220015 15 VA VASA SARI RISS
VVŽŽ PPRREENNUUM MEERRAT ATOORRIIAAM MSS NNEEM MOOKKAAM MAAII
Valstybei tarnautojų, o ne valdytojų TIMAS COOKAS: „APPLE“ TAIKOS VADO ŠLOVĖS VALANDA LIETUVA BE VIDURINĖS KLASĖS KINIJOS GALIA DAR NEATITINKA AMBICIJŲ
60 Eur (15,90 Lt) Lt) KAINA KAINA4 Eur (15,90 460
M.A.
IN INTERNATIONAL MANAGEMENT
| M.B.A.
NORTH AMERICAN GRADUATE STUDIES IN BUSINESS TWO DEGREES IN LESS THAN 24 MONTHS FLEXIBLE PROGRAM FOR WORKING PROFESSIONALS FACE-TO-FACE AND ONLINE LEARNING STUDY SESSIONS AT LCC INTERNATIONAL UNIVERSITY, LITHUANIA AND TAYLOR UNIVERSITY, USA
DUAL DEGREE PROGRAM: M.A. FROM LITHUANIA M.B.A. FROM USA
APPLY ONLINE
info@lcc.lt
(+370 46) 31 04 60
Kretingos g. 36, Klaipėda, Lithuania
www.lcc.lt/apply-mba/
redaktoriaus pratarmė
VERSLO KLASĖ I S S N 1648-6374 žurnalas leidžiamas nuo 2 0 0 0 metų REDAKCIJOS ADRE SAS
J. JASINSKIO g. 16A, LT-03163, VILNIUS, LIETUVA TEL. +370 5 252 6302, 252 6300 FAKS. +370 5 252 6313 el . p. vklase @v z inios . lt
Nr. 2 (144)
LEIDĖJA UAB „VERSLO ŽINIOS“ GENERALINIS DIREKTORIUS
Ugnius Jankauskas VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS
Rolandas Barysas
www.vz.lt/versloklase REDAKTORIUS
AURELIJUS KATKEVIČIUS ŽURNALISTĖ
AGNĖ KRIŠČIUKAITYTĖ N uolatiniai autoriai
Aušros barysienės Nuotr .
Sveiki, žiemos kol kas beveik nebuvo, atrodo, va taip pamažu ir nušliuošime į pavasarį, jeigu, žinoma, vasaris nepateiks staigm enų.
Verslo naujienų (ir ne tik verslo) portalas vz.lt sausio pabaigoje skelbė tyrimų duomenis, teigiančius, kad Lietuvos vartotojų lūkesčiai auga. Pastarąjį kartą tokie aukšti jie buvo tik 2007 m. – prieš pasaulinę krizę. Tas pats portalas vz.lt kasdien paskelbia bent porą naujienų apie į Lietuvą ateinančius investuotojus, kuriamas naujas darbo vietas. Ekonominės laisvės indekse Lietuva pašoko iš 21 vietos į 15-ą, Europoje – į šeštą. Veikiausiai (o gal net neabejotinai) vienas veiksnių, kuris nulėmė tokių naujienų srautą, – nuo sausio 1-osios įsivestas euras. Kad ir ką kalbėtume (taip pat, kad ir ką kalbėtų naujoji Graikijos radikalų valdžia), vis dėlto euro įsivedimas – savotiškas kokybės ženklas, teisingo pasirinkto kelio patvirtinimas. Aplinkui šitiek gerų naujienų. O aš suku galvą: kodėl pažiūrėjęs žinias ar paskaitęs antraštes, pradedu nesuvokti, ar tikrai toje šalyje gyvenu, apie
kurią pasakojama tose žiniose ir antraštėse. Taip, niekur nedingsi, nusikaltimų buvo, yra ir bus, bet kodėl dabar pačios pirmosios, taigi ir pačios svarbiausios, žinios – beveik išvien kriminalinės? Kodėl vienas ar kitas nesusipratimas pateikiamas stambiu šriftu kaip metų tendencija? Suprantu, kad kritika reikalinga (ypač, kai ji konstruktyvi), pats nesu labai didelis dabartinės valdžios entuziastas – ir dėl jos lėtapėdiškumo, vangumo, ir dėl kai kurių subjektų visiškai atviro įžūlaus bukumo. Esu įsitikinęs, jog mūsų visų pareiga daryti viską, kad – nesvarbu, kokius juos išrinkome (o išrinkome būtent mes, o ne kokie nors jie – kad ir tuomet, kai nėjome balsuoti) – jie krutėtų, būtų skaidrūs, turėtų atsiskaityti, mokytųsi. Bet nematyti, kad Lietuvos gyvybinis ir kūrybinis potencialas vis dėlto labai didelis, kad Lietuva ir auga, ir keičiasi, ir tobulėja, tiesiog neįmanoma. Nebent tyčia to nenorėtum. Tikiuosi, kad, nepaisydami dar šiemet laukiančių sukrėtimų (o jų tikrai bus – ir Europos Sąjungoje, ir gretimose valstybėse į Rytus nuo mūsų), sugebėsime visi kartu bent truputėlį pasislinkti į bent šiokios tokios pozityvių ir negatyvių naujienų bei pasakojimų pusiausvyros pusę. Tai mes ir bandome bent šiek tiek parodyti „Verslo klasėje“. Ačiū, kad esate. Skaitykite.
Liudvikas Andriulis Regimantas Dima Giedrius Drukteinis Vidas Jankauskas Nerius Jasinavičius Gediminas Kulikauskas Leonas Vaitiekus Lenokas Liutauras Leščinskas Ernestas Parulskis Mykolas Pleskas Elė Pranaitytė Aidas Puklevičius Tomas Ramanauskas Rolandas Rastauskas Dina Sergijenko Rytas Staselis Vaidotas Šernius Sigita Šimkutė Martynas Tovarovas Andrius Užkalnis Jurga Vilpišauskaitė Giedrius Vilpišauskas Aistė Paulina Virbickaitė Karolis Vyšniauskas Mindaugas Voldemaras Justinas Žilinskas A utoriai
Ramūnas Bogdanas Timas Bradshaw Darius Radkevičius Erikas Murinas Richardas Watersas F oto g rafai
Judita Grigelytė Vladimiras Ivanovas D i z aineris
Vilmas Narečionis REKLAMA
Aida Butėnė +370 5 252 6329 P R E N U M E R ATa
Živilė Gudavičiūtė + 370 5 252 6408 prenumerata@verslozinios.lt KALBOS REDAKTORĖ
BERNADETA BUMBLAUSKAITĖ VIRŠELIS
VILMO NAREČIONIO L E I D I N YJ E PA N AU D O T O S AGENTŪRŲ
„BLOOMBERG“, „MATTON“, „REUTERS“ NUOTRAUKOS SPAU S T UVĖ
„LIETUVOS RYTO“ SPAUSTUVĖ TIRAŽAS
10 000 egz. K I TA S N U M E R I S P R E N U M E R AT O R I A M S B U S P R I S TAT Y TA S I K I
2015 03 06
©
PLATINTI ŠIO LEIDINIO TEKSTUS IR VAIZDO INFORMACIJĄ GALIMA TIK GAVUS RAŠTIŠKĄ REDAKCIJOS SUTIKIMĄ
Aurelijus Katkevičius
2015 VASARIS
VERSLO ŽINIOS
VERSLO KLASĖ
5
64
laisvalaikis
12
10
žmonės ir įžvalgos
12 | Korėjietiški stebuklai (II)
Korėjietiški verslo konglomeratai negalėjo turėti savo bankų.
16 | Timas Cookas turi dėl ko šypsotis „Financial Times“ 2014-ųjų žmogumi išrinko „Apple“ vadovą.
10
mėnesio komentaras
10 | Aurelijus Katkevičius: Istorija mėgsta kartotis
Vladimiras Putinas kartoja Viktoro Janukovyčiaus kelią.
6
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARIS 2015
16
2015 VASARIS
20 | Stebuklingi marškiniai
Kartais įprasti apskaitos metodai tiesiog klaidina.
24 | Bankrotas – vis dar mūsų siaubas
Lietuviams bankrotas atrodo ne verslo dalis, o katastrofa.
28 | Lyderio mitas
Lyderius bendruomenės kuria pagal savo poreikius.
32 | Kur pasiklydo vidurinė klasė Kurdama gerovės valstybę Lietuva pamažu praranda visuomenės atramą.
36 | Kinija pučia raumenis
Rytų giganto ambicijos aiškios, bet potencijos kol kas trūksta.
40 tema
46 70 | Sezoniniai gardumynai
Kada kepti antį su apelsinais, jei ne žiemą?
74 | Tinklas: Netrukdyk – robotas rašo Jie rašo ne tik naujienas, bet ir romanus.
76 | Kinas: Interviu, kurio nereikėjo
Daug triukšmo sukėlęs „Interviu“ kaip filmas nevertas nieko.
78 | Muzika: Reabilituoti popmuziką Taylor Swift. „1989“.
80 | Technika: Beprotiškai didelis, žaibiškai greitas ir beveik idealus
„Samsung“ pristatytas „Galaxy Note 4“ yra netoli tobulybės.
