Verslo klasė, 2017 gegužė

2 0 17 GEGUŽĖ

Nemeilės trikampis:

V Ž P R E N U M E R AT O R I A M S N E M O K A M A I

lietuvis, verslas, amatas NOBELIO PREMIJOS LAUREATAS ANGUSAS DEATONAS: ELITO KLYSTKELIŲ KAINA NEKLAUŽADA LENKIJA – EUROPOS RAKŠTIS VĖL „MARSELIETĖ“. ŠĮ KARTĄ PRIEŠ TRADICINES PARTIJAS

KAINA 4 90 Eur

redaktoriaus pratarmė

VERSLO KLASĖ I S S N 1648-6374 ž u r nalas l e idžiamas nuo 2000 metų RE D A K C I J O S A D RE S A S

J. JASINSKIO g. 16A, LT-03163, VILNIUS, LIETUVA TEL. +370 5 252 6302, 252 6300 FAKS. +370 5 252 6313 e l . p. vklas e @v z ini o s . lt LEIDĖJA UAB „VERSLO ŽINIOS“

Nr. 5 (171)

GE N ER A L I N I S D I RE K TOR I U S

Ugnius Jankauskas V YR I A U S I A S I S RE D A K TOR I U S

Rolandas Barysas

www.vz.lt/versloklase R e dak t o r i u s

Aurelijus Katkevičius R e dak t o r ia u s p avad u o t o jas

Rytas Staselis N u o la t iniai a u t o r iai

Aušros barysienė s Nuotr .

sveiki, niekaip neateinanti šiluma gal privers susirangyti kur prie židinio su „verslo klase“ – bent tiek naudos bus iš šalto pavasario. Nors turiu šiokį tokį įtarimą, kad tada, kai gausite arba nusipirksite žurnalą, vaikščiosite jau tik su marškinėliais ir – kaip visada – dejuosite, mieli lietuviai, kad „kur čia matyta jau gegužę tokie siaubingi karščiai ir kas bus toliau, jeigu taip“. Ir jau nekalbu apie mūsų vargšus ūkininkus, kurie spėjo pasiskųsti, kad ir šis pavasaris (kaip ir visi kiti) yra beprotiškai blogas ir visi tiesiog susimokę (įskaitant gamtos stichijas ir planetas) prieš tą vargšą lietuvį.

Apie lietuvio individualistinį mentalitetą kiek daugiau galėsite paskaityti pagrindinėje šio žurnalo numerio temoje – Gediminas Kulikauskas nagrinėja, kaip kitados atrodė lietuvių nemeilė amatui ir verslui. Ir – visai net ne stebėtinas dalykas – kartais susidaro įspūdis, kad šimtmečio senumo stebėtojų pastabos ir laikraščių žinutės parašytos vakar. Mūsų tautinis charakteris ir mentalitetas pernelyg nepasikeitė.

O juk taip norėtųsi, kad keistųsi. Turime keletą

aiškių galimybių. Viena jų, pavyzdžiui, nuspręsti, kad lietuvį tik karstas ištiesins, tokie jau mes esame (individualistai, linkę bylinėtis, nemėgstantys dirbti ne sau, nemėgstantys tokio darbo, kur labai apčiuopiamo gaminio nematyti), ir nieko čia nepadarysi. Galų gale Seimo sudėtis puikiai rodo, kokie mes kaip visuomenė esame. Ir jeigu kartais manome, kad ponas Pūkas yra anomalija, nustokime taip manyti. Nėra. Veikiau atvirkščiai. Ir dar – iš mūsų televizijų gerai matyti, kokie esame. Ir, ko gero, kokie būsime. „Farai“, „pagalbos“, „valandos“ ir nesibaigiantys rėkimai, kurie kažkodėl vadinami pokalbių laidomis, – tokie va.

Regimantas Dima Giedrius Drukteinis Miglė Marija Galvonaitė Nerius Jasinavičius Egidijus Jurgelionis Gediminas Kulikauskas Leonas Vaitiekus Lenokas Liutauras Leščinskas Erikas Murinas Naglis Navakas Dovaidas Pabiržis Ernestas Parulskis Mykolas Pleskas Elė Pranaitytė Aidas Puklevičius Rimvydas Ragauskas Dina Sergijenko Vaidotas Šernius Sigita Šimkutė Jurga Vilpišauskaitė Giedrius Vilpišauskas Aistė Paulina Virbickaitė Karolis Vyšniauskas Justinas Žilinskas A u t o r iai

Jonas Bunevičius Shawnas Donnanas Kęstas Kirtiklis Natalija Norvilė Auksė Podolskytė Giedrė Sankauskaitė Airida Zavadskė F o t o g r afai

Judita Grigelytė Vladimiras Ivanovas

O va kita galimybė – bandyti atrasti kitokių lietuvių. Tų, kurių dar Vaižgantas ieškojo ir „deimančiukais“ vadino. Nors po šimtmečių galvų kapojimo guvesniems, aktyvesniems, šviesesniems tai nėra taip jau lengva, – išmokome galvas laikyti kuo arčiau žolės, kad nenušniotų, – vis dėlto gal jau laikas tiestis.

Su malonumu skaičiau pagrindinę šio žurnalo numerio temą apie lietuvių mentalitetą – pažinti ir atpažinti visuomet ir smagu, ir įdomu. Bet dar svarbiau tai, kad ji priverčia susimąstyti. Nes jeigu liksime tokie kaip prieš šimtą metų, tikrai išnyksime. Jeigu nepajusime naujųjų laikų dvasios.

O gal ne? Gal tas individualizmas, užsispyrimas ir gudrus suktumas vis dėlto ką nors slepia?

D i z ain e r is

Vilmas Narečionis RE K L A M A

Aida Butėnė +370 5 250 7149 PRE N U M ER A Ta

Živilė Gudavičiūtė + 370 5 252 6408 prenumerata@verslozinios.lt K A L BO S RE D A K TORĖ

BERNADETA BUMBLAUSKAITĖ V I RŠE L I S

„MATTON“ L E I D I N Y J E P A N A U D OTO S A GE N T Ū R Ų

„MATTON“, „REUTERS“, „SIPA“ NUOTRAUKOS S P A U S TU V Ė

„LIETUVOS RYTO“ SPAUSTUVĖ TIRAŽAS

10 000 K I T A S N U M ER I S PRE N U M ER A TOR I A M S BU S PR I S T A TYT A S I K I

2017 06 14

Skaitykite.

© PLATINTI ŠIO LEIDINIO TEKSTUS IR VAIZDO INFORMACIJĄ GALIMA TIK GAVUS RAŠTIŠKĄ REDAKCIJOS SUTIKIMĄ

Aurelijus Katkevičius

2017 GEGUŽĖ

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

7

laisvalaikis

12

24

apie ką kalba pasaulis

12 | Svarbiausios balandžio politikos, mokslo, verslo ir kultūros temos

20

90

42

žmonės ir įžvalgos

mėnesio komentaras

24

20 | Aurelijus Katkevičius: Šimtas

Donaldo Trumpo dienų

24 | „Subway“: kaip iš sumuštinių uždirbti milijardą

Nuomonės keitimai ir kariniai žaidimai.

Kaip ir daugelis didžių verslų, „Subway“ gimė atsitiktinai.

22 | Dovaidas Pabiržis: Prancūzų

28 | Vienas prie vairo

smūgis politiniam elitui

Antrajame rinkimų ture – Emmanuelis Macronas ir Marine Le Pen.

Tadas Stalmačenka – įstrigęs Amerikoje.

32 | Angusas Deatonas: visuotinis perspėjimas Nobelio premijos laureatas mano, kad globalizacija nedaro tiesioginės žalos.

38 | Emigracijos stabdymas – „muda“

„Lean“ metodikoje veiksmai, neduodantys naudos, vadinami „muda“.

20 8

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS GEGUŽĖ 2017

22

42 | Dėl visko kaltas Tuskas

Ir ką Europos Sąjungai daryti su neklaužada Lenkija?

2017 GEGUŽĖ

86

46 | Rusiškos „kaštų ir naudos“ iniciatyvos Energetika rusams vis dar reiškia politiką.

52 | Įžvalgos. Sektorius | 3D spausdinimas: pramonės pokyčių dinamika 3D spausdintuvai gali atspausdinti viską – nuo organų iki ginklų.

56 | Išmani Lietuva | Ateitis – bauginanti ir gundanti

Artimiausių dešimtmečių pasaulio raidos tendencijos.

60 tema

86 | Johnas Locke’as matuojasi švarką Kam mums kasdien reikalinga filosofija.

90 | Konkurentas vokiškai trijulei

„Volvo V90 Cross Country“ – didesnis, erdvesnis ir prabangesnis.

96 | Sidabras ant jūsų stalo

Sidabras ne tik gražiai atrodo, bet ir turi antibakterinių savybių.

100 | Kinas: Pasmerktas būti nekenčiamas „Dvasia šarvuose“ – akmuo pievoje vaidintų geriau negu Scarlett Johansson.

102 | Muzika: Tobulai netobulo balso dainininkė Tenesio dainininkė Valerie June turi daug ką apie save papasakoti.

Nešvarus reikalas (I)

104 | Technika: „Samsung“ į televizorių rinką grąžino intrigą

Šimtametė lietuvių nemeilė verslui.

Knyga gal ir reikalinga, bet galėjo būti parašyta geriau.

68

QLED yra nauja ekrano technologija.

106 | Knygos: Arkadijus Vinokuras: „Mes nežudėme“

108

visuomenė ir laisvalaikis

skiltys

108 | Ernestas Parulskis: Kelionių vadovas: kelias į Plokštinę Kaip lietuviai arogantiškai tiesia kelius.

68 68 | Testų istorija (II)

Kaip buvo vertinama asmenybė.

110 | Sigita Šimkutė: Studentė

Ir nepajuto profesorius, kaip pradėjo savo paskaitas vesti jai vienai.

112 | Jurga Vilpišauskaitė: Gyventi ir dirbti dviejuose Mumbajaus kilometruose

Skambtelėjus varpeliui, šeimos eina į šventyklas ir mečetes.

74 | Išmokti hebrajų

Kas tie žmonės, nuo nulio nusprendę mokytis hebrajų kalbos?

80 | Robotai žurnalistai

Robotai naujienų rašytojai neišvengiamai ateina.

Žvilgsnis 2017-ųjų gegužę verta atkreipti dėmesį į šiuos įvykius.

2017 GEGUŽĖ

VERSLO ŽINIOS

114 VERSLO KLASĖ

9

žmonės

>>

„Subway“: kaip iš sumuštinių uždirbti milijardą

„Pasiekti paprastumą yra sunkiau nei sudėtingumą“, – kadaise sakė Fredas DeLuca, „Subway“ tinklo įkūrėjas. „Reuters“ nuotr.

Žmonės dažnai klaidingai mano, kad didžiausias pasaulyje greitojo maisto užkandinių tinklas yra „McDonald’s“. Taip išties buvo, ir dar visai neseniai.

V

is dėlto šiandien pagal užkandinių skaičių pasaulyje didesnis yra kitas greitojo maisto tinklas – „Subway“, keletą metų jau veikiantis ir Lietuvoje. Beveik 45 tūkst. „Subway“ užkandinių 109 šalyse generuoja 9 mlrd. dolerių metinę apyvartą.

Kaip ir daugelis didžių verslų, „Subway“ gimė atsitiktinai – kaip būdas septyniolikmečiam vaikinui greitai užsidirbti pinigų studijoms universitete. Tai tipiška „amerikietiškos sėkmės“ istorija, įrodanti, kad milijardieriumi gali tapti bet kas. „Subway“ įkūrėjas Frederickas DeLuca arba Fredas DeLuca (1947–2015 m.) gimė Niujorke paprastų darbininkų šeimoje, kuri gyveno daugiabučiame name vargingoje Bruklino dalyje. Vaikystėje F. DeLuca, siekdamas prasimanyti pinigų, rinko tuščius butelius ir

24

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS GEGUŽĖ 2017

GIEDRIUS DRUKTEINIS

Vladimiro ivanovo (V Ž) nuotr .

juos pardavinėjo – už vieną gaudavo du centus. Vėliau šeima persikėlė į rašytojo Kurto Vonneguto mėgstamą romanų veiksmo vietą – pramoninį Skenektadžio miestą Niujorko valstijoje. Ten F. DeLuca uždarbiavo išnešiodamas laikraščius – kiekvieną rytą jo laukė 400 adresatų. 1965 m. jis baigė mokyklą Bridž­ porto mieste Konektikute. Kurį laiką dar dirbo ūkinių prekių parduotuvėje, bet greitai suvokė, kad gaunamo atlyginimo neužteks sumokėti už išsvajotus medicinos mokslus universitete. Šeimos draugas gydytojas Peteris Buckas (g. 1930 m.), kuris vertino F. DeLucą už darbštumą ir sąžiningumą, per vieną pasisėdėjimą namo verandoje, kalbai pasisukus apie mokestį už mokslą, patarė jam pabandyti užsidirbti pinigų verslaujant, pavyzdžiui, atida-

Žmonės mėgsta žinoti, kad valgo šviežią maistą.

ryti sumuštinių užkandinę (kokioje pats P. Buckas vaikystėje lankydavosi su tėvu).

Be to, pasiūlė ir tūkstančio dolerių paskolą verslui pradėti – už tai pats tapo, kaip paaiškėjo vėliau, milijardų vertės verslo dalininku.

P. Buckas buvo sveiko maisto apologetas ir dažnai piktinosi, kad Bridžporte tokio maisto beveik nėra – įprastinį to meto miesto užkandinių valgiaraštį sudarė tik mėsainiai ir picos. Siekdami pasiūlyti ką nors išskirtinio, šviežiai iškepti partneriai pasišovė gaminti tais laikais retai sutinkamą naujovę, kurią patys tik probėgšmais buvo matę kino filmuose, – pailgus ovalo formos sumuštinius, Niujorke vadinamus „submarinais“ (pagal povandeninio laivo korpuso

formą). Sumuštinį iš principo nebuvo sunku pagaminti, o į neįprastos formos duonos paplotėlius dedant šviežių daržovių bei kokybiškos mėsos ir parduodant juos pigiau nei mėsainiai, – tokio verslo ateitis atrodė šviesi.

