Verslo klasė, 2015 kovas

2 0 15 KOVA S

V Ž P R E N U M E R AT O R I A M S N E M O K A M A I

KAINA 4 60 Eur (15,90 Lt)

IBM VADOVĖ: KAIP MOTYVUOTI PUSĘ MILIJONO PAVALDINIŲ GRAIKIJOS MARKSISTO MAIŠTAS EUROPOJE ATGAL Į ATEITĮ: VERSLO STRATEGIJOS BEIEŠKANT

DuraStyle.

Namams ir Projektams.

Rimless

SoftClose

SensoWash®

DuraStyle. Naujas standartas vonios kambaryje. Universalus dizainas. Naujausios technologijos. Geriausias kainos – kokybės santykis.

Neribotos galimybės. Kokybė patikrinta laiko – Duravit originalas. Daugiau informacijos: ww.duravit.lt

redaktoriaus pratarmė

VERSLO KLASĖ I S S N 1648-6374 žurnalas leidžiamas nuo 2 0 0 0 metų REDAKCIJOS ADRE SAS

J. JASINSKIO g. 16A, LT-03163, VILNIUS, LIETUVA TEL. +370 5 252 6302, 252 6300 FAKS. +370 5 252 6313 el . p. vklase @v z inios . lt

Nr. 3 (145)

LEIDĖJA UAB „VERSLO ŽINIOS“ GENERALINIS DIREKTORIUS

Ugnius Jankauskas VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS

Rolandas Barysas

www.vz.lt/versloklase REDAKTORIUS

AURELIJUS KATKEVIČIUS ŽURNALISTĖ

AGNĖ KRIŠČIUKAITYTĖ N uolatiniai autoriai

Aušros barysienės Nuotr .

sveiki, apie pavasario džiaugsmus ir artėjančias velykas rašysiu po mėnesio, bet ir dabar norisi pasidžiaugti, kad tiek tos žiemos ir tebuvo. Ypač palyginti su praėjusiais metais, kai dar kovo pabaigoje kaip kokie šamanai į socialinius tinklus kilnojome pavasarinių žiedų nuotraukas norėdami prisišaukti niekaip neateinantį kitą metų laiką.

Būtent socialiniai tinklai pasiūlė šios pratarmės temą. Tiksliau, viena nedidelė diskusija juose. Ką jums reiškia lotyniškas priežodis „memento mori“ (atsimink, kad mirsi)? Jis primena, kad gyvenimas trumpas, reikia susisupti į įkapes ir užsiglausti kur kamputyje? Ar atvirkščiai – sako, kad gyvenimas trumpas ir todėl reikia džiaugtis kiekviena mums dovanota akimirka?

Aš linkstu rinktis antrąjį variantą. Ir raginu taip daryti visus, ką sutinku.

Ana diskusija prasidėjo nuo kitos patarlės. Mano manymu, lietuviška patarlė „Neišsižadėk ligos, tiurmos ir ubago lazdos“ yra viena bjauresnių.

Nuo jos dvelkia neviltimi. Suprantu, kad daug kas nuo daug ko priklauso ir tokioje valstybėje, kokia yra kiek į rytus nuo mūsų, tikrai nieko negali išsižadėti. Bet juk normalioje visuomenėje, kokia gal norime būti, tikrai ir sveikata, ir gerovė, ir doras gyvenimas priklauso nuo paties žmogaus. O šita patarlė skamba kaip neatsakingo pasiteisinimas.

Na, maždaug, ką padaryti, taip sako liaudies išmintis, todėl gal ir nieko, kad aš kiek pasivogsiu.

Arba dar pagulėsiu kur ant suolo nieko neveikdamas. Negali juk ubago lazdos išsižadėti.

Liudvikas Andriulis Regimantas Dima Giedrius Drukteinis Ginta Gaivenytė Vidas Jankauskas Nerius Jasinavičius Gediminas Kulikauskas Leonas Vaitiekus Lenokas Liutauras Leščinskas Ernestas Parulskis Mykolas Pleskas Elė Pranaitytė Aidas Puklevičius Tomas Ramanauskas Rolandas Rastauskas Dina Sergijenko Rytas Staselis Vaidotas Šernius Sigita Šimkutė Martynas Tovarovas Andrius Užkalnis Jurga Vilpišauskaitė Giedrius Vilpišauskas Aistė Paulina Virbickaitė Karolis Vyšniauskas Mindaugas Voldemaras Justinas Žilinskas

Kad jau apie diskusijas prakalbome. Socialiniuose tinkluose ar šiaip besišnekučiuojant manęs kartais paklausia, kodėl nediskutuoju su įvairiais acto garintojais, reptilijų pėdsakų ieškotojais ar kitokių sąmokslo teorijų puoselėtojais. Pabandysiu atsakyti.

A utoriai

Egidijus Papečkys Karolis Rimkus Rūta Slušnytė Gillian Tett F oto g rafai

Judita Grigelytė Vladimiras Ivanovas D i z aineris

Vilmas Narečionis REKLAMA

Kam reikia diskutuoti su melagiais ir veidmainiais? Nes jie yra melagiai ir veidmainiai. Jeigu tokie nebūtų ir nuosekliai gyventų pagal savo deklaruojamus įsitikinimus, pirmiausia boikotuotų „supuvusių“ Vakarų „kraugeriškų“ korporacijų sukurtus produktus ir pradėtų tą boikotą nuo feisbuko, kompiuterių bei telefonų. Kol matau juos socialiniuose tinkluose – jie yra melagiai ir veidmainiai. Ir nėra ko gaišti neįkainojamo vienąkart duoto gyvenimo laiko į juos kreipiant kokį nors dėmesį.

Aida Butėnė +370 5 252 6329 P R E N U M E R ATa

Živilė Gudavičiūtė + 370 5 252 6408 prenumerata@verslozinios.lt KALBOS REDAKTORĖ

BERNADETA BUMBLAUSKAITĖ VIRŠELIS

VILMO NAREČIONIO L E I D I N YJ E PA N AU D O T O S AGENTŪRŲ

„BLOOMBERG“, „MATTON“, „REUTERS“ NUOTRAUKOS SPAU S T UVĖ

„LIETUVOS RYTO“ SPAUSTUVĖ TIRAŽAS

Ačiū, kad esate. Skaitykite.

10 000 egz.

Ir su artėjančia didžiule švente – su Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtpenkmečiu.

K I TA S N U M E R I S P R E N U M E R AT O R I A M S B U S P R I S TAT Y TA S I K I

2015 04 10

©

PLATINTI ŠIO LEIDINIO TEKSTUS IR VAIZDO INFORMACIJĄ GALIMA TIK GAVUS RAŠTIŠKĄ REDAKCIJOS SUTIKIMĄ

Aurelijus Katkevičius

2015 KOVAS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

7

visuomenė

14

12

64

žmonės ir įžvalgos

14 | Korėjietiški stebuklai (III): „Samsung“ žvaigždės

„Samsung“ yra seniausias korėjietiškas verslo konglomeratas.

20 | Ji vadovauja IBM: Ginni Rometty Tai tikriausiai pati galingiausia moteris verslo pasaulyje.

26 | Yanis: graikų dievukas, euro zonos rakštis

Silpnoji Y. Varoufakio vieta – asmeninių ryšių su euro zonos įtakingaisiais stoka.

12

mėnesio komentaras

12 | Aurelijus Katkevičius: Ginkluota ramybė Ginkluotė Ukrainai bus tiekiama.

8

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS KOVAS 2015

20

2015 KOVAS

30 | Gėdingas faktas apie jūsų konkurentą Jį mokė, kad gamyba yra tuomet, kai gaminamas fizinis daiktas.

34 | Reklama jūsų nemato. Kol kas

Žvilgsnio sekimo technika pakeis visą reklamos rinką.

38 | Apsiskelbę darboholikais

Kodėl šiais laikais norime būti darboholikai?

72

44 | Strategija versle

Verslas vadybos idėjų ieško karyboje.

48 | Karas Ukrainoje

Nėra jokio laimingo scenarijaus ir iki paskutinių šūvių dar toli.

54

72 | Signe, kokia gyvenimo prasmė?

Režisierė Signė Baumanė ir jos animacija apie depresiją.

tema

76 | Meno skandalai Lietuvoje (II) Šarūnas Sauka ir kiti normų pažeidimai.

80 | Už pusiau sveiką gyvenseną!

Ką daryti, kai nepakenti prakaito kvapo sporto klube.

84 | „Ford“ užuomina apie prabangą – „Mondeo“ Kaip ir ankstesni modeliai, naujasis „Mondeo“ ant kelio laikosi lyg priklijuotas.

90 | Vyno ir maisto derinimo pradmenys Pagrindinė taisyklė – svarbiausias yra ragautojas.

94 | Kinas: 50 pilkų lenkiškų atspalvių Jei esate popkino gerbėjas – perspėjimas: tai europietiškai nuobodus filmas.

96 | Muzika: Kas tas Beckas?

Beck. „Morning Phase“.

98 | Technika: Antrasis telegramos gyvenimas „Telegram“ – paprasta, bet įdomi pranešimų programėlė.

Lietuvių kolonija Kijivo laiku Ukrainos politinis elitas turi apsispręsti, kurioje civilizacijoje nori gyventi.

60

100

skiltys

100 | Ernestas Parulskis: Azartas

Apie mažų dozių adrenalino fanatikus ir eiles į parodas.

102 | Aidas Puklevičius: Provincijos trileris Maži Lietuvos miestelių tvin pyksiukai.

104 | Jurga Vilpišauskaitė: Namuose ir darbe Važiuojame į San Kristobalio turgų.

visuomenė ir laisvalaikis

104

60 | Tūkstančio metų sriuba

Slaptos ir ne tokios slaptos organizacijos, išlikusios nuo kryžiaus karų.

64 | Dvidešimtpenkmečio prasmė: štai ji, suaugusi laisvė Optimizmas ir pozityvumas pamažu tapo pozicijomis, kurias žmonės priima kaip normalias.

68 | Globalaus pasaulio lietuviai

Sąmoningi žmonės gali pasinaudoti globalizacijos galimybėmis.

Žvilgsnis 2015-ųjų kovą verta atkreipti dėmesį į šiuos įvykius.

2015 KOVAS

106 VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

9

žmonės

>>

Korėjietiški stebuklai (III)

„Samsung“ pavadinimas reiškia „trys žvaigždės“. „ B loomber g “ nuotr .

