2 0 15 Ž I E MA
V Ž P R E N U M E R AT O R I A M S N E M O K A M A I
KAINA 4 90 Eur
Atgal į ateitį su „Tesla“, teroru ir karu
BEDANTĖ REKLAMOS ŠOKO TERAPIJA
A. ABROMAVIČIAUS PARADOKSAS:
UKRAINĄ IŠGELBĖS BRUTALŪS POKYČIAI XXI A. SUPERGALIA – DEVYNDARBYSTĖ
9 771648 63702 6
VERSLAS2016
EFEKTYVUMAS TURI TAPTI VERSLO PAMIŠIMU LIETUVOS VERSLO LYDERIAI
VIRŠŪNĖJE KARALIAUJA OPTIMISTAI
redaktoriaus pratarmė
VERSLO KLASĖ I S S N 1648-6374 ž u r nalas l e idžiamas nuo 2000 metų RE D A K C I J O S A D RE S A S
J. JASINSKIO g. 16A, LT-03163, VILNIUS, LIETUVA TEL. +370 5 252 6302, 252 6300 FAKS. +370 5 252 6313 e l . p. vklas e @v z ini o s . lt LEIDĖJA UAB „VERSLO ŽINIOS“ GE N ER A L I N I S D I RE K TOR I U S
Ugnius Jankauskas
Nr. 12-1
V YR I A U S I A S I S RE D A K TOR I U S
Rolandas Barysas
(154-155) www.vz.lt/versloklase RE D A K TOR I U S
AURELIJUS KATKEVIČIUS Ž UR N A L I S TĖ
AGNĖ KRIŠČIUKAITYTĖ N u o la t iniai a u t o r iai
Regimantas Dima Giedrius Drukteinis Ginta Gaivenytė Vidas Jankauskas Nerius Jasinavičius Gediminas Kulikauskas Leonas Vaitiekus Lenokas Liutauras Leščinskas Erikas Murinas Ernestas Parulskis Mykolas Pleskas Elė Pranaitytė Aidas Puklevičius Rimvydas Ragauskas Tomas Ramanauskas Rolandas Rastauskas Dina Sergijenko Rytas Staselis Vaidotas Šernius Sigita Šimkutė Martynas Tovarovas Andrius Užkalnis Jurga Vilpišauskaitė Giedrius Vilpišauskas Aistė Paulina Virbickaitė Karolis Vyšniauskas Mindaugas Voldemaras Justinas Žilinskas
Aušros barysienė s Nuotr .
sveiki, pirmiausia sveikinu visus su artėjančiomis šventomis kalėdomis ir naujaisiais metais. Nors pažvelgus pro langą ar išėjus į kiemą, dar turbūt nesitiki, kad šventės jau va tuoj, bet jau puošiamos eglutės, prekybos centruose girdite tuos pačius nemarius kūrinius, netrukus pasipils juokeliai apie beždžiones ir galiausiai nė nepastebėsite, kaip įsijungę televizorių vėl žiūrėsite „Vieną namuose“. Kažkada čia jau esu priminęs kinų prakeiksmą „kad tu gyventum permainų laikais“, tačiau vis tiek turiu pakartoti – iš tikrųjų jau kelintus metus gyvename tokius įdomius, kad net nežinau, ko čia šviesaus ir gero palinkėti žurnalo skaitytojams. Vis dėlto turbūt pirmiausia – taikos. Lapkritį karo ir siaubo dvelktelėjimas buvo stiprokas. Tad – taikos, šilumos, ramybės. Ir stiprių nervų. Nors, žinote, pasirodo, ir stiprių nervų, ir sveiko proto, ir optimizmo lietuviams pakanka (nors taip ir neatrodo, jeigu girdi per ausines klausytojų skambučius į kurį nors radiją). Bent jau taip atrodė skaitant šiame VK numeryje įvairių verslo sričių atstovų pamąstymus apie 2016-ųjų perspektyvas. Tiesiog kažkoks optimistų siautėjimas. Tai dar galėjo būti suprantama iki 2008 m. finansų krizės, iki 2014 m. geopolitinių lūžių, tačiau dabar rožinius akinius tikrai giliai paslėpėme stalčiuose.
Ar vis dėlto ne?
A u t o r iai
Truputėlį įtariu, kad ne be pagrindo tas optimizmas. Smūgių per praėjusius keletą metų iš visų pusių ir pačių įvairiausių buvo per akis, mokytis suktis ir stengtis būti lankstiems teko vos ne kiekvieną dieną. Tokios treniruotės šiaip sau nepraeina, vis tiek šiokie tokie įgūdžiai lieka. Ir jeigu nebus karo (o aš labai tikiu, kad šitai civilizacijai jau turėtų užtekti proto nesusinaikinti, tiesa, tikėjimas gali ir išblėsti, kai tokius sakinius renka rašyti kas rudenį), mūsų visų išmoktos pamokos greitai atsipirks. O jeigu dar šiokių tokių pamokų išmoktų ne tik verslas, bet ir kol kas vis dar iki kaulo sustabarėję šalies politikai, pamatytume savo šalyje iš tikrųjų nuostabių dalykų. Ir tik jau nesakykite, kad esu beviltiškas svajoklis. Žodžiu – be abejo, vėl susitiksime po visų didžiųjų švenčių ir vėl turėsime apie ką pasikalbėti. Esu įsitikinęs, kad ne tik apie vieno ar kito lengvai ar smarkiai pačiuožusio diktatoriaus užmačias, bet ir apie daug linksmesnius dalykus. Įsipilkite kokio šilto gėrimo, atsiverskite žurnalą ir skaitykite. Gerų švenčių.
Rūta Balčiūnienė Jovita Budreikienė Paulius Čiulada Gintautas Degutis Timas Harfordas Gintautas Ivanickas Renaldas Jakubauskas Arūnas Milašius Laurynas Mituzas Naglis Navakas Egidijus Papečkys Jaunius Petraitis Adomas Pūras Inga Razmaitė Rima Rutkauskaitė Dalius Simėnas Asta Šerėnaitė F o t o g r afai
Judita Grigelytė Vladimiras Ivanovas D i z ain e r is
Vilmas Narečionis RE K L A M A
Aida Butėnė +370 5 252 6329 PRE N U M ER A Ta
Živilė Gudavičiūtė + 370 5 252 6408 prenumerata@verslozinios.lt K A L BO S RE D A K TORĖ
BERNADETA BUMBLAUSKAITĖ L E I D I N Y J E P A N A U D OTO S A GE N T Ū R Ų
„BLOOMBERG“, „MATTON“, „REUTERS“, „SCANPIX“ NUOTRAUKOS S P A U S TU V Ė
„LIETUVOS RYTO“ SPAUSTUVĖ TIRAŽAS
10 000 egz. K I T A S N U M ER I S PRE N U M ER A TOR I A M S BU S PR I S T A TYT A S I K I
2016 02 05
©
Žurnalas jūsų. Skaitykite. Aurelijus Katkevičius
PLATINTI ŠIO LEIDINIO TEKSTUS IR VAIZDO INFORMACIJĄ GALIMA TIK GAVUS RAŠTIŠKĄ REDAKCIJOS SUTIKIMĄ
2015 ŽIEMA
VERSLO ŽINIOS
VERSLO KLASĖ
13
laisvalaikis
18
20
22
76
žmonės ir įžvalgos
22
18
mėnesio komentaras
18 | Aurelijus Katkevičius:
Rusijos ir NATO kaktomuša
Tokio incidento nebuvo nuo pat NATO įkūrimo.
20 | Laurynas Mituzas: Vaistas Lietuvai – prekybos centras
„Rimi“, „Senukai“, IKEA ir „Lidl“ yra ne prekybos centrai.
