Verslo klasė, 2016 balandis

2 0 16 BA LA N DI S

V Ž P R E N U M E R AT O R I A M S N E M O K A M A I

KAINA 4 90 Eur

NEĮVYKĘS TURKIJOS IR RUSIJOS KARAS IŠGYVENIMO KODAS: AKIMIRKSNIO RINKODARA PINIGUS TVARKO DIRBTINIS PROTAS KAIP ĮVEIKSIME TERORĄ

Vienuoliai, ferariai ir kiti

EGO paglostymai

redaktoriaus pratarmė

VERSLO KLASĖ I S S N 1648-6374 ž u r nalas l e idžiamas nuo 2000 metų RE D A K C I J O S A D RE S A S

J. JASINSKIO g. 16A, LT-03163, VILNIUS, LIETUVA TEL. +370 5 252 6302, 252 6300 FAKS. +370 5 252 6313 e l . p. vklas e @v z ini o s . lt LEIDĖJA UAB „VERSLO ŽINIOS“

Nr. 4 (158)

GE N ER A L I N I S D I RE K TOR I U S

Ugnius Jankauskas V YR I A U S I A S I S RE D A K TOR I U S

Rolandas Barysas

www.vz.lt/versloklase RE D A K TOR I U S

AURELIJUS KATKEVIČIUS Ž UR N A L I S TĖ

AGNĖ KRIŠČIUKAITYTĖ N u o la t iniai a u t o r iai

žemyną, be jokių ribojimų dirbti bet kurioje Europos Sąjungos šalyje. Ir kartu norime ką nors kur nors bent šiek tiek aptverti.

Aušros barysienė s Nuotr .

sveiki, velykoms atšilo. jau pražydo krokai, tuoj pamatysiu ant jų tupiančias bites. Tai va, apie bites, ūkį ir žmones. Niekaip negaliu suprasti, kaip veikia banalios sveiko proto logikos mechanizmai tų žmonių, kurie sugeba vienoje pastraipoje pasakyti du tokius sakinius: „Vietinės bičių veislės nyksta, bitininkai atsigabena pietinių veislių“ ir „Klimato kaita yra mitas“.

Galiu sutikti, kad klimato kaitos tema galbūt ir per daug įkyriai kurį laiką buvo eskaluojama, bet kai gerai pamąstęs ir – svarbiausia – išklausęs protingų žmonių matai, kad daugybės mūsų civilizacijos problemų (įskaitant, pavyzdžiui, pabėgėlius) šaknys – būtent tai, kartais gali tarti, kad apie tai per mažai kalbama.

Būna žmonių, kurie vienoje pastraipoje sugeba vieną šalia kito pasakyti tokius du sakinius: „Dėl saugumo reikia uždaryti sienas“ ir „Europos saugumo institucijos turi glaudžiau bendradarbiauti“. Prieštaravimas gal ir ne taip smarkiai krinta į akis, bet jis akivaizdžiai yra. Visi kaip vienas norime naudotis Šengeno pranašumais, norime laisvai keliauti po visą

Tai labai natūralu. Šventųjų tarp žmonių pasitaiko retokai. Visi nori dažniau gauti, rečiau duoti, kad ir ką mums aiškintų pagalbos sau knygų autoriai ir lieptų pamokslininkai televizijose. Visi nori truputį daugiau teisių ir truputį (arba ir ne truputį) mažiau pareigų bei atsakomybės. Ir vis dar beprotiškai sunku suvokti, kad tai yra paketas. Tai eina kartu. Gauni tu tik todėl, kad atiduodi. Ir Vakarų civilizacija gana ilgai ir skausmingai ligi to ėjo.

Regimantas Dima Giedrius Drukteinis Ginta Gaivenytė Vidas Jankauskas Nerius Jasinavičius Gediminas Kulikauskas Leonas Vaitiekus Lenokas Liutauras Leščinskas Erikas Murinas Ernestas Parulskis Mykolas Pleskas Elė Pranaitytė Aidas Puklevičius Rimvydas Ragauskas Tomas Ramanauskas Rolandas Rastauskas Dina Sergijenko Rytas Staselis Vaidotas Šernius Sigita Šimkutė Martynas Tovarovas Andrius Užkalnis Jurga Vilpišauskaitė Giedrius Vilpišauskas Aistė Paulina Virbickaitė Karolis Vyšniauskas Mindaugas Voldemaras Justinas Žilinskas A u t o r iai

Socialiniuose tinkluose teko matyti vienos keliautojos iš didelės kaimyninės šalies įspūdžius iš kelionės po Jungtines Valstijas. Jie buvo maždaug tokie: „Puikūs keliai, viskas žmogaus patogumui, graži gamta, viskas sutvarkyta, o kiek visko padaryta žmogui... Et, ir kodėl tokia nuostabi šalis atiteko tiems pindosams.“

Dominykas Karpovičius Mykolas Katkus Naglis Navakas Egidijus Papečkys Pranas Šarpnickis Robinas Wigglesworthas

Čia apie tą patį – apie labai paprastas sveiko proto logikos diktuojamas sąsajas, kurias kažkodėl taip noriai ignoruojame. Žmogui nekyla mintis, kad namas, gatvė, kaimas, miestas, valstybė atrodo gerai dėl to, kad kas nors daug metų kiekvieną dieną dirbo. Ne dėl to, kad kas nors viską padovanojo už, pavyzdžiui, itin dvasingą gyvenimą. Ar už tai, kad kažkada teko vargti.

Aida Butėnė +370 5 252 6329

Ir kai girdžiu šnekas, kad „valdžia mums nesuteikia galimybės spręsti...“, kyla vienintelis klausimas: „O ar jūs bent žinote, kas yra jūsų išrinktas Seimo narys?“ Na gerai, ne vienintelis.

Kyla dar pora: „O jūs balsuoti bent buvote? O vietos bendruomenės susirinkime dalyvavote?“

F o t o g r afai

Judita Grigelytė Vladimiras Ivanovas D i z ain e r is

Vilmas Narečionis RE K L A M A

PRE N U M ER A Ta

Živilė Gudavičiūtė + 370 5 252 6408 prenumerata@verslozinios.lt K A L BO S RE D A K TORĖ

BERNADETA BUMBLAUSKAITĖ V I RŠE L I S

„MATTON“ L E I D I N Y J E P A N A U D OTO S A GE N T Ū R Ų

„BLOOMBERG“, „MATTON“, „REUTERS“, „SCANPIX“ NUOTRAUKOS S P A U S TU V Ė

„LIETUVOS RYTO“ SPAUSTUVĖ TIRAŽAS

10 000 K I T A S N U M ER I S PRE N U M ER A TOR I A M S BU S PR I S T A TYT A S I K I

2016 05 12

©

Ačiū, kad skaitote.

PLATINTI ŠIO LEIDINIO TEKSTUS IR VAIZDO INFORMACIJĄ GALIMA TIK GAVUS RAŠTIŠKĄ REDAKCIJOS SUTIKIMĄ

Aurelijus Katkevičius

2016 BALANDIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

11

įžvalgos

16

26

apie ką kalba pasaulis

16 | Svarbiausios kovo mėnesio politikos, mokslo, verslo ir kultūros temos

54

žmonės ir įžvalgos

26 | Nesėkmė yra geriausia motyvacija Jamesas Dysonas – britų dizaino legenda.

30 | Ypatingi statybų projektai

Statybų projektai ypatingi tuo, kad juose nesunku rasti, kas kaltas.

34 | Kanye Westo efektas: kaip užgrobti dėmesį Rinkodara realiuoju laiku reikalauja didelio pasirengimo.

38 | Bijokite šiurpių šiurpių išmaniųjų gyvenviečių Kol kas visiško sistemų saugumo užtikrinti negalime.

16

24

mėnesio komentaras

24 | Mykolas Katkus: Niekas dar nesibaigė

JAV respublikonai bijo prarasti ir Kongresą, ir partiją.

12

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BALANDIS 2016

38

2016 BALANDIS

42 | Finansinės technologijos: superalgoritmo paieškos

82 | Elektrinių kilometrų mėnuo

Elektromobilių plėtrai labiausiai trukdo infrastruktūros nebuvimas.

Auganti kompiuterių galia pakeitė ir finansų rinkas.

46 | Beprotiškas Kimo racionalumas Šiaurės Korėjos užsienio politika – nepakartojamo farso kupinas vaidinimas.

50 | Neįvykęs Rusijos ir Turkijos karas. 2015-ieji

Rusija neturi galimybės surengti sausumos ataką prieš šiandienę Turkiją.

54 | Kaip atsiranda tikra inovacija

58 tema Tikros inovacijos gimsta iš nuostabos.

