Verslo klasė, 2015 balandis

2 0 15 BA LA N DIS

V Ž P R E N U M E R AT O R I A M S N E M O K A M A I

KAINA 4 60 Eur (15,90 Lt)

ir prie istorinės sutarties slenksčio

JEFFAS BEZOSAS: „AMAZON“ ŽYGIS Į HOLIVUDĄ NAFTOS KAINA – KARAI NIEKUO DĖTI SUKURK KULTINĮ PREKIŲ ŽENKLĄ SUKČIAI TARPUKARIO LIETUVOJE

Viena sėkmingiausių inovacijų iš Black Forest.

Kaip ir laikrodis su gegute.

The difference is Gaggenau.

Black Forest kai kurie dalykai niekada nesikeičia, kai kiti keitėsi jau nuo 1683 metų. Naujovės tapo mūsų tradicija nuo pat bendrovės dirbtuvių įkūrimo. Kaip šios „400 Series“ orkaitės su integruota garine orkaite ir pašildymo stalčiumi – tai naujausių technologijų ir puikaus dizaino derinys. Mūsų buities prietaisai buvo nuolat tobulinami.

Vienintelis dalykas, kuris nesikeičia – jie atrodo vis geriau ir geriau.

Daugiau informacijos ir partnerių sąrašą rasite www. gaggenau.com. Arba apsilankykite bet kuriame iš mūsų salonų.

redaktoriaus pratarmė

VERSLO KLASĖ I S S N 1648-6374 žurnalas leidžiamas nuo 2 0 0 0 metų REDAKCIJOS ADRE SAS

J. JASINSKIO g. 16A, LT-03163, VILNIUS, LIETUVA TEL. +370 5 252 6302, 252 6300 FAKS. +370 5 252 6313 el . p. vklase @v z inios . lt LEIDĖJA UAB „VERSLO ŽINIOS“

Nr. 4 (146)

GENERALINIS DIREKTORIUS

Ugnius Jankauskas VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS

Rolandas Barysas

www.vz.lt/versloklase REDAKTORIUS

AURELIJUS KATKEVIČIUS ŽURNALISTĖ

AGNĖ KRIŠČIUKAITYTĖ N uolatiniai autoriai

Aušros barysienės Nuotr .

Sveiki, kaip buvo rašoma atvirukuose, kurių vaikystėje rasdavau apsilaupiusiame rudame lagamine senelio namo antrame aukšte, – „Sveiki sulaukę šventų Velykų“. Mirties nugalėjimo ir gyvenimo pergalės šventės – šitą sakinį galite skaityti kaip norite: pagoniškai ar krikščioniškai. Abejaip tiks. Dabar pavasaris jau įsisuks kaip reikiant ir žalumos pasiilgusios akys pagaliau pailsės.

Pailsėti norėtų ne tik akys – įvykių daug, mūsų pasaulio sąranga gerokai supurtyta ir bent kokio atokvėpio, bent kiek ramybės tikrai norėtųsi. Tiesa, atrodo, į tą pusę lyg ir einama. Žmogus tokia būtybė, kad negali ilgai gyventi patirdamas įtampą, negali ilgai rėkti, kaukti ar verkti, – nebent būtų apkvaišęs nuo cheminių ar propagandos narkotikų.

Lygiai taip pat žmogus negali vien tik lėkti. Turi kartais sustoti ir pakvėpuoti, apsidairyti aplinkui, pakelti akis į ant šakos nutūpusį, pasipūtusį ir švilpaujantį varnėną. Parskrido, inkilus dalijasi.

Viskas kaip pernai. Ir, duok Dieve, kaip kitąmet.

Neilgai trukus – jau kitąmet – rašysiu 100-ąją „Verslo klasės“ redaktoriaus pratarmę. Visas jas neblogai prisimenu. Kai tiek prirašai, negali neapimti jausmas, kad jau viską esi pasakęs, viską išpasakojęs ir visko prisamprotavęs. Štai ir dabar taip atrodo: kasmet būna ir Velykos, ir Kalėdos, kasmet sveikinu savo skaitytojus – ir kur čia naujų žodžių berasi. Bet, kita vertus, gal jų labai ieškoti ir nereikia. Nebandome kas rytą sukurti kokio naujo ypatingo pasisveikinimo. Paprasto „labas“ ir šypsenos dažnai užtenka, kad ir tau, ir tavo sutiktam praeiviui bent truputį pagerėtų nuotaika.

Dažniausiai sveikindamasis čia su jumis noriu sukurti būtent tokią nuotaiką: yra to vargo, yra tos bjaurasties aplink, bet jeigu jau susitikome tuomet, kai paėmėte į rankas „Verslo klasę“, gal labai nesispitrykime į tą purvyną. Yra ir gražių dalykų.

Ir gerų žmonių. Ir jų yra daug. Tomis pat pašlaitėmis lakstanti bitė ir musė kreipia dėmesį turbūt į visiškai skirtingus dalykus, juos mato visiškai kitaip. Juk iš esmės tik mūsų reikalas, ką pasirinksime matyti, kurioje pusėje būti ir kaip gyventi.

Liudvikas Andriulis Regimantas Dima Giedrius Drukteinis Ginta Gaivenytė Vidas Jankauskas Nerius Jasinavičius Gediminas Kulikauskas Leonas Vaitiekus Lenokas Liutauras Leščinskas Erikas Murinas Ernestas Parulskis Mykolas Pleskas Elė Pranaitytė Aidas Puklevičius Tomas Ramanauskas Rolandas Rastauskas Dina Sergijenko Rytas Staselis Vaidotas Šernius Sigita Šimkutė Martynas Tovarovas Andrius Užkalnis Jurga Vilpišauskaitė Giedrius Vilpišauskas Aistė Paulina Virbickaitė Karolis Vyšniauskas Mindaugas Voldemaras Justinas Žilinskas A utoriai

Paulius Čiulada Shannon Bond Matthew Garrahanas Egidijus Nasevičius Stefanas Wagstylas F oto g rafai

Judita Grigelytė Vladimiras Ivanovas D i z aineris

Vilmas Narečionis REKLAMA

Aida Butėnė +370 5 252 6329 P R E N U M E R ATa

Živilė Gudavičiūtė + 370 5 252 6408 prenumerata@verslozinios.lt KALBOS REDAKTORĖ

BERNADETA BUMBLAUSKAITĖ VIRŠELIS

VILMO NAREČIONIO

Na va, prabilau kaip koks pamokslininkas. O juk tenorėjau pasakyti, jog gerai, kad atėjo pavasaris, kad švenčiame Velykas, kad apniukusiose pasaulio padangėse lyg ir matyti prošvaisčių.

Ir dar puiku, kad susitikome, kad atsivertėte „Verslo klasę“.

L E I D I N YJ E PA N AU D O T O S AGENTŪRŲ

„BLOOMBERG“, „MATTON“, „REUTERS“ NUOTRAUKOS SPAUSTUVĖ

„LIETUVOS RYTO“ SPAUSTUVĖ TIRAŽAS

10 000 egz.

K I TA S N U M E R I S P R E N U M E R AT O R I A M S B U S P R I S TAT Y TA S I K I

2015 05 11

Skaitykite. Ačiū, kad esate.

©

PLATINTI ŠIO LEIDINIO TEKSTUS IR VAIZDO INFORMACIJĄ GALIMA TIK GAVUS RAŠTIŠKĄ REDAKCIJOS SUTIKIMĄ

Aurelijus Katkevičius

2015 BALANDIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

15

laisvalaikis

22

20

80

žmonės ir įžvalgos

22 | Korėjietiški stebuklai (IV): LG šypsnys

LG buvo pirmoji, atsisakiusi tradicinių korėjietiškų valdymo principų.

26 | Jeffas Bezosas eina į medijas „Amazon“ įkūrėjas ėmėsi kino ir laikraščių verslo.

30 | Inovacija – ego patenkinimas ar verslo sprendimas?

Jei gali nekurti naujovių – nekurk.

20

mėnesio komentaras

20 | Aurelijus Katkevičius: Rusija turės keistis Rusijos ekonomika stoja dėl sankcijų ir dėl izoliacijos.

16

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BALANDIS 2015

26

2015 BALANDIS

36 | Nafta – agresijos veiksnys ir atvirkščiai Aukštesnės naftos kainos skatina vadinamųjų naftos valstybių agresiją.

40 | Technologijų Meka Barselonoje Virtualioji realybė – jau visai artima ateitis.

44 | Graikai randa paramą Vokietijoje

Graikijos reikalavimai atlyginti karo žalą – ne naujiena.

76

46 | Didžiausia pasaulio sutartis Agresyvi Rusijos politika Europoje skatina glaudesnį transatlantinį bendradarbiavimą.

52 | Kultą kuri tu

Mažai tokių prekių ženklų, kuriuos nustojus gaminti vartotojus ištiktų isterija.

58 tema

76 | Meno skandalai Lietuvoje (III)

Gyvūnų panaudojimas mene visada kelia daug diskusijų.

80 | Atostogos atsipalaidavimo ritmu Rojumi žemėje vadinami Maldyvai iki šiol nebuvo tarp populiariausių lietuvių kelionių krypčių.

84 | Tarsi dėžė šokoladinių saldainių – „Volvo XC90“ „Volvo“ ilgai delsė parodyti savo naujausią kūrinį.

88 | Velykiniai stalo akcentai

Užkandžiai neturėtų būti sudėtingi, dažnai paprasti produktų deriniai gali maloniai nustebinti.

92 | Kinas: Robotas irgi žmogus

„Čapis“ yra nuostabus mokslinės fantastikos kūrinys ir prastas dramos žanro pavyzdys.

94 | Muzika: Vakar dieną besivaikant

„Noel Gallagher’s High Flying Birds“. „Chasing Yesterday“.

96 | Technika: Šitą „Nokią“ rinka pastebėjo Jeigu nesate reiklus, „Nokia Lumia 930“ su „Windows Phone“ tikrai tiks.

Kitoje prekių ženklo pusėje Didžiausios ir brangiausios pasaulio bendrovės pirmiausia gamina idėjas.

62

visuomenė ir laisvalaikis

62 | Smetoninio turgaus pavojai Tarpukario policininkai tvirtindavo, kad turgadieniais įvyksta daugiau nusikaltimų nei per visą savaitę.

68 | Karas, kurio nenorime matyti Delsimas atveria Rusijai galimybių laimėti kvazikarą ir sukuria placdarmą hibridiniam.

72 | Socializmas mirė, mes jau kaip Amerika Kalbos apie tai, ką galima padaryti per mokesčius, dabar užima gerokai mažesnę vietą politikų pažaduose.

98

skiltys

98 | Ernestas Parulskis: Realybės tirščiai Paprastas, užpilant vandeniu, kavos paruošimo būdas yra pats gurmaniškiausias.

100 | Rolandas Rastauskas: Poeto Griuvėsio sugrįžimas (I) Aš juk laisvas žmogus – tokį semia be komentarų.

102 | Aidas Puklevičius: Komentaru išlekia, ieškiniu sugrįžta, kas?

Bendravimui tiek realiame gyvenime, tiek virtualiame galioja tos pačios taisyklės.

104 | Jurga Vilpišauskaitė: Meksiko gatvės garsai Pesero vairuoja senukai arba paaugliai gausiai žele išteptais plaukais.

Žvilgsnis 2015-ųjų balandį verta atkreipti dėmesį į šiuos įvykius.

2015 BALANDIS

106

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

17

žmonės

>>

Korėjietiški stebuklai (IV):

LG džeibolo įkūrėjas Koo InHwoi nuo mažens domėjosi chemija.

L G nuotr .

LG šypsnys Trečiojo pagal dydį korėjietiško džeibolo LG raidės, besipuikuojančios ant daugelio elektrotechnikos prietaisų, yra angliškų, o ne korėjietiškų žodžių santrumpa – „Lucky Goldstar“, t. y. „Laiminga auksinė žvaigždutė“.

I

r jo įkūrėjui išties visada sekėsi, kaip galėtų sektis ir mums, jei tik įtikėtume optimistiniu dabartiniu bendrovės šūkiu „Life’s Good“ (angl. Gyvenimas yra gražus).

LG džeibolo įkūrėjas Koo In-Hwoi (1907– 1969 m.) nuo mažens turėjo labai jau neįprastą to meto korėjiečiams pomėgį – chemiją. Gimęs neturtingoje gatvės prekiautojo šeimoje pietinėje Korėjos dalyje, rodės, buvo pasmerktas ir pats tapti prekybininku. Jis paveldėjo tėvo krautuvėlę dar japonų okupacijos metais, tačiau po Antrojo pasaulinio karo ši išaugo į didelį universalinių parduotuvių tinklą „Yonam“. Vis dėlto Koo neapleido savo pomėgio – 1947 m. jis įkūrė „Lak-Hui“ chemijos pramonės korporaciją

22

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BALANDIS 2015

GIEDRIUS DRUKTEINIS

V ladimiro ivanovo nuotr .

(dabar ji vadinama „LG Chem“), kuri gamino Koo sukurtą odos kremą. „Lak-Hui“ tariama „Laki“, visai kaip angliškas žodis „Lucky“, reiškiantis „laimingas“, – toks buvo ir kremo pavadinimas, beje, juo sėk­ mingai prekiauta Koo universalinėse parduotuvėse. Kai iškilo problemų dėl iš tiekėjo perkamų flakonų kamštelių, Koo nusprendė juos gaminti pats.

1952 m. „Lak-Hui“ tapo pirmąja korėjietiška bendrove, gaminančia plastikinius gaminius, – ne tik kamštelius, bet ir butelius bei ąsočius, kuriuos 1953 m., pasibaigus Korėjos karui, „Lak-Hui“ netgi eksportavo į kitas Pietryčių Azijos šalis. Valstybė tokį eksportą rėmė, nes jis atnešdavo šaliai reikalingos tvirtos valiutos.

Amerikai LG vadovai visada jautė ypatingus sentimentus.

Nuo chemijos prie elektronikos 1954 m. Koo sukūrė ir pirmąją korėjietišką kreminę dantų pastą „Periot“. Bendrovė smarkiai pasipelnė iš valstybinės iniciatyvos „Pirmiausia – tai, kas korėjietiška“, skatinančios būtiniausių prekių gamybą, ir 1958 m. įsteigė naują padalinį – „Goldstar“ (dabar – „LG Electronics“), kuris gamino buitinius elektros prietaisus. Pavadinimas parinktas atsižvelgiant į būsimą pasaulinę rinką, nes Koo puoselėjo ambicingus planus produkciją eksportuoti dar toliau – į Europą ir Ameriką. Tranzistorių era jau buvo prasidėjusi, ir 1959 m. „Goldstar“ pagamino pi r mą jį korėjiet išk ą rad ijo i mt uvą.

1960-aisiais bendrovė pristatė pirmąjį korėjietišką ventiliatorių, 1961 m. – telefoną, 1965 m. – šaldytuvą, o 1966 m. – nespalvotą televizorių.

Sėkmingą plėtrą lėmė ir tai, kad Koo InHwoi pusbrolis buvo naujojo Parko suformuoto ministrų kabineto narys. Tai reiškė ne tik prisidėjimą prie penkmečių planų įgyvendinimo, bet ir mokesčių lengvatas.

žmonės

Labai šiuolaikiškas žiniasklaidos magnatas Jeffas Bezosas, didysis griovėjas, apvertęs aukštyn kojomis knygų leidybos ir mažmeninės prekybos verslą, bandys supurtyti kino ir laikraščių pramonę, bet abu sektoriai patikrins jo „vartotojas pirmiau, pelnas vėliau“ strategiją.

