Iliustruotoji istorija, 2014 sausis

Lėk t savpralenuvas, o e kęs poc hą

Nr. 1 · 2014 Kaina 14 Lt

Didžiausios istorijos dr amos iš arti

1922

Turkai

padegė Smirną

XVII a.

AMSTERDAMAS tampa pasaulio centru

768

Karolis Didysis – Europos vienytojas 1762

SEKSAS ir HUMORAS

Išsišokėlis Mozartas ISSN 2029-9745

20 PUSLA PIŲ TEMA

AUKSAS 7 000 metų vaikomės turto Siekis išgauti paklausiausią metalą pasaulyje vertė kurti, kariauti ir žudyti

KALNAKASYBA Romėnai sprogdino kalnus KLONDAIKAS Aukso karštligė Kanadoje MIGRACIJA Auksas išgelbėjo Portugaliją ALCHEMIJA Newtonas – paskutinis alchemikas

„Verslo žinių“ konferencijos – rytdienos verslo aktualijos

Konferencijų tiKslas – suburti įvairių verslo sričių profesionalus pasiKeisti patirtimi, pasidalyti sėKmingais sprendimais ir Kartu Kurti naujas idėjas

sausis

pardavimo vadybininKų ir specialistų motyvacinis seminaras „metų gazelė 2013“ 10-asis sparčiausiai augančių įmonių atstovų susitikimas

vasaris

racionalus energijos vartojimas kasmetinė verslo ir organizacijų vadovų bei energetikų konferencija

moKesčiai 2014 Įmonių savininkų, vadovų, finansininkų ir mokesčių specialistų konferencija

viešieji pirKimai 2014: sprendimai verslui Perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų konferencija

kovas

password 2014 Metinė rinkodaros vadovų ir specialistų konferencija

preKybos seKtoriaus forumas

KonKurencijos laisvės ribos metinė buhalterių Konferencija ir priežiūra 2014 Įmonių savininkų ir vadovų konferencija konkurencijos reguliavimo tema

gazelė alytuje

GeGužė

metinė finansų vadovų Konferencija

Praktinis seminaras už biudžeto sudarymą atsakingiems vadovams

gazelė vilniuje

sPalis

verslas 2015. baltijos neKilnojamojo turto Ką planuoja įmonių vadovai 10-oji įmonių vadovų, savininkų ir ir investicijų forumas gazelė Kaune ir panevėžyje

Birželis

personalo valdymas 2014 10-oji praktinė personalo vadovų ir specialistų konferencija

lietuvos verslo lyderiai 2014 4-iasis stambiojo verslo atstovų, pelniusių ne tik akcininkų, bet ir darbuotojų bei visuomenės pripažinimą, susitikimas

valdybos narių konferencija

baltijos įmonių įsigijimų ir susijungimų bei privataus Kapitalo forumas gazelė tauragėje ir telšiuose

laPkritis

pardavimai 2015 10-oji metinė pardavimų vadovų ir pardavėjų profesionalų konferencija

gazelė Klaipėdoje

baltijos energetiKos forumas

ruGsėjis

gazelė šiauliuose

gazelė utenoje

best internet 2014

Balandis

Metinis rinkodarininkų renginys, kurio tikslas pasidalinti geriausia rinkodaros internete patirtimi

lean Konferencija

biudžetas: Kaip jį formuoti

Gruodis

logistiKos ir transporto forumas

išsamus konferencijų sąrašas: www.vz.lt/konferencijos

Lėk

Kitas numeris prenumeratorius pasieks iki vasario 18 dienos

savpraletuvas o e nkę , poc s hą Nr. 1 · 2014 Kaina 14 Lt

Didžiausi

1922

os istorij os

Turkai

dr amos iš arti

padegė Smirną

XVII a.

58

Romos aukso karštligė

68

Romos imperijos aukso troškimui nebuvo ribų. Romėnų inžinieriai sukūrė įspūdingiausią Antikos laikais aukso išgavimo būdą.

Rašinys apie tai, kaip iš 500 kasyklų romėnai pasiekdavo taurųjį metalą Las Medulo moliakalniuose, šiaurės vakarų Ispanijoje, yra tik viena aukso karštligės temai skirtų istorijų. Be to, dar yra pasakojimų apie viskam pasiryžusius laimės ieškotojus lediniame Klondaike ir paskutinį alchemiką Isaacą Newtoną, kuris buvo apsėstas troškimo rasti aukso formulę.

Norvegijoje, Švedijoje, Suomijoje, Išsišokėlis seKsas K Ksas ir HumOR

BARC 141-0865

Siekis išgauti paklausiausią pasaulyje vertėmetalą kariauti ir žudytkurti, i

KALNAKASYBA Romėnai

ir Slovėnijoje. Straipsnius leidiniui rašo istorikai ir mokslo populiarinimo žurnalistai.

ISSN 2029-9745

sprogdino kalnus

KLONDAIK AS Aukso karštligė Kanadoje MIGRACIJA Auksas išgelbėjo Portugali ją ALCHEMIJA Newtona s – paskutin

is alchemikas

Turinys 1 • 2014 4

PRIEŠAS IŠ ORO 66

Henry Poole’as 1941 m. gegužę HitlerisLondono nusprendė įsiveržti į Kretą. Daugiau Savile Row gatvę kaip 9 tūkst. gerai apmokytų desantininkų pasiunčiami užimti pavertė siuvėjų buveine. saloje įsikūrusių oro bazių. Vokiečių generolai tikisi HENRY POOLE &britų CO. lengvos pergalės, tačiau įvykiai pakrypsta nenumatyta linkme.

32 34 42

Chu Bilajus 48

- pasaulio valdovas 54

LEIDĖJAS UAB „VERSLO ŽINIOS“ G  U J Naujienos V  Nauji radiniai,B atradimai ir teorijos.

R R Klauskite A I Atsakymai į skaitytojų klausimus.

M V BČŪ R Aukso karštligė EĖ OĖ Ispaniški aukso kalnai kalnai. 12 p. +370 5romėnų 252 6326 Migracija.

18 p.

P ŽĖ GČŪĖ Aukso medžioklė Klondaike. 20 p. +370 5 252 6408 Paskutinis alchemikas.

28 p.

VĖ „OKAS L S“ Istorinis kadras S Menas Vokietijos imperijoje.

D LĖ SĖ UAB „ Ū” Karolio Didžiojo Europa T 14 000 . tautas.

Frankų karalius suvienijo K      18 

MA DIDŽIOJI TE

Mozartas linksmintojas Neįvertintas kolegų kūrėjų.

B facebook.com/

Kryžiažodžių mada IliustruotojiIstorija 100 metų proto pratyboms.

P

Brolių Hortenų lėktuvas · www.IliustruotojiIstorija.lt · tel. +370 5 252aplenkęs 6330, 252 laiką.

6408 Ginklas, 40 metų · prenumerata@verslozinios.lt

Ugnis akmens amžiuje Taip pat žurnalą galite prenumeruoti SMS žinute numeriu siųsdami: Archeologai tiria ugnies1679 radinius.

MUSÉE DU LOUVRE

Galinga mongolų imperija IST V PĖ P užima 22,1 proc. Žemės 58 Etninis valymas Smirnoje  teritorijos. Chu Bilajus ją Turkų žudynės RytųJūsperle.

Išsiuntę žinutę, tampate dar labiau išplėtė. nuolatiniu žurnalo „Iliustruotoji

● Įveikė brolį alinančioje

kovoje dėl valdžios.

● Buvo išmintingas valdovas. ● Nesėkmingai bandė užimti

Japoniją.

66

68 74 76

BRIDGEMAN

778

Taip pat skaitykite: Romėnų viešosios pirtys Vienas aplink pasaulį Drugelio efektas Uraganų medžiotojai Santjago de Kompostelos piligrimai

78

1968 m. šis paršiukas

buvo vienas kandidatų Nepraleiskite šio numerio – jisišsudarytas į JAV prezidentus. pagal skaitytojų pasirinktas temas GETTY IMAGES/AOP

80 82

Savile Row istorija“ prenumeratoriumi ir sumokate 15 Lt už pirmąjį numerį.

Henry Poole’as rengė ir karalius.

Toliau prenumeratos mokestis

nuskaičiuojamas automatiškai kas Amsterdamo transformacija mėnesį. Žvejų miestelis virto pasaulio centru.

Jūs bet kada galite atsisakyti prenumeratos išsiuntę SMS žinutę numeriu 1679 su raktažodžiu UNIST. Istorinė apžvalga Prenumeratos nutraukimo kaina Kaip0,30 keitėsi etiketas.

