Iliustruotoji istorija, 2014 vasaris

UR M AGA ŲEDŽ IOTOJAI N

Nr. 2 · 2014 Kaina 14 Lt

Didžiausios istorijos dr a mos iš arti

Priešas iš dangaus

1941

Liuftvafės desantas įsiveržia į Kretą

ŠIS NUMERIS SUDARYTAS PAGAL SKAITYTOJŲ PAGEIDAVIMUS

1279

Chu Bilajus

nori būti pasaulio valdovas Nuskaitykite XII a. pateiktą QR kodą išmaniuoju telefonu ir gaukite išsamią informaciją apie ArmyTek produktus mūsų svetainėje!

Viduramžių piligrimai 109

Pirtys

Didžiausia romėnų pramoga

1514 ISSN 2029-9745

Kautynėse ties Orša LDK kariuomenė sutriuškina kraštą siaubusių maskvėnų pulkus. Pergalė nuskamba visoje Europoje, bet triumfą temdo kartėlis.

TRUMPAI

Naujienos Sultono širdies paieškos atvedė prie dingusio miesto

Žydų maldų knyga

TURKIJA Osmanų sultonas Suleimanas I Puikusis (valdė 1520–1566 m.) buvo palaidotas Konstantinopolyje, tačiau neseniai archeologai netoli Turbeko kaimo, Vengrijoje, aptiko miesto, kuriame buvo palaidota jo širdis, liekanas.

JAV mokslininkai, taikydami radioaktyviosios anglies (C-14) tyrimo metodą, nustatė, kad neseniai rasta žydų maldų knyga buvo sukurta maždaug 840 metais. Ši knyga yra 300–400 metų senesnė už seniausią žinomą Toros ritinį, žydų šventąjį raštą. Dr. Stephenas Pfannas, Jeruzalės Šventosios Žemės universiteto rektorius, surado šią knygą tarp kitų religinių tekstų, saugomų Oklahomos mieste, JAV, didžiausiame pasaulyje antikvarinių biblinių tekstų rinkinyje, dar vadinamame Žaliuoju rinkiniu.

1 174 metų senumo knyga išlikusi su originaliu viršeliu, ji parašyta hebrajiškai.

THE GREEN COLLECTION

Ąsotis su aliejumi

Atkreipkite dėmesį į ąsotį kapo galinėje sienoje. Jis 2 600 metus iškabojo ant vinies sienoje ir nenukrito.

3 klausimai...

Alessandro Mandolesi Turino universiteto profesorius

SBAEM/UNITO

stas olyje ra stas Nekrop buvo nepalie iš s a kap etų.

2 600 m Nepaliestas skeletas

Kaip jūs išsiaiškinote, kad vos už kelių metrų nuo Karalienės kapo yra dar vienas kapas?

Jį aptikti mums padėjo kelios akmeninės plokštės, įkastos į žemę šalia Karalienės kapo. Durys į kapą yra trijų metrų gylyje, jos buvo gerai paslėptos.

Skeletas buvo rastas ant šio akmeninio paaukštinimo.

SENSACINGAS RADINYS ITALIJOJE

ITALIJA TARKVINIJA

Rastas etruskų karaliaus kapas 73 km į šiaurės vakarus nuo Romos, netoli Tarkvinijos, vos už kelių metrų nuo vadinamojo Karalienės kapo, archeologai rado 2 600 metų senumo nepaliestą kapą.

D

ar prieš atverdami kapą profesorius Alessandro Mandolesi ir jo kolegos galėjo konstatuoti, kad rado kažką ypatinga. Žemėje priešais kapo duris, ant kurių buvo užstumtas keturkampis akmuo, gulėjo vazų, ąsočių ir tarka – visa tai byloja apie svarbaus asmens laidojimo apeigas.

Mažas skliautuotas kapas pateisino visus lūkesčius: kairėje ant akmeninio paaukštini-

4

Istorija 2 • 2014

mo gulėjo nepaliesti griaučiai. Šalia palaikų padėta ietis, o ant mirusiojo krūtinės archeologai rado auksinių segių, skirtų apsiaustui susegti. Prie skeleto kojų buvo padėtas dubuo su laidotuvių valgių likučiais. „Rasti nepaliestą etruskų kapą, kuriame palaidotas aukštas asmuo, pasitaiko nepaprastai retai. Radinys atveria didžiules galimybes daugiau sužinoti apie etruskus“,

– teigia Turino universiteto profesorius Mandolesi. Etruskai nepaliko jokių raštų, todėl jų kapai yra bemaž vienintelis šaltinis, galintis suteikti žinių apie etruskų žemes, kurias vėliau užkariavo Romos imperija.

Rastasis kapas veikiausiai priklauso kuriai nors Lucijaus Tarkvinijaus Senojo, legendinio penktojo Romos karaliaus, giminaitei.

Kokią reikšmę turi šis nepaliestas kapas?

