Verslo klasė, 2017 vasaris

2 0 17 VA SA RI S

Angela Merkel:

V Ž P R E N U M E R AT O R I A M S N E M O K A M A I

„Būti ar nebūti?“ PRASIDEDA DIDYSIS JAV IR KINIJOS MŪŠIS BARACKO OBAMOS PALIKIMAS: TURTAS IR...

SPĄSTAI KAI TRENERIAI TAMPA ŠARLATANAIS

KAINA 4 90 Eur

redaktoriaus pratarmė

VERSLO KLASĖ I S S N 1648-6374 ž u r nalas l e idžiamas nuo 2000 metų RE D A K C I J O S A D RE S A S

J. JASINSKIO g. 16A, LT-03163, VILNIUS, LIETUVA TEL. +370 5 252 6302, 252 6300 FAKS. +370 5 252 6313 e l . p. vklas e @v z ini o s . lt LEIDĖJA UAB „VERSLO ŽINIOS“

Nr. 2 (168)

GE N ER A L I N I S D I RE K TOR I U S

Ugnius Jankauskas V YR I A U S I A S I S RE D A K TOR I U S

Rolandas Barysas

www.vz.lt/versloklase RE D A K TOR I U S

AURELIJUS KATKEVIČIUS N u o la t iniai a u t o r iai

Aušros barysienė s Nuotr .

sveiki, įspūdingu greičiu įlėkė čia pas mus raudonasis ir ugninis gaidys, ar ne? Čia aš apie kinų horoskopo ženklą, visos kitos aliuzijos ir asociacijos neturi jokio pagrindo. Įvykiai gula vienas ant kito paknopstomis – pernai man neretai tekdavo pamąstyti, į kokius prabėgusio mėnesio įvykius atkreipti dėmesį, o štai sausį reikėjo svarstyti, kuriuos atmesti, ko nepastebėti.

Na, kaip nuolatiniai „Verslo klasės“ skaitytojai žino, šio žurnalo redaktoriaus optimizmas nenužudomas jokiomis priemonėmis, tad ir dabar žvelgiu į tai, kas aplinkui dedasi, tikrai labiau smalsiai nei nerimaudamas. Juk iš tiesų – pažiūrėkite, kiek daug įdomių naujų dalykų aplinkui.

Ir aš ne tik apie politiką, kuri šių metų pradžioje padovanojo daug daugiau ar mažiau linksmų akimirkų ir pasaulyje, ir Lietuvoje. Man, pavyzdžiui, žavus atrodo tas judėjimas pabandyti prisivilioti „Tesla Gigafactory“ į Lietuvą (prasidėjęs nuo dr. Vlado Lašo komentaro „Verslo klasės“ 2016 m. žiemos numeryje). Ir net nėra taip jau baisiai gyvybiškai svarbu atsitempti į laukus prie Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės

(o toji vieta turi daug pranašumų) didžiausią pasaulio baterijų gamyklą – ne mažiau svarbu išbandyti va tokias spontaniškos saviorganizacijos formas. Socialinės inžinerijos technologijos – o žmonių idėjų, pastangų bei veiklos tinklinis valdymas ir valdymasis ir yra tokios technologijos – ne mažiau svarbios nei kokie proveržiai nanotechnologijų, energetikos ar dirbtinio intelekto ir robotikos srityse. Ir gal net svarbesnės. Nes technologijų pažanga akivaizdi, o štai visuomeninių santykių – kažin. Ligi šiol ne tik mes, bet ir visas pasaulis, regis, gerokai per mažai šioms sritims skyrėme dėmesio.

Man įdomios ir žavios socialiniuose tinkluose kylančios pačios įvairiausios vienokio ar kitokio socialinio aktyvumo bangos. Lietuvoje jau buvo sumąstyta projektų, kurie tarsi turėjo akumuliuoti virtualiojoje erdvėje esančią pilietinę energiją ir ją vienaip ar kitaip pasitelkti sprendimams formuluoti ir priimti. Tačiau kol kas visa tai buvo veikiau bandymų erdvė. Kurį laiką ji, be abejo, ir liks bandymų erdvė, bet kuo toliau, tuo dažniau matysime, kaip iniciatyva pereina į pamatinius visuomenės sluoksnius (į tuos, kuriuos amerikiečiai vadina „grassroots“ – žolės šaknimis). Žinia, toks buvimas bus gana pavojingas – linčo teismas virtualiojoje erdvėje gali būti ne mažiau žiaurus nei tikrojoje. Bet tai yra kelias, kurį vis tiek teks nueiti – anksčiau ar vėliau sprendimų priėmimo svoris vis labiau artės prie kiekvieno atskiro piliečio.

O tai tiesiog reiškia, kad nuobodu tikrai nebus.

Jau nebėra.

Regimantas Dima Giedrius Drukteinis Ginta Gaivenytė Vidas Jankauskas Nerius Jasinavičius Mykolas Katkus Gediminas Kulikauskas Leonas Vaitiekus Lenokas Liutauras Leščinskas Erikas Murinas Ernestas Parulskis Mykolas Pleskas Elė Pranaitytė Aidas Puklevičius Rimvydas Ragauskas Dina Sergijenko Rytas Staselis Vaidotas Šernius Sigita Šimkutė Jurga Vilpišauskaitė Giedrius Vilpišauskas Aistė Paulina Virbickaitė Karolis Vyšniauskas Mindaugas Voldemaras Justinas Žilinskas A u t o r iai

Miglė Marija Galvonaitė Sofija Korf Dovaidas Pabiržis Laura Urbonavičiūtė Stefanas Wagstylas Vytautas V. Žeimantas F o t o g r afai

Judita Grigelytė Vladimiras Ivanovas D i z ain e r is

Vilmas Narečionis RE K L A M A

Aida Butėnė +370 5 250 7149 PRE N U M ER A Ta

Živilė Gudavičiūtė + 370 5 252 6408 prenumerata@verslozinios.lt K A L BO S RE D A K TORĖ

BERNADETA BUMBLAUSKAITĖ V I RŠE L I S

„REUTERS“ L E I D I N Y J E P A N A U D OTO S A GE N T Ū R Ų

„MATTON“, „REUTERS“, „SIPA“ NUOTRAUKOS S P A U S TU V Ė

„LIETUVOS RYTO“ SPAUSTUVĖ TIRAŽAS

10 000 K I T A S N U M ER I S PRE N U M ER A TOR I A M S BU S PR I S T A TYT A S I K I

2017 03 10

© PLATINTI ŠIO LEIDINIO TEKSTUS IR VAIZDO

Aurelijus Katkevičius

INFORMACIJĄ GALIMA TIK GAVUS RAŠTIŠKĄ REDAKCIJOS SUTIKIMĄ

2017 VASARIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

5

įžvalgos

10

14

apie ką kalba pasaulis

10 | Svarbiausios politikos, mokslo,

32

žmonės ir įžvalgos

14 | Angelos Merkel viso gyvenimo

verslo ir kultūros temos

darbui gresia pavojus

Vokietijos kanclerė kelia pasaulio mestą pirštinę.

22 | Donaldo Trumpo taivanietiškas antausis Pekinui D. Trumpas tapo pirmuoju JAV lyderiu, po daugiau negu keturių dešimtmečių pasikalbėjusiu telefonu su Taivano prezidente.

22

10 6

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARIS 2017

2017 VASARIS

26 | Kai žinios netampa šviesa Kaip greitai žinias paversti įgūdžiais?

68

32 | Gatvės maistas: revoliucija laiku ir vietoje Gatvės maisto mėgėjų bendruomenė Lietuvoje tik kuriasi.

38 | Sektorius | Kaip korporacijos išgelbėjo mano sielą

Žmonija visada gauna tai, ko nori.

42 | Išmani Lietuva | Išmokti mokytis arba išnykti

44 tema Vienas svarbiausių įgūdžių – sugebėjimas keistis.

68 | Viliotinio Europai receptas: „Cadillac“

Europos automobilių ekspertai vis dar kaltina „Cadillac“ dizainerius skonio neturėjimu, tačiau lyginant XT5 ir SRX matyti pažanga.

72 | Pagiriamasis žodis cepelinams Giedrius Vilpišauskas atskleidžia didžiąją paslaptį.

76 | Muzika: Anonimai žengia į šviesą

Kokią JAV ekonomiką palieka Barackas Obama Darbo rinka, darbo našumas ir inovacijos B. Obamos valdymo metais nebuvo plėtojami taip sparčiai, kaip norėtųsi.

52

visuomenė ir laisvalaikis

52 | Brokuotas produktas trenerių rinkoje

Licencijos treneriams Lietuvoje suteikiamos dar labai netvarkingai.

56 | Riedlente per Europą

Privati praktika pas devyniolika verslininkų.

60 | Šalis, kurioje nėra vietos karvėms

Taivane gyventojų tankumas – vienas didžiausių pasaulyje.

64 | Pamirškite slides

Ir pripažinkite – snieglentės yra „krūta“.

„The xx“ grupės nariai interviu paprastai neduoda.

78 | Kinas: 45 malonumo minutės

Šiuo metu „Juodasis veidrodis“ yra geriausias serialas pasaulyje.

80 | Technika: Mieli ir neišmanūs mažyliai dar gyvi

Kasdieniam gyvenimui kortelefono visai pakanka.

82

skiltys

82 | Ernestas Parulskis: Kelionių vadovas: Naujosios Akmenės spąstai Du žingsniai į laiko mašiną.

84 | Aidas Puklevičius: Investuotojo gidas žaliems Jokiomis aplinkybėmis nesigundykite investuoti į sveiką protą.

86 | Sigita Šimkutė: Septyni jaučiai Burtai prieš Valentino dieną.

98 | Jurga Vilpišauskaitė: Palermo pagyros Sicilijos garsai, kvapai ir spalvos.

Žvilgsnis 2017-ųjų vasarį verta atkreipti dėmesį į šiuos įvykius.

2017 VASARIS

VERSLO ŽINIOS

90 VERSLO KLASĖ

7

KALBA PASAULIS

Šnipų žaidimai

Gruodžio 29 d. Jungtinių Amerikos Valstijų tuomet pareigas ėjęs prezidentas Barackas Obama išsiuntė iš šalies 35 rusų diplomatus ir uždarė dvi Rusijai priklausančias teritorijas Niujorke ir Merilande. Tokių žingsnių buvo imtasi atsakant į Rusijos kibernetinį kišimąsi į JAV rinkimų procesą. Be to, buvo paskelbtos sankcijos FSB ir GRU žvalgyboms. B. Obamos teigimu, tokio lygio elektroninis puolimas prieš JAV demokratinių rinkimų sistemą galėjo būti sankcionuotas tik aukščiausiu Rusijos vadovybės lygiu – taip atsakomybė iš esmės priskiriama asmeniškai prezidentui Vladimirui Putinui.

Apžvalgininkai tikėjosi, kad Rusija, kaip įprasta, atsakys tuo pačiu ir išsiųs iš šalies JAV diplomatus.

Tačiau V. Putinas paskelbė apie sprendimą to nedaryti.

Kibernetinio kišimosi į JAV rinkimų procesą skandalas – paskutinis taškas sudėtingų Baracko Obamos ir Vladimiro Putino santykių istorijoje. „Reuters“ nuotr.

10

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARIS 2017

Teroras Turkijoje

Naujųjų metų išvakarėse Stambulo naktiniame klube pradėjus šaudyti teroristui, 39 žmonės buvo nužudyti ir 69 sužeisti. 16 iš nužudytųjų buvo ne Turkijos piliečiai. Klube, kuris vadinasi „Reina“, keli šimtai svečių buvo susirinkę sutikti Naujųjų metų. Šis teroro aktas įvyko prabėgus vos dviem savaitėms po to, kai Stambule buvo nušautas Rusijos ambasadorius Andrejus Karlovas, ir trims savaitėms nuo sprogimo futbolo stadione, kuris nusinešė 44 žmonių gyvybę.

Sausio pabaigoje įtariamasis uzbekas Abulkadiras Mašaripovas, priklausantis „Islamo valstybės“ organizacijai, buvo sulaikytas gyvenamajame Stambulo rajone.

2017 m. pradžioje Stambulas laidojo žudiko aukas. S I P A n u o t r .

Prezidentas Donaldas Trumpas pradėjo veikti

Sausio 20 d. Vašingtone įvyko 45-ojo Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Donaldo Trumpo inauguracija. Atrodė, kad kurį laiką po pačios inauguracijos naujai suformuotai administracijai svarbiausias klausimas yra, daugiau ar mažiau žmonių buvo atėję į inauguraciją, palyginti su Baracko Obamos laikais. Bet diskusijos dėl inauguracijų lankomumo gana greitai buvo nušluotos aktyvios D. Trumpo veiklos: pasipylė prezidento įsakai dėl sienos su Meksika statybos, dėl B. Obamos sveikatos apsaugos draudimo atšaukimo, dėl draudimo įvažiuoti septynių islamiškų valstybių piliečiams, dėl kankinimų ir taip toliau. Prezidento D. Trumpo aplinkos žmonės pabandė užsiminti apie galimą sankcijų Rusijai palengvinimą. Į tai įtakingas respublikonų senatorius Johnas McCainas pasakė, jog tokiu atveju jis padarys viską, kad sankcijos taptų įstatymu.

Donaldo Trumpo administracija darbą nuo pirmų dienų pradėjo kaktomuša su žiniasklaida. „ R e u t e r s “ n u o t r .

Dronai, dirbtinis intelektas ir savavaldžiai automobiliai

Sausio 5 d. Las Vegase, JAV, atidaryta jubiliejinė – penkiasdešimtoji – buitinės elektronikos paroda CES. Apžiūrėti, ką žada technologijos, buvo užėję maždaug 170 tūkst. žmonių, o pažadus rodė 3800 dalyvių.

Savavaldžiai automobiliai, dirbtinis intelektas, dronai, robotai, nauja televizorių ir mobiliųjų telefonų karta, dėvimoji elektronika, virtualioji realybė – tokie buvo pagrindiniai ir svarbiausi šių metų parodoje pristatomi nauji elektronikos gaminiai. Daug inovatyvių gaminių susiję su virtualiosios ar papildytosios realybės ir daiktų interneto atėjimu. Tik daugeliu atvejų, kaip dažnai tokio pobūdžio parodose esti, nemažai prototipų greičiausiai taip ir liks prototipai, ypač tie, kur išmaniosios funkcijos juntamai perteklinės.

Viena pagrindinių temų penkiasdešimtojoje CES parodoje – savavaldžiai automobiliai. „ R e u t e r s “ n u o t r .

2017 VASARIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

11

žmonės

>>

Angelos Merkel viso gyvenimo darbui gresia pavojus

Dabar Angelos Merkel politinė platforma Vokietijoje silpniausia nei kada nors anksčiau. „ R e u t e r s “ n u o t r .

Pristačiusi savo planą kandidatuoti ketvirtajai kadencijai į Vokietijos kanclerio postą, Angela Merkel galėjo tikėtis entuziastingos reakcijos.

V

is dėlto a. merkel, neskaitant rusijos prezidento vladimiro putino, ilgiausiai pareigas einanti vienos stipriausių pasaulyje valstybių lyderė, žino, kad tai tik pradžia to, kas, jos žodžiais tariant, bus „sunkiausia“ rinkimų kampanija nuo Vokietijos suvienijimo 1990-aisiais.

A. Merkel bandys susigrąžinti palaikymą, prarastą per kontroversiškąją pabėgėlių politiką, kuri suskaldė šalį į giriančius „atvirų durų“ požiūrį ir kaltinančius kanclerę sugriovus socialinę struktūrą. „Alternatyva Vokietijai“ (vok. Alternative für Deutschland, AfD) turi visas galimybes laimėti užtektinai balsų, kad taptų pirmąja kraštutinių dešiniųjų partija nuo 1945-ųjų, kuri pateks į parlamentą.

14

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARIS 2017

Stefanas Wagstylas

Susidarius tokiai padėčiai, kai populistinėmis priemonėmis Donaldas Trumpas pateko į Baltuosius Rūmus, Jungtinė Karalystė buvo stumtelėta link „Brexit“, o kitose ES valstybėse, įskaitant Austriją, kur kraštutinių dešiniųjų kandidatas galėjo laimėti prezidento rinkimus, sustiprėjo dešinieji politikai, Vokietijos kanclerė užsienyje jaučia spaudimą kaip Vakarų liberalių idėjų gynėja pakeisti JAV prezidentą Bara­ cką Obamą.

Keliami klausimai dėl JAV vaidmens NATO, taip pat dėl transatlantinio aljanso, pasaulinės laisvosios prekybos ir sanglaudos ES. „Ji ir vėl kyla, nes mato, kad didelė dalis jos per gyvenimą nuveikto darbo atsidūrė pavojuje, – teigia Jürgenas Falteras, Mainco

Atvykstančių pabėgėlių skaičius krito nuo 900 tūkst.

2015-aisiais iki maždaug 300 tūkst.

2016-aisiais.

universiteto politikos profesorius. – Ji supranta savo kaip vienos pasaulio lyderių vaidmenį.“ Atsargioji kanclerė, kuri praėjusią savaitę pranešė ketinanti vesti partiją į kitą rudenį vyksiančius parlamento rinkimus, įspėjo, kad didžiuliai lūkesčiai jos atžvilgiu yra „komiški ir tiesiog absurdiški“.

Ir ji teisi. Vokietijos vadovai nevaldo tokių ekonominių ir karinių išteklių kaip JAV. Negana to, žinant Vokietijos istoriją, geografinę padėtį ir statusą ES institucijose, jie neturi ir tokios pat veiksmų laisvės.

Ginti tas pačias vertybes A. Merkel gresia Rusijos prezidento V. Putino, kuris seniai siekė suardyti ES vieningu-

mą, ir galbūt Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdoğano grūmojimai.

Tačiau ji atsargiai kelia pasaulio mestą pirštinę. Kampaniją ji pradėjo žinia, kuri sulaukė rezonanso už Vokietijos sienų, ir meta iššūkį D. Trumpo politinėms machinacijoms. Kalbėdama Bundestage ji prisiekė ginti demokratiją, teisinę valstybę bei atviras rinkas ir su JAV ir ES partnerėmis siekti suvaldyti globalizaciją. „Turime kartu palaikyti šiuos dalykus, ginti daugiašališkumą, formuoti globalizaciją su kitais, – ir aš tai ginsiu“, – pareiškė ji.