Tinklo pradžia Pasakyta – padaryta. Jiems greitai pavyko išsinuomoti patalpas apleistame Bridžporto rajone – vieta buvo nekokia, tačiau tikėtasi, kad reklaminiai lankstinukai, sumesti į aplinkinių rajonų pašto dėžutes, sugins į užkandinę minias alkanų žmonių. Visa reikiama įranga buvo supirkta iš panaudotų prekių parduotuvių – nauji buvo tik peiliai.

Valgiaraštis paprastas – penkių rūšių su-

muštiniai, visi pėdos ilgumo, ir „Coca-cola“ skardinėse. F. DeLuca, nors ir neturėjo jokios patirties viešojo maitinimo srityje, drąsiai ėmėsi vadovauti verslo operacijoms.

1965 m. rugpjūčio pradžioje atidaryta „Pete’s Super Submarines“ pirmą dieną aptarnavo tris klientus, antrą – penkis. Trečią – neką daugiau. Mėnesio pabaigoje „Pete’s Super Subways“ sąskaitoje buvo likę šeši doleriai.

Bet F. DeLuca ir P. Buckas negalėjo parodyti pasauliui, kad juos ištiko nesėkmė. Siekdami pademonstruoti, kad verslas klesti, po trijų mėnesių partneriai kitoje vietoje atidarė antrą užkandinę ir persivadino „Pete’s Sub­marines“ – P. Buckui vėl teko papurtyti savo piniginę („Aš kažkodėl tikėjau, kad sė-

2017 GEGUŽĖ

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

25

žmonės

Angusas Deatonas: visuotinis perspėjimas

Anguso Deatono nuomone, būtų klaidinga kaltinti globalizaciją dėl smunkančių pramonės rajonų JAV ar nerimą keliančios Didžiosios Britanijos pramoninių regionų padėties. M a g n u s o H jalma r s o n o N e id e man o ( S v D / TT ) n u o t r .

Nepaisydamas pastarųjų metų politinių sukrėtimų, Nobelio ekonomikos premijos laureatas mano, kad dar anksti kalbėti apie globalizacijos eros pabaigą.

S

kanaudamas upėtakį viename prinstono restoranų, jis tarsteli besidžiaugiąs Clintonų eros pabaiga ir priduria, kad ne vien Donaldo Trumpo rinkėjai jaučiasi nustumti į šalį.

Dar niekada neteko pietauti su Nobelio premijos laureatu, todėl į susitikimą restorane „Mistral“ atvykau daug anksčiau, nei tarėmės, ir gerai pasirengęs pokalbiui. Ši elegantiška Prinstono užkandinė, kurios virėjai žaismingai derina vietoje užaugintus produktus su įkvėpimu, kurio semiasi viso pasaulio virtuvėse, ir dar prisistato esantys „maisto aktyvistai“, yra Anguso Deatono mėgstamiausia vieta pavalgyti visame mieste. Tačiau staiga reikalai pakrypsta ne pačia smagiausia linkme, kai tenka šaltyje ir lietu-

32

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS GEGUŽĖ 2017

Shawnas Donnanas

je vis spaudyti mokėjimo automato mygtukus mėginant sumokėti už automobilio stovėjimą kredito kortele. Mokėjimo automatas ne tik negali nuskaityti kortelės, bet ir kėsinasi ją užblokuoti. Lietus vis labiau merkia, o aš klimpstu į logistikos pinkles.

Laikas bėga. Versti laureatą laukti ar rizikuoti gauti baudą ir vėliau aiškintis redaktoriui, kodėl buvau nubaustas? Galiausiai automatas grąžina kredito kortelę, ir aš nusprendžiu surizikuoti gauti baudą. Viršininkas supras, bet svečias – nebūtinai.

Globalizacijos gynėjas Skubu vidun, tačiau vis tiek keletą minučių pavėluoju. 2015 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatą ir optimistišką globalizacijos gynėją A. Deatoną jau randu įsitaisiusį

Visuomet jutau esąs pašalietis ir ne visuomet tuo džiaugiausi.

Angusas Deatonas: visuotinis PERspėjimas

prie nedidelio staliuko salės gilumoje. Paspaudžiu jam ranką ir skubu atsiprašyti.

A. Deatonas supratingai reaguoja į mane ištikusią bėdą ir negaili patarimų. Padeda ir tai, kad jis atrodo tarytum ką tik grįžęs iš garbės profesorių atrankos: privalomas tvido švarkas, megztinis ir akiniai plonais metaliniais rėmeliais. Balti kiek išsidraikę plaukai suteikia šiek tiek Gebenės lygai (angl. Ivy League) būdingo ekscentriškumo. Po kaklu jis pasirišęs mėlyną peteliškę, išmargintą ryškiomis raudonomis žvaigždutėmis, kuri kažkada priklausė vienam jo mentorių velioniui Richardui Stone’ui, taip pat Nobelio premijos laureatui ir Jungtinės Karalystės nacionalinių sąskaitų sistemos krikštatėviui.

Nors už lango pliaupia lietus, restorane „Mistral“ erdvu ir šviesu. Skamba muzika, nuotaikingi pašnekesiai, žvanga stalo įrankiai ir tarška lėkštės. Aplinkos triukšmas verčia mus – du kiek išsitaršiusius vyrus – palinkti virš stalelio, kad vienas kitą geriau girdėtume. Negaliu nuvyti minties, kad ir mudu gurkšnodami aksominį „Pinot Noir“ iš Oregono valstijos ir atsainiai porindami apie mirtį, skausmą ir D. Trumpą 2016-ųjų kontekste atrodome kaip „miesto elito“ atstovai. Žinoma, prezidentas tikrai yra viena priežasčių, dėl kurios dabar esu čia. Vakarų politiniam gyvenimui apvirtus aukštyn kojomis, A. Deatonas bene geriausiai gali paaiškinti įvykusius populistinius sukrėtimus.

Praėjus keletui savaičių po to, kai jam buvo skirta Nobelio premija, A. Deatonas su žmona Anne Case, taip pat ekonomiste iš Prinstono, paskelbė straipsnį, kuriame atskleidė nerimą keliančią JAV visuomenei būdingą tendenciją – stipriai šoktelėjusį savižudybių ir kitų atvejų, kai į mirtį pastūmėjo neviltis, skaičių tarp vidurinį išsilavinimą turinčių baltųjų vyrų. Ši tendencija pasiekė tokį siaubingą mastą, kad pusamžiai baltieji gyventojai tapo vienintele demografine grupe Amerikoje, kurioje keletą dešimtmečių iš eilės mirtingumas tik didėja. Poros skaičiavimu, nuo 1999 iki 2013 m. dėl šios tendencijos papildomai netekome 490 000 gyvybių.

A. Case ir A. Deatono tyrimas dažnai pasitelkiamas kaip įrodymas aiškinant, kodėl

2017 GEGUŽĖ

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

33

įžvalgos

>>

Emigracijos stabdymas – „muda“ Pastaruoju metu nedaug temų sulaukia didesnio dėmesio nei emigracija ir su ja susiję įvairūs reiškiniai. Kai kas Lietuvoje emigracijos mastą prilygina evakuacijai, kiti gąsdina, kad labai greitai Lietuvoje liks tik pensininkai ir vaikai.

B

et kuri žiniasklaidos antraštė apie emigraciją – kone apokaliptinė. Visgi, net įvertinę žiniasklaidos polinkį sutirštinti spalvas, siekiant pritraukti daugiau paspaudimų, turime pripažinti – emigracijos skaičiai tokie, kad negalima jų ignoruoti. Aš pastaruosius penkerius metus vengiu politinį atspalvį turinčių temų. Politikoje galioja kitokios diskusijų taisyklės – ten daug svarbiau ne argumentai ir idėjos, o su kokia politine partija tu bendrauji ar kokios tavo politinės pažiūros. Ten daug svarbiau, KAS pasiūlė, o ne KĄ pasiūlė. Tačiau, stebėdamas esančiųjų valdžioje veiksmus, nusprendžiau pasisakyti emigracijos stabdymo tema. Rašydamas supratau du esminius dalykus. Pirmas – žurnalo solidumas smarkiai apriboja žodyną, kurį galiu pasitelkti, o norėtųsi pavartoti labai emocingų posakių. Antras – bene pirmą kartą

38

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS GEGUŽĖ 2017

NERIUS JASINAVIČIUS

V ladimi r o I van ovo ( V Ž ) n u ot r .

per visą rašymo „Verslo klasei“ periodą pritrūkau optimistinių pastebėjimų. Straipsnį teko pataisyti, todėl keiksmažodžių nebus, bet optimizmo irgi.

Veiksmai be pridėtinės vertės Pradėkime nuo faktų – emigracija iš Lietuvos nėra naujas reiškinys ir vyksta jau seniai. Kalbama apie kažkelintą (ketvirtą ar penktą) emigracijos bangą. Todėl reikia konstatuoti, kad visos iki šiol valstybiniu lygmeniu naudotos priemonės nedavė jokios naudos. Tikiuosi, „Verslo klasės“ skaitytojai žino, kad japonų kalboje ir „Lean“ metodikoje veiksmai, kurie nekuria pridėtinės vertės (neduoda naudos), vadinami muda. Kadangi emigracijos mažinimo srityje situacija negerėjo, tenka pripažinti, kad valstybės vadovai ir įvairios institucijos užsiiminėjo muda.

nemažai įvairių ES lėšomis finansuojamų NEDARBO mažinimo projektų Lietuvoje buvo skirti bedarbių ir darbuotojų mobilumui padidinti, t. y. paruošti (e)migracijai. V ladimi r o I van o v o ( V Ž ) n u o t r .

Daugumos politikų požiūris į emigracijos problemą kelia įtarimų.

O kaip mažinti emigraciją siūlo naujoji Vyriausybė? Didžiausią Seimo narių skaičių turinčios partijos pirmininkas siūlo atnaujinti nacionalinį parlamentinių partijų susitarimą dėl emigracijos ir inicijuoja naują šio dokumento pasirašymą. Įdomu, kiek žmonių žinojo, kad toks susitarimas yra pasirašytas? Sprendžiant iš nemažėjančio emigracijos srauto, matyt, nedaug. Aš susiradau ir pasiskaičiau tą 2015 m. pasirašytą susitarimą. Jame krūva įvairių politinių partijų atsižvelgdamos, pabrėždamos, siekdamos, akcentuodamos, pripažindamos, įsipareigodamos susitaria: • „siekti, kad per 2015–2020 m. laikotarpį emigracijos srautų rodiklis būtų gerokai sumažintas – nuo 18 iki 9 procentų; • sukurti ilgalaikę nacionalinę programą siekiant emigracijos ir reemigracijos bei

migracijos srautų teigiamo balanso, o vykdant efektyvią demografinę politiką pasiekti, kad Lietuvoje 2025 m. gyventų 3,5 mln. gyventojų.“ • Man toks susitarimas labai primena vaikystę, kai reikėjo visiems būti pionieriais ir būti pasiryžusiems kovai už kažkieno reikalą. Susitarime daug skambių žodžių ir nė vieno konkretaus veiksmo. Henry Fordui priskiriama mintis: „Vizija be plano – tiesiog haliucinacija.“ O šiai emigracijos mažinimo haliucinacijai pavirsti konkrečiu planu prielaidų visai nedaug. Iš darbo su įmonėmis patirties supratau, kad pats geriausias įmonės produkcijos kokybės rodiklis yra ne sertifikatai, ne laimėti prizai ir apdovanojimai, bet

įmonės darbuotojų (ir ypač vadovų) požiūris į produktą. Pavyzdžiui, jeigu įmonės darbuotojai nevartoja savo produkcijos, tuomet ir man nereikėtų tų produktų vartoti. O jei bendrovės vadovas ar savininkas ne tik iki smulkmenų žino, iš kokių žaliavų ir kaip gaminama produkcija, bet ir per degustacijas pats ją ragauja, tuomet aišku, kad šioje įmonėje „produktų kokybė“ nėra tik reklaminė frazė. Kodėl aš čia apie „savos produkcijos vartojimą“ užsiminiau? Dėl labai paprastos priežasties – ar galima tikėti nuoširdžiomis politinės partijos pastangomis stabdyti emigraciją, kai jos pirmininko visa šeima jau seniai nebegyvena Lietuvoje ir nesieja su ja savo ateities?

Ne tik šios partijos, bet ir daugumos politi-

2017 GEGUŽĖ

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

39

įžvalgos

Rusiškos „kaštų ir naudos“ iniciatyvos Europinėje viešojoje erdvėje reanimuota Kaliningrade statomos branduolinės elektrinės idėja siekiama pakirsti svarbias Baltijos šalių energetikos integracijos į Europą iniciatyvas.

Prieš ketverius metus „Rosatom“ pareigūnai žiniasklaidai sakė, esą Baltijos atominės elektrinės statybvietėje vien gelžbetonio išpilta už beveik 1 mlrd. dolerių.

Vėliau jos statyba buvo užkonservuota, nes esą nerasta rinkų, kur parduoti pagamintą elektros energiją. R y t o S tas e li o ( V Ž ) n u o t r .

Š

iandien sakyti, kad rusijos santykiai su lenkija yra blogi, reiškia beveik nieko nepasakyti. Tokie prasti, kai kada net priešiški jie nebuvo nuo praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio, sklaidantis dulkėms virš komunistinio bloko griuvėsių.

Lenkija kaltina Rusiją prisidėjus prie šalies prezidento Lecho Kaczyńskio mirties lėktuvo katastrofoje netoli Smolensko 2010-aisiais ir dabar jau nelaimę dažnai pavadina tiesiog nužudymu. Varšuva yra svarbus NATO forpostas Rytų ir Vidurio Europoje. Viena aktyviausiai Vakarų sąjungininkų karines pajėgas arčiau Rusijos sienų kviečiančių šalių. Lenkijos politinė, ekonominė, gal mažiau karinė pagalba labai svarbi iš Maskvos politinių ir karinių pančių išsivaduoti mėginančiai Ukrainai.