„Samsung“ žvaigždės

inf.

Vienas brangiausių pasaulio prekių ženklų „Samsung“ mums yra bene žinomiausias korėjietiškas žodis. Tiesą sakant, tai du žodžiai ir jie reiškia „trys žvaigždės“.

„Samsung“ grynasis pelnas, mlrd. Eur 24 18,77

2012

S

amsung“ yra didžiausias pietų korėjos ir, beje, pats seniausias. Įkurtas kaip nedidelė krovinių gabenimo bendrovė, šiandien ji yra neatsiejama mūsų buities dalis.

Būsimasis turtingiausias Pietų Korėjos žmogus Lee Byung-chulas (1910–1987 m.) gimė mažame Gjongnamo miestelyje, Pietų Gjongsango provincijoje, pietinėje pusiasalio dalyje, kaip sakoma, su sidabriniu šaukšteliu burnoje – jo tėvas buvo vienas iš kelių šimtų korėjiečių, kurie valdė didelius žemės plotus.

Lee taip pat rengtas tapti žemvaldžiu – sulaukęs dešimties, buvo išsiųstas į sostinę Seulą mokytis, o dar po dešimtmečio išvyko studijuoti ekonomikos mokslų į Japonijos Vasedos universitetą – įprastą tuomečių turtingų korėjiečių atžalų alma mater.

14

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS KOVAS 2015

GIEDRIUS DRUKTEINIS

V ladimiro ivanovo nuotr .

Ten išmoko laisvai kalbėti japoniškai, susidraugavo su būsimaisiais įtakingais japonų verslininkais bei politikais ir netgi, pasak gandų, vedė (iki pat gyvenimo galo Lee Byung-chulas palaikė glaudžius ir gerus ryšius su japonų elitu, buvo įsigijęs namą Tokijuje, kuriame, vėl anot gandų, gyveno jo japonė žmona, nors turėjo namą ir Seule, tik su korėjiete žmona, bet tai laukė tolimoje ateityje).

Studijų jis vis dėlto nebaigė, grįžo į Korėją ir kelerius metus dykinėjo.

Trys žvaigždės ir Japonija Tėvas užsirūstino dėl veltui iššvaistyto laiko ir nubaudė sūnų palaidūną – testamentu 1936 m. jam paliko tik vieną malūną gimtajame Gjongnamo miestelyje. Lee verslauti sekėsi geriau, nei studijuoti, ir netrukus Tegu mies-

17,4

2013

2014

Šiuo metu apie 70 proc. korėjiečių save laiko vidurine klase.

te įsteigė nedidelę alaus daryklą bei prekybos bendrovę, kurioje dirbo trys sunkvežimiai. Šią įmonę jis pavadino „Samsung“ prekybos bendrove (pavadinimas iš pradžių buvo rašomas korėjietiškais rašmenimis, lotyniškos raidės pradėtos vartoti daug vėliau). „Trys žvaigždės“, kaip sakydavo Lee, iš pradžių simbolizavo turimus tris sunkvežimius, tačiau po kurio laiko atsirado paaiškinimas, esą žvaigždės simbolizuoja tris kertinius Korėjos filosofijos akmenis, padedančius sutelkti bet kurio korėjiečio protą, tai – įkvepianti praeitis, įdomi dabartis ir šviesi ateitis. „Samsung“ anuomet užsiėmė įvairia veik­la. Bendrovė gamino ryžių vyną ir alų, prekiavo ryžiais ir pupomis. Lee spekuliavo

ir nekilnojamuoju turtu Mandžiūrijos regio­ ne Kinijoje, tačiau ten verslas bankrutavo 1937 m., prasidėjus antrajam Japonijos ir Kinijos karui. Po metų Lee pradėjo teikti krovinių gabenimo paslaugas japonų kariuomenei. Tai buvo pelninga veikla, ir „Samsung“ ėmė plėstis – kaip buvo tipiška tiek anais, tiek šiais laikais – supirkdama kitas įmones.

Per Antrąjį pasaulinį karą „Samsung“ sunkvežimiai jau zujo po visą Korėją ir Mandžiūriją. 1945 m. Japonijos kapituliacija sukėlė regione tikrą ekonominę suirutę, tačiau pats Lee tą laikotarpį išgyveno gana sėkmingai. Jis vėl prarado nemažai turto rusams puolant Kinijoje, tačiau Korėjoje jam atiteko nemažai Japonijos armijos ma-

šinų. Po karo „Samsung“ tapo ir tarptautine prekybos bendrove – nuo 1946 m. eksportavo džiovintus kalmarus į kitas Pietryčių Azijos šalis, o iš jų į Korėją vežė siūlus ir siuvimo mašinas, mat tuo metu šios prekės laikytos prabangos dalyku.

1947 m. Lee padarė lemtingą sprendimą: „Samsung“ būstinę perkėlė į Seulą, juk sostinėje buvo pagrindiniai bendrovės plėtrai svarbūs verslo ir politiniai ryšiai. „Samsung“ jau buvo viena iš dešimties didžiausių „prekybos bendrovių“ šalyje, kai 1950 m. prasidėjo Korėjos karas. Komunistų armijai užimant Seulą, Lee dar kartą prarado daug turto, bet spėjo pabėgti į Pusaną – laikinąją Pietų Korėjos sostinę ir pagrindinį JAV kariuomenės ir Jungtinių Tautų kontingento

2015 KOVAS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

15

žmonės

Ji vadovauja IBM: Ginni Rometty Įeinu į „Marlton“ restoraną netoli Vašingtono aikštės Manhatane ir klausiu savęs – ką aš čia veikiu?

Priešpiečių turėčiau susitikti su viena moterimi – Virginia Rometty, arba Ginni, kaip paprastai ji vadinama.

K

ažin ar tai ne pati galingiausia moteris vadovė verslo pasaulyje. Ji vadovauja IBM, įmonei, kurioje dirba beveik pusė milijono darbuotojų, – daugiau negu yra gyventojų Klivlande (ir beveik tiek, kiek Vilniuje, – VK). Bendrovės technologijų galima rasti 90 proc. pasaulio bankų, 80 proc. oro linijų įmonių ir 70 proc. visų bendrovių.

2014 m. jos pajamos buvo 93 mlrd. JAV dolerių.

20

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS KOVAS 2015

Dar paauglystėje Virginia Rometty pamatė, kad nėra problemos, kurios nebūtų galima išspręsti. „ B loomber g “ nuotr .

IBM bendrovė nuostabi dėl to, kad joje galėjau išmėginti 10 skirtingų karjerų.

GILLIAN TETT

Ji vadovauja IBM: Ginni Rometty

Trumpai tariant, ji yra verslo pasaulio titanas. O visi Amerikos verslo šviesuliai paprastai eina priešpiečių į prašmatnias vietas, tokias kaip „Four Seasons“ restoranas, arba valgo madingus sveikuoliškus priešpiečius savo biuruose. Bet V. Rometty nusprendė susitikti su manimi apleistame ir pilkame vidutinio lygio viešbutyje, kur aplaupyti mediniai stalai, garsi muzika ir kuklus valgiaraštis, – panašūs būna oro uosto laukiamuosiuose.

Ji tiesiog praktiška Ar ji bando pasislėpti nuo medžiotojų akių?

Ar šie aplūžę stalai jai ką nors emociškai reiškia? Ar ji nori parodyti savo kuklumą?

Verslo pasaulis dūzgia nuo pasiutusių (nors

paneigiamų) gandų, jog V. Rometty ketina atleisti 100 tūkst. IBM darbuotojų, kad galėtų pertvarkyti ir iš naujo užvesti 103 metų technologijų gigantę, atsidūrusią greitai besikeičiančiame debesų kompiuterijos pasaulyje. Tik ką vyko svarbus IBM investuotojų susitikimas dėl 11 ketvirčių iš eilės krintančio pelno – V. Rometty, kaip bendrovės vadovė ir valdybos pirmininkė, yra dėmesio centre.

Galiausiai ją pastebiu. Sėdi prie neišvaizdaus stalo, dėvi kuklų, bet brangų kreminį kostiumėlį, šilkinę skarelę, jos makiažas subtilus, galvą juosianti juostelė tvarkingai prilaiko plaukus. Tai šaltakraujis ir kontroliuojamas kuklumas. Kitos technologijų įmonių vadovės moterys, pavyzdžiui, She-

ryl Sandberg („Facebook“), tapo plačiai žinomos dėl nuolat pasakojamų anekdotų (ir rašomų knygų) apie tai, kaip jos derina savo žvaigždiškas pareigas ir šeimas. V. Rometty (57-erių) apdairiai elgiasi su spauda – anksčiau ji retai kalbėdavo apie asmeninį gyvenimą. „Kodėl čia?“ – klausiu, kai atsisėdame. Ji greitai atsako, kad jos žmonės parinko restoraną dėl patogumo, – jis netoli naujojo IBM Watsono skaičiavimo centro, kuriame kuriamas dirbtinis intelektas. „Aš labai praktiška. Šis pasirinkimas patogus“, – sako.

Pajuokauju, kad man galva sukasi iš siaubo, pagalvojus, kiek reikia kasdienių pavedimų vadovaujant 480 tūkst. IBM darbuo-

2015 KOVAS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

21

žmonės

inf.

Yanis Varoufakis

Yanis: graikų dievukas, euro zonos rakštis

Graikijos finansų ministras seksualus, pripažįsta kolegės kitų šalių parlamento narės. „ R euters “ nuotr .

Graikijos akibrokštus, grasinimus ir reikalavimus euro zona šįkart pasitiko pasirengusi geriau nei prieš penkerius metus, kai įsižiebė skolų krizė.

Bet ir dabar Graikija trinktelėjo staigmeną.

3 5

-ejų yanis varoufakis, nepartinis graikijos vyriausybės finansų ministras, spalvingas ir maištingas ekonomikos profesorius, vilkintis odiniu švarku ir avintis baikerio batais („Motociklu važinėju nuo 15-os, kažkodėl tik dabar visi apie tai rašo.“), – štai žmogus, kuris sugeba iš prasiskolinusių Atėnų auklėti visą Europą ir ramiai kalbėti apie atsakomybę jokio plano B neturinčios vyriausybės vardu.