Užaugusi komunistinėje Rytų Vokietijoje, 62 metų kanclerė mano, kad istoriškai svarbu ginti laisvę. „Praėjus kiek daugiau nei ketvirčiui amžiaus nuo Berlyno sienos griū-

ties... Žmonės pradeda suprasti, kad tai, ką vertinome kaip žinomus faktus, jau nebėra duotybė“, – teigia A. Merkel.

Nepaisant šių susirūpinimą keliančių dalykų, politikė laikoma kitą rudenį vyksiančių rinkimų favorite – tikimasi, kad jos konservatyvusis blokas, kurį sudaro krikščionys demokratai ir krikščionys socialistai, sugrįš kaip pati didžiausia partija. Bet to neužteks. A. Merkel turi laimėti pakankamai vietų, kad galėtų vadovauti veiksmingai koalicijai arba su socialdemokratais, kurie yra jos dabartiniai partneriai, arba su naujais sąjungininkais. Bent kiek prastesni rezultatai prilygs pralaimėjimui.

Dar 2015 m. vasarą A. Merkel džiūgavo: per apklausas krikščionys demokratai ir

2017 VASARIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

15

įžvalgos

>>

Donaldo Trumpo taivanietiškas antausis Pekinui

Donaldas Trumpas tapo pirmuoju JAV lyderiu, sulaužiusiu protokolą ir po daugiau negu keturių dešimtmečių pasikalbėjusiu telefonu su Taivano prezidente Tsai Ing-wen. „ R e u t e r s “ nuotr.

JAV, Taivano ir Kinijos santykių ironija: JAV saugumo srityje bendradarbiauja su vyriausybe, kurios oficialiai nepripažįsta, kad padėtų jai apsisaugoti nuo valstybės, kurią pripažįsta.

J

av prezidentas donaldas Trumpas dar per rinkimų kampaniją leido aiškiai suprasti – Kinijos jis nemėgsta. Jo kalbose Pekinas „prievartavo JAV“, buvo gąsdinamas milžiniškais muitais, jam nuolat priekaištauta dėl manipuliavimo valiutos kursu devalvuojant juanį. Ekonomistai stebėjosi: regis, D. Trumpas gyvena dar praeito dešimtmečio realijomis, nes Kinija jau kurį laiką dirbtinai nespaudžia juanio kurso žemyn.

Atvirkščiai, ramstydama dėl ištekančio iš šalies kapitalo vertę prarandančią valiutą, Kinija 2015 m. supleškino daugiau negu 500 mlrd. dolerių, o 2016 m. daugiau negu 300 mlrd. dolerių turimų užsienio valiutos atsargų.

O Pekine buvo labiau įsiklausoma į tai, ką dabartinis prezidentas per rinkimus kalbėjo apie saugumo regione padėtį. Stebėtojai konstatavo, kad vietos spauda ir politinis elitas,

22

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARIS 2017

Rimvydas Ragauskas

J u di t o s G r i g e ly t ė s ( V Ž ) n u o t r .

nepaisydami visų pagrūmojimų Kinijai, laikė D. Trumpą palankesniu kandidatu už demokratų atstovę Hillary Clinton. Tikėtasi, kad jis bus pragmatiškas lyderis, kuris paliks žmogaus teisių klausimus nuošalyje, atsitrauks nuo regiono klausimų ir skirs mažiau dėmesio strateginei partnerystei su tokiomis šalimis kaip Japonija ar Pietų Korėja.

Ir vis dėlto, kai netrukus po laimėtų rinkimų D. Trumpas tapo pirmuoju JAV lyderiu, sulaužiusiu protokolą ir po daugiau negu keturių dešimtmečių pasikalbėjusiu telefonu su Taivano prezidente Tsai Ing-wen, pasaulis sulaikė kvapą.

Pekinas sulaikė ne tik kvapą, bet ir Pietų Kinijos jūroje plaukiojantį JAV povandeninį droną, taip leisdamas suprasti, kad bet kokie bandymai pakeisti nusistovėjusį status quo „vienos Kinijos“ politikoje sulauks griežto at-

Taivano pripažinimas – klausimas, dėl kurio Kinija ryžtųsi karui.

sako. Dronas netrukus buvo grąžintas JAV, bet Kinija sustiprino galios demonstravimą prie Taivano krantų. Pavyzdžiui, sausio viduryje grįždamas iš pratybų Kinijos lėktuvnešis ir jį lydintys kariniai laivai lyg tarp kitko perplaukė Taivano sąsiaurį.

Pats D. Trumpas netrukus po skambučio „Fox News“ nurodė, kad nežino, kodėl JAV „turėtų būti susaistytos vienos Kinijos politikos“, tačiau pridėjo: „nebent mes sudarysime sandorį su Kinija, kuris lies ir kitus klausimus, tokius kaip prekyba.“ Pareiškimas privertė kilstelėti antakius dabar jau ne vieną taivanietį, D. Trumpo žodžius interpretavusį kaip užuominą, kad naujoji JAV administracija žiūri į Taivaną kaip į mainų objektą.

Chaotiškoje pareiškimų mišrainėje analitikai puolė ieškoti prasmės – vieni svarstė apie

santykių su Kinija pokyčius, kiti mojo ranka sakydami, kad prezidentas pats nežino, ką norėjo pareikšti šiuo gestu, dar kiti stebėjosi, jog D. Trumpui nereikia net oficialiai pradėti eiti pareigų, kad sukeltų santykių krizę su viena galingiausių pasaulio valstybių.

Dalis ekspertų nukerta, kad Taivano statusas yra jautriausias klausimas Kinijos komunistų elitui, ir įspėja nedėti daug vilčių į „sandorius“, apie kuriuos taip mėgsta kalbėti D. Trumpas. „Ne, tai nėra derybų objektas.

Tai yra pamatas, ant kurio pastatyti JAV ir Kinijos santykiai. Gąsdinimas, kad šis pamatas bus sugriautas, jeigu Kinija nesileis į kompromisus, nesuveiks. Tai yra klausimas, dėl kurio Kinija ryžtųsi karui“, – savo analizėje pabrėžia Robertas A. Manningas, analitikos centro „Atlantic Council“ ekspertas.

Diplomatų bendruomenę, ko gero, labiau nustebino ne pats gestas, bet jo lengvabūdiškumas, kuris netruko būti susietas su D. Trumpo diplomatiniu neraštingumu. Netrukus po skambučio situaciją taikliai apibūdino JAV senatorius Chrisas Murphy: „D. Trumpas turi visą teisę keisti politiką, sąjungininkus, strategiją. Tačiau tai, kas įvyko per pastarąsias dvi paras, nėra apgalvotas pokytis. Tai yra milžiniški posūkiai užsienio politikoje neturint jokio plano. Taip pradedami karai.“ Įtampa Kinijos, Taivano ir JAV trikampyje plykstelėjo politiškai itin delikačiu laikotarpiu. Svarbūs pokyčiai vyksta visose trijose šalyse. 2016 m. sausį prezidento ir parlamento rinkimus Taivane laimėjo Demokratinė pažangioji partija, tradiciškai siejama su na-

2017 VASARIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

23

įžvalgos

Kai žinios netampa šviesa

Kariuomenėje jaunuoliai ne tik įgauna karinių įgūdžių, bet ir įpranta naujas žinias paversti įgūdžiais.

J u di t o s G r i g e ly t ė s ( V Ž ) n u o t r .

Bendraudamas su įmonių savininkais ir vadovais pastebėjau paplitusią alergiją „darbuotojų mokymams“.

Netgi labai pažangūs vadovai, pabrėžiantys būtinybę organizacijai keistis ir tobulėti, yra skeptiški dėl mokymų. Kas lemia tokį jų požiūrį?

G

alima būtų įtarti, kad nenorą mokyti darbuotojų lemia vadovų taupumas (ar net gobšumas). Juk mokymai nemažai kainuoja – tai ne tik tiesioginės išlaidos mokymų paslaugos teikėjams, bet ir darbuotojų darbo užmokestis, kai nekuriama jokia vertė. Darbuotojų mokymo paslaugų teikėjai pabrėžia, kad mokymai yra ne išlaidos, bet investicija. O jei investicija, tuomet ji turi duoti grąžą. O tos grąžos dažnai nėra. Ir ne tik įmonės negauna naudos iš mokymų, patys darbuotojai irgi negali pasigirti apčiuopiama nauda. Tad gal per mokymus suteikiamos netinkamos žinios?

Kurios žinios geros?

Viena smagiausių mano gyvenimo tradicijų – tai „kortų klubo“ susirinkimai. Taip jau nutiko, kad prieš daugiau nei dvi dešimtis metų

26

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARIS 2017

NERIUS JASINAVIČIUS

V ladimi r o I van ovo ( V Ž ) n u ot r .

su draugais pradėjome kiekvieną ketvirtadienį žaisti kortomis preferansą. Šiam žaidimui reikia bent jau trijų žaidėjų, o mes kompanijoje – penkiese. Todėl net ir po tiek laiko tradiciją išsaugojome, nors dabar ne visuomet pavyksta išlaikyti kassavaitinį ritualą.

Per tiek laiko daug kas pasikeitė „kortų klubo“ narių gyvenime. Pasikeitė Lietuva, vietos, kur žaidžiame, kažkada buvusios draugės tapo žmonomis ir t. t. Keičiantis gyvenimo aplinkybėms keičiasi ir temos, kuriomis diskutuojame prie kortų stalo. Jau seniai nebeaptarinėjame vienas kito panų ar praėjusio savaitgalio žygdarbių. Vis dažniau tokie susitikimai panašėja į prisiminimų vakarones. O neseniai atsirado nauja tema: „Ką veikti po mokyklos?“ Vienas draugų užsidegęs dėstė nuomonę, kad svarbu baigus mokyklą stoti į universitetą. Norėdamas šiek tiek jį paerzinti,

Viena blogų sprendimų priežasčių – konkretaus žmogaus žinių trūkumas.

Kai žinios netampa šviesa

o ir patikrinti savo mintis, paprieštaravau jam. Pagrindinis mano argumentas buvo – juk tu pats neturi aukštojo, tačiau tikrai neblogai gyveni. Ir išvis iš „kortų klubo“ tik aš vienintelis iškart po mokyklos įstojau į universitetą ir jį baigiau. Bet tikrai negaliu teigti, kad mano profesiniai pasiekimai smarkiai lenktų kitų kortuotojų pasiekimus jų profesinėse sferose. Tai buvo sunkiai nuginčijamas argumentas, kitas būtų gal ir pasidavęs, tačiau mano draugas ne toks. Diskusija buvo gana ilga ir triukšminga, bet vieno teisingo atsakymo taip ir neradome.

Mintis apie formalių žinių nenaudingumą man jau seniai neduoda ramybės.

Dirbdamas su įmonių vadovais nuolat girdžiu skundų, kad švietimo sistema (mokyklos, kolegijos, universitetai) gamina vi-

siškai nekokybišką produkciją – jų absolventai ateina į darbo rinką visiškai nepasiruošę. Nors nereto diplomuoto specialisto teorinės žinios visai neblogos, realioje įmonės veikloje jis beveik neveiksnus. Tačiau žinių naudos ribotumas nėra tik universitetų bėda. Man ir pačiam tenka matyti savo mokymo kursų dalyvius, kurie puikiai perima žinias, tačiau jokios apčiuopiamos naudos iš to negauna. Mano tėtis, ilgametis didelių įmonių ir organizacijų vadovas, net sugalvojo specialų pavadinimą tokioms žinioms. Žinias, kurios neduoda jokios naudos jų turinčiam, jis vadina jerundicija. Šis pavadinimas – dviejų nelietuviškų žodžių jerunda ir erudicija junginys, kai kas tarp erudicijos ir tarybinio numojimo ranka.

Neretas žmogus, Naujųjų metų išvakarėse sudarydamas savęs ir savo gyvenimo tobulinimo planą kitiems metams, būtinai įtraukia ir pažadą „skaityti daugiau knygų“, „tobulėti“, „plėsti žinias“ ir pan. Tačiau naujos žinios jų gyvenimo kokybės nepagerina. Tenka pastebėti įdomų dėsningumą – kuo žmogus turi daugiau žinių (jerundicijos), tuo mažiau pasiekia rezultatų. Ir negalima teigti, kad problema yra tinginystė, nes žinių gavimas reikalauja daug pastangų. Kaip ir negalima teigti, kad problema yra protiniai sugebėjimai, nes atsiminti ir suprasti naujų žinių ribotų protinių sugebėjimų žmogus negalėtų.

Kažkada skaitytoje Malcolmo Gladwello knygoje „Išskirtys“ („Outliers: The Story of Success“) radau įdomios informacijos apie Kanados ledo ritulio žvaigždes. Pasirodo,

2017 VASARIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

27

įžvalgos

Gatvės maistas:

revoliucija laiku ir vietoje

KOrhuso gatvės maisto paviljonas turi nuolat keistis ir augti tam, kad išliktų įdomus.

Jo įkūrėja Britt pozuoja šalia vietos menininkės Anne Philipp kūrinio.

L a u r o s U r b o navi č iū t ė s n u o t r .

Įsivaizduokite, kad išlipate Orhuso autobusų stotyje.

Vienoje rankoje – lagaminas, kitoje – telefonas, nes ką tik scrollinote feisbuką. Greičiau į viešbutį, nusispirti batus ir ištiesti kojas.

J

uk nuo kopenhagos iki antro pagal dydį danijos miesto, mažąja Kopenhaga vadinamo Orhuso, – 3 valandos kelio. Žvarbi ir lietinga Orhuso gatvė pilna malonaus suvožtinių, skrudintų bulvyčių, šonkauliukų kvapo. Jūsų šnervės prisipildo šilto oro, švelniai urgzteli pilvas, ir pats to nejusdamas pasukate šviesos, spalvų ir kvapų link. Orhuso gatvės maisto paviljonas čia pat.

Subalansuota kiekvienam „Aarhus Street Food“ („Orhuso gatvės maistas“) paviljonas įsikūręs sename automobilių garaže. Vamzdžiais apraizgytos lubos, baltomis juostomis išmargintos grindys ir erdvė, apšviesta didžiuliais langais, šiai vietai suteikia dar daugiau žavesio. Čia – skirtingi maisto furgonai, papuošti nuotraukomis, piešiniais, kalėdinėmis lemputėmis. Vėliavos, tikros pal-

32

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARIS 2017

Įžvalgos Laura Urbonavičiūtė

mės ir popieriniai kaktusai, čirškiančios keptuvės ir besišypsantys virtuvės šefai – lyg savotiškas gatvės meno kūrinys. Paviljonas, atidarytas tik rugpjūtį, regis, reikiamu metu atsidūrė reikiamoje vietoje. Viena iniciatyvos įkūrėjų Britt Vorre prasitaria: „Žinai, neseniai man skambino „National Geographic“ ir „New York Times“. Kalbuosi su jais ir pati negaliu tuo patikėti“, – kikena ji.

Gatvės maistas – daug daugiau nei patogus būdas pavalgyti. Sveikiau nei greitojo maisto užkandinė ir paprasčiau nei restoranas. Valgis, telpantis delne, čia ir dabar, gatvėje, įperkamas ir subalansuotas kiekvienam. Vienas gatvės maisto įkvėpėjų Europoje – beprotiškasis Londonas. „Idėja sukurti gatvės maisto paviljoną kilo atostogaujant Londone. Kelionėje su šeima mums dažnai teko valgyti greitojo maisto kavinėse, o man jis nebent pagi-

Gatvės maistas – daug daugiau nei patogus būdas pavalgyti.

Gatvės maistas: revoliucija laiku ir vietoje

rioms tinka“, – pasakoja Britt. Ji su vyru šią idėją brandino 3–4 metus, kol šių metų vasarą pasitaikė proga ją įgyvendinti. Abu metė darbus ir savo laiką paaukojo tam, kad suburtų gatvės maisto kultūrą po vienu stogu tiesiogine šių žodžių reikšme. Danija garsėja prastu ir lietingu oru, todėl erdvus senas mašinų garažas tapo tobula išeitimi. „Norėjome sukurti savotišką lauko atmosferą viduje“, – sako Britt.

Vienas pagrindinių gatvės maisto aspektų – sveikumas, prieinamumas ir draugiškumas aplinkai. Garsiojo Amerikos šefo Anthony Bourdaino ir žurnalo „Time“ vienu iš 100 įtakingiausių pasaulio žmonių įvardytas Los Andžele gyvenantis šefas Roy Choi yra žinomas kaip vienas pirmųjų, į gatves „išvežusių“ sveiką ir prieinamą maistą vietos

bendruomenėms. Dar 2013 m. šefas sukūrė „Kogi BBQ“ maisto autobusiuką, važinėjantį po vietas, kuriose „yra daugiau alkoholio nei maisto parduotuvių“. Roy savo pavyzdžiu skatina šefus pasitarnauti tiems, kuriems malonumas pietauti kavinėse ar restoranuose nėra pasiekiamas. „Negalėjau net pagalvoti, kad ši idėja sukels revoliuciją. Tiesiog jaučiau mus spaudžiantį alkį. Gatvė po gatvės. Diena po dienos, – kalba šefas MAD konferencijoje Kopenhagoje ir ragina: – Duokime maistui balsą.“

Socialus maistas „Itališkas, amerikietiškas, vietnamietiškas, meksikietiškas, kiniškas, prancūziškas, Karibų, Nigerijos, skandinaviškas, indiškas maistas...“ – greitakalbe vardija Britt, besda-

ma pirštu vis į naują maisto furgoną, kol aš vos spėju sekti paskui. Viskas turi būti „namų gamybos“ ir šviežia: mėsainio bandelė turi būti kepama čia pat arba pagaminta vietos kepykloje pagal originalų receptą. „Gauname daug laiškų iš restoranų, norinčių čia atidaryti savo mažus paviljonus, tačiau tai nėra įdomu. Mums labiau rūpi istorijos, pavyzdžiui, apie Angelą iš Romos, kepančią itališkas picas, ar Kanuengnuch iš Tailando, turinčią biochemijos daktaro laipsnį“, – pasakoja Britt. Pagrindinė kalba čia – anglų.

