šni M pas I6 Kre ml iuje
Nr. 9 · 2013 Kaina 14 Lt
Didžiausios istorijos dr amos iš arti
1403
Uždraustasis miestas Kinų architektūros šedevras
1975
Geležinkelio katastrofa Žasliuose
a j i c e n e V ! a t ė b l e g iš Technika
1200 metų trukusi kova su jūra netrukus baigsis
1911
? Monos Lizos paieška
Vagis išgarsino paveikslą
ISSN 2029-9745
Pirmasis Arabų pavasaris
Arabijos Lawrence’as 1916 Anglų karininkas subūrė beduinus ir laimėjo karą dykumoje. Tačiau svajonė apie suvienytą valstybę žlugo, nes jį išdavė jo paties tautiečiai.
U탑siprenUmeravUs DaBar
DOvana www.vz.lt/IMprenumerata, prenumerata@verslozinios.lt, (8 5) 252 6408, 252 6330
šn ipa MI sK 6 rem liu je Nr. 9 · 2013 Kaina 14 Lt
Didžiausi
1403
os istorij os
Uždraustasis miestas
dr amos iš arti
Kinų architektūros šedevras
Neištesėtas pažadas
28
Per Pirmąjį pasaulinį karą britai sumaniai atsikratė Artimuosius Rytus valdžiusių turkų. Jie pavedė karininkui Thomui Lawrence’ui suburti karingas beduinų gentis ir joms vadovauti. Arabijos Lawrence’as laimėjo dykumų karą, tačiau beduinams duotas nepriklausomybės pažadas nebuvo ištesėtas. Šios išdavystės rezultatas – regione kilusi įtampa. Galbūt tai ir yra daugelį dešimtmečių, įskaitant ir šiandieną, nerimstančių kruvinų konfliktų Artimuosiuose Rytuose priežastis. Apie šią kovą išsamiai skaitykite 12 puslapyje.
22
36
Aleksandras Ikamas
66
Vyriausiojo meteorologo klaida kainavo 8 tūkstančius žmonių gyvybių.
74
Prieš 9 tūkstančius metų dantų gydytojai skausmo nemalšindavo. SHUTTERSTOCK
26
LDK keliai ištisus kilometrus buvo dengti mediniais rąstais.
Protingi ir stiprūs neandertaliečiai pralaimėjo evoliucinę kovą.
1200 trukusi kova sumetų jūra netrukus baigsis
1911
?
Monos Lizos paieška
Vagis išgarsino
paveikslą
Pirmasis arabų pavasaris
Arabijos Lawrence’as 1916 Anglų karininkas suvienijo beduin us ir laimėjo karą dykumoje. Tačiau svajonė apie suvienytą valstybę žlugo, nes jį išdavė jo paties tautiečiai.
12
Turinys 9 ·2013 6
Naujienos Nauji radiniai, atradimai ir teorijos.
8
Klausk istorikų Specialistai atsako į jūsų klausimus. Lawrence’as suvienija arabus Dykumų kovotoją išdavė saviškiai.
22
Venecija skęsta toliau Italijos miestas įkurtas pelkėje.
26
LDK sausumos keliai Nuo keliukų iki vardinių kelių.
28
Uždraustasis miestas Rūmai-miestas buvo ištisas pasaulis.
36
Tragedija Žasliuose Techninis gedimas sukėlė katastrofą.
42
Motorinis pjūklas 100 metų kova su mišku.
44
„Monos Lizos“ vagystė 1911 m. paveikslas dingo be pėdsakų.
52
Neandertaliečių paslaptis Kodėl jie neužkariavo pasaulio?
58
Istorinis kadras Sustojęs laikas Niujorko stotyje.
60
M16 veikla Sovietų Sąjungoje M16 šnipas padeda įveikti Kubos krizę.
66
Meteorologų klaida Pragaištingas uraganas JAV.
74
Istorinė apžvalga Dantų šepetėlis išrastas kalėjime.
76
Svarbūs istoriniai įvykiai Basas sportininkas laimi aukso medalį.
78
Top 5 Iškiliausios senovės statulos.
80
Gyvasis istorijos liudininkas Arkivyskupo Thomo Becketo žūtis.
82
Testas Pasitikrink žinias apie vienuolius.
SCANPIX/SPL
Istorija 9 • 2013
VIRŠEIO NUOTRAUKOS: AOP/GETTY IMAGES /POLFOTO/CORBIS & SHUTTERSTOCK /SCANPIX/MARY EVANS
LATVIJOS VALSTYBĖS ISTORIJOS ARCHYVAS
60
Technika
Venecija išgelbėta!
ISSN 2029-9745
12
TEXAS STATE LIBRARY
52
44
1975
Geležinkelio katastrofa Žasliuose
5
TRUMPAI
Naujienos Šumerus pražudė sausra IRAKAS 200–300 metų trukusi sausra pražudė raštą išradusią aukštos kultūros šumerų civilizaciją. Nauji geologiniai tyrimai atskleidžia, kad Artimuosiuose Rytuose prieš 4 200 metų labai sumažėjo kritulių kiekis, o po kelių šimtmečių šumerų civilizacija išnyko.