Labai geras sprendimas Vasario viduryje, kai euro zonos finansų pareigūnai rinkosi į susitikimą, kuriame vėl turėjo gvildenti „Graikijos problemą“, viena žurnalistė Y. Varoufakiui pateikė įspūdingai paprastą klausimą: „Koks jūsų (Graikijos – VK) kitas žingsnis, nes mes... nesuprantame?“

26

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS KOVAS 2015

RŪTA SLUŠNYTĖ

V ladimiro I vanovo nuotr .

Naujoji Graikijos arenos žvaigždė atlaidžiai nusišypsojo aštriais žandikauliais ir atsakė: „Mūsų kitas žingsnis – atsakingas žingsnis. Europa toliau svarstys, siekdama išnaudoti galimybes ir tikrovėje rasti geriausią išeitį vidutiniam europiečiui. Ne vidutiniam graikui, olandui ar vokiečiui. Mes Europoje žinome, kaip viską pasverti, kad iš pirminių nesutarimų gimtų labai geras sprendimas.“ Iš „vidutiniam europiečiui“ labai gerą sprendimą siūlančio ministro lūpų norėjosi išgirsti ir konkretų receptą. Bet jo nebuvo.

Tai paaiškėjo tą pačią dieną, kai svarbus susitikimas žlugo beveik neprasidėjęs, po poros ar kiek daugiau valandų, – visiškai nebūdinga iki išnaktų pratusiems posėdžiauti euro zonos ministrams.

Gimė 1961 m. Atėnuose.

Studijavo matematinę ekonomiką ir statistiką Esekse, Anglijoje, įgijo ekonomikos daktaro laipsnį.

Dėstė ekonomikos teoriją ir politiką, politinę ekonomiką, filosofiją ir ekonometriką keliuose Anglijos universitetuose. Studijavo žaidimų teoriją, kurią praktiškai pritaikė dirbdamas Amerikos kompiuterinių žaidimų bendrovėje „Valve Corporation“. Kaip viešintis profesorius dirbo Teksaso, Sidnėjaus ir Atėnų universitetuose. Turi Graikijos ir Australijos pilietybę.

Yra populiaraus tinklaraščio „Thoughts for the Post-2008 World“ autorius.

Praėjusio dešimtmečio viduryje patarinėjo tuomečiam vyriausybės nariui Georgio Papandreou, tačiau vėliau tapo aršiu jo kritiku – po to, kai jau būdamas premjeras G. Papandreou ėmėsi taupymo priemonių po 2009-aisiais Graikiją ištikusios krizės.

Su bendraautoriumi Jamesu K. Galbraithu parašė knygą „Kuklus pasiūlymas“, joje pateikia idėjų, kaip išbristi iš euro zonos krizės.

Naujoji Graikijos vyriausybė gerokai sudarkė euro zonos dekoracijas.

įžvalgos

>>

Gėdingas faktas apie jūsų konkurentą

Keturi jamaikiečiai pasiekė geresnį rezultatą už amerikietį Michaelą Johnsoną. „ R euters “ nuotr .

Kaip reaguotumėte sužinoję, kad jūsų konkurentas nesinaudoja internetu, apskaitą tvarko mediniais skaičiuotuvais, o klientus lanko karieta? Pasiruoškite.

Tai, ką apie jį papasakosiu, yra kur kas blogiau.

E

tiko s s u m e t i m a is pa­keiskime konkurento vardą ir straipsnyje vadinkime jį UAB „Sėkmė“. Veiklos sritis, kad neįtartų manęs išdavyste, tebūnie viena šių: gamyba, paslaugos, prekyba. Na, toji pati, kaip ir jūsų firmos. Žmonių „Sėkmėje“ dirba nuo 20 iki 2000, o pastarųjų metų pajamos siekė nuo 1 mln. iki 100 mln. Eur. Identifikavę konkurentą, galime judėti prie pažado atskleisti gėdingą paslaptį. Tai bendrovei pasidarys gėda, ji iškart supras, kad šis straipsnis apie ją. O kitiems pasirodys keista, kaip toks žeminantis faktas iki šiol jos nesužlugdė.

Tačiau prieš demaskuodami atsilikėlį pasidžiaukime, kaip šauniai dirba jūsų firma. Turite internetą, net feisbuko puslapį. Vadovai yra baigę pagerintus universitetus, stažavę užsienyje, apsiskaitę. Pora tviskančių BMW stovėji-

30

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS KOVAS 2015

MINDAUGAS VOLDEMARAS

V ladimiro I vanovo nuotr .

mo aikštelėje rodo, kad dirbate pelningai. Jokių atsilikimo požymių nepastebėta.

O štai konkurento atsilikimo faktas nustatytas. Redakcijai į rankas pateko dokumentai, rodantys, kad viena pagrindinių „Sėkmės“ verslo funkcijų veikia nepaliesta pramonės revoliucijos. Kaip žinote, pramonės revoliucija vyko XVIII–XIX a., vadinasi, konkurentas atsilieka maždaug pora šimtų metų. Teisūs besistebintys, kaip „Sėkmė“ apskritai išsilaiko rinkoje.

Gal toji atsilikusi verslo funkcija ne tokia svarbi?

Anaiptol! Kaip ir žadėjome, tuoj atskleisime visą gėdą. Tik prieš tai prisiminkime, kas šiuolaikinį verslą padarė tokį sėkmingą.

Mašinos išmokė dalytis darbu O buvo taip. Kažkada seniai seniai daiktus gaminome rankomis. Tačiau vieną dieną pradė-

Mašinų atsiradimas iš žmonių darbo neatėmė, tačiau privertė juo dalytis.

įžvalgos

Reklama jūsų nemato. Kol kas

Akių sekimo technologijos Lietuvoje gali būti pradėtos taikyti jau 2016-aisiais. „ S h utterstock “ nuotr .

Šiokiadienio rytas. Pusryčiaudami akimis permetame keletą žurnalo puslapių. Pakeliui į darbą ant daugiabučio sienos pastebime naujai pakabintą čiužinio reklamą.

D

arbe, žinoma, atsiverčiame mėgstamiausią portalą. Grįždami užsukame į maisto prekių parduotuvę, kur sutinkame merginų, siūlančių ant dantų krapštukų pasmeigto sūrio, pastebime nuo lentynų kabančius akcijų karulius ir dešimtis kitų reklamos priemonių. Namie ramiai įsijungiame televizorių ir gaminamės valgyti.

Lygiai vieną kartą šioje istorijoje mūsų veiksmas buvo užfiksuotas. Šiandien jūsų dėmesiui pasiekti reklamdaviai skirs 34 centus. Ir rytoj, ir poryt. O kitąmet dar daugiau. Tas čiužinys, kurį pamatėte akies kraštu prieš išvažiuodami į gatvę, veikiausiai už jus sumokėjo centą. Būtų sumokėjęs ir tuo atveju, jeigu nebūtumėte į jį pažiūrėjęs. Velniop, būtų sumokėjęs, net jei būtumėte sėdėjęs ant galinės sėdynės, nes galbūt, re-

34

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS KOVAS 2015

KAROLIS RIMKUS

A smeninio arc h yvo nuotr .

miantis reklamos kanalo skaičiavimais, vidutiniame automobilyje sėdi 2,3448 žmogaus.

Pasiektų akių skaičiavimas Kol kas reklamos pasiektas akis suskaičiuoti galima tik internete. Reklamos užsakovas žino, kada spaudžiame ant jo banerio, žino, kada atsidarome puslapį, kuriame yra jo užsakyta žinutė. Kai kuriuose portaluose įdėjęs reklamą, čiužinio pardavėjas netgi žino, ar pakankamai giliai nuskrolinote, kad būtent jūsų regos lauke atsirastų jo spyruoklinis su šventine nuolaida. Joks kitas reklamos kanalo tipas Lietuvoje tuo pasigirti šiuo metu negali.

Na, nebent dar jos rodymas prieš filmus kino teatre, parduodamas už kontaktus, t. y. į konkretų filmą parduotus bilietus. Dar televizija, turinti TV metrus, kuriais remdamasi pro-

Po truputį reklamos užsakovai perskirsto biudžetus, vis dažniau ir vis daugiau atriekia internetinei rinkodarai.

įžvalgos

Apsiskelbę darboholikais Kodėl tapo gero tono ženklu skųstis chroniška nemiga, visiems, kas tik klauso, pasakoti, kaip iki išnaktų sėdime biure ir ketvirtą ryto keliamės ruošti ataskaitų? Kodėl šiais laikais norime būti darboholikai ir gėdijamės prisipažinti, jeigu netyčia patinka ramus gyvenimas?

D

idžiosios britanijos ekonomikos ir verslo tyrimų centro duomenimis, vidutinis britas dabar dirba 480 proc. našiau nei 1972 metais. Kitaip tariant, greičiau nudirba būtinuosius darbus, turi daugiau laiko bendrauti su klientais ir kolegomis, todėl skatina verslo plėtrą. Taip net medžiojant miške puikiai veikiantis spartusis internetas ar vairuojant kišenėje zvimbiantis mobilusis telefonas kelia visuotinį verslo augimą, bet kartu stumia mus prie darboholizmo sienos, nuo kurios sunku atsiplėšti. Kai skubiai ką nors nudirbti bet kuriuo paros metu sudaromos geriausios sąlygos, juk gėda būtų atidėlioti. Negi nudžius ranka, jei išsiruošęs atostogų į šiltus kraštus oro uoste pritūpsi ant lagamino ir sukurpsi elektroninį laišką darbo reikalais? Juk nieko nenutiks, jei savaitgalį mokydamas vaikus žvejoti kur nors Dzūkijos gilu-

38

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS KOVAS 2015

Susirūpinti reikia tada, kai darbas tampa kasdieniu gyvenimo būdu, kai nebematai ir nebevertini nieko kito. „ M atton “ nuotr .

AGNĖ KRIŠČIUKAITYTĖ

moje paremsi meškerę į karklą, pusvalandžiui užsidarysi pirkioje karštai „Skype“ konferencijai su panikuojančia valdyba?

Darboholiko portretas Mes, lietuviai, mėgstame kitus vadinti tinginiais, o save – darboholikais. Ar iš tiesų esame linkę persidirbti? „Manau, taip, – sako Rūta Navardauskienė, konsultacijų bendrovės „OVC Consulting“ partnerė ir konsultantė. – Neretai tai tampa akivaizdu, kai tautiečiai išvyksta dirbti į užsienį. Be to, reikia pripažinti, kad darboholizmas – turbūt vienintelė socialiai priimtina priklausomybė: biure toks darbuotojas dažnai vertinamas už atsidavimą, stropumą ir t. t. Tačiau pamirštama, kad šie žmonės tikrai nėra patys produktyviausi ir pasiekiantys geriausių rezultatų. Taip nutinka todėl, kad dar-

Liguistą priklausomybę nuo darbo lemia ne vien nemokšiškas laiko planavimas.

