Iliustruotoji istorija, 2015 06

Page 1


Naujienos

Redaktorė: Marianne Dalsgaard

toledo museum of art

Brian villmoare & W. kimble / arizona state university

Naujasis radinys – kairė apatinio žandikaulio pusė su penkiais išlikusiais dantimis.

būdingas Žmonių dantims ploni vienodas dydis ir krūminiai dantys.

Astroliabija pagaminta Šv. Romos imperatoriui Rudolfui II.

Priešistorinio žmogaus apatinis žandikaulis atveria iki šiol nežinomą žmogaus raidos istorijos laikotarpį.

Rekordas: 2,8 mln. metų senumo dantys Etiopija | Seniausiems pasaulyje žmogaus kaulams yra 2,8 mln. metų. Jie rasti Rytų Afrikoje, Etiopijoje. Kaulai – apatinio žandikaulio dalis – yra rekordinio amžiaus, jie aplenkė anksčiau Etiopijoje aptiktą 2,3 mln. metų viršutinį žandikaulį. Naujasis radinys iškastas netoli vietos, kurioje 1974 m. archeologai rado žmogbeždžionės Lucy kaulų liekanas. Žmogbeždžionės liekanos „vos“ 200 tūkst. metų senesnės už naująjį radinį, bet ar-

Ugninės skruzdėlės užkariavo pasaulį JAV | Ilinojaus universitete atliktas tyrimas rodo, kad ugnines skruzdes išplatino ispanų pirkliai. XVI a. pabaigoje Ispanijos prekybiniai laivai plaukiojo tarp Portugalijos sostinės Lisabonos, Akapulko Meksikoje ir Manilos Filipinuose. Jeigu plaukiant į Akapulką trūkdavo krovinių, ispanai kaip balastą naudodavo juodžemį. Kartu su žeme į laivą patekdavo nematomų keleivių – ugninių skruzdėlių, kurios netruko paplisti Filipinuose ir kituose atogrąžų kraštuose.

6

Istorija 6 • 2015

cheologai neabejoja, kad rastas apatinis žandikaulis – Homo šeimos žmogaus, o ne žmogbeždžionės. Tačiau nežinoma, ar apatinis žandikaulis priklausė Homo habilis rūšies individui, ar mokslininkai atrado iki šiol nežinomą rūšį. Tyrimų grupės vadovas antropologas iš Nevados universiteto (JAV) Brianas Villmoare’as naujienų portalui „LiveScience“ sakė: „Radinys labai svarbus nustatant, kur ir kada vystėsi Homo šeima.“

Karo laimikis grąžintas vokiečiams | JAV muziejus savanoriškai atidavė astroliabiją Vokietijos muzie­ jui „Gotha“, esančiam netoli Frankfurto. 1567 m. paga­ mintas astronomijos prietai­ sas buvo pavogtas iš mu­ ziejaus „Gotha“ po Antrojo pasaulinio karo. Prietaisas naudojamas dangaus kūnų vietai nustatyti ir išmatuoti. Vokietija

Ispanų prekybos kelias Lisabona Manila

3. Vabzdžiai pakeičiami prekėmis Ispanai išmesdavo žemę kartu su skruzdėlėmis Filipinuose, o triumą pripildydavo prekėmis iš Rytų, pavyzdžiui, kinų šilku ir porcelianu.

Akapulkas Havana

2. Skruzdėlės patenka į laivą Meksikoje prekeiviai pripildydavo laivus sidabru ir juodžemiu, šis triumuose buvo naudojamas kaip balastas.

1. Iškeliauja iš Europos Svarbaus ispanų prekybos maršruto pradžia – Portugalijos sostinė. Ispanija valdė Portugaliją 1580– 1640 metais.


Galima pakartoti 175 metų senumo alų

Suomija | Mokslininkai išnagrinėjo keturių sandariai uždarytų alaus butelių turinį. Buteliai 2010 m. buvo rasti laive, nuskendusiame XIX a. 5 dešimtmetyje. Tai fermentuotas belgiškas alus, dažnai vadinamas eliu. Mokslininkai perdavė receptą alaus daryklai.

Archeologai rado įrodymų atsitiktinai Mokslininkai tyrinėjo vietovę už „Villa delle Grotte“ ieškodami senovinės geležies lydymo krosnies. Užuot radę krosnį, jie rado penkis dolia – didžiulius molinius ąsočius, skirtus, pavyzdžiui, vynui laikyti, su įspaustu karvedžio vardu.

as Gamintojo įspaud Hermijas, Marko Valerijaus vergas

Rekonstrukcija Paveiksle vaizduojama, kaip galėjo atrodyti prabangi vila su kolonadomis, baseinu ir išpuoselėtais sodais.

laura pagliantini

Fecit = „pagaminta“

laura pagliantini

Karvedžio vergas įspaudė savo įspaudą. Penki ąsočiai pažymėti įspaudu, kuriame parašyta „Hermia Valeri Marci Servus Fecit“. Įrašas reiškia „Pagamino Hermijas, Marko Valerijaus vergas“. Kiekviename ąsotyje buvo laikoma po 1 500 litrų vyno.

Italija | Vyno ąsočiai atskleidžia

Didžiausias Beno Huro priešas gyveno milžiniškoje viloje Elbos salos vila „Villa delle Grotte“ priklausė karvedžiui Mesalai, kuris vaizduo­ jamas kaip didžiausias Beno Huro priešininkas to paties pavadinimo romane.

R

omėnų karvedys Markas Valerijus Me­ sala Korvinas gyveno prabangioje vilo­ je „Villa delle Grotte“, esančioje Toskanos salyno Elbos saloje. Šį faktą atskleidžia netoli vilos griuvėsių rasti penki dideli mo­ lio ąsočiai. Ąsočiai buvo naudojami vynui laikyti, ant jų įspaustas karvedžio vardas. Radę ąsočius archeologai patvirtino prieš daugelį metų iškeltą teoriją. Mesala Korvinas (64 m. pr. Kr. – 8 m. po Kr.) priklausė vienai seniausių ir garsiausių Romos šeimų. Jis buvo taip pat poeto Ovi­ dijaus mecenatas, parašė keletą knygų, tačiau jų iki šių dienų neišliko. Be to, 31 m. pr. Kr. jis vadovavo jūrų mūšiui prie Aktijo

kyšulio, kuriame kovėsi triumvirai Markas Antonijus ir Oktavianas, vėliau tapęs impe­ ratoriumi Augustu. Tačiau karvedys Mesa­ la labiausiai išgarsėjo praėjus beveik 2 tūkst. metų po mirties, kai jo vardu buvo pavadintas personažas. 1880 m. amerikiečių rašytojas Lewas Walla­ce’as išleido romaną „Benas Huras – pa­sakojimas apie Kristų“. Romane apra­ šomas žydų princas Judas Benas Huras ir jo vaikystės draugas karvedys Mesala. Su­ augę jie tampa priešais ir įnirtingai kovoja vienas su kitu. Be to, pasakojama istorija apie Jėzų. Mesalos ir Beno Hu­ro drau­ gystės istorija yra pramanyta.