V

asarį didžiausias holivudo kino studijas kontroliuojantys magnatai išpurto smokingus ir eina į JAV Kino akademijos apdovanojimų ceremoniją. Tokie kaip Rupertas Murdochas, „21st Century Fox“ savininkas, ar Jeffas Bewkesas, „Time Warner“ vadovas, kuriems tik­ rai turėjo būti įdomu, kas – „Žmogus paukštis“ („Fox Searchlight“) ar „Amerikiečių snaiperis“ („Warner Brothers“) – galų gale gaus statulėlę.

26

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BALANDIS 2015

MATTHEW GARRAHANas SHANNON BOND

Jeffas Bezosas agresyviai domisi turinio kūrimu. „ R euters “ nuotr .

Įsigijęs „Washington Post“ Jeffas Bezosas padidino savo įtaką politikams.

Labai šiuolaikiškas žiniasklaidos magnatas

Magnatai šiemet gali pajusti papildomą nerimo dūrį, nes į Holivudą atkeliauja įsiveržėlis iš Siatlo. J. Bezosas, „Amazon“ įkūrėjas ir vadovas, užsimojo mesti iššūkį kino pramonės gerokai padėvėtam gamybos ir platinimo modeliui ir taip pakartoti didįjį knygų leidybos performavimą.

Iškart po netikėtų laimėjimų „Auksinių gaublių“ apdovanojimuose – du iš jų gavo „Amazon“ kurtas serialas „Permatomas“ (angl. „Transparent“), bendrovė atskleidė planus įsigyti, pastatyti ir išplatinti tuziną filmų per metus. Woody Allenui sutikus kurti komedijų serialą „Amazon“ srautinei vaizdo transliacijai, J. Bezosas atrodo nusiteikęs supurtyti turinio kūrimą taip, kaip pakeitė mažmeninę prekybą.

Per pastaruosius dvejus metus J. Bezoso susidomėjimas žiniasklaida išsiplėtė gerokai už „Amazon“ pagrindinio knygų ir internetinės mažmeninės prekybos verslo ribų. 2013 m. jis už 250 mln. JAV dolerių nusipirko „Washington Post“ ir pradėjo technologinį laikraščių leidybos gaivinimą plėtodamas skaitmeninius produktus. Tuo pat metu „Amazon“ stumia viršun savo srautinių vaizdo transliacijų paslaugas, skverbiasi į Holivudą ir bando įsitvirtinti ir kaip nauja programų pirkėja, ir kaip galima „Netf lix“, rinkos srautinių vaizdo transliacijų lyderės, konkurentė.

Visiškai aišku, kodėl „Amazon“ susidomėjo vaizdo kūriniais, teigia Jamesas

McQuivey, „Forrester Research“ žiniasklaidos priemonių analitikas. „Amazon“, kaip ir „Google“ bei „Apple“, ketina sukurti jūsų skaitmeninio gyvenimo infrastruktūrą, – sako jis. – Vakarų pasaulyje vidutinis žmogus praleidžia nuo keturių iki penkių valandų per dieną žiūrėdamas televiziją ar kitokį vaizdo turinį. Jeigu ketini praminti taką į pasaulio valdymą, kaip kad „Amazon“ ir J. Bezosas, negali ignoruoti tų nuo keturių iki penkių valandų.“

Kompleksinis pasiūlymas Kitaip nei „Netflix“, kuri siūlo vaizdo srautą už atskirą mėnesinę prenumeratą, „Amazon“ skaitmeninės vaizdo paslaugos susie-

2015 BALANDIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

27

įžvalgos

>>

Verslo valdymas S t r ategija , P o k yč iai , Ž m o n ė s

Inovacija – ego patenkinimas ar verslo sprendimas?

201X m. kovo niolikta diena, Niujorko Madison Square Gardenas. Šioje sporto ir pramogų arenoje pasirodymus rengė pasaulinio lygio garsenybės – Madonna, Michaelas Jacksonas, seras Eltonas Johnas ir kt. Joje blizgėjo tokios krepšinio žvaigždės kaip Magicas Johnsonas, Shaquille’as O’Nealas, Scottie Pippenas ir t. t.

O

šiandien arenoje daugiau kaip 3000 kviestinių žurnalistų iš viso pasaulio. Dėl šio renginio tiesioginės transliacijos konkuravo tokie televizijos grandai kaip CNN, CNBC, „Al Jazeera“, BBC. Scenoje kol kas nieko nėra, tik vienas nedidelis staliukas ir trys milžiniški ekranai. Žiūrovai šurmuliuoja spėliodami, ką jiems šį kartą pristatys Didysis Novatorius. Šviesos užgęsta, visi nuščiūva ir ryškioje prožektorių šviesoje ant scenos pasirodo Didysis Novatorius. Pasisveikinęs jis visiems pristato Tą Daiktą. Iš salės pasigirsta susižavėjimo šūksnių, o ekranuose sukasi reklaminis filmukas apie tai, koks Tas Daiktas nuostabus, kaip jį lengva naudoti ir versle, ir buityje, ir ligoninėje, ir sportuojant, poilsiaujant. Trumpai sakant – jis tinka visur. Visi pakerėti.

30

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BALANDIS 2015

NERIUS JASINAVIČIUS

V ladimiro I vanovo nuotr .

Po renginio pasaulio žiniasklaidoje savaitę netyla susižavėjimo komentarai, koks Tas Daiktas nuostabus (ir kaip žmonija iki šiol be jo gyveno) ir kad jis pakeis visų gyvenimus. Žmonės paromis laukia eilėse prie parduotuvių norėdami įsigyti tą kažkiek šimtų eurų kainuojantį gaminį. Žinoma, internete kartais pasirodo konkurentų nusamdytų ekspertų neigiamų atsiliepimų. Tačiau tai įtakos pardavimams nedaro – gamyba nespėja tenkinti paklausos, ir To Daikto atsargos šluojamos iš lentynų. Didžiojo Novatoriaus įmonės akcijų kurso augimas viršija bet kokius rekordus.

Inovacija – blogiausia, kas gali nutikti Manau, ne vienas jaunosios (o gal ne tik jaunosios) kartos verslininkas pasvajoja apie tokį

Kiekviena naujovė – tai rizika, nes niekas negali tiksliai pasakyti, kaip bus.

0

FEB 1985 MAR 1985 APR 1985 MAY 1985 JUN 1985 JUL 1985 AUG 1985 SEP 1985 OCT 1985 NOV 1985 DEC 1985 JAN 1986 FEB 1986 MAR 1986 APR 1986 MAY 1986 JUN 1986 JUL 1986 AUG 1986 SEP 1986 OCT 1986 NOV 1986 DEC 1986 JAN 1987 FEB 1987 MAR 1987 APR 1987 MAY 1987 JUN 1987 JUL 1987 AUG 1987 SEP 1987 OCT 1987 NOV 1987 DEC 1987 JAN 1988 FEB 1988 MAR 1988 APR 1988 MAY 1988 JUN 1988 JUL 1988 AUG 1988 SEP 1988 OCT 1988 NOV 1988 DEC 1988 JAN 1989 FEB 1989 MAR 1989 APR 1989 MAY 1989 JUN 1989 JUL 1989 AUG 1989 SEP 1989 OCT 1989 NOV 1989 DEC 1989 JAN 1990 FEB 1990 MAR 1990 APR 1990 MAY 1990 JUN 1990 JUL 1990 AUG 1990 SEP 1990 OCT 1990 NOV 1990 DEC 1990 JAN 1991 FEB 1991 MAR 1991 APR 1991 MAY 1991 JUN 1991 JUL 1991 AUG 1991 SEP 1991 OCT 1991 NOV 1991 DEC 1991 JAN 1992 FEB 1992 MAR 1992 APR 1992 MAY 1992 JUN 1992 JUL 1992 AUG 1992 SEP 1992 OCT 1992 NOV 1992 DEC 1992 JAN 1993 FEB 1993 MAR 1993 APR 1993 MAY 1993 JUN 1993 JUL 1993 AUG 1993 SEP 1993 OCT 1993 NOV 1993 DEC 1993 JAN 1994 FEB 1994 MAR 1994 APR 1994 MAY 1994 JUN 1994 JUL 1994 AUG 1994 SEP 1994 OCT 1994 NOV 1994 DEC 1994 JAN 1995 FEB 1995 MAR 1995 APR 1995 MAY 1995 JUN 1995 JUL 1995 AUG 1995 SEP 1995 OCT 1995 NOV 1995 DEC 1995 JAN 1996 FEB 1996 MAR 1996 APR 1996 MAY 1996 JUN 1996 JUL 1996 AUG 1996 SEP 1996 OCT 1996 NOV 1996 DEC 1996 JAN 1997 FEB 1997 MAR 1997 APR 1997 MAY 1997 JUN 1997 JUL 1997 AUG 1997 SEP 1997 OCT 1997 NOV 1997 DEC 1997 JAN 1998 FEB 1998 MAR 1998 APR 1998 MAY 1998 JUN 1998 JUL 1998 AUG 1998 SEP 1998 OCT 1998 NOV 1998 DEC 1998 JAN 1999 FEB 1999 MAR 1999 APR 1999 MAY 1999 JUN 1999 JUL 1999 AUG 1999 SEP 1999 OCT 1999 NOV 1999 DEC 1999 JAN 2000

įžvalgos

Nafta – agresijos veiksnys ir atvirkščiai

140

Naftos kainai nukritus iki 33 dolerių už barelį, Rusijos prezidento Vladimiro Putino vadovaujama korporacija turėtų nusiraminti.

126

112

98

84

70

rieš mažiau nei dvejus metus rusijos ambasadorius jungtinėse tautose Vitalijus Čiurkinas kažkuria proga savo kolegai iš Kataro rėžė: „Darsyk cyptelėk šia tema ir tavo Kataro rytoj nebeliks“ (prancūzų kalba leidžiama arabų spauda citatą pateikė taip: „Si vous me parlerez une autre fois de cette facon, il n'y aura plus une telle chose

P

42

1980–1988 m. Irako ir Irano karas.

28

1993 m. spalis. JAV įsiveržimas į Somalį (1993 10 03–04).

36

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BALANDIS 2015

Kai naftos kaina pakilo iki 111 dolerių, V. Putinas užpuolė Ukrainą.

RYTAS STASELIS

V ladimiro I vanovo nuotr .

comme le Qatar a partir d'aujourd’hui...“).

Pernai gruodžio 15-ąją vienoje diskusijoje, kurioje dalyvavo buvęs Rusijos ekonomikos ministras Andrejus Nečiajevas, Aukštosios ekonomikos mokyklos prorektorius Konstantinas Soninas ir nepriklausomas ekspertas Kirilas Rogovas, rimtais veidais bei balsais buvo svarstoma, ar Rusijos valiutų ir vertybi-

56 1999 m. OPEC mažina gavybą 4,5 mln. barelių.

1990 m. rugpjūtis–1991 sausis.

Kuveito okupacija, I Persijos įlankos karas (1990 08–1991 02)

1999 m. sausis. OPEC 10 proc. didina naftos gavybos kvotą dėl Azijos krizės.

14

Nafta – agresijos veiksnys ir atvirkščiai

nių popierių rinkas galėjo nublokšti prieš porą dienų išplatintas Jungtinių Arabų Emyratų ministro pareiškimas, esą OPEC nesirengia dirbtinai laikyti naftos kainų lygio aukštesnio nei 40 dolerių už barelį.

Atmetę Rusijos ekonomikos silpnumą praėjusių metų pabaigoje, jai taikomas Vakarų šalių sankcijas dėl įvykių Ukrainoje, ar galėtume pasakyti, kad kas nors šiame pasaulyje pasikeitė iš esmės? Jeigu 6 mln. gyventojų turinčių Jungtinių Arabų Emyratų ministras vienu savo pareiškimu gali iš rusų vertybinių popierių rinkos išvesti apie porą milijardų dolerių – tikrai taip.

Anksčiau buvo įprasta manyti, kad tokioms didelėms geopolitikos veikėjoms kaip Rusija užtenka nusičiaudėti kuriame nors pasaulio regione ir gali kilti plaučių uždegimo epidemijos grėsmė. Sąmokslo teorijų šalininkai aiškino, kad aktyvią energetikos diplomatijos politiką vykdanti Rusija tai vienur, tai kitur sąmoningai skeldavo žiežirbas, kad įsižiebtų liepsna tuose regionuose, kurių šalys buvo jos konkurentės (nes eksportavo iškastinius energijos ištek­ lius). Žiežirbomis šaudyta iškart į du zuikius: mažinant konkurentų galimybes pasaulio rinkose ir tikintis paprasto algorit­

mo: įskelti ginkluoti konfliktai didins naftos, vėliau ir gamtinių dujų kainą rinkose, o Rusija iš to uždirbs daugiau pajamų, nes „yra patikimesnė energijos išteklių tiekėja“.

Reikšmingi tik dideli karai Tačiau, nors šios ir į jas panašios sąmokslo teorijos daugeliui gniaužė kvapą ir buvo beveik neginčijamos, tie, kurie naftos turtingame regione, pirmiausia Artimuosiuose

Rytuose, kilus konfliktui pastebėdavo šiokį tokį naftos kainų šuolį rinkoje, rečiau atkreipdavo dėmesį į tai, kad vos po kelių dienų už barelį mokama dolerių suma vėl sumažėdavo. O kartais net pramušdavo grindis: nukrisdavo žemiau, nei laikėsi iki ginkluoto konflikto pradžios. „Verslo klasės“ ir mūsų paprašytų konsultantų analizė rodo, kad šis kainų priklausymo nuo karų algoritmas, kurio formulė – „šiek tiek aukštyn, o paskui dar la-

2008 m. rugpjūtis.

Rusijos ir Gruzijos karas.

2014 m.

Rusijos ir Ukrainos konfliktas.

2010 m. gruodis pučai Šiaurės Afrikos arabų šalyse.

2009 m. sausis.

Pasaulinės recesijos pradžia.

2006 m. liepa.

Izraelio karas su „Hezbollah“ Libane.

2003 m. kovas– gegužė. II Persijos įlankos karas.

Šaltiniai : I nde x M undi , T he Washin g ton Post, V K

2001 m. rugsėjis.

Teroro aktas Niujorke ir JAV įsiveržimas į Afganistaną.