Netoliese esančio kinų maisto paviljono šefas net nekalba angliškai. „Jis turi vertėją“, – juokiasi paviljono įkūrėja. Visi čia dirbantys – maža bendruomenė: ir pietaujanti kartu, ir padedanti vieni kitiems. Dauguma šių

2017 VASARIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

33

įžvalgos

sektorius

Kaip korporacijos išgelbėjo mano sielą

Po Antrojo pasaulinio karo apdorotas ir greitai gaminamas maistas tapo norma. J u di t o s G r i g e ly t ė s (VŽ) nuotr.

Kalėdoms gavau dovanų keistą daiktą (Lietuvoje neparduodamą ir nereklamuojamą): „iQOS“ – baltos spalvos futliarą, kuriame yra įkraunamas rašiklį primenantis aparatas, skirtas trumputėms cigaretėms rūkyti.

T

iesą sakant, žodžiai „rūkyti“ ir „cigaretės“ čia pavartoti tik dėl tinkamų analogų trūkumo – trečdalį įprastos cigaretės ilgio siekiantis daiktas vadinamas „Heat stick“ (suprask – „kaitinukas“), o pats procesas, nors ir primenantis tradicinį rūkymą, kartu yra tarsi ir nerūkymas, nes „kaitinuke“ įmantriai susuktas tabakas yra kaitinamas, o ne deginamas kaip įprastose cigaretėse.

Yra garai, traukiami į plaučius, nors jie nekvepia (tarsi elektroninėje cigaretėje), nikotinas, tačiau jis tarsi kitokios, ne kancerogeninių dūmų formos, o garuose, yra įprastas popierinis filtras, tačiau jis trimis ketvirtadaliais ilgesnis už „kaitinuke“ esančią tabako dalį.

Dovaną teikiantis Kalėdų Senelis tikino mane, kad tai visiška nauja „rūkymo-nerūkymo“ koncepcija, ir joks tai ne elektroninės ciga-

38

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARIS 2017

GIEDRIUS DRUKTEINIS

Vladimiro ivanovo (V Ž) nuotr .

retės pakaitalas. Girdi, Japonijoje „iQOS“ tapo rinkos sensacija, „žmonės dėl jo eilėse mušasi“ aršiau nei dėl naujausio „iPhone“ modelio. Taip suprask, tai – tabako pramonės ateitis.

O aš pamaniau, kad tai – mūsų visų ateitis.

Mūsų ramios sąžinės ateitis.

Įpročiai keičiasi Ir štai kodėl. Žmonija išgyveno ir turbūt dar tebeišgyvena keistą vartojimo įpročių genezę. Pavyzdžiui, mūsų maistas. Kadaise mums reikėjo kažin kaip pramisti sunkiomis sąlygomis, tada sugalvojome, kaip valgį auginti, kultivuoti ir apsaugoti, per badmečius ir karus išmokome valgyti bet ką, paskui pasaulis mums atsivėrė su visa savo įvairove ir prieskoniais, prasidėjo pramonės revoliucija, pradėjome gaminti maisto pakaitalus, į pagalbą

Trečiasis pasaulis yra ir didžiausias maisto verslo augimo generatorius.

Kaip korporacijos išgelbėjo mano sielą

atėjo chemija ir konservavimas, po pasaulinių karų, kai stojo santykinės gerovės laikai, cukrus atpigo, pasirodė natrio gliutamatas, mums prisireikė visko ir daug, rijome viską, ką tik siūlė rinka, nutukome, dantys pagedo, cholesterolio kiekis kažin kaip pavojingai padidėjo (jo, kaip ir ozono skylės, dar niekas nėra matęs, tačiau apie abiejų egzistavimą žino kiekvienas), mes pradėjome laikytis dietų, nusibalinome dantis, suvokėme, kad produktai turi galiojimo laiką, tapome socialiai atsakingi ir jautrūs, perteklius pradėjo mus tarsi slėgti, pradėjome dalytis su kitais ir rūpintis, kad tuos mūsų perteklinius daiktus gaminantieji gautų atitinkamą atlyginimą ir nekankintų gyvūnėlių.

Ką ten maistas! Automobiliai ir technika apskritai pasidarė draugiški aplinkai ir aplinkiniams, netgi ginklai tapo kažkokie humaniški, įspėjantys auką apie jai gresiantį pavojų ir visai neskausmingai ją nužudantys (pageidautina – be žalos aplinkai ir aplinkiniams). Asbestas išnyko, šiferis nyksta, dūmai iš fabrikų kaminų darosi bespalviai, pesticidai ant dailaus obuolio yra nematomi, ir pasaulis tampa gražus.

Nes po 70 tūkst. metų nuo Homo sapiens atsiradimo mus kaip vartotojus pirmą kartą staiga pradėjo graužti sąžinė.

Mes, žinoma, gyvename sveikiau ir ilgiau nei kada per visą žmonijos istoriją ir komforto turime daugiau nei bet kuris Romos imperatorius. Sveikatos iššūkiai, deja, nie-

kur nedingo – keitėsi tik jų formos. Pirmykščiai žmonės, gyvenantys olose, dažniausiai mirdavo nuo traumų, viduramžiais – nuo infekcijų, bet kai išmokome susidoroti su mikrobais, mus užklupo vėžys ir širdies ligos, t. y. tai, kas yra tiesiogiai susijęs su tuo, ką vartojame ir kaip vartojame.

Pabandykite palyginti savo dabartinį racio­ną su tuo, ką dar galite tiesiogiai atsiminti, – tuo, ką vartojo mūsų seneliai prieš šimtą metų, tais laikais, kai lietuviai dar buvo dideli ir gražūs.

Gauname tai, ko norime Patys žinote, kad per pastaruosius šimtą metų žmonijos vartojamų produktų maistinė vertė sumažėjo lygiai per pusę. Mūsų se-

2017 VASARIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

39

IŠMANI IŠMANI IŠMANI LIETUVA LIETUVA LIETUVA IŠMANŪS SPRENDIMAI

INOVATYVUS VERSLAS

IŠMANUS MOKSLAS

IŠMANI VISUOMENĖ

Aurelijus VERSLAS IŠMANŪS SPRENDIMAI MOKSLAS VISUOM INOVATYVUS VERSLAS IŠMANUS IŠMANŪS SPRENDIMAI INOVATYVUS IŠMANUS MOKSLAS IŠMANI IŠMANI VIS Katkevičius PMS

PMS

CMYK

Išmokti mokytis arba išnykti

PMS

CMYK CMYK

Pasaulio ekonomikos forumas vykstant kasmetei konferencijai Šveicarijos mieste Davose šiemet paskelbė dešimt svarbiausių įgūdžių, kurių reikės darbo rinkoje 2020-aisiais.

#be1e2d

200 c

HEX

PMS

#204064

654 c

C M Y K

15 100 90 10

CMYK C M Y K

100 85 46 11

#be1e2d

200 c #be1e2d

HEX

PMS HEX

Permainų sparta. Niujorko 5-oji aveniu per trylika metų: kairėje nuotraukoje (1900 m.) – vienas automobilis, dešinėje (1913 m.) – vienas arklys.

#204064

„ Wiki p e di o s “ n u o t r .

adangi tokie vertinimai periodiniai, forumo žmonės sugretino juos su 2015 m. analogiškais svarbiausiais įgūdžiais.

Dešimtukai atrodo šitaip (surikiuota pagal svarbą): 2015 m.

1. Sudėtingų problemų sprendimas 2. Koordinavimas su kitais 3. Žmonių vadyba 4. Kritinis mąstymas 5. Derybų įgūdžiai 6. Kokybės kontrolė 7. Orientacija į paslaugas 8. Įvertinimas ir sprendimų priėmimas 9. Aktyvus klausymasis 10. Kūrybiškumas 2020 m.

1. Sudėtingų problemų sprendimas 2. Kritinis mąstymas 3. Kūrybiškumas

42

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARIS 2017

4. Žmonių vadyba 5. Koordinavimas su kitais 6. Emocinis intelektas 7. Įvertinimas ir sprendimų priėmimas 8. Orientacija į paslaugas 9. Derybų įgūdžiai 10. Pažintinis lankstumas Į ką galima atkreipti dėmesį – aukštyn pagal svarbą palypėjo kūrybiškumas ir kritinis mąstymas, į dešimtuką pateko emocinis intelektas. Ir dar – dešimtoje vietoje atsirado anksčiau neminėtas įgūdis: pažintinis lankstumas.

To paties Pasaulio ekonomikos forumo ekspertų teigimu, 2012 m. 80 proc. bendrovės „Apple“ pajamų buvo gauta už produktus, sukurtus per pastaruosius penketą metų. O štai 2017 m. sausį bendrovės „Sony“ ir LG paskelbė nutraukiančios 3D televizorių gamybą, nors dar vos prieš kokius penketą ar šešetą metų šios technologijos pasaulinėse buitinės elektronikos parodose buvo pristatomos kaip naujau-

sias proveržis ir ateities technologijos. Jau vien tai gana iškalbingai bylotų apie permainų spartą. Čia dar galima prisiminti amerikiečių architekto, išradėjo ir rašytojo Buckminsterio Fullerio pastebėtą „žinių dvigubėjimo kreivę“ – jo teigimu, iki 1900 m. žmonijos bendras išmanymas padvigubėdavo apytiksliai kas šimtmetį. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, žinių padvigubėdavo kas 25 metus. Įvairiais vertinimais, 2013 m. bendros žmonijos žinios dvigubėjo kas 13 mėnesių, o, IBM mokslininkų vertinimu, daiktų interneto sukūrimas ves prie to, kad bendras žinių masyvas dvigubės kas 12 valandų. Pakartokime tai dar kartą: žmonijai prieinamos informacijos kiekis dvigubės kas 12 valandų. Bent jau taip manoma.

Iš viso to galima daryti bent jau vieną pamatinę išvadą – mažiausiai šiais laikais galinti pasiteisinti strategija būtų tokia: darykime taip pat, kaip darydavome visada, jeigu kas nors veikia, nereikia kišti nagų. O va kitimo, sugebėjimo prisitaikyti, lankstumo

C M Y 200 c K

654 c #204064

15 100 90 10

CMYK PMS C M Y 654 c K

100 85 46 11

Horizonte – 16 mlrd.

EUR Išmani Lietuva Išmani Lietuva Horizonte – 16 mlrd.

EUR Horizonte – 16 mlrd. EUR

eitas pakilimas ir uopuolis

nijos išmaniųjų telefonų mintoja „Xiaomi“, kuriai vadouja Hugo Barra, buvęs vienas iš kščiausių „Google“ vadovų, per kuris nuolatos su jais bendrautų. Mūsų atveju IŠMANUS MOKSLAS metus išaugo iki 45 mlrd. uSD indar teko skraidyti ir į Jungtinę karalystę (Jk), INOVATYVUS VERSLAS IŠMANŪS SPRENDIMAI IŠMANI VISUOMENĖ stuotojų vertinamos bendrovės. nes ją nurodėme kaip pagrindinę pardavimų čiau dabar kompanija susidūrė rinką. teko ne kartą ten skristi, pristatyti rimtais sunkumais. Įmonė ir montuoti prototipus, rinkti duomenis bei ramonė estuotojams buvo žadėjusi atsiliepimus iš klientų“, – pasakoja „saulės eitas pakilimas ir met parduoti 80 mln. telefonų, vėjo aruodų“ vadovas. ramonė uopuolis iau per pakilimas 9 mėn. pardavė ant jo, finansavimą iškovoti padėjo ir tai, eitas irtik 53 n. rinkų analizės bendrovė kad produktas orientuotas į pasaulinę rinką nijos išmaniųjų telefonų uopuolis nalys“ praneša, kad „Xiaomi“ ir turi potencialo mažinti energijos naudojimintoja „Xiaomi“, kuriai vadomaniųjų telefonų pardavimai mą. „paraiškoje reikėjo nurodyti net tai, kiek nijos išmaniųjų uja Hugo Barra, telefonų buvęs vienas iš rkščiausių iii ketvirtį susitraukė 8%, langų planuojame papuošti savoMūsų žaliuzėmis mintoja „Xiaomi“, kuriai vado„Google“ vadovų, per kuris nuolatos su jais bendrautų. atveju yginti su atitinkamu laikotarpiu ir kiek taiskraidyti gali sumažinti anglies dvideginio uja Hugo Barra, vienas iš metus išaugo iki buvęs 45 mlrd. uSD indar teko ir į Jungtinę karalystę (Jk), rnai ir taivertinamos buvo pirmas kritimas Messu pabrėžėme būtent produkto kščiausių „Google“ vadovų, per kuris nuolatos jais Mūsų atveju ViS stuotojų bendrovės. nes ją nurodėme kaipbendrautų. pagrindinę pardavimų iŠMANUs VErSLaS išmetimą. iŠMANUs MoKSLaS iŠMANūs SPrEnDiMai iŠMANi mintojos istorijoje. nuosusidūrė planų inovatyvumą ir ekologinę pusę. parašėme, metus išaugo iki 45 mlrd. uSD indar teko skraidyti ir į Jungtinę karalystę (Jk), čiau dabar kompanija rinką. teko ne kartą ten skristi, pristatyti iliekantis augimas rodo, kad kad langus, kuriekaip paprastai energistuotojų vertinamos bendrovės. nes ją nurodėme pagrindinę pardavimų rimtais sunkumais. Įmonė ir montuoti prototipus, rinktišvaisto duomenis bei ją, mūsų žaliuzės leidžia daiktais, ndrovei sunkiai sekasi konkučiau dabar kompanija susidūrė rinką. teko ne kartą ten– paversti skristi, vestuotojams buvo žadėjusi atsiliepimus iš klientų“, pasakojapristatyti „saulės oti suparduoti „apple“ ir80 „Samsung“.

Be kurie taupo prototipus, energiją“, sako pašnekovas ir rimtais sunkumais. Įmonė ir montuoti duomenis bei met mln. telefonų, vėjo aruodų“ vadovas. – rinkti kitos Kinijos bendrovės greitai priduria, neprašyti pinigų estuotojams buvo žadėjusi atsiliepimus išgeriausia klientų“, – pasakoja „saulės iau per 9 mėn. pardavė tik 53 ant jo, kad finansavimą iškovoti padėjo irprotai, kopijavo „Xiaomi“ verslo modelį: jektui įgyvendinti, o pabrėžti, kad projektas met parduoti 80 mln. telefonų, vėjo aruodų“ vadovas. n. rinkų analizės bendrovė kad produktas orientuotas į pasaulinę rinką ug kreipti į pakuotę ir taip įgyvendintas, tikenergijos es lėšos procesą iaudėmesio perpraneša, 9 mėn. pardavė tik 53ir ant bus jo, finansavimą iškovoti padėjo ir tai, analys“ kad „Xiaomi“ turi potencialo mažinti naudojiminio apipavidalinimą, gaminti pagreitintų. n. rinkų analizėspardavimai bendrovė kad į pasaulinę mą. produktas „paraiškojeorientuotas reikėjo nurodyti net tai,rinką kiek maniųjų telefonų nebrangius ir lengvai nalys“ praneša, kad „Xiaomi“ ir turi planuojame potencialo mažinti energijos naudojilangų papuošti savo žaliuzėmis ržius, iii ketvirtį susitraukė 8%, keičiamus telefonus irlaikotarpiu gaminius Paraiškas vertina balais maniųjų pardavimai mą. „paraiškoje reikėjo nurodyti tai, kiek ir kiek tai gali sumažinti angliesnet dvideginio yginti sutelefonų atitinkamu statyti „blizgančiose“ ponas Šlapkauskas pasakoja, prograrrnai iii ketvirtį susitraukė 8%, langų planuojame papuošti savokad žaliuzėmis išmetimą.

Mes pabrėžėme būtent produkto ir tai buvo pirmasinterneto kritimas etainėse. lūkesčiai neįmoje 2020“anglies yra daug poproyginti su„augimo atitinkamu laikotarpiu ir kiek„Horizontas tai galiirsumažinti dvideginio inovatyvumą ekologinę pusę. parašėme, mintojos istorijoje. nuo planų Telekom vendinami, o 45 mlrd. uSD bengramių. pavyzdžiui, „saulės vėjo produkto aruodai“ kuris nuolatos su jais bendrautų. Mūsų atveju rnai ir tai buvo pirmas kritimas išmetimą.

Mes pabrėžėme būtent kad langus, kurie paprastai švaisto energiiliekantis augimas rodo, kad dar teko skraidyti ir į Jungtinę karalystę (Jk), ovės vertė neatspindi realybės. dalyvavo mažoms ir vidutinėms įmonėms mintojos istorijoje. nuo planų Matas nore inovatyvumą ir ekologinę pusę. parašėme, ją, mūsų žaliuzės leidžia paversti daiktais, ndrovei sunkiai sekasi konkumatas.noreika@ nes ją nurodėme kaip pagrindinę pardavimų bendrovė atrodė kaip „apple“ skirtoje inovatyvumo skatinimo schemoje iliekantis augimas rodo, kad kad kurie paprastai energioti su „apple“ ir „Samsung“.

Beir kurielangus, taupo energiją“, – sakošvaisto pašnekovas ir rinką. teko ne kartą ten skristi, pristatyti go labai greitai, tačiau (angl.

SME instrument). kiekvienoje paproją, mūsų žaliuzės leidžia paversti daiktais, ndrovei sunkiai sekasi konkukitos Kinijos bendrovės greitai priduria, kad geriausia neprašyti pinigų pro- ka Panašu, ir montuoti prototipus, rinkti duomenis bei Inovacijos :: gramėje įmonių paraiškas vertina mobiliojo atsiliepimus iš klientų“, – pasakoja „saulės oti su „apple“ ir „Samsung“.

Be kurie energiją“, – sakobalais pašnekovas ir r jektui taupo įgyvendinti, o pabrėžti, kad projektas kopijavo „Xiaomi“ verslo modelį: olitika pasiekusi vėjo aruodų“ vadovas. įvairių sričių ekspertai.