1959 m. ekranizacijoje Stephenas Boydas vaidina Mesalą (kairėje), o Charltonas Hestonas – Beną Hurą. rex / all over & akg images

Istorija apie Beną Hurą tapo rekordinė Romanas „Benas Huras“ išleistas 1880 m. ir tapo perkamiausia JAV knyga, kol 1936 m. pasirodė „Vėjo nublokšti“. 1925 m. pasakojimas buvo ekranizuotas. Nebylųjį filmą sukūrė režisierius Fredas Niblo. Filmas tapo brangiausias nebyliojo kino istorijoje. 1959 m. sukurtas naujas filmas apie Beną Hurą. Tuo metu jo biudžetas buvo rekordiškai didelis. Filmą režisavo Williamas Tyleris, jis laimėjo 11 „Oskaro“ apdovanojimų. Skirtingai nei knygoje, Mesala žūsta kovos vežimu lenktyniaudamas su Benu Huru. 2016 m. įvyks naujo filmo premjera. Filmą režisuoja Timūras Bekmambetovas. Jame vaidina Morganas Freemanas ir danas Pilou Asbækas.

Historie 9 • 2015

7


didieji karvedžiai

Čingis

Kinija • 1214 Čingischanas su savo kariuomene trejus metus Pekinas plėšė ir niokojo Šiaurės Kiniją. Kinija Mongolų karvedys siekė sukurti didžiulę imperiją, o Kinijos sostinės užkariavimas turėjo padėti užvaldyti visą šalį.

Mongolija

12

Istorija 6 • 2015



Žymūs statiniai

Statydami Alambros rūmus skurstantys Granados emyrai išgalėjo įsigyti tik plytų ir medienos. Apdailininkai, naudodami paprastas statybines medžiagas, turėjo pastatyti architektūros šedevrą – jo grožis ir šiandien keri lankytojus.

Granada • 1232

Ispanija Granada

Marokas

20

Musulmonai valdo tik nedidelį Ispanijos pietinės pakrantės ruoželį. Valdžią perėmė naujoji Nasridų dinastija. Emyrai valdė šią dalį 260 metų iki pat dinastijos žlugimo.

Istorija 6 • 2015

esben Mønster-kjær

Alambra buvo pastatyta už skatikus E

myras sėdo į balną, paskutinį kartą žvilgtelėjo per petį ir giliai atsiduso. Tuomet kartu su palyda toliau žygiavo kalnų perėja. Numylėtoji jo Alambra liko už nugaros visiems laikams. Taip pasakojama legendoje „Paskutinis mauro atodūsis“. Pagrindinis veikėjas yra Boabdilis, paskutinis Granados emyras ir paskutinis musulmonas, gyvenęs Alambros rūmuose. Rūmai krikščionims atiteko 1492 metais. Aštuonis šimtmečius trukusi maurų istorija Ispa-

nijoje baigėsi, tačiau emyrui skaudžiausia buvo jo asmeninio rojaus netektis. Jis niekada nebevaikštinės idiliškuose soduose, nesimėgaus baseinuose žaižaruojančiais saulės spinduliais, nebematys kerinčių sienų ir kolonų raštų. Boabdilio skruostais riedėjo ašaros, kai jis pasidavė ir atidavė vartų raktą. Pamačiusi verkiantį sūnų karinga motina pasipiktino: „Turi verkti kaip moteris dėl to, ko nesugebėjai vyriškai apginti.“ Granados Nasridų dinastijos laukė karti tremtis Maroke.


u Per brang

––– – – – –Marmuras Gipsas turėjo paslėpti iš paprastų plytų sumūrytas sienas.

u Per brang

–– – – – –Bronza Medis buvo išdrožinėtas ir nudažytas, kad primintų metalą.

Gausiai išpuoštas visas Alambros rūmų paviršius. akg images & shutterstock

Jam už nugaros liko gražūs rūmai – daugybę metų trukusių kruopščių sta­ tybų vaisius. Kelios darbininkų kartos dirbo kurdamos šiuos pasakiškus emy­ rų namus.

Darbų pradžia Alambros istorija prasidėjo prieš 250 metų, kai Muchamedas I al Galibas pasi­ naudojo pilietiniu karu musulmoniškoje Pietų Ispanijoje ir pasiskelbė Granados emyru. Anot šaltinių, valdžia buvo per­ imta 1238 metais.

„Tais metais Muchamedas I al Gali­ bas užkopė į kalvą pavadinimu Alam­ bra, – pasakoja nežinomas musulmonų rašytojas. – Jis ištyrė vietovę, pažymėjo, kur turi būti pilies pamatai, ir liepė pa­ statyti pilį.“ Alambros pavadinimas kilęs iš arabų kalbos žodžio, reiškiančio „raudonasis“, tuo metu tai buvo nedidelė ir primityvi tvirtovė. Ją IX a. pastatė maurai vakari­ nėje Sabikos uolos dalyje, kuri buvo iš­ kilusi 200 metrų virš Granados did­ miesčio.

