kur Senovės Viduržemio jūros regione tarp aukštuomenės, Japonijoje ir Renesanso Europos dvaruose Kada Švino baltalo pudros egzistavo kelis tūkstantmečius. Populiariausia balinti odą buvo XVI amžiuje

Š

vino baltalo pudra buvo viena pirmųjų priemonių, kurias moterys naudojo geisdamos kreidos baltumo veido. Archeologai rado pudros indelių senovės Graikijos ir Italijos teritorijose. Kasyklų liekanos Graikijoje rodo, kad švino baltalas buvo masiškai gaminamas, o II a. graikų gydytojas Galenas pasakojo apie paplitusį pudros naudojimą tarp pasiturinčių moterų. Moterų tuštybė kainavo brangiai: pudra ėsdavo odą ir sukeldavo deginančią egzemą, mat švino baltalas yra labai nuodingas. Kartą užtepusios nuodingų miltelių ant odos, moterys nebegalėdavo liautis, nes reikėjo paslėpti sugraužtą veidą dar storesniu makiažo sluoksniu – ir dėl grožio kęsti skausmą. Ne tik veidas pasidarydavo randuotas ir grublėtas nuo pudros. Organizme susikaupęs švino baltalas sukeldavo smegenų pažeidimų, psichikos ligų ir nevaisingumą. Nors pasekmės buvo baisios, švino baltalo milteliai buvo labai paplitę, o antikinė pudros mada atgimė XV–XVII a. Anglijoje. Turtingos moterys džiaugdavosi išskirtine porceliano baltumo oda užsitepusios kiaušinio baltymo ir nuodingo švino baltalo bei gyvsidabrio mišinio. Pati Anglijos karalienė Elžbieta I (valdė 1558–1603) nuolat vartojo lipnų nuodingą mišinį, dažniausiai ji buvo vaizduojama vaiduoklio blyškumo oda.

54

Istorija 6 r 2013

veidas Rauplėtas

Plačiai pripažinta Elžbietos I mirties teorija: ją pražudė švino baltalas, buvęs kosmetinių medžiagų sudėtyje. Sklido gandai, kad jos veidas buvo toks randuotas, jog jai tekdavo tepti kelių centimetrų storio makiažo sluoksnį randams paslėpti.


Pasimatuokite: 33 cm moterų liemens apimtis buvo laikoma tobula Kotrynos Mediči dvare. 13

14

15

16

17

18

19

20

21

22

23

24

25

26

27

28

29

30

31

32

BRIDGEMAN

Išsiplėtusių vyzdžių mada Kas Akių lašai iš nuodingų uogų Kur Iš pradžių – Italijoje, Ispanijoje. Vėliau – visoje Europoje, JAV Kada Maždaug 1400–1700 m., mada grįžo XX amžiuje Venecijos moterys Renesanso epochoje dievino išsiplėtusius vyzdžius. Jų paslaptis – šunvyšnės augalo, vadinto „belladonna“, sultys. Tai vienas nuodingiausių Europos augalų. Lašai išplėsdavo vyzdžius, ir akys atrodydavo svajingai ir geidulingai. Deja, netrukus pasireikšpasireik davo šalutinis lašų poveikis: pablogėdapablog vo regėjimas, peršėreg davo akis, pradėdavo daužytis prad širdis. Kasdien lašindamosi šunvyšnės, ilgainiui moterys rizikuodavo apakti, nes nuodai neleisdavo vyzdžiams susitraukti – neapsaugodavo akių nuo ryškios šviesos. Šalutinis poveikis neatgrasė nuo akių lašų, jie vėl išpopuliarėjo XX a. pradžioje.

ganai Pažeisti or

Lieknos, bet nesveikos

Nuodingi lašai

Kas Korsetas Kur Paplitęs Europoje ir Amerikoje tarp aukštuomenės Kada Nuo XVI a. vidurio iki XX a. 3 dešimtmečio pradžios

SCANPIX

Nuodingos šunvyšnių sultys išplėsdavo moterų akių vyzdžius.

Prancūzijos karalienė Kotryna Mediči, įsispraudusi į korsetą, pradėjo ilgai gyvavusią madą.