82 88 | Svečiuose pas Prūsijos karalių Kaip atrodė XIX a. pabaigos karališkas pokylis.

92 | Kinas: Berniuko gyvenimas

Leonardo DiCaprio – vienas įdomiausių šių laikų aktorių.

94 | Muzika: Šiauliečiai su gitaromis

„Colours of Bubbles“ – vakarietiškos estetikos lietuviškas rokas.

96 | Technika: „Samsung“ pasimokė iš savo klaidų

„Samsung Galaxy S7 Edge“ yra beveik tobula „S6 Edge“ versija.

Amžinasis karas Teroras nėra šių laikų išradimas.

64

visuomenė ir laisvalaikis

64 | Uždraustas generolas: Vlasovas ir jo armija

Andrejaus Vlasovo armijos karių sovietai beveik neimdavo į nelaisvę.

70 | Padėk sau, nes niekas daugiau tau nepadės

Geriausia dirbti tokį darbą, kurį dirbdamas jautiesi laimingas.

74 | Ką veikti meno muziejuje

Muziejuje nepasijusti lyg girioje padės iš anksto priimtas sprendimas, ką norite apžiūrėti.

78 | Kur tie komiksai?

Komikso paveldo negali sukurti paskiros knygelės.

98

skiltys

98 | Ernestas Parulskis: Trys serialai iki damkių Serialai per pastaruosius keletą metų tapo puikia socializavimosi priemone.

100 | Aidas Puklevičius:

Papildomos vertės pragaras

Duokite man tik pagrindinę vertę. Papildomą susirasiu.

102 | Sigita Šimkutė: Neišsipildymas Jo dabartiniame skaičiais apibrėžtame pasaulyje nebuvo laiko gyvenimo prasmės paieškoms.

104 | Jurga Vilpišauskaitė:

Detektyvas Kisindžios gatvėje

Visiems įmigus, išgirstu moters riksmą ir pašoku iš lovos.

Žvilgsnis 2016-ųjų balandį verta atkreipti dėmesį į šiuos įvykius.

2016 BALANDIS

VERSLO ŽINIOS

106 VERSLO KLASĖ

13

KALBA PASAULIS

16

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BALANDIS 2016

Prasidėjo Kinijos politinis sezonas

Kovo 3 d. Pekine susirinko Kinijos liaudies politinė patariamoji konferencija, o kovo 5 d. – vyriausioji šalies įstatymų leidybos institucija – Kinijos nacionalinis liaudies kongresas. Ministras pirmininkas Li Keqiangas 3000 susirinkusių delegatų teigė, kad ūkio augimas 2016 m. bus 6,7–7 procentai. Kongresas patvirtino penkerių metų ekonomikos plėtros planą, jam nepritarė tik 29 delegatai. Nors tai – tik 1 proc. delegatų, Kinijos parlamentui, kuris paprastai tik patvirtina partijos planus, tai jau šis tas. Didžiausia plano naujovė, be augimo prognozių sumažinimo, – bus pertvarkomos, uždaromos arba suliejamos anglies ir plieno įmonės. Dar viena naujovė – 9,1 proc. bus padidintos išlaidos mokslo ir tiriamajai veiklai.

Kinijos vadovybė maždaug 6 proc. augimą vadina naująja norma. „ R e u t e r s “ n u o t r .

Sprogimai Briuselyje

Kovo 22 d. savižudžiai susprogdino du įtaisus Briuselio tarptautiniame oro uoste ir vieną – metro stotyje. Žuvusių skaičius (įskaitant mirusius ligoninėje vėliau) pasiekė 35, sužeista daugiau kaip 340 žmonių. Belgijos ir Europos Sąjungos sostinėje iškart po sprogdinimų prasidėjo didžiuliai policijos reidai, sulaikyti keli įtariamieji, policijos operacijos ir asmenų sulaikymas vyko ir Italijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje. Kitaip nei po 2015 m. lapkričio teroristų aktų Pary­žiuje, Europos Sąjungos valstybinių institucijų ir specialiųjų tarnybų kritika tapo gerokai nuožmesnė. Politikų retorika taip pat sugriežtėjo, bet ar tai reiškia, kad rasis politinės valios imtis apčiuopiamų veiksmų, kol kas nežinia.

Ar ryžtingi Europos politikų pareiškimai apie solidarumą su aukomis ir kovą su terorizmu virs veiksmais – matysime. S I P A n u o t r .

2016 BALANDIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

17

žmonės

>>

Nesėkmė yra geriausia motyvacija

Jameso Dysono gaminiai – britų pasididžiavimas. „ D y s o n “ nuotr.

„Dyson“ prekės ženklas (mums geriausiai žinomas dėl įmantrių formų rankų džiovintuvų „Airblade“ „Statoil“ degalinių tualetuose) britams kelia tokį pat nacionalinį pasididžiavimą kaip ir „Reebok“, BBC ar „Land Rover“ – britiška, modernu ir elegantiška.

J

ameso dysono pavardę rasime ant daugelio įspūdingų ir savo vietos dizaino muziejuose nusipelnusių gaminių, o jis pats šiuo metu Didžiojoje Britanijoje laikomas inžinerinės minties lyderiu, negana to, yra gyvas ir sveikas ir netgi dažnai pasirodo žmonėms – tikra gyva legenda.

Kaip atsiranda legendos J. Dysonas gimė 1947 m. Norfolko grafystėje, mokytojų šeimoje. Tėvas dėstė klasikines kalbas, ir buvo tikimasi, kad Jamesas paseks jo pėdomis. Tačiau būsimasis milijardierius, nors ir mokėsi lotynų ir graikų kalbų, greitai suvokė, kad jam kur kas įdomiau ką nors meistrauti ir gaminti. Tai, ką mes mokykloje vadinome „darbais“, buvo jo mėgstamiausios pamokos. Baigęs mokyklą, J. Dysonas 1966–

26

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BALANDIS 2016

GIEDRIUS DRUKTEINIS

Vladimiro ivanovo (V Ž) nuotr .

1970 m. studijavo dizainą Karališkajame menų koledže Londone, jį baigęs įsidarbino savo buvusio dėstytojo įkurtoje bendrovėje „Rotork“, gaminančioje motorinius laivelius.

Toje įmonėje J. Dysonas prisidėjo prie pirmosios „bet ką gabenti“ galinčios amfibijos civilinėms, o ne karinėms reikmėms kūrimo. Tokia amfibija, pavadinta „Sea Truck“, patiko salų gyventojams (o keletą jų naudojo Egipto kariuomenė, kai 1973 m. įsiveržė į Izraelį).

1971 m. J. Dysonas su žmona įsigijo apleistą namą ir pasišovė pats jį suremontuoti. Tačiau malonumą kurti jaukų lizdelį temdė turimo vienaračio karučio nepatogumas ir prasta kokybė. Bet J. Dysonas rado išeitį – netrukus sukūrė unikalų savo karučio modelį, kuriame vietoj rato buvo... rutulys. Atrodė, žinoma, juokingai ir neįprastai, tačiau toks karutis

1985 m.

J. Dysonui pavyko parduoti pirmąją savo licenciją Amerikoje.

įžvalgos

>>

Ypatingi statybų projektai

Statybų projektuose yra labai daug dalyvių, todėl lengviau ieškoti kaltų.

J u di t o s G r i g e ly t ė s ( V Ž ) n u o t r .

Kovo mėnesį teko skaityti pranešimą tarptautinėje efektyvumo konferencijoje JAV. Pagrindinė konferencijos tema buvo projektinės aplinkos valdymo efektyvumo didinimas. Todėl nenuostabu, kad statybų projektų tema buvo plačiai diskutuojama.

2

0 1 4 m. balandžio vk rašiau, kad projektai – tai ne tik statybų, tačiau šviežių konferencijos įspūdžių ir artėjančios statybų parodos RESTA skatinamas šį kartą visą straipsnį skirsiu būtent jiems. Bet pirmiausia susitarkime, ką vadinsime statybų projektais.

Tai didelių investicijų projektai, įskaitant (bet neapsiribojant) infrastruktūros plėtros, vystymo ar remonto projektus, didelių objektų statybą, nekilnojamojo turto vystymo projektus ir pan. Literatūroje tokie projektai neretai vadinami kapitalo išlaidų (CAPEX – capital expenditure) projektais, projektavimo, tiekimo, statymo (EPC – Engineer-Procure-Construct) projektais. Paprastumo dėlei visus juos straipsnyje vadinsiu statybų projektais.

Kiekvienas, susidūręs su statybų projektais, apie jų aplinkos unikalumą galėtų pasa-

30

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BALANDIS 2016

NERIUS JASINAVIČIUS

V ladimi r o I van ovo ( V Ž ) n u ot r .

koti ne vieną valandą (Mes kitokie, mes specifiniai). Vienas pažįstamas statybų projektų vadovas kažkada pakomentavo – nėra jokios kitos projektinės aplinkos, kurioje būtų taip plačiai vartojama karo terminologija (darbų frontas, objekto ar etapo šturmas ir pan.).