įžvalgos

Strategija versle „Verslo žinios“ 2015 m. kovo 26 d. organizuoja konferenciją „Verslo valdymas 2015: strategija, pokyčiai, žmonės“.

J

eigu dabar paprašysiu parengti kurios nors veiklos swot analizę, koks jausmas jus apims? Kaip reaguosite?

Ir vėl? Kiek galima? Ar – o kas tai yra?

Vis dėlto įtariu, kad daugumai „Verslo klasės“ skaitytojų tų keturių raidžių nei šifruoti, nei versti nereikia, – jie jas ir girdėjo, ir rašė daug kartų.

Ir aplinkybių analizė, ir tikslų nustatymas, ir priemonių jiems pasiekti apibūdinimas, ir galimų grėsmių bei pavojų įvertinimas – regis, visa tai tūkstančius kartų girdėta, šimtą kartų daryta. Taip buvo visada. Ir visi versle visada tai darė. Nieko panašaus.

Kad ir kaip keista, bet versle apie strategiją prabilta tik praėjusio amžiaus penktajame ir šeštajame dešimtmetyje. Iki tol „stra-

44

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS KOVAS 2015

AURELIJUS KATKEVIČIUS

tegijos“ terminas buvo vartojamas daugiausia politikų, o pirmiausia – kariškių. Juk pats terminas graikiškai ir reiškė karių vado meną.

Pirmieji terminą versle pradėjo taikyti tokie vadybos mokslų šviesuliai kaip Peteris Druckeris ar Philipas Selznikas. Tik maždaug minėtais dešimtmečiais įmonės pradėjo kurti strateginius planus. Veikiausiai tai lėmė po Antrojo pasaulinio karo prasidėjusi dekolonizacija ir su tuo susijusi verslo globalizacija bei tarptautinių korporacijų atsiradimas. Galvoti apie strategiją pradėta maždaug tuomet, kai verslininkams prireikė ne tik pagaminti daiktą ar sugalvoti paslaugą ir laukti, kol atsiras mokus pirkėjas, bet ir tuomet, kai teko susimąstyti, ką iš tikrųjų aš darau?

Vienas pirmųjų strategijos terminą versle pavartojo Peteris Druckeris. „ Wiki p edios “ nuotr .

Reikia pakelti akis nuo klaviatūros, apsidairyti aplinkui ir daug ko išmokti.

Strategija versle

Banalybių menas

P. Druckeris knygoje „Vadybos praktika“ rašė: „Pirmoji aukščiausiojo lygio vadovų atsakomybė yra paklausti, koks yra mūsų verslas?“ Banalybė? Taip, ko gera. Paprastai taip būna, kad sveiku protu paremtos sentencijos skamba visiškai banaliai. Bet vis dėlto būtent nuo šio klausimo viskas ir prasideda.

Prisiminkite, kiek kartų jums mažų mažiausiai keisti, tuštoki ir beprasmiai atrodė vadovų svarstymai apie misijas ir vizijas. „Eikime darbo dirbti, ką čia pilstome iš tuščio į kiaurą“, – pagalvodavote, o kartais kas drąsesnis gal ir pusbalsiu pabambėdavo.

Iš tikrųjų toks bambeklis turėtų džiaugtis – jeigu jau jis girdi svarstymų apie misiją ir

viziją, vadinasi, prisideda prie strateginių planų kūrimo. Ir taip – tokiai veiklai reikia specifinio nusiteikimo ir kokybiškai kitokio mąstymo. Reikia pakelti akis nuo klaviatūros arba darbastalio, apsidairyti aplinkui ir daug ko išmokti. Dar viena banalybė, bet iš esmės strateginis mąstymas ir leidžia žengti žingsnį nuo amato prie verslo. Tai labai tikslus matas nustatyti, kada verslas iš tikrųjų auga, o ne stagnuoja, – kai apie strategiją prabylama ne dėl to, „kad taip daro visi“, „taip reikia“, bet kai iš tikrųjų pajuntamas poreikis.

Atrodytų, paaugliški klausimai „kas aš esu, ką veikiu ir ko noriu?“ iš tikrųjų yra patys svarbiausi ir žmogui ir verslui nuo gimimo iki kapo duobės. Mano paties bendravi-

mo su įvairiai prakutusiais verslininkais patirtis rodo, kad šie klausimai vis dar gana retai užduodami. Nors – kuo toliau, tuo dažniau, palyginti su kokiais 2000-aisiais, kai į mane, paklaususį ko nors panašaus, net stambokų verslo grupių vadovai kartais žiūrėdavo kaip į šiek tiek nesveiką arba bent jau naivų. Dabar Lietuvoje kiek kitaip – jeigu tokie klausimai pateikiami ir aptariami be ironijos ir šypsenos, būkite tikri, kad susidūrėte su tikrai aukšto lygio vadovu ir tik­ rai daug potencijos turinčiu gerai valdomu verslu.

Koks tas kokybiškai kitoks mąstymas, kurio prireikia pradėjus galvoti ir kalbėti apie strategiją? Be atsakymų į minėtus pamatinius klausimus, pradžioje reikėtų bent pa-

2015 KOVAS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

45

54

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS KOVAS 2015

Prieš metus prorusišką Viktoro Janukovyčiaus režimą nuvertusi Ukrainos visuomenė tebesitiki permainų. Šalies laukia civilizacinis apsisprendimas, kurį Lietuva patyrė jau prieš ketvirtį amžiaus.

A RYTAS STASELIS

tema

rtėjant kruvinų Antrojo Maidano įvykių metinėms, Kijivo Nepriklausomybės aikštėje blaškosi skirtingi žmonės: garbesnio amžiaus moterėlės nebyliai tvarko žuvusiųjų atminimui įrengtas nuotraukomis, gėlėmis, vainikais, žvakelėmis paženklintas vietas Maidano prieigose. Jų čia – tų ženklintų mažųjų memorialų – veik kiekviename gatvės kampe, o pėsčiomis eidamas Michailos Hruševskio, Instituto gatvėmis ligi Maidano, regis, išvis nieko daugiau nematai, išskyrus gyvąjį visos Dangaus šimtinės ir kiekvieno jos narių atminimą. Kad ir kur – Ukrainoje, Lietuvoje, Armėnijoje, Gruzijoje, Azerbaidžane – būtų tie dar oficialiai betonu ir granitu apipavidalinti memorialai žuvusiems už laisvę, tos moterėlės visur panašios. Tylios, romios, visur panašiais paltukais vilkinčios, skarelėmis galvas dengiančios ir savo ar svetimo gedulo sustingdytais veidais.

Visai šalia jų, Maidano centre, – dešimtys nuotraukų stendų. Iš pernykščio Maidano. Yra ir vėlesnių motyvų: sukilėlių kontroliuoto Slovjansko miesto šalies Rytuose gyventojai džiaugsmingai sutinka Ukrainos karius išvaduotojus.

Besišypsantys vaikai kariams ant rankų, šviesios spalvos ir šūkiai „Tauta ir kariuomenė vieningos“ – Slovjanskas, ko gero, yra vienintelė Ukrainos kariuomenės pasiekta pergalė ginkluotame konflikte Donbaso regione. Pralaimėjimų buvo daugiau. Čia pat ir smulkusis ir vidutinis verslas – keli krykštaujantys jaunikaičiai praeiviams siūlo pirkti skraidančių medinių paukščių: trukteli už virvelės žaislo apačioje, jis ima sparnais plasnoti ir kyla aukštyn. Moksliškai padaryta – jeigu kyla plasnodami ir atkartoja sparnais vertikalų begalybės ženklą, aišku, kad prie jų prisilietė inžinieriaus ranka. Ką gali žinoti, gal tas inžinierius prieš metus metė karjerą ir kaip nemaža jo kolegų dalis įstojo į savanorių batalioną ir išėjo į frontą?

Maskuojančia karine uniforma vilkįs kariškis stebi pardavėjų klegesį ir kaskart akimis lydi medinių paukščių plasnojimą aukštyn. Tik retkarčiais, tarsi pa-

Garsioji protestuotojų katapulta šiandien – muziejaus kieme. R yto S taselio nuotr .

budęs iš savo minčių, sureaguoja, kai arčiau priėjęs praeivis į aukų dėžę įmeta kelias grivinas. Kiekvienam aukotojui padėkoja, persimeta su juo keliomis frazėmis ir vėl akimis gaudo medinius paukščius.

– Kam tas aukas rinkti reikia, – apsimetu šlangu arčiau priėjęs ir matau, kad renkama savanorių batalio­nui „Donbass“. Kai kariškio žvilgsnis susitinka su manuoju, iškart pagaunu, kad skraidantys mediniai paukščiai jam neapsakomai malonesni už mano fizionomiją. Todėl į aukų dėžutę tarsi į balsadėžę įbruku stambesnę kupiūrą ir prisistatau esą žurnalistas iš Lietuvos. „Ačiū“, – sako. Ir vėl žvilgsnį suka aukštyn. Neatlyždamas kažką lemenu, esą kariuomenės finansavimas yra valstybės reikalas... Jo, kurį čia vadina ne vardu, o šaukiniu „Vint“ (sraigtas), akys mažumėlę sužaibuoja, tačiau jis susivaldo ir ima aiškinti man savo tiesas. Apie tai, kad savanoriams šalies valdžia nesuteikia net n tūkstančių grivinų kainuojančios aprangos, trūksta maisto, vandens, apatinių, ką ir kalbėti apie specialesnius, karybai reikalingus daikčiukus. Sako, tris kartus jau buvo „ATO zonoje“ (ATO – antiteroristinė operacija, čia taip vadinamas karas šalies Rytuose), už misijas gavo atlygį, siekiantį 960 grivinų (tuo metu apie 50 Eur) už vieną mėnesį, o grįžęs iš ten net negali išsireikalauti kovos veiksmų dalyvio statuso, kuris suteikia tam tikrų privilegijų nemokamai gauti viešojo transporto, medicinos ir kitų paslaugų. „Generolai sako, kad mes visai nemokame kariauti... Velniškai norėčiau užleisti jiems pirmenybę: Ukrainoje yra 400 generolų, iš jų kaip tik būtų gali-

„Donbass“ bataliono savanoriai kol kas Maidane renka aukas, tačiau žada grįžti čia po trijų mėnesių ir padėti politikams išsidalyti portfelius. R yto S taselio nuotr .