46

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS GEGUŽĖ 2017

RYTAS STASELIS

Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Rusijos valstybinių energetikos bendrovių atstovai puse lūpų profesiniuose forumuose prasitaria didžiausių problemų turį ir sunkiausiai susikalbą kaip tik su lenkais.

Pietinė Lietuvos kaimynė aršiai šiaušiasi prieš dujotiekio „Nord Stream-2“ Baltijos jūroje tarp Rusijos ir Vokietijos projektą. Vis daugiau su nacionaliniu energetikos sektoriumi susijusių Lenkijos pareigūnų tiesiai šviesiai kalba apie tai, kad iš šalies rinkos reiktų išspirti Rusijos „Gazprom“, vos tik baigsis ilgalaikė dvišalė gamtinių dujų tiekimo sutartis 2022-aisiais. Varšuva, be to, skelbia neketinanti 2019 m. pratęsti gamtinių dujų tranzito iš Rusijos į Vokietiją sutarties, pagal kurią „Gazprom“ Jamalo–Europos dujotiekiu kasmet perduoda iki 33 mlrd. kubinių metrų dujų.

Padėtis tokia, už kurią, regis, blogiau gali būti tik tikras konfliktas, o ne energetikos karas.

Rusiškos „kaštų ir naudos“ iniciatyvos

Paskutinis potėpis Lenkijos ir Rusijos santykių natiurmortui – pernai Europos Sąjungos Teismui paduotas Lenkijos ieškinys Europos Komisijai (EK), leidusiai padidinti sausumos dujotiekio OPAL pralaidumą. Tai – dujotiekis, susijungiantis su „Nord Stream“ magistrale Vokietijoje, kuriam anksčiau buvo taikytas ES trečiojo energetikos paketo reikalavimas palikti laisvų pajėgumų teorinei „trečiosios šalies“ prisijungimo galimybei. EK šį apribojimą sušvelnino, o Lenkija rėžė: toks sprendimas kelia grėsmių gamtinių dujų tiekimo saugumui, nes leidžia dideliems dujų srautams aplenkti tranzitines šalis. Taip pat Ukrainą. Tačiau svarbiausia, kad šiuo ieškiniu Varšuva braunasi į dar kanclerio Gerhardo Schröderio laikais

su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu suderėtą verslą, kurio esmė: Vokietijos bendrovės gauna pelningų įrangos gamybos užsakymų ir tranzito mokestį už dujų transportavimą „Nord Stream“ (atrodo, už didžiausią galimą, t. y. projektinį, o ne faktinį, vamzdžiu prapūstų dujų kiekį), o mainais Berlynas netrukdo įgyvendinti Maskvai V. Putino sugalvotos energetinės diplomatijos (neretai virstančios energetikos karais) strategijos.

Taigi padėtis tokia, už kurią, regis, blogiau gali būti tik tikras konfliktas, o ne energetikos karas. Tikėkimės, kad tokia tikimybė niekinė. Juo labiau kad yra visiškai priešingų, nors ir sunkiai paaiškinamų signalų.

Baltijos AE reanimacija Balandžio pradžioje Rusijos energetikos ministras Aleksandras Novakas vienam Rusijos Kaliningrado srities verslo portalui pareiškė, esą nors netoli Lietuvos sienos statomos Baltijos atominės elektrinės (BAE) statyba jau keletą metų sustabdyta, yra prielaidų ją atnaujinti. Nes elektros vartojimas ir paklausa auga. Sprendimas priklausys nuo to, kaip seksis derybos su galimais BAE pagamintos elektros energijos pirkėjais. O šie, A. Novako teigimu, „yra čia – tai Europos rinkos“. Aukščiausias Rusijos energetikos pareigūnas dar pridūrė, kad ir Lietuvoje, ir Lenkijoje „yra besidominčių pirkti jėgainėje pagamintą elektrą“.

2017 GEGUŽĖ

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

47

įžvalgos

sektorius

3D spausdinimas: pramonės pokyčių dinamika

Dubajuje 3D spausdintuvu atspausdintas novatoriškas biuras. „ R e u t e r s “ nuotr.

Mokslininkus ir inžinierius kompiuterinės technologijos domino jau per Antrąjį pasaulinį karą. Vis dėlto tikrąjį šių technologijų potencialą pavyko atskleisti tik XX a. pabaigoje, tiksliau – devintajame ir dešimtajame dešimtmečiuose.

X

xi a. pradžioje pasikeitę šalių prioritetai akivaizdžiai atrišo rankas dar didesnėms investicijoms mokslo ir technologijų srityse.

Taigi nuolat vykstantis įvairių pramonės šakų modernizavimas pasitelkiant specialiai pritaikytas kompiuterines sistemas palengva tapo įprastu reiškiniu.

Svarbių pokyčių pramonėje ir gamyboje verslui žada 3D spausdinimas. Lietuvoje tai pajusti kol kas sunku, tačiau pasaulis jau pradeda įvertinti šios technologijos naudą. Tai itin reikšmingas įvykis, nes XX a. pradžioje Henry Fordo išpopuliarintą masinės gamybos idėją 3D spausdintuvai dabar yra pajėgūs perkelti į daugelį pramonės šakų. Tik šį kartą jau orientuojamasi ne vien į standartizuotą ir greitą gamybą, bet ir į jos unikalumą.

52

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS GEGUŽĖ 2017

Jonas Bunevičius

A sm e nini o a r ch y v o n u o t r .

Argi tai ne keistas sutapimas? Amžiaus pradžia parodo gamybos metodus, o šie taip išpopuliarėja, kad žmoniją tiesiog vėl neabejotinai pasmerkia naujam pažangos etapui?

Dešimtmečius skaičiuojanti technologija 3D spausdinimas dažnai pristatomas kaip objektų gamybos metodas naudojant sluoksniavimo techniką. Japonijoje apie tai pirmą kartą buvo užsiminta 1980 m., tačiau tik patentų lygiu ir visiškai kitu terminu. To paties dešimtmečio viduryje JAV buvo pristatytas ne tik stereolitografijos terminas, bet ir pirmasis 3D spausdintuvas. Įdomu, kad greta stereolitografijos dabar galima priskaičiuoti dar bent keturiolika kitų 3D spausdinimo metodų. Taigi dažnai kaip futuristinė pristatoma 3D spausdinimo idėja iš tikrųjų

Techniškai sudėtingų 3D spausdintuvų kainos krinta ne taip greitai.

3D spausdinimas: pramonės pokyčių dinamika

gyvuoja ir yra nuolat plėtojama ilgiau nei trisdešimt metų. Lėtą pažangą šiuolaikiniame versle pateisinti sunku, tačiau 3D spausdinimo atveju tai skamba gana įtikinamai.

Tenka pripažinti, kad 3D spausdinimas – itin kompleksiška technologija. Mokslininkai ir inžinieriai savo idėjas perteikti patento pavidalu gali jau seniai, tačiau jas realizuojant praktiškai susiduriama su kitų sričių trūkumais. Pirmiesiems 3D spausdintuvams greičiausiai neužteko nei kompiuterinių skaičiavimo išteklių, nei programinės įrangos galimybių, nei 3D objektų gamybai tinkamų medžiagų pasiūlos. Kitaip sakant, 3D spausdinimo idėjos plėtrą ilgai varžė ribota pažanga bendradarbiavimui būtinose mokslo ir technologijų srityse.

Vis dėlto susidaro įspūdis, kad pagaliau visos kortos sukrito taip, kaip reikėjo. Dešimtmečius brandinta revoliucinė idėja ir ankstyva 3D spausdinimo metodų patentų registracija, atrodo, vyko pačiu tinkamiausiu metu. Kai kurių patentų galiojimo pabaiga, trumpai tariant, uždegė žalią šviesą 3D spausdintuvų gamintojams.

Tiesinę priklausomybę keičia eksponentinė Ištisus dešimtmečius brandintos technologijos pažintis su verslu įvyko tik 2009 m., kai iš patento gniaužtų galiausiai išsilaisvino FDM (angl. Fused Deposition Modeling) 3D spausdinimo metodas. To pakako, kad komerciniais tikslais kuriami pirmieji 3D

spausdintuvai per keletą metų nuo šimtų tūkstančių atpigtų iki tūkstančių, o kartais net ir šimtų eurų.

Per kitus šešerius metus nustojo galioti dar dešimtys 3D spausdinimo patentų. Sąraše taip pat atsidūrė SLS (angl. Selective Laser Sintering) metodas, kuris, kitaip nei FDM, 3D objektams spausdinti leidžia panaudoti ne tik plastiką, bet ir metalą, stiklą ar netgi keramines medžiagas.

Tenka pripažinti, kad techniškai sudėtingų 3D spausdintuvų kainos krinta ne taip greitai. Vis dėlto 2016 m. prancūzų pristatytas SLS metodo pramoninis 3D spausdintuvas už mažiau nei šimtą tūkstančių eurų daugeliui buvo maloni staigmena. Žinoma, tokia kainodara patraukli ne visiems. Namų ar švietimo įstaigų pažangiausiais 3D spausdintuvais greičiausiai neapstatysime dar ilgai, tačiau verslo segmentas šį iššūkį jau pasiruošęs priimti.

Matant tokias tendencijas, palankios analitikų prognozės dėl 3D spausdinimo rinkos vertės augimo neturėtų stebinti. Prognozėmis norisi tikėti. Pasak „Gartner“, pernai iš viso buvo parduoda beveik pusė milijono 3D spausdintuvų, o tai reiškia, kad vos per metus pardavimų apimtis išaugo daugiau nei dvigubai. 3D spausdintuvus kuriančios bendrovės taip pat praneša apie nuolatinį pajamų augimą ir gerėjančius pardavimų rodiklius. Tai puikiai paaiškina, kodėl analitikai galiausiai ryžosi tiesiškai besivystančiai rinkai suteikti eksponentinio augimo prognozes. Įdomu, kad permainas išgyvenanti korporacija „Hewlett-Packard“ verslą gaivinti taip pat ruošiasi investicijomis į 3D spausdinimą. Pirmieji „Hewlett-Packard“ sukurti patentuoti 3D spausdintuvai, periodiškai perkamos 3D spausdinimo bendrovės, naujos partnerystės ir idėja laikui bėgant sukurti visavertę 3D spausdinimo ekosistemą. Planai ambicingi, bet jie sparčiai juda pirmyn. Šiais metais JAV duris atvėrusi pirmoji 3D spausdinimo medžiagų tyrimų ir gamybos laboratorija puikiai įrodo, kad „Hewlett-Packard“ pažadais švaistosi neatsitiktinai. Korporacija puikiai supranta 3D spausdinimo potencialą, o ilgametė patirtis versle leidžia priimti ryžtingus sprendimus.

Tai ne iliuzija, tai tikrovė Pingant 3D spausdintuvams, norinčių iš jų išpešti naudos atsiranda vis daugiau. Papil-

2017 GEGUŽĖ

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

53

IŠMANI IŠMANI IŠMANI LIETUVA LIETUVA LIETUVA IŠMANŪS SPRENDIMAI

INOVATYVUS VERSLAS

IŠMANUS MOKSLAS

IŠMANI VISUOMENĖ

Aurelijus VERSLAS IŠMANŪS SPRENDIMAI MOKSLAS VISUOM INOVATYVUS VERSLAS IŠMANUS IŠMANŪS SPRENDIMAI INOVATYVUS IŠMANUS MOKSLAS IŠMANI IŠMANI VIS Katkevičius PMS

PMS

CMYK

Ateitis – bauginanti ir gundanti

PMS

CMYK CMYK

#be1e2d

„Išmanios Lietuvos“ projekto rašiniai vz.lt portale, „Verslo žinių“ laikraštyje ir „Verslo klasės“ žurnale paprastai yra istorijos apie lietuvių verslininkų ir mokslininkų proveržius vienose ar kitose srityse.

200 c

HEX

PMS

#204064

654 c

C M Y K

15 100 90 10

CMYK C M Y K

100 85 46 11

#be1e2d

HEX

#204064

„Reuters“ nuotr.

56

zacijos požiūriu labiausiai atsilikusios. Demografiniams nelygumams išlyginti teks būtinai daug labiau ir daugiau į darbo rinką integruoti moterų. Iki 2050 m. du trečdaliai pasaulio populiacijos gyvens miestuose – mūsų civilizacija taps vis labiau urbanizuota. Antai numatoma, kad 2030 m. pasaulyje bus 41 supermiestas, o kiekviename jų gyvens daugiau kaip 10 mln. žmonių.

Demografija

Naujoji ekonomika

Labiausiai augančia pasaulio gyventojų grupe tapo žmonės, vyresni nei 60 metų. Visuomenė turi išmokti sugrąžinti vyresnius asmenis į darbą ir taip kompensuoti darbingo amžiaus žmonių netektis, daugiausia tokių netekčių patirs Europa ir Kinija. Sparčiai augs jaunimo grupė tose šalyse, kurios laikomos „chroniškai jaunomis“ ir kurios paprastai yra pačios neturtingiausios ir civili-

Darbo jėgos kiekis didžiosiose valstybėse mažės, kartu kris darbo našumas. Prastės paklausa, augs abejonės dėl globalizacijos.

Pastaruosius porą dešimtmečių sumažėjo dvi svarbios socialinės grupės – pačių neturtingiausių Azijoje ir vidurinės klasės išsivysčiusiose šalyse. Kinija stengiasi ir stengsis pakeisti savo ekonomikos pobūdį – iš eksportavimo į vartojimo modelį.

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS GEGUŽĖ 2017

Technologijos Technologijos spartina pažangą, bet didina atskirtį tarp pirmaujančių ir atsiliekančių.

Paspartėjusi robotizacija ir dirbtinio intelekto plėtra gresia pernelyg greitomis ekonomikos permainomis, dėl to menkiau išsivysčiusios šalys praras galimybę keistis tradiciniu būdu – per industrializaciją. Proveržis biotechnologijų srityje (pirmiausia genomo redagavimo galimybės) atvers naujų erd­ vių medicinoje, demografijoje, bet sukels daugybę moralinių ir teisinių diskusijų.