Emyras atkreipė dėmesį, kad ši Sie­ ros Nevados kalnų atšaka yra stiprus gamtos sukurtas įtvirtinimas. Iš šios vietos jis galėtų valdyti naujosios kara­ lystės sostinę. Tačiau pirmiausia reikėjo pakeisti paprastas Alambros sienas nau­ jais ir daug stipresniais įtvirtinimais, kurie apimtų visą Sabiką. Be to, sausą ir skurdžią uolą reikėjo aprūpinti geria­ muoju vandeniu. „Baigiantis metams, pylimo darbai buvo atlikti, į šią vietą buvo atvestas upės vanduo“, – pasakoja nežinomas Istorija 6 • 2015

21


amatai

Laikrodis – svarbiausias turtuolių aksesuaras XVIII a. pabaigoje garsūs Europos asmenys prancūzų laikrodininką laikė dievaičiu. Laikrodžiai buvo labai madingi, o Abrahamas Louis Breguet gamino gražiausius, brangiausius ir sudėtingiausius laikrodžius. Paryžius • 1762–1827

Else Christensen ir Marianne Dalsgaard

Prancūzija susiduria su finansiniais sunkumais, žmonės badauja, tačiau karaliaus dvaParyžius ras mėgaujasi praPrancūzija banga. Toks monarchų elgesys paskatina 1789 m. revoliuciją, o 1799 m. į valdžią ateina Napoleonas.

A

brahamui Louis Breguet sėk­ mės ilgai laukti nereikėjo. Kai 1769 m. Paryžiuje jis ati­ darė savo laikrodžių dirbtu­ vę, netrukus pradėjo plaukte plaukti už­ sakymai. Klientai buvo išskirtiniai: Prancūzijos monarchai Liudvikas XVI ir Marija Antuanetė, Didžiosios Brita­

Abrahamas Louis Breguet buvo vienas labiausiai pripažintų laikrodininkų per visą istoriją. Bridgeman

nijos karalius Jurgis III, princai, prince­ sės, grafai, grafienės, o vėliau ir Rusijos imperatorius Aleksandras I. Visi žavėjo­ si Breguet darbais ir konkuravo, kuris pirmasis įsigis naujausią jo išradimą. Ta­ čiau vienas laikrodis pranoko visus.

Grafas norėjo padaryti įspūdį Breguet gimė Šveicarijoje, persikėlė į Versalį Prancūzijoje ir sulaukęs 15 me­ tų pradėjo mokytis laikrodininko amato. Mokytoją sužavėjo berniuko talentas, bet jaunasis Breguet norėjo studijuoti matematiką, kad galėtų tapti dar geres­ niu laikrodininku. Mokytojas turėjo ge­ rų ryšių ir pristatė mechanika besido­ mintį Breguet Liudvikui XVI. Karalius užsisakė kelis gabaus jaunojo laikrodi­ ninko laikrodžius. Sulaukęs 22 metų Breguet pasinaudojo proga ir atidarė sa­ vo dirbtuves. Vienas pirmųjų laikrodininką išgarsi­ nusių darbų – savaime prisisukantis laik­

rodis, pavadintas „Perpetuelle“, išvertus reiškia „amžiną“. Laikrodis, žmogaus nešiojamas kišenėje, prisisukdavo nuo judesių. Šia funkcija itin žavėjosi, pavyz­ džiui, Marija Antuanetė, tad nedelsda­ ma užsisakė tokį laikrodį. Ji, kaip ir jos vyras, domėjosi naujausiais mechani­ niais prietaisais ir pirko daugybę įvairių laikrodžių. 1782 m. Marijos Antuanetės artimas draugas švedų grafas Axelis von Ferse­ nas norėjo ją nustebinti nepakartojamu laikrodžiu. Jis užsakė iš Breguet dirbinį, kuris turėtų visas to meto funkcijas ir būtų pagamintas iš geriausių medžiagų, kad ir kiek tai kainuotų. Tokį laikrodį su­ kurti, jų manymu, gali užtrukti keletą metų, bet nei grafas, nei Breguet neįsi­ vaizdavo, kad laikrodis bus baigtas, kai jiedu abu bus mirę.

Sukilėlių vadas moteriškais drabužiais Laikrodininkas buvo pelnęs šlovę tarp aristokratų, bet tai jam netrukdė drau­ gauti su paprastais žmonėmis. Įtakingas revoliucionierius Jeanas Paulis Maratas buvo kilęs iš tos pačios Šveicarijos srities kaip Breguet. Vieną 1793 m. balandžio dieną juodu abu lankė bendrą pažįsta­ mą. Paryžiuje siautė revoliucija, sausio mėnesį Liudvikas XVI buvo nubaustas mirties bausme. Staiga pasigirdo beldi­ mas į duris – lauke stovintys įniršę poli­ tiniai oponentai buvo pasiruošę nulin­ čiuoti revoliucijos veikėją. „Šalin Maratą!“ – šaukė jie, bet Bre­ guet neketino išduoti bičiulio. Jis per­ rengė Maratą sena moterimi, ir susikibę už parankių abu draugai išėjo iš namo nepastebėti. Po dviejų mėnesių atėjo Marato eilė gelbėti laikrodininką. Revoliucionieriai

1812 m. imperatorius Napoleonas įsigijo naujausią Breguet išradimą – kelioninį laikrodį su rankena. akg-images


Marijos Antuanetės artimas draugas norėjo ją pamaloninti brangiu laikrodžiu.

Karalienės laikrodis buvo kuriamas 37 metus

akg-images

1782 m. Abrahamas Louis Breguet norėjo pagaminti geriausią visų laikų laikrodį. Šedevrą baigė tik po 37 metų.

1 1. Repetyro mygtukas išmuša laiką Paspaudus mygtuką, laikrodis tiksliai išmuša kiekvieną minutę. Tais laikais, kai nebuvo elek­ tros šviesos, ši funkcija buvo naudinga.

2. Galima naudoti kaip chronometrą Dėl atskiro krumpliaračių rinkinio, sekundžių rodyklę galima sustabdyti ir paleisti iš naujo nedarant įtakos valandų ir minučių rodyklėms.

6. Matuoja energiją Laikrodžio energijos matuoklis parodo, kada laikrodį reikia prisukti.

2

3. Rodo laipsnius

3

6

Laikrodyje įtaisyta metalinė juostelė, su­ daryta iš dviejų skir­ tingai į temperatūros pokyčius reaguojan­ čių metalų, todėl laik­ rodis gali rodyti tem­ peratūrą.

5. Skaičiuoja datą Kalendorius rodo datą, mėnesio truk­ mę ir keliamuosius metus.

5 4. Savaitės diena

Meno dirbinys

Rodyklė rodo esa­ mą savaitės dieną. J – pr. jeudi – reiš­ kia ketvirtadienį.