Shakespeare’as buvo spekuliantas ANGLIJA Grūdų supirkėjas, lupikautojas ir mokesčių vengęs sukčius. Toks apibūdinimas paprastai nesiejamas su garsiuoju anglų dramaturgu Williamu Shakespeare’u, tačiau derėtų jį taip vadinti. Taip mano britų mokslininkai, ištyrę Shakespeare’o gyvenimo finansinę pusę. Mokslininkai gali įrodyti, kad Shakespeare’as ne kartą buvo pažeidęs įstatymą. Jis buvo kaltinamas sukčiavimu mokesčių srityje ir grūdų supirkimu, kad galėtų brangiai juos parduoti per badmetį. Jis taip pat buvo beširdis lupikautojas.
Palaidotas savo bronziniame šalme ANGLIJA Britų archeologas mėgėjas metalo detektoriumi netoli Kenterberio, Pietryčių Anglijoje, aptiko neįprastą radinį – I a. po Kr. laikų bronzinį šalmą. Šalmas ypatingas tuo, kad buvo pa-
naudotas kaip urna, viduje rasti kremuoto žmogaus palaikai. Archeologas mėgėjas anonimi6kai pranešė apie radinį vietos archeologams. Šiuo metu radavietėje atliekami kasinėjimai. Tokio tipo bron-
zinius šalmus naudojo ir galų, ir romėnų kareiviai. Mokslininkai tikisi, kad kaulų liekanų tyrimai gali padėti nustatyti kremuoto kareivio tapatybę. Galbūt jis buvo legionierius, dalyvavęs romėnams užgrobiant Angliją.
Kario šalmas buvo panaudotas kaip urna. CANTERBURY ARCHAEOLOGICAL TRUST
2
Garsusis dramaturgas siekė pasipelnyti bet kokia kaina. BRIDGEMAN
rūšių vėžiagyviai,
rasti urve Pietų Ispanijoje, atskleidžia, kad žmonės prieš 14 tūkst. metų valgė banginių mėsą. Vėžiagyvių, gyvenančių tik ant banginių odos, buvo rasta laužo anglyse. Veikiausiai žmonės valgydavo į krantą išmestų banginių mėsą.
Iškelta į Mėnulį skridusi raketa (panašus į tą, kuriuo buvo tiriamas JAV Kanaveralo kyšulyje, Floridonuskendęs laivas „Titanic“), iškėlė je, į Mėnulį paleistų amerikiečių raketų dalis į paviršių. raketų pirmoji pakopa po keleto Tarp svarbiausių radinių yra dvi minučių būdavo atkabinama ir nukrisdavo į Atlanto vandenyną. Nese- degimo kameros, atsiskyrusios nuo ką tik paleistų raketų. Visos niai IT milijardieriui, kosmoso raketų dalys labai gerai entuziastui Jeffui Bezosui BESOTĖ RAKETA išsilaikiusios, nors ir pavyko rasti keletą prieš Raketos pirmoji nukrito į vandenį 40 metų paleistų „Sapakopa per sekunmilžinišku greičiu. turn V“ raketų dalių. dę sudegindavo 15 t Kadangi nė vienos iš Remdamasi NASA degalų. rastųjų dalių serijos skrydžių duomenimis, su numeris neįžiūrimas, sonaru Bezoso specialistų specialistai negali nustatyti, per grupė lokalizavo raketos liekanas kurį skrydį į Mėnulį jos nukrito. Nuo beveik 5 tūkst. metrų gylyje. Minia1969 iki 1972 metų NASA į Mėnulį tiūrinis nuotolinio valdymo povaniš viso paleido septynias raketas. deninis laivas, vadinamasis ROV
6
Istorija 9 • 2013
Kai raketa buvo paleista, degimo kamera netrukus atsiskyrė ir įkrito į vandenyną. BEZOS EXPEDITIONS
Parengė Jesper Bindslev
ARCHEOPLAN DELFT CULTUURBEHOUD
OLANDIJA Kasinėdami už Roterdamo rotušės archeologai rado batą su 477 sidabrinėmis monetomis. Mokslininkai mano, kad pinigai buvo paslėpti per Aštuoniasdešimtmetį karą (1568–1648 m.), kai Nyderlandai sukilo prieš Ispanijos karaliaus Pilypo II valdžią. Monetos nukaldintos 1472–1592 m. laikotarpiu. Lobis veikiausiai buvo paslėptas po anuo metu toje vietoje stovėjusio namo medinėmis grindimis. Istorikų duomenimis, tokio pinigų prikimšto bato dar niekas nėra radęs.
JAV indėnai rūkė tabaką JAV Kalifornijos indėnai 860 metais jau rūkė tabaką. Naujas metodas padėjo senoje pypkėje aptikti nikotino pėdsakų. Iki šiol mokslininkai tiksliai nežinojo, kokius augalus šie indėnai rūkė ir ar tabako jie pirmą kartą įsigijo iš europiečių pirklių.
