Iliustruotoji istorija, 2014 kovas

iJA nAUJA SeR

Nr. 3 · 2014 Kaina 14 Lt

D- 28 psl.

Die nA

Didžiausios istorijos dr a mos iš arti

1812

Šiurpios Grimmų pasakos Su ženklu „S“

JAV pilietinis karas

Povandeninio karo pradžia 1917 Leninas ir bolševikai turėjo tūkstančius sekėjų Rusijoje. Tačiau Spalio socialistinei revoliucijai gyvybiškai reikėjo pinigų.

Romos imperija

Seniausi pasaulyje anekdotai XVIII a.

Pa la idot i g y v i!

Baimė su

ISSN 2029-9745

kausto Eu

ropą

Le inUi sumokėjo Vokietijos imperatorius

Iliustruotoji istorija

nAUJA SeRiJA

Nr. 3 (19) • 2014

Kitas numeris prenumeratorius pasieks iki balandžio 18 dienos

Nr. 3 · 2014 Kaina 14 Lt

Didžiausi

1812

os istorij os

Šiurpios Grimmų pasakos ženklu Su

D- 28 psl.

Di en A

dr amos iš arti

„S“

JAV pilietinis

22

Neįprastas aljansas

46

Po 1917 m. Spalio perversmo Rusijoje į valdžią atėjo bolševikai. Daugelį dešimtmečių teorijoje gyvavusios Karlo Marxo, Friedricho Engelso ir Vladimiro Lenino idėjos virto tikrove, šalyje pradėtas įgyvendinti milžiniškas socialinis-ekonominis eksperimentas. Kaip dažnai nutinka istorijoje, šį įvykį inspiravo savų interesų turinti svetima valstybė.

Vokietija norėjo, kad Rusija pasitrauktų iš Pirmojo pasaulinio karo, todėl nusprendė paremti Leniną. Apie neįprastą Lenino ir Vokietijos aljansą skaitykite 12 puslapyje.

„Šiaurės liūtas“ 66

Vos Gustavas II Adolfas pavertė savo neturtingą šalį viena galingiausių Europos valstybių.

NCAA

Turinys 3 • 2014

28 36

44 46 54 CORBIS

56 62

die 2 da na 74 lis

BRIDGEMAN

pasirodė daug tikroviškesnės, nei buvo tikėtasi.

Taip pat skaitykite: Niagaros drąsuoliai Įžymiausi Renesanso dailininkai Mirties plaustas Amerikietiški kalneliai Kresi mūšis

76 78 80 82

LEIDĖJAS UAB „VERSLO ŽINIOS“ G  U J Naujienos V  Nauji radiniai,B atradimai ir teorijos.

R R Klauskite A I Atsakymai Mį skaitytojų klausimus.

K JĖ AĖ LĖ L P Spalio perversmas R Revoliucija už Vokietijos pinigus.

EĖ OĖ +370 5 252 6326 humorą Romėnai mėgo P Seniausi pasaulyje anekdotai. ŽĖ GČŪĖ Brolių +370Grimmų 5 252 6408pasakos VĖ pasakose liejosi kraujas.

Autentiškose „OKAS L S“ TrysS valdovo moterys Vladislovas Vaza širdį paliko Vilniui.

D LĖ SĖ D diena: priešŪ” 70 metų UAB „ Diversijos Europoje Hitleriui apgauti.

T 14 140 .

K   Palaidoti gyvi    18 

Karstai su avariniu išėjimu.

B Eifelio bokštas skaičiais facebook.com/ Moteris susituokė su 324 m bokštu.

IliustruotojiIstorija

JAV konfederatų išradimas Pirmas karinis povandeninis laivas.

P · www.IliustruotojiIstorija.lt

Šv. ·Sofija Slucko tel. +370iš 5 252 6330, 252 6408 Turtingiausia nuotaka buvo mažametė. · prenumerata@verslozinios.lt Taip pat žurnalą galite prenumeruoti Priešo pusėje SMS žinute numeriu 1679 siųsdami: Konkistadoras tapo majų kariu.

IST V PĖ P

Australijai  trūksta vaikų Koloniją išgelbsti Išsiuntę žinutę,moterys.

Jūs tampate

nuolatiniu žurnalo „Iliustruotoji Beprotybė poliarinėje naktyje istorija“ prenumeratoriumi ir „Belgica“ įšąla prie Antarktidos. sumokate 15 Lt už pirmąjį numerį.

Toliau prenumeratos mokestis nuskaičiuojamas automatiškai kas mėnesį.

Istorinė apžvalga Jūs betkaras kada galite atsisakyti Pilietinis Kinijoje.

prenumeratos išsiuntę SMS žinutę

numeriu istoriniai 1679 su raktažodžiu UNIST. Svarbūs įvykiai Prenumeratos nutraukimo kaina Laterano III susirinkimas.

0,30 Lt.

Top 5 Legendiniai sraigtasparniai. © „Iliustruotoji istorija“Platinti šio Gyvasis istorijos liudininkas leidinio tekstus ir vaizdinę medžiagą Samuelio Pepyso dienoraštis. galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Testas Ką žinote apie gangsterius. „Iliustruotoji istorija“ is published under license agreement with Bonnier Publications A/S © Copyright Bonnier Publications A/S, Copenhagen, Denmark.

Istorija 3 • 2014 ISSN 2029-9745

VIRŠELIO ILIUSTRACIJOS: POLFOTO/CORBIS, SHUTTERSTOCK, DON FOLEY & ANTOINE WIERTZ

Oper 66 ”TIG acija RAS” d

Kruvinos pratybos

Le inUi eratorius

26

62

Europą

leidiniui rašo istorikai ir mokslo populiarinimo žurnalistai.

22

Laisvo elgesio moterys dera-„Tigras“ siekta parengti Operacija mai atliko JAV savokarius išsilaipinti Normandijos pareigą – pasirūpino pakrantėje. Tačiau pratybos Australijos ateitimi.

sukausto

ISSN 2029-9745

Dviračių auksarankiai su sparnais 78 44

Eifelio bokšto statyba truko 2-us metus, 2 mėnesius ir 5 dienas.