Maksimaliai galikitos Kinijoskreipti bendrovės greitai priduria, kad geriausia neprašyti pinigų pro- d ir taip bus įgyvendintas, tik es lėšos procesą ug dėmesio į pakuotę ir Gintautas DeGutis metais alsavimas internetu – ant jo, finansavimą iškovoti padėjo ir tai, ma surinkti 15 balų. norint kad patekti į tin- ant kopijavo „Xiaomi“ verslogaminti modelį: gintautas.degutis@verslozinios.lt jektui įgyvendinti, o pabrėžti, projektas minio apipavidalinimą, pagreitintų. eilės opera kad produktas orientuotas į pasaulinę rinką 019 m. kamų finansuoti projektų sąrašą, anot p. ug dėmesio kreipti pakuotę ir ir taip bus įgyvendintas, tik es lėšos procesą žius, nebrangius ir įlengvai Lietuvos mokslininkai, iš mobilioj ir turi potencialo mažinti energijos naudojigu Seimas pritars balsavimui Šlapkausko, reikia balais surinkti bent 12–13 (be balų. minio apipavidalinimą, gaminti bendradarbiaudami su interne pagreitintų. mą. „paraiškoje reikėjo nurodyti net tai, kiek Paraiškas vertina keičiamus telefonus ir gaminius Europos kosmoso agentūra kompiuter langų planuojame papuošti savo žaliuzėmis ernetu, per 2019 m. savivaldos, Vėliau paraiškos rikiuojamos nuo geriausiai žius, nebrangius ir lengvai ponas Šlapkauskas pasakoja, kad prograstatyti „blizgančiose“ interneto (EKA),Šlapkauskas, kuria technologijas, nei pernai irGintautas kiek tai gali sumažinti anglies dvideginio DeGutis Ignas Šlapkauskas sako, kad paraiškai rengti teko įvertintų ezidento ir Europos Parlamento ikivertina prasčiausiai. keičiamus telefonus ir gaminius Paraiškas balais moje „Horizontas 2020“ yra daug poproetainėse. „augimo lūkesčiai neįgintautas.degutis@verslozinios.lt kurios ateityje padės iš kvapo išmetimą.

Mes pabrėžėme būtent produkto „Saulės vėjo aruodų“ samdytis konsultantus ir dar patiems gerokai kimus „blizgančiose“ Lietuvos galės „saulės vėjo aruodai“ pateikė paraišką dėl statyti ponas Šlapkauskas pasakoja, kad progravendinami, o 45piliečiai mlrd.interneto uSD bengramių. pavyzdžiui, „saulės vėjo aruodai“ nustatyti ligas ir gerokai per treč inovatyvumą ir ekologinę pusę. parašėme, vadovas, sako, kadelementų suotivertė elektroniniu būdu. paplušėti. dalyvavimo ir antrame finansavimo etape, etainėse. „augimo lūkesčiai neįmoje „Horizontas 2020“ yra daug poproovės neatspindi realybės. dalyvavo mažoms ir vidutinėms įmonėms padidins saulės mobiliojo r kad langus, kurie paprastai švaisto energiefektyvumą. paslaugų ga ją, mūsų žaliuzės leidžia paversti daiktais, geriausia neprašyti savaitę Vyriausybės „saulės vėjo aruodai“ sukūrė ir patentavo gramių. vendinami, o 45 mlrd. uSD benpavyzdžiui, „saulės vėjo schemoje aruodai“ bendrovė atrodė kaip pasita„apple“ ir skirtoje inovatyvumo skatinimo jamų – ma kurie taupo energiją“, – sako pašnekovas ir me esmės pritarta projektui, pinigų projektui įgylangų žaliuzes, kurios leidžia sumažinti šil- dalyvavo ovės vertė neatspindi realybės. mažoms ir vidutinėms įmonėms goiš labai greitai, tačiau (angl.

SME instrument). kiekvienoje paproKomentaras nei tuo pa praėjusių metų spalį lietuva priduria, kad geriausia neprašyti pinigų prodymo ir vėdinimo sąnaudas – vasarą jos atvendinti, o pabrėžti, lamentuojančiam balsavimo bendrovė atrodė kaip „apple“ ir skirtoje inovatyvumo skatinimo schemoje gramėje įmonių paraiškas balais vertina metus, rod su eka pasirašė bendradarjektui įgyvendinti, o pabrėžti, kad projektas olitika Dmitrijus Sosunovas, konsultacijų benkad projektas ir taip spindi šilumą, o žiemą sugeria. iš programos ernetu sistemos sukūrimą ir įgygo labai greitai, tačiau (angl. instrument). paproįvairiųSME sričių ekspertai.kiekvienoje Maksimaliai galibiavimo susitarimą. netrukus reguliavim ir taip bus įgyvendintas, tik es lėšos procesą alsavimas – eka paskelbė pirmąjį tik duomenys pagreitintų.

Europos Komisija (EK) patvirtino drovės „Civitta“ asocijuotas partneris: bus įgyvendintas, „Horizontas 2020“ bendrovė gavo 50.000 eur gramėje ndinimą. Jeiguinternetu parlamentarai įmonių paraiškas vertina ma surinkti 15 balų. norintbalais patekti į tinolitika lietuvos mokslo ir verslo suantrąjį m 019 Paraiška turi išsiskirti ir būti konkurencinga ne didžiausios ES mokslinių tyrimų ir tik ES lėšos procesą ąmetm. neprieštaraus Vyriaupirmajam projekto komercializavimo etapui. įvairių sričių ekspertai.

Maksimaliai galikamų finansuoti projektų sąrašą, anot p. bjektams skirtą kvietimą teikti siekė vos 0 Paraiškas vertina balais alsavimas internetu – Lietuvos, o visos Europos ar pasauliniu mastu. inovacijų programos „Horizontas 2020“ pagreitintų. VLaDiMiro bės pasiūlymui, 2018-aisiais „dėl finansavimo tenka varžytis su antrima surinkti 15 balų. norint patekti į tin- rezu gu Seimas pritars balsavimui Šlapkausko, reikia surinkti bent 12–13 balų. mečio paraiškas. iš viso jų pateikta ponas Šlapkauskas pasakoja, kad progra019 m. per 2019 iVanoVo (VŽ) nuoTr. antra, finansuoti reikia žinoti,rikiuojamos kur ir kada sąrašą, teikti nėmis didelių konglomeratų bendrovėmis, kamų darbo gaires 2016–2017 Moksliniams sernetu, techniškai sukurta galimybė projektų anot p. m. savivaldos, Vėliau paraiškos nuoprojektą, geriausiai neigiamas.

16. eka ir Ūkio ministerija moje „Horizontas 2020“ yram. daug poproGintautas DeGutis kaip suburti komandą irmėnesių turinčiomis galingą ekspertų užnugarį be- Šlapkausko, suoti internetu, jąbalsavimui galima bus tyrimams ir inovacijoms planuojama patvirtino septynias. tarp jų gramių. pavyzdžiui, „saulės vėjo aruodai“ gu Seimas pritars Ignas Šlapkauskas, Šlapkauskas sako, kad paraiškai rengtiirteko reikiakonsorciumą, surinkti bent 12–13 9balų. ezidento ir Europos Parlamento įvertintų iki stiprų prasčiausiai. gintautas.degutis@verslozinios.lt mln. eur – j pateko ir Fizinių ir technolodalyvavo mažoms ir vidutinėms įmonėms parengti kokybišką pasiūlymą. idėja turi virstidėl andyti.

Teisingumo ministerijos neribotus biudžetus, kitomis labiau paskirstyti Eur. svarernetu, per 2019piliečiai m. savivaldos, vėjo aruodų“ veik samdytis konsultantus ir darirpatiems kimus Lietuvos galės paraiškos rikiuojamos nuo geriausiai „saulės vėjo aruodai“ pateikė paraišką tys, kągerokai ir kaip Vėliau reikės keisti (ką ir kalbėti apie bei„Saulės erdvės sampratas, ir tais laikais, kai visą rodikliai, atrodo, tapsbeveik vos 16 nemlrd. patys gijos mokslų centro (FtMC) nei pernai. skirtoje inovatyvumo Gintautas DeGutis skatinimo schemoje įtikinamu,iki nauju, ambicingu, tačiau realistišku rengtomis pataisomis patyrusiomis įmonėmis iš didelių šalių.

Ignas Šlapkauskas, Šlapkauskas sako, kad paraiškai rengti teko ezidento ir įstatymų Europosbūdu.

Parlamento vadovas, sako, kad suoti elektroniniu paplušėti. įvertintų prasčiausiai. dalyvavimo ir antrame finansavimo etape, projektas, kurio tikslas yra Jei tende (angl.

SMEdarbe. instrument). kiekvienojeįsivaizpaprogintautas.degutis@verslozinios.lt tai, jog suprantantys, kad keisti irturėti keistis didelį pasaulį į mažą kaimelį pradėjo biausi kasdieniame Nesunku nuosekliu projektu. reikia projekto „paskelbtas net 51 balais kvietimas loma nustatyti pagrindinius dėl to kreipėmės įspauskonsultantus, paraišką „Saulės vėjo aruodų“ samdytis konsultantus ir dar patiems gerokai ir„saulės kimus Lietuvos piliečiai galės geriausia neprašyti savaitę Vyriausybės pasita„saulės vėjo aruodai“ sukūrė ir patentavo vėjo aruodai“ pateikė paraišką dėl apim sukurti naujus puslaidininkirinkos gramėje įmonių paraiškas vertinateikti valdymo žinių ir supratimą apie projektui paraiškas įvairiose srityse – ateities ir savimo internetu principus, mums parašyti padėjo „Civitta“, – pasakoja nius junginius, skirtus naudoti m. nuo 200 įvairių sričių ekspertai.

Maksimaliai galireikės neišvengiamai), neišvengiamai susiti masinio informavimo priemonės.

Verslas duoti, kad netrukus pažangiausios bendrovadovas, sako, kad suoti elektroniniu paplušėti. me iš esmės pritartabūdu. projektui, pinigų projektui įgylangų žaliuzes, kurios leidžia sumažinti šil- dalyvavimo ir antrame finansavimo etape, Komentaras Profesorius Arūnas Krotkus sako, kadjos saulės efektyvumą jų technologija gali padidinti laugų saulės o elementuose ir dujų ju- ir vėdinimo ma surinkti 15 balų. norint patekti į tinreikalingų resursų, konkrečių veiklų trukmę ir pajam kėjo balso prioriteto, balso pabesikuriančių technologijų, transporto, p. Šlapkauskas. geriausia neprašyti savaitę Vyriausybės pasita„saulės vėjo aruodai“ sukūrė ir patentavo dymo sąnaudas –duria vasarą at-elementų vendinti, pabrėžti, glamentuojančiam balsavimo su inercija ir atoveiksmiu – ir pasaulyprisitaiko šiek tiek greičiau – štai jau palaivės labiausiai vertins ne tai, kaip greitai ar kol galiaus tikliuose. FtMC yra didžiau- iki 40–45%. VLaDiMiro iVanoVo (VŽ) nuoTr. kamų finansuoti projektų sąrašą, anot p. rinimo ir anuliavimo taisykles, projekto valdymokonsultacijų mechanizmą.benenergetikos, kosmoso, nanotechnologi- pinigų esą vien parengti paraišką visus me iš esmės pritarta projektui, projektui įgylangų leidžia irsumažinti šil- bendrą Dmitrijus Sosunovas, kad sia projektas ir taip spindi šilumą, o kurios žiemą sugeria. išatlikti programos ernetu sistemos sukūrimą ir įgytyrimo įstaiga lietuvoje, ji žaliuzes, Šlapkausko, reikia surinkti bent dalys 12–13 balų.

Komentaras je, irvalandų Lietuvoje.

Užtenka rastis kad partneris: irprojektą men-turidu kartus. dojome juostinius fotoaparatus, pranešimų tiksliai atskiros proceso grandinės sujų, daiktų interneto, žemės ūkio ir kitose. savimo paslapties užtikrinimo ne mažesnį poveikį vertinant namų darbus užtruko apie 300 dymo ir vėdinimo sąnaudas – vasarą jos atvendinti, o pabrėžti, lamentuojančiam balsavimo Europos Komisija (EK) patvirtino drovės „Civitta“ asocijuotas bus įgyvendintas, „Horizontas 2020“ bendrovė gavo 50.000 eur ndinimą.

Jeigu parlamentarai tiesa, be įkurta 2010 m. sujungus kelis išsiskiria daugiausia metano, siimti nenorėjome, nes netu- nori įrodyti, kad technologija Vėliau paraiškos rikiuojamos nuo geriausiai konkurencija programoje yra ncipus, rinkėjo ir gebėjimas pagrįstai, (maždaug mėnesį). rašant jauetapui. reikia kiausiai iniciatyvai (pavyzdžiui, kad irįdomiai, kaibenuskasneprieštaraus sako, kadtapatybės paraiškai jamos, mokslo institutus. laidinius Santykiai vigebarengti tikras standartines operacianglies dvideginio arparaišką kitų įvertintų iki prasčiausiai. verslo partnerio. veikia. esirskatina mokslininDmitrijus Sosunovas, konsultacijų kad projektas ir taip telefonus. spindi šilumą, o žiemą sugeria. iš rėjome programos ernetu sistemos sukūrimą iratlikti įgy-teko tam Paraiška turiparaiškoje išsiskirti būti konkurencinga ne į ku didžiausios ESšioje mokslinių tyrimų ir dide-gaviklius, tik ES lėšos procesą ąmet Vyriaupirmajam projekto komercializavimo tis konsultantus ir dar patiems gerokai ir tinklų su „iš silicio pagaminti saulės dujų.

Galima būtų sukurti ir „saulės vėjo aruodai“ pateikė paraišką dėl Verslo nenorėjome kviesti, kus bendradarbiauti su verslė (lėšos neskirstomos pagal šalis,jos dėl jų bus statymo aspektus, informacinės aiškiai, vizualiai pačią analizę ir veikiantį prototipą, o Europos Komisija (EK) patvirtino drovės „Civitta“ asocijuotas partneris: įgyvendintas, „Horizontas 2020“ bendrovė gavo 50.000 eur ndinimą.

Jeigu parlamentarai VLaDiMiro Lietuvos, o visospatraukliai Europos arpateikti pasauliniu mastu. inovacijų programos „Horizontas 2020“ pagreitintų. bės pasiūlymui, 2018-aisiais „dėlrinkos finansavimo tenka varžytis suLietuvos antrikurių universitetų iniciatyvai kelti tie, turėti kurie buvo saugoti irgebėtų jas ar veiksmus, bet veikiau, kaip greitai šėti. ryšio kom elementaiypač nėra efektyvūs, bet tokius jutiklius, kurie dalyvavimo ir antrame etape,tačiausuomenėje, kolkur neįsitikinome, kad galime lu ir paversti bazinius tyrimus konkuruoja visos esfinansavimo įmonės – Vž), emos steigimo pagrindus, jos idėją profesionalia anglų kalba, vartojant geriausia –projekto dar ir kelis klientus arba nors didžiausios ES mokslinių tyrimų ir Paraiška turi išsiskirti ir būti konkurencinga ne tik ES lėšos ąmet neprieštaraus Vyriaupirmajam komercializavimo etapui. iVanoVo (VŽ) procesą nuoTr. antra, reikia žinoti, kur ir kada teikti projektą, nėmis didelių konglomeratų bendrovėmis, darbo gaires 2016–2017 m.

Moksliniams s techniškai sukurta galimybė ulės vėjo aruodai“ sukūrė ir patentavo ir įrangos p tinka, kai galime jais keičiasi užkloti di- nustatyti tam tikras ligas ar šią technologiją sukurti. produktais. mokymo kokybę), ir Be mes tuoj pat pamatošimtmečiais, gerokai lėčiau mokytis, keistis ir prisitaikyti.

Nuopadrąsinti verslininkus pasinaudoti nkcinius, saugumo irsugeba audito raktinius žodžius.

Gana dažnai netkomandą perspektyįdiegtą bandomąją partiją bei finansinius Kreipiantis VLaDiMiro Lietuvos, o visos Europos ar pasauliniu inovacijų programos „Horizontas 2020“ ginti pagreitintų. bės pasiūlymui, „dėl organizmo finansavimo tenkaiš– iškvevaržytis antrikaipužsiima suburti stiprų konsorciumą, ir laiką i turinčiomis galingą ekspertų užnugarį ir besuoti internetu, ją galima bus tyrimams ir inovacijoms planuojama žaliuzes, kurios 2018-aisiais leidžia sumažinti šil- noriu delius laukus. Į kosmosą tokių kurį sutrikimus to, su mūsų saulininkai „didelių įsipareigojimų pri-mastu.

Komentaras vios Lietuvos idėjos čia susiduria su iššūkiais, galimybe ir ieškoti tarptautinių partnekalavimus.

Ministerija planuoja, įmonės planus ir produkto biudžetą porai me, kaip atsiranda dešimtys kontrargupirmiausia tai galioja kalbant apie švietimo latinės permainos, nuolatinis kitimas tamirtechniškai vėdinimo sąnaudas – vasarą jos at- darbo didelių elementų kaip Vž piamo oro sudėties“, – ir sako klasikiniais sandūros siimti nenorėjome, nes netuiVanoVo (VŽ) nuoTr. nenusiveši, antra, reikia žinoti, kur ir kada teikti projektą, nėmis didelių konglomeratų bendrovėmis, gaires 2016–2017 m. Moksliniams sandyti. sukurtaministerijos galimybė parengti kokybišką pasiūlymą. idėja turi virsti Teisingumo veik oneribotus biudžetus, kitomis labiauvienos paskirstyti beveik 16 mlrd.

Eur. dėl Dmitrijus Sosunovas, konsultacijų benšilumą, o žiemą sugeria. iš bus programos rių pagrindinis elektros šaltinis ten į priekį.

UaB pašnekovas. elementais, nagrinėrėjome verslo partnerio. nes nesėkmingai bando naudotis turima ES bei patiems rengti projektus pagalir politinę drengtomis balsuojančiojo metų kaip suburti stiprų konsorciumą, komandą ir „tele turinčiomis galingą ekspertų irskatinančių be-su mūsų suoti internetu, jąinternetu galima tyrimams ir inovacijoms planuojama įtikinamu, nauju, ambicingu, tačiau realistišku įstatymų pataisomis patyrusiomis įmonėmis iš užnugarį didelių šalių. mentų, įvertinti ir pasverti visistemas. pa XXI a. žmogaus veiklos pagrindu.