14
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS
22 | Ukrainos taisytojas
Aivaras Abromavičius: „Tai darbas, kurio 20 proc. laiko nekenčiu, bet 80 proc. – mėgaujuosi.“
26 | Kai naujovės įtraukia
Simonas Skupas: Daiktų internetas – tai ateitis.
ŽIEMA 2015
2015 ŽIEMA
30 | Durys į elektros importuotojų klubą ES sunkiai sekasi narplioti elektros energijos gamybai skiriamų subsidijų voratinklius.
34 | „Keisti negalima palikti“ – kur dėsime kablelį?
Prieš pradėdamas pokyčius, jų iniciatorius turi įrodyti, kad organizacijos padėtis yra krizinė.
38 | Šoko terapija
Ne visos reklamos sukrečia provokuodamos neigiamas emocijas.
42 | Valstybių ženklodara: kodėl nesiseka Lietuvai
Įvaizdžio karų padarinius kiekvieną dieną kuriame mes patys.
46 | Keli darbai vienu metu: kaip išgyventi XXI amžiuje Kelių užduočių vykdymo vienu metu populiarėjimą skatina technologijos.
72
52 | Didžioji Kinija ir jos kariuomenė, dar nelaimėjusi nė vieno karo
Imponuojantis Kinijos kariuomenės dydis sunkiai suvokiamas europiečio protu.
56
tema
72 | Lipti sienomis – nebūtinai metafora Alpinizmas uždaroje patalpoje vis populiaresnis.
76 | BMW 7: kai brangiausiai kainuoja prestižas
Po 6–7 metų BMW turbūt bus sunku atsiplėšti nuo konkurentų.
80 | Garstyčios: sprogimas burnoje
Gerai garstyčias sumalsite tik prieš tai jas išmirkę.
84 | Muzika: Ji ir vėl tai padarė
Jeigu Adele išleidžia naują albumą, jis nenuvils.
86 | Technika: Genialus belaidis paprastumas Belaidis FM ausinių komplektas – nebrangus ir universalus įrenginys.
88
skiltys
88 | Aidas Puklevičius: Koks planktonas plaukioja biure?
2015-ieji: teroras ir kosmosas
Pažvelkime, ar žmogiškųjų išteklių politikos kaita prisidėjo prie personalo kaitos įmonėje.
90 | Sigita Šimkutė: Neduosiu
Visa liaudies tautosaka sukasi apie antrą galą.
Besibaigiantys metai atnešė ir naujų baimių, ir nuostabių proveržių.
64
visuomenė ir laisvalaikis
64 | Tarp kelnių ir sijono
Ne kartą moterys yra apsimetusios vyrais ir ėjusios kariauti.
68 | Žaidėjų kultūra
Žaidimai – didžiulis verslas, pralenkęs muzikos industriją.
Greičiausiai augusios Lietuvos bendrovės. Verslininkai apie 2016-uosius.
91
2015 ŽIEMA
VERSLO ŽINIOS
VERSLO KLASĖ
15
žmonės
>>
Ukrainos taisytojas „Tai, ką radome atėję į valdžią Ukrainoje, buvo apgailėtina: beveik tuščias valstybės iždas, kuriame tebuvo 100 000 dolerių, dviženkliu procentiniu dydžiu besitraukianti pramonės gamybos apimtis, 14 proc. siekianti mėnesinė infliacija ir kas dieną šokinėjantis grivinos kursas“, – taip apie savo darbo pradžią Ukrainos ministrų kabinete kalba Aivaras Abromavičius, Ukrainos ekonomikos ministras.
P
rie ukrainos ekonominės plėtros ir prekybos ministerijos, kitaip dar vadinamos tiesiog Ekonomikos ministerija, vairo jis stojo 2014-ųjų gruodžio pradžioje ir praėjus lygiai metams sutiko su VK skaitytojais pasidalyti įspūdžiais, ką per tuos metus pavyko nuveikti Ukrainos labui ir ko ne. A. Abromavičius – tikrų tikriausias lietuvis, 1976 m. gimęs Vilniuje. Baigė dabar jau nebeveikiantį tarptautinį Konkordijos universitetą Estijoje, karjeros vandenys jį buvo nuplukdę į tuomečio „Hansabank“ (dabar „Swedbank“) Baltijos šalių padalinį, vėliau – į brokerių bendrovę „Brunswick Emerging Markets“. Abiejose organizacijose buvo atsakingas už prekybą akcijomis. Iki tapdamas Ukrainos ekonomikos ministru, daugiau nei 12 metų dirbo Švedijos investicijų valdymo
22
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS
ŽIEMA 2015
Paulius Čiulada
įmonėje „East Capital“, buvo padalinio Kijive vadovas. Su Ukraina A. Abromavičių sieja ir artimi žmonės – jo žmona Jekaterina yra ukrainietė, gimusi dabar Ukrainos ir Rusijos karo fronto linijoje atsidūrusiame Donecke. „Man rūpi Ukrainos likimas. Esu jos patriotas. Taip pat, kaip ir Lietuvos“, – sako A. Abromavičius.
Nuo Gruzijos iki Lietuvos A. Abromavičius buvo ne vienintelis užsienietis prieš metus patvirtintame Ukrainos ministrų kabinete. Su juo ministrų portfelis buvo patikėtas JAV pilietei Natalijai Jaresko, kuri tapo finansų ministre, sveikatos apsaugos ministru buvo paskirtas Gruzijos pilietis Aleksandras Kvitašvilis.
Šviesi Ukrainos ateitis galima tik su šaknimis išrovus giliai įsišaknijusią korupciją.
žmonės
ma nori likti toje srityje. Tai įtraukia. Verslo požiūriu tai daugiau ar mažiau balansuota sritis, bet kalbame ne apie verslą. Pažiūrėkime į žiniasklaidą – apie kurią dar sritį tiek daug rašo? Akivaizdu, kad tai labai įtraukia, veikia gyvenimo būdą. Tiesiog paskui sunku be to gyventi.
Kai naujovės įtraukia „Samsung“ – antra pasaulio bendrovė pagal inovacijas. Pietų korėjiečiai pagal šį aspektą nuo IBM atsilieka vos keliomis dešimtosiomis procento.