Valdyti ar tarnauti Valstybės tarnybą efektyvinti labiausiai trukdo konkurencijos stoka.
46
visuomenė ir laisvalaikis
46 | Katastrofa ant Dubysos tilto Maldininkų procesijos į Šiluvą buvo dažna tarpukario nelaimių priežastis.
52 | „Antis“ skrenda vertikale Ironiškosios roko grupės dainose telpa ketvirčio amžiaus istorija.
56 | Meno skandalai Lietuvoje (I) Pirmosios akcijos ir instaliacijos kėlė daug aistringų diskusijų.
60 | Sicilijoje griauname mitus
82
skiltys
82 | Ernestas Parulskis: Spąstai kuratoriui
Neverta važiuoti į Verkių rūmus, tikintis apžiūrėti muziejaus ekspoziciją.
84 | Rolandas Rastauskas: Festina lente Sustojusio grožio niekada nepajus beatodairiškai skubantis žmogus.
86 | Aidas Puklevičius: Būtovės paslėpsniai Lizdeikos horoskopas savaitei ir kitos naujienos.
88 | Jurga Vilpišauskaitė:
Laisvųjų kovų komentarai
Miguelis sako, kad anksčiau kovos buvo žiauresnės. Kraujas buvo tikras.
Viena svarbiausių sicilietiškų vertybių – kantrybė.
64 | Simfonija, pavadinta „Passat“ Net ir norint, sunku prikibti prie atnaujintos „Volkswageno“ klasikos.
Žvilgsnis 2015-ųjų vasarį verta atkreipti dėmesį į šiuos įvykius.
2015 VASARIS
VERSLO ŽINIOS
90 VERSLO KLASĖ
7
žmonės
>>
Korėjietiški stebuklai (II) Tarp korėjietiškų džeibolų ir japoniškų zaibatsu ar keiretsu vis dėlto buvo keletas esminių skirtumų. Pirmiausia visi japoniški verslo konglomeratai buvo ir tebėra kuriami aplink pagrindinį traukos centrą ir kapitalo šaltinį – banką.
Prezidentas Parkas Chung-hee džeibolams uždraudė turėti bankų. „ Wiki p edios “ nuotr .
inf. 1997 m. bankrutavo 11 korėjietiškų džeibolų iš 30-ies
( T ę sinys . Pradžia „V erslo klasė “ 2 0 1 4 m . , žiema )
19
P
GIEDRIUS DRUKTEINIS
V ladimiro ivanovo nuotr .
rezidentas parkas chung ėmėsi (vyriausybė sumokėdavo ir už reikia-hee korėjietiškiems džeibolams uždraudė mas technologijas). Jei reikėjo gaminti kom-
turėti savo bankų ir taip padarė juos finansiškai priklausomus nuo valstybės (visi bankai Pietų Korėjoje buvo nacionalizuoti ir finansuodavo tik tai, kas vyriausybei atrodė reikalingiausia). Japoniškus keiretsu valdė profesionalūs samdomi vadybininkai, tai galėjo būti net užsieniečiai, o štai džeibolų valdymą visada paveldi tik šeimos narys, be to, svarbiausius postus bendrovėje užima tik korėjiečiai. Gausiai finansuojami valstybės ir naudodamiesi specialiomis protekcionistinėmis privilegijomis Korėjos džeibolai greitai apėmė visas ekonomikos šakas, plėtojamas pagal penkmečių planus. Vyriausybė teikė planus, džeibolai juos įgyvendino – jei reikėjo imtis laivų statybos ar automobilių gamybos, jie jos
12
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARIS 2015
piuterius, jie juos gamino (vyriausybė kompensuodavo jų gamybą). Jei reikėjo ginklų, gamino ir juos. Džeibolų augimą lėmė ir tai, kad vyriausybė skatino juos gaminti kuo platesnį asortimentą, o ne vieną ar du gaminius, ir taip įdarbinti kuo daugiau žmonių, – vienu metu statistiniame džeibole vidutiniškai dirbo 200 tūkst. darbuotojų, nes jis galėjo apimti visus pramonės sektorius – gamybą, prekybą ir sunkiąją pramonę. Pavyzdžiui, iki Parko reformų drabužius siuvanti įmonė, remiama valstybės, galėjo virsti galinga chemijos pramonės ir sintetinių audinių įmone. „Hyundai“, pasauliui pažįstama kaip automobilių gamintoja, taip pat valdė plieno liejyklas ir
11
Šiuo metu apie 70 proc. korėjiečių save laiko vidurine klase.
laivų statyklas, finansų ir draudimo įmones, inžinerijos ir statybos bendroves, kosminių technologijų laboratorijas ir ginkluotės gamyklas. Svarbiausia tai, kad imdamasi bet kokios veiklos kvalifikuota darbo jėga sugebėdavo užsienietiškas technologijas (o nuo aštuntojo dešimtmečio – ir savas) paversti tarptautinėje rinkoje konkuruoti galinčiais gaminiais. Protekcionistiniai įstatymai kompensavo dėl eksporto atsiradusias išlaidas, taip korėjietiškas darbštumas ir vikrūs, ambicingi vadybininkai sukūrė galingą, XX a. paskutiniajame dešimtmetyje net vienuoliktą pagal dydį pasaulyje, ekonomiką (Pietų Korėja, turinti vos 50 mln. gyventojų, pagal vartojimo mastą lenkia 115 mln. gy-
ventojų turinčią Meksiką ar 240 mln. gyventojų turinčią Indoneziją). Būtent dėl džeibolų Pietų Korėjos prekybos deficitas virto teigiamu saldo 1986 m., o pati šalis tapo šešta pasaulyje eksportuotoja. Šiuo metu apie 70 proc. korėjiečių save laiko vidurine klase – Parko vizija išsipildė.
Despotas ar reformatorius? Paties „Hano upės stebuklo“ architekto gyvenimas baigėsi tragiškai. Išgyvenusį keletą pasikėsinimų į gyvybę (tarp jų būta ir Šiaurės Korėjos siųstų žudikų bandymų), 1979 m. Parką Chung-hee nušovė jo paties saugumo tarnybos vadovas Kimas Jae-gyu. Lieka tik pridurti, kad nedaug pasaulio lyderių kėlė tokius prieštaringus jausmus
kaip Parkas Chung-hee. Jo laidotuvėse dalyvavo 2 mln. žmonių, tačiau antra tiek pietų korėjiečių neslėpė džiugesio, kad diktatorius iškeliavo anapilin. Dar ir dabar ginčijamasi, kas jis buvo iš tikrųjų, – beširdis despotas ar tvirtas patriotas nacionalistas. Namie jis buvo švelnus žmogus (mylėjo ir laikė daug naminių gyvūnėlių). O viešumoje – bejausmis diktatorius. Kai 1974 m. į prezidentą, sakantį kalbą, pradėjo šaudyti vienas karininkas ir mirtinai sužeidė jo žmoną, Parkas padarė kelių akimirkų pauzę, kol apsauga nuginklavo pasikėsintoją, ir toliau kalbėjo net tada, kai iš salės buvo išnešamas žmonos kūnas. Jo savitvarda buvo begalinė. Kaip ir Čilės diktatorius Augusto Pinochetas, Parkas Chung-hee gali būti vertina-
2015 VASARIS
VERSLO ŽINIOS
VERSLO KLASĖ
13
žmonės
Timas Cookas atsakė į klausimą, kas bus bendrovei „Apple“ po Steve’o Jobso mirties. „ R euters “ nuotr .
Timas Cookas turi dėl ko šypsotis „Financial Times“ 2014-ųjų žmogumi išrinko „Apple“ vadovą Timą Cooką.
B
eveik valandą vyko „Apple“ metinis akcininkų susirinkimas, T. Cookas kantriai atsaki-
nėjo į įvairius klausimus – nuo planų televizijos rinkoje iki minčių apie „Google“ akinius. Bet kai vienas iš auditorijos pamėgino spustelėti „Apple“ vadovą dėl įvairių aplinkosaugos iniciatyvų, tokių kaip saulės ener-
16
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARIS 2015
TIMAS BRADSHAW RICHARDAS WATERSAS
Po audringų 2013-ųjų akcijos pabrango apie 50 proc., įmonės rinkos kapitalizacija pasiekė per 700 mlrd. dolerių.
Timas Cookas turi dėl ko šypsotis
gija maitinamo duomenų centro, pelningumo, T. Cookas spragtelėjo pirštais. „Mes daug ką darome ne dėl pelno, kai ką darome tik dėl to, kad tai teisinga ir kad tai verta daryti“, – suurzgė T. Cookas. „Kai kalbame apie žmogaus teises, atsinaujinančiąją energiją ar patogumą specialiųjų poreikių turintiems žmonėms, aš negalvoju apie sumautą investicijų grąžą, – pasakė T. Cookas tuo pačiu griežtu ir kompromisų nepripažįstančiu tonu, kurio „Apple“ darbuotojai tikėjosi daugiau niekada neišgirsti. – Tiesiai šviesiai – jeigu jums sunku tai girdėti, turėtumėte atsisakyti akcijų.“ Daug investuotojų, pasirodo, renkasi T. Cooko pusę. Po audringų 2013-ųjų, kai vyko šis akcininkų susirinkimas, akcijos
pabrango apie 50 proc., įmonės rinkos kapitalizacija pasiekė per 700 mlrd. dolerių.