Didžiulę. Labai retai pasitaiko galimybė tyrinėti visiškai nepaliestą kapą. Pagal tai, kaip kape išdėlioti įvairūs objektai, mes galime rekonstruoti laidojimo ir kitas apeigas, o ištyrę organines liekanas, galime tyrinėti iki šiol nežinomus etruskų kasdienio gyvenimo aspektus.

Kas žinoma apie laidojimo kameroje rastą skeletą?

Preliminarūs tyrimai rodo, kad palaikai yra 35–40 metų moters. Dabar turime nustatyti šios moters ryšius su kitais šiame krašte gyvenusiais karališkosios šeimos asmeninis.

Redaktorius Martinas Landinas

Ketinama nukopijuoti Tutanchamono kapą

Neandertaliečiai valgė chimusą

EGIPTAS Ateityje turistai galės apsilankyti jaunojo faraono kapo kopijoje, o ne tikrajame kape. Ji bus sukurta šalia originalo, įgyvendinant Karaliaus slėnio kapų išsaugojimo projektą, nes daugelį jų nuniokojo turistai.

ANGLIJA Akmens amžiaus žmonės valgė ne tik mėsą ir daržoves, bet ir chimusą – kitaip tariant, maistą, kuris buvo sukramtytas ir suvirškintas skrandyje. Tokią išvadą padarė du Londono gamtos istorijos muziejaus archeologai, ištyrę neandertaliečių kaukolėse dantų akmenis ir aptikę nevalgomų augalų pėdsakų. Šių augalų veikiausiai buvo augalėdžių gyvūnų skrandžio turinyje, kuris patekdavo į neandertaliečių ruošiamą maistą.

Sumedžiotų gyvūnų skrandžių turinys irgi naudotas maistui.

G. RICHARD SCOTT/UNIVERSITY OF RENO

NSA šnipinėjo šiuos žmones Artas Buchwaldas. Įtakingasis žurnalistas šnipinėtas, nes humoristine forma kritikavo JAV dalyvavimą Vietnamo kare.

Martinas Lutheris Kingas.

GETTY IMAGES/AOP

as Frankas Church Buvo klausomasi visų demokratų senatoriaus tarptautinių pokalbių.

Howardas Bake ris Šis respublikonas pasisakė už Vietnamo karą, tačiau vis vien buvo sekamas.

PARANOJA NAMIE

Neseniai paviešintas dokumentas atskleidžia, kad Baltieji rūmai šnipinėjo saviškius, siekdami nutildyti Vietnamo karo kritiką.

J

okia paslaptis, kad milijonai amerikiečių buvo nepatenkinti JAV dalyvavimu Vietnamo kare. Tačiau iki šiol buvo laikoma paslaptyje, kiek toli buvo nuėjusi JAV vyriausybė, siekdama užčiaupti kritikams burnas.

JAV Nacionalinio saugumo agentūra (NSA) neseniai paviešino bylas daugiau kaip 1 600 JAV organizacijų ir

teises, žurnalistai, boksininpiliečių, kuriuos NSA sekė kas Muhammadas Ali ir du 1967–1973 metais. senatoriai – demokraSekimas apėmė tarptas Frankas Churtautinius telefoniOPERACIJA nius pokalbius, „MINARETAS“ – chas ir respublikotelegramas ir pan. taip buvo pavadintas nas Howardas Bapokalbių klausyma- keris.

Stebimų jų sąraše sis, kurį NSA vykdė Šis NSA sekavyrauja viešosios 1967–1973 mų jų sąrašas buvo nuomonės formuometais. sudarytas 1967 m. tojai, kritikavę JAV prezidento demokrato Lyndalyvavimą Vietnamo kare: dono B. Johnsono nurodytarp jų kovotojai už pilietines

Tomas Wickeris. Dienraščio

„New York Times“ politinis apžvalgininkas ypač kritikavo prezidento Nixono sprendimus, susijusius su Vietnamo karu.

Whitney Youngas. Šis

kovotojas už pilietines teises iš pradžių palaikė prezidento sprendimą eskaluoti karą, tačiau vėliau pakeitė nuomonę.

GETTY IMAGES/AOP

JAV slaptųjų tarnybų akiratyje – senatoriai

Šis kovotojas už pilietines teises 1967 m. pasakytoje kalboje pavadino JAV „didžiausia pasaulyje smurto eksportuotoja“.

mu. Prezidentas manė, kad dėl didėjančio antikarinių demonstracijų ir rasinių riaušių skaičiaus kalta Sovietų Są junga ir jos są jungininkai.

Taip pat apie sekamuosius būdavo informuojamas ir Richardas Nixonas Paskelbdama sąrašą, NSA vadovybė sekimą pavadino „nederamu, o galbūt net neteisėtu“.

Istorija 2 • 2014

5

ANTRASIS PASAULINIS KARAS

Kai galingoji liuftvafė puolė sąjungininkus, į Kretą buvo nusiųsta daugiau nei 9 000 desantininkų, 500 krovininių lėktuvų, 80 sklandytuvų, 330 bombonešių ir 180 naikintuvų.