4

Laikrodį sudaro 823 labai mažos dalys. Krumpliaračiai su dantukais pagaminti iš aukso, varžteliai – iš plieno, o priekinė dalis – iš skaidraus kalnų krištolo, kad būtų matomas mechanizmas.

Garsusis darbas eksponuojamas L. A. Mayerio muziejuje Jeruzalėje. Montres Breguet SA

norėjo susidoroti su Breguet – jo vardas buvo įrašytas į pasmerktųjų myriop sąra­ šą. Maratas įspėjo draugą ir padėjo jam pabėgti į Angliją. Čia Breguet dirbo kele­ tą metų ir rado naujų pasiturinčių klien­ tų, tačiau vėliau drįso grįžti į Paryžių.

Brangiausias laikrodis Prancūzų pirkėjai buvo įkalinti arba nu­ žudyti, bet Breguet turėjo ryšių, tad greitai sulaukė naujų klientų. Revoliuci­ ja nesumažino domėjimosi ekstra­va­

gantiškais laikrodžiais. Pavyzdžiui, Na­ poleonas Bonapartas ir jaunesnioji jo se­ suo Neapolio karalienė Karolina žavėjo­ si Breguet darbais. Karolina įsigijo 34 jo laikrodžius, tarp jų ir vieną rankinį. Plo­ nas ovalios formos laikrodis buvo pritvir­ tintas prie dirželio, austo iš plaukų ir aukso siūlų. 1793 m. spalį karalienė Marija Antu­ anetė buvo nubausta mirties bausme, ta­ čiau Breguet ir toliau kūrė jai skirtą laik­ rodį. Laikrodininkas kartu su pagalbinin­

kais 37 metus meistravo šį išmanų šedev­ rą. 1827 m., praėjus ketveriems me­ tams po Breguet mirties, laikrodį baigė gaminti jo sūnus. Šis laikrodis, kurio Ma­ rija Antuanetė taip ir nepamatė, laiko­ mas brangiausiu pasaulyje. Apytikrė jo vertė siekia 27 milijonus eurų. Jis pri­ klauso Izraelio muziejui. Daugiau skaitykite: David Salomons: Breguet 1747-1823, privatus leidėjas, 1921 Istorija 6 • 2015

27


antrasis pasaulinis karas

Pašėlęs Pattono reidas

Misija: žentas 1945 m. kovo 26 d. JAV generolas Pattonas siunčia specialų būrį į slaptą misiją. Oficialiai veiksmai vadinami apgaulinga ataka, bet tikrasis reido tikslas – išvaduoti Pattono žentą iš vokiečių nelaisvės. Prasideda dvi kruvinos paros.

Claus Cancel

S

unerimęs kapitonas Ab­ rahamas Baumas nuo kalvos viršūnės žvelgia į kaimą, esantį Vokietijos centre. 1945 m. kovo 27 diena, 7 valanda ry­ to. Pirmą kartą šis aukšto rango ruda­ barzdis karininkas patiria sunkumų. Tamsią naktį Baumas ir jo vyrai nužygia­ vo daugiau nei 50 kilometrų į priešo val­

28

Istorija 6 • 2015

domą teritoriją. Vokiečiai, su kuriais su­ sidūrė jo vadovaujama 57 transporto priemonių vilkstinė ir 314 amerikiečių karių, nesipriešino. Tačiau Gemiundeno mieste priešai laukia. Misijos tikslas – Hamelburgo karo belaisvių stovykla, nutolusi vos 19 kilo­ metrų, bet Baumui reikia rasti kelią per Zalės upę. Gemiundeno tiltas – geriau­ sias pasirinkimas, todėl amerikiečių ka­

George'a s S. Patt onas

pitonas įsako tankams „Sherman“ va­ žiuoti siauromis miesto gatvelėmis. Amerikiečių tankai „Sherman“ lėtai juda, tik staiga kareiviai išgirsta kimų prieštankinio minosvaidžio žviegimą. Tuomet pasigirsta sprogimas. Grėsmin­ gas vokiečių prieštankinis granatsvaidis pataikė į priekinį tanką. Šiam užside­ gus, kariai sprunka per liukus. Miesto gynybinės pajėgos ima šaudyti, staiga



kasdienybė

Londonas • 1823 Ne vieną šimtmetį Didžiosios Britanijos įstatymuose už saviDidžioji Britanija žudybę buvo numatytos griežtos bausLondonas mės. Tačiau XIX a. visuomenė pradėjo protestuoti prieš tokias žiaurias priemones.

Dauguma Vakarų Europos šeimų baiminosi dėl artimojo savižudybės, nes už šią nuodėmę valdžia negailestingai baudė. mary evans / scanpix

Už savi


žudybę

baudžiama po mirties

Sisse K. Ibsen

Daugelį šimtmečių savižudybė buvo didžiausia nuodėmė krikščioniškoje Europoje. Net seniai mirę nusidėjėliai vis tiek būdavo baudžiami griežčiausiomis bausmėmis.

B

irželio 23-ioji buvo paskutinė Abelio Griffithso gyvenimo diena. Per konfliktą 22 metų britų teisės studentas nušovė tėvą ir pats nusišovė. Po dviejų dienų Londono koronerio įsakymu jaunuolio palaikai buvo nuvežti prie judrios Londono Haid parko bei Bakingamo rūmų sankryžos ir palaidoti ten iškastoje duobėje. Keturi vyrai nešė paprastą medinę dėžę su Griffithso palaikais, apvilktais kruvinais naktiniais drabužiais, su kuriais lavonas buvo rastas. Einant vienišai procesijai, policijos pareigūnai prižiūrėjo, kad mirusiojo draugai ir artimieji laikytųsi atstumo. Atėjus prie sankryžos, Abelio Griffithso palaikai buvo išversti iš dėžės, suvynioti į grubią antklodę ir įmesti į ką tik iškastą duobę prie judrių Londono gat­ vių. Tų pačių metų metraštyje „Edinburgh Annual Register“ nurodoma, kad pareigūnai praleido „nemalonią ceremonijos dalį – ant palaikų nebėrė gesintų kalkių ir jų nepersmeigė basliu“. Makabriškos Abelio Griffithso laidotuvės 1823 m. nebuvo išskirtinės. Ne vieną šimtmetį Anglijoje vyravo paprotys šitaip bausti savižudžius: užkasti pakelėje, užuot laidojus pagal krikščioniškas tradicijas. Taigi Abelis Griffithsas buvo vienas iš daugelio, tačiau šio jaunuolio laidotuvės tapo lūžiu Didžiosios Britanijos istorijoje.