Sąmonė keičiasi Prabėgus trejiems metams nuo Steve’o Jobso mirties, 54-erių T. Cookas išsaugojo šaltus nervus tada, kai jį puolė aktyvistai investuotojai ir kai dalis „Apple“ šalininkų prarado tikėjimą, jog bendrovė gali išgyventi be amžinatilsį įkūrėjo. 2014 m. „App le“ vadovas išėjo iš pirmtako šešėlio ir pasiūlė bendrovei savo vertybes bei prioritetus, keitė įmonės lėšų tvarkymo sistemą, atvėrė „Apple“ glaudesniam bendradarbiavimui ir kreipė daugiau dėmesio į visuomeninius rūpesčius. Naujasis „iPhone“ toliau gerina pardavi-
mų rekordus, o T. Cookas jau pristato tokius produktus kaip „Apple Watch“ ir „Apple Pay“, kurie turėtų „iPhone“ gamintoją atvesti į mados ir finansų sritis. Taigi jis grąžino naujovių dvasią, o juk daugelis bijojo, kad ji mirė su S. Jobsu. „Apple“ vertė pernai paaugo beveik tiek pat, kiek iš viso rinkoje kainuoja „Google“. Finansinės sėkmės ir technologijų naujovių galėtų pakakti, kad „Financial Times“ nubalsuotų už „Apple“ plieninį vadovą kaip už 2014-ųjų žmogų, bet T. Cooką išskiria ir jo drąsa teigti savo vertybes. Buvo įspūdinga, kai jis pirmąkart viešai prabilo apie savo seksualinę orientaciją. „Jeigu žinojimas, jog „Apple“ vadovas yra gėjus, gali padėti kam nors susitaikyti su
2015 VASARIS
VERSLO ŽINIOS
VERSLO KLASĖ
17
įžvalgos
>>
Stebuklingi marškiniai
Kainą lemia rinkos padėtis, o ne sunaudotos medžiagos kiekis. V ladimiro I vanovo nuotr .
Po praėjusioje „Verslo klasėje“ publikuoto savo straipsnio apie buhalterius ir vadybos apskaitą kaip visuomet sulaukiau klausimų bei komentarų. Tačiau šį kartą nebuvo įprastų pastabų apie „įmonės unikalumą“ ar apie tai, kad „pas mus viskas kitaip“.
L
NERIUS JASINAVIČIUS
V ladimiro I vanovo nuotr .
abiausiai nustebi- bei nesupratimas taip plačiai paplitęs Lietuno du komentarai. Vieną pasakė nema- vos įmonėse. Todėl nusprendžiau tą temą pražos įmonės savininkas ir vadovas: „Aš visuomet maniau, kad buhalteriai ir apskaita reikalingi tik valstybei, o man tai tik papildomos privalomos nereikalingos išlaidos. O po šio straipsnio supratau, kad jie (buhalteriai – VK) tikrai gali būti naudingi, nors dar nelabai suprantu kaip.“ Antrasis komentaras buvo vienos įmonės vyriausiosios finansininkės: „Visą laiką jaučiau, kad įprastas savikainų skaičiavimas netinkamas ir jo negalima aklai taikyti. Tačiau niekaip negalėjau įtikinti savo vadovo. Perskaitęs jūsų straipsnį, jis ėmė klausytis, ką aš sakau.“ Smagu, kad skaitote „Verslo klasę“ ir mano straipsnius joje. Tačiau tikrai nesitikėjau, kad vadovų ir finansininkų priešprieša
20
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARIS 2015
tęsti. Bet sėdęs rašyti susidūriau su dilema. Apskaita – tai reiškia, kad bus kalbama apie skaičius, – nelabai romantiška. Be to, redaktorius jau kelis kartus užsiminė, kad mano straipsniai darosi per sausi ir reikėtų daugiau „popso“. O ir gruodžio „Verslo klasėje“ publikuotame skaitytojo laiške sulaukiau kritikos už „ne tokius įdomius straipsnius“. Bet kaip rašyti apie finansinius sprendimus be skaičių, neverčiant skaitytojo šiek tiek paskaičiuoti? Todėl atsiprašau tų, kurie nuo mokyklos laikų nemėgsta skaičių (išskyrus banko sąskaitoje), ir kaip koks užkietėjęs rūkalius viešai pažadu, kad šis tekstas bus paskutinis kartas, kai rašau sausai, su skaičiais ir be „popso“.
Verslo tikslas – uždirbti pinigų dabar ir ateityje.
Ateityje vėl grįšiu prie verslininkų nuotykių ir romantiškosios verslo pusės.
Ar pelningiausias produktas tikrai naudingiausias? Prisiminkime, koks yra verslo tikslas, – uždirbti pinigų dabar ir ateityje. Tik pinigų uždirbanti bendrovė gali įvykdyti kitas būtinas sąlygas – sukurti geras sąlygas darbuotojams ir pasiekti, kad būtų patenkinta aplinka (klientai, tiekėjai, visuomenė ir t. t.). Tačiau svarbus ne tiek absoliutus mūsų uždirbamų pinigų kiekis, kiek investuoto kapitalo grąža (angl. Return on Investment). Ji skaičiuojama taip: sukurta pridėtinė vertė (pralaidumas) minus veiklos išlaidos ir padalyta iš investicijų sumos. Manau, daugelis
jūsų tai prisimenate, todėl prie šių rodiklių ilgiau nesustosiu. Bet kuris geras vadovas stengiasi artinti savo organizaciją prie numatyto tikslo. Bet ar visada jiems tai pavyksta? Ankstesniame „Verslo klasės“ straipsnyje pasakojau istoriją apie vieną įmonę, kurią sužlugdė vadovai, nes atsisakė iš pirmo žvilgsnio nepelningų gaminių ar užsakymų. Šiandien panagrinėsime kitą situaciją – kai įmonė nepajėgi patenkinti visos paklausos ir turi rinktis iš užsakymų. Yra siuvykla (pavyzdys iš Thomo Corbetto knygos „Pajamų apskaita“, 2005 m.), kurioje dirba tik du darbuotojai, kiekvienas jų atlieka po operaciją: kirpimo ir siuvimo. Juodu nemoka atlikti vienas kito darbų. Ši
siuvykla gamina tik du produktus: vyriškus marškinius ir moteriškas palaidines. Gamybos procesas nesudėtingas: kerpa ir siuva, kerpa ir siuva. Moterišką palaidinę sukirpti užtrunka 2 minutes, vyriškus marškinius – 10 minučių. Moteriškų palaidinių siuvimas trunka 15 minučių, vyriškų marškinių – 10 minučių. Bendras moteriškos palaidinės gamybos laikas – 17 minučių, vyriškų marškinių – 20 minučių. Šių gaminių žaliavų tiesioginė savikaina – 45 Eur moteriškos palaidinės ir 50 Eur vyriškų marškinių. Galbūt kai kas ir nusistebės, kad moteriškai palaidinei pagaminti sunaudosime mažiau medžiagų, tačiau parduosime ją brangiau. Jau ankstesniame straipsnyje išsiaiškinome, kad kainą lemia rinkos padėtis, o ne sunaudotos medžiagos kiekis. Jei netikite – apsilankykite prabangaus moteriško apatinio trikotažo parduotuvėse ir pamatysite, kad kuo mažiau medžiagos sunaudota, tuo brangesnė prekė. Grįžkime į siuvyklą. Kadangi tai tik teorinis pavyzdys, mūsų siuvyklos darbuotojai yra idealūs, t. y. nedaro jokio broko ir dirba 40 valandų per savaitę (ne būna darbe, bet dirba, t. y. gamina). Tačiau šie idealūs darbuotojai nedirba viršvalandžių. Yra žinoma, kad rinka pasiruošusi nupirkti per savaitę iki 120 moteriškų palaidinių ir iki 120 vyriškų marškinių. Tačiau tai ne du užsakymai po 120 vienetų, o daug atskirų pirkėjų, kurie perka po 1–2 vienetus. Taigi, jei dėl kokios nors priežasties nuspręsime parduoti mažesnį kiekį vieno ar kito produkto, rinka nupirks. Mes žinome ir pardavimo kainą: moteriškos palaidinės – 105 Eur, vyriškų marškinių – 100 Eur. Kadangi tai teorinis pavyzdys ir nenorime, kad būtų sudėtingas, kainos bus fiksuotos ir jokių nuolaidų nedalysime. Visos bendrosios veiklos išlaidos (išskyrus žaliavas) per savaitę sudaro 10 500 Eur. O dabar, gerbiamas skaitytojau, pasiimk popieriaus lapą bei pieštuką ir suskaičiuok, koks šios siuvyklos galimas pelnas. Dauguma jūsų dirba įmonėse, turinčiose dešimtis ar net šimtus darbuotojų, tos įmonės gamina šimtus ar net tūkstančius gaminių arba tenka vertinti daug sudėtingesnius projektus, todėl tokios elementarios situacijos nagrinėjimas nesudarys jokių problemų, nes visa reikalinga informacija pateikta. Lieka tik atlikti keletą aritmetinių veiksmų.