Lt.

Svarbūs istoriniai įvykiai Pol © Poto režimo žlugimas Kombodžoje. „Iliustruotoji istorija“Platinti šio

Topleidinio 5 tekstus ir vaizdinę medžiagą Galingiausi istorijoje. galima tikgyvūnai gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Gyvasis istorijos liudininkas JAV „Iliustruotoji pilietinis karas. istorija“ is published under license agreement with

Testas Bonnier Publications A/S © Pasitikrinkite žinias apie alpinizmą.

Copyright Bonnier Publications A/S,

VIRŠELIO NUOTRAUKOS: POLFOTO, ULLSTEIN BILD, SHUTTERSTOCK, BRIDGEMAN, ROYAL NAVY, CORBIS/POLFOTO, AMSTERDAM CITY ARCHIVES, SCANPIX /AKG–IMAGES

46

Etiketo patarimai: nuo Konfucijaus iki Goerge’o Washingtono.

as

7 000 metų vai Mozartas kom turto 42 Latvijoje, Lietuvoje (nuoės2012 m.)

10

74

AUKSAS 20 p

uslap Ių tem „Iliustruotoji istorija“ yra tarptautinis a 1762

6

ALL OVER PRESS/GETTY IMAGES

768

Karolis Didysis – Europos vienyt ojas

i Pirmoj je o j istori o r l00 % o a j invazi

46

48

tampa pasaulio centru

34 žurnalas, leidžiamas Danijoje,Estijoje, 10

Aleksandras Ikamas

Kryžiažodžiai tapo milijonų žmonių pomėgiu.

AmSterdAmAS

Copenhagen, Denmark.

ISSN 2029-9745 Istorija 1 • 2014

3

Naujienos Seniausias kinų rašmuo

Mėšlas kaip trąša

KINIJA Netoli Šanchajaus rastas kirvis ir jame išraižyti ženklai privertė kinų mokslininkus paplušėti. Jie nepanašūs į jokius kitus Kinų rašmuo anksčiau matytus ženklus, todėl mokslininkai mano, kad tai ankstyvoji rašto forma. Jei taip – tai seniausi Kinijoje rasti rašmenys. Kirvis yra 5 000 metų senumo, jame išraižyti ženklai yra 1 400 metų senesni už iki šiol Manoma, kad kirvyje išraižyti ženklai seniausiais laikytus kinų rašmenis, rastus ant gyvūnų kaulų ir priskiriamus Šangų dinastijos laikotarpiui (maždaug 1550–1045 m. pr. Kr.). yra 5 000 metų senumo raštas.

AP/SCANPIX

EUROPA Ištyrus kviečius, miežius ir lęšius, archeologų rastus trylikoje Europos vietų, paaiškėjo, kad žemdirbiai jau prieš 8 tūkst. metų tręšė laukus gyvulių mėšlu. Iki tol mokslininkai manė, kad mėšlo kaip trąšos poveikis tapo žinomas tik prieš 3 tūkst. metų.

Ligoniai gydyti žiauriais būdais

Pagrindinė ligoninės patalpa buvo 1 500 m² ploto. Dabar čia ketinama įrengti restoraną ir muziejų.

Pasak istorinių šaltinių, gydymo metodai Joanitų ordino Šv. Jono ligoninėje buvo šiurkštūs ir dažnai pavojingi gyvybei. Vienas liudininkas pasibaisėjęs aprašo, kaip vienam kryžiuočiui dėl nedidelės užkrėstos žaizdos buvo amputuota koja. Kryžiuotis mirė. Kitas liudininkas matė, kaip viena ligonė buvo „išgydyta“ nuo galvos skausmo: kaukolėje jai išraižytas kryžiaus ženklas ir šitaip išvaryta piktoji dvasia.

Jezuralėje duris vėl atvers kryžiuočių ligoninė Jeruzalėje lankytojai netrukus galės apžiūrėti Joanitų Šv. Jono ligoninę. Joje vienu metu galėjo būti gydoma 2 000 ligonių.

K

ryžiuočių ligoninė Jeruzalėje netrukus atvers lankytojams duris. Atstatomi krikščioniškoje miesto dalyje esantys šio pastato griuvėsiai, 2014 m. atnaujintame pastate ketinama atidaryti restoraną ir viduramžių Jeruzalės muziejų.

Prieš pradedant atstatymo darbus, izraeliečių archeologams buvo leis-

ta ištirti pagrindinę ligoninės patalpą, kuri tesudaro nedidelę dalį viso 12 tūkst. m2 komplekso.

Ligoninėje dirbo daug gydytojų, vienu metu galėjo būti gydoma 2 tūkst. ligonių – kelis šimtmečius tai buvo didžiausia ligoninė Artimuosiuose Rytuose.

Iš pradžių ligoninė buvo skirta šventajame mieste besilankantiems piligrimams. Per kryžiaus žygius (1096–1291 m.) padaugė-

Prieš 1 000 metų Joanitų ordinas turėjo didžiausią ligoninę Artimuosiuose Rytuose.

SPL/SCANPIX

RENOVACIJA NETRUKUS BUS BAIGTA

A. SULTAN/EPA/SCANPIX

Gydytojai ligonius gydė žiauriais būdais.

jus ligonių, joje buvo slaugomi kryžiuočiai. Ligoninė priklausė Joanitų ordino (šiandien Maltos) vienuoliams ir riteriams.

Kai musulmonų karvedys Salah ad Dinas 1187 m. užkariavo Jeruzalę ir išvarė krikščionių riterius, jis leido dešimčiai vienuolių likti ir toliau išlaikyti ligoninę. Ji veikė iki 1457 metų, kai pastatų kompleksą sugriovė smarkus žemės drebėjimas.

Redaktorius Emrah Sütcü

Prieš aukojimą apsvaigindavo PIETŲ AMERIKA Prieš aukodami vaikus dievams inkai ilgai ruošdavosi. Tai paaiškėjo ištyrus trijų mumijų, 1999 m. rastų ant Ljuljailjako ugnikalnio viršūnės Argentinoje, žarnyno turinį ir plaukus. Kopenhagos ir Bradfordo universitetų mokslininkų teigimu, vaikai, trylikametė mergaitė ir du mažyliai, prieš mirtį buvo apsvaiginti kokainmedžio lapais ir vynu. Mergaitės burnoje rasta kokainmedžio lapų, o likus keletui mėnesių iki aukojimo ji vartojo vis didesnius kiekius kokos. Paskutinėmis savo Prieš mirtį vaikams buvo duodama kokainmedžio lapų. gyvenimo savaitėmis mergaitė taip pat buvo girdoma dideliais kiekiais vyno.

AP/POLFOTO

Bostono žudiko kaltė įrodyta po 49 metų

cm

Tiek padidėjo vidutinis europiečių vyrų ūgis per 1870–1980 m. laikotarpį. Tai rodo naujas Anglijos Esekso universiteto mokslininko Timothy Hattono atliktas tyrimas.

Augimą lėmė geresnė mityba ir medicinos pažanga.

Ekshumavus palaikus, buvo ištirtas DeSalvo šlaunikaulis. DNR testas įrodė jo kaltę.

Prievartautojas DeSalvo prisipažino įvykdęs žmogžudystes, tačiau niekas juo netikėjo.

Lenkai bijojo vampyrų

EPA/SCANPIX

1111

mus. Daugelis abejojo, kad nusikaltimus įvykdė jis, už šias žmogžudystes jam nebuvo iškelta baudžiamoji byla.

Teismo medicinos ekspertai 2013 m. vasarą gavo leidimą ekshumuoti DeSalvo palaikus ir palyginti jo DNR su pėdsakais, rastais ant vienos iš aukų kūno. Tyrimas 99,99 proc. tikrumu parodė, kad žudikas buvo DeSalvo. Deja, tai neguodžia 13 aukų artimųjų.

1973 m. DeSalvo nudūrė kiti kaliniai.

ANGLIJA Nors sodininkai laiko kurmius kenkėjais, archeologams jie gali būti naudingi. Valstybės saugomoje teritorijoje netoli Škotijos sienos kurmiai atkasė romėnų tvirtovės liekanas. Kurmių urvuose rasta stiklų ir delfino figūrėlė.

AP/POLFOTO

JAV 1962–1964 m. Bostono gyventojus šiurpino serijinis žudikas. 13 moterų buvo išžagintos ir pasmaugtos savo pačių nailoninėmis kojinėmis.