vyzdžiui, apaštalas Judas padarė didesnę nuodėmę pasikardamas, o ne išduodamas Jėzų Kristų. Tačiau ir pasauliečiai, atėmę sau gyvybę, darė rimtą nusikaltimą. Savižudybė buvo laikoma žmogžudyste, todėl didžiojoje Vakarų Europos dalyje savižudžiai buvo baudžiami net po mirties. Pa-

(Ne)ilsėkis ramybėje Iki pat XIX a. daugelyje Europos šalių buvo įprasta nelaidoti savižudžių pagal krikščioniškus papročius, kad jų sielos nerastų ramybės. Buvo nemažai ir kitokių bausmių.

Anglija: iki 1823 m. savižudžiai buvo laidojami sankryžose, o jų širdys – persmeigiamos kuolu.

Olandija: XVII a. teismo nuosprendžiuose rašoma, kad savižudžių palaikai turi būti paliekami kartuvėse varnoms sulesti.

Prancūzija: iki XVIII a. vyravo tradicija mirusįjį tampyti miesto gatvėmis – nosimi žemyn. Paskui palaikai buvo pakariami kartuvėse, o galop – išmetami į sąvartyną.

Švedija: iki XVIII a. vidurio savižudžių palaikai buvo deginami ant laužo. Vėliau tapo įprasta laidoti nusidėjėlius miške be paminklo.

Savižudybė – didžiausia nuodėmė

Lietuva: iki pat XX a. 4 dešimtmečio buvo įprasta savižudžius laidoti pakelėse, miškuose, savižudybės vietose ar specialioje tokiems skirtoje vietoje – nešventintose kapinėse, esančiose bendrų laidojimo vietų patvoriuose ar už jų tvoros. Tikėta, kad savižudžiai prisikėlę iš kapų naktimis vaidenasi žmonėms, jiems kenkia. Jei taip nutiktų, žmonės turi lavoną sudeginti arba palaidotąjį atkasti, nukirsti galvą ir ją karste padėti tarp kojų, kad negalėtų pasiekti. 1925 m. Krinčino miestelyje (Pasvalio r.) buvo sudegintas pakaruoklis, nes baimintasi, kad vaidensis.

Buvo manoma, kad už kapinių tvoros palaidotas mirusysis neranda ramybės.

Alfred Concanen

Abelis Griffithsas ir kiti tokį patį sprendimą priėmę nelaimėliai buvo laikomi didžiausiais nusidėjėliais, nes savižudybė – didžiausia nuodėmė. Kadangi Dievas suteikė gyvenimą, tik jis galėjo jį ir atimti. Atimant sau gyvybę buvo pasityčiojama iš paties kūrimo proceso. XII a. bažnytiniuose tekstuose teigiama, kad, pa-

vyzdžiui, 1670 m. Prancūzijos dekrete buvo nurodyta, kad savižudžio palaikai turi būti velkami gatvėmis ir paskui išmetami į sąvartyną, o Prūsijoje savižudžiai buvo laidojami prie kalvos, ant kurios stovėjo kartuvės. Švedijoje iki pat XVIII a. vidurio savižudžių

Istorija 6 • 2015

35


romos imperija

Asmens sargybiniai parduodami Keitė vieną imperatorių po kito Neištikimi 250 metų

Klastingi imperatoriaus sargybiniai Galinga Romos pretorionų gvardija turėjo saugoti imperatorių, tačiau jeigu šis nelepindavo sargybinių prabanga ir turtais, jie tapdavo didžiausiais jo priešais. Nė vienas imperatorius negalėjo numatyti pretorionų išdavystės.

38

Istorija 6 • 2015



Torpedinį katerį ..

Trum

pai apie.

Dūmų generatorius Stora dūmų uždanga paslėpdavo besitraukiantį torpedinį katerį. Degalų bakai Degalai buvo laikomi atskiruose bakuose, siekiant išvengti nelaimingų atsitikimų.

E valgilinių k ykla ajut ės

Šoniniai varikliai Šie varikliai valdė du laivasraigčius, esančius prie kairiojo ir dešiniojo bortų.

ir

Rampos giluminiams užtaisams Giluminės bombos buvo naudojamos povandeninių laivų medžioklei.

Maš inų sky rius

Vairas suteikia didelį greitį Specialiai pritaikytą torpedinio katerio vairą buvo galima nustatyti taip, kad katerio priekis būtų pakeltas virš vandens.

Didelio torpedinio katerio greičio paslaptis – vadinamasis Lürsseno efektas. Šoniniai katerio vairai buvo pasukami taip, kad už šių dviejų vairų susidarytų oro kamščiai, o jiems susidarius laivapriekis pakildavo virš bangų – tai sumažindavo vandens pasipriešinimą ir didindavo greitį.

Torpedinis kateris: skaičiai

Plaukimo kryptis

Sukiojant šoninius vairus didinamas greitis.

1 Norint pasiekti Lürsseno efektą, vairai ištiesinami, kol kateris pasiekia 25 mazgų greitį.

Variklis laivo centre Šis variklis suko laivo centre esantį laivasraigtį.

2 Išoriniai vairai pasukami 30º kampu, ir už jų susidaro oro kamščiai (pažymėti geltona spalva).

3 Kai oro kamščiai laikosi stabiliai, kampą galima sumažinti iki 17º, efektas išlieka.

Automatiškai valdomas laivas

2014 m.

JAV karinis jūrų laivynas kuria automatiškai valdomus greitaeigius katerius, kurie turėtų apsupti priešų laivus ir neleisti pulti JAV laivų.

aai corporation

4 Dėl Lürsseno efekto laivapriekis pakyla ir tai sumažina vandens pasipriešinimą.

Ilgis: 35 m Greitis: 43,8 mazgo (81,1 km/val.) Nuotolis: 700 jūrmylių (1 296 km) Įgula: 24–30 žmonių Varikliai: Trys „Daimler-Benz“ 20 cilindrų varikliai, kurių bendra galia – 3 950 AG Ginklai: Trys kulkosvaidžiai, vienas priešlėktuvinis „Flak“ pabūklas ir keturios torpedos


n“ (1807 m.) „k anonchaluppe

Pirmieji jūros žudikai

m.) „css david“ (1863

Per Napoleono karus kanonieriniai laivai ramiu oru iš pasalų puldavo priešų laivus.