Politika Visuomenės valdymas sudėtingėja. Auga rinkėjų poreikiai ir lūkesčiai – jie reikalauja ir ekonominio klestėjimo, ir nacionalinio saugumo tuo pat metu. Vyriausybės galimybės menksta – valstybės pajamos neauga, atsiranda nepasitikėjimo atmosfera,

C M Y 200 c K

PMS HEX

Viena svarbiausių pasaulinių tendencijų – vidurinės klasės gausėjimas Azijoje.

rba apie tai, ko reikia, kad tokių proveržių būtų kuo daugiau. Bet kartais parašome ir apie tai, kam turėtume ruoštis ateityje. Šiuokart pabandžiau iš įvairių šaltinių surinkti įžvalgas apie tai, kokios didžiosios globalios tendencijos ir iššūkiai mūsų laukia artimiausius porą dešimtmečių. Beje, kai kurių jų radimasis jau gerai pastebimas ir šiandien.

200 c #be1e2d

654 c #204064

15 100 90 10

CMYK PMS C M Y 654 c K

100 85 46 11

Horizonte – 16 mlrd.

EUR Išmani Lietuva Išmani Lietuva Horizonte – 16 mlrd.

EUR Horizonte – 16 mlrd. EUR

eitas pakilimas ir uopuolis

nijos išmaniųjų telefonų mintoja „Xiaomi“, kuriai vadouja Hugo Barra, buvęs vienas iš kščiausių „Google“ vadovų, per kuris nuolatos su jais bendrautų. Mūsų atveju IŠMANUS MOKSLAS metus išaugo iki 45 mlrd. uSD indar teko skraidyti ir į Jungtinę karalystę (Jk), INOVATYVUS VERSLAS IŠMANŪS SPRENDIMAI IŠMANI VISUOMENĖ stuotojų vertinamos bendrovės. nes ją nurodėme kaip pagrindinę pardavimų čiau dabar kompanija susidūrė rinką. teko ne kartą ten skristi, pristatyti rimtais sunkumais. Įmonė ir montuoti prototipus, rinkti duomenis bei ramonė estuotojams buvo žadėjusi atsiliepimus iš klientų“, – pasakoja „saulės eitas pakilimas ir met parduoti 80 mln. telefonų, vėjo aruodų“ vadovas. ramonė uopuolis iau per pakilimas 9 mėn. pardavė ant jo, finansavimą iškovoti padėjo ir tai, eitas irtik 53 n. rinkų analizės bendrovė kad produktas orientuotas į pasaulinę rinką nijos išmaniųjų telefonų uopuolis nalys“ praneša, kad „Xiaomi“ ir turi potencialo mažinti energijos naudojimintoja „Xiaomi“, kuriai vadomaniųjų telefonų pardavimai mą. „paraiškoje reikėjo nurodyti net tai, kiek nijos išmaniųjų uja Hugo Barra, telefonų buvęs vienas iš rkščiausių iii ketvirtį susitraukė 8%, langų planuojame papuošti savoMūsų žaliuzėmis mintoja „Xiaomi“, kuriai vado„Google“ vadovų, per kuris nuolatos su jais bendrautų. atveju yginti su atitinkamu laikotarpiu ir kiek taiskraidyti gali sumažinti anglies dvideginio uja Hugo Barra, vienas iš metus išaugo iki buvęs 45 mlrd. uSD indar teko ir į Jungtinę karalystę (Jk), rnai ir taivertinamos buvo pirmas kritimas Messu pabrėžėme būtent produkto kščiausių „Google“ vadovų, per kuris nuolatos jais Mūsų atveju ViS stuotojų bendrovės. nes ją nurodėme kaipbendrautų. pagrindinę pardavimų iŠMANUs VErSLaS išmetimą. iŠMANUs MoKSLaS iŠMANūs SPrEnDiMai iŠMANi mintojos istorijoje. nuosusidūrė planų inovatyvumą ir ekologinę pusę. parašėme, metus išaugo iki 45 mlrd. uSD indar teko skraidyti ir į Jungtinę karalystę (Jk), čiau dabar kompanija rinką. teko ne kartą ten skristi, pristatyti iliekantis augimas rodo, kad kad langus, kuriekaip paprastai energistuotojų vertinamos bendrovės. nes ją nurodėme pagrindinę pardavimų rimtais sunkumais. Įmonė ir montuoti prototipus, rinktišvaisto duomenis bei ją, mūsų žaliuzės leidžia daiktais, ndrovei sunkiai sekasi konkučiau dabar kompanija susidūrė rinką. teko ne kartą ten– paversti skristi, vestuotojams buvo žadėjusi atsiliepimus iš klientų“, pasakojapristatyti „saulės oti suparduoti „apple“ ir80 „Samsung“.

Be kurie taupo prototipus, energiją“, sako pašnekovas ir rimtais sunkumais. Įmonė ir montuoti duomenis bei met mln. telefonų, vėjo aruodų“ vadovas. – rinkti kitos Kinijos bendrovės greitai priduria, neprašyti pinigų estuotojams buvo žadėjusi atsiliepimus išgeriausia klientų“, – pasakoja „saulės iau per 9 mėn. pardavė tik 53 ant jo, kad finansavimą iškovoti padėjo irprotai, kopijavo „Xiaomi“ verslo modelį: jektui įgyvendinti, o pabrėžti, kad projektas met parduoti 80 mln. telefonų, vėjo aruodų“ vadovas. n. rinkų analizės bendrovė kad produktas orientuotas į pasaulinę rinką ug kreipti į pakuotę ir taip įgyvendintas, tikenergijos es lėšos procesą iaudėmesio perpraneša, 9 mėn. pardavė tik 53ir ant bus jo, finansavimą iškovoti padėjo ir tai, analys“ kad „Xiaomi“ turi potencialo mažinti naudojiminio apipavidalinimą, gaminti pagreitintų. n. rinkų analizėspardavimai bendrovė kad į pasaulinę mą. produktas „paraiškojeorientuotas reikėjo nurodyti net tai,rinką kiek maniųjų telefonų nebrangius ir lengvai nalys“ praneša, kad „Xiaomi“ ir turi planuojame potencialo mažinti energijos naudojilangų papuošti savo žaliuzėmis ržius, iii ketvirtį susitraukė 8%, keičiamus telefonus irlaikotarpiu gaminius Paraiškas vertina balais maniųjų pardavimai mą. „paraiškoje reikėjo nurodyti tai, kiek ir kiek tai gali sumažinti angliesnet dvideginio yginti sutelefonų atitinkamu statyti „blizgančiose“ ponas Šlapkauskas pasakoja, prograrrnai iii ketvirtį susitraukė 8%, langų planuojame papuošti savokad žaliuzėmis išmetimą.

Mes pabrėžėme būtent produkto ir tai buvo pirmasinterneto kritimas etainėse. lūkesčiai neįmoje 2020“anglies yra daug poproyginti su„augimo atitinkamu laikotarpiu ir kiek„Horizontas tai galiirsumažinti dvideginio inovatyvumą ekologinę pusę. parašėme, mintojos istorijoje. nuo planų Telekom vendinami, o 45 mlrd. uSD bengramių. pavyzdžiui, „saulės vėjo produkto aruodai“ kuris nuolatos su jais bendrautų. Mūsų atveju rnai ir tai buvo pirmas kritimas išmetimą.

Mes pabrėžėme būtent kad langus, kurie paprastai švaisto energiiliekantis augimas rodo, kad dar teko skraidyti ir į Jungtinę karalystę (Jk), ovės vertė neatspindi realybės. dalyvavo mažoms ir vidutinėms įmonėms mintojos istorijoje. nuo planų Matas nore inovatyvumą ir ekologinę pusę. parašėme, ją, mūsų žaliuzės leidžia paversti daiktais, ndrovei sunkiai sekasi konkumatas.noreika@ nes ją nurodėme kaip pagrindinę pardavimų bendrovė atrodė kaip „apple“ skirtoje inovatyvumo skatinimo schemoje iliekantis augimas rodo, kad kad kurie paprastai energioti su „apple“ ir „Samsung“.

Beir kurielangus, taupo energiją“, – sakošvaisto pašnekovas ir rinką. teko ne kartą ten skristi, pristatyti go labai greitai, tačiau (angl.

SME instrument). kiekvienoje paproją, mūsų žaliuzės leidžia paversti daiktais, ndrovei sunkiai sekasi konkukitos Kinijos bendrovės greitai priduria, kad geriausia neprašyti pinigų pro- ka Panašu, ir montuoti prototipus, rinkti duomenis bei Inovacijos :: gramėje įmonių paraiškas vertina mobiliojo atsiliepimus iš klientų“, – pasakoja „saulės oti su „apple“ ir „Samsung“.

Be kurie energiją“, – sakobalais pašnekovas ir r jektui taupo įgyvendinti, o pabrėžti, kad projektas kopijavo „Xiaomi“ verslo modelį: olitika pasiekusi vėjo aruodų“ vadovas. įvairių sričių ekspertai.

Maksimaliai galikitos Kinijoskreipti bendrovės greitai priduria, kad geriausia neprašyti pinigų pro- d ir taip bus įgyvendintas, tik es lėšos procesą ug dėmesio į pakuotę ir Gintautas DeGutis metais alsavimas internetu – ant jo, finansavimą iškovoti padėjo ir tai, ma surinkti 15 balų. norint kad patekti į tin- ant kopijavo „Xiaomi“ verslogaminti modelį: gintautas.degutis@verslozinios.lt jektui įgyvendinti, o pabrėžti, projektas minio apipavidalinimą, pagreitintų. eilės opera kad produktas orientuotas į pasaulinę rinką 019 m. kamų finansuoti projektų sąrašą, anot p. ug dėmesio kreipti pakuotę ir ir taip bus įgyvendintas, tik es lėšos procesą žius, nebrangius ir įlengvai Lietuvos mokslininkai, iš mobilioj ir turi potencialo mažinti energijos naudojigu Seimas pritars balsavimui Šlapkausko, reikia balais surinkti bent 12–13 (be balų. minio apipavidalinimą, gaminti bendradarbiaudami su interne pagreitintų. mą. „paraiškoje reikėjo nurodyti net tai, kiek Paraiškas vertina keičiamus telefonus ir gaminius Europos kosmoso agentūra kompiuter langų planuojame papuošti savo žaliuzėmis ernetu, per 2019 m. savivaldos, Vėliau paraiškos rikiuojamos nuo geriausiai žius, nebrangius ir lengvai ponas Šlapkauskas pasakoja, kad prograstatyti „blizgančiose“ interneto (EKA),Šlapkauskas, kuria technologijas, nei pernai irGintautas kiek tai gali sumažinti anglies dvideginio DeGutis Ignas Šlapkauskas sako, kad paraiškai rengti teko įvertintų ezidento ir Europos Parlamento ikivertina prasčiausiai. keičiamus telefonus ir gaminius Paraiškas balais moje „Horizontas 2020“ yra daug poproetainėse. „augimo lūkesčiai neįgintautas.degutis@verslozinios.lt kurios ateityje padės iš kvapo išmetimą.

Mes pabrėžėme būtent produkto „Saulės vėjo aruodų“ samdytis konsultantus ir dar patiems gerokai kimus „blizgančiose“ Lietuvos galės „saulės vėjo aruodai“ pateikė paraišką dėl statyti ponas Šlapkauskas pasakoja, kad progravendinami, o 45piliečiai mlrd.interneto uSD bengramių. pavyzdžiui, „saulės vėjo aruodai“ nustatyti ligas ir gerokai per treč inovatyvumą ir ekologinę pusę. parašėme, vadovas, sako, kadelementų suotivertė elektroniniu būdu. paplušėti. dalyvavimo ir antrame finansavimo etape, etainėse. „augimo lūkesčiai neįmoje „Horizontas 2020“ yra daug poproovės neatspindi realybės. dalyvavo mažoms ir vidutinėms įmonėms padidins saulės mobiliojo r kad langus, kurie paprastai švaisto energiefektyvumą. paslaugų ga ją, mūsų žaliuzės leidžia paversti daiktais, geriausia neprašyti savaitę Vyriausybės „saulės vėjo aruodai“ sukūrė ir patentavo gramių. vendinami, o 45 mlrd. uSD benpavyzdžiui, „saulės vėjo schemoje aruodai“ bendrovė atrodė kaip pasita„apple“ ir skirtoje inovatyvumo skatinimo jamų – ma kurie taupo energiją“, – sako pašnekovas ir me esmės pritarta projektui, pinigų projektui įgylangų žaliuzes, kurios leidžia sumažinti šil- dalyvavo ovės vertė neatspindi realybės. mažoms ir vidutinėms įmonėms goiš labai greitai, tačiau (angl.

SME instrument). kiekvienoje paproKomentaras nei tuo pa praėjusių metų spalį lietuva priduria, kad geriausia neprašyti pinigų prodymo ir vėdinimo sąnaudas – vasarą jos atvendinti, o pabrėžti, lamentuojančiam balsavimo bendrovė atrodė kaip „apple“ ir skirtoje inovatyvumo skatinimo schemoje gramėje įmonių paraiškas balais vertina metus, rod su eka pasirašė bendradarjektui įgyvendinti, o pabrėžti, kad projektas olitika Dmitrijus Sosunovas, konsultacijų benkad projektas ir taip spindi šilumą, o žiemą sugeria. iš programos ernetu sistemos sukūrimą ir įgygo labai greitai, tačiau (angl. instrument). paproįvairiųSME sričių ekspertai.kiekvienoje Maksimaliai galibiavimo susitarimą. netrukus reguliavim ir taip bus įgyvendintas, tik es lėšos procesą alsavimas – eka paskelbė pirmąjį tik duomenys pagreitintų.