Bostono žudikas taip ir nebuvo nubaustas, tačiau po 49 metų kriminalistai galiausiai nustatė jo tapatybę – tai Albertas DeSalvo.

1967 m. DeSalvo pats prisipažino įvykdęs visas žmogžudystes. Tuo metu jis sėdėjo kalėjime, buvo nuteistas iki gyvos galvos už kelis išžagini-

TRUMPAI

Kurmiai rausiasi po praeitį

Rytų Europos gyventojai tikėjo, kad nukirtus vampyrui galvą jis nebeatgis.

RYTŲ EUROPA Tiesiant kelią Pietų Lenkijoje rasta mažiausiai 17-os žmonių kaulų. Visiems griaučiams bendra tai, kad mirusiųjų galvos buvo nukirstos ir padėtos tarp kojų arba rankų.

Ant kaukolių taip pat buvo prikrauta akmenų.

Katovicų paminklosaugos tarnybos archeologas Lukaszas Obtulowiczius teigia, kad sprendžiant iš laidojimo būdo, tai vampyrų kapai. „Tokios apeigos turėjo neleisti vampyrams vėl atgyti“, – kalbėdamas per Lenkijos televiziją sakė jis.

XV–XVI a. Rytų Europoje buvo paplitęs tikėjimas vampyrais.

Istorija 1 • 2014

5

VIDURAMŽIAI

Karolis – Europos vienytojas Frankų karalius ir jo neįveikiama kariuomenė užpildo tuštumą, atsiradusią žlugus Vakarų Romai. Karolis Didysis sukuria galingą valstybę, būtent ji davė pradžią šiuolaikinei Europai.

FRANKŲ KARALYSTĖ • 768

SEN DENI

FRANKŲ IMPERIJA

Po 17 valdymo metų frankų karalius Pipinas Trumpasis miršta ir palieka nestabilią valstybę. Jis užgrobė valdžią nuvertęs buvusį karalių, todėl jo palikuonys nėra tikri dėl savo teisių į sostą. Be to, prieš mirtį jis padalijo valstybę į dvi dalis.

Didysis Didysis SCANPIX/ AKG-IMAGES

Istorija 1 • 2014

35

MENAS

Daug

sekso Nerimtos

šokių scenos Dainavo

šiurkščia vokiečių kalba

Norėdamas prasimušti kaip muzikas, Wolfgangas Mozartas nepaisė draudimų.

Kai reikėjo pralinksminti publiką ir įsigyti turtingų rėmėjų, tiko visi įmanomi triukai.

SCANPIX/MARY EVANS & SCANPIX/AKG-IMAGES

Mozartas–

Vienos išsišokėlis ESBENAS MØNSTER-KJÆRIS

Mozartas laikomas vienu iškiliausių menininkų, tačiau to meto meno žinovai laikė jį paprasčiausiu išsišokėliu ir juokdariu. Žinomi menininkai atsiribojo nuo jo bandymų įvairiausiais pokštais sudominti publiką.

T

Tarp kilmingų ir turtingų Europos gyventojų opera buvo madingiausia meno rūšis. Italijos miestai ir Paryžius turėjo daug garsių teatrų, tačiau jaunam ir labai ambicingam kompozitoriui rūpėjo tik Viena. Būtent čia buvo galima tikėtis padaryti karjerą.

užteko, kad taptų vienu iškiliausių operos kūrėjų pasaulio istorijoje ir pelnytų nemirtingumą. Negalvodamas apie tai, koks bus jo kūrybos likimas, jis aktyviai dalyvavo kultūriniame Vienos gyvenime. Jo tikslas buvo sukurti žmonėms pramogą – geresnę, nei tai daro konkurentai, laimėti turtuolių palankumą ir gauti honorarų. Būtent tai jam buvo didžiausias menas, kurio jis išmoko dar namie.

Pasirodymais linksmino publiką Wolfgangas Mozartas gimė 1756 m. sausio 27 dieną muzikų šeimoje. Jo tėvas Leopoldas turėjo tapti katalikų kunigu, tačiau vis dėlto tapo arkivyskupo rūmų kapelos smuikininku Zalcburge.

Mocartas vyresnysis savo vardą išgarsino pripažintu smuikavimo vadovėliu, tačiau didžiausias viltis praturtėti jis siejo su savo vaikais. Leopoldas į mokyklą vesdavosi savo dukterį Marią Anną, kurią visi vadindavo Nanerl, o kai jaunesnysis sūnus Wolfgangas sulaukė trejų, jam taip pat buvo leista dalyvauti pamokose. Berniukas įrodė, kad puikiai girdi muziką, dar būdamas visiškai mažas, jis pravirkdavo, jei tėvo mokiniai grieždami klysdavo.

Tėvas manė, kad investuodamas į savo vaikų mokymą užsitikrins ateitį. 1762 m.

Leopoldas nusprendė, kad metas susigrąžinti į vaikus investuotas lėšas. Šeima persikėlė į Vieną, ir vienuolikmetė Nanerl su šešiamečiu Wolfgangu turėjo uždirbti šeimos pragyvenimui.

AUSTRIJA VIENA

Imperijos sostinėje įvairiuose privačiuose koncertuose Leopoldas dviem savo mažiems virtuozams liepdavo rodyti, kaip jie moka skambinti klavesinu, o kilmingi ponai gausiai atsilygindavo. Mažieji vunderkindai sulaukė tokio pasisekimo, kad net buvo pakviesti koncertuoti imperatoriaus rūmuose.

Wolfgangas Mozartas jau tada suprato, kaip užkariauti publikos dėmesį. Atvykęs į imperatoriaus rūmų saloną, jis užsiropštė imperatorienei Marijai Teresei ant kelių ir ją pabučiavo. Paskui drąsus berniūkštis pabučiavo ir princesę Mariją Antuanetę. Būsimai Prancūzijos karalienei, Liudviko XVI žmonai, tuo metu buvo tik aštuoneri.

BRIDGEMAN

alentingas jaunas kompozitorius Mozartas, 1782 m. gavęs galimybę nustebinti Vieną, žinojo apie ką rašys muziką – apie parduodamus kūniškus malonumus. 25-erių Wolfgangas Amadeus taip pat perprato, kad vieniečiai garbina visa, kas rytietiška, todėl jo naujos operos tema jam buvo visiškai aiški – turkų haremas. „Pagrobimas iš seralio“ – vien jau pavadinimas intrigavo. Taigi liepos 16 dieną prieš pakeliant scenos uždangą pradedant premjerinį spektaklį „Burgtheater“ teatras buvo pilnutėlis. Pasirodė net Šv. Romos imperatorius. Juozapas II taip pat norėjo pamatyti skandalingąją operą apie nekaltą krikščionę, į kurios dorybę kėsinasi godus paša.

Pikantiškas operos scenas lydėjo lengva ir žavi muzika, ją klavesinu atliko pats Mozartas. Kiekvienas žiūrovas galėjo suprasti, apie ką dainuojama, nes opera buvo atliekama vokiškai. Tačiau Vienos kultūros snobai manė, kad spektaklyje tegalėjo būti dainuojama itališkai, todėl reakcija į Mozarto išsišokimą buvo labai audringa. „Per pirmąjį veiksmą buvo girdėti pasipiktinimo šūksnių, tačiau po arijų niekas nebegalėjo nustelbti garsių „bravo“, – laiške tėvui pasakojo kompozitorius. Jis neturėjo pagrindo baimintis dėl kritikos, nes smalsumo pagauti žmonės tiesiog plūdo į jo operą.

Mozartas tapo žvaigžde, ir nors jam buvo telikę gyventi tik 9 metai, tiek laiko jam

VIENA • 1762

Mažasis Mozartas kartu su savo seserimi koncertuodavo didikams. Tačiau jo tėvas gana retai likdavo patenkintas atlygiu.

Istorija 1 • 2014

43

KASDIENYBĖ

I A I Ž D O Ž

Laikraščiams pradėjus spausdinti kryžiažodžius, pasaulis, regis, sustojo.

Net taksi vairuotojai buvo tarsi apžavėti.

A I Ž Y KR tapo masine

ALL OVER PRESS/GETTY IMAGES

smegenų mankšta

RICHARDAS SIMONAS

Du leidėjai pristato savo pirmąją knygą.