TRUMPAI
Senas batas prikimštas monetų
Wölk nesėdė jo prie Hitleri o stalo, tačiau virtuvėje ragaudavo vi sų jo valgių. SPIEGEL ONLINE
95 metų Margot Wölk kentėjo nuo kare patirtų traumų. SPIEGEL ONLINE
TIK DABAR IŠDRĮSUSI PRABILTI
Hitlerio maisto ragautoją baugino kiekvienas kąsnis Visą gyvenimą tylėjusi Margot Wölk pasakoja, kaip ji buvo priversta ragauti Hitlerio maisto.
P
usantrų metų Margot Wölk nuolat baiminosi, kad šitas valgis jai bus paskutinis. Kartu su kitomis jaunomis moterimis ji buvo priversta tapti Adolfo Hitlerio, į kurio gyvybę ne kartą kėsintasi, maisto ragautoja. Margot Wölk buvo 24 metų,
kai 1941-aisiais turėjo palikti savo subombarduotą butą Berlyne ir persikelti pas savo anytą, gyvenusią Parčo (vok. Gross Partsch) kaime, dabartinėje Lenkijoje. Už 3 kilometrų nuo ten buvo „Vilko irštva“, pagrindinis Hitlerio karo štabas Rytų fronte. Tik atvažiavu-
sią į Parčą Margot išsivedė esesininkai ir perdavė įsakymą, jog ji būsianti fiurerio maisto ragautoja. Ji niekada nėra sėdėjusi prie Hitlerio stalo, tačiau virtuvėje ragaudavo visus valgius, prieš juos patiekiant fiureriui. „Mėsiškų patiekalų nebūdavo, nes jis buvo vegetaras. Tačiau maistas buvo skanus, tikrai skanus. Tik aš niekada
„VILKO IRŠTVA“
LENKIJA
negalėjau juo mėgautis“, – pasakoja Margot Wölk žurnalui „Der Spiegel“. Po 1944 m. nepavykusio pasikėsinimo į Hitlerį atmosfera štabe dar labiau įkaito, ir Wölk jautėsi „saugoma kaip žvėris narve“. Tik sovietams priartėjus prie „Vilko irštvos“, jai pavyko pabėgti. Dėl patirtų karo baisumų vėliau ją daugelį metų kamavo košmarai.
Istorija 9
•
2013
7
KASDIENYBĖ
Amžina Venecijos kova su vandeniu Jūra – ne tik didžiausia Venecijos geradarė, bet ir pikčiausia jos priešininkė. Per visą miesto istoriją statyti bangolaužiai, kanalai ir didžiulės akmeninės sienos pailgino Venecijos gyvavimą, bet neapsaugojo nuo niokojimo.
Paskutinį kartą Adrijos jūra užliejo Veneciją 2008 metais. AOP/GETTY IMAGES
AF MICHELLE SKOV & JEPPE NYBYE
1173 m. BRIDGEMAN
APLINKOS
XIII a. APSAUGA
Poliai sutvirtino pamatus Buvo iškirsti ištisi miškai ir po Venecija sukalta milijonai medinių polių.
Valstybės įstaigos rūpinosi, kad žvejai savo tinklais neišnaikintų jūros augalų.
Venecija gavo sarginį šunį Labiausiai venecijiečiai troško išvengti kaimyninės salos Torčelo likimo. 1173 m. Jie įkūrė Teisingumo magistratūrą (Magistratura della Giustizia). Viena šios įstaigos veiklos sričių buvo rūpintis, kad žvejai tinklais neišnaikintų jūros augalų. Jūržolės laikydavo sutvirtinusios jūros dugną ir neleisdavo smėliui užnešti Venecijos uosto. XIII amžiuje pradėta statyti smėlio pylimų ir bangolaužių sistema, įkurtas Pakrančių magistratas (Magistrato ai Lidis). Pastaruosius 500 metų su vandeniu kovoja Vandenų magistratas (Magistrato alle Acque).
22
Istorija 9 • 2013
V
enecija įsikūrusi pelkėtose salose, tačiau žmonės iš pradžių nė nemanė, kad reikia statyti tvirtus pamatus. Tik XIII amžiuje venecijiečiai pradėjo tvirtinti gruntą kaldami į jį ilgus polius. Maždaug per 100 metų gyventojai iškirto didžiulius miškų plotus Italijos žemyninėje dalyje, o Venecijos medkirčiai išpjovė ištisus miškus net ir dabartinėje Slovėnijoje ir Kroatijoje. Niekas tiksliai nežino, kiek medžių buvo iškirsta, tačiau manoma, kad žymiosios Venecijos varpinės bokšto pagrindą sudaro maždaug 100 tūkst. medinių polių, o Švč. Marijos Sveikatos (Santa Maria della Salute) bazilika iškilusi ant milijono polių. Venecijos gyventojai savo rankomis sukalė milijonus ilgų medinių polių.