BRIDGEMAN & PER 0. JØRGENSEN

VOKIEČIŲ DESANTININKAI 1941 m. gegužę Kretos padangę užtvindė tūkstančiai parašiutų. Gerai parengtos vokiečių oro pajėgos pradėjo drąsų beprecedentį antpuolį. Tai buvo pirmasis istorijoje vien desantininkų puolimas.

KRETA • 1941 Vokietija jau buvo užėmusi didžiąją žemyninės Europos dalį ir ruošėsi pulti Sovietų Sąjungą. Iš Vakarų Europos sąjungininkai buvo išstumti, o britams pralaimėjus dar vieną mūšį, dalis sąjungininkų buvo evakuota iš Graikijos į Kretos salą.

KRETA

Istorija 2 • 2014

11

ATRADIMAI

darinius a p s u li e id d ia m Maži įv ykiai le

Drugelis gali sukelti tornadą

2. Modelyje procesas sklinda.

RASMUSAS DAHLBERGAS

Prieš 51 metus niekam nežinomas meteorologas paskelbė naują teoriją. Lorenzo atrastas drugelio efektas tapo mokslo revoliucijos pradžia.

N

edaugelis žinojo Edwardo Nortono Lorenzo vardą, kai jis 1963 m. kovą išspausdino straipsnį moksliniame žurnale „Atmosferos mokslai“. Straipsnis, pavadintas „Determinuotas neperiodinis tekėjimas“, didelio susidomėjimo nesukėlė.

Geraširdis nežinomas meteorologas atvėrė duris į naują mokslo pasaulį. Tai, kas vėliau buvo pavadinta drugelio efektu, pagaliau galėjo paaiškinti atsitiktinius reiškinius: žemės drebėjimus, miško gaisrus, epilepsijos priepuolius, tornadus.

Lorenzo svajonė buvo kukli – jis siekė tiksliai prognozuoti orus. Regis, paprastas dalykas pagal to meto pripažintas teorijas, tačiau praktiškai neįgyvendinamas.

Gamta turėtų veikti kaip laikrodis Edwardo N. Lorenzo specializacija buvo orų prognozės. Jį jau seniai erzino, kad jo prognozės visada būna netikslios. Pagal klasikinę teoriją, kurią Isaacas Newtonas paskelbė dar 1687-aisiais, gamtoje viskas dėsninga. Jei mokslininkai žinotų visas detales, būtų nesunku nustatyti, kaip vystysis reiškiniai. „Mes galime apibūdinti pasaulį kaip praeities pasekmę ir ateities priežastį. Jei kokia protinga būtybė, šiuo metu dar nežinoma, žinotų visų pasaulio dalelių padėtį ir jas veikiančias gamtos jėgas, tai galėtų visiškai tiksliai apskaičiuoti visus ateities įvykius.“ Taip 1814 m. rašė

26

Istorija 2 • 2014

prancūzų matematikas Pierre’as Simonas de Laplace’as. Jo visažinė būtybė, praminta Laplace’o demonu, mokslo pasaulyje gyvavo 150 metų.

Ištisos mokslininkų kartos mokėsi, kad neverta kreipti dėmesio į smulkmenas. Kadangi gamta vystosi tiesia linija, nedideli pradinių sąlygų netikslumai tyrimo rezultatus pakeičia nereikšmingai.

Tokia pažiūra buvo įsigalėjusi tarp mokslininkų, kai Lorenzas vieną 1961 m. žiemos dieną Masačusetso technologijų universitete, Bostone, krapštėsi prie savo eksperimento.

Eksperimentas tapo revoliucija Tą dieną Edwardas N. Lorenzas elektronine skaičiavimo mašina „Royal McBee“ darė meteorologinius bandymus. Tyrimas šiuo gremėzdišku kompiuterio protėviu buvo Lorenzo atsakas į Laplace’o demono teoriją. Jis įvedė 12 kintamųjų, kurie daro įtaką oro pokyčiams: oro slėgį, vėjo kryptį, temperatūrą ir t. t. Skaičiavimo mašina turėjo tiesiog apskaičiuoti ir sudaryti tobulą orų prognozę. Per dieną Lorenzui teko keletą kartų pakartoti paskutinį tyrimo ciklą. Jis rado išspausdintus pirmo bandymo duomenis, pridėjo juos prie kitų duo-

menų ir įvedė į mašiną.

Taip pradėjęs naują tyrimo ciklą, vyras išėjo išgerti kavos.

Kai grįžo, jo laukė netikėtumas.

Meteorologas atkreipė dėmesį, kad antro ciklo grafikas visiškai skiriasi nuo pirmojo. Linijos prasidėjo vienoje vietoje, tačiau toliau judėjo visiškai skirtingai.

Lorenzas nieko nesuprato. Iš pradžių jis pamanė, kad skaičiavimo mašina sugedo.

Bet paskui jam atėjo į galvą, kad skirtumą lėmė skaičiai. Elektroninė skaičiavimo mašina skaičiavo šešių skaičių po kableEdwardas Lorenzas (1917– 2008 m.) paneigė senas gamtos mokslų teorijas.