LINCOLNAS SCHUSTERIS

Kryžiažodžių karštligę sukėlė knyga 1924 m. amerikiečiai Simonas ir Schusteris drauge išleido kryžiažodžių knygą. Ji tapo bestseleriu, o leidykla „Simon & Schuster“ nuo to laiko yra viena didžiausių knygų leidybos bendrovių.

46

Istorija 1 • 2014

ESBENAS MØNSTER-KJÆRIS

POLFOTO/CORBIS

Kai 1913 m. vienas Niujorko dienraštis išspausdino pirmąjį istorijoje kryžiažodį, prasidėjusi jų mada vis dar nenuslūgo. Net ir po 100 metų šie galvosūkiai tebėra neatskiriama spaudos verslo dalis.

J

AV dienraščio „New York World“ skaitytojai, 1913 m. gruodžio 21 dieną atsivertę šeštadienio numerį, išvydo revoliucinę naujovę.

Laikraščio pramogų priede „Fun“ buvo išspausdinta lentelė su paliktais tuščiais langeliais, į juos skaitytojai turėjo įrašyti raides. Tai buvo pirmasis istorijoje kryžiažodis, kurį sukūrė žurnalistas Arthuras Wynne’as, derindamas įvairius žodžių spėliojimo užduočių tipus.

Lentelėje Wynne’as buvo įrašęs vieną žodį – „fun“ (malonumas), kad skaitytojai suprastų, ką jie turi daryti. Kitus žodžius jie turėjo atspėti patys, remdamiesi 31 užuomina ir parinkdami sinonimus.

Savo galvosūkį Wynne’as pavadino „word cross“. Jis iškart sulaukė didžiulio pasisekimo, tad žurnalistas turėjo skubė-

ti kurti užduočių tolesniems laikraščio numeriams. Po dviejų savaičių viktorina buvo pervadinta į „crossword“ (kryžiažodis) ir tapo milijonų žmonių pomėgiu.

Konkurentai kopijuoja idėją 1913 m. „New York World“ buvo laikraščių lyderis, mat anksčiau priklausė garsiajam leidėjui ir redaktoriui Josephui Pulitzeriui. Nors Pulitzeris buvo miręs prieš dvejus metus, dienraštis tebebuvo laikomas geriausiu JAV. Konkurentai, nusižiūrėję į „World“, irgi ėmė kopijuoti kryžiažodžius. Išskyrus kitą Niujorko dienraštį, tuo metu jau aukštai vertinamą „New York Times“.

Jis rėmė respublikonus ir laikėsi ultrakonservatyvios linijos, tad jam tikrai nederėjo mėgdžioti sensacijų besivaikančio demokratų leidinio „World“. Todėl „Ti-

Atskleidė D dieną Kryžiažodžių atsakymai laikraštyje sukėlė įtarimą, kad redaktorius perspėjo vokiečius apie sąjungininkų išsilaipinimą Normandijoje.

N

iekas 1944 m. pavasarį taip nesigilino į dienraščio „Daily Telegraph“ kryžiažodžius, kaip britų saugumo tarnyba MI5. Tarnybos agentai išsiaiškino, kad teisingi kryžiažodžių atsakymai „Juno“, „Gold“ ir „Sword“ – tai šifruotos Prancūzijos pakrantės vietos, kuriose netrukus turi išsilaipinti sąjungininkų daliniai.

Gegužę pasirodė daugiau žodžių, atskleidžiančių sąjungininkų planus: 3 d. – „Utah“, 22 d. – „Omaha“ ir 27 d.

– „Overlord“. MI5 agentai buvo tikri, kad kryžiažodžiai yra perspėjimas priešui, ir apsilankė redakcijoje.

Kryžiažodžių redaktorius Leonardas Dawe’as, kuris dirbo mokyklos direktoriumi, prisimena, kad buvo tardomas labai šiurkščiai. Agentai stengėsi įrodyti, kad jis ir jo kolega tarnauja priešui, tačiau jiems nepavyko. „Galų gale jie vis dėlto nusprendė nesušaudyti mūsų“, – sakė Dawe’as.

mes“ smarkiai kritikavo atėjusius į madą kryžiažodžius. Tačiau kritika nedavė jokio rezultato, ir „Times“ teko ją atsiimti.

Pasaulį apima kryžiažodžių karštligė

S W J U T A O M A H

G O L D V E O R D L 1944 m.

N O pavasarį šie R žodžiai vienas D po kito pasirodė britų laikraščio A kryžiažodžiuose.

kos turėjo apriboti naudojimosi jais laiką iki penkių minučių vienam skaitytojui.

Gydytojai manė, kad kryžiažodžiai kenkia akims, gali sukelti nemigą ir neurozę, o vienas iš Brodvėjaus reviu teatrų šią temą linksmai išplėtojo – sukūrė skečą „Kryžiažodžių sanatorija“. Tuo metu radijas transliavo tokius hitus kaip „Cross Word Puzzle Blues“ ir „Since Ma’s Gone Crazy Over Cross Word Puzzles“.

Karštligė apėmė ne tik amerikiečius – persikėlusi per Atlantą, ji užkrėtė ir europiečius. Pavyzdžiui, Danijoje pirmasis kryžiažodis pasirodė 1924 m. rugsėjo 24 dieną, Anglijoje – lapkričio 2 dieną, o Prancūzijoje – lapkričio 9 dieną.

Tuo metu Niujorke, kuriame viskas prasidėjo, „Times“ tvirtai nusprendė niekada nepasiduoti masių isterijai.

„Times“ pranašauja mados pabaigą „New York Times“ atkakliai pabrėžia savo panieką kryžiažodžiams, vadina juos „nuodėmingu laiko gaišimu, pasineriant į betikslį ieškojimą žodžių, kurių raidės išdėstytos tam tikra tvarka“. Skaitytojai „negauna iš to jokios naudos, išskyrus primityvias proto pratybas“, – griaudėjo laikraštis.

Dienraščio redaktorius ramiai laukė, kol kryžiažodžius išstums kitos „viena-

Kapituliuoja paskutinis bastionas 1941 m. gruodį JAV įsitraukia į karą, ir rytinėje pakrantėje iškart ima sukiotis vokiečių povandeniniai laivai.

Niujorke daugelis tikėjosi, kad dėl karo netrukus teksią užtemdyti šviesas, todėl gyventojai bus priversti daugiau laiko praleisti namie. Būdami tikri patriotai, „New York Times“ vadovai pajuto, kad metas atsisakyti senųjų principų. „Mums derėtų įtraukti kryžiažodžius, – rašė kolegoms sekmadieninio numerio redaktorius. – Ypač dėl to, kad galbūt netrukus teks kasdien būti užtemdžius šviesas.“ Ilgus vakarus namie leidžiantiems žmonėms reikėjo pramogų, todėl 1942 m. „Times“ išspausdino pirmąjį kryžiažodį – 29 metais vėliau nei „New York World“. Šviesos temdyti neprireikė, tačiau laikraščiui kartą sulaužius savo principus, daugiau dvejonių neliko. Kryžiažodžiai įsitvirtino, ir milijonai skaitytojų dienraščiuose, planšetiniuose kompiuteriuose ar mobiliuosiuose telefonuose nekantrauja pamatyti, kokį žodžių galvosūkį šiandien jiems parengė „New York Times“.

DAUGIAU SKAITYKITE: Marc Romano: Crossworld – One Man’s Journey into America’s Crossword Obsession, Broadway Books, 2006 Coral Amende: The Crossword Obsession, Berkley Books, 2001 Istorija 1 • 2014

47

VIKIPEDIJA

Kryžiažodžiai jau egzistavo 10 metų, kai vienam Niujorko jaunuoliui, Richardui Simonui, šovė į galvą puiki mintis. Šią idėją jam pakišo tetos klausimas, ar populiariosios žodžių užduotys yra išleistos kaip knyga. Atsakęs „ne“, Simonas nusprendė imtis darbo, kol ši idėja nekilo kam nors kitam.

Simonas drauge su Lincolnu Schusteriu-Maxu įkūrė leidyklą ir 1924 m. išleido savo pirmąjį leidinį – „Kryžiažodžių galvosūkių knygą“.

Knyga buvo pardavinėjama su pritvirtintu pieštuku, ji sulaukė didesnio pasisekimo, nei leidėjai galėjo svajoti. Šitaip 1924–1925 m. prasidėjo kryžiažodžių karštligė. Tarnautojai pakeliui į darbą, taksi vairuotojai per pertraukėles, kai neturėdavo klientų, namų šeimininkės, mirkdamos vonioje, – visi sprendė kryžiažodžius. „Visų amžiaus grupių, abiejų lyčių, intelektualai ir bemoksliai – visi palinkę prie diagramų, – pašaipiai rašė „New York Times“, – visada ir visur, net restoranuose ir metro.“ Žodynų paklausa buvo tokia didelė, kad Amerikos bibliote-

Tyrimas buvo atidėtas, žodžių sutapimas palaikytas atsitiktinumu, ir tik po daugelio metų paaiškėjo tiesa.