Žuvusiųjų atminimui skirti mažieji memorialai Maidano prieigose – tarsi neatskiriama kraštovaizdžio dalis. R yto S taselio nuotr .

2015 KOVAS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

55

visuomenė

>>

Tūkstančio metų sriuba Šis žmogus gyvena milžiniškame dvare netoli Paryžiaus, jo buvusios ir dabartinė žmonos – buvę modeliai. Jis aistringai žavisi žirgais, valdo nuosavą salą, dvarus, jachtas ir lėktuvus.

J

o turtas įvairiuose šaltiniuose vertinamas nuo beveik 1 iki 13 mlrd. jav dolerių. Jis tituluojamas Jo Karališkąja Didenybe Aga Chanu IV. Jis yra asasinų, kryžiaus žygių laikais garsių profesionalių žmogžudžių, sektos imamas arba dvasinis vadovas.

Asasinai – izmailitai nizaritai Kai kryžiaus žygiuose susidūrė dvi civilizacijos, – jau subrendusi krikščioniškoji ir sparčiai bręstanti musulmoniškoji, – į civilizacijų kovų purslų paviršių išniro įdomiausios abiejų kovojančių pusių organizacijos. Musulmonų pusėje veikė šiitų atmaina izmailitai, kuriuos kryžiuočiai pavadino asasinais. Kad išliktų, nedidelė, bet gerai organizuota ir fanatiška izmailitų sekta (dar jie vadinti nizaritais)

60

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS KOVAS 2015

Paskutinis didysis tamplierių ordino magistras Jacques’as de Molay. „ Wiki p edios “ nuotr .

Asasinų vado Kalnų Senio palikuonis – Jo Karališkoji Didenybė Aga chanas. „ Wiki p edios “ nuotr .

REGIMANTAS DIMA

A smeninio arc h yvo nuotr .

buvo priversta veikti gana žiauriais net tiems rūstiems laikams teroristiniais metodais.

Klasta užgrobę sunkiai prieinamą Alamuto tvirtovę Persijos kalnuose izmailitai nizaritai galų gale gavo vietą, kur galėjo organizuoti savo atramos tašką, užnugario bazę. Būdami negausūs, bet labai ryžtingi, izmailitai Alamute sukūrė slapstytis gerai sugebančių žmogžudžių mokyklą, patys propagavo askezę, o kaupiamus turtus investavo į žinomus mokslininkus, bibliotekas ir slaptų savo sektos tinklų steigimą visame musulmonų pasaulyje.

Krikščionys juos vadino asasinais, iki šiol anglų ir prancūzų kalbose žmogžudžiui pavadinti vartojamas žodis assassin išlikęs nuo kryžiaus žygių laikų.

Istorinės legendos byloja, kad garsusis jų imamas Hassanas i Sabbahas (žinomas ir Kal-

Izmailitų niekada nebuvo daug, aplinkiniai dažniausiai jų nemėgo.

nų Senio pravarde) apsvaiginęs vesdavo jaunus savo tikėjimo adeptus, kandidatus į žudikų mokyklą į sodus su gražiomis meiliomis moterimis ir gausiai vaišėmis nukrautais stalais. Prabudę kitą dieną jaunuoliai būdavo įsitikinę, kad lankėsi rojaus soduose. Po tokių viešnagių jie buvo pasiryžę viskam, nes jau tvirtai žinojo, koks puikus rojus kitame gyvenime jų laukia. Kiek nedaug tereikia žygdarbiui – pusnuogės moters glamonės, ir tu jau įkvėptas pavojingam žygiui. Žiaurus tas vyrų gyvenimas.

Palengva Kalnų Senis iš Alamuto tvirtovės ištobulino savo originalią politiką. Jis pašalindavo labai priešiškus valdovus, leido kilti karjeros laiptais nepriešiškiems, mokinių rankomis žudė valdovus, remdamasis pai-

niomis politinėmis schemomis. Bet Kalnų Senio metodika veikė. Porą šimtų metų niekas nedrįso išvyti nizaritų iš Alamuto.

Izmailitus iš Alamuto išvijo tik mongolai apie 1256 m., tie nieko nebijojo. Bet buvo jau vėlu. Sukaupta slaptos organizacijos veikimo patirtis, žinios, sukurti agentų tinklai padėjo izmailitams gana priešiškose jiems visuomenėse išgyventi iki šių laikų. Kadangi jų doktrinos leidžia veikti labai slaptai, tikslus jų skaičius per istoriją ir šiais laikais nelabai aiškus. Jų bendruomenių buvo ir yra Artimuosiuose Rytuose, Irane, Irake, Indijoje, Centrinėje Azijoje, netgi Kinijoje ir Afrikoje.

Persijos šachinšachas ir Didžiosios Britanijos karalienė oficialiai suteikė aukštus karališkosios didenybės titulus izmailitų nizari-

tų dvasiniam vadovui aga chanui, titulas tapo paveldimas.

Izmailitų niekada nebuvo daug, aplinkiniai dažniausiai jų nemėgo. Šiitų slaptoji doktrina takija – išmintingas tikėjimo nuslėpimas – visada padėjo išgyventi tarp agresyviai prieš izmailitus nizaritus nusiteikusių musulmonų. Vis dėlto musulmonai savo kraštuose kartais surengdavo izmailitų skerdynes. Bet asasinų palikuonys išliko iki mūsų laikų.

Kaip jie jaučiasi šiais laikais, tų baisiųjų asasinų palikuonys? Jaučiasi labai gerai, štai vienas iš aga chanų netgi buvo Tautų Sąjungos prezidentas tarp Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų, o dabartinio aga chano fondai veikia daugybėje šalių, izmailitų yra apie 15 mln. 25 šalyse. Visi pasaulio nizaritai moka vadovui dešimtinę, o jis pats per savo įmones ir fondus veikia izmailitų naudai visur, kur pajėgia. Izmailitų fondų pinigų apyvarta milžiniška. Įtaka taip pat įspūdinga. Štai vienas ryškus pavyzdys. Kalnuotame Tadžikistano Badachšano regione gyvena vien izmailitai, ir Tadžikistano prezidentas Emomalis Rachmonas privalo labai pagarbiai elgtis su į jo šalį atvykusiu aga chanu, nes tam ponui iš Paryžiaus paklūsta Badachšano gyventojai. 2012 m. vos vėl neįsiplieskė pilietinis karas Tadžikistane, kai vyriausybės karinės pajėgos pabandė išsiaiškinti, kas nužudė jų generolą izmailitų Badachšano sostinėje Choruge. Per susišaudymą žuvo daug žmonių. Tik laiku padarytas raminantis aga chano kreipimasis į abi konflikto puses sustabdė karo veiksmus ir Tadžikistano antrojo pilietinio karo pradžią.

Tikrai nenoriu apkaltinti izmailitų ir jų gerbiamo imamo Aga Chano IV, tačiau pastarosios musulmonų teroristų atakos prieš laisvą žodį Paryžiuje ir Kopenhagoje labai primena Kalnų Senio asasinų taktiką.

Vis dėlto vykstant kryžiaus žygiams įtakingieji asasinai vienai krikščionių organizacijai mokėjo duoklę. Apie 2000 bezantų (24 kilogramus aukso) per metus.

Tamplierių ordinui.

Ir tai suprantama. Nužudę vieną tamplierių magistrą, izmailitai po kelių savaičių gautų naują atkaklų priešą – visuotiniame ordino narių susirinkime išrinktą kitą tamp­lierių magistrą. Renkamų organizacijų, kurių tikslas niekada nepriklausė nuo

2015 KOVAS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

61

visuomenė

Dvidešimtpenkmečio prasmė:

štai ji, suaugusi laisvė Kaune buvo tokia vieta, kurią mano vaikystėje vadino „dvidešimtpenkmečio“ (vienas tų pavadinimų, kurie atrodo normalūs tik paskui, kai prie jų pripranti, nes naujai paminėti nežinančiam žmogui jie yra makabriški, kaip Vilniuje ar tame pačiame Kaune pavadinimas „aklieji“; kita vertus, juk Paryžiuje yra Les Invalides, sutrumpintas „L’Hôtel national des Invalides“, XVII a. globos namų ir ligoninės tiems, kurie liko suluošinti karų, pavadinimas).

D

v idešimtpenk metis reiškė ltsr, lietuvos tarybų socialistinės respublikos, 25-ųjų metinių minėjimą, todėl reikia manyti, kad ši geografinė nuoroda atsirado apie 1965 metus. Po dešimt­ mečio, kai buvau mažas Kauno gyventojas, ji jau niekam nieko nebereiškė ir buvo tik pavadinimas, toks kaip Ožeškienės. Gal vienas iš dešimties tūkstančių kauniečių dabar (o ir tada) pasakytų, kas buvo Ožeškienė. Šiandien retas kuris įdėmiau gilinasi į naujosios Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtpenkmetį.

Pirmiausia, mes nelabai linkę į datas ir sukaktis. Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį veikiausiai šventėme tik dėl to, kad jis jau buvo suplanuotas tų, kurie supo anuometį šalies vadovą Algirdą Mykolą Brazauską ir kuriems tikrai daug reiškia sukaktys, bet šiaip

64

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS KOVAS 2015

ANDRIUS UŽKALNIS

M ildos R ūkaitės nuotr .

mums visiems tai buvo ne itin svarbu. Net ir asmeninius jubiliejus, penkiasdešimtmečius ir šešiasdešimtmečius, švenčiame palyginti tyliai ir be fanfarų (keturiasdešimtmetis apskritai lieka be padarinių, nė vienas lietuvis, kuriam keturiasdešimt sukako prieš keletą metų, turbūt negali prisiminti, kaip buvo švenčiamas šis jo jubiliejus).

Antras dalykas – ir gerokai svarbesnis – yra tas, kad mums kaip ir visada sunku suvokti, koks kalnas įkoptas. Kiek anksčiau momentas, kai laisvę atgavusi Lietuvos Respublika jau buvo egzistavusi viena diena ilgiau nei tarpukario laisva Lietuva, liko beveik nepastebėtas, nors jį reikėjo apdainuoti garsiau, nei visas krepšinio pergales kartu paėmus.