Tačiau statybų projektus, kaip ir bet kuriuos kitus, apibrėžia trys kintamieji – laikas (grafikas), pinigai (biudžetas) ir kokybė (apimtis). Visi statybų projektai (kaip ir bet kurie kiti) yra unikalūs, atliekami vieną kartą, todėl visuose projektuose yra daug netikėtumų. Griežtų ribų ir neapibrėžtumų samplaika lemia statybų projektų vėlavimą irba biudžeto viršijimą ar galutinio rezultato kokybės problemas.

Pasaulinė statybų projektų (ne)sėkmės statistika iš esmės nesiskiria nuo kitų sričių. Nereikia net pasaulinės praktikos, visi puikiai

Statybų projektus apibrėžia trys kintamieji – laikas, pinigai ir kokybė.

įžvalgos

Kanye Westo efektas: kaip užgrobti dėmesį

Rinkodaros ekspertai juokauja, kad 2013 m. „Superbowl“ laimėjo ne Baltimorės „Ravens“, o „Oreo“ žinutė tviteryje. J e ff o H ay n e s o ( „ R e u t e r s “ / „ S can p i x “ ) n u o t r .

Ar tikrai visi sūrelių, kojinių ir variklių gamintojai kovo pabaigoje feisbuko paskyros nuotrauką privalėjo pakeisti ant ginklo besišlapinančio berniuko atvaizdu, o tviteryje užsirašyti #PrayForBelgium?

L

aikais, kai miegamąjį dalijamės ne tik su sutuoktiniu, bet ir bent su pora mobiliųjų įrenginių, reikia gerai pasistengti, kad atitrūktum nuo kasdienio naujienų srauto. Jei kone visą parą skaitome, stebime ir klausomės naujienų, kodėl jums netapus tuo prekių ženklu, kuris nebijo būti karštųjų įvykių sūkuryje – kad ir tik komentuodamas juos socialinėse medijose ar siūlydamas savo įžvalgas? Prekių ženklams šiuolaikiniai nuolatinio buvimo socialinėse medijose ir apskritai internete įpročiai kuria daugybę progų neprarasti aktualumo ir įsitraukti į akimirksnio rinkodaros kampanijas.

Tik ar visi sėkmingai išnaudoja tokias progas?

Kaip užgrobti naujieną Reiškinį, kuris angliškai vadinamas newsjacking, paprasčiausia apibūdinti paralele su

34

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BALANDIS 2016

Agnė Kriščiukaitytė

2009 m. MTV muzikos apdovanojimų ceremonija. Kol geriausio moters sukurto muzikinio vaizdo klipo nominacijos laimėtoja Taylor Swift susijaudinusi sakė padėkos kalbą, ant scenos užlipęs atlikėjas Kanye Westas tėškė: „Ei, Taylor, džiaugiuosi už tave ir leisiu tau baigti, bet geriausią visų laikų vaizdo klipą šiemet sukūrė Beyoncé.“ Renginio kameros tuoj pat pasisuko į Beyoncé, tačiau daugiausia dėmesio – tiesa, neigiamo – sulaukė ryškiausia pasaulyje roko žvaigžde, kūrybos genijumi, o kartais dievu save viešai vadinantis K. Westas.

Davidas Meermanas Scottas, skaitmeninės rinkodaros strategas, laikomas tokios rinkodaros realiuoju laiku pradininku, panašią prekių ženklų strategiją yra apibūdinęs taip: „Tai procesas, kurio metu prekių ženklas pateikia savo karšto įvykio ar žinios interpre-

Per akimirką gali uždirbti milijonus, per minutę – visiems laikams susiteršti reputaciją.

įžvalgos

Bijokite šiurpių šiurpių išmaniųjų gyvenviečių

išmaniesiems automobiliams vairuotojas – nereikalingas. N a g li o N avak o n u o t r .

„Visos šios technologijos, kurias pristatėte, – ar jų visuma neatrodo... orveliška? Kai namai draudimo bendroves informuoja apie įsilaužimą ar vandentiekio avariją, gatvės apšvietimas žino, kada prie jo priartėja žmogus, prekybos centrai seka, kokia trajektorija klientai vaikšto, ir pagal veidą atskiria jų lytį ir amžių?“ – galbūt ne taip sklandžiai, bet užduodu klausimą „Panasonic Europe“ vadovui po bendrovės produkcijos parodos Frankfurte.

Naglis Navakas iš Frankfurto

Vladimiro ivanovo (V Ž) nuotr .

monės „panasonic europe“ vadovas išgirsta klausimo pradžią ir nuo jo vidurio persijungia į žalos valdymo (angl. damage control) režimą. „Žinome, kad tai problema... Svarbu, kas valdo šiuos duomenis... Tai ne konkretūs duomenys, o apibendrinta statistika...“ – oficialią įmonės poziciją dėsto vadovas. Poziciją, kurią yra išsakę dešimtys, jei ne šimtai milžiniškus duomenų kiekius apie daugiau ar mažiau intymias mirtingųjų gyvenimų detales renkančių sistemų valdytojų.

Visą pastarąjį technologijų proveržio laikotarpį kiekviena atskira technologija vystėsi pati sau – telefonas virto mobiliuoju, o šis – išmaniuoju. Lemputė virto energiją taupančia, paskui – išmaniąja lempute. Fotoaparatai atsikratė juostelės, ėmė filmuoti ir dalis jų sulin-

38

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BALANDIS 2016

do į telefonus, kita dalis – pakibo po dronais.

Visą tą laiką girdėjome kalbų, kad, štai, tuoj tuoj, po minutės kitos, skrudintuvas ims kalbėtis su šaldytuvu. Nemirktelėkite, nes praleisite būtent tą akimirką. Kodėl jie turėtų kalbėtis – niekas niekada nedetalizavo. Girdime tokių kalbų ir dabar – su skambiu „daiktų interneto“ pavadinimu. Idėjų tęstinumas ir į ateitį nukreiptas žvilgsnis gali užliūliuoti. Tačiau dabar pats laikas nemirktelėti, nes daiktų internetas iš idėjinio lygmens nusileidžia ant žemės.

Užuot kalbėję apie „ateities namus“, „daiktų internetą“ arba apie tai, kaip „tai viską pakeis“, galime kalbėti apie šeimos investiciją į butą gyvenvietėje, kurioje įrengtuose būstuose sudiegtos pažangiausios technologijos. Kalbėti ne apie pavienius butus ar projektus, o ištisas gyvenvietes. Čia

Išmaniojo miesto rūpybos sistema kaups duomenis apie gyventojų sveikatą.

įžvalgos

Finansinės technologijos:

superalgoritmo paieškos

Vienas garsiausių pasaulio investuotojų Warrenas Buffetas nepatikliai žiūrėjo į investicijas valdančius kompiuterius. „ R e u t e r s “ nuotr.

Prieš beveik tris dešimtmečius Warrenas Buffettas juo besižavintiems investuotojams parašė kasmetį laišką, kuriame išjuokė naują investavimo strategiją, padėjusią žengti į pinigų valdymo verslą, – kompiuterio padiktuotą išmintį.

M

ano supr atimu, investavimo sėkmę lems ne kokios nors ezoterinės formulės, kompiuterių programos ar akcijų ir rinkų kainų diagramos“, – rašė jis 1987 m., taip pašiepdamas stebuklingos formulės ieškotojus. Tačiau gali būti, kad strateginiu mąstymu pagarsėjęs „Berkshire Hathaway“ pirmininkas šį kartą nuvertino vieną svarbiausių investavimo veidą keičiančių veiksnių.

Milžiniškais žingsniais auganti kompiuterių galia negrįžtamai pakeitė kone kiekvieną šiuolaikinio gyvenimo sferą. Ne išimtis ir finansų rinkos. Sėkmingiausiai pasirodantys rizikos draudimo fondai dabar graibsto ne verslo srityje pasikausčiusius ekonomistus ar investicinės bankininkystės ekspertus, o kompiuterių specialistus. Netgi seni geri tra-

42

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BALANDIS 2016

Robinas Wigglesworthas

diciniai investiciniai fondai, prikimšti kūdikių bumo kartos atstovų santaupų, ir naftą eksportuojančių šalių investiciniai fondai dabar mielai pasitelkia „kiekybinius“ metodus, kurių esmė – sudėtingi matematiniai modeliai, apskaičiuojami šiuolaikiniais kompiuteriais.