Europos Komisija (EK) patvirtino drovės „Civitta“ asocijuotas partneris: bus įgyvendintas, „Horizontas 2020“ bendrovė gavo 50.000 eur gramėje ndinimą. Jeiguinternetu parlamentarai įmonių paraiškas vertina ma surinkti 15 balų. norintbalais patekti į tinolitika lietuvos mokslo ir verslo suantrąjį m 019 Paraiška turi išsiskirti ir būti konkurencinga ne didžiausios ES mokslinių tyrimų ir tik ES lėšos procesą ąmetm. neprieštaraus Vyriaupirmajam projekto komercializavimo etapui. įvairių sričių ekspertai.

Maksimaliai galikamų finansuoti projektų sąrašą, anot p. bjektams skirtą kvietimą teikti siekė vos 0 Paraiškas vertina balais alsavimas internetu – Lietuvos, o visos Europos ar pasauliniu mastu. inovacijų programos „Horizontas 2020“ pagreitintų. VLaDiMiro bės pasiūlymui, 2018-aisiais „dėl finansavimo tenka varžytis su antrima surinkti 15 balų. norint patekti į tin- rezu gu Seimas pritars balsavimui Šlapkausko, reikia surinkti bent 12–13 balų. mečio paraiškas. iš viso jų pateikta ponas Šlapkauskas pasakoja, kad progra019 m. per 2019 iVanoVo (VŽ) nuoTr. antra, finansuoti reikia žinoti,rikiuojamos kur ir kada sąrašą, teikti nėmis didelių konglomeratų bendrovėmis, kamų darbo gaires 2016–2017 Moksliniams sernetu, techniškai sukurta galimybė projektų anot p. m. savivaldos, Vėliau paraiškos nuoprojektą, geriausiai neigiamas.

16. eka ir Ūkio ministerija moje „Horizontas 2020“ yram. daug poproGintautas DeGutis kaip suburti komandą irmėnesių turinčiomis galingą ekspertų užnugarį be- Šlapkausko, suoti internetu, jąbalsavimui galima bus tyrimams ir inovacijoms planuojama patvirtino septynias. tarp jų gramių. pavyzdžiui, „saulės vėjo aruodai“ gu Seimas pritars Ignas Šlapkauskas, Šlapkauskas sako, kad paraiškai rengtiirteko reikiakonsorciumą, surinkti bent 12–13 9balų. ezidento ir Europos Parlamento įvertintų iki stiprų prasčiausiai. gintautas.degutis@verslozinios.lt mln. eur – j pateko ir Fizinių ir technolodalyvavo mažoms ir vidutinėms įmonėms parengti kokybišką pasiūlymą. idėja turi virstidėl andyti.

Teisingumo ministerijos neribotus biudžetus, kitomisgerokai labiau Vėliau paskirstyti beveik 16 mlrd. Eur. ernetu, per 2019piliečiai m. savivaldos, „Saulės vėjo aruodų“ veik samdytis konsultantus ir darirpatiems kimus Lietuvos galės paraiškos rikiuojamos nuo geriausiai „saulės vėjo aruodai“ pateikė paraišką gijos mokslų centro (FtMC) nei pernai. skirtoje inovatyvumo Gintautas DeGutis skatinimo schemoje įtikinamu,iki nauju, ambicingu, tačiau realistišku rengtomis pataisomis patyrusiomis įmonėmis iš didelių šalių.

Ignas Šlapkauskas, Šlapkauskas sako, kad paraiškai rengti teko ezidento ir įstatymų Europosbūdu.

Parlamento vadovas, sako, kad suoti elektroniniu paplušėti. įvertintų prasčiausiai. dalyvavimo ir antrame finansavimo etape, projektas, kurio tikslas yra Jei tende (angl.

SME instrument). kiekvienoje paprogintautas.degutis@verslozinios.lt nuosekliu projektu. reikia turėti projekto „paskelbtas net 51 balais kvietimas loma nustatyti pagrindinius dėl to kreipėmės į konsultantus, paraišką „Saulės vėjo aruodų“ samdytis konsultantus ir dar patiems gerokai ir„saulės kimus Lietuvos piliečiai galės geriausia neprašyti savaitę Vyriausybės pasita„saulės vėjo aruodai“ sukūrė ir patentavo vėjo aruodai“ pateikė paraišką dėl apim sukurti naujus puslaidininkirinkos gramėje įmonių paraiškas vertinateikti valdymo žinių ir supratimą apie projektui paraiškas įvairiose srityse – ateities ir savimo internetu principus, mums parašyti padėjo „Civitta“, – pasakoja nius junginius, skirtus naudoti m. nuo 200 įvairių sričių ekspertai.

Maksimaliai galivadovas, sako, kad suoti elektroniniu paplušėti. me iš esmės pritartabūdu. projektui, pinigų projektui įgylangų žaliuzes, kurios leidžia sumažinti šil- dalyvavimo ir antrame finansavimo etape, Komentaras Profesorius Arūnas Krotkus sako, kadjos saulės efektyvumą jų technologija padidinti laugų saulės o elementuose ju- ir vėdinimo ma surinkti 15 balų. norint patekti į tinreikalingų resursų, konkrečiųgali veiklų trukmę ir pajam kėjo balso prioriteto, balso pabesikuriančių technologijų, transporto, p. Šlapkauskas. geriausia neprašyti savaitę Vyriausybės pasita„saulės vėjo aruodai“ sukūrė ir patentavo dymo sąnaudas – vasarą at-elementų vendinti, pabrėžti, ir dujų glamentuojančiam balsavimo kol galiaus tikliuose. FtMC yra didžiau- iki 40–45%. VLaDiMiro iVanoVo (VŽ) nuoTr. kamų finansuoti projektų sąrašą, anot p. rinimo ir anuliavimo taisykles, projekto valdymokonsultacijų mechanizmą.benenergetikos, kosmoso, nanotechnologi- pinigų esą vien parengti paraišką visus me iš esmės pritarta projektui, projektui įgylangų žaliuzes, leidžia irsumažinti šil- bendrą Dmitrijus Sosunovas, kad sia projektas ir taip spindi šilumą, o kurios žiemą sugeria. išatlikti programos ernetu sistemos sukūrimą ir įgydu kartus. tyrimo įstaiga ji žmogaus Šlapkausko, reikia surinkti bent 12–13 balų.

Komentaras lame) vėl taps itin lietuvoje, svarbiu saviidenitin poliarizuojasi visuomenė (bemaž visi jų, daiktų interneto, žemės ūkio ir kitose. savimo paslapties užtikrinimo ne mažesnį poveikį vertinant projektą turi namų darbus užtruko apie 300 valandų dymo ir vėdinimo sąnaudas – vasarą jos atvendinti, o pabrėžti, lamentuojančiam balsavimo Europos Komisija (EK) patvirtino drovės „Civitta“ asocijuotas partneris: bus įgyvendintas, „Horizontas 2020“ bendrovė gavo 50.000 eur ndinimą.

Jeigu parlamentarai tiesa, be įkurta 2010 m. sujungus kelis išsiskiria daugiausia metano, siimti nenorėjome, nes netu- nori įrodyti, kad technologija Vėliau paraiškos rikiuojamos nuo geriausiai konkurencija šioje programoje yra didencipus, rinkėjo tapatybės ir gebėjimas paraiškoje pagrįstai, įdomiai, (maždaug mėnesį). rašant paraišką jau reikia uskas sako, kad paraiškai rengti teko jamos, mokslo institutus. tifikacijos ir identifikacijos veiksniu. anglies dvideginio ar kitų įvertintų iki prasčiausiai. svarbūs balsavimai per pastaruosius porą verslo partnerio. esirskatina mokslinin-benDmitrijus Sosunovas, konsultacijų kad projektas ir taip spindi šilumą, o žiemą sugeria. iš rėjome programos ernetu sistemos sukūrimą Paraiška turi veikia. išsiskirti būti konkurencinga ne į ku didžiausios ES mokslinių tyrimų ir tik ES lėšos procesą ąmet neprieštaraus Vyriau-ir įgypirmajam projekto komercializavimo etapui. tis konsultantus ir dar patiems gerokai ir tinklų su „iš silicio pagaminti saulės dujų.

Galima būtų sukurti ir „saulės vėjo aruodai“ pateikė paraišką dėl Verslo nenorėjome kviesti, kus bendradarbiauti su verslė (lėšos neskirstomos pagal dėl jų bus statymo aspektus, informacinės aiškiai, vizualiai pačią analizę ir veikiantį prototipą, o reikalaus Europos Komisija (EK)„Horizontas patvirtino drovės „Civitta“ asocijuotas partneris: įgyvendintas, „Horizontas 2020“ bendrovė gavo 50.000 eur ndinimą.

Jeigu parlamentarai VLaDiMiro turėti Lietuvos, o visospatraukliai Europos arpateikti pasauliniu mastu. inovacijų programos 2020“ pagreitintų. bės pasiūlymui, 2018-aisiais „dėlrinkos finansavimo tenka varžytis su antridešimčių metų baigiasi apylygiai – 50šalis, ir 50).

Visuomenė griežtinti ekologijos noršėti. ryšio kom elementai nėra efektyvūs, bet tokius jutiklius, kurie gebėtų dalyvavimo ir antrame etape, kolkur neįsitikinome, kad galime lu ir paversti bazinius tyrimus konkuruoja visos esfinansavimo įmonės – Vž), tačiau tik emos steigimo pagrindus, jos idėją profesionalia anglų kalba, vartojant geriausia –projekto dar ir kelis klientus arba nors didžiausios ES mokslinių tyrimų ir Paraiška turi išsiskirti ir būti konkurencinga ne ES lėšos ąmet neprieštaraus Vyriaupirmajam komercializavimo etapui. iVanoVo (VŽ) procesą nuoTr. antra, reikia žinoti, kur ir kada teikti projektą, nėmis didelių konglomeratų bendrovėmis, darbo gaires 2016–2017 m.

Moksliniams s techniškai sukurta galimybė ulės vėjo aruodai“ sukūrė ir patentavo ir įrangos p tinka, kai galime jais užkloti di- nustatyti tam tikras ligas armas, šią technologiją sukurti. Be produktais. organizacijų, korporacijų bet tarptautiniu mastu sutarimų pasiekti padrąsinti verslininkus pasinaudoti nkcinius, saugumo irNevyriausybinių audito raktinius žodžius.

Gana dažnai netkomandą perspektyįdiegtą bandomąją partiją bei finansinius VLaDiMiro Lietuvos, o visos Europos ar pasauliniu inovacijų programos „Horizontas 2020“ Kreipiantis pagreitintų. bės pasiūlymui, „dėl organizmo finansavimo tenkaiš iškvevaržytis antrikaipužsiima suburti stiprų konsorciumą, ir laiką i turinčiomis galingą ekspertų užnugarį ir besuoti internetu, ją galima bus tyrimams ir inovacijoms planuojama žaliuzes, kurios 2018-aisiais leidžia sumažinti šil- noriu delius laukus. Į kosmosą tokių kurį sutrikimus to, su mūsų saulininkai „didelių įsipareigojimų pri-mastu.

Komentaras vios Lietuvos idėjos čia susiduria su iššūkiais, galimybe ir ieškoti tarptautinių partnekalavimus.

Ministerija planuoja, įmonės planus ir produkto biudžetą porai ir tiesiog labai įtakingų žmonių spaudimas bus nelengva.

Prie ekologinių judėjimų prisiKonfliktų daugės, nesnėmis santykiai didžiųjų– irsako irtechniškai vėdinimo sąnaudas – vasarą jos at- darbo didelių elementų oneribotus kaip Vž piamotarp oro sudėties“, klasikiniais sandūros siimti nenorėjome, nes netuiVanoVo (VŽ) nuoTr. nenusiveši, antra, reikia žinoti, kur ir kada teikti projektą, didelių konglomeratų bendrovėmis, gaires 2016–2017 m. Moksliniams sandyti. sukurtaministerijos galimybė parengti kokybišką pasiūlymą. idėja turi virsti Teisingumo veik biudžetus, kitomis labiauvienos paskirstyti beveik 16 mlrd.

Eur. dėl Dmitrijus Sosunovas, konsultacijų benšilumą, o žiemą sugeria. iš bus programos rių pagrindinis elektros šaltinis ten į priekį.

UaB pašnekovas. elementais, nagrinėrėjome verslo partnerio. nes nesėkmingai bando naudotis turima ES patiems rengti projektus pagal valstybių drengtomis balsuojančiojo metų kaip suburti stiprų konsorciumą, komandą ir „tele turinčiomis galingą ekspertų ir be-su mūsų suoti internetu, jąinternetu galima ir inovacijoms planuojama įtikinamu, nauju, ambicingu, tačiau realistišku įstatymų pataisomis patyrusiomis įmonėmis iš užnugarį didelių šalių. valstybėms irtyrimams jasbeivaldantiems visą laiką dijungs naujai praturtėjusių šalių žmonės – pirsudėtingėja, terorizmo grėsmių nedrovės „Civitta“ asocijuotas partneris: ontas 2020“ bendrovė gavo 50.000 eur irgi yra saulės energija. todėl kitas pritaikymas – saujamu klausimu jie nesusidūVerslo nenorėjome kviesti, struktūrinių fondų projektų patirtimi, mažoms ir beveik vidutinėms įmonėms atybeinustatyti nustatyti busministerijos naudojami „laiko sąnaudos didžiulės, nesparaišką projekparengti kokybišką pasiūlymą. idėja turi virsti andyti.

Teisingumo veik neribotus biudžetus, ir kitomis labiau paskirstyti mlrd.

Eur. ne skirtą ir nuosekliu projektu. reikiarengimo turėti projekto „paskelbtas net1651 kvietimas teikti finansavimo, loma pagrindinius dėl to kreipėmės įyra konsultantus, Paraiškatechnologijos turi išsiskirti ir būti konkurencinga am projekto komercializavimo kosmose naudojami vidutilės elementųlengvai tobulinimas. rė“, – sako p. krotkus. kol neįsitikinome, kad galime dėja, oetapui. naujosios tik miausia Azijoje, ypač Kinijoje.