2015 VASARIS
VERSLO ŽINIOS
VERSLO KLASĖ
21
įžvalgos
Bankrotas – vis dar mūsų siaubas
mus vis dar Baugina žodis „bankrotas“. V ladimiro I vanovo nuotr .
Kai kas nors nori mane sudirbti ar bent šiek tiek priversti pasijusti negerai, tuojau prisimena, kaip rašytojas Užkalnis kadaise turėjo mažmeninės prekybos įmonę oro uoste ir, sako jie, bankrutavo. Pasakę tai, jie pasijunta žiebę man neatremiamą smūgį, po kurio nebeatsitiesiu. Panašiai.
T
ANDRIUS UŽKALNIS
M ildos R ūkaitės nuotr .
ai, kad tas verslas nie- tus iš eilės, skolinosi iš draugų, kai bankai kada nebankrutavo (tuo gali įsitikinti nebeskolino, net užstatė žemės sklypą, kuria-
bet kas, kas netingėtų pavartyti viešai prieinamų dokumentų), nėra esminis klausimas. Esmė ta, kad žodis „bankrotas“ Lietuvoje vis dar kerta baisiau negu teistumas, dešimt kartų stipriau nei sąskaitų areštas dėl PVM nesusipratimų arba teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių (per pastaruosius dalykus Lietuvoje turbūt yra perėjusi didesnė pusė šalies verslininkų, turinčių verslą, nors kiek didesnį už ratų balansavimo dirbtuves). Kodėl lietuviai taip paniškai bijo bankroto, nors jis yra normali verslo dalis Vakaruose, kur daugelis senų verslininkų ir šeimų, šiandien valdančių nebe milijonus, bet milijardus ir turinčių interesų keliuose žemynuose, noriai prisimena, kaip proprosenelis, įsteigęs kokį fortepijonų fabriką, bankrutavo tris kar-
24
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARIS 2015
me buvo jo motinos kapas, ir pagaliau prasisuko, tad dabar šeima gamina ne tik fortepijonus ir baldus, bet turi tris viešbučių tinklus, ligoninių ir yra investavusi milijardus į tiek verslų, kad net sunku visus suskaičiuoti. Jie nebijo minėti žodžio „bankrotas“ kalbėdami apie savo praeitį (tiesą sakant, jie nebijo pasakoti ir apie tai, kad proprosenelis slapstėsi nuo karo tarnybos arba permiegojo su pussesere ir jai įsūdė nesantuokinį vaiką, – gal tiesiog Vakaruose laisviau kalbama apie dalykus, kurie yra praeities dalis ir kurių jau nebepakeisi).
Baigtinis ir vienkartinis veiksmas Kažkada, bendraudamas su išeiviais iš Lietuvos, atsiradusiais Amerikoje prieš Antrąjį pa-
Vakaruose jau nuo pramonės revoliucijos laikų nesėkmė ir bandymas iš naujo yra organinė sėkmės dalis.
įžvalgos
Lyderio mitas Prirašyta daugybė knygų apie tai, kaip tapti lyderiu, kaip jie gelbėja verslo organizacijas, tad natūralu, jog retas kuris susimąsto, kad visa tai – tik dar vienas mitas.
M
Mes tikime, kad lyderių galima rasti, ir energingai jų ieškome. „ R euters “ nuotr .
DARIUS RADKEVIČIUS
J uditos Gri g elytės nuotr .
itą ir ti- ropos čempionatą 2003 m., dauguma to nesikėjimą juo stiprina populiarūs ho- tikėjo, nes atrodė, kad komanda neturi pergalivudiniai filmai, kuriuose vyrauja vie- lės vertų lyderių. nas žmonijos gelbėtojas, toks kaip Bruce’as Willisas, Arnoldas Schwarzeneggeris, Sylvesteris Stallone ir panašiai. Todėl natūralu, kad daugelis verslo organizacijų tiki tokių lyderių buvimu, sutinka jiems mokėti fantastinius atlyginimus už mainais gaunamą „fantastinį“ darbą ir „fantastinį“ rezultatą. Tokių galvų medžiotojai gundomi dideliais atlygiais, į juos dedamos didelės viltys. Tačiau kokią žinutę gauname iš realaus, tegu ir lygiagretaus, sporto pasaulio? Net surinkus į komandą vien žvaigždes, mokant jiems milijoninius atlyginimus, komandos sėkmė dar negarantuota. Kai „Žalgiris“ laimėjo Eurolygą, niekas nežinojo, kad ten buvo sukviestos žvaigždės. Kai Lietuva laimėjo Eu-
28
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARIS 2015
Kai dirbau su įvairiomis verslo organizacijomis, mane ilgai stebino keistas fenomenas – organizacija klesti, nors jos savininkas ar vadovas visiškai nepanašus į vadovėlinį, kitaip tariant, biblinį, lyderį. Kartais net atvirkščiai – vadovas turi potraukį, kuris jam neleidžia atsiduoti darbui, tokį kaip medžioklė, alkoholis, filosofija, ilgi pamokslai ar pan., bet organizacijai nuo to nei šilta, nei šalta, tik geriau. Stebėdamas Lietuvos įvykius pamačiau tendenciją, kad vienoje organizacijoje iškilęs vadovas, visoje Lietuvoje žinoma asmenybė, pavyzdžiui, Tomas Kučinskas, Vaclovas Šleinota ar Eimutis Žvybas, dažnai nedaug pasiekia kitose darbovietėse, nors jiems ir siūlomas nevaikiškas atlygis. Kas gi vyksta? Su kokiu
Hado vietos atributai panaudoti kuriant krikščioniškojo pragaro sampratą.
įžvalgos
Kur pasiklydo vidurinė klasė Vidurinę klasę Lietuvoje lyg Lochneso pabaisą ar Gintaro kambarį gaubia mistika. Jos atstovais save laiko daugiau kaip pusė piliečių, tačiau iki šiol nepavyksta sutarti, kas ji yra ir kaip ją išsaugoti. O būtų laikas, nes vis dažniau pasigirsta nuogąstavimų, jog politinis neveiklumas ir paradoksų visuomenė deformuos valstybės stuburą taip, kad neištiesinsi.
K
a r t ą br i ta s bankininkas socialinių klasių skirtį apibūdino pagal santykį su valstybinėmis
institucijomis. Pasak jo, darbininkų klasė daro tai, ką jai liepia valdžia, vidurinė klasė pati prisideda prie įstatymų, kuriems paklūsta, kūrimo, o aukštoji toleruoja valstybės sistemą, tačiau prireikus žino, kaip ją apeiti. Lietuvoje klases įprasta skirstyti pagal pajamas, tačiau vienos visiems priimtinos sistemos, kuria remiantis būtų galima nuspręsti, ant kurio socialinio laiptelio stovi, nėra.
Blausus paveikslas Socialinių mokslų daktaras Vaidas Morkevičius, Kauno technologijos universiteto Viešosios politikos ir administravimo instituto mokslo darbuotojas, remiasi Europos sociali-
32
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARIS 2015
Vidurinei klasei sunku susivokti, kas ji yra, nes šiuolaikinėje visuomenėje ir versle vertinamas išskirtinumas, o ne tipiškumas. „ M atton “ nuotr .
AGNĖ KRIŠČIUKAITYTĖ
nio tyrimo duomenimis: „Lietuvoje trečdalį gyventojų sudaro gerai išsilavinusi, gana geras pajamas gaunanti, palyginti gerą padėtį darbo ir nuosavybės rinkoje užimanti klasė – įvairaus lygmens vadovai ir savininkai, aukšto lygio specialistai, smulkūs verslininkai. Įvairios kvalifikacijos darbininkai sudaro apie 45 proc. gyventojų, žemės ūkio darbininkai ir ūkininkai – apie 7 proc., o likusią dalį – apie 15 proc. – prekybos, paslaugų ir administracinio sektoriaus darbuotojai, t. y. žemesnio lyg mens tarnautojai, prekybos ir paslaugų sektoriaus darbuotojai. Vidurinės klasės atstovu sunku būtų vadinti darbininką, nebent itin aukštos kvalifikacijos, tačiau tokių Lietuvoje mažai, arba žemės ūkio sektoriaus atstovą, nebent pasiturintį ūkininką, bet jų Lietuvoje irgi mažai. Aukštajai klasei turbūt priklauso
Sprendžiant, kas yra vidurinė klasė, atsižvelgiama į žmogaus pajamas, išsilavinimą, sveikatos būklę.
įžvalgos
Kinija pučia raumenis Pasaulio banko duomenimis, Kinija šiuo metu yra antra pagal dydį ekonomika pasaulyje. Ir tai nieko keista. Prabėgo penkeri metai nuo to laiko, kai šalis pralenkė kaimynę Japoniją. Pekinas, įgijęs ekonominį pagreitį, pamažu pradeda vaidinti vis svarbesnį vaidmenį pasaulio politikos darbotvarkėje.