Kita šių technologijų „ginklų varžybų“ dalis – dirbtinis intelektas (DI). Pažanga DI tyrimų srityje sulaukė didelio susidomėjimo. Daug kas mano, kad greta ateities kompiuterio, kuris pats priims sprendimus, mokysis ir prekiaus, netgi šiandienos supergreiti, be galo sudėtingi algorit­ mai atrodys beviltiška seniena – o galbūt net visai išnyks fondo valdytojo profesija. Ar kitos kartos Buffettu gali tapti superalgoritmas?

Kai kurie didžiausių pasaulio investicinių fondų valdytojai sako, kad taip. Ne tik sako, bet ir tikisi pirmieji jį pradėti naudoti. Inves-

Triukšmingos biržų prekybos salės ateinant kompiuteriams rimsta.

Finansinės technologijos: superalgoritmo paieškos

tavimas vadovaujantis DI gal ir skamba neįtikėtinai, tačiau mokslinės fantastikos rašytojas Williamas Gibsonas nesistebi: „Ateitis jau ir dabar atėjusi, tik ne pas visus vienodai.“ 2012 m. „Bridgewater“, didžiausia pasaulyje rizikos draudimo fondų grupė, susimedžiojo IBM Dirbtinio intelekto skyriaus vadovą, o pernai „BlackRock“ ir „Two Sigma“, kiti du sparčiai augantys ir kiekybinius modelius naudojantys rizikos draudimo fondai, pasisamdė du geriausius buvusius „Google“ inžinierius. Galvų medžiotojai tvirtina, kad brangiausi finansų pramonės pirkiniai šiuo metu yra kompiuterių specialistai.

Kiekybines strategijas pasitelkiantys investuotojai skeptiškai vertina perspektyvą, kad mašinos pakeis fondų valdytojus. Jie

sako, kad tai įmanoma nebent tolimoje ateityje ir kad žmogaus išradingumas vis dar nepakeičiamas. Tačiau juk ne iš piršto laužta tokia pasipūtėliška investavimo programuotojų laikysena: jie jau dabar kuria stebuklus finansų rinkose pasitelkdami pusiau DI prekybos strategijas ir neabejoja, kad ateitis priklauso jiems. „Investavimo pasauliui tenkantis iššūkis yra tai, kad per pastaruosius šimtą metų žmogaus protas nedaug tepasikeitė, tapo pernelyg sudėtinga vienai galvai suvirškinti visą informaciją apie pasaulio ekonomiką, – praėjusiais metais vienoje konferencijoje teigė Davidas Siegelas, vienas rizikos draudimo fondo „Two Sigma“, plačiai tai-

kančio kompiuterinio investavimo strategijas, vadovų. – Anksčiau ar vėliau ateis laikas, kai joks žmogus nesugebės pranokti kompiuterio.“ Tą patį, tik šmaikščiau, sakė ir agentas Smitas filme „Matrica“: „Niekada neleisk žmogui dirbti darbo, kurį gali atlikti mašinos.“ Yinas Luo ėmėsi programavimo būdamas vienuolikos, kai tėtis 1985 m. iš dalykinės kelionės į Vakarų Vokietiją parsivežė panaudotą antros kartos „Apple“ kompiuterį. Tačiau gimtajame Jičūne, Heilongdziango provincijoje, tuo metu nebuvo kur nusipirkti žaidimų, tad jis savarankiškai pramoko programuoti ir susikūrė primityvią „Tankų“ versiją, kurioje žaidėjas šaudo į atsitiktine tvarka ekrane pasirodančius orlaivius.

Tai buvo didelių pastangų pareikalavęs darbas. Dėl atminties stokos kompiuteris „pakibdavo“ kaskart, kai programos kodas būdavo nors kiek sudėtingesnis. Yinas neturėjo diskelių, tad išmoko išsaugoti duomenis kasetės juostelėje. „Be galo troškau pažaisti kompiuteriu“, – prisimena Y. Luo. Jaunystės patirtis atsipirko su kaupu. Šiandien jis yra augančios Volstrito kompiuterininkų armijos narys, atsidūręs pačioje kompiuterijos mokslų tyrinėjimų viršūnėje.

Y. Luo yra vyriausiasis „Deutsche Bank“ „kiekybininkas“ (kiekybinių procesų analitikas), o jo vadovaujama komanda sukūrė DI algoritmą, kuris pats žvalgosi po finansų rinkas ieškodamas investavimo galimybių, per save perleidžia neįsivaizduojamą duomenų kiekį ir pasiūlo pelningiausias perspektyvas.

Jų ypač protingam „linijinio adaptyvaus stiliaus rotacijos“ modeliui, kuris naudoja „AdaBoost“ mašininio mokymosi algorit­ mą, palaikyti reikia dvidešimties „Linux“ serverių.

DI ir finansai Mašininis mokymasis yra DI atšaka. Pats DI dažnai netinkamai naudojamas ar suprantamas. Nors daugybė žmonių DI įsivaizduoja kaip žmogiškomis savybėmis pasižyminčius kompiuterius, kaip antai blogasis „SkyNet“ filmuose apie Terminatorių arba HAL 9000 filme „2001 metų kosminė odisėja“, iš tiesų tokios mums įprastos priemonės kaip „Google“ kalbų vertimo paslauga, „Netflix“ filmų rekomendavimo programa ar „Apple“ virtualusis pagalbininkas „Siri“ yra paprastų DI formų pavyzdžiai.

2016 BALANDIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

43

įžvalgos

Beprotiškas Kimo racionalumas

Perdėtas militarizmas – taip pat ir priemonė skurstančiai visuomenei konsoliduoti. „Reuters“ nuotr.

Kaip norėtųsi pažvelgti per petį tiems generolams į jų užrašų knygutes, kol šitie galvas nunarinę stabmeldžiai uoliai konspektuoja Šiaurės Korėjos lyderio paistalus.

Š

iaurės korėjos užsienio politika – nepakartojamo farso kupinas vaidinimas, kuriam atsispirti dėl skirtingų priežasčių negali nei vietos gyventojai, nei „gerbėjų“ auditorijos užsienyje. Vis dėlto žemės drebėjimas sausio 6 d. nebuvo suvaidintas.

Tada šalis įvykdė ketvirtąjį branduolinės bombos bandymą. Pats režimas paskelbė, kad šį kartą išbandyta daug galingesnė vandenilinė bomba, o ekspertai kiek skeptiškesni – „gal vandenilinė, o gal ir ne“. Vakarai sukruto ir, reaguodami į atominės bombos, o vėliau ir balistinių raketų bandymus, kovą įvedė iki šiol griežčiausias sankcijas. Per daug nesispyriodama prie jų prisidėjo ir Kinija. Šalies vadovas Kim Jong-unas, įmitęs kraugerys roko žvaigždės šukuosena, atsakyda-

46

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BALANDIS 2016

Rimvydas Ragauskas

J u di t o s G r i g e ly t ė s ( V Ž ) n u o t r .

mas į tokį akiplėšiškumą dar kartą pažadėjo paleisti pelenais bent jau JAV tai tikrai. Kad būtų įtikinamiau, režimas įvykdė egzekuciją Šiaurės Korėjos armijos generalinio štabo viršininkui generolui Ri Yong-gilui. Jis buvo apkaltintas politinės opozicijos organizavimu ir korupcija.

Tokios egzekucijos – režimo klasika, pakaitinanti plunksnos meistrams vaizduotę ir skatinanti juos pasakoti kartais tikras, o kartais ir išgalvotas istorijas. Pavyzdžiui, 2013 m. įvykdžius egzekuciją Kimo dėdei Jang Songthaekui, vienas Kinijos leidinys paskelbė neva jis buvo atiduotas sudraskyti šunims. Net suskaičiavo, kad peralkusių keturkojų buvo 120.

Vėliau tokia informacija paneigta ir patikslinta, kad dėdė veikiausiai sušaudytas iš priešlėktuvinio pabūklo.

Atsijoti, kas yra tiesa, o kas spektaklis – sudėtinga.

įžvalgos

Neįvykęs Rusijos ir Turkijos karas.

2015-ieji

Rusijos desantinį laivą „Saratov“ Bosforo sąsiauryje lydi turkų pakrančių apsaugos laivas. „Reuters“ nuotr.

JAV sistema „Patriot“ Turkijos Gaziantepo karinėje bazėje. „ R e u t e r s “ n u o t r .

Jeigu skaitote šį straipsnį, vadinasi, Rusijos ir Turkijos karas neįvyko. Priešingu atveju straipsnio jūs neišvysite.

J

is bus išmestas į kompiuterio šiukšlių dėžę, mano pašto adresas ir telefonas užblokuoti, o man uždrausta įkelti koją į redakciją. Dar gali atsitikti ir taip, kad straipsnį jūs vis dėlto matote. Tiktai tam, kad piktai iš manęs pasijuoktumėte, nes karas visgi įvyko, nepaisant mano įžvalgų.