1984 m. buvęs tos mokyklos mokinys papasakojo, kad padėjęs mokyklos direktoriui ieškoti neįprastų žodžių kryžiažodžiams. Pasak jo, D dienos kodai buvo gerai žinomi vaikams, gyvenusiems netoli sąjungininkų bazių Pietų Anglijoje. „Šimtai vaikų turėjo žinoti tai, ką žinojau aš“, – teigė jis.

dienės plaštakės“, jis manė, kad tai nutiks jau 1925 metais. „Ši beprotybė akivaizdžiai sparčiai nyksta, po kelių mėnesių ji bus užmiršta.“ Praėjus ketveriems metams laikraštis vis dar puoselėjo tas pačias viltis: „Regis, kryžiažodžiai visiškai išėjo iš mados.“ 1930 m. leidinys išdidžiai gynė savo poziciją: „Kartu su Londono „Times“ esame vieninteliai solidūs leidiniai, nepasidavę kryžiažodžių pinklėms.“ Tačiau vos buvo išspausdinti šie žodžiai, broliai britai pasielgė labai niekšiškai – Londono „Times“ tais pačiais metais ėmė publikuoti kryžiažodžius. „New York Times“ taip lengvai nepasidavė, prireikė pasaulinio karo, kad principingasis laikraštis pakeistų savo nusistatymą.

ANTRASIS PASAULINIS KARAS

SKRAIDANTYS SPARNAI Likus dviem savaitėms iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos, amerikiečių kariai angare netoli Frankfurto prie Maino rado nematytą lėktuvą. Jis buvo toks pažangus, kad būtų galėjęs nulemti kitokią karo baigtį.

COURTESY MYTH MERCHANT FILMS

VOKIETIJA • 1945

NATASJA BROSTRÖM

Vokietija pralaimi karą, tačiau tokios baigties neišsigandę du broliai ir toliau konstruoja novatorišką lėktuvą, galintį pabėgti nuo priešų naikintuvų ir pasislėpti nuo radarų. Pirmasis pasaulyje nematomasis lėktuvas „Ho 229 V3“ buvo Reimaro ir Walterio Hortenų 20 metų darbo aviacijoje rezultatas.

J

FRANKFURTAS PRIE MAINO

kluotus orlaivius. Todėl tarpukario Vokietijoje buvo labai populiarūs sklandytuvai.

Nuo 1925 m. broliai Hortenai triūsė kurdami sklandytuvų modelius iš medienos ir faneros. Technikos subtilybes išmanančio Reimaro dėmesį patraukė vadinamieji viensparniai lėktuvai, dar vadinami skraidančiais sparnais. Tokie lėktuvai neturi uodegos, o liemuo ir sparnai susilieja į vieną dalį. Norint sukurti tokį lėktuvą, reikėjo atlikti tikslius matematinius skaičiavimus, pavyzdžiui, kilimo ir tūpimo. Kaupiantis brolių patirčiai, jų viensparniai lėktuvai tapo geresni, stabilesni ir gebėjo nuskristi ilgesnius nuotolius negu tradiciniai konkurentų lėktuvai. 1930, 1931 ir 1932 m. broliai užėmė pirmąsias vietas „Wasserkuppe“ čempionate, surengtame netoli Frankfurto prie Maino.

Sėkmė paskatino veikti. 1932 m. septyniolikmetis Reimaras ir devyniolikmetis Walteris nusprendė sukonstruoti tikrą viensparnį lėktuvą, kurį galėtų pilotuoti patys. Lėktuvas, pavadintas „Ho I“, buvo pagamintas 1933 metais.

1934 m. vasarą savimi besididžiuojan-

Karinė tarnyba suteikė galimybę „Ho II“, kaip ir „Ho I“, buvo konstruojamas namų sąlygomis Bonoje. Praeiviai, einantys pro namą Venusbergweg gatvėje, dažnai stebėdamiesi klausdavo, kas vyksta viduje, pavyzdžiui, kai pro namo langą kyšodavo lėktuvo sparnas.

Kai lėktuvą reikėjo išgabenti, dvigubos svetainės durys buvo išimtos, tačiau lėktuvo sparnai apibraižė parketo grindis.

Nors tokios dirbtuvės apgadino namą, tėvai Maxas ir Elizabetha palaikė sūnus ir pritarė jų darbui. „Ho II“ buvo baigtas 1935 m. gegužę – kiek per vėlai, tad broliai nebespėjo užsiregistruoti į tų metų čempionatą.

Be to, įsigalėjus nacių režimui, Hortenai privalėjo atlikti privalomąją dvejų metų karinę tarnybą. Walteris tarnavo naikintuvo pilotu, o Reimaras dirbo skrydžių instruktoriumi Kelno liuftvafės oro bazėje. Atrodė, kad karinė tarnyba trukdys konstruoti lėktuvus, tačiau paaiškėjo, kad ji atveria naujų galimybių. Į oro bazę buvo paskirtas naujas vadovas, majoras Oskaras Dinortas, didelis sklandytuvų aistruolis. Jis pasiekė pasaulio rekordą, ore išbuvęs 14 valandų ir 43 miNURFLUGEL

AV trečiosios armijos kariai šoka iš sunkvežimio ir bėga į apleistą angarą. Tolumoje griaudi sąjungininkų ir menkstančios vokiečių armijos šūviai. Anot patikimų žvalgybos duomenų, 150 kilometrų nuo Frankfurto prie Maino miške įrengtos ginklų gamyklos angare paslėptas grėsmingas Hitlerio „Wunderwaffen“ – neregėtai pažangus ginklas, kuris turėtų pakreipti karą nacių naudai. 1945 m. balandžio viduryje tūkstantmetis Hitlerio Reichas artėja prie žlugimo, tad amerikiečiai stengiasi žūtbūt pirmi surasti novatorišką ginklą, kad jo technologijos nepatektų į raudonarmiečių, judančių iš Rytų per Vokietiją, rankas.

Kai JAV kariai atveria vartus, patalpą užlieja šviesa ir išryškėja keistas įrenginys. Ant grindų guli dar nesurinktas labai neįprastų formų lėktuvas, kareiviai iš pradžių net nesupranta, ką radę. Nors lėktuvas dar nebaigtais montuoti sparnais, jis labai skiriasi nuo to meto naikintuvų ir bombonešių. Lėktuvo forma primena šikšnosparnį. Jei aptakus, pilkai žalsvos spalvos, svastikomis išpieštas lėktuvas būtų baigtas, jis būtų panašus į vieną didelį sparną su smailia nosimi. Lėktuvas neturi propelerių, jo fiuzeliaže abipus kabinos sumontuoti du visiškai naujo tipo, labai sudėtingi reaktyviniai varikliai.

Amerikiečiai neabejoja: jie tikrai rado stebuklingąjį vokiečių ginklą. Peržiūrėjus sąjungininkų „Wunderwaffen“ sąrašą, paaiškėja, kad apleistame miško angare kareiviai rado legendinį „nematomą“ reaktyvinį naikintuvą „Ho 229“.

VOKIETIJA

tys broliai dalyvavo sklandytuvų čempionate ir buvo apdovanoti 600 reichsmarkių už novatoriškiausią konstrukciją. Negalėdami parsigabenti lėktuvo namo, jie buvo priversti jį sudeginti. Išsaugojo tik vertingiausias metalines dalis.

Reimarui tai buvo ne kliūtis. Jis prisiekė, kad sukurs labai greitą lėktuvą, šį kartą – su varikliu. Tokį, kokius leido kurti Hitleris, nepaklusdamas Versalio taikos sutarčiai.

Galėjo gaminti tik sklandytuvus Nuo pat vaikystės broliai Reimaras ir Walteris Hortenai domėjosi lėktuvais.

Kasmet su pačių pasigamintais modeliais jie dalyvaudavo Vokietijos nacionaliniame lėktuvų modelių čempionate.