S
amsung“ yra didžiausia išmaniųjų telefonų, atminties modulių, šaldytuvų ir kelių kitų gaminių (pavyzdžiui – laivų) gamintoja pasaulyje. Tai – milžiniška įmonė, apie kurios produktus kalbama kasdien. VK kalbėjosi su „Samsung“ atstovybės Lietuvoje vadovu Simonu Skupu. S. Skupas ganėtinai ilgai dirbo bendrovėje „Nokia“, o 2011 m. perėjo į „Samsung“ barikadų pusę. Dabar jis yra svarbiausias „Samsung“ veidas Lietuvoje. Pradėsiu nuo jūsų praeities. Kas lėmė tai, kad dirbate telekomunikacijų srityje – 11 metų dirbote bendrovėje „Nokia“, o dabar – „Sam-
26
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS
ŽIEMA 2015
Erikas Murinas
sung“. Kodėl pasirinkote būtent šią kryptį? Tai nebuvo visiškai tikslingas pasirinkimas, prie to prisidėjo ir aplinkybės. O kalbant apie „Samsung“, jau tada buvau apsisprendęs, kad tikrai noriu toliau dirbti srityje, kurioje plėtojamos inovacijos, kuri keičia gyvenimo būdą. Tai mane labiausiai intriguoja, kiekvieną kartą pakrauna kūrybines baterijas. Neįsivaizduoju savęs kokioje kitoje srityje. Aš tuo gyvenu. Iš esmės – norėjote būti tarp naujovių? Iš esmės – taip. Prisilietus prie to paprastai sunku atsisakyti. Žinoma, kai kurie pasuka kita kryptimi, bet daugu-
2011 m. interviu sakėte: „Nenorėčiau vertinti jos („Nokios“ – VŽ) vadovo Stepheno Elopo pasisakymų, tačiau norėčiau labai palinkėti, kad „Nokia“ išliktų savimi.“ Dabar, žinia, „Nokia“ kaip išmaniųjų telefonų gamintoja nebeegzistuoja. Bendrovė vis krito, kol galų gale ją įsigijo „Microsoft“. Ką „Nokia“, jūsų manymu, darė ne taip? Nebūtų kultūringa komentuoti konkurentų veiksmus. Galiu pasakyti, ką „Samsung“ daro gerai. „Samsung“ yra ir išliks lyderė, nes tam tikrose srityse veikia tinkamai. Mūsų vadovas Europos forume Monake pasakė palyginimą, atsisukęs į Monako Monte Karlo uostą: „Yra dvi strategijos. Kai vyksta audra, vienos jachtos lieka uoste, nes taip saugiau, o kiti laivai skuba pasigauti tą stip rų vėją, kad kuo toliau nuplauktų.“ Šis palyginimas gana tiksliai apibūdina strategiją, kuria remiasi „Samsung“. Pakalbėkime skaičių kalba – „Samsung“ daugiau nei 70 tūkst. darbuotojų dirba tyrimų ir plėtros srityje. Turime 36 tyrimų ir plėtros centrus. 2014-aisiais investavome apie 40 mln. dolerių per dieną į mokslinius tyrimus ir ateities technologijų plėtrą. 2014 m. buvome antroje vietoje pagal užregistruotų patentų skaičių JAV. Europoje esame pirmoje vietoje – 2541 naujas patentas, užregistruotas Europos patentų tarnyboje. Tai – iškalbingi skaičiai. Daugelis bendrovių gali sakyti, kad „mes labai inovatyvūs, mes inovacijoms skiriame labai daug dėmesio“. Toks yra tradicinis įmonių žodynas, bet faktai akivaizdūs. Mes visada konkuruojame su savo praeitimi, ieškome naujų sričių. Daugybėje sričių „Samsung“ yra lyderė. Be TV, išmaniųjų telefonų, mes esame lyderiai ir šaldytuvų, atminties įrenginių rinkose. Kur
įžvalgos
>> truktūros plėtrą ir užtikrinti šalies verslui ir namų ūkiams prieigą prie galbūt pigiausios elektros energijos regione. To norėjo ir verslas, ir pramonė, ir namų ūkiai.
Gamyba brangiai kainuoja
Durys į elektros importuotojų klubą Politikų sakymus, esą investicijas į elektros energijos gavybos priemones lemia projektų ekonominis patrauklumas, galima praleisti negirdomis. Nes iš tikrųjų daug didesnę reikšmę turi ne projektų verslo plano ekonominiai rodikliai, o subsidijos.
T
RYTAS STASELIS
V ladimi r o I van o v o ( V Ž ) n u o t r .
uo metu, kai ES sunkiai sekasi narplioti elektros energijos gamybai skiriamų subsidijų voratinklius, Lietuva šioje srityje gali tikėtis Briuselio pagyrų už pažangą. Šiemet mūsų Vyriausybė nutarė radikaliai nukirsti iš visuomenės interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) fondo remiamas elektros gamybos kvotas nekonkurencingoms termofikacinėms jėgainėms ir baigti įgyvendinti elektros gamybai skirtų subsidijų mažinimo siekį. Teigiama, kad buvusios konservatorių ir liberalų Vyriausybės sugalvotą ir 2013 m. iki 280 mln. eurų išpūstą VIAP fondą socialdemokratams per trejus metus pavyko užspausti net 49 proc. ir taip sumažinti elektros kainas vartotojams 17,6 procento.
30
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS
ŽIEMA 2015
Šį rodiklį socialdemokratų vadovaujamos koalicijos partijos galės teisėtai įsirašyti į ketverių metų Seimo kadencijos pasiekimų sąrašą. Ir, ko gero, tai bus tiesa, nes naudos įverčius Lietuvoje iki šiol buvo įprasta skaičiuoti matematiniais modeliais. VK apklausti sektoriaus dalyviai vienu balsu sutaria, kad kitąmet, pradėjus veikti elektros jungčiai su Švedija, Lietuvoje suvartotos elektros energijos importo dalis turėtų viršyti 80 proc., arba 8 teravatvalandes (TWh). Lietuvos vandens ir vėjo jėgainės, „Fortum“ kogeneracinė elektrinė Klaipėdoje pagamins iki 2 TWh. Šie rodikliai, ekspertų požiūriu, nei geri, nei blogi. Jie tiesiog atspindi nuo 2012 m. vykdytos politikos padarinius: atsisakyti nepelningos gamybos, investuoti į infras-
Aplink Baltijos jūrą labai aiškiai formuojasi dvi skirtingą energetikos politiką įgyvendinančių šalių grupės. Pirmoji – tokių kaip Lietuva, palengva atsisakančių nekonkurencingos elektros gamybos ir pasikliaujančių importo pasiūla. Antroji – tų, kurios elektros energijos gamybą vertina kaip svarbią eksporto sritį. Pirmojoje grupėje, be Lietuvos, dar yra Latvija, kuri pernai importavo daugiau nei trečdalį suvartotos elektros, Suomija, Danija ir Lenkija. Nesunku nuspėti, kad Suomija, po kelerių metų vargais negalais paleidusi dabar statomus branduolinius reaktorius, greičiausiai prisijungs prie elektros gamintojų ir eksportuotojų klubo. O šiandien jame – Norvegija, Švedija, Vokietija, Rusija ir Estija. Artimiausius penkerius metus Lietuva elektros energiją pirks iš šių valstybių. Todėl mūsų politikai ir verslininkai turėtų pratintis kliautis platesniu geografiniu masteliu ir įdėmiai stebėti šiose valstybėse priimamus politinius sprendimus. Tai neišvengiama nuo energijos importo priklausančios šalies mokama kaina. Sektina informacija – ne tik žinios apie naujai statomas ir uždaromas senesnes elektrines. Daug painesnis klausimas – subsidijos. Šiose valstybėse pagamintos ir eksportuojamos elektros kaina priklauso nuo to, kokią paramą skiria elektrą gaminančių šalių vyriausybės, kad jėgainėse pagaminta elektros energija būtų konkurencinga rinkoje.
Kaina – 700 intervencijų Tokia yra ilgalaikės ES subsidijų politikos grimasa: be subsidijų (paramos investicijoms arba vėliau užtikrinant pagamintos elektros energijos supirkimo kainas) šiandien ES neapsimoka statyti jokių elektros gamybos priemonių. Kai Lietuvos politikai prabyla apie tai, kad Visagino atominės elektrinės projektas „yra ekonomiškai nepatrauklus“, jie retai priduria, kad nepatrauklios šiais laikais Europoje yra investicijos į visų rūšių – konvencinį, atsinaujinančių išteklių – kurą naudojančias elektrines.
įžvalgos
„Keisti negalima palikti“ – kur dėsime kablelį?
pokytis sukuria nesaugumo jausmą. V ladimi r o I van o v o ( V Ž ) n u o t r .
Kartą gyveno grupė jaunų politikų. Jie ilgai buvo didžiųjų politikos veikėjų šešėlyje ir sugebėjo išvengti daugelio politikų klaidų ir dėmių. Tačiau per vienus rinkimus jie gavo nemažai rinkėjų balsų, o su jais – ir galimybę šiek tiek pasirodyti, nors ir ne visai savarankiškai, bet kartu su didžiaisiais dalyviais.