Regioniniu požiūriu Kinijos karinė galia milžiniška. „ R E uters " nuotr .
inf. Kinijos bendrojo vidaus produkto augimas (proc., 2015 ir 2016 m. – prognozė)
7,7 7,7
2012 2013
K 36
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARIS 2015
2014 2015 2016
Šaltinis : Pasaulio bankas
VAIDOTAS ŠERNIUS
A smeninio archyvo nuotr .
inija – tikrai bei gynybos ministrai yra patys svarbiausi Kiišskirtinė valstybė, sugebėjusi su- nijos politikoje. derinti komunistinį politinį režimą ir liberaliąją kapitalistinę ekonomikos sistemą. Pasaulio fabriko įvaizdis Tikriausiai pasaulyje nėra kitos šalies, kurioje šios dvi skirtingos ideologijos taip puikiai derėtų. Pagrindinė Kinijos valdymo institucija yra Komunistų partija su Centro komitetu priešakyje – čia priimami svarbiausi politiniai sprendimai. Svarbiausi ekonominiai sprendimai valstybiniu lygiu priimami Komunistų partijos Centro komiteto vadovaujančiojoje mažojoje užsienio reikalų grupėje (angl. Foreign Affairs Leading Small Group). Ši grupė nubrėžia būsimas ekonomikos politikos gaires. Toliau įgyvendinti sprendimus patikima Užsienio reikalų, Prekybos ir Gynybos ministerijoms. Kitaip tariant, Komunistų partijos vadovai ir užsienio reikalų, prekybos
7,4 7,1 7,0
Ekonominiai sprendimai Kinijoje priimami neblogai. Pastaruosius dešimtmečius šalies ūkis auga pašėlusiu tempu. Augimą pristabdo tik pasaulinės ekonomikos krizės, kurių išvengti sunku net ir kur kas stipresnėms valstybėms. Pigi ir neribota darbo jėga pavertė Kiniją pasaulio fabriku. Milžiniška populiacija buvo ne tik centrinės valdžios galvos skausmas, bet ir šalies ūkio variklis. Palankios sąlygos verslui ir darbščios kinų rankos pritraukė milijardus JAV dolerių užsienio investicijų. Šie pinigai padėjo Kinijai sukaupti didžiausias užsienio valiutos atsargas pasaulyje – 4 mlrd. USD, o aukso atsargos per dešimtmetį padidėjo beveik 5
Pigi ir neribota darbo jėga pavertė Kiniją pasaulio fabriku.
40
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARIS 2015
tema
AURELIJUS KATKEVIČIUS
VALDYTI AR TARNAUTI Vienos televizijos laidos anonse policininkai tempia įkaušusį jaunuolį, o tas šaukia, kad duoda jiems darbo. Savotiška pažanga – jaunuolis jau ne tik susivokė, kad yra mokesčių mokėtojas, bet ir suprato, kur jo mokesčiai eina. Elgtis kaip sraigteliui visada labai saugu. J uditos Gri g elytės nuotr .
2015 VASARIS
VERSLO ŽINIOS
VERSLO KLASĖ
41
visuomenė
>>
Katastrofa ant Dubysos tilto Tragikomiška nelaimė, 1926-ųjų rugsėjį nutikusi ant Dubysos tilto, dar ilgai buvo aptarinėjama smetoninės Lietuvos spaudoje. Vieni kaltino valdžią, antri kunigus, o treti – komunistus.
1. Didysis kaimynas –
milžiniškas medinis Lyduvėnų tiltas, garsėjęs ne tik savo matmenimis, bet ir kraupiomis statybos legendomis.
Petro K aminsko kolekcijos nuotr .
2.
Tiltas per Dubysą (ties Seredžiumi, apie 1929 m. (?) Šitaip galėjo atrodyti medinis tiltas per Dubysą ties Kušeliškės kaimu. Petro K aminsko kolekcijos nuotr .
3.
Raseiniškių prašymas Susisiekimo ministerijai skirti bent 30 tūkst. markių tiltui baigti. L ietuvos centrinio valstybės archyvo dokumentas
B
GEDIMINAS KULIKAUSKAS
esidominčius tar- kad 1916-aisiais, vokiečiams pradėjus jo statypukario lietuvos tiltų istorija gali bą, pakrantėje buvo išjudintos nežinomos se-
nustebinti keisti žodžiai, kartkartėmis pasitaikantys tiek įvairiuose kelių žinynuose, tiek inžinierių kurtuose tiltų projektuose. Dažnas šių leidinių autorius, nurodydamas tilto tonažą (keliamąją galią), būtinai rasdavo reikalą pabrėžti, kad minimas statinys, be įprastų 4, 6 ar 12 tonų, „...dar gali išlaikyti ir visą minią žmonių“. Šios pastabos – netiesioginiai atgarsiai liūd nai linksmo nuotykio, įvykusio Dubysos slėnyje ties Kušeliškės kaimu prieš gerus 90 metų. Tų apylinkių gyventojai su šypsena jį mini ir šiandien.
Tiltas virš lūgų ir... griaučių Tilto per Dubysos slėnį ties Kušeliškės kaimu, anot vietinių, praeitis buvusi šiurpi. Pasakota,
46
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARIS 2015
novinės kapinės. Rastus griaučius statytojai, daug nesukdami galvos, tiesiog suvertę į vandenį. Tad nuo tol padubysy žmonės ėmę girdėti dejones, paprastai prieš kokias nelaimes (pasakota, kad vanduo „dejavęs“ ir prieš vokiečių karą su sovietais). Visai gali būti, kad Dubysos pakrantės slepia ir daugiau paslapčių, kurias kada nors padės atskleisti archeologai. O tilto vokietukai taip ir nesugebėję baigti – kur užbaigs, jei užsimojo nutiesti tikrą ilgšį: viename 1919-ųjų raseiniškių rašte minėta, kad jo ilgis siekęs net iki 479 metrų! Ties Kušeliške tokio ilgo tilto reikėjo, nes jis ne šiaip vedė per bene vandeningiausią regiono upę, bet iš esmės jungė abu Dubysos slėnio šlaitus. Kad žmonės galėtų pervažiuoti taip ir neiškė-
Tilto per Dubysą ties Kušeliške žvėriškai reikėjo visam Raseinių kraštui.
visuomenė
„Antis“ skrenda vertikale
Pagrindinė „Anties“ tema yra laisvė – nuo pat pirmo pasirodymo iki paskutinio. H erkaus M ila š evi č iaus nuotr .
Roko grupės „Antis“ gyvenimas yra iš dviejų dalių. Pirmoji truko nuo 1984 iki 1990 m. Išleistos trys kompaktinės plokštelės. Tada Lietuva iškovojo Nepriklausomybę ir antinai išsiskirstė.
K
RAMŪNAS BOGDANAS
aip paaiškėjo,
ne visam. Antroji dalis prasidėjo 2003 m. ir tęsiasi iki šiol. Per ją irgi išleistos trys kompaktinės plokštelės. Rimti pokštai
Viskas prasidėjo nuo noro pokštauti ir smagiai pasitikti 1985 metus. Į roko grupę susibūrę menininkai pasivadino „Antimi“ ir Kauno architektų sąjungoje 1984 m. gruodžio 31 d. vakarą surengė pirmą pasirodymą. Nuo pat logotipo „Antis“ yra ironiška ir daugiaprasmė. Savo pavadinimą jie rašo tokiu pat šriftu, kaip pagrindinio komunistinio laikraščio „Tiesa“, o „antis“ reiškia ir melagingą žinią. Iš tolo abu dviskiemeniai žodžiai galėjo atrodyti vienas kitu ir rasdavosi žaismas, kad oficialioji tiesa yra melas.
52
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARIS 2015
Pagrindinė „Anties“ tema yra laisvė – nuo pirmo pasirodymo iki paskutinio. Iš pradžių jie reiškė savo kūrybiškumą tada „neformaliais“ vadintais pasirodymais, skelbdami pasipriešinimą diktatui per muziką, per sceninį įvaizdį. Cenzūros varžtai kiek atsileido per „perestroiką“, vis daugiau buvo galima pasakyti žodžiais ir taip didinti laisvės teritoriją, bet nomenklatūros spaudimas niekur neišgaravo. „Antis“ pirštais rodė į visus Baločkas ir Tatatavičius, šaipėsi iš jų ir ragino žmones nustoti jų bijoti. Atsimenu vieną pirmųjų „Anties“ koncertų 1986-aisiais. Vilniuje prie Istorijos ir etnografijos muziejaus, maždaug ten, kur dabar stovi Karaliaus Mindaugo paminklas. Jį surengti padėjo tuometis Gedimino pilies muziejaus direktorius Dainius Trinkūnas. Iš muziejaus fondų paėmė drabužių. Dėl maskuotės į pir-
Kitas „Anties“ taikinys yra begalinis lietuviškas įtarumas.
laisvalaikis
>>
Meno skandalai Lietuvoje (I)
Grupė „Post Ars“, iš kairės Česlovas Lukenskas, Robertas Antinis, Aleksas Andriuškevičius, 1992 metai. R oberto H ermano nuotr .
Lietuvoje, kaip ir kiekvienoje laisvoje šalyje, kartais įsiplieskia meno skandalų. Paviršutiniški, labai triukšmingi ir nemalonūs tų įvykių dalyviams, jie vis dėlto turi savų pranašumų – kelia diskusijas, grūdina žiūrovus ir menininkus, skatina toleranciją.