421 m. Romėnai bėgo į pelkėtą lagūną Venecija oficialiai įkurta 421 m. kovo 25 dieną, tačiau daugelis požymių rodo, kad mažos salos, kuriose įsikūrusi Venecija, buvo apgyvendintos daug anksčiau. Romėnai čia atkeliavo iš žemyno ieškodami Venecijos lagūnoje prieglobsčio nuo germanų genčių, plūstančių iš šiaurės ir puldinėjančių silpstančią Romos imperiją. Vėlesniais šimtmečiais lagūna ne kartą yra gelbėjusi gyventojus. Pavyzdžiui, VIII amžiuje Apeninų pusiasalį užėmę frankai nežinojo, kur yra lagūnos farvateris. Venecijiečiai išsaugojo savo laisvę, nes frankų laivai įstrigo lagūnos dumble. Lagūna buvo ir negailestingas priešas. Kilus nepalankiam vėjui, didelės bangos grasindavo užtvindyti miestą. Upės, įtekančios į lagūną, atplukdydavo dumblo, o šis galėjo užnešti laivybos kelius ir lagūną paversti dumblina pelke.
BRIDGEMAN
ĮKURTAS P ELKĖJE
Veneciją sudaro mažos salos, V a. jas apgyvendino pabėgę romėnai. Ilgainiui miestas tapo vienu didžiausių viduramžių metropolių Europoje.
Toks likimas jau buvo ištikęs gretimą Torčelo salą. XII amžiuje miestas klestėjo ir buvo daug didesnis už Veneciją. Bet salos
ATAI Miestas grimzta jau nuo viduramžių, į daugelį venecijiečių namų gali patekti vandens.
Viduramžiais namai
stovėjo šiek tiek virš vandens.
Ant polių venecijiečiai statė pamatus iš plytų ir akmenų.
XIV a. GIOVANNI GREVEMBROCH & CLAUS LUNAU
NAUJI PAM
pakrantės užpelkėjo, ir gyventojai šią vietą paliko. Torčelo žlugimas savo ruožtu sutapo su Venecijos klestėjimo pradžia.
Miesto vargšai vogdavo statybines medžiagas Didžiausias Venecijos valdžios rūpestis buvo ne bangolaužių ar molų statymas, o neturtingų venecijiečių polinkis vogti statybines medžiagas savų namų statybai. XIV amžiuje problema tapo tokia opi, visuotinė, kad miesto valdovai už vagystes ėmė bausti didelėmis baudomis ir viešu nuplakimu. Deja, griežtos bausmės padėties nepataisė. Net XVIII amžiuje vienas kronikininkas rašė: „Polių įtvirtinimus gadino ne tik jūros bangos, nukentėdavo jie ir nuo žmogaus rankos. Tamsiomis, audringomis naktimis žmonės juos ardydavo, kad pavogtų šiek tiek medienos ir saują vinių.“
GRIEŽ TI ĮS TAT
Y M AI
Smailūs poliai
POLFOTO/GRANGER
kalami dumble eilėmis į 3–5 metrų gylį, kol atsiremia į kietą pagrindą.
Medienos vagys būdavo griežtai baudžiami. Istorija 9 • 2013
23
VIDURAMŽIAI
Mediniais L
PARENGĖ TOMAS ČELKIS
G
yventojams pramynus takelį, po kurio laiko dėl susisiekimo patogumo ten pradėta važinėti ir vežimais. Tačiau takeliai jungdavo netolimas gyvenvietes arba sodybas, o sausumos keliai vesdavo į kur kas tolimesnes ir didesnes gyvenvietes. XVI– XVII a. LDK vienas didesnis bažnytkaimis ar miestelis pritraukdavo maždaug 15–20 kilometrų spinduliu aplink tokį centrą įsikūrusias gyvenvietes ir sodybas. Tai buvo erdvė, kurios gyventojai palaikė aktyviausius tarpusavio ryšius, o už šios erdvės esančios gyvenvietės daugiau ar mažiau suvoktos kaip tolimos. Palyginti su mūsų laikais kiekvieną dieną įveikiamais atstumais, to meto žmonės gyveno labai sėsliai. Jei XVI–XVII a. žmonės susiruošdavo į tolimesnę kelionę, neabejotinai turėjo atsirasti svarbių priežasčių – pavyzdžiui, nuvykti į bažnyčią, turgų ar mugę, pas daktarą arba raštininką. Kitaip tariant, turėdavo susikaupti daug neatidėliotinų reikalų, kad būtų kinkomas arklys, pasiruošiama ir išvykstama į kelionę.
LATVIJOS VALSTYBĖS ISTORIJOS ARCHYVAS
Daugeliui yra tekę važiuoti miškingu ir vingiuotu keliuku, kylant į kalnelius ir staigiai leidžiantis į pakalnes, o plačiuose posūkiuose aplenkti pakelės pelkes ar ežerus, pro kaimus, jų pievas ir vienkiemius. Toks kelio maršrutas primena upės vingį, kurio vaga prisitaiko prie krašto, aplenkia kalvas ir srūva tolyn. Panašiai atrodė ir senieji sausumos keliai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.