Ne drovės „Civitta“ asocijuotas partneris: ontas 2020“ bendrovė gavo 50.000 eur irgi yra saulės energija. todėl kitas pritaikymas – saujamu klausimu jie nesusidūVerslo nenorėjome kviesti, fondų projektų patirtimi, mažoms ir beveik vidutinėms įmonėms atybeinustatyti nustatyti busministerijos naudojami „laiko sąnaudos didžiulės, nesparaišką projekparengti kokybišką pasiūlymą. idėja turi virsti andyti.

Teisingumo veik neribotus biudžetus, ir kitomis labiau struktūrinių paskirstyti mlrd.

Eur. ne skirtą ir nuosekliu projektu. reikiarengimo turėti projekto „paskelbtas net1651 kvietimas teikti finansavimo, loma pagrindinius dėl to kreipėmės įyra konsultantus, Paraiškalaikotarpis, turi išsiskirti ir būti konkurencinga am projekto komercializavimo etapui. kosmose naudojami vidutilės tobulinimas.

– sako p. krotkus. kol neįsitikinome, kad galime sasrė“, tiknegrėsmes), iš ko „Horizontas galiausiai jie vis tiek turėstai, keistis –elementų niekur nesitrumpas pokyčių kaischemą“, sukuriakuri visada 2020“ kuriems prašoma finansavimo, jau turi (ir skatinimo – sako tikimi ir internetu saugūs identifikavimo įtikinamu, nauju, ambicingu, tačiau realistišku rengtomis įstatymų pataisomis patyrusiomis įmonėmis iš didelių šalių. valdymo žinių irtechnologiją supratimą apie projektui paraiškas įvairiose –mastu. ateities ir Bet savimo principus, mums parašyti padėjo „Civitta“, –grėsmes pasakoja reikia Lietuvos, o visos Europos ar srityse pasauliniu finansavimo tenka varžytis su antri- inovatyvumo niškai turėti du kartus efektyvesni kosminiuose aparatuose Vidmantas Janulevičius, šiąpritaikoma sukurti.

Be programoje. būti gana brandžios stadijos.

Be to, konsulevaldas ministras. Šioms dai, panaudojant skaitmeninius atsiranda mūsų visuomenei būdinga neišvengiamai matome tuos mos naujos taisyklės ir kur rutinos, kasdiene antra, reikiaGustas, žinoti, irūkio kada projektą, didelių konglomeratų bendrovėmis, pagaminti iš montuojami saulės elementai „Global Bodtokia Group“ valdybosresursų, to, mūsų saulininkai užsiima ir nuosekliu projektu. reikia turėti projekto „paskelbtas net 51teikti kvietimas teiktidės. Mes loma nustatyti pagrindinius dėl to kreipėmės į egziskonsultantus, paraišką reikalingų konkrečių veiklų trukmę ir kėjo balso prioriteto, balso pabesikuriančių technologijų, transporto, p.galio Šlapkauskas. jauelementai, atliktą kaip suburti stiprų konsorciumą, komandą ir 2020“ iomis galingą ekspertų užnugarį ir be- įmonėms arsenido ir panašių junginių“, sudaryti išpadėjo keleto skirtingų pirmininkas, kad klasikiniais vienos sandūros tantai už jus neatliks, reikia programoje „Horizontas tifikatus“. valdymo žinių irgal supratimą apie projektui paraiškas įvairiose srityse –tampa ateities irtuojančių savimo principus, mums parašyti „Civitta“, –žmogaus, pasakoja rinimo irinternetu anuliavimo taisykles, bendrąnieko, projekto valdymo mechanizmą. energetikos, kosmoso, nanotechnologiesą– visko vien parengti paraišką ir atlikti visus patvirtina, „ai gal nedarykime kaip nors vissistemų plėšymo ir pertvarkymo rutina taps kitimas.

Kasdienis ritmas parengti kokybišką pasiūlymą. idėja turi virsti eribotus biudžetus, ir kitomis labiau apie pasakoja arūnas krotkus, medžiagų sluoksnių, tarsi sušiame projekte įmonė nebūtų elementais, su mūsų nagrinėyra specialus kvietimas, kuriam 2016–2017 mas pastaraisiais metais jau analizę p. reikalingų resursų, konkrečių trukmę kėjo balso prioriteto, balso pabesikuriančių technologijų, transporto, Šlapkauskas. jų, daiktų interneto, žemės ūkio ir kitose. rinkos savimo paslapties užtikrinimo ne mažesnį poveikį vertinant veiklų projektą turi ir namų darbus Jų užtruko apie 300 valandų įtikinamu, nauju, ambicingu, tačiau realistišku usiomis įmonėmis išne didelių FtMC optoelektronikos sky- muštinis.Kad efektyvumas šiuo dalyvavusi, nes dirba su kito- jamu klausimu jie nesusidūkas savaime nuostata.

– norime to ar(maždaug nenorime. ir, pa-paraišką tiek šalių. rutininių veiksmų, kiek nuolatinės skirta per 300 mln. eur. kvietimo tiks-ženklus is kartus nepritarė balsavimo rinimo irrinkėjo anuliavimo taisykles, bendrą projekto mechanizmą. energetikos, kosmoso, nanotechnologiesą vien parengti paraišką ir atlikti visus susitvarkys“ konkurencija šioje programoje ncipus, tapatybės ir gebėjimas paraiškoje pagrįstai, įdomiai, mėnesį). jau reikia ir nuosekliu projektu. reikia turėti projekto yra dide- ir veikiantį riaus vadovas. kreipėmės į konsultantus, paraišką m. metu siekia apierašant 35%, o į minėmis technologijomis ir nemato rė“,valdymo – sako p. krotkus.

– skatinti į tarptautinę ernetu įteisinimui, kaskart Nesusitvarkys.

Noras ieškoti, bandyti, stebėdami bei rinkikaitos ritmu. las valdymo žinių ir inovatyvių, supratimą apie projektui tačiau šie elementai yra jau-vertindami parašyti padėjo „Civitta“, –propasakoja tą „sumuštinį“ įdėjus lietuvių iš FtMC projekto sau naudos.

Vidmantas Janulevičius, jų, daiktų interneto, žemės ūkio ir kitose. savimo paslapties užtikrinimo mažesnį poveikį vertinant projektą turiTelekom namų darbus užtruko apie 300 valandų lė (lėšos neskirstomos pagal šalis, dėlrinjųvyzdžiui, statymo aspektus, informacinės aiškiai, vizualiai patraukliai pateikti pačią turėti rinkos analizę ir veikiantį prototipą, o ne o diapazono reikalingų resursų, konkrečių veiklų trukmę ir tačiau trūs tik tam tikro pkauskas. kuriamą (ji būtų ke-arbaplataus vartojimo rinkai ga- paraiškoje „Globalanglų Bodpagrįstai, Group“ valdybos tus grąžindamas iniciatoriams ką orientuotų produktų kūrimą. projektų konkurencija šioje yra dide-mųprototipą, ncipus, rinkėjo tapatybės ir gebėjimas įdomiai, Matas nore (maždaug rašant paraišką jau konkuruoja visos esprogramoje įmonės – Vž), temos steigimo pagrindus, jos idėją profesionalia kalba, vartojant geriausia –mėnesį). darmedžiagą ir kelis klientus kurreikia nors eksperimentuoti, laisvė nebijoti nesėkmės ir referendumų rezultatus senųjų demobendrą projekto valdymo mechanizmą. šviesos bangoms. didelė dalis vien parengti paraišką ir atlikti visus tvirtoji), efektyvumas išaugtų lio arsenido saulės elementų pirmininkas, patvirtina, kad bulinti.

Dauguma prieš internetifinansavimo intensyvumas siekia lė (lėšos neskirstomos pagal šalis,70%. dėl jų geriausia statymo aspektus, informacinės vizualiai patraukliai pateikti pačią matas.noreika@ turėti analizę ir veikiantį o kol aiškiai, noriu padrąsinti verslininkus pasinaudoti nkcinius, saugumo ir audito raktinius žodžius.

Gana dažnai net perspektyįdiegtąrinkos bandomąją partiją bei prototipą, finansinius Kreipiantis ne mažesnį poveikį vertinant projektą turi ir ultravioletidarbus užtruko apie 300 valandų 40–45%. žemėje naudojatechnologija kas yra gešiame projekte įmonė nebūtų turi tapti rutininiais ir būtinais įgūdžiais – kratijųinfraraudonųjų šalyje. –Suprasti tai iki jau pradedame, balsavimą pasisakančių Seimo konkuruoja visos es įmonės – Vž), tačiau temos steigimo pagrindus, jos idėją profesionalia anglų kalba, vartojant geriausia – dar ir kelis klientus arba kur nors vios Lietuvos idėjos čia susiduria su iššūkiais, galimybe ir ieškoti tarptautinių partnekalavimus.

Ministerija planuoja, įmonės planus ir produkto biudžetą porai Panašu, ka ir gebėjimas paraiškoje pagrįstai, įdomiai, nių spindulių elektros gamy- mų „Global Bod Group“ gami- rokai per brangi. tai rodo ir dalyvavusi, nes dirba su kitoaug mėnesį). rašant paraišką jau reikia dėl dar ir kelis rių abejoja, ar bus užtikrintas Daug namų darbų apie tai, beje, byloja ir Pasaulio ekonomikos bet bandyti paversti permainų ritmą savo daro niekada žmonijos istorijoje žmonoriu padrąsinti verslininkus pasinaudoti mobiliojo r nkcinius, saugumo irTurbūt audito raktinius žodžius.

Gana dažnai net perspektyaiškiai, vizualiai patraukliai pateikti pačią bai lieka nepanaudoti. įdiegtą bandomąją partiją bei finansinius rinkos analizę ir veikiantį prototipą, nesdevices“ nesėkmingai bando naudotis turima ES rių bei patiems rengti projektus pagal Kreipiantis namų silicio elementų vidutid balsuojančiojo internetu metų į priekį.

JaV bendrovės „alta mis technologijomis ir nemato pasiekusi d idėją profesionalia anglų kalba, vartojant FtMC puslaidininkiniame sia – dar ir kelis klientus arba kur nors nis efektyvumas siekia 17,8%. patirtis.

Ji planavo masinę gaiš FtMC projekto sau naudos. savimo sistemos saugumas. ankstesniame – 2014–2015 m. prografinansavimo, klientus bei vios Lietuvosfondų idėjosprojektų čia susiduria su iššūkiais, ieškoti tarptautinių partnekalavimus.

Ministerija planuoja, įmonės planus ir produkto porai struktūrinių rengimo patirtimi, mažoms irir vidutinėms įmonėms skirtągyvenimų patybei nustatyti busnėms naudojami „laiko sąnaudos yra didžiulės, nes projekforumo prognozės. kasdiene rutina nesugebame.

Ir biudžetą neteko galimybe taip greitai reaguoti į besikeidėl metais ant raktinius žodžius.

Gana dažnai net perspektyjunginyje sugebėjo dalį arseno ą bandomąją partiją bei finansinius europos rekordas – 18,7%. lio arsenido saulės elementų plataus vartojimo rinkai gavasarį Lietuvos mos „Horizontas 2020“ projektus etape dalyvavunes nesėkmingai bando naudotis turima ES rių bei patiems rengti pagal d balsuojančiojo internetuapmetų į priekį. tai, kuriems prašoma finansavimo, jau turi kuri ne visada pritaikoma „Horizontas 2020“ inovatyvumo skatinimo schemą“, – sako atikimi ir saugūsgyventojų identifikavimo reikia turėti porai vios LietuvosIr idėjos čia susiduria su iššūkiais, pakeisti bismutu, ir medžiaga s planus ir produktočiančias biudžetą porai gamybą.mes Bet 2013 m. išseko lio arsenido saulės elementų eilės opera Jeigu daugiausia dėmesio skirsime darplanus klausimas – kiek žmogus kaip biologinė aplinkybes. atrodo, kad šiuokart usa parodė, kad 56% tautiečių sios ir finansavimą gavusios bendrovės finansavimo, struktūrinių fondų projektų rengimo patirtimi, mažoms ir vidutinėms įmonėms skirtą patybei nustatyti bus naudojami „laiko sąnaudos yra didžiulės, nes projekbūti gana brandžios stadijos.

Be to, konsulprogramoje. evaldas Gustas, ūkio ministras. Šioms dai, panaudojant skaitmeninius nes nesėkmingai bando naudotis turima ES infraraudonajai Partnerių nerado priekį. rizikos kapitalo finansavimas technologija kol kas yra ge- iš mobilioj jauištapo atliktą metų įjautri priekį. artifikatus“. užsąnaudos balsavimo „saulės vėjo aruodai“ vadovas tikirtam, kaip išsaugoti (arba blogiau viso galitokius išlikti tokių intensyvių permes(VŽ) šiek nespėjame.

Nors kodėl kuri ne visada pritaikoma „Horizontas tai, kuriems prašoma finansavimo, jau turi inovatyvumo skatinimo schemą“, –ignas sakorūšis tikimi ir saugūs identifikavimo tantai visko už jus aprašyti neatliks, reikia žmogaus, įmonėms programoje „Horizontas 2020“ struktūrinių fondų projektų rengimo patirtimi,tik spinduliuotei. tyrimus ko yrainternetu. didžiulės, nes projek-tiek norėdamas savo išįmonė atsidūrė ties bankrorokai perdar brangi. tai rodo–2020“ ir (be interne reikia turėti kuri ne visada pritaikoma „Horizontas 2020“ riems prašoma finansavimo, jau turi prieš kelerius metus pradėjo radimą ir paruošti jį gamybai, to tačiau ši technologija JaV bendrovės „alta devices“ kompiuter programoje.„aukso būti gana brandžios stadijos. Be to,riba. konsulevaldas Gustas, ūkio ministras. Šiomsmainų dai, yra specialus kvietimas, kuriam 2016–2017 maspanaudojant pastaraisiaisskaitmeninius metais jau rinkos analizę susigrąžinti menamą amžių“) tai, terpėje. šiuokart?

Niekada nespėdavome – ir tuoprogramoje. ana brandžios stadijos. Be to, konsuljaponai kioto universitete ir Fizinių ir technologijos moks- gali sudominti pasaulio kosmo- patirtis. Ji planavo masinę ga- nei pernai jau atliktą tantai visko už jus neatliks, reikia žmogaus, įmonėms programoje 2020“ tifikatus“. m. skirta per 300 mln.„Horizontas eur. kvietimo tiksis kartus nepritarė balsavimo visko už jus neatliks,met, reikia žmogaus, kanadiečiai Vankuverio uni- lų centras pateikė 200.000 agentūras. lio arsenido saulės elementų ir veikiantį ką sojau turime, tiktai prarasime tai, ką tukaip net ir suvokiantys permaikai garoyra mašinos geležinkeliai keitė rin- Stebime, kvietimas, kuriam 2016–2017 mas pastaraisiais jau las –specialus skatintiir inovatyvių, į tarptautinę ernetu įteisinimui,metais kaskart prorinkos analizę per treč versitete. tačiau lietuviai ko- eur vertės projekto paraišką gamybą. Bet 2013 m. išseko riprototipą, o rime. nų epochos ypatybes žmones, net ir matanne tik pasaulį aplink mus, bet ir mūsų laiko m. skirta per 300 mln. eur. kvietimo tiksis kartus nepritarėiniciatoriams balsavimo tus grąžindamas ką orientuotų produktų kūrimą. projektų legas aplenkė, kai rado būdą, europos kosmoso agentūrai ir Partnerių nerado zikostelevizija kapitalo finansavimas ir mobiliojo r Projekto ir veikiantį Pagal „Bloomberg“ parengtą paslaugų ga leidžiantį į galio arsenido krislaimėjo konkursą. norėdamas aprašyti savo išįmonė atsidūrė ties bankroto las – skatinti inovatyvių, į tarptautinę rin- geriausia – ernetuDauguma įteisinimui, kaskart probulinti. prieš internetifinansavimo intensyvumas siekia 70%. talą įterpti daugiau nei 10% tiesa, ekonomikų prietaisų lietuviai radimą ir paruošti jį gamybai, riba. tačiau ši technologija gali jamų – ma inovatyviausių pasaulio o tus grąžindamas iniciatoriams ką orientuotų produktų kūrimą. projektų prototipą, balsavimą pasisakančių Seimo atomų (kanadiečiai bent kol kas kurti neketina, jie Fizinių ir technologijos moks- sudominti pasaulio kosmoso nei tuo pa darbismuto ir kelis bulinti.

Dauguma internetifinansavimo intensyvumas siekia 70%. rių abejoja, ar busprieš užtikrintas Daug namų darbų atsidūrė metus, rod irreitingą japonai pasiekė apie 2–3%). nori įrodyti, kad technologija lų centras pateikė 200.000 agentūras. partnerių nerado geriausia –Lietuva balsavimą pasisakančių Seimo savimo sistemos saugumas. ankstesniame – 2014–2015 m. progra- klientus „Viena iš galimų šios me- veikia. es skatina mokslinin- eur vertės projekto paraišką norėdamas aprašyti savo iš- reguliavim bei dar ir kelis duomenys džiagos pritaikymo sričių kus bendradarbiauti su verseuropos kosmoso agentūrai ir radimą ir paruošti jį gamybai, rių abejoja, ar bus užtikrintas Daug namų darbų vasarį Lietuvos gyventojų apmos „Horizontas 2020“ etape dalyvavuplanus porai VASARIS VERSLO ŽINIOS VERSLO KLASĖ moks– dujų jutikliai. sumontavus lu ir paversti bazinius tyrimus2017 laimėjo konkursą.

Fizinių ir technologijos 43 antrąjį m savimo sistemos saugumas. ankstesniame – 2014–2015 progra- klientus usa parodė, kad 56% tautiečių sios ir finansavimą gavusios m. bendrovės bei tokius jutiklius palydovuose, produktais. tiesa, prietaisų lietuviai lų centras pateikė 200.000 siekė vos 0 į priekį.

Lietuvosinternetu. gyventojų(VŽ) apmos „Horizontas 2020“ etape dalyvavuavasarį už balsavimo „saulės vėjo aruodai“ vadovas ignas metų galima stebėti, kur planetoje „didelių įsipareigojimų pri- bent kol kas kurti neketina, jie eur vertės projekto paraišką mečio rezu planus porai usa parodė, kad 56% tautiečių sios ir finansavimą gavusios bendrovės aukščiau už Latviją bei Estiją.