D
ar įdomesni skandalai tampa žvelgiant iš laiko perspektyvos, kai įkaitę skruostai ir suspausti
kumščiai jau ramiai sustingę senų laikraščių ar žurnalų eilutėse. Į viešumą pakliuvusio skandalo prognozuoti beveik neįmanoma: vieni, drastiški ir provokuojantys kūriniai, lieka aptarti tik mažuose būreliuose, kiti – nebūtinai geriausi – tampa karingų aistrų objektais. Pavyzdžiui, visų laikų skandalų čempione tapo net nesikėsinusi į dorovės, moralės, religijos ar nacionalinės tapatybės klausimus Vlado Urbanavičiaus „Krantinės arka“. Kodėl? Galbūt į tai bus lengviau atsakyti dar po 20 metų. Todėl apie ją čia – nė žodžio. Lietuvos dailės istorija ne tokia jau nyki, kad būtų sugeneravusi tik vieną meno skandalą.
56
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARIS 2015
AISTĖ PAULINA VIRBICKAITĖ
A u š ros B arysienės nuotr .
Savo laiku žmonės piktinosi Palangoje 1960 m. pastatytos Roberto Antinio „Elgės – žalčių karalienės“ nuogumu. Juk parkas – tai ne koks moterų pliažas! Skulptoriaus sūnus viename interviu pasakojo, kad tėvas gaudavęs ir nemažai asmeninių už nuogumo demonstravimą gėdinančių laiškų. Smarkiai kliuvę yra ir Aloyzo Smilingio skulptūrai „Besimaudanti“, kuri Panevėžio senvagės parke atsirado 1984 metais. „Ji nepadori!“ – skundėsi įraudusi daržovių pardavėja. „Tegu būna ji, man tai kas, bet tik jau ne miesto centre“, – dėstė akinius piktai besivalantis inteligentas ruda eilute. Nenustebčiau, jei jau tada gimė argumentas: „Ir kaip man tai paaiškinti savo vaikams?“ Pasakojama, kad miesto grožį darkančią akmeninę skulptūrą bandyta ne tik nuversti, bet ir padegti. Praėjus vos 30-iai metų praeiviai net
Su esminėmis šalies gyvenimo permainomis keitėsi ir meno laukas.
laisvalaikis
Sicilijoje griauname mitus
Agridžentas, Konkordijos šventykla. Čia buvo prašoma santarvės. E lės Pranaitytės nuotr .
Ranka sulenkiama 45 laipsnių kampu per alkūnę. Žvilgsnis suranda atriedančio automobilio vairuotoją. Ranka lėtai tiesiasi į priekį, delnu žemyn. Ilgas automobilių srautas net nepyptelėjęs sustoja tavęs praleisti, nors už šimto metrų yra pėsčiųjų perėja ir šviesoforas.
B
E
U
R
O
P
A
SICILIJA
ELĖ PRANAITYTĖ
et juk čia – paler- apleistas, nušiuręs, purvinas, pavojingas. Lyg mas, tad savaitės pabaigoje dešinės to negana, Palerme rekomenduotina rankines rankos galia valdyti eismo srautus tie- nešioti persimetus diržu per krūtinę ir dairysiog piktybiškai mėgavausi, o baltais marškiniais vilkintys senjorai šiam tikslui nešdavosi ilgą skėtį. „Palauk, kol pamatysi, kaip jie vairuoja“, – šį pagąsdinimą reiktų keisti į „palauk, pamatysi, kaip ten pėstieji vaikšto“. Tuo Sicilijoje ir smagiausia užsiimti – griauti mitus.
Palermo mitas: lankytis nerekomenduojama? Palermo rekomendacijos oficialiai negeros. Pirmiausia daugelis informacijos šaltinių jį apibūdina kaip „gritty port town“. Jeigu kas nors apibūdinamas žodžiu „gritty“, tai jau savaime vengtinas dalykas: į tą vieną žodį telpa net keletas tokių lietuviškų būdvardžių kaip
60
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARIS 2015
tis, ar neatlekia iš už nugaros motociklu koks plėšikas. Ir, žinoma, niekur nekišti nosies sutemus. Geriausia, jeigu neišeina Palermo išvengti, yra tirtėti galvą užsiklojus antklode viešbutyje. Tai – dar vienas mitas. Turint laiko, sveikatos ir kantrybės, visas dėmesio vertas Palermo vietas galima aplankyti pėsčiomis. Kapucinų katakombos yra vienas žinomiausių ir kontroversiškiausių Palermo turistų traukos objektų. Čia rodomi ne visas galūnes išsaugoję griaučiai, kai kurie net šienu iškimšti, kiti – su etiketėmis. Turistų prašoma nefotografuoti ir laikytis rimties, apie tai įspėja ir užrašas prie įėjimo: „Nors mūsų kūnai mirę, mūsų sielos gyvena. Mes buvome kaip jūs, vie-
Visas dėmesio vertas Palermo vietas galima aplankyti pėsčiomis.
laisvalaikis
Simfonija, pavadinta „Passat“
Daugiausia dėmesio dizaineriai skyrė priekinei automobilio daliai: nuo žibinto iki žibinto besitęsiančios horizontalios linijos suteikia agresyvumo ir sportiškumo. GAMINTOJO NUOTR.
Apibūdinti tokį automobilį kaip „Volkswagen Passat“ velniškai sunku. Kaip kitaip, jei jis laikomas etalonu, nuo kurio dažniausiai prasideda visų kitų automobilių, vertybių ir gyvenimo pasiekimų vertinimas.
J
DINA SERGIJENKO
juditos g ri g elytės N U O T R .
uk ir jūs turite pažįs- stovi prieš akis, – ne atnaujintas, o visiškai tamų žmonių, kurių istorijos apie naujas modelis. Vis dėlto dar keli žvilgsniai, automobilius prasideda žodžiais pora aplink apeitų ratų, ir akys ima pastebėti „kai aš turėjau „Passatą“...“ arba „va, mano „Passat“, tai...“, o klausiantiems, kokią transporto priemonę įsigyti, patarimas vienas – „Passatą“ ir tik „Passatą“, tai bent tikras automobilis“. Šita besąlygiška, išimčių nepripažįstanti meilė vokiškiems technikos stebuklams vardu „Passat“ po to, kai pavairavau paskutinės, aštuntosios, kartos modelį, man tapo suprantama.
Beveik klasikos sinonimas Žvelgiant į aštuntosios kartos „Volkswagen Passato“ modelį sunku suprasti, kad tai, kas
64
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARIS 2015
naujas detales. Galiausiai galiu tvirtai teigti, kad aštuntosios kartos „Passat“ už pirmtaką kur kas gražesnis. 2010 m. išleistas atnaujintas modelis savo formomis priminė kukliąją „Volkswagen Jettą“, o naujojo „Passato“ su ja nebesupainiosi. Iš galo „Passat“ primena bet kurį naujausios laidos „Volkswageno“ modelį ir yra kuklokas, tačiau braižydami priekinės dalies linijas dizaineriai pasistengė kaip reikiant. Anksčiau horizontalios linijos priekyje buvo naudojamos tik radiatoriaus grotelėms išryškinti, o naujausio modelio priekis tarsi sudarytas iš nuo žibinto iki žibinto besitęsiančių linijų. Ši-
Iš galo „Passat“ primena bet kurį „Volkswageno“ modelį ir yra kuklokas.
Simfonija, pavadinta „Passat“
taip automobilis atrodo žemesnis, nei yra iš tiesų, ir platesnis. Tiesa, tai patvirtina ir skaičiai – sedanas 14 mm žemesnis nei pirmtakas, 2 mm sutrumpėjo ir kėbulas. Plataus ir žemo automobilio įspūdį sustiprina chromuoto metalo apvadas, padarantis šviesos diodų „žvilgsnį“ ypač piktą. Horizontalių linijų negailėta ir automobilio šonuose – ryškiausias linijas „Volkswageno“ dizaineriai nubrėžė žymėdami durų rankenų liniją ir durelių apačią. Tad net ir stovėdamas vietoje automobilis atrodo taip, tarsi būtų sustingęs judesyje. Vis dėlto žvelgiant į naująjį „Passatą“ kažkur pasąmonėje kirba mintis, kad kažkur jį jau mačiau. Tarsi didelės giminės susibūrime žiūri į veidus ir atpažįsti giminei būdin-
gus bruožus. Taip ir čia: „Passat“ toli nuo gimtosios obels nerieda. Kita vertus, tikėtis iš koncerno „Volkswagen“ radikalių pokyčių kuriant „Passatą“ naivu. Taip pat, kaip kas savaitę užsukant į Prancūzijoje esantį Tarptautinį svarsčių ir matų biurą tikėtis, kad kada nors metrą sudarys ne 100 centimetrų, o, pavyzdžiui, 101. Per ilgus gamybos metus „Volkswagen“ atrado stipriąsias modelio puses, ėmė pažinti pirkėjus, teikiančius pirmenybę „Passatui“, ir šių žinių į neišbandytas naujoves, regis, keisti nesirengia.