užaugtų krūmais, taip pat taisyti tiltelius. Pavyzdžiui, 1647 m. Abiejų Tautų Respublikos valdovas Vladislovas Vaza nurodė Simno miestelio gyventojams, kad šie jo girioje prisikirstų medienos ir padarytų kelių grindinius miestelio apylinkėse, nes miestelis buvo dauboje ir dėl lietaus keliai tapdavo neišvažiuojami. Jei pro miestelį eidavo vieškelis arba šalimais būdavo tiltas, o miestelėnai stokojo pinigų remonto darbams, kartais valdovas leisdavo gyventojams rinkti tilto mokestį, kad iš gautų lėšų būtų galima taisyti vieškelį. Kita kelių kategorija – kiek didesni bajorų ir didikų valdų keliai, dažniausiai vadinti jų vardais. Juos tiesdavo ir prižiūrėdavo žemių savininkai. Jei bajoro dvaras stovėjo šalia vieškelio ir čia pat buvo tiltas arba perkėla per upę, valdovas galėjo suteikti teisę tokiose vietose rinkti muitus iš pirklių, o drauge įpareigodavo prižiūrėti šią kelio atkarpą. Neretai bajorai tikslingai prašydavo valdovo jiems leisti rinkti įvairius kelių mokesčius, nes matė galimybę iš
1697 m. ženklai, rodę kelią nuo Bauskės į Rygą. Ant stulpų pavaizduoti Rygos miesto herbai – sukryžiuoti raktai. Žemiau jų užrašyti skaičiai žymėjo, kiek liko mylių iki miesto, o inicialai VR lotyniškai reiškė Via Rigensis – Rygos kelias.
Nuo keliukų iki vardinių kelių
26
Istorija 9 • 2013
IŠ GEDIMINO KULIKAUSKO ARCHYVO
LDK institucijų pareigūnai arba pirkliai po kraštą keliaudavo kur kas dažniau ir nepalyginti tolimesnius atstumus. Valstybės administracijai buvo svarbu, kad bent pagrindiniai didieji keliai būtų prižiūrimi ir tvarkomi. Senuosiuose dokumentuose išskiriamos atskiros kelių kategorijos. Dažniausiai vietos gyventojų reikmėms tarnavo mažieji keliukai. Jų priežiūra buvo apylinkių gyventojų rūpestis, jie turėdavo keliukus valyti bendromis jėgomis, kad ne-
XVI–XVII a. žmonės gyveno labai sėsliai, į tolimesnę kelionę leisdavosi tik dėl svarbių priežasčių.
to pasipelnyti. Antai 1584 m. per LDK keliavęs Gdansko pirklys Martinas Grunewegas piktinosi, kad LDK egzistavo vidaus muitai ir jų postų pasitaikydavo kas 15–20 mylių, visa tai ne tik apsunkindavo, bet ir pailgindavo kelionę. Didieji vieškeliai dažniausiai buvo valstybės administracijos pareigūnų žinioje. Kelių būklė ir priežiūra priklausydavo nuo finansinių galimybių ir to, kiek jie buvo strategiškai svarbūs. XVI šimtmetyje anglų keliautojui Fynesui Morysonui LDK kelių būklė atrodė labai prasta, nes vasarą buvo neįmanoma per juos vykti, tik žiemą, kai šaltis sustingdydavo žemę. XVI–XVII a. šaltiniuose yra liudijimų, kad gyventojai kreipdavosi į teismus, nes rudenį neįveikiamus klampius kelius žmonės su savo vežimais apvažiuodavo ir taip išklampodavo gyventojų laukus ir pasėlius. Todėl neatsitiktinai šaltinuose skiriami žiemos ir vasaros keliai. Kurį kelią gyventojai ir pirkliai pasirinkdavo, priklausydavo nuo sezono. Žiemą buvo galima važiuoti tiesiai per užšalusias pelkes ir laukus. Itin patogios „magistralės“ buvo užšalusių upių vagos, jomis be jokių kliūčių buvo galima čiuožti rogėmis. Kitais metų laikais sukta į vadinamuosius vasaros kelius, kuriais buvo galima važiuoti drėgnų orų sezonais. Miestus jungę toli-
DK keliais
dieną važiuota mediniu keliu. Šaltinis rodo, kad dėl krašto klimato sąlygų LDK kelių būklė buvo gana prasta.
LATVIJOS VALSTYBĖS ISTORIJOS ARCHYVAS
Kelio ženklai padėjo orientuotis
XVII a. Biržų–Bauskės kelio brėžinio atkarpos fragmentas, kuriame pavaizduotos medžiu kloto kelio – medgrindos atkarpos.
mų nuotolių didieji keliai ir vieškeliai buvo svarbios nuolatinės susisiekimo arterijos, kuriomis naudotasi nepriklausomai nuo sezono.