FEB 2000 MAR 2000 APR 2000 MAY 2000 JUN 2000 JUL 2000 AUG 2000 SEP 2000 OCT 2000 NOV 2000 DEC 2000 JAN 2001 FEB 2001 MAR 2001 APR 2001 MAY 2001 JUN 2001 JUL 2001 AUG 2001 SEP 2001 OCT 2001 NOV 2001 DEC 2001 JAN 2002 FEB 2002 MAR 2002 APR 2002 MAY 2002 JUN 2002 JUL 2002 AUG 2002 SEP 2002 OCT 2002 NOV 2002 DEC 2002 JAN 2003 FEB 2003 MAR 2003 APR 2003 MAY 2003 JUN 2003 JUL 2003 AUG 2003 SEP 2003 OCT 2003 NOV 2003 DEC 2003 JAN 2004 FEB 2004 MAR 2004 APR 2004 MAY 2004 JUN 2004 JUL 2004 AUG 2004 SEP 2004 OCT 2004 NOV 2004 DEC 2004 JAN 2005 FEB 2005 MAR 2005 APR 2005 MAY 2005 JUN 2005 JUL 2005 AUG 2005 SEP 2005 OCT 2005 NOV 2005 DEC 2005 JAN 2006 FEB 2006 MAR 2006 APR 2006 MAY 2006 JUN 2006 JUL 2006 AUG 2006 SEP 2006 OCT 2006 NOV 2006 DEC 2006 JAN 2007 FEB 2007 MAR 2007 APR 2007 MAY 2007 JUN 2007 JUL 2007 AUG 2007 SEP 2007 OCT 2007 NOV 2007 DEC 2007 JAN 2008 FEB 2008 MAR 2008 APR 2008 MAY 2008 JUN 2008 JUL 2008 AUG 2008 SEP 2008 OCT 2008 NOV 2008 DEC 2008 JAN 2009 FEB 2009 MAR 2009 APR 2009 MAY 2009 JUN 2009 JUL 2009 AUG 2009 SEP 2009 OCT 2009 NOV 2009 DEC 2009 JAN 2010 FEB 2010 MAR 2010 APR 2010 MAY 2010 JUN 2010 JUL 2010 AUG 2010 SEP 2010 OCT 2010 NOV 2010 DEC 2010 JAN 2011 FEB 2011 MAR 2011 APR 2011 MAY 2011 JUN 2011 JUL 2011 AUG 2011 SEP 2011 OCT 2011 NOV 2011 DEC 2011 JAN 2012 FEB 2012 MAR 2012 APR 2012 MAY 2012 JUN 2012 JUL 2012 AUG 2012 SEP 2012 OCT 2012 NOV 2012 DEC 2012 JAN 2013 FEB 2013 MAR 2013 APR 2013 MAY 2013 JUN 2013 JUL 2013 AUG 2013 SEP 2013 OCT 2013 NOV 2013 DEC 2013 JAN 2014 FEB 2014 MAR 2014 APR 2014 MAY 2014 JUN 2014 JUL 2014 AUG 2014 SEP 2014 OCT 2014 NOV 2014 DEC 2014 JAN 2015 FEB 2015

Pasaulio naftos kainos pastaruosius 30 metų (dol. už 1 bar.)

2015 BALANDIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

37

įžvalgos

Technologijų Meka Barselonoje Barselona vieniems siejasi su atostogomis ir Viduržemio jūra, kitiems – su futbolu ar krepšiniu.

Tačiau IT entuziastams žodis „Barselona“ kelia tik vieną asociaciją – „Mobile World Congress“ (MWC). Šiemet didžiausioje pasaulio mobiliosios industrijos parodoje ir konferencijoje teko dalyvauti ir man.

P

radėsiu nuo to, kad visada svajojau aplankyti mwc, bet maniau, jog greitai tokios galimybės neturėsiu. Tačiau kartais, kai mažiausiai to tikiesi, svajonės išsipildo. Būtent taip nutiko man.

Pagal planą turėjome užsukti ne tik į „MWC 2015“, bet ir „Samsung Unpacked“ renginį, kuriame buvo pristatyti naujieji „Samsung“ prietaisai. Tačiau dėl skrydžių problemų to padaryti nepavyko, tad dalyvavome tik „MWC 2015“ parodoje.

Nuotaikos man tai pernelyg nesugadino – kovo 2-ąją iš pat ryto nuvykau į konferenciją kupinas energijos. Dar daugiau energijos atsirado išvydus tūkstančius žmonių, atkeliavusių dėl to paties, kaip ir aš. Galybė entuziastų, žurnalistų ir tiesiog IT mėgėjų.

Registracija ilgai netruko. Įėjau į pirmąją „MWC 2015“ salę. Kad ir kur žiūrėtum –

40

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BALANDIS 2015

„Galaxy S6“ – žingsnis į priekį, palyginti su ankstesniais „Galaxy S“ serijos modeliais. „ R euters “ nuotr .

ERIKAS MURINAS IŠ BARSELONOS

telefonai, kompiuteriai, šviečiantys ekranai.

Kaip vaikas Disneilende Nusprendžiau apžiūrėti pirmąjį mane sudominusį stendą. MWC buvau trumpai, tad reikėjo veikti greitai ir eiti tik prie įdomiausių. Iš pradžių pasirinkau bendrovės „Jolla“ stendą.

Jeigu nežinote, „Jolla“ sukūrė „Sailfish“ operacinę sistemą – tai „Nokia MeeGo“ ir „Nokia Maemo“ OS įpėdinė. Primenu, kad su šiomis OS veikė tokie telefonai kaip „Nokia N9“, „Nokia N900“ ir t. t. „Jollos“ įrenginių dar ilgai nematysime Lietuvoje, todėl naują OS išbandyti įdomu. Ji – graži, greita, ganėtinai stabili, bet ne viskas taip tobula – „Sailfish“ OS valdymas toks komplikuotas, kad net patys bendrovės atstovai ne visus nustatymus ar programėles ras-

Tokia jau ta realybė – niekada negali turėti visko iš karto.

Technologijų Meka Barselonoje

davo iš karto. Be to, niekas įmonėje vis dar nežino, kaip privilioti programuotojų kurti programėles šiai OS. Tiesa, „Jollos“ įrenginiuose puikiai veikia visos „Android“ programėlės, todėl tai nėra didelė problema.

Jeigu būčiau turėjęs daugiau laiko, prie „Jollos“ įrenginių būčiau prabuvęs ilgiau. Prasispraudęs pro didžiulę žmonių minią išvydau nišinį, tačiau ne tik gykams (kaip „Jollos“ atveju) įdomų produktą: „LG G Flex 2“ – jau antrąjį LG telefoną lenktu ekranu.

Primenu, kad pirmasis bandymas nebuvo labai vykęs, – lenktas ekranas buvo milžiniškas (6 colių), nepatogus naudoti, prastos kokybės, pats telefonas turėjo galybę trūkumų. „G Flex 2“ yra mažesnis, jo dizainas patrauklesnis akiai, o lenktas ekranas gana kokybiškas.

Bet ne viskas dar puiku – „LG G Flex 2“ naudojami ne iki galo ištobulinti „Snapdragon 810“ procesoriai, todėl telefonas ne tik veikia lėtokai, bet ir kaista. Kai paklausiau, ar ši bėda pradėjus masinę gamybą bus išspręsta, gamintojos atstovai tik patraukė pečiais. Na, bet jeigu LG siekė parodyti, kad lenkti ekranai turi ateitį, galiu drąsiai pasakyti, jog šiai Pietų Korėjos gigantei pavyko tai padaryti!

Kadangi teko praleisti „Samsung Unpacked 2015“, jau maniau, kad negalėsiu išbandyti „Samsung Galaxy S6“. Klydau – bendrovė turėjo atskirą žurnalistams skirtą salę, kurioje buvo galima išmėginti tiek „Galaxy S6“, tiek „Galaxy S6 Edge“. „Galaxy S6“ – naujasis „Samsung“ flagmanas. Pirmas įspūdis – lengvas, grakštus telefonas su

labai smarkiai besitepančia stikline nugarėle ir „iPhone 6“ primenančiais apvadais. Bet vis tiek tai žingsnis į priekį, palyginti su „Galaxy S5“ ar ankstesniais „Galaxy S“ serijos modeliais. Įjungiau telefoną. Iš anksto pasakysiu, kad niekada nemėgau „TouchWiz“ vartotojo sąsajos, kurią naudojo ir naudoja „Samsung“. Bet pagaliau bendrovė pasistengė – „TouchWiz“ nebeatrodo tokia niekam tikusi kaip seniau. „Samsung“ pašalino kalnus nereikalingų funkcijų, programėlių ir efektų, kurie taip lėtino jos telefonus. „Galaxy S6“ naudojausi apie 20 minučių, bet per tą laiką jis nė karto nebuvo užstrigęs. Geras ženklas.

Kitas dalykas, kurį privalau paminėti, – „Galaxy S6“ kamera. Nesu fotografas, bet kartais patinka fotografuoti telefonu. Su S6 tai daryti – didelis malonumas. Greitas fokusavimas, puiki optinė stabilizacija (nors ji ir nepranoksta „Lumia 930“ stabilizacijos), ryškūs kadrai. Negalėjau išbandyti kameros įvairiomis sąlygomis, bet, atrodo, „Samsung“ padirbėjo tikrai gerai, bent jau taip pasirodė.

Nors „Galaxy S6“ turi nemažai trūkumų (minėtas teplus korpusas, panašumas į „iPhone 6“, nekeičiama baterija, „Micro SD“ lizdo trūkumas ir kt.), manau, tai nesutrukdys šiam telefonui tapti geriausiai parduodamam „Samsung“ istorijoje. Žmonės ilgai laukė didžiulių pokyčių ir pagaliau jų prašymai buvo išklausyti.

O jeigu „Galaxy S6“ jums atrodo per daug nuobodus, „Samsung“ pristato ir „Galaxy S6 Edge“. Šio aparato savybės tokios pat, kaip ir „Galaxy S6“, vienintelis skirtumas – iš abiejų pusių lenktas „S6 Edge“ ekranas, turintis tam tikrų funkcijų ir suteikiantis prietaisui išskirtinę, futuristinę, išvaizdą.

Kokios tos funkcijos? Mano nuomone, nenaudingiausios – tai galimybė stebėti naujienų srautą ir įjungi specialų meniu, kuriame rasite penkis savo nustatytus kontaktus. Juk iš esmės tokias funkcijas galima įdiegti ir be specialaus ekrano, tiesa? Bet yra ir reikalingų funkcijų, pavyzdžiui, galimybė rodyti orus ar laiką tik šoniniame ekrane ir taip taupyti bateriją. Dar viena pravarti funkcija: galite pasirinkti penkis svarbiausius numerius ir kiekvienam jų priskirti spalvą – jeigu telefonas bus padėtas ekranu žemyn ir vienas iš penkių nurodytų kontaktų skambins, ekrano kraštai pradės šviesti nustatyta spalva. Ši funkcija man pasirodė labai naudinga.

2015 BALANDIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

41

įžvalgos

Chronologija: 1941–1944 m.

Net ir Vokietijoje girdėti balsų, teigiančių, kad diskusija dėl karo meto reparacijų nebaigta. „ R euters “ nuotr .

Graikai randa paramą Vokietijoje Kai graikų vyriausybė retkarčiais vis bandydavo išsireikalauti reparacijų iš Vokietijos už nusikaltimus, įvykdytus nacių okupacijos laikotarpiu, Berlynas atsakydavo trumpai: geschlossen. T. y. byla baigta.

B

et graikai dėl naujausio reikalavimo, paskelbto turint galvoje vis smarkėjančią kovą su vokietija dėl priėjimo prie likvidumo lėšų, randa neįprastų sąjungininkų Berlyne.

Ką tik du socialdemokratų vadovai – kanclerės Angelos Merkel koalicijos partneriai – paskatino vyriausybę pradėti derybas su Atėnais dėl reparacijų už Antrojo pasaulinio karo metais padarytą žalą.

Gesine Schwan, buvusiai socialdemokratų kandidatei į prezidentus, ir Ralfui Stegneriui, socialdemokratų partijos vicepirmininkui, pritarė Antonas Hofreiteris, opozicijoje esančių parlamento žaliųjų frakcijos vadovas. Visus tris pacitavo „Der Spiegel“ naujienų savait­raščio interneto portalas.

44

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BALANDIS 2015

Naciai okupuoja žemyninę Graikiją, maždaug 250 tūkst. mirusių, daugelis jų iš bado, apie 60 tūkst. – žudynėse.

1953 m.

Londono sutartis tarp Vokietijos ir Antrojo pasaulinio karo Vakarų sąjungininkų dėl Vokietijos karo metų ir pokario skolų sumažinimo bei mokėjimų grafiko pertvarkymo, kai kurie mokėjimai atidėti iki to meto, kai Vokietija vėl bus suvienyta.

1960 m.

Vokietija sutinka mokėti Graikijai 115 mln. markių pagal dvišalę bendrąją reparacijų sutartį.

1965 m.

Vokietijos kancleris Ludwigas Erhardas pažada Graikijai grąžinti centrinio banko paskolą po to, kai Vokietija bus suvienyta.

STEFANAS WAGSTYLAS IŠ BERLYNO

„Vyriausybės teisiniai argumentai nėra įtikinami, – sakė G. Schwan „Financial Times. – Jie palieka blogą įspūdį, kad Vokietija nenori prisiimti atsakomybės. Juk buvo rastas sprendimas nustatant Vokietijos ir Lenkijos santykius. Ką nors panašaus galima padaryti ir dėl Graikijos.“ G. Schwan užsimena, kad visos derybos dėl karo laikų reikalavimų turėtų būti atskirtos nuo griežtų derybų dėl Graikijos gelbėjimo. Bet ji sako, kad supranta, kodėl prie sienos prispausta Graikijos vyriausybė iškėlė šitą klausimą.

Vyresni graikai vis dar gerai prisimena griežtą nacių valdymą, kai žuvo maždaug 250 tūkst. žmonių. Ekonomikos krizės laikais šalies žiniasklaida nesidrovi brėžti paralelių tarp karo meto kančių ir dabartinio Berlyno finansinio spaudimo.

1990 m.

Vokietijos suvienijimas patvirtintas 2 + 4 sutartimi, ją pasirašė Vakarų ir Rytų Vokietijos, JAV, Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Sovietų Sąjunga, pagal ją okupuojančios pusės atsisakė savo teisių. Berlynas teigia, kad tai taip pat reiškė teisių į karo metų reparacijas atsisakymą.

2000 m.

Graikijos aukščiausiasis teismas priteisė Vokietijai sumokėti 28 mln. eurų atlyginti žalai dėl 1944 m. Distomo žudynių, kai buvo nužudyta 214 graikų.

2015 m.

Atėnai, priėję akligatvį derybose dėl euro zonos finansinės pagalbos, atgaivino karo metų reikalavimus, teigdami, kad bendra reparacijų suma siekia 160 mlrd. eurų.

Teisingumo ministras grasina įgyvendinti Distomo nuosprendį perimdamas nuosavybę.

įžvalgos

Didžiausia pasaulio sutartis

Naujoji transatlantinė darbotvarkė 1993 m. buvo prezidento Billo Clintono iniciatyva. „ R euters “ nuotr .

Didžiausia pasaulio ekonomika – JAV ir didžiausia pasaulyje ekonominė sąjunga – Europos Sąjunga (ES) po ilgų diskusijų ir milžiniškos kantrybės pareikalavusių derybų pagaliau sutarė bendradarbiauti siekdamos tarpusavio prekybos liberalizavimo. Taip norima sukurti didžiausią pasaulio laisvosios prekybos erdvę.

T

ransatlantinė prekybos ir investicijų partnerystė (angl. Transatlantic Trade and Investment Partnership, TTIP) – tai ES ir JAV siekis skatinti ekonomikos augimą (bent jau toks yra oficialus tikslas). Naikindamos teisinio reguliavimo sukeliamas kliūtis, šalys spartins savo ekonomiką. Kitaip tariant, parneriai sutarė, kad būtina palengvinti nereikalingą biurokratinę naštą, laisvinti prekybos suvaržymus ir skatinti transatlantinę prekybą. Panaikinus ar sumažinus tarifinius ir netarifinius prekybos barjerus (tai įvairūs reguliavimo mechanizmai, produktų kokybės standartai, intelektualinės nuosavybės įs­ ta­t ymai ir t. t.), sumenktų ir išlaidos, patiriamos veikiant abipus Atlanto, nes įmonėms būtų lengviau kartu laikytis ir JAV, ir Europos įstatymų. Taip siekiama padidinti

46

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BALANDIS 2015

VAIDOTAS ŠERNIUS

A smeninio archyvo nuotr .