Po Pirmojo pasaulinio karo pasirašius Versalio taikos sutartį, Vokietijai buvo uždrausta gaminti motorinius ir gin-

Walteris Hortenas

Reimaras Hortenas

Broliai Walteris ir Reimaras Hortenai lėktuvų modelius konstravo nuo vaikystės. Walteris buvo puikus organizatorius, padėjęs Reimarui kurti viensparnius lėktuvus.

Istorija 1 • 2014

49

ARCHEOLOGIJA

GABRIELĖ RIMKUTĖ, PIEŠINIAI KARINOS ADAMONIENĖS, MAKETAS VITALIO BALČIŪNO

Ugnis akmens amžiuje Ugnies įžiebimas ir pritaikymas gyvenime yra vienas pagrindinių žmogaus atradimų akmens amžiuje.

Naujausi tyrimai Stebuklų urvuose Afrikoje parodė, kad ugnį susikurti gebėjo net Homo erectus žmonių rūšis, egzistavusi prieš 1,8 milijono metų. Ugnis – vienintelė gamtos stichija, kurią žmogus gebėjo sukurti pats ir panaudoti savo reikmėms priešistorėje. Archeologai sutinka, kad tai yra bene svarbiausias žmogiškumo rodiklis. Šią temą jau daugiau nei šimtmetį nagrinėja įvairių šalių archeologai, jie rado būdų, kaip tirti ir interpretuoti su ugnimi susijusius radinius.

A

r ugnis – iš žaibų? Mitologijoje paplitusios žaibų ir perkūno dievybės neatsitiktinai traukia mokslininkų, tiriančių ugnies prisijaukinimą akmens amžiuje (maždaug 3 400 000 – 3 000 m. pr. Kr.), dėmesį.

Mitologinė informacija davė impulsą statistinėms analizėms, tokioms kaip žaibų dažnio pasaulyje paplitimo žemėlapiai, kurie atitinka archeologinius duomenis

54

Istorija 1 • 2014

apie pirmųjų žmogaus rūšių ugnies naudojimą. Galimas dalykas, kad teritorijose, kuriose žaibuodavo dažniau, ugnis buvo naudojama tik atsitiktinai, gavus jos iš kilusių gaisrų, ir atvirkščiai – ten, kur žaibuodavo rečiau, žmogus buvo priverstas lavinti ugnies išgavimo įgūdžius.

Pirmieji gyventojai į Lietuvos teritoriją atkeliavo daugiau nei prieš 12 tūkstančių metų, kai vyravo arktinė tundra, reta augalija ir gana sausas oras, taigi savaiminių

gaisrų tikimybė buvo menka. Jie turėjo sugebėti įkurti ugnį patys, nes klimatas buvo pernelyg atšiaurus, kad būtų galima išgyventi nesišildant ugnimi, o rasti ugnies gamtoje buvo beveik neįmanoma.

Deginta ne tik mediena Pasaulyje yra žinoma įvairių kuro atmainų, iš jų viena labiausiai paplitusių buvo mediena. Atitinkamais klimatiniais periodais buvo prieinamos skirtingos medienos rūšys, ir akmens amžiaus žmonės turėjo gerai išmanyti jų savybes.

Lietuvoje priešistoriniai gyventojai beveik visada turėjo galimybę kūrenti beržus, o šiltesniais laikotarpiais medienos pasirinkimas padidėdavo. Vėliau kokybiška mediena buvo prieinama visur, žmogus galėjo bet kada kurti laužą, taigi gyventi ir sėsliai, ir judriai.

Prakuroms naudotos beržų tošys, samanos, kankorėžiai, kerpės ir įvairių rūšių žolės. Sumedžiotų gyvūnų kaulai irgi galėjo būti sukūrenami, o riebalai reikalingi degimui skatinti. Taip pat į ugnį mesdavo džiovintų durpių ir gyvūnų sudžiūvusių ekskrementų.

Medieną rinkti galėjo įvairūs bendruomenės nariai. Šiandieniniu suvokimu, tokį darbą būtinai turėjo atlikti vyrai, tačiau

GIEDRIUS GRIGONIS

Kenijoje net ir šiais laikais toks rinkimas patikimas tik moterims.

Grunto dėmės ir pelenai Specialistai išskiria keletą požymių, archeologinių kasinėjimų metu padedančių nustatyti žmogaus suformuotas ugniavietes. Vienas iš jų – rausvą ar gelsvą spalvą įgavusio grunto dėmės, atsirandančios po laužavietėmis dėl žemėje esančių cheminių elementų oksidacijos.

Grunto spalva keičiasi aukštesnėje nei +500 ºC temperatūroje, o ji yra pasiekiama tik ilgai kūrenant laužą (įprasta laužavietė įkaista iki +300 ºC). Be to, iškaitinta žemė po laužaviete tampa kietesnė, susicementuoja. Toks darinys vadinamas židinio padu. Tirdami archeologai randa balkšvų ar juosvų pelenų, įsimaišiusių į gruntą arba mažais sluoksniais nusėdusių tarpeliuose tarp židinio konstrukcinių akmenų. Visi šie požymiai padeda nustatyti, ar tyrinėjamoje vietovėje buvo laužavietė ir kokia ji buvo.

Degusių radinių tyrimai Aplink laužavietę dažnai randama degusių radinių, iš jų archeologai sprendžia apie tai, kada ir kokiomis sąlygomis tiriamoje vietovėje gyveno pirmykščiai žmonės, kokie buvo jų įpročiai. Dažniausiai randama kaulų, angliukų, augalų sėklų, riešutų kevalų, titnago nuoskalų. Kartais, kaip kad Breitenbacho vietovėje, Vokietijoje, apdegę kaulai plonu sluoksniu netgi dengia visą tirtos gyvenvietės teritoriją. Tyrėjai įvairiais eksperimen-

7 500 metų senumo laužavietę iš Rioneholmo gyvenvietės Švedijoje specialia technika atgabeno į laboratoriją, čia ją tyrinėja tarptautinė specialistų komanda.

Istorija 1 • 2014

55

Norint pasišviesti, židinyje malkos dėliotos piramidės forma, o norint pasišildyti – šulinio forma.

tais analizavo kaulų spalvos kaitą priklausomai nuo temperatūros, kad išmoktų teisingai įvertinti radinius. O štai iš rastų anglių galima nustatyti degintos medienos rūšį ir degimo temperatūrą.

Itin retais atvejais greta laužavietės aptinkama nesukūrentų atsargų.

Tiriant laužavietes svarbus ir radinių tankumas, jis gali rodyti, kad gyvenvietė buvo staigiai apleista, arba padėti datuoti laužavietę. Manoma, kad vėlyvajame paleolite (maždaug 40 000–10 000 m. pr.

Kr.) atsirado įprotis laužavietes valyti, o tai siejama su sėslios gyvensenos įsivyravimu. Galbūt klajoklių stovyklavietėse tiesiog nesusikaupdavo toks atliekų kiekis, kad būtų kilęs poreikis ugniavietę valyti. Dažniausiai pasitaikantys valymo įrodymai – švarus laužavietės centras ir pašalintų šiukšlių sankaupos atokiau nuo kūrenimo vietos.

Kur židinys, ten gyvenvietė Viduje kūrentos ugniavietės paprastai vadinamos židiniais, o lauko ugniavietės – laužais. Kai kam, pavyzdžiui, Natufo kultūros, gyvavusios Jordanijos teritorijoje prieš 15 tūkstančių metų, žmonėms, buvo būdingi pusapskritimio formos pastatai su laužaviete ties pastato riba su lauku. Lietuvoje akmens amžiumi datuojamų židinių šiuo metu yra žinoma nemažai, kai kurie iš jų, spėjama, siekia net paleolito laikotarpį.

Dažniausiai archeologai židinius vertina kaip buvusių gyvenviečių įrodymą. Židinių paskirtis kiekvienu atveju galėjo būti ne tokia pati: dažnai vienas židinys atlikdavo kelias funkcijas, o kartais specialūs ugniakurai buvo kuriami konkrečiam tikslui. Židinio paskirtį padeda nustatyti malkų išdėstymas: jei norėta pasišviesti, malkos dėliotos piramidės forma, o jei pasišildyti – šulinio forma. Taip pat svarbu tai, kas randama ugniavietėse. Pavyzdžiui, kai kuriuose židiniuose Lietuvoje buvo rasta išlikusių arkliarūgščių sėklų, valgomų augalų liekanų. Tai rodo, kad šie laužai neabejotinai buvo kuriami vadinamojoje valgymo zonoje ir buvo pritaikyti maisto gaminimui.