Mediniais rąstais kloti vieškeliai
LATVIJOS VALSTYBĖS ISTORIJOS ARCHYVAS
Vienas iš būdų sutvirtinti kelią, kad jis būtų įveikiamas bene visus metus, buvo žemgrindai – kelio danga, kuri leisdavo nesunkiai įveikti klampias vietas. Žemgrindas buvo specialiai iš žemių supiltas pylimas, atskiri tvirto ir skirtingo grunto sluoksniai. Kartais tarp žemių sluoksnių būdavo paberiama akmenų, o tokio pylimo šalikelėse iškasami grioviai vandeniui nutekėti. Nedidelėse ir itin klampiose vietose žemgrindais pasirūpindavo ir pasiturintys bajorai, kurie siekė geru keliu į savo valdomą miestelį privilioti pirklių. Tai buvo brangi kelių tvarkymo priemonė, tačiau ši investicija atsipirkdavo iš prekybos gaunamo pelno. Kitas įrenginys, naudotas taisant kelius, buvo kamšos arba medgrindos. Kamšos – tai pelkėtose ir šlapiose kelio vietose pakloti šakų ryšuliai arba tiesiog šakos, o medgrinda – sunkiai išvažiuojamose šlapiose vietose skersai vienas prie kito sukloti mediniai rąstai, tokiu platu-
mu, kad galėtų prasilenkti du vežimai. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad šiuo „asfaltu“ būdavo padengti tik nedideli, ypač sunkiai įveikiami ruožai. Tačiau XVII a. dokumentai ir kelių brėžiniai rodo, kad tokie grindiniai tęsdavosi dešimtis kilometrų. Šią susisiekimo architektūrą liudija 1518 m. birželio mėnesio Šv. Romos imperijos diplomato Francesco Da Collo kelionės per LDK į Maskvą aprašymas, kuriame nurodyta, kad nuo Lietuvos Brastos plytėjo didelės pelkės, todėl visą
Siekiant pagerinti keliavimo sąlygas, keliai buvo taisomi ir sutvirtinami įvairiais įrenginiais. Nuo susisiekimo būklės priklausė ir valstybės administracijos veiklumas, ir prekybos sąlygos. Prie didžiųjų kelių įsikurdavo smuklių ir užeigų, jose galėdavo apsistoti vykstantys žmonės, pašerti ir pagirdyti arklius. Svarbesni prekybos centrai buvo suinteresuoti, kad pirkliai su prekėmis kuo skubiau atvyktų. Todėl būdavo pasistengiama šalia kelių pastatyti specialius ženklus, ant jų būdavo užrašoma maršruto kryptis ir nurodomas atstumas iki kelionės tikslo. Iš 1675 metų Vilniaus magistrato dokumentų žinoma, kad prie vieškelio, vedusio iš Vilniaus į Rūdninkus, prie Vilniaus stovėjo mūrinis stulpas, jis laikytas kelio ženklu. Kelių ženklų atsiradimas buvo svarbus veiksmingesnio susisiekimo akstinas, nes pasitaikydavo, kad keliautojai svečiuose kraštuose pasiklysdavo. Net XIX a. pradžios Prancūzijos imperatoriaus Napoleono karių atsiminimuose pasakojama, kad atsitraukimo metu žygiuojant per Lietuvą jiems buvo sunku orientuotis platumose, nes nebuvo kelių kryptis rodančių ženklų. Faktai apie XVI–XVII a. LDK kelius rodo, kad jų būklė nebuvo itin gera, tačiau dėta nemažai pastangų taisyti padėtį. Vis dėlto, žvelgiant iš mūsų laikų retrospektyvos, nuostabą kelia ištisus kilometrus mediniais rąstais iškloti vieškeliai.
XVII a. kelių žemgrindo inžinerinis brėžinys. Supilta iš žvyro ir smėlio sluoksnių, paberiama akmenų. Šalikelėse būdavo iškasama griovių vandeniui nutekėti. Istorija 9 • 2013
27
ŽYMŪS STATINIAI
Uždraustasis Uždraustasis miestas miestas Valdžios trokštantis imperatorius pastatė didžiausius pasaulyje rūmus
KINIJA • 1403 Nankingas buvo karalystės sostinė, tačiau Jonglė nusprendė ją perkelti į Pekiną. Miestą daug KINIJA lengviau apginti, be to, jis arčiau Kinijos priešų – mongolų, todėl būdamas Pekine imperatorius gali greičiau reaguoti į raitininkų keliamą grėsmę. POLFOTO/CORBIS & SHUTTERSTOCK
PEKINAS NANKINGAS
s
Imperatorius Jonglė į valdžią Kinijoje atėjo įvykdęs kruviną perversmą – nuo sosto nuvertęs sūnėną. Norėdamas, kad šis būtų visiškai užmirštas, Jonglė perkėlė imperijos sostinę į Pekiną ir pastatė jame šedevrą – didžiausius pasaulyje rūmus– miestą.
Tiek imperatorių gyveno rūmuose Iš viso rūmuose gyveno 24 IMPERATORIAI: 10 buvo Mingų dinastijos, o 14 – vėlesnės Čingų dinastijos. Imperatoriai rūmuose gyveno 504 METUS – nuo 1420 iki 1924 metų.
Miestas skaičiais
KATASTROFOS
ublikinėje Po avarijos resp as tik bt el sk pa je spaudo anešimas. nekonkretus pr
Sudegęs tr apvirtęs aukinys (iš Viln p ia nuvažiav irmas vagonas; us pusės). Tolu m k o iš dešinė , bet neapvirto. iti vagonai nuo oje – bėgių Vagonas s) užstoja centr pramuštą GELEŽINKE LIŲ MUZIE benzino e (antras JUS cisterną .
k iš žiavo ne ti obiliai suva t ir Jonavos, m to u a ų Ugniagesi rių ir Elektrėnų, be esinti Kaišiado ių. Gaisrą pavyko užg ms, to in u a p d s ė u K d , nusė Kauno landų, nes, l įsiplieksdavo. tik po 15 va ugnis vė ZIEJUS GELEŽINKELIŲ
36
Istorija 9 • 2013
MU
PASIKARTOJANČIOS NELAIMĖS Dešimties kilometrų ruožas tarp Kaišiadorių ir Žaslių geležinkelio stoties gyvenvietės gąsdina net ir pačius drąsiausius traukinių keleivius. 1975 m. balandžio 4 dienos traukinio katastrofa – ne vienintelė nelaimė šioje vietoje. 1941 m. birželio 24 d. vokiečių lėktuvai Kaišiadorių geležinkelio stotyje subombardavo sovietų ešeloną su sužeistais kariais – žuvo apie 300 karių.