„Iliustruotoji istorija“ yra tarptautinis Baimė

20

SHUTTERSTOCK

1917 Leninas ir bolševi kai turėjo tūkstančius sekėjų Rusijoje. Tačiau Spalio socialistinei revoliu cijai gyvybiškai reikėjo pinigų.

Estijoje, Norvegijoje, Švedijoje,

12

Daugelį metų įvairių šalių išradėjai ir nutrūktgalviai laužė stuburus mėgindami pakilti į dangų, kol vieną 1903 m. gruodžio dieną Wilburas ir Orville’as Wrightai „Chinook“ sraigtasparnis gabena krovinius paverčia šią svajonę realybe. daugiau kaip 50 metų.

a

36 Suomijoje, Latvijoje, Lietuvoje (nuo okėjo Vokietijos Straipsnius 12 2012 m.) irsum Slovėnijoje. imp

6

Pirmoji istorijoje mokslinė ekspedicija į Arktį baigėsi per 20 metų Švedijos karalius pamišimu ir skorbutu.

Romos imperij

Seniausi pasaulyje anekdotai XVIII a.

Palai do g y viti !

20 žurnalas, leidžiamas Danijoje,

4

Aleksandras Ikamas

karas

Povandeninio karo pradžia

3

ROMOS IMPERIJA

INTOJA MOTERŲ NIEK ■ Du bailiai miega vienoje lovoje, atėjęs vagis pavagia jų antklodę. „Eik ir sučiupk jį“, – sušnabžda vienas bailys kitam. „Nesijaudink, – atsako jam bičiulis, – sučiupsime jį, kai sugrįš pavogti mūsų pagalvių.“ ■ Vienas vyras klausia bailaus boksininko, su kuo šis šiandien susirungsiąs. Mostelėjęs ranka į savo priešininką boksininkas atsako: „Su nugalėtoju.“

I

■ Vienas vyras sunkiai serga, jau yra prie mirties. „Jei tau kas nutiks, aš pasikarsiu“, – ištaria žmona. Šis atsako: „Brangioji, padaryk tai, kol aš dar gyvas.“ ■ Per laidotuves vienas pašalietis paklausia: „Kas čia ilsisi?“ – „Aš! – atšauna našlys, – dabar, kai jos nebėra.“ ■ Vienas vyras erzina savo draugą: „Šiąnakt miegojau su tavo žmona.“ „Man tai pareiga, esu jos vyras, – atsako vyriškis ir nusistebi, – o tave kas vertė?“

SMIRDŽIAI ■ Vyriškis, kuriam iš burnos sklinda blogas kvapas, skundžiasi gydytojui: „Žiūrėkite, mano tonzilės ištinusios.“ Vos pacientas prasižioja, gydytojas pasibjaurėjęs atsitraukia: „Tau turbūt ne tonzilės ištino, o užpakalis!“

Kapitonas, paklaustas, kokios krypties šiandien vėjas, atsako: „Man regis, pupelių ir svogūnų.“

■ Vyrukas, kuriam iš burnos sklinda blogas kvapas, pabučiuoja savo žmoną ir meiliai sušnabžda: „O, mano deive, mano Afrodite.“ Ši greitai nusisuka ir atsidūsta: „O dieve mano.“ ■ Bukaprotis, miegodamas viename kambaryje su kurčiuoju, garsiai pagadina orą. Pasklidus smarvei, kurtysis garsiai pasipiktina. „Aha, tai vis dėlto girdi!“ – sušunka neišmanėlis.

■ Keliaudamas namo iš svečios šalies vienas vyriškis klausinėja ateities spėjiką apie savo šeimą. „Jie visi sveiki, taip pat ir tavo tėvas“, – atsako šis. „Bet juk mano tėvas jau dešimt metų kaip miręs!“ – „Ak, – atsako aiškiaregys, – tu tikriausiai nežinai, kas yra tavo tikrasis tėvas.“ ■ Astrologas pranašauja vaiko ateitį pagal horoskopą: „Šis vaikas taps advokatu, prefektu, o vėliau – aukšto rango pareigūnu.“ Netrukus vaikas miršta.

Motina priekaištauja astrologui, o šis ginasi: „Prisiekiu, jei jis būtų gyvenęs, būtų viso to pasiekęs!“

Ar girdėjai apie bukagalvį, kuris plaukia per smarkią audrą, ir jo vergai ima šaukti iš baimės? „Nesijaudinkite! – rikteli jis. – Savo testamente aš jums visiems dovanojau laisvę!“

OVERSAT AF NIELS-PETER GRANZOW BUSCH

Seniausi pasaulyje anekdotai IV a. po Kr. du graikai užrašė 265 romėnų anekdotus. Ši rinktinė, pavadinta „Philogelos“ („Juoko mylėtojas“), yra seniausia pasaulyje juokų knyga, o daugelis joje užrašytų anekdotų išliko iki mūsų dienų.

20

Istorija 3 • 2014

PER O. JØRGENSEN

K AIMO K VAILELIA

PUSPROČIŲ IMPERIJA

I

Populiariausi romėnų anekdotai buvo apie neišmanėlius. Todėl beveik pusė rinktinės anekdotų yra apie stebėtinai kvailus imperijos piliečius.

■ Vyriškis susitinka savo draugą kvailį ir sako jam: „Prieš tris dienas mačiau tave sapne.“ – „Melagis! – piktai sušunka kvailys. – Aš tuomet buvau kaime.“ ■ Sužinojęs, kad varnos gali išgyventi net 200 metų, kvailys tuoj nusiperka vieną, norėdamas įsitikinti, ar tai tiesa.

■ Jaunas neišmanėlis sužino netrukus turėsiąs barzdą ir eina prie paradinių durų jos pasitikti. Tai pamatęs jo draugas sušunka: „Ne veltui žmonės mus laiko bepročiais. O iš kur tu žinai, kad tavo barzda ateis ne pro užpakalines duris?“

■ Du kvailiai eina vieškeliu. Vienam prireikia paėjėti į šalį nusišlapinti.

Grįžęs jis pamato, kad jo bičiulis ant akmens įrėžęs „Pasivyk mane“. Kvailys apačioje užrašo: „Ne, tu manęs palauk.“ ■ Kvailys miega lovoje, kuri stovi šalia jo tėvo lovos. Kasnakt jis slapčia atsikelia pavalgyti virš tėvo lovos kabančių vynuogių. Vieną naktį tėvas pabunda ir greitai uždega žibalinę lempą. Kvailys stovėdamas ima knarkti, apsimesdamas, kad miega.