ES parama :: Dėl finansavimo tenka visos Europos įmonėmis

PMS

CMYK

ES parama :: Dėl finansavimo tenka visos Europos įmonėmis ES parama :: Dėl finansavimo tenka visos Europos įmonėmis

PMS

#be1e2d

200 c

HEX

PMS

C M Y K

15 100 90 10

CMYK

C M Y K

CMYK

100 85 46 11

Mob Didina saulės šie m elementų našumą

– 16 mlrd. EUR

#204064

s Europos įmonėmis

654 c

#be1e2d

200 c

HEX

PMS

#204064

654 c

Pramonei technologija dar per brangi

•

•

• •

•

• •

•

Mob šie m

Ar pasirengę?

ŠMANi ŠMANI LiETUVA LIETUVA

iŠMANi LiETUVA

iŠMANi iŠMANi LiETUVA 32-oje vietoje LiETUVA

tema

Dovaidas Pabiržis

Juditos Grigely tė s (V Ž) nuotr .

Kokią JAV ekonomiką palieka

Barackas Obama Dvi Baracko Obamos prezidentavimo kadencijos jau tapo istorija. Dėl užsienio politikos ir globalios pasaulio tvarkos 44-asis JAV prezidentas palieka daugiau neaiškumo, nei rado, užtat jo ekonomikos politika sulaukia palankesnių vertinimų.

44

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARIS 2017

Darbo rinka, darbo našumas ir inovacijos Baracko Obamos valdymo metais nebuvo plėtojamos taip sparčiai, kaip norėtųsi. „ R e u t e r s “ nuotr.

P

aveldėjęs pasaulinės krizės sugniuždytą JAV ūkį, prezidentas sugebėjo gana greitai vėl pastatyti šalį ant augimo bėgių.

Kita vertus, atsigavimas nebuvo toks spartus, o ilgalaikės struktūrinės šalies problemos nuvedė prie Donaldo Trumpo išrinkimo.

Kai prezidentas B. Obama 2009 m. sausio 20 d. pradėjo savo kadenciją, JAV finansų sistema buvo ant prarajos krašto, maždaug 800 tūkst. amerikiečių kas mėnesį prarasdavo darbą, o BVP rodikliai sparčiai ritosi žemyn.

Kad suvaldytų didžiausią pokario ekonomikos krizę, kai kurias priemones jau buvo pradėjusi įgyvendinti prezidento George’o Busho administracija, kuri ėmėsi 168 mlrd. dolerių vertės ekonomikos skatinimo programos. Tačiau tai pasirodė per mažai veiksminga arba per lėtai veikianti priemonė, ir respublikonai netrukus ėmė priešintis panašioms ūkio skatinimo priemonėms.

Prezidentas B. Obama jau po mėnesio valdžioje pradėjo kitą – 831 mlrd. dolerių apimties – fiskalinio skatinimo programą, skirtą investicijoms į infrastruktūrą ir darbo vietoms kurti. Naujojo prezidento administracija ėmė gelbėti šalies bankų sistemą, tam buvo išleista dar per 700 mlrd. dolerių.

Sutariama, kad B. Obamos fiskalinio skatinimo programa galėjo būti didesnė ir nukreipta tikslingesnėmis kryptimis, tačiau šį prezidento žingsnį dabar ekonomistai vertina kaip efektyvią krizės suvaldymo priemonę.

Greitai prarado daugumą Tačiau B. Obama, nors vis dar turėdamas tvirtą demokratų daugumą Kongrese, per kitas 200 dienų poste nepriėmė iš esmės jokių naujų ekonomikos politikos ar mokesčių reformų iniciatyvų ir nukreipė dėmesį į sveikatos apsaugos sistemos pertvarką.

Populiariai ši programa paprastai vadinama „Obamacare“. Pagal ją 20 mln. iki tol neapdraustų amerikiečių gavo sveikatos draudimą. Tiesa, kritikai atsako, kad tai kartu išaugino draudimo kainą, o 30 mln. JAV gyventojų ir toliau jo neturi. Be to, daugumą Senate ir Atstovų Rūmuose užsitikrinę respublikonai visą laiką ketino esmingai pertvarkyti arba iš viso naikinti „Obamacare“ programą. Šis trumpas laikotarpis buvo vienintelis, kai buvęs prezidentas turėjo tokią plačią politinę paramą. 2010-aisiais demokratai prarado daugumą Kongrese ir realių reformų įgyvendinimas pasidarė kur kas sudėtingesnis, nes kone kiekvienu klausimu teko ieškoti respublikonų pritarimo. Tais pačiais metais dar buvo priimtas vadinamasis Doddo–Franko aktas, skirtas finansinio sektoriaus veiklos aplinkai ir priežiūrai sugriežtinti, tačiau tai nebuvo tokia reakcija į 2007–2009 m. įvykius, kokios tikėjosi JAV visuomenė.

2017 VASARIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

45

visuomenė

>>

Brokuotas produktas trenerių rinkoje Praėjusiais metais pasidaviau ir susikūriau „Instagram“ paskyrą. Draugė sakė, kad man labai pasisekė, nes sportininkės statusas garantuoja padorų sekėjų skaičių.

J

i liepė įrašyti #workout arba #runforfun grotažymes prie nuotraukų iš treniruočių. Sportas tapo madingas ir sprendžiant iš kasdien 24 valandas per parą veikiančių sporto klubų populiarumo, įvairių bėgimų dalyvių ir sveikos gyvensenos reklamos skaičiaus, dar kurį laiką toks išliks.

Didesnė sportinių užsiėmimų paklausa lėmė tai, kad išaugo ir jų pasiūla. Tačiau Juozas Skernevičius, biomedicinos ir socialinių mokslų daktaras, buvęs sportininkas ir nusipelnęs treneris, mano, kad pasiūlymų skaičius dar negarantuoja jų kokybės. Anot jo, augant visuomenės susidomėjimui sportu, atsirado ir norinčių užsidirbti greitų pinigų. „Didelė dalis vadinamųjų specialistų dažnai kalba įtaigiai, bet teisingai – ne visada. Klaidos kitose gyvenimo sferose nėra tokios sunkios

52

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARIS 2017

Sofija Korf

A sm e nini o a r c h y v o n u o t r .

kaip sporto praktikoje. Net ir medicinoje. Jei nepavyksta išgydyti sergančio žmogaus, našta vis tiek mažesnė nei sveiką žmogų pavertus ligoniu. Aš netgi kartais skirstau trenerius į tokias kategorijas: treneris žudikas, kuris tiesiogine reikšme gali nužudyti, treneris žalotojas, galintis traumuoti, treneris „nieko gero“, neduodantis tinkamo krūvio ir tik užimantis laiką, neblogas treneris, duodantis naudos, ir supertreneris, moksliškai pagrindžiantis visą savo veiklą“, – sukiodamas rankose rašiklį ištaria J. Skernevičius prie didelio stalo Lietuvos edukologijos universiteto laboratorijoje. Būdamas 85-erių jis jau pusę amžiaus atlieka sportininkų tyrimus.

Jūsų suskirstymas skamba labai įdomiai, bet kaip paprastam žmogui at-

„Renkantis, pas ką treniruotis, reikėtų suvokti, kokių tikslų sieki“, – sako profesorius Juozas Skernevičius.

S o fij o s K o r f n u o t r .

Kartais atrodo, kad šiandien dalis visuomenės mano: „Jei judu, sportuoju – viskas savaime yra gerai“, bet Taip nėra. S o fij o s K o r f n u o t r .

Aš skirstau trenerius į tokias kategorijas: treneris žudikas, treneris „nieko gero“, neblogas treneris ir supertreneris.

skirti vadinamuosius supertrenerius, kai pasiūla tokia didelė?

Norintiems pasirinkti tinkamą trenerį patarčiau iš pradžių pasikalbėti su juo, galbūt netgi iš anksto parengti klausimus. Tuomet atėjus į pratybas nebijoti paklausti, ką duoda konkretus pratimas, kodėl jį reikia atlikti būtent taip, kokios savijautos tikėtis kitą dieną. Jei treneris nesugebės atsakyti į šiuos klausimus, geriau atsiprašyti ir išeiti. Tai reiškia, kad šis žmogus mato darbą tik mechaniškai ir nesuvokia, ką koks veiksmas suteikia sportuojančiojo kūnui ir psichikai.

Ką turite omenyje sakydamas „mato darbą tik mechaniškai“?

2017 VASARIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

53

visuomenė

Riedlente per Europą Jei reikėtų rinktis – praktika perspektyvioje pradedančiojoje įmonėje pagal specialybę ar pasaulio nežinomybė su kuprine ant pečių, ką pasirinktumėte? Panašią dilemą praėjusį pavasarį išgyveno industrinių technologijų vadybą studijuojantis vilnietis Justinas Gecevičius.

A

nkstų praėjusių metų liepos 19-osios rytą jis leido ne gerdamas karštą kavą prabanga tviskančiame biure Vilniuje, bet šalia judrios gatvės, išskleidęs ryškų skėtį su užrašu „Varšuva“. Taip prasidėjo Justino 53 dienas trukusi vieniša kelionė po Europą.

Sėdėjimą iškeitė į klajojimą „Užrašų knygelėje esu sudaręs svajonių ir gyvenimo siekinių sąrašą. Vienas jų buvo važiavimas autostopu. Neplanavau jo išpildyti taip greitai – tikėjausi, kad vasarą leisiu atlikdamas poros mėnesių tarptautinę praktiką, – pasakojimą apie netikėtai tikėtą nuotykį pradeda Justinas. – Tačiau kai praktikos galimybė atkrito dėl įmonės va-

56

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARIS 2017

Miglė Marija Galvonaitė

A sm e nini o a r c h y v o n u o t r .

dovų nenoro priimti studento trumpam, dviejų mėnesių laikotarpiui, nusprendžiau keliauti.“ Keliavimas, naujų vietų atradimas – aktyviam studentui jau seniai pažįstama sritis. Jis – vienas migrantų, studijuoti į didelį miestą – Vilnių – atkeliavusių iš Lietuvos pakraščio – Palangos. Galiausiai net ir Vilniuje jam pritrūko veiklos. Ieškodamas vis įspūdingesnių krantų, pašnekovas švartavosi įvairiuose pasaulio kraštuose. „Visada buvau aktyvus moksleivių organizacijų narys. Vėliau įstojau į tarptautinę AIESEC organizaciją. Jos nariai nemažai keliauja po pasaulines konferencijas, pavyzdžiui, Indijoje“, – apie tolimesnius žygius kalba Justinas. Šios kelionės su studentų organizacija

Taupydamas laiką ir nekantraudamas kuo greičiau pasiekti vis naujas vietas, Justinas per Europos miestus keliavo riedlente.

Keliavimas, naujų vietų atradimas – aktyviam studentui jau seniai pažįstama sritis.

Riedlente per Europą

sustiprino jo pasitikėjimą savimi ir paskatino, pakilus nuo patogios kedės, išeiti į kelią.

Privati praktika pas devyniolika verslininkų Justinas savo istoriją pasakoja per pirmąją 2017 m. pūgą nedidelėje Vilniaus arbatinėje.

Nors šiandien vis populiariau iškeliauti be jokio tikslo, Justino kelionei šis apibūdinimas netiktų. „Nesu tas žmogus, kuris klajotų tiesiog iš idėjos. Visada žvelgiu, kokios naudos man tai galėtų duoti“, – teigia jis. „Pastaruosius trejus metus mokausi verslo. Pasikalbėjęs su šioje srityje dirbančiu mentoriumi, nutariau, kad puiki išeitis keliaujant – pakalbinti užsienio verslininkų.

Mąsčiau, kad vėliau šiuos interviu galėčiau panaudoti kaip mokomąją medžiagą, padedančią suvokti verslo pasaulį“, – išsikeltą tikslą išdidžiai pristato keliautojas.

Turbūt daugelis mintyse jau pradedate piešti Justiną su kuprine, pilna geram interviu reikalingos technikos – mikrofonų, kamerų, šviesų. Pasidomėjus apie pokalbiams įrašyti naudotas technologijas, Justinas paaiškina, kad interviu ir kelionės akimirkas fiksavo nauju, kokybiškai filmuojančiu išmaniuoju telefonu, o geresnę garso kokybę išgaudavo užsidėjęs ausines su mikrofonu. „Pirmąjį gyvenime vaizdo pasakojimą taip pat montavau tik pradėjęs keliauti“, – priduria jis.

Kartais, atvykęs į naują miestą, būsimasis verslininkas neturėjo laiko pramogoms ar

naujų draugų paieškai, nes privalėjo skubėti į iš anksto sutartą susitikimą su įkvėpėjais.

Siekdamas kiek įmanoma labiau pasimokyti iš jų, Justinas domėjosi verslininkų gyvenimo priešistore, verslo idėja, jos kaita, investicijų pritraukimo būdais, svarbiausiomis pamokomis kuriant verslą. „Pats turiu minčių pradėti verslą, todėl patarimai, kaip tai daryti, ir galimybė dalytis idėjomis buvo labai naudingi“, – teigia pašnekovas. Interviu ne tik praplėtė jo žinias, bet ir sukūrė apčiuopiamų karjeros galimybių: „Dabar nuvykęs į dalį įmonių jau galėčiau gauti ten darbą. Vienas kalbintų žmonių siūlė prisidėti prie komandos ir vadovauti naujam projektui.“ Kalbindamas kolegas užsienyje, Justinas ne tik klausėsi, bet ir

2017 VASARIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

57

laisvalaikis Šalis, kurioje nėra vietos karvėms

>> Vien Taipėjuje yra apie 1000 šventyklų – dažnai jos stovi netikėtose vietose.

V y ta u t o V. Ž e iman t o (VŽ) nuotr.

Taivano teritorija – du kartus mažesnė už Lietuvos, tačiau šis taškas pasaulio žemėlapyje per daug svarbus Kinijai, kad ši galėtų jį ignoruoti ar sunaikinti.

T

aivane gyventojų tankis – vienas didžiausių pasaulyje. Vertinant pagal pajamas ir kainas, jie gyvena vidutiniškai ketvirtadaliu geriau nei mes.

Kitaip tariant, ši šalis maža, bet sveria daug, todėl daro didelę įtaką Kinijai, o ši Taivaną prie savęs traukia didele gravitacine jėga. „Jeigu atimsime teritoriją, kurią užima kalnai, o jie driekiasi per pusę salos, pamatysime, kad viename kvadratiniame kilometre Taivane vidutiniškai gyvena 2800 žmonių“, – skaičiuoja Wu Rong-chuanas, Rygoje esančios Taivano atstovybės Baltijos šalims vadovas. Lietuvoje vienam kvadratiniam kilometrui tenka 43 gyventojai.

Taivanas neturi gamtos iškasenų, todėl svarbiausiu savo turtu taivaniečiai vadina žmones – dvigubai mažesnėje už Lietuvą saloje gyvena 23 mln. gyventojų.

60

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARIS 2017

Vytautas V. Žeimantas

V ladimi r o I van o v o ( V Ž ) n u o t r .

Karvių ganykloms vietos lieka nedaug, todėl pieno produktus, taip pat jautieną tenka gabentis jūra. Jie yra arba labai brangūs, arba jų nėra iš viso.

Taivane lankantis su dešimties žurnalistų grupe iš Vidurio ir Rytų Europos Taivano užsienio reikalų ministerijos kvietimu, iš karto į akis krinta taivaniečių aistra krepšiniui. Po beisbolo tai antra pagal populiarumą sporto šaka.

Sostinėje Taipėjuje krepšinio aikštelėms vietos atsiranda po tiltais ir kitose ne visai įprastose erdvėse. Čionykščiai tvirtina, kad krepšiniui daug vietos nereikia, o tai didelis pranašumas didmiestyje. Pasiekti rimtesnių laimėjimų tarptautinėse arenose trukdo mažas ūgis. Neatsižvelgiant į tai, vietos krepšinio varžybas televizorius rodo nuolat. Šis žaidi-

Taivaniečius galima priskirti prie viršvalandžių visuomenės.

mas į šalį pateko iš JAV apie 1922-uosius.

Tuos, kurie dar abejojo dėl JAV ir Taivano santykių svarbos, turėjo įtikinti naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo ir pernai išrinktos Taivano prezidentės Tsai Ing-wen pokalbis telefonu netrukus po to, kai JAV buvo paskelbti rinkimų rezultatai. Naujoji Taivano prezidentė pasisako už šalies nepriklausomybę.

Po šio pokalbio vienintelis Kinijos lėktuvnešis jau du kartus kirto 180 km pločio sąsiaurį, skiriantį Taivaną nuo Kinijos. Bara­ ckas Obama, dar būdamas JAV prezidentu, pabrėžė, kad Taivanas Kinijai svarbus kaip niekas kitas, todėl JAV politikos pasikeitimai šioje srityje gali turėti rimtų padarinių.

Anot B. Obamos, dabartinis JAV ir Kinijos

susitarimas dėl salos autonomijos iki šiol sugebėjo išsaugoti taiką. Tačiau D. Trumpo komanda nusiteikusi gerokai griežčiau.

Anot jos atstovo, Kinijai negalima leisti ginčytinose teritorijose statyti dirbtinių salų, o prie pastatytų Kinijos negalima prileisti.

Laivuose – tonos aukso Po komunistų revoliucijos pergalės Kinijoje kovą pralaimėjęs Gomindanas (Kinijos nacio­nalinė partija, KNP) pasitraukė į Taivano salą su keliais milijonais kinų. Tuomet būtent Taivanas tarptautinėje bendruomenėje atstovavo Kinijai, o ne komunistinė Kinijos Liaudies Respublika.

Iki 1971 m. Taivanas net turėjo vietą Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryboje. Tačiau

Kinijos reikšmė nuolat augo ir JAV pripažino Kinijos Liaudies Respubliką, o Taivanui vietos neliko ne tik JT Saugumo Taryboje, bet ir pačiose JT, taip pat daugelyje tarptautinių organizacijų, Interpole taip pat.

KNP, traukdamasi iš Kinijos, turbūt buvo pati turtingiausia partija pasaulyje. Laivuose buvo gabenamos 138 tonos aukso ir istorinių vertybių, kurios dabar eksponuojamos Taivano muziejuose.