Didžiausias stynaujosios technologijos leidžia kuri ne visada „Horizontas 2020“ tai, kuriems prašoma finansavimo, jau turi skatinimo schemą“, – sako tikimi ir internetu saugūs identifikavimo įtikinamu, nauju, ambicingu, tačiau realistišku rengtomis įstatymų pataisomis patyrusiomis įmonėmis iš didelių šalių. valdymo žinių irtechnologiją supratimą apie projektui paraiškas įvairiose –atveria ateities irmažės, savimo principus, mums parašyti padėjo „Civitta“, – Vidmantas pasakoja reikia Lietuvos, o visos Europos ar srityse pasauliniu mastu. finansavimo tenka varžytis su antri- inovatyvumo niškai turėti du kartus efektyvesni kosminiuose aparatuose Janulevičius, šiąpritaikoma sukurti.

Be programoje. būti gana brandžios stadijos. to, konsulevaldas Gustas, ministras. Šioms dai, panaudojant skaitmeninius daugiau sustiprinti šį spaudimą. gius artimiausius dvidešimt metų – turėti vandens. juos įžiebti. bus nukreipti į Be antra, reikia žinoti, kur irūkio kada projektą, didelių konglomeratų bendrovėmis, pagamintiKonfliktai iš montuojami saulės elementai „Global Bod Group“ valdybos to, mūsų saulininkai užsiima ir nuosekliu projektu. reikia projekto „paskelbtas net 51teikti kvietimas teiktiir greitai loma nustatyti pagrindinius dėl to kreipėmės į konsultantus, paraišką reikalingų resursų, konkrečių veiklų trukmę ir kėjo balso prioriteto, balso pa- galimybių besikuriančių technologijų, transporto, p.galio Šlapkauskas. jauelementai, atliktą kaip suburti stiprų konsorciumą, komandą ir 2020“ iomis galingą ekspertų užnugarį ir be- įmonėms arsenido ir panašių junginių“, sudaryti išpadėjo keleto skirtingų pirmininkas, patvirtina, kad klasikiniais vienos sandūros tantai už labiau jus neatliks, reikia programoje „Horizontas tifikatus“. valdymo žinių ir valdymo supratimą apie projektui paraiškas įvairiose srityse – ateities irinfrastruktūros savimo principus, mums parašyti „Civitta“, –žmogaus, pasakoja rinimo irinternetu anuliavimo taisykles, bendrąir projekto mechanizmą. energetikos, kosmoso, nanotechnologiesą– visko vien parengti paraišką irŽmonių atlikti visus mobilumas socialinių ryšių chaotišgriovimą, netgi – į parengti kokybišką pasiūlymą. idėja turi virsti eribotus biudžetus, ir kitomis labiau apie pasakoja arūnas krotkus, medžiagų sluoksnių, tarsi sušiame projekte įmonė nebūtų elementais, su mūsų nagrinėyra specialus kvietimas, kuriam 2016–2017 mas pastaraisiais metais jau analizę p. reikalingų resursų, konkrečių veiklų trukmę kėjo balso prioriteto, balso pabesikuriančių technologijų, transporto, Šlapkauskas. jų, daiktų interneto, žemės ūkio ir kitose. rinkos savimo paslapties užtikrinimo ne mažesnį poveikį vertinant projektą turi ir namų darbus Jų užtruko apie 300 valandų įtikinamu, nauju, ambicingu, tačiau realistišku usiomis įmonėmis iš didelių šalių.

FtMC optoelektronikos sky- muštinis. efektyvumas šiuokumas dalyvavusi, nes didės dirba sunaujų kito- jamu klausimu susirgimų jie nesusidūaugs, infekcinių inių santykių ir valstybės funkcijų grio-paraišką skirta per 300 mln. eur. kvietimo tiks- socia­lriaus is kartus nepritarė balsavimo rinimo irrinkėjo anuliavimo taisykles, bendrą projekto mechanizmą. energetikos, kosmoso, nanotechnologiesą vien parengti paraišką ir atlikti visus konkurencija šioje programoje ncipus, tapatybės ir gebėjimas paraiškoje pagrįstai, įdomiai, (maždaug mėnesį). jau reikia ir nuosekliu projektu. reikia turėti projekto yra dide- ir veikiantį vadovas. kreipėmės į konsultantus, paraišką m. metu siekia apierašant 35%, o į minėmis technologijomis ir nemato rė“,valdymo – sako p. krotkus.

–populizmo skatinti į tarptautinę ernetu įteisinimui, kaskart tikimybė.

Kaip jau vis labiau pastebima, domiardymą.

Artimiausios ateities konflikNacionalizmo ir(lėšos atskirose valstyvaldymo žinių ir inovatyvių, supratimą apie projektui šie elementai yra jau- rinkos parašyti padėjo „Civitta“, –propasakoja las tą „sumuštinį“ įdėjus lietuvių iš FtMC projekto sau naudos.

Vidmantas Janulevičius, jų, daiktų interneto, žemės ūkio ir kitose. savimo paslapties užtikrinimo mažesnį poveikį vertinant projektą turiTelekom namų darbus užtruko apie 300 valandų lė neskirstomos pagal šalis, dėlrinjųvimą irtačiau statymo aspektus, informacinės aiškiai, vizualiai patraukliai pateikti pačią turėti analizę ir veikiantį prototipą, o ne o reikalingų resursų, konkrečių veiklų trukmę ir tačiau trūs tik tam tikro diapazono pkauskas. kuriamą (ji būtų ke-arbaplataus vartojimo rinkai ga- paraiškoje „Globalanglų Bodpagrįstai, Group“ valdybos tus grąžindamas iniciatoriams ką orientuotų produktų kūrimą. projektų konkurencija šioje yra dide-tųprototipą, ncipus, rinkėjo tapatybės ir gebėjimas įdomiai, Matas nore (maždaug rašant paraišką jau reikia konkuruoja visos esprogramoje įmonės – Vž), temos steigimo pagrindus, jos idėją profesionalia kalba, vartojant geriausia –mėnesį). darmedžiagą ir kelis klientus kur nors nuos ligos, susijusios su gyvenimo būdu. tikslai – ne užgrobti teritorijas ar fizinius bėse tik daugės – jie bus naudojami kaip būbendrą projekto valdymo mechanizmą. šviesos bangoms. didelė dalis vien parengti paraišką ir atlikti visus tvirtoji), efektyvumas išaugtų lio arsenido saulės elementų pirmininkas, patvirtina, kad bulinti.

Dauguma prieš internetifinansavimo intensyvumas siekia lė (lėšos neskirstomos pagal šalis,70%. dėl jų geriausia statymo aspektus, informacinės vizualiai patraukliai pateikti pačią matas.noreika@ turėti analizę ir veikiantį o kol aiškiai, noriu padrąsinti verslininkus pasinaudoti nkcinius, saugumo ir audito raktinius žodžius.

Gana dažnai net perspektyįdiegtąrinkos bandomąją partiją bei prototipą, finansinius Kreipiantis – ir ultravioletine mažesnį poveikį vertinant projektą turi infraraudonųjų darbus užtruko apie 300 valandų visuomenę. iki 40–45%. žemėje naudojatechnologija kas ge- šiame projekte įmonė nebūtų Visa tai, kasidėją čiayra surašyta, žinoma, yra tik objektus, bet įgyti psichologinį, ideologinį ir biudžetą das sutelkti Ypač tai bus pastebibalsavimą pasisakančių Seimo konkuruoja visos es įmonės – Vž), tačiau temos steigimo pagrindus, jos profesionalia anglų kalba, vartojant geriausia – dar ir kelis klientus arba kur nors vios Lietuvos idėjos čia susiduria su iššūkiais, galimybe ir ieškoti tarptautinių partnekalavimus.

Ministerija planuoja, įmonės planus ir produkto porai Panašu, ka ir gebėjimas paraiškoje pagrįstai, įdomiai, nių spindulių elektros gamy- mų „Global Bod Group“ gami- rokai per brangi. tai rodo ir dalyvavusi, nes dirba su kitoaug mėnesį). rašant paraišką jau reikia dėl dar ir kelis rių abejoja, ar bus užtikrintas Daug namų darbų versijos.

Bet galbūt šios versijos leidžia pato nulemtą geopolitinį pranašumą.

Karai vis ma į autoritarizmą linkusiose šalyse.

Jose vis padrąsinti verslininkus pasinaudoti mobiliojo r nkcinius, saugumo ir audito raktinius žodžius.

Gana dažnai net perspektyaiškiai, vizualiai patraukliai pateikti pačią bai lieka nepanaudoti. įdiegtą bandomąją partiją bei finansinius rinkos analizę ir veikiantį prototipą, o noriu nesdevices“ nesėkmingai bando naudotis turima ES rių bei patiems rengti projektus pagal Kreipiantis namų silicio elementų vidutid balsuojančiojo internetu metų į priekį.

JaV bendrovės „alta mis technologijomis ir nemato pasiekusi d idėją profesionalia anglų kalba, vartojant FtMC puslaidininkiniame sia – dar ir kelis klientus arba kur nors nis efektyvumas siekia 17,8%. patirtis.

Ji planavo masinę gaiš FtMC projekto sau naudos. savimo sistemos saugumas. ankstesniame – 2014–2015 m. prografinansavimo, klientus bei vios Lietuvos idėjos čia susiduria su kūiššūkiais, galimybe ieškoti tarptautinių kalavimus.

Ministerija planuoja, įmonės irtoli“, produkto porai struktūrinių fondų projektų rengimo patirtimi, mažoms irir vidutinėms įmonėmspartneskirtą patybei nustatyti buslabiau naudojami „laikoplanus sąnaudos yra didžiulės, nes projekmąstyti apie galimas net ir naujo verslo bus nuotoliniai, kariaujami „iš tai- biudžetą bus spaudžiama vidinė opozicija, o labiau dėl metais ant raktinius žodžius.

Gana dažnai net perspektyjunginyje sugebėjo dalį arseno ą bandomąją partiją bei finansinius europos rekordas – 18,7%. lio arsenido saulės elementų plataus vartojimo rinkai gavasarį Lietuvos mos „Horizontas 2020“ projektus etape dalyvavunes nesėkmingai bando naudotis turima ES rių bei patiems rengti pagal d balsuojančiojo internetuapmetų į priekį. tai, kuriems prašoma finansavimo, jau turi kuri ne visada pritaikoma „Horizontas 2020“ inovatyvumo skatinimo schemą“, – sako atikimi ir saugūsgyventojų identifikavimo reikia turėti planus porai vios Lietuvos idėjos čiasistema susiduria su bus iššūkiais, eilės opera pakeisti bismutu, medžiaga nedidelės grupės. s planus ir produktovisa biudžetą porai gamybą.

Bet 2013 m. išseko lio gal arsenido elementų rimo perspektyvas.

Arba leis saulės įžvelgti srikiniais galės tapti irir atskiros tarptautinių santykių pasiusa parodė, kad 56% tautiečių sios ir finansavimą gavusios bendrovės finansavimo, struktūrinių fondų projektų rengimo patirtimi, mažoms ir vidutinėms įmonėms skirtą patybei nustatyti bus naudojami „laiko sąnaudos yra didžiulės, nes projekbūti gana brandžios stadijos.

Be to, konsulprogramoje. evaldas Gustas, ūkio ministras. Šioms dai, panaudojant skaitmeninius nes nesėkmingai bando naudotis turima ES tapo jautri infraraudonajai Partnerių nerado priekį. rizikos kapitalo finansavimas technologija kol kas yra ge- iš mobilioj jau atliktą metų į priekį. artifikatus“. už balsavimo internetu.

(VŽ) „saulės vėjo aruodai“ vadovas ignas čių, kurios lyg išdžiūvusios dykros laukia Naujosios technologijos (ir kibernetikos, ir bitelkta kaip išorinio priešo simbolis.

Panašios ne visada pritaikoma „Horizontas tai, kuriems prašoma finansavimo, jau turi skatinimo schemą“, – sako reikia tikimi ir saugūs identifikavimo tantai visko už jus aprašyti neatliks, reikia įmonėms programoje „Horizontas struktūrinių fondų projektų rengimo patirtimi, 2020“ spinduliuotei. tyrimus ko sąnaudos yra didžiulės, nes projek- inovatyvumo norėdamas savo iš- iržmogaus, įmonė atsidūrė kuri ties bankrorokai per brangi. tai rodo 2020“ ir (be interne turėtitokius kuri ne visada pritaikoma „Horizontas 2020“ riems prašoma finansavimo, prieš kelerius metus pradėjo radimą ir paruošti jį gamybai, to tačiau ši technologija JaV bendrovės „alta devices“ kompiuter programoje. gana stadijos.

Be to,riba. konsulGustas, ūkio ministras. Šiomsotechnologijų) dai, skaitmeninius yra specialus kvietimas, kuriam 2016–2017 maspanaudojant pastaraisiais metais jau jau turi evaldas rinkos analizę naujų mokslininkų idėjų – kad ir kalbant irbūti pigs, jųbrandžios taikymas įvai-mokstendencijos, su labiau religiniu atspalviu, programoje. ana brandžios stadijos.

Be to, konsul- tik japonai kiotopinga universitete ir Fizinių ir technologijos gali sudominti pasaulio kosmopatirtis.

Ji planavo masinę ga- nei pernai jau atliktą tantai visko už jus neatliks, reikia žmogaus, įmonėms programoje 2020“ tifikatus“. m. skirta per 300 mln.„Horizontas eur. kvietimo tiksis kartus nepritarė balsavimo visko už jus neatliks,bus reikia stebimos žmogaus, kanadiečiai Vankuverio uni- lų centras pateikė 200.000apie so agentūras. lio arsenido saulės elementų ir veikiantį efektyvesnius valstybės ir visuomenės konfliktuose vis dažnės.

Daugės neaišViduriniuose Rytuose ir 2016–2017 Šiau-rin-riuose yra kvietimas, kuriam mas pastaraisiais jau las –specialus skatinti inovatyvių, į tarptautinę ernetu įteisinimui,metais kaskart prorinkos analizę per treč versitete. tačiau lietuviai ko- eur vertės projekto paraišką gamybą. Bet 2013 m. išseko riprototipą, o valdymo būdus. kių konfliktų pilkųjų zonų. rės Afrikoje.