EMUSEUM

3. Dabar efektas labai toli nuo pradinio taško.

Chaoso logika Drugelio efektas pirmą kartą moksliškai apibrėžtas 1972 m. konferencijoje. Vienas kolega pasiūlė Edwardui Lorenzui pradėti savo kalbą nuo klausimo „Ar gali drugelis, suplazdėjęs sparnais Brazilijoje, sukelti tornadą JAV?“

1. Nedidelis veiksnys paskatina prasidėti procesą.

lio tikslumu, tačiau naujame cikle buvo panaudoti ir išspausdinti tik pirmieji trys.

Pagal klasikinę fizikos teoriją, suapvalinimas iš esmės nieko nereiškia – mažas netikslumas pradiniuose duomenyse lemia tik nedidelį rezultato nuokrypį. Tačiau popierius Lorenzo rankose rodė ką kita.

Gimsta nauja teorija Edwardas N. Lorenzas suvokė, kad jis stovi prie naujo mokslinio kelio pradžios, į kurį Newtonas užsukęs nebuvo.

Lorenzui teko palaidoti savo svajonę prognozuoti ateities orus. Nesvarbu, kiek duomenų jis suvestų į savo modelį, nedidelių netikslumų įtaka tolimoms ateities prognozėms tik didės.

1963 m. Lorenzas jau buvo pasiruošęs paskelbti savo atradimą žurnale „Atmosferos mokslai“. Jis aprašė vadinamąsias dinamines sistemas, kuriose gamta neveikia kaip laikrodis. Gamtos reiškiniai, veikiami įvairių faktorių, vystosi pagal tam tikrus modelius.

Nors straipsnis buvo kontroversiškas, jis buvo sutikta visiška tyla. Lorenzo matematiniai įrodymai buvo pernelyg sudėtingi daugumai jo kolegų meteorologų.

Praėjo metai, kol jo idėjos ėmė skintis kelią. Palaipsniui susidomėjimas didėjo, pasipylė kvietimų į konferencijas skaityti pranešimų.

Kitų mokslo šakų atstovai taip pat atkreipė dėmesį į Lorenzo idėjas. Seismologai suprato, kad jiems niekada nepavyks tiksliai numatyti žemės drebėjimų.

Teorijos pripažinimui įtakos turėjo ir įvairūs nesusipratimai. Pavyzdžiui, vienas amerikiečių mokslininkas 1976 m. klaidingai išpranašavo žemės drebėjimą Peru pakrantėje 1981–1982 metais. Kad nekiltų panika ir būtų išvengta diplomatinės krizės, teko siųsti į Pietų Ameriką mokslininkų grupę.

Be to, Lorenzo modeliais buvo galima remtis tiriant, regis, visiškai atsitiktinius

POLFOTO/CORBIS

Chaoso teorija – tai visa Lorenzo sukurta koncepcija. Pavadinime chaosas moksliškai reiškia ne netvarką, o nuolatinį sistemos kitimą.

įvykius, pavyzdžiui, epilepsija sergančių žmonių priepuolius.

Dinaminių sistemų elgsenos tyrimas tapo mokslo objektu ir buvo pavadintas chaoso teorija. Šiuo metu ji laikoma vienu iš trijų svarbiausių XX a. mokslo laimėjimų. Kiti du yra kvantinė mechanika ir reliatyvumo teorija. Taigi Lorenzas išsikovojo vietą šalia tokių mokslo žvaigždžių kaip Nielsas Bohras ir Albertas Einsteinas. Lorenzas mirė 2008 metais.

DAUGIAU SKAITYKITE: James Gleick: Chaos – Making a New Science, Penguin, 1987 Robert L. Devaney: Introduction to Chaotic Dynamical Systems, Westview Press, 2003 Ben Dupré: 50 Big Ideas You Really Need to Know, Quercus, 2009 abarim-publications.com/ChaosTheoryIntroduction.html

Du šūviai

Ryšį tarp mažų įvykių ir labai didelių padarinių atrado ir istorikai.

D

rugelio efekto ir chaoso teorijos idėją pirmiausia iškėlė gamtos mokslų atstovai, tačiau ją galima pritaikyti ir istorijai. Vienas ryškiausių pavyzdžių, kaip vienas įvykis gali turėti milžiniškų padarinių, – žmogžudystė, įžiebusi Pirmąjį pasaulinį karą.

1914 m. birželį Austrijos–Vengrijos imperijos sosto įpėdinis Pranciškus Ferdinandas lankėsi Sarajeve. Vietos serbų nacionalistai ketino nušauti erchercogą, kai šis važiuos per miestą, tačiau pasikėsinimas nepavyko.

Sosto įpėdinis liko gyvas, tačiau nusprendė pakeisti suplanuotą dienos programą. Vairuotojas, važiuodamas nauju maršrutu, dviem gatvėmis apsiriko ir pasuko ne ten, todėl jam teko sustoti.