Trumpas tarpukario Lietuvos egzistavimas, per kurį labai daug nuveikta, mums buvo psichologinis atskaitos taškas, lyg tas

Tą dieną, kai Lietuvos Respublika buvo egzistavusi ilgiau nei tarpukario laisva Lietuva, reikėjo apdainuoti garsiau, nei visas krepšinio pergales kartu paėmus. J uditos Gri g elytės nuotr .

Mums kaip visada sunku suvokti, koks kalnas įkoptas.

Dvidešimtpenkmečio prasmė: štai ji, suaugusi laisvė

kaladėlių bokšto aukštis, kurį pasiekus, kaip daugelis manė, neišvengiamai nebegalima statyti toliau, nes mums tik tiek Dievo duota.

Mes susikaupėme ir peržengėme tą tašką, greta visų kitų, – narystės NATO ir Europos Sąjungoje, lito atsisakymo ir euro įvedimo, atominės elektrinės uždarymo, suskystintųjų dujų terminalo, – ir mūsų gyvenimas nesugriuvo, net nesusvyravo.

Nesėkmingiausia profesija buvo pranašės Kasandros Visos baisios pranašystės, kuriomis buvo nusėta mūsų naujoji nepriklausomybė, sudužo, tik per retai apie tai pagalvojame.

Kažkada A. M. Brazauskas mums buvo įrodęs, kad Lietuva negali būti laisva, nes

niekaip neranda 15 mln. dolerių ano meto kainomis, kad pirktų pasaulio rinkoje energijos išteklių, ir tikrai manėme, jog priklausome nuo Rusijos gerumo ir pasiruošimo tiekti mums pigią naftą bei pigias dujas.

Panašiai pikta mama dukrai sako, kad ši niekada neištekės, nes niekas negali būti tiek aklas ir nenuovokus, kad imtų ją į žmonas. „Liksi viena“, – kartojo motulė, nuoširdžiai manydama, kad ji ne motiniškai burbuliuoja, bet siūlo vaikui moksliškai apskaičiuotą prognozę.

Patys nepastebėjome, kaip perėjome nuo tos padėties prie veidrodinės: prie naftos pasauline kaina ir kone brangiausių dujų Europoje. Ir mūsų tai nenužudė, nes reikia bijoti ne didelių išlaidų, o mažų pajamų, ir mes tų išlaidų, atrodo, nepabūgome. T. y.

daug apie jas kalbėjome ir baisėjomės, bet, atėjus laikui, apmokėjome sąskaitas ir patys apsičiupinėjome: žiū, nenužudė.

Panašiai žmogus kaime, mezgantis puikiam derliui dideliame obelyne, po tris ar penkis kartus per dieną pakalba, Dieve Dieve, kaip reikės su tuo susitvarkyti, kas nuskins, suneš ir obuolienes virs, bet paskui ateina laikas ir viskas susitvarko: gal ir ne be pastangų, bet visi lieka gyvi.

Paskui mus turėjo pražudyti korupcija, emigracija ir net kelis kartus – Rusijos rinkos praradimas. Kartojome patys sau, kad jei rusai nepirks, niekur kitur niekas nepirks, o kai tik rusai iš tikrųjų nebepirkdavo, kaip­ mat rasdavome kur kitur parduoti. Esame nusipelnę panikos skanautojai, juodų pranašysčių gurmė. Mokame kaip nervingos

2015 KOVAS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

65

visuomenė

Globalaus pasaulio lietuviai

1. „Kuo daugiau žodžių

„Nemyliu jų“, – tarsteli moteriškė parduotuvėje, rinkdama iš piniginės eurų monetas. Pirmosios Naujųjų metų dienos – gedulas dėl lito. Vis pasigirsta nuogąstavimų, ar nebus išmainyta ir lietuviška tapatybė.

Režisierius Jonas Ohmanas: „Jūs ištrūkote iš modernaus mąstymo zonos ir patekote į postmodernų mąstymą.“

moku kitomis kalbomis, tuo labiau atrandu lietuviško žodžio grožį“, – sako Brigita Bublytė.

V ladimiro I vanovo nuotr .

2.

V ladimiro I vanovo nuotr .

3.

Globalizaciją Petras Geniušas lygina su pasaulio kraujotaka.

V ladimiro I vanovo nuotr .

V

erslo klasės“ pašnekovai – režisierius jonas ohmanas, pianistas petras geniušas ir menininkė brigita bublytė – tvirtina, kad viskas priklauso nuo mūsų sąmoningumo.

Ukrainoje švedas yra lietuvis „Atrodo kaip tiesiai iš karo lauko“, – dingteli mintis, kai J. Ohmanas klesteli prieš mane picerijoje, nenusivilkęs storos pūkinės striukės.

O gal taip galvoju, nes žinau, kad Lietuvoje gyvenantis švedas J. Ohmanas dabar dažnai vyksta į Kijivą. Jis – vienas humanitarinę paramą Ukrainai organizuojančios grupės „Blue/ Yellow“ lyderių.

Jonas atrodo toks konkretus ir toks paprastas, kad net nejauku kalbinti jį filosofine tema.

68

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS KOVAS 2015

GINTA GAIVENYTĖ

V ladimiro ivanovo nuotr .

Todėl pradedu nuo Rusijos ir Ukrainos. Kadangi šiame tekste politika liks nuošalyje, pokalbį nupasakosiu trumpai. Ukrainai konfliktas yra savotiškai naudingas, nes suburia tautą, kurioje nebuvo sutarimo. Rusijai puolant, žmonės bendradarbiauja. J. Ohmanas įsitikinęs, kad karą Ukraina laimės, nes ukrainiečiai už rusus morališkai stipresni. Rusai neturi į ką atsiremti – juos vienija tik priešų ieškojimas, o ne vertybės. Tai matyti net iš to, kad šalis eksportuoja tik žaliavas ir ginklus. „Pasakyk man, ką šalis eksportuoja, pasakysiu, kokia tai šalis, – pabrėžia J. Ohmanas. – Eksportas yra rodiklis, kad šalis gamina prekes, kurios patinka kitiems. Čia būtinas bendradarbiavimas ir matymas į priekį. Lietuvą už tai turiu pagirti – eksporto sąvoka čia plečiasi.“

Brandžių šalių piliečiai padeda puoselėti jaunas šalis.

Globalaus pasaulio lietuviai

2

1 Nors vis daugiau kalbame apie pasaulio globalumą, net versle tautos idėja tebėra svarbi. „Mąstau gana globaliai. Tačiau matau, kad tautos sąvoka neatsirado šiaip sau“, – ne vieną filmą apie Lietuvos istoriją sukūręs režisierius tvirtina, kad grėsmės sąlygomis tautos idėja gali išgelbėti.

Kokiai tautai priklauso jis pats? „Ukrainoje aš lietuvis. Na, veikiau – švedas lietuvis. Ten lietuviu būti gerai, visi Lietuvą žino, – šypteli J. Ohmanas. Ir staiga surimtėja: Juk aš gyvenu su lietuviais. Jei reikėtų, ir ginklą paimčiau. Tai mano bendros gerovės pareiga.“ Malonu tai girdėti. Bet aš kabinėjuosi.

Klausiu, kodėl jis, švedas, nenori puoselėti savo tautos. J. Ohmanas atkerta nedvejoda-

mas: „Ten nereikia nieko puoselėti, ten viskas gana aišku.“ Turėtų ką ten veikti, bet Lietuvoje, o dabar – Ukrainoje dirbti atrodo prasmingiau. „Ne lengviau. Oi ne, ne, ne lengviau. Jaučiu, kad iš Švedijos daug gavau ir dabar galiu kitiems duoti.“ Brandžių šalių piliečiai padeda puoselėti jaunas šalis. Būtų nuostabu, jei globalumą suvoktume būtent taip. „Visuomenė gali veikti tada, kai susitariama dėl taisyklių. Tačiau dar ne iki galo suprantu, kokios taisyklės yra Lietuvoje“, – sako J. Ohmanas ir pabrėžia, kad jam tas neaiškumas patinka, nes suteikia daug laisvės kūrybai. „Jūs ištrūkote iš modernaus mąstymo zonos ir patekote į postmodernų mąstymą. Ne tik geografiškai ir politiškai, bet ir filosofiš-

3 kai tai labai didelis išbandymas“, – moderniu mąstymu J. Ohmanas vadina mąstymo logiką, kai svarbu save apibrėžti „Aš esu tas ir tas“. Taip mąsto daugelis rusų, kurie didžiuojasi tuo, kad Rusija – jų plati tėvynė.

Postmodernus mąstymas vyrauja Europoje. Čia ne taip svarbu, kas tu esi, čia svarbu, ką tu gali.

Bundančią tautą tautos idėja įkvepia. Tačiau visą laiką kliautis idėja, kad esi tam tik­ ros tautos narys, naivu ir pavojinga. J. Ohmanas tvirtina, kad turime suvokti, kas yra bendra gerovė. Ir čia kalbama ne tik apie ekonominę gerovę, kurios taip pavydime gyvenantiems Vakarų Europoje. „Kai valstybė dirba, kad apie viską būtų pagalvota, kartais žmonės nustoja galvoti. Daugelis jaunų

2015 KOVAS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

69

laisvalaikis

>>

Signe, kokia gyvenimo prasmė?

„Žmogaus egzistavimas neturint prasmės neįmanomas“, – sako Signė Baumanė . S i g nės B aumanės arc h yvo nuotr .

„Kai pradėjau kurti „Akmenis“, neplanavau jų rodyti niekur arti Latvijos, Lietuvos ar Estijos“, – pasakoja režisierė. S i g nės

Kaip elgtis, kai žinai, kad senelė ir pusseserė savo noru pasitraukė iš gyvenimo, o sesė ir tu pati sirgote depresija? 20 metų Niujorke gyvenanti latvių režisierė Signė Baumanė pasirinko apie tai sukurti filmą. Animacinį.

Su daug humoro.

S.

baumanė yra iš tų režisierių, kurių gyvenimai verti atsidurti kine. Jos atveju tai būtų liūdna drama su laiminga pabaiga ir erdve tęsiniui.

Nebegalėdama kęsti pilkų dienų brežnevinėje Latvijoje ir patikėjusi, kad „turi depresijos geną“, ji pati bandė pasitraukti vos sulaukusi pilnametystės. Laimė, nesėkmingai. Gimus sūnui, keturis mėnesius praleido sovietinėje psichiatrijos ligoninėje, kur jai buvo diag­nozuota šizofrenija. Tėvai turėjo papirkti gydytojus, kad nuosprendis sušvelnėtų iki „maniakinės depresinės psichozės“ ir dukra galėtų baigti studijas.