■ Ar girdėjai apie pusgalvį, kuris vos nenuskendo? Jis prisiekė niekada daugiau nelipti į vandenį, kol neišmoks plaukti.

■ Kvailys skundžiasi gydytojui: „Kiekvieną rytą, kai atsikeliu, man pusvalandį svaigsta galva, o vėliau praeina.“ – „Tai kelkis pusvalandžiu vėliau“, – susierzinęs atrėžia gydytojas.

■ Pasipiktinęs klientas: „Tas vergas, kurį man pardavei, numirė!“ Kvailys: „Vajė, būdamas pas mane jis taip nesielgdavo.“

Antikos laikais graikų miestų Kumų ir Abderų gyventojai buvo laikomi itin kvailais. Apie juos buvo pasakojama daug anekdotų.

KUMAI ■ Vienas vyriškis iš Kumų už sunkų nusikaltimą buvo nuteistas mirties bausme. Tuo metu jo tėvas buvo išvykęs.

Vos tik išėjęs iš teismo salės, kvailys sušuko: „Jokiu būdu nesakykit apie tai mano tėvui – jis mane tikrai nudės!“ ■ Per kilmingo vyro laidotuves Kumų mieste vienas pašalietis paklausia gedėtojų, kas čia mirė. Vienas kumiečių atsisuka ir rodydamas į karstą atsako: „Nagi tasai, kuris karste.“ ■ Ar girdėjai apie Kumų chirurgą, kurio pacientas klykė iš skausmo? Jis tuojau nusprendė susirasti ne tokį aštrų skalpelį.

ABDERAI ■ Vienas vyriškis iš Abderų bando pasikarti, bet nutrūksta virvė, ir jis susitrenkia galvą. Žmogus nueina pas gydytoją, nusiperka tepalo žaizdai gydyti, grįžta namo ir pasikaria.

■ Vienas vyras iš Abderų sapnuoja, kad ketina parduoti kiaulę už šimtą drachmų. Jam pasiūlo penkiasdešimt, bet jis atsisako parduoti. Tą akimirką jis atsibunda, tačiau vėl užsimerkia, atkiša ranką ir sako: „Gerai jau, tebūnie penkiasdešimt.“ DAUGIAU SKAITYKITE: Dan Crompton: A Funny Thing Happened on the Way to Forum, Michael O'Mara, 2010 http://tinyurl.com/Philogelos

SHUTTERSTOCK

Bukapročio laivas pakliūva į audrą. Visi keleiviai stveriasi už daiktų, į kuriuos įsikibę galėtų išsigelbėti, jei laivas nuskęstų. Nusižiūrėjęs į juos, kvailys įsitveria inkaro.

MITAI IR LEGENDOS

Broliai Grimmai šiurpino vaikus EMRAH SÜTCÜ

Šiais laikais pasakos apie nuostabias princeses ir piktas raganas skaitomos prieš miegą. Tačiau 1812 m. broliams Grimmams išleidus pirmąją pasakų knygą, kraujas jose liejosi laisvai.

D

u broliai, vokiečiai Jacobas ir Wilhelmas Grimmai, nė negalvojo užkariauti vaikų širdžių. Jie tyrinėjo vokiečių kalbą ir folklorą, rinko vokiečių tautosaką.

Kai 1812 m. broliai išleido pirmąjį pasakų rinkinį, jis ne itin tiko maloniam skaitymui. Pasakos buvo parašytos sausa moksline kalba, rinkinys prasidėjo labai ilga įžanga ir turėjo gausybę išnašų.

Mokslo bendruomenė leidinį sutiko nepalankiai. Tačiau brolius labiausiai nustebino tai, kad knyga patiko paprastiems vokiečiams ir ypač išpopuliarėjo tarp vaikų.

Tokį pasisekimą broliai vertino nevienareikšmiškai. Jiems teko permąstyti savo tikslus ir nuspręsti, ar jie vis dar nori vaikytis akademinio pripažinimo, ar savo parašytas pasakas

labiau pritaikyti vaikams ir taip užsidirbti pinigų pragyvenimui.

Brolių apsisprendimą palengvino tai, jog jiedu buvo labai neturtingi ir ilgainiui ėmė manyti, kad pasakų rašymas jiems yra puiki galimybė išbristi iš skurdo. „Manau, kad negalime jų leisti tokių, kokios jos yra dabar, – 1815 m. prieš atiduodamas spaudai antrąją pasakų knygą

LUOŠINIM AS

„PELENĖJE“ tryško kraujas Vaikams skirtame pasakos variante jauna, graži mergina iš turtingos šeimos tampa našlaite ir turi tarnauti savo nedorai pamotei bei netikroms seserims. Vieną dieną visos karalystės merginos pakviečiamos į puotą rūmuose. Pelenė nuėjo prie motinos kapo, paprašė ten augusio lazdyno aukso ir sidabro, ir paukštelis jai numetė nuostabią suknelę ir kurpaites. Kara-

SHUTTERSTOCK

Seserys apsipjaustė kojas, kad tik joms tiktų kurpaitė.

22

liaus rūmų puotoje į mergaitę dėmesį atkreipia pats karalaitis. Skubėdama iš rūmų ji pameta kurpaitę. Karalaitis paskelbia, kad jis ves tą merginą, kuriai tiks pamestoji kurpaitė. Kurpaitę apsiauti gali tik Pelenė, taip ji gauna ir karalaitį, ir karalystę.

Originaliame pasakos variante pamotė savo dukteris priverčia žalotis, kad tik joms tiktų kurpaitė. „Pjauk pirštą, tapsi karaliene, pėsčiai nereikės vaikščioti“, – sako pamotė.

Viena dukra nusipjauna pirštą, o kita – kulną. Tačiau jas išduoda kruvinos kojinės. Karalaitis pamato gražiąją Pelenę, o jos mažytei pėdai kurpaitė puikiai tinka.