Nors Taivanas turėjo demokratinę konstituciją, ilgą laiką demokratija saloje nekvepėjo.

KNP vadovas Chiang Kai-shekas buvo išrinktas Taivano prezidentu 1954, 1960, 1966 ir 1972 metais. Ši partija vadovavo šaliai iki 1987 m. – ji turėjo savo bankus, televiziją.

2017 VASARIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

61

laisvalaikis

Pamirškite slides

Snieglentės suvokiamos kaip „pavojinga“ veikla.

Kitaip turbūt nei, tarkime, slidinėjimas, kuris yra „normalus“.

Pripažinkite – snieglentės yra „krūta“.

Taip atrodo ne tik žiūrint „RedBull“ reklaminius klipus. Ant lentos užsilipęs šauniu ekstremalu jautiesi nuo pat pirmųjų posūkių.

B

e to, sakoma, kad su snieglente galima smagiai apsivožti. Ir net jei šis sportas nėra toks pavojingas, kaip kartais įsivaizduojama, galimybė prisitvoti visuomet prideda žavesio bet kuriai laisvalaikio veiklai.

Vos pažvelgus į snieglentes tampa akivaizdu, kad jos yra giminingos riedlentėms ir banglenčių sportui – išties šie du yra snieglenčių mama ir tėtis.

Pirmosios snieglentės pasirodė septintajame praėjusio amžiaus dšimtmetyje, kai Shermanas Poppenas JAV, Mičigano valstijoje, sujungė dvi vaikiškas slides. Prie jų priekio buvo pritvirtinta virvė, už kurios buvo galima laikytis, ir to pakako, kad „Brunswick Corporation“ parduotų milijoną šių „snurferių“ per dešimtmetį.

64

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARIS 2017

LEONAS VAITIEKUS LENOKAS

Ankstyvieji entuziastai ir žiemą nuobodžiaujantys užkietėję riedlentininkai, tokie kaip Tomas Simsas, ėmė tobulinti „snurferio“ dizainą, kol Jake’as Burtonas Carpenteris 1977-aisiais varžybose pasirodė su lenta, prie kurios buvo pritaisytos kilpos kojoms įkišti.

Pajutus šio dizaino potencialą į snieglenčių gamybą suplūdo technologijos, iki tol taikytos prabangiame slidinėjimo sporte. Taip ilgainiui susiformavo tai, ką šiandien vadiname snieglente.

Slidininkai ir snieglentininkai niekada dorai nesutarė. Snieglentės ilgą laiką (iki devintojo dešimtmečio vidurio) JAV nebuvo įleidžiamos į slidinėjimo kurortus, ir tik ekonominė būtinybė privertė juos atverti duris visiems, kas norėjo susimokėti už keltuvą. Viena vertus, slidinėjimas ilgai buvo elitinis spor-

J u di t o s G r i g e ly t ė s ( V Ž ) nuotr.

Net ir kelių valandų užteko suprasti, kad snieglentės yra „krūta“.

Pokemonai neša papildytosios realybės deglą

tas, o snieglentininkai toli gražu nepriklausė elitui. Kultūrinių judėjimo įtakų sąraše nerasite nieko, kas tiktų Davoso ekonomikos forumo užkulisiams, – viskas prasidėjo nuo hipių, vėliau atsiskleidė pankai, dar vėliau į judėjimą ėmė skverbtis ir hiphopo kultūra. Tiesa, disko stiliaus klykiančios žalios, rožinės ir oranžinės spalvos aksesuarai niekada nedingo iš snieglentininkų garderobo.

Tam, kad prabangių kurortų lankytojai nesijaustų nejaukiai, kai kurie kurortai snieg­ lenčių neįsileidžia ir šiandien.

Ilgainiui išryškėjo ir dvi snieglenčių sporto įtakos ir plėtojimosi kryptys – slalomas (slidinėjimo paveiktas) ir laisvojo stiliaus varžybos, kai čiuožiama ilga rampa atliekant akrobatinius triukus (riedlentės ir

bang­lentės čia paliko savo žymę). Snieglentės jau 1985-aisiais pasirodė didžiuosiuose kino ekranuose – Džeimso Bondo franšizės filme „A View to a Kill“, kur T. Simsas dirbo Bondo kaskadininku. Snieglenčių sportas stambiausiu formatu pirmą kartą debiutavo 1998-ųjų žiemos olimpinėse žaidynėse Nagane, Japonijoje. Buvo rungiamasi laisvojo stiliaus ir slalomo rungtyse.

Pirmąją laimėjo šveicaras Gianas Simmenas, kuris atlikdamas triuką pametė šalmą ir akinius, – tai buvo ne tik pirmasis jo aukso medalis olimpinėse žaidynėse, bet ir pirmasis kada nors laimėtas tarptautinis turnyras. Viskas galėjo pasisukti ir kitaip, tačiau viena ryškiausių snieglenčių pasaulio žvaigždžių – norvegas Terje Håkonsenas –

išvadino Tarptautinį olimpinį komitetą (TOK) mafija ir žaidynes boikotavo.

Slalomo rungties baigtis buvo dar kurioziškesnė. Kanadietis Rossas Rebagliati laimėjo auksą, tačiau jo triumfas netruko ilgai – jo kraujyje buvo rasta dopingo. Na, bent jau taip buvo pavadinti marihuanos likučiai. Vėliau sportininkas pasiteisino, esą šios medžiagos jo organizme atsirado dėl buvimo kambaryje, kuriame gausiai rūkyta „žolė“. Kadangi TOK nebuvo specialiai išskyręs marihuanos kaip dopingo (ar buvo rasta kokia nors teisinė kliautis), aukso medalį jis galėjo pasilaikyti.

Taip hipiai, banglentininkai ir pankai užlipo ant olimpinės pakylos.

Bet štai koks reikalas. Žiema man visuomet buvo laikotarpis be sporto. Slidžių nieka-

2017 VASARIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

65

laisvalaikis

Viliotinio Europai receptas: „Cadillac“ Kai vadovui ateina metas rinktis naują automobilį, 9-iems iš 10-ies (o gal net ir visiems 10-iai) prieš akis tuoj išsirikiuoja Europos šalyse veikiančių gamintojų pavadinimų eilė.

Dažnai ten pat įrašomi Japonijos automobilių gamintojų vardai. Ir beveik niekada tie, kurių kilmės šalis – JAV.

Š

tai kad ir pernai drauge su Rolandu Viršilu, bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ vadovu, rinkdami „CEO automobilį“ važinėjome didžiuoju „Cadillac Escalade“. Pagyrų šiam p. Viršilas negailėjo, tačiau atsakydamas į klausimą, ar tokį rinktųsi sau, dvejojo. Mat jau kelintas iš eilės jo turimas tarnybinis – BMW, ir „Cadillac“, nekreipiant dėmesio į konkretų modelį, yra absoliučiai kitoks nei Europoje gaminami prabangos segmento modeliai.

Kol Europos gamintojai bando unifikuoti gaminamus automobilius ir prabangą pabrėžti subtiliomis detalėmis, amerikiečiai stengiasi išsiskirti visais galimais būdais. Kol europiečiai montuoja pypsinčius atstumo daviklius, amerikiečiai, tokie kaip „Cadillac“, nusprendžia, kad pypsėjimas ne tai, kas tinka

68

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARIS 2017

DINA SERGIJENKO

j u di t o s g r i g e ly t ė s ( V Ž ) N UOTR .

prabangiam ženklui, todėl artėjant prie kliūties vibruoti priverčia sėdynę. Skirtumus būtų galima vardyti be galo, o tiesa yra ta, kad Amerikoje gimę automobiliai, pradedant jų gamybos filosofija ir baigiant važiavimo savybėmis, skiriasi vieni nuo kitų tiek, kad net liberaliausių pažiūrų vairuotojas, pasivėžinęs amerikietiška transporto priemone, nusprendžia nenusisukti nuo tradicijų ir rinktis gamintą Europoje.

Japonijoje arba apskritai Azijoje įsikūrę automobilių gamintojai gana anksti suprato, kad, norint užkariauti rinką, reikia jai pasiūlyti tai, prie ko ji pripratusi. Tad, pavyzdžiui, „Toyota“, „Nissan“, „Mazda“ ganėtinai anksti pritaikė savo transporto priemones Europos vartotojų poreikiams: jas padidino, perkėlė į reikiamą pusę vairą, ėmė montuoti dyzeli-

„Cadillac XT5“ – lygiavertis konkurentas tokiems modeliams kaip BMW X5, „Audi Q7“ ar „Volvo XC90“. V L A D I M I RO I VA N O V O (VŽ) nuotr .

Keturių varančiųjų ratų pavara amerikiečiui nebuvo joks iššūkis – XT5 užtikrintai kabinosi ratais į sniegą.

Viliotinio Europai receptas: „Cadillac“

nius variklius, pritaikė dizainą europiečių skoniui, netgi perkėlė gamybą į Europos šalis. Prieš kelerius metus iš paskos nusekė ir Pietų Korėjos gamintojai „Hyundai“ ir „Kia“, o jų sprendimas neliko nepastebėtas – žaibiškai Europos keliuose atsirado šimtai didesnių ir mažesnių šių gamintojų automobilių, o ekspertai ėmė kalbėti, kad kai kurie jų – net geresni nei Europos senbuvių.

Amerikiečiai taikstytis su europiečių įnoriais nelinkę. Pavyzdžiui, „General Motors“ prieš kelerius metus nusprendė, kad jei Europos pirkėjai nenori leisti pinigų „Chevrolet“, jie čia ir nebus parduodami. „Cadillac“ taip drastiškai nesielgia, tačiau skaičiai toms bendrovės galvoms, kurios atsakingos už prekybą Europoje, džiaugsmo nekelia.

Nuo 2009 iki 2014 m. parduotų „Cadillac“ skaičius mažėjo ir tik 2015 m. ėmė iš lėto augti, kiek geresni ir praėjusių metų rezultatai. Šiokį tokį nusivylimą Europos rinka rodo ir „Cadillac“ vadų planai, išdėstyti 2015 m. pabaigoje. Jie priėmė sprendimą investuoti į plėtrą bei augimą Kinijoje ir Rusijoje – rinkose, kuriose demonstruoti statusą ir pabrėžti socialinę padėtį milžiniškais prabangiais automobiliais, išskirtiniais ženklais vis dar populiaru. Europai skirti dėmesio bendrovė planuoja... po 2020-ųjų.

Visgi postūmių yra. Nors kol kas „Cadi­ llac“ didžiausią dėmesį skiria ne Senajam žemynui, prabangių automobilių gamoje atsirado modelių, kuriuos vairuojant justi Europos didžiosios automobilių gamintojų tri-

julės – BMW, „Audi“ ir „Mercedes-Benz“ – įtaka. Kalbu apie šviežiausią „Cadillac XT5“ visureigį, Lietuvoje debiutavusį praėjusių metų pabaigoje.

Ne platyn, o aukštyn „Cadillac“ rengdamas savo pasaulio užkariavimo planą į naujų modelių kūrimą investavo apie 12 mlrd. dolerių (11,23 mlrd. eurų), ir XT5 modelis – vienas investicijų rezultatų. Šis – nebe perdėm didelis, „Escalade“ lygio visureigis, beje, pasirinkę jį standartinės įrangos, gausite tik priekinius varančiuosius ratus.

Savo stotu XT5 primena BMW X5, „Audi Q7“, „Volvo XC90“ visureigius. Pastačius automobilius greta – atrodo net didesnis

2017 VASARIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

69

laisvalaikis

Pagiriamasis žodis cepelinams Negaliu pakęsti, kai kas nors vadina cepelinus nelietuvišku patiekalu.

Dažniausiai tokių žmonių argumentai būna gana primityvūs.

Faktas, kad cepelinus verda visoje Lietuvos teritorijoje, visuose regionuose, daugiau ar mažiau vienodai, ir tai, jog šis patiekalas labai paplitęs ir jau mažiausiai šimtą metų nesikeičia, liudija, kad cepelinai – vis dėlto mūsų. H e r ka u s M ila š e vi č ia u s n u o t r .

M

a ž daug tokie: ir lenkai, ir baltarusiai gamina beveik identišką patiekalą; patiekalas atėjo pas mus iš Vokietijos per žydus; bulviniai valgiai apskritai negali būti „lietuviški“, nes bulves mes pradėjome auginti tik XIX a. pradžioje, vadinasi, tai apskritai „nelietuviška“, mums svetima daržovė; cepelinai – kalorijų bomba ir apskritai žiauriai neskanu.

Keista, bet paklausti, kokie patiekalai jiems skaniausi, tokie žmonės, manieringai atlenkę mažąjį pirštelį, ima pasakoti apie nigirių sušius bei giodzu koldūnus ir kaip Lietuvėlėje absoliučiai niekas nemoka jų tinkamai paruošti.

Laikantis tos pačios logikos, lietuviai savo virtuvėje neturi beveik jokių tikrų, tik

72

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARIS 2017

GIEDRIUS VILPIŠAUSKAS

jiems būdingų patiekalų. Koldūnai, balandėliai? Na, baikit, tai vis atvežtiniai valgiai.

Visus patiekalus iš kviečių irgi iš karto galime drąsiai atmesti – tokie kviečiai, kokius mes įpratę matyti, Lietuvos teritorijoje atsirado palyginti neseniai, o iki tol buvo auginamos tik žieminės kviečių rūšys, iš kurių miltų pavykdavo iškepti nebent paplotėlius. Rugiai atsirado tik VIII a., vadinasi, ruginė duona – irgi „nelietuviška“, atvežta iš kitur, ypač turint omenyje, kad ir kitos šalys ją tokią kepa. Kas tuomet mūsų, tikra?

Sorų (arba vadinant senoviškai – prosų) košė, vytinti žiobriai ir raugintas kumelės pienas? Iki minkštumo ištroškintos briedžio lūpos ir su medumi virtos meškos letenos – štai tie mūsų tikrieji patiekalai, ku-

Virtuvė, kaip ir gyva kalba, nuolat kinta, plėtojasi.

Pagiriamasis žodis cepelinams

riais turėtume didžiuotis, patys mėgautis ir vaišinti į mūsų šalį atvykusius svečius?

Gyva virtuvė Ne, mielieji. Virtuvė, kaip ir gyva kalba, nuolat kinta, plėtojasi, ir nėra, ko gero, nė vieno patiekalo, kuris išliko vienodai populiarus nuo pat atsiradimo iki šių dienų. Be to, kaip dviejuose kaimuose, nutolusiuose vienas nuo kito vos per pusdienio kelionės vežimu atstumą, žmonės kalbės beveik taip pat, bet vis dėlto žodžius tars kiek kitaip, taip ir to paties tradicinio valgio skonis tuose dviejuose kaimuose gali būti skirtingas.

Ką ten, kartais net ir vieno kaimo šalia stovinčiose trobose grucės ar šiupinio gaminimas gali skirtis. Žiūrint iš šios pozicijos, pats

faktas, kad cepelinus verda visoje Lietuvos teritorijoje, visuose regionuose, daugiau mažiau vienodai, ir tai, jog šis patiekalas labai paplitęs ir jau mažiausiai šimtą metų nesikeičia, liudija, kad cepelinai – vis dėlto mūsų.

Netgi jų pavadinimas yra autentiškas ir būdingas tiktai Lietuvai. Cepelinai, pavadinti grafo Ferdinando von Zeppelino, specifinės formos dirižablio išradėjo, vardu, tokį pavadinimą galėjo gauti ne anksčiau nei XIX a. pradžioje, kai būrai lietuviai pirmą kartą gyvenime išvydo šiuos iš prūsų žemės atskridusius orlaivius. Galima tiktai spėti tuomečius pokalbius: „O, žiūrėk, žiūrėk, kokie didžiuliai kleckai dangumi skrenda. – Eik tu, kloika, čia jo-

kie ne kleckai. Man Anupras pasakojo, jis prūsiškam laikrašty skaitė. Čia šitie, kaip ten juos... cepelinai!“ Beje, žemaičių iki šiol vartojamas žodis „kleckai“ – dar senesnis, šis pavadinimas atėjo greičiausiai su bulvėmis iš tos pačios Vokietijos. Todėl jeigu jau norime vadinti bulvinius cepelinus senoviškai, ko gero, reikėtų sakyti ne „didžkukuliai“, o „kartupelių kleckai“.

Būtent taip juos pervadino mūsų protėviai, išsivertę vokišką Kartoffelklöße arba tiesiogiai, arba per lenkišką kluski kartoflane.

Tačiau žinote, kas įdomu? XIX a. vokiškose kulinarijos knygose yra daugybė Kartoffelklöße receptų, bet man nepavyko rasti nė vieno, kuris siūlytų gaminti pailgos

2017 VASARIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

73

Ernestas Parulskis

Vaiv o s A b r o mai t y t ė s n u o t r .

Kelionių vadovas: Naujosios Akmenės spąstai Ši neįtikėtina ir gąsdinanti istorija prasidėjo 2009-ųjų žiemą, kai visi nuliūdo ir metė pirkti gerus daiktus. tą žiemą, kai krizė virto realiu, matomu ir juntamu taupymu, aš nieko ypatingo neveikiau, todėl vieno prekeivio ir savo bičiulio kvietimą padirbėti priėmiau nedvejodamas. Negausūs mano draugai visuomet sakydavo, kad man būdingas kriminalinis mąstymas, šeima tai vadino sukčiavimo genais, aš pats linkau save pozicionuoti kaip iniciatyvų avantiūristą.

Bičiulis vieno prekybos tinklo didesnėse parduotuvėse prekiavo skaniais, nuga įdarytais šokoladiniais batonėliais. Tai buvo nepigūs gardumynai, todėl jie iškart tapo sunkmečio aukomis. Mano draugas dar bandė juos dėlioti lentynose, tai aukščiau, tai dar kitaip, darė degustacijas, kai galiausiai nusprendė panaudoti jėgą. „Ir psichologiją“, – pridėčiau aš, nes jos reikėjo.