JAV ir ES bendrąjį vidaus produktą (BVP) 0,5–2 procentinio punkto.

Greitins ekonomiką Viskas prasidėjo lygiai prieš 20 metų. Dar 1995 m. Billo Clintono administracija susigriebė sukurti naują transatlantinę darbotvarkę (angl. New Transatlantic Agenda). JAV atsigręžė į Europą, nes 1993 m. įsigaliojo Mastrichto, arba ES, sutartis. Kitaip tariant, atsirado dialogas tarp dviejų stovyklų – ES ir JAV. Tuomet siekta susitarti ir susiderėti dėl laisvosios prekybos sutarties abipus Atlanto. Vis dėlto planas greitai buvo nustumtas į šalį: Balkanuose (Kosovo karas) kilę neramumai ir Kinijos prisijungimas prie Pasaulio prekybos organizacijos sumaišė visas JAV ir ES kortas.

TTIP idėja atgaivinta tik 2011 m. rugsėjį, kai JAV ir ES lyderiai sutarė, jog būtina paskatinti

Muitų tarifai tarp ES ir JAV jau dabar ganėtinai maži.

įžvalgos

Kultą kuri tu Kas lemia, kad vieni prekių ženklai vadinami populiariais ir yra perkami, o kiti sulaukia tokio vartotojų dėmesio, ištikimybės, noro mokėti už juos daugiau, nė negalvoti apie kitus tos pačios kategorijos prekių ženklus ir besaikio atlaidumo už klaidas, kad tampa kultiniai?

A

pple“, „vespa“, ikea, „harley-davidson“, „starbucks“, „zappos“ „linux“, „coca-cola“, netgi „star trek“ ar oprah winfrey laikomi tais etalonais, kurie paminimi vos prabylama apie kultinius prekių ženklus. Rinkodaros ekspertai pripažįsta, kad kultinį prekių ženklą galima atpažinti iš to, kad su juo dažniausiai lyginami kiti tos pačios kategorijos prekių ženklai, tačiau kaip pasiekti tokį statusą, niekas nepuola patarti.

O rinkodaros guru Philipas Kotleris interviu „Leaders In“ turi ką pasakyti – kaip visada: „Yra mažai tokių prekių ženklų, kuriuos nustojus gaminti vartotojus ištiktų isterija.

Pirmiausia reikia savęs paklausti: ar yra tokių bendrovių, kurių tikrai pasigestum, jei jų staiga neliktų? Padarius tyrimą JAV paaiškėjo,

52

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BALANDIS 2015

AGNĖ KRIŠČIUKAITYTĖ

kad tokiomis bendrovėmis vartotojai laiko „Apple“ „eBay“, „Southwest Airlines“, „Google“, – jos tapusios tokia neatsiejama gyvenimo dalimi, kad be jų būtų sunku. Kai kurie tokius prekių ženklus vadina kultiniais – pavyzdžiui, „Harley-Davidson“, jis aplink save suburia bendruomenę. Jeigu mudu nepažįstami, tačiau paaiškėja, kad abu garaže laikome po „Harley“, galiu garantuoti, jog kalbos turėsime bent porai valandų. O jeigu išsiaiškintume, kad naudojame tą pačią dantų pastą, – na ir kas? Knygoje „Firms of Endearment“ išvardyti aštuoni kultinius prekių ženk­lus siejantys bruožai, pavyzdžiui, jie turi labiau kvalifikuotų darbuotojų ir klausosi jų pasiūlymų bei nuomonės, sugalvojęs idėją gali žingsniuoti tiesiai pas bendrovės prezidentą. Įdomu ir tai, kad paprastai tokios ben-

Kad išsiskirtum, nereikia kopijuoti „Apple“ ar „HarleyDavidson“; reikia tik gebėti pasimokyti iš jų patirties ir nenoro taikstytis su nusistovėjusiomis taisyklėmis. „ B loomber g “ nuotr .

Niekas geriau nereklamuoja prekės kaip žmogus, kuris yra ją išbandęs.

Kultą kuri tu

drovės mažiau išleidžia rinkodarai, nes rinkodara užsiima jų vartotojai.“ Kaip tik vartotojai – ir rinkodaros agentūra „Euro RSCG“ – pasistengė, kad „Heineken“ priklausantis ir JAV platinamas „Dos Equis“ alus taptų populiarius net ten, kur juo neprekiaujama. Kampanijos „The most interesting man in the world“ (angl. „Įdomiausias žmogus pasaulyje“) centre – vyresnis už Džeimsą Bondą, tačiau ne mažiau įspūdingų nuotykių patiriantis vyriškis, reklamose jis apibūdinamas panašiai, kaip skamba juokeliai apie Chucką Norrisą: „Šio vyro žavesys taip užkrečia, kad sukūrėme nuo jo vakciną“ arba „Jis tampa visų vakarėlių siela – netgi tų, kuriuose nesilankė“.

Galiausiai „įdomiausias pasaulio žmogus“

ištaria: nedažnai geriu alų, bet jei geriu, tai būna „Dos Equis“. Vykusią reklamos idėją greitai nugvelbė vartotojai ir po interneto pasaulį pasklido gausybė memų. Dabar „Dos Equis“ feisbuko puslapis turi 2,8 mln. sekėjų.

Hierarchijos viršūnėje Kultas visada yra revoliucija. Netgi tokia nekalta, kuri prasideda nuo moters ir vyro santykių, pavyzdžiui, 1981 m. „Air France“ lėktuve iš Paryžiaus į Londoną. Moteris neatsargiai rankiniam bagažui skirtame skyriuje virš galvos padeda rankinę, tačiau staiga iš jos išbyra visas turinys. Šalia sėdintis rimtas vyriškis pakomentuoja: „Jums reikėtų rankinės su kišenėmis.“

„Kai „Hermes“ pradės gaminti rankines su kišenėmis, iškart tokią nusipirksiu“, – atsako ji. „Aš esu „Hermes“ ir pasiūsiu jums tokią rankinę“, – aktorei, dainininkei ir buvusiai Serge’o Gainsbourg’o mūzai Jane Birkin atsako „Hermes“ mados namų vadovas Jeanas Louis Dumas.

1984 m. jis ištesi pažadą ir sukuria pirmąją elastingos juodos odos savaitgalio rankinę „Birkin“. Dabar jos kaina prasideda nuo 10 tūkst. dolerių, ir tai yra ne tik būtina save gerbiančios damos rankinių kolekcijos dalis, bet ir rimta investicija. Iki šiol gyvą „Birkin“ legendą kurti padėjo ir tendencingai neprognozuojama „Hermes“ rinkodara – niekada ir niekas nežino, kada ir kiek naujų rankinių pasirodys rinkoje.

2015 BALANDIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

53

Visa tai, ką galima pavadinti informaciniu skafandru, kaupiame visą laiką nuo pat vaikystės.

J uditos Gri g elytės nuotr .

AURELIJUS KATKEVIČIUS

KITOJE PREKIŲ ŽENKLO PUSĖJE tema Tradicinėje „Verslo žinių“ su partneriais organizuojamoje rinkodaros konferencijoje „Password 2015“ Metų prekių ženklu išrinktas „Vilkyškių“ prekių ženklas.

58

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BALANDIS 2015

P

ortale vz.lt balsavę internautai savo simpatijų prekių ženklu išrinko „Volfas Engelman“. Konkurso komisijos narys, Vilniaus dailės akademijos Grafinio dizaino katedros docentas Robertas Jucaitis, socialiniuose tinkluose dalydamasis įspūdžiais iš konferencijos ir konkurso, pateikė pirmąsias finalininkų prisistatymo 30 sekundžių ir pakomentavo jas biologo Johno Medinos citata iš knygos „Brain Rules“ (angl. „Smegenų taisyklės“): „Jeigu bandai perteikti kam nors informaciją, gebėjimas sukurti dėmesį patraukiančią įžangą gali būti pats svarbiausias veiksnys, kad tavo pranešimas būtų sėkmingas.“ Galvočiau, kad svarbios yra net ne 30 sekundžių, – jų gerokai per daug, veikiau kokios 7 arba 8, po kurių ir tampa aišku, ar tavęs klausysis dėmesingai, ar tik pakančiai. Ar išvis neklausys.

Apie skafandrus arba kokonus Paprastai visuose „Verslo žinių“ renginiuose, skirtuose diskusijoms apie rinkodarą, šnekama iš kalbančiųjų, komunikuojančiųjų pozicijos – kaip turi kalbėti prekių ženklas, kaip produktas ar paslauga turi prisistatyti.

Kaip mes tai padarėme, kaip pardavėme, kaip įkalbėjome nupirkti? Mačiau daugybę to pristatymų.

Rečiau kalbama apie tai, ko nori klausytojas, suvokėjas, žiūrovas. Ir dar bendriau – kaip jis gyvena, kaip jaučiasi, ką veikia, apie ką svajoja. Kas jis toks iš viso? Ir koks?

Tokius klausimus ypač verta užduoti sau dabar, kai aplinkui didžiulis informacinis triukšmas. Pabandykime pabūti to suvokėjo vietoje, pažiūrėti, kas jis yra, koks jis yra, kaip gyvena, ko nori. Tai nebus labai sunku – juk neretai būtent tokios būsenos ir būname, gal net dažniausiai. Būtent dėl to ir pamėginkime, nes kiekvienas mūsų, nors didžiąją gyvenimo dalį ir esame suvokėjai, turbūt mažai laiko skiriame šiai savo paprastai nesąmoningai veiklai apmąstyti.

Juoba kad tai kaip tik ir yra laiko bruožas – vartotojas tampa tiesioginiu ir gamintojo, ir rinkodarininko, ir pardavėjo bosu. Dėl įsigalėjusių technologijų jis iš esmės ateina ir į cechus, ir į biurus ir tiesiogiai diktuoja savo valią, paskelbia pageidavimus. O jų daug ir įvairų. Ir kuo toliau, tuo įvairesni jie tampa.

Grįžkime prie tų kelių sekundžių. Informaciniame potvynyje, kuriame gyvename, beveik neįmanoma okupuoti žmogaus dėmesio ilgesniam laikui nei kelios sekundės. Visos bet kokių komunikuotojų (rinkodarininkų, ženklų kūrėjų, politikų, menininkų, žurnalistų) pastangos yra tik dėl vieno – patraukti suvokėjo dėmesį bent toms kelioms sekundėms.

Sąmoningai šiame rašinyje už teksto ribų paliksiu daug niuansų – pasaulis gerokai sudėtingesnis, o žmogus – išvis sudėtingas reiškinys, žmogus visuomenėje, bendrijoje – pats sudėtingiausias. O žmonių bendrijos gyvenimas laike – neaprėpiamas. Bet kad galėtume kalbėtis, turime tąjį sudėtingumą supaprastinti iki apskritai aptarti įmanomų dalykų. Taip pat nesileisime į diskusijas dėl terminų – kaip sakydavo austrų filosofas Ludwigas Wittgensteinas, dauguma diskusijų ir vyksta būtent dėl terminų.

Abrahamo Maslow poreikių piramidės ir Sigmundo Freudo id, ego bei superego taip pat bus palikti už rašinio ribų, kaip ir Ivano Pavlovo šunys, nors, be abejo, XXI a. svarstydami apie informaciją, žmogaus elgseną ir pirmosios įtaką antrajai, neišvengiamai jausime šių didžių žmonių šešėlius netoliese. Įsiveskime informacinės odos, informacinio kokono ar informacinio skafandro terminus. Žmogaus informacinė oda, informacinis kokonas – gal net nereikėtų vartoti šių terminų kaip sinonimų – yra tai, kuo nuo pat gimimo (o kai kurių įsitikinimu, ir nuo pradėjimo) apaugame, kad galėtume gyventi žmonių visuomenėje, tarp kitų žmonių, – patirtys, įspūdžiai, įsitikinimai, tikėjimai, žinios.

Kartais teigiama, kad vartotojo sprendimai priklauso nuo jo patirties ir motyvų, – manau, kad ir patirtis, ir motyvai yra vis to paties informacinio kokono sudedamosios dalys. Motyvus ir patirtį tyrinėtojai atskiria arba tam, kad būtų patogiau nagrinėti ir aprašyti, arba tiesiog tam, kad galėtų daugiau žodžių ir schemų prirašyti pristatymuose. Apskritai dažnai nagrinėdami vartotojo elgseną tyrinėtojai atrodo panašūs į akluosius, čiupinėjančius dramblį ir vis kitaip nusakančius tai, ką jaučia, – straublį, ausį ar koją. Jie aiškinasi, kas sieja elgseną su socialiniu statusu, kas – su psichologiniu tipu. O dramblio, mūsų atveju – vartotojo, kaip vientisos būtybės niekaip nematyti.

Visa tai, ką aukščiau išvardijau, žinoma, tiesa – elgsena priklauso ir nuo psichologinio tipo, ir nuo socialinio statuso. Tačiau ir vienas, ir kitas priklauso nuo to, į kokį informacinį skafandrą esame įaugę nuo pat vaikystės.

Visa tai, ką galima pavadinti informaciniu skafandru, kaupiame visą laiką. Vaikystėje mūsų informacinis kokonas gana plonas ir skylėtas (mums viskas įdomu, daug kas greitai patraukia dėmesį ir tuoj pat nukreipiame jį į dar ką nors kita), o metams bėgant jis vis labiau tvirtėja, kol galiausiai pasiekiamas toks amžius, kai atsidusus tariama „prie ruso buvo geriau“, nors empirinė, pojūčiuose esanti patirtis tiesiog laukiniu balsu klykia, kad tai netiesa. Bet – informacinis žmogaus kokonas tvirtas, kaip reikiant sukaltas. Beje, jo tvirtumas gana smarkiai susijęs ir su tuo, kiek dažnai veikiamos kurios nors jo vietos.

Taip karatistas kasdien ir daug dienų daug kartų daužydamas lentą sutvirtina krumplius. Tai yra aršios propagandos paveikumo priežastis – ji sucementuoja tam tikras mūsų informacinio kokono sritis, paverčia jas beveik gelžbetoninėmis.

Unikalumo paieškos ir gaujinėjimasis, bendruomenės ilgesys – dvi priešingos ir prieštaringos jėgos, ypač stipriai besirungiančios mūsų informaciniam kokonui augant, jos nepaprastai svarbios formuojantis šiam kokonui arba skafandrui. Dažnokai tų jėgų rungimasis sutampa su žmogaus paauglyste. Noras būti unikaliam ir kartu būtinai priklausyti kokiai nors bendrijai – tai taip būdinga šiam amžiui.

Būtų klaida manyti, kad informacinis kokonas ar informacinis skafandras yra koks nors amorfiškas darinys, ne, jis griežtai organizuotas, struktūruotas.

Maža to, atsiradęs ir užaugęs jis pats pradeda organizuoti aplinkinį pasaulį paženklindamas gaunamus įspūdžius ir patirtis žymėmis: malonu, nemalonu, blogai, gerai, neutralu ir t. t.