Archeologai remiasi keletu židinių datavimo metodų. Vienas jų – termoliuminescencinis tyrimo metodas, juo matuojama, kiek ir kada židinio akmenys sugėrė radioaktyviųjų dalelių. Tai taip pat leidžia nustatyti, kokia temperatūra galėjo būti pasiekta kūrenant ugnį. Ištyrus akmenis ir nustačius buvusią kaitros temperatūrą, galima nuspėti židinio paskirtį ir sunaudotą kuro kiekį.

Tiriant pagal kitą datavimo metodą – radioaktyviosios anglies – reikia itin kruopščiai paimti mėginius iš laužaviečių, o kartais nustatytos datos paklaida Istorija 1 • 2014

55

A KELIONĖS KTRADIMŲ ATASTROFOS

Turkai Turkai Paskutinis Livingstone’o šansas 2OO Po 12SMIRNA metų nesėkmingo misionieriavimo • 1922

BRIDGEMAN, SCANPIX/LEBRECHT & AOP/GETTY

58

Istorija 1• 2014

metų

S

Davidas Livingstone’as tikėjosi tapti žymiu misionieriumi, tačiau išgarsėjo kaip keliautojas.

IV INGST L S

E’A ON

DAVID A

Daugelį šimtmečių Smirna buvo Egėjo jūros GRAIKIJA prekybos SMIRNA centras. Turkų, graikų, armėnų ir iš Europos kilusių levantiečių kartos čia nuo amžių gyveno kaimynystėje.

padegė padegė Smirną Smirną

Kai į Smirnos uostamiestį – Egėjo jūros perlą, gyvybingą prekybos miestą – įžygiavo turkų kariuomenė, prasidėjo katastrofa. Degdami neapykanta graikams ir armėnams, turkų kareiviai keletą savaičių žudė civilius gyventojus, o Vakarų karo laivų įgulos šias žudynes pasyviai stebėjo.

Karo laivas „Iron Duke“ buvo netoli Smirnos, bet britų jūreiviai nenutraukė žudynių.

ROYAL NAVY & CORBIS/POLFOTO

Istorija 1 • 2014

59

KASDIENYBĖ Siuvykla „Henry Poole & Co.“, beveik nuo pat veiklos pradžios įsikūrusi Savile Row gatvėje, čia klientus aptarnauja ir šiandien.

LE

&C

O. O

GS

HU

TTE

RST

OC

POLFOTO

POO

DABAR

Pirmasis Savile Row siuvėjas K

Henry Poole’as traukė į Savile Row aristokratus, įžymybes ir džentelmenus. Visi norėjo, kad juos rengtų britų siuvėjas, išgarsinęs šią gatvę.

TONNY VORMAS

RY

& CO.

HEN

• Sukūrė smokingą • Gyveno kaip dendis • Rengė Napoleoną III

HENRY POOLE

Henry Poole’as

D

aug gryno oro. Toks buvo gydytojo nurodymas. 61-ų Henry Poole’o sveikata jau kurį laiką šlubavo, todėl norėdamas kiek atsigauti persikėlė į šeimos dvarą pajūrio mieste Braitone. Kasdieniam siuvyklos „Henry Poole & Co“ darbui Londone vadovavo jo pusbrolis.

Gydytojas patikino, kad sveikiausias yra jūros oras. Be abejo, nedidelėmis dozėmis. Tačiau vėlyvą balandžio dieną Anglijos pietų pajūrį užklupo sniego audra, į ją pateko ir Henry.

Po audros susirgęs gripu, 1876 m. gegužės 4 dieną jis mirė, o kai po

savaitės šeima perskaitė jo testamentą, visi nustebo. Šiaip ar taip, Henry buvo turtingas. Be jau minėto dvaro Braitone, jis dar turėjo puikią vilą Londone, kurioje buvo auginami žirgai, laikomi elegantiškiausiais šalyje.

Elegantiškais buvo laikomi ir jo draugai, kuriuos jis kviesdavosi į savo laivą dalyvauti kasmetinėje valčių regatoje Temze, kai varžydavosi Oksfordo ir Kembridžo universitetai.

Praturtėti, išgarsėti ir net gyva legenda tapti Poole’ui padėjo siuvykla Savile Row gatvėje. Per 30 metų centrinis Londonas aplink Savile Row gatvę imtas tapatinti su

LONDONAS • XIX A. VIDURYS

Viskas ir visada buvo siuvama rankomis. Kai 1851 m. imtos gaminti „Singer“ siuvimo mašinos, Henry Poole’as savo siuvykloje uždraudė jas naudoti.

IWM

66

Istorija 1 • 2014

Dėl palyginti ilgo taikos laikotarpio padidėjo ir medžioklėms, ir ANGLIJA elegantiškoms LONDONAS vakarienėms skirtų drabužių paklausa, o jauniems turtingiems vyrams nebereikėjo dėvėti karinių uniformų.

aukščiausio lygio pagal užsakymą siuvamais drabužiais aristokratams ir džentelmenams.

Henry Poole’o siuvyklos klientų sąraše buvo itin garsių pavardžių – Velso princas Eduardas, būsimasis Didžiosios Britanijos karalius Eduardas VII, Prancūzijos imperatorius Napoleonas III, keliautojas Davidas Livingstone’as, rašytojas Charlesas Dickensas, politikas Benjaminas Disraeilis, taip pat princų, karalių ir imperatorių beveik iš viso pasaulio.

Sėkmė žirgų lenktynėse 1806 m. Henry tėvui Jamesui Poole’ui perkėlus savo siuvyklą į Savile Row rajoną, siuvėjas nebuvo itin šiltai sutiktas. Tuo metu siuvyklos nelaikytos rimtu verslu, o tarp kvartalo senbuvių daugiausia buvo gydytojų, turinčių turtingą klientūrą.

Tačiau Jameso Poole’o dėka siuvėjai, vienas paskui kitą įsikūrę rajone, senbuvių buvo pamažu pripažinti.

Kai Napoleonas Bonapartas ėmė grasinti Europai, Jamesas Poole’as užsirašė į kariuomenę savanoriu. Tuo metu buvo reikalaujama, kad savanoriai patys pasirūpintų savo karine uniforma. Jamesas Poole’as pasisiuvo sau tokią karinę aprangą, kad jos užsimanė ir kiti. Kai 1815 m. birželio 18 dieną Napoleonas buvo nugalėtas prie Vaterlo, Jamesas Poole’as jau buvo užsitarnavęs geriausio karinės aprangos siuvėjo vardą. Tai padėjo jam išsiųsti savo sūnų į garsią mokyklą, kuri priimdavo tik didikų ir džentelmenų sūnus. Šioje mokykloje Henry išmoko, kaip tinkamai elgtis ir su kaimo aristokratais, ir su turtuoliais iš didmiesčių. Vienas artimiausių vaikino draugų buvo jojikas Jemas Masonas, kuris 1839 m. šventė pergalę pirmosiose Grand National Steeplechase lenktynėse Liverpulyje. Jose jis dėvėjo Poole’ų šeimos sukurtą raitelio aprangą. Žirgų lenktynių eigą su didžiuliu susidomėjimu sekė visa tauta, o pergalę plačiai aprašė šalies spauda. Tai buvo puiki reklama Poole’ui.

Per keletą metų šio kvartalo siuvyklose siūti drabužiai tapo gero stiliaus ir aukštos padėties visuomenėje ženklu. Populiariausia siuvykla buvo „James Poole & Sons“, 1848-aisiais, praėjus dvejiems metams po Jameso mirties, ji buvo pervadinta „Henry Poole & Co“. Tuo metu į siuvyklą kreipdavosi tiek daug klientų, kad prireikė daugiau vietos. Todėl buvo pertvarkytos patalpos ir anksčiau darbuotojų naudotas galinis įėjimas iš Savile Row gatvės tapo pagrindiniu, buvo įkurta ir nauja ekspozicijos salė. Šitaip Henry Poole’o siuvy-

kla pirmoji įrengė pagrindinį įėjimą ir oficialiai gavo adresą Savile Row gatvėje.

Nuo prekybininko iki džentelmeno Jaunystės metais Henry Poole’as buvo tik prekybininkas, o vėliau tapo tikru džentelmenu. Salone kasdien jis praleisdavo ne daugiau kaip dvi popietės valandas, o ir tada dažniausiai dalydavo cigarus ir gerdavo brendį su garbingiausiais klientais. „Henry Poole & Co“ laikraščiuose buvo apibūdinta kaip „puiki auksinio jaunimo susirinkimų vieta“, o siuvykla buvo laikoma „panašesne į klubą, o ne į saloną“.