„CSS David“ svirtimi padėdavo miną priešo laive.

(1887 m.) „hms lightning“ Pirmas pasaulyje motorinis torpedinis kateris puldavo ir staigiai atsitraukdavo.

M / S Museet for søfart & Joe Hinds & Royal Museum Greenwich

Torpedinio katerio paskirtis buvo netikėtai pulti priešų laivus. akg images

Jūrininkų siaubas Per Antrąjį pasaulinį karą sąjungininkų jūrininkai bijojo tapti vokiečių torpedinio katerio, arba „Schnellboot“, aukomis. Laivas puldavo netikėtai ir dingdavo taip staigiai, kad jo užpultas laivas nespėdavo imtis atsakomųjų veiksmų.

Apsaugotas tiltelis su žiūronais Ant tiltelio kapitonas valdė katerį ir ieškojo taikinio.

Benjamin thomas Christensen

Torp edo s pa leid imo R pat adijo r alpa yšio

vam zdis

Torpedos Torpediniame kateryje buvo tik keturios torpedos. Jas iššovus kateriui tekdavo grįžti į uostą. osprey & Morse

Priešlėktuvinis pabūklas „Flak“ Karin inkų kaju tė

Kapitono kajutė Vienintelis kapitonas laive turėjo privačią kajutę.

torpedinio katerio aukos

Krovininių laivų priešas

topfoto / polfoto

Torpediniai kateriai buvo pastatyti dideliems karo laivams pulti, bet kai paaiškėjo, kad jie per gerai apsaugoti, kateriai buvo naudojami sąjungininkų prekybiniams laivams pulti. Per karą torpediniai kateriai nuskandino 1 101 prekybinį laivą, 12 eskadrinių minininkų, 11 išminuotojų, 8 desantinius laivus, 6 motorines torpedines valtis, torpedinį katerį, minininką, povandeninį laivą ir keletą mažų laivų.

Istorija 6 • 2015

45


s o j i rus i a i č i a k : s a j i r e Imp idžiausių d a n e i v iją vo ertė Rus v a p s ioje išbu i ž s d y l d a i v D a j s i st etra lševikai. ovų dina o n b a 1721 m. P ė m b o o R r . g už imperijų . valdžią m 7 1 pasaulio 9 1 l o 0 metų, k 0 2 k i e v e b isen haas

shutterstock

therese bo

1 945 langai,

Sh

ut

te r

st o

ck

1 786 durys ir 1 500 kambarių yra 60 000 m² ploto Žiemos rūmuose – oficialioje imperatorių reziden­ cijoje. Rūmų statybą įkvėpė didieji Europos rūmai, kaip antai Versalis, kurio plotas siekia 67 000 m².

1867 m.

Aleksandras II nusprendė

2 mln. kg arbatos importavo imperija iš Kinijos. Ji buvo gabenama kupranugarių karavanais. Arbata tapo prieinama visiems Rusijos gyventojams, kai Jekaterina Didžioji sulygo su Kinija dėl žemų fiksuotų kainų.

gauti pinigų parduodamas Aliaską JAV. Imperija sumažėjo 1,5 mln. km2, o imperatorius gavo 7,2 mln. USD – šiandien tai būtų apie 80 mln. eurų.

§

įstatymai galio35 993 jo Rusijoje, kai 1833 m. Nikolajus I išleido pirmąjį imperijos įstatymų rinkinį. 15 tomų buvo skirta painiems teisės aktams aiškinti ir interpretuoti.

12 dienų

pavėlavo imperatoriškoji Rusijos olimpinių žaidynių komanda į 1908 m. vykstančias Londono olimpines žaidynes. Rusai tuo metu naudojosi ne 1582 m. Grigaliaus kalendoriumi, o senu Romos imperijos laikų Julijaus kalendoriumi.

1835 m. visoje Rusijoje buvo viena teisės mokykla. 60

Istorija 6 • 2015


¾

25 metus

1890 m.

dailininkas Sergejus Maliutinas (1859–1937 m.) sukūrė matrioškas. Rankomis pieštas lėles įkvėpė japonų Honšiū lėlės. Matrioškų rinkinį sudarė aštuonios viena į kitą sudėtos lėlės.

Valstybė skatino imperijos gyventojus gerti degtinę, nes iš mokesčių ir leidimų statyti gamyklas buvo surenkama daugybė pinigų. Žmonių sveikata buvo pačių reikalas.

1916 m. truko kelionė iš Maskvos į atokiausią im­p erijos provinciją Vladivostoką naująja Transsibiro magistrale. 9 288 km ilgio geležinkelis, tebesantis ilgiausias pasaulyje, tiesti pradėtas 1891 metais.

30%

1val5an2das

Ru

Gaisras turėjo sukliudyti Napoleonui ir jo bemaž 600 tūkst. kareivių užimti Rusijos imperiją. Kai Napoleonas pralaimėjo, namo grįžo apie 110 tūkst. kareivių.

imperijos pajamų 1850 m. buvo gaunama iš degtinės.

truko įprasta karinė tarnyba valdant Jekaterinai Didžiajai XVIII a. pabaigoje. Rusijos impe­ rija turėjo vieną didžiausių nuolatinių kariuomenių pasau­ lyje, tačiau šios būklė buvo apgailėtina, palyginti su Euro­ pos kariuomenėmis.

Maskvos sudegė 1812 m.

si

M a s k va

ja

London geographical institute

23,7 mln. km² driekėsi Rusijos imperija

1866 m. – tuo metu ji buvo didžiausia. Po karų, tarp jų su Švedija ir Turkija, ji užėmė teritoriją nuo Lenkijos iki Aliaskos ir plotu buvo didesnė už Plutono planetą, bet mažesnė už britų imperiją.

14

Romanovų dinastijos vyrų valdė imperiją.

Paskutinis caras buvo Nikolajus II, jis valdė 1894–1918 m. Jį su šeima sušaudė bolševikai, jis tapo penktuoju nužudytu Rusijos imperatoriumi.