1819 m. pasakos leidime broliai Grimmai skaudžiai nubaudžia piktą pamotę ir jos dukras už Pelenei padarytas skriaudas. Piktavales užpuola balandžiai ir iškapoja akis už jų blogą elgesį ir melą.

rašė broliui Jacobas. – Parduoti sektųsi geriau, jei mes patobulintume knygą, o tie, kurie turi pirmą leidimą, pirktų ir antrą.“ Pasakas jie rašė ir perrašinėjo 40 metų. Broliai Grimmai parengė 7 pasakų leidimus, pasakų kalba tapo vaizdingesnė, iš jų buvo išmestos dorovei kenksmingos temos – nėštumas, kraujomaiša ir prievarta.

Broliai JACOBAS ir WILHELMAS GRIMMAI pasakų vaikams rašytojais tapo atsitiktinai.

BRIDGEMAN

Vaikams skirtame pasakos variante piktoji ragana jauną ilgakasę merginą, vardu Katilėlis, uždaro į bokštą.

Kai ragana nori ją aplankyti, į bokštą ji užsilipa ilga merginos kasa. Kartą gražiąją kalinę bokšte pamato karalaitis ir įsimyli iš pirmo žvilgsnio. Jis pradeda lankyti merginą bokšte. Tačiau mergina netyčia prasitaria apie jį raganai. Kai karalaitis vėl pasirodo, ragana jį nustumia į erškėčių krūmą. Karalaitis išsiduria akis ir apanka. Laimė, Katilėlis suranda klajojantį karalaitį, o jos ašaros grąžina vaikinui regėjimą. Kituose pasakos leidimuose istorija dar labiau supaprastinta – karalaitis išvaduoja Katilėlį apsilankęs jau pirmąkart.

Originaliame pasakos variante Katilėlis su karalaičiu „ilgai ir laimingai gyveno bokšte“. Jauna mergina pastoja, tačiau to nežino. Kartą ją aplankiusiai raganai ji netiesiogiai prasitaria apie savo nėštumą: „Pasakyk, kodėl drabužiai man pasidarė ankšti. Aš nebegaliu jų vilkėti.“ Karalaitis slapta lankėsi pas Katilėlį bokšte.

Tėvai palieka vaikus, kad patys nepristigtų maisto.

BRIDGEMAN

Katilėlis miegojo su karalaičiu

BRIDGEMAN

UŽDRAUST AS SEKSAS

NEPRIEŽIŪ R JONIUKĄ IR GRYTUTĘ paliko tėvai Vaikams skirtame pasakos variante pamotė priverčia tėvą palikti savo mažus vaikus, Joniuką ir Grytutę, miške. Pirmą kartą vaikai randa kelią namo, bet antrą – atsiduria pas raganą žmogėdrą. Vis dėlto mažiesiems pavyksta apgauti raganą ir tėvo džiaugsmui jie grįžta namo.

Originaliame pasakos variante vaikus miške palieka jų tikroji mama. 1812 m. versijoje pasakojama daug įvairiapusiškesnė istorija apie badą ir skurdą. Pasakojimo veikėjai, labai neturtingas medkirtys ir jo žmona, palieka savo mylimus vaikus, nes kitu atveju visi mirs iš bado.

Taigi originaliame pasakos variante motina atrodo daug žmogiškesnė, bet sugniuždyta bado, o broliai Grimmai 1840 m. ketvirtajame leidime motiną pakeičia pamote ir parodo ją kaip labai blogą veikėją.

Istorija 3 • 2014

23

A

Plataus masto masto diversija apgavo Hitlerį Hitlerį Likus keliems mėnesiams iki D dienos sąjungininkai pradeda milžiniško masto diversiją, pavadinę ją operacija „Asmens sargybinis“. sargybinis“. Imituodami didžiulę armiją su pripučiamaisiais tankais ir pasitelkę dvigubus agentus, jie siekia, kad Hitleris savo kariuomenę laikytų kuo toliau nuo Normandijos, kurioje turi išsilaipinti sąjungininkų daliniai.

AF MARTIN LANDIN

28

Historie 1 • 2014

U.S. COAST GUARD

D-Diena OPERACIJA„ASMENS „ASMENS 1 OPERACIJA SARGYBINIS“ SARGYBINIS“

Didžioji diversija

2014 (3)

2

OPERACIJA „TIGRAS“

3

MISIJA „OLBANIS“

4

OPERACIJA „NEPTŪNAS“

5

OPERACIJA „KOBRA“

Pratybos pasirodė daug tikroviškesnės, nei buvo tikėtasi 2014 (4)

Parašiutininkų desantas išmeta2014 (5) mas priešo užnugaryje

D diena. Omahos paplūdimyje 2014 (6) vyko žiaurūs mūšiai

Sąjungininkai baiminosi, kad vėl bus išstumti atgal į jūrą 2014 (7)

Prieš įsiveržimą į Normandiją britų žvalgyba intensyviai dirbo, siekdama suklaidinti Vokietiją.

U.S. ARMY CENTER OF MILITARY HISTORY & THE NATIONAL ARCHIVES UK & R. KILLBLANE & J. MACNIECE/CASEMATEPUBLISHING.COM

Istorija 3 • 2014

29

RTRADIMŲ ELIGIJA KELIONĖS A

Po 12 metų nesėkmingo misionieriavimo

Paskutinis Nuo turtingiausios Livingstone’o nuotakos iki šventosios šansas 2OO

Istorija 3 • 2014

DAVID A

GINA VILIŪNĖ, LIUDO PARULSKIO DIZAINAS

28 54

mirus, globą perėmė jo brolis Jeronimas Chodkevičius, jis taip pat patvirtino ankstesnę sutartį.

metų

S

Kivirčas vos nesibaigė karu Nors Kristupas Radvila Perkūnas buvo aršus kalvinistas, o Chodkevičiai – uolūs katalikai, religiniai skirtumai netrukdė jiems giminiuotis. Tik pinigai galėjo sukiršinti šias garsias gimines.

Viskas prasidėjo nuo Rytų Baltarusijoje esančio Kopysės dvaro, kurį Radvilienė užstatė Chodkevičiams ir laiku neišpirko.

Aukštus postus užimantys Radvilos nebuIškart po mirties žmonės pradėjo garbinti Sofiją kaip sergančių ir besilaukiančių moterų šventąją globėją.