1860 m. siuvykla gavo svarbiausią savo veiklos įvertinimą, kai 18-metis Velso princas Eduardas iš „Henry Poole & Co“ užsisakė pirmą drabužių komplektą.

Kitą dešimtmetį Henry Poole’as daugiau laiko praleido medžiodamas ir bendraudamas su savo klientais nei rūpindamasis, kad jie sumokėtų skolas. Pavyzdžiui, 1861 m. tokio pono Ibbetsono sąskaitoje nurodyta 105 svarų suma (mūsų laikais ji siektų maždaug 30 tūkstančių litų) nebuvo apmokėta net iki 1868 metų.

Didžiulės skolos, susidariusios dar 1860-aisiais, niekada nesumokėjo ir lordas Townsendas, nes po dešimtmečio bankrutavo.

Savo finansine padėtimi Henry Poole’as susirūpino tik 1870 metais. Tais metais jis neteko nuolatinio ir visada tvarkingai atsiskaitančio kliento Napoleono III, kai tas prarado Prancūzijos sostą. Be to, siuvyklą nusiaubė gaisras. Nė vienas iš 100 darbuotojų rimtai nenukentėjo, bet pražuvo beveik visi audiniai. Po šių įvykių Poole’as bandė skolas paversti įvairiu nekilnojamuoju turtu ir sumažino darbuotojų skaičių. Kiek jis pats buvo skolingas ir kiek jam buvo skolingi klientai, galima tik spėlioti. Apie tokius dalykus džentelmenai garsiai nekalbėdavo, o ir pačios skolos galiausiai tapo „Henry Poole & Co.“ paveldėtojų rūpesčiu.

Jie stengėsi išsaugoti gerą siuvyklos vardą, nors keletą metų kovojo su kreditoriais ir tarpusavyje. Apie savo nesutarimus jie garsiai nekalbėjo. O tokie klientai kaip amerikiečių bizonų medžiotojas Buffalo Billas, Winstonas Churchillis, Japonijos ministras pirmininkas Yoshida ir dar daugelis prakilnių asmenybių buvo aptarnaujami taip pat prašmatniai kaip ir tada, kai Henry Poole’as dar buvo gyvas.

Poole’as sugalvojo smokingo švarką Amerikietišką smokingo variantą pirmą kartą 1886 m. spalį vilkėjo 22-ejų metų tabako magnato atžala Grisworldas Lorrilardas ir jo draugai, lankęsi Niujorko klube „Tuxedo Club“. Yra įvairiausių nuomonių, kada pirmą kartą viešumoje dėvėtas vakarinis švarkas – smokingas.

Viena versijų teigia, kad niujorkietis Jamesas Brownas Potteris, apsivilkęs smokingu, pasirodė „Tuxedo“ klube jau minėtu metu, kiti teigia, kad dar prie tris mėnesius smokingą vilkėjo Evanderis Berry Wallas per šventę Saratogoje.

Pasak dar kitų šaltinių, tuo pačiu laikotarpiu šventinių kostiumų madą Europoje pradėjo anglų lordas Dupinas. Šiaip ar taip, Lorrilardas, Wallas ir lordas Dupinas – visi buvo „Henry Poole & Co.“ klientai. Ketvirtasis, Jamesas Brownas Potteris, buvo Velso princo draugas, dar 1865 m. princas Henry Poole’ui užsakė pasiūti tokį laisvalaikio švarką, kurį tiktų dėvėti dienos metu.

Potteris iš Henry Poole’o užsisakė tokį patį drabužį kaip princo, taigi būtent Poole’as sugalvojo kasdienį sportinį švarką, o jo pagrindu vėliau buvo sukurtas oficialus smokingas.

HENRY POOLE’O KLIENTAI Jau nuo pat pradžių „Henry Poole & Co.“ klientų sąraše buvo galima rasti įžymiausių to meto valdovų, džentelmenų ir aristokratų. ◆ Napoleonas III su Poole’u susipažino jaunystėje Londone. ◆ Velso princas Eduardas tuokėsi vilkėdamas Poole’o pasiūtais darbužiais. ◆ Geležinis kancleris Bismarckas darbužius užsisakydavo iš Poole’o. ◆ Gydytojas Livingstone’as į Afriką išvyko su apsiaustu, kurį pasiuvo Poole’as.

DAUGIAU SKAITYKITE: Stephen Howarth: Henry Poole – Founders of Savile Row, The Making of a Legend, Bene Factum Publishing, 2003 James Sherwood: The Master Tailors of British Bespoke, Thames and Hudson Ltd., 2010

Napoleonas III buvo nuolatinis Poole’o klientas.

SHUTTERSTOCK

MIESTŲ PLANAVIMAS

POLFOTO/CORBIS &

68

Istorija 1 • 2014

J. GIBSON/ANTIQUE

KASPERAS SCHULE

Jūrų kelias į

Amsterdamą RESPUBLIKA JUNGTINIŲ PROVINCIJŲ , protestantiškieji Įsigalėjus reformacijai valdūs Ispanijos Nyderlandai tampa pa ZEIDERZĖS ĮLANKA piežių. Religinis karaliui, kuris rėmė po , kad septynios konfliktas baigiasi tuo 1581 m. s cijo AMSTERDAMAS Nyderlandų provin ir ybę om us kla pri paskelbia ne . Respublika susijungia į respubliką neturi sostinės, tačiau yra didžiausias jos miestas je šis žiu am II XV s.

Amsterdama os rop Eu os vis pa tam miestas ANTVERPENAS prekyviete.

PRINTS.COM

A

msterdamo miesto dailidė Hendrickas Jacobszas Staetsas gavo svarbiausią savo gyvenimo užduotį. 1610 m. miesto taryba šiam 52-ejų meistrui pavedė parengti grandiozinį miesto, kuriame įsikūrusi ką tik įsteigtos Olandijos Ost Indijos bendrovės (VOC) buveinė, išplėtimo planą. Į Amsterdamą pradėjus plaukti prekėms iš viso pasaulio, jis per keletą metų tapo svarbiausiu Europos prekybos centru. Miesto pirkliai nori įtvirtinti šias pozicijas.

Amsterdamas tampa pasaulio centru Ilgus šimtmečius Amsterdamas buvo ramus žvejų miestelis, tačiau 1610 m. jo gyventojai nusprendžia pastatyti naują uostą ir milžinišką kanalų tinklą. Jie nori, kad Amsterdamas taptų svarbiausiu pasaulyje prekybos miestu.

Staetsui reikia ne tik sukti galvą, kaip išplėsti uostą ir suskirstyti sklypus tūkstančiams naujų sandėlių statyti. Užlipęs ant senųjų miesto sienų ir žiūrėdamas į Amsterdamo apylinkes, jis regi atgrasų lūšnyną – trobeles ir dirbtuvėles, kurios chaotiškai plečiasi į visas puses.

Lūšnynas kelia grėsmę saugumui. Jei ispanai ar prancūzai apsiaus miestą, jie gali pasinaudoti lūšnynu kaip priedanga ir priartėti prie pat miesto sienos. Staetsas turi perkelti tūkstančius neturtingų imigrantų ir darbininkų šiapus miesto sienų.

Staetso šis didžiulis uždavinys negąsdina. Kelias savaites padirbėjęs, jis pateikia miesto tarybai naujojo Amsterdamo planą. Ant didelio lapo nubraižytas naujasis uostas ir moderni gynybinė siena, milžinišku pusračiu juosianti senąjį viduramžišką miestą, kuris staiga pasirodo toks mažytis.

Tarp senosios ir naujosios sienos yra beveik 3 km² žemės, joje bus suformuoti sklypai gyvenamiesiems namams. Už sklypus gautos pajamos padengs uosto, kanalų ir gynybinių įrenginių statybos išlai-

das. Amsterdamas gali tapti šiuolaikiškiausiu miestu pasaulyje – ir miesto tarybai tai nekainuos nė guldeno!

Pabėgėliai, turintys pinigų ir idėjų Vos prieš pusšimtį metų niekas negalėjo įsivaizduoti, kad miestas taip smarkiai išaugs.

1581 m. toje vietoje, kur Amstelio upė įteka į Zeiderzės ežerą, įsikūręs Amsterdamas buvo ramus miestelis su 25 tūkstančiais gyventojų, kurie vertėsi žvejyba ir prekyba. Tuo laiku už 130 kilometrų į Istorija 1 • 2014

69