Neatskiriama informacinio kokono dalis yra stereo­tipai – kartais būtų galima tarti, kad jie ir yra tas informacinis kokonas. Taip paprasčiau – stereotipas yra santrumpa. Matai a, vadinasi, b. Brangus daiktas, vadinasi, geras. Kinai gamino, vadinasi, tuoj sulūš. Žmogus apskritai linkęs praleisti visa tai, kas

2015 BALANDIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

59

visuomenė Smetoninio turgaus pavojai Šurmulingame tarpukario laikų turguje galėjai nusipirkti net gyvačių ar meteoritų, taip pat sulaukti kulkos į šoną nuo piktos silkių pardavėjos.

N

usilaužti dantį į akmenuotą sviestą ar užspringti ūmai suputojusia grietine. Atliekamo lito čia tykojo lošėjai ir muzikantai. Savo tvarką darė įsiutusios karvės, „barikadas statė“ arkliai.

Silkininkė prieš „baronkininką“ Tarpukario policininkai turgaus nemėgo. Jie tvirtindavo, kad turgadieniais miesteliuose įvyksta daugiau nusikaltimų nei per visą savaitę. Ir kur neįvyks, jei (anot policijos) vidutiniame miestelyje kiekvieną turgadienį buvo prageriama iki 1500 litų (t. y. apie 3500 eurų).

O juk retas vartojo valstybinę. Arčiau Vokietijos sienos kliukino kontrabandinę anodiją (spirito ir eterio mišinį) ar vokišką denatūratą – „brentą“. Krašto gilumos turguose vy-

62

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BALANDIS 2015

>> Subačiaus turgus tarpukario Lietuvos laikais.

K u p i š kio etno g rafijos mu z iejaus foto g rafija

Dažnas to meto ūkininkas į turgų ir iš jo važinėdavo su revolveriu užantyje.

R evolveris „ C olt “ ( 1 9 1 7 m . modelis ) , V ytauto D idžiojo karo mu z iejaus eks p onatas

GEDIMINAS KULIKAUSKAS

ravo naminė – štai Kupiškyje: Pavakarėje visas turgus, sakytum, degtinės bravoro kiemas kvėpuoja „samagonkės“ kvapu. Geria anksti ir vėlai, rytą ir vakarą.

Turgaus dienomis svaigalus gėrė ne tik užeigose, bet ir arbatinėse, tik ten „arbatą su laipsniais“ pilstė slapčia, dažniausiai žydės, kurios stiklines ir butelį pakiša po skvernu, o kai klientai tą išgeria, vėl ištraukia iš po skverno ir vėl pilt.

Todėl vakarais po turgaus miestelių gatvės būdavo pilnos girtų. Čia išgirsi ir rusiškų keiksmų, ir visokių dainuškų, ir oracijų, – taip 1939 m. poturginio Kupiškio vakarus aprašė žurnalistas.

Beje, tas išgertuves Lietuvos turguose netiesiogiai skatino ir senas magaryčių riestainio paprotys, kaip pasakojama, gyvavęs dar

Turgaus dienomis svaigalus gėrė ne tik užeigose, bet ir arbatinėse.

nuo vyskupo Valančiaus laikų. Mat carinėse karčiamose ilgą laiką drausta parduoti užkandą – galėjai tik išgerti. Tad smuklininkai prie butelio už dyką (taigi, formaliai nepažeisdami draudimo) pasiūlydavo bent riestainį. Tokia praktika prigijo, o nemokamas riestainis tapo kiekvienos rimtesnės užeigos požymiu.

Dažnas ūkininkas po turgavietę slampinėdavo kišenėje gniauždamas brauningą. Pabandyk be šaunyko, jei net smulkūs sukčiai prekyvietėje mojuodavo revolveriais. Štai Sedoje 1939-ųjų gruodį, paaiškėjus, kad prekiauja vogtu milu, vienas jaunuolis ėmė bėgti atsišaudydamas į policiją. Tik gerokai pavijus pavyko policijai šį atsišaudantį aferistą pavojingose sąlygose pašauti ir suimti.

Nereikėjo nė plėšikų – kulkos turguje galėjai sulaukti ir per prekybininkų tarpusavio konfliktą. Šie pistoletus naudojo ne tik spręsdami ginčus, bet ir narpliodami meilės reikalus.

Bene tragikomiškiausia istorija 1933 m. pavasarį nutiko Kybartų turgavietėje, kur silkių pardavėja ūmai revolveriu peršovė baronkų pardavėją per ranką ir šoną. Paaiškėjo, kad vyriškis kurį laiką meilinosi silkininkei, o meilei pasibaigus ir „baronkininkui“ ėmus dairytis kitų pardavėja keršydama už apleidimą pasitaikius kad ir ne visai tinkamai progai vis dėlto jį peršovė.

Akmeningasis sviestas, molingosios žuvys Vienas dažniausiai minėtų smetoninio turgaus pavojų buvo sukčiavimas. Juk dažnam

ten akys raibo nuo visokių agentų ir šiaip tipų, nenustatyto luomo ir verslo. Vieni jų plėšo gerklę reklamuodami stebuklingus miltelius kiaulėms, antri perša krokodilo odos pinigines ar mediciniškus muilus. O treti tik landžioja tylėdami ir trinasi apie piliečių kišenes...

Smulkias suktybes padėdavo atskleisti ir gamta. Va, Kauno turguose žiemą sušalę baltieji lietuviški sūriai sproginėja nuo per didelio vandens kiekio. Bet kartais ir gamta būdavo bejėgė. Vienas Kauno žurnalistas vaizdingai aprašė sviestą pirkusios tarnaitės dramą.

– Tik paragauk, dūšele!

Iš lininio skuduro pasirodo nuo saulės ištižusi, geltutėlė karvės dovana. Tarnaitė paduoto lenktinio peilio galiuku pakneibia trupiniuką ir ilgai čepsi lūpomis...

– Kiek prašai?

– 2,80 kilas, dūšelyte. Įsigijusi sviesto tarnaitė nuėjo, bet jau po kelių minučių smarkiai rėkaudama su policininku grįžo atgal į turgų.

– Va, milicija, – sako tarnaitė – Juk svinstva į sviestą akmenis dėti. Aš jai...

Tačiau sviesto pardavėjo jau ir pėdos buvo ataušusios.

Parduodamos prekės pasunkinimas įvairiais nevalgomais priedais buvo bene dažniausia turgaus klasta. Kadangi žuvų kaina priklausė nuo svorio, smulkių suktybių nevengdavo ir žvejai. Povilas Kulikauskas pasakoja, jog Raseinių turguje Dubysoje sužvejotomis žuvimis (dažniausiai lydekomis) prekiaudavo toks Mancis. Jis mėgęs lydekoms, kad būtų sunkesnės, į vidurius prigrūsti molio. Tad žuvis iš jo dažniausiai pirkdavę žydai vis geraširdiškai pašiepdavo žveją: Manci, Manci, sakyk, a žuvis moli ėd? Į tai šis atšaudavo: O žyds žyda a ėd?

Tešlinė grietinė ir turgaus ragautojai Atidžiam reikėjo būti ir perkant grietinę Kauno turguje. Prekyvietės šurmulį Kauno senamiestyje vieną 1939 m. liepos dieną stebintį žurnalistą nustebino viena žydė. Šioji, priėjusi prie grietinę pardavinėjančio ruso (rėkiančio Kamu smetany? Očen chorošoja!), iš kibiro pirštu grybštelėjo grietinės žiupsnį, užtepė ant varnalėšos lapo.

– Kam, – sakau jai, – jūs tepate? Ragaut reikia, o ne tept.

2015 BALANDIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

63

visuomenė

Karas, kurio nenorime matyti

Kvazikaras bet kada gali peraugti į hibridinį – ir pasirodo ginkluoti žmonės be skiriamųjų ženklų. „ R euters “ nuotr .

Karo teoretikas ir filosofas, Prūsijos generolas Carlas Philippas Gottfriedas von Clausewitzas (1780–1831 m.) yra rašęs, kad karas – tai politikos tąsa kitomis priemonėmis.

K

itados ir lietuvos didžiosios kunigaikštytės didysis etmonas taikos metu eidavo užsienio reikalų ministro pareigas. Ši karo kaip politikos įrankio koncepcija buvo nesvetima ir Rusijos bolševikų vadui Vladimirui Leninui, kuris tai laikė revoliucijos eksporto būdu.

Dabar karas kaip diplomatijos arba užsienio politikos tęsimo priemonė tampa vis aktualesnis – bet koks konfliktas eskaluojamas iki smurto ne tik tuomet, kai meti iššūkį oponentui ar jį įžeidinėji, bet ir tada, kai ignoruoji jį arba besiplėtojantį konfliktą, manydamas, kad viskas praeis savaime.

Mūsų politikai, į kurių pareigas įeina vadovauti karinėms pajėgoms ir užsienio politikai, negąsdina galimu karu. Nes mes jau kariaujame.

68

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BALANDIS 2015

EGIDIJUS NASEVIČIUS

A smeninio archyvo nuotr .

Karas karui nelygu Karą įsivaizduojame labai tiesmukai – kaip dviejų priešiškų kariuomenių susidūrimą mūšio lauke. Ir Ženevos konvencijos apibrėžia tokio karo skelbimo, taip pat paties kariavimo taisykles, todėl paprastai jis vadinamas konvenciniu, tačiau tai tėra viena, bet ne vienintelė karo rūšis.

1944–1953 m. patyrėme ir nekonvencinį, kai mūsų partizanai kovojo su okupacine sovietų kariuomene, kurią 1947 m. pakeitė specializuoti antipartizaniniai daliniai ir represinės organizacijos. Šiandien girdime dar ir apie hibridinį karą – taip iš Ukrainos buvo atimtas Krymas. Rusija, formaliai nepaskelbusi karo, kaip derėtų

Galutinai modernizuoti Rusijos kariuomenę numatoma iki 2018-ųjų.

visuomenė

Socializmas mirė, mes jau kaip Amerika

Lietuvos augimo kreivėje dabar yra bendro turtėjimo planai, o ne perskirstymo fantazijos. V ladimiro I vanovo nuotr .

Prieš ketvirtį amžiaus, kai buvau tik žalias Vytauto Didžiojo universiteto studentas, viena dėstytoja, kuri mums turėjo papasakoti apie teatro istoriją ir teoriją, neišlaikiusi kalbėjo apie žinių aktualijas.

S

ąjūdžio aktyvistai, rodos, klaipėdoje, o gal palangoje, vedami vienos teisininkės (vėliau sėkmingai nuvairavusios savo karjerą į tirštus violetinius vandenis), rado nomenklatūros prekių sandėlius. „Mums juk visiems užtektų, tai padalijus“, – sakė teatro kritikė studentams.

Prisiminiau tą TV žinių reportažą, rodytą iš vakaro. Sandėlyje buvo daug visokių prekių, kurios geros atrodė todėl, kad iš esmės geresnių nebuvo (kalbame apie truputį ryškesnius drabužius, kokią nors buitinę techniką, kuri buvo iš pigesnių ir paprastesnių, bet užsienietiška, na, ir avalynę, kuri neatrodė kaip kaliošai).

Girtam, žmonės sako, ir ožka panelė – lygiai taip pat visiškam sovietiniam ubagui (o ubagai buvome visi, nereikia čia įsižeisti) dešimtadalis tos provincijos pigių prekių parduotu-

72

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BALANDIS 2015

ANDRIUS UŽKALNIS

M ildos R ūkaitės nuotr .

vės asortimento atrodė kaip plėšikų urvas su brangenybėmis.

Tačiau jau tada auditorijoje buvo vienas studentas, kuris pats sau pagalvojo, kad – žiūrėkit – nelabai panašu tatai į tiesą. Neužtektų mums visiems. Net klaipėdiečiams neužtektų. Net vienam uostamiesčio rajonui neužtektų. Jums labiau norisi imti ir padalyti, bet ne tam, kad jūs turėtumėte, o kad bent jau tie, kas turėjo, nebegautų, galvojo tas studentas.

Studentas, kaip patys suprantate, buvau aš.

Ilga dalijimo istorija Atėmimas ir padalijimas buvo tokie pat seni, kaip visa sovietų okupacija, ir sugebėjo net prasiskverbti į kraują: tegu ir ne per smarkiai, bet tikrai prasiskverbė. Kai rusiškame filme „Šuns širdis“ personažas, kurį per mokslinį eksperimentą iš šuns pavertė žmogumi, va-

Dalybų kvapas itin ryškus buvo savivaldos lygmenyje.

laisvalaikis Meno skandalai Lietuvoje (III) Pirmasis didelis meno triukšmas XX a.

Lietuvoje susijęs su tema, kurios „prašokti“ neišeina nė vienos šalies menininkams. ( Pabai g a . Pradžia – „V erslo klasė “ 2 0 1 5 m . N r . 2 , 3 . )

>> 1.

Akcijoje „Mandala su viščiukais“ dalyvavo keli šimtai paukštyne įsigytų viščiukų. V ladimiro I vanovo nuotr .

2.

Pirmasis su gyvūnais susijęs performansas nepriklausomoje Lietuvoje buvo Aistės Kisarauskaitės akcija „Pelyčių laidojimas“. Gintaro Zinkevi č iaus nuotr .

T

tai – gyvūnų panaudojimas mene. Nors šie atvejai (tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje) reti, jie visada kelia daug diskusijų, ypač pastaruosius kelis dešimtmečius.

Atsargiai – gyvūnai mene Pirmasis su gyvūnais susijęs man žinomas performansas nepriklausomoje Lietuvoje buvo 1991 m. vykusi Aistės Kisarauskaitės akcija „Pelyčių laidojimas“. Pasipuošusi juodo aksomo kostiumėliu ir baltomis pirštinaitėmis menininkė galerijoje pasirodė su Kalvarijų turguje pirktais žiurkėnais ir juos gyvus „palaidojo“ po plyta su užrašu „Salve“ – prie galerijos durų iškasė smėlyje duobutę, įkišo į ją žiurkėnus ir prispaudė plyta. „Visi pamanė, kad žiurkėnai mirė, mergos pradėjo spiegti. Kelios aršiausios liko piktintis ir po performanso, už tai žiūrovams išsivaikščiojus

76

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BALANDIS 2015

AISTĖ PAULINA VIRBICKAITĖ

A u š ros B arysienės nuotr .

gavo po žiurkėną“, – pasakoja A. Kisarauskaitė.

Prieš renginį jos iškasta duobė tapo puikiu narveliu graužikams, tereikėjo palikti siaurą plyšelį orui uždengus ją plyta. Taigi, žudynės buvo sąmoningai susimuliuotos. Žiurkėnai liko gyvi.

Tiesą sakant, visi Lietuvos dailės istorijoje dalyvavę gyvūnai išnešė sveiką kailį, o to nepasakysi apie kitus pasaulinius atvejus.

Lenkijoje 1993 m. kilo didelis triukšmas dėl menininkės Katarzynos Kozyros instaliacijos „Gyvūnų piramidė“. Ji buvo sudaryta iš tarsi pasakoje apie Brėmeno muzikantus vienas ant kito stovinčių arklio, šuns, katės ir gaidžio iškamšų. Šalia rodytas filmas, kuriame demonstruota, kaip šie gyvūnai užmušami ir iš jų gaminamos iškamšos. Kilus triukšmui jauna menininkė galėjo kiek nori kalbėti apie mirtį, žudymą ir šių reiškinių vietą šiandienėje kultūro-

Visi Lietuvos dailės istorijoje dalyvavę gyvūnai išnešė sveiką kailį.

laisvalaikis

Atostogos atsipalaidavimo ritmu

Kaip iš atviruko.