Ne vienas dar ir šiandien prisimena 1975 m. balandžio 4 dieną įvykusią kraupiausią Lietuvos geležinkelio katastrofą po Antrojo pasaulinio karo. Nors tuo metu informacijos apie užsiliepsnojusį traukinį ir žuvusiuosius pateikta labai mažai, tačiau ilgainiui išgyvenusieji ir įvykio liudininkai papasakojo visus tragiško penktadienio įvykius.
1991 m. kovo 26 d. įvyko stambi traukinių avarija. Sugedus vieno vagono ašiai, jis nuvažiavo nuo bėgių ir užtvėrė kelią. Iš viso susigrūdo 13 vagonų: šeši šaldytuvai, dvi cisternos, penki kitos paskirties. Cisternose buvo vakuuminis gazolis. Jis išsiliejo abiejose geležinkelio pusėse. Žmonių aukų nebuvo. 1995 m. vasario 7 d. ties Žaslių geležinkelio stoties gyvenviete nuo bėgių nuriedėjo elektrinio traukinio, vykusio maršrutu Kaunas–Vilnius, priešpaskutinis vagonas. Nuo vagono svorio išlūžinėjo pabėgiai. 1998 m. rugpjūčio 30 d. 7.33 val. toje pačioje vietoje avariją patyrė maršrutu Vilnius–Klaipėda važiavęs keleivinis traukinys „Baltija“ – nuo bėgių nuriedėjo šeši traukinio vagonai. 124 traukinio keleiviai nenukentėjo. Lokomotyvas ir už jo esantis pirmasis, taip pat trys paskutiniai vagonai nuo bėgių nenulėkė. Realiausia versija, kad važiuojant traukiniu atsirado gedimas ašidėje ir ji užsidegė. Pajutęs gedimą, mašinistas pradėjo avarinį stabdymą ir sąstatas iš karto buvo nublokštas nuo bėgių. Keleivinių traukinių eismas nebuvo sustabdytas, tačiau jis vyko labai lėtai. Elektriniai traukiniai tarp Vievio ir Kaišiadorių buvo tempiami šilumvežiais, nes dėl atkuriamųjų darbų išjungtas kontaktinis elektros tinklas. Šie darbai truko maždaug dvi paras.
Ugnį numalšino karinių dalinių ugniagesiai su specialiomis putomis gaisrui gesinti. GELEŽINKELIŲ MUZIEJUS
Istorija 9 • 2013
37
ATRADIMŲ KELIONĖS
MI6
įsiskverbia įsiskverbia į Kremlių į Kremlių Paskutinis Po 12 metų nesėkmingo misionieriavimo
Livingstone’o šansas 2OO KONTAK TINIS ASMUO
PARENGĖ ESBEN MØNSTER-KJÆR
s s Wynne’a Greville’i strukcijas iš in gaudavo MI6.
KURJ ERĖ
POLFOTO/TOPFOTO
naktį viešbutyje. Su voku Janet Chis keliaukite tieho medžiagą lm paimdavo iš Penkovs siai į ambasaietingą 1960 m. rugkio. dą.“ pjūčio dieną MaskvoJaunuoliai je du jauni amerikieklusniai nuneša čiai studentai žingsniuoja iš Raudonosios aikštės. Staiga prie jų prieina ir paslaptingąjį voką į ambasadą. Pasirodo, jame įdėta slapta sovietų ataskaita apie užkalbina nepažįstamas žmogus. „Aš ir anksčiau bandžiau užmegzti kon- amerikiečių žvalgybos lėktuvo numušitaktą su amerikiečiais, tačiau tik nedauge- mą, įvykusį prieš kelias savaites. KartuLivingstone’as su informacija agentai lis moka rusiškai, – be užuolankų sako ru- Davidas tikėjosiaptinka ir žymiu misionieriumi, dviejų karininkų, nufotografuotų kažkosas. – Turiu informacijos, kurią norėčiau tapti tačiau išgarsėjo kaip kioje šventėje, nuotrauką. Vienas jų vilki perduoti Amerikos ambasadai.“ sovietų uniformą, bet jo galva iškirpta iš Vyras nervingai apsižvalgo ir paduoda keliautojas. BRIDGEMAN, SCANPIX/LEBRECHT & AOP/GETTY nuotraukos, o prie skylės parašyta „Čia amerikiečiams baltą voką. „Neatplėškite voko ir nelaikykite jo per aš“. Jis stovi kartu su amerikiečiu, tad, šį
L
60
Istorija 9 • 2013
metų
S
Olegas Penk ovskis perdavė brit am sovietų doku s slaptus mentus.