Dvi karinės reformos, Krymas ir Rusija Pradėkime nuo konspirologijos. Trys raktiniai veiksniai: Rusijos karinė reforma, Krymas ir Turkija. Taip, po Gruzijos ir Rusijos karo buvo reforma, Krymas ir Turkija, greičiausiai pritarsite jūs. Ne, Krymas buvo prieš tai, atsakysiu aš. Ir tai yra pusantro šimto metų senumo istorija – karinė reforma buvo po 1853–1856 m. Krymo karo. Kur čia konspirologija? Ogi tai, kad 1862–1874 m. Rusijos ka-

50

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BALANDIS 2016

Egidijus Papečkys

Visa karinga Rusijos retorika tėra tušti žodžiai. riuomenės reforma baigėsi 1878 m. karu su Turkija, o 2009 m. pradėta ir dar neužbaigta Rusijos kariuomenės reforma baigėsi „beveik karu“ su Turkija. Taigi, gerbiami konspirologai, gal turime tris neatsiejamus veiksnius – Rusija ir jos karinė reforma, Krymas ir karas su Turkija? O visos sirijos, donbasai, gruzijos yra tik menkavertės detalės, širma pagrindiniam veiksmui pridengti? Aš, tiesą sakant, taip nemanau.

Ne veltui miniu šias dvi reformas, rodos, tokias tolimas viena kitai. Nors jas ir skiria daugybė metų, abi buvo panašios. Abiem atvejais Rusijos karinė galia buvo įkritusi į gilią duobę. Abiem reformomis siekta modernizuoti ginkluotę, plėtoti karo pramonę ir perimti naujovišką Vakarų šalių kariuomenių organizaciją ir taktiką. Keičiama komplektavimo sistema, mokymo procesas. Viskas turint vieną

tema

AMŽINASIS

KARAS Aurelijus Katkevičius

Aušros barysienė s Nuotr .

58

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BALANDIS 2016

Nei Europos, nei pasaulio biržos į kovo 22 d. terorizmo aktus nesureagavo. Niekaip.

D

aug labiau jos reagavo, pavyzdžiui, į Kinijos naujienas, „Volkswagen“ skandalą ar Federalinio tyrimų biuro ir „Apple“ debatus dėl privatumo ir saugumo (šie, tiesa, susiję su teroru, tik jau Jungtinėse Valstijose). Kai pinigai nereaguoja į tokius kraupius reiškinius, vadinasi, jų padariniai iš esmės jau yra įvertinti, galimi nuostoliai suskaičiuoti. Kitaip tariant, didžiojo verslo požiūriu, teroras iš tikrųjų jau yra tapęs kasdienybės dalimi.

Pabandykime pamąstyti ir pateikti kontekstus, pamatyti kiek plačiau negu pradingstančios interneto informacijos griūtyje antraštės.

Pirmąją Velykų dieną savižudis sprogdintojas Lahore, Pakistane, nužudė 72 žmones. S I P A n u o t r .

Belgijos specialiosios tarnybos po kovo 22 d. sulaukė labai daug kritikos. „Reuters“ nuotr.

2016 BALANDIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

59

visuomenė

>> 1. Kad tragišku

Uždraustas generolas:

Vlasovas ir jo armija Antrojo pasaulinio karo metais į vokiečių pusę perėjęs sovietų generolas Andrejus Vlasovas – iki šiol vienas nekenčiamiausių žmonių Rusijoje. Jo karių, vadintų vlasovininkais, sovietai beveik neimdavo nelaisvėn, o ir pats generolas gyvenimą 1946 m. baigė kilpoje, Maskvos Butyrkų kalėjime.

Bet, atrodo, A. Vlasovo šešėlio tebesibijoma ir šiandien.

Andrejaus Vlasovo likimu daugiausia tesidomi rusų opozicionieriai, gerai iliustruoja 2011 m. dokumentinis filmas „Antroji smogiamoji.

Išduota Vlasovo armija“.

Pagrindinį, Andrejaus Vlasovo, vaidmenį jame atliko garsus rusų tinklaraštininkas Rustemas Adagamovas (h ttp://drugoi. livejournal.com/ ), kuris vėliau buvo priverstas išvykti iš šalies.

F o t o g r afija i š „ D r u g o i “ t inkla r a š či o

2.

Kirilas Aleksandrovas – rusų istorikas, jau nesyk pajutęs, kad generolo Andrejaus Vlasovo istorijos tyrinėjimas Rusijoje nepageidaujamas. „ Wiki p e di o s “ n u o t r .

3.

I

r bijoma tiek, kad net profesionalių istorikų bandymus tyrinėti liūdną A. Vlasovo armijos istoriją šių dienų Rusijoje mėginama prilyginti nusikaltimui. „Nenoriu, kad žmogų nubaustų arba pasodintų į kalėjimą... Tenoriu, kad tokių disertacijų nebūtų. Noriu, kad šitas žmogus pakeistų temą“, – kovo pradžioje žurnalistams aiškino toks Anatolijus Artiuchas. Jis apkaltino žinomą Sankt Peterburgo istoriką Kirilą Aleksandrovą „viešu agresyvaus karo kurstymu“ (Rusijos baudžiamojo kodekso 354 str.). Ir apskundė prokuratūrai – K. Aleksandrovui dabar gresia nuo 300 tūkst. rublių (apie 4 tūkst. eurų) baudos iki... 5 metų kalėjimo.

Kirilas „agresyviam karui“ (viešai!) kurstė itin įmantriu būdu: Sankt Peterburgo istorijos

64

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BALANDIS 2016

Vermachto Rytų pajėgose kovojęs totorių karys. „ Wiki p e di o s “ n u o t r .

GEDIMINAS KULIKAUSKAS

institute kovo 6 d. apsigynė daktaro disertaciją apie A. Vlasovo armiją...

Anot skundiko A. Artiucho (reikėtų pridurti, kad jis yra skandalingos partijos „Vieningoji Rusija“ deputato Vitalijaus Milonovo pavaduotojas), apie A. Vlasovą rusams pakanka žinoti, jog jis buvo išdavikas. Pridurkime šį tą ir apie K. Aleksandrovą – tai žinomas antistalinistas, Atgimimo laikais dirbęs Lietuvos radijo rusų redakcijoje, Sąjūdžio spaudoje ir gynęs Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą 1991-ųjų sausį.

Mūšis dėl istorijos laisvės Sankt Peterburge Anot internetinio dienraščio fontanka.ru, Sankt Peterburgo istorijos instituto direktoriui valdžia siūlė gerai pagalvoti apie instituto

Vlasovininkai dažnai veikė taip, kad jų logiką sudėtinga paaiškinti.

visuomenė

Padėk sau, nes niekas daugiau tau nepadės

Kelionės ir aktyvus poilsis gerai padeda, bet kainuoja. A nd r ia u s Užkalni o n u o t r .

Jaunoje nepriklausomoje Lietuvoje dažnai buvo sakoma, kad mes kartojame viską, ką daro Vakarų visuomenė, tik gerokai vėliau.

V

isos Vakarų mados galų gale ateina ir pas mus, nes mes esame to paties Vakarų pasaulio vaikai, turintys tuos pačius troškimus ir tas pačias vertybes, tad nieko nuostabaus, kad mums atsiveria tie patys būdai numalšinti tuos pačius troškulius.

Pažiūrėkime, kaip išsidėlioja suaugusio žmogaus žemėlapis, kuriame ne tiek jau daug takų nubrėžta ir ne tiek jau daug variantų numatyta. Dažniausiai čia kaip kelionėje į egzotinę šalį: nebent itin norėtum arba turėtum labai daug pinigų, visada tie patys paketai – išvyka į šventyklą, pietūs vidutiniškai egzotiniame restorane, gebančiame maitinti tuo pačiu metu du autobusus atvykėlių, ir būtinai apsilankymas kilimų fabrike, kur „ekskursija nemokama“, o paskui pragariško stiprumo

70

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BALANDIS 2016

ANDRIUS UŽKALNIS

mild o s r ūkai t ė s n u o t r .

spaudimas įsigyti vieną kitą kilimą, nes kitur tokių nerasi, nebent gretimame kilimų fabrike už penkių šimtų metrų.

Taigi, pradedame. Noras pasijusti laimingam (čia jau visiems, ne tik Vakarų žmonėms būdingas) atnešė iliuziją, kad galima tai padaryti, įsigijus daugiau prekių, nes nauji tviskantys daiktai tikrai trumpam stimuliuoja euforinę būseną. Kad galėtum daugiau visko pirkti, reikia daugiau pinigų. Kad uždirbtum daugiau pinigų, reikia dirbti arba daugiau, arba greičiau, arba protingiau. Pastarasis variantas tinka nedaugeliui dėl įgimto proto trūkumo. Todėl lieka dirbti daugiau ir (arba) greičiau.