Diplomuota filosofė pasuko neplanuota kryptimi – pradėjo kurti animaciją. Noras buvo toks stiprus, kad metusi viską ir su 300 dolerių piniginėje S. Baumanė išvyko į Niujor-

72

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS KOVAS 2015

KAROLIS VYŠNIAUSKAS

M artynos J ovai š aitės nuotr .

ką. Kaip ir daugelis – ieškoti laimės, be pažinčių, garantijų, bet turėdama talentą. Jos individualų Rytų Europai būdingą iliustracijų braižą pastebėjo „Oskarui“ nominuotas animatorius Billas Plymptonas, su kuriuo juodu yra komanda ligi šiol. Sukūrusi 15 trumpų animacinių filmų S. Baumanė pernai debiutavo pirmuoju ilgo metražo. Pavadino „Akmenys mano kišenėse“ (angl. „Rocks in My Pockets“), taip užsimindama apie šešis savosios depresijos „akmenis“, skandinusius ją, kol neišmetė jų iš kišenių.

Tai nepanašu į nieką, ką publika įpratusi matyti kaip animacinį filmą. Visos 88 minutės pieštos rankomis, ne kompiuteriu. Iš viso 30 tūkst. piešinių. Filmo veikėjus įgarsino pati režisierė, kalbėdama angliškai su vis dar išsaugotu latvišku akcentu. Biudžetas – labai

B aumanės arc h yvo nuotr .

Visos 88 minutės pieštos rankomis, ne kompiuteriu.

Iš viso 30 tūkst. piešinių.

laisvalaikis

Meno skandalai Lietuvoje (II)

Geležinkeliečių kultūros rūmuose (geriau žinomuose kaip „Kablys“) veikusioje galerijoje „Jutempus“ surengta ne viena skandalinga paroda.

J uditos Gri g elytės nuotr .

Įsibėgėjus dešimtajam dešimtmečiui šalyje įtvirtinta nepriklausomybė ir nusistovėjo tegu ir niūroka, bet stabili kasdienybė. Visuomenė galynėjosi su laukiniu kapitalizmu, o jaunieji menininkai paniro į ne mažiau sudėtingą ir nenuspėjamą šiuolaikinio meno pasaulį.

Š

is keistas dešimtmetis – tarsi paaugliškas periodas, kai energijos daug, o ką su ja daryti, nelabai aišku.

Gatvėse – sportiniais kostiumais pasipuošę pacukai. Keistos programos per televizorių rodo kokius tik nori filmus. Autorių teisės?

Ne, negirdėjome. „Neverk mama, sex revolution, mama“, – dainuoja „Bix“, moksleiviai uniformas puošia ženkliukais su Samantos Fox arba Sabrinos atvaizdais, Gariūnuose parduodama „Ragana ir lietus“. Šalį laimina 1993 m. atvykęs popiežius. Kam tokioje sumaištyje rūpi menas?

1992 m. iš Niujorko į Vilniaus dailės akademiją dėstyti atvažiuoja Kęstutis Zapkus. Jo dėstymo metodai ir ypač jo kurse studijuojančių studentų kuriami darbai daug kam iš vyresnių dėstytojų atrodo kaip nesusiprati-

76

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS KOVAS 2015

AISTĖ PAULINA VIRBICKAITĖ

A u š ros B arysienės nuotr .

mas, o neretai kelia net pyktį. Po pusės metų pasiūlymo pratęsti sutartį negavęs K. Zapkus išvažiuoja, prieš tai dar spėja surengti savo kurso parodą „Geros blogybės“. Ji vyksta ką tik įsikūrusiame Šiuolaikinio meno centre (ŠMC), kuris 1992 m. iš Lietuvos dailininkų sąjungos perėmė Vokiečių gatvėje esantį Parodų rūmų pastatą ir pradėjo rodyti šiuolaikinį meną. ŠMC vadovauti imasi tuomet jaunas dailėtyrininkas Kęstutis Kuizinas. Jis šias pareigas eina iki šiol. Tiesą sakant, tai, kad Lietuvoje kultūros institucijų vadovai ateina, regis, „visiems laikams“, ir turėtų tapti vienu didžiausių skandalų kultūros srityje per visą nepriklausomos Lietuvos laikotarpį.

Kalbant apie šiuolaikinį (aktualųjį) meną to meto Lietuvoje, būtina paminėti George’o Soroso įkurto Atviros Lietuvos fondo veiklą nuo

Meno lauke atsiradę dideli pinigai stiprino įtampą, skatino konkurenciją ir žaidimus.

laisvalaikis

„Ford“ užuomina apie prabangą – „Mondeo“

Siauresni žibintai, didžiulės trapecijos formos radiatoriaus grotelės, ryškus priekinis buferis – „Mondeo“ išvaizdai netrūksta dinamikos ir agresyvumo.

GAMINTOJO NUOTR.

Saulės nutviekstame Atėnų (Graikija) oro uoste išrikiuotos kelios dešimtys naujų „Ford Mondeo“. Mane pasitikęs graikas mostu paragina rinktis, kurį norėčiau vairuoti pirmiausia.

K

ai patogiai įsitaisau, plačiai šypsodamasis automobilio salone jis man parodo du dalykus: vokelį su eurais ir popierinį žemėlapį, kuris iš tiesų labiau primena ralyje naudojamą kelio knygą. „Pinigai – mokesčiams už greitkelius, mokėjimo vietas pamatysite kelyje. O žemėlapis... Na, navigacija Graikijoje veikia prastai, tad turėsite važiuoti vadovaudamasi kelio knyga“, – paaiškina graikas ir pateikia statistiką. Anot jo, signalas, kuris neleidžia keliautojams paklysti, apima vos daugiau nei pusę Graikijos.

Taip antrą kartą gyvenime mano rankose atsiduria kelio knyga ir vietoj maloniai į ausį posūkius kuždančio navigacijos balso tenka

84

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS KOVAS 2015

DINA SERGIJENKO

juditos g ri g elytės N U O T R .

versti lapus ir skaičiuoti odometro rodomus kilometrus. Tiesa, iš Lietuvos bandyti „Ford Mondeo“ atskridome trise, tad žemėlapį nagrinėjame pakaitomis – viena ranka vairuoti, kita vartyti kelio knygos puslapių netenka.

Delsė porą metų Europa „Ford Mondeo“ laukė gana ilgai. Pirmiausia kaip JAV rinkai skirtas „Ford Fusion“ automobilis buvo parodytas 2012 m. Detroito parodoje, o 2013 m. pasiekė ir pirkėjus. Europiečiams, laukusiems svarbiausio „Ford“ modelio, teko būti kantriems. 2012 m. rudenį Paryžiaus automobilių parodoje „Ford“ tik patvirtino detales apie būsimą „Ford Mondeo“ ir paskelbė, kad pasirodymą rinkoje atideda ilgesniam, nei planuota, laikui, – vietoj

Europa „Ford Mondeo“ laukė gana ilgai.

„Ford“ užuomina apie prabangą – „Mondeo“

2013 m. vasaros pradžios automobilį pažadėjo pristatyti po poros metų, 2014 m. vėlyvą rudenį.

Iš pradžių skelbta, kad „Mondeo“ gamyba vėluoja dėl esą reikalingų automobilio atnaujinimų. Vėliau paaiškėjo, kad ji stringa dėl Belgijoje, Genko mieste, uždaromos „Ford“ gamyklos, kur gimė ankstesnės trys Europos rinkai skirto „Mondeo“ kartos. Galiausiai „Ford Motor Company“ priėmė sprendimą naują modelį rinkti turimoje gamykloje Valensijoje, Ispanijoje.

Kai praėjusių metų rudenį „Mondeo“ galiausiai pasirodė, dėmesio jam negailėjo nė vienas žiniasklaidos kanalas. Kuo geriau pasirodyti stengėsi ir gamintojas – būriams žurnalistų surengė ne vieną, o kelis modelio

pristatymus į pietus nutolusiuose kraštuose. Stebėtis neverta: porą metų vien kalbomis apie tai, koks būsimas modelis geras, maitinti specialistai buvo pasirengę išnarstyti „Mondeo“ po varžtelį, tad „Ford“ atstovams ilsėtis laiko nebuvo.

Nuo seno pagrindinis „Mondeo“ konkurentas buvo „Volkswagen Passat“. Šio atstovai šiemet pristatydami naujos kartos modelį Lietuvoje juokavo, kad nors žiniasklaida vadina „Passat“ „premium“ segmento automobiliu ir tai esą labai malonu, su šiuo modeliu „Volkswagen“ kol kas į prabangos segmentą nesitaiko.

Tačiau „Ford“ ambicijos kur kas didesnės.

Gandonešiai, kurie automobilių pramonės užkulisiuose dar prieš tai, kai buvo išleistas

modelis, paskleidė žinią, kad „Mondeo“ turėtų būti „premium“ segmento automobilis, regis, ne visai apsiriko, nes „Ford“ naujuoju modeliu norėtų varžytis ir su trečiosios serijos BMW, „Audi A4“ bei C klasės „MercedesBenz“. Ir, atrodo, „Mondeo“ pataiko į „premium“ klasės traukiamą natą.

Konkurentai nesnaudė Akivaizdu, kad labiausiai „Mondeo“ dizainas kito tuomet, kai trečioji automobilio karta pakeitė antrąją. Linijos tapo aptakesnės, dizainas – agresyvesnis, išraiškingesnis. Kurdami ketvirtosios kartos „Mondeo“ dizaineriai tęsė pradėtą darbą: išryškino ir pasiaurino priekinius žibintus, išplatino ir padidino trapecijos formos radiatoriaus

2015 KOVAS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

85

laisvalaikis

Vyno ir maisto derinimo pradmenys

Rinkdamiesi vyną tiesiog pasitikėkite savo pojūčiais. V ladimiro I vanovo nuotr .

Lietuvoje padėtis dėl vyno keistoka: čia gana daug vyninių, nemažai specializuotų parduotuvių, tačiau bendras vyno išmanymas, deja, nelabai geras.