Religinis tapatumas (ir ne tik ism. skirta per 300 mln. eur. kvietimo tiksis kartus nepritarėiniciatoriams balsavimo tus grąžindamas ką orientuotų produktų kūrimą. projektų legas aplenkė, kai rado būdą, europos kosmoso agentūrai ir Partnerių nerado zikostelevizija kapitalo finansavimas ir mobiliojo r Projekto ir veikiantį Pagal „Bloomberg“ parengtą paslaugų ga leidžiantį į galio arsenido krislaimėjo konkursą. norėdamas aprašyti savo išįmonė atsidūrė ties bankroto las – skatinti inovatyvių, į tarptautinę rin- geriausia – ernetuDauguma įteisinimui, kaskart probulinti. prieš internetifinansavimo intensyvumas siekia 70%. talą įterpti daugiau nei 10% tiesa, ekonomikų prietaisų lietuviai radimą ir paruošti jį gamybai, riba. tačiau ši technologija gali jamų – ma inovatyviausių pasaulio o tus grąžindamas iniciatoriams ką orientuotų produktų kūrimą. projektų prototipą, balsavimą pasisakančių Seimo atomų (kanadiečiai bent kol kas kurti neketina, jie Fizinių ir technologijos moks- sudominti pasaulio kosmoso nei tuo pa darbismuto ir kelis bulinti.

Dauguma internetifinansavimo intensyvumas siekia 70%. rių abejoja, ar busprieš užtikrintas Daug namų darbų atsidūrė metus, rod irreitingą japonai pasiekė apie 2–3%). nori įrodyti, kad technologija lų centras pateikė 200.000 agentūras. partnerių nerado geriausia –Lietuva balsavimą pasisakančių Seimo savimo sistemos saugumas. ankstesniame – 2014–2015 m. progra- klientus „Viena iš galimų šios me- veikia. es skatina mokslinin- eur vertės projekto paraišką norėdamas aprašyti savo iš- reguliavim bei dar ir kelis duomenys džiagos pritaikymo sričių kus bendradarbiauti su verseuropos kosmoso agentūrai ir radimą ir paruošti jį gamybai, rių abejoja, ar bus užtikrintas Daug namų darbų vasarį Lietuvos gyventojų apmos „Horizontas 2020“ etape dalyvavuplanus porai GEGUŽĖ VERSLO ŽINIOS VERSLO KLASĖ moks– dujų jutikliai. sumontavus lu ir paversti bazinius tyrimus2017 laimėjo konkursą.

Fizinių ir technologijos 57 antrąjį m savimo sistemos saugumas. ankstesniame – 2014–2015 progra- klientus usa parodė, kad 56% tautiečių sios ir finansavimą gavusios m. bendrovės bei tokius jutiklius palydovuose, produktais. tiesa, prietaisų lietuviai lų centras pateikė 200.000 siekė vos 0 į priekį.

Lietuvosinternetu. gyventojų(VŽ) apmos „Horizontas 2020“ etape dalyvavuavasarį už balsavimo „saulės vėjo aruodai“ vadovas ignas metų galima stebėti, kur planetoje „didelių įsipareigojimų pri- bent kol kas kurti neketina, jie eur vertės projekto paraišką mečio rezu planus porai usa parodė, kad 56% tautiečių sios ir finansavimą gavusios bendrovės aukščiau už Latviją bei Estiją.

ES parama :: Dėl finansavimo tenka visos Europos įmonėmis

PMS

CMYK

ES parama :: Dėl finansavimo tenka visos Europos įmonėmis ES parama :: Dėl finansavimo tenka visos Europos įmonėmis

PMS

#be1e2d

200 c

HEX

PMS

C M Y K

15 100 90 10

CMYK

C M Y K

CMYK

100 85 46 11

Mob Didina saulės šie m elementų našumą

– 16 mlrd. EUR

#204064

s Europos įmonėmis

654 c

#be1e2d

200 c

HEX

PMS

#204064

654 c

Pramonei technologija dar per brangi

•

•

• •

•

• Klimatas, ekologija, sveikata •

Naujo tipo karas

•

Mob šie m

Ideologija

ŠMANi ŠMANI LiETUVA LIETUVA

iŠMANi LiETUVA

iŠMANi iŠMANi LiETUVA 32-oje vietoje LiETUVA

NEŠVARUS REIKALAS (I) ŠIMTAMETĖ LIETUVIŲ NEMEILĖ VERSLUI Gediminas Kulikauskas

tema 60

Verslas – tai nuodėmė, kuria, ginkdie, susitepti rankų nenorėjo XIX a. pabaigos – XX a. pradžios lietuvis, pratęs prie sąžiningo – „gaminamojo“ – darbo kaime. Ir pasiryžęs veikiau emigruoti dėl dirbamos žemės trūkumo nei keltis į pasileidimo lizdą – miestą, juo labiau griebtis amato ar prekybos. Mat tai ne žmogaus – žemės ir miško vaiko, o žydo reikalas.

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS GEGUŽĖ 2017

Kuliamoji – vienas nedaugelio atvejų, kai lietuvių valstiečiai susimesdavo bendram pirkiniui.

Vilkijos apylinkės.

K a u n o r aj o n o m u z i e ja u s f o t o g r afija

Valstiečio sodyba Vaitkuškio kaime (Ukmergės r.).

S tanisl o v o K o sak o vski o f o t o g r afija , X I X a . p a b . , N aci o nalinis M . K . Č i u r li o ni o dail ė s muziejus

S

akoma, kad vaikai dažnai būna panašesni į senelius ar prosenelius nei tėvus. Jei tai tiesa – daugelį šių dienų lietuvių bruožų įžvelgsime ir prieš šimtmetį gyvenusių protėvių elgesyje. Gal tie senoviniai būdo bruožai paaiškintų, iš kur tas baisus vangumas mėginti imtis jei ne verslo, tai bent amato. Ir dar labiau pasibaisėtinas lengvumas kelti sparnus į užsienį, užuot mėginus įsitvirtinti gimtinėje.

Kam kone kas antram prakutusiam miestiečiui žūtbūt reikia užmiesčio sodybos, kurioje galėtų leisti savaitgalius laimingai suplukę – šienaudami suvešėjusią žolę ar grėbdami lapus. Kam lietuviui išvis mirtinai reikia nuosavo būsto, kai Vakarų europiečiams atrodo kur kas paprasčiau jį nuomotis. Kodėl kone kiekvienos problemos kolektyvinis sprendimas virsta nesibaigiančių diskusijų odisėja.

Niūrūs, įtarūs ir užkietėję individualistai Jei kas bandytų nupiešti XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Lietuvos paveikslą vien naudodamas carines rusiškas spalvas, toks meno kūrinys nestokotų tamsesnių tonų. „Žemaičiams ypač būdingi visiems žinomi lietuvių tautos... bruožai – niūrumas, uždarumas, įtarumas; išorinis pamaldumas ir pomėgis bylinėtis – irgi jų skiriamoji ypatybė“, – šitaip mūsų prosenelius leidinyje „Kauno gubernijos atmintinė knygelė“ (1889 m.) apibūdino rusų kraštotyrininkas Konstantinas Žukovskis. Kaip ir daugeliui kitų rusų tyrinėtojų, jam to meto Lietuvoje akį ypač rėžė „savininkiškai individualistinis“ lietuvių požiūris į žemę.

Jam antrino teisininkas Bernardas Fridmanas, kuris teigė, kad tarp lietuvių valstiečių esą nerasi nė paviršutiniško supratimo apie kokią nors bendrą valdą. Ir jei tik tokią bandoma įkurti – tuoj pasipila nesusipratimų, ginčų, bylų serija, kad jos išsekinti bendraturčiai galų gale patyliukais neoficialiai pasidalija bendrą turtą tarpusavyje ir jau elgiasi su savo dalimi, kaip kas išmano.

Teisininkas Bernardas Fridmanas (tarpukario Lietuvoje buvęs žydų reikalų ministru be portfelio) teigė, kad lietuvių valstiečių supratimas apie bendrą valdą labai miglotas. „V iki p e dij o s “ n u o t r .

Lietuvių valstietis artojas su žagre. S tanisl o v o K o sak o vski o f o t o g r afija , X I X a . p a b . , N aci o nalinis M . K . Č i u r li o ni o dail ė s m u z i e j u s

2017 GEGUŽĖ

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

61

visuomenė

>>

Testų istorija II

Asmenybės vertinimas: projekcinės metodikos Psichologijos mokslas nuo pat pirmų dienų bandė išspręsti labai įdomią, tačiau nelengvą užduotį – rasti rodiklius ar požymius, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kokia yra žmogaus asmenybė.

G

alingiausia psichodiagnostikos priemonė – intelekto testas – buvo sukurta prieš daugiau nei 100 metų. Novatoriškas Binet ir Simono darbas, apie kurį rašėme balandžio „Verslo klasės“ numeryje, vertinamas kaip vienas reikšmingiausių įvykių psichologijos mokslo istorijoje. Tačiau asmenybė yra daugiau nei vien protiniai gebėjimai, todėl lygiagrečiai buvo kuriamos metodikos, vertinančios žmogaus elgesį, motyvus, bruožus, emocijas, interesus ar gebėjimus. Per daugiau nei 100 metų buvo pristatyta daug naudingų priemonių ir išplėtota psichometrinė teorija.

Dalis psichologų mano, kad kuo daugiau laisvės pasirinkti atsakymą turi žmogus, tuo prasmingesnis bus jo asmenybės aprašymas ir klasifikavimas. Kadangi savižinos klausi-

68

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS GEGUŽĖ 2017

Airida Zavadskė Natalija Norvilė

Pa u lia u s Rak š t ik o n u o t r .

mynuose yra gana nedidelis galimų atsakymų spektras, paprastai varijuojantis nuo „visiškai sutinku“ iki „visiškai nesutinku“, kai kurie tyrėjai, dirbantys su klinikine praktika, renkasi naudoti projekcines metodikas. Projekcinis metodas reiškia, kad tiriamasis gauna daugiaprasmišką stimulinę medžiagą (pavyzdžiui, nuotraukų, piešinių ar figūrų), kurią galima interpretuoti keliais būdais. Šios metodikos paremtos principu, kad atlikdamas užduotį žmogus reaguos konkrečiai jam įprastu būdu. Manoma, kad projekcinės technikos padeda ištraukti į paviršių mažiau matomas asmenybės pasąmonės dalis. Įdomu tai, kad, remiantis projekcinių metodikų duomenimis, buvo identifikuoti tokie reiškiniai kaip gynybos mechanizmai, latentiniai impulsai ar nerimas.

Psichologo ar psichiatro profesija priskiriama paranoidinėms, o politiko – isterinėms profesijoms.

Praktikoje egzistuoja kelios projekcinių technikų grupės. Viena didžiausių grupių, davusių pradžią kitoms, yra asociatyvinės technikos, kai žmogaus prašoma reaguoti į tam tikrą stimulą – žodį, rašalo dėmes ar kt. – ir pasakyti pirmą į galvą ateinančią asociaciją. Antra grupė yra konstravimo technikos, kai asmuo turi ką nors sukurti, pavyzdžiui, papasakoti istoriją ar nupiešti autoportretą.

Trečią grupę sudaro įvairios nebaigtų sakinių technikos, pavyzdžiui, „Man patinka _____“, „Žmonės, kurie skaito laikraščius, yra _____“, „Visos moterys – _____“. Dar viena projekcinių metodikų grupė yra pasirinkimo arba tvarkos technikos, kai asmens prašoma pasirinkti iš kelių stimulų (pavyzdžiui, labiausiai patinkantį ir mažiausiai patinkantį) arba surūšiuoti stimulinę medžiagą tam tikra tvarka. Ir paskutinė grupė – ekspresyviosios technikos, kai žmogus gali išreikšti save tam tikru būdu, pavyzdžiui, piešdamas neegzistuojantį gyvūną.

Pirmieji asmenybių testai – XIX a.

Pirmasis bandymų įvertinti asmenybę pavyzdys yra laisvųjų asociacijų testas, kurį vokiečių psichiatras Emilis Kraepelinas (1892 m.) naudojo dirbdamas su psichikos sutrikimų turinčiais ligoniais. E. Kraepelinas sakydavo specialiai parinktus žodžius stimulus, o pacientas į juos turėdavo atsakyti žodžiu, kuris pirmas atėjo į galvą. Buvo manoma, kad laisvųjų asociacijų testas gali padėti nustatyti, koks psichikos sutrikimas būdingas žmogui. Ir nors E. Kraepelino studentai vėliau tęsė jo pradėtus darbus ir netgi sukūrė kelis testus, galiausiai jo buvo atsisakyta. Tačiau po gerų dvidešimties metų laisvųjų asociacijų testas, nors kiek kitu pavidalu, grįžo į asmenybės vertinimo metodikų areną, kai 1906 m. Carlas Gustavas Jungas pristatė žodinių asociacijų testą.

C. G. Jungas rėmėsi savo kolegos psichoanalitiko Sigmundo Freudo sukurtu laisvųjų asociacijų metodu. Freudo metodo esmė – pacientas, gulėdamas ant kušetės, laisvai pasakoja viską, kas jam tuo metu ateina į galvą, nepriklausomai nuo to, kiek ta informacija jam atrodo tinkama, nepadori ar nemaloni, o terapeutas jo klausosi nepertraukdamas. Pats S. Freudas pacientams laisvųjų asociacijų veikimo principą aiškindavo taip: „Elkitės taip, tarytum būtumėte keliautojas,

sėdintis traukino vagone prie lango ir aprašantis besikeičiančius vaizdus, kuriuos mato už lango, kam nors sėdinčiam vagono gilumoje.“ S. Freudas pasitelkdavo laisvųjų asociacijų metodą psichoanalizėje, siekdamas nustatyti reiškinius, slypinčius pasąmonėje, o C. G. Jungui pavyko įrodyti, kad šiuos pasąmoningus asmenybės motyvus galima objektyviai diagnozuoti. Įdomu tai, kad vėlesni žodinių asociacijų testo variantai buvo naudojami net kaltės jausmui nustatyti (jais buvo paremti kai kurie melo detektoriai).