Kotryna Mediči, Prancūzijos karalienė, XVI a. viduryje įsispraudusi į korsetą, nė nenumanė, kokią įtaką padarys moterų mados pasauliui. Daugiau negu 350 metų ji įkvėpė ponias mažintis liemens apimtį. Pirmieji korsetai buvo kaldinami iš geležies plokštelių, tačiau vėliau korsetų gamintojai pradėjo gaminti vartotojoms patogesnius medžiaginius vys-

tus su banginių kaulų, medžio arba plieno karkasais. Vis dėlto korsetu nebuvo žavimasi besąlygiškai. XVIII a. gydytojai laikėsi nuomonės, kad korsetas gali sukelti krūties vėžį, tuberkuliozę, isteriją, deformuoti organus ir iškreipti stuburą. 1769 m. danų gydytojas Jensas Bangas niršo ant žiaurių motinų, kurios nėštumo metu taip susiverždavo, kad „staiga imdavo kraujuoti, gimdydavo anksčiau laiko užuojautos vertus vaikus ir dažnai mirdavo per anksti kartu su tais, kuriems turėdavo duoti gyvybę“. 1893 m. JAV rašytoja Helen G. Ecob aprašė „kepenų korseto“ fenomeną: suveržtas liemuo per daugelį metų deformuoja kepenis ir jos beveik pasidalija į dvi dalis.

Juo labiau paliegusi, juo gražesnė Kas Ligoto žmogaus išvaizda Kur Europos ir Amerikos aukštuomenėje Kada XIX a. Viktorijos epochoje geidžiama dama buvo bejėgė ir rafinuota. Išvaizda turėjo pabrėžti trapų moters grožį. Makiažą darydavosi tik prostitutės ir aktorės, jis netiko padorioms merginoms. Jos rinkosi kitą būdą – badavimo die-

tas. Moterys malšindavo apetitą gerdamos bjaurius acto, opiumo toniko ir gesintų kalkių mišinius. Tačiau dietų, acto ir korseto nepakako norint atrodyti išblyškusiai ir trapiai. Daugelis moterų ieškojo veiksmingesnių priemonių, pvz., „Doctor Simms’ Arsenic Complexion Wafers“ piliulių su mirtinu nuodu – arsenu. Nuodai slopino deguonies absorbciją kraujyje, todėl moterų oda tapdavo tokia, kokios troško, – perregima.

Austrijos imperatorienė Elžbieta (valdė 1854–1898) buvo laikoma labai gražia. Nuo griežtos dietos ji buvo liekna, mieguista ir apatiška. POLFOTO/CORBIS

lkis Amžinas a

Historie 2 r 2012

55

33


JA I R E S A J U NA

CŽV didžiausias triumfas Misija 1953 m. britai norėjo išlaikyti Irano naftos kontrolę, o

amerikiečiai bijojo, kad šalyje gali įsigalėti komunistų vyriausybė. Amerikietis CŽV agentas sumanė klastingą planą, kaip nuversti Irano žmonių mylimą ministrą pirmininką Mohammadą Mossadeqą. Planas pavyko, tačiau padariniai buvo katastrofiški.

58

Istorija 6 r 2013


UŽ PRIEŠO LINIJOS

1. Slaptas agentų karas

Slaptajai tarnybai 4 000 Nr. 5/2013 metų.

2. CŽV įvykdė valstybės perversmą Irane.

Nr. 6/2013

3. „Mossad“ medžiojo nacių lyderius. Nr. 7/2013

4. KGB stengėsi pakenkti Vakarų valstybėms.

Nr. 8/2013

5. MI6 papirko Rytų bloko slaptųjų tarnybų vadovus. Nr. 9/2013

5&)&3"/"4 r SSRS 1953 m. JAV ėmė kelti nerimą, kad vis dauK ASPIJOS JŪRA giau šalių įsigali komunistų valdžia. TEHERANAS Jau trejus metus ameIRANAS rikiečiai su komunistų pajėgomis kovojo Korėjoje, o ekspertai perspėjo, kad tokia pat padėtis gali susidaryti ir strategiškai svarbiame Irane.