Atsipūsti nuo darbų, pakeisti aplinką, pasimėgauti saule ir tiesiog patinginiauti. Su tokiomis daugeliui lietuvių būdingomis mintimis šiemet kovą leidomės į dar ne visai lietuviškoms atostogoms įprastą šalį – Maldyvus.

N

ežinia dėl ko – įsivaizduojamos kelionės kainos, atstumo ar griežtų islamo įstatymų, bet rojumi žemėje vadinami Maldyvai iki šiol nepatekdavo į lietuvių mėgstamiausių poilsinių kelionių penketuką ar dešimtuką. Tačiau manyčiau, kad pakliūti bent jau į antrą dešimtuką pagrindo tikrai yra. O visi argumentai vietoj šios šalies atostogoms rinktis tokius gerai pažįstamus kraštus kaip Graikija, Turkija ar Egiptas tėra grįsti mitais. Tad paneikime juos.

Tik pro didinamąjį stiklą Maldyvai – salų valstybė Indijos vandenyne, vaizdžiai tariant, viduriuke tarp Somalio ir Indonezijai priklausančios Sumatros salos.

Lengviausiai žemėlapyje ją rasite pažvelgę kiek į pietvakarius nuo po Indija esančios Šri

80

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BALANDIS 2015

PAULIUS ČIULADA Pauliaus Čiulados nuotr .

Lankos. Tik tai padaryti nebus lengva – kad Maldyvus įžvelgtumėte nedetaliame žemėlapyje, veikiausiai prireiks didinamojo stiklo, nes didžiausios šios valstybės salos plotas tesiekia kiek daugiau nei 26 kvadratinius kilometrus.

Norint atostogauti Maldyvuose nereikia išlošti milijono, o geriausiai tai patvirtina tai, kad straipsnio autoriui skrydžio bilietai kainavo mažiau nei 400 eurų asmeniui. Taip, tai buvo akcinė ne geriausius laikus išgyvenančios Rusijos skrydžių bendrovės „Aeroflot“ kaina, tačiau ir be akcijų bilietus į Maldyvus gali pavykti įsigyti mokant iki 600 eurų už vieną.

Kelionė verta kiekvieno už ją sumokėto euro vien dėl galimybės pamatyti kai ką tik­ rai unikalaus – valstybę, kurios 99,669 proc.

Maldyvuose atostogos pirmiausia prasidės jūsų akims.

laisvalaikis

Tarsi dėžė šokoladinių saldainių – „Volvo XC90“

Atpažinti naująjį XC90 nesunku: ženklas ant radiatoriaus grotelių sufleruoja, kad automobilis švediškas, išskirtinumo suteikia T formos priekiniai žibintai.

DINOS SERGIJENKO NUOTR .

Jei kas nors pasaulyje teiktų apdovanojimus bendrovėms už ilgiausią klientų viliotinį, Švedijos „Volvo“ neabejotinai nusipelnytų aukštos pozicijos.

B

endrovė, kurios akcijas saugiai priglaudė Kinijos automobilių koncernas „Geely“, ketverius metus kant­ riai klausė svarstymų apie tai, kaip suprastės „Volvo“ automobiliai arba kaip įmonei nepavyks daugiau išleisti nė vieno gero modelio.

Netgi sakyta, kad švedus Geteborgo gamykloje pakeis nedidukai kinai, mat šių už vienam švedui tenkantį atlyginimą galima pasamdyti net kelis. Teigta ir tai, kad visa „Volvo“ gamyba bus perkelta į Kiniją.

Neišsipildė nė viena „pranašystė“. Geteborge švedai vis dar sukioja varžtus ir kuria technologijas. Juos, kaip pripažįsta akcininkas „Geely“, išlaikyti nepigu, tačiau, anot vadovų, švedišką dvasią turintį automobilį galima sukurti tik Švedijoje ir tik švedų rankomis. Net nesvarstyta mintis perkelti gamybą į Kiniją,

84

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BALANDIS 2015

DINA SERGIJENKO

juditos g ri g elytės N U O T R .

nes ten, kaip teigia bendrovės valdžia, kūrėjai atitrūks nuo šiaurietiško klimato ir, pavyzdžiui, nebežinos, kiek šildyti turėtų sėdynės.

Mėgaudamasi dėmesiu „Volvo“ neskubėjo parodyti ir savo naujausio kūrinio – visureigio XC90. Pranešimuose bendrovė dalijosi interjero nuotrupomis, pasakojo, kokie žymūs stiklininkai atsakingi už automatinės pavarų dėžės svirties gamybą, kalbėjo apie variklius bei arklio galias ir neparodė nė vienos viso automobilio nuotraukos.

Dar daugiau dėmesio sutraukė „Volvo“ sprendimas surengti automobilio „pačiupinėjimo“ renginį. Bendrovė sukvietė 700 žurnalistų iš viso pasaulio ir liepusi pasirašyti susitarimus, kad naujienų apie automobilį šie neskelbs keletą valandų, nutraukė uždangą. Būtų naivu manyti, kad švedai tikėjo smalsių žurnalistų pažadu nie-

„Volvo“ siluetas, palyginti su pirmtako, kur kas grakštesnis.

Tarsi dėžė šokoladinių saldainių – „Volvo XC90“

lis visiškai naujas ir dauguma jame esančių dalių nematytos kituose „Volvo“. Kėbulo forma visureigis primena vokiečių konkurentus – BMW X5, „Audi Q7“.

Masyviose radiatoriaus grotelėse tradiciškai įtaisytas „Volvo“ ženklas – tiek, galima sakyti, naujasis XC90 paveldėjo iš pirmtakų.

Neliko nė ženklo ankstesnių visureigių įvaizdžio. Chromuota priekinio buferio apsauga, plonytės dienos žibintų juostelės, T raidės formos žibintai – visa tai XC90 paverčia santūriu ir dailiu automobiliu.

Dizaineriai iš naujo braižė kėbulo linijas, pakeitė proporcijas. Ankstesnės kartos XC90 miesto gatvėse buvo tarsi betono džiunglėse paklydęs lokys, kuris atgydavo tik išvažiavęs į duobėtus užmiesčio kelius, o naujasis XC90 kur kas universalesnis – jis vienodai gerai atrodo ir besiropščiantis iš pelkės, ir stovintis prie verslo centro stiklinėmis sienomis.

Tik žvelgiant į XC90 iš galo akivaizdu, kad tai – Švedijos automobilių gamintojos kūrinys. Ryškūs iš viršaus į apačią besileidžiantys galiniai žibintai, platūs automobilio „pečiai“ – visa tai leidžia lengvai atpažinti „Volvo“.

Nenuvilia ir interjeras. Kokybiškos medžiagos, tiesios siūlės, maloniai liečiami paviršiai – nesvarbu, ar sėdite priekinėje sėdynėse, ar trečioje eilėje gale. Čia, beje, sako „Volvo“ inžinieriai, vieta apskaičiuota taip, kad lengvai tilptų 1,7 m ūgio žmogus.

Ranką pridėjo „Apple“

ko neskelbti. Uždangai nespėjus nukristi internete pasklido naujo visureigio vaizdai įvairiuose pasaulio kampeliuose. Pavyzdžiui, pirmosios mano pamatytos nuotraukos vedė į Indijos dienraštį, nuo indų neatsiliko prancūzai ir t. t.

Apogėjų „Volvo“ pasiekė paskelbusi, kad pirmąją 1927 visureigių laidą (toks skaičius pasirinktas siekiant pabrėžti bendrovės ilgametę istoriją) parduos internetu. Pirkėjai, tarp kurių netrūksta garsių vardų, dar nė nepagamintus automobilius išgraibstė per 47 valandas.

Kovo pradžioje pakvietę į pirmus XC90 bandomuosius važiavimus Barselonoje, Ispanijoje, „Volvo“ atstovai juokėsi, kad per mėnesį trunkantį renginį jie ne kartą gavo tikslinti šio modelio pardavimo skaičius.

Šiandien visame pasaulyje naujojo XC90 parduota daugiau nei 19 tūkst. modelių, iš jų per 110 – Baltijos šalyse.

Didžiausi lūkesčiai skirti JAV rinkai. Būtent čia nori prasimušti Kinijos „Geely“, savo krepšelyje turintis ir kiniškų automobilių ženklų, ne tik „Volvo“, kurio vardas amerikiečiams gerai pažįstamas. Pardavimų specialistai skaičiuoja, kad didžiausia XC90 pardavimo rinka – Kinija, antroje vietoje tvirtai laikosi savą gamintoją mėgstanti Švedija, o JAV pagal ten parduotų XC90 skaičių – trečios.

Grakštesnis nei lokys Pasakodami apie naujausią „Volvo“ gaminį bendrovės atstovai neslepia, kad automobi-

Didžiausia naujovė salone – kone išnykę mygtukai. Palikusi keletą mygtukų ant vairo ir po prietaisų skydelyje esančiu stačiakampiu ekranu, daugumą valdiklių „Volvo“ perkėlė į jutiklinį ekraną.

Kai sėdame į pirmą bandomąjį automobilį su kolega iš Bulgarijos, šis pasako, kad tokia ekrano padėtis itin patogi, nes kur kas daugiau informacijos pateikiama žemėlapyje.

Aš pridedu, kad stačiakampis jutiklinis ekranas primena planšetę, o kadangi informacinę sistemą naujajam XC90 kūrė JAV technologijų bendrovė „Apple“, šios valdymas labai intuityvus.

Stumiant pirštu ekraną į šonus, kaip ir planšetiniame kompiuteryje, atsiranda skirtingi langai su vis kitomis automobilio funkcijų nustatymo galimybėmis. Be to, į pradinį ekraną vairuotojas gali persikelti naudingiausias ir dažniausiai naudojamas programėles.

2015 BALANDIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

85

laisvalaikis

Velykiniai stalo akcentai

Margučių ant stalo bus.

O kO dar? A rūno M ila š iaus nuotr .

Kiekvienam, susiduriančiam su maisto gamyba namuose, pažįstamas jausmas: artėja šventės, o galvoje – tuštuma. Na, taip, dėl pagrindinio karštojo patiekalo tradicijos dažniausiai būna nusistovėjusios, kaip ir dėl baltosios mišrainės bei margučių. O kas dar?

K

ą tokio galima patiekti, kai svečiai jau susirinko, o pagrindinių pietų metas dar neatėjo? Ką tokio pagaminus, kad būtų patogu užkandžiauti, viena ranka laikant taurę ar stiklinę mėgstamo gėrimo, ir kad stalas neatrodytų pernelyg kasdieniškai? Per šventes juk nesiūlysi svečiams banalių sumuštinių su sūriu ir bulvių traškučių. Norisi ko nors ypatinga, ko nors, kas pamalonintų tiek burną, tiek akį, kad pakaktų vieno žvilgsnio į išdėliotus ant stalo gardėsius ir būtų aišku, jog šventės jau čia. Šiame straipsnyje pasistengsiu šiek tiek palengvinti jums tą užduotį.

Kaip visada, yra keletas paprastų taisyklių, kurios galioja ir pradedantiesiems, ir tiems, kurie kviečia Velykas švęsti pas save jau kelio-

88

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BALANDIS 2015

GIEDRIUS VILPIŠAUSKAS

lika ar net keliasdešimt metų. Pirmiausia nusiraminkite ir nepanikuokite. Viskas išsprendžiama, jeigu tik į šią užduotį pažiūrėsite kaip į projektą, kuriam reikia pasiruošti ir kurį reikia planuoti. Pradėkite prieš keletą dienų, geriausia – prieš porą savaičių. Suskaičiuokite, kiek iš viso ketinate kviesti žmonių, ir pridėkite prie to skaičiaus dar du dėl viso pikto. Geriau maisto ir gėrimų turėti šiek tiek daugiau, negu jo pritrūktų. Tada kritiškai įvertinkite savo jėgas. Ar tikrai sugebėsite paruošti aštuonių patiekalų pietus dvylikai asmenų vienas pats? Žinoma, svečiai labai džiaugsis, bet ar jūs pajėgsite džiaugtis jais, kai naktį prieš šventę iki ketvirtos dar virtuvėje būsite ką nors pjaustęs ar kepęs, o atėjus laikui sėstis prie stalo ne-

O jeigu šiemet įdarytume ne vištų, bet putpelių kiaušinius?

laisvalaikis

kinas

ROBOTAS IRGI ŽMOGUS Jei paklaustum žiūrovų, kokį žino gerą mokslinės fantastikos filmą, dažnas paminėtų „Žvaigždžių karus“, „Avatarą“ arba kokią nors „Matricą“. Man tai atrodo viena didžiausių neteisybių, nes šio žanro lyderiais vadinami kūriniai, kurie yra labai nutolę nuo realybės ir kurių vizijos tikriausiai niekada neišsipildys. asmeniškai mokslinė

man

MYKOLAS PLESKAS

tikroji

fantastika

yra

kuriuose realistiškai parodoma tolima ar netolima ateitis ir technologijų nulemti jos pokyčiai.

Esminiai tokių kūrinių elementai turėtų būti, bent mano nuomone, tikroviškumas ir labiau socialinis, o ne fantastinis aspektas.

Lyg žiūrėtum dokumentinį filmą apie kurį nors tolimo žemyno kampelį – viskas atrodo nepažįstama, bet natūralu ir savo vietose.

George’ą Lucasą galima vadinti praėjusio šimtmečio fantastikos filmų pionieriumi, o Neillas Blomkampas gali suteikti daugybę vilčių ateinantiems dešimčiai metų. Kol kas šis režisierius nėra pastatęs daug filmų, tačiau pirmoji jo pilnametražė juosta „9-asis rajonas“ (angl. „District 9“) yra vienas geriausių šių laikų mokslinės fantastikos darbų.

Ir tai net nediskutuotina. Tai filmas apie Afrikoje gyvenančius ateivius ir biotechnologinius ginklus. Viskas pateikiama taip įprastai, lyg tai būtų kuo normaliausias dalykas Žemės istorijoje. Tarsi matytum kokakolą geriantį ateivį ir tai atrodytų kaip kasdienis dalykas. Galėčiau apie genialų šio filmo siužetą ir pastatymą parašyti atskirą straip­ snį, bet šįkart pakalbėkime apie naujesnį režisieriaus filmą – „Čapis“ (angl. „Chappie“). „Čapis“ yra nuostabus mokslinės fantastikos kūrinys, tiesiog tobulas mūsų pasaulio ateities atvaizdavimas. Kartu tai labai prastas dramos žanro pavyzdys, nes istorijos ašis visiškai neišnaudojama, o personažų elgesys nuspėjamas ir žvėriškai nuobodus.

Nebandykite ko nors sužinoti apie ateitį iš jokių filmų apie robotus ir nesvajokite apie dirbtinį intelektą pagal „Aš – robotas“ (angl. „I, Robot“) ar panašias juostas. „Čapis“ yra tobula galimybė pamatyti tai, kaip kada nors atrodys robotika ir kaip elgsis dirbtinis intelektas. Šis filmas yra puikaus vizionieriaus, bet klystančio režisieriaus kūrinys, tie filmai ,

92

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BALANDIS 2015

Ateityje tikrai norėsite tokį Čapį turėti. Bus daug geriau už šunį, nes jis kalbės ir nereikės jo vesti į lauką. cha p p ie - movie . com nuotr . priverčiantis taip įsijausti į ateities robotiką, kad žiūrėdamas jį galvoji ne apie tai, „kaip būtų gerai turėti tokį robotą“, o svarstai, „kokį vardą duosiu savo čapiui?“.