Tikrasis projekcinių metodų triumfas susijęs su 1921 m. pasirodžiusia šveicarų psichiatro ir psichoanalitiko Hermanno Ror­ schacho knyga „Psichodiagnostika“, išleista Berne vokiečių kalba. H. Rorschacho vaikystės veikla, ko gero, nemažai prisidėjo prie jo tyrimų krypties ir originalaus, vieno žinomiausių psichologijos metodų sukūrimo.

Jau vaikystėje H. Rorschachas domėjosi rašalo dėmėmis ir kurdavo iš jų paveikslus, dėl to draugų buvo vadinamas Klecks, t. y. „rašalo dėme“. H. Rorschacho tėvas – menų mokytojas – skatino sūnų išreikšti save įvairiais kūrybiškais būdais, tad tikriausiai natūralu, kad mokyklą baigusiam Hermannui buvo nelengva pasirinkti tolesnį kelią – meną ar mokslą. Jis netgi parašė laišką žinomam vokiečių biologui Ernstui Haeckeliui ir prašė jo patarimo. Biologas patarė rinktis mokslą, ir jo paskatintas H. Rorschachas įstojo į Ciuricho universiteto medicinos mokyklą. Ten jis mokėsi pas garsų psichiatrą Eugeną Bleulerį, kuris buvo ir C. G. Jungo mokytojas. Tuometis psichoanalizės populiarumas vis primindavo H. Rorschachui vaikystę ir jo dėmių paveikslus. Svarstydamas, kodėl skirtingi žmonės mato skirtingus dalykus toje pačioje rašalo dėmėje, jis, dar besimokydamas universitete, pradėjo atlikti tyrimus su mokyklinio amžiaus vaikais – rodydavo jiems rašalo dėmes ir analizuodavo jų atsakymus.

Nors ir atsisakė dailininko profesijos, H. Rorschachas rimtai domėjosi menų istorija. Jis žinojo, kad Leonardo da Vinci treniruodamas vaizduotę žiūrėdavo į įmantrių formų debesis, vandens lašus ant sienų ar grindų, mėnulio atspindžius vandenyje ir interpretuodavo tai, ką matė. Iš esmės visiems žmonėms būdinga „sudvasinti“ negyvus objektus ir matyti, pavyzdžiui, akis

ant drugelio sparnų, todėl nenuostabu, kad rašalo dėmės mums taip pat panašios į tam tik­r us pažįstamus daiktus ar objektus.

Drugelio „akys“.

„ Wiki p e di o s “ n u o t r .

Apklausęs 300 asmenų, turinčių psichikos sutrikimų, ir 100 kontrolinės grupės tiriamųjų, H. Rorschachas savo tyrimų rezultatus pristatė knygoje „Psichodiagnostika“.

Atlikęs eksperimentus su keliais šimtais skirtingų rašalo dėmių, jis išsirinko 10, turinčių didžiausią diagnostinę vertę. Žymusis Rorschacho testas atliekamas taip: tiriamajam po vieną parodoma viena iš dešimties simetriškų rašalo dėmių ir prašoma pasakyti, ką jis jose mato. Penkios dėmės yra spalvotos, o kitos penkios – nespalvotos. Interpretuodamas paciento atsakymus psichologas gali nuspręsti, kad dėmesio sutelkimas į smulkias detales rodo pacientą kamuojančias įkyrias mintis, o vaizdų įžvelgimas baltose vietose rašalo dėmės viduje atskleidžia tam tikrus neigiamus charakterio bruožus.

2017 GEGUŽĖ

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

69

visuomenė

Išmokti hebrajų Kai manęs pradeda klausinėti, kam mokiausi hebrajų, visuomet prisimenu kartą Izraelyje gautą labai paprastą patarimą – į klausimą atsakyti klausimu. Nenuostabu, kad po to pasiteiraujama, ar aš esu žydė.

L

eiskite paklausti, o ar tik žydai mokosi hebrajų? Akivaizdu, kad tą patarimą taikau sėkmingai. Kiekvienąkart girdėti tuos pačius aplinkinių klausimus ir reakcijas man tapo koktu – visur naudos ieškantys tvirtino, kad tai tik laiko gaišimas.

Bet juk ne viską darome iš racionalių paskatų ir tiksliai pamatuodami. Esu tikra, jei būčiau važiavusi mokytis vokiečių kalbos, tokių klausimų nesulaukčiau. Domėjimasis Artimųjų Rytų kultūromis, kaip ir pačios kultūros (duomenys apie nepageidaujamus kaimynus daug ką pasako), daugeliui vis dar nesuprantamas.

Panirimas į kalbą Vieną praeitos vasaros atostogų mėnesį paskyriau intensyviems hebrajų kalbos kur-

74

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS GEGUŽĖ 2017

Auksė Podolskytė

S a r o lt o s Zal á n n u o t r .

sams Izraelyje. Intensyvūs reiškia, kad kiek­ vieną dieną mokydavomės „tik“ po penkias valandas ir papildomai gaudavome „šiek tiek“ namų darbų. „Ulpan“ – taip vadinosi kursai, kurie nuvedė mane iki šiaurinėje šalies dalyje esančio Haifos miesto. Ši intensyvaus hebrajų kalbos mokymo koncepcija pradėta taikyti, kai XX a. viduryje į Izraelį ėmė imigruoti žmonės iš Rytų Europos, Artimųjų Rytų ir kitų valstybių. Juos visus reikėjo greitai išmokyti hebrajų kalbos ir integruoti į visuomenę. 1949 m. Jeruzalės Bakos rajonas tapo pirmąja vieta, kurioje buvo pradėta mokyti hebrajų moderniuoju būdu. Tais pačiais tikslais kursai tebevyksta iki šiol, tačiau mokymo vietų tinklas išsikerojo po visą šalį.

Apie tai, kad į intensyvius hebrajų kalbos kursus tikrai važiuoju, iš Izraelio ambasados

Tolerancijos sostinė. Nors kultūros ir religijos skirtingos, katilas verda ant ramios ugnies. A u ks ė s P o d o lsk y t ė s n u o t r .

Pigų skrydį į Tel Avivą rasti nėra sunku.

Išmokti hebrajų

sužinojau birželį. Atrodė keista, kad pagaliau išaušo ta diena, – atsakymo laukiau pusę metų, o paraišką dėl stipendijos pateikiau lapkritį. Tačiau ne pirmąkart stipendijos laukimas tapo kantrybės išbandymu.

Skųstis negaliu, nes jei ne ši parama, vykti tikrai nebūčiau galėjusi. Per didelė prabanga. Pigų skrydį į Tel Avivą rasti nėra sunku (žinoma, ne likus mėnesiui kaip mano atveju), tačiau „Ulpan“ kursų kaina (daugiau nei 1000 dolerių) ir mėnesio pragyvenimo išlaidos Izraelyje kartu sudėjus yra solidi suma.

Vis dėlto ne vienas dalyvis buvo atvykęs ir savomis lėšomis. Kai kurie pasiliko pasimokyti dar vieną papildomą mėnesį. Nors „Ulpan“ kursai rengiami ne tik Haifoje, bet ir Jeruzalėje, Tel Avive ir kituose miestuose, sti-

pendiją lietuviai galėjo gauti tik į Haifos universiteto organizuojamus kursus. Juose buvau vienintelė dalyvė iš Baltijos šalių.

Mes, maždaug 70–80 žmonių iš viso pasaulio, pagal lygius buvome padalyti į 6 grupes. Nustatyti manąjį buvo labai paprasta.

Kai dėstytoja paklausė, ką galiu pasakyti hebrajiškai, atsakiau, kad nieko, – savarankiškai buvau išmokusi vos keturias pirmąsias abėcėlės (alefbet) raides. Tik tiek. Tuo metu dar nežinojau, kad per dvi dienas sugebėsiu išmokti visas raides. Daugiau klausimų nebuvo, ir aš patekau į pirmą grupę. Tądien pradėjo tiksėti mano 27 dienų laikmatis Haifos universitete – beveik 4 savaitės arba 4 šabai. Per šitiek laiko nuo nulio pavyko išmokti abėcėlę, skaityti rašytinėmis ir spausdinti-

nėmis raidėmis parašytus tekstus, parašyti 100 žodžių rašinį, pašnekėti šį tą (prisistatyti, papasakoti apie savo šeimą ir laisvalaikį), padainuoti ne vieną dainą ir išlaikyti du egzaminus.

Mokiniai ir mokytojai Kas tie žmonės, kurie, kaip ir aš, nuo nulio nusprendė mokytis hebrajų? Nemanykite, kad kursų dalyviai – tik žydai ar judaizmą (ar kitą su žydais susijusį dalyką) studijuojantys dvidešimt kelerių sulaukę jaunuoliai.

Kaip man tuomet reikėtų jaustis? Pateiksiu keletą dalyvių portretų. Prieš daug metų iš Rusijos į Ameriką emigravęs žydas Alexanderis yra iš tų senjorų, kurie senatvėje pradeda mėgautis gyvenimu. 30 metų vokietis

2017 GEGUŽĖ

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

75

visuomenė

Robotai žurnalistai

Žinių robotus pasitelkia ir solidžios žiniasklaidos priemonės: „Forbes“, „The New York Times“, „Los Angeles Times“ ir kitos. „ R e u t e r s “ n u o t r .

Ketvirtoji pramonės revoliucija ir jos poveikis įvairioms sritims įgauna vis didesnį pagreitį. Žinios apie šios revoliucijos sukeltus pokyčius, pavyzdžiui, kad 5 mln. darbuotojų praras darbus, neretai gali išgąsdinti.

Ž

iniasklaida – ne išimtis. JAV naujienų agentūra AP („Associa­t ed Press“) viena pirmųjų pradėjo naudoti žinių robotus naujienoms apie įmonių finansinius rodiklius parengti ir skelbti. AP vadovybė džiaugėsi: specialios programos rengia tokias naujienas greičiau, pigiau, daro mažiau klaidų nei žmonės. Nenuostabu, kad tokie teigiami AP atsiliepimai apie žinių robotus pasėjo baimę tarp žurnalistų, šie pradėjo matyti tokį raidos scenarijų kaip grėsmę netekti savo darbo vietos. O investuotojai, žiniasklaidos inovacijų šalininkai įžvelgia robotų potencialą siekiant gerinti žiniasklaidos priemonių efektyvumą. Kurie iš jų yra teisūs?

80

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS GEGUŽĖ 2017

Giedrė Sankauskaitė

AP ne vienintelė kasdieniame darbe pasitelkia žinių robotų pagalbą. Tą patį daro jau ir kitos solidžios žiniasklaidos priemonės: „Forbes“, „The New York Times“, „Los Angeles Times“ ar JAV veikianti naujienų tarnyba „ProPublica“.

Nors šiandien žinių robotai dar tik pradeda atrasti savo kelią į žiniasklaidos priemones, šios, jau pasiryžusios investuoti į automatizuotą naujienų kūrimą, regis, dėl tokios investicijos nesigaili, priešingai – svarsto apie dar didesnę robotų žurnalistų invaziją į redakcijas.

AP agentūra yra paskelbusi, kad 2015 m. per tris mėnesius robotai žurnalistai parašė 3000 naujienų, kai prieš tai žurnalistai parengdavo tik kelis šimtus naujienų. Jeigu jums

Dabar naudojami robotai gali kurti paprastas naujienas.

Robotai žurnalistai

atrodo, kad tai labai daug, klystate, nes robotų potencialas yra milžiniškas: per sekundę, jei visiškai išnaudojamos jų galimybės, tokių straipsnių jie gali sukurti net 2000. Skaičiuojama, kad AP agentūros našumo lygis jau šiandien yra išaugęs 10 kartų.

Be to, straipsniuose sumažėjo klaidų ir netikslumų.

Dabar naudojami robotai gali kurti paprastas naujienas – tokias, kurių duomenys jau yra struktūruoti, programos tiesiog generuoja sakinius ir juos jungia. Šiuo metu jos rengia finansų arba sporto naujienas.

Tačiau neabejotina, kad, laikui bėgant, sričių, apie kurias rašys robotai, daugės. O šiandien AP naujienų agentūros robotas rašo: „Stambiausia Amerikos aliuminio ga-

mintoja „Alcoa“ skelbia: antrojo ketvirčio pelnas siekė 138 mln. JAV dolerių, tai gerokai pranoko analitikų ir ekspertų lūkesčius.

Bendrovė pranešė, kad gerus įmonės finansinius rodiklius labiausiai lėmė inžinerinių tinklų pramonė, o kaip vieną strateginių tikslų bendrovė nurodė siekį sumažinti išlaidas aliuminio lydymo srityje.“ Ir įspūdingiausias faktas yra tas, kad šią pastraipą jam parašyti užtruko mažiau nei vieną sekundę!

Pirmaujančiose pasaulinės žiniasklaidos priemonėse, regis, suveikė domino efektas – lyderės jau investuoja į robotus, ir nors tikslios sumos į šias investicijas ir neatskleidžiamos, matyti, kad tokios investicijos nenuvilia ir pasiteisina. Kalbama tik apie investicijų didinimą. Amerikiečių dienraštis „Los

Angeles Times“ automatizavo pranešimus apie vykstančius žemės drebėjimus, kasdien robotai informuoja apie įvykusius nusikaltimus. Norvegų naujienų agentūros, kuri taip pat jau pradėjo investuoti į žinių robotus, inovacijų direktorė Helen Vogt teigia, kad automatizuoti naujienų kūrimą apie futbolo rungtynes buvo puikus strateginis sprendimas, palengvinantis žurnalistams darbą, ir sako toliau intensyviai ieškanti galimybių, kaip šią technologiją pritaikyti kitoms naujienoms rengti.

Viena didžiausių pasaulio verslo ir finansinių naujienų agentūrų „Bloomberg“ dar praėjusiais metais informavo, jog ketina investuoti į tai, kad dalį naujienų taip pat kurtų robotai. Tos pačios agentūros vyriausiasis

2017 GEGUŽĖ

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

81