Šachas

Irano ministras pirmininkas Mossadeqas buvo nekenčiamas D. Britanijoje, o JAV kėlė baimę. Abi šalys sumanė pasinaudoti Irano monarchu šachu ir nuversti žmonių mylimą politiką. POLFOTO/CORBIS & GETTY IMAGES

Istorija 6 r 2013

59


Istorinė apžvalga XV A. PAB. – XVI A. PR.

VILMO NAREČIONIO DIZAINAS, PARENGĖ GINA VILIŪNĖ

YTĖ GRIGEL JUDITA

Stebuklingi Vilniaus atvaizdai

Lukiškių Dievo Motinos ikona

Nuo krikščionybės įsigalėjimo gyvuoja tikėjimas šventųjų atvaizdų stebuklingumu, jų gydančia ir saugančia galia. Vilniuje, bažnyčių ir vienuolynų mieste, tokių atvaizdų būta daug. Pirmieji stebuklingi atvaizdai buvo stačiatikių Dievo Motinos ikonos, šių darbų autorystė tradiciškai priskiriama šv. Lukui Evangelistui. Tokią ikoną į Vilnių atsivežė Maskvos kunigaikštytė Elena, tapusi Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro žmona. Vėliau stebuklingaisiais buvo skelbiami ir katalikiška maniera tapyti paveikslai. Da Dažniausiai vieno ar kito atvaizdo kultą skleid skleidė vienuoliai, turėję savus šventuosius. Prie atvaizdų dažnai būdavo vedamas registras, jame žymėti šventojo atvaizdo įvykdyti stebuklai. Oficialus procesas reikalavo sudaryti bažnytinę komisiją stebuklams tirti ir tik nustačius tikrumą atvaizdas būdavo vainikuojamas popiežiaus palaimintomis karūnomis. Be oficialiai stebuklingais pripažintų paveikslų, mieste yra nemažai nekarūnuotų, stebuklais garsėjančių atvaizdų. Šalia jų negęsta žvakelės, netyla maldos. Atvaizdo galią parodo votų – dėkingumo ženklų – gausa. Juos tikintieji aukoja stebuklingajam atvaizdui kaip padėką už išklausytus prašymus. 72

Istorija 6 r 2013

Bizantine maniera nutapyta ikona iš i Rusijos į Lietuvą XVII a. buvo atvežta kaip atve karo grobis ir kurį kur laiką kabėjo Dumblių Dumbli dvarelio koplyčioje. Kartą, Kart kilus gaisrui, kunigas apnešė apne ikoną aplink namą ir gaisras nuslopo. Taip pasklido gandas apie ikonos stebuklingumą, klingum ji buvo perduota SeiIkona la iko nų dominikonams, vėliau atsidūv siu molb ma seniauert bos kūri inės tapyrė Vilniaus Lukiškių dominikonų niu Lietu voje, ji sau bažnyčioje. Tikinčiųjų stebukling niaus Šv oma Vilgomis ikonos galiomis buvo tiek . apašta lų Pilypo ir daug, kad dominikonams teko Jokūbo bažnyčio statyti didesnę, mūrinę bažnyčią. je. 1684–1688 m. vykę stebuklai buvo surašyti į 1737 m. išleistą knygą „Mistinis fontanas“. Amžiams bėgant, Dievo Motinos atvaizdas buvo ne kartą atnaujintas, pertapytas. 2008 m. ikona pakliuvo į restauruotojų rankas. Nuvalius vėlesnių laikų užtapymus, buvo atidengtas pirminis Dievo Motinos atvaizdas, sukurtas XV–XVI a. sandūroje.

XVII A.

Aušros vartų Šio švento paveikslo istorija prasidėjo nuo gynybinių miesto vartų, kuriuose buvo kabinami šventųjų atvaizdai, turėję saugoti miestą. Kai greta Medininkų vartų įsikūrė vienuoliai basieji karmelitai, jie ėmėsi globoti vartų paveikslą, pastatydino koplyčią. Dabartinis paveikslas, vaizduojantis Mariją be kūdikio, nėra pirmasis, kabėjęs vartuose. Jis nutapytas XVII a. Vilniuje, o puošnų kalstytą drabužį nukalė Vilniaus auksakaliai. Švč. Mergelės Marijos kultas ypač paplito po XVII ir XVIII a. karų, nusiaubusių Vilnių. Vilni Išlikę nemažai legendų, pasakojančių, kaip Švč. Mergelė Marija baudė jan įsibrovėlius. Stebuklingas paveikslas įsibrov kabėjo aukštai vartuose, o koplyčia buvo kab nedidelė, todėl vienuoliai neleido visų


XV A. PAB. – XVI A. PR.