Taip besvarstydamas vis atsitrenki į sieną dėl įkyrių siužeto logikos klaidų, pigių istorijos elementų, kvailos dramos. Ir, svarbiausia, dėl absurdiškos kompiuterių naudotojo sąsajos – taip, tai silpniausia N. Blomkampo vieta. Visuose jo filmuose naudotojo sąsajos tekstai ir mygtukai – gėdingai juokingi.

Atsitrenki į sieną ir dėl aktorių. Vienintelį N. Blomkampo filmams tobulai tinkantį aktorių Sharlto Copley režisierius sukimšo į Čapio kūną ir paliko tik jo balsą. Pamėgino jį pakeisti grupės „Die Antwoord“ nariais, kurie savo psichopatų personažus atliko tikrai puikiai, bet buvo visiškai netinkami kaip viso pasakojimo pamatas. Istorija pavirto vaikišku komiksu, o siužetas nuvažiavo į duobę.

Vis dėlto tobuliausiai N. Blomkampas suklijuoja savo kūrinių pabaigas. Jo filmuose laimingos pabaigos nėra. Būtų galima sakyti, kad jo juostose pabaigos apskritai nėra. Žiūrovai tiesiog paliekami nežinomybėje.

Išeidamas iš kino ilgai galvoji, kad būtų galima sukurti dar kokį pusvalandžio gabaliuką, kuriame išplėtotum atomazgą.

Pastebėjau juokingą dėsningumą. Kuo daugiau pinigų N. Blomkampas gauna filmui kurti, tuo prastesnį pastato. „9-asis rajonas“ buvo tiesiog tobulas jo debiutas, o antrasis (ir brangiausias) bandymas – „Eliziejus“ (angl. „Elysium“) – katastrofa. „Čapis“, deja, neparodė, kuria kryptimi režisierius judės toliau. Šio filmo efektai visiškai tobuli, idėja fantastiškai gera, bet siužetas ir pastatymas atskleidė per daug režisieriaus silpnybių.

Todėl, sklandant gandams, jog N. Blomkampas po poros metų pastatys naują „Svetimo“ (angl. „Alien“) dalį, vienu metu ir bijau, kad tai bus dar vienas „Eliziejus“, ir džiaugiuosi, jog režisierius dar nebaigia kino karjeros ir turi galimybę pasitempti.

A utoriaus tinklara š tis : k l e c k a s . l t/ b l o g

laisvalaikis

muzika

VAKAR DIENĄ BESIVAIKANT

KAROLIS VYŠNIAUSKAS

Yra muzikantų, kurių vidutinis albumas skamba geriau nei šimtų kitų stipriausias. Žiemai baigiantis albumą „Chasing Yesterday“ išleidęs britų roko ikona Noelis Gallagheris yra vienas jų. noelio dainų esate girdėję ,

net jei jums atrodo kitaip.

Jis – vienas iš dviejų brolių, kurie dešimtojo dešimtmečio pradžioje subūrė „Oasis“, – kultinę Jungtinės Karalystės roko grupę, pasaulyje išpopuliarinusią terminą „britpop“ (tegu nesuklaidina pavadinimas – britiškas rokas dar nuo „The Beatles“ laikų yra labai pop). Grupę, kuri britams vėl leido pasijusti pasaulio roko lyderiais, kai iš jų šį titulą buvo atėmęs vaikinas riebaluotais plaukais iš Siatlo – Kurtas Cobainas su „Nirvana“. Grupę, padovanojusią dešimtokams nuo Mančesterio iki Pasvalio sąrašą dainų, kurias gali sugroti prie laužo porą mėnesių pasimokęs brązginti gitara ir vis tiek padarysi įspūdį simpatiškai klasės draugei. „Wonderwall“ – tik žinomiausia jų. „Oasis“ iširo prieš šešerius metus, bet broliai per daug priklausomi nuo muzikos, kad ją apleistų. Liamas, labiau išprotėjęs iš jųdviejų, su likusiais grupės nariais subūrė grupę „Beady Eye“. Sekėsi nekaip – abu grupės albumai buvo tik proga gerbėjams pasakyti, kad „nauja Liamo muzika yra įrodymas, jog reikia atkurti „Oasis“. Pernai paskelbta, kad „Beady Eye“ skirstosi.

Noeliui einasi geriau – jo suburtos „aukštai skraidančių paukščių“ (visas pavadinimas – „Noel Gallagher’s High Flying Birds“) grupės pirmasis albumas pasitiktas šiltai. Nenuostabu – juk Noelis buvo pagrindinis „Oasis“ dainų rašymo variklis. Liamą medžiodavo žurnalistai, nes šis jiems sakydavo, kad, pavyzdžiui, „90 procentų muzikos verslo valdo idiotai“. Bet tikroji grupės stiprybė buvo Noelio talentas.

Noeliui dabar 47-eri, britpopo laikai praėję, jis nebeturi niekam nieko įrodyti, o pinigų yra sukaupęs daugiau, nei spės išleisti. Ir vis dėlto jo galvoje per daug dainų, kad jas laikytų tik sau. Jei klausantis albumo atrodo,

94

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BALANDIS 2015

Noelis Gallagheris albumo pavadinimo nebuvo sugalvojęs iki paskutinės minutės. kad šias dainas jau girdėjote, jūs ne vienas toks. Kritikai, sakantys, kad visa „Oasis“ ir brolių solinė kūryba yra tiesiog viena ilga daina, iš dalies teisūs. Jeigu jums ta daina patinka, tada patiks ir „Chasing Yesterday“.

Jeigu ne – Noeliui gerai sekasi ir be jūsų.

Tiesa, albume yra šiek tiek naujovių. Pavyzdžiui, keliose dainose skamba saksofono partijos, kurias pats Noelis vadina „kosminiu džiazu“, – panašiai kaip „Apple“, išleidusi naują telefoną sako, kad jis yra „kosminės pilkos“ spalvos. Vis dėlto tai tiesiog pilka spalva. Saksofono partijos albume taip pat yra tiesiog saksofono partijos, kurios kelias dainas pailgina puse minutės. Jei jų nebūtų, niekam jų nesinorėtų. Bet kad jau yra – gerai, išklausysime. „Chasing Yesterday“ (angl. „Besivaikant vakar dieną“) pavadinimas seniems gerbėjams gali sukelti vilčių, kad albume Noelis nori atsigręžti į praeitį, bandyti prisiminti, koks buvo prieš 20 metų. Nieko panašaus.

Muzikantas prisipažino: albumo pavadini-

mo nebuvo sugalvojęs iki paskutinės minutės, tad tiesiog greitai peržiūrėjo dainų žodžius ir pasirinko šią frazę. Nieko daugiau. „Chasing Yesterday“ galėjo ir nebūti – muzikos pasaulis nebūtų nukentėjęs, mūsų gyvenimai su juo ar be jo liktų tokie patys, Noelio ir „Oasis“ karjeros nebūtų mažiau ikoniškos. Bet tas albumas yra, tad lieka priimti šį faktą ir mėgautis muzika. Nes viskas galėtų būti daug liūdniau. Muzikantams, kurie per karjerą viską pasiekia, kyla dilema – ar tęsti? Rizika, kad nuvilsi gerbėjus naujomis dainomis, – didžiulė. Roko pasaulis ligi šiol stengiasi užmiršti, kad girdėjo pernai po 13 metų išleistą kultinės amerikiečių grupės „Pixies“ albumą, – klausytis jo tas pats, kaip pamatyti universiteto laikų draugą, pasenusį, nervingą ir vis dar pasakojantį tuos pačius pokštus, tik kad jie jau nejuokingi.

Noelio stiprybė ta, kad jam nuoširdžiai nerūpi, ką kiti mano apie jo muziką. Jis tiesiog yra daug matęs, subrendęs ir nusiraminęs vyras su gitara rankose, jaučiantis, kad dar turi nepapasakotų istorijų. Ir žinantis, kad atsiras, kas jų klausysis, – per visus 22 karjeros metus nebuvo nė vieno „Oasis“ ar Noelio solinio albumo, kuris Didžiojoje Britanijoje nebūtų tapęs platininis. „Chasing Yesterday“ taip pat debiutavo pirmoje Jungtinės Karalystės geriausių dainų vietoje.

Ar Noelis galėtų sukurti ką nors įdomiau, nei ši dešimties jau girdėtų, tik šiek tiek perdirbtų senųjų dainų porcija? Neabejotinai, jei tik panorėtų. Bet ar galime iš jo to reikalauti po visų melodijų, kurias jis mums jau yra davęs? Tiesiog palikime žmogų ramybėje ir leiskime jam groti – tai vis dar skamba stipriau už daugumą aplink girdimos gitarinės muzikos.

Dainos, į kurias verta atkreipti dėmesį: „Ballad of the Mighty I“, „Riverman“, „Lock All the Doors“.

laisvalaikis

technika

ŠITĄ „NOKIĄ“ RINKĄ PASTEBĖJO

ERIKAS MURINAS

Dar 2006 m. suomių „Nokia“ buvo žinoma kaip didžiausia telefonų gamintoja pasaulyje. Dabar viskas apsivertė aukštyn kojomis ir bendrovė išmaniuosius telefonus savo vardu galės leisti tik 2016-aisiais. ã nokia“ bendrovei ã micro ­ s ­ oft “ parduota visai nese ­ niai , iki to laiko suomiai dar

spėjo pristatyti savo svarbiausią įrenginį – „Nokia Lumia 930“. Šį telefoną būtų galima pavadinti paskutiniu „Nokios“ pasispardymu. Bet ar tuos spyrius telefonų rinka tikrai pajuto?

Dažniausiai pagrindiniai gamintojos įrenginiai atrodė ir rankoje gulėjo tarsi žaisliukai – blizgus plastikas nesuteikia solidumo jausmo. Bet „Lumia 930“ dizainas man patiko – šio telefono apvadams panaudotas aliuminis, o galinei daliai – polikarbonatas. Gavau oranžinę telefono versiją – jis atrodo stulbinamai ir yra matomas iš tolo. Tiesa, labiau vertinantiems solidumą „Nokia“ sukūrė baltą ir juodą telefono versijas.

Man nepatiko tik vienas dizaino dalykas – korpuso storis. „Lumia 930“ yra 9,8 mm storio, todėl jį laikyti ne itin patogu, o valdyti viena ranka tampa sudėtinga.

Nustebino aukšta didžiulio 5 colių įstrižainės AMOLED ekrano kokybė – sodrios, ryškios ir natūralios spalvos, maksimaliai gili juoda ir didelis taškų tankis leidžia mėgautis kiekviena naudojimosi telefonu sekunde.

Deja, likau nusivylęs, kai pamačiau, kad baltos spalvos telefone beveik nėra, – pastebėti tą nenatūralų geltoną atspalvį nesunku, todėl internete naršyti ne visai malonu.

Kalbant apie programinę įrangą, „Lumia 930“ naudoja „Windows Phone 8.1“ OS. Esu ilgametis „Android“ naudotojas ir gerbėjas, o „Windows Phone“ niekada per daug nemėgau. Pastarąjį „Windows Phone“ įrenginį bandžiau prieš dvejus metus, po to karto pasidaviau. Bet vėl išmėginęs „Windows Phone“ galiu pasakyti, kad ši OS pagaliau tinkama visavertiškai naudoti, nors, kaip ir kiekviena OS, „Microsoft“ kūrinys trūkumų turi, vienas jų – programėlės. Pirmiausia šiai OS jų sukurta mažiau. Antra, jos padarytos atsainiau, tarkime, „Facebook“, „Messen-

96

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BALANDIS 2015

Kai kurios programėlės „Windows Phone“ OS neturi dalies funkcijų, bet kamera puiki. „ R euters “ nuotr . ger“, „Twitter“, „YouTube“ ir kitos programėlės neturi daugumos savo funkcijų, be to, jose yra klaidų. Tai – didžiausias „Windows Phone“ trūkumas, kuris sulaiko mane ir daugybę kitų naudotojų nuo šios OS. Bet jeigu nesate reiklus, „Windows Phone“ jums tikrai tiks. O jeigu mėgstate fotografuoti ir filmuoti telefonu – „Nokia Lumia 930“ yra puikus pasirinkimas. Šis telefonas turi 20 megapikselių kamerą su dviguba šviesos diodų blykste ir 4K filmavimo galimybe. Tačiau skaičiai lieka skaičiai – svarbiausia rezultatai. „Nokia“ įrodė, kad „Lumia 930“ kamera verta dėmesio, – aiškios detalės, ryškios ir natūralios spalvos, ypač gera optinė stabilizacija – visa tai tinka „Lumia 930“ kamerai apibūdinti. Bet ji neideali. Esant pras-

tam apšvietimui „Lumia 930“ kamera bando išgauti kuo daugiau detalių, dėl to atsiranda „triukšmo“, spalvos tampa nenatūralios.

Apibendrinant galima sakyti, kad „Lumia 930“ turi vieną geriausių kamerų telefonų rinkoje, bet yra ir keli geresni variantai.

Pabaigoje šiek tiek apie „Lumia 930“ 2420 mAh talpos bateriją. Rezultatai labai geri – telefonu naudojantis vidutiniškai visą darbo dieną, vakare dar lieka 40 procentų baterijos. Palyginkime: panašiai naudojamą „Nexus 4“ turiu įkrauti du kartus per dieną.

Taigi, ar paskutinis „Nokios“ pasispardymas vykęs? Taip. „Lumia 930“ yra tinkamas pasirinkimas, jeigu ieškote darbinio telefono, mėgstate „Windows Phone“ ar tiesiog norite išskirtinio dizaino ir gerą kamerą turinčio įrenginio. Jūsų pasirinkimą labiausiai turėtų nulemti meilė „Windows Phone“. Jeigu jos nėra, „Lumia 930“ rinktis neverta.

Ernestas Parulskis

Vaivos A bromaitytės nuotr .

i

Realybės t rščiai Muziejaus direktorius triukšmingai užvertė „Šiaurės Atėnus“. Vanda krūptelėjo, o ekskursijų vadovas Tadas Ivanauskas neramiai pasimuistė ir truktelėjo laikraštį sau. Visi laukė vėluojančio kuratoriaus Vaido Padvaisko.

– vis tiek nesuprantu, – prabilo direktorius. – Štai, paskelbė šiuos metus Oginskio metais. Kodėl – nežinau. Va, šatėnuose yra straipsnis, taip ir pavadintas – „Kunigaikštis Mykolas Kleopas Oginskis“. Ponia Vanda...

Vanda vėl krūptelėjo. „Nurimk gi pagaliau“, subarė save.

– Ponia Vanda, kas jums yra Oginskis?

Pirma asociacija?

– Na, polonezas?

– Būtent! – sušuko direktorius. – Polonezas! Ne „litvanezas“. Ir ne bet koks polonezas, o polonezas „Atsisveikinimas su tėvyne“. Atsisveikinimo su tėvyne Lenkija polonezas. Prieš atsisveikindamas gyveno Baltarusijoje, vėl pasisveikinęs tarnavo Rusijai, o galutinai atsisveikino ir numirė Italijoje. Fantomas. Kodėl mums reikia švęsti jo jubiliejų, a?

98

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BALANDIS 2015

– Čia rašo, jau straipsnio pabaigoje, kad jis padovanojo Vilniaus universitetui du mikroskopus ir teleskopą, – pasakė Ivanauskas.