Globa ir vedybų sutartis Globoti turtingą mergaitę pretendentų netrūko, ypač stipriai varžėsi dvi galingos LDK giminės – Radvilos ir Chodkevičiai.

Vis dėlto Sofijos globa atiteko Chodkevičiams, artimiems giminaičiams pagal motinos liniją. Giminės galva, Žemaitijos seniūnas Jurgis Chodkevičius ėmė iš anksto rūpintis globotinės santuoka. Sakoma, kad buvo nemažai skolingastikėjosi LDK didžiajam Davidas Livingstone’as tapti žymiu misionieriumi, etmonui Kristupui Radvilai Perkūnui, totačiau išgarsėjo kaip pasiūlė Sofijos randėl kaip kompensaciją keliautojas. ką Kristupo sūnui Jonušui. Buvo sutarta ir BRIDGEMAN, SCANPIX/LEBRECHT & AOP/GETTY vestuvių data, 1600 m. vasario 6-oji, kai jaunoji bus sulaukusi tinkamo amžiaus – 14 metų. 1595 m. Jurgiui Chodkevičiui

VIKIPEDIJA

LDK istorija negali pasigirti daugybe lietuvių kilmės šventųjų.

Katalikų Bažnyčia jų suskaičiuotų vos keletą.

Stačiatikių Bažnyčia turi kiek daugiau šventųjų globėjų, kurių kilmė ir gyvenimas susijęs su Lietuva. Viena iš tokių yra šv. Sofija, Slucko kunigaikštytė, vaikystės metus praleidusi Vilniuje.

Š

i istorija būtų panaši į W. Shakespeare’o tragedijoje „Romeo ir Džiuljeta“ aprašytą Montecchi ir Capuleti šeimų dramą, jei ne didelių pinigų šešėlis, nustelbęs sužadėtinių norus ir jausmus.

Viskas prasidėjo 1586 m. Slucko kunigaikštystėje, kai jos valdovas Jurgis III Olelkaitis atsisveikino su šiuo pasauliu ir paliko vos metų sulaukusią dukrelę Sofiją. Mergaitės motina mirė gimdydama, tad Sofija liko našlaitė. Kartu ji paveldėjo trečdalį Slucko kunigaikštystės, o tai sudarė tikrai nemenką turtą. Netrukus vienas po kito mirė abu tėvo broliai, o jų palikimas, nesant kitų paveldėtojų, taip pat atiteko mažametei Sofijai. Jaunoji kunigaikštytė, dar nesulaukusi dešimties metų, tapo turtingiausia nuotaka Lietuvoje, Slucko ir Kapyliaus dalinių kunigaikštysčių paveldėtoja.

IV INGST L S

E’A ON

KARINA ADAMONIENĖ

Nesulaukusi nė dešimties metų, Sofija tapo turtingiausia nuotaka Lietuvoje ir Lenkijoje.

Išskirtinės kunigaikštystės O

vo pratę mokėti, todėl kreipėsi į bajorų luomo aukščiausios instancijos apeliacinį teismą – Tribunolą. Teismui vadovavo Perkūno brolėnas, todėl priėmė Radviloms palankų sprendimą. Chodkevičiai į tai atsakė teismo nutarties nepaisymu.

Konfliktui įsisiūbavus, buvo prisiminta Sofija. Chodkevičiai pareiškė, kad ji negali tekėti už Jonušo Radvilos dėl artimos giminystės. Radvilos pareikalavo milžiniškos sumos netesybų. Pasipylė raštai, notos ir teismų nuosprendžiai, tik jų niekas nevykdė. Artėjant vestuvių datai, šalys ėmė ginkluotis.

Pagaliau vestuvės Galiausiai konfliktas išsisprendė be kraujo praliejimo. Nežinia, kas nulėmė taiką, tačiau greičiausiai abi pusės pagaliau suprato, kad tokioje ankštoje teritorijoje kariauti neįmanoma. Chodkevičiai atidavė Sofiją Olelkaitę, Slucko ir Kapyliaus paveldėtoją, Jonušui Radvilai į žmonas. Vestuvės įvyko 1600 m. rudenį viename iš Bresto soborų.

Sakoma, kad pačios kunigaikštytės reikalavimu buvo pasirašytas susitarimas dėl jungtuvių ir būsimų vaikų auklėjimo pagal Stačiatikių Bažnyčios kanonus. Po vestuvių, kaip pridera, žmona užrašė visas savo valdas vyrui.

Šeimos laimę temdė vaikų mirtys Nors jaunieji, atrodytų, sugyveno neblogai, jų šeimos laimę temdė skaudžios netektys. Per aštuonerius metus Sofija pa-

Savo kronikoje Motiejus Strijkovskis lietuvių kunigaikščius kildino iš romėnų patricijų.

gimdė du vaikus, bet abu jie mirė. Maža to, Jonušas įsivėlė į politines peripetijas.

1603 m. mirus Radvilai Perkūnui, Jonušas nepaveldėjo jo postų, kaip buvo įprasta. Įsižeidęs, jis prisidėjo prie Krokuvos vaivados vadovaujamo maišto prieš karalių Zigmantą Vazą. Maištininkams pralaimėjus, Jonušas buvo priverstas kuriam laikui išvykti iš šalies, gyveno Prancūzijoje, Šveicarijoje.

Stačiatikybės gynėja Sofijos tėvas Jurgis III garsėjo kaip ištikimas stačiatikybės globėjas, jo tradicijas tęsė ir duktė.

Tuo metu Abiejų Tautų Respublikoje (ATR) sparčiai plito bažnytinės unijos idėja, stačiatikiai buvo verčiami unitais jėga, atimant jų cerkves.

Sofijos prašymu, Jonušas Radvila gavo iš karaliaus raštą, draudžiantį Slucko kunigaikštystės gyventojus prievarta padaryti unitais. Dėl šio rašto Sluckas liko nedidelė stačiatikybės sala unitų valdomose rusiškose ATR žemėse.

Pati Sofija visokeriopai rėmė stačiatikių cerkves, garsėjo dosnumu ir kilniaširdiškumu.

Mirtis ir kanonizavimas 1612 m. kovo 9 dieną, būdama 27-erių, Sofija mirė gimdydama.

Kūdikis taip pat neišgyveno.