Viskas, ko tikiesi Įgaliotojo bendrovės „Volkswagen“ atstovo Lietuvoje „Moller Auto“ pažadėtas modelis laukia prie salono durų. Pamačiusi jį nenu-
stembu – automobilis klasikinės juodos spalvos. Iš anksto peržvelgusi naujojo „Pa ssato“ spalvų paletę žinau, kad ryškiausia, ką joje galima rasti, yra tamsus raudonis, pora mėlynos atspalvių ir gausybė įvairių prabangiai pavadintų sidabro spalvos alternatyvų. Savaime suprantama, kad esant reikalui ir norui pirkėjai gaus galimybę savą automobilį už papildomą mokestį nudažyti norima ir koncerno turima spalva, tačiau teikdamas galimus pasirinkimus plačiajai visuomenei „Volkswagen“ laikosi konservatyvios linijos ir provokuojančių ar itin ryškių atspalvių į katalogus nededa. Galiausiai koncernas pripažįsta, kad dauguma „Passato“ pirkėjų – konservatyvūs žmonės.
2015 VASARIS
VERSLO ŽINIOS
VERSLO KLASĖ
65
Ernestas Parulskis
Vaivos A bromaitytės nuotr .
Spąstai
o
kurat riui
Vanda jau iš toli pamatė, kad namukas su kolonomis nėra Verkių rūmai, – per mažas. Nelėtindama nedidelio greičio – stabdė per naktį pavojingais kauburiais sušalęs sniegas ir elegantiški žieminiai batai su kulniukais – priėjo tvorą su dailiais metaliniais vartais ir suprato, kad įveikė tik pusiaukelę. aną savaitę, kol darbinosi, doku- tus, kol gavo priimtinus duomenis: „Nors stovėjo nedidelio prekybos centro aikštelės mentus ir pažymas nešiojo į muziejų val- jūs depresija nesergate, yra požymių, rodan- vertas keliolikos automobilių rinkinys. Jame dančio Mokslų instituto personalo skyrių miesto centre ir apie rūmų geografiją žinojo tik tiek, kiek buvo galima išgauti iš jų pavadinimo, – jie yra Verkiuose, vietovėje, kurią kadaise pralėkdavo važiuodami prie Žaliųjų ežerų. Senąsias vasarines pramogas pakeitė kitų šalių ežerai bei jūros, ir progų užsukti į Verkius dar labiau sumažėjo. Vanda su vyru kelis kartus planavo nuvažiuoti ten dviračiais, bet vis kas nors sutrukdydavo. Tapusi pensininke, Vanda kelis mėnesius bandė pritaikyti savo daugiametę žmonių maitinimo organizatorės patirtį šeimoje ir smarkiai nusivylė. Sūnus pas mamą į Juodšilius pietauti nevažiavo, į viengungiškus namus neįsileido, o nuosavas vyras Vandai buvo per menkas pakaitas buvusiai veiklai atsverti. Veiklos stygius erzino ir jaukė gyvenimą. Kartą Vanda atliko internete aptiktą testą „Ar jūs sergate depresija?“. Pirmas rezultatas kategoriškai skelbė, kad pacientės psichika stabili, bet Vanda testą kantriai kartojo ir tol kombinavo atsakymų varian-
82
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARIS 2015
čių pavojingos ribos artėjimą. Jums verta pakeisti aplinką ar darbą.“ Radusi priežastį, Vanda be jokio sąžinės graužimo nėrė į darbo skelbimus ir atrado tinkamiausią – Verkių rūmų salių prižiūrėtojo poziciją. Daug nesitikėdama, paskambino nurodytu telefonu ir šiek tiek nustebusi po savaitės pradėjo vėl dirbti. Iš tiesų, tikras darbas turėjo prasidėti rytoj, bet prieš tris dienas, penktadienį, malonus balsas telefonu pakvietė Vandą trumpam atvykti į rūmus susipažinti ir išklausyti instruktažo. Lygiai vienuoliktą valandą. Buvo trys minutės po vienuoliktos. Reikės važinėti į darbą mašina, pagalvojo. Šiandien jos atsisakė, nusprendusi, kad muziejaus salių prižiūrėtojoms pagal statusą tinka viešasis transportas. Taip kukliau. Nuo Juodšilių keliavo pusantros valandos – iš pradžių gimtuoju 82-uoju iki stoties, toliau mažai žinomu 53-iuoju iki „Tėvynės“, o iš ten paskutinę dalį baigė egzotišku 35-uoju. Ir be reikalo pasikuklino dėl mašinos, nes priešais rūmus
apynaujo Vandos golfo net nebūtų matyti. Truktelėjo centrines duris prie kolonų. Užrakintos. Apsidairė, kairėje pamatė mažesnes, atidarė ir pateko į jaukų vestibiulį su laiptais, kylančiais į antrą aukštą. Viršuje kažkas kalbėjo, ir Vanda užlipo laiptais. Pro atviras duris buvo matyti du arkiniai langai ir kėdžių eilė. Atsargiai kyštelėjo galvą ir vos nešūktelėjo. Nedidelė salė atrodė lyg iš „Dauntono abatijos“ serialo. Jaukiai prabangi, papuošta tarp kolonų kabančiais gobelenais, kampe stovinčiu baltu rojaliu ir sudėtingai keliais lygiais dekoruotomis lubomis, į kurias, užvertę galvas, žiūrėjo susirinkę žmonės, – grupė Vandos amžiaus moterų ir trys vyrai. Vienas jų – žilstelėjęs brunetas, panašus į šešiasdešimtmetį Toto Kutunjo, – energingai baksnojo į viršų pirštu, aiškiai baigdamas įžanginę kalbą: – ...matote įspūdingą klasicistinį karnizą su modiljonais ir rozetėmis tarp jų. Analogišką, beveik analogišką karnizą StuokaGucevičius ruošėsi daryti Vilniaus rotušėje,
Rolandas Rastauskas
R emi g ijaus T rei g io nuotr .
Festina lente 1. Ryga buvo išvaikščiota lėto skubėjimo žingsniu. Paskutiniai tradiciškai išbyrėdavo autobusų stoties prieigose, paskui automatiškai įsijungdavo laukimo pavara. Atsidūręs stotyje paprastai viena koja esi namie. Arba galutiniam bilieto taške. Dar labiau apvalinant – beveik niekur. Tą būseną, gerai žinomą tranzitiniams skrajūnams, itin sveika išgyventi neįsipareigojusiai dvasiai: tuoj ims tave kilnoti erdvėj ir laike, tad neperšok dar per save, nepradėk per anksti matuoti mintyse grįžtančios savosios kasdienybės rutinos, o tiesiog įsiklausyk į tą palaimingą tuštumą, vaisingą nuobodį, progą palikus savąjį kūnelį autobuso ar traukinio kapsulėje pakilti ir nuskrieti saldžion nebūtin. Rygos stotis vargana, bet ant sienų jau sukabinti tebevykstančio naujo konkurso abrozdėliai (architektų vaizduotėje stotis braižoma it maldos namai) ir dvi vargo pelės juos atidžiai studijuoja. Brėžiniuose viskas atrodo kaip fantastiniame filme, tad bėdžiai nors taip persikelia į (re)animacijos pasaulį, kuriame jie visados liks „ten, už durų“. „Įeinant bilietas teks pirkt“, – sako vienas keliais autais apraišiota pėda. „Jo, čia, ble, biškį ne mums“, – gailiai atsiliepia išgyvenimo
84
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARIS 2015
partneris. A, tik sukti laiptai į antrą aukštą (valgykla, bufetas, poilsio zona vairuotojams) grakštūs – toks socmoderno vintažas. Pakilęs bufete visada balzamuoji dar vieną patirtą Rygos atkarpą. Jų būta daug, gal tik Stokholmas ir Varšuva tvinksi panašiu dažniu: daug po mažai. Ir mažai po daug. Tik Ryga nuo vaikystės, o Stokas tik „prie Landsbergio“. O Varšuva apskritai nei višta, nei užsienis... Tik tik. To tak. Paldies. Dabar žiūrėk: pirmam plane miesto kanalo žuvėdros, antram, kitapus jau garsiųjų centrinio Rygos turgaus halių prieigos, – aprūdiję rūstūs paviršiai, reti bachūrų ratai sekmadienio saulėje, vienas kitas bomželis, po „Baltkrievijas tirdzniecības Centrs“ įsitaisiusi „Maxima“ (prekybcentris turguje atrodo kaip įžeidimas, kaip kokia idėjinė klaida), keli diedai nešioja tuščias dėžes, it nuo grandinės nutrūkęs šuo, nudunda tramvajus kažkur giliai kairėje, viskas be garso, viskas balzamuota. Tie penki paviljonai, atgręžę į tave pusapvalių galinių fasadų veizolus, yra patys tikriausi prabėgusio amžiaus pirmojo pokario veteranai: į miesto centrą perkeltos trapios angarų kai-
zerio armijos dirižabliams laikyti konstrukcijos ilgainiui virto viena didžiausių ir neabejotinai viena žaviausių prekyviečių samplaikų visoje Europoje. Neatplėšiamai žvelgi į visa tai kaip į kokią lėtapėdę norvegų TV, rodančią, tarkim, aštuonių valandų mezgimo seansą be atvangos. Arba tikrą žūklę (tik paklausykit: vienuolika valandų „gyvo lašišavimo“!), nors pirmą pagaus dar oi kaip negreit. Svarbiausia – nieku gyvu nerodyti ekrano kamputyje to prakeikto pro pirštus sprūstančio, pardon, žūstančio laiko, nes tik nematydamas ciferblato gali autentiškai išgyventi realųjį, pardon, gyvąjį laiką. Dabar čia, autobusų stoties bufete su plačiaekraniu vaizdu į Dauguvos kanalą ir turgaus paviljonus, kuriuose kažkada turėjo nakvoti „cepelinai“. Ir kurio valkatėlės, kaip teigia patikimas šaltinis, 1940-aisiais atėjus (koks švelnus veiksmažodis!) rusams, žaibo greičiu įsirangė į milicininkų uniformas. Teisybės dėlei rusų Rygoje niekad netrūko. Turgaus atidarymo metais (1930 m.) kažkada raudonųjų latvių šaulių saugoto Lenino kalba čiauškėjo 29 696 burnos. Tad nesunku įspėti, kokia kalba kalbėjo stoties bomželiai, ką tik be bilietų išklibinkščiavę į peroną.