Jis bandė apsisukti ir grįžti į reikiamą gatvę, bet staiga užgeso variklis. Tuo

Pranciškaus Ferdinando mirtis sukėlė pasaulinį karą.

BRIDGEMAN

metu iš parduotuvės netoliese išėjo vienas iš nacionalistų, Gavrilo Principas.

Anksčiau tądien pasikėsinimas jam nepavyko, tačiau dabar, išvydęs prieš pat save stovintį automobilį, jis čiupo iš palto revolverį ir paleido du šūvius.

Nereikšmingos ir nenumatytos aplinkybės lėmė, kad Pranciškus Ferdinandas neteko gyvybės, tačiau tai buvo tik įvykių grandinės pradžia. Kulminaciją jie pasiekė dar po mėnesio – kilo Pirmas pasaulinis karas.

Istorija 2 • 2014

27

LIETUVOS DIDŽIOJI KUNIGAIKŠTYSTĖ

Šiemet sukanka 500 metų vienai šauniausių Lietuvos ginklo pergalių karuose su Maskva.

Kautynėse ties Orša 1514 m. rugsėjį daugiatautė LDK kariuomenė sutriuškino kraštą siaubusių maskvėnų pulkus.

Pergalė nuskambėjo visoje Europoje, bet triumfą temdė kartėlis.

LDK

pergalė prieš 28

Istorija 2 • 2014

Maskvą

IŠ XVI A. S. VON HERBERSTEINO KNYGOS „RERUM MOSCOVITICARUM...“

Skambiausia Vasilijus III nebuvo linkęs derėtis su Žygimantu Senuoju.

NEŽINOMO AUTORIAUS PAVEIKSLAS, APIE 1524–1530 M. APIE 1511 M., VIKIPEDIJA

N

uo pat XV a. pabaigos Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK) kruvinuose karuose gynėsi nuo vis stiprėjančios Maskvos.

1500 m. birželį vos 5 tūkst. karių turėjęs LDK karvedys, kunigaikštis Konstantinas Ostrogiškis ties Vedrošos upe pastojo kelią dvigubai gausesnei maskvėnų kariuomenei.

Po 6 valandų mūšio lietuviai (čia ir toliau taip bus vadinami LDK gyventojai) buvo apsupti. Maskvėnai sunaikino per upę nutiestus pontoninius tiltus, tad žuvo ar pakliuvo į nelaisvę dauguma karių. Tarp jų – ir sužeistas didysis etmonas K. Ostrogiškis (jam iš nelaisvės pavyko pasprukti tik po 7 me-

tų). Maskvėnai triumfavo: „Dar niekad rusai nebuvo laimėję tokios pergalės prieš Lietuvą, kuri jiems 150 metų buvo ne mažiau baisi nei mongolai“, – XIX a. rašo rusų istorikas Nikolajus Karamzinas.

Laimėtoja Maskva 1503 m. pasiglemžė naujas didžiules LDK teritorijas – Černigovą, Severėnų Naugardą, Starodubą.

Naujasis Respublikos valdovas ir LDK didysis kunigaikštis Žygimantas Senasis nesėkmingai bandė derėtis su Maskvos didžiuoju kunigaikščiu Vasilijumi III. Šis atsakė įžeidimais.

Tad netrukus tarp Maskvos ir LDK vėl prasidėjo karas, vėliau jis pavadintas Dešimtmečiu, nes truko iki pat 1522 metų.

Valdoma Žygimanto Senojo, LDK net tris kartus kariavo su Maskva.

Istorija 2 • 2014

29

HANSAS VON KULMBACHAS,

GEDIMINAS KULIKAUSKAS, VILMO NAREČIONIO DIZAINAS, KARINOS ADAMONIENĖS SCHEMOS

LDK kariai Oršos mūšyje pasiekė vieną įspūdingiausių pergalių karuose su maskvėnais.

DIDELI ŽYGDARBIAI

VIENAS

aplink pasaulį

Amerikietis Joshua Slocumas, pasiryžęs tapti pirmu žmogumi, kuris vienas apiplaukė aplink Žemę, turi įveikti daugybę pavojų: piratų puldinėjimą, susidūrimus su agresyviais indėnais, audras ir vaiduoklį.

36

Istorija 21••2014 Historie 2014

PAUL GARNETT

TRUMPA APŽVALGA BOSTONAS

BORISAS KOLLIS

JAV

P

učiant gaiviam vėjui 37 pėdų ilgio vienstiebis burlaivis „Spray“ palieka Bostono uostą ir išplaukia į atvirą jūrą. Prie vairo stovi kapitonas Joshua Slocumas, 51-erių metų praplikęs vyras su ilga vėjyje besiplaikstančia barzda. Jis – senas jūrų vilkas, išmaišęs visas pasaulio jūras. Dar vaikystėje pabėgęs nuo tėvų ir įlipęs į pro šalį plaukiantį laivą.

Slocumas yra uolus skaitytojas, savarankiškai studijuodamas, jis išmoko viską, ką turi žinoti laivavedys. Per savo ilgą jūrininko gyvenimą jis padarė karjerą ir buvo ne vieno didelio burlaivio kapitonas.