– Du mikroskopus? Du mikroskopai yra realybė, tas tiesa, – staigiai užsiplieskęs direktorius greitai ir nurimo.

Galų gale atėjo kuratorius ir susirinkimas prasidėjo.

– Kolegos, kaip matote, šiandien mūsų daugiau, nes dalyvauti maloniai sutiko ponia Vanda... Mes, tai yra ne mes, o Tadas, aišku, galėjo padaryti atskirą pranešimą mūsų visoms rinkinių saugotojoms, bet kadangi ponia Vanda irgi nori pristatyti savo pasiūlymą mums, nusprendėme, kad ponia Vanda...

– Direktoriau, gal baikit su ta „ponia“, – paprašė Vanda.

– A? Žinoma, puiku. Taigi, nusprendėme,

kad Vanda pabus visų ponių atstove. Tadai, pradėk. Nekantriai laukiam tavo idėjos finalizavimo.

Vanda ir jos bendradarbės ekskursijų vadovo planą maždaug žinojo. Po sėkmingos Padvaisko kuruotos parodos „Atsitiktinumo iliuzijos“ Tadą graužė teisėtas pavydas ir degino ambicijų laužas. Emocinės ir profesinės stichijos ekskursijų vadovą galų gale atvedė prie Vandos ir jos geriausios draugės Nijolės. Ivanauskas pradžioje pasiguodė, kad jau pasimokė ir nebeklausia, ar jos žino, kas yra feisbukas. Tos pačios patirties vedamas jis nujaučia, kad Vanda su Nijole tikrai turi savo paskyras tame socialiniame tinkle. Jį domintų kitas dalykas: gal jos galėtų peržiūrėti savo draugų nuotraukų albumus ir atrinkti specifines fotografijas, kurios tiktų jo būsimai parodai?

– Jos pavadinimas – „Vaizduotės dikta-

Rolandas Rastauskas

R emi g ijaus T rei g io nuotr .

1.

Poeto Griuvėsio sugrįžimas (I)

Anąsyk mačiau jį beveik prieš dvidešimt metų gerokai po vidurnakčio kiaurą parą veikiančiame Stokholmo makdonalde prie centrinės stoties. Euforiškas pulkelis draugų snyguriuojant ėjome iš džiazo klubo netoliese, tad netyčia užmestas žvilgsnis vidun nesustabdė, bet gan aiškiai išgriebė pažįstamą veidą iš atsitiktinių figūrų ir apšnerkštų stalų grūsties. Griuvėsis sėdėjo, it miegotų atmerktom akim, šalia pūpsojo du kelionmaišiai, ir toji smūtkelio povyza ilgam nusėdo mano tinklainėje. Vėliau savo naktinius nuotykius jis aprašė gan didokos sėkmės sulaukusioje knygoje, kurią su pieštuku rankoje skaičiau jau toli nuo tėvynės.

Citatų medžioklė buvo tapusi įprastu skaitymo būdu, o Griuvėsis į savo fragmentuotus tekstus kaip niekas kitas mokėjo prikaišioti gudriems atvirukams tinkamų pareiškimų.

Ir štai dabar vakarėjant susidūrėme mažame ir nejaukiame Hano oro uoste prie Frankfurto. Turėjau atsiimti siuntinėlį savitarnos bare iš Liuksemburge dirbančios bendrakursės, bet staiga kažkas sugriebė mane už pakarpos ir taip drykstelėjo, kad galėjau likti maximum be palto, minimum be apykaklės. Mėnesį nesiskutęs mėgindamas kažką nerišliai suregzti priešais stovėjo poetas Griuvėsis. Negrabiai apsikabinome, nors akimis tebeieškojau savo kurjerės.

Kiek nurimau, išvydęs ją su kita ilgaplauke

100

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BALANDIS 2015

per tris staliukus nuo mūsų: ji parodė, kad viską mato, net pamojavo atgabentu ryšulėliu. Griuvėsis stumtelėjo mane prie galinės baro sienos su minkštasuoliais, kur ant staliuko lėkštėj aušo guliašas ir rasojo nugerto bitburgerio stiklas. „Pamečiau telefoną, bet žinau kur, tuoj grįšiu“, – suvapėjo poetas.

Ką gi, prisėdau, pamojavau atgal tautietėms – jos, regis, niekur neskubėjo, ligi „Flibco“ linijų autobuso į Liuksemburgą dar geras pusvalandukas. Mano kompanionas išsyk pasuko atgal į Frankfurtą, aš tą savaitę atostogavau, tad skubėjimo pavarą buvau išjungęs. Stebėdamas tolstančią Griuvėsio nugarą terminalo žarnoje, irgi užsisakiau alaus, merginoms išsipasakojus savo „paslaptis“ sugebėjau itin diskretiškai atsiimti siuntinuką ir netgi persimesti žodeliu kitu apie bendrus pažįstamus Vilniuje. Lietuva buvo patekusi į karinės retorikos turbulencijos zoną, tad kalba vis nukrypdavo į senolių baimės priepuolius po kiekvieno naujo prezidentės pareiškimo ir stulbinamus kai kurių bičiulių laimėjimus šaudyklose po darbo. „Kas ne šaulys – tas ne vyras“, – juokėsi tautietės. Galėjau tik gūžtelėti pečiais: kažkas tau perpasakoja fantastišką filmą ir tvirtina, kad matė jį tikrovėje. Kol kontempliavau žinias iš pafrontės, pargrįžo Griuvėsis.

Atrodė kaip ką tik iš šiukšlių dėžės išlindęs Užgavėnių personažas – žilė susitaršiusi,

puspaltis aplipęs kažkokiais spalvotais popiergaliais, akys visai kaip tąnakt Stokholme. Staiga prisiminiau, kad jis buvo išėjęs pamesto telefono ieškoti. „Dėl Dievo meilės, drauguži, lygiai po dviejų minučių surink mano numerį“, – sušvokštė ir, it Kristus dulkėse, pakeverzojęs skaičius ant padėkliuko pasileido žarna atgal. Užbėgdamas įvykiams už akių, galiu pasakyti tik tiek: istorija buvo neeilinė. Pavadinkime ją „Skambutis iš šiukšlių konteinerio“. Štai sutrauktinė.

2.

Karmėlavoje tam tikrų reisų „rayano žmonės“ užspendžiami depresyviame akvariume. Jokios priešlėktuvinio manevro laisvės. Statika ir dar kartą statika, pasakojo Griuvėsis. O šiandien palaimingai atvertas buvo ne tik mažasis, bet ir didysis tvartas: barai bareliai, blondinės su šampanu, ligi dailių lėlių sumažėję vaikai, žodžiu tariant, tikra architekto laimė. Tikras Kauno balius! Šioje gyvenimo šventėje atsidūriau patikrinęs minėto akvariumo krautuvėlę „pareigų be“, kur ieškojau naujo „Rīgas Melnais balzams upeņu“ (klasikinį XVIII a.

Rygos farmacininko Abrahamo Kunzės juodojo balzamo receptą latviai modifikavo natūralių juodųjų serbentų sulčių lašais ir imbiero atomais) – palaimingo nektaro,

Aidas Puklevičius

V ladimiro I vanovo nuotr .

Komentaru išlekia, ieškiniu sugrįžta, kas?

Norėčiau būti tikras, kad nė vienas, kuris atsivertė šį puslapį, nėra gyvenime rašęs pikto komentaro interneto portaluose. Kažkodėl norisi tikėti, kad tokių rašeivų skaičius yra be galo menkas. gal šimtas kitas per visą plačią šalį, kurie savo liūdnas dienas leidžia keliaudami iš vienos temos į kitą, išdidžiai pasivadindami tokiais slapyvardžiais kaip „tikras lietuvis“ ir nykiai skalydami senai nusibodusias tiesas, galinčias sudominti tik vienišame asteroide užsibuvusią bakteriją.

Išimtis, žinoma, yra visuomenės nuomonės formuotojai, susirinkę į sporto ir išmaniųjų technologijų puslapius. Ten ir jų skaičius gerokai gausesnis, ir stovyklos visiškai nesutaikomos. Ir apskritai, manau, jie tik tam ir gyvena, kad galėtų iš esmės pasisakyti „Real“ vs „Barcelona“, „Samsung“

102

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BALANDIS 2015

vs „Apple“ ir „Žalgiris“ vs „Lietuvos rytas“ klausimais.

Net nebūčiau rašęs apie tuos senai išblusinėtus dalykus, jeigu ne naujiena, kad Lietuvos muzikos padangę paliekantis Egidijus Dragūnas pagrasino paskutines kelnaites numauti keliasdešimčiai komentatorių, kurie vienaip ar kitaip išsičydijo iš jo muzikinių pasiekimų ir moralinio veido. Kalbama apie tokią garbės ir orumo ieškinių virtinę, kurios pasaulis nematė nuo 2009 m., kai Jonathanas Lee Richesas padavė į teismą Guinnesso rekordų knygą už tai, kad buvo jos paskelbtas labiausiai bylinėtis linkusiu

Žemės gyventoju (beje, tai tikras faktas, jo neišsigalvojau, galite patikrinti).

Nenorėdamas liudyti šios akcijosinstaliacijos, kai keliasdešimt tautiečių viešai nusimauna kelnaites ir jas suvelka įsižeidusiam vokaliniam-instrumentiniam atlikėjui, nutariau paruošti trumpą atmintinę, kuri padės ateityje išvengti tokių nemalonumų.

Juoba kad ir be šito šiurpulingo atvejo socialiniai tinklai tiesiog mirga nuo istorijų, kai kažkas lengva ranka, dar labiau palengvėjusia nuo spiritinių patiekalų, kažkur kažką parašė, o paskui iš ryto niauriai pagiringas ieš-

Jurga Vilpišauskaitė J ur g os V il p i š auskaitės nuotr .

Meksiko gatvės garsai Pesero Iškeliu ranką Meksiko gatvėje ir susistabdau pesero. Tai žalios ir baltos spalvos dviejų durų kampuotas autobusas, jis mažesnis už įprastą ir važiuoja daug greičiau. Įsibėgėju ir įšoku. Važiuojantys sušunka stotelę ir iššoka, todėl daug žmonių „kabo“ palei duris, kurios dažnai būna atidarytos.

Stovintys keleiviai nespėja įsikibti, kai pesero lekia žemaūgio Meksiko gatvėmis, ir skrenda į kitą autobuso galą.

Metro.

104

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BALANDIS 2015

Pesero vairuoja senukai arba paaugliai gausiai žele išteptais plaukais. Kiekvienas pesero dekoruotas pagal jo savininko-vairuotojo skonį. Beveik visuose greituosiuose autobusuose per garsiakalbius plyšoja muzika, yra Gvadalupės Mergelės ir kaukolių atvaizdų.

Klausomės mariačio muzikos. Stotelėje įlipa jaunuolis su gitara. Pasisveikina su pakeleiviais ir pradeda dainuoti dainą apie robotus. Dainuoja, kad žmonės yra robotai, kas

dieną daro tą patį ir net nesusimąsto kodėl.

Dainuoja ilgai, apie įvairias situacijas, kai žmonės jais tampa.

– Ačiū, kad išklausėte. Jei turite pastabų ar nusiskundimų, sakykite, – nusilenkia muzikantas ir perėjęs autobusą išlipa.

Metro Laukiu metro atvirame ore. Gatvėje iš įvairių pusių sklinda didelis šurmulys. Kitoje bėgių pusėje atvažiuoja juodas metro traukinys.

Dantų klinika.

žvilgsnis

Balandį „Islamo valstybės“ bandymai plėstis bus stabdomi griežčiau. „ R euters “ nuotr .

BALANDĮ VERTA ATKREIPTI DĖMESĮ Graikija, Rusija ir „Islamo valstybė“

B

alandis kol kas atrodo nelabai intensyvus mėnuo. Jeigu, žinoma, nebus kokių nors staigmenų.

Na, tarkim, žvilgtelėkime į rinkimų kalendorių – ar mus tikrai domina, kaip jie baigsis Benine, Toge ar Tanzanijoje? Įdomesni galėtų būti nebent Suomijos parlamento (balandžio 19 d.) ar Kazachstano prezidento (balandžio 26 d.) rinkimai. Suomijoje kol kas apklausose pirmauja Centro partija, ji apie 10 procentinių punktų lenkia Socialdemokratų ir Nacionalinės koalicijos partijas. Įdomu gali būti nebet tai, kiek – daugiau ar mažiau – balsų gaus nacionalistinė Suomių partija. 2011 m. ji lenktynes baigė trečia, surinkusi 119 procentų balsų ir gavusi 39 vietas 200 vietų parlamente.

Antruoju – Kazachstano – atveju irgi nelabai yra erdvės kokioms nors giliamintėms įžvalgoms, nes dabartinis prezidentas Nursultanas Nazarbajevas pareiškė vėl sieksiąs būti perrinktas. Šalies prezidento pareigas jis eina nuo 1991 m. gruodžio.

106

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BALANDIS 2015

Tad politinio gyvenimo dėmesio centre ir toliau liks Graikija su savo naująja vyriausybe (po kovą vykusio premjero Alexio Tsipro ir kanclerės Angelos Merkel susitikimo atrodo, kad šiokių tokių teigiamų poslinkių atsirado), Rusija su pradingstančiu ir atsirandančiu prezidentu bei įvairių grupuočių pokiliminėmis kovomis ir „Islamo valstybės“ kovotojų bandymai įsivyrauti Jemene, kur kovo mėnesį Saudo Arabija gana staigiai sureagavo ir šiek tiek pristabdė islamistus.

Naujienos apie Ukrainą šiek tiek slinksis į antrą planą. Žinoma, dar bus parodoma, kaip suimamas koks nors dar vienas aukštas pareigūnas arba kad tebevyksta susišaudymai kur nors prie Donecko, bet sausio įvykių aštrumo veikiausiai neberegėsime. Žvalgydamiesi po pramoginius ar šviečiamuosius balandžio įvykius turime atkreipti dėmesį į Robbie Williamso koncertą Kauno „Žalgirio“ arenoje kaip tik šitomis dienomis. Priminti apie tokio masto žvaigždės koncertą reikia, tik prasmės mažai – bilietai buvo išparduoti jau kovą.

Bet bilietų tikriausiai gausite į 2015 m.

JAV Kino akademijos apdovanojimą, dažniausiai vadinamą „Oskaru“, kaip geriausias filmas gavusio „Žmogaus paukščio“ premjerą. Ji Lietuvoje – balandžio 10-ąją.

Balandžio 9 d. Vilniuje Nacionaliniame dramos teatre vyks paskaitų renginys „TEDx Vilnius“, tik čia, kaip ir į R. Williamso koncertą, pakniopstom nueiti nebepavyks, reikėjo registruotis kovo pradžioje.

Bet bent jau turėkime omenyje, kad toks įdomus ir populiarus renginys mūsų sostinėje vyksta.

O štai į „Verslo žinių“ balandį organizuojamas konferencijas dar galite patekti.

Balandžio 9 d. „Verslo žinios“ su Lietuvos verslo konfederacija ir advokatų kontora SORAINEN rengia konferenciją apie konkurencijos laisvės ribas, priežiūrą ir sankcijų alternatyvas „Konkurencijos laisvės ribos ir priežiūra 2015“. O balandžio 29 d.

– konferencija „LEAN 2015: verslo strategija – efektyvumas“ tiems, kurie domisi savo verslo procesų tobulinimu. Daugiau informacijos galite rasti vz.lt.