Aidas Puklevičius
V ladimiro I vanovo nuotr .
Būtovės paslėpsniai Kadangi šiemet kaip ir sidabrinis mūsų nepriklausomybės jubiliejus, kodėl nepaėmus bent trijų mūsų istorijos momentų ir neįsivaizdavus, kaip juos būtų pateikusi tuometė spauda, jeigu būtų rašiusi šiandienos plunksnos brolių stiliumi. Pabandome...
„Trakų rytas“, 1317 m. Lizdeikos horoskopas savaitei Gana prieštaringas metas, kai norėsis veržtis į Europą, o gal net laiškus rašyti kviečiant juos apsigyventi mūsuosna. Antra vertus, nieko gero iš to gali ir nebūti, nes su Europa į mūsų kraštą atkeliaus reklamos, gėjai, picos, o kada nors netgi euras. Todėl verčiau kreipti dėmesį į senai pamirštus, bet reikalingus darbus – apravėti ąžuolynus, įpilti pienuko žalčiams, žarstekliu pamaišyti šventosios ugnies angliukus.
86
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARIS 2015
Patartina nesibaiminti fizinio krūvio, galima netgi arti, akėti ar pasportuoti ant žirgo. Naktį į ketvirtadienį sapnuosis geležinis vilkas. Nemanykite, kad tai ženklas, jog reikia eiti medžioklėn ar saugoti avių. Nuo seno žinoma, kad geležinis vilkas reiškia statybas, rangovus ir amžinai vėluojančius tinkuotojus. Bet jeigu jau tokį vilką susap navote, nieko nebus, sėskite prie sąmatų, mąstykite apie būsto, o gal net miesto paskolą ir kibkite į darbus. Blogas ženklas: einant užkliūti už kryžiuočio, gali blogai baigtis, ypač jeigu kryžiuotis ginkluotas.
Geras ženklas: išgirsti Perkūną, ypač netikėtai, iš giedro dangaus. Žvilgsnis į priekį: penktadienis nepalankus plėšti Polocką, palankios spalvos – tamsiai juoda ir šviesiai balta.
„LDK žinios“, 1410 m. liepos 6 d. Svarbi mūsiškių pergalė Puikiu stiliumi, pademonstravusi čempionų charakterį mūsų jungtinė komanda vakar iškovojo svariausią pergalę neilgoje savo didžiojo sporto istorijoje. Amžinas priešininkas įveiktas tradiciniame derbyje triuškinamu
Jurga Vilpišauskaitė J ur g os V il p i š auskaitės nuotr .
Laisvųjų kovų komentarai antradienį prieš eidami su migueliu į Arena Mexico žiūrėti laisvųjų kovų
turnyro užsukame į restoraną El cuadrilatero (isp. ringas). Apytuštėje vietoje ant sienų kabo įrėmintos kaukės, drabužiai ir fotografijos iš La lucha libre. – Galite padaryti tik dvi nuotraukas, – sušoka personalas. Padarome dvi nuotraukas, visi jas suskaičiuoja ir toliau mus stebi. Paklausiame, kur
Kaukės.
88
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARIS 2015
šeimininkas kovotojas Super Astro. Jo šiuo metu restorane nėra. Ant stiklo prie virtuvės kabo didelis skelbimas: „Jei per penkioliką minučių suvalgysi sumuštinį „Gladiatorius“, nieko nemokėsi.“ Kiekvieną ketvirtadienį čia rengiami valgytojų turnyrai. Apačioje lentelėje su piešiniais paaiškinta, ką reikia daryti vykstant žemės drebėjimui. Miguelis užsisako sumuštinį torta ir ban-
do apžioti tarp batono riekių suspaustą kiaušinį, žlėgtainį, vištieną, lašinius ir čioriso dešrą. Aš užsisakau chilaquiles. Gaunu pilną lėkštę tacos traškučių, užpiltų žaliu padažu, sūriu ir mažai keptu kiaušiniu. Miguelis ramiai suvalgo sumuštinį ir pabaigia mano vakarienę. Aplinkui areną daugėja suvenyrų stendų. Prieiname prie kasos. Mus apsupa bilietų perpadavinėtojai. Užtamsintas stiklas šiek tiek
Restorano siena.
žvilgsnis
sausio rinkimuose Graikija išsirinko radikalus. Kaip jiems seksis išlikti radikalams, stebės visa Europa. „ R euters “ nuotr .
VASARĮ VERTA ATKREIPTI DĖMESĮ Įtampa, prie kurios priprantame
D
idesnių politinių įvykių, pavyzdžiui, rinkimų, galinčių kaip nors paveikti jėgų išsidėstymą pasaulyje, vasarį nėra. Ir tai dar viena priežastis, kodėl visų, bent kiek besidominčių įvykiais, dėmesį prikaustę išlaikys keturi dalykai – Ukraina (ir jos kontekste – Rusija), naftos kaina, Graikija, po rinkimų sausio pabaigoje pabudusi valdoma radikalių dešiniųjų ir radikalių kairiųjų koalicijos, bei euro ir dolerio santykis. Pamažu pasigirsta atsargių balsų, kad naftos kaina gali pradėti kilti. Taip jau buvo, sausio 23 d. mirus Saudo Arabijos karaliui Abullah, tačiau naujasis karalius Salmanas pranešė, kad politika nesikeis, tad „Brent“ rūšies naftos kaina vėl patogiai nusileido žemiau nei 50 USD už barelį. Atrodo, kad 50 USD bent kuriam laikui nusistovėjo kaip savotiška kainos riba. Tai nėra gera žinia Rusijai, kuri didžiąją dalį valiutos pajamų gauna iš naftos ir
90
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARIS 2015
dujų eksporto. Dujų kaina taip pat priklauso nuo naftos kainų. Tai nėra gera žinia ir, pavyzdžiui, Venesuelai, bet Saudo Arabija atkakliai atsisako mažinti gavybą. Matyt, prasidėjo rimta kova dėl rinkos dalies tarp naftą eksportuojančių šalių (prie šio klubo 2014 m. prisijungė ir Jungtinės Amerikos Valstijos), o Saudo Arabija gali sau leisti laikyti mažesnes kainas gerokai ilgiau nei tos valstybės, kur naftą išgauti technologiškai sunkiau. Rusijos puolimas Rytų Ukrainoje sausio pabaigoje savo tikslų nepasiekė, Ukrainos kariuomenė išlaikė pozicijas. Laikas dabar veikia Ukrainos naudai, Vakarų sankcijos vis smarkiau stumia Rusiją į labai sunkią ekonominę būklę. Sunku ir Ukrainai, bet jai Vakarai lyg ir nusiteikę padėti, tik su griežta sąlyga: šalis turi skubiai pradėti esmines reformas, kaip Davose sakė George’as Sorosas, bandantis sutelkti 50 mlrd. USD tarptautinę paramą Ukrainai: „Jūs turite parodyti pasauliui naująją Ukrainą.“
Parlamento rinkimus laimėję graikų radikalai vasarį vis dar bus apimti euforijos ir bandys elgtis su Europos Sąjunga bei stambesniais kreditoriais, tokiais kaip Vokietija, ultimatyviai, bet kol kas Europos Sąjunga laikosi tvirtos pozicijos, kad graikų skolos turi būti grąžintos, o ne nurašytos, tad vasario pabaigoje pradės aiškėti, kiek vieni ir kiti linkę eiti į kompromisus. Pigus euras gali patikti Europos eksportuotojams, bet pradeda nepatikti Jungtinių Amerikos Valstijų eksportuojantiems gamintojams. Tokių ženklų jau matyti, ir Federalinės rezervų sistemos pareigūnai, dar neseniai ketinę (bent jau tokių kalbų būta) kelti palūkanų norams (tuomet doleris dar pabrangtų kitų valiutų atžvilgiu), pradeda užuominomis kalbėti apie tai, kad galbūt dar verta palūkėti. Ar jie pabrangins dolerį (tada veikiausiai doleris pasiektų paritetą su euru), ar dar kurį laiką lūkuriuos – pamatysime būtent vasarį.