P
olitinė ir ekonominė padėtis tuo metu buvo tokia, kad reikėjo daryti didelius (ir labai nepopuliarius) pokyčius, kurie sulaukė rinkėjų nepasitenkinimo. Ta grupė jaunų politikų irgi vykdė permainas, tačiau jiems patikėta dalis nebuvo itin matoma rinkėjams, todėl ir nebuvo pernelyg kritikuojama. Vis dėlto pokyčiai davė teigiamų rezultatų. Ir be reikšmingų neigiamų atsiliepimų, nes visą nepasitenkinimą rinkėjai nukreipė į didžiuosius politikus. Kadangi politikai buvo jauni, jie gana sėk mingai išnaudojo šiuolaikines komunikacijos priemones (internetą) savo veiklai ir rezultatams populiarinti. Populiarumas augo, gausėjo sekėjų būrys. Ir vieną gražią dieną ši grupė jau ne visai jaunų politikų tapo
34
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS
ŽIEMA 2015
NERIUS JASINAVIČIUS
V ladimi r o I van ovo ( V Ž ) n u ot r .
nebe epizodiniu, o vienu pagrindinių politikos spektaklio veikėjų. Augant populiarumui, augo ir politinės ambicijos. Vieną naktį, suskaičiavus rinkėjų balsus, ta politikų grupė gavo labai matomą politinį postą. Tas postas nėra itin reikšmingas politiniame gyvenime, tai nėra politinių ambicijų viršūnė, tačiau yra stebimas visų esamų ir potencialių palaikytojų. Nors esminis rinkėjų lūkestis, kurį skatindama ši politikų grupė ir gavo tuos balsus, – pokyčiai, palaikytojai ir stebėtojai juos įsivaizduoja skirtingai. Nepamirškime, kad dauguma žmonių laukdami pokyčių tikisi, jog tai kiti aplinkui pasikeis, o jiems to daryti nereikės. Todėl kai tik prasidėjo permainos, dalis rinkėjų, kuriems teko keistis, ėmė reikšti nepasitenkinimą. Kiti stebėtojai, kurių tie pokyčiai nepalietė, pra-
Žmonės nemėgsta pokyčių atnešamos nežinomybės ir neapibrėžtumo.
įžvalgos
Šoko terapija Reklaminiame plakate stovi du vaikai: žemesnysis berniukas rankose laiko „Kinder Surprise“ šokoladinį kiaušinį, o šviesiaplaukė mergaitė – kone berniuko ūgio automatinį šautuvą. „Vieno šių vaikų rankose – daiktas, kuris Amerikoje yra uždraustas. Spėkite, kuris“, – skelbia ne pelno organizacijos „Moms Demand Action“ plakato antraštė.
J
eigu vis dar spėliojate, saldumynai su viduje paslėptais žaisliukais JAV buvo uždrausti dar 1938 m., o vieno tokio šokoladinio kiaušinio kontrabanda jums gali uždirbti iki 2500 dolerių baudą. Teisėsaugos dėmesio sulauksite ir draugus amerikiečius nusprendę pavaišinti absentu ar nepasterizuotu pienu, nors ginklą ir reikalingos amunicijos parduotuvėje galite įsigyti per penkias minutes. Nežinia, kas šokiruoja labiau – minėtoji „Moms Demand Action“ organizacijos reklama ar ginklų įsigijimą JAV reguliuojantys įstatymai. Visgi apskritai šokiruojančios reklamos nėra retas reiškinys. Kaip kitaip į save atkreipti dėmenį, kai vartotojų akys per dieną užkliūva už 362 reklamų, iš kurių, JAV rinkodaros tyrimų ir medijų strategijų planavimo
38
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS
ŽIEMA 2015
Agnė Kriščiukaitytė
bendrovės „SJ Insights“ duomenimis, pastebime 153, atsimename 86 ir tik 12 palieka mums ilgesnį įspūdį?
Provokatorė iš Italijos XX a. pradžioje netrūko reklamų, kuriose vaikai nuo dantų skausmo siūlo išbandyti kokaino lašus ar išmuilintas juodaodis berniukas nuprausiamas taip kruopščiai, kad tampa baltaodis. Palyginti neseniai gydytojai siūlė be baimės traukti „Camel“ cigaretes, o neskanios kavos nupirkusią žmoną pamokyti išperiant jai kailį. Tačiau tokios reklamos iš esmės kurtos ne siekiant sukrėsti, o tiesiog atspindėjo tų laikų kasdienybę. Šiuolaikinių šokiruojančių reklamų virtuoze ir pradininke dažniausiai laikoma Italijos drabužių gamintoja „United Colors of Benetton“. 1982 m. su foto-
Pasaulinę veganų dieną „PETA“ savanoriai paminėjo nuogi sugulę Trafalgaro aikštėje Londone ir apsišlakstę kraują vaizduojančiu skysčiu. Pa u l o H ack e t t o ( „ R e u t e r s “ / „ S can p i x “ ) n u o t r .
Šiuolaikinė visuomenė, ypač jaunimas, visai kitaip suvokia, kas yra rizika.
įžvalgos
Valstybių ženklodara:
kodėl nesiseka Lietuvai
Vakariečių pašaipos nepatiko Kazachstanui, bet pasaulis vis tiek šią šalį minės kaip Borato gimtinę. „Reuters“ nuotr.
Maždaug tuo metu, kai Francis Fukuyama prabilo apie pasaulio istorijos pabaigą, kurioje triumfuoja taiki demokratija ir kapitalizmas, pagreitį įgavo naujas pasaulinis karas. Švelnesnis už civilizacijų konfliktą ar pagirias didžiojoje Rusijoje. Bet karas.
J
o kibirkštys įsižiebė ten, kur vietoj realistinės valstybių geopolitikos imta cituoti Jeaną Baudrillard’ą ir suabejota objektyvaus pasaulio viršenybe prieš jo interpretacijas žmonių vaizduotėje. Globalizacija išmušė iš valstybių jų piliečių ir išteklių kontrolės monopolį, pavertė jas tiesioginėmis konkurentėmis kovoje dėl kapitalo. Grumtynėse kasmet paaiškėja, kokiomis dalimis išparceliuojamas beveik 80 trln. JAV dolerių vertės bendrasis pasaulinis produktas, kaip nusėda trilijoninės užsienio investicijos ir kur savo pinigus kasmet išleidžia daugiau kaip milijardas pasaulio turistų. Daug kas priklauso nuo objektyvių veiksnių: valstybių geografijos, demografijos, karinės galios. Tačiau ypatingas vaidmuo švelniajame kare tenka įvaizdžiui – prasmių ir asociacijų pasauliui, kuris, ištarus valstybės pava-
42
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS
ŽIEMA 2015
Adomas Pūras Jaunius Petraitis
dinimą, nušvinta gamintojų, vartotojų, investuotojų, turistų (jei norite – ir pabėgėlių) akyse. Tokių įvaizdžio karų padarinius kiekvieną dieną kuriame mes patys. Už šveicarišką laikrodį mokame iki šimto kartų daugiau nei už lenkišką. Buitinės technikos skyriuje tebeieškome vokiškos kokybės. Lietuvos maisto gamintojus verčiame meluoti apie itališkus gamybos receptus. Tenerifės atostogų saulė atrodo vertingesnė nei „viskas įskaičiuota“ saulėtekiai Bulgarijoje. Šaipomės iš Made in China. O „Apple“ šią problemą meistriškai išsprendžia, patrigubindama Kinijoje surinktų „iPadų“ kainą Kalifornijoje kuriamu dizainu. Nieko baisaus. Amžiuje, kuriame svarbiausių įvykių tėkmę kontroliuoja vartotojas, viskas, net ir valstybės, tampa prekės ženklais.
Esame „no name“, dėl to esame labiau motyvuoti siekti tikslo.
įžvalgos
Keli darbai vienu metu:
kaip išgyventi XXI amžiuje
Davidas Allenas, knygos „Kaip viską padaryti“ autorius, teigia, kad pasakymas „prie šito dar grįšime“ smegenyse atveria ciklą. „ Wiki p e di o s “ nuotr.
Šiuolaikinis gyvenimas verčia vienu metu daryti daugybę darbų, bet ar mes tai pajėgiame? Ir ar turėtume?