Mano jėgos pardavimų objektais tapdavo poros, atvažiavusios pirkti daug. Jų maršrutą atspėdavau lengvai – visi trys (vežimėlis, moteris ir vyras) kartu važiuodavo tik iki salės centro, kur pirkėjai savo vežimėlį palikdavo pirmą kartą, – viena smukdavo į pieno, sūrelių, jogurtų ir sūrių lentynų labirintus, kitas kruopščiai ir tiksliai apsirūpindavo mėsos gaminių skyriuje: keli dešrelių pakai, šio bei to

82

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARIS 2017

rūkyto ir vytinto. Sukrovę daiktus, jie pajudėdavo į kitą stotelę, kuri man jau nebebuvo svarbi, nes aš arba mesdavau juos kaip netinkamus, arba jau būdavau pasiruošęs akcijai.

Sprendimo momentas įvykdavo saldžių sūrelių šaldytuve – jei tų produktų mėgėja juos rinkdavo taupiai ir tiksliai, tik sau, aš nedelsdamas keisdavau stebėjimo objektą.

Man tiko tik maišelininkai, žmonės, kurie sudeda įvairių rūšių sūrelius į vieną plastikinį maišelį. Žinau, eilėse prie kasų jų itin nekenčia, ypač tų, kurie sugeba maišelį užrišti – kasininkei tenka jį atrišti, sūrelius išberti, kiekvieną nuskenuoti ir sudėti atgal. Ir visa tai vyksta stebint keliolikai neapykanta degančių akių. Bet man sūrelių valgytojų šeimos buvo svarbiausios. Jiems tereikėdavo savo vežimėlį palikti be priežiūros antrą kartą, ir aš į sūrelių rinkinį mikliai įkišdavau kelis savo bičiulio eksporto pavyzdžius.

Kas vykdavo toliau, jau maždaug papasakojau. Visi savaitei perkantys suvažiuoja vienu metu, pavargsta jie greitai, todėl į kasos eilę atsistoja jau susierzinę. Pavojingiausia sistemos akimirka laukdavo kraunant prekes ant konvejerio – kartais akyla moters akis pamatydavo neįprastą pakuotę ir ją daugiau mažiau triukš-

mingai pašalindavo. Bet šitaip atsitikdavo retai.

Prie kasos veiksmas vykdavo žaibiškai, o ir komanda prarasdavo vieningumą – viena laukia mokėjimo akimirkos, kitas virtuoziškai krauna maistą į maišus. Taip batonėliai ir praslysdavo, kiekvienas jų padidinęs mano draugo apyvartą penkiais litais, o mano piniginę – penkiasdešimčia centų. Mane, žinoma, gana greitai pagavo, kartu – ir mano draugą. Jam liepė iš prekybos tinklo susirinkti savo konditeriją ir keliauti lauk, o aš nusprendžiau likti.

Man patiko ir nuotaikingas darbas, ir aplinka. Panaudojęs įtaigą ir skaičiuotuvą, vienos parduotuvės vedėją įtikinau kūrybiškai pažvelgti į mano jėgos pardavimo strategiją, ją šiek tiek modifikuoti ir įdiegti naują rinkodaros taktiką, kurią pavadinau „Slapto pardavėjo programa (SPP)“. Gudresnis skaitytojas jau suprato, kad aš dariau tą patį – slapta dėliojau prekes į vežimėlius, tik naudojau platesnį asortimentą – man tereikėdavo dubliuoti prekes. Pavyzdžiui, vyras paima du salotų užpilus, aš pridedu trečią.

Arba – į vežimėlį lekia trys lašišų pakuotės, aš pavymui įmetu dar vieną.

SPP buvo visiškai saugi, nes tie reti įdėmūs čekių skaitytojai, atradę neplanuotą gausą,

Aidas Puklevičius

V ladimi r o I van o v o ( V Ž ) n u o t r .

Investuotojo gidas žaliems Jeigu jūsų kišenėje mėtosi tik antstolių laiškai ar liūdnesni už kyšininko sapną „Teleloto“ bilietai, praleiskite šias eilutes ir eikite iškart prie horoskopų. Šie patarimai skiriami tik tiems, kurie nori žaibiškai padauginti savo turtus ir kuriems neįdomi senovinė strategija „kapeika prie kapeikos, ir stosis turtai neregėti“. taigi turite vieną kitą atliekamą eurą ir norite jį padauginti. Nesidomėsime, kokie motyvai lemia šį jūsų apsisprendimą.

Gal jums patinka pats pinigų darymo procesas. Gal norite už sukauptus turtus išleisti savo memuarus ir juos padovanoti gimtojo miestelio bibliotekai. O gal ieškote lėšų naujam politiniam judėjimui, kuris po ketverių metų šluos amžinus protesto balsus.

Kaip jau sakiau, motyvai mūsų nedomina, mus domina investicijų kryptis. Taigi užmirškit viską, ką kalba bankų analitikai ir kitokie prašalaičiai apie startuolius, technologijas ir panašius blėnius. Šiemet atsisuksime veidu į pamatines vertybes ir sviestą ant duonos tepsime iš tradicinių verslų.

Pirmiausia siūlyčiau pasidomėti cementą

84

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARIS 2017

gaminančių bendrovių akcijomis. Kadangi žalia, tiksliau – oranžinė, šviesa Didžiosios Meksikos sienos statybai jau duota, pasaulio cemento poreikis išaugs 340 milijonų kubinių pėdų. Būtent tiek, tris kartus daugiau, nei prireikė Hooverio užtvankai, reikės supilti palei 1900 mylių ruožą su sąlyga, kad siena bus kokio pusantro metro pločio ir kokių šešių metrų aukščio.

Be cemento, vertėtų pasidomėti ir tais gamintojais, kurie pina vielas, gamina spynas, montuoja signalizaciją ir kitus gudrius dalykus, be kurių tokia valstybinės reikšmės siena bus tik nuobodi tvora.

Be cemento pramonės, šis įstabus projektas, kuris perkels apie 20 milijardų dolerių iš mokesčių mokėtojų į statybų pramonės kiše-

Sigita Šimkutė

V ladimi r o I van o v o ( V Ž ) n u o t r .

Septyni jaučiai Pabudo nuo keisto garso – lyg kas šlumštelėjo ant grindų ir nusirito mažutėmis kojytėmis po spinta.

Pašoko iš lovos tankiai alsuodamas, ranka nevalingai ieškodamas ginklo po pagalve. Prireikė kelių akimirkų susivokti, kad pabudo ne savo bute, Vilniuje, o vaikystės namuose, pas tėvą. tėvas buvo ligoninėje. Algimantui labai nepatiko, kai tėvas paskambino vidury darbo dienos, kaip tik po rimto susitikimo su valdyba. Ko reikia, jau žiojosi ištarti, kai išgirdo virpantį tėvo balsą – sūnau, blogai, labai blogai. Kas nutiko? Į ligoninę guldo, širdis... Algimantas nežinojo, ką sakyti, jo tyla buvo klaustukas – o ką aš galiu padaryti? Atvažiuok.

Važiuoti ne itin norėjo. Kaime senokai nebuvo, bet nujautė, kad tvartas iki šiol bus pilnas galvijų, kuriais reiktų pasirūpinti. Kiek kartų sakiau, parduok visus gyvulius ir nekvaršink man galvos, – ne, neatlyžo tėvas, negaliu dabar parduoti, nieko nemokės dabar, reikia iki pavasario palaukti.

Tiek to. Sutiko atvažiuoti ir porą dienų pabūti, kol tėvą lopys ligoninėje, jei seną sugrubusią širdį dar galima restauruoti. Tu ten viską rasi, niekas nepasikeitė, tik šieno duok po nedaug, kad netryptų į mėšlą, paskubomis išbėrė tėvas ir padėjo ragelį. Pokalbiai yra brangūs, reikia taupyti.

Algimantas tą vakarą neskubėdamas susirinko drabužius ir po trijų valandų kelionės aklinoje tamsoje įsuko į kiemą. Viskas atrodė svetima – pažįstama, bet ne sava. Amsius iš pradžių puolė loti, tačiau išgirdęs pažįstamą balso tembrą sulindo atgal į būdą.

Užtat iš tvarto sklido graudus baubimas. Algimantas pravėrė duris, pagrabinėjo sienoje esančio jungtuko, ir į jį sužiuro daugiau akių, nei tikėjosi, – septyni stambūs jaučiai. Riebiai nusikeikė. Atsargiai statydamas kojas, nes dar

86

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARIS 2017

nepersiavė, papešė šieno į ėdžias ir atsuko vandens čiaupą, sprangiai kosintį į per vidurį ištiestą lovį. Galvijai puolė godžiai ėsti ir gerti.

Namuose buvo šalta. Atrodo, tėvas kūreno krosnį prieš išvažiuodamas, tačiau neužstūmė kamino sklendės, ir visa šiluma išėjo Dievui į langus. Visos spintelės buvo nukrautos nešvariais puodeliais, lėkštėmis, visokiais gelžgaliais ir popieriais. Po motinos mirties greitai tapo aišku, kas namus tvarkydavo, o kas juos jaukdavo.

Algimantas paspyrė tuščią plastikinį butelį – susitvarkys rytoj. Pasiklojo lovą svetainėje su senu televizoriumi ir kiek pasivartęs užmigo. *** Skaistė atsitiesė kėdėje ir dar kartą pažvelgė į kalendorių – Valentino diena šiemet bus antradienį, vadinasi, neišsisuks kaip pernai, kai vasario 14-oji buvo sekmadienį. Labai nenorėjo tądien eiti į darbą. Geriau būtų sėdėti namuose ir nosies nekišti, kad nesutąsytų nuo ore tvyrančios meilės. Bet pasiimti laisvadienį neturėjo svarios priežasties – neturėjo vaikų, kuriuos reikėtų vežti į darželį ar mokyklą, išmargintus širdelėmis, taip pat nė vienam artimajam negrėsė planinė širdies ar smegenų operacija.

Kiek padvejojusi, parašė prašymą dėl atostogų visą šventinę savaitę, pritariamai linksėdama buhalterijoje, kad sutaupys vieną laisvadienį, nes ketvirtadienį būsianti vasario 16-oji – viena tų dienų, kai žmonės neina į darbą, bet nelabai supranta, kaip šią dieną derėtų švęsti. Ar cepelinų virimas ir plevė-

suojanti vėliava, ašaringos dainos ir graudūs žodžiai yra tai, kuo turėtume paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo dieną?

Skaistė nežinojo, ko imtis. Jos draugės lakstė po pasimatymus, kėlė vestuves ir iš naujo atrasdavo meilę visam gyvenimui, ne viena – po antrą ar trečią kartą, saldžiai suokdamos, kad horoskopai ir meilės burtai turi galią, kad žvaigždės niekada nemeluoja, jei jais tiki, tačiau Skaistei visi šie dalykai sunkiai sekėsi.

Paskutinė viltis sudužo per Naujuosius metus, kai sudegino lapelį, ant kurio buvo užrašiusi „Noriu ištekėti už Tomo ir būti amžinai laiminga“, ir pelenus subėrusi į šampano taurę skubiai išgėrė pasislėpusi už namo kampo, kol draugų kompanija šūkavo ir strakaliojo po kiemą leisdami fejerverką po fejerverko. Išlindusi pamatė, kad išrinktasis Tomas įsisiurbęs lūpomis su Naujaisiais metais karštai sveikino jos geriausią draugę.

Skaistė pribėgo ir be žodžių pastūmė mylimąjį. Draugė iškart atšoko ir pasislėpė už kitų nugarų. „Tu!“ – išsprūdo pro ašaras. Trenkė du kartus savo mažais kumštukais Tomui į krūtinę, o tada susikišo pirštus į gerklę ir išsivėmė čia pat draugams matant – visus naujamečius burtus Tomui ant batų. *** Visą dieną užsiėmė ūkio reikalais. Porą kartų šėrė jaučius, ryte dar pasitikslino pasilenkęs, ar tarp jų nėra kokios karvės, kurią reikėtų melžti. Algimantas neįsivaizdavo, ką

Jurga Vilpišauskaitė J u r g o s V il p i š a u skai t ė s n u o t r .

Palermo pagyros Senojoje Palermo dalyje, Albergheria kvartale, tarp Via Marqueda ir Corso Tukory įsispraudę brezentiniai raudoni skėčiai ryškiai nušviečia siauras viduramžių gatves.

Kas rytą septintą valandą į Ballaró turgų atvažiuoja ką tik nuskinti brokoliai, špinatai ir sicilietiškos cukinijos cucuzza, plonos ir ilgos kaip šventiniai balionai.

Gaudydamos orą ant prekystalių sugula žuvys, pačios plokščiausios vis dar išleisdamos silpną elektros srovę. Žuvys nuolatos šlakstomos vandeniu, ir šioje turgaus dalyje oras neįkaista.

Kraujai taškosi macelleria skyriuose, kur ant didelių kablių pamaunamos karvių ir

Palermo gatvė.

88

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARIS 2017

kiaulių galvos. Pyplys, valgydamas ledus batone, pro žalios mėsos kalną praeina užsidengęs akis.

Gaetano savo tavernoje, kaip ir kasdien, išneša stalus į gatvę. Jis pažįstamiems ruoš turguje pirktus mėsos kepsnius.

Užkandinėje jau paruošti pane con panelle.

Didelėse keptuvėse avinžirnių tešlos paplotėliai traukiami iš aliejaus ir su baklažano skiltele suvožiami su šviežia duona. Osterijoje susukti arrancine ant popieriaus palieka riebius pėdsakus. Atkąsto ryžių kukulio viduje ištįsta mocarela su kumpio gabaliukais, aplieta bešamelio padažu.

Pro šalį praburzgęs triratis sunkvežimis

platesnėje gatvėje sustoja. Vairuotojas atidaro priekabą ir rėkdamas „ką tik iš krosnies“ į vitriną deda pusryčius – sfincione – storą duoną, apkeptą su pomidorais ir prieskoniais, sicilietiškai dar vadinamą kempine.

Kažkas pro šalį eidamas apie užkandį sušunka „mažai aliejaus, daug dulkių“, visi išgirdę nusijuokia, prisimindami, kad vargšų valgis toks anksčiau ir buvo.

Jų juoką perrėkia artišokų pardavėjas, glostydamas panašias į gėles daržoves.

– Troppu beddi sti caccocciuli! – šaukia jis gailiai, kad jo artišokai yra per gražūs. Jų pirkti čia ateis ir restorano, gaminančio patiekalus tik iš artišokų, šeima.

ŽuvŲ pardavėjai.

žvilgsnis

Kad ir kas dėtųsi pasaulio politikoje, karnavalas Brazilijoje neišvengiamai įvyks. „ R e u t e r s “ n u o t r .

VASARĮ VERTA ATKREIPTI DĖMESĮ

V

asaris 2017 m. tradiciškai karštas dėl karnavalų, bet visiškai vėsus, pažvelgus į politinių įvykių ir rinkimų kalendorių.

Juk iš tikrųjų parlamento rinkimai Lichtenšteine, Turkmėnistane bei parlamento ir prezidento Ekvadore turbūt ne itin judins pasaulinės politikos tektonines plokštes.

Bet politinių įvykių, vertų atidesnio dėmesio, vasarį vis dėlto netrūks. Antai vasario 3 d. Maltoje (kuri pirmąjį 2017 m. pusmetį pirmininkauja Europos Sąjungai) vyks neformalus Europos Sąjungos vadovų susitikimas. Pirmoji jo dalis bus skirta migracijos problemoms – ir tai suprantama, turint galvoje, kad pirmininkauja Malta, kasdien susidurianti su šios srities rūpesčiais. O štai antroji susitikimo dalis skirta Romos sutarties dėl Europos ekonominės bendrijos įkūrimo pasirašymo šešiasdešimtmečio minėjimui (kovo 25 d.) pasirengti. Tokie jubiliejai neretai būna skirti ne tik kokioms nors reikšmingesnėms datoms formaliai paminėti, juose visai įmanomos ir įdomesnės iniciatyvos.

90

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARIS 2017

Apie Europos Sąjungos ateitį nemažai greičiausiai bus šnekama ir Miuncheno saugumo konferencijoje, kuri vyks vasario 17–19 dienomis. Anot konferencijos pirmininko Wolfgango Ischingerio, šie metai gali būti lemtingiausi Europai nuo Berlyno sienos griūties, o gal net ir nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos. „Europos Sąjunga gali išeiti iš 2017 m. stipresnė, jeigu išgyvens“, – sako vokiečių teisininkas ir diplomatas. Ir visai nežinia, ar tokius jo teiginius tikrai galima laikyti optimistiškais. Tai bus jau 53ioji tokia konferencija, dažnokai jose apsilanko įtakingų pasaulio politikos lyderių – konferencijos tinklalapyje, pavyzdžiui, iki šiol kabo dabar jau kiek keistai ir nostalgiškai atrodančios 2011 m. konferencijos nuotraukos, kuriose vienas kitam šypsosi Hillary Clinton ir Sergejus Lavrovas.

Vasario 8 d. Ženevoje turėtų būti pratęstos derybos dėl Sirijos, remiamos Jungtinių Tautų organizacijos, kuriose prie Kazachstano sostinėje Astanoje dalyvavusių pusių turėtų prisijungti ir rimtesnė Jungtinių Valstijų delegacija.

Kiek labiau apolitiškai nusiteikę žmonės, žinoma, lauks vasario 26-osios, kai JAV bus įteikiami „Oskarų“ apdovanojimai. Nors greičiausiai šiemet (kaip, beje, ir 2016 m.) Kino akademijos apdovanojimų ceremonijai visai politikos išvengti nepavyks. 2016 m. daugiausia diskusijų kėlė rasinis klausimas, šiemet didžiausias šurmulys bus susijęs su prezidento Donaldo Trumpo draudimu atvykti į JAV kai kurių islamo šalių piliečiams. Dėl šio draudimo, pavyzdžiui, į JAV negali atvykti geriausio užsienio filmo apdovanojimui nominuoto kūrinio režisierius iranietis Asgharas Farhadi.

Na ir, žinoma, pasaulis niekaip neišvengs Užgavėnių. Anksčiausiai karnavalai prasideda Venecijoje – vasario 11ąją. O triukšmingiausi – Rio de Žaneire, Brazilijoje, – siautės vasario 24 dieną.

Mūsiškė blynų dalijimo šventė – vasario 25-ąją.

Na, o to, kad vasarį mes dar švęsime Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, turbūt priminti nereikia niekam.