Žemės ūkis Rusijos imperijoje, palyginti su JAV ir Vakarų Europa, buvo atsilikęs. JAV ūkininkai 1911 m. turėjo apie 14 tūkst. traktorių, o Rusijos imperijos žemdirbiai – vos

shutterstock

166 traktorius Shutterstock


Egiptas Aleksandrijos biblioteka, pasaulio žinių ir mokslo centras, staiga sulaukė netikėto konkurento. R. macintyre marshall / Houghton mifflin company

„Mano biblioteka didesnė nei tavo“ 62

Istorija 6 • 2015

Viduržemio jūros regionas • 180 m. pr. Kr. Viduržemio jūros regione dominuoja graikų kultūra, didžiausią reikšmę teikianti mokslui ir menui. Didelė knygų kolekcija valdovams yra prestižo reikalas, ji liudija, kad ka­ralystė yra pažangi ir klesti.

Pergamas Vi

Prieš 2 000 metų du Viduržemio jūros regiono karaliai pradėjo vaikiškai varžytis, kuris turės didžiausią pasaulyje knygų kolekciją. Visomis priemonėmis abu siekė įgyti kuo daugiau papiruso ritinių, kol galop vienas valdovas sustabdė papiruso eksportą. Antrajam teko imtis novatoriško išradimo.

du

rže

mi o jūra Aleksandrija

Egiptas


Natasja Broström

S

enovėje kariauta ne tik kalavi­ piruso ritinių kolekcija, sukrauta į lenty­ gų stengdamiesi prisivilioti mokslinin­ jais ir katapultomis. Buvo nau­ nas. Abu valdovai buvo graikų kilmės, kų. Šių atlyginimai buvo karališki, jie dojamos ir knygos. Valdovams todėl, laikantis graikų tradicijos, bibliote­ gaudavo nemokamus prabangius apar­ biblioteka buvo galingas gin­ ka jiems buvo meno, kultūros ir mokslo tamentus, kuriuose buitimi rūpinosi klas, nes brangios rankraščių centras, galintis pritraukti garsiausių to vergai. meto literatų ir mokslininkų. Ilgainiui Egipto karaliui pavyko prisi­ kolekcijos buvo žinių ir turto simbolis. Turėti ir išlaikyti pasaulinio lygio vilioti tokius genijus kaip Aristotelis, Pi­ Apie 200 m. pr. Kr. svarbiausia pa­ saulio biblioteka buvo Aleksandrijoje, biblioteką galėjo vos keli valdovai. tagoras ir Archimedas. Mokslininkai skaitė viešas paskaitas, Egipte. Originalių katalogų neišliko, ta­ Geidžiamiausi kūriniai, ypač – originalūs čiau, istorikų vertinimu, bibliotekoje arba nukopijuoti kuo anksčiau, kad būtų su bendraminčiais kūrė mokslo teorijas buvo apie 700 tūkstančių papiruso riti­ išvengta klaidų juos perrašant, buvo la­ ir mokė karališkosios šeimos vaikus. nių. Apsiskaitęs karalius Ptolemajas I bai brangūs. Itin paklausios buvo graikų Soteras (valdė 305–285 m. pr. Kr.), bib­ knygos; visos bibliotekos siekė įsigyti Turtuoliai užkasdavo knygų liotekos įkūrėjas, manė, kad rinkinys originalių mėgstamo graikų poeto Ho­ kolekcijas yra visas, kai surinktos visos kada nors mero kūrinių. Eumenas, užsimojęs pastatyti Pergamo parašytos knygos, be to, pageidautina, Brangiai atsiėjo ne tik perkamos kny­ bib­lioteką, puikiai žinojo, kokia didžiulė kad tai būtų originalai. Šią užduotį įgy­ gos ar kompensuojamos už konfiskuo­ užduotis jo laukia. Iš tėvo Atalo I Sotero vendino Ptolemajas V Epifanas (valdė tas. Abu karaliai paklojo nemažai pini­ 205–180 m. pr. Kr.). Todėl kai Pergamo karalystės valdovas Eumenas II (valdė 197– 160/159 m. pr. Kr.) paskelbė, kad kuria savo biblioteką ir tikisi, jog ji aplenks visas kitas, Ptolemajas V suprato, kad karalius jam skelbia karą. Ptolemajas nusprendė su­ triuškinti Eumeną, kad ir kiek tai Prekyba papirusu buvo svarbus egiptiečių verslas. Papirusas buvo kainuotų. gaminamas iš augalo, augančio tik prie Nilo krantų.

Egipt as

Karalius turėjo senovės popieriaus monopolį

Knygos buvo konfiskuojamos Ptolemajas reikalavo, kad laivui at­ plaukus į Aleksandrijos uostą parei­ gūnai ieškotų, ar jame yra knygų. Jį domino viskas: mokslo knygos, po­ ezija ir tragedijos. Net receptų kny­ gos. Jeigu pasisekdavo, rankraščiai būdavo konfiskuojami. Biblioteka pa­ silikdavo originalus, o tikrajam savi­ ninkui tekdavo pasitenkinti grei­ tai padarytomis kopijomis. Jeigu knyga būdavo labai vertinga, pa­ vyzdžiui, originali Homero poema „Iliada“, savininkui būdavo sumo­ kama kompensacija. Ptolemajų dinastijai ieškant gro­ bio, net geriausioms senovės ko­ lekcijoms kilo grėsmė. Kai Atėnų valdžia Aleksandrijai paskolino originalius dramaturgų Sofoklio, Euripido bei Aischilo kūrinius ir pareikalavo 15 talentų užstato, karalius pasiliko originalus ir grą­ žino kopijas. Faraonas bibliofilas neteko 15 talentų, kurie atitinka daugiau nei 1,34 milijono eurų, jo manymu, tai buvo pagrįstos išlaidos.

Mokslininkai gyveno prabangiai Nei Ptolemajui V, nei Eumenui II biblioteka nebuvo vien dulkėtų pa­

P

elkėtose Nilo pakrantėse augo plonų, 4–5 m siekiančių, papirusinių viksvuolių miškai. Žalias trikampis stiebas 3 tūkst. metų buvo viena svarbiausių Egipto eksporto prekių, nes augalo šerdys buvo naudojamos papirusui daryti. Ši prekė buvo paklausi visame antikiniame pasaulyje. Papiruso lapo kaina buvo 1–2 drachmos, tai atitiko darbininko vienos dienos uždarbį.