Užgeso kunigaikščių Olel-

KARINA ADAMONIENĖ

Chodkevičiai savo rūmuose Vilniuje (dab.

Didžioji g. 4) sutelkė per 2 tūkstančių karių, be to, turėjo 24 patrankas, nukreiptas į Radvilų rūmus, stovėjusius vos už keleto žingsnių, Pilies ir Šv. Jono gatvių kampe.

Radvilos, padedami Ostrogiškių, subūrė 6 tūkstančių karių kariauną. Vilnius pasidalijo į dvi stovyklas. Arčiau rūmų gyvenantys žmonės užkalė namų langus ir išsikraustė į saugesnes vietas. Iki pragaištingo susidūrimo trūko mažytės žiežirbos. Veltui garsus humanistas Andrius Volanas išspausdino atsišaukimą, veltui Lenkijos karaliaus ir LDK kunigaikščio Zigmanto Vazos atsiųsti garbingi senatoriai mynė abejų rūmų slenksčius, – susitarti nepavyko.

Kaip jautėsi šioje situacijoje patys jaunavedžiai, 14 metų Sofija ir 21 metų Jonušas, nėra žinoma. Stačiatikių „Šventųjų gyvenimuose“ rašoma, kad Sofija nenorėjo tekėti už kalvinisto Jonušo, tačiau galiausiai sutiko, kad tik išvengtų brolžudiško karo. Siužetas tinkamas literatūrai, tačiau tikrame gyvenime, ko gero, Sofijos nuomonė nebuvo itin svarbi.

VIKIPEDIJA

Vilniečiams teko slėptis

lelkaičių giminė kildino save iš didžiojo kunigaikščio Algirdo. Slucko ir Kapyliaus dalinės kunigaikštystės buvo vienintelės išlikusios tokio pobūdžio kunigaikštystės LDK, vėliau – ATR teritorijoje.

Sofijos dėka kunigaikštystės išsaugojo stačiatikišką tradiciją. Sofijai mirus, visi po jos valdę Radvilos patvirtindavo tikėjimo privilegiją Sluckui, nors patys buvo kitatikiai.

Sofijos tėvo Jurgio III Olelkaičio dvare Slucke istorikas ir poetas Motiejus Strijkovskis 1578 m. parašė lietuvių tautos epą – eiliuotą kroniką „Apie šlovingosios lietuvių, žemaičių ir rusų tautos pradžią“.

kaičių giminė. Sofija buvo iškilmingai palaidota Slucko pilies cerkvėje ir beveik iškart po mirties imta garbinti kaip sergančių, besilaukiančių moterų, kūdikių ir našlaičių globėja.

XVIII a. buvo surašyta jos įvykdytų stebuklų knyga. XIX a. šv. Sofijos palaikus nešė kryžiaus eitynėse, prašydami apsaugoti Slucką nuo choleros epidemijos. Pamaldumo šv. Sofijai tradicija žinoma nuo XVII šimtmečio, tačiau oficialių kanonizavimo dokumentų nebuvo arba jie neišliko. Todėl tik 1984 m. ji buvo oficialiai kanonizuota Maskvos patriarcho.

Šv. Sofija iš Slucko 1930 m. šv. Sofijos palaikus ištyrė sovietų mokslininkai. Ataskaitoje jie parašė, kad nors palaikai nebalzamuoti, jie nesuirę dėl natūralaus mumifikacijos proceso. Kaip retas mokslinis egzempliorius, šv.

Sofija buvo atvežta į Minsko muziejų. Čia ji padarė dar vieną stebuklą – Antrojo pasaulinio karo metais, bombarduojant Minską, iš nedaugelio pastatų išliko tas, kuriame buvo paslėpti šventosios palaikai. Po karo šv. Sofija iš Slucko pagarbiai perkelta į Šv. Dvasios soborą Minske, ten jos palaikai tebėra ir dabar.

Mirus Sofijai, Jonušas Radvila ištesėjo duotą žodį – Slucko kunigaikštystės gyventojai nebuvo verčiami atsisakyti stačiatikybės.

Istorija 3 • 2014

29 55

AMERIKOS ISTORIJA

Metisų protėvis iš Ispanijos

JUKATANAS 1536

Ispanas Gonzalo Guerrero vedė majus į kovą prieš savo paties tautiečius.

TOLTECAYOTL

Majai 20 metų priešinosi ispanų konkistadorų bandymui kolonizuoti Jukatano pusiasalį. Kuriam laikui ispanai atsisakė savo ketinimo ir nusprendė veikiau užimti dabartinio Hondūro teritoriją.

Kai 1536 m. Hondūro indėnai sukyla, majai nusprendžia jiems padėti kovoje su bendru priešu.

Beveik 20 metų majai Jukatano pusiasalyje priešinosi ispanų užkariautojams.

CORBIS/POLFOTO

BJØRN A. BOJESEN

1511 m. Jukatane majai paima į nelaisvę ispanų kareivį Gonzalo Guerrero.

Netrukus Guerrero susidraugauja su indėnais, ir kai vėliau į Jukataną atvyksta ispanų, jam tenka priimti sunkiausią gyvenime sprendimą.

D

angus juoduoja nuo strėlių ir ispaniško parako. Prie Ulua upės žemupio Hondūre žūtbūtiniame mūšyje kaunasi vietiniai Tolupano indėnai. Ispanų konkistadoras Pedro de Alvarado atvyko su 80 gerai ginkluotų ispanų ir 300 ispanų sąjungininkų indėnų. Alvarado garsėja išskirtiniu žiaurumu, yra išskerdęs ištisus kaimus, nesigailėdamas moterų, vaikų nei senolių.

Tolupano genčiai padėjo šiaurėje gyvenę majai. Majai, kaip ir Tolupano indėnai, suvokia, kad kova su kitatau-

čiais – tai kova dėl išgyvenimo. Iš 50 linguojančių kanojų jie į priešą paleidžia daugybę strėlių, o iš garsaus riksmo galima suprasti, kad dauguma strėlių pataiko į tikslą.

Mūšis palei upę vyksta tai vienos, tai kitos pusės naudai, galų gale grumtynes laimi ispanai, apsiginklavę toliašaudžiais ginklais.