Dėl greito ir gausaus darbo kyla stresas, kurio gautos didesnės pajamos visiškai nekompensuoja. Atvirkščiai, naujų pajamų leidimas varto-

Tikėjimas padeda trečiajam pasauliui, o mes tam kantrybės nebeturime.

laisvalaikis

>>

Ką veikti meno muziejuje

Hagos muziejuje esantis Johanneso Vermeerio paveikslas „Mergina su perlo auskaru“ rašytojai Tracy Chevalier papasakojo visą romaną. „ Wiki p e di o s “ n u o t r .

Kiekvieno didesnio Vakarų Europos miesto kiekviename turistiniame gide tarp dešimties privalomų aplankyti vietų būtinai bus ir koks nors meno muziejus, į kurį klusniai traukia turistų pulkai. Juk ir jūs, tiesa? Bet ar tikrai muziejaus lankymas tampa daugiau nei uždėta varnele lankytinų vietų sąraše? Jei ne – skirkite laiko šiam tekstui.

M

uziejuose tikrai yra ką veikti. Pamėginsiu apie tai papasakoti, kad apsilankymai net ir dideliuose, šaltuose muziejuose taptų daug sudėtingesniu, bet ir įdomesniu užsiėmimu.

Taigi, jūs sotūs, turite laiko ir dar nesate visai nusivarę nuo kojų. Jau susiradote muziejų ir dabar stovėdami šalia matuojate žvilgsniu jo dydį. Didieji muziejai, žinia, nėra pačios jaukiausios erdvės. Čia mums gali griežtai liepti palikti kuprinę drabužinėje ar neleisti fotografuoti. Apsauga čia visada šalia, o įsiaudrinus ir pradėjus kalbėti garsiau – tik ir lauk į nugarą ar paširdžius susmingančio griežto žvilgsnio. Prisijaukinti muziejų kaip visumą padės jo istorija.

Kada ir kieno įkurtas? Kokiu pagrindu sudaryta kolekcija? Kiekvienas muziejus turi savo istoriją. Kai kurie suformuoti vienos giminės kolek-

74

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BALANDIS 2016

AISTĖ PAULINA VIRBICKAITĖ

A u š r o s Ba r y si e n ė s n u o t r .

cijos pagrindu – po to, kai apsilankėme Doria Pamphili galerijoje Romoje, vėliau visą vakarą nagrinėjome intriguojantį giminės medį ir meksikietišką serialą pralenkiančias šeimynines peripetijas, tebesitęsiančias ir šiandien.

Kiti, tarkime, Madride esantis Thysseno-Bornemiszos muziejus – XX a. kolekcininkų, tėvo barono Heinricho Thysseno (1875–1947 m.) ir sūnaus barono Hanso Heinricho Thysseno (1921– 2002 m.), darbo rezultatas, kurį vėliau papildė dar viena linija – Hanso Heinricho gražuolės žmonos Carmen (g. 1943 m.) nuo 1980 m. surinkta 200 paveikslų kolekcija. Kiek pasidomėjus, muziejaus visuma tampa istorija, pasakojančia apie konkrečių žmonių – kilmingų šeimų narių ar turtingų verslininkų – gyvenimus ir skonį. Dar kiti, tarkime, Nacionalinė galerija Londone, suformuoti iš daugybės atskirų ko-

Kai kurie muziejai tam tikru laiku leidžia savo ekspoziciją apžiūrėti nemokamai.

laisvalaikis

Kur tie komiksai?

Rinkimų komiksas, užsakytas liberalų.

1995 m. A u t o r ia u s a r ch y vas

POP. Popkultūra. Populiarioji kultūra. Populiarioji – vadinasi, liaudiška. Žema. Vartojamoji.

K

aip kramtomoji guma, kurios neįmanoma nuplauti nuo grindinio. Tačiau ne visur ji limpa. Komiksas, pavyzdžiui, Lietuvoje neprilipo, nors jis priskiriamas prie populiariosios kultūros.

Kad Lietuva yra kaimas, visi seniai kalba, bet niekas tiksliai nežino, ar tai tiesa. Tik tai nereiškia, kad tas kaimas prastesnis už megapolį. Bet Niujorke komiksus skaito, o pas mus ne. Visame pasaulyje komiksai yra popkultūros dalis, o pas mus ne? Kodėl? Ar ten žmonės kitokie?

1990-ieji. Į Lietuvą atėjo laisvė, o su ja ir Vakarai. Tie yra kaip besileidžianti saulė. Betgi greičiausiai taip ir yra. Atėjo laisvė ir atėjo komiksas – toks juodas, kostiumuotas Betmenas. Bet pas mus iš jo visi juokėsi. Žvaigžde jis čia netapo.

Tačiau netikėkite tais, kurie tvirtina, kad komiksas nėra Lietuvoje klestinti popkultūros dalis. Komiksai mūsų krašte leidžiami ir parduodami milijoniniais tiražais. Tik jų kaina yra įskaičiuota į produkto kainą. Suklusote? Nematėte? Nustebote?

Aš kalbu apie instrukcijas, pridedamas prie vaizdo kamerų, televizorių, šaldytuvų, plaukų džiovintuvų ir kitokių prietaisų. Instrukci-

78

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BALANDIS 2016

Pranas Šarpnickis

jose yra paveiksliukai, o šalia jų – tekstas. Ko jums tai ne komiksai. Ar jūs skaitote tekstą?

Aš pirmiausia pažiūriu paveiksliukus – kaip ką daryti. Ir jei nesuprantu, tuomet gilinuosi į tekstą. Kuo instrukcijoje daugiau paveiksliukų, tuo ji man labiau patinka.

Taigi pas mus komiksai klesti! Ir nepykite, menininkai bei didžiojo komikso gerbėjai, – verslas yra verslas. Čia jums ne manga. Japonai pamišę dėl komiksų. Jie ten viską paišo, apipaišo ir piešiniais papasakoja – standartinės šypsenos, didelės akys, vienodi veidai...

Nežinau, kodėl yra tiek daug mangos gerbėjų, – man tai svetima kultūra ir jos aš į namus nepriimu. Net durų neatidarau. Bet tai Japonija – kažkur pasaulio pakrašty egzistuojanti nereali šalis su kalbančiais tualetais. Ten komiksas klesti. Lietuvoje – ne.

Amerikoje šis žanras irgi klesti. Bet jeigu kalbėtume apskritai... Ten beveik viskas pop.

Bet ar tai blogai? Ką geriau žiūrėti: Jono Meko filmą ar „Betmeną“? Žinoma, kad Betmeną, net jei ir užmigsi bežiūrėdamas, nes užmigti galima ir žiūrint Andrejaus Tarkovskio „Stalkerį“. Mano mažametis sūnus neužmiega. Jis sako: „Šitas yra geras!“ Jis apie Betmeną, o ne apie stalkerį.

Komiksas gimė iš karikatūros ir pasidaugino Amerikoje prieš gerą šimtą metų.

laisvalaikis

Elektrinių kilometrų mėnuo Pastarąjį mėnesį kalbų apie elektromobilius Lietuvoje daugiau nei, matyt, per pastaruosius penkerius metus. Vardyti galima be galo: važinėti elektra panoro didžiausios šalies savivaldybės, Vilniuje iššūkį rinkos senbuviui „City Bee“ metė bendrovė, pasirengusi dalytis tik elektromobiliais, įkrovos stotelių konkursą paskelbė įmonė Lietuvos oro uostai, o VŽ visą kovą gyveno bandydamos elektrinį automobilį.

B

andėme naują „nissan leaf“. Didžiausia naujovė jame – ne 24 kWh, bet 30 kWh talpos baterija. Ji ir keli sistemos patobulinimai, leidžiantys važiuoti naudojant mažiau energijos, sako gamintojas, padeda nuriedėti 250 ekologiškų kilometrų.

Pirmą kartą, ar tikrai „Nissan“ duoda tiek, kiek žada, tikrinau praėjusių metų rudenį. Nicoje, Pietų Prancūzijoje. Ten laukė maršrutas, kuris vedė į 1,6 km aukščio viršukalnę ir žemyn nuo jos. Važiuoti reikėjo taip, kad energijos liktų kuo daugiau. Žinoma, leistis nuo kalno elektromobiliu – anoks mokslas: riedant žemyn ir nespaudžiant akceleratoriaus automobilio baterija įkraunama, prireikus stabdyti – krovimas intensyvėja. Kilometrai lygiuose ruožuose

82

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BALANDIS 2016

Elektro­ mobiliais rie­ dantys taksistai patarė, kad į įkrovos stotelę Vilniaus centre geriausia atvažiuoti rytais, kai norinčių papildyti energijos atsargas beveik nėra.