Ž

inoma, turime specialistų, kurie užrištomis akimis paragavę vyno pasakys, kad tai – burgundiškas Chardonnay iš Cōte de Beaune regiono, ir būtent iš Chassagne-Montrachet vynuogynų, o ne iš Puligny-Montrachet. Apie tai galima akivaizdžiai spręsti iš ryškių sodo vaisių bei sausmedžių aromatų ir tos išdavikiškos plieną primenančios skonio gaidelės, taip pat mažesnio mineralų kiekio nei Puligny apylinkėse užaugintuose vynuose. Tokių žmonių yra vienetai ir, deja, su jais susitikti galima nebent pačiuose brangiausiuose restoranuose, ir tai, jeigu pasiseks. Gerokai dažniau, renkantis vyną parduotuvėje, jums jį apibūdins kaip „šardoniuką“ iš „burgognės“ regiono, o paklausęs, prie ko jis dera ir kuo

90

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS KOVAS 2015

GIEDRIUS VILPIŠAUSKAS

skiriasi nuo kito baltojo vyno gretimoje lentynoje, retai kada gausi prasmingą atsakymą. „Imkite geriau šitą rislingą, – jums pasakys, – nes aš labai mėgstu rislingus ir šitas man patiko!“

Iš ko susideda vyno skonis Atmetus visus niuansus ir nubraukus subtilybes, kiekvieną vyną galima apibūdinti pagal keturis požymius: rūgštingumas, saldumas, kartumas (taninai) ir alkoholio kiekis. Prie saldumo dar galima paminėti ir vaisiškumą, nors jie ir nesusiję, nes dažnai vynas gali būti visiškai sausas, neturėti jokio saldumo, tačiau stipriai kvepėti tropiniais vaisiais, kiviais, bananais, arba uogomis, pavyzdžiui, serbentais ar avietėmis. Kad galėtume toliau kalbėti apie

Kiekvieną vyną galima apibūdinti pagal keturis požymius: rūgštingumas, saldumas, kartumas (taninai) ir alkoholio kiekis.

Vyno ir maisto derinimo pradmenys

Kaip derinti?

vyno skonį, reikės pasitreniruoti skirti pagrindinius skonius.

Atlikite nedidelį bandymą: į keturias stiklines įpilkite paprasto kambario temperatūros vandens. Į vieną įspauskite pusę citrinos, antroje išmaišykite šaukštelį cukraus, trečioje išmirkykite pakelį arbatos, o į ketvirtą įpilkite taurelę neutralaus skonio degtinės. Paragaukite kiekvieno, šiek tiek palaikydami skystį burnoje. Rūgštį pajusite liežuvio šonais, ji suteikia gaivumo pojūtį, bet kai rūgštumo per daug, jis gali net deginti. Saldumą labiausiai jusite liežuvio galiuku. Vyno saldumas bus juntamas tik tada, kai vyndarys specialiai nutraukia vyno gamybą kiek anksčiau, kai dar ne visas vynuogėse esantis cukrus sunaudotas

per fermentacijos procesą. Kartumas, arba taninai, labiausiai juntami liežuvio viršuje, ypač trinant jį į gomurį, kai atrodo, kad liežuvis staiga išdžiūvo ir tapo šiurkštus. Prisimenate tą jausmą burnoje sukramčius vynuogės žievelę? Tai taninai. O alkoholį pajusite jau vėliau, nuriję, – kaip šilumą gerklėje.

Kartokite šį eksperimentą tol, kol galėsite nesunkiai atskirti visus keturis skonius.

Tai tikrai nesunku ir paprasta, ypač kai perprasite rūgštaus ir kartaus skirtumą. O dabar įsipilkite taurę vyno, nesvarbu kokio, ir paieškokite tų pačių skonių. Manau, jau galėsite nesunkiai atskirti, kuris vynas saldus, o kuris tiesiog saldžiai kvepia. Regis, terminiją apibrėžėme. Keliaujame toliau.

Pirmoji vyno ir maisto derinimo taisyklė labai paprasta: beveik bet kurį vyną galima patiekti prie bet kurio patiekalo, ir ši kombinacija bus skalėje nuo „pakenčiama“ iki „puiku“. Išimčių čia nedaug: tarkime, prie labai aštraus maisto nereikėtų patiekti daug taninų ir alkoholio turinčių raudonųjų vynų, tokių kaip Cabernet Sauvignon, bet ne todėl, kad bus neskanu ir neįmanoma valgyti, o todėl, kad aštrumas bus dar labiau pabrėžtas taninų, liežuvis nuo alkoholio pasidarys jautresnis skausmui ir patiekalas gali tapti tiesiog per aštrus.

Atmetę išimtis, tiesiog patiekite bet ką prie bet ko ir stebėkite savo pojūčius. Kai labai lengvas, subtilaus skonio vynas pateikiamas prie patiekalo su daug prieskonių, vyno paprasčiausiai nebebus justi, ir, atvirkščiai, parinkę galingą, aromatingą vyną prie švelnios garuose virtos plekšnės su sviesto padažu, nebejusite patiekalo skonio. Jeigu patiekalas ir vynas tinka vienas prie kito, tikrai tai pastebėsite: tada atsiranda lyg dar vienas skonio lygmuo, o kombinacija jus gali maloniai nustebinti, tarsi sužinojus, kad vienas plius vienas gali būti lygu trims. Žinoma, taip eksperimentuoti galima ilgai, ir nebūtinai visada sėkmingai. Kad būtų greičiau, siūlau antrąją taisyklę: raudonasis vynas prie raudonos mėsos (jautienos, avienos), baltasis – prie baltos (kiaulienos, paukštienos). Tai, žinoma, nereiškia, kad švelnus burgundiškas Pinot Noir netiks prie kiaulienos troškinio su grybais, o baltas gaivus Pinot Grigio iš Italijos šiaurės – prie vytinto kumpio. Tačiau jeigu lėkštėje garuoja ant grotelių keptas jautienos kepsnys, rinkitės sodresnio skonio raudonuosius vynus: Cabernet Sauvignon, Bordeaux, Syrah ar Zinfandel. Prie paukštienos patiekalų, ypač, jeigu jie su grietinėlės padažu, – baltuosius. Čia puikiai tiks Chardonnay, ypač jeigu jis išlaikytas ąžuolo statinėse ir įgavęs lengvą vanilės aromatą, tai papildys padažo skonį, o štai baltasis Sauvignon Blanc, kuris yra rūgštesnis, gali veikti kontrasto principu, atsverti sunkesnį padažą ir atgaivinti gomurį kitam kąsniui.

Trečioji taisyklė: taninai prastai „groja“ su žuvimis, jos gali įgyti keistą metalo prieskonį. Prie žuvų geriau derinti baltuosius. Tačiau jeigu žuvys tvirtos, beveik mėsiškos tekstūros, kaip lašišos ar tunai ant grotelių,

2015 KOVAS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

91

žvilgsnis

Lietuva kovą mini atkurtos nepriklausomybės dvidešimtpenkmetį. J uditos Gri g elytės nuotr .

KOVĄ VERTA ATKREIPTI DĖMESĮ Nueitas kelias

2015

m. kovą, norėsime ar ne, ne tik atkreipsime dėmesį, bet ir nuolat mintimis grįšime prie vienos datos – kovo 11-osios. Prisiminsime, kaip tuomet buvo, kur tuomet buvome.

Dvidešimt penkeri metai iš esmės yra vienos kartos gyvenimo tarpas, galima drąsiai tarti, kad į aktyvų gyvenimą tik­r ai atėjo nauja karta. Mūsų žurnalui labai rūpėtų, kad ne vien leistumės į romantiškus jaunystės prisiminimus, bet ir iš tikrųjų įvertintume nueitą kelią, – ar galėjome tada, kai dar tik kartais kalbėta apie dalį suvereniteto, įsivaizduoti, kur atsidursime po ketvirčio amžiaus. Ginami NATO sąjungininkų, spręsdami bendras Europos Sąjungos problemas ir prisidėdami prie euro likimo.

Dvidešimt penkeri nueito kelio metai įsakmiai reikalauja bent kartais pakelti akis nuo nusikaltimų ir nelaimių suvestinių, į kurias taip mėgstame būti panirę,

106

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS KOVAS 2015

ir pamatyti, kiek daug lietuviai pasiekė pačiose įvairiausiose srityse.

O svarbiausia – kaip pamažu Lietuva vaduojasi iš, atrodė, jau chroniško pomėgio skųstis, niurgzti ir dejuoti. Galbūt net šį jubiliejų sugebėsime ir pasitikti, ir atšvęsti ne ašarą braukdami (gedėjimo ir susikaupimo dienų turime apsčiai), o iš tikrųjų džiaugdamiesi. Galbūt tai mums ir ne visai įprasta, bet ta šventė – laisvės šventė.

Vis dėlto nebūkime visiški narcizai ir net jubiliejinį kovą šiek tiek apsidairykime aplinkui.

Kai skaitysite šias eilutes, Estijoje bus tik ką įvykę parlamento rinkimai ir veikiausiai formuojama nauja valdančioji koa­licija. Mums, kaip panašiai visuomenei, įdomiausia, kaip (ir ar) dėl geopolitinių aplinkybių (taip eufemiškai vadinamas Rusijos karas Ukrainoje) pasikeitė kaimynų balsavimo nuostatos, – ar daugiau galios įgijo nuoseklūs dešinieji, ar išlaikė savo pozicijas socialdemokratai ir Edgaro Savisaaro vadovaujami centristai.

Dar įdomu bus panagrinėti, pavyzdžiui, rusakalbių Estijos piliečių balsavimo tendencijas.

Izraelyje kovo 17 d. vyks rinkimai į Knesetą – partijų ten daug, politinis gyvenimas itin spalvingas, dauguma apžvalgininkų sutaria, kad turbūt ir po rinkimų koaliciją formuos dabartinis premjeras Benjaminas Netanyahu. O tai reiškia, kad ir užsienio, ir vidaus politikoje Izraelis iš esmės išlaikys tą pačią griežtą elgsenos liniją.

Jeigu kalbėtume ne apie politiką – teniso mėgėjai, juk nepamiršote, kad kaip tik šiomis dienomis Lietuvos rinktinė susitinka su Lenkija Daviso taurės varžybose?

Na, ir NASA praneša, kad į Tarptautinę kosminę stotį kovo 27 d. skrenda amerikietis astronautas ir du rusų kosmonautai. Bet juk šiais laikais mes beveik nebesidomime, kas ten virš galvos dedasi, – ne taip, kaip praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje, ar ne? O gal jau ir vėl domimės?