Kai dūmai išsisklaido, ispanai skaičiuoja žuvusiuosius. Vieno vyro kūnas nepanašus į kitus. Jis nuogas ir tatuiruotas kaip majai, bet jo oda šviesi kaip europiečių, o veidas apžėlęs barzda. Iš

paimto į nelaisvę Tolupano genties vado Ciçumbos kareiviai sužino, kad žuvusysis – jų tėvynainis. Jis vardu Gonzalo.

Kitą dieną, 1536 m. rugpjūčio 14ąją, Hondūro gubernatorius pergalingai rašė Ispanijos karaliui apie žuvusįjį: „Tai tas, kuris gyveno su indėnais Jukatane daugiau nei 20 metų. Jis atplaukė su 50 kanojų ir padėjo vietiniams mus žudyti.“

Kareivis iš Paloso Istorija apie Gonzalo, kareivį, tapusį majų kariu ir baigusį dienas mūšyje su Istorija 3 • 2014

57

KOLONIJŲ ISTORIJA

Moterys nusidėjėlės apgyvendinamos Australijoje 226 laivo „Lady Juliana“ keleivės buvo nubaustos už prostituciją ar smulkius nusikaltimus. Jos ištremiamos į Australiją ir ten naujakurių kolonijoje turės gimdyti vaikus.

Laivui vos išplaukus iš uosto, moterys iškart imasi darbo.

Plaukdami į Australiją jūreiviai nesivaržydami naudojosi keleivių moterų paslaugomis.

BRIDGEMAN

AUSTRALIJA • 1789

AUSTRALIJA SIDNĖJUS

62

1770 m. balandžio 29 d. Jamesas Cookas išsilaipino Australijoje, netoli dabartinio Sidnėjaus, ir paskelbė šią žemę Britanijos nuosavybe. Praėjus 17 metų šios šalies vyriausybė išsiuntė ekspediciją, kad ši tolimoje kolonijoje įkurtų kalėjimą, tačiau gamtos sąlygos buvo tokios nepalankios, kad nepraėjus nė metams šios idėjos beveik teko atsisakyti.

Istorija 3 • 2014

ELSE CHRISTENSEN

T

Moterys į Aus tr plaukė 33 m aliją ilg niu tristiebiu io burilaivu.

enerifės uosto Santa BRIDGEMAN Kruso gyventojus nustebinti neleng va, mat judriame uoste dažnai galima sutikt i keisčiausia is dra bu žia is vilkinčių ir įvairiomis kalbomis kalbančių užsieniečių iš nuolat čia sustojančių laivų, plaukiančių į Europą, Šiaurės ir Pietų Ameriką ir Af riką. Tačiau kartą 1789 m. saujelė laivo keleivių sukėlė skandalą.

Pasirodžius at vykėliams, garbingi miestelėnai ėmė spjaudytis, moterys puolė melstis, o vaikai paslapčio- 17-osios naktį Rachele parsivedė klimis žvilgčiojo į būrį jaunų moterų, ku- entą. Kai jis pabudo, pamatė gulįs rios viliodamos, blizgindamos akis ir visiškai nuogas, užrakintas Hoddy švytruodamos sijonais ėjo pro šalį. Tai išnuomotame kambaryje, o drabužiai buvo ištvirkėlės iš plaukiojančio vieš- dingę. Gerus kliento drabužius mergina bandė parduoti norėdama sumokėti už namio – laivo „Lady Juliana“. Šios moterys – britės, smulkios nu- būsto nuomą, tačiau įkliuvo. Po dviejų sikaltėlės iš žemiausio visuomenės savaičių Hoddy buvo suimta ir įmesta į sluoksnio, teismo sprendimu ištremtos į „Newgate“ kalėjimą. tolimą naują Australijos koloniją – pagal to meto moralės normas turėtų susilauk- Kalėjimai buvo perpildyti ti tik paniekos ir gailesčio. Tačiau mote- Moterų skyrius „Newgate“ kalėjime, rys iš laivo „Lady Juliana“ anaiptol ne pa- centriniame Londone, šalia „Old Baisigailėtinos būtybės. Priešingai – Britani- ley“ teismo rūmų, talpino 70 kalinių. jos vyriausybė numatė joms labai svarbų 1788 m. gruodį jame kalėjo 151 motevaidmenį Australijos istorijoje. Jos turės ris. Kalinėms trūko maisto, o sanitarinės tapti žmonomis, motinomis ir taip įpūsti sąlygos „Newgate“ buvo nežmoniškos ir gyvybės mažai vargstančiai kolonijai. net pavojingos gyvybei.

Viešnamio paslaugas Santa Kruse moAtšiaurią žiemą kalinės badavo ir terys siūlė tik tam, kad užsidirbtų ir šalo. Nuo drėkstančių sienų vanduo gautų dar vieną galimybę pradėti naują varvėjo ant akmeninių grindų, o ant jų gyvenimą. vandens ir šlapimo balose miegojo kalinės. Klestėjo tik utėlės, blusos ir kitokie parazitai. Plito įvairios infekcinės Gyvenimas Londone – kasdienė kova 226 moterys, 1789 m. liepos 29 dieną ligos. Tą žiemą kalėjimą nusiaubė išplaukusios iš Anglijos į Australiją, vidurių šiltinės epidemija. Panašios bupriklausė žemiausiam Londono vi- vo ir kelios ankstesnės žiemos, bet suomenės sluoksniui ir buvo pratusios valdžiai tai buvo nė motais. Tačiau didikovoti dėl išlikimo. Dauguma jų sunkiai kai ir padorūs miestelėnai pradėjo baivertėsi, nežinodamos, ar turės už ką nu- mintis, kad iš perpildyto kalėjimo ligos sipirkti maisto ir kur pernakvoti. Dažnai ims plisti ir mieste. Be to, ėmė sklisti vienintelis būdas pragyventi – griebtis nusikaltimų.

Londone dauguma gatvių moterų vertėsi itin sunkiai.

Moterys dažniausiai vogdavo iš BRIDGEMAN parduotuvių, plėšikaudavo, apgaudinėdavo ir parsidavinėjo, šis užsiėmimas irgi dažnai neapseidavo be vagysčių, nes įkaušę ir bejėgiai klientai buvo lengvas grobis.