Tačiau dabar atėjo nauji laikai, ir jo karjera artėja prie pabaigos. Burinių laivų aukso amžius baigėsi, ir Slocumas galėtų įsidarbinti nebent garlaivyje. Tačiau taip žemai jis neketina pulti. Jis – jūrininkas, o ne koks transportininkas. Prieš atsisveikindamas su savo karjera, Slocumas leidžiasi į paskutinį didelį nuotykį. Jis ryžtasi pirmas apiplaukti aplink Žemę – vienui vienas, be niekieno pagalbos. Savo kelionę jis pradeda 1895 m. balandžio 24 dieną.

Be skatiko kišenėje Joshua Slocumas neturi pinigų, neturi jokių rėmėjų ar draudimo, neturi chronometro, žiūronų ar kitų modernių įtaisų. Jis nepasiėmė net gelbėjimosi liemenės. Jo mažas laivelis dar neseniai buvo 100 metų senumo laužas. Gavęs jį dovanų, Slocumas lenta po lentos atstatė šį 11 metrų ilgio burlaivį ir išleido tam visas savo santaupas.

Tačiau Slocumas – nepalaužiamas optimistas, turintis subtilų humoro jausmą, kuris padeda jam įveikti sunkumus. Šiam jūrų vilkui puikiai sekasi sulaukti daugybės kvietimų pietų ir apskritai lengvai slysti per gyvenimą. Jis – simpatiškas vyriškis, įdomus pašnekovas, tad dauguma jo sutiktų žmonių mielai ištiesia jam pagalbos ranką.

Slocumas nebijo vienatvės, kurią patirs vienas plaukdamas aplink pasaulį. Savo dienoraštyje jis rašo: „Leiskite žmogui pabūti be draugų ir pažiūrėkite, kas nutiks.“ Šią akimirką Slocumas gali remtis savo ilgamete patirtimi, jūrlapiais, kompasu, sekstantu, saule, planetomis ir žvaigždėmis danguje. Jis taip pat turi statinę vandens, maišą miltų ir gali malkomis kūrenamoje krosnelėje išsikepti jūrinių sausainių. Kai pabos sausainiai, galės pasinaudojęs žvejybos reikmenimis ir harpūnu pasigauti žuIstorija 2 • 2014

37

VIDURAMŽIAI

Pavojinga kelionė į išganymą NATASJA BROSTRÖM

Pasak XII a. kelionių vadovo, piligriminėje kelionėje iš El Kamino į Santjago de Kompostelą tikintieji turi pereiti Ispaniją, kurioje gausu nuodingų upių, godžių keltininkų, agresyvių iškrypėlių ir mirtį nešančio maisto.

S

ukarti 800 kilometrų, kad gautum moliusko geldelę. Šis pasiūlymas viduramžių Europoje kasmet pritraukdavo maždaug pusę milijono maldininkų. Eidami vadinamuoju Šv.

Jokūbo keliu iš Pietvakarių Prancūzijos per Šiaurės Ispaniją į Santjago de Kompostelos katedrą, jie įgydavo teisę nešioti dantytą kriauklę, taip pat gaudavo visų nuodėmių atleidimą.

Kelionėje tykojo įvairių pavojų. Vieni mirtinai sušaldavo bandydami pereiti Pirėnų kalnus tarp Ispanijos ir Prancūzijos. Kiti mirdavo badu arba juos užpuldavo laukiniai žvėrys ar plėšikų gaujos.

Visa laimė, kad prieš leisdamiesi į kelionę piligrimai galėdavo gauti pata-

rimų perskaitę rankraštį „Švento Jokūbo gyvenimas“ („Liber Sancti Jacobi“) arba Švento Jokūbo knygą, taip pat vadinamą popiežiaus Kaliksto II kodeksu („Codex Calixtinus“). Šio 1130–1140 m. datuojamo manuskripto autorius nežinomas, tačiau jis veikiausiai pats yra ėjęs šiuo piligrimų keliu. Tekste yra smulkių aprašymų ir perspėjimų saugotis atšiaurios ir pavojingos Ispanijos.

Santjago de Kompostelos katedra yra labai svarbi tikintiesiems, nes manoma, jog joje, po centriniu altoriumi, yra apaštalo Jokūbo Vyresniojo kapas.

Pasak legendos, po mirties šio Jėzaus Kristaus mokinio palaikai buvo perkelti į miestą.

DAUGIAU SKAITYKITE: David M. Gitlitz og Linda Kay Davidson: The Pilgrimage Road to Santiago, St. Martin’s Press, 2000

●

●

Šio piligriminės kelionės vadovo autorius veikiausiai pats buvo ėjęs nelengvu maldininkų keliu per Šiaurės Ispaniją.