P
amirškite gebėjimą būti nematomam arba skraidyti – supergalia, kurios visi trokštame, yra gebėjimas vienu metu daryti kelis darbus (angl. multitasking). Vis dėlto, kitaip nei kitos supergalios, gebėjimas daryti kelis darbus vienu metu šiandien jau tapo būtinu reikalavimu, norint įsidarbinti. Kai kurie mūsų turime kompiuterius su keliais ekranais, kad prekiaudami kiaulienos šonine ir šaldytomis apelsinų sultimis galėtume „Twitter“ rašinėti žinutes. Kiti tuo pačiu metu skaito „Kindle“ skaityklėje, baksnoja išmanųjį telefoną ir dirsčioja į televizorių, kurio apačioje slenka dvi subtitrų eilutės. Mums nieko nereiškia nusiųsti laišką elektroniniu paštu kolegai ir pasiūlyti trumpą kavos pertraukėlę, nes galime jaustis tikri, kad laiškas bus perskaitytas per kelias minutes.
46
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS
ŽIEMA 2015
Timas Harfordas
Toks jau tas šiuolaikinis pasaulis. Daryti kelis darbus vienu metu – tai tas pats, kas mokėti skaityti arba sudėti skaičius. Šis įgūdis toks esminis, kad vertinamas kaip savaime suprantamas. Dirbti vienu metu vieną darbą skirta tik nevykėliams: prisiminkite, kaip Lyndonas Johnsonas atsiliepė apie Geraldą Fordą (tiesa, jo žodžiai cenzūruojant dažnai iškerpami): „Jis negali vienu metu persti ir kramtyti gumos.“ Kelių užduočių vykdymo vienu metu populiarėjimą, žinoma, skatina technologijos, taip pat socialiniai pokyčiai. Vyrai ir žmonos nebeatlieka išskirtinių duonpelnio ir namų šeimininkės vaidmenų; dabar abiem tenka daryti ir viena, ir kita. Darbas ir malonumas susilieja. Dešimtą ryto draugai gali pasiekti jus darbiniu elektroniniu paštu, o bosas – pa-
Dirbti vienu metu vieną darbą skirta tik nevykėliams.
kaip išgyventi XXI amžiuje
riuo skatinama palaikyti idėją vienu metu daryti tik vieną darbą, buvo įkeltas į „Kick starter“ sutelktinio finansavimo (angl. crowdfunding) svetainę 2014 m. gruodį. Už 499 JAV dolerius – gerokai daugiau, negu kainuoja daugiafunkcis nešiojamasis skreitinukas, – „Hemingwrite“ kompiuteris žadėjo patogią klaviatūrą, nedidelį „e-ink“ ekraną ir automatinį atsarginių kopijų saugojimą debesijos duomenų bazėse. Su „Hemingwrite“ negali parašyti laiško elektroniniu paštu. Negali dykinėti po „YouTube“ ar paskaityti žinių. Galima tik spausdinti. „Hemingwrite“ kampanija surinko per trečdalį milijono dolerių. „Hemingwrite“ (dabar pervadintas „Freewrite“ prekės ženklu) atspindi vis populiarėjantį atsaką į multitaskingo (kelių darbų darymo vienu metu) problemą – susilaikymą. Jau sukurtos tokios programos kaip „Freedom“ ir „Self-Control“, kurios nustatytam laikui išjungia naršyklę. Populiarioje žiniaraščių platformoje „WordPress“ siūlomas „rašymas be trukdžių“. „Villa Stéphanie“, viešbutis Baden Badene, siūlo „visišką prabangą“ – šalia lovos įtaisytą jungiklį, kuriuo aktyvuojamas belaidžio ryšio blokatorius, išjungiantis internetą ir visas jo pagundas. Mūšio linijos nubrėžtos. Vienoje pusėje – šiuolaikinės darbo vietos kultūra, kai reikalaujama visada būti pasiruošusiam leisti kitiems sutrukdyti, o kitoje – atsisakėliai, vienos užduoties darymo vienu metu šalininkai, kurie primygtinai tvirtina, kad darantys iškart kelis darbus gyvena iliuzija ir kad susikaupimas būtinas. Kurie teisūs?
„Pažinimo kaina“ skambinti mobiliuoju dešimtą vakaro. Galite susipirkti produktus visai savaitei neatsitraukdami nuo rašomojo stalo, o darbo reikalą sutvarkyti eilutėje prekybos centre. Daugeliu atvejų tai gerai – kaip nuostabu galėti ką nors nuveikti per tą laiką, kuris kadaise būtų buvęs praleistas veltui! Kokia žavi visa ši įvairovė! Mums nebereikia gyventi monotoniškame teiloristiniame pasaulyje, kur turėtume uoliai vykdyti pasikartojančias užduotis, kol išsikraustytume iš proto. Ir vis dėlto pradedame suprasti, kad gyvenimas, kuriame vienu metu darome kelis darbus, turi ne tik pranašumų, bet ir trūkumų. Darbų, kuriuos vienu metu dirbame, gausa tiesiog pribloškia, kaip ir jausmas, kad visada gyvename tarsi budėjimo režimu.
Be to, nervinamės dėl nesveiko savo vaikų apetito vienu metu daryti viską: vartant namų darbus plepėti per „WhatsApp“, klausytis muzikos ir žiūrėti „Sostų karus“. (JAV darbo statistikos biuro atstovės Sabrinos Pabilonios neseniai atlikto tyrimo duomenimis, daugiau negu pusę laiko, kurį vidurinės mokyklos mokiniai ruošia namų darbus, jie taip pat klausosi muzikos, žiūri televizorių arba užsiima kita veikla. Toji tendencija auga.) Ar jie iš tiesų gali iš karto susitvarkyti su visa gaunama informacija? Jiems atrodo, kad taip, nors įvairūs tyrimai rodo priešingai. Ir taip prasidėjo priešiška reakcija į kelių darbų darymą vienu metu – savotiška luditinė savigalbos kampanija. Skelbimas, ku-
Yra daugybė įrodymų, patvirtinančių teiginį, kad vienu metu turėtume sutelkti dėmesį tik į vieną dalyką. Panagrinėkime tyrimą, kuriam vadovavo Jutos universiteto psichologas Davidas Strayeris. 2006-aisiais jis su kolegomis itin didelio patikimumo simuliatoriumi palygino mobiliuoju telefonu plepančių ir iki JAV teisiškai leidžiamos ribos apgirtusių vairuotojų vairavimą. Telefonu kalbantys vairuotojai nebuvo tokie agresyvūs ir linkę rizikuoti kaip išgėrusieji, bet ir jie vairavo savotiškai nesaugiai: gerokai lėčiau reagavo į įvykius už automobilio ir nepastebėjo daugelio vaizdinių užuominų. Liūdnai pagarsėjusi D. Strayerio išvada: vairuoti naudojantis mobiliuoju telefonu taip pat pavojinga kaip išgėrus.
2015 ŽIEMA
VERSLO ŽINIOS
VERSLO KLASĖ
47
įžvalgos
Didžioji Kinija ir jos kariuomenė, dar nelaimėjusi nė vieno karo
kinija irgi nori tapti pasaulio policininke. „Reuters“ nuotr.
Seni anekdotai apie kinų puolimą nedidelėmis grupelėmis po 3 milijonus nelabai juokingi, bet imponuojantis Kinijos kariuomenės dydis sunkiai suvokiamas europiečio protu.