Augalas pjaunamas pjautuvu ir surištas į ryšulius vežamas į dirbtuves.

3

Džiovintas papirusas spaudžiamas, kad taptų plokščias ir lygus. Ant papiruso užberiama molio miltelių, kad sugertų drėgmės perteklių.

Pranašumai

● Iš papirusinių viksvuolių lengva padaryti papirusą, ga­ myba nenutrūksta, nes auga­ lai auga visus metus. ● Šiltame ir sausame Egipto klimate papirusas išsilaiko labai daug metų.

Trūkumai

● Papirusas netoleruoja drėg­

mės ir šalčio, todėl būdavo greitai gabenamas į Graikiją ir Mažąją Aziją. ● Galima naudoti tik vieną pa­ piruso pusę, nes plona me­ džiaga beveik permatoma.

1

Stiebai pjaustomi į mažus gabaliukus ir merkiami į vandenį. Suminkštėjusi žievė lengvai nulupama. Vėliau šerdys pjaustomos plonomis juostelėmis ir mirkomos apie penkias dienas.

2

Juostelės sudedamos kryžmai dviem sluoksniais ir suspaudžiamos. Augalų sultys yra tarsi klijai, tad juostelės sulimpa į lapą.

R. macintyre marshall /Houghton mifflin company & shutterstock

Istorija 6 • 2015

63


Genocidas

Sušaudyti Pakarti Nuskandinti

Susprogdinti

Numesti nuo uolos Nukirsdinti

Sudeginti gyvi Osmanų imperijai gresia pavojai ir iš vidaus, ir iš išorės. 1914 m. kilus Pirmajam pasauliniam karui, imperijos tautos trokšta atkovoti laisvę ir nepriklausomybę. Vyriausybė atsako į kilusią krizę žiaurumu: siekia sunaikinti visus piliečius, išskyrus turkus ir musulmonus.

Nužudyta 1,5 mln.

Geno !

Dėmesio: is ipsn slogus stra


Osmanų imperija • 1915 Įvykdę perversmą prieš Stambulas sultoną, valdžią perima jauni kariOsmanų imperija ninkai. Jie stengiasi išlaikyti kadaise galingą buvusią imperiją, tačiau susiduria su sunkumais. Vienas jų – kai kurių daugiatautės imperijos tautų nepriklausomybės siekis. library of congress

armėnų:

cidas

Istorija 6 • 2015

67


Šedevro paslaptys Veneros gimimas Žemdirbystės dievas Saturnas nupjovė tėvui Uranui sėklides ir sviedė į jūrą, tuomet iš jūros putos gimė grožio ir meilės deivė Venera.

Jaunystės gūsis

Zefyras pagrobė nimfą Chloridę, ir ji tapo deive. Apsikabinusi vakarų vėją, ji skleidžia jaunystės gaivą.

Vakarų vėjas

Graikų ir romėnų mitologijoje visų keturių krypčių vėjus įkūnijo po atskirą dievą. Zefyras buvo vakarų vėjas, kurio dvelksmas nuplukdo naujagimę deivę į krantą.

Rožės

Pasak antikinės legendos, rožė atsirado iš tos pačios jūros putos, kaip Venera.

Himnas moters grožiui Romėnų šaltiniai pasakoja apie seniai prarastą unikalų Veneros paveikslą. Tapytojas Botticelli iš naujo nutapė sensacingąjį kūrinį, jo paveikslas sukėlė tikrą meno revoliuciją.


Pavadinimas: „Veneros gimimas“ (1485 m.) shutterstock

Priešistorė XV a. paveikslai buvo tapomi krikščioniškais motyvais ir jų personažai vaizduojami padoriai apsirengę. Nutapydamas savo pirmą garsų nereliginio turinio paveikslą, Botticelli šią tradiciją sulaužė. Menininką įkvėpė antikos laikų tekstas, kuriame pasakojama apie pražuvusį meilės deivės Veneros paveikslą. Jį buvo nutapęs garsiausias senovės graikų tapytojas Apelis (apie 370–306 ar 290 m. pr. Kr.), jam pozavo Makedonijos karaliaus Aleksandro Didžiojo meilužė. Botticelli nusprendė atkurti prarastąjį paveikslą, o šis kūrinys įkvėpė ir kitus menininkus drobėse vaizduoti antikos herojus ir nuogus kūnus.

Garsiausių Botticelli paveikslų personažams būdingos mąslios akys. Tapytojas juos vaizduoja nugrimzdusius mintyse.

Pavasaris laukia

Kaip ir vėjai, metų laikai taip pat buvo dievybės, vadinamosios horos. Pavasaris pasirengęs apsiausti nuogą Venerą gėlėmis dabintu apdaru.

Faktai

Gimė 1445 m. Florencijoje, Italijoje

Mirė 1510 m. Florencijoje

Plaukianti vulva

Stilius Priklausė XV a. Toskanoje esančiai Florencijos mokyk­ lai, jo tapybai būdingas jude­ sys ir gyvybingumas. Kiti šios mokyklos tapytojai buvo Michelangelo ir Donatello.

Paveikslo dydis 172,5 x 278,5 cm Eksponuojamas Uffizi galerijoje, Florencijoje Botticelli niekuo nesiskyrė iš kitų Jaunystėje Sandro Botticelli, kaip ir kiti menininkai, tapė krikščioniškais motyvais ir savo klientams drobėje suteikdavo kilnius vaidmenis. 1475 m. paveiksle „Trys karaliai“ trys turtingos ir įtakingos Medici šeimos nariai pavaizduoti kaip išminčiai, atnešantys kūdikėliui Jėzui dovanų.

Marmurinė oda leido atpažinti Botticelli Venerą iš senų statulų. Jis nutapė „Venus Pudica“ („Kuklioji Venera“) pridengdamas intymiąsias deivės vietas, tačiau vėlesni menininkai Venerą mieliau vaizdavo visiškai nuogą. „Trys karaliai“ (1475 m.)

Istorija 6 • 2015

79

akg images

Botticelli nutapė Venerą, plaukiančią į krantą moliusko geldelėje, kuri nuo antikos laikų buvo moters išorinių lyties organų simbolis.

Vardas Sandro Botticelli


Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.