J u di t o s G r i g e ly t ė s (VŽ) nuotr.

DINA SERGIJENKO

j u di t o s g r i g e ly t ė s ( V Ž ) N UOTR .

tirpsta sparčiau, jei nepavyksta išlaikyti nuoseklaus greičio, be reikalo stabdoma ar staiga greitėjama.

Visgi kilti į kalną keliasdešimt kilometrų – kantrybės pareikalavęs iššūkis. Stebėti, kaip stip­ riai spaudžiamas akceleratorius, „Nissan Leaf“ galima tiesiog prietaisų skydelyje – kuo stipriau spaudžiama pamina, tuo daugiau „burbuliukų“ įsižiebia, tuo smarkiau eikvojama energija. Į viršų ropštis teko akceleratorių spaudžiant taip, kad prietaisų skydelyje šviestų vienas du apskritimai, blogiausiu atveju – trys.

Maždaug du trečdalius kelio iki viršukalnės, kur turėjo būti užfiksuota, kiek procentų energijos liko „Leaf“ baterijoje, įveikiau pernelyg nesistengdama, nes kelias aukštėjo nesmarkiai, tad ir akceleratoriaus be reikalo mygti nereikėjo. Tačiau kopiant aukštyn zig-

Geriausiai bateriją greitkelyje taupė „eko“ režimas.

laisvalaikis

Svečiuose pas Prūsijos karalių Šiais laikais mums gali būti sunku įsivaizduoti, kokią prabangą pokyliuose buvo įpratusi matyti XIX a. vidurio aukštuomenė ir aristokratai. Iš tų laikų mums išliko kulinarijos ir etiketo knygos, tačiau bendrą vaizdą tenka susidaryti iš gana sausokų receptų aprašymų ir griežtai apibrėžtų elgesio taisyklių rinkinių.

1. relevé pavyzdys: lėtai troškintos jautienos išpjovos à la Godard.

I li u s t r acija i š U r b ain o D u b o is kn y g o s „ L a C u isin e C lassi q u e “

2.

entrée pavyzdys.

Vištienos kumpeliai à la Montglas, patiekti ant iš duonos išpjaustyto ir pagruzdinto pjedestalo.

Kumpeliai įdaryti faršu su trumais, per vidurį – garnyras iš vištienos filė su grybais ir šilkiniu padažu. I li u s t r acija i š U r b ain o D u b o is kn y g o s „ L a C u isin e C lassi q u e “

3.

maži paštetukai prie sriubos, užkandžių pavyzdys.

I li u s t r acija i š U r b ain o D u b o is kn y g o s „ L a C u isin e C lassi q u e “

I

r vis dėlto pamėginkime įsivaizduoti, kaip toks pokylis galėjo atrodyti svečio, 1868 m. pakviesto į karališkuosius Prūsijos rūmus, akimis.

Tais laikais virtuvėse karaliavo prancūzai, ir samdyti prancūzą virtuvės šefą kiek­ v ienam Europos aristokratui buvo garbės reikalas. Nenuostabu, kad ir Karaliaučiaus rūmų virtuvėje šeimininkavo prancūzas mesjė Urbainas Dubois, vadovavęs milžiniškai virėjų komandai. Nesvarbu, ar tai buvo nedidelis pokylis, 15– 20 asmenų, ar milžiniška puota, kur sukviesta 3000 svečių, virtuvės šefas buvo atsakingas, kad viskas vyktų sklandžiai, patiekalai ant stalo būtų pateikti idealiai pagaminti, tinkamos temperatūros ir derėtų vienas su kitu.

88

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BALANDIS 2016

GIEDRIUS VILPIŠAUSKAS

Pokylio pradžia Mažame, intymiame pokylyje, kai visi svečiai galėdavo susėsti prie vieno stalo, patiekalai buvo pateikiami vienu iš dviejų būdų. Pirmasis, senoviškasis arba prancūziškasis, serviravimo būdas, kai visi patiekalai būdavo dedami ant stalo vienu metu, keliomis serijomis, 1868 m. dar tebebuvo populiarus. Tačiau vis dažniau tokį pateikimą keisdavo modernusis, arba rusiškasis, serviravimo būdas. Tuomet patiekalai nebebuvo pjaustomi ant stalo, o pateikiami jau supjaustyti.

Neretai didelė serviravimo lėkštė su patiekalu net nebuvo statoma ant stalo, o tiesiog privežama ant mažesnio stalelio (stalelio pavadinimas „servantas“ išliko iki šiol), patiekalas parodomas svečiams, tada iš karto deda-

Vargu ar šiais laikais įmanoma kada nors sudalyvauti tokiame pokylyje.

Ernestas Parulskis

Vaiv o s A b r o mai t y t ė s n u o t r .

Trys serialai iki damkių Skaitau kabelinio televizijos kanalo FX pranešimą ir stebiuosi. Jis suskaičiavo, kad 2015 m. vien Amerikoje į eterį (ar tinklą) paleisti 409 serialai, kuriems pažiūrėti prireiks maždaug 6000 valandų. Tais metais serialų pagaminta devyniais procentais daugiau nei 2014-aisiais, o šiais, 2016-aisiais, jų bus dar daugiau nei praėjusiais. Serialų per daug, sako kanalas FX ir yra, be abejo, neteisus. jis ne tai, kad nežino, nes, aišku, žino, bet specialiai neakcentuoja vieno svarbaus dalyko – kilus serialų bangai žiūrovai prisitaikė ir smarkiai pakoregavo savo žiūrėjimo įpročius. Vieni, pavyzdžiui, jiems mažiau aktualius serialus žiūri pagreitintai. Na, herojų balsai paplonėja, judesiai pagreitėja, bet priprantama prie to nesunkiai. Kiti nesvarbiose serijos vietose baksnoja dešinės krypties rodyklę kompiuterio klaviatūroje: taukšt, taukšt, taukšt, ir nereikalingai ilgas peizažo planas sėkmingai peršoktas.

98

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BALANDIS 2016

Treti serialus žiūri daugiaprogramiu režimu, kurį galima tobulinti iki švaraus virtuoziškumo.

Kartą atsidariau vieną serialų platformų ir pamačiau (artėjo vasarinis tarpusezonis), kad tarp man rūpimos pasiūlos nieko naujo nėra. Jau galvojau įsijungti kurį nors migdantį atsarginį produktą, „Foyle’s War“ arba „Inspector Morse“, kai akis užkliuvo už naujo „The Walking Dead“ epizodo. Kažkada pažiūrėjau pirmą seriją ir numečiau. „Lost“ klonas, pagalvojau. Nesibaigiantis, daugiažodis

santykių aiškinimasis izoliuotoje grupėje. Tik vietoj to, kas buvo aname seriale, čia atsiranda zombiai.

Taigi, įsijungiau finalinę penkto sezono seriją, bakstelėjau grotuve toje vietoje, kur maždaug baigiasi buvusio veiksmo anotacija ir titrai, pamačiau, kaip ir prieš penkerius metus, besiginčijančių žmonių grupę aptvertoje sodyboje ir išjungiau. Grįžęs atgal į sąrašą atradau, kad išleista nauja „Hawaii Five-0“ dalis, kurioje, mano nelaimei, herojai metė bylų tyrimus ir užstrigo jausmų pinklė-

Aidas Puklevičius

V ladimi r o I van o v o ( V Ž ) n u o t r .

Papildomos vertės pragaras Ronaldas Reaganas kažkada yra pasakęs, kad baisiausi žodžiai anglų kalboje yra „Aš iš valdžios ir atėjau jums padėti“. Ilgą laiką maniau, kad ši frazė gali būti pelnytai laikoma labiausiai bauginančia ne tik anglų, bet ir bet kurioje kitoje kalboje. nes nesvarbu kaip, suahelių šnekta ar dailia zanavykų tarme, jie ištariami, kelius iškart pakerta, po oda ima lakstyti skruzdės, o protas paniškai spėlioja, kokią gerais norais grįstą staigmeną sugalvojo malonusis valdžios pasiuntinys.