T
ačiau tai yra ir viena didžiausių problemų – karius reikia aprengti, apgyvendinti, pamaitinti, apginkluoti ir užtikrinti nenutrūkstamą jų parengimo procesą. Didelei armijai visko reikia daug: ryžių, konservų, batų, kepurių, degalų ir ginklų. Komunistinė Kinija visą laiką išlaikė didelį skaičių karinių dalinių. Tiek daug, kad po didžiojo 1959–1961 m. bado, nusinešusio nuo 15 (oficialiais duomenimis) iki 45 (didžiausias matytas skaičius) milijonų gyvybių, ėmė ir pritrūko... kareivių. Ir toks trūkumas kamavo dar devintajame dešimtmetyje, todėl oficialiai buvo sumažinti pėstininkų dalinius sudarantys padaliniai. Kitas generolų galvos skausmas buvo ginklai – karo pramonė gamino tiek skirtingų modelių prastos kokybės sovietinių ir amerikietiškų ginklų kopijų, kad kažkada
52
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS
ŽIEMA 2015
Egidijus Papečkys
sėdęs jų visų surašyti vos neapsiverkiau iš nevilties. O kur dar ne mažiau margi pačių kinų ginklų likučiai ir japoniški trofėjai! Ypač bloga padėtis buvo su šarvuotąja technika ir prieštankinėmis priemonėmis. Išgyventi sunkumus padėjo kultūros revoliucija, iškėlusi žmogų aukščiau technikos ir sukūrusi nuosavą pragarą žemėje nepatenkintiems. Geležinė Komunistų partijos ranka padėjo sparčiai plėtoti karo pramonę ir gaminti įspūdingus kiekius ginklų. Visgi net ir šiandien ginkluotėje neįprastai daug skirtingų to paties tipo ginklų. Daug skirtingų modelių automatinių šautuvų, pabūklų, šarvuočių ir tankų. Ir gerokai mažiau tipų lėktuvų. Kaip ir kiekvienas totalitarinis režimas, Kinija pati sau kūrė priešus. Kadangi nekenčia-
Kaip ir kiekvienas totalitarinis režimas, Kinija pati sau kūrė priešus.
Aurelijus Katkevičius
tema
2015-IEJI:
TERORAS IR KOSMOSAS Kai panašią 2014-ųjų įvykių ir tendencijų apžvalgą rašiau pernai, raktinius, pamatinius žodžius įvardijau tokius: karas, kosmosas, Vokietija.
56
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS
ŽIEMA 2015
Žodis „teroras“ 2015 m. pasaulyje skambėjo garsiau. „TT N e w s A g e nc y “ n u o t r .
visuomenė
>>
Tarp kelnių ir sijono Kai 1865 m. mirė britų gydytojas Jamesas Barry, kambarinė, perrengdama jo kūną laidotuvėms, nustėro – pasirodo, gydytojas buvo moteris.
1.
Madam de Beaumont kaunasi su kavalieriumi de Saint George’u. „ Wiki p e di o s “ nuotr.
2.
Hannah Snell įstojo į Johno Guise’o šeštąjį pėstininkų pulką. „ Wiki p e di o s “ n u o t r .
3.
Nadežda Durova į kariuomenę pabėgo nuo vyro – pas meilužį. „ Wiki p e di o s “ n u o t r .
K
albos pasklido, tačiau britų armija įslaptino visus įrašus apie tai šimtui metų. Visgi J. Barry buvo įžymybė, vyriausiasis ligonių inspektorius, pirmasis Afrikoje atliko Cezario pjūvį, po kurio išgyveno ir motina, ir kūdikis. Istorijoje žinoma nemažai atvejų, kai savanoriškai ar aplinkybių prispirti žmonės slėpdavo savo lytį. Kai kuriems sekėsi tai daryti gana ilgai. Tokie žmonės melavo nemenką savo gyvenimo dalį, tad į jų gyvenimo faktus reikia žiūrėti atsargiai. Tačiau kokie spalvingi tie gyvenimai!
Motušė Ross Christian Cavanagh (Kit Cavanagh) gimė 1667 m. Dubline, aludario šeimoje. Regis, niekuo itin nesiskyrė nuo kitų airių mergi-
64
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS
ŽIEMA 2015
Gintautas K. Ivanickas
ASMENINIO ARCHY VO nuotr.
nų. Ištekėjo už Richardo Welsho, po tetos mirties paveldėjo smuklę, kurioje sykiu su vyru ir tvarkėsi. Pagimdė du vaikus ir jau laukėsi trečiojo, kai 1691 m. sutuoktinis staiga pradingo. Tik po kurio laiko moteriškė sulaukė jo laiško. Pasirodo, vyrukas užsiverbavo į armiją ir kovoja Olandijoje. Tad žmonelė, nusprendusi trūks plyš jį susirasti, paliko vaikus savo motinai, nusirėžė kasas, užsivilko kelnes ir... pasivadinusi Christopheriu Welshu įstojo į armiją. Christian buvo dusyk sužeista, Ladeno mūšyje pateko į prancūzų nelaisvę. 1694 m. prancūzams ir anglams apsikeitus belaisviais, grįžo į britų armiją. Dabar jau neišsiaiškinsime, kaip buvo iš tikrųjų – ar Christian susižavėjo kareivišku gyvenimu, ar tiesiog labai stengėsi neišsiduoti,
Istorijoje žinoma nemažai atvejų, kai žmonės slėpdavo savo lytį.
visuomenė
Žaidėjų kultūra Daug kritikos sulaukiantys vaizdo žaidimai nėra tik sėdėjimas prie kompiuterio, apsikrovus bulvių traškučiais ir saldžiaisiais gėrimais. Tai didžiulė kūrybinė industrija, vienijanti bendruomenę, kuri žaidimuose ieško ne tik pramogos, bet ir saviraiškos.
Ž VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS
I li u s t r acija i š žaidim o „ S avi o r X “
Martynas Tovarovas
aidžiantys kompiuteriu neretai turi teisintis, kodėl tai daro. Jeigu tau 30 metų ir pasakysi: man smagu, taip atsipalaiduoju, – lauk moralo, esą laikas suaugti ir pradėti žiūrėti į gyvenimą rimtai. Paaugliams tai lengviau atleidžiama, tačiau tikrai kas nors pasiūlys geriau paskaityti knygą ar pasakys, kad esi priklausomybę turintis nevykėlis. Didelis būrys tokių „nevykėlių“ spalio pabaigoje rinkosi į vaizdo žaidimų kultūros parodą „Gameon“. Tai pirmas tokio pobūdžio renginys Baltijos šalyse, kurio tikslas – suburti po vienu stogu žaidėjų ir kūrėjų bendruomenę. „Siemens“ arena – sausakimša. Kuo ilgiau vaikštai, tuo daugiau žmonių. Viduje tvyro jauki tamsa, prieblandą skrodžia įvairių spalvų šviesos, žybsintys ir įvairius garsus skleidžiantys kompiuteriai – žavus technologinis,
68
Žaidimų kūrimas yra verslas, senokai pralenkęs muzikos industriją.
ŽIEMA 2015
Tai yra kūrybinė industrija, tai – mūsų kultūros dalis.
laisvalaikis
>>
Lipti sienomis – nebūtinai metafora
Ir paprastas kamavimasis su kibiais yra žavus. H e r ka u s M ila š e vi č ia u s nuotr.
Du iš pažiūros suaugę vyrai stovėjo ir susimąstę stebeilijo į keistos formos atsikišimą, prisuktą per gerus trejetą metrų prie sienos. Vadino jį straubliuku, nors panašesnis jis į dugnu prie sienos prisuktą sukiužusį storą molinį indą.