SCANPIX/AKG-IMAGES

46

Istorija 2 • 2014

www.sites.google.com/site/caminodesantiagoproject/

Vezlė

Paryžius

CLAUS LUNAU

Kelias į Santjago de Kompostelą

2 Puatjė

Viduramžių maldininkai žygiuodavo įvairiais patvirtintais maršrutais per Prancūziją. Baskijoje visi keliai susiliedavo į vieną. Pernakvoti galima buvo apsistoti daugybėje užeigų, o maldininkus saugojo ypatingas Santjago riterių ordinas.

9

Santjago de Kompostela Galicija

8

Leonas

Burgosas

Bordo

P RANCŪZIJA Le Piui

Kahoras

1 Vilnevas 3 Arlis

Tulūza

Monpeljė

4 Pamplona Navara

Kastilija

5 6

Pirėnai

0

50

100 km

ISPANIJA

7

Saugokitės visų netikrų šventųjų!

Kai kurie pasikviečia piligrimus vakarienės, kiti šykšti.

Kai piligrimai buvo atstumti, kilo didelis gaisras Dar blogiau viskas baigėsi Puatjė 2 mieste, kur du piligrimai ėjo nuo namo prie namo, tačiau jų niekas nepriėmė.

Galop paskutiniame name jiems suteikė nakvynę vienas vargšas. „Dievas įsikišo, ir tą naktį sudegė visi namai toje gatvėje – pradedant tuo, į kurio duris piligrimai pasibeldė pirmiausia.

Mieste buvo maždaug tūkstantis namų, tačiau iš Dievo malonės nepaliestas liko tik tas namas, kuriame buvo Dievo tarnai.“

Šv. Egidijus yra elgetų ir luošųjų užtarėjas.

Apgavystė

BRIDGEMAN

Ne visi nori suteikti piligrimams maisto ir pastogę. Tačiau Šv. Jokūbo knygoje minimas ne vienas atvejis, kai Dievas nubausdavo tuos, kurie nepadėdavo maldininkams.

Vilneve 1 viena moteris tvirtino namie neturinti duonos, nors pro duris sklido šviežiai keptos duonos kvapas. „Tačiau piligrimas jai pasakęs: „Te duona, kurią turi, virsta akmeniu!“ Kai jis pasišalino, moteris vietoje duonos kepalo rado apvalų akmenį.“

THE ART ARCHIVE

tavimi u s s a v e i D Pradėkite:

Šv. Jokūbo kelias eina pro daugybę šventųjų kapų, ypač Pietų Prancūzijoje. Piligrimų vadovas pateikia ilgą sąrašą tokių kapų, kuriuos tikintieji turėtų aplankyti. Ypač rekomenduojama aplankyti Les Alyscamps kapavietę, esančią prie Arlio 3 . Šventųjų kapai yra noriai lankomi, todėl vadovas perspėja piligrimus saugotis melagysčių. Pavyzdžiui, paplitusi apgaulė yra šv. Egidijaus kapas. „Tie vengrai, kurie sako, kad šv. Egidijaus palaikai yra palaidoti pas juos, turėtų rausti iš gėdos. Šamaljero vienuoliams, manantiems, kad jie saugo šio šventojo palaikus, blogai baigsis. Tie iš Sen Senos, kurie tvirtina turį šventojo galvą, turėtų pražūti. Taip pat normanai iš Kutanso, garbinami už tai, kad turi jo kūną, turėtų drebėti iš baimės.“ Vadove tikinama, kad tikrasis šventasis ilsisi Arlyje, nes šv. Egidijaus palaikų negalima perkelti.

Tai jau buvo bandyta padaryti – tačiau veltui.

A KELIONĖS MTRADIMŲ ONARCHAI

Po 12 metų nesėkmingo misionieriavimo

Paskutinis Livingstone’o šansas 2OO Chu Bilajus buvo galingiausias savo laikotarpio karalius. Be to, jis garsėjo kaip įžvalgus ir tolerantiškas valdovas.

IV INGST L S

S

metų

E’A ON

DAVID A

BRIDGEMAN

Chu norėjo VALDYTI VALDYTI Davidas Livingstone’as tikėjosi tapti žymiu misionieriumi, tačiau išgarsėjo kaip keliautojas.

BRIDGEMAN, SCANPIX/LEBRECHT & AOP/GETTY

5 pasaulio valdovai Viktorija

MONGOLŲ IMPER IJA Karakorumas Kaipinas Džundu (Pekinas) Siangjangas

Britų imperija. Karalienė valdė Didžiąją Britaniją ir jai priklausiusias kolonijas 1837–1901 m. Imperija sudarė 22,6 proc. viso pasaulio.

Chu Bilajus Mongolijos imperija. Čingischano vaikaitis perėmė galingą imperiją ir ją dar labiau išplėtė. Jis valdė 1260–1294 m., jo šalis sudarė 22,1 proc. Žemės.

Jamenis

Pilypas II Ispanijos imperija. Karalius (1556–1598 m.) valdė 19,4 proc. Žemės.

Ispanija buvo vadinama „imperija, kurioje saulė niekad nenusileidžia“.

Petras I Rusijos imperija. Rusijos caras ir imperatorius (1682–1725 m.) šalį pavertė galinga valstybe, kuri apėmė 15,3 proc. viso pasaulio.