Tai antras paveikslas Lietuvoje, karūnuotas popiežiškomis karūnomis.

madonos paveikslas

VLADIMIRAS IVANOVAS

norinčiųjų užeiti vidun. Taip atsirado paprotys melstis prie šio paveikslo tiesiog gatvėje, suklupus ant grindinio.

Madonos ilgus amžius dalijamą Dievo malonę iliustruoja daugiau kaip 8 tūkst. dėkingumo ženklų.

Popiežiaus Pijaus XI palaimintomis auksinėmis karūnomis Aušros vartų madona vainikuota 1927 metais.

Tai vienintelis Lietuvoje esantis vainikuotos Švč. Mergelės Marijos paveikslas, kuriame madona vaizduojama be kūdikio.

Šv. Kazimiero Trirankio paveikslas Karalaitis Kazimieras Jogailaitis, miręs 1484 m. kovo 4 d., garsėjo pamaldumu ir asketiškumu. Nors oficialiai kanonizuotas 1602 m., šv. Kazimieras buvo garbinamas ir XVI amžiuje. Maždaug 1521 m. nutapytas šv. Kazimiero atvaizdas yra vienas pirmųjų jam skirtų paveikslų. Pasakojama, jog vienas šventąjį karalaitį garbinantis dailininkas nutarė nutapyti paveikslą. Jame šv. Kazimieras pavaizduotas su kunigaikščio karūna, rankose laiko rožinį – pamaldumo švč. Mergelei Marijai simbolį ir lelijas – skaistumo, nekaltumo ir tyrumo simbolį. Baigęs paveikslą, dailininkas nusprendė pertapyti šventojo ranką, laikančią lelijas. Užtapęs pirmąją, pavaizdavo dešinę ranką sulenktą. Tačiau po kurio laiko pirmoji ran-

Laikoma, kad paveikslas, esantis greta šv. Kazimiero relikvijų, gausus Dievo malonių. Jis yra Vilniaus katedros Šv. Kazimiero koplyčioje.

ŠV. VYSK. STANISLOVO IR ŠV. VLADISLOVO ARKIKATEDRA BAZILIKA

ŠV. VYSK. STANISLOVO IR ŠV. VLADISLOVO ARKIKATEDRA BAZILIKA

Legenda pasakoja, kad šis paveikslas XVI a. pradžioje buvo rastas nežinomos bažnyčios griuvėsiuose ir atiduotas Vilniaus bernardinams. XVII a. pradžioje LDK kancleris Leonas Sapiega pastatydino Šv. arkangelo Mykolo bažnyčią ir išprašė

šį paveikslą iš bernardinų. Jis buvo pertapytas, išpuoštas ir pakabintas bažnyčios Didžiajame altoriuje. Per 1655 m. karą bažnyčia sudegė, bet paveikslas išliko nesugadintas. Tada imta tikėti jo stebuklingomis galiomis. Netrukus vyskupas sudarė komisiją stebuklams, įvykusiems dėl paveikslo įtakos, ištirti. 1750 m. rugsėjo 8 d. paveikslas buvo vainikuotas popiežiaus Benedikto XIV atsiųstomis karūnomis, papuoštas brangiųjų metalų ir akmenų „drabužiu“. XX a. karai ir nelaimės pradangino puošnų paveikslo rūbą ir jam skirtus dėkingumo ženklus, o Šv. arkangelo Mykolo bažnyčią pavertus muziejumi, „Sapiegų Madona“ rado naujus namus Vilniaus katedros Goštautų koplyčioje.

ka išryškėjo paveiksle. Dailininkas vėl pamėgino užtapyti trečiąją ranką, tačiau nesėkmingai. Tai buvo palaikyta stebuklu, bylojančiu apie šventojo karalaičio dosnumą ir rūpestį varguoliais, ir Šv. Kazimiero Trirankio atvaizdas pakabintas koplyčios altoriuje.

VLADIMIRAS IVANOVAS

Sapiegų Madona

APIE 1521 M.


Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.