I
Leonas Vaitiekus Lenokas
r svarstė, kaip čia patogiau už jo užsikabinus. Vienas pašnekovų buvo įsitikinęs, kad į jį reikia kišti kulną, kitas įspėjo, jog nederėtų mėginti už jo užkišti pėdos. Siena, prie kurios jie stovėjo, buvo skirta boulderingui – alpinizmui be virvių. Ji atrodė kaip peraugusių kriauklyčių bei akmenukų kolekcija, susukta ant kelių skirtingo statumo sienų, ir gerai prisimerkus šiek tiek priminė socialdemokratišką pirties mozaiką. Kibiai – taip vadinami objektai, už kurių kabinasi kopėjas, – turi įvairių žargoninių pavadinimų, tačiau patikinu – pradžioje jūs labiausiai mėgsite tuos, kuriuos jie vadina rankenomis. Aplink sienas sukiojosi keliolika žmonių, dalis jų įdėmiai žiūrėjo tai į popieriaus lapus, tai į sieną, prie kurios stovėjo. Galvoje dėliojosi trasas – kibių serijas, už kurių bus leidžiama lai-
72
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS
ŽIEMA 2015
kytis lipant. Įvairaus sudėtingumo trasos turi startą – vieną kibį, už kurio būtina laikytis abiem rankomis ir „užfiksuoti poziciją“. Tai reiškia – pasikabinti ir palaukti teisėjo ženklo (varžybose), kad galima pradėti įveikti trasą.
Laipiojimas be virvių Nesvarbu, ar savo užsiėmimą vadinsite boulderingu, ar alpinizmu, ko gero, pradėsite nuo tokios ar panašios sienos. Tai yra vietos, kur treniruojasi ir tie, kurie ruošiasi kopti į kalnus, ir tie, kurie varžysis su kitais sportininkais ant tokios pat dirbtinės sienos. Varžybos gali vykti ir lauke, bet, žinia, mūsų kraštovaizdis nėra pats palankiausias ieškantiems kalnų, uolų ir riedulių. Lygiai taip pat ant tokios sienos rasite ir mėgėjų, atėjusių pakopinėti savo malonumui.
Ar savo užsiėmimą vadinsite boulderingu, ar alpinizmu, ko gero, pradėsite nuo tokios ar panašios sienos.
laisvalaikis
BMW 7: kai brangiausiai kainuoja prestižas
inf. Kai kurie techniniai BMW 7 duomenys
Kai kurių automobilių apžiūra prasideda nuo galinės sėdynės, nes būtent ten sėdi jų savininkas. Vienas tokių – BMW 7. 7 serija bus leidžiama įprasto dydžio, turinti didesnį atstumą tarp ašių ir su hibridine pavara.
Ilgis (mm) – 5098 Plotis (mm) – 1902 Aukštis (mm) – 1467 Svoris (kg) – 1895 Variklis (l, kW / AG) – 3, 195 / 265 Sukimo momentas (Nm) – 620 Pagreitėjimas iki 100 km/val. (sek.) – 5,8 Maksimalus greitis (km/val.) – 250 Bazinė kaina (Eur) – 96 590
Š A LT I N I S : G A M I N TO J O D UO M E N Y S
Gamin t o j o n u o t r .
K
ai maždaug prieš metus pasklido nuotraukos, kaip galbūt atrodys 7 serijos BMW, automobilininkų bendruomenę apėmė lengvas šokas. Atrodė, kad BMW kuria tikrą stebuklą su ratais – gausų inovacijų sąrašą papildė ir stipriai pasikeitęs modelio eksterjeras. Tiesa, kompiuterinių piešinių autentiškumu netrukus buvo suabejota, vėliau atsirado daugiau spėlionių, kaip atrodys BMW gamos viršūnė. Kai gamintojas pristatė 7 serijos modelį, atodūsis, kurį išleido naujovių pasiilgę vairuotojai, matyt, buvo girdimas Mėnulyje. „Kur žadėtas įspūdingas dizainas?“ – klausė vieni. „Raskite bent kelis skirtumus“, – rodydami visos BMW gamos modelių nuotraukas pabrėžė kiti. Savaime aišku, buvo ir tokių, kuriems santūrus BMW tradicinius bruožus iš-
76
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS
ŽIEMA 2015
DINA SERGIJENKO
j u di t o s g r i g e ly t ė s ( V Ž ) N UOTR .
laikęs dizainas kėlė vien teigiamas emocijas. „Ačiū Dievui“, – dūsavo jie, džiaugdamiesi, kad neteks taikstytis su kokiu nors ekscentrišku modeliu, primenančiu elektrinį „BMW i3“. Pastarasis, nors tėra nekaltas mažylis, vis dar sulaukia kritikos dėl esą „nebe BMW“ išvaizdos. Didžiausias BMW sedanas atrodo santūriai. Dizaineriai pasistengė jam suteikti visus naujausiems BMW būdingus bruožus, tačiau iš 7 serijos linijų dingo agresija. Sedanas atrodo lyg solidus verslininkas, tad kaip niekada anksčiau 7 serijai tinka apibūdinimas „prestižinis automobilis“. Šitaip jį vertina ir turintys tokį modelį garaže. Pavyzdžiui, statybų bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis, kasdien vairuojantis elektrinį „BMW i3“, pasakoja, kad savo 7 serijos sedanu leidžiasi į ke-
Koncernui teks pakilti į kosmoso aukštumas, kad atsiplėštų nuo prilipusių konkurentų.
laisvalaikis
Garstyčios: sprogimas burnoje
Tarpukario laikų kulinarijos knygos labai aiškiai nurodo prieš malant išmirkyti garstyčias vandenyje. „ M at t o n “ n u o t r .
Nesvarbu, mums tai patinka ar ne, gamtoje dėsniai visada gana tiesmukiški: išliks tik tas, kuris stipriausias ir geriausiai prisitaikęs. Gyvūnų pasaulyje tai išreiškia dvi taisyklės: a) suėsk kitą, ir b) būk gana stiprus, padengtas šarvais ir dygliais arba bent jau labai greitas, kad tavęs neėstų kiti.
O
ką daryti augalams? Jie neturi raumenų ir negali judėti. Jie negali drykstelti nagais agresyviai nusiteikusiam užpuolikui. Net ir jų šarvai iš celiuliozės dažnai būna alkanų užpuolikų nesunkiai įveikiami. Kaip jiems išlikti bent iki tol, kol suspės susilaukti palikuonių? Augalams į pagalbą ateina chemija. Per evoliuciją jie išmoko pasigaminti pačių įvairiausių cheminių medžiagų, skirtų bendrauti su aplinkiniu pasauliu. Kai kurios jų skirtos prisivilioti vabzdžiams, kurie apdulkins žiedus, arba gyvūnams, kurie, suėdę vaisius, išnešios sėklas po gana platų arealą. Tai ir saldi gliukozė bei sacharozė, kurių pilni prisirpę vaisiai, tai ir visa galybė vilioti skirtų aromatinių medžiagų. Kita grupė cheminių junginių – tai augalų ginklai. Abrikosų ir obuolių sėklytėse
80
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS
ŽIEMA 2015
GIEDRIUS VILPIŠAUSKAS
yra cianidų, nuo kurių gyvūnas, sugalvojęs jas valgyti dideliais kiekiais, greitai pakratys kanopas. Aitriosiose paprikose yra kapsicino, medžiagos, kuri žinduolių skonio receptorius perkrauna taip stipriai, kad šie ima siųsti smegenims signalus: gelbėkite, degame! Dar kiti valgomi išskiria dujas, kurios atbaido ar net nugalabija didžiąją dalį vabzdžių, o gyvūnams užgniaužia kvapą, priverčia juos skubiai augalą išspjauti ir pasiieškoti ko nors paprastesnio. Garstyčios priklauso trečiųjų grupei. Jų sėklos daugiau ar mažiau beskonės. Tačiau jeigu jas sutraiškysi ir sudrėkinsi, mirozinazė, aktyvus fermentas, esantis sėklų viduje, ims gaminti stipraus kvapo dujas. Šios dujos gana efektyviai atbaido vabzdžius, nusprendusius paskanauti garstyčių sėklų, taip pat ir
Pagamintos naminės garstyčios dažnai turi gana nemalonų kartumą.
Aidas Puklevičius
V ladimi r o I van o v o ( V Ž ) n u o t r .