Muavija I

Bilajus Bilajus VISĄ VISĄPASAULĮ PASAULĮ Omejadų kalifatas. Muavija pasiskelbė visų musulmoniškų šalių kalifu (661–680 m.). Kalifato teritorija sudarė 10,7 proc. viso pasaulio.

ROYAL HIGHLAND FUSILIERS MUSEUM & MUSEO DEL PRADO & PAUL DELAROCHE

Istorija 2 • 2014

51

PAVOJINGOS MISIJOS

JAV • 1943 Meteorologų žinios apie uraganus yra JAV labai ribotos. Jie BRYANAS negali pasakyti, kaip jie susidaro arba kur link juda, todėl dažnai uraganai smogia visiškai netikėtai, o pasekmės būna pražūtingos.

Nebuvo tinkamas uraganams Lėktuvas „AT-6 Texan“ turėjo tik vieną variklį, todėl per audrą buvo labai pažeidžiamas. Užgesus varikliui pilotas būdavo paliekamas likimo valiai. „AT-6 Texan“ Įgula ................................................. 2 Ilgis ........................................ 8,84 m Sparnų ilgis ......................12,81 m Galia (AG) .................................. 600 Didžiausias greitis 335 km/val.

Didžiausias skrydžio nuotolis .........1 175 km

Pulkininko Duckwortho kursantai apie lėktuvą „AT-6 Texan“ negalėjo pasakyti nieko gero.

Susilažinęs, kad lėktuvas patikimas, pulkininkas išskrido į uraganą.

58

AOP/GETTY & SHUTTERSTOCK

Istorija 2 • 2014

medžiotojai JEPPE NYBYE

1943 m. susilažinęs nutrūktgalvis pulkininkas nusprendė skristi į uraganą. Nors labai rizikavo, liko gyvas, subūrė uraganų medžiotojų dalinį ir su juo mokslo labui tyrinėjo pavojingas audras.

K

ylant uraganui, pulkininkui Josephui B. Duckworthui ir vėl teko klausytis, kaip kursantai niekina mokomuosius orlaivius. Sklido gandas, kad pagrindinėje būstinėje buvo įsakyta visus „AT-6“ išgabenti toli nuo audros, o tai tik sustiprino kursantų nepasitikėjimą, jų nuomone, nieko vertais orlaiviais. Iki šiol Duckworthas ignoravo jų skundus, bet šį rytą nusprendė, kad laikas jiems užkirsti kelią, tad patyręs pilotas pasiūlė lažybas.

Jis sėsiąs į „AT-6“ lėktuvą, skrisiąs tiesiai į uraganą ir taip neginčijamai įrodys, kad lėktuvas pajėgus. Kas pralaimės lažybas, turės vaišinti smuklėje.

Kursantai nepatikliai žiūrėjo į savo viršininką, bet iš akmeninio Duckwortho veido nebuvo panašu, kad jis šaipytųsi. Taigi buvo sukirsta rankomis dėl vienų reikšmingiausių istorijoje lažybų.

Netrukus leitenantas Ralphas O’Hairas pastebėjo, kad pulkininko žvilgsnis nukrypo į jį. Duckworthui reikėjo šturmano, o tuo metu bazėje tebuvo vienintelis šturmanas – O’Hairas, todėl jam buvo pasiūlyta skristi drauge. O’Hairas nebuvo didelis

narsuolis, bet puikūs pulkininko pilotavimo įgūdžiai jį padrąsino, tad jis sutiko keliauti kartu.

Uragano akis buvo rami 1943 m. liepos 27 dienos vakarą jiedu pakilo iš Teksaso valstijos Bryano bazės.

Kai lėktuvas maždaug 1 200 metrų aukštyje susidūrė su uraganu, vėjo greitis jau siekė apie 130 km/valandą. Stiprus vėjo gūsis pagavo lėktuvą ir ėmė sukti ratu. Vėliau Ralphas O’Hairas savo potyrius apibūdino taip: „Purtė kaip šuo lazdą.“ Tuo metu lietus skverbėsi į piloto kabiną, tad Josephui B. Duckworthui teko tyliai pripažinti, kad „AT-6“ netinkamas skristi į uraganą.

Staiga lietus liovėsi – jie judėjo giedru ir saulėtu dangumi. Po jais, maždaug už 1 500 metrų, pilotai pamatė plačius Teksaso laukus. Tačiau kelių kilometrų aukštyje iš visų pusių plaukė didžiuliai tamsūs debesys. Lakūnai buvo patekę į uragano akį ir matė, kaip audra niokoja po jais esančią žemę. Keletą minučių jie skrido ratu, kol galiausiai Duckworthas nukreipė lėktuvą į uragano sieną ir pasuko bazės kryptimi. Netrukus jiedu saugiai pasiekė bazę.

Bazėje jų laukė oro pajėgų pareigūnas, leitenantas Williamas Jones-Burdickas.

Istorija 2 • 2014

59