IV INGST L S
E’A ON
DAVID A
ŠNIPA S
suradus, galima būtų sužinoti ruso tapatybę. CŽV greitai nustato, kas yra amerikiečių karininkas. Šis papasakoja, kad rusas nuotraukoje yra Olegas Penkovskis. Šeštajame XX a. dešimtmetyje jis dirbo sovietų ambasadoje Turkijoje. Akivaizdu, jog JAV turi draugą, dirbantį sovietų sistemoje, tačiau šiuo metu amerikiečiai negali pasinaudoti atsivėrusia galimybe. JAV slaptosios žvalgybos tarnyba Sovietų Sąjungoje neturi žmonių, galinčių su juo užmegzti kontaktą. Kol amerikiečiai svarsto, ką daryti, Penkovskio vardas pasigirsta vėl – šį kartą iš Londono. Kitaip nei CŽV, britų karinės žvalgybos tarnyba veikia Maskvoje, ir MI6
Britų agentams pirmą kartą po daugelio metų pasisekė – jiems pavyko užmegzti kontaktą su sovietų pulkininku. Olegas Penkovskis šaltojo karo metais suteikė neįkainojamos informacijos apie Sovietų Sąjungą.
UŽ PRIEŠO LINIJOS
1. Slaptas agentų karas Slaptajai tarnybai Nr. 5/2013 4 000 metų.
2. CŽV įvykdė valstybės perversmą Irane.
Nr. 6/2013
3. „Mossad“ medžiojo nacių lyderius.
Nr. 7/2013
4. KGB stengėsi pakenkti Vakarų valstybėms.
Nr. 8/2013
5. MI6 papirko Rytų bloko slaptųjų tarnybų vadovus.
Nr. 9/2013
LONDONAS • 1960
Sovietai norėjo į Kubą nugabenti balistinių SS-4 raketų. Penkovskio pastangomis šie planai buvo išardyti. AOP/GETTY IMAGES & POLFOTO/CORBIS
agentai užverbuoja rusą. Penkovskis britams, o netiesiogiai ir JAV, buvo aukso vertės. Dvejus metus jis teikė vertingos informacijos apie tai, kas svarstoma Kremliaus viršūnėse.
Šnipinėjimas – aukštuomenės veikla 1960 m. britų šnipų tarnyba, palyginti su amerikiečių, buvo jau veteranė. CŽV įkurta tik po Antrojo pasaulinio karo, o MI6 savo veiklą pradėjo dar 1909 metais. Nors britų agentai veikti pradėjo prieš 50 metų, sėkmingais darbais pasigirti negalėjo. Ir dabar, prasidėjus šaltajam karui, slapta šnipų organizacija, užuot vykdžiusi tiesioginę veiklą, buvo įsivėlusi į skandalus ir iš jų vis neišsipainiodavo.
Didžiausia MI6 problema buvo darbuotojų kvalifikacija. Naujų agentų paprastai buvo ieškoma tarp jaunuolių iš aukštuomenės sluoksnio, kuriame viską lėmė šeimos reputacija ir ryšiai, o ne sugebėjimai. Taigi agentais tapdavo Karališkosios gvardijos karininkai arba Kembridžo ir Oksfordo absolventai, o aplinkiniams MI6 organizacija atrodė panašesnė į džentelmenų klubą, o ne į Slaptosios žvalgybos tarnybą. MI6 veikloje buvo daugiau kliaujamasi improvizacijomis nei planavimu ar mokymu. Dėl saugumo niekas nesuko galvos, nes niekas ir įsivaizduoti negalėjo, kad šis elitinis klubas galėtų būti lojalus dar kam nors kitam, ne tik Dievui, Karalienei ir Tėvynei. Todėl jau šaltojo karo pradžioje
Šaltasis karas vyksta jau dešimt metų, Didžioji Britanija, kitados DIDŽIOJI BRITANIJA galinga valstybė, LONDONAS dabar tėra JAV jaunesnioji sesuo. Abi šalis sieja tvirtas, nors ne visada draugiškas susivienijimas prieš Sovietų Sąjungą, kuri, regis, rengiasi ginkluotam išpuoliui.
MI6 veikla buvo paralyžiuota, išaiškėjus, kad nuteka informacija. Daugelis aukštuomenės atžalų studentavimo laikais prijautė socializmui. Vėliau išryškėjo, kad kai kuriems tai buvo ne tik jaunatviškas maištas, bet kur kas rimtesnis susižavėjimas. 1951 m. MI6 vadovybė ėmė įtarti, kad agentas Donaldas MacLeanas šnipinėja Sovietų Sąjungai. Jų įtarimai pasitvirtino, nes agentas pabėgo į Maskvą. Paspruko ir kitas jo kolega, agentas Guy Burgessas, o šio niekas nė neįtarė. Abu išdavikai turėjo trečią studijų laikų draugą, irgi dirbantį MI6, talentingą agentą Kimą Philby. MI5 tarnyba ir kolegos amerikiečiai iš CŽV reikalavo jį iškart atIstorija 9 • 2013
61