Tačiau pastarosiomis dienomis atradau, kad yra ir baisesnių žodžių. Ne, tai ne artimos moters tarsi netyčia ištarti „mums reikia pasikalbėti“. Ir ne tos pačios ar kitos moters grėsmingai suformuluotas visiškai ne retorinis klausimas: „Kur link eina mūsų

100

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BALANDIS 2016

santykiai?“ Ir netgi ne mandagus pasisveikinimas telefono ragelyje: „Čia jums iš antstolių kontoros skambina.“ Ir netgi ne televizijos tribūnoje ryžtingai ištariamas pažadas: „Pasakysiu jums tiesą, iš tikrųjų.“ Oi ne, po šitų žodžių skauda, taip, pripažinsim, bet skauda trumpai. Arba taip, kad prie to skausmo pripranti, susigyveni su juo ir jis lieka tokiu neįdomiu, tačiau pakenčiamu mauduliu. O kai ateina verslo žmogus ir pasako, kad dabar jis sukursiąs klientams papildomą vertę, tada, broliai ir

sesės, belieka iškelti rankas ir kapituliuoti vietoje.

Kas blogai, paklausit? Juk toji papildoma vertė spindi mūsų lūkesčiuose it kokie magiški žvaigždynai. Kam nereiktų papildomos vertės ir dar kai ją taip paslaugiai ir kone už ačiū siūlo gerasis verslininkas. Papildoma vertė juk nei valgyti prašo, nei vietą užima, paėmei ir turėk.

Deja, kaip dažniausiai nutinka su pačiais tyriausiais sumanymais, toji papildoma vertė atžygiuoja su trimitais, transparantais ir pranešimais spaudai, o

Sigita Šimkutė

V ladimi r o I van o v o ( V Ž ) n u o t r .

Neišsipildymas Blankiai gatvės žibinto šviesai krintant ant automobilio vairo, Stasys klausėsi, kaip retkarčiais klankteli auštantis variklis. Nagu pakrapštė vairą – tik dabar pastebėjo, kad keliose vietose pradėjo dilti oda. „Pasakysiu, kad batono nebuvo“, – pagalvojo ir dar kartą pauostė pirštų galiukus – ir kokio velnio reikėjo šiandien ją sutikti? kai paskambino, mildos balsas skambėjo kažkaip ypatingai, su tokiu virpulingu džiugesiu, kad Stasys pats pradėjo virpėti. Žinai, bėrė žodžius ji, nusprendžiau pakelti praeities dulkes ir skambinu visiems seniems pažįstamiems, ir, ak, kaip įdomiai išėjo, kad tavo numeris pasitaikė pirmas. „Noriu susitikti. Ar gali?“ – Stasys klausėsi tos trumpos klaustuko pauzės, sklindančios iš Mildos lūpų kitapus elektronų ir neaprėpiamos visatos duomenų debesies, ir nesavu, šiek tiek isterišku balsu atsakė, kad tuoj privažiuosiąs jos paimti.

Stasys pirmą akimirką pamatęs Mildą sutriko ir pasijuto nesavame kailyje. Dieve, kodėl laikas vienus puoselėja, o kitus džiovina? Prisiminęs žmonos patarimą išsitiesė automobilio sėdynėje kiek galėdamas – kad nesimatytų viršugalvyje pradėjusių retėti plaukų.

Milda atrodė kaip niekada gerai. Kai pastarąjį kartą regėjo ją redakcijoje, mūvėjo apdriskusius džinsus ir kiek pernelyg aptemptą palaidinę. Buvo akivaizdu, kad darbas Vilniaus miesto savivaldybėje išėjo į naudą. Po madingu švarkeliu kūną dailiai dengė įliemenuota suknelė iki kelių, naujais bateliais baigėsi jos raumeningos, tarsi visada pasiruošusios – it stirnos – liuoksėti kojos.

102

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BALANDIS 2016

„Ooo, koks automobilis! Gerai gyveni, Stasy“, – Milda žarstė šypseną kraipydama galvą. Stasys skėstelėjo rankomis, esą verslas neblogai juda, tiesa, eksportas kiek šlubuoja, na, bet čia sena kaip gyvenimas daina. Kur važiuojame? „Nežinau, kaip tau, bet man reikėtų išgerti“, – stirnakojė nevyniojo pasiūlymo ir bakstelėjo pirštu „Forum Palace“ link.

Kai susėdo prie staliuko, Milda net nežvilgtelėjusi į padavėjos atneštą valgiaraštį užsisakė kažkokių salotų įmantriu pavadinimu ir butelį baltojo vyno. Stasys ilgai stebeilijosi į meniu, niekaip neapsispręsdamas, ar nori valgyti ar tik lengvai užkąsti. Patiekalų pavadinimai liejosi akyse, vos tik pakeldavo akis į besišypsančią buvusią kolegę. Dieve, kiek jai dabar metų – trisdešimt? Trisdešimt dveji?

Ji nė iš tolo nepriminė tos kuklios praktikantės redakcijoje – tada Milda kalbėdavo tyliai, dažnai jaudulio išmuštais skruostais, kas kartą pravėrus kabineto duris krūpteldavo. Buvo toks zuikelis, kad net vyriausiasis redaktorius ilgą laiką ją taip ir vadino. „Na, zuikeli, ką šiandienai turi?“ – klausdavo jis per rytinį susirinkimą. Dabar vietoj zuikelio priešais Stasį sėdėjo pantera liūto galva ir stirnos kojomis.

Milda tarškėjo visą laiką. Pirštais apgaubtą vyno taurę vis lietė sau prie skruosto ir pasakojo, pasakojo, pasakojo, vis gilyn tempdamasi savo klausytoją. Kaip jai vieniša ir liūd­ na, kad nebejaučia gyvenimo džiaugsmo – nors buvęs vyras – taip, ji jau buvo spėjusi ištekėti, – paliko jai butą ir naujas darbas savivaldybėje yra tai, ko visada norėjo, ji niekaip negali atsikratyti neišbaigtumo jausmo. „Tarsi būčiau praleidusi ką nors svarbaus, bet niekaip negaliu prisiminti ką – visai kaip tada, kai nueini į virtuvę ir negali prisiminti, ką norėjai padaryti. Žiūri į spinteles, į šaldytuvą, kol galiausiai topteli, kad norėjai užkaisti arbatos. Taip ir man – tik skirtumas tas, kad nušvitimas niekaip neateina“, – kalbėjo ji žiūrėdama pro langą.

Stasys buvo atpratęs nuo tokių atvirumo akimirkų, sakydavo, kad moterys gali pasilaikyti tą emocinę trydą sau, nes vyrai apie tokius dalykus nekalba ir galvos nekvaršina, – jo dabartiniame kampuotame ir skaičiais apibrėžtame pasaulyje nebuvo laiko gyvenimo prasmės paieškoms. Nejudantis eksportas buvo vienintelis vidurius sukantis dalykas, o visa kita – tik sutartys, sąskaitos ir banko pavedimai. Bet Mildos virpulingas džiugesys, peraugęs į švininę melancholiją,

Jurga Vilpišauskaitė J u r g o s V il p i š a u skai t ė s n u o t r .

Detektyvas Kisindžios gatvėje džindžos mieste pasirodžius ryškiam mėnuliui, Kisindžios gatvės gyventojai sugulė į savo lovas, apsijuosė tinklais nuo uodų ir įjungė ventiliatorius palubėse.

Už aukštų geležinių vartų penkių apartamentų namą, kaip įprasta, saugojo du sargybiniai ir du šlubi šunys. Viršutiniame, trečiame, aukšte namo šeimininkas Surgio suguldė juodbruvus vaikus, iš kurių vienas jau ir taip gulėjo kamuojamas maliarijos. Surgio žmona išvyko į gimtąjį Teksasą, ir jis su vaikais dienas leido savo svečių namuose kitoje gatvės pusėje prie baseino valgydamas picą.

Kisindžios gatvės namas.

104

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BALANDIS 2016

Terasoje, kaip įprastai, liko stovėti krėslai, kuriuos, kartais nenaudojamus, vorai apipindavo tinklais.

Kaip ir kas naktį, pažiūrėjusi filmą, išjungiu šviesas. Name stoja tyla.

Visiems įmigus, išgirstu moters riksmą ir pašoku iš lovos. Paklaikęs balsas šaukia pagalbos penkis kartus. Girdžiu šeimininką iš trečio aukšto rėkiantį: – Kur tu?

Vėliau kažkas dunda laiptais. Patikrinu duris, prieinu prie lango, bet nieko nematy ti.

Už pusvalandžio išgirstu lauke kalbantį Surgio.

Gerai apšviestoje pievoje matau sargybinį, rodantį į stogą, kartojantį žodį „jump“, ir klausausi griežto Surgio tono.

Kitą rytą lauke randu darbininkus, taisančius išpjautas balkono duris antrame aukšte.

Mane pasitinka Surgio. Nustebęs, kad nesu išvykusi, pamažu ima pasakoti istoriją.

– Per septyniolika mano gyvenimo Ugandoje metų tai pasitaikė pirmą kartą. Vagys įšoko į antrą aukštą ir per balkoną įėjo į kambarį. Ėmė dėti moters sukneles į laga-