Viena tokių moterų nusikaltėlių buvo devyniolikmetė Rachele Hoddy. Ji vertėsi prostitucija Londone, prie Šv.

Jokūbo parko, kuriame lankydavosi turtingų džentelmenų. 1788 m. birželio

gandai, kad kalėjime planuojamas maištas.

Reikėjo imtis veiksmų.

Viena išeičių galėjo būti tremtis. Per pastaruo sius 65 metus į katorgą Amerikos kolonijose buvo ištremta maždaug 50 tūkstančių nusikaltėlių. Jie dirbo Merilando, Nau josios Anglijos ir Virdžinijos laukuose. 1783 m. praradus šias kolonijas, nebeliko ir vietos, kur būtų galima siųsti Anglijos nusikaltėlius.

Britai nusprendė išbandyti Australiją.

Tačiau 1788 m. sausį atvykus pirmiesiems kaliniams, viskas pakrypo neplanuota linkme. Praėjus kelioms dienoms nuo atvykimo, koloniją užklupo stipri audra. Žmonės kentė badą ir sirgo įvairiomis ligomis. Vyrai ėmė konfliktuoti dėl moterų, nes jų labai trūko.

Seksualinė prievarta prieš kelias atvykusias moteris ir vietines gyventojas kėlė siaubą ir pasipiktinimą. Arthuras Phillipsas, Naujojo Pietų Velso kolonijos gubernatorius, nusiuntė laišką Didžiosios Britanijos valdžiai. Laiškas buvo gautas 1789 m. kovą, jį atplukdė pirmas iš kolonijos grįžęs laivas. Gubernatorius Phillipsas maldavo padėti. Jis prašė maisto produktų, kvalifikuotą darbą mokančių vyrų ir vedyboms tinkamų moterų. Šis prašymas valdžiai Londone leido vienu šūviu nušauti du zuikius. Ji galėjo ištuštinti perpildytus kalėjimus ir kolonistus aprūpinti moterimis. Netrukus buvo pradėta rinkti stiprias vaisingo amžiaus kalines. Viena jų buvo Rachele Hoddy. Atrinktos moterys buvo nugabentos į „Lady Juliana“, 400 tonų talpos tristiebį burinį laivą, kuris išmetęs inkarą stovėjo Temzėje.

KELIONĖS

BEPROTYBĖ POLIARINĖJE NAKTYJE

Belgui Adrienui de Gerlache’ui bandant nukeliauti kuo toliau į pietus, jo ekspedicijos laivas įšąla pake prie Antarktidos. Prasidėjus poliarinei nakčiai, laivo įgula pamažu praranda viltį kada nors sugrįžti namo.

Depresija pamažu perauga į visišką pamišimą.

TRUMPA APŽVALGA PIETŲ AMERIKA

BORRIS KOLL

Priešistorė. Belgas jūrų leitenantas Adrienas de Gerlache’as nori tapti atradėju. 1897 m. rugpjūESTADO SALA čio 16 d. jis išplaukia į pirmąją istorijoje moksliANTARKTIDA nę ekspediciją į Antarktį.

Veiksmas. Gerlache’o ekspedicija pasiekia reikšmingų mokslinių rezultatų. Tačiau bandant nuplaukti kuo toliau į pietus, ekspedicijos laivas įšąla lede.

Padariniai. Galop pavyksta išlaisvinti laivą, ir dauguma ekspedicijos dalyvių gyvi grįžta namo. Tačiau kai kurie, ilgai išbuvę šaltos poliarinės nakties nelaisvėje, išprotėja.

S

taiga laivas smarkiai sudreba. Jis į kažką atsitrenkė. Tai įvyksta 1898 m. sausio 21 dieną, aštuntą valandą ryto. Vyrai lekia pažiūrėti, kas nutiko, pirmasis šturmanas Roaldas Amundsenas atbėga pirmas. Jį atsiveja ekspedicijos vadovas Adrienas de Gerlache’as. Tirštame rūke medinis vos 36 metrų ilgio buvęs banginių medžiotojų laivas „Belgica“ atsitrenkė į didžiulį ledkalnį, grėsmingai kyšantį iš vandens šalia. Tačiau tai ne vienintelė bėda.

Priešakyje Amundsenas išvysta kažką boluojant jūros paviršiuje ir, perspėdamas apie gresiantį pavojų, sušunka: „Visu greičiu atgal!“ Nuo tiltelio duodamas įsakymas mašinų skyriui, tačiau laivas neklauso – per mažas garo slėgis. Kaltas, matyt, nedidelis vakarykštis gedimas, nors visiems atrodė, kad jis pašalintas. „Belgica“ nespėja sustabdyti ir smarkiai rėžiasi į rifą. Nuo smūgio dalis kilio nulūžta ir išplaukia į paviršių.

Priblokšti jūreiviai žiūri, kaip jūra nusineša gyvybiškai svarbią laivo dalį.

Visa laimė, kad laivo korpusas nepažeistas ir sutvarkius garo slėgį laivas gali atsargiai manevruoti tarp didelių ledkalnių. Ekspedicijos dalyviai horizonte nematė žemės nuo tada, kai paliko Pietų Ameriką, tačiau užplaukimas ant rifo aiškiai rodo, kad jie pasiekė pavojingąją Antarktį. „Negaliu

Iš jūrlapių jokios naudos

nesižavėti jo drąsa. Visada pirmyn. Aš entuziastingai seksiu paskui jį.“

NOAA

Norėdamas nuplaukti tolyn nuo ledkalnių, Adrienas de Gerlache’as iš pradžių nukreipia laivą į šiaurę, tačiau po pietų, nepaisydamas tiršto rūko, vėl pasuka laivą į pietvakarius – Antarkties link. Roaldas AmunAmundsenas apie Gerlache’ą, 1898 m. sausio 21 d. dsenas savo kelionės dienoraštyje rašo: „Rūkas ypač tirštas. Priešakyje ledkalniai ir nežinomi vandenys. Kapitonas (Gerlache’as – red. past.) nebijo. Negaliu nesižavėti jo drąsa.

Visada pirmyn. Aš entuziastingai seksiu paskui jį ir stengsiuosi atlikti savo pareigą“, – sužavėtas savo vadovu belgu rašo norvegas.

Istorija 3 • 2014

67