Koks planktonas plaukioja biure ? Jokiuose kvedlinburgų analuose nerasite įrašo, kuriais metais po Kristaus visiems pažįstamas kadrų skyrius virto žmogiškųjų išteklių departamentu. Lygiai taip pat neišlikę raštiškų liudijimų, kuris istorijos momentas šalia asmens bylų, atostogų ir papeikimų šiam departamentui suteikė naujas seksualinio priekabiavimo prevencijos ir tvarios motyvacijos funkcijas. tiesiog priimkime tai kaip duotybę ir nesiknaisiokime po istorijos sąvartynus, nes nežinia, kokių griaučių ten rasime. Geriau pažvelkime, ar kadrų, atsiprašau, žmogiškųjų išteklių politikos kaita prisidėjo prie personalo kaitos įmonėje. Ar naujausi pasiekimai dresuojant darbuotojus pagal pažangiausias metodikas sukėlė kokybinę revoliuciją, po kurios visose darbo vietose, įskaitant ir tas, kurias reguliuoja terminuotos darbo sutartys, nutūpė gabūs, empatiški ir politiškai korektiški deimantai?
88
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS
ŽIEMA 2015
Atsakymas būtų ne, ne ir dar kartą ne. Kad ir kokius vakansijų skelbimus rašytumėte, kad ir kaip gudriai kvostumėte laimingus pretendentus per darbo interviu, rezultatas visuomet bus toks pat – jūsų vidutinio dydžio darbo kolektyvas nesuvaldomai užsipildys žmonėmis, kurie jame atliks amžinus, kiekvienam kolektyvui būtinus vaidmenis. Taigi, panagrinėkime juos. Motina Sopulingoji. Žmogus, kuris turi išspręsti visus ginčus ir konfliktus. Pasižymi neregėta kantrybe arba tie-
siog patirties išpuoselėta stora oda, kuri laidžia guosti nelaimingus, padrąsinti abejojančius ir pasodinti į vietą išsišokusius. Jeigu panorėtų, galėtų nesunkiai išspręsti Artimųjų Rytų konfliktą, nesutarimus tarp „iOS“ ir „Android“ gerbėjų ar netgi amžinąjį ginčą tarp „Real“ ir „FC Barcelonos“ aistruolių. Tačiau tam neturi laiko todėl, kad vis pakiša savo patogų petį dar vienai dramai, nes kas nors į ką nors ne taip pažiūrėjo prie kopijavimo aparato, o paskui dar ir neišsiplovė kavos puodelio. Visų Galų Meistras. Senesniais laikais
P
R
I
S
T A T
O
BLAIVUS OPTIMIZMAS Įvairios rizikos daugiau, veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti, taip pat padaugėjo, tačiau ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje žmonės mokosi staigiai reaguoti į permainas.
92 p. VERSLAS 2016 Sektorių tendencijos Beveik visur laukia posūkis į greitesnes inovacijas.
112 p. Sparčiausiai augusios Lietuvos bendrovės per 2015 m. devynis mėnesius. M ATTO N N UTR .
VERSLAS2016
LIETUVOS VERSLO LYDERIAI
aurelijus katkevičius
PASAULIS
Geopolitikos diktatas K A I S K A I T Y S I T E TO L I A U V K S PA U S D I N A M U S PA Š N E K E S I U S A P I E 2 0 1 6 M . S U Į VA I R I Ų V E R S L O S E K TO R I Ų AT S TOVA I S , PA S T E B Ė S I T E , K A D B E V E I K V I S I PA M I N I Ž O D Į „G E O P O L I T I K A“ . tai nieko nuostabaus. Kaip tik rašydamas šias eilutes galvoju, kad negali žinoti, ar nešaus galvon vienos tokios šalies kaimynės vadovui parodyti savo didybę švystelint branduolinį užtaisą kur nors šiapus ar anapus Juodosios jūros ir kad tokiais įdomiais laikais itin sunku samprotauti apie ateitį. O juk verslui reikia ne tik samprotauti, bet dar ir planuoti – ir planuoti ne mėnesius (kaip kad paprastai daro mūsų politikai), o ne vienus metus į priekį. Be abejo, 2015-ųjų pabaigoje ir 2016-aisiais daug kas priklausys nuo geopolitinės padėties: ką sugalvos Rusijos ir Kinijos vadovai, kokie sprendimai bus priimti dėl klimato kaitos, bus pagaliau pasirašyta JAV ir ES prekybos sutartis ar ne, ar liks Basharas al Assadas valdžioje (greičiausiai jo neliks jau iki šių metų pabaigos) ir kas po to formuosis dabartinės Sirijos teritorijoje, ar bus realizuotos kurdų svajonės apie savo valstybę, ar bus ir kaip bus įgyvendinama griežtesnė išorinių ES sienų kontrolė. Tokių ir panašių klausimų, tiesiogiai ar netiesiogiai galinčių paveikti verslo aplinką, yra gerokai daugiau. Bet kai kurias tendencijas vis dėlto galima numatyti. Pirmoji jų – Rusija dar il-
92
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS
ŽIEMA 2015
gai nebus patikima nei politikos, nei verslo partnerė. Net kai ten nutiks kokia nors perestroika 2.0. Todėl kiekvienam verslui reikėtų kol kas pasistengti apriboti savo santykius su šia šalimi iki neišvengiamai būtino minimumo. Pavyzdžiui, braižyti „Rail Balticos“ galimos atšakos iki Sankt Peterburgo planus gal ir galima, bet apie realų krovinių srautą per artimiausius kelerius metus vertėtų galvoti žvelgiant piečiau – į Bulgariją, Ukrainą ir Turkiją. Ir tai dar nežinia, tiesą sakant. Bet, kaip minėjau, neplanuoti verslas niekaip negali. Kitas neabejotinas ateinančių metų faktas – skalūnų naftos ir dujų pramonė Jungtinėse Valstijose niekur nedings. O tai reiškia daugybę dalykų. Pirma – JAV pagaliau greičiausiai pradės eksportuoti dujas ir naftą. Antra – suintensyvės šiemet prasidėjusios kautynės dėl rinkų. Skalūnų naftos ir dujų pramonė Jungtinėse Valstijose sukūrė vieną labai svarbų dalyką – naftos rinkos lankstumą. Anksčiau reakcija į kintančią paklausą ar pasiūlą galėjo trukti metų metus. Dabar tokia reakcija – savaitės ar keli mėnesiai. Pakils kainos – pradėti siurbti daugiau galima žaibiškai. Ir nors man teko matyti prognozių, kad kitąmet naftos kainos tu-
rėtų kilti, vis dėlto manau, kad 60 dolerių kainos už „Brent“ rūšies naftą riba jau ne vieniems metams. Ypač turint galvoje tai, kad Iranas po atšauktų sankcijų kol kas į rinką kaip tiekėjas dar negrįžo ir jo grįžimo efektą pamatysime veikiausiai būtent 2016 m. Dar vienas dalykas, kurį nesunku prognozuoti, – neišvengiamas nuoseklus Kinijos ekonomikos lėtėjimas. Tokios įtampos, kaip šių metų rugpjūtį ir rugsėjį neišvysime, bet burbulų tos šalies ūkyje pripūsta daug, anksčiau ar vėliau jie turės pradėti sproginėti. Ir dar – vis per mažai dėmesio kreipiame į vis labiau įsibėgėjančią ketvirtąją pramoninę revoliuciją Vakarų šalyse, kuri irgi paveiks viso pasaulio ekonominį žemėlapį, įskaitant ir Kiniją. Ir, žinoma, manau, kad 2016 m. nesugrius nei Jungtinės Valstijos, nei ES, nebus panaikintas nei doleris, nei euras. Apie visus šituos kataklizmus dažnai girdime iš visokių propagandininkų ir aiškiaregių lūpų – taip dažnai, kad jeigu kaskart perskaitęs tokio pobūdžio pranašystę būčiau gavęs po eurą, jau seniai būčiau milijonierius. Ne. civilizacijos raidos kryptį ir toliau diktuos Vakarai. Ir dar ilgai.