KLAUSKITE
Kodėl negalime kutenti savęs? Kaip veikia dirbtinė širdis? Ar gyvūnai sapnuoja?
ANTSVORIS: Tunkame dėl žarnyno bakterijų
mosios Lieknina rijos te k a b
osios Tukinam jos ri te k a b
2014 Nr. 6 Kaina 13.90 Lt
REVOLIUCIJA Nuo lėktuvų detalių iki Lady Gagos suknelės – 3D spausdinimas įsitvirtina visur. Nuotykiai tik prasideda.
ŽEMĖS ASMENS SARGYBINIS ISSN 1822-8003
www.iliustruotasismokslas.lt
Gravitacinis Jupiterio laukas iš Saulės sistemos išrenka pavojingus kosminius kūnus.
11 metrų sėkmę lembaudinio kelios deš ia sekundžių imtys .
W
SVEIKI,
44
6
J
ei dar nematėte, kaip veikia 3D spausdintuvas, nuskaitykite 28 puslapyje esantį QR kodą ir išvysite, kaip lazerio spindulys kone stebuklingai metalo miltelius paverčia 3D objektu. 3D komponentų yra lėktuvuose, palydovuose, dirbtinėse galūnėse, papuošaluose... Ši technologija atkeliavo net į mados pasaulį. Ir tai tik pradžia. Manoma, kad 3D spausdintuvai greitu laiku bus tokia pat svarbi pramonės dalis, kokia kadaise buvo garo varikliai ir konvejeriai. Apie įvairią techniką ir ateities 3D bendruomenę skaitykite 22–29 puslapiuose. Aleksandras Ikamas
22
62 30
STEBUKLINGI TRIUKAI SU ORGANIZMO SUPERLĄSTELĖMIS
CLAUS LUNAU • B. THOMAS / GETTY IMAGES • M. WISNIEWSKA / THINKSTOCK • OAK RIDGE NATIONAL / SPL • SPL / SCANPIX
TURINYS NR. 6/2014 6
Nuo Parkinsono ligos ir diabeto iki regos sutrikimų ir leukemijos. Kamieninių ląstelių tyrimai darosi vis efektyvesni, tad mokslininkai tikisi po kelerių metų jomis galėsią gydyti ne vieną ligą. 54 p.
KLAUSKITE
Moksliniai atsakymai į skaitytojų klausimus
14
KAdras
Nuotrauka, apie kurią svajoja visi fotografai
16
NAUJIENOS
Nauji rezultatai ir atradimai iš viso pasaulio
7 350 km/val.
NAUJIENOS Lėktuvas šešiskart greitesnis už garsą. Žemės branduolį sudarė geležies lašeliai. Naujas rentgeno prietaisas mato minkštuosius audinius. 16 p.
NAUJA SERIJA GYVYBĖS TRIUMFAS
Gyvybės kibirkštį įžiebė Marsas
Naujausi Marso meteorito tyrimai atskleidžia, kad gyvybei atsirasti svarbios cheminės medžiagos atkeliavo į Žemę iš Raudonosios planetos. 36 p.
22
3D spausdintuvas keičia mūsų pasaulį
30
Kaip tobulai įmušti įvartį iš 11 m žymos
36
GYVYBĖS TRIUMFAS. 1 DALIS Gyvybės kelias iš Marso
42
TOP 10 Miestai, kuriems gresia žemės drebėjimai
44
Su antsvoriu kovoja bakterijos
50
Šias pabaisas gali mylėti tik mamos
54
Kamieninės ląstelės – organizmo superląstelės
62
Jupiteris ne kartą gelbėjo Žemę
70
IŠRADIMAI IR GAMINIAI
72
PASITIKRINKITE ŽINIAS
Technologijos įdomybės IQ ir testai
Ką daryti su QR kodais: 1. Į išmanųjį telefoną ar planšetinį kompiuterį atsisiųskite nemokamą kodo nuskaitymo programėlę, pavyzdžiui, „i-nigma“. 2. Paleiskite programėlę ir nuskaitykite žurnale esantį kodą. 3. Mėgaukitės vaizdo klipais, garso įrašais ir programėlėmis.
Iliustruotasis mokslas • 2014/6 (81)
5
Kokia yra didžiausia šuniukų vada? 2004 m. Anglijoje italų mastifo veislės patelė Abellatino Arabella atsivedė 24 šuniukus – 15 patinėlių ir 9 kalytes.
KLAUSKITE
Kurie gyvūnai ėda daugiausia, palyginti su kūno dydžiu? Gyvūnų medžiagų apykaita ir apetitas priklauso nuo jų dydžio, kūno temperatūros ir fizinio aktyvumo. Paprastai nedideli ir fiziškai aktyvūs gyvūnėliai ėda daugiau nei dideli ir lėti gyvūnai. Pavyzdžiui, kirstukas per dieną paprastai suėda tiek, kiek pats sveria, o
Thinkstock
Paukščių apetitas geriausias Suvartojamo maisto kiekis priklauso nuo kūno temperatūros, dydžio ir aktyvumo.
dramblys suėda tik 5 proc. kūno svorio prilygstantį maisto kiekį. Be gyvūno fiziologijos, svarbi ir jo gyvenamoji aplinka. Šaltoje aplinkoje gyvenantys gyvūnai paprastai ėda daugiau nei šiltųjų kraštų gyventojai. Tai apibendrinti sunku dėl specifinių
Kūno temperatūra
ypatybių. Šaltame vandenyje gyvenančioms žuvims daug maisto nereikia, nes jų kūno temperatūra žema, be to, jos nėra fiziškai aktyvios. Apskritai, geriausias apetitas būdingas paukščiams, tačiau labai priklauso ir nuo rūšies.
Aktyvumas
Dydis
Apetito lygis
Paukščiai
Aukšta
Didelis
Mažas
11
Žinduoliai
Aukšta
Didelis
Mažas–didelis
10
Amfibijos
Įvairi
Didelis
Mažas
2
Ropliai
Įvairi
Mažas–didelis
Mažas–didelis
1
Ar visi toleruoja pieną? Kūdikiai toleruoja motinos pieną, tačiau gebėjimą toleruoti pieną didžioji dalis pasaulio gyventojų praranda iš karto, kai motina nustoja maitinusi krūtimi. Problema yra ta, kad piene yra nedidelė daug energijos turinti laktozės molekulė. Laktozės žarnynas neįsisavina, ją laktazės fermentas turi suskaidyti, pavyzdžiui, į gliukozę ir galaktozę, tik tada galima išgauti energijos. Jei tai
nepavyksta, laktozė dirgina žarnyną ir blogiausiu atveju sukelia viduriavimą. Laktazę gaminantį geną turi beveik visi žmonės, tačiau šio geno aktyvumas paprastai sumažėja, kai nutraukiamas maitinimas krūtimi. Apie trečdalis pasaulio gyventojų, ypač Šiaurės Europoje, turi mutavusį geną, kuris laktazės genui leidžia išlikti aktyviam visą gyvenimą.
Tik 1 iš 3 suaugusiųjų toleruoja pieną Paprastai genas, leidžiantis kūdikiams toleruoti pieną, yra nuslopinamas, pasibaigus maitinimui krūtimi. Apie trečdalio pasaulio gyventojų šis genas nenuslopinamas.
10
Iliustruotasis mokslas • 2014/6 (81)
Galinčiųjų toleruoti pieną procentinė dalis 0–20 20–40 40–60 60–80 80–100
Thinkstock & Claus Lunau
Mutavęs genas, kuris labiausiai paplitęs tarp Šiaurės Europos gyventojų, leidžia suaugusiesiems pieną toleruoti visą gyvenimą.
Kamanės skraido aukščiau už kitus vabzdžius. Eksperimentuodami laboratorijoje mokslininkai jas privertė skristi veikiant slėgiui, kuris atitinka 8 000 m aukštį.
NAUJIENOS
Paukščių Takas turi dvi papildomas vijas
Slėgis iš uolienų išstumia geležį
ASTRONOMIJA. Anksčiau astronomai manė, kad Paukščių Takas turi tik dvi spiralės formos vijas, tačiau naujas Lidso universiteto (Didžioji Britanija) tyrimas atskleidė dvi papildomas vijas, kurios iš Paukščių Tako centro driekiasi į išorę. Paukščių Tako formos tiesiogiai pamatyti negalime, nes esame šios galaktikos viduryje. Tad mokslininkai radijo teleskopais Australijoje, Kinijoje ir JAV 12 metų stebėjo apie 1 650 jaunų masyvių žvaigždžių. Remdamiesi žvaigždžių ryškumo ir atstumų skaičiavimais, jie padarė išvadą, kad jos yra pasiskirsčiusios keturiose pagrindinėse vijose.
MANTIJA
Geležies lašeliai
2. Lašeliai sudaro upelius, kurie per uolienos daleles mantijoje sunkiasi gilyn į branduolį.
Iliustruotasis mokslas • 2014/6 (81)
claus lunau
rai. Rezultatai rodo, kad branduolys susidarė laipsniškai, nors anksčiau buvo manyta priešingai. Jis susidarė per milijonus metų trukusį metalinį lietų. Geležies lašeliai iš mantijos, t. y. vidurinės Žemės sferos, esančios tarp plutos ir branduolio apie 2 900 km gylyje, sunkėsi į branduolį. Mokslininkų teigimu, daugiau kaip 1 000 km gylyje slėgis iš uolienos išstūmė geležį. Geležies lašeliai sudarė upelius, kurie tekėjo uoliena žemyn, kaip kavos aparate per maltą kavą sunkiasi vanduo.
sė j
Per
18
GEOLOGIJA. Giliausiai pragręžę mūsų planetą žmonės pasiekė šiek tiek didesnį nei 12 km gylį – tai sudaro tik nedidelę dalelę apie 6 400 km kelionės į Žemės centrą. Remdamiesi eksperimentais, Kalifornijoje (JAV) įsikūrusio Stanfordo universiteto mokslininkai savaip išaiškino vieną iš daugelio mūsų pasaulio paslapčių – kaip susiformavo iš geležies sudarytas branduolys. Naudodami sudėtingą rentgeno spindulių technologiją, mokslininkai ištyrė, kaip geležis ir uoliena elgiasi, esant Žemės centre būdingam milžiniškam slėgiui ir aukštai temperatū-
ys
Pagal naują teoriją, branduolį suformavo geležis.
Š aul
Žemės branduolį sudarė geležies lašeliai
bė
Perkoliacija
as
Gul
Uolienos dalelės
1. Didesniame nei 1 000 km gylyje po Žemės paviršiumi, mantijoje, milžiniškas slėgis ir aukšta temperatūra iš uolienos milijardų lašelių pavidalu išstumia geležį.
Ke nt a Saulė
ur
Urquhart et al.
BRANDUOLYS
as
Mokslininkų teigimu, Žemės branduolys susidarė ne iškarto, kaip manyta anksčiau. Jie įsitikinę, kad milžiniškas slėgis iš mantijos išstūmė geležį. Geležies lašeliai sunkėsi žemyn ir ilgainiui suformavo branduolį.
Mokslininkų teigimu, mūsų galaktiką sudaro keturios pagrindinės vijos.
ĮTAMPA LĄ PAVERČ STELES IA K AMI ENINĖM IS L
ąsteles g ali vertingo ma priversti virsti mis kam ląstelėm ieninėm is. D is lininkai p arydami tyrimą m elių bluž o ksnies kūnelius paveikė rū kraujo gštimi, ir to kamie šie v nin šį metod ėmis ląstelėmis. D irą ketinam abar a išband žmonių lą yti su stelėmis .
40
minučių – tiek japonų superkompiuteris K imitavo sekundę 1 % žmogaus smegenų veiklos.
V I E TO S T R A U KO S TA Š K A S Londonas, Didžioji Britanija
Dviračių juostos virš traukinių Ateityje dviratininkai per Londoną mins pedalus aukštai virš transporto grūsčių. Architektų bendrovė „Foster + Partners“ svajoja nutiesti 220 km ilgio dviračių takų virš geležinkelio bėgių, maždaug trečio aukšto lygyje. Šiose juostose būtų įrengta daugiau kaip 200 įvažiavimo takų.
Fosters + Partners
University of Missouri
Gabiais įrankių naudotojais tapome dėl mažo kaulelio
Amerikoje gyvenantys žioginiai žiurkėnai sučiumpa skorpioną ir nejaučia įkandimo. A. & M. Rowe/MSU
Kenijoje paleontologai rado 1,4 mln. metų senumo žmogaus plaštakos kaulą. Šis radinys atskleidžia, kad gebėjimą naudotis įrankiais žmonės įgijo 0,5 mln. metų anksčiau, nei manyta iki šiol. Šis kaulas yra vienas delnakaulių ir leidžia nykštį užlenkti ant plaštakos ir tvirtai suimti įrankį.
Graužikas nebijo skorpiono BIOLOGIJA. Kai Arizonos skorpionas įkanda žmogui, skausmas prilygsta nudeginimui cigarete. Tačiau Šiaurės Amerikoje gyvenantis mažytis žioginis žiurkėnas gali užpulti ir suėsti skorpioną, visiškai nejausdamas nuodų poveikio. Šį atradimą padarė JAV Mičiga-
no valstijos universiteto mokslininkai, be to, jie gali tai paaiškinti – ląstelių plazminėje membranoje esantis jonų kanalas, atsakingas už skausmo signalo perdavimą į smegenis, blokuoja signalo perdavimą ir neutralizuoja nuodus, kurie kiekvieną kitą tokio dydžio graužiką nužudytų akimirksniu. Ištyrę šio žiurkėno savybes, mokslininkai tikisi sukurti naujos rūšies skausmą malšinančių vaistų žmonėms.
Iliustruotasis mokslas • 2014/6 (81)
19
Nauja spausdinimo technologija pradeda pramonės revoliuciją
Leidžia kurti bet kokį
Spausdina tvirtas da-
Kuria ištisus objek-
dizainą – nėra per
lis, kurias galima naudoti
tus. Nereikia virinti ar
sudėtingų formų.
lėktuvuose ar palydovuose.
veržti varžtais.
EADS IW
22
Thomas Møller Larsen
B. O’Connor/GE
Bathsheba Grossman
Gali sukurti bet ką iš metalo, plastiko ir keraminių medžiagų.
MakerBot
3D spausdintuvui, kuriuo galima atspausdinti net sudėtingiausius objektus, nėra per sunkių užduočių.
Trys žing sniai
Profesionalams skirtas lazerinis trimatis (3D) spau dintuvas gali grei stai sukurti bet ko kios formos met nį objektą pramon aliiniam naudojimui . Baigus spausdinimą, iš spausdin tuvo išimamas pu ikiai funkcionuojantis gaminys.
Metalas susmulkina mas Meta
las išlydomas ir vė liau atvėsinamas smar kiai pučiant labai šaltas dujas. Dujos sutrupina metalą iki itin smulkių milteli ų.
Objektas su kuriamas kompiu teriu Objekta
s sukuriamas ar 3D formatu kompiu ba nuskaitomas terine programa. Modelis išsaugom as kaip 3D spausdini mo failas ir suskaid omas į tūkstančius sluoksnių.
Modelis tam pa tikrove
Spausdina tvirtus ir lengvus drabužius. MediaPunch/WENN.com/All Over
Failas perduodam as 3D spausdintuv ui. Lazeris išlydo met alo miltelius spausdintuvo apačioje ir suteikia jiems reikiamą formą, vėlia u jie liejamas naujas milt atvėsinami. Išeli sluoksnis po sluok ų sluoksnis – taip snio sukuriamas vis as objektas.
S I G Ū SM S A L U B TO
Kalbant apie žmogiškąją dram ą, baudų smūgiams per pasa ulio futbolo čempionatą prilygsta nedaugelis sporto renginių. Kai futbolininkai pa eiliui žengia kamuolio link ir prieš dešimtis tūkstanč ių rėkiančių žiūrovų stengiasi išlikti ramūs, psichologinis aspektas primen a rusišką ruletę.
30
Antje Gerd Poulsen ir Gorm Palmgren
Momeninė skiltis Motorinė smegenų žievės sritis
Geriausi pasaulio futbo lo žaidėjai susitinka futbo lo čempionate Brazilijoje. Atsižvelgiant į statistiką , bent vienos rungtynės turėtų baigtis baudinių serija. Electronic Arts
S
Roberto Baggio per 1994 m. pasaulio čempionato finalą nepataikė lemiamo smūgio. B. Thomas/Getty Images
Migdolinis kūnas
Kaktinė skiltis
Smegenys – svarbus veiksnys Atsipalaidavusios smegenys siunčia aiškius signalus raumenims, atliekantiems įvarčiui įmušti reikalingus judesius. Tačiau jei žaidėjas įsitempęs, signalai darosi neaiškūs, ir gresia nesėkmė.
SĖKMĖ
NESĖKMĖ
MOMENINĖ SKILTIS koordinuoja regą, judėjimą ir fiksuoja, kur žaidėjas nori pataikyti kamuolį.
MIGDOLINIS KŪNAS Jei žaidėją užvaldo įtampa, baudinys paliekamas migdoliniam kūnui – organizmas pereina į kovinės parengties būseną, o kaktinės skilties valdomas sveikas protas „išjungiamas“. Smegenims terūpi „išsisukti“, tad rizika nepataikyti didėja.
KAKTINĖ SKILTIS iš momeninės skilties gauna aiškią informaciją, kur reikia spirti kamuolį, ir siunčia žinutę motorinei smegenų žievės sričiai. MOTORINĖ SMEGENŲ ŽIEVĖS SRITIS toliau siunčia žinutę į priešmotorinės žievės sritį, atsakingą už tikslius judesius. Vėliau aktyvuojami konkretūs raumenys, reikalingi įvarčiui įmušti.
claus lunau
R
oberto Baggio laukia svarbiausias smūgis karjeroje. Jis – Italijos nacionalinės futbolo rinktinės kapitonas, o jo komanda 1994 m. pasaulio čempionato finale kovoja su Brazilija. Po įprasto rungtynių laiko ir teisėjo pridėto laiko rezultatas yra 0:0, tad pasaulio taurės laimėtojas bus nustatytas baudinių serija. Po 8 iš 10 baudinių Brazilija laimi 3:2. Kad Italijos svajonė pirmauti pasaulyje išsipildytų, R. Baggio turi pataikyti. Visa italų tauta juo tiki: rinktinės kapitonas neprašaus. Jis atsitraukia kelis žingsnius atgal, bėga kamuolio link ir spiria iš visų jėgų. Kamuolys praskrieja virš skersinio, kažkas ima rėkti: „Baggio, neeeee!“ Geriausias pasaulio futbolininkas nudelbia akis žemyn, jis paralyžiuotas, o naujieji pasaulio čempionai brazilai puola į aikštę glėbesčiuotis.
Spaudimas lyg karo zonoje 1994 m. nepavykęs R. Baggio smūgis laikomas nesėkme, tačiau šiandien mokslininkai gali psichologiškai paaiškinti, kas nutiko ir kodėl puikūs žaidėjai kaip R . Baggio
nepasinaudoja palankiausia proga įmušti įvartį. Didieji turnyrai, kai varžybas tribūnose stebi dešimtys tūkstančių žiūrovų ir milijardas TV žiūrovų, o ant kortos pastatyta milijonai dolerių, milžiniškas spaudimas, kurį patiria individualius smūgius ir baudinius smūgiuojantys žaidėjai, yra tikras savikontrolės ir streso valdymo iššūkis. Ar žaidėjas atlaikys spaudimą? Jei ne, jį užvaldo streso reakcija. Racionalioji smegenų dalis nustoja veikusi, ir organizmą atakuoja įtampos hormonai. Kvėpavimas tampa paviršutiniškas, raumenys įsitempia, pasikeičia net stovėsena, tad kamuolį jis spiria nesusikaupęs. Spaudimas toks intensyvus, kad vienas pagrindinių šios srities mokslininkų, norvegų sporto psichologas Geiras Jordetas baudinį spiriantį futbolininką prilygina karo zonoje dirbančiam fotografui, pilotui ar gydytojui. G. Jordetas konsultuoja kelias profesionalų futbolo komandas. Kartu su Nyderlanduose įsikūrusio Groningeno universiteto mokslininkais jis išnagrinėjo šimtus baudinių serijų vaizdo įrašų, darytų Iliustruotasis mokslas • 2014/6 (81)
31
NAUJA SERIJA
GYVYBĖS TRIUMFAS Gyvybė mokslininkams yra didžiulė paslaptis. „Iliustruotasis mokslas“ seka gyvybės atsiradimo ir vystymosi pėdomis nuo pirmojo įkvėpimo iki tikriausiai paskutinio atodūsio.
1 DALIS. PIRMIEJI STATYBINIAI BLOKAI Getty Images
Ar gyvybė Žemėje iš pradžių sulaukė pagalbos iš Marso?
MARSAS ĮŽIEBĖ GYVYBĖS KIBIRKŠTĮ Naujausi Marso meteorito tyrimai atgaivino seną teoriją, kad gyvybei atsirasti prieš 3,8 mlrd. metų padėjo Marsas. Meteorite rasta oksiduotų junginių, kurie būtini svarbioms gyvybės molekulėms sujungti. Žemėje tokių junginių nebuvo, tad gyvybės kibirkštį galėjo įžiebti Marso meteoritas.
36
Anne Lykke
Shutterstock
2 DALIS. GYVYBĖ EVOLIUCIONUOJA
3 DALIS. GYVYBĖ IŠLIPA Į KRANTĄ
4 DALIS. GYVYBĖ IŠGYVENA
Ląstelės bendradarbiauja.
Sekliuose vandenyse žuvims užauga kojos.
Apokalipsė smogė penkis kartus.
Beth Rooney
Shutterstock
Kai atsirado gyvybė, Žemę siaubė meteoritai ir talžė žaibo išlydžiai.
ŽEMĖ
PRIEŠ 3,8 MLrd. METŲ Kai prieš 3,5–4 mlrd. metų atsirado gyvybė, Žemė buvo labai atšiauri.
2%
GYVYBĖ Vandenynuose karaliavo primityvi gyvybė, pavyzdžiui, bakterijos.
ŽEMYNAI Žemės paviršių dengė vanduo ir tikriausiai stūksojo keletas kalnų.
VANDENYNO TEMPERATŪRA
30 °C
SAULĖS RYŠKUMAS
75 %
Saulė švietė tik 75 % dabartinio ryškumo.
si pasiduoti ir manė, kad misija bus nepavykusi. Tačiau, tiksint paskutinėms minutėms, netikėtai vienoje molio tarpgyslėje mažųjų junginių aptikta 100 kartų daugiau nei ankstesniuose mėginiuose. Atradimą mokslo pasaulis sutiko entuziastingai, nes jis atgaivino seną teoriją, kad Marsas pagelbėjo Žemėje atsirasti gyvybei. Tai, kad meteorite mokslininkai rado didelį kiekį su deguonimi susijungusio boro – boro oksidų, labai svarbu kalbant apie gyvybės atsiradimą. Chemikų nuomone, tam tikrų boro oksidų vaidmuo
illustration: claus lunau/Shutterstock/collage
J
amesui Stephensonui laikas baigiasi. Pastarąsias tris dienas šis biologas su kolegomis iš NASA Astrobiologijos instituto Havajuose paeiliui atliko kelis Antarktidoje atrasto Marso meteorito tyrimus. Jie siekė rasti boro, tačiau nors dirbo ištisas paras, jo neaptiko. Tyrimui pasitelktas itin specializuotas jonų mikroskopas, komanda juo galėjo naudotis keturias dienas. Per pirmąsias tris dienas mokslininkams pavyko rasti tik kelias oksiduoto boro daleles iš milijono, tad komanda jau buvo linku-
0%
DEGUONIES KIEKIS ATMOSFEROJE Atmosferą daugiausia sudarė metanas, amoniakas, anglies dvideginis ir vandens garai.
Iliustruotasis mokslas • 2014/6 (81)
37
– a t e i d s e i t i e t A
I R E T K A B
Shutterstock
Jūsų svorį kontroliuoja žarnyno flora
S O IJ
Trimis eksperimentais mokslininkai pademonstravo, kaip lieknų žmonių žarnyno bakterijos saugo peles nuo nutukimo.
EKSPERIMENTAS A
Nuo bakterijų pelės storėja Nutukusio dvynio bakterijų flora
Pamirškite sekinančias dietas. Naujausi moksliniai rezultatai rodo, kad dėl bakterijų galima greitai sulieknėti, tad kovai su nutukimu gydytojai pasitelks šį naują ginklą. Rasmus Kragh Jakobsen
J
ei esate šiek tiek apvalokas ir jaudinatės dėl diabeto ar širdies problemų, galite lengviau atsikvėpti. Nutukimą gydytojai turbūt netrukus galės gydyti paprasta bakterijų piliule. Mokslininkai neseniai atliko seriją eksperimentų, kurie padėjo suliekninti nutukusias peles, paprasčiausiai pakeitus jų žarnyno bakterijas. Eksperimentai taip pat parodė, kad lieknos pelės liekninamosiomis bakterijomis gali „užkrėsti“ storules. Šiuos eksperimentus atliko grupė mokslininkų, dirbančių Vašingtono universiteto Jeffrey Gordono laboratorijoje Sent Luise (Misūrio valstija, JAV). Vyriausiojo mokslininko J. Gordono teigimu, žmonija stovi ant naujos eros slenksčio, kai maistas ne tik teiks mums energijos, bet ir padės užkirsti kelią daugeliui ligų.
domu organu – mikrobioma. Didžioji dalis bakterijų gyvena žarnyne, kur aplinka bakterijoms tobula – tamsi ekosistema, kurioje laikosi pastovi drėgmė bei temperatūra ir yra daugybė maisto. Bakterijos atsiranda iškart, mums gimus. Organizmas čiulpia bakterijas iš oro, motinos odos ir visko, prie ko prisiliečiame ar ką valgome. Jau prieš šimtą metų mokslininkai svarstė, ar organizmo bakterijos daro įtaką sveikatai, jie kūrė hipotezes apie disbakteriozę, t. y. bakterijų floros pusiausvyros sutrikimą, galintį sukelti ligas. Medicinos proveržis įvyko ne iškart, tad pastaraisiais metais ištobulėjusios
1. Nutukusio (raudonas) ir liekno (žydras) dvynių bakterijų flora persodinama dviem skirtingoms bandomosioms pelėms.
2. Bakterijos kolonizuoja pelių žarnyną, tad abiem pelėms išsivysto atitinkamai tukinamoji ir liekninamoji žarnyno flora.
3. Abi pelės šeriamos mažai riebalų ir daug skaidulinių medžiagų turinčiu maistu. Pelė, pasižyminti tukinamąja žarnyno flora, nutunka, o pelės, kurios žarnyno florai būdingas liekninamasis poveikis, svoris nesikeičia.
Santykis: vienas ir dešimt
Liekninamoji žarnyno flora
IDGE NAT
I O N A L/S P L/S c a n p i x
Tukinamoji žarnyno flora
OA K R
Vašingtono universitete atlikti eksperimentai nėra vieninteliai. Mokslininkai nuo 2007 m. dalyvaujantys vadinamajame Žmogaus mikrobiomos projekte (angl. Human Microbiome Project), nustatė, kad kiekvienas žmogus turi neįtikėtiną mikrobų skaičių. Jie gyvena visur ant mūsų kūno ir organizmo viduje, be to, smarkiai viršija ląstelių skaičių. Kiekvienai ląstelei tenka 10 bakterijų ląstelių. Evoliucijos metu bakterijos išmoko taip gerai su mumis sugyventi, kad mokslininkai mūsų pakeleivius vadina papil-
Liekno dvynio bakterijų flora
Jupiteris traukia kometas ir asteroidus ir atmosferoje juos susmulkina. SPL/Scanpix
Prieš 20 metų Jupiteris pritraukia kometos dalis, tarsi suverti karoliai jos siurbiamos tol, kol žūsta.
Kometos dalys įskrieja į Jupiterio atmosferą ir palieka ryškių „nudegimo randų“.
nasa
dlr
nasa
Pro Jupiterį skriejančią „ShoemakerLevy“ kometą planetos gravitacinis laukas sudrasko.
Žuvusios kometos vandenį dar galima fiksuoti 1994 m. liepą Jupiteris pritraukė 23 „Shoemaker-Levy“ kometos dalis, į viršutinį atmosferos sluoksnį jos įskriejo 220 000 km/val. greičiu ir sudegė it įspūdingi ugnies kamuoliai. Naujausi matavimai rodo, kad
62
Lone Djernis Olsen
Jupiterio stratosferoje tebėra „Shoemaker-Levy“ kometos palikto vandens. Matavimų rezultatai patvirtina teoriją, kad vandenį į Žemę ir kitas planetas galėjo atnešti kometos.
Jupiteris it pasiaukojęs asmens sargybinis yra apsaugojęs Žemę nuo ne vienos jai skirtos kulkos. Didžiulis šio dujų milžino gravitacinis laukas išvalė kosmosą nuo kenksmingų kosminių kūnų ir smarkiai prisidėjo prie gyvybės vystymosi.
Žemės asmens sargybinis Iliustruotasis mokslas